1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Justinas Abugelis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO LIGONINĖS KAUNO KLINIKŲ ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKOS DARBUOTOJŲ DARBINGUMO VERTINIMAS
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Mokslinė vadovė : prof. Ida Liseckienė Mokslinė konsultantė : asist. Kristina Ziutelienė
Kaunas 2020
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. PADĖKA... 5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. SĄVOKOS ... 7
7. ĮVADAS ... 8
8. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
9. Literatūros apžvalga... 9
9.1 Darbingumas ir jo vertinimas ... 9
9.2 Veiksniai lemiantys darbingumą ... 11
9.3 Lėtinės ligos ir jų įtaka darbingumui... 12
10. METODIKA ... 14
11. Tyrimo rezultatai ... 17
11.1 Tiriamųjų kontingentas. ... 17
11.2 LSMUL KK ŠMK darbuotojų sergamumas lėtinėmis ligomis ... 18
11.3 Respondentų Darbingumo Indekso nustatymas... 19
11.4 Veiksniai susiję su Darbingumo Indeksu... 24
12. Rezultatų aptarimas ... 29
13. IŠVADOS... 31
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 32
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33
16. PRIEDAI ... 37
3
1. SANTRAUKA
Autorius: Justinas Abugelis. Darbo pavadinimas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos darbuotojų darbingumo vertinimas.
Tyrimo tikslas: Įvertinti LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos darbuotojų darbingumą ir nustatyti darbingumo gerinimo poreikį darbo vietoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos darbuotojų sociodemografinius rodiklius, darbingumo lygį, patirtas traumas darbe ir sergamumą lėtinėmis ligomis. 2. Įvertinti darbuotojų darbingumo indeksą. 3.
Nustatyti ir įvertinti sąsajas tarp darbuotojų sociodemografinių rodiklių, sergamumo lėtinėmis ligomis ir darbingumo bei nustatyti darbingumo gerinimo poreikį darbo vietoje. Tiriamieji ir metodai: Visi LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos darbuotojai dirbę 2019 Gruodžio – 2020 Sausio mėnesiais ir sutikę dalyvauti anoniminėje apklausoje.
Tyrimo rezultatai: Visi 83 tyrime dalyvavę darbuotojai yra 100% darbingi. 4 yra patyrę traumą darbe, 3 iš jų jaučia liekamuosius traumos reiškinius. 49% darbuotojų serga bent viena lėtine neinfekcine liga. Apskaičiuotas geros kokybės darbuotojai darbingumo indekso balas - vidutiniškai 43,02. Darbuotojai sergantys lėtinėmis ligomis turi padidintą sumažėjusio darbingumo riziką (p<0,05).
Respondentai sergantys lėtinėmis ligomis jaučia simptomus, kurie neigiamai veikia jų darbingumą (p<0,05). Aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų darbingumo indekso lygis buvo aukštesnis nei kitų darbuotojų (p<0,05). Darbuotojai, auginantys vaikus turi padidintą sumažėjusio darbingumo riziką (p<0,05). Darbuotojai nurodę, jog darbas jiems yra ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai reiklus, statistiškai reikšmingai dažniau turėjo sumažėjusį darbingumo indeksą (p<0,05). Sumažėjusį darbingumo indekso lygį turintys darbuotojai dažniau turi ir sumažėjusias psichologines galimybes (p<0,05).
Išvados: LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos darbuotojų darbingumas yra sumažėjęs, tačiau geros kokybės ir priklauso nuo sergamumo lėtinėmis ligomis, išsilavinimo lygio, vaikų turėjimo. Nustatytas darbingumo gerinimo poreikis darbo vietoje.
Rekomendacijos: Reikalingi vadovų mokymai darbingumo sekimo, palaikymo ir gerinimo srityse. Privaloma atsižvelgti į darbuotojų sergamumą lėtinėmis ligomis, kurti palaikančią darbo aplinką, organizuoti psichologinės ir fizinės sveikatos gerinimo programas. Reikia atsižvelgti į vaikų turinčių darbuotojų poreikius, galimybes.
4
SUMMARY
Author: Justinas Abugelis. Title: Assessment of healthcare workers‘ work ability in Lithuanian university of health sciences Kaunas clinics Department of family medicine
Aim of study: To evaluate and to assess the need of improvement of the work of ability at the workplace of healthcare workers in Lithuanian university of health sciences Kaunas clinics Department of family medicine. Tasks: 1. To analyze workers‘ sociodemographic statistical data, occupational injuries and incidence of chronic diseases. 2. To evaluate workers‘ Work Ability Index.
3. To identify factors that determine the work ability and to assess the need of workplace improvement for better work ability. Participants and methods: All workers who agreed to participate in anonymous questionnaire survey and present at the Department of family medicine during the period of December of 2019 through January of 2020.
Results: All 83 respondents were 100% able to work. 4 workers had sustained occupational injuries in the past, 3 of them feel the after effects of said injuries to this day. 49% of workers are sick with at least 1 non infectious chronic disease (NCD). Evaluated work ability of the Department of family medicine was of good quality (mean – 43,02). Workers who are sick with at least one NCD are at risk of lower level of work ability (p<0,05). Those who are sick with NCDs experience symptoms that interfere with their ability to work (p<0,05). Respondents who have acquired higher education have been shown to have better work ability p<0,05). Workers who are raising children were at higher risk of impaired work ability p<0,05). Workers who perceive their occupation as not only psychologically but also physically demanding have been shown to be at higher risk of having a lower Work Ability Index. Respondents with lower work ability index level are at risk of having lowered psychological resources (p<0,05).
Conclusions: The work ability level at Department of medicine is of good quality, but it is lowered. Incidence of NCDs, level of education, having kids have all been shown as factors which contribute to the probability of lower work ability index rating. We have assessed that there is a need for work ability improvement in the Department of family medicine.
Recommendations: Work ability can be improved by implementing training tools for managers to ensure the detection of inadequate work ability, its maintenance and improvement. Focus must be shifted on NCDs, inclusive workplace for all and programs for increasing workers’ physical and mental capabilities. There also is a need to assess the needs and objectives of child-rearing workers.
5
2. PADĖKA
Dėkoju klinikos vadovui prof. Leonui Valiui, savo darbo vadovei prof. Idai Liseckienei bei asist. Kristinai Ziutelienei už mokslines konsultacijas ir konstruktyvią kritiką ruošiant mokslinį darbą, lekt. Violetai Šimatonienei už pagalbą ir patarimus atliekant statistinę duomenų analizę ir jų vertinimą.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nekilo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras, leidimo nr. BEC-MF-156, išdavimo data 2019 12 16 (1 priedas).
6
5. SANTRUMPOS
LSMUL KK ŠMK Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika
Eurostat Europos statistikos komisija
ES Europos Sąjunga
JA-CHRODIS Joint action on chronic diseases (bendras veikimas į lėtines ligas) ES iniciatyva
PSO pasaulio sveikatos organizacija
Vnt. vienetai
7
6. SĄVOKOS
Daugiaveika - kelių veiksmų atlikimas vienu metu.
Socialdemografiniai duomenys – Socialiniai ir demografiniai požymiai, pagal kuriuos skiriasi ir gali būti grupuojama tikslinė auditorija.
Perdegimas - darbuotojo psichinio ir fizinio išsekimo būsena, sukeliama nepalankių darbo veiksnių, dar vadinamų stresoriais[1].
8
7. ĮVADAS
Sparčiai tobulėjant medicinos sektoriui, gerėjant žmonių išsilavinimui ir pragyvenimo lygiui, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėja, o kartu ilgėja ir darbingas žmonių amžius [2]. Greta, ryškėja kvalifikuotos darbo jėgos struktūros pokyčiai – jaunimo emigracija bei demografinė visuomenės senėjimo tendencija. Eurostat duomenimis, Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių valstybių Europoje ir prognozuoja, jog vyresni nei 55 metų žmonės 2050 metais sudarys daugiau nei 45% populiacijos [3]. Keičiantis šiems rodikliams, būtina sekti darbuotojų psichinę ir fizinę sveikatą, kad jie ne tik kuo ilgiau dirbtų, bet ir galėtų dirbti kokybiškai, būtų patenkinti savo darbo rezultatais.
Darbingumo išsaugojimas yra kertinis asmens laimės bei valstybės gerovės elementas, todėl būtina kuo išsamiau jį tirti, gerinti ir šviesti žmones apie jo svarbą.
Pirminės sveikatos priežiūros specialistai, yra sveikatos apsaugos sistemos dalis, susidurianti su darbingų žmonių fiziniais ir psichiniais sutrikimais. Medicinos personalas susiduria su itin aukštais lūkesčiais, daugiaveika, sudėtingomis profesinėmis situacijomis, kurias išspręsti ne visada užtenka laiko, žinių ar socialinės paramos, todėl dažnas sveikatos priežiūros specialistas kenčia nuo patiriamo streso, perdegimo ir lėtinių ligų[4][5]. Visa tai turi tiesioginį ryšį su jų teikiamomis paslaugomis ir kitų žmonių gerove. Norint išlaikyti aukščiausią sveikatos priežiūros paslaugų lygį privaloma rūpintis medicinos specialistų sveikata ir darbingumu[6][7].
Europoje yra intensyviai vykdomi darbuotojų sveikatos ir darbingumo tyrimai, pasitelkiama nauja JA-CHRODIS+ metodika[8], tačiau Lietuva šiuo aspektu atsilieka. Esant dabartinėms demografinėms tendencijoms, ši tema įgauna vis daugiau aktualumo. Šis tyrimas padės įvertinti LSMUL KK ŠMK darbuotojų sergamumą lėtinėmis ligomis, darbingumą, veiksnius turinčius neigiamos įtakos darbingumui ir darbingumo gerinimo poreikį darbo vietoje.
9
8. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Įvertinti LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos darbuotojų darbingumą ir nustatyti darbingumo gerinimo poreikį darbo vietoje.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos darbuotojų sociodemografinius rodiklius, darbingumo lygį, patirtas traumas darbe ir sergamumą lėtinėmis ligomis.
2. Įvertinti darbuotojų darbingumo indeksą.
3. Nustatyti ir įvertinti sąsajas tarp darbuotojų sociodemografinių rodiklių, sergamumo lėtinėmis ligomis ir darbingumo bei nustatyti darbingumo gerinimo poreikį darbo vietoje.
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Darbingumas ir jo vertinimas
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme randamas toks darbingumo apibrėžimas: „asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus“.
Šis įstatymas taip pat nurodo, kad darbingumo lygis yra vertinamas procentais : 0–25 procentų pajėgumu dirbantis asmuo laikomas nedarbingu, 30–55 procentais – iš dalies darbingu, o 60–100 procentų – darbingu. Šis darbingumo vertinimas leidžia konstatuoti asmens neįgalumo faktą, tačiau Lietuvoje dar nėra integruoto modelio, kuris padėtų numatyti ankstyvus darbingumo pokyčius, galimą nedarbingumą ateityje ir padėtų jo išvengti.
Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, buriasi kartu ieškodamos darbingumo vertinimo ir gerinimo priemonių. JA-CHRODIS+ (WWW.CHRODIS.EU) iniciatyva yra aukščiausio lygio atsakas į lėtinių ligų keliamą grėsmę Europoje. Remdamiesi moksline literatūra ir bendradarbiaujančių šalių patarimais, tyrėjai išleido leidinį, kuriame pateikiami klausimynai ir praktinės rekomendacijos, skirtos tiek sveikatingumui skatinti, tiek įtraukti, išsaugoti, grąžinti į darbą žmones, sergančius ar
10 susirgsiančius lėtinėmis ligomis. Darbuotojų darbingumo vertinimui profesionalai siūlo naudoti Darbingumo Indeksą[9][10].
Naujas darbingumo modelis pradėtas vystyti Suomijoje dar 1980 metais pastebėjus, jog visuomenė sparčiai sensta bei daugėja lėtinėmis ligomis sergančių asmenų. Suomijos profesinės sveikatos institutas per pastaruosius 40 metų pakeitė darbingumo termino suvokimą, paruošė į daugiau nei 30 kalbų išverstą darbingumo indekso klausimyną, sukūrė „darbingumo namo“ koncepciją [11].
Lietuvos Higienos Institutas taip pat prisijungė prie šios iniciatyvos 1999 metais ir tyrinėjo Lietuvos darbuotojų darbingumą ir darbe patiriamo streso sąsajas bei nustatė, kad stiprų stresą patiriantys respondentai turi sumažėjusį darbingumo indeksą lygį[12].
Darbingumą, kaip teigia Suomijos profesinės sveikatos institutas, galima suvokti kaip 4 aukštų namą. Namo pagrindą sudaro asmeninės darbuotojo savybės, t.y., jo fizinė ir psichinė sveikata.
Antrasis aukštas – tai profesinės žinios, kompetencija ir nuolatinis tobulinimasis, prisitaikant prie kintančių darbo reikalavimų. Trečiasis aukštas simbolizuoja santykį tarp darbuotojo ir darbo – tai apima vertybes, požiūrį ir motyvaciją, kurie taip pat susiję su išorine aplinka bei šeima. Ketvirtasis aukštas – darbas ir su juo susiję veiksniai. Darbo sąlygos, darbo reikalavimai, profesiniai santykiai, darbo organizavimas, galimybė kontroliuoti savo darbą – visi šie veiksniai turi įtakos darbingumui.
Taigi, darbingumą galime suvokti kaip darbuotojo turimų fizinių ir psichologinių savybių bei darbo keliamų reikalavimų balansą [13]. „Darbingumo namo“ koncepcija pateikiama 1 pav.
1 pav. „Darbingumo namo“ koncepcija
Plačiausiai ir seniausiai naudojamas darbingumo vertinimo įrankis yra Darbingumo Indekso klausimynas (angl. „Work ability index“). Jį nuo 1981 metų naudoti pradėjo, tobulino jo išradėjai, Suomijos profesinės sveikatos institutas. Šis klausimynas yra orientuotas į savarankišką
11 darbuotojo savęs vertinimą. Darbingumo Indeksas yra sudarytas, siekiant įvertinti darbingumą pagal septynis kriterijus: esamą ir būsimą darbingumą, darbingumą atsižvelgiant į darbo reikalavimus, praleistas darbo dienas dėl ligos, gydytojo diagnozuotų ligų skaičių ir šių ligų įtaką darbingumui bei darbuotojo psichologinius resursus[14]. Gauti rezultatai yra sumuojami balais nuo 7 iki 49, grupuojant juos į 4 kategorijas : prastas, vidutinis, geras, puikus. Suomijoje atliktuose nacionaliniuose tyrimuose buvo įrodyta, jog nustačius sumažėjusį Darbingumo Indeksą vidutinio amžiaus darbuotojams, galima patikimai prognozuoti sveikatos pablogėjimą, darbingumo sumažėjimą, neįgalumą ir mirtį vyresniame amžiuje[15][16]. Kitų šalių tyrimai taip pat įrodė, jog darbingumo sumažėjimas jaunesniame amžiuje leidžia įtarti ankstyvo funkcinio senėjimo apraišką[17]. Taip pat, esant darbo reikalavimų ir asmeninių resursų disbalansui darbuotojams pasireiškia emocinis išsekimas [18], depresija bei stresas darbe [19].
Aukštas darbingumas siejamas su aukštu produktyvumu, puikia darbo kokybe bei pasitenkinimu darbu. Darbingumo valdymas padeda numatyti gerą gyvenimo kokybę, gerovę, aktyvų ir prasmingą išėjimą į pensiją [20].
9.2 Veiksniai lemiantys darbingumą
Darbingumas tiesiogiai priklauso nuo žmonių turimų asmeninių resursų. Tarptautiniai tyrimai parodė, jog amžiniai darbuotojų pokyčiai darbingumą veikia labai įvairiai. Iš vienos pusės – vyresni darbuotojai dažniau nei jaunesni jų kolegos serga lėtinėmis ligomis, kurios neigiamai veikia fizinį ir psichologinį pajėgumą (nors ir stebima didelė tarpasmeninė įvairovė), o iš kitos – jie turi daugiau patirties, specialybinių žinių, jų darbo veikla stabilesnė tiek kognityviniais, tiek emociniais aspektais, dėl to jie dažniau jaučia pasitenkinimą darbu. Dėl šių priežasčių, amžių tyrėjai pataria suvokti ne kaip lemiantį veiksnį, o kaip gretutinę sąsają tarp nagrinėjamų asmeninių resursų ir darbingumo[21].
Tokios pačios nuomonės laikosi ir PSO. 2015 metais parengtame išsamiame pasauliniame senėjimo ir sveikatos pranešime akcentuojama, jog chronologinis amžius nėra pagrindinis dėmesio objektas. Pabrėžiama, jog senėjimas ir sveikatos puoselėjimas yra nuolatinis aktyvus procesas, vienodai aktualus tiek jaunam, tiek vyresniam. Mokslininkai yra raginami šį procesą vertinti holistiškai, kreipti dėmesį ne tik į lėtinių ligų prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir gydymą, bet ir į įgalinančios bei palaikančios aplinkos kūrimą, ypač darbo vietose[22,23].
Amžiniai biologiniai lyčių skirtumai lemia skirtingų lėtinių ligų vystymąsi, tačiau lytis vienodą darbą dirbantiems žmonės reikšmingos įtakos darbingumui neturi[24]. Tiek vyrai, tiek moterys susiduria su panašiomis darbingumo tendencijomis, bet taip pat yra pastebėta reikšmingų skirtumų. Moterys, kurioms tenka didelė namų ūkio rūpybos našta, turi padidėjusią darbingumo mažėjimo riziką[25]. Tiriant dirbančias ir nedirbančias nėščias moteris nustatyta, jog ilgos darbo valandos didina nepalankių nėštumo baigčių tikimybę[26]. Vaikų turinčios moterys gali turėti
12 problemų derindamos darbą ir vaiko poreikius, jausti kaltę ir nepilnavertiškumą dėl motinystės atostogų[27].
Sveikatos ir išsilavinimo ryšys yra unikalus. Sveikata teigiamai veikia gebėjimą tobulėti ir įgyti išsilavinimą, o aukštesnis išsilavinimas siejamas su geresne sveikata. Šia tema yra atlikta daugybė tyrimų ir yra svarių įrodymų, jog aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės dažniau aktyviai sportuoja, rečiau rūko, vartoja narkotines medžiagas, serga depresija, turi >30 BMI, skundžiasi prasta sveikata ir jų mirtingumas yra žemesnis [28][29].
9.3 Lėtinės ligos ir jų įtaka darbingumui
Lėtinės neužkrečiamos ligos pagal PSO – tai ligos, kuriomis sergama ilgą laikotarpį (metais – dešimtmečiais), jos yra genetinių, fiziologinių, aplinkos ir elgsenos veiksnių rezultatas.
Tokios ligos kaip išeminė širdies liga, autoimuniniai susirgimai, diabetas, bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, osteoporozė, lėtinės inkstų ligos, onkologiniai susirgimai yra glaudžiai susiję su šiuolaikiniu gyvenimo būdu, senstančia populiacija ir nepakankamu rizikos veiksnių, prevencijos ir šių ligų kontrolės valdymu tiek asmeniniu, tiek globaliu mastu[30].
Pagal PSO, lėtinės neinfekcinės ligos yra grėsmingiausia visuomenės sveikatos problema, kurios mastai kiekvienais metais tik didėja. Vien penkios dažniausios neužkrečiamos ligos (cukrinis diabetas, kardiovaskulinės sistemos ligos, onkologiniai susirgimai, kvėpavimo sistemos ligos ir psichikos sutrikimai) Europoje sukelia maždaug 86% mirties atvejų ir lemia apie 77% visų ligų naštos, tenkančios sveikatos apsaugos sistemoms[31].
Lėtinės neužkrečiamos ligos yra našta ne tik valstybės sveikatos apsaugos sistemai, bet ir žmonėms. Darbingo amžiaus piliečiai, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, gali susidurti su problemomis ieškant ar išlaikant darbo vietą bei finansinį savo bei savo šeimos stabilumą. Remiantis skirtingais šaltiniais maždaug trečdalis darbuotojų serga bent viena lėtine liga[10][32]. Šios ligos reikšmingai mažina žmonių galimybę būti įdarbintais ir kuo daugiau lėtinių ligų yra diagnozuota, tuo didesnė tikimybė, jog žmogus liks bedarbiu [33]. Iš trečdalio sergančių darbuotojų bent 42 % nurodė, jog ligos, daro neigiamą įtaką jų darbui[34]. Dėl lėtinių ligų nukenčiantis darbinis gyvenimas europiečiams didina finansinių išteklių išsekimo, skurdo, socialinės atskirties ir sunkių materialinių nepriteklių riziką[35].
Apibendrinimas:
1. Darbingumui sekti ES plačiausiai naudojamas įrankis yra Darbingumo Indeksas 2. Darbingumas - tai asmeninių darbuotojo resursų ir darbo reikalavimų balansavimas
3. Sveikata yra vienas svarbiausių asmeninių resursų, teigiamai veikiančių darbingumą. Lėtinės ligos blogina darbingumą.
13 4. Nesubalansuotas darbingumas sukelia psichologines problemas
5. Išsilavinimas yra teigiamas geros sveikatos ir aukšto išsilavinimo prognostinis veiksnys 6. Moterys, turinčios vaikų, susiduria su unikaliais iššūkiais darbo rinkoje
14
10. METODIKA
Tyrimo planavimas ir organizavimas. 2019 m. Spalio mėnesį parašyta baigiamojo darbo anotacija, suformuluoti tyrimo tikslai ir uždaviniai, pasirinkta metodika ir pradėtas literatūros sąrašo sudarinėjimas. 2019 Lapkričio mėnesį sudarytas literatūros sąrašas ir pradėta literatūros analizė bei sudaryta tyrimo anketa ir įvykdytas bandomasis tyrimas. Anketinė apklausa buvo vykdoma 2019 metų Gruodžio – 2020 metų sausio mėnesiais. Atliekant anketinę apklausą respondentams buvo garantuotas konfidencialumo užtikrinimas, jie buvo supažindinti su tyrimo tikslais, uždaviniais ir kaip bus panaudoti gauti apibendrinti rezultatai. Buvo išdalintos 95 anketos, iš kurių grąžintos 83 anketos, užpildytos ir tinkamos naudoti statistinei analizei. Atsako dažnis 87,4%. Apklausta didžioji dalis tyrimo metu LSMUL KK ŠMK dirbusių darbuotojų (>80%).
2019-12-16 d. buvo gautas Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą (1 priedas). Leidimo numeris: BEC-MF-156.
Anketa pasirinkta remiantis JA-CHRODIS+ rekomendacijomis. Tyrimą atliko nepriklausomi tyrėjai.
Tyrimo objektas. LSMUL Šeimos klinikos darbuotojai.
Tiriamųjų imtis ir jos sudarymo metodas. Buvo atliktas pilotažinis tyrimas. Tyrimo metu nustatyta darbingumo indekso imtyje dispersija 15,8, z - standartinio normaliojo skirstinio 0,975 eilės kvantilis z= 1,96(kai patikimumas 0,95), o Δ - pasirinktas 1 balo vidurkio vertinimo tikslumas.
Imties tūriui skaičiuoti pasirinkta ši formulė:
S- Dispersija darbingumo indekso imtyje
z - Standartinio normaliojo skirstinio 0,975 eilės kvantilis Δ – vertinimo tikslumas (1 balo tikslumu)
Apskaičiuota, kad reikia ištirti bent 61 darbuotoją.
Tyrimo instrumentas. Anketa sudaryta iš dviejų pagrindinių struktūrinių dalių. Pirma dalis – klausimai atspindintys respondentų socialines ir demografines charakteristikas. Antra dalis –
„Darbingumo Indeksas“.
15 Pirmoje dalyje respondentai nurodo bendrą informaciją – demografinius bei socialinius duomenis: amžius, lytis, užimamos pareigos, išsilavinimas, šeiminė padėtis, vaikų skaičius, darbo stažas dabartinėje darbovietėje, nustatytas darbingumo lygis ir patirtos traumos darbe.
Antroje dalyje respondentai pildo Darbingumo Indekso klausimyną. Jis yra sudarytas iš 9 pagrindinių klausimų kurie yra suskirstyti į 7 skyrius, kurie yra pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Darbingumo indekso skyriai ir jų vertinimas
Skyriai Diapazonas (balais)
1 Dabartinis darbingumas, lyginant su geriausiu gyvenimo
laikotarpiu 0/10
2 Darbingumas atsižvelgiant į darbo reikalavimus 2/10 3 Dabartinių ligų, kurias diagnozavo gydytojas, skaičius 1/7
4 Numatomas darbo sutrikimas dėl ligų 1/6
5 Ligos atostogos per praėjusius metus (12 mėnesių) 1/5 6 Asmeninė darbingumo prognozė 2 metams į ateitį 1/7
7 Psichologinis pajėgumas 1/4
Kiekvienas skyrius yra vertinamas balais, nurodytais 2pav. Aukščiausias įmanomas indekso įvertinimas yra 49 balai, o blogiausias – 7 balai. Bendras balas gaunamas sumuojant kiekvieno skyriaus balus, išskyrus 2, 3 ir 7 skyrių, kuriems balai yra skaičiuojami pagal specialias balų skyrimo taisykles.
Vertinant darbingumą pagal darbo poreikius (2 skyrius) yra atsižvelgiama, kokį darbo pobūdį nurodo respondentai. Jei apklaustieji nurodo, kad darbas jiems yra fiziškai reiklus, darbingumo koeficientas atsižvelgiant į fizinius darbo reikalavimus yra padauginimas iš 1,5, o atsižvelgiant į protinius yra padauginamas iš 0,5.
Jei apklaustieji nurodo, kad darbas jiems yra protiškai reiklus, darbingumo koeficientas atsižvelgiant į protinius darbo reikalavimus yra padauginamas iš 1,5, o atsižvelgiant į fizinius yra padauginamas iš 0,5. Jei respondentas nurodo, kad darbas yra tiek fiziškai, tiek psichologiškai reiklus, darbingumo koeficientai tiek į fizinius, tiek į protinius darbo reikalavimus yra sumuojami.
Vertinant gydytojo diagnozuotų ligų skaičių (3 skyrius) respondentai nurodo, ar serga lėtinėmis ligos, kokių organų sistemų ligomis serga ir ar šios ligos yra diagnozuotos gydytojo. Jei pacientui yra diagnozuotos 5 ir daugiau ligų, skiriamas 1 balas, 4 ligos – 2 balai, 3 ligos – 3 balai, 2 ligos – 4 balai, 1 liga – 5 balai, o jei nėra diagnozuotų ligų – 7 balai.
16 Vertinant respondentų psichologinius išteklius (7 skyrius), balai yra skiriami už 9 klausimą, kuris yra padalintas į 3 lygiavertes dalis, į kurias apklaustieji gali atsakyti „Dažnai“ – 4 balai, „Pakankamai dažnai“ – 3 balai, „Retai“ – 2 balai, „Niekada“ – 1 balas. Sudėjus šias 3 dalis galima suskaičiuoti 7 skyriaus įvertinimą. Surinkus [0-3] balus skiriamas 1 balas, [4-6] – 2 balai, [7-9]
– 3 balai, [10-12] – 4 balai. Galiausiai, susumavus visų skyrių balus gaunamas darbingumo įvertinimas, pateikiamas 2 lentelėje.
2 lentelė. Darbingumo indekso vertinimo grupės pagal balų sumą.
Duomenų analizės metodai
Anketinės apklausos duomenys buvo apdoroti bei jų analizė atlikta „SPSS 27.0“ programa.
Darbe pateiktų tyrimo duomenų iliustracijos (paveikslai ir lentelės) sudarytos naudojantis „MS Office 2007“ programų paketo „Microsoft Excel“ skaičiuokle. Kokybiniai dydžiai pateikti naudojant absoliučius dydžius ir procentus. Jų palyginimai ir sąsajos tirti taikant Pirsono Chi kvadrato (χ2) testus.
Tiriant galimų veiksnių visumą taikyta logistinė regresija, skaičiuoti galimybių santykiai.
Psichometrinių klausimų grupavimui jų patikimumas buvo patikrintas skaičiuojant Kronbacho alpha reikšmę. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Skirtumai bei sąsajos laikyti statistiškai reikšmingais jei p < 0,05.
BALAI DARBINGUMAS 7-27 balai PRASTAS 28-36 balai VIDUTINIŠKAS 37-43 balai GERAS 44-49 balai PUIKUS
17
11. TYRIMO REZULTATAI
11.1 Tiriamųjų kontingentas.
Tyrime dalyvavo 83 LSMUL Šeimos klinikos darbuotojai. Didžiąją dalį respondentų sudarė moterys (84,3 proc.). Apklaustųjų amžius svyravo nuo 24 iki 66 metų, o apskaičiuotas vidutinis amžius buvo 34,8 metų. Skirstant respondentus į grupes pagal amžių, nustatyta, kad šiek tiek daugiau nei trečdalis tyrime dalyvavusių darbuotojų priklausė iki 25 metų amžiaus grupei (36,1 proc.), trečdalis priklausė 26-40 metų grupei (33,7proc.), o šiek tiek mažiau nei trečdalis (30,1 proc.) – 40-66 metų grupei. Didžioji dalis apklaustųjų yra įgiję aukštąją universitetinį išsilavinimą (83,1 proc.). Gydytojai rezidentai sudarė daugiau nei pusę visų apklaustųjų (56,6 proc.).
Beveik trys ketvirtadaliai respondentų gyvena poroje (73,5 proc), didžioji dalis apklaustųjų vaikų neturi (62,7 proc.). Beveik pusė apklaustųjų (48,2 proc.) šioje darbovietėje dirba iki metų, šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis dirba nuo 1 iki 10 metų (28,9 proc.), o maždaug penktadalis respondentų dirba daugiau nei 10 metų (22,9 proc.). Pagrindinės tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos pateikiamos 3 lentelėje.
Iš 83 apklaustųjų 1 respondentui prieš 10 metų buvo nustatytas nedarbingumas, šiuo metu šio darbuotojo darbingumas – 100%. 4 darbuotojai yra patyrę traumas darbe, visi kreipėsi dėl šios problemos į gydytojus ir 3 iš jų jaučia liekamuosius šios traumos padarinius.
3 lentelė. Sociodemografiniai duomenys
Charakteristika Grupė Dažnis Dažnis
(procentais) Lytis
Vyras 13 15,7
Moteris 70 84,3
Amžius
Iki 25 m. 30 36,1
26 - 40 m. 28 33,7
40-66 m. 25 30,1
Pareigos
Administratorius 3 3,6
Gydytojas 13 15,7
Gydytojas rezidentas 47 56,6
Slaugytojas 10 12
Pagalbinis personalas 4 4,8
Kita 6 7,2
Išsilavinimas
Spec. Vidurinis 3 3,6
Vidurinis 2 2,4
Aukštasis 9 10,8
18 neuniversitetinis
Aukštasis
universitetinis 69 83,1
Šeiminė padėtis
Gyvena vienas 22 26,5
Gyvena su partneriu 61 73,5 Ar turi vaikų
Taip 31 37,3
Ne 52 62,7
Darbo stažas
< 5 m. 54 65,1
>= 5 m. 29 34,9
11.2 LSMUL KK ŠMK darbuotojų sergamumas lėtinėmis ligomis
Respondentai nurodė, kokiomis ligomis jie serga remdamiesi asmenine nuomone ir kiek ligų jiems yra diagnozuota oficialiai (gydytojo diagnoze). Daugiausiai respondentai serga širdies ir kraujagyslių, odos, neurologinėmis, virškinimo / urogenitalinės sistemos, skeleto ir raumenų, endokrininėmis ir kvėpavimo takų ligomis. Nemaža dalis darbuotojų įtaria sergantys psichikos bei skeleto ir raumenų ligomis. Šie rezultatai atsispindi 4 lentelėje.
4 lentelė. Sergamumas lėtinėmis ligomis pagal konkrečią ligų grupę.
Lėtinės ligos tipas Asmenine
nuomone Gydytojo
diagnoze Neserga
Liekamieji reiškiniai po avarijų,
traumų 1 2 80
Skeleto ir raumenų ligos 12 7 64
Širdies ir kraujagyslių ligos 3 12 68
Kvėpavimo takų ligos 3 6 74
Psichikos ligos 14 1 68
Neurologinės ligos 2 8 73
Virškinimo/urogenitalinės sistemos
ligos 1 7 75
Odos ligos 7 9 67
Onkologinės ligos 1 0 83
Endokrininės/metabolinės ligos 5 7 71
Kraujo ligos 2 2 79
Įgimti sutrikimai 1 1 81
Kitos ligos 1 3 79
Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad gydytojai jiems nėra diagnozavę jokių lėtinių ligų (n=42). Maždaug ketvirtadalis darbuotojų serga viena lėtine liga (n=23), 14% respondentų diagnozuotos dvi lėtinės ligos (n=12). Mažiausiai daliai darbuotojų yra diagnozuotos 3 lėtinės ligos (n=6). Rezultatai pateikiami 2 paveiksle.
19 2pav. Sergamumas lėtinėmis ligomis, patvirtintomis gydytojo diagnoze
Iš 42 lėtinėmis ligomis nesergančių apklaustųjų du trečdaliai mano esantys visiškai sveiki (n=29) , po 14% įtaria sergantys viena arba dviem lėtinėmis ligomis (n=6;6), o vienas darbuotojas galvoja, jog serga trimis lėtinėmis ligomis, bet šios ligos nėra patvirtintos gydytojo diagnoze.
Rezultatai pateikiami 3 paveiksle.
3 pav. Gydytojo diagnozuotų ligų neturinčių darbuotojų nuomonė apie jų sergamumą lėtinėmis ligomis
11.3 Respondentų Darbingumo Indekso nustatymas
Antroje tyrimo anketos dalyje buvo vertinamas darbuotojų Darbingumo Indeksas. Pirmuoju klausimu buvo siekiama išsiaiškinti, ar darbuotojai savo darbo pobūdį laiko fiziškai, psichologiškai ar mišriai reikliu. Didesnė dalis apklaustųjų nurodė, kad darbas jiems yra psichologiškai reiklus (n=49), o likę (n=32) – kad darbas yra tiek psichologiškai, tiek fiziškai reiklus. Tik 2 darbuotojai savo darbą laiko išskirtinai fiziškai reikliu. Darbo pobūdžio savarankiškas vertinimas pateikiamas 4 paveiksle.
6 12 23
42
0 10 20 30 40 50
Trys ligos Dvi ligos Viena liga Nėra ligų
Darbuotojų skaičius (vnt)
Ligų skaičius
29
6 6 1
Nei vienos
ligos Viena liga Dvi ligos Trys ligos 05
1015 2025 3035
Įtariamų ligų skaičius
Darbuotojų skaičius (vnt)
20 4 pav. Subjektyvus respondentų atliekamo darbo pobūdžio vertinimas
Antruoju klausimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip darbuotojai subjektyviai vertina savo darbingumą, lygindami jį su geriausiu savo gyvenimo darbingumu. Puikiai (10 balų) savo darbingumą įsivertino 26,5% darbuotojų (n=22), labai gerai (9 balai) – 33,7% darbuotojų (n=28), gerai (8balai) – 21% darbuotojų (n=21), vidutiniškai (7balai) – 9,6% (n=8), patenkinamai (6 balai) ir prastai (5 balai) po 2,4% darbuotojų (n=2;2). Rezultatai pateikiami 5 paveiksle.
5 pav. Subjektyvus respondentų dabartinio darbingumo įsivertinimas.
Trečiasis ir ketvirtasis klausimai buvo skirti įvertinti darbuotojų sugebėjimus atsižvelgiant į protinius ir fizinius darbo reikalavimus. Puikiai (5 balai) savo darbingumą pagal fizinius darbo reikalavimus įsivertino 44,6% (n=37) darbuotojų, gerai (4balai) – 44,6% (n=37), patenkinamai (3balai) – (8,4% (n=7), nepatenkinamai (1;2 balai) po 1,2% darbuotojų (n=1;1). Rezultatai pateikiami 6 paveiksle.
49
32
0 2
10 20 30 40 50 60
Psichologiškai reiklus Psichologiškai ir
fiziškai reiklus Fiziškai reiklus
Darbuotojų skaičius (vnt)
Darbo pobūdis
2 2
8
21
28
22
0 5 10 15 20 25 30
5,0 6,0 7,0 8,0 9,0 10,0
Darbuotojų skaičius (vnt)
Darbingumo balai
21 6 pav. Subjektyvus darbingumo įsivertinimas pagal fizinius darbo reikalavimus
Pagal psichologinius darbo reikalavimus puikiai (5 balai) savo darbingumą įsivertino 25,3%, (n=21), gerai (4balai) – 59% (n=49), patenkinamai – 14,5% (n=12), nepatenkinamai – 1,2% (n=1) darbuotojų. Rezultatai pateikiami 7 paveiksle.
7 pav. Subjektyvus darbingumo įsivertinimas pagal protinius darbo reikalavimus
Šeštame klausime siekiama išsiaiškinti, ar lėtinės ligos respondentams trukdo dirbti jų tiesioginį darbą. Didžioji dalis respondentų jokių kliūčių nenurodė (n=61). 11% darbuotojų (n=9) retkarčiais jaučia nežymius simptomus, kurie netruko dirbti, 13% darbuotojų (n=11) teigia, jog dėl lėtinės ligos kartais turi sulėtinti darbo tempą arba keisti darbo metodus. Mažiausia dalis darbuotojų (n=2) jaučia, kad dėl lėtinių ligų negali išdirbti pilnos darbo dienos. Lėtinių ligų simptomų dažnis pateikiamas 10 paveiksle.
1 1
7
37 37
0 5 10 15 20 25 30 35 40
1,0 2,0 3,0 4,0 5,0
Darbuotojų skaičius (vnt)
Darbingumo balai
1
12
49
21 0
10 20 30 40 50 60
2,0 3,0 4,0 5,0
Darbuotojų skaičius (vnt)
Darbingumo balai
22 8pav. Lėtinių ligų simptomų įtaka darbui
Septintame klausime darbuotojai žymėjo, kiek jie per metus praleido darbo dienų dėl ligos.
Trys ketvirtadaliai darbuotojų nepraleido nei vienos darbo dienos (n=62), beveik penktadalis darbuotojų (n=15) praleido daugiausiai 9 darbo dienas. Maža respondentų dalis praleido nuo 9 iki 24 darbo dienų (n=3), dar mažesnė nuo 24 iki 99 (n=2) ir tik vienas darbuotojas praleido nuo 100 iki 354 darbo dienų. Dėl ligos praleistų darbo dienų skaičius pateikiamas 9 paveiksle.
9 pav. Dėl ligos praleistų darbo dienų skaičius
Aštuntuoju klausimu buvo siekiama išsiaiškinti, ar darbuotojai galės savo dabartinį darbą atlikti po dviejų metų, atsižvelgdami į savo dabartinę sveikatos būklę. Didžioji dalis darbuotojų (n=62) yra įsitikinę, jog galės dirbti po dviejų metų. Dešimtadalis respondentų (n=8) nėra užtikrinti ir tik vienas darbuotojas galvoja, jog tikriausiai negalės dirbti dabartinio darbo. Į klausimą „Įvertinus jūsų dabartinę sveikatos būklę, ar manote, kad dabartinį darbą galėsite atlikti po dviejų metų?“ atsakymai pateikti 10 pav.
61
9 11
0 2 10 20 30 40 50 60 70
Kliūčių nėra Retkarčiais jaučiu ligos
simptomus Kartais trukdo Kasdien trukdo
Darbuotojų skaičius (vnt)
Simptomų dažnis
62
15
3 2 1
0 10 20 30 40 50 60 70
Nei vienos Daugiausiai 9 Nuo iki 24 Nuo 24 iki 99 Nuo 100 iki 354
Darbuotojų skaičius (vnt)
Praleistų darbo dienų skaičius dėl ligos
23 10 pav. Savo darbingumo įsivertinimas ateinantiems 2 metams (proc.) n=83
Devintoje dalyje, kuri yra suskirstyta į tris klausimus, buvo vertinamas darbuotojų psichologės galimybės. Šių psichometrinių klausimų grupavimui jų patikimumas buvo patikrintas skaičiuojant Kronbacho alpha reikšmę. Gautas rezultatas α=0,896 reiškia itin aukštą patikimumo lygį, todėl šiuos tris klausimus galima vertinti sugrupavus į vieną grupę. Taigi, šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų (n=44) pasižymi puikiu psichologiniu pajėgumu, o kiti – sumažėjusiu. 40% respondentų jaučia sumažėjusį, tačiau dar patenkinamą psichologinį pajėgumą (n=33), 6% darbuotojų psichologinis pajėgumas yra ženkliai sumažėjęs (n=5), o vienas respondentas nurodė labai prastą psichologinį pajėgumą. Darbuotojų psichologinių galimybių vertinimas pateiktas 11 pav.
11 pav. Darbuotojų psichologinių galimybių vertinimas
Suskaičiavus balus pagal Darbingumo Indekso metodiką, nustatyta, kad puikų darbingumą turi šiek tiek daugiau nei pusė darbuotojų (n=46). Mažesnioji respondentų dalis (n=32) yra sumažėjusio, tačiau gero darbingumo grupėje. Mažiausiai apklaustųjų daliai (n=5) apskaičiuotas ženkliai suprastėjęs (vidutinis) darbingumo lygis. Verta pažymėti, kad nebuvo darbuotojų su prastu Darbingumo Indekso lygiu. Vertinant balais darbuotojai vidutiniškai 43 ± 3,9 balų darbingumą. Respondentų darbingumo indekso lygiai pateikti 12 pav.
1 8
74
100 2030 4050 6070 80
Tikriausiai ne Nesu tikras Beveik tikras, kad Darbuotojų skaičius (vnt) taip
,,Ar galėsite dabartinį darbą dirbti po 2 metų?"
1 5
33 44
0 10 20 30 40 50
Prastas Vidutiniškas Geras Puikus Darbuotojų skaičius (vnt)
Psichologinių galimybių lygis
24 12 pav. Darbuotojų darbingumo indekso lygiai
11.4 Veiksniai susiję su Darbingumo Indeksu
Analizuojant sociodemografinius veiksnius, lemiančius sumažėjusį Darbingumo Indekso lygį, nustatyta, jog darbuotojai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, statistiškai reikšmingai dažniau turi puikų darbingumo indekso lygį. Taip pat, gydytojų Darbingumo Indekso lygis yra aukštesnis nei kitų darbuotojų. Darbuotojų Darbingumo Indekso pasiskirstymas pagal sociodemografinius rodiklius pateikiamas 5 lentelėje.
5 lentelė. Darbuotojų darbingumo indekso pasiskirstymas pagal sociodemografinius rodiklius Charakteristika Grupė Aukštas darbingumo
indeksas (N)
Sumažėjęs darbingumo
indeksas (N) χ² p
Lytis Vyras 8 5
0,233² 0,629
Moteris 38 32
Amžius
Iki 25 m. 20 10
3,328² 0,189
26 - 40 m. 12 16
40-66 m. 14 11
Pareigos Ne gydytojas 7 21
8,040² 0,005
Gydytojas 39 16
Išsilavinimas
Aukštasis
universitetinis 43 26
7,877² 0,005 Aukštojo
universitetinio išsilavinimo neturintys
3 11
Šeiminė Neturintis 14 8 0,818² 0,366
46
32
5
0 10 20 30 40 50
Puikus Geras Vidutiniškas
Darbuotojų skaičius (vnt)
Darbingumo Indekso lygis
25 padėtis partnerio
Gyvena su
partneriu 32 29
Ar turi vaikų Taip 13 18
3,643² 0,056
Ne 33 19
Darbo stažas < 5 m. 34 20
3,558² 0,059
>= 5 m. 12 17
Sergamumas lėtinėmis ligomis turi tiesioginį ryšį su žemesniu darbingumo lygiu. Respondentai, nesergantys lėtinėmis ligomis turi aukštesnį darbingumą nei jų kolegos, sergantys lėtinėmis ligomis.
Respondentai, turintys sumažėjusį darbingumą nurodė, kad darbuodamiesi jaučia simptomus, kurie trukdo atlikti tiesioginį darbą. Respondentai sergantys lėtinėmis ligomis statistiškai dažniau yra linkę jausti simptomus, kurie trukdo dirbti tiesioginį darbą. skirstinys pateikiamas 7 lentelėje.
Nustatytas statistiškai patikimas tiesioginis ryšys tarp sumažėjusio darbingumo indekso ir subjektyviai jaučiamų simptomų.
Taip pat, vertinant Darbingumo Indekso lygius, nustatyta, kad darbuotojai, kurie turi sumažėjusį darbingumą, linkę savo darbo pobūdį apibūdinti kaip ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai reiklų.
Vertinant statistinį ryšį tarp Darbingumo Indekso lygio ir psichologinių galimybių, nustatyta, kad darbuotojai, turintys sumažėjusias psichologines galimybes, dažniausiai turi ir sumažėjusį darbingumo lygį.
Darbingumo Indekso lygio priklausomybė nuo sergamumo lėtinėmis ligomis, darbui trukdančių simptomų pojūčio, psichologinių galimybių ir subjektyvaus darbo pobūdžio pateikiama 6 lentelėje.
6 lentelė. Darbingumo indekso lygio ir su juo susijusių veiksnių statistinė analizė
Charakteristika Grupė
Aukštas darbingumo
indeksas (N)
Sumažėjęs darbingumo
indeksas (N)
χ² p
Sergamumas lėtinėmis ligomis
Serga 12 29
22,432² <0,001
Neserga 34 8
Lėtinių ligų simptomai
Jaučia simptomus 4 18 16,803²
<0,001
Nejaučia simptomų 42 19
26 Psichologinės
galimybės
Puikus psichologinis pajėgumas 32 12
11,351²
0,001 Sumažėjęs psichologinis
pajėgumas 14 25
0,009
Darbo pobūdis Psichologiškai reiklus 33 16
6,885²
Psichol. ir fiziškai reiklus 13 21
7 lentelė. Darbui trukdančių simptomų pasiskirstymas pagal sergamumą lėtinėmis ligomis
Charakteristika Grupė Serga ligomis (N) Neserga ligomis (N) χ² P
Lėtinių ligų Jaučia simptomus 23 4
12,587²
<0,001
simptomai Nejaučia simptomų 18 38
Dėl nustatyto patikimo ryšio tarp sergamumo lėtinėmis ligomis ir darbingumo indekso lygio, toliau buvo skaičiuojami statistiniai ryšiai tarp individualių lėtinių ligų ir darbingumo indekso.
Nustatyta, jog darbuotojai, kuriems yra ir diagnozuota ir įtariama odos, kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių, skeleto ar raumenų, endokrininėmis ar metabolinėmis ligomis bei manantys turį psichikos sveikatos sutrikimų statistiškai reikšmingai dažniau turi sumažėjusį darbingumo indekso lygį. 8 lentelėje pateikiama detalus darbingumo indekso lygių pasiskirstymas pagal konkrečias ligų grupes.
8 lentelė. Darbingumo indekso lygių pasiskirstymas pagal lėtinių ligų grupes
Charakteristika Grupė
Aukštas darbingumo
indeksas
Sumažėjęs darbingumo
indeksas
χ² p
Galimybių santykis,
jog liga sumažins darbingumą
Sužalojimo dėl avarijos padariniai
Serga 0 3
3,870² 0,049 0,92
Neserga 46 34
Skeleto, raumenų, nugaros, galūnių, sąnarių ligos
Serga 6 13
5,670² 0,17 3,61
Neserga 40 24
27
Širdies ir kraujagyslių ligos Serga 4 11
6,128² 0,013 4,44
Neserga 42 26
Kvėpavimo takų ligos Serga 1 8
8,022² 0,005 12,35
Neserga 45 29
Psichikos sveikatos sutrikimas
Serga 4 11
6,128² 0,013 4,44
Neserga 42 26
Neurologinė ar sensorinė liga Serga 4 6
1,094² 0,295 2,03
Neserga 42 31
Virškinimo/urogenitalinės sistemos liga
Serga 2 6
3,316² 0,069 4,26
Neserga 44 31
Odos ligos Serga 2 14
14,780² <0,001 13,33
Neserga 44 23
Onkologinės ligos Serga 0 0
- - -
Neserga 46 37
Endokrininės ar metabolinės ligos
Serga 3 9
5,255² 0,022 4,61
Neserga 43 28
Kraujo ligos
Serga 2 2
0,05² 0,823 1,26
Neserga 44 35
Įgimti sutrikimai
Serga 1 1
0,024² 0,876 1,25
Neserga 45 36
Pritaikius logistinės regresijos metodą, liko trys pagrindiniai veiksniai, patikimai koreliuojantys su darbingumo indekso lygių grupėmis. Galima teigti, kad lėtinės ligos yra pagrindinis veiksnys, statistiškai reikšmingai lemiantis darbingumo indekso lygio mažėjimą. Darbuotojai sergantys lėtinėmis ligomis savo darbą vertina kaip ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai reikliu. Respondentai, turintys vaikų statistiškai reikšmingai dažniau turi sumažėjusį darbingumo indekso lygį. 9 lentelėje pateikiami detalūs logistinės regresijos skaičiavimai ieškant veiksnių, turinčių reikšmės darbingumo lygiams.
9 lentelė. Veiksniai, turintys įtakos darbingumo lygiui
Veiksnys
B p Galimybių santykis
(EXP(B))
Galimybių santykis 95% pasikl.
Interv. Apatinė reikšmė Viršutinė reikšmė Lėtinės ligos
2,367 <0,001 10,670 3,501 32,521
Yra/nėra
28 Darbo pobūdis
1,157 0,039 3,182 1,058 9,566
Psich./Fiziškas Vaikai
1,249 0,034 3,486 1,1 11,05
Yra/nėra
29
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiuo tyrimu siekėme įvertinti LSMUL ŠMK darbuotojų sergamumą lėtinėmis ligomis, darbingumą, veiksnius turinčius neigiamos įtakos darbingumui ir darbingumo gerinimo poreikį darbo vietoje.
Atlikus duomenų analizę, paaiškėjo, kad net 49% darbuotojų serga bent viena lėtine neinfekcine liga. Tai yra ženkliai aukštesnis rezultatas lyginant su 33% dirbančių ir bent viena liga sergančių asmenų Anglijoje K. Steadman ir kiti [34] atliktame tyrime. Šis rezultatas šiek tiek aukštesnis nei I. Virekamp ir kiti [36] atliktame tyrime, kuris nustatė, jog 44% darbuotojų dirba sirgdami daugiau nei 1 lėtine liga. Taigi, sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis LSMUL ŠMK yra aukštas.
Apskaičiavus darbingumo indekso balus darbuotojai vidutiniškai turi 43,02 balų darbingumą, kuris papuola į geros kokybės darbingumo intervalą. Lyginant su Vokietijoje V.
Ehegartner ir kiti [37] nurodomu vidutiniu 37,2 balo ligoninės personalo darbingumu, kuris taip pat patenka į geros kokybės intervalą, LSMUL ŠMK darbuotojų darbingumas geresnis. R. Mehrdad ir kiti [38] Irano ligoninės personalo tyrimas nustatė vidutinį 40,3 balo darbingumą, kuris taip pat yra geros kokybės ir yra panašus, bet žemesnis nei LSMUL ŠMK. Belgijos ligoninėje atliktame darbingumo tyrime H. Derycke ir kiti [39] nustatė vidutinį 40,3 balo darbingumą. Apibendrinant, LSMUL ŠMK personalo darbingumas yra geros kokybės ir aukštesnis nei kituose tyrimuose aptinkamas ligoninių personalų darbingumas.
Vertinandami veiksnius, lemiančius sumažėjusį darbingumą, nustatėme, kad darbuotojai sergantys lėtinėmis ligomis, kaip ir A. Lundin ir kiti [40] tyrime, turi padidintą sumažėjusio darbingumo riziką. Šie rezultatai taip pat sutapo su dviejų Izraelio ligoninių slaugytojų darbingumo indekso tyrimu, kuriame R. S. Carel ir kiti[41] nustatė, kad sergamumas lėtinėmis ligomis neigiamai koreliuoja su darbingumu. Taip pat, respondentai sergantys lėtinėmis ligomis jaučia simptomus, kurie neigiamai veikia jų darbingumą. Ši išvada sutampa su A.C. Souza ir kiti [42], M. Bernburg ir kiti [43]
tyrimais.
Palyginus darbuotojų darbingumą pagal sociodemografinius veiksnius, nustatėme, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų darbingumo indekso lygis buvo aukštesnis nei kitų darbuotojų. Šie rezultatai sutampa su N. Tavakoli-Fard ir kiti [44], W. Koolhaas ir kiti [45] atliktais tyrimais.
Taip pat nustatėme, kad darbuotojai, auginantys vaikus, taip pat turi padidintą
30 sumažėjusio darbingumo riziką. Šis rezultatas yra unikalus ir jį reikia papildomai tyrinėti, nes vaikų turėjimas moksliniuose darbuose nėra išskiriamas kaip darbingumą mažinantis veiksnys.
Papildomai nustatėme ryšį tarp darbuotojo požiūrio į darbo pobūdį ir darbingumo.
Darbuotojai nurodę, jog darbas jiems yra ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai reiklus, statistiškai reikšmingai dažniau turėjo sumažėjusį darbingumo indeksą. Šis rezultatas taip pat yra unikalus, jis nurodo neatitikimą tarp darbo keliamų fizinių ir darbuotojų turimų asmeninių resursų, todėl tikslinga pasiaiškinti, kokie konkretūs fiziniai veiksniai apsunkina darbą respondentams.
Tik ketvirtadalis respondentų darbingumą pagal protinius darbo reikalavimus įsivertino puikiai (5/5 balais), daugiau nei pusė darbuotojų nurodė gerą darbingumą (4/5 balai), o likę darbuotojai nurodė ženkliai sumažėjusį darbingumą. Taip pat ištyrėme darbuotojų psichologines galimybes (resursus) ir nustatėme, kad maždaug pusė darbuotojų turi puikius psichologinius resursus, o likę darbuotojai – sumažėjusius. Net 14 darbuotojų įtaria sergantys psichikos ligomis. Įvertinome psichologinių resursų ryšį su darbingumu ir nustatėme, kad respondentai su sumažėjusiomis psichologinėmis galimybėmis turi padidintą sumažėjusio darbingumo riziką, šis rezultatas sutampa su M. B von Bonsdorff ir kiti[46] tyrimo rezultatais.
