Baigiamasis magistrinis darbas

Airimas Vasiliūnas

Protezavimo apimtis ir specifika Lietuvos gydytojų odontologų

klinikinėje praktikoje

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovė

Asist. Vilma Belickienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

PROTEZAVIMO PAPLITIMAS IR SPECIFIKA LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... (parašas)

... (vardas pavardė, kursas, grupė)

20....m. ... (mėnuo, diena)

Darbo vadovas ...

(parašas)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20….m. ……….

(mėnuo, diena)

DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „PROTEZAVIMO APIMTIS IR

SPECIFIKA LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu Lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KLINIKOJE

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(aprobacijos data ) (k atedros (klinikos, instituto) ved ėjo (-os) (vadovo (-ės) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO

MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:

...

Recenzentas:

...

(moksl. laipsnis, vardas, pavardė)

Recenzavimo data: ... Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo

esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas, uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5

Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje

susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros apžvalga (1,5 balo) Ar pakankamas autoriaus

susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

10

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkamai iškelta tikslui pasiekti?

0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės, ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į

iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas

atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė _analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas

(1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21

Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo

temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25

Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?

0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tikslia i cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

32

Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės

rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be

priedų)

15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamo jo

darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas

37 Ar yra gramatinių, stilia us,

kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

39 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių

pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių

pavadinimai?

0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių

terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimas, vaizdinės medžiago s, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________ _____________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

TURINYS

1.1 Dantų netekimo ir gyvenimo kokybės ryšys ... 16

1.1.1 Gyvenimo kokybė ... 16

1.2 Gydytojų odontologų ir dantų technikų komunikacija ... 17

1.2.1 Naujausios technologijos komunikacijoje ... 17

1.2.2 Komunikacijos trūkumai ... 18

1.2.3 Protezavimu užsiimantys dantų technikai ... 19

1.3 Protezavimo poreikio pokyčiai ... 19

1.3.1 Europos ir Lietuvos statistika ... 19

1.3.2 Prognozuojami protezavimo poreikio pokyčiai... 20

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 21

2.1 Tyrimo organizavimas ... 21

2.2 Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis) ... 21

2.3 Tyrimo metodai ... 21

2.4 Duomenų analizės metodai... 22

3. REZULTATAI ... 23

3.1 Gydytojų odontologų demografinė charakteristika ... 23

3.2 Protezavimo apimties pasiskirstymas ... 23

3.3 Dažniausiai suprotezuojamų pacientų amžiaus grupės ir skaičius ... 25

3.4 Protezavimu užsiimančių gydytojų odontologų darbo specifika... 27

3.4.1 Bendradarbiavimas su dantų technikais ir gydytojais odontologais ortopedais ... 27

3.4.2 Darbų judėjimo ypatumai tarp gydytojų odontologų ir dantų technikų laboratorijų... 28

3.4.3 Priežastys, kodėl gydytojai odontologai protezuoja ... 28

3.5 Vengimo protezuoti priežastys ... 29

REZULTATŲ APTARIMAS... 31

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36 PRIEDAI... 41

SANTRAUKA

PROTEZAVIMO PAPLITIMAS IR SPECIFIKA LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE

Problemos aktualumas: gydytojų odontologų pasirinkimas, ar atlikti protezavimo

procedūras, ar siųsti gydytojui odontologui ortopedui, priklauso nuo įvairių faktorių. Šiame darbe stengsiuosi išsiaiškinti, ar daug Lietuvos gydytojų odontologų protezuoja pacientus ir kokios priežastys lemia jų pasirinkimą neprotezuoti. Tai svarbu, nes nuo protezuojančių gydytojų odontologų skaičiaus priklauso ir pacientų, laukiančių kompensacijos už protezavimą iš privalomo jo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, eilių dydis.

Darbo tikslas: išsiaiškinti protezavimo apimtį Lietuvos gydytojų odontologų klinikinėje

praktikoje, kokiomis restauracijomis daugiausiai protezuojama ir pagrindines šios veiklos vengimo priežastis.

Medžiaga ir metodai: tyrimui atlikti sudarytas klausimynas, kurį sudaro 17 klausimų – 6

klausimai skirti išsiaiškinti tiriamųjų demografinę charakteristiką, 8 klausimai skirti užsiimantie ms protezavimu ir 3 klausimai to vengiantiems. Anoniminė anketa buvo teikiama Lietuvoje dirbantie ms Lietuvos Respublikos odontologų rūmų akredituotiems gydytojams odontologams. Gauta 342 tinkamai užpildytos anketos. Taikyta aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti – procentai, dažniai ir vidurkiai, kiekybiniams – vidurkiai). Dviejų požymių sąsajoms patikrinti buvo vertinamas chi kvadrato (χ2_{) bei z kriterijus, o vidurkiams palyginti Mann-Whitney arba} Kruskal-Wallis testas nepriklausomiems kintamiesiems. Minimalus reikšmingumo lygmuo – 0,05.

Rezultatai: 74,6 % Lietuvos gydytojų odontologų užsiima protezavimu. Nustatytas

statistiškai reikšmingas ryšys tarp pasirinkimo protezuoti ir darbo patirties bei klinikos tipo. Valstybinėse įstaigose daugiausiai protezuojama išimamais pilnais plokšteliniais protezais, privačiose – fiksuotais protezais. Dažniausiai dėl protezavimo kreipiasi 50-65 m. amžiaus pacientai. Protezuodami 51,4 % gydytojų odontologų konsultuojasi su gydytojais odontologais ortopedais ir dažniausiai bendradarbiauja su 2 dantų technikais (36,1 %).

Išvados: didžioji dalis Lietuvos gydytojų odontologų užsiima protezavimu savo

klinikinėje praktikoje. Dažniausiai protezuojama fiksuotais, kiek rečiau daliniais ir pilna is plokšteliniais išimamais protezais. Pagrindinė priežastis, kodėl gydytojai odontologai renkasi protezuoti yra turėjimas pakankamai žinių ir įgūdžių, o kompetencijos neturėjimas yra pagrind inė protezavimo vengimo priežastis.

Raktiniai žodžiai: prosthodontics; service provision; general dentist; public dental care; dentist characteristics; practice characteristics.

SUMMARY

THE SCOPE AND SPECIFICS OF PROSTHODONTIC PRACTICE BY DENTAL PRACTITIONERS IN LITHUANIA

Relevance of the problem: general dentists have to choose between providing

prosthodontic treatment by themselves and referring to a specialist. This decision depends on many factors. During this study I’ll try to find out if many of dental practitioners provide prosthodontic services and identify the causes why they avoid this type of practice. This is important because the queue length of patients who are waiting for the mandatory health insurance fund to compensate their prosthodontic treatment depends on number of dental practitioners providing prosthodontic services.

Aim of the study: to assess the extent of prosthodontic services provided and which dental

prostheses are installed the most by general dentists in Lithuania, and to identify reasons why providing dental prosthesis is being avoided.

Material and methods: a questionnaire was created, which consists of 17 questions – 6

for evaluating demographics, 8 specified for participants who provide dental prostheses and 3 for those who avoid this practice. Anonymous forms were given to accredited general dentists of Lithuania. 342 properly filled forms were received. Descriptive statistics was used for describing qualitative and quantitative data. Chi square criteria and z test was used for testing the significa nce between two attributes and Mann-Whitney or Kruskal-Wallis nonparametric tests for comparing means. Minimal significance level – 0,05.

Results: 74,4 % of general dentists of Lithuania provides prosthodontic treatment.

Statistical significance was found between choosing to provide prosthodontic services or not and clinical experience, as well as type of clinic. General dentists working in public sector most often provided full removable dentures, and those working in private practice mostly provided fixed prostheses. Most patients aged between 50 and 65 years received prosthodontic treatment. 51,4 % of general dentists consults with prosthodontists during treatment. Working with 2 dental technicians is chosen most often (36,1 %).

Conclusion: most of general dentists in Lithuania provides prosthodontic treatment. Fixed

prostheses are produced most often while removable partial and full dentures are a little less produced. The main reason why general dentists choose to provide prosthodontic services is having enough experience and knowledge about this practice, while having a lack of experience is the reason why prosthodontic practice is avoided.

Keywords: prosthodontics; service provision; general dentist; public dental care; dentist characteristics; practice characteristics.

SANTRUMPOS

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; JAV – Jungtinės Amerikos valstijos;

p – statistinis patikimumas; df – laisvės laipsnių skaičius; χ2 – Chi kvadrato kriterijus.

15

ĮVADAS

Kintantys pacientų demografiniai ir ekonominiai rodikliai, didelis estetikos ir pilnaver tės gyvenimo kokybės poreikis verčia odontologijos paslaugų sritį keistis, tuo pačiu keliant gydytojo odontologo kompetencijai vis didesnius reikalavimus. Norėdami prie to prisiderinti gydytojai turi rinktis: gydyti patiems, keliant savo kvalifikaciją ar pacientą nusiųsti kitam specialistui. Yra žinoma, jog pasirinkimas, kurias procedūras atlikti, priklauso nuo populiacijos amžiaus, ekonominio ir socialinio lygio [1,2].

Lietuvos gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų ortopedų kompetencijos pavienių dantų ir dantų lankų protezavimo srityje panašios. Baigus vientisąsias universitetines odontologijos studijas galima protezuoti dantis laikinais ir nuolatiniais išimamais bei fiksuotais protezais, bei atlikti jų pataisas ir korekcijas. [3,4].

Didžiojoje Britanijoje vis dar pabrėžiamos problemos, kaip prastas visuomeninių odontologijos paslaugų prieinamumas ir paskirstymas. Nauji gydytojai išreiškia nenorą dirbti valstybiniame sektoriuje. Pabrėžiamas ir specialistų trūkumas šio tipo klinikose [5].

Lietuvoje statistikos apie protezavimu užsiimančių gydytojų odontologų skaičių nėra.

Darbo tikslas - išsiaiškinti protezavimo apimtį Lietuvos gydytojų odontologų klinikinėje

praktikoje, kokiomis restauracijomis daugiausiai protezuojama ir pagrindines šios veiklos vengimo priežastis.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti, kokia dalis Lietuvos gydytojų odontologų protezuoja savo klinikinėje praktikoje. 2. Išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp protezavimo dažnumo ir gydytojo odontologo darbo patirties, vietos ir sąlygų.

3. Išsiaiškinti, kokių amžiaus grupių pacientus gydytojai odontologai protezuoja dažniausiai ir kokį protezavimo būdą dažniausiai taiko.

4. Išsiaiškinti protezuojančių gydytojų odontologų darbo specifiką.

5. Nustatyti pagrindines priežastis, kodėl gydytojai odontologai vengia protezuoti.

Hipotezės:

1. Gydytojai odontologai, dirbantys rajonuose, rečiau užsiima protezavimu.

2. Didelis atstumas nuo klinikos iki dantų technikų laboratorijos turi įtakos gydytojų odontologų apsisprendimui neužsiimti protezavimu.

16

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1

Dantų netekimo ir gyvenimo kokybės ryšys

Pasaulio sveikatos organizacija teigia [6], jog 2016 m. apie 30 % 65-74 amžiaus Europiečių yra bedančiai. Per 1990-2010 metus pasaulyje dantų netekimas sumažėjo per 45 %, nepaisant senstančios populiacijos ir gyvenimo trukmės prailgėjimo [7].

Netekus dantų pacientų gyvenimo kokybė suprastėja. Protezuojant galima atstatyti dantų estetiką, kramtymo ir fonetikos funkcijas, tačiau gražinti komforto tokio, kaip turint natūralius dantis, neįmanoma.

Dantų netekimui įtakos gali turėti paciento amžius, ekonominė padėtis, lankymosi pas odontologą dažnis, likusių dantų skaičius, rūkymas ir dantų periodonto būklė [8]. 2019 m. Rosing su bendraautoriais [9] pristatė Danijoje atliktą tyrimą, kuriame nustatė, jog pacientų nuomone bloga bendrinė sveikata ar gyvenimo kokybė nėra dantų netekimo priežastis. Netekimą pacientai sieja su bloga burnos sveikata, o išimamų protezų nešiojimą – su prasta socioekonomine padėtimi. Taipogi Dörfer ir kt. [10] teigia, kad yra pastebėtas ryšys tarp periodontito ir bendrinių ligų pasireiškimo, tačiau kol kas nėra galutinai nurodytas sukėlimo mechanizmas. Tai gali būti siejama dėl tų pačių rizikos faktorių, kurie perdisponuoja bendrinėms ligoms ir periodontitui kartu.

1.1.1 Gyvenimo kokybė

Suaugusieji, netekę dantų, skundžiasi prastesne gyvenimo kokybe (Oral health-related

quality of life), nepriklausomai ar nešioja bet kokio tipo protezus ar ne. Tai siejama su nepilnaver te

kramtymo kokybe ir dėl to atsiradusiais mitybos pokyčiais, estetinėmis ir psichosocialinė mis problemomis [11].

Palomares ir bendraautoriai [12] atlikę apklausą nustatė, jog pacientų gyvenimo ir kramtymo kokybės labiausiai pagerėjo po protezavimo fiksuotais protezais, mažiau po protezavimo išimamais daliniais protezais ir mažiausiai po protezavimo pilnais išimamais protezais. Montero ir kt. [13] nustatė, jog didžiausią gyvenimo kokybės pagerėjimą patiria pacientai, kurių kramtymo ir estetinės funkcijos prieš protezavimą buvo prasčiausios (netekę daugiausiai dantų). ELsyad ir kt. [14] įvertinę pacientų, nešiojusių pilnus plokštelinius protezus, gyvenimo kokybę prieš ir po protezavimo pilnais fiksuotais arba sijinės atramos protezais ant implantų, padarė išvadą, jog šio tipo protezai pasiekia žymiai aukštesnę gyvenimo kokybę lyginant su pilnais plokšteliniais protezais. Taipogi autoriai pastebėjo fiksuotų protezų retencijos, stabilumo ir kramtymo kokybės pranašumą lyginant su

17 sijinės atramos, o pastarieji, pacientų nuomone, lengviau naudojami ir valomi. Fiksuotų protezų pranašumas gyvenimo kokybės atžvilgiu pastebimas ir kitose studijose [15].

Pacientų reakcija į burnos ertmės ligas yra subjektyvi. Machado ir kt. [16] vertino pacientų, turinčių pažeistų ar netektų dantų, psichologinio atsparumo ir gyvenimo kokybės rodiklius. Tyrimo rezultatas - psichologiškai stipresniems pacientams dantų ligos turi mažesnę įtaką gyvenimo kokybei. Tai patvirtina ir kiti tyrimai [17,18].

1.2

Gydytojų odontologų ir dantų technikų komunikacija

Komunikacija tarp odontologų ir dantų technikų yra svarbi sklandžiam ir efektyvia m komandiniam darbui. Visais laikais buvo trūkumų informacijos perdavimo ir bendravimo procese, tačiau akcentuojant šią problemą ir tobulėjant skaitmeninėms technologijoms palengva galima to išvengti.

Odontologijos ir dantų technikų studentų mokymasis kartu ir komandinio darbo įgūdžių tobulinimas svarbus profesionaliam tarpusavio bendravimui ir darbo palengvinimui ateityje. Didžiojoje Britanijoje viename iš universitetų 5 metus 3 ir 4 kursų odontologijos studentai ir 3 kurso dantų technologijos mokiniai turėjo kartą per savaitę bendradarbiauti kartu praktinėse pratybose, skirtose protezuoti pacientus pilnais ir daliniais išimamais protezais. Iš programos dalyvių apklausų rezultatų autoriai atliko išvadą, jog abiejų grupių studentai noriai dalyvavo bendro mokymosi programoje ir teigia, jog tai padeda mokytis efektyvios komunikacijos ir suprasti daugiau apie kitą specialybę. Autoriai tikisi savo tyrimu paskatinti kitas mokymo įstaigas taikyti šį bendro mokymosi modelį [19].

2014 m. Berry ir kt. [20,21] Didžiojoje Britanijoje atliko apklausą įvertinti komunikac ijos tarp dantų technikų ir odontologų būdus ir padarė išvadas, jog pagrindiniai komunikacijos būdai yra rašytiniai nurodymai ir pokalbis telefonu, o naujesnės technologijos kaip elektroninis paštas ir fotografija vis labiau pakeičia tradicinius metodus. Vainikėlių dydį, formą ir spalvą gydytoja i odontologai dažniausiai apibūdina rašytine forma, mažiau populiaru šią informaciją perteikti fotografijomis, piešiniais ir diagnostiniu modeliavimu.

1.2.1 Naujausios technologijos komunikacijoje

Naujausios technologijos patobulina ir palengvina dantų techniko ir gydytojo odontologo tarpusavio komunikaciją [22]. Intraoralinių skenerių sukurtus skaitmeninius atspaudus pateikti laboratorijai galima iškart po nuėmimo. Tai leidžia dantų technikui modelį įvertinti realiu laiku – patvirtinti jo kokybę arba atmesti. Gavęs atsakymą odontologas turi galimybę pagaminti naują

18 atspaudą per tą patį vizitą ir išvengti paciento laiko gaišinimo [23]. Kompiuterinė programa Digita l Smile Design (DSD Planning Center S.L, Madridas, Ispanija), skirta kurti skaitmeninį restauruotų dantų vaizdą, gydytojams odontologams padeda tiksliau perduoti informaciją dantų technikui apie paciento poreikius ir morfologinius ypatumus. Remiantis skaitmeniniu vaizdu gydytojai odontologa i ir technikai kartu bet kuriuo metu gali analizuoti būsimų restauracijų trūkumus, pridėti papildomos informacijos ar ją keisti, taip palengvinant procesą diagnostikos ir gydymo metu. [24] Analoginė fotografija odontologijoje pasitarnavo kaip informacijos perdavimo įrankis, tačiau dėl darbo su fotojuostomis šis procesas tapdavo ilgu, brangiu ir sudėtingu. Visą tai pakeitė skaitmeninė fotografija – palengvėjo nuotraukų darymas, saugojimas, analizavimas. Paciento skaitmenines nuotraukas kartu su svarbia informacija dantų technikams galima pateikti iškart [25].

Yra stengiamasi kurti skaitmeninius metodus, skirtus perduoti ir kitą informaciją. Kalman ir kiti [26] aprašo planšetiniams kompiuteriams sukurtą programėlę skirtą pakeisti tradicinį veido lanką – viršutinio žandikaulio padėtį pernešti virtualiu būdu. Taip išvengiama nepatogumo pacientams dedant veido lanką ir sugaišto laiko perduodant informaciją technikams. Autorių teigimu šis metodas yra tikslus, ženkliai sutrumpina darbo laiką laboratorijoje ir procedūros išlaidas. Tačiau detalaus metodo aprašymo ir tolimesnių literatūroje publikuotų tyrimų rezultatų nepavyko rasti.

1.2.2 Komunikacijos trūkumai

Sui su bendraautoriais [27] Kinijoje apklausė 1600 dantų technikų, ar iš odontologų gaunami rašytiniai nurodymai apie metalo keramikos fiksuotus ir dalinius išimamus protezus yra pakankamai tikslūs. Iš gautų rezultatų padarė išvadą, jog 78 % gautų rašytinių nurodymų nėra tikslūs. Svarbi informacija apie dezinfekciją ir gamybos ypatumus nėra nurodoma. Tik keli dantų technika i, esant netikslumams, susisiekia su odontologais patikslinti informaciją. Panašią išvadą atlikę tyrimą suformulavo Ali ir kt. [28] – dauguma odontologų dantų technikams pateikė netikslius nurodymus apie dalinių išimamų protezų gamybą. 84.2 % atsakiusių dantų technikų teigia, jog dalinio išima mo protezo konstrukcija yra tik odontologų atsakomybė. Didžiojoje Britanijoje dantų technikai pažymi, jog odontologai dažnai pamiršta nurodyti dantų spalvą. [20]

Skaitmeninės technologijos palengvina odontologų ir dantų technikų komunikavimą, tačiau dalinantis skaitmenine paciento sveikatos informacija ir nuotraukomis negalima pamiršti apie asmens duomenų saugumą. Duomenų kanalai (elektroninis paštas, duomenų debesų paslauga, socialinės bendravimo platformos), kuriais dažniausiai odontologai ir technikai naudoja persiųsti privačią paciento informaciją nėra saugūs, todėl yra galimas privačios informacijos nutekėjimas [29].

19

1.2.3 Protezavimu užsiimantys dantų technikai

Didžiojoje Britanijoje daug metų dirbo dantų technikai, užsiimantys ir klinikine veikla. Tokia veikla nebuvo teisiškai patvirtinta, todėl šie dantų technikai dirbdavo nelegaliai, tačiau tai būdavo ignoruojama, kol nebūdavo pateikiami kaltinimai [30]. Nuo 2005 m. Didžiojoje Britanijo je dantų technikai baigę papildomus mokymus gali savarankiškai protezuoti pacientus pilnais išima ma is protezais bei, odontologui pakonsultavus pacientą ir turint leidimą, kitų rūšių protezais. Kadangi pats dantų technikas atlieka ir klinikines, ir laboratorines procedūras, yra išvengiama komunikavimo tarp specialistų, tuo pačiu ir dėl netikslumų komunikuojant galimų protezo klaidų. Tačiau klinikinį darbą atliekantys dantų technikai susiduria su kitomis problemomis – pacientų, kitų burnos priežiūros profesionalų nepripažinimu, siauros veiklos spektru [31]. Pagal atliktas apklausas [31,32] ši situacija per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo. Pagal savo kompetenciją klinikine veikla užsiimantys dantų technikai papildomai gali gaminti sportines kapas, atlikti radiogramas, ir turint odontologo leidimą šalinti siūlus, pakeisti implantams skirtas atramas po protezavimo išimamais protezais, atlikti dantų balinimą. [33]

1.3

Protezavimo poreikio pokyčiai

Pacientų nešiojančių protezus statistika pasaulyje skirtinga. Protezų pasirinkimas priklauso nuo pacientų amžiaus ir pajamų. Šalių populiacijos sensta, tačiau senyvo amžiaus žmonės išsaugoja vis daugiau savų dantų, todėl protezavimo veiklos pobūdis su laiku keisis.

1.3.1 Europos ir Lietuvos statistika

2019 m. Švedijoje atliktame tyrime 191 (42%) iš 451 atsakiusiųjų teigia turintys dantų restauracijų, 179 (40% visų atsakiusių) protezuoti fiksuotomis restauracijomis ir tik 9 (2% visų atsakiusių) nešioja išimamus protezus. Nepastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties ir skirtingų protezų tipų naudojimo [34]. Prancūzijoje iš 29679 apklaustų 48,4% turėjo restauracijų, iš jų 34,6% fiksuotų ir 13,8 % išimamų protezų. Taipogi rasta, jog mažai uždirbantys teigia esą mažiau protezuoti fiksuotais protezais, nei turintys aukštas pajamas [35]. 2007 m. Zittzmann su bendraautoriais [36] apžvelgė 43 mokslinius straipsnius, aprašančius trylikos skirtingų Europos šalių protezuotų pacientų epidemiologiją ir padarė pagrindinę išvadą: apytiksliai pusė suaugusiųjų populiacijos nešiojo dantų protezus: fiksuotus protezus nešiojo didesnė dalis jaunesnio amžia us gyventojai, o išimami protezai labiau paplitę tarp senyvo amžiaus gyventojų.

20 Sveikatos ir kt. [37] 2012 m. Vilniuje atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog virš 45 m. amžiaus apklaustųjų 73,5 % turėjo dantų protezų, o su amžiumi pacientai yra linkę dažniau nešioti išima mus protezus. 26,5 % populiacijos buvo bedančiai. Zubienė ir kt. [38] 2009 m. nustatė, jog Kaune 14 % vyresnio amžiaus pacientų nešiojo pilnus plokštelinius protezus. 2005 m. Kėdainiuose, remiantis tyrimo rezultatais, 32 % virš 60 m. amžiaus pacientų nešiojo išimamus protezus. [39] Tačiau šių tyrimų trūkumas yra tas, jog apklausiamos siauros pacientų amžiaus grupės, be to tyrimų duomenys yra seni, todėl neatspindi dabartinės situacijos.

1.3.2 Prognozuojami protezavimo poreikio pokyčiai

Yra įrodyta, jog Europos, taipogi ir Lietuvos, visuomenė sparčiai sensta [40]. Gyvenimo trukmė ir kokybė vis gerėja, todėl senstančiai populiacijai su laiku reikės naujų pažangiausių dantų gydymo ir protezavimo metodikų. Protezavimas išimamais dantų protezais fiksuojamais ant implantų vis dažnesni senyvo amžiaus žmonių grupėje [41].

Yra tendencija jog su laiku žmonės vis daugiau išsaugo nuosavų dantų [41,42]. Todėl dantų nusidėvėjimas tampa vis dažnesnis senyvo amžiaus pacientų tarpe, o tai jiems sukelia sunkumų renkantis gydymą. Daugiau dėmesio stengiamasi skirti nusidėvėjimo profilaktikai keičiant pacientų dietą [43]. Taipogi spėjama, jog dalinai arba pilnai bedančiai žandikauliai bus protezuojami vis vėlesniame pacientų gyvenimo etape [41].

Tyrimų, apžvelgiančių dantų implantų paplitimą, literatūroje kol kas yra nedaug. JAV per pastaruosius 20 metų įsriegiamų implantų skaičius suaugusiems ryškiai padidėjo. Taip pat pastebėta, jog toks dantų atstatymo būdas populiaresnis tarp vyresnio amžiaus žmonių [44]. Amerikos odontologų asociacijos žiniomis JAV per metus įsriegiama apie 5 milijonus implantus [45]. Yra tikimasi, jog pasaulinė implantų rinka sparčiai augs ir iki 2027 metų [45]. Todėl galime spręsti apie su laiku vis didėjantį protezavimo ant implantų poreikį ir gydytojų odontologų kvalifikacijos kėlimą.

21

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas 2019 m. lapkričio – 2020 m. kovo mėnesiais Lietuvoje. Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą (LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-51) (priedas Nr. 1).

Popierinės anketos buvo dalijamos Lietuvos Respublikos odontologų rūmų teritorinėse konferencijose Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje, skirtose gydytojams odontologams. Viso tyrimo metu uždalinta 200 popierinių anoniminių anketų iš kurių gauta 132 tinkamai užpildytos. Elektroninis klausimynas patalpintas internetinėje svetainėje www.apklausos.lt. Anketa pateikta socialinio tinklapio „Facebook“ Lietuvos odontologų grupėse. Gauta 219 užpildytų elektroninių anketų, iš jų atmestos 9, nes jas užpildė odontologai specialistai. Iš viso gauta 342 tinkamai užpildytos anketos. Klausimyno įvade buvo pabrėžta, jog anketa anoniminė ir jos duomenys bus naudojami tik moksliniais tikslais.

2.2 Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis)

Tyrimo tipas epidemiologinis – momentinis (pjūvinis). Metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo imties būdas – paprastoji atsitiktinė apklausa.

Atrankos kriterijus: gydytojai odontologai dirbantys Lietuvoje ir turintys galiojanč ią gydytojo odontologo licenciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos odontologų rūmų. Atmetimo kriterijus: turima odontologo specialisto licencija patvirtinta Lietuvos Respublikos odontologų rūmų. Atliekant tyrimą Lietuvoje buvo 2946 Lietuvos Respublikos odontologų rūmų akredituoti gydytojai odontologai, neturintys jokio kito kvalifikacijos laipsnio. Imties dydis apskaičiuotas naudojant „Epi Info StatCalc“ statistinę skaičiuoklę apytikslį paplitimą nurodžius 50 %, nes tikslaus paplitimo duomenų literatūroje nebuvo rasta, ir maksimalią paklaidą nurodžius 5 % Apskaičiuo tas imties dydis n = 340.

2.3 Tyrimo metodai

Tyrimo instrumentas – klausimynas (pateikiamas priede Nr. 2). Klausimynas sudarytas remiantis prof. V. Dikčiaus metodiniais nurodymais anketos sudarymui. [46]. Klausimyne pateikti

22 uždaro tipo klausimai (vieno atsakymo, daugiavariančiai ir matrica su modifikuota Likert skale) ir atviro tipo klausimai.

Klausimyną sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje pateikiami 1 atviras ir 5 uždari klausima i skirti išsiaiškinti tiriamojo darbo vietą, darbo patirtį ir ar užsiima protezavimu. Gyvenvie tės suskirstytos į tris kategorijas – didmiesčiai, miestai arba rajonų centrai ir rajonuose esančios gyvenvietės. Į klausimą Nr. 6 „Ar užsiimate protezavimu?“ atsakę „Taip“ arba „Ne“ tiriamieji nukreipiami prie atitinkamo antrosios anketos dalies klausimo. Atsakiusiems „Taip“ į klausimą Nr. 6 pateikiamas 1 klausimas turintis matricą su modifikuota Likert skalę, kuria siekiama išsiaišk inti protezų rūšies ir jų pagaminimo dažnio santykį bei 1 atviras, 3 uždari ir 2 mišrūs klausimai, skirti išsiaiškinti protezavimo ypatumus. Atsakiusiems „Ne“ pateikiamas 1 mišrus klausimas, siekiant nustatyti protezavimo vengimo priežastis; 1 uždaras klausimas (Nr. 8.1) ir 1 atviras klausimas (Nr. 8.3).

Buvo atliktas kontrolinis tyrimas prieš pradedant pagrindinį tyrimą. Jame dalyvavo 16 respondentų. Tyrimo rezultatai korektiški ir respondentai aiškiai suprato klausimus, todėl klausimyno korekcija nebuvo atlikta.

2.4 Duomenų analizės metodai

Gautų duomenų statistinei analizei atlikti naudota IMB SPSS (angl. Statistical Package for

Social Science) programos 17.0 versija. Diagramoms ir lentelėms atvaizduoti naudota Microsoft Office Excel 2016. Taikyta aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti – procentai,

dažniai ir vidurkiai, kiekybiniams – vidurkiai). Siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų požymių sąsajas buvo vertinamas chi kvadrato (χ2_{) bei z kriterijus. Vidurkiams tarp skirtingų grupių palygint i} buvo naudojamas Mann-Whitney arba Kruskal-Wallis testas nepriklausomiems kintamiesie ms. Minimalus reikšmingumo lygmuo – 0,05.

23

3. REZULTATAI

3.1

Gydytojų odontologų demografinė charakteristika

Didžiausia dalis apklaustų gydytojų odontologų dirba didmiesčiuose (60,2 %), beveik trečdalis miestuose (31,3 %) ir 8,5 % dirba rajonuose. Tik privačiose klinikose dirba beveik trys ketvirtadaliai (69,9 %), 11,1 % dirba tik valstybinėse įstaigose, o 19 % gydytojų dirba abiejų tipų klinikose. Turinčių 5 ir mažiau metų darbo patirtį gydytojų buvo 33,6 %, 34,5 % turi nuo 6 iki 20 metų patirtį, 31,9 % turi daugiau nei 20 metų darbo patirtį. Į klausimą Nr. 4, ar klinika, kurioje dirba yra aprūpinta medžiagomis ir instrumentais skirtais protezuoti, 88,9 % atsakė jog taip, 9,1 % jog ne ir 2 % teigia nežinantys. Tarp 56,1 % odontologų darbo vietos ir artimiausios technikų laboratorijos atstumas buvo mažiau nei 5 km, 24,3 % nuo 5 km iki 10 km, 8,2 % nuo 10 km iki 25 km, 6,1 % nuo 25 km iki 50 km ir 5,3 % gydytojų teigia, jog šis atstumas yra daugiau nei 50 km.

Atlikus chi kvadrato kriterijų skaičiavimus, pastebėta, jog yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp gydytojo odontologo patirties ir darbo vietos (χ2 _{= 10,84}a_{, df = 4, p =0 ,028) – daugiau odontologų} (39,1 %), turinčių darbo patirtį mažiau nei 5 metai, dirba miestuose, tačiau turintys 6-20 (11 %) ir daugiau metų (11,9 %) darbo patirtį dirba rajonuose. Taip pat rastas statistinis reikšmingumas tarp darbo patirties ir įstaigos, kurioje dirbama (χ2 _{= 16,953}a_{, df = 4, p = 0,002). Valstybinėse įstaigose} dirba daugiau virš 20 metų darbo patirtį turinčių apklaustųjų. Statistinis reikšmingumas taipogi rastas tarp darbo vietos lokalizacijos ir atstumo nuo klinikos iki artimiausios dantų technikų laboratorijos (χ2 _{= 51,329}a_{, df = 8, p = 0,000) – tarp didmiesčiuose esančių klinikų ir dantų technikų laboratorij ų} šis atstumas yra mažiausiais, o rajonuose – didžiausias. Ryšys tarp lokalizacijos ir klinikos tipo irgi nustatytas kaip statistiškai reikšmingas (χ2 _{= 16,059}a_{, df = 4, p = 0,003) – rajonuose yra daugiau} valstybinių įstaigų nei miestuose ar didmiesčiuose.

3.2

Protezavimo apimties pasiskirstymas

Ketvirtadalis (25,4 %) apklaustų gydytojų odontologų teigia, jog neužsiima protezavimu savo klinikinėje praktikoje. Grafinį pasiskirstymą pagal apskritis, kuriose dirbama matote 1 pav. Rastas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris rodo, jog Šiaulių apskrityje tik pusė (50 %) gydytojų odontologų užsiima protezavimu (χ2 _{= 6,262}a_{, df = 2, p = 0,044).}

24 1 pav. Protezuojančių ir neprotezuojančių respondentų pasiskirstymas pagal apskritį.

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti ar yra ryšys tarp protezavimo dažnumo ir gydytojo odontologo patirties, darbo vietos ir sąlygų. Apskaičiavus chi kvadrato kriterijų nustatyta statistiška i reikšminga priklausomybė tarp gydytojų odontologų darbo patirties ir pasirinkimo protezuoti ar ne savo klinikinėje praktikoje (χ2 _{= 6,262}a_{, df = 2, p = 0,044). Daugiau nei 20 metų darbo patirtį turint ys} odontologai protezuoja rečiau, nei turintys iki 5 metų ir 20 metų patirtį. Dažniausiai protezuoja 5-20 metų patirtį turintys gydytojai. Grafinį rezultatų pasiskirstymą matote 2 pav.

2 pav. Protezuojančių ir neprotezuojančių gydytojų odontologų pasiskirstymas pagal darbo patirtį

Taipogi nustatyta, jog statistiškai reikšmingai mažiau gydytojų odontologų dirbančių valstybinėse įstaigose užsiima protezavimu (34,2 %) (χ2 _{= 39,019, df = 2, p = 0,000). Statistiška i} reikšmingo ryšio tarp darbo vietos lokalizacijos ir gydytojų odontologų protezavimo dažnio

10 94 69 13 13 40 9 16 7 71 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Alytaus Kauno Klaipėdos Marijam-_polės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus

Protezuoja 3 18 15 4 3 20 1 3 1 19 Neprotezuoja 7 76 54 9 10 20 8 13 6 52 apklaustų sk. 77,4% 79,7% 66,1% 22,6% _20,3% 33,9% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 ≤5 m. 5-20 m. >20 m. % Protezuoja Neprotezuoja

25 nenustatyta, tačiau apžvelgę pasiskirstymą matome, jog didžioji dalis dirbančių didmiesčiuose (74,8 %) ir miestuose (78,5 %) užsiima protezavimu, o dirbančių rajonuose užsiima šiek tiek daugiau negu pusė (58,6 %). Be to, atstumas tarp klinikos ir artimiausios dantų technikų laboratorijos taip pat neturi ryšio su protezavimo dažnumu. Hipotezės, jog didelis atstumas iki dantų technikų laboratorijos turi įtakos gydytojų odontologų apsisprendimui neužsiimti protezavimu ir tai, jog dirbantys provincijose (kurių iš visų apklaustų yra 8,5 %) retai užsiima protezavimu nepasitvirtino.

Tyrimo metu nustatyta, jog beveik pusė (49,8 %) protezavimu užsiimančių gydytojų labai dažnai atlieka protezavimą fiksuotais protezais, daliniais išimamais protezais (42,7 %) ir kiek mažesnė dalis pilnais plokšteliniais protezais (39,6 %). Protezavimą mikrorestauracijomis labai retai atlieka didžiausia gydytojų dalis (22 %), o labai dažnai tik 7,5 % Beveik pusė apklaustųjų vengia protezuoti mikrorestauracijomis (49,8 %) ir kiek mažesnė dalis vengia protezuoti ant implantų (43,5 %). Protezavimo fiksuotais protezais vengia tik 2,7 % gydytojų, daliniais išimamais protezais 3,9 %, pilnais plokšteliniais protezais 5,5 % apklaustųjų. Protezavimu ant implantų dažniau nei retai užsiima 31,4 % Lietuvos gydytojų odontologų.

3 pav. Gydytojų odontologų atliekamų protezavimo procedūrų pasiskirstymo dažnis

Apklaustieji, dirbantys privačiose klinikose, dažniausiai protezuoja fiksuotais protezais, dirbantys valstybinėse įstaigose – pilnais plokšteliniais protezais. Protezavimu ant implantų dažniausiai užsiima 5-20 metų patirtį turintys gydytojai odontologai, dirbantys didmiesčiuose esančiose privačiose klinikose.

3.3

Dažniausiai suprotezuojamų pacientų amžiaus grupės ir skaičius

Pagal gautus atsakymus matome, jog užsiimantys protezavimu gydytojai odontologai vidutiniškai per mėnesį suprotezuoja apie 12 pacientų (vidurkis 11,76). Atlikę Kurskal–Wallis

49,8 43,5 2,7 3,9 5,5 22 9,4 9 11 12,5 12,5 15,7 16,9 22 24,7 8,2 12,2 21,6 20,4 17,6 7,5 19,2 49,8 42,7 39,6 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Mikrorestauracijos Protezavimas ant implantų Fiksuotais protezais Daliniais išimamais protezais Pilnais plokšteliniais protezais

26 kriterijų analizę matome reikšmingus skirtumus, kurie rodo, jog gydytojai turintys didesnę nei 20 metų patirtį vidutiniškai per mėnesį suprotezuoja daugiausiai pacientų (p = 0,027). Nustatyta ir tai, jog didmiesčiuose pacientų suprotezuojama daugiausiai (p = 0,019).

Protezuojamų pacientų amžius įvairiai pasiskirstęs (4 pav.). Apklaustieji teigia, jog dažniausiai protezuoja 50 – 65 metų pacientus (50,2 %). Lyginant dažniausiai protezuojamų pacientų amžių grupes su įstaigos tipu ir apskaičiavus chi kvadrato kriterijų pastebėtas reikšmingas skirtumas, kuris parodo, jog į valstybinėse įstaigose dirbančius gydytojus odontologus protezavimui nesikreip ia 30-50 metų grupės pacientai (0 %) (χ2 _{= 14,794, df = 6, p = 0,022).}

4 pav. Dažniausiai protezuojamų pacientų amžiaus pasiskirstymas

Apskaičiavus Kruskal – Wallis kriterijus ir vidutinius rangus galime palyginti dažniausia i gydytojų odontologų atliekamų protezavimo procedūrų rūšį pagal protezuojamų pacientų amžia us grupes (lentelė Nr. 1). Matome, jog beveik vienodai dažnai 50-65 metų bei daugiau nei 65 metų amžiaus grupės pacientus protezuoja pilnais plokšteliniais protezais. Protezavimo daliniais išima ma is protezais dažnio skirtumas šiek tiek mažesnis tarp šių grupių. Fiksuotais protezais panašiai dažnai protezuojami 30-50 metų ir 50-65 metų amžiaus grupių pacientai, tačiau šis ryšys nėra statistiška i reikšmingas (p > 0,05). Protezais ant implantų ir mikrorestauracijomis dažniausiai atstatomi 30-50 metų amžiaus pacientų dantų lankų defektai.

0,8 % 31 % 50,2 % 18 % 0 10 20 30 40 50 60 18-30m. 30-50m. 50-65m. >65m. %

27 Lentelė Nr. 1. Atliekamų protezavimo procedūrų dažnumo ir pacientų amžiaus grupių ryšys

N Vidutinis rangas Kurskal-Wallis H df p Protezavimas pilnais plokšteliniais protezais 18-30m. 2 54.25 37.461 3 0.000 30-50m. 79 89.55 50-65m. 128 147.35 >65m. 46 143.39 Iš viso 255 Protezavimas daliniais išimamais protezais 18-30m. 2 15.00 35.129 3 0.000 30-50m. 79 93.20 50-65m. 128 145.67 >65m. 46 143.51 Iš viso 255 Protezavimas fiksuotais protezais (vainikėliais, tiltais)

18-30m. 2 122.00 3.421 3 0.331 30-50m. 79 131.37 50-65m. 128 132.05 >65m. 46 111.22 Iš viso 255

Protezavimas ant implantų

18-30m. 2 56.00 28.775 3 0.000 30-50m. 79 153.47 50-65m. 128 128.38 >65m. 46 86.34 Iš viso 255 Mikrorestauracijos (įklotai, užklotai, laminatės, daliniai

vainikėliai) 18-30m. 2 64.00 24.856 3 0.000 30-50m. 79 158.02 50-65m. 128 119.27 >65m. 46 103.53 Iš viso 255

3.4

Protezavimu užsiimančių gydytojų odontologų darbo specifika

3.4.1 Bendradarbiavimas su dantų technikais ir gydytojais odontologais ortopedais

Paklausus gydytojų odontologų ar protezuodami konsultuojasi su gydytojais odontologa is ortopedais 51,4 % atsakė jog konsultuojasi, 48,6 % teigia, jog dirba savarankiškai. Vertinome ar gydytojų odontologų pasirinkimas konsultuotis su gydytojais odontologais ortopedais turi ryšį su gydytojų darbo vieta ir patirtimi, tačiau statistiškai reikšmingų priklausomybių nerasta, bet matoma tendencija, jog daugiausia nesikonsultuoti su specialistais yra linkę 6-20 metų patirtį turint ys gydytojai odontologai (55,3 %).

28 Apklausos metu nustatyta, kad didžioji dalis gydytojų odontologų protezuodami bendradarbiauja su 2 dantų technikais (36,1 %), panašus skaičius gydytojų odontologų dirba su 1 ir 3 (po 22 %), o 20 % teigia dirbantys su daugiau nei 3 dantų technikais. Šis gydytojų pasirink imas statistiškai reikšmingai priklauso nuo darbo vietos (χ2 _{= 15,313, df = 6, p = 0,018) – rajonuose} protezuojantys gydytojai daugiausia bendradarbiauja su 1 (47,1 %) ir 2 (41,2 %) dantų technikais, o didmiesčiuose ir miestuose protezuojantys renkasi dirbti kartu su daugiau dantų technikų.

3.4.2 Darbų judėjimo ypatumai tarp gydytojų odontologų ir dantų technikų laboratorijų

Respondentų, atsakiusių, jog užsiima protezavimu, buvo klausiama kokiu būdu vyksta darbų pristatymas ir paėmimas. Beveik pusė (48,6 %) teigia, jog darbų pasiėmimu ir pristatymu laboratorija pasirūpina pati, 27,1 % gydytojų odontologų kartais darbus vežioja patys, kartais tuo pasirūpina laboratorija. Tik 7,5 % gydytojų teigia darbus pasiimantys ir pristatantys patys. 13,3 % šiam tikslui naudojasi siuntų tarnybos paslaugomis. Likusi gydytojų dalis pasirinkę atsakymą „Kita“ (3,5 %) teigia darbų transportavimo išvengiantys – jų klinikos ir laboratorijos yra šalia arba tame pačiame pastate. 93.3 % gydytojų odontologų yra patenkinti pasirinktu darbų pristatymo ir pasiėmimo būdu, likusieji (6,3 %) nepatenkinti. Darbų pristatymu ar pasiėmimu patys besirūpinantys gydytoja i yra statistiškai reikšmingai nepatenkinti šiuo būdu (31,6 %) (χ2 _{= 25,395, df = 4, p = 0,000).} Odontologams labiausiai patinka, kai darbų transportavimu pasirūpina pati laboratorija (98,4 %). Įvertinus ar darbų pristatymo ir atsiėmimo būdas skiriasi nuo to, kokioje įstaigoje dirbama, buvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris rodo, jog daugiausiai darbų transportavimu patys rūpinasi dirbantys tik valstybinėse įstaigose (23,1 %) (χ2 _{= 24,834, df = 8, p = 0,002). Taip pat,} statistiškai reikšminga yra tai, jog pristatymu patys rūpinasi daugiau rajonuose dirbantys gydytoja i odontologai (23,5 %) ir kol kas niekas šiam tikslui iš rajonuose dirbančių nesinaudoja siuntų tarnybų paslaugomis (χ2 _{= 44,109, df = 8, p = 0,000).}

3.4.3 Priežastys, kodėl gydytojai odontologai protezuoja

Tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti priežastis kodėl atlieka ne vien terapines ar chirurgines procedūras, bet ir protezuoja. Nustatyta, jog turėjimas pakankamai žinių ir įgūdžių yra pagrindinė motyvacija kodėl gydytojai odontologai renkasi protezuoti (66,3 %). Grafinį rezultat ų pasiskirstymą galite matyti 6 pav.

29 6 pav. Priežasčių kodėl renkamasi užsiimti protezavimų pasiskirstymas

Apskaičiavus chi kvadrato kriterijus matome, jog statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų odontologų turinčių iki 5 metų darbo patirtį renkasi protezuoti dėl didelės šių paslaugų paklausos (70,8 %) ir pelno (51,7 %), o dėl to, jog turi pakankamai žinių ir įgūdžių protezavimu užsiimt i daugiausiai renkasi 6-20 metų patirtį turintys gydytojai (83,0 %). Taip pat statistiškai reikšminga i mažiausiai pelną, kaip priežastį protezuoti, įvardija gydytojai turintys daugiau nei 20 metų patirtį (25 %) (p < 00,5). Įvertinus ar gydytojų odontologų nurodomos priežastys kodėl užsiima protezavimu priklauso nuo atstumo tarp klinikos ir artimiausios dantų technikų laboratorijos matome statistiška i reikšmingą skirtumą, jog daugiausia gydytojų, kurių klinikos nutolusios nuo artimiausios laboratorijos per 25-50 km. (78,6 %) protezuoja pacientų prašymu (χ2 _{= 9,504, df = 4, p = 0,049).} Priežastys protezuoti tarp skirtingose lokalizacijose dirbančių apklaustųjų statistiškai reikšminga i nesiskyrė (p > 0,05). Respondentai pažymėję variantą „Kita“ kaip priežastis kodėl užsiima protezavimu įvardija jog tai daryti patinka ir įdomu, kiti teigia tai darantys, nes pacientams patogiau gydytis toje pačioje įstaigoje pas tą patį gydytoją.

3.5

Vengimo protezuoti priežastys

Vienas iš tyrimo uždavinių – nustatyti priežastis kodėl gydytojai odontologai vengia protezuoti savo klinikinėje praktikoje. Atlikus apklausą, matome, jog kompetencijos neturėjimas yra pagrindinė priežastis, kodėl apklaustieji vengia protezuoti. Grafinį rezultatų pasiskirstymą matote 7 pav. Hipotezė, jog sunkumai ieškant dantų technikų laboratorijos arba per didelis atstumas nuo klinikos iki jos gali turėti svarbią reikšmę gydytojų odontologų pasirinkimui neprotezuoti, atmetama, nes šią priežastį įvardino mažiausia dalis protezavimo vengiančių apklaustųjų (2,3 %). Pasirinkę

52,2 % 39,2 % 66,3 % 48,6 % 14,5 % 0 10 20 30 40 50 60 70

Didelė paklausa Pelninga Turi pakankamai žinių ir įgūdžių

Pacientų prašymu Kita

30 atsakymą „Kita“ gydytojai odontologai kaip priežastis, kodėl vengia protezavimo įvardijo jog protezavimas nedomina, nepatinka ar tiesiog nenori protezuoti. Kiti teigia, jog domina kitos sritys arba klinikoje, kurioje dirbama, protezavimo darbai paskiriami gydytojams odontologa ms ortopedams.

7 pav. Priežasčių, kodėl vengiama protezuoti, pasiskirstymas

Apskaičiavus chi kvadrato kriterijus rastas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris parodo, jog dirbantys privačiose (47,7 %) ir abejų tipų klinikose (66,7 %) priežastį, kodėl vengia protezuoti, nurodo kompetencijos neturėjimą (χ2 _{= 9,858, df = 2, p = 0,007).}

Paklausus protezavimo vengiančių gydytojų odontologų, ar žada pradėti protezuoti savo klinikinėje praktikoje, 13,8 % teigia, jog žada, 65,5 % nežada ir 20,7 % nėra apsisprendę. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (χ2 _{= 11,615, df = 4, p = 0,02) – daugiausia gydytojų odontologų,} turinčių virš 20 metų patirtį, yra apsisprendę, jog protezuoti savo klinikinėje praktikoje nepradės (83,3 %). 12,6 % 32,2 % 43,7 % 6,9 % 2.3 % 3,4 % 31 % 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Nėra paklausos Neturi tam laiko Neturi kompetencijos Neturi tinakmų instrumentų ir medžiagų Sunku rasti dantų technikų laboratoriją arba ji per toli

Nepakankama dantų techniko kompetencija

Kita

31

REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu nustatyta, jog beveik trys ketvirtadaliai (74,6 %) Lietuvos gydytojų odontologų užsiima protezavimu. Pagal Janus ir kt. [47] 2007 m. atlikto tyrimo rezultatus JAV (Jungtinėse Amerikos valstijose) Virdžinijos valstijoje protezuojančių dalis buvo labai panaši (74,49 %), tačiau tai sunku lyginti su Lietuvoje esančia situacija, nes Janus ir kt. atliktame tyrime buvo apklausti gydytojai odontologai ir odontologai specialistai kartu. Daugiau panašių publikuotų tyrimų 10 metų laikotarpyje, kuriuose vertinamas gydytojų odontologų pasirinkimo protezuoti ar neprotezuoti pasiskirstymas, rasti nepavyko.

Daugiausia apklaustų gydytojų dirba didmiesčiuose (60,2%). 2019 m. Lietuvoje buvo 2791 903 gyventojų [48], iš jų 41,7 % (N = 1 162 847) gyveno didmiesčiuose [49]. Tai rodo, jog didmiesčiuose yra didžiausias dirbančių gydytojų odontologų tankis, tenkantis vienam gyventojui. Didelis tankis reiškia didesnę konkurenciją, dėl ko stengiamasi užtikrinti geresnę paslaugų kokybę.

2011 m. JAV Kalifornijos valstijoje 91% privačiai dirbančių gydytojų odontologų teigė užsiimantys protezavimu, tačiau nebuvo aprašyta kokios procedūros buvo laikomos protezavimu, be to, klausimyne buvo išskirtas kaip veiklos variantas restauracinė veikla, kurios sudėtis taipogi nebuvo detaliai aprašyta [50]. Lietuvoje, tyrimo duomenimis, 81,6 % gydytojų odontologų, dirbančių privačioje praktikoje, užsiima protezavimu, o dirbančių tik valstybinėse įstaigose užsiima mažiau nei pusė (34,2 %). Cunha ir kt. [51] nustatė, jog Brazilijoje 2013-2014 m. 43 % burnos sveikatos priežiūros komandų (Oral health teams), dirbančių valstybiniame sektoriuje, teikia protezavimo paslaugas. Lyginant su mūsų duomenimis galimas netikslumas – šiose komandose gali dirbti daugiau nei vienas odontologas ir tame tarpe gydytojas odontologas ortopedas.

Tyrimo duomenimis, gydytojai odontologai dažniausiai protezuoja fiksuotais protezais, kiek rečiau daliniais išimamais ir pilnais plokšteliniais protezais. Rečiausiai protezuojama mikrorestauracijomis ir protezais ant implantų. Didžiojoje Britanijoje 2009 m. atliktame tyrime nustatyta, jog apie 40 % gydytojų odontologų vengia protezuoti ant implantų [52]. Lietuvoje ši situacija panaši. Gilbert ir kt. [1] 2015 m. apklausė JAV nacionaliniam odontologijos praktinių tyrimų tinklui priklausančius gydytojus odontologus ir nustatė, jog išimamų protezų (pilnų plokštelinių ir dalinių kartu) visiškai negamina 6 % apklaustųjų. Lietuvoje pilnų plokštelinių gamybos vengia 5,5 %, dalinių išimamų 3,9 % gydytojų. Daugelyje šalių, kaip ir Lietuvoje, dažniausiai protezuojama fiksuotais protezais. [47,52]. Kitų tyrimų [1,50,53] rezultatus sunku lyginti, nes fiksuotų ir mikro restauracijų gamyba klausimynuose įeina į tą pačią restauracijų grupę, o aš savo tyrime, norėdamas atlikti detalesnes išvadas, turėjau klausimyne smulkiau išskirstyti protezavimo procedūrų rūšis.

Buvo nustatyta, jog privačiose klinikose gydytojai odontologai pagamina daugiaus ia fiksuotų protezų, valstybinėse – pilnų plokštelinių. Tokia tendencija yra ir Švedijoje pagal Kronstrom

32 ir kt. 2000 m. atliktą tyrimą [54]. 2013-2014 m. Brazilijoje tik 2,8 % burnos sveikatos priežiūros komandų, dirbančių valstybinėse įstaigose, protezavo fiksuotais protezais, o daugiausia pinais plokšteliniais ir kiek mažiau daliniais išimamais protezais [51].

Rezultatų duomenimis, Lietuvos gydytojai odontologai vidutiniškai suprotezuoja apie 12 pacientų per mėnesį. Taipogi nustatėme, jog Lietuvoje dažniausiai protezuojami 50-65 m. pacientai. Išimamus protezus daugiausia renkasi 50-65 m. ir virš 60 m. pacientai, o jaunesni, 30-50 m., prioritetą teikia gydytis protezais ant implantų, fiksuotomis ir mikro restauracijomis. Europoje protezų pasirinkimas priklausomai nuo pacientų amžiaus yra panašus [36]. Hiltunen ir kt. [55] apžvelgda mi Helsinkio valstybiniame sektoriuje atliekamų protezavimo procedūrų 60-90 m. amžiaus pacientams, pastebėjo taip pat panašią tendenciją. Yra žinoma, jog su amžiumi didėja periodontito rizika, todėl vyresni pacientai gali būti netekę daugiau dantų [56]. Didesnių dantų eilių defektų atstatymas fiksuotais protezais yra brangesnis, todėl galimai vyresnio amžiaus pacientai renkasi pigesnius protezavimo būdus, kaip išimami pilni ir daliniai protezai. Nustatyta, jog statistiškai reikšminga i daugiau pacientų Europoje esančių prastesnio ekonominio, socialinio lygio ir gyvenančių kaimo vietovėse renkasi išimamus protezus [36].

Pagal anketinę apklausą buvo nustatyta, jog rajonuose dirbantiems gydytojams (dirbančių rajone, iš visų apklaustų, yra 8,5 %) odontologams dantų technikų laboratorijų pasiekiamumas, dėl didelio atstumo, yra sunkesnis. Taip pat dirbantys provincijose linkę bendradarbiauti su mažiau dantų technikų. Tačiau tik 2 apklaustieji teigė, jog ši problema skatina vengti protezuoti. Įvertinus darbų pristatymo ir atsiėmimo iš laboratorijos būdus, matome, jog beveik pusė teigia, jog tuo pasirūpina laboratorija (48,6 %), o tik 7,5 % gydytojų tuo rūpinasi patys, iš jų daugiausia rajonuose dirbantys (23,5 %). Maža dalis (13,3 %) šiam tikslui naudojasi kurjerių paslaugomis, o rajonuose dirbantys kol kas nesirenka šio būdo.

Priežastys, kodėl gydytojai odontologai renkasi protezuoti, yra pasiskirsčiusios įvairia i. Turėjimas pakankamai žinių ir įgūdžių yra to dažniausia priežastis. Beveik pusė (48,6 %) teigė, jog protezuoja patys, o ne siunčia specialistui, nes pacientai pageidauja ir toliau gydytis toje pačioje klinikoje pas tą patį gydytoją. Be to, šią priežastį statistiškai reikšmingai daugiausiai įvardijo gydytojai, kurių klinikos nutolusios nuo artimiausios dantų technikų laboratorijos per 25-50 km (78,6 %) ir daugiau nei 50 km (57,1 %). Tai gali reikšti ir tai, kad kai kuriems gydytoja ms odontologams tenka protezuoti ne savo noru, o atsižvelgiant į paciento pageidavimą ir patogumą. Mažiausia dalis (atmetus pasirinkimą „Kita“) įvardijo, jog protezuoja dėl to, kad pelninga. Kad pelnas yra svarbiausias protezuojant mažiausiai įvardijo respondentai, turintys virš 20 m. darbo patirtį. JAV 2007 m. atliktame tyrime nustatyta, jog rinktis gydytojo odontologo ortopedo specialybę buvo populiaru dėl didelio pelno [57].

33 Atliktu tyrimu buvo svarbu nustatyti priežastis, kodėl gydytojai odontologai vengia protezuoti. Pagrindinė priežastis – kompetencijos trūkumas. Tai gali būti sąlygojama pasitikėjimo savimi, motyvacijos trūkumo, nepakankamo gydytojų parengimo šiai veiklai arba organizuoja m ų kursų kokybės. Tinkamų instrumentų, medžiagų neturėjimas ir problemos, kylančios dėl dantų technikų prieinamumo, kaip priežastis, kodėl vengia protezuoti, nurodė labai maža dalis respondentų. Daugelis pasirinkusių variantą „Kita“ išreiškė nesusidomėjimą protezavimu. 32,2 % teigė, jog protezavimui neturi laiko. Atsižvelgdami į tai, jog 58,3 % dirbančių rajonuose (dirbančių rajone, iš visų apklaustų, yra 8,5 %) ir neužsiimančių protezavimu pažymėjo šią priežastį, galime daryti prielaidą, jog provincijose yra galimas protezuojančių gydytojų odontologų trūkumas. Apsisprendusių, jog nepradės užsiimti protezavimu savo klinikinėje praktikoje yra 65,5 % respondentų. Iš jų statistiškai reikšmingai didžioji dalis yra virš 20 m. darbo patirtį turintys gydytoja i odontologai (83,3 %). Galima daryti prielaidą, kuo ilgiau odontologai vengia protezuoti, tuo mažesnė tikimybė, jog vėliau pradės tai daryti.

Anketos rezultatai apie protezų rūšis yra paremti gydytojų odontologų žodžiu, o ne faktiniais duomenimis. Kadangi nėra sukurto visuotinio burnos sveikatos būklės, protezavimo poreikio ir atliktos burnos reabilitacijos registro, duomenys apie pacientų vidutinį skaičių ir amžių, protezų rūšis gali būti netikslūs ir skirtis nuo faktinių duomenų. Tačiau Kronstrom ir kt.[54] atliko tyrimą, skirtą palyginti gydytojų odontologų žodžiu deklaruojamų atliktų procedūrų skaičių su faktiniais duomenimis ir priėjo išvadą, jog šie duomenys mažai skiriasi ir įmanoma spręsti apie realų atliekamų procedūrų skaičių, remiantis gydytojo žodžiu. Norint, kad išvados apie rajonuose dirbančius gydytojus odontologus būtų reikšmingesnės, reikėjo apklausti daugiau šiose vietovėse dirbančių gydytojų, tačiau kovo 13 d. šalyje paskelbtas karantinas sutrukdė planuotą popierinių anketų dalinimą rajonų klinikoms.

Padėka: nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovei Vilmai Belickienei už pagalbą,

pastabas ir kantrybę konsultacijų metu ruošiant šį baigiamąjį darbą.

34

IŠVADOS

1. Lietuvoje protezavimu užsiima beveik trys ketvirtadaliai gydytojų odontologų.

2. Gydytojų odontologų pasirinkimas protezuoti ar ne savo klinikinėje praktikoje statistiška i reikšmingai priklauso nuo gydytojo patirties – dažniausiai protezuoja 5-20 metų patirtį turintys gydytojai, o rečiausiai – turintys virš 20 m. Rečiausiai protezuoja gydytojai odontologai, dirbantys valstybinėse įstaigose. Klinikos lokalizacija ir atstumas iki artimiausios dantų technikų laboratorijos pasirinkimui protezuoti įtakos neturi.

3. Gydytojai odontologai dažniausiai protezuoja 50-65 m. amžiaus pacientus. Dirbantys valstybinėse įstaigose dažniausiai protezuoja pilnais išimamais plokšteliniais protezais, o dirbantys privačiose – fiksuotais protezais. Rečiausiai protezuojama mikrorestauracijomis ir protezais ant implantų

4. Didžioji protezuojančių gydytojų dalis renkasi bendradarbiauti su 2 dantų technikais ir 93,3 % yra patenkinti darbų pristatymu į darbo vietą. Beveik pusė gydytojų odontologų protezuodami nesikonsultuoja su gydytojais odontologais ortopedais.

5. Pagrindinė priežastis, kodėl gydytojai odontologai vengia protezuoti yra kompetencijos neturėjimas.

35

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Reikalinga daugiau seminarų, praktinių kursų gydytojams odontologams apie protezavimą ant implantų, nes Lietuvoje tuo užsiimančių yra nedidelė dalis, o su laiku šių procedūrų paklausa didėja. 2. Odontologijos studijų metų turėtų būti daugiau laiko skiriama odontologinei ortopedijai, akcentuojama mokėjimo protezuoti svarba ir skatinama šia veikla užsiimti kuo anksčiau pasibaigus studijoms.