LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
GABIJA RAŠINSKYTĖ
Šunų viduriavimo simptominiam gydymui naudojamų
infuzinių tirpalų palyginimas „X“ smulkiųjų gyvūnų
klinikoje
The comparison of infusion solutions used for treatment of
dogs diarrhea in „X“ small animal clinic
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Gintaras Daunoras
2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų viduriavimo simptominiam gydymui naudojamų infuzinių tirpalų palyginimas „X“ smulkių gyvūnų klinikoje“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
2016-12-15 Gabija Rašinskytė
(data) (parašas) (autoriaus vardas, pavardė)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2016-12-15 Gabija Rašinskytė
(data) (parašas) (autoriaus vardas, pavardė)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Darbas atitinka reikalavimams ir gali būti ginamas.
2016-12-15 Doc. dr. Gintaras Daunoras
(data) (parašas) (darbo vadovo vardas, pavardė)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
2016-12-15 Doc. dr. Birutė Karvelienė
(aprobacijos data) (parašas) (klinikos vedėjos vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
Turinys...3 Santrauka...4 Summary...5 Santrumpos...6 Įvadas...7 1.Literatūros apžvalga...8 1.1.viduriavimas...81.1.1.plonųjų žarnų ligos...8
1.1.2.storųjų žarnų ligos...9
1.2.Infuziniai tirpalai...10
1.2.1.natrio chlorido 0,9 proc. tirpalas...10
1.2.2.Ringerio tirpalas...11
1.2.3.gliukozės 5 proc. tirpalas...11
2.Tyrimo metodai ir medžiaga...12
2.1.grupės ir vertinimo kriterijai...12
2.2.statistinė analizė...15
3.Tyrimo rezultatai...16
3.1.temperatūros pokyčių analizė...16
3.2.bendros būklės pokyčių analizė...17
3.3.apetito pokyčių analizė...18
3.4.lakimo pokyčių analizė...19
3.5.odos elastingumo pokyčių analizė...21
3.6.defekacijos dažnio pokyčių analizė...22
3.7.kraujo buvimo išmatose analizė...24
3.8.gleivių buvimo išmatose analizė...25
3.9.išmatų konsistencijos kitimo analizė...27
3.10.vėmimo pasireiškimo analizė...28
4.Rezultatų aptarimas...30
Išvados...35
Literatūros sąrašas...36
4
SANTRAUKA
Viduriavimas yra dažnai pasitaikantis klinikinis požymis, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Dažnai gali būti dėl mitybos paklaidų ar streso, o viduriuojantiems šunims simptomiškai gydyti naudojami infuziniai tirpalai. Darbo metu buvo analizuojamas dažniausiai praktikoje naudojamų tirpalų ar jų derinių efektyvumas stebint tiriamųjų klinikinius požymius ir lyginant juos tarp grupių bei tarp pirmos ir trečios gydymo dienos grupėje. Duomenys buvo apdoroti statistinės analizės metodais, skaičiuojant aritmetinį vidurkį, standartinį nuokrypį ir statistinį patikimumą.
Tyrimas buvo atliktas Kauno privačioje „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Jo metu buvo renkami į kliniką patenkančių viduriuojančių šunų anamnezės ir klinikinių tyrimų duomenys. Tyrime naudoti 48 šunys, kuriems veterinarijos gydytojų nuomone pasireiškė ne mikrobinės kilmės viduriavimas dėl streso ar mitybos paklaidų ir kuriems kaip papildoma terapija buvo skirti vienodų klasių preparatai (metoklopramidas, drotaverinas, probiotikų preparatai). Tyrime nedalyvavo jaunesni nei 1 m. šunys. Tiriamieji suskirstyti į 4 grupes pagal naudotus skysčius: I gr. natrio chlorido, II gr. Ringerio, III gr. natrio chlorido + gliukozės, IV gr. Ringerio + gliukozės tirpalus. Kiekvienam pacientui tris gydymo dienas iš eilės buvo atliekamas klinikinis tyrimas ir detaliau analizuoti šie klinikiniai požymiai: temperatūra, bendra būklė, apetitas, lakimas, odos elastingumas, defekacijos dažnis, kraujas išmatose, gleivės išmatose, išmatų konsistencija ir vėmimas.
Apibendrinant visų klinikinių tyrimų gautus duomenis pastebėta, kad geriausia jų kiekvieną gydymo dieną išraiška buvo naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį. Net 8 iš 10 klinikinių požymių buvo geriausi grupėje, kuriai naudotas šis tirpalų derinys. Tačiau gydymo efektyvumą labiausiai nusako pirmos ir trečios gydymo dienos rezultatų skirtumas, kuris didžiausias buvo naudojant Ringerio tirpalą ir toks rezultatas pastebėtas 6 iš 10 klinikiniuose požymiuose (p<0,05).
Apibendrinant gautus rezultatus pastebėtina, kad tarp grupių rezultatų dažniausiai statistiškai patikimo skirtumo nebuvo. Tai rodo, kad visų šių tirpalų gydymo efektyvumas žymiai nesiskyrė. Tačiau analizuojant pirmos ir trečios gydymo dienos skirtumą didžiausias gydymo efektyvumas pastebėtas naudojant Ringerio tirpalą.
5
SUMMARY
Diarrhea is a common clinical symptom which can be caused by a lot of different reasons. This may often happen due to dietary lapse or stress and infusion solutions are frequently used for these patients symptomatic treatment. In this research the aim was to analyse an effectiveness of different infusion solutions or combinations of them by monitoring changes of clinical symptoms and comparing them with a control group. The data were processed by statistical analysis methods and arithmetic mean, standard deviation and statistical reliability were calculated.
The study was carried out in Kaunas private "X" small animal clinic. Clinical history results were collecting and data of dogs who were brought to the clinic were analysed. The study involved 48 dogs and for all of these dogs were diagnosed a non-microbial diarrhea due to dietary lapse or stress and also these patients were given some other drugs (metoclopramide, drotaverine, probiotics). No younger than 1 year old patients were admitted. Dogs were randomly distributed into four even groups by fluids used: I gr. sodium chloride, II gr. Ringer solution, III gr. sodium chloride + glucose solution, IV gr. Ringer + glucose solution. For each patient a treatment was carried out for three consecutive days and more detailed analysis was accomplished by investigating these clinical symptoms: temperature, general condition, appetite, drinking, skin elasticity, defecation frequency, blood in stool, mucus in stool, stool consistency, and vomiting.
In summary, all clinical research findings has been observed each day of treatment and the best expression was after using Ringer's and glucose solutions in combination. 8 better of 10 clinical signs were registered in this group. Better effectiveness of treatment is considered when the difference of first and third day was bigger and best result was observed after using Ringer‘s solution and this result was observed in 6 of 10 clinical signs. The better result was in the group, the smaller the statistical reliability has been established (p<0,05).
7
ĮVADAS
Kasdien veterinarijos gydytojui tenka susidurti su nemažai skirtingų klinikinių atvejų, o viduriavimas yra dažnai praktikoje pasitaikantis klinikinis požymis. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad net 7 proc. pacientų, patenkančių į veterinarijos klinikas, pasireiškė viduriavimas [1]. Labai dažnai tiksli diagnozė taip ir nebūna nustatyta, nes šalinant klinikinius simptomus gyvūnai pakankamai greitai pasveiksta. Tačiau atidžiai atliekant klinikinius gyvūno tyrimus, vertinant būklę, išmatų pokyčius, renkant detalią anamnezę ir derinant tai su kitų tyrimų rezultatais galima pritaikyti efektyvesnį gydymo būdą. Viduriuojančių šunų gydymas reikalauja gilaus supratimo apie galimas šios būklės priežastis. Taip pat svarbios yra žinios apie reikalingą elektrolitų ir skirtingų baltymų kiekį homeostazei palaikyti. Pagal paciento būklės sunkumą yra sprendžiama ar bus naudojami kristaloidų tirpalas ar jau praverstų terapija koloidiniais tirpalais. Didžioji dalis kristaloidinio tirpalo patenka į audinius ir todėl jie vadinami hidruojančiais tirpalais. Kartais naudingiau yra naudoti atitinkamai būklei parinktus intraveninius tirpalus, tačiau tokiam parinkimui reikia įvertinti nemažai kraujo rodiklių, kurių laikytojai kartais atsisako [2, 3].
Pasaulio mokslininkai atlieka nemažai tyrimų, susijusių su žmonių virškinimo trakto ligomis ir detaliai analizuoja įvairias gydymo schemas. Tačiau veterinarinės gastroenterologijos tyrimų apie skirtingų injekcinių tirpalų poveikį klinikiniams simptomams nėra gausu. Dažniausiai visa ši informacija būna paminėta greta kitų tyrimų [4-6]. Mokslininkai daugiausiai aptaria infuzinių tirpalų naudojimą kaip vieną iš gydymo dalių, tačiau detalios analizės apie skirtingų skysčių efektyvumą esant tam tikroms klinikinėms būklėms nėra arba šie tyrimai atlikti gydant specifinės būklės pacientus. Praktikoje pasitaiko ir tokių situacijų kai nėra galimybės turėti įvairių rūšių infuzinių tirpalų, todėl darbe analizuojami dažniausiai praktikoje naudojami tirpalai.
Remiantis literatūros šaltiniais bei tendencijomis buvo suformuluotas ir iškeltas darbo tikslas: palyginti X smulkiųjų gyvūnų klinikoje dažniausiai naudojamų infuzinių tirpalų ir jų derinių veiksmingumą analizuojant viduriuojančių šunų klinikinių požymių pokyčius 2014-16 m.m.
Tikslui įvykdyti buvo sprendžiami šie darbo uždaviniai:
1. surinkti ir išanalizuoti naujausią aktualią literatūrą apie viduriuojančių gyvūnų simptominį gydymą naudojant intraveninius skysčius;
8
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
VIDURIAVIMAS
Virškinamojo trakto sutrikimai ir ligos paveikia šuns skrandį, žarnas, sutrikdo virškinimą, kelia skausmą bei kitas problemas. Bet koks pažeidimas, kuris sutrikdo virškinimą arba maisto medžiagų absorbciją žarnų gleivinėje arba sutrikdo žarnų praeinamumą (svetimkūnis, užsisukimas, išvarža) gali būti vadinamas virškinimo sutrikimu. Sveikas virškinimo traktas yra labai svarbus šuns organizmui, nes tai leidžia pasisavinti naudingas maisto medžiagas ir tinkamai pašalinti išsiskyrusias su tulžimi. Sveika virškinimo sistema leidžia maisto medžiagas pasisavinti ir panaudoti jas energijai gaminti, kuri reikalinga kiekvieną dieną gyvūno normaliai fiziologinei būklei palaikyti. Gastroenterologinės ligos sukelia stiprią dehidrataciją, sukelia rūgščių–šarmų disbalansą organizme [7].
Viduriavimas – tai klinikinis požymis, kuris atsiranda dėl padidėjusio vandens kiekio išmatose. Tai gali nutikti dėl sumažėjusios vandens absorbcijos žarnyne arba dėl padidėjusios žarnų sekrecijos. Šis klinikinis požymis dažniausiai siejamas su virškinimo trakto ligomis, tačiau jį gali sukelti ir kitų organų veiklos sutrikimai. Vis dėlto dažniausiai viduriavimas sukeliamas dėl plonųjų, storųjų žarnų bei skrandžio veiklos sutrikdymo. Ne visada esant plonųjų žarnų uždegimui prasideda viduriavimas, tačiau tokiu atveju pacientai pasižymi didesniu mirtingumu. Priešingai nei esant plonųjų žarnų uždegimui, storųjų žarnų uždegimas visada pasireiškia viduriavimu [6, 8].
1.1.1. Plonųjų žarnų ligos
Plonųjų žarnų uždegimas (enteritas) gali prasidėti dėl nemažai skirtingų priežasčių: parazitų, bakterijų, virusų, alergijų. Taip pat gastroenteritą sukelia nevalgomų daiktų ėdimas, virškinimui reikalingų fermentų nepakankama gamyba. Visi šie simptomai sukelia viduriavimą. Taip pat viduriavimas pasireiškia ir esant virškinamojo trakto obstrukcijai. Kai kurių veislių šunys (didieji danų šunys, vokiečių aviganiai, auksaspalviai retriveriai ir koliai) yra jautresni virškinimo trakto susirgimams. Kartu su viduriavimu pasireiškia ir skausmingumas, kurį pastebime iš gyvūno pakitusios elgsenos ir atliekant pilvo palpaciją, būna besikaupiančios dujos žarnyne, vėmimas, pakilusi bendra kūno temperatūra, tamsios išmatos (melena), svorio praradimas. Esant plonųjų žarnų uždegimui viduriavimas būna dažnas, išmatos būna vandeningos arba smarkiai padidėja išmatų kiekis [7-9].
9 ląstelės ir sukeliama gaurelių destrukcija, ir todėl prasideda ūmus viduriavimas. Šių gaurelių regeneracija galima, tačiau tam reikia kelių dienų [7, 10].
Esant peristaltikos sutrikimams dažnai sukeliamas viduriavimas, kuris susijęs su žarnyno motorikos susilpnėjimu. Esant šiam sutrikimui susidaro geresnės galimybės patogenams daugintis, nes jie ilgiau išbūna žarnyne, o taip pat per ilgai užsilaikius maisto medžiagoms, jos ima pūti arba prasideda rūgimo procesas. Susilpnėjusi peristaltika ir išmatų stazė dažnai siejama su hipotireoidizmu [9, 10].
1.1.2. Storųjų žarnų ligos
Paskutinį dešimtmetį radosi daug naujų žinių apie lėtinio viduriavimo patogenezę. Ypač svarbios žinios apie uždegiminę žmonių žarnų ligą – Krono ligą arba kitaip vadinamą opinį kolitą. Pagal tyrimų apie kačių ir šunų lėtines enteropatijas duomenis yra manoma, kad šių ligų patogenezė gali būt panaši, kaip ir uždegiminės žarnų ligos [7]. Histiocitinis opinis kolitas tai žarnyno liga, kurią sukelia įvairūs patogenai, pažeidžiantys didelį gleivinės plotą, o kadangi vandens absorbcija vyksta storosiose žarnose, tai pažeidus gleivinę ši funkcija stipriai sutrinka ir prasideda viduriavimas. Ilgai užsitęsusios infekcijos gali stipriai pažeisti storųjų žarnų gleivinę ir taip sukelti opas. Dėl įvairių ląstelių infiltracijos į gleivinės sluoksnį žarnų sienelė sustorėja. Kolito sukeltas viduriavimas dažnai būna kartu su gleivėmis arba krauju išmatose. Gleivės gaminasi žarnyne visada, jos skatina išmatų evakuaciją. Tačiau esant storųjų žarnų uždegimui gleivių sekrecija stipriai padidėja. Tokiu būdu organizmas kovoja su patogenu ir taip skatina jo pašalinimą iš organizmo. Kraujas išmatose gali pasirodyti dėl žarnų gleivinės hiperemijos, kuri prasideda dėl uždegimo ir jam užsitęsus pro kapiliarų sieneles pradeda skirtis kraujas. Taip pat kraują galima pastebėti esant žarnų sienelės mechaniniams pažeidimams. Tokiu atveju ne visada pavyksta išsaugoti gyvūno gyvybę, ypač jei kraujavimas pastebėtas per vėlai. Kraujas išsiskiriantis iš storųjų žarnų yra matomos kraujo raudonumo spalvos, kadangi šioje dalyje kraujas nėra virškinamas. Šis uždegimas gali prasidėti bet kurios veislės šuniui, tačiau jautresni tam bokseriai [7, 10, 11].
10 Jei šuo ilgą laiką viduriuoja, svarbu atstatyti skysčių balansą organizme. Tačiau viduriuojant netenkama ir nemažai mineralinių medžiagų. Tokiu atveju yra naudinga nustatyti mineralinių medžiagų kraujo plazmoje, tačiau ne visose klinikose tai atliekama, o klientai to dažnai atsisako dėl kainos. Be to, šie rodikliai turėtų būti tiriami kelis kartus, todėl susidaro nemažos gydymo išlaidos ir tai dažnai turi įtakos veterinarijos gydytojo gydymo plano parinkimui [12, 13].
1.2. INFUZINIAI TIRPALAI
Infuziniai tirpalai yra skirstomi į kristaloidus ir koloidus.
Kristaloidiniai tirpalai – tai izoosmosiniai tirpalai, kuriuose esantys elektrolitai kartu su vandeniu pasiskirsto visose terpės dalyse. Didžioji dalis šių tirpalų pereina į audinius ir tik nedidelė dalis lieka kraujo apytakos rate. Dėl šios priežasties jie vadinami hidruojančiais tirpalais. Šie tirpalai kraujo tūriui didinti naudojami tik tada, jei nėra galimybės naudoti koloidinius tirpalus.
Koloidiniai tirpalai – tai stambiamolekuliniai junginiai, kurie nepraeina per kapiliarų sieneles. Naudojami kraujo tūriui didinti, tačiau visiškai netinka audinių hidracijai. Mažos molekulinės masės neorganinių jonų tirpalai. Tai gliukozės, natrio chlorido bei kitų elektrolitų mišiniai. Ringerio, Ringerio laktato ir acetato tirpalai turi elektrolitų sudėtį artimą kraujo plazmai. Kraujyje jie tampa hipoosmosiniai ir todėl gausiau iš kraujotakos skysčiai patenka į audinius. Kristaloidai turi trumpalaikį koaguliaciją aktyvinantį poveikį, trunkantį 15–30 minučių po srove sulašinto santykinai didelio tūrio skysčių (25–30 ml/kg/h). Šią dozę didinant galima sukelti kliniškai reikšmingą koaguliopatiją ir su NaCl 0,9 proc. siejamą hiperchloreminę metabolinę acidozę.
Tirpalai pagal jų osmoliariškumą yra skirstomi į hiperosmosinius, izoosmosinius ir hipoosmosinius. Naudojamas dar vienas skirstymas pagal toniškumą: hipertoniniai, izotoniniai ir hipotoniniai. Pastarasis atspindi dviejų tirpalų osmosinių slėgių skirtumą [15, 17]. Tolesniuose skirsniuose aptariamos konkrečios tyrime naudotų tirpalų savybės.
1.2.1. Natrio chlorido tirpalas
11 naudojamas prarasto natrio atstatymui organizme, tada natrio koncentracija tirpale turi būti maždaug 140 mmol/l, arba organizmo reikiamai hidracijai palaikyti ir tuomet naudojamas maždaug 70 mmol/l koncentracijos natrio chlorido tirpalas [14, 15].
1.2.2. Ringerio tirpalas
Kristaloidinis tirpalas, kurio 1 litre yra 8,6 g natrio chlorido, 0,3 g kalio chlorido, 0,33 g kalcio chlorido. Šio tirpalo sudėtis yra artimesnė kraujo plazmai nei natrio chlorido 0,9 proc, tirpalo. Teorinis tirpalo osmosinis slėgis yra 309 mOsm/l, molingumas – mažesnis nei 0,3 mmol/l, pH yra 5– 7. Naudojamas netekus daug skysčių, hipochloremijos atveju, esant hipovoleminiam šokui. Negalima naudoti esant izotoninei ar hipertoninei hiperhidracijai, hipernatremijai, hiperchloremijai, metabolinei acidozei. Realus skysčių poreikis nustatomas ligoniui nustatant šlapimo išskyrimą, kraujo serumo ir šlapimo osmosinį slėgį bei su šlapimu išskiriamas medžiagas. Bazinei svarbiausių katijonų, t. y. natrio ir kalio, pakeičiamajai terapijai per parą reikia atitinkamai maždaug 1,5 mmol/kg kūno svorio ir 0,8–1 mmol/kg kūno svorio. Gydant Ringerio tirpalo infuzijomis, realus elektrolitų poreikis nustatomas atsižvelgiant į jų koncentraciją organizme ir plazmos laboratorinių tyrimų rezultatus [14, 15].
1.2.3. Gliukozės tirpalas
Skiriamas norint papildyti gliukozės kiekį ir aprūpinti organizmą pakankamu kalorijų kiekiu. Naudinga jį skirti mažųjų veislių šunims, nes jiems greičiau pasireiškia hipoglikemija. 5 proc. tirpalas yra tinkamiausias ląstelinio vandens papildymui. Nedidelis kiekis greitai metabolizuojamas, o vanduo laisvai pereina į audinius. Naudoti negalima esant: hiperglikemijai, ūmiam kraujagyslių nepakankamumui, acidozei, plaučių edemai, sunkiam inkstų nepakankamumui, oligurijai, anurijai.
12
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimas buvo atliktas Kauno privačioje X smulkiųjų gyvūnų klinikoje 2014–16 m. Buvo atrinkti viduriuojantys pacientai, kuriems buvo nustatytas ne bakterinės kilmės gastroenteritas, enteritas arba kolitas. Gyvūnai buvo stebimi 3 gydymo dienas iš eilės ir registruojami jų klinikinių požymių pokyčiai. Vertinti klinikiniai požymiai buvo stebimi ir po i.v. infuzijos panaudojimo. Klinikiniams požymiams įvertinti buvo naudojama balų sistema, kuri paaiškinta 1-oje lentelėje. Kiekvienam požymiui mažiausia balo reikšmė rodo prasčiausią klinikinę išraišką. Duomenys buvo kaupiami, grupuojami, atlikta statistinė analizė ir palyginti kiekvieno klinikinio požymio rezultatai tarp grupių kiekvieną gydymo dieną ir tarp pirmos ir trečios gydymo dienos. Kiti tyrimui nenaudoti pacientų duomenys pateikti 1-ame priede.
Kiekvieno pacientui, skyrus infuzinius skysčius, pirmiausia yra įvedamas intraveninis kateteris. Visiems tiriamiesiems kateteris buvo dedamas į priekinės kojos dilbio veną (vena antebrachii). Prieš tai dūrio vietoje yra pašalinami plaukai, oda dezinfekuojama. Vena išryškėja ją užspaudus aukščiau alkūnės sąnario [16]. Įvedus kateterį yra prijungiama infuzinė sistema ir pradedami lašinti skysčiai. Reikalingą skysčių kiekį gydytojas parenka individualiai pagal gyvūno svorį ir dehidratacijos lygį.
1 lent. Klinikinių požymių vertinimo sistema ir balų reikšmė.
Klinikinis požymis Balo reikšmė Klinikinis požymis Balo reikšmė Temperatūra Skaitiniai rodikliai Odos elastingumas 1. >30 s
Bendra būklė 1. Kritiška 2. <30s
2. Vidutiniška Defekacijos dažnis Skaitiniai rodikliai
3. Gera Kraujas išmatose 1. Yra
Apetitas 1. Nėra 2. Nėra
2. Sumažėjęs Gleivės išmatose 1. Yra
3. Padidėjęs 2. Nėra
4. Normalus Išmatų konsistencija 1. Vandeningos
Lakimas 1. Nėra 2. Minkštos
2. Sumažėjęs 3. Normalios
3. Padidėjęs Vėmimas 1. Yra
4. Normalus 2. Nėra
2.1. GRUPĖS IR VERTINIMO KRITERIJAI
13 pasireiškė ne mikrobinis viduriavimas, daugiausiai dėl patirto streso ar mitybos paklaidų. Gydymui nebuvo naudoti antimikrobiniai vaistai ir jiems kaip papildoma terapija skirti vienodų klasių preparatai (metoklopramidas, drotaverinas, probiotikų preparatai).
2 lent. Tiriamųjų šunų skirstymas į grupes.
Naudoti tirpalai
Grupės nr.
natrio chloridas 0,9 proc.
Ringerio tirpalas gliukozės tirpalas 5 proc.
1 x - -
2 - x -
3 x - x
4 - x x
Kiekvienos tyrimo dienos duomenims surašyti buvo naudojamas Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos klinikinio tyrimo protokolas. Taip pat šiame tyrime buvo naudojamas atskiras klinikinio tyrimo protokolas viduriuojantiems pacientams [17], kurio pavyzdys pateiktas 2-ame priede. Šių abiejų klinikinio tyrimo protokolų informacija buvo peržiūrėta ir išskirti keli požymiai, kurie geriausiai atspindėjo viduriuojančių pacientų būklės pokyčius tyrimo metu. Toliau pateikiamas kiekvieno klinikinio požymio detalus aprašymas ir jo pasirinkimo priežastis.
Viduriuojančio paciento temperatūros pokyčiai. Karščiavimas yra normalus dėl uždegimo atsiradęs požymis ir yra vienas iš ūmios fazės atsako dalių. Jis gali prasidėti dėl egzogeninių pirogenų, tačiau jie toliau inicijuoja endogeninių pirogenų išsiskyrimą ir uždegimas darosi ūmesnis [8, 18]. Esant ne bakterinės kilmės uždegimui temperatūra ne visada būna pakilusi. Tačiau esant tokios būklės pacientas yra žymiai jautresnis patogeniniams mikroorganizmams, todėl reikėtų nuolat sekti tokio gyvūno temperatūrą. Seni ar sunkios būklės pacientai greičiau gali tapti ir hipoterminės būklės dėl šilumos gamybos ir optimalios temperatūros organizme sutrikimo. Hipotermija gali prasidėti ilgai negydant viduriuojančio gyvūno, kai sumažėja organizme cirkuliuojančio kraujo kiekis [8, 20, 21]. Temperatūra buvo matuojama gyvūno tiesiojoje žarnoje skaitmeniniu termometru OMRON lanksčiu galiuku FLEX TEMP SMART. Prieš atliekant šį matavimą, termometro galiukas buvo sutepamas specialiu geliu, kuris palengvina termometro įkišimą į analinę angą. Matavimui atlikti užtenka įkišti ~2 cm termometro lankstaus galo.
14 pasikeičia jo įprastas elgesys. Gera gyvūno būklė įvardijama tada, kai šuo normaliai reaguoja į aplinką, šeimininkai pastebi, kad gyvūno elgesys pasidaro toks pat, kaip ir jam esant sveikam. Gyvūno stovis yra įvertinamas po viso klinikinio tyrimo atlikimo ir yra vertinamas kartu su kitais duomenimis.
Viduriuojančio šuns apetitas ir lakimas. Gyvūnams, sergantiems virškinamojo trakto ligomis pirmomis dienomis pasireiškia visiška ar dalinė anoreksija. Esant ne infekciniam susirgimui ar lėtinei ligos eigai, apetitas gali būti nepakitęs arba labai nežymiai sumažėjęs [9, 20]. Esant ūmiai ligos eigai gyvūnas netenka daug skysčių, dažnai šiems pacientams pasireiškia ir vėmimas, todėl esant didelei dehidracijai padidėja gyvūno troškulys ir jis suvartoja didesnį kiekį skysčių nei įprastai [8, 20].
Apie gyvūno apetitą ir lakimą informaciją suteikė šeimininkai. Renkant anamnezės duomenis gydytojas pasiteirauja šeimininko apie jo mitybos įpročius ir suvartojamo vandens kiekį. Jei gyvūnas nebuvo stacionarizuotas, tai šiuos duomenis kiekvieną tyrimo dieną pateikė savininkas. Jei gyvūnas yra gydomas klinikoje, tai informaciją apie gyvūno apetitą ir troškulį rinko įstaigoje dirbantis personalas.
Viduriuojančio paciento odos elastingumas. Esant skysčių disbalansui organizme yra vertinamas odos turgoras, stebima ar nėra įdubusios akys, įvertinamas gleivinių drėgnumas, suskaičiuojamas pulsas, įvertinamas kapiliarų prisipildymo greitis ir matuojamas kūno svoris [14, 15]. Šiame tyrime buvo vertinamas odos elastingumas. Gyvūno nugaros srityje ties mentikauliu yra suimama odos raukšlė, suspaudžiama, pakeliama ir staigiai paleidžiama. Oda vertinama kaip elastiška jei odos raukšlė išsilygina per 30 s. Neelastinga oda gali būti ir esant lėtiniam odos uždegimui dėl elastinių skaidulų sunykimo ir jungiamojo audinio išvešėjimo [16].
Viduriuojančio gyvūno defekacijos dažnis. Šis rodiklis labai priklauso nuo ligos eigos, priežasties ir nuo to, ar plonojoje ar storojoje žarnoje yra sutrikimas. Esant plonųjų žarnų pažeidimams defekacijos dažnis būna 2–3 k./d. Jei pažeidžiamos storosios žarnos, stipriai sutrinka vandens absorbcija ir gyvūnas viduriuoja daugiau nei 3 k./d. [7, 8]. Informaciją apie defekacijos dažnį gauta tiesiog stebint stacionarizuoto gyvūno tuštinimąsi, tačiau jei gyvūnas gydymo laikotarpiu laikomas namuose, duomenis apie tuštinimosi dažnį pateikė gyvūno laikytojas.
15 buvimą išmatose stacionarizuotiems pacientams vertino klinikoje dirbantis personalas, o jei gyvūnas gydomas namuose – stebėjo gyvūno savininkas.
Gleivės išmatose. Sveiko gyvūno išmatose visada būna nedidelis kiekis gleivių, kurias išskiria storosiose žarnose esančios liaukos. Šių gleivių funkcija yra palengvinti išmatų evakuaciją. Esant uždegiminiams procesams storosiose žarnose žymiai padidėja gleivių sekrecija [7, 21]. Gleivių buvimas išmatose buvo stebimas taip pat, kaip ir kraujo.
Išmatų konsistencija. Išmatų konsistencija labai priklauso nuo ligos eigos ir nuo vietos, kurioje atsirado uždegimas. Esant storųjų žarnų pažeidimui išmatos būna vandeningos, dėl skysčių absorbcijos žarnose sutrikimo [7, 21]. Tyrimo metu buvo stebėti išmatų konsistencijos ir formos pokyčiai. Kompanija „Nestlé Purina“ siūlo klasifikaciją, kurioje išmatų konsistencija vertinama balais nuo 1 iki 7 (kuo skystesnės, tuo balas didesnis). Tačiau veterinarijos klinikoje, kurioje buvo atliktas tyrimas yra išskiriami trys išmatų konsistencijos apibūdinimai: vandeningos, minkštos ir normalios. Gydant nestacionarizuotus pacientus informacija apie išmatų konsistenciją buvo gaunama iš šeimininkų, todėl išmatų konsistencija buvo vertinama balais nuo 1 iki 3 (kuo skystesnės išmatos, tuo balas mažesnis).
Vėmimas dažniausiai siejamas su virškinimo trakto ligomis, tačiau šis klinikinis požymis gali atsirasti ir dėl nesusijusių su šia sistema susirgimų. Vėmimą gali inicijuoti skrandžio ligos (gastritas,
Helicobacter infekcija, parazitai, opos, užsisukimas ir kt.), plonųjų žarnų ligos (uždegiminė žarnyno
liga, neoplazija, svetimkūniai, parazitai, parvovirusinis enteritas, bakterijų dauginimosi padidėjimas) ir storųjų žarnų ligos (kolitas, parazitai, vidurių užkietėjimas). Dėl šios būklės šunys netenka daug skysčių, o tai apsunkina ligos eigą ir kartais net gydymą [8, 22].
2.2. STATISTINĖ ANALIZĖ
16
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. TEMPERATŪROS POKYČIŲ ANALIZĖ
1 pav. Kiekvienos tyrimo dienos temperatūrų vidurkių pokyčiai tarp grupių.
Tyrimo metu lyginant skirtingų grupių temperatūros vidurkius, kurie pavaizduoti 1-ame paveiksle, buvo pastebėta, kad naudojant Ringerio ir natrio chlorido tirpalus be gliukozės temperatūra labai nežymiai pakilo, o naudojant tų pačių tirpalų derinius su gliukoze, temperatūros vidurkis kiekvieną dieną mažėjo. Esant tokiam nedideliam temperatūros pokyčiui, negalime daryti išvadų apie skirtingų tirpalų efektyvumą.
3 lent. Temperatūros rodiklių statistinės analizės duomenys.
I grupė II grupė III grupė IV grupė
Vidurkis, Co Sx Vidurkis, Co Sx Vidurkis, Co Sx Vidurkis,
Co Sx
1d. 38,17 0,96 38,03 0,83 38,53 0,64 38,63 0,66
2d. 38,52 0,51 38,31 0,56 38,49 0,35 38,58 0,43
3d. 38,49 0,47 38,48 0,62 38,43 0,39 38,45 0,3
Pastaba: vidugrupinis ir tarpgrupinis vidurkių skirtumas nereikšmingas, p>0,05.
3-ioje lentelėje pateikti statistinės analizės duomenys: temperatūros vidurkis, standartinis nuokrypis bei patikimumas. Lyginant tiriamųjų rezultatus tarp grupių ir grupės viduje nebuvo gauta
1-a diena 2-a diena 3-ia diena
I grupė 38,17 38,52 38,49 II grupė 38,03 38,31 38,48 III grupė 38,53 38,49 38,43 IV grupė 38,63 38,58 38,45 37,4 37,6 37,8 38 38,2 38,4 38,6 38,8 Co
17 statistiškai patikimų rezultatų, ir tai rodo, kad skirtingų tirpalų parinkimas įtakos gydymo rezultatams neturėjo.
3.2. BENDROSIOS BŪKLĖS POKYČIŲ ANALIZĖ
2 pav. Kiekvienos tyrimo dienos bendros būklės rodiklių pokyčiai grupėse.
Lyginant kiekvienos gydymo dienos bendrą būklę balais (2 pav.) buvo pastebėta, kad gyvūnų būklė gerėjo priklausomai nuo gydymo dienos. Kiekvieną gydymo dieną šis požymis buvo geriausias tų pacientų, kuriems buvo naudotas Ringerio ir gliukozės tirpalų derinys. Tačiau vertinant kiekvienos grupės pirmos ir paskutinės gydymo dienos balų pokyčius buvo nustatyta, kad naudojant Ringerio tirpalą, natrio chlorido tirpalą ir Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį rezultatas padidėjo 0,5 b. ir šių grupių rezultatas kito daugiau nei trečios (natrio chlorido ir gliukozės tirpalų derinys) grupės šunų vidurkis.
4 lent. Bendros būklės rodiklių statistinės analizės duomenys.
I grupė II grupė III grupė IV grupė
Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx 1d. 1,75 0,43 1,58 0,64 1,92 0,49 2 0 2d. 1,92 0,49 2 0,4 2 0,4 2,17 0,37 3d. 2,25♣ 0,6 2,08 0,64 2,17 0,69 2,5♣ 0,65 ♣ – vidugrupinis patikimumas, p<0,05.
1-a diena 2-a diena 3-ia diena
I grupė 1,75 1,92 2,25 II grupė 1,58 2 2,08 III grupė 1,92 2 2,17 IV grupė 2 2,17 2,5 0 0,25 0,5 0,75 1 1,25 1,5 1,75 2 2,25 2,5 2,75 3 B alai
18 Atlikus statistinę duomenų analizę (4 lent.) buvo nustatyta, kad šunims, kuriems buvo naudotas natrio chlorido tirpalas ir Ringerio ir gliukozės tirpalų derinys pirmos ir trečios gydymo dienos rezultatų skirtumas patikimai skyrėsi (p<0,05) ir šių šunų vidurkio rezultato skirtumas buvo didžiausias. Tai rodo, kad naudojant šiuos tirpalus gyvūnų bendra būklė gerėjo sparčiau nei naudojant kitus infuzinius tirpalus. Tai, kad nebuvo gauta patikimų tarpgrupinių rezultatų rodo, kad visų tiriamųjų rezultatai reikšmingai nesiskyrė.
Apibendrinant gautus rezultatus buvo pastebėta, kad bendros būklės trečios dienos rezultatas patikimai skyrėsi nuo pirmosios naudojant natrio chlorido tirpalą ir Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį ir tai parodo, kad šių tirpalų terapinis poveikis gyvūnui bendrai savijautai buvo didesnis nei kitų.
3.3. APETITO POKYČIŲ ANALIZĖ
3 pav. Kiekvienos tyrimo dienos apetito vertinimas balais.
3-iame paveiksle pavaizduotoje diagramoje matyti, kad visų tiriamųjų apetitas gerėjo priklausomai nuo gydymo dienos. Visas tyrimo dienas prasčiausią apetitą turėjo tiriamoji grupė, kuriai naudotas Ringerio tirpalas. Geriausiu apetitu antrąją ir trečiąją dieną pasižymėjo grupė, kuriai naudotas Ringerio ir gliukozės tirpalų derinys. Lygindami pirmos ir trečios gydymo dienos rezultatų skirtumą tarp grupių buvo nustatyta, kad naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį apetitas labiausiai priartėjo prie sveiko gyvūno apetito. Nuo pirmosios gydymo dienos jis pagerėjo 1,58 b.
1-a diena 2-a diena 3-ia diena
I grupė 1,33 1,58 2,5 II grupė 1,25 1,5 2,33 III grupė 1,42 1,75 2,67 IV grupė 1,33 2,25 2,92 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 B alai
19 Atlikus duomenų statistinę analizę (5 lent.) tarp grupių kiekvieną gydymo dieną pastebėta (5 lent.), kad nei vienoje iš tiriamųjų grupių rezultatai statistiškai patikimai nesiskyrė (p>0,05). Tai rodo, kad visų grupių rezultatų vidurkiai buvo panašūs ir visų naudotų tirpalų efektyvumas buvo panašus. Tačiau analizuojant kiekvienos grupės pirmos ir trečios gydymo dienos skirtumą buvo pastebėta, kad visų grupių tiriamųjų apetitas gerėjo priklausomai nuo gydymo dienos ir gauti statistiškai patikimi rezultatai. Naudojant gydymui Ringerio tirpalą, natrio chlorido ir gliukozės bei Ringerio ir natrio chlorido tirpalų derinius nustatytas didesnis statistinis patikimumas (p<0,001) nei grupėje, kuriai buvo naudojamas natrio chlorido izotoninis tirpalas (p<0,005). Šis rezultatas rodo, kad naudojant gydymui natrio chloridą gyvūnų apetitas gerėjo lėčiau nei naudojant kitus tirpalus ar jų derinius. 5 lent. Apetito rodiklių statistinės analizės duomenys.
I grupė II grupė III grupė IV grupė
Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx 1d. 1,33 0,47 1,25 0,28 1,42 0,49 1,33 0,47 2d. 1,58 0,31 1,5 0,32 1,75 0,53 2,25 1,09 3d. 2,5♦ 0,71 2,33 0,47 2,67♥ 1,18 2,92♥ 1,12
♦ – vidugrupinis patikimumas, p<0,005; ♥ – vidugrupinis patikimumas p<0,001.
3.4. LAKIMO POKYČIŲ ANALIZĖ
Analizuojant 4-ame paveiksle esančią diagramą galima pastebėti, kad visų gyvūnų lakimas artėjo prie normalaus priklausomai nuo gydymo dienos. Didžiausias lakimo balo vidurkis pirmas dvi gydymo dienas buvo pacientų, kuriems taikytas gydymas natrio chlorido ir gliukozės tirpalų deriniu, o trečiąją gydymo dieną jis labai nežymiai skyrėsi nuo kitų grupių didžiausio vidurkio.
20
4 pav. Kiekvienos tyrimo dienos lakimo vertinimas balais.
6. lent. Lakimo rodiklių statistinės analizės duomenys.
I grupė II grupė III grupė IV grupė
Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx 1d. 1,83 ⁑ 0,69 2,25 0,6 2,67 ⁑ 0,94 2,42 ⁑ 0,76 2d. 2,58 0,49 2,67 0,62 3 0,58 2,67 0,94 3d. 3,5 ♥ 0,65 3,5 ♥ 0,76 3,42 ♣ 0,76 3 1
♣ – vidugrupinis patikimumas p<0,05; ♥ – vidugrupinis patikimumas p<0,001; ⁑ I ir IV gr. tarpgrupinis patikimumas p<0,05.
Atlikus duomenų statistinę analizę (6 lent.) buvo pastebėta, kad naudojant gydymui natrio chlorido, Ringerio bei natrio chlorido ir gliukozės tirpalų derinį gyvūnų lakimas nuo pirmos iki trečios gydymo dienos kito sparčiau, nei naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį ir tai parodo statistinis patikimumas (p<0,001). Tai rodo, kad visų grupių, išskyrus gydymui gavusius Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį, rezultatai per tris gydymo dienas efektyviai pagerėjo. Statistiškai patikimiausi rezultatai buvo grupių, kurioms buvo naudojami natrio chlorido ir Ringerio tirpalai. Analizuojant kiekvienos gydymo dienos rezultatų skirtumą tarp grupių buvo pastebėta, kad pirmąją gydymo dieną didžiausias skirtumas buvo tarp pirmos (natrio chloridas) ir trečios (natrio chloridas ir gliukozė) ir pirmos ir ketvirtos (Ringeris ir gliukozė) grupės tiriamųjų, tačiau kitomis gydymo dienomis patikimo skirtumo
1-a diena 2-a diena 3-ia diena
I grupė 1,83 2,58 3,5 II grupė 2,25 2,67 3,5 III grupė 2,67 3 3,42 IV grupė 2,42 2,67 3 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 B alai
21 tarp rezultatų nebuvo nustatyta. Tai rodo, kad pirmąją gydymo dieną šių grupių rezultatai labai skyrėsi, tačiau tęsiant gydymą nei vienos grupės rezultatai nebuvo ženkliai nutolę nuo kitų grupių vidurkių. Tai rodo, kad nors ir pirmąją gydymo dieną grupės turėjo skirtingus rezultatus, tačiau tęsiant gydymą visų gyvūnų lakimas tik nežymiai skyrėsi.
Apibendrinant visų duomenų rezultatus buvo nustatyta, kad gyvūnų lakimas greičiausiai artėjo prie normos naudojant natrio chlorido bei Ringerio tirpalus.
3.5. ODOS ELASTINGUMO POKYČIŲ ANALIZĖ
Analizuojant 5-ame paveiksle pateiktą skirtingų tiriamųjų grupių odos elastingumo pokyčių skirtingomis gydymo dienomis diagramą galima pastebėti, kad visų grupių balo vidurkis nėra daug nutolęs nuo sveiko gyvūno odos elastingumo balo. Tokie rezultatai gauti dėl to, kad nedaugeliui tiriamųjų odos raukšlė išsilygino per 30 s. Visas tyrimo dienas odos elastingumo didžiausią balą turėjo grupė, kurios gydymui buvo naudotas Ringerio ir gliukozės tirpalų derinys. Trečiąją gydymo dieną didžiausią galimą odos elastingumo balą turėjo šunys, kurių gydymui buvo naudojami natrio chlorido, Ringerio ir Ringerio ir gliukozės tirpalai.
Lyginant kiekvienos grupės odos elastingumo balo pokytį tarp pirmosios ir trečiosios gydymo dienos buvo paskaičiuota, kad labiausiai klinikinio požymio balas padidėjo naudojant Ringerio tirpalą (0,58 b.).
5 pav. Kiekvienos tyrimo dienos odos elastingumo pokyčiai grupėse.
1-a diena 2-a diena 3-ia diena
I grupė 1,67 1,92 2 II grupė 1,42 1,92 2 III grupė 1,67 1,67 1,83 IV grupė 1,75 1,92 2 0 0,25 0,5 0,75 1 1,25 1,5 1,75 2 B alai
22
7 lent. Odos elastingumo rodiklių statistinės analizės duomenys.
I grupė II grupė III grupė IV grupė
Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx 1d. 1,67 0,47 1,42 0,49 1,67 0,47 1,75 0,43 2d. 1,92 0,28 1,92 0,28 1,67 0,47 1,92 0,28 3d. 2 ♣ 0 2 ♦ 0 1,83 0,37 2 0
♣ vidugrupinis patikimumas p<0,05; ♦ vidugrupinis patikimumas p<0,005.
Atlikus duomenų statistinę analizę (7 lent.) ir palyginus šunų rezultatus tarp grupių kiekvieną gydymo dieną nebuvo nustatyta ženklaus rezultatų skirtumo ir tai patvirtina statistinis patikimumas, kuris buvo p>0,05. Tačiau analizuojant kiekvienos grupės pirmos ir trečios gydymo dienos skirtumą buvo pastebėta, kad sparčiausiai odos elastingumas atsistatė gydymui naudojant Ringerio tirpalą (p<0,005). Taip pat per tris gydymo dienas ženkliai pagerėjo odos elastingumas ir tiems šunims, kurių gydymui buvo naudojamas natrio chlorido tirpalas (p<0,05).
Apibendrinant visų rezultatų duomenis buvo pastebėta, kad odos elastingumas efektyviausiai gerėjo gydymui naudojant Ringerio ir natrio chlorido tirpalus. Naudojant kitus tirpalus statistiškai patikimo skirtumo tarp gydymo dienų nebuvo pastebėta, o tai rodo, kad jie turėjo mažiausią įtaką gydymo efektyvumui.
3.6. DEFEKACIJOS DAŽNIO POKYČIŲ ANALIZĖ
6-ame paveiksle pateiktoje diagramoje galima pastebėti, kad kuo vėlesnė gydymo diena, tuo mažesnis defekacijos dažnio vidurkis kiekvienoje grupėje. Stebint skirtingomis dienomis esančius rezultatus galima teigti, kad didžiausias defekacijos dažnis pasireiškė šunims, gydytiems Ringerio tirpalu. Tačiau būtent naudojant šį tirpalą defekacijos dažnis sumažėjo 3,3 k./d. (daugiau nei 50 proc.), todėl galima spręsti, kad gydymo efektyvumas buvo didžiausias naudojant Ringerio tirpalą. Mažiausias defekacijos dažnis buvo stebimas grupėje, kurios gydymui buvo naudotas Ringerio ir gliukozės tirpalų derinys. Šioje grupėje defekacijos dažnis nuo pirmos iki trečios gydymo dienos sumažėjo 1,3 k./d. (44 proc.).
23 pirmos ir trečios gydymo dienos skirtumą buvo nustatyta, kad visų grupių duomenys patikimai skyrėsi nuo pirmos gydymo dienos, ir tai rodo, kad visų tirpalų efektyvumas gydymui buvo vienodas, nors šiek tiek patikimiau skyrėsi šunų, gydytų Ringerio arba natrio chlorido tirpalu. Tai rodo, kad šių grupių šunims defekacijos dažnis sumažėjo daugiau negu kitų grupių tiriamiesiems.
6 pav. Kiekvienos tyrimo dienos defekacijos dažnio pokyčiai grupėse.
8 lent. Defekacijos dažnio statistinės analizės duomenys.
I grupė II grupė III grupė IV grupė
Vidurkis, k./d. Sx Vidurkis, k./d. Sx Vidurkis, k./d. Sx Vidurkis, k./d. Sx 1d. 4,75 ⁑ 2,05 5,75 ⁑ 2,89 4 2,52 3 ⁑ 1,53 2d. 3,75 ⁑ 1,36 4,67 ⁑ 2,93 2,92 2,02 2,17 ⁑ 1,34 3d. 2,67 ♦ 1,43 2,5 ♦ 1,61 2,33 ♣ 1,18 1,67 ♠ 1,11
⁑ tarpgrupinis patikimumas p<0,05; ♦ vidugrupinis patikimumas p<0,005; ♣ vidugrupinis patikimumas p<0,05; ♠ vidugrupinis patikimumas p<0,01
Apibendrinant visų tyrimų rezultatus buvo pastebėta, kad grupės tiriamieji, kuriems buvo naudotas Ringerio ir gliukozės tirpalų derinys, tuštinosi rečiau pirmas dvi gydymo dienas nei kitų grupių šunys. Visų tirpalų teigiamas efektyvumas gydymui buvo pastebėtas, tačiau didžiausias
1-a diena 2-a diena 3-ia diena
I grupė 4,75 3,75 2,67 II grupė 5,75 4,67 2,5 III grupė 4 2,92 2,33 IV grupė 3 2,17 1,67 0 1 2 3 4 5 6 7 K ./d .
24 defekacijos dažnio sumažėjimas per tris gydymo dienas pastebėtas naudojant Ringerio ir natrio chlorido tirpalus.
3.7. KRAUJO BUVIMO IŠMATOSE ANALIZĖ
Tiriant kiekvienos grupės kraujo buvimą išmatose kiekvieną gydymo dieną (7 pav.) stebimas, nors ir nežymus, balo didėjimas, parodantis, kad su kiekviena gydymo diena vis mažiau tiriamųjų tuštinosi su krauju. Kadangi visų dienų vidurkių reikšmė didesnė nei 1, tai rodo, kad grupėse didžiajai daliai tiriamųjų kraujo išmatose nebuvo. Analizuojant 7-tame paveiksle esančią diagramą, matome, kad mažiausias balo pakilimas (0,17 b.) buvo šunims, gydytiems natrio chlorido ir gliukozės tirpalų deriniu ir tai reiškia, kad tik nedaugeliui šunų kraujo išmatose nebepastebėta. Priešingą pastarajai grupei rezultatą turėjo gyvūnai, gydyti Ringerio tirpalu (0,5 b.), ir tai rodo, kad šioje grupėje esantiems tiriamiesiems su kiekviena gydymo diena šis klinikinis simptomas pasireiškė vis mažiau.
7pav. Kiekvienos tyrimo dienos kraujo buvimo išmatose vertinimas balais.
Kiekvieną tyrimo dieną geriausią rezultatą balais turėjo šunys, gydyti Ringerio ir gliukozės tirpalų deriniu, o paskutinę tyrimo dieną nei vienam šioje grupėje esančiam šuniui kraujo išmatose pastebėta nebuvo.
1-a diena 2-a diena 3-ia diena
I grupė 1,67 1,83 1,92 II grupė 1,33 1,5 1,83 III grupė 1,42 1,5 1,58 IV grupė 1,67 1,83 2 0 0,25 0,5 0,75 1 1,25 1,5 1,75 2 B alai
25
9 lent. Kraujo buvimo išmatose analizės statistiniai duomenys.
I grupė II grupė III grupė IV grupė
Vidurkis,
b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx
1d. 1,67 0,47 1,33 0,47 1,42 0,49 1,67 0,47
2d. 1,83 0,37 1,5 ⁑ 0,5 1,5 ⁑ 0,5 1,83 ⁑ 0,37
3d. 1,92 0,28 1,83 ♣ 0,37 1,58 ⁑ 0,49 2 ♣ ⁑ 0
♣ vidugrupinis patikimumas p<0,05; ⁑ tarpgrupinis patikimumas p<0,05.
Analizuojant statistinio tyrimo duomenis (9 lent.) galime pastebėti, kad pirmosios gydymo dienos rezultatai tarp grupių buvo panašūs (p>0,05), tačiau antrąją gydymo dieną pastebėta, kad naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį kraujo išmatose sumažėjo daugiau nei naudojant Ringerio tirpalą ar natrio chlorido ir gliukozės tirpalų derinį (p<0,05). Trečią gydymo dieną naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį kraujo išmatose jau nebuvo pastebėta ir šis rezultatas patikimai skyrėsi nuo grupės, kuriai buvo naudotas natrio chlorido ir gliukozės tirpalų derinys, rezultato (p<0,05). Analizuojant pirmos ir trečios gydymo dienos rezultato skirtumą buvo nustatyta, kad didžiausias pagerėjimas buvo pacientams, gydytiems Ringerio bei Ringerio ir gliukozės tirpalų deriniu. Šiose grupėse per tris gydymo dienas daugiausiai pacientų nebeliko išmatose kraujo ir mes galime vertinti, kad naudojant šiuos tirpalus gydymas buvo efektyvesnis.
Apibendrinant visus šio tyrimo rezultatus buvo nustatyta, kad efektyviausiai gyvūnų būklė gerėjo ir kraujo pasireiškimas išmatose mažėjo naudojant Ringerio arba Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį.
3.8. GLEIVIŲ BUVIMO IŠMATOSE ANALIZĖ
26
8 pav. Kiekvienos tyrimo dienos gleivių buvimo išmatose balų pokyčiai grupėse.
Analizuojant statistinio tyrimo duomenis (10 lent.) galime pastebėti, kad antrą gydymo dieną geriausias rezultatas buvo naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį ir šis rezultatas patikimai skyrėsi nuo grupės, kuriai gydymui buvo naudojamas natrio chlorido ir gliukozės tirpalų derinys, rezultato (p<0,05). Tokie patys rezultatai pastebėti ir trečią gydymo dieną. Tiriant pirmos ir trečios gydymo dienos rezultatų skirtumą buvo pastebėta, kad naudojant gydymui natrio chlorido, Ringerio bei Ringerio ir gliukozės tirpalų derinius rezultatai patikimai pagerėjo (p<0,05) ir galima teigti, kad juos naudojant gydymo efektyvumas buvo didesnis nei gydant natrio chlorido ir gliukozės tirpalų deriniu.
Apibendrinant visų gautų skaičiavimų rezultatus pastebėta, kad nors ir geriausia klinikinė išraiška nustatyta naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį, tačiau gydymo efektyvumą geriausiai nusako pirmos ir trečios gydymo dienos balų skirtumas, kuris patikimai skyrėsi naudojant natrio chlorido, Ringerio bei Ringerio ir gliukozės tirpalų derinius.
10 lent. Gleivių buvimo išmatose statistinio tyrimo duomenys.
I grupė II grupė III grupė IV grupė
Vidurkis b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx 1d. 1,42 0,49 1,33 0,47 1,42 0,49 1,67 0,47 2d. 1,67 0,47 1,5 0,32 1,58 ⁑ 0,49 1,92 ⁑ 0,28 3d. 1,83 ♣ 0,37 1,75 ♣ 0,43 1,67 ⁑ 0,47 2 ♣ ⁑ 0
♣ vidugrupinis patikimumas p<0,05; ⁑ tarpgrupinis patikimumas p<0,05.
1-a diena 2-a diena 3-ia diena
I grupė 1,42 1,67 1,83 II grupė 1,33 1,5 1,75 III grupė 1,42 1,58 1,67 IV grupė 1,67 1,92 2 0 0,25 0,5 0,75 1 1,25 1,5 1,75 2 B alai
27
3.9. IŠMATŲ KONSISTENCIJOS KITIMO ANALIZĖ
9 pav. Kiekvienos tyrimo dienos išmatų konsistencijos vertinimas balais.
Tiriant kiekvienos grupės išmatų konsistencijos pokyčius kiekvieną gydymo dieną (9 pav.) pastebėta, kad išmatų konsistencijos balas didėjo priklausomai nuo gydymo dienos, ir tai rodo, kad kuo vėlesnė gydymo diena, tuo išmatų konsistencija grupėje buvo arčiau sveiko gyvūno rezultatų. Per tris gydymo dienas geriausi rezultatai buvo stebimi naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį, tai rodo, kad šių tiriamųjų išmatų konsistencija buvo arčiau normalios. Prasčiausią klinikinę išraiką pagal išmatų konsistenciją turėjo šunys, kuriems naudotas Ringerio tirpalas. Gydymo efektyvumą geriau apibūdina pirmos ir trečios gydymo dienos balų skirtumas. Greičiausias išmatų konsistencijos priartėjimas prie sveiko gyvūno rezultatų buvo pastebėtas naudojant Ringerio tirpalą (0,83 b.).
11 lent. Išmatų konsistencijos pokyčių statistinės analizės duomenys.
I grupė II grupė III grupė IV grupė
Vidurkis b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis,
b. Sx
1d. 1,42 0,49 1,33 0,47 1,67 0,47 1,58 0,49
2d. 1,58 ⁑ 0,49 1,5 ⁂ 0,5 1,75 ⁑ 0,43 2,08 ⁑ ⁂ 0,28
3d. 2,08 ♦ 0,49 2,17 ♥ 0,55 2,42 ♥ 0,49 2,42 ♦ 0,49
♥ vidugrupinis patikimumas p<0,001; ♦ vidugrupinis patikimumas 0,005; ⁑ tarpgrupinis patikimumas 0,05; ⁂ tarpgrupinis patikimumas 0,005.
1-a diena 2-a diena 3-ia diena
I grupė 1,42 1,58 2,08 II grupė 1,33 1,5 2,17 III grupė 1,67 1,75 2,42 IV grupė 1,58 2,08 2,42 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 B alai
28 Atlikus duomenų statistinę analizę (11 lent.) buvo pastebėta, kad pirmąją dieną visų šunų išmatų konsistencija reikšmingai nesiskyrė. Tačiau antrąją gydymo dieną naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį buvo pastebėtas reikšmingas skirtumas ir geresnis rezultatas nei naudojant Ringerio tirpalą (p<0,005) ir taip pat pastebėtas patikimai geresnis rezultatas nei naudojant natrio chlorido bei natrio chlorido ir gliukozės tirpalų derinį (p<0,05). Iš šio rezultato galime spręsti, kad Ringerio ir gliukozės tirpalų derinys jau per pirmą gydymo dieną turėjo didesnį efektyvumą nei kiti tirpalai. Analizuojant pirmos ir trečios gydymo dienos skirtumo rezultatą buvo pastebėta, kad efektyviausiai išmatų konsistencija artėjo prie normalaus gyvūno išmatų konsistencijos naudojant Ringerio tirpalą bei natrio chlorido ir gliukozės tirpalų derinį (p<0,001). Tačiau gydymas buvo efektyvus ir naudojant natrio chlorido bei Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį, tik iš lentelės duomenų matome, kad šių grupių rezultatas buvo šiek tiek mažiau patikimas nei pirmiau minėtų grupių.
Apibendrinant visų tyrimų gautus rezultatus buvo pastebėta, kad efektyviausiai išmatų konsistencija artėjo prie normos naudojant tirpalų derinius su gliukoze.
3.10. VĖMIMO PASIREIŠKIMO ANALIZĖ
10 pav. Kiekvienos tyrimo dienos vėmimo pasireiškimo balas grupėse.
Analizuojant diagramą, pateiktą 10-ame paveiksle, matome, kad ne visų grupių tiriamiesiems vėmimas mažėjo priklausomai nuo gydymo dienos. Naudojant natrio chloridą antrąją gydymo dieną vėmimas pasireiškė didesnei daliai tiriamųjų nei pirmąją gydymo dieną. Geriausi rezultatai beveik
1-a diena 2-a diena 3-ia diena
I grupė 1,67 1,25 1,83 II grupė 1 1,42 1,92 III grupė 1,25 1,5 1,75 IV grupė 1,5 1,75 1,92 0 0,25 0,5 0,75 1 1,25 1,5 1,75 2 B alai
29 visomis gydymo dienomis buvo nustatyti grupėje, kuriai buvo naudojamas Ringerio ir gliukozės tirpalų derinys, tačiau lyginant šios grupės rezultato pokytį nuo pirmos iki trečios gydymo dienos pastebėta, kad rezultatas padidėjo 0,5 b., o tai rodo, kad paskutinę tyrimo dieną šioje grupėje buvo trečdaliu mažiau vemiančių pacientų nei pirmąją gydymo dieną. Vieni iš prasčiausių rezultatų buvo gaunami gydant šunis Ringerio tirpalu, tačiau lyginant pirmos ir trečios gydymo dienos skirtumą pastebėta, kad šioje grupėje gydymo efektyvumas buvo didžiausias ir per tris gydymo dienas šios grupės balas greičiausiai padidėjo (0,92 b., beveik 50 proc.). Tai parodo, kad trečiąją gydymo dieną buvo dvigubai mažiau vemiančių pacientų, nei pirmąją gydymo dieną šioje grupėje.
Atlikus duomenų statistinę analizę (12 lent.) buvo pastebėta, kad pirmąją gydymo dieną vėmimo balas naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį patikimai skyrėsi nuo grupės, kuriai gydymui buvo naudotas Ringerio tirpalas (p<0,01), rezultatų ir šios grupės pacientams vėmimas pasireiškė mažiausia. Antrąją gydymo dieną statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių rezultatų pastebėta nebuvo ir tai rodo, kad kiekvienoje grupėje buvo panašus vemiančių pacientų skaičius. Analizuojant pirmos ir trečios gydymo dienos skirtumą buvo pastebėta, kad daugiausiai vemiančių pacientų sumažėjo naudojant Ringerio ir natrio chlorido tirpalus (p<0,001). Šiek tiek mažesnis rezultatų pokytis pastebėtas naudojant natrio chlorido ir gliukozės tirpalų derinį (p<0,01) be naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį (p<0,05).
12 lent. Vėmimo pokyčių statistinės analizės duomenys.
I grupė II grupė III grupė IV grupė
Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx Vidurkis, b. Sx 1d. 1,67 0,37 1 ᴥ 0 1,25 0,43 1,5 ᴥ 0,5 2d. 1,25 0,43 1,42 0,49 1,5 0,5 1,75 0,43 3d. 1,83 ♥ 0,37 1,92 ♥ 0,28 1,75 ♠ 0,43 1,92 ♣ 0,28
♥ vidugrupinis patikimumas p<0,001; ♠ vidugrupinis patikimumas p<0,01; ♣ vidugrupinis
patikimumas p<0,05; ᴥ tarpgrupinis patikimumas p<0,01.
30
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Skysčių simptominė terapija viduriuojantiems pacientams yra gydymo dalis, kuri dažnai taikoma veterinarijos gydytojo praktikoje. Renkantis tinkamus tirpalus yra svarbu atsižvelgti į gyvūno būklę ir galimas gretutines ligas. Labai svarbu tiksliai paskaičiuoti, kokį kiekį skysčių reikėtų skirti kiekvienam pacientui ir kokiu greičiu jis turėtų patekti į gyvūno organizmą. Skysčių terapija yra svarbi dalis gydant dehidraciją, atstatant cirkuliuojančio kraujo tūrį, koreguojant elektrolitų pokyčius organizme [9]. Dažnai į veterinarijos kliniką patenka sunkios būklės pacientai, kurių ligos istorija yra nežinoma arba šeimininkai negali pateikti išsamios gyvūno anamnezės, todėl kartais gali kilti komplikacijų, kurios apsunkintų ligos eigą ir gydymą.
Šio tyrimo metu stebėti klinikiniai požymiai buvo įvertinti sutartiniais balais. Kuo mažesnis balas buvo gautas grupėje, tuo prastesnę klinikinę išraišką jis reiškė. Taigi aptarsime kaip kiekvienas požymis kito kiekvienoje grupėje ir kuris tirpalas ar tirpalų derinys surinko didžiausią balų skaičių ir turėjo geriausią klinikinę išraišką. Visų rezultatai apibendrinti ir pateikti 13-oje bei 14-oje lentelėje.
13 lent. Visų tyrimo dienų apibendrinti rezultatai. Didžiausia skaitinė vertė rodo geriausią klinikinę
išraišką grupėje, mažiausia skaitinė vertė – prasčiausią klinikinę išraišką.
Didžiausia skaitinė vertė Mažiausia skaitinė vertė
Klinikiniai požymiai
Temperatūra, Co. Ringerio tirp. + gliukozės
tirp. Ringerio tirp.
Bendra būklė, b. Ringerio tirp. + gliukozės
tirp. Ringerio tirp.
Apetitas, b. Ringerio tirp. + gliukozės
tirp. Ringerio tirp.
Lakimas, b. Natrio chlorido tirp. +
gliukozės tirp. Natrio chlorido tirp. Odos elastingumas, b. Ringerio tirp. + gliukozės
tirp.
Natrio chlorido tirp. + gliukozės tirp. Defekacijos dažnis,
k./d. Ringerio tirp.
Ringerio tirp. + gliukozės tirp.
Kraujas išmatose, b. Ringerio tirp. + gliukozės tirp.
Natrio chlorido tirp. + gliukozės tirp. Gleivės išmatose, b. Ringerio tirp. + gliukozės
tirp. Ringerio tirp.
Išmatų konsistencija, b.
Ringerio tirp. + gliukozės
tirp. Ringerio tirp.
Vėmimas, b. Ringerio tirp. + gliukozės
31
14 lent. Šioje lentelėje pateikti tirpalų pavadinimai, kuriuos naudojant buvo pastebėtas didžiausias
klinikinio požymio pagerėjimas nuo pirmos iki trečios gydymo dienos.
Klinikinis požymis 1. Temperatūra 2. Bendra būklė 3. Apetitas, b. 4. Lakimas, b. 5. Odos elastingumas, b. Naudotas tirpalas Ringerio tirp. + gliukozės tirp.(p>0,05) Natrio chlorido tirp. Ringerio tirp. + gliukozės tirp. (p<0,05) Ringerio tirp. + gliukozės tirp. (p<0,001) Natrio chlorido tirp. (p<0,001) Ringerio tirp. (p<0,005) Klinikinis požymis 6. Defekacijos dažnis, k./d. 7. Kraujas išmatose, b. 8. Gleivės išmatose, b. 9. Išmatų konsistencija, b. 10. Vėmimas, b. Naudotas tirpalas Ringerio tirp. (p<0,005) Ringerio tirp. (p<0,05) Ringerio tirp. (p<0,05) Ringerio tirp. (p<0,001) Ringerio tirp. (p<0,001)
Stebint temperatūros pokyčius nepastebėta reikšmingo skirtumo tarp atskirų grupių. Tačiau naudojat tik natrio chlorido arba tik Ringerio tirpalą temperatūros vidurkis grupėse padidėjo, o naudojant šiuos tirpalus derinyje su gliukoze – sumažėjo. Esant ne bakterinės kilmės žarnyno uždegimui temperatūra neturėtų būti stipriai pakilusi. Analizuojant temperatūros rezultatus nebuvo nustatyto patikimo skirtumo tarp kiekvienos tyrimo dienos rezultatų tarp grupių bei patikimo skirtumo tarp pirmos ir trečios gydymo dienos.
Analizuojant gyvūnų bendros būklės pokyčius tarp skirtingų grupių buvo pastebėta, kad geriausia būklė visas tyrimo dienas buvo pacientų, kuriems gydymui naudotas Ringerio ir gliukozės tirpalų derinys. Prasčiausia būklė buvo pacientų, kuriems buvo naudotas Ringerio tirpalas, tačiau gydymo efektyvumą geriau apibrėžia pirmos ir trečios gydymo dienos skirtumas ir didžiausias pagerėjimas pastebėtas grupėje, kuriai naudotas natrio chlorido tirpalas bei Ringerio ir gliukozės tirpalų derinys. Analizuojant kitų autorių duomenis nebuvo rasta tikslios informacijos apie bendros būklės pokyčius priklausomai nuo naudojamo tirpalo, tačiau daugelio autorių teigimu, viduriuojančių pacientų būklei gerinti geriausiai tinka Ringerio tirpalai [3]. Būtent tokius rezultatus mes gavome ir mūsų tyrimo metu.
32 tirpalų derinį. Kitų autorių duomenimis, gyvūnai, kuriems gydymui naudojamas gliukozės tirpalu dažniausiai pasižymi prastesniu apetitu nei tie, kuriems gliukozės tirpalas nebuvo naudotas [14, 15]. Mūsų tyrimo rezultatai nesutapo su kitų mokslininkų duomenimis ir toks rezultatas gali būti dėl skirtingo tiriamųjų apetito prieš gydymą, nes esant ne bakterinės kilmės viduriavimui gyvūnų apetitas būna sumažėjęs labai nežymiai arba visai nesumažėjęs, o kai kurie tiriamieji prieš gydymą visai neturėjo apetito ir tai stipriai įtakoja tyrimo rezultatus.
Analizuojant kiekvienos gydymo dienos lakimo duomenis tarp grupių buvo nustatyta, kad pacientai, kuries gydymui buvo naudojamas natrio chlorido ir gliukozės tirpalas lakė daugiau vandens, nei kitų grupių tiriamieji. O mažiausiai vandens lakė šunys, kurių gydymui buvo naudotas tik natrio chlorido tirpalas. Išsamiau gydymo efektyvumą apibūdina pirmos ir trečios gydymo dienos skirtumas. Didžiausias skirtumas buvo naudojant natrio chlorido tirpalą, tai reiškia, kad šių gyvūnų lakimas artėjo prie normos greičiau nei tų, kuriems buvo naudoti kiti skysčiai. Gyvūno padidėjęs troškulys yra normalus organizmo atsakas į dehidrataciją, tačiau naudojant gydymui skysčius jis neturėtų stipriai didėti. Jei gyvūno skysčių poreikis visiškai patenkinamas naudojant skysčių terapiją, tai lakimas turėtų būti mažesnis nei įprastai [20]. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad naudojant natrio chlorido tirpalą gyvūno skysčių poreikis nebuvo pilnai patenkintas ir jie turėjo didesnį troškulį nei kitų grupių tiriamieji.
Lyginant odos elastingumo pokyčius tarp skirtingų grupių buvo pastebėta, kad visas gydymo dienas odos elastingumas buvo geriausias naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį. Prasčiausią klinikinę išraišką turėjo pacientai, gydyti natrio chlorido ir gliukozės tirpalų deriniu. Tačiau tiksliau gydymo efektyvumą nusako pirmos ir trečios gydymo dienos skirtumas. Greičiausiai odos elastingumas gerėjo naudojant Ringerio tirpalą. Tai parodo, kad naudojant Ringerio tirpalą gydymui odos elastingumas greičiausiai atsistatė ir šių pacientų būklė gerėjo sparčiau nei kitų. Kitų autorių teigimu Ringerio tirpalas geriau tinka dehidratavusių pacientų būklei gerinti dėl to, kad Ringerio tirpalo sudėtis yra artimesnė kraujo plazmos sudėčiai nei natrio chlorido tirpalo [3, 8].
33 Vertinant kraujo išmatose buvimą kiekvienoje grupėje skirtingomis gydymo dienomis buvo pastebėta, kad mažiausiai kraujo išmatose pasireiškė pacientams, gydytiems Ringerio ir gliukozės tirpalų deriniu, o daugiausiai – gydytiems natrio chlorido ir gliukozės tirpalų deriniu. Tačiau gydymo efektyvumą labiau nusako pirmos ir trečios gydymo dienos skirtumas, kuris buvo didžiausias naudojant Ringerio tirpalą. Analizuojant kitų autorių duomenis ir tyrimus, nebuvo rasta tyrimo būtent apie skirtingų skysčių įtaką kraujo buvimui išmatose, tačiau literatūroje rašoma, kad viduriuojančių pacientų būklė gerėja naudojant Ringerio tirpalus, dėl jame esančių sudedamųjų dalių, kurios padaro šio tirpalo sudėtį artimesnę kraujo plazmos sudėčiai [3, 8].
Vertinant gleivių išmatose buvimą kiekvienoje grupėje skirtingomis gydymo dienomis matyti, kad grupėje, kurios gydymui buvo naudojamas Ringerio ir gliukozės tirpalų derinys, mažiausiai tiriamųjų daliai pasireiškė gleivės išmatose, o naudojant Ringerio tirpalą gleivių išmatose pasireiškė didesnei pacientų daliai. Tačiau gydymo efektyvumą geriausiai parodo pirmos ir trečios gydymo dienos skirtumas, kuris buvo didžiausias naudojant Ringerio tirpalą. Tai rodo, kad gydant šiuo tirpalu gleivių išmatose mažėjo daugiausiai. Analizuojant kitų autorių duomenis ir tyrimus, nebuvo rasta tyrimo būtent apie skirtingų skysčių įtaką gleivių buvimui išmatose, tačiau literatūroje rašoma, kad viduriuojančių pacientų būklė gerėja naudojant Ringerio tirpalus, dėl jame esančių sudedamųjų dalių, kurios padaro šio tirpalo sudėtį artimesnę kraujo plazmos sudėčiai [3, 8].
Tyrimo metu pastebėta, kad geriausią rezultatą ir artimesnę normai išmatų konsistenciją turėjo šunys, gydyti Ringerio ir gliukozės tirpalų deriniu, o prasčiausias rezultatas buvo stebimas naudojant Ringerio tirpalą. Tačiau geriausiai gydymo efektyvumą nusako pirmos ir trečios gydymo dienos rezultato skirtumas, kuris buvo didžiausias naudojant Ringerio tirpalą. Kitų autorių duomenimis buvo nustatyta, kad bendra klinikinė būklė, ir taip pat išmatų konsistencija, buvo geresnė naudojant Ringerio tirpalą [3].
34 Apibendrinant visų šių klinikinių tyrimų gautus duomenis buvo nustatyta, kad geriausia jų išraiška buvo naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį. Net 8 iš 10 klinikinių požymių buvo geriausi grupėje, kuriai naudoti šie tirpalai. Tačiau vertinant vien šiuos rezultatus negalime teigti, jog būtent toks skysčių derinys yra geriausias pasirinkimas simptominiam viduriavimo gydymui. Šiuos rodiklius gali keisti skirtinga paciento klinikinė ligos išraiška prieš pradedant tyrimą. Kituose tyrimuose minima, kad geriau viduriavimo atveju naudoti izotoninį Ringerio laktato infuzinį tirpalą, nes jo sudėtis artimesnė kraujo plazmos sudėčiai [3, 8]. Nors tyrime šis tirpalas ir nenaudotas, tačiau vis tiek pastebėta, kad naudojant Ringerio tirpalą gydymo efektyvumas buvo geresnis.
35
IŠVADOS
1. Mums prieinamuose literatūros šaltiniuose, kuriuose būtų analizuojamas vien tik skirtingų intraveninių tirpalų gydymo efektyvumas šunims pagal kelis klinikinius požymius aptikti nepavyko. 2. Pagal naudotus intraveninius tirpalus gydytus 2014-16 m. m. šunis suskirsčius į 4 grupes ir statistiškai įvertinus klinikinių požymių kaitą grupės viduje tarp grupių nustatyta:
2.1. ryškių kūno temperatūros pokyčių nebuvo nei vienos grupės šunims, nei per 3 d. nei tarp grupių (p>0,05);
2.2. bendra būklė per 3 d. labiausiai pagerėjo naudojant natrio chlorido tirpalą arba Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį (p<0,05). Tarp grupių ryškių bendros būklės pokyčių nebuvo;
2.3. apetito ryškių skirtumų tarp grupių nepastebėta. Per 3 d. apetitas labiausiai gerėjo naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį (p<0,001);
2.4. pirmą gydymo d. geriausias lakimo rezultatas buvo naudojant natrio chlorido ir gliukozės tirpalų derinį (p<0,05). Per 3 d. lakimas efektyviausiai gerėjo naudojant natrio chlorido tirpalą (p<0,001);
2.5. patikimo odos elastingumo rezultato skirtumo nebuvo pastebėta. Per 3 d. odos elastingumas labiausiai pagerėjo naudojant Ringerio tirpalą (p<0,005);
2.6. defekacijos dažnis tarp grupių patikimai skyrėsi naudojant Ringerio tirpalą (p<0,05). Per 3 d. defekacijos dažnis efektyviausiai sumažėjo naudojant Ringerio tirpalą (p<0,005);
2.7. kraujo buvimo išmatose rezultatas patikimai skyrėsi antrą gydymo dieną naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį (p<0,05). Per 3 d. labiausiai kraujo išmatose sumažėjo naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį (p<0,05);
2.8. gleivių buvimo išmatose rezultatas patikimai skyrėsi antrą gydymo dieną naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį (p<0,05). Per 3 d. labiausiai gleivių išmatose sumažėjo naudojant Ringerio tirpalą (p<0,05);
2.9. išmatų konsistencija tarp grupių labiausiai skyrėsi antrą gydymo dieną naudojant Ringerio ir gliukozės tirpalų derinį (p<0,005). Per 3 d. išmatų konsistencija ryškiausiai gerėjo naudojant Ringerio tirpalą (p<0,001);
36
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Jones PH, Dawson S, Gaskell RM, Coyne KP, Tierney A, Setzkorn C, Radford AD, Noble P-JM. Surveillance of diarrhoea in small animal practice through the Small Animal Veterinary Surveillance Network (SAVSNET). The Veterinary Journal. 2014; 201(3): 412.
2. Mazzaferro E, Powell LL. Fluid Therapy for the Emergent Small Animal Patient. Veterinary Clinics: Small Animal Practice. 2013; 43(4): 722-8.
3. Andrijauskas A, Sakavičiūtė J, Ivaškevičius J. Kristaloidai ir koloidai perioperacinei skysčių terapijai: savybės ir dozavimo ypatumai. Lietuvos Chirurgija 2013; 12; p. 13-19.
4. Sullivan M, Yool DA. Gastric disease in the dog and cat. The Veterinary Journal. 1998; 156(2): 94-5.
5. Suchodolski J. Diagnosis and interpretation of intestinal dysbiosis in dogs and cats, The Veterinary Journal. 2016; 215: 3-12.
6. Brown AJ, Otto CM. Fluid Therapy in Vomiting and Diarrhea. Veterinary Clinics: Small Animal Practice. 2008; 38: 653-75.
7. Allenspach K. Diagnosis of Small Intestinal Disorders in Dogs and Cats. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. 2013; 43(6): 1227-40.
8. Ettinger SJ, Feldman EC et al. Textbook of Veterinary Internal Medicine, 7th ed. Vol. 1. Saint Louis: Saunders, 2010. p. 41, 201.
9. Weese SJ. Bacterial Enteritis in Dogs and Cats: Diagnosis, Therapy and Zoonotic Potential. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. 2011; 41(2): 287-309.
10. Goddard A, Leisewitz AL. Canine Parvovirus. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. 2010; 40(6): 1046-7.
11. Tenne R, Sullivan AL, Contreras ET, Olea-Popelka F, Twedt DC, Fankhauser J, Mastrianna L, Lappin M.R. Palatability and Clinical Effects of an Oral Recuperation Fluid During the Recovery of Dogs with Suspected Parvoviral Enteritis. Topics in Companion Animal Medicine. 2016; 31(2): 68-72.
37 13. Berset-Istratescu CM, Glardon OJ, Magouras I, Frey CF, Gobeli S, Burgener I A. Follow-up of 100 dogs with acute diarrhoea in a primary care practice. The Veterinary Journal. 2014; 199: 188-90.
14. Byers CG. Fluid Therapy. Options and Rational Selection. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. 2016; 10.1016/j.cvsm.2016.09.007
15. Mazzaferro E. Small Animal Fluid Therapy, Acid-Based & Electrolyte Disorders. London: Manson Publishing; 2013. p. 11, 19.
16. Sutkevičius J. Veterinarinė klinikinė diagnostika. Kaunas: Naujasis Lankas; 2003. p. 47, 426-8. 17. Leib MS. Diagnostic approach to chronic diarrhea in dogs and cats (Proceedings) [Internet]. [cited
2015 Dec 30]. Available from: http://veterinarycalendar.dvm360.com/diagnostic-approach-chronic-diarrhea-dogs-and-cats-proceedings
18. Chervier C, Chabanne L, Godde M, Rodriguez-Piñeiro MI. et al. Causes, diagnostic signs, and the utility of investigations of fever in dogs: 50 cases. The Canadian Veterinary Journal. 2012; 53(5): 525–30.
19. Piccione G., Fazio F., Giudice E., Refinetti R. Body size and the daily rhythm of body temperature in dogs. Journal of Thermal Biology. 2009; 34(4): 171-5.
20. Harshaw C. Alimentary epigenetics: A developmental psychobiological systems view of the perception of hunger, thirst and satiety. Developmental Review. 2008; 28(4): 541-56.
21. Broussard JD. Optimal Fecal Assesment. Clinical Techniques in Small Animal Practice. 2003; 18(4): 218-30.
