1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
ORTOPEDIJOS-TRAUMATOLOGIJOS KLINIKA
AIRIDAS DAUTORIUS
VAIKŲ, TURINČIŲ ANTSVORĮ, AMŽIAUS IR LYTIES SĄSAJOS SU MOBILIA ASIMPTOMINE PLOKŠČIAPĖDYSTE
MEDICINOS VIENTISŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMOS MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo mokslinis vadovas: Saidas Žukauskas
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 7
4. BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
5. SANTRUMPOS ... 8
6. SĄVOKOS ... 9
7. ĮVADAS ... 10
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
8.1 Tikslas ... 11
8.2 Uždaviniai ... 11
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
9.1 Mobili asimptominė plokščiapėdystė ... 12
9.2 Etiologija ... 12 9.3 Klasifikacija ... 13 9.4 Diagnostika ... 13 9.5 Gydymas ... 17 10. TYRIMO METODIKA ... 20 10.1 Tyrimo organizavimas ... 20 10.2 Tyrimo objektas ... 20 10.3 Tiriamųjų atranka ... 20 10.4 Vertinimo metodai ... 21
10.5 Duomenų analizės metodai ... 22
11. TYRIMO REZULTATAI ... 23 12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28 13. IŠVADOS ... 30 14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 31 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32 16. PRIEDAI ... 37
16.1 Priedas Nr 1. Pėdos padėties indeksas ... 37
3
1. SANTRAUKA
Tikslas: įvertinti vaikų, turinčių antsvorį, amžiaus, lyties ir mobilios asimptominės plokščiapėdystės sąsajas.
Uždaviniai: 1) Nustatyti ryšį tarp vaikų mobilios asimptominės plokščiapėdystės ir amžiaus; 2)Nustatyti ryšį tarp vaikų mobilios asimptominės plokščiapėdystės ir lyties; 3) Įvertinti vaikų asimptominės mobilios plokščiapėdystės sąsajas su jų antsvoriu ir lytimi.
Darbo metodai: tiriamajame darbe buvo vertinti vaikų antropometriniai duomenys. Ūgis matuotas medine matuokle, svoris – elektroninėmis svarstyklėmis. Apskaičiuotas KMI ir vertintas pagal KMI augimo kreives. Pėdos parametrams įvertinti buvo naudojama pėdos padėties indeksas (FPI-6) ir plantograma – pėdos antspaudo tyrimas. Skliauto aukščiui įvertinti matuotas Staheli indeksas.
Tyrimo dalyviai: buvo tirti 72 vaikai, 36 berniukai ir 36 mergaitės, kurie lankėsi LSMUL KK Vaikų chirurgijos konsultacinėje poliklinikoje. Tiriamieji buvo 5-10 metų amžiaus ir pagal KMI augimo kreives buvo su antsvoriu.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 72 vaikai, po lygiai berniukų ir meirgaičių. Jų amžius buvo 5-10 metų intervale, vidurkis 8.06±0,62 m. Tiek berniukų, tiek mergaičių grupės buvo suskaidytos į tris mažesnes pagal amžių (5-6, 7-8, 9-10 grupės). Tiriant antropometrinius duomenis tarp skirtingų amžiaus grupių nebuvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p>0,05). O suskirsčius tiriamuosius pagal amžių ir ieškant koreliacijos tarp lyties ir pėdos parametrų buvo gautas statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas tarp berniukų ir mergaičių.
5-6 m. amžiaus grupė. Grupėje FPI-6 (berniukų dešinės pėdos FPI-6 vidurkis = 6,66±2,27,mergaičių =3,88±2,64)(berniukų kairės pėdos FPI-6 vidurkis =6,60 ± 2,35, mergaičių =3,77 ± 2,69), SI indeksas (berniukų dešinės pėdos SI vidurkis=0,92 ± 0,30, mergaičių=0,80±0,31) (berniukų kairės pėdos SI vidurkis=0,92±0,30, mergaičių=0,80±0,31).
7-8 m. amžiaus grupė. FPI-6 (berniukų dešinės pėdos FPI-6 vidurkis =6,22±2,73,mergaičių =4,21±3,48) (berniukų kairės pėdos FPI-6 vidurkis = 6,14±2,64, mergaičių =4,18 ± 3,10), SI indeksas (berniukų dešinės pėdos SI vidurkis=1,04 ± 0,38, mergaičių=0,74 ± 0,29) (berniukų kairės pėdos SI vidurkis=1,03±0,38, mergaičių=0,75±0,30).
4 =3,90 ± 3,24), SI indeksas (berniukų dešinės pėdos SI vidurkis=1,05 ± 0,37, mergaičių=0,76 ± 0,34), (berniukų kairės pėdos SI vidurkis=1,05±0,33, mergaičių=0,77±0,35).
5
2. SUMMARY
Aim: evaluate associations between gender, age and asimptomatic flexible flatfoot in children with overweight.
Tasks:1) investigate relation between age and asimptomatic flexible flatfoot in children 2) Investigate relation between gender and asimptomatic flexible flatfoot in 5-10 years old children. 3)Evaluate associations between gender, overweight and flexible flatfoot in children with overweight. Methods: in this investigative work we measured antropometric parameters. Wooden ruler was used to measure children height and electronic scales for body mass. Body mass index was calculated and evaluated by BMI growth charts. Foot posture was assessed using FPI-6 index and plantogram. Staheli`s index used to measure medial longitudinal arch.
Object: we evaluated 72 participants,36 boys and 36 girls who were counseled in paediatric surgery unit of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas clinics. Participants had overweight and their age ranged between 5 and 10 years.
Results: we had 72 children, boys count was equal to girls. Their age mean was 8.06±0,62. They were divided in two large groups by their gender. Each group were divided into 3 smaller subgroups according to age (5-6, 7-8, 9-10 age groups). After investigation of anthropometric data no significant correlation was found between asymptomatic flexible flatfoot and age (p>0,05). Statistical significant difference was found between gender and flexible flatfoot in age groups (p<0,05).
In 5-6 age years old group FPI-6 (boy`s right foot FPI-6 mean = 6,66±2,27,girl`s =3,88±2,64)(boy`s left foot FPI-6 mean =6,60 ± 2,35, girls =3,77 ± 2,69), SI (boy`s right foot SI mean =0,92 ± 0,30, girls=0,80±0,31) (boy`s left foot SI mean =0,92±0,30, girls=0,80±0,31).
In 7-8 age years old group: FPI-6 (boy`s right foot FPI-6 mean =6,22±2,73,girls =4,21±3,48) (boy`s left foot FPI-6 mean = 6,14±2,64, girls =4,18 ± 3,10), SI (boy`s right foot SI mean =1,04 ± 0,38, girls=0,74 ± 0,29) (boy`s left foot SI mean =1,03±0,38, girls=0,75±0,30).
7
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
8 \
5. SANTRUMPOS
Mobili asimptominė plokščiapėdystė (MAP) Staheli indeksas (SI)
9
6. SĄVOKOS
Plokščiapėdystė – pėdos deformacija, kurios metu sumažėja vidinio išilginio skliauto aukštis. Padobarografija- skaitmenizuotas pėdų tyrimas, kurio metu yra fiksuojamas pėdos slėgio kitimas skirtingose ėjimo fazėse.
Plantografija – tyrimas plokščiapėdystei vertinti, kurio metu daromas pėdos antspaudas.
Pašokikaulinis sąnarys – sąnarys, esantis tarp šokikaulio ir kulnakaulio užpakalinių sąnarinių paviršių.
10
7. ĮVADAS
Plokščiapėdystė – tai gana dažna būklė vaikams, pasireiškianti vidinio išilginio pėdos skliauto nusileidimu. Mobili asimptominė plokščiapėdystė (MAP) - būklė kuriai esant išilginė pėdos arka išnyksta apkrovus pėdą ir atsistato sumažinus pėdai tenkantį krūvį. Pėdos raumenys, raiščiai bei kaulinės struktūros turi įtakos išilginio pėdos skliauto aukščiui. Kūdikystėje išilginio pėdos skliauto vietoje dominuoja riebalinis audinys, o normali pėdos struktūra susiformuoja per pirmą dekadą metų. Tačiau apie 3% vaikų plokščiapėdystė neišnyksta brandos metu, patologija vargina ir vyresniame amžiuje. [1,2,3] Atlikti tyrimai rodo, kad 18 mėn. amžiuje 97 % vaikams pasireiškia plokščiapėdystė[4], kitoje studijoje rašoma, kad plokščiapėdystė paplitusi: 41% 2-3 metų vaikams, 39% 3-4 metų vaikams ir 22% 5-6 metų amžiuje.[5]
Literatūroje galima rasti duomenų, jog MAP gali būti susijusi su generalizuotu sąnarių laisvumu, lytimi, nutukimu, kojų ašinėmis rotacinėmis deformacijomis. Tuo tarpu esant rigidiškai plokščiapėdystei pėdos arka negrįžta į normalią padėtį nuėmus krūvį. Tai dar vadinama antrine pes planus, dažnai sukelta neuromuskulinių ligų, kolageno apykaitos sutrikimų, buvusių kojos traumų ir operacijų.[4,5,6,7]
Kaip minėta, vienas iš įtakojančių MAP faktorių – antsvoris. Pėdos kaulinės struktūros, raiščiai ir raumenys yra stipriai veikiami kūno masės. Kai kurie autoriai teigia, jog nutukusių bei vaikų su antsvoriu riebalų sluoksnis pėdos išilginėje arkos srityje yra storesnis lyginant su vaikais, kurių kūno masė normali. Šiais laikais padidėjusi kūno masė vaikų amžiuje gana dažna problema. Literatūros duomenimis kai kuriose šalyse siekia net 34,4%. [5,6,7]
Pagrindinis uždavinys gydytojams – kuo tiksliau įvertinti MAP rizikos veiksnius ir spręsti dėl detalesnio ištyrimo bei didesnės intervencijos, kadangi, neįtarus MAP ir nesiėmus atitinkamų priežiūros priemonių, ilgainiui plokščiapadžiams pacientams pažeidžiami kelio, klubo sąnariai bei apatinė stuburo sritis.[6] Problema, jog literatūroje nėra griežtos nuomonės apie rizikos veiksnius. Juolab, kad predisponuojančių faktorių gali būti ne vienas, kyla diskusija, kaip keli veiksniai, tokie kaip antsvoris, lytis bei amžius įtakoja MAP. Esant gana nemažam antsvorio paplitimui vaikų amžiuje, svarbu išsiaiškinti, kokiai lyčiai ir amžiaus tarpsniui antsvoris turi didžiausią įtaką MAP deformacijai vystytis.
11
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8.1 Tikslas
Įvertinti vaikų, turinčių antsvorį, amžiaus, lyties ir mobilios asimptominės plokščiapėdystės sąsajas
8.2 Uždaviniai
1. Nustatyti ryšį tarp vaikų mobilios asimptominės plokščiapėdystės ir amžiaus; 2. Nustatyti ryšį tarp vaikų mobilios asimptominės plokščiapėdystės ir lyties;
12
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Mobili asimptominė plokščiapėdystė
Plokščiapėdystė yra gana dažna pėdos anomalija pasitaikanti vaikams. Labiausiai paplitusi jų forma – asimptomė mobili plokščiapėdystė, kuomet dėl įvairių priežasčių sumažėja vidinio pėdos skliauto aukštis, pėda suplokštėja krūvio metu ir grįžta į normalią padėtį nukrovus pėdą.[1] Asimptomė plokščiapėdystė dar vadinama fiziologine, kuri nesukelia simptomų ir susiformavus išilginiam pėdos skliautui per pirmą dešimtmetį išnyksta.[2] Tačiau, kai kuriais atvejais plokščiapėdystė išlieka iki vyresnio amžiaus. Kolkas literatūroje nėra aprašyta konkrečių metodų padėsiančių nustatyti, ar fiziologinė ploščiapėdystė pereis į simptominę, sukeliančią skausmą, šlubavimą ir kitus simptomus. MAP paplitimas vaikų amžiuje taip pat nėra labia tikslus, kadangi pėdos formai turi įtakos gali turėti vaikų amžius, skiriasi pėdos struktūros matavimo metodai.[3]
9.2 Etiologija
13 plokščiapėdystė: 2014 metais atliktame tyrime 5-ioms iš 20 moterų su minėtu sindromu buvo nustatyta plokščia pėda. Esant Į išorę iškrypusiai kulninei pėdai, taip pat pasireiškia asmiptomė plokščiapėdystė.[13] Tokios ašinės deformacijos kaip valgus ir varus bei equinus tipo deformacija lemia plokščiapėdystės formavimąsi. [14] Rigidiška plokščia pėda vystosi kai yra šokikaulio ir kulnakaulio suaugimas. Tokiu atveju deformacija gali būti vienpusė ar abipusė. [15] Praeityje patirtos pėdos traumos turi ryšį su rigidiška plokščia pėda.[16]
9.3 Klasifikacija
Vaikų plokščiapėdystė klasifikuojama taikant 4 pagrindinius tryimo metodus: nekiekybinis vizualinis vertinimas, antropometriniai parametrai, plantografija(footprint) bei radiologiniai tyrimai.[3] Plokščiapėdystę turintiems vaikams vidinio išilginio skliauto aukštis atsistato sumažinus apkrovą pėdai, tokia plokščiapėdystė vadinama mobilia. Ji gali būti besimptomė (fiziologinė), nereikalaujanti chirurginio gydymo ir savaime praeinanti, bei simptomė, pasireiškianti pėdos skausmu. Kai kurie autoriai išskiria dar vieną šios plokščiapėdystės potipį – simptomė mobili plokščiapėdystė su padidėjusia rizika deformacijoms progresuoti, esant viršsvoriui, padidėjusiam audinių mobilumui.[17] Tuo tarpu gydymas turi būti taikomas tiems pacientams, kuriems pasireiškia kaulinės deformacijos[18], šiems pacientams pėdos skliautas suplokštėjęs tiek fizinės apkrovos metu, tiek be jos[19].
9.4 Diagnostika
14 klubų išorinę bei vidinę rotaciją, kartu matuojant pėdos šlaunų kampą. Generalizuotam sąnarių hiperlakstietui nustatyti naudojama 9 balų Beighton skalė. Balų suma >5b vaikams virš 5 metų, indikuoja hipermobilumo sutrikimą[2] Šiai dienai dažnai taikomas biomechaninis matmuo, padedantis nustatyti plokščiapėdystę, yra šokikaulio pozicinis kampas stovint atsipalaidavus(angl. Resting calcaneal stance position angle). Šis matavimo metodas yra patikimas nepriklausomai nuo paciento amžiaus, svorio bei ūgio.[23] Apžiūrint pėdą iš užpakalio pacientui stovint galima užfiksuoti “per daug pirštų” požymį. Normoje neturėtų matytis daugiau nei penktas ir ketvirtas kojų pirštai. Jeigu matomi antras bei trečias, tai rodo kad yra padidėjęs kulno valgus kampas.[24] Klinikinio ištyrimo metu MAP turi būti diferencijuojama nuo antrinės (rigidiškos), sukeltos kitų patologijų. Esant mobiliai plokščiapėdystei, apkrovus pėdą, vidinis išilginis pėdos skliautas nusileidžia. Taip pat atliekant pasistiebimo testą vidinis išilginis pėdos skliautas grįžta i normalią padėtį ir gali būti įžiūrimas. Jeigu nukrovus pėdą, vidinio pėdos skliauto vis dar nematyti, tokia plokščiapėdystė vadinama rigidiška. Nėra sunku diferencijuoti šiuos du plokščios pėdos tipus atliekant Džeko testą.[25] Esant fiziologinei plokščiapėdystei, kai gydytojas atlieka didžiojo kojos piršto dorsifleksiją, pėdos fascija įsitempia ir pėdos skliautas taip pat atsistato.[2]Padidėjęs vidinio išilginio skliauto kampas, būdingas plokščiapėdystei, indikuoja apie padidėjusią pėdos pronaciją.[26] Laivakaulio nusileidmo testas taip pat patikimas atskiriant normalią pėdos struktūrą nuo plokščios pėdos.[27] Kitas svarbus klinikinis tyrimas yra FPI-6 skaičiavimas. Šis matmuo vertina pėdos struktūrą trijose plokštumose ir yra naudingas tiek suaugusių, tiek vaikų plokščiapėdystei nustatyti.[28] ). FPI-6 vaikams su plokščiapėdyste koreliuoja su radiologiniais matavimais bei pėdos spaudimo reikšmėmis[29]. Minėto indekso balų sistema svyruoja nuo -12(supinacija) iki +12(pronacija). Tačiau pasikliauti vien šiuo indeksu plokščiapėdystei diagnozuoti neužtenka.[29]
15
Lentelė Nr.1 Pėdos indeksai.
Indeksų schematiškas vaizdas Indesų
16 2014 ir 2015 metais Serbijoje atliktuose tyrimuose, kuriuose buvo nustatinėjama plokščiapėdystės paplitimas tarp vaikų reguliariai žaidžiančių futbolą, buvo naudojamas rusų autorių metodas. Pagal šį vertinimo būdą, plantograma priekinėje pėdos dalyje yra sugraduojama į 5 dalis pagal padikaulius. Jeigu plantograma, žiūrint iš lateralinės pusės link medialinės, užima 2 /5 dalis tai laikoma kaip norma. Jeigu 3 – pirmo laipsnio plokščiapėdystė, jeigu 4/5 - antro laipsnio ir jeigu 5/5 tai trečio laipsnio plokščiapėdystė. Kiek patikimas šis matavimo metodas pasakyti sunku, kadangi nėra daug literatūros ir atliktų tyrymų vertinant šio matavimo būdo patikimumą. [32,33] Dar vienas metodas, plokščiapėdystei vertinti yra 1987 metais sukurtas skliauto indeksas. Anot 2012 m. atlikto tyrimo autorių, pėdos skliauto indeksas yra patikimas, koreliuoja su laivakaulio aukščiu bei pėdos pokyčiais radiogramose. Taip pat autoriai pasiūlė standartizuotus šio matmens dydžius: kai skliauto indekas (SI) > 0,21 – aukštas pėdos skliautas, kai 0,28>SI >0,21 – normali pėda, ir kai SI > 0,28 – plokščia pėda. [34]
Kitas inovatyvus pėdos tyrimo metodas – pėdos slėgio ant plotformos matavimas padobarografu. Tai yra kompiuterizuotas tyrimas, kadangi pėdos slėgio platforma yra sujungta su kompiuterine sistema, atvaizduojanti pėdos trijų dimencijų vaizdą. Padobarografija leidžia matuoti spaudimo pasiskirstymą įvairiuose pėdos taškuose. Tyrimas taip pat įgalina vertinti spaudimo kitimą skirtinguose ėjimo ciklo fazėse. [35] Išplitęs spaudimo plotas vidinėje pėdos dalyje, bei padidėjęs spaudimas šioje srityje indikuoja plokščiapėdystę. Dėmesį reiktų atkreipti ir į spaudimo jėgos sumažėjimą po pėdos nykščiu, bei jėgos padidėjimą vidinėse vidurinės pėdos dalyse. Šiuo tyrimu galima diferencijuoti mobilią bei rigidišką plokščiapėdystės tipus. Padobarografija taip pat taikoma pėdą koreguojančių operacijų efektyvumui vertinti. [36;37] 2018m atlikta studija parodė, kad padobarografija yra patikimesnis būdas nei radiologiniai pokyčiai pooperaciniams rezultatams bei prognozei vertinti, o šių dviejų tyrimų derinys padeda tiksliai diagnozuoti plokščiapėdystę. [38]
17 horizontalios plokštumos. Kai šis kampas <18° - plokščia pėda. 3) Hibbo kampas – kampas tarp kulnakaulio pado paviršiaus ir penkto padikaulio ašies. > 170° indikuoja plokščią pėdą. [41].4) šokikaulio-kulnakaulio kampas – kampas tarp minėtų kaulų ašių. <25° kampas rodo pėdos valgus deformaciją.[25]
Kompiuterinė tomografija (KT) atliekama kai įtariama tarpkaulinė jungtis, kadangi rentgenograma nepadadeda nustatyti fibrozinės ar kremzlinės tarpkaulinės jungties. Taip pat KT padeda nustatyti antrines degeneracines sąnarių ligas. Magnetinio rezonanso tyrimas atliekamas prieš pėdos operaciją, kai įtariama šleivinio raumens ar užpakalinės blauzdos sausgyslių patologijos.[3]
9.5 Gydymas
Gydymas susideda iš konservatyvių bei chirurginių metodų.
MAP gali būti koreguojama fiziniais pratimais. Vidinių ir išorinių pėdos raumenų stiprinimas padeda stabilizuoti pėdą, čiurnos sąnarį atramos fazėje, padeda kontroliuoti pėdos pronaciją. Tokie pratimai kaip pėdos pronacija- supinacija, vaikščiojimas ant pirštų galų, stovėjimas ant vienos kojos yra taikomi vaikams su mobilia plokščia pėda. Tyrimas atliktas 2015 m. rodo, kad tie patys pratimai atliekami su elastinėmis juostomis turi didesnį efektą gerinant vaikų dinaminę pusiausvyrą. [42] Jeigu yra Achilo sausgyslės kontraktūra rekomenduojami pėdos tempimo pratimai. Esant generalizuotam raiščių laisvumui skiriami ėjimo pratimai ant pirštų bei kulnų. Taip stiprinamas užpakalinis blauzdos raumuo. [25]
18 fiziologinė plokščiapėdystė išnyksta su amžiumi, nepriklausomai nuo to, kokia avalynė yra dėvima.[45]
Kai konservatyvios priemones nepadeda, turėtų būti apsvarstomi chirurginiai gydymo metodai. Operacijos tikslas – atstatyti normalią pėdos struktūrą, sumažinti skausmą ir rigidiškumą. [46]Chirurginės intervencijos gali būti sugrupuotos į tris tipus: 1) rekonstrukcinės pėdos operacijos, kurios susideda iš minkštųjų audinių (sausgyslių ilginimo, perkėlimo) operacijų bei kaulinių struktūrų procedūrų ( priekinės, vidurinės ir užpakalinės pėdos dalies osteotomijos, šoninės kolonos ilginimas ir kt.)2) artrodezės ( pašokikaulinio sąnario artrodezė ar triguba artrodezė).3)artroerezė – kai siekiant sumažinti pašokikaulinio sąnario pronaciją, į pašokikaulinį tarpą įsukamas stentas. [25]
Sausgyslių operacijos retai kada atliekamos kaip atskiros procedūros, tyrimai rodo, kad jos neturi didelio efekto atstatant pėdos vidinę išilginę arką. Todėl jos yra atliekamos kartu su kitomis kaulines struktūras koreguojančiomis operacijomis. [53]
Vidinė kulnaukaulio perkėlimo osteotomija (medial translation calcaneal osteotomy) – kulnaukaulio šiurkštumos transpozicija į vidinę pėdos pusę sumažina pėdos valgus deformaciją. Kulnaukaulio ilginimo operacija pagal Evansą, taip pat sumažina valgus pėdos poziciją. Priekinė apofizė ilginima įterpiant kaulinį pleištą, taip koreguojama pėdos abdukcija ir padidinamas vidinis išilginis pėdos skliauto aukštis. [47] Osteotomija pleištuke, kitaip dar vadinama Cotton osteotomija, retai kada atliekama kaip atskira procedūra. Dažniausiai atliekam kartu su artrodezėmis, tam kad išlaikyti tiesią ašį, tarp priekinės ir užpakalinės pėdų dalių.[48] Tyrimai rodo, kad šios korekcijos efektyvumas priklauso ir nuo transplantato dydžio.[49]
Kai rekonstrukcinės operacijos nepadeda, gali būti atliktos artrodezinės procedūros. Gerus rezultatus rodo triguba, dviguba bei pašokikaulinio sąnario artrodezės. Triguba atliekama sujungiant pašokikaulinį bei skersinį čiurnos sąnarį. Tuo tarpu dviguba (modifikuota triguba) artrodezė – pašokikaulinio bei šokikaulio-laivelio sąnario sujungimas. [22,50,52] Artrodezinės operacijos gali būti atliktos endoskopiškai, padrius nedidėlius pjūvius sąnarių projekcijose, taip sumažinant pooperacinį gijimo laikotarpį, skausmą bei stacionarizavimo laiką lyginant su atviromis operacijomis.[51] Nepaisant gerų operacijos išeičių fiksuota nemažai komplikacijų susijusių su artrodezėmis, tarp jų čiurnos sąnario artrozė, šokikaulio avaskulinė nekrozė, kaulų nesuaugimas ir pakartotinas išilginės pėdos arkos nusileidimas.[50,53]
20
10. TYRIMO METODIKA
10.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Kauno klinikose Vaikų chirurgijos klinikoje ir vaikų ambulatorijos skyriuje 2019 m. gegužės – 2020 m. vasario mėnesiais. Tyrimo atlikimui buvo gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto pritarimas. Tyrime buvo pasiūlyta dalyvauti vaikams, kurie lankėsi LSMUL Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikoje ir vaikų konsultacinėje poliklinikoje dėl ambulatorinio ar stacionarinio gydymo, profilaktinio patikrinimo. Potencialių tyrimo dalyvių tėvams bei patiems vaikams buvo suteikta informacija apie tyrimo eigą bei metodus. Tyrimo metu buvo matuojamas vaikų ūgis, svoris, pėdos padėčiai nustatyti taikytas pėdos padėties indeksas (FPI-6), plantografijos tyrimu vertintas skliauto indeksas.
10.2 Tyrimo objektas
Dalyvauti tyrime pasiūlyta tėvų vaikams, kurie lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų chirurgijos skyriuje bei konsultacinėje poliklinikoje. Tyrime dalyvavo septyniasdešimt du 5-10 metų vaikai, turintys antsvorį ir asimptominę mobilę plokščiapėdystę.
10.3 Tiriamųjų atranka
Įtraukimo kriterijai:
- Antsvoris (nuo 85 iki 95 procentilės) - Amžius 5-10 m.;
- Paciento tėvų/globėjų sutikimas dalyvauti tyrime
Neįtraukimo kriterijai:
- Paciento tėvai/globėjai atsisako dalyvauti tyrime;
- Anamnezėje išsakoma patirta pėdų trauma (raiščių plyšimai, pėdų kaulų lūžiai, raumenų plyšimai)
- Atlikta pėdų operacija
21 - Stuburo patirta trauma ir operacijos
- Rigidiška plokščiapėdystė (kulnakaulio-šokikaulio, kulnakaulio-laivakaulio kaulinės arba kremzlinės koalicijos, įgimtas vertikalus šokikaulis, šleivinių raumenų spastiškumas)
- Neurologiniai sutrikimai (cerebrinis paralyžius, hipotonija, raumenų distrofija)
- Genetiniai sindromai (trapių kaulų sindromas, Marfano sindromas, Dauno sindromas) - Kolageninės kilmės sutrikimai (Ehlers-Danlos)
- Sunki gretutinė, genetinė patologija, galinti turėti įtakos vaiko fizinei raidai ir/ar pėdos funkcijai
- Pėdos įtvarų/įdėklų/ortopedinių batų naudojimas
- Taikytas reabilitacinis pėdų gydymas (kineziterapija, fizioterapija, masažai, akupunktūra, refleksoterapija).
Dalyvauti tyrime pasiūlyta 94 tėvų vaikams, iš jų 16 tėvų atsisakė dalyvauti tyrime, dėl asmeninių priežasčių, dar 6 tiriamieji neatitiko tyrimo kriterijų.
Sudaryta sluoksniuotoji atsitiktinė imtis skirstant tiriamuosius į lygias grupes pagal amžių ir lytį. Tyrime dalyvavo 72 vaikai, kurie pradžioje padalyti į dvi grupes pagal lytį – mergaičių grupė ir berniukų grupė. Kiekvieną grupę sudarė po 36 tiriamuosius. Po to, kiekviena grupė buvo suskirstyta į mažesnes tris grupes pagal amžių: 5-6 metų amžiaus grupė, 7-8 amžiaus grupė, 9-10 amžiaus grupė.
10.4 Vertinimo metodai
Vaikų ūgis matuotas medine matuokle, vaikas stovi ištiesęs nugarą, galva horizontalioje padėtyje ( vokų ir išorinės ausies landa turėtų būti vienoje horizontalioje linijoje), kulnai priglausti prie matuoklės.
Kūno masė pamatuojama elektroninėmis svarstyklėmis. Surinkus kūno masės ir vaikų ūgio duomenis skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI). Tam naudojama standartinė KMI skaičiavimo formulė: KMI = kūno masė(kg) /Ūgis(m2). Gautas skaičius išreiškiamas KMI amžiaus procentilę. Ši
22 Plantografija – tyrimo metodas, kurio metu daromas pėdos antspaudas. Vaiko pėda ištepama rašalu ir paprašoma, kad pacientas atsistotų ant balto popieriaus lapo. Tokiu būdu gaunamas pėdos antspaudas - plantograma. Pėdos išilginiam skliautui vertinti buvo pasirinktas Staheli indeksas (SI). Šis paskaičiuojamas siauriausią pėdos matmenį padalinus iš plačiausio užpakalinės pėdos dalies matmens. (lentelė 1) Pagal šį indeksą, pėdos skliautas klasifikuojamas į tris tipus: kai SI< 0,3 – aukštas skliautas; 0,3 <SI< 0,89 – normalus skliautas, jei Si > 0,90 – žemas skliautas.
Pėdos padėčiai vertinti buvo skaičiuojamas FPI-6 indeksas. Vertinimo metu tiriamasis stovi neutralioje padėtyje kelias minutes. Pėda vertinama priekinė ir užpakalinė pėdos dalys ir matuojami 6 pėdos padėties parametrai. Iš užpakalio palpuojama šokikaulio galva, įvertinama viršiau ir žemiau kulkšnų esanti kreivė bei kulnakaulio inversija/eversija. Priekinėje pėdos dalyje apžiūrima: išgaubtumas laivelio ir šokikaulio srityje, medialinis išilginis pėdos skliautas bei priekinės pėdos abdukcija/adukcija užpakalinės pėdos dalies atžvilgiu. Kiekvienas matmuo vertinamas -2 iki +2. Susumavus visų 6-ių kriterijų vertes nustatoma pėdos padėtis. Interpretacija: norma 0 iki +5, pronacija nuo +6 iki +9, didelė pronacija nuo +10 iki +12, supinacija nuo 1 iki 4, didelė supinacija nuo 5 iki -12.
10.5 Duomenų analizės metodai
23
11. TYRIMO REZULTATAI
Pagal atrankos kriterijus į tyrimą įtraukti 72 vaikai, kurie pradžioje padalyti į dvi grupes pagal lytį – mergaičių grupė ir berniukų grupė (1 pav.). Kiekvieną grupę sudarė po 36 tiriamuosius, kurie po to buvo suskirstyti į mažesnius pogrupius. Vaikų amžiaus vidurkis ± standartinis nuokrypis buvo 8.06±0,62
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
Suskirsčius į lygias grupes pagal lytį į dvi grupes po 36 vaikus, kiekviena grupė buvo suskirstyta į mažesnes tris grupes pagal amžių: 5-6 metų amžiaus grupė, 7-8 amžiaus grupė, 9-10
amžiaus grupė, kurios statistiškai nesiskyrė. Žiūrėti 2 lentelę.
Lentelė Nr. 2 Berniukų ir mergaičių amžiaus vidurkis skirtingose amžiaus grupėse.
Rodmuo Išraiška P reikšmė
24 Tiek pirmos, antros bei trečios grupių mergaičių ūgio pokytis - statistiškai reikšmingo ūgio skirtumo grupėse nebuvo nustatyta (p>0,05).Tai reiškia, mergaičių grupėse ūgis tais pačiais metais nesiskyrė. Grupės yra homogeniškos.
Pirmos, antros bei trečios grupių mergaičių kūno masės pokytis - statistiškai reikšmingo svorio skirtumo grupėse nebuvo nustatyta (p>0,05).Tai reiškia, mergaičių grupėse svoris nesiskyrė. Grupės yra homogeniškos. Duomenys pateikiami 3 lentelėje.
Lentelė Nr. 3 Mergaičių ūgio, svorio bei KMI vidurkiai.
Rodmuo Išraiška P reikšmė Mergaitės I grupė (N-12) II grupė (N-12) III grupė (N-12) Ūgis, cm 114,2±5,7 129,8±5,8 138,6±5,1 p > 0,05 Svoris, kg 22,7±1,97 30,5±2,31 40,7± 3,11 p > 0,05 KMI 17,4 ± 0,6 18,1 ± 0,5 21,2 ± 0,7 p > 0,05
Tiek pirmos, antros bei trečios grupių berniukų ūgio pokytis - statistiškai reikšmingo ūgio skirtumo grupėse nebuvo nustatyta (p>0,05).Tai reiškia, berniukų grupėse ūgis tais pačiais metais nesiskyrė. Grupės yra homogeniškos.
Tiek pirmos, antros bei trečios grupių berniukų kūno masės pokytis - statistiškai reikšmingo svorio skirtumo grupėse nebuvo nustatyta (p>0,05).Tai reiškia, berniukų grupėse svoris nesiskyrė. Grupės yra homogeniškos. Duomenys pateikiami 4 lentelėje.
Lentelė Nr. 4 Berniukų ūgio, svorio bei KMI vidurkiai.
Rodmuo Išraiška P reikšmė
25 KMI 18,4± 0,8 19,1 ± 0,7 22,1 ± 0,9 p > 0,05
Vertinant FPI-6 berniukų duomenis, tarp skirtingų amžiaus grupių, tiriamųjų tarpe vaikų su pronuota pėda, rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p<0,05). Vertinant berniukų FPI-6 duomenis tarp kairės ir dešinės kojų, statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nestebėta (p<0,05). Plantogramos duomenys berniukų grupėje tarp skirtingų amžiaus grupių taip pat nesiskyrė (p<0,05). Staheli indekso reikšmė tarp dešinės ir kairės kojų taip pat reikšmingai nesiskyrė (p<0,05). Žiūrėti 5 lentelę.
Lentelė Nr. 5 Berniukų FPI-6 ir SI reikšmės.
Rodmuo Išraiška Berniukai I grupė (N-12) II grupė (N-12) III grupė (N-12) FPI-6 dešinės pėdos 6,66±2,27 6,22±2,73 6,01±2,78 FPI-6 kairės pėdos 6,60 ± 2,35 6,14±2,64 6,09 ± 2,74 SI kairės pėdos 0,92±0,30 1,03±0,38 1,05±0,33 SI dešinės pėdos 0,92 ± 0,30 1,04 ± 0,38 1,05 ± 0,37
Mergaičių imtyje, tarp skirtingų amžiaus grupių tiek FPI-6, tiek Staheli indeksų duomenys statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p<0,05). Reikšmingo skirtumo nestebėta ir tarp kairiosios bei dešiniosios kojų parametrų (p<0,05). Pabrėžtina tai, kad mergaičių pėdos nebuvo pronuotos (FPI-6 <6). Duomenys pateikti 6 lentelėje.
Lentelė Nr.6 Mergaičių FPI-6 ir SI reikšmės.
26 SI kairės pėdos 0,80±0,31 0,75±0,30 0,77±0,35 SI dešinės pėdos 0,80 ± 0,31 0,74 ± 0,76 ± 0,34 0,29
Suskirsčius tiriamuosius pagal lytį, skirtingose amžiaus grupėse, ieškant tarpusavio ryšio tarp antropometrinių duomenų ir amžiaus, negautas statistiškai reikšmingas ryšys tarp berniukų, taip pat ir mergaičių svorio, KMI, FPI-6, SI (p > 0,05) skirtinguose mergaičių ir berniukų amžiaus grupėse ( lentelė Nr.7)
Lentelė Nr. 7 Ryšys tarp antropometrinių duomenų ir amžiaus.
Lytis: berniukai Ryšys
I grupė (5-6 m.) II grupė (7-8 m.) III grupė (9-10 m.)
Svoris r ꞊ 0.31 (p > 0,05) KMI r ꞊ 0,44 (p > 0,05) FPI-6 dešinės pėdos r ꞊ 0,06 (p > 0,05) FPI-6 kairės pėdos r ꞊ 0,08 (p > 0,05) SI kairės pėdos r ꞊ 0,34(p > 0,05) SI dešinės pėdos r ꞊ 0,39 (p > 0,05)
Lytis: mergaitės Ryšys
I grupė (5-6 m.) II grupė (7-8 m.) III grupė (9-10 m.)
Svoris r ꞊ 0.32 (p > 0,05) KMI r ꞊ 0,56 (p > 0,05) FPI-6 dešinės pėdos. r ꞊ 0,07 (p > 0,05) FPI-6 kairės pėdos r ꞊ 0,04 (p > 0,05) SI kairės pėdos r ꞊ 0,09(p > 0,05) SI dešinės pėdos r ꞊ 0,07 (p > 0,05)
27 =3,88±2,64)(berniukų kairės pėdos FPI-6 vidurkis =6,60 ± 2,35, mergaičių =3,77 ± 2,69) svorio, KMI ir SI indekso (berniukų dešinės pėdos SI vidurkis=0,92 ± 0,30, mergaičių=0,80±0,31) (berniukų kairės pėdos SI vidurkis=0,92±0,30, mergaičių=0,80±0,31).
Vertinant 7-8 m. grupės vaikus gautas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp (p<0,05): FPI-6 (berniukų dešinės pėdos FPI-6 vidurkis =6,22±2,73,mergaičių =4,21±3,48) (berniukų kairės pėdos FPI-6 vidurkis = 6,14±2,64, mergaičių =4,18 ± 3,10), SI indekso (berniukų dešinės pėdos SI vidurkis=1,04 ± 0,38, mergaičių=0,74 ± 0,29) (berniukų kairės pėdos SI vidurkis=1,03±0,38, mergaičių=0,75±0,30) rezultatų ir 7-8 m. amžiaus tiriamųjų lyties (p<0,05), tačiau negautas statistiškai reikšmingas ryšys (p>0,05) tarp svorio (berniukų svorio vidurkis=31,7 ± 1,88, mergaičių=30,5±2,31), KMI (berniukų KMI vidurkis=19,1 ± 0,7, mergaičių=18,1 ± 0,5) ir lyties.
Vertinant 9-10 m. grupės tiriamuosius gauta teigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp FPI-6 indekso(berniukų dešinės pėdos FPI-6 vidurkis =6,01±2,78,mergaičių =3,89±3,15)(berniukų kairės pėdos FPI-6 vidurkis =6,09 ± 2,74,mergaičių =3,90 ± 3,24), svorio, KMI ir SI indekso (berniukų dešinės pėdos SI vidurkis=1,05 ± 0,37, mergaičių=0,76 ± 0,34), (berniukų kairės pėdos SI vidurkis=1,05±0,33, mergaičių=0,77±0,35) rezultatų ir lyties (p<0,05).
Lentelė Nr. 8 Ryšys tarp antropometrinių duomenų ir lyties.
Amžiaus: 5-6 m. Ryšys
Svoris r ꞊ 0.66 (p < 0,05)
KMI r ꞊ 0,074 (p < 0,05)
FPI-6 dešinės pėdos r ꞊ 0,68 (p < 0,05) FPI-6 kairės pėdos r ꞊ 0,63 (p < 0,05) SI kairės pėdos r ꞊ 0,52(p < 0,05) SI dešinės pėdos r ꞊ 0,61 (p < 0,05) Amžiaus: 7-8 m. Ryšys Svoris r ꞊ 0.18 (p > 0,05) KMI r ꞊ 0,28 (p > 0,05)
FPI-6 dešinės pėdos r ꞊ 0,68 (p < 0,05) FPI-6 kairės pėdos r ꞊ 0,67 (p < 0,05) SI kairės pėdos r ꞊ 0,59(p < 0,05) SI dešinės pėdos r ꞊ 0,58 (p < 0,05) Amžiaus: 9-10 m. Ryšys Svoris r ꞊ 0.82 (p < 0,05) KMI r ꞊ 0,77 (p < 0,05)
28 SI kairės pėdos r ꞊ 0,79(p < 0,05)
SI dešinės pėdos r ꞊ 0,80 (p < 0,05)
12.
REZULTATŲ APTARIMAS
Studijoje pasirinktas amžius 5-10 m. nes tame amžiuje dažniausiai susiformuoja išilginis pėdos skliautas, vaikai iki 5 m. amžiaus dažniausiai dar neturi susiformavusio pėdos skliauto [55] Minėto augimo laikotarpiu pėdos išilginį skliautą dažniausiai sudaro riebalinio audinio sankaupos, kurios anot 2011m. atliktos studijos yra labiau išreikštos vaikams su antsvoriu, nei liekniems to paties amžiaus vaikams. [56]
Mūsų atliktame tyrime plokščiapėdystės vertinimui buvo pasirinktas Staheli indeksas, kuris yra labiausiai paplitęs metodas ir dažniausiai naudojamas, nepriklausantis nuo tyrėjo patirties. Kai kurie autoriai rekomenduoja Staheli indeksą taikyti kaip patikros priemonę plokščiapėdystei diagnozuoti. Šio indekso reikšmės: SI <0,3 – aukštas skliautas, 0,3<SI<0,9 – normalus, SI > 0,9 – žemas pėdos skliautas. [31] Taip pat pasirinktas FPI-6 pronacijai įvertinti. Šis pėdos padėties vertinimo metodas greitas, patikimas, validus, anot 2015 m. atlikto tyrimo autorių, šis indeksas koreliuoja su pėdos radiologiniais pakitimais ir siūlo jį naudoti vaikų plokščiapėdystei vertinti.[29]
Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad vaikų amžius nei berniukų, nei mergaičių antropometriniams duomenims bei FPI-6 nei Staheli indeksui įtakos neturėjo (p>0,05). Tai reiškia, amžius vaikams su antsvoriu pėdos skliauto aukščio reikšmingai neįtakojo. Tokią pat išvadą padarė ir 2013 m. studijos autoriai. Reihaneh Askary et al [55] atliktame tyrime su 945 vaikais 7-12m amžiaus, nenustatė plokščiapėdystės bei vaikų amžiaus koreliacijos (p= 0,98).
2015 m. H. Hazzaa et al [57] atliktame tyrime taip pat nenustatė amžiaus ir plokščiapėdystės sąsajų. Studijoje dalyvavo 150 nutukę vaikai. Šie suskirstyti į 2 grupes pagal lytį (75 berniukai ir 75 mergaitės). Tuomet tiek berniukai, tiek mergaitės suskirstyti į 3 grupes pagal amžių, atitinkamai į 8-10, 10-12 ir 12-14 metų grupes. Pėdos padėčiai matuoti taikytas FPI-6 indeksas bei plantograma (matuotas Staheli indeksas). Studijos rezultatai parodė, kad nei berniukų, nei mergaičių FPI-6 ir Staheli indeksai nekoreliuoja (p>0,05) tarp skirtingų amžiaus grupių.
29 mergaitės. Tyrimo rezultatai - amžius turėjo įtakos plokščiapėdystės paplitimui. Išvadoje teigiama, kad didžiausias plokščios pėdos paplitimas yra tarp 6 metų ( 46,3%) vaikų ir mažiausias (7,1%) tarp 10 metų vaikų (p<0,001).
Abdullah M Alsuhaymi et al [59] tyrime kuriame dalyvavo 403 vaikai, nustatė teigiamą ryšį tarp MAP ir amžiaus (p=0.05). Tyrime buvo naudotas Staheli indeksas. Stipriausias ryšys tarp amžiaus ir pėdos deformacijos aptiktas 8-9 amžiaus grupėje.
Įvertinus tyrimo duomenis pastebėta sąsaja tarp plokščiapėdystės ir lyties. Skirtingose amžiaus grupėse berniukų ir mergaičių SI ir FPI-6 reikšmės statistiškai reikšmingai (p<0,05) skyrėsi. Berniukams yra didesnis polinkis turėti MAP.
Panašią koreliaciją gavo ir Ezema Charles Ikechukwu [58] savo studijoje. Ištyrus vaikus gauta: 64 (46%) berniukai ir 42 (19.9%) mergaitės su plokščiapėdyste. Ryšys tarp lyties ir plokščios pėdos buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001), berniukai turi didesnę predispoziciją šiai pėdos deformacijai.
2015 m. H. Hazzaa [57] studijos rezultatai taip pat rodo statistiškai teigiamą ryšį (p<0,05) tarp nutukusių berniukų lyties ir žemo skliauto aukščio.
Tačiau literatūroje galime rasti straipsnių, neigiančių lyties sąsajas su plokščiapėdyste. 2017 m. studija atlikta Peter olanrewaju Ibikunle [60] neparodė lyties ir plokščiapėdystės statistiškai reikšmingo ryšio (p=0.114). Nors reiktų paminėti, kad plokščios pėdos paplitimas buvo šiek tiek didesnis berniukų tarpe (4,3%) nei mergaičių (2,8%).
Minėtame 2013 m. Reihaneh Askary [55] tyrime ligos paplitimas tarp mergaičių buvo šiek tiek didesnis (75,2%) nei tarp berniukų (72.6)%, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.
30
13.
IŠVADOS
1. Skirtingose vaikų amžiaus grupėse ( 5-6, 7-8, 9-10 m.) nebuvo stebimas statistiškai reikšmingas ryšys su mobilia asimptomine plokščiapėdyste, įvertinta pagal Staheli ir Pėdos padėties indeksus (p>0,05).
2. Vaikų tarpe stebimas mobilios asimptominės plokščiapėdystės ir lyties duomenų statistiškai reikšmingas ryšys (p<0,05): stipresnis ryšys gautas berniukų grupėje .
31
14.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
32
15.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Yoshino Ueki, Eisuke Sakuma, Ikuo Wada. Pathology and management of flexible flat foot in children. 2019; 24 (1): 9-13. Available from: https://doi.org/10.1016/j.jos.2018.09.018
2. James B. Carr, Scott Yang and Leigh Ann Lather. Pediatric Pes Planus: A State-of-the-Art Review Pediatrics March 2016; 137 (3).
3. Halabchi F, Mazaheri R, Mirshahi M, Abbasian L. Pediatric flexible flatfoot; clinical aspects and algorithmic approach. Iran J Pediatr. 2013;23(3):247–260.
4. Dare, David M.; Dodwell, Emily R. Pediatric flatfoot: cause, epidemiology, assessment, and treatment Curr Opin Pediatr. 2014;26(1):93-100. doi: 10.1097/MOP.0000000000000039.
5. Chang, J., Wang, S., Kuo, C. et al. Prevalence of flexible flatfoot in Taiwanese school-aged children in relation to obesity, gender, and age. Eur J Pediatr 2010; 169, 447–452.
doi.org/10.1007/s00431-009-1050-9
6. Stolzman S, Irby MB, Callahan AB, Skelton JA. Pes planus and paediatric obesity: a systematic review of the literature. Clin Obes. 2015;5(2):52–59. doi:10.1111/cob.12091
7. Saldívar-Cerón HI, Garmendia Ramírez A, Rocha Acevedo MA, Pérez-Rodríguez P. Childhood obesity: a risk factor for development of flatfoot. Boletin Medico del Hospital Infantil de Mexico. 2015Feb;72(1):55-60. DOI: 10.1016/j.bmhimx.2015.02.003.
8. Homayouni K, Karimian H, Naseri M, Mohasel N. Prevalence of Flexible Flatfoot Among School-Age Girls, Shiraz E-Med J. 2015; 16(2). doi: 10.17795/semj18005.
9. Wen J, Liu H, Xiao S, et al. Comparison of mid-term efficacy of spastic flatfoot in ambulant children with cerebral palsy by 2 different methods. Medicine (Baltimore). 2017;96(22). doi:10.1097/MD.0000000000007044
10. Ndour O, Alumeti D, Fall M, et al. Osteogenesis imperfecta in a pediatric surgical center in dakar, senegal: clinical and radiological aspects. J West Afr Coll Surg. 2011;1(3):1–14.
33 12. Lim PQ, Shields N, Nikolopoulos N, et al. The association of foot structure and footwear fit with disability in children and adolescents with Down syndrome. J Foot Ankle Res. 2015;8:4. https://doi.org/10.1186/s13047-015-0062-0
13. Vukasinović ZS, Spasovski DV, Matanović DD, Zivković ZM, Stevanović VB, Janicić RR. Flatfoot in children. Acta Chir Iugosl. 2011;58(3):103-6.
14. Rong K, Ge WT, Li XC, Xu XY. Mid-term Results of Intramuscular Lengthening of Gastrocnemius and/or Soleus to Correct Equinus Deformity in Flatfoot. Foot & Ankle International. 2015 Oct;36(10):1223-1228. https://doi.org/10.1177/1071100715588994
15. Andrea D.Cass, Craig A.Camasta, FACFAS A Review of Tarsal Coalition and Pes Planovalgus: Clinical Examination, Diagnostic Imaging, and Surgical Planning The journal of foot and ankle surgery 2010; 49(3): 274–293
16. Zara Khalid ,Mishal Ali Rai ,Bushra Mobeen ,Imran Amjad , Pes planus and genu vallgum; factors associated, Professional Med. J. -Q. 2015; 22 (10): 1237-1244
17. Sadeghi-Demneh E, Melvin JMA, Mickle K. Prevalence of pathological flatfoot in school-age children. Foot (Edinburgh, Scotland). 2018 Dec;37:38-44.
https://doi.org/10.1016/j.ijge.2018.05.002
18. BAUER, Kathryn; MOSCA, Vincent S.; ZIONTS, Lewis E. What’s new in pediatric flatfoot?. Journal of Pediatric Orthopaedics, 2016; 36(8): 865-869.
19. Nurzynska, D., Di Meglio, F., Castaldo, C., Latino, F., Romano, V., Miraglia, R., ... & Montagnani, S. Flatfoot in children: anatomy of decision making. Italian Journal of Anatomy and Embryology. 2012; 117(2): 98.
20. Kenis, Vladimir M., Alyona J. Dimitrieva, and Andrei V. Sapogovskiy. The variability of the flatfoot frequency depending on the diagnostic criteria and the method of statistical
analysis. Pediatric Traumatology, Orthopaedics and Reconstructive Surgery 2019;7(2): 41-50. https://doi.org/10.17816/PTORS7241-50
21. Banwell, Helen A., et al.Paediatric flexible flat foot: how are we measuring it and are we getting it right? A systematic review. Journal of foot and ankle research 2018;11(1): 21
https://doi.org/10.1186/s13047-018-0264-3
22. Taha, Abdel Majid Sheikh, and David S. Feldman. Painful flexible flatfoot. Foot and ankle clinics. 2015; 20(4): 693-704.
23. Lee, Eui Chang, et al. Changes in resting calcaneal stance position angle following insole fitting in children with flexible flatfoot. Annals of rehabilitation medicine. 2017; 41(2):257.
34 24. Alazzawi S, Sukeik M, King D, Vemulapalli K. Foot and ankle history and clinical examination: A guide to everyday practice. World J Orthop. 2017;8(1):21–29.
http://dx.doi.org/10.5312/wjo.v8.i1.21
25. Atik A, Ozyurek S. Flexible flatfoot. North Clin Istanb. 2014;1(1):57–64. https://doi.org/10.14744/nci.2014.29292
26. Lee, Ji-Hyun, et al. Differences in the angle of the medial longitudinal arch and muscle activity of the abductor hallucis and tibialis anterior during sitting short-foot exercises between subjects with pes planus and subjects with neutral foot. Journal of back and musculoskeletal rehabilitation. 2016; 29(4): 809-815. https://doi.org/10.3233/BMR-160693
27. Spörndly-Nees S, Dåsberg B, Nielsen RO, Boesen MI, Langberg H. The navicular position test - a reliable measure of the navicular bone position during rest and loading. Int J Sports Phys Ther. 2011;6(3):199–205.
28. Gijon-Nogueron, G., Montes-Alguacil, J., Alfageme-Garcia, P. et al. Establishing
normative foot posture index values for the paediatric population: a cross-sectional study. J Foot Ankle Res 2016;9(1): 24. https://doi.org/10.1186/s13047-016-0156-3
29. Lee JS, Kim KB, Jeong JO, Kwon NY, Jeong SM. Correlation of foot posture index with plantar pressure and radiographic measurements in pediatric flatfoot. Ann Rehabil Med.
2015;39(1):10–17. https://doi.org/10.5535/arm.2015.39.1.10
30. Chen, Kun-Chung, et al. Footprint analysis of flatfoot in preschool-aged
children. European journal of pediatrics. 2011;170(5): 611-617 https://doi.org/10.1007/s00431-010-1330-4
31. Plumarom, Yanin, Worarachanee Imjaijitt, and Nusorn Chaiphrom. Comparison between Staheli index on Harris mat footprint and Talar-first metatarsal angle for the diagnosis of flatfeet. J Med Assoc Thai. 2014 97.(2): S131-5.
32. Janković, Aleksandar, Dejan Ilić, and Saša Đurić. Detection of feet status in football school participants aged 11 to 13. Research in Kinesiology. 2014; 42(2): 134-139.
33. Ilić, Dejan, et al. FEET STATUS IN FOOTBALL PLAYERS OF DIFFERENT COMPETITION CATEGORIE. SportLogia. 2015; 11(1).
34. Menz, Hylton B., et al. Visual categorisation of the arch index: a simplified measure of foot posture in older people. Journal of foot and ankle research. 2012; 5(1):10.
https://doi.org/10.1186/1757-1146-5-10
35 36. Hösl, Matthias, et al. Self-perceived foot function and pain in children and adolescents with flexible flatfeet–Relationship between dynamic pedobarography and the foot function index. Gait & Posture. 2020; 77: 225-230. https://doi.org/10.1016/j.gaitpost.2020.01.014
37. Westberry, D. E., et al. The operative correction of symptomatic flat foot deformities in children: the relationship between static alignment and dynamic loading. The bone & joint journal. 2013; 95(5): 706-713. https://doi.org/10.1302/0301-620X.95B5.30594
38. Lee, Won Gyun, and Sung Taek Jung. Evaluation of the Outcomes according to Etiology in the Pediatric Pes Planovalgus after Lateral Column Lengthening: By Radiologic and
Pedobarographic Measurements. Journal of the Korean Orthopaedic Association. 2018;53(5): 407-414. https://doi.org/10.4055/jkoa.2018.53.5.407
39. Seol, Young-Jun, et al. Diagnostic availability of pedobarography and correlation of radiographic and pedobarographic measurements in pediatric flexible flatfoot. Journal of the Korean Orthopaedic Association. 2014; 49(5): 366-373. https://doi.org/10.4055/jkoa.2014.49.5.366
40. Choi, Jun Young, et al. Minimally invasive surgery for young female patients with mild-to-moderate juvenile hallux valgus deformity. Foot and Ankle Surgery. 2019; 25(3): 316-322.
https://doi.org/10.1016/j.fas.2017.12.006
41. Flores, Dyan V., et al. Adult Acquired Flatfoot Deformity: Anatomy, Biomechanics, Staging, and Imaging Findings. RadioGraphics. 2019; 39(5): 1437-1460.
https://doi.org/10.1148/rg.2019190046
42. Listyorini, Indri, Marietta Shanti, and Tertianto Prabowo. Effectiveness in Dynamic Balance: a Comparison between Foot Muscle Strengthening Using Elastic Band and without Elastic Band in Children Aged 8–12 with Flexible Flatfeet. International Journal of Integrated Health Sciences. 2015 3(1): 26-32. https://doi.org/10.15850/ijihs.v3n1.404
43. Tang, Simon Fuk-Tan, et al. The effects of total contact insole with forefoot medial posting on rearfoot movement and foot pressure distributions in patients with flexible flatfoot. Clinical neurology and neurosurgery. 2015;129 : 8-11. https://doi.org/10.1016/S0303-8467(15)30004-4
44. Jafarnezhadgero, Amir Ali, Morteza Madadi Shad, and Mahdi Majlesi. Effect of foot orthoses on the medial longitudinal arch in children with flexible flatfoot deformity: A three-dimensional moment analysis. Gait & posture. 2017;55: 75-80.
https://doi.org/10.1016/j.gaitpost.2017.04.011
45. Choi, Jun Young, et al. The long-term structural effect of orthoses for pediatric flexible flat foot: A systematic review.Foot and ankle surgery. 2020; 26(2): 181-188.
36 46. Hatic, Safet O., and Terrence M. Philbin. Management of the recurrent deformity in a flexible foot following failure of tendon transfer: is arthrodesis necessary?. Foot and ankle clinics. 2012;17(2): 299-307. https://doi.org/10.1016/j.fcl.2012.03.007
47. Toullec, E. Adult flatfoot. Orthopaedics & Traumatology: Surgery & Research. 2015; 101(1): 11-17. https://doi.org/10.1016/j.otsr.2014.07.030
48. Boffeli, Troy J., and Katherine R. Schnell. Cotton osteotomy in flatfoot reconstruction: a case report highlighting surgical technique and modified incision to protect the medial dorsal
cutaneous nerve. The Journal of Foot and Ankle Surgery. 2017; 56(4): 874-884. https://doi.org/10.1053/j.jfas.2017.03.002
49. Kunas, Grace C., et al. Contribution of medial cuneiform osteotomy to correction of longitudinal arch collapse in stage IIb adult-acquired flatfoot deformity. Foot & ankle international. 2018;39(8): 885-893. https://doi.org/10.1177/1071100718768020
50. Röhm, J., et al. Mid-to long-term outcome of 96 corrective hindfoot fusions in 84 patients with rigid flatfoot deformity. The bone & joint journal. 2015;97(5): 668-674.
https://doi.org/10.1302/0301-620X.97B5.35063
51. Lui, Tun Hing. Arthroscopic triple arthrodesis in management of chronic flatfoot deformity. Arthroscopy techniques. 2017; 6(3): 871-877. https://doi.org/10.1016/j.eats.2017.02.020
52. Vilá y Rico, Jesús, et al. Results of arthroscopic subtalar arthrodesis for adult-acquired flatfoot deformity vs posttraumatic arthritis. Foot & ankle international. 2016; 37(2): 198-204. https://doi.org/10.1177/1071100715604237
53. Mosca, Vincent S. Flexible flatfoot in children and adolescents. Journal of children's orthopaedics. 2010; 4(2): 107-121. https://doi.org/10.1007/s11832-010-0239-9
54. Žegunis, Vidmantas. ARTROEREZĖS OPERACIJA STABILIZUOJANT
PAŠOKIKAULINĮ PĖDOS SĄNARĮ. KLAIPĖDOS UNIVERSITETINĖS LIGONINĖS PATIRTIS. SVEIKATOS MOKSLAI. 2017; 27(5): 16-21. https://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.070
55. Askary Kachoosangy Reihaneh, Faranak Aliabadi, and Mostafa Ghorbani. Prevalence of flat foot: comparison between male and female primary school students. Iranian Rehabilitation
Journal . 2013; 11.(2) : 22-24.
56. Riddiford-Harland, D. L., Steele, J. R., & Baur, L. A. Are the feet of obese children fat or flat? Revisiting the debate. International Journal of Obesity. 2011; 35(1): 115-120.
37 58. Ezema, C. I., Abaraogu, U. O., & Okafor, G. O. Flat foot and associated factors among primary school children: A cross-sectional study. Hong Kong Physiotherapy Journal. 2014; 32(1): 13-20.
59. Alsuhaymi, A. M., Almohammadi, F. F., Alharbi, O. A., Alawfi, A. H., Olfat, M. M., Alhazmi, O. A., & Khoshhal, K. I. Flatfoot among school-age children in Almadinah Almunawwarah: Prevalence and risk factors. Journal of Musculoskeletal Surgery and Research. 2019; 3(2): 204.
60. olanrewaju Ibikunle, P. Prevalence of pes planus and its associated factors among primary school pupils aged 8-12 years in southeast Nigeria. Nigerian Journal of Medical Rehabilitation. 2017; 19(1).
16.
PRIEDAI
16.1 Priedas Nr 1. Pėdos padėties indeksas (FPI-6)
38 Išgaubtumas laivakaulio ir šokikaulio srityje Sritis įgaubta Sritis šiek tiek įgaubta Sritis plokščia
Sritis šiek tiek išgaubta Sritis išgaubta Medialinis išilginis pėdos skliautas Skliautas aukštas ir smailus Skliautas aukštas ir šiek tiek smailus Skliautas normalaus aukščio Skliautas žemas, šiek tiek plokščias Skliautas plokščias- liečia stovimą paviršių Pėdos adukcija/abdukcija Nesimato pirštų iš lateralinės pusės Medialinės pusės pirštai geriau matosi nei lateralinės Vienodai matomi tiek medialinės, tiek lateralinės pusės pirštai. Leteralinės pusės pirštai geriau matosi nei medialinės Nesimato medialinės pusės pirštų, tačiau matosi lateralinės pusės. 16.2 Priedas Nr. 2 Tėvų ar globėjų sutikimo forma.
TIRIAMOJO ASMENS TĖVŲ, GLOBĖJŲ SUTIKIMO FORMA
Sutinku, jog mano vaikas, globotinis dalyvaus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MF studento Airido Dautoriaus atliekamame tyrime: ,,VAIKŲ, TURINČIŲ ANTSVORĮ, AMŽIAUS IR LYTIES SĄSAJOS SU MOBILIA ASIMPTOMINE PLOKŠČIAPĖDYSTE‘‘.
Tiriamojo asmens tėvų, globėjų:
(Vardas Pavardė) (Parašas)
