LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

MONIKA KAVALIAUSKAITĖ

ALERGIJOS PAPLITIMO IR PACIENTO DALYVAVIMO ALERGIJOS VALDYME TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė Lekt. dr. Rima Minkutė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis Data

ALERGIJOS PAPLITIMO IR PACIENTO DALYVAVIMO ALERGIJOS VALDYME TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Lekt. dr. Rima Minkutė Data

Recenzentas Darbą atliko Magistrantė

Monika Kavaliauskaitė

Data Data

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Alergijos paplitimas ... 12

1.2. Aplinkos veiksnių įtaka alergijai ... 12

1.3. Alergijos sukėlėjai ir simptomai ... 13

1.4. Alergija maistui ... 14

1.5. Gydytojo ir vaistininko vaidmuo alergijos gydyme ir vaistų vartojimas ... 14

1.6. Alergijos gydymas vaistais ir jų sukelti nepageidaujami poveikiai ... 15

1.7. Alergija vaistams ... 16

1.8. Alergijos prevencija ... 17

2. TYRIMO METODIKA ... 19

2.1. Tiriamųjų atranka ir imtis ... 19

2.2. Tyrimo metu taikyti metodai ... 19

2.3. Anketos klausimų vertinimas ... 20

2.4. Statistinė analizė ... 20

3. REZULTATAI ... 21

3.1. Bendra informacija ... 21

3.2. Respondentų žinios apie alergiją ... 23

3.3. Tiriamųjų sergamumas alergija ... 24

3.4. Alergijos sezoniškumas ... 28

3.5. Informacijos suteikimas pacientams ... 29

3.6. Vaistų vartojimas alergijos gydymui ... 30

3.7. Vaistų vartojimo nurodymų laikymasis ir nepageidaujamas poveikis ... 34

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37

5. IŠVADOS ... 39

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40

SANTRAUKA

M. Kavaliauskaitės magistro baigiamasis darbas „Alergijos paplitimo ir paciento dalyvavimo alergijos valdyme tyrimas“, mokslinė vadovė lekt. dr. R. Minkutė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Darbo tikslas. Nustatyti galimas alergijos priežastis, jų paplitimą ir vaistų vartojimo ypatybes.

Darbo uždaviniai. 1) Nustatyti alergijos paplitimą, galimas priežastis ir dažniausiai naudojamas gydymo priemones. 2) Įvertinti paciento žinias apie alergiją ir nustatyti paties paciento įtaką alergijos valdymui. 3) Nustatyti galimas farmakoterapines problemas gydant alergijas.

Metodika. Apklausti 240 pacientų, kurie sutiko atsakyti į anketoje pateiktus klausimus. Visi duomenys apdoroti SPSS 20.0 programa taikant neparametrinius statistinės analizės metodus ir požymių statistiniam ryšiui patikrinti naudojant χ2

kriterijų, rezultatai pateikiami skaičiais ir procentais.

Rezultatai. Alergija sirgo 55 pacientai (22,9 proc.). Daugelis sergančiųjų priklauso 18-45 metų grupei (61,8 proc.), 38,2 proc. alergija serga 10 metų ir daugiau. Šeimos narių sergančių alergija tarp sergančių alergija buvo 61,8 proc., o tarp nesergančių – 38,2 proc. 92,7 proc. pacientų žino kam yra alergiški, dalis iš jų yra atlikę tyrimus (dažniausiai atliktas odos dūrio mėginio testas: moterys jį atliko – 27,5 proc., o vyrai – 40 proc.). Dažniausiai alergiją sukėlė du alergenai – 25,5 proc. ir trys alergenai – 17,6 proc. Trečdaliui respondentų simptomai pasireiškia odos srityje (30,9 proc.), 29,1 proc. simptomus jaučia odoje, kvėpavimo takuose ar akių srityje. Sezonine alergija serga 41,2 proc. 18-45 metų amžiaus pacientų, 46-75 metų - 33,3 proc. Jos metu į gydytoją dažniausiai kreipiamasi profilaktiškai (33,3 proc.) ar paūmėjus alergijai (23,8 proc.). Pacientai apie alergiją domisi: 60 proc. pacientų konsultuojasi su gydytojais, 49,1 proc. - su vaistininkais konsultuojasi, labiau konsultuotis yra linkę vyresni pacientai (66,7 proc.). Dažniausiai alergijos gydymui skiria gydytojas – 60 proc., 23,4 proc. pacientų dozę keičią patys. Nurodymų nesilaiko 45,5 proc. respondentų: 18-45 metų pacientai dažniausiai vaistus pamiršta išgerti (17,2 proc.), o vyresni pasijutę geriau vaistų vartojimą nutraukia (26,7 proc.).

Išvados. Tiriamųjų grupėje alergiją dažniausiai sukėlė daugiau nei vienas alergenas, dažniausiai žiedadulkės. Alergijos atsiradimui įtakos galėjo turėti aplinka bei šeimos narių sergamumas alergija. Dažniausiai alergijos gydymui vartojami geriamieji H1 receptorių antagonistai,

tačiau beveik penktadalis pacientų vaistų vartojimo nurodymų nesilaiko, o dalis respondentų nevartoja jokių vaistų alergijos simptomams slopinti.

SUMMARY

M.Kavaliauskaitė. Master‘s final thesis Study on the Prevalence of Allergies and Patient’s Participation in Allergy Control, Supervisor Lecturer Dr. R. Minkutė; Department of Clinical Pharmacy, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas.

The aim of the thesis. To determine possible causes and prevalence of allergies and medication use peculiarities.

The goals of the thesis. 1) To determine the prevalence of allergies, possible causes and common treatments. 2) To evaluate patient’s knowledge of allergies and to determine the involvement of a patient in allergy control. 3) To determine potential pharmacotherapy problems in allergy treatment.

The methods of work. A survey of 240 patients who agreed to answer the survey questions was carried out. The data analysis was performed using SPSS 20.0 software package by means of application nonparametric statistical analysis methods and the results of features for verification of the association of statistic connection using χ2 criterion were delivered in numbers and per cents.

The results. 55 patients (22.9%) suffered from allergies. Most sick persons belong to the age group of 18-45 years (61.8%), 38.2% of patients suffer from allergies for more than 10 years. Family members with allergies among persons who suffer from allergies are up to 61.8%, and 38.2% among healthy persons, 92.7% of patients know what allergy they have, on part of them the tests were performed (normally using a skin prick test: with female comprising 27.5%, and male comprising 40%). The most common are two allergy-causing allergens comprising 25.5% and three allergens comprising 17.6% One third of respondents have symptoms in skin area (30.9%), 29.1% of respondents feel symptoms on skin, in respiratory rack and in the eye area, 41.2% of patients aged 18-45 years and 33.3% of patients aged 46-75 years experience seasonal allergies. Patients suffering with allergies consult a doctor for prophylaxis (33.3%) or in case of aggravation of allergies (23.8%). Patients’ interest in allergies: 60% of patients have doctor consultation, 49.1% of patients consult pharmacists, older patients more often (66.7%). Doctors usually prescribe medication for treatment of allergies in 60% of cases, 23.4% of patients adjust the dosage of drugs themselves, 45,5% of respondents do not follow the prescriptions: patients aged 18-45 years usually forget to take medication (17.2%) and older patients who start feeling better stop taking their meds (26.7%).

Conclusions. Persons in a test group were allergic to more than one allergen, mostly pollen. The reason for the emergence of allergies may be environmental factors and allergic family members. H1- receptor antagonists are usually first-line treatment for allergies, however almost one fifth of

patients do not follow the prescriptions and a part of respondents do not take any medications to reduce allergy symptoms.

SANTRUMPOS

AKF - angiotenziną konfertuojantis fermentas

EFA (angl. European Federation of Allergy and Airways Diseases Patients) - Europos federacija alergijomis ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems pacientams

IgE - imunoglubulinas E

JAV - Jungtinėse Amerikos Valstijose

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) – statistinė duomenų analizė PSO (WHO) – ( angl. World Health Organization) - pasaulio sveikatos organizacija

SĄVOKOS

Alergija – pakitęs organizmo imuninis atsakas į alergeną, pasireiškiantis specifinių antikūnų ir įjautrintų limfocitų gamyba.

Alerginė reakcija – reakcija, kurios metu atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medžiagos, sukeliančios alerginių ligų simptomus.

Alergenas – tai antigenas, kuris sukelia alergines reakcijas. Pagal prigimtį alergenai skirstomi į neinfekcinius (pvz., maisto, vaistų, žiedadulkių alergenai) ir infekcinius (pvz., bakterijos, virusai).

ĮVADAS

Visame pasaulyje bei Lietuvoje yra stebimas padidėjęs sergamumas alerginėmis ligomis. Anksčiau reta liga laikoma alergija pastaraisiais metais tapo labiau pastebima. Daugiau nei 150 milijonų žmonių Europoje turi alergiją, o visame pasaulyje sergančių yra apie milijardą. Pagal EFA (angl. European Federation of Allergy and Airways Diseases Patients) 2025 m. vienas iš dviejų europiečių sirgs alergija [11].

Didelę įtaką alergijos atsiradimui turi klimato kaita ir oro tarša [19,22]. Klimato kaita yra veiksnys, kuris gali padidinti žiedadulkių ir sporų pasiskirstymą. Tiesioginis poveikis oro alergenams pasireiškia dėl didesnio CO2 kiekio, kuris stimuliuoja augalų fotosintezę ir skatina jų augimą ir

vystymąsi. Oro temperatūrų skirtumai esantys tarp miestų ir kaimų sukelia augalų žydėjimą skirtingu metu (skirtumas gali būti net iki 27 dienų) todėl gyvenantiems mieste asmenims padidėja rizika susirgti alergija. Dėl besivystančios pramonės ir didėjančio transporto atsiradusi oro tarša dažniau sukelia kvėpavimo takų alergiją mieste gyvenantiems žmonėms. Ozono kiekio didėjimas sukelia kvėpavimo simptomų sutrikimus (dusulį, kosulį ir pan.) [20]. Yra teorija, kuri teigia, kad sergamumas alergijomis padidėja dėl sterilios aplinkos. Atliktų tyrimu metu matoma, kad asmenys, kurie namuose laiko šunis ar kates turi mažesnę tikimybę sirgti alergijomis, ypač tai aktualu pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais [35].

Alerginėmis ligomis vis labiau serga vaikai ir paaugliai. Manoma, kad tam įtakos turi tėvai broliai ir seserys, kurie taip pat serga alergija, socialinė ir ekonominė padėtis. Tyrimų metu nustatyta, kad didesnį fenotipą susirgti turi vaikai, kurie augina gyvūnus, namuose, kuriuose rūkoma, taip pat didėja tikimybė susirgti alerginėmis ligomis ypač atopinėmis ligomis [24].

Norint palengvinti alergijos simptomus svarbu tinkamas gydymas vaistais, vis dažniau kalbama apie gydymą imunoterapija, kuri sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų nei geriamieji H1

receptorių antagonistai, nors jų nepageidaujamas poveikis nebūna labai dažnas, tačiau gali sukelti mieguistumą, nuovargį ar galvos skausmą [9]. Imunoterapijos metu pasireiškia tik vietinio poveikio pažeidimai, taip pat imunoterapija netik palengvina alergijos simptomus, neleidžia ligai progresuoti, bet sergant alerginiu rinitu padeda išvengti susirgimų astma [15]. Alergijos valdymui svarbu paties paciento supratimas apie alergiją sukeliančius procesus ir jų pašalinimą pvz., esant alergijai žiedadulkėms – esant jų žydėjimo pikui neiškylauti gamtoje, moterims geriau nevaikščioti palaidais plaukais, sugrįžus iš lauko geriau persirengti, patalpas vėdinti vakare, kai lauke daugiau drėgmės ir kt.). Lietuvoje, profesorės Ingridos Šiaulytės yra įkurtas tinklapis, kuris gali padėti išvengti nemalonių pojūčių (https://www.pollendiary.com) esant alergijai žiedadulkėms, gyvūnams ir erkėms.

Didėjant sergamumui alerginėmis ligomis atsiranda vis didesnis specialistų bei tyrimų poreikis, norint spręsti šias problemas reikia nustatyti jas sukeliančias priežastis. Lietuvoje tyrimų,

skirtų alerginių ligų dėsningumams nustatyti, beveik nėra, ypač trūksta informacijos apie alerginių ligų paplitimą bei pasiskirstymą pagal amžiaus grupes [19]. Alergijos gydymas yra ilgalaikis procesas, trunkantis visą gyvenimą, todėl svarbu žinoti priežastis, kurios sukėlė alergiją ir jas tinkamai kontroliuoti. Atliekant tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti, kaip pacientai dalyvauja alergijos kontrolėje, kokios yra jų žinios apie alergiją.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: nustatyti galimas alergijos priežastis, jų paplitimą ir vaistų vartojimo ypatybes.

Darbo uždaviniai:

1) Nustatyti alergijos paplitimą, galimas priežastis ir dažniausiai naudojamas gydymo priemones. 2) Įvertinti paciento žinias apie alergiją ir nustatyti paties paciento įtaką alergijos valdymui. 3) Nustatyti galimas farmakoterapines problemas gydant alergijas.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Alergijos paplitimas

Alergija yra liga, kuri gali paveikti kasdienį gyvenimą. Dėl alergijos simptomų gali nepavykti atvykti į darbą ar mokyklą. Dėl to sumažėja produktyvumas, pasitikėjimas savimi [13]. Atliktų tyrimu metu paaiškėjo, kad Jungtinėse Amerikos valstijose dėl alerginio rinito 55 proc. gyventojų neatvyksta į darbą [20]. Pavasario sesijos metu nuo 38 proc. iki 43 proc. studentų Jungtinėje Karalystėje kenčia alerginio rinito simptomus [32]. Škotijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad alergija serga vienas iš trijų gyventojų, o labiausiai paplitusi alergijos forma yra egzema [1]. Viena iš labiausiai paplitusių alergijos formų Europoje yra alerginis rinitas, kuris kankina apie 45 proc. gyventojų nuo 20 iki 40 metų. Ši liga dažniausiai jau būna atsiradusi vaikystėje. Maždaug tiek pat procentų gyventojų alerginis rinitas yra nustatomas kaip kita liga arba dėl jo simptomų nesikreipiama į gydytoją [25]. Apie 235 milijonus žmonių, pagal PSO (pasaulio sveikatos organizacija) serga astma, ši liga dažniausiai kamuoja vaikus [34]. Remiantis Lietuvoje 2014 metais pateikta statistika nustatyta, kad apie 8 proc. gyventojų, iš kurių 5 proc. vyrų ir 10 proc. moterų, serga alergijomis (išskyrus alerginę astmą), alergine astma serga 3 proc. gyventojų, 2 proc. vyrų ir 3 proc. moterų [18].

1.2. Aplinkos veiksnių įtaka alergijai

Alergijos paplitimui įtakos turi aplinkos veiksniai. Didėjant gyventojų miestuose, didėja oro tarša dėl mašinų išmetamųjų dujų, pramonės didėjimo, ozono, azoto dioksido, todėl pastebima, kad miestuose gyvenantys žmonės labiau serga kvėpavimo takų sistemos ligomis, tarp jų ir alergine astma, negu kaimo vietovėse gyvenantys asmenys. Padidėjusi oro tarša palengvina alergenų plitimą kvėpavimo takuose [7,26]. Alergijai įtakos turi ir klimato kaita bei aukštesnė oro temperatūra, nes dėl to keičiasi žiedadulkių ir pelėsinių sporų paplitimas, vyksta spartesnis žiedų skleidimas ir žiedadulkės ilgiau būna ore [26]. Urbanizacija ir didėjanti klimato kaita sukelia augalų žydėjimo skirtumus tarp miesto ir kaimo. Lenkijoje atliktas tyrimas parodė alergijos pasireiškimo skirtumus tarp vaikų augančių kaime ir mieste. Kaimo regione buvo diagnozuotos 12,8 proc. alerginės reakcijos, mieste – 43,3 proc. Mieste gyvenantiems vaikams labiau pasireiškia visos alerginės formos (bronchinė astma net aštuonis kartus pasitaikydavo dažniau). Alergijos sukėlėjų kaime buvo mažiau nei mieste (iki 4), o tuo tarpu miestuose alergijos sukėlėjų skaičius yra didesnis (nuo 4 ir daugiau). Galima pastebėti, kad alerginėms ligoms ir jautrumui įtakos turi ne tik aplinka kurioje augama, bet ir vystymasis (pvz.,

nėštumo istorija, būsto tipas ar maisto/pieno vartojimas), kuris pastebimai skiriasi tarp miesto ir kaimo [22].

1.3. Alergijos sukėlėjai ir simptomai

Europoje atlikto tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti kokie alergijos sukėlėjai yra labiausiai paplitę (1 lentelė). Ir vyrai, ir moterys vienodai kenčia nuo žiedadulkių sukeltos alergijos. Moterys palyginus su vyrais labiau kenčia nuo visų alergijos sukėlėjų, didžiausias skirtumas matyti cheminiuose buities produktuose bei tabako dūmuose.

1 lentelė. Alergijos sukėlėjai [31]

Sukėlėjai Moterys (proc.) Vyrai (proc.)

Žiedadulkės 74 77 Dulkės 61 50 Gyvūnai 39 30 Tabako dūmai 35 20 Pelėsis 31 17 Kvepalai 28 18 Plunksnos 26 15

Cheminiai buities produktai 26 11

Tų pačių tyrimų metu buvo aiškinamasi kokius alergijos sukeltus simptomus jaučia pacientai (2 lentelė). Galima matyti, kad vyrams įvairūs alergijos simptomai pasireiškia labiau nei moterims. Tiek vyrai tiek moterys alergijos metu labiausiai jaučia slogą, čiaudulį ir nosies užgulimą. Didžiausias skirtumas tarp simptomų pasireiškiantys gomurio ir ausų dirginimu buvo nustatytas vyrams.

2 lentelė. Alergijos simptomai [31]

Simptomai Moterys (proc.) Vyrai (proc.)

Sloga 28 32

Čiaudulys 26 27

Akių niežulys, paraudimas 16 24

Nosies niežulys 14 18

Švokštimas, kosulys 11 19

Akių ašarojimas 9 14

Gerklės dirginimas 9 14

Gomurio, ausų dirginimas 3 14

1.4. Alergija maistui

Maisto alergija yra didelė ir auganti visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad maisto alergijos paplitimas gali siekti beveik 4 proc. [21]. Sergamumas alergija maistui yra glaudžiai susijęs su genetika. Atliktų tyrimų, Suomijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose, metu buvo nustatyta, kad vaikai, kurie turi tėvus ir brolius ar seseris, kurie turi alergiją maistui, turi didesnę riziką susirgti šia alergijos forma [13,28]. Didesnė rizika pasireiškia vyriškos lyties atstovams bei asmenims, kurių yra geresnė socialinė ir ekonominė padėtis [24]. Remiantis JAV atliktais tyrimais alergija ne mažiau nei vienam maisto produktai pasireiškia 16,8 proc. pacientų, 43,3 proc. – nemažiau nei vienam įkvepiamam alergenui, o 13,9 proc. – ne mažiau nei vienam įkvepiamam alergenui ir maisto produktui. Maisto alergija pacientams pasireiškė: astma (14,6 proc.), šienlige (10,8 proc.) ir egzema (9,1 proc.). Labiausiai paplitę produktai yra pienas (22,0 proc.) ir kiaušiniai (13,9 proc.) tarp vaikų nuo 1 iki 5 metų. Alergija žemės riešutams labiausiai buvo paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių bei vaikų ir jaunimo (6-19 metų - 10,7 proc.; 20-39 metų - 8,7 proc.) [21].

1.5. Gydytojo ir vaistininko vaidmuo alergijos gydyme ir vaistų vartojimas

Pacientų, gydytojo ir vaistininko bendravimas yra būtinas norint tinkamai kontroliuoti alergines ligas. Remiantis Amerikoje atlikta apklausa, galima daryti prielaidą, kad pacientai nėra patenkinti jiems suteikiama informacija apie alergiją. 48 proc. pacientų atrodė, kad gydytojas skiria nepakankamai daug laiko išsiaiškinti esamai būklei, 40 proc. pacientų atrodė, kad gydytojui svarbu išrašyti vaistus, kurie sumažintų alergijos simptomus, o ne pasidomėti liga [16,23]. Tik 21 proc. buvo patenkinti ar dalinai patenkinti jiems suteikiama informacija. Dėl alergijai skiriamų vaistų pacientai pas gydytoją apsilanko 3 kartus per metus. Pacientai, kurie turi nuolatinį alerginį rinitą pas gydytoją lankosi iki 5 kartų, o pacientai, kurie turi epizodinį rinitą iki 4 kartų. Dažniausiai pacientai vartoja

antihistamininius vaistus – 18 proc., dešimtadalis juos vartoja kartu su į nosį lašinamais kortikosteroidais ar akių lašais. 5 proc. naudoja tik nosies purškalus su kortikosteroidais. 62 proc. pacientų, kurie vartoja antihistamininius vaistus - juos vartoja dėl prevencijos ir kontrolės, o 26 proc. pacientų tik, kad kontroliuotų simptomus, 12 proc. – prevencijai [23].

Farmacijos specialistai turėtų bendradarbiauti su pacientu, kad sumažintų simptomus ir juos sukeliančius veiksnius. Specialistas turėtų nurodyti specifinių (konkrečių vaistų vartojimo ypatumus, dozės dydį, kad būtų pasiektas efektyvus gydymas pvz., vienas į purškimas į abi šnerves du kartus per dieną) ir nespecifinių (bendro vartojimo vaistai – druskos purškalai, akių lašai) vaistų vartojimų nurodymų laikymąsi. Vaistininkas taip pat turėtų pranešti apie bendrus simptomų vengimo būdus pvz., nenaudoti kvepalų, vengti gyvūnų, dulkių, žiedadulkių ir pan., plauti rankas ir galvą, kad pasišalintų žiedadulkės, neklostyti kačių/šunų, keisti patalus kartą per savaitę. Taip pat reikėtų pasakyti apie bendrus sveikatos reikalavimus (gerti pakankamai vandens, gerai pailsėti, pranešti draugams apie medžiagas, kurios sukelia alergiją), tačiau neturėtų viršyti savo žinių ribų, ypač esant konjungtyvitui [4,29]. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pacientai vyrai yra labiau linkę apie vaistus ir jų vartojimą konsultuotis su vaistininkais, o moterys – su gydytojais (atitinkamai 71 proc. ir 56 proc.). Visi pacientai dažniau aptaria receptinių vaistų vartojimą, nei nereceptinių (atitinkamai 82 proc. ir 57 proc.). Su vaistininkais apie alerginių vaistų vartojimą labiau konsultuojasi asmenys, kurie baigė universitetą, nei tie kurie, baigė tik vidurinę mokyklą (atitinkamai 73 proc. ir 25 proc.) [16].

1.6. Alergijos gydymas vaistais ir jų sukelti nepageidaujami poveikiai

Alergijai gydyti dažniausiai yra vartojami šie vaistai: antihistamininiai, į nosį vartojami kortikosteroidai, į burną ir nosį vartojami dekongestantai, anticholinerginiai vaistai, kromolinai ir leukotrienų receptorių antagonistai. Suaugę pacientai turintys sezoninę alergiją mano, kad jų vartojami vaistai turi veikti greitai, tiksliai ir numalšinti ilgalaikius simptomus. 31 proc. pacientų nėra patenkinti vartojamais vaistais, nes jie nesukelia norimo efekto arba mano, kad gali atsirasti jiems priklausomybė. 60 proc. tiriamųjų buvo suinteresuoti rasti naujus vaistus alergijos gydymui, iš šių pacientų daugiau nei pusė norėjo, kad vaistai suteiktų ilgesnį laiką besitęsiantį palengvėjimą, o 44 proc. pacientų, norėjo, kad vaistas suveiktų greičiau [23]. Atlikas tyrimas su antihistamininiais vaistais ir montelukasto deriniu (leukotrieno receptoriaus antagonistas) parodė minimalų teigiamą poveikį vartojant juos derinyje negu vartojant kiekvieną vaistą atskirai. Tačiau vartojant vieną montelukastą galima matyti, kad jo poveikis toks pat kaip ir antihistamininių vaistų, bet lyginant su į nosį vartojamais kortikosteroidais jie yra mažiau veiksmingi. Remiantis tyrimais - kortikosteroidai išlieka pagrindiniai vaistai norint palengvinti kvėpavimo sistemoje pasireiškiantiems simptomams, tačiau jie nemažina kitų

simptomų. Norint geriau kontroliuoti pasireiškiančius simptomus patartina vartoti vaistų derinį [11]. Alerginiam rinitui ir kontaktiniam dermatitui gydyti pagrindiniai vaistai yra H1 receptorių antagonistai.

Antros kartos antihistamininiai vaistai yra saugesni, nes nesukelia mieguistumo ar anticholinerginio poveikio taip pat beveik neturi kliniškai reikšmingų sąveikų, lyginant su pirmos kartos H1 receptorių

antagonistais. Atlikus tyrimą su desloratadinu (antros kartos H1 receptorių antagonistas) iš 77 880

pacientų tik 287 tiriamųjų pranešė apie nepageidaujamą poveikį (0,37 proc.), dažniausiai pasireiškė – nuovargis (0,07 proc.), galvos skausmas (0,07 proc.), burnos džiūvimas (0,04 proc.) ir pykinimas (0,03 proc.) [6]. Alerginio rinito gydymui taip pat yra naudojami antros kartos antihistamininiai nosies purškalai. Jų veikimas buvo lyginamas su taip pat vartojamais kortikosteroidais (azelastinas su flutikazonu). Tyrimo metu nustatyta, kad vartojantt abu vaistus vienu metu pasiektas geresnis gydymo efektas nei vartojant vaistus po vieną. Nepageidaujamų poveikių beveik nepasireiškė, tačiau buvo keletas žmonių, kurie jautė kartų skonį burnoje (vartojantiems azelastiną – 8,2 proc., flutikazono – 2 proc.) ir galvos skausmą (atitinkamai 4,0 proc., ir 5,8 proc.) [5].

Alerginis rinokonjunktyvitas yra pagrindinis rizikos veiksnys dėl kurio išsivysto astma. Atliktų tyrimu metu buvo išsiaiškinta, kad specifinė imunoterapija turi potencialą mažinantį astmos riziką rinokonjuktyvitu, alerginiu rinitu sergantiems pacientams [9,15]. Alergijos gydymas vaistais palengvina simptomus, tačiau yra pacientų, kurių šis gydymo būdas netenkina, ypač jei yra sisteminio poveikio simptomai (pvz., nuovargis, galvos skausmas ir pan.). Gydant alerginį rinitą vis dažniau svarstoma apie poodinę ir poliežuvinę imunoterapiją. Tyrimo metu nustatyta, kad imunoterapija gali užkirsti kelią ligos progresavimui ar naujų alergenų atsiradimui. Gydant imunoterapija nepageidaujamų reiškinių buvo nedaug ir dauguma buvo vietinės reakcijos, kurios praeina savaime, sisteminių reakcijų buvo mažiau ir jos buvo tik lengvo arba vidutinio sunkumo [9].

1.7. Alergija vaistams

Didėjant vaistų vartojamumui didėja rizika išsivystyti alergijai vaistams. Antibiotikai yra vaistai, kurie yra pirmoje vietoje pagal galimybę sukelti nepageidaujamą reakciją, antroje vietoje yra NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) [3]. Padidėjusio jautrumo reakcijos, kurias sukėlė vaistai yra skirstomos į dvi grupes:

1. Netikėta nepageidaujama reakcija į vaistą.

2. Charakterizuojami kaip atkuriami simptomai ar požymiai, kurie buvo inicijuoti vaisto dozės, kurią toleruoja normalūs asmenys.

Greito tipo reakcijos pasireiškia per pirmą valandą po vaisto pavartojimo ir pasižymi: dilgėline, angioedema, rinokonjunktyvitu, bronchų spazmu ir anafilaksiją. Anafilaksija yra

apibrėžiamas kaip staigiai prasidedanti, rimta gyvybei pavojinga, padidėjusio jautrumo reakcija. Anafilaksinis šokas gali būti alerginis ir ne alerginis. Alerginės reakcijos ir tos, kurios yra susijusios su imunologiniu mechanizmu, gali būti IgE (imunoglubulinas E) ir ne IgE medijuojama reakcija. Su IgE susijusi reakcija, kai atitinkamas vaisto konjugatas jungiasi prie aukšto afiniškumo IgE receptorių putliosiose ląstelėse ir bazofiluose taip yra aktyvuojamos šios ląstelės, kurios paskatina histamino, triptazės, leukotrienų ir prostaglandinų išsiskyrimą. Pagrindiniai vaistai sukeliantys alergines anafilaksines reakcijas yra penicilinai ir miorelaksantai [3]. Prancūzijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyti 333 anafilaksijos atvejai, kuriuos sukėlė vaistai. 47 atvejams rizikos faktoriai galėjo būti kartu vartojami vaistai (β – blokatoriai, AKF (angiotenziną konfertuojančio fermento) inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai, NVNU ar aspirinas) ir alkoholis. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šie vaistai kelia didžiausią rizika anafilaksinei reakcijai – antibiotikai (49,6 proc.), iš kurių didžioji dauguma β laktaminiai (29,1 proc. – amoksicilinui, 12,3 proc. – cefalosporinui). Kita didesnė grupė buvo miorelaksantų [17].

1.8. Alergijos prevencija

Norint pacientui kontroliuoti ligą ir jos eigą svarbu pastebėti pirmuosius alergijos simptomus, todėl svarbus šių simptomų žinojimas, kad būtų užkirstas kelias alergijos plitimui. Norint išvengti alergijos svarbu tinkamai valdyti alergijos sukėlėjus (3 lentelė). Apie tai kaip išvengti galimų alergenų turėtų pranešti gydytojas ar patarti vaistininkas. Norint išvengti bet kurio alergeno svarbu namuose palaikyti švarą, vėdinti patalpas, kuo mažiau baldų turėti miegamajame. Dažnai pacientai alergija domisi patys ir informacijos ieško internete, tačiau daugiausiai informacijos pacientai gauna iš gydytojų, ypač vyresnio amžiaus ar gyvenantys kaimuose, nes neturi galimybių skaityti internete pateikiamos informacijos arba nemoka naudotis internetiniais šaltiniais [34].

3 lentelė. Alergijos prevencija [33]

Alergenas Prevencijos būdai

Namų dulkės

Skalbti patalynę kas 1 – 2 savaites, 55 – 60 o

C, skalbti pagalves ir užvalkalus bei valyti čiužinius;

Sumažinti oro drėgmę kambariuose;

Kilimus pakeisti linoleumu ar medinėmis grindimis, kurios lengvai valomos;

Miegamajame nelaikyti minkštų žaislų, taip pat patartina pašalinti užuolaidas bei neleisti į jį augintinių;

Minkštųjų baldų skaičius taip pat turėtų būti sumažintas, jų paviršius turėtų būti iš odos ar vinilo.

Žiedadulkės

Laikyti langus uždarytus kai vyksta augalo žydėjimo pikas;

Norint išvengti žiedadulkių akyse, nešioti akinius ar akinius nuo saulės; Užsidėti kaukę ant veido ir nosies norint išvengti alergeno patekimo per kvėpavimo sistemą;

Laikyti uždarytus langus, kai pjaunama žolė bei nepjauti žolės pačiam; Jei įmanoma, naudoti kondicionierius namuose ir mašinoje.

Naminiai gyvūnai

Jei įmanoma, atsisakyti naminių gyvūnų;

Jei yra galimybė, laikyti gyvūną lauke ir neleisti į miegamąjį; Reguliariai siurbti kilimus, baldų apmušalus, čiužinius;

Prieš išeinant iš namų, jei prieš tai buvo tiesioginis kontaktas su gyvūnu, persirengti.

Tarakonai

Pašalinti vietas bei tinkamas jiems gyventi sąlygas; Naikinti tarakonus su atitinkamais insekticidais;

Plauti patalynę, taip pat šveisti grindis su vandeniu ir detergentu; Nepalikti maisto likučių ir juos tinkamai pašalinti;

Sutvarkyti grindų ir lubų įskilimus per kuriuos tarakonai gali plisti; Pasinaudoti specialistų paslaugomis.

Pelėsis

Esant santykiniai drėgmei daugiau nei 50% reikia naudoti drėgmės surinkėjus;

Užtikrinti, kad tinkamai būtų prižiūrima šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema;

Esant vandentiekių sutrikimams nedelsiant juos pašalinti, vonioje esantį pelėsį valyti su 5% amoniako tirpalu.

Kilimus pakeisti į kieto paviršiaus grindis.

Apibendrinant galima teigti, kad alergijos atsiradimui įtakos turi aplinka, kurioje gyvenama, taip pat nemažai reikšmės turi ir alergija sergantys artimieji. Norint išvengti alergijos keliamų nepageidaujamų reiškinių svarbu tinkamai kontroliuoti simptomus, todėl svarbus yra net tik gydytojo ir vaistininko suteikiamos žinios apie alergiją, bet ir paties paciento domėjimasis.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tiriamųjų atranka ir imtis

Tiriamasis objektas – į tyrimą buvo įtraukti ir apklausti vyrai ir moterys, kuriems daugiau nei 18 metų ir lankėsi vaistinėse nuo 2016 gegužės mėn. iki 2016 gruodžio mėn. ir sutiko dalyvauti tyrime, pasirašę asmens informavimo ir asmens sutikimo formą.

Tiriamųjų imtis – tyrimo metu buvo išdalintos 300 anketos, užpildytų anketų buvo - 240. Tyrimiamųjų imties skaičiavimui buvo naudota formulė iš V. Rudzkienės vadovėlio „Socialinė statistika“ [30].

čia: N – Kauno miesto gyventojų skaičius 2016 m. (297669);

reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį. p yra numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje pasirinkta 8 proc. – tiek 2014 m. statistikos duomenimis buvo sergančių alergija Lietuvoje.

q yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,92); ε yra pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05

Apskaičiuotas imties dydis – 113 respondentų.

2.2. Tyrimo metu taikyti metodai

Anketinė apklausa - sudarius anketą, vaistinėje buvo atlikta pacientų apklausa, siekiant išsiaiškinti alergijos epidemiologiją ir pacientų dalyvavimą alergijos valdyme. Tyrimui atlikti naudojamą anketą sudarė 35 uždaro bei atviro tipo klausimai (12 klausimų bendro pobūdžio ir 23 klausimai alergiją sergantiems pacientams) (Priedas Nr. 1). Į tyrimą buvo neįtraukti asmenys, kurie nesutiko atsakyti į anketos klausimus. Anketinė apklausa vyko tik paaiškinus tyrimo tikslą ir gavus tiriamojo sutikimą dalyvauti tyrime. Nesergantys alergija buvo prašomi atsakyti į bendrojo pobūdžio klausimus – paciento lytis, amžius, išsilavinimas, užsiėmimas, alergijos simptomų bei sukėlėjų žinojimas, sergamumas ligomis, vaistų vartojimas, ar tarp šeimos narių yra sergančių alergija bei kur

q p N q p N n          ₂ 2 ₂ 96 , 1 ) 1 ( 96 . 1 

kreiptųsi pastebėję alergijos simptomus. Sergantiems alergiją pacientams buvo pateikiami bendro pobūdžio klausimai, bei su alergija susiję klausimai.

Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas (Priedas Nr. 2).

2.3. Anketos klausimų vertinimas

Pacientų amžius buvo labai įvairus, todėl jie buvo sugrupuoti į dvi amžiaus grupes: nuo 18 iki 45 metų ir nuo 46 iki 75 metų. Pacientai buvo paprašyti atsakyti kokius alergijos simptomus žino - kadangi, atsakymų variantų buvo labai daug – pacientų atsakymai buvo sugrupuoti į tam tikras grupes: simptomai pasireiškiantys odoje (paraudimas, patinimas, niežulys, išbėrimas, odos dirginimas), kvėpavimo takų sistemoje (kosulys, dusulys, užgulta nosis, sloga, čiaudulys) ir akių srityje (akių ašarojimas, akių paraudimas, akių patinimas). Dėl atsakymų išsibarstymo šios grupės buvo sujungiamos: simptomai pasireiškiantys odoje ir kvėpavimo takų sistemoje, simptomai pasireiškiantys odoje ir akių srityje, simptomai pasireiškiantys kvėpavimo takų sistemoje ir akių srityje. Taip buvo išsiaiškinta kurioje vietoje pasireiškiančius alergijos simptomus pacientai žino labiausiai.

2.4. Statistinė analizė

Surinkti duomenys buvo suvesti į Microsoft Office Excel 2010 programą ir įvertinti pagal pasirinktus kriterijus. Gautų duomenų analizė buvo atlikta SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) programiniu paketu, 20.0 versija. Atlikta aprašomoji ir lyginamoji gautų duomenų analizė. Duomenų pasiskirstymo tolygumas patikrintas Kolmogorovo–Smirnovo testu – neparametriniai duomenys pateikiami procentais ir skaičiais. Tiriamųjų amžius pateiktas kaip mediana (minimali–maksimali reikšmė (min–max)). Neparametrinių duomenų statistinio ryšio įvertinimui buvo skaičiuojamas χ2

kvadratas. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Paveikslai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2010 programa.

3.

REZULTATAI

3.1. Bendra informacija

Tyrimas buvo atliekamas Kauno miesto vaistinėse, jo metu buvo apklausta 240 pacientų. Tyrimo metu buvo apklaustos 156 moterys (65 proc.) ir 84 vyrai (35 proc.). Apklausų metu išsiaiškinta, kad iš apklausoje dalyvavusių pacientų 22,9 proc. sirgo alergija, didžioji dalis sergančių alergija buvo moterys (72,7 proc., n=40) (1pav.).

1 pav. Sergančių alergija paskirstymas pagal lytį, n=55

Pacientų, kurie serga alergija lyčių pasiskirstymą, tarp visų dalyvavusių tyrime, galima matyti 2 paveiksle.

Visi apklaustieji buvo suskirstyti į 2 amžiaus grupes. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad didžioji dauguma sergančių buvo tarp 18 – 45 metų ( 61,8 proc., n=34), antra grupė 46 - 75 metų pacientai (38,2 proc., n=21). Alergija sergančių vyrų amžiaus mediana yra 28 metai (min=18 - max =59), moterų - 45 metai (min=20 – max=62).

Respondentų išsilavinimas buvo sugrupuotas į penkias grupes. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog trečdalis (30,9 proc., n=17) sergančiųjų alergija turėjo aukštąjį išsilavinimą, 27,3 proc. – aukštesnįjį (n=15), ketvirtadalis (23,6 proc., n=13) turėjo vidurinį išsilavinimą (3 pav.).

30,9 27,3 16,4 23,6 1,8 0 5 10 15 20 25 30 35

Aukštasis Aukštesnysis Profesinis Vidurinis Nebaigtas vidurinis

%

Išsilavinimas

3 pav. Sergančiųjų alergija išsilavinimas, n=55

Pacientų buvo paprašyta nurodyti savo užsiėmimą. Beveik pusė sergančiųjų savo užsiėmimą nurodė, kaip kitą t.y. mokytojas, gaisrininkas, namų šeimininkė ir kt. (49,1 proc., n=27). Trečdalis pacientų dirba administracinį darbą (29,1 proc., n=16), dešimtadalis – statybų pramonėje (9,1 proc., n=5) (4 pav.).

Išanalizavus tyrimo duomenis nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys su šeimos narių sergamumu alergija: daugiau nei pusė sergančiųjų turi šeimos narių, kurie taip pat serga alergija (61,8 proc., n=34), trečdalis apklaustųjų, kurie neserga alergija taip pat turi artimųjų, kurie ja serga (33,5 proc., n=62) (5pav.).

5 pav. Šeimos nariai, kurie serga alergija, n=240

3.2. Respondentų žinios apie alergiją

Apklausos metu pacientų buvo klausiama kokius alergijos simptomus jie žino. 4 lentelėje galima matyti palyginimą tarp sergančių ir nesergančių pacientu kokius alergijos simptomus jie žino. Didelio skirtumų tarp sergančių ir nesergančių nebuvo. Labiau išsiskyrė sergantys, iš kurių nei vienas pacientas nepažymėjo atsakymų esančių kvėpavimo takuose ir simptomų esančių odoje ir kvėpavimo takuose lyginant su sergančiais pacientais.

4 lentelė. Apklaustų pacientų žinomi alergijų simptomai, n=240 Atsakymų variantai ir

simptomai

Sergantys alergija Nesergantys alergija Skaičius Procentai Skaičius Procentai

Visi atsakymų variantai 28 50,9 82 44,3

Pasirinko visus atsakymų variantus (išskyrus paraudimą, užgultą nosį)

Simptomai odoje 1 1,8 6 3,2 Simptomai kvėpavimo takų

sistemoje 0 0 2 1,1

Simptomai odoje ir kvėpavimo

takuose 0 0 11 5,9

Simptomai odoje ir akių srityje 1 1,8 6 3,2

Simptomai kvėpavimo takuose ir

akių srityje 1 1,8 3 1,6

Kita (po vieną atsakymą – simptomai odoje, kvėpavimo takuose ar akių srityje)

20 36,4 64 34,6

Tyrimo metu pacientų buvo paprašyta pažymėti kokius alergijos sukėlėjus žino. Išanalizavus duomenis nustatyta, kad daugiau nei pusė apklaustųjų tiek sergantys alergija, tiek ja nesergantys pažymėjo visus galimus atsakymų variantus (žiedadulkės, vabzdžių įkandimai, namų dulkės, cheminiai produktai, vaistai, maisto produktai, gyvūnai). Daugiau nei 5 proc. apklaustųjų turintys ir neturintys alergiją pažymėjo ne tik visus galimus sukėlėjus, bet nurodė ir savo variantą (pvz.: tabakas, šaltis, pelėsis). Tyrimo metu pastebėta, kad alergija sergantys pacientai žino daugiau alergijos sukėlėjų, nei ja nesergantys.

Remiantis apklausos rezultatais daugiau nei pusė apklaustųjų pastebėję pirmuosius alergijos požymius kreiptųsi į gydytoją (54,6 proc., n=101). Penktadalis pacientų - į gydytoją ir vaistininką (20,5 proc., n=38). Dešimtadalis apklaustųjų nurodė, kad kreiptųsi tik tuo atveju jei padaugėtų alergijos požymių (10,8 proc., n=20), taip pat dešimtadalis kreiptųsi į vaistininką (9,8 proc., n=17). Maža dalis pacientų kreiptųsi į vaistininką ir gydytoją, bet tik vėliau, kai padaugėtų alergijos požymių ( 3,7 proc., n=7). 1,1 proc. respondentų atsakė, kad niekur nesikreiptų (n=2).

3.3. Tiriamųjų sergamumas alergija

Tyrimo metu buvo nustatyta kiek metų alergija serga pacientai. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių pacientų šią ligą pastebėjo prieš 10 metų (38,2 proc., n=21). Nustatyta, kad 26,3 proc. (n=15) apklaustųjų gimė turėdami alergiją, 25,5 proc. (n=14) alergiją pastebėjo daugiau nei prieš metus (6 pav.).

6 pav. Kada pacientai pastebėjo alergiją, n=55

Apklausų metu buvo siekta išsiaiškinti iš kur pacientai sužinojo, kad jiems yra alergija. Išanalizavus rezultatus paaiškėjo, kad daugiau nei pusei pacientų alergija buvo nustatyta alergologiniais tyrimais (61,8 proc., n=34), kitiems pacientams atsirado simptomų, kuriuos sukėlė alerginė reakcija. Norint kontroliuoti alergiją svarbu, kad ji būtų tinkamai nustatyta. Apklausiant pacientus paaiškėjo kokie tyrimai buvo atlikti priklausomai nuo lyties – statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta. Išsiaiškinta, kad beveik pusei apklaustų moterų nebuvo atlikti jokie tyrimai (42,5 proc., n=17). Mažiau nei pusei vyrų buvo atlikti odos dūrio mėginiai (40 proc., n=6). Penktadaliui pacientų buvo atliktas kraujo tyrimas, kurio metu nustatyta alergija (vyrų – 20 proc., n=3 ir 17,5 proc., n=7 – moterų) (7pav.).

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti ar nuo amžiaus priklauso kokie tyrimai buvo atliekami pacientams – nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tyrimo atlikimo ir amžiaus grupės. Paaiškėjo, kad odos dūrio mėginiai buvo taikomi beveik pusei pacientų nuo 18-45 metų amžiaus (47,1 proc., n=16). Daugiau nei pusei apklaustųjų amžiaus grupėje nuo 46–75 metų nebuvo atlikti jokie tyrimai (66,7 proc., n=14). Didelio skirtumo tarp amžiaus grupių nebuvo atliekant kraujo tyrimą. (atitinkamai 17,6 proc., n=6 ir 19,0 proc., n=4) (8 pav.).

8 pav. Alergologiniai tyrimai atlikti pacientams pagal amžių, n=55

Nors mažiau nei pusei pacientų nebuvo atlikti alergologiniai tyrimai, tačiau buvo siekta išsiaiškinti ar pacientai žino kam yra alergiški. 92,7 proc. pacientų žino kam yra alergiški. Išanalizuota, kad ketvirtadalis pacientų yra alergiški dviems alergenams (pvz., žiedadulkėms ir maisto produktams arba maisto produktams ir gyvūnams) (25,5 proc., n=13), beveik penktadalis – daugiau nei dviem alergenams (17,6 proc., n=9). Kitiems pacientams alergiją sukelia tik vienas alergenas ir reikšmingų skirtumų tarp jų nėra (5 lentelė).

5 lentelė. Alergijos sukėlėjai, n=51

Sukėlėjai Skaičius Procentai

Žiedadulkės 6 11,8

Cheminiai produktai 4 7,8

Vaistai 3 5,9

Maisto produktai 5 9,8

Kiti (vabzdžių įkandimai,

namų dulkės, šaltis) 7 13,7

Turi 2 alergijos sukėlėjus 13 25,5 Turi 3 ir daugiau sukėlėjų 9 17,6

50,9 proc. apklaustų pacientų nurodė turintys alergiją, bet ne vaistams, maisto produktams ar gyvūnams (n=28). Daugiau nei dešimtadalis pacientų nurodė, kad yra alergiški maisto produktams (riešutams, braškėms, citrusiniams vaisiams, pomidorams, šokoladui, kiviams, žuviai, medui, juodiesiems serbentams) (14,5 proc., n=8). Gyvūnai (šunys, katės arba papūgos) alergiją sukelia 14,5 proc. pacientų (n=8). Vaistams (C vitaminui, aspirinui, tetraciklinui, penicilinui) alergiški – 16,3 proc. (n=9). 3,7 proc. pacientų yra alergiški maisto produktams ir gyvūnams (n=2).

Atliekant tyrimą buvo išsiaiškinta kokius simptomus jaučia sergantys pacientai. Trečdaliui pacientų alergijos simptomai pasireiškia odos srityje (30,9 proc., n=17). Beveik trečdaliui pacientų simptomai pasireiškia odos srityje, kvėpavimo takų sistemoje ir akių srityje (29,1 proc., n=14). Mažiau nei penktadaliui pacientų alergijos simptomai pasireiškia kvėpavimo takų sistemoje ir akių srityje (16,4 proc., n=9) (6 lentelė).

6 lentelė. Simptomai, kuriuos jaučia sergantys alergija, n=55 Atsakymų variantai ir simptomai Skaičius Procentai

Simptomai odoje 17 30,9

Simptomai kvėpavimo takų

sistemoje 3 5,5

Simptomai akių srityje 2 3,6

Simptomai odoje ir kvėpavimo

takuose 4 7,3

Simptomai odoje ir akių srityje 4 7,3

Simptomai kvėpavimo takuose ir

akių srityje 9 16,4

Kiti (odoje, kvėpavimo takuose ar

3.4. Alergijos sezoniškumas

Sezoninė alergija pasireiškia 38,2 proc. respondentų (n=21). Sezoninės alergijos pasiskirstymą pagal amžių galima matyti 9 paveiksle.

41,2 33,3 58,8 66,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 18-45 46-75 % Amžiaus grupės Taip Ne

9 pav. Sezoninės alergijos pasireiškimas amžiaus grupėse, n=55

Pacientai, kurie turi sezoninę alergiją kaskart pasireiškus alergijos simptomams į gydytoją nesikreipia (95,2 proc., n=20). Dažniausiai pacientai į gydytoją kreipiasi tik dėl profilaktinio patikrinimo (33,3 proc., n=7), ketvirtadalis – paūmėjus alergijai (23,8 proc., n=5), penktadalis – atsiradus naujiems alergijos simptomams (19 proc., n=4) (10 pav.).

3.5. Informacijos suteikimas pacientams

Siekiant kontroliuoti alergiją svarbu, kad gaunama informacija apie ją būtų patikima ir pacientas tinkamai suprastų. Statistiškai reikšmingai išsiskyrė informacijos gavimas iš gydytojo (60 proc., n=33). Beveik penktadalis apklaustųjų informacijos apie alergiją gauna ne tik iš gydytojo ar vaistininko, bet jos ieško ir internete, skaito žurnalus, laikraščius, kalbasi su draugais, kurie taip pat serga šia liga (18,1 proc., n=10). Dešimtadalis pacientų informacijos apie pačią alergiją gauna iš gydytojo, bet pirkdami vaistus dar pasikonsultuoja ir su vaistininku (9,1 proc., n=5) (11 pav.).

11 pav. Informacijos šaltiniai, n=55

Sergant alergija pacientai ne visuomet kreipiasi į gydytoją, todėl svarbu, kad vaistininkas galėtų pakonsultuoti pacientą ne tik apie vaistų vartojimą, bet ir kaip išvengti galimų alergenų, esant būtinybei turėtų nukreipti pas gydytoją. Išanalizavus tyrimų duomenis paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus pacientai yra labiau linkę konsultuotis su vaistininkais nei jaunesni respondentai (atitinkamai 66,7 proc., n=14 ir 38,2 proc., n=13) (p<0,05) (12 pav.). Vaistininkų informatyvumą ar jų žinių pakanka galima matyti 13 paveiksle. Daugiau respondentų, kuriems pakanka vaistininko suteikiamos konsultacijos, buvo 46-75 m. amžiaus grupėje (p<0,05).

12 pav. Konsultacija su vaistininku pagal amžiaus grupes, n=55

13 pav. Vaistininkų suteikiamos informacijos pakankamumas, n=55

3.6. Vaistų vartojimas alergijos gydymui

Norint išvengti alergijos simptomų svarbu ją kontroliuoti, todėl reikia vartoti tinkamus vaistus. Pagrindiniai vaistai skiriami alergijos gydymui yra geriamos vaistų formos - tabletės (H1

receptorių antagonistai - geriamieji II kartos antihistamininiai vaistai: cetirizinas (Zyrtec, Aceterin, Cirrus ir Cetirizin Actavis), loratadinas (Claritine), ebastinas (Kestine), bilastinas (Opexa)) juos vartoja beveik pusė pacientų – 36,4 proc. (n=20). Dešimtadalis vartojo tabletes ir odos kremus, tepalus – 10,9 proc. (n=6). Ketvirtadalis pacientų nevartoja jokių vaistų alergijos gydymui (14 pav.).

36,4% 10,9% 3,6% 3,6% 10,9% 14,5% 20% Tabletės Odos tepalai Akių lašai Nosies lašai

Tabletės ir odos tepalai Vaistų nevartoja

Neprisimena kokius vaistus vartoja

14 pav. Vartojami vaistai alergijos gydymui pagal farmacines formas, n=55

Kad vaistai būtų racionaliai vartojami svarbu, kad juos būtų paskiręs kompetentingas specialistas. Statistiškai reikšmingai išsiskyrė, kad didžiajai daliai apklaustųjų, kurie vartoja vaistus, juos paskyrė gydytojas (60 proc., n=33), ketvirtadaliui rekomendavo – vaistininkas (21,8 proc., n=12). 1,8 proc. pacientų vaistus pradėjo vartoti savo nuožiūra, nesitarė nei su gydytojų ar vaistininku (n=1) (15 pav.). 60 21,8 3,6 14.,6 1,8 0 10 20 30 40 50 60 70

Gydytojas Vaistininkas Gydytojas ir vaistininkas Vaistų nevartoja Kita % Vaistų paskyrimas

15 pav. Vaistų paskyrimas pacientams, n=55

Atlikus analizę nustatyta, kad tarp pacientų, kurie vartoja vaistus - 27,7 proc. vaistus vartoja kol baigiasi alergijos simptomai (n=13). Didžioji dalis apklaustųjų vaistus pradeda vartoti tik

pasireiškus ryškesniems alergijos simptomams (36,2 proc., n=17). Beveik penktadalis pacientų vaistus pradeda vartoti tik pasireiškus pirmiesiems alergijos simptomams (17 proc., n=8). Daugiau nei dešimtadalis sergančiųjų vaistus vartoja kasdien arba pasireiškus pirmiesiems, ryškesniems simptomams ir vartoja tol, kol baigiasi alergija (14,9 proc., n=21) (16 pav.).

16 pav. Vartojamus vaistus vartoja, n=47

Siekiant, kad vaistų vartojimas būtų tinkamas ir nesukeltų įvairių nepageidaujamų pokyčių vaistas turi būti pritaikytas kiekvienam pacientui individualiai. Daugiau nei pusei pacientų vaistai nesukelia nepageidaujamų reakcijų ir yra vartojami pastoviai tokie pat (57,4 proc. n=7). Nemažai daliai sergančiųjų vaistai sukelia įvairias nepageidaujamas reakcijas todėl vaistą keičia (17 pav.).

57.4 38.3 4.3 Vaistų nekeičia Keičia dėl nepageidaujamų poveikių Pastoviai keičia

Vartojant vaistus svarbu, kad vaistus pacientai keistų pasitarę tik su gydytoju ar vaistininku, užtikrinant, kad vaistas būtų saugus vartoti. Atlikus analizę tarp pacientų, kurie vaistą keičia, paaiškėjo, kad trečdaliui - vaistą keičia vaistininkas (25 proc., n=5). Didžiajai daliai pacientų vaistus pakeitė gydytojas (75 proc., n=14). 18 paveiksle galima matyti dėl kokių priežasčių vaistai yra keisti – dažniausiai vaistai keičiami dėl neveiksmingumo (p<0,05).

18 pav. Vaistų keitimo priežastys, n=20

Tyrimo metu nustatyta, kad pacientai nėra linkę keisti vartojamo vaisto dozes (p<0,05) - mažiau nei ketvirtadalis pacientų keičia preparatų dozę (23,4 proc., n=11) (19 pav.). Tarp pacientų keičiančių dozę - daugiau nei pusei dozę keičia gydytojas (63,6 proc., n=7) (p<0,05) (20 pav.).

23,4% 63,8% 12,8% Keičia Nekeičia Neatsakė

63,6% 18,2% 18,2% Gydytojas Vaistininkas Neatsakė

20 pav. Vaistų dozę keičiantys asmenys, n=11

3.7. Vaistų vartojimo nurodymų laikymasis ir nepageidaujamas poveikis

Siekiant kontroliuoti alergijos simptomus ir pačią alergiją labai svarbu tinkamai vartoti vaistus, laikytis visų paskirtų gydymo nurodymų. Daugiau nei trečdalis respondentų nurodymų laikosi, visą laiką vartoja tuo pačiu metu paskirtą dozę (34,5 proc., n=19) (21 pav.). Beveik pusė triamųjų nurodymų nesilaiko iš jų daugiau nei dešimtadalis pacientų pasijutę geriau vaisto vartojimą nutraukia (14,5 proc. n=8), 10,9 proc. pacientų vaistus vartoja tik pasireiškus alergijos simptomams ir nustoja vartoti praėjus alergijai (n=6). Ketvirtadalis – vaistų nevartoja arba nenurodė kaip nurodymų laikosi (20 proc., n=11).

Palyginus nurodymų laikymąsi tarp amžiaus grupių rezultatai yra gana panašūs – statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta. Labiau išsiskyrė pacientai, kurie pasijutę geriau vaistų vartojimą nutraukia - jie priklauso vyresnių pacientų grupei (26,7 proc., n=4), o jaunesni pacientai pasijutę geriau vaistą nutraukia ir vėl pradeda vartoti pasijutę blogai (17,2 proc., n=5) (4 lentelė).

4 lentelė. Nurodymų laikymasis pagal amžių, n=44

Nurodymų laikymasis 18 – 45 metų 46 – 75 metų

Skaičius Procentai Skaičius Procentai

Nurodymų laikosi 12 41,4 7 46,7

Kartais pamiršta išgerti 5 17,2 2 13,3

Pasijutę geriau vaisto vartojimą

nutraukia 4 13,8 4 26,7

Pradeda vaistą vartoti pasijutę blogai 3 10,3 2 13,3

Pasijutę geriau vaistą nutraukia ir

pradeda vartoti pasijutę blogai 5 17,2 0 0

Rezultatai statistiškai reikšmingai neišsiskyrė palyginus nurodymų laikymąsi tarp lyčių (5 lentelė).

5 lentelė. Nurodymų laikymasis pagal lytį, n=44

Nurodymų laikymasis Vyrai Moterys

Skaičius Procentai Skaičius Procentai

Nurodymų laikosi 4 36,4 15 45,5

Kartais pamiršta išgerti 2 18,2 5 15,2

Pasijutę geriau vaisto vartojimą

nutraukia 3 27,3 5 15,2

Pradeda vaistą vartoti pasijutę blogai 1 9,1 4 12,1

Pasijutę geriau vaistą nutraukia ir

pradeda vartoti pasijutę blogai 1 9,1 4 12,1

Išanalizavus rezultatus paaiškėjo, kad vaistai skirti alergijai gydyti nesukėlė nepageidaujamų reakcijų (78,2 proc., n=43). Labai mažai daliai pacientų pasireiškė mieguistumas (5,5 proc., n=3) (22 pav.).

78,2% 14,5% 5,5% 1,8% Nepageidaujamo poveikio nepastebėjo Vaistų nevartoja Sukelia mieguistumą Sutrinka kepenų veikla

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu nustatyta, kad alergija serga 22,9 proc. apklaustųjų, alergija dažniau pasireiškė moterims nei vyrams (72,7 proc.). Panašūs tyrimo rezultatai buvo Europoje atliktų tyrimų metu - alergija kankina apie 27 proc. europiečių, o didesnis sergamumas pastebėtas tarp moterų - 53,9 proc. [12]. Visoje Europoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 24 proc. pacientų alerginį rinitą turi visą savo gyvenimą, 22 proc. – iki penkerių metų, o 53 proc. – nuo šešerių metų ir ilgiau [31]. Šiame tyrime nustatyta, kad 26,3 proc. pacientų gimė turėdami alergiją, 38,2 proc. alergiją pastebėjo prieš 10 metų ar daugiau, o 34, 6 proc. – iki 10 metų laikotarpyje.

Tyrimo metu nustatyta, kad visi pacientai žinojo, kad alergija tai neįprasta reakcija į aplinkoje esančias medžiagas ir ją gali sukelti įvairūs alergenai (žiedadulkės, gyvūnai, vabzdžių įkandimai, maisto produktai, vaistai, cheminės medžiagos). Pacientams dažniausiai buvo išrašomi geriamos formos vaistai (H1 receptorių antagonistai) – 36,4 proc., o 20 proc. neprisiminė kokius vaistus vartoja

ir labai nedidėlė pacientų dalis vaistus nuolat keičia – 4,3 proc. Amerikoje atlikto tyrimo metu didžioji dalis pacientų manė, kad jie gerai išmano apie sezoninę alergiją, tačiau paaiškėjo, kad 69 proc. pacientų net nežinojo, kad jiems yra alergija. To paties tyrimo metu nustatyta, kad alergijos gydymui buvo skiriami H1 receptorių antagonistai, tačiau net 29 proc. pacientų nežinojo kokius vaistus vartoja

alergijos gydymui, o beveik trečdalis (26 proc.) amerikiečių pacientų nuolat išbando naujus vaistus [23].

Amerikoje atlikto tyrimo metu alergiją gydytojai dažniausiai nustato odos dūrio mėginio tyrimu, nes rezultatai matomi jau po 15 minučių, tyrimas gali būtų pakartojamas jei iškyla netikslumų, bei jo metu galima nustatyti kelis alergenus. Tyrėjai nustatė, kad alergiją sukelia ne vienas, o keli alergenai: namuose esantys alergenai sudaro 43 proc. susirgimų (dažniausiai būna dulkės ir tarakonai), lauke – 40 proc. (dažniausiai kelių rūšių žiedadulkės) [2]. Atlikto šio tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai pacientų alergijos patvirtinimui naudojo odos dūrio mėginį: moterys – 27,5 proc., o vyrai – 40 proc. Dažniausias alergijos sukėlėjas – žiedadulkės (11,8 proc.), nuo dviejų alergijos sukėlėjų kentėjo 25,5 proc. pacientų, o nuo trijų ir daugiau - 17,6 proc.

Atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad dauguma sergančių alergija pacientų jokiomis kitomis ligomis neserga (78,2 proc.), 5,5 proc. pacientų turi skydliaukės sutrikimų, 3,6 proc. skundžiasi bronchine astma, tiek pat pacientų skundžiasi hipertenzija. 83,6 proc. alergija sergančių pacientų nevartoja jokių vaistų. Tarp alergija nesergančių pacientų taip pat nebuvo daug sergančiųjų – 87 proc. neturėjo jokių susirgimų. Tarp pacientų, kurie sirgo kitomis ligomis 4,3 proc. skundėsi širdies ir kraujagyslių ligomis (hipertenzija, hipertonija, prieširdžių virpėjimas). Didžioji dauguma pacientų (88,6 proc.) taip pat nevartoja jokių vaistų, tarp vartojančių medikamentus daugiausiai pacientų vartoja

antihipertenzinius vaistus – 3,8 proc. Tyrimo metu nebuvo ryšio tarp kitų vaistų vartojimo, gretutinių ligų ir alergijos.

Tiriamojoje grupėje tarp pacientų turinčių alergiją vaistams - 55,6 proc. pacientų to nepasako vaistininkams prieš perkant vaistus. Bendrai apie visas alergijas su vaistininkais konsultuojasi 49,1 proc. pacientų, moterys yra labiau linkusios konsultuotis nei vyrai (atitinkamai 55 proc., ir 40 proc.). Kanadoje atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad pacientai vyrai yra labiau linkę apie vaistus ir jų vartojimą bendrauti su vaistininkais nei moterys (atitinkamai 71 proc. ir 56 proc.) [16].

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamosios grupės respondentai dalyvauja alergijos kontrolėje – apie alergijas jie konsultuojasi su sveikatos priežiūros specialistais, žino savo alergijos sukėlėjus. Kadangi, respondentai pasireiškus alergijos simptomams kiekvieną kartą į gydytojus nesikreipia ir dažniausiai vartoja tuos pačius vaistus alergijos gydyti – tai rodo, kad jie žino kokios priemonės padeda alergijos atveju ir yra patenkinti vaistų veiksmingumu.

5. IŠVADOS

1. Tiriamojoje grupėje - 22,9 proc. apklaustųjų serga alergija, iš jų daugiau nei trečdaliui pasireškia sezoninė alergija. Alergija yra dažnesnė moterų tarpe bei 18-45 m. amžiaus respondentų grupėje. Dažniausiai alergijas tiriamiesiems sukėlė žiedadulkės, maisto produktai ir gyvūnai, du trečdaliai respondentų turėjo alergija sergančiųjų artimųjų tarpe.

2. Alergijos gydymui dažniausiai vartojami geriamieji H₁ receptorių antagonistai (36,3 proc.) ir odos tepalai kartu su geriamaisiais vaistais (10,9 proc.). Trečdalis alergijai gydyti vartojančių vaistus respondentų vaistus pradeda vartoti tik pasireiškus ryškesniems alergijos simptomams. Tiriamosios grupės respondentai nėra linkę keisti alergijai gydyti vartojamų vaistų – dažniausiai vaistai yra keičiami dėl neveiksmingumo arba nepageidaujamo poveikio.

3. Įvertinus tyrime dalyvavusių respondentų žinias apie alergiją, pusė jų žinojo visus galimus alergijos simptomus ir sukėlėjus. Visi tyrimo dalyviai domisi apie alergijas – daugiau kaip pusė konsultuojasi su gydytoju, penktadalis papildomai ieško informacijos patys; vyresni pacientai daugiau linkę konsultuotis su vaistininku.

4. Nors alergija alergologiniais tyrimais yra patvirtinta tik pusei alergija sergančiųjų (tokius tyrimus labiau linkę atlikti vyrai bei 18-45 m. amžiaus respondentai), tačiau beveik visi tiriamieji (92,7 proc.) žinojo kam yra alergiški. Beveik visi sezonine alergija sergantys respondentai kaskart į gydytoją nesikreipia.

5. Tyrimo metu nustatyta, kad pusė alergijai gydyti vartojančių vaistus respondentų nesilaiko gydymo nurodymų, 5,5 proc. pacientų pasireiškė nepageidaujamas poveikis, penktadalis nevartoja vaistinių preparatų alergijos simptomams slopinti.

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Pacientai apie alergiją vaistams, prieš pirkdami juos, turėtų pranešti vaistininkui, o vaistininkas turėtų pasidomėti ar pacientas nėra alergiškas dažniausiai alergijas sukeliančiai vaistinei medžiagai, nes pacientai nėra linkę informuoti apie savo alergijas.

2. Esant dažnai pasikartojantiems alergijos simptomams arba atsiradus naujų simptomų, rekomenduotina atlikti alergijos priežastį patvirtinančius alergologinius tyrimus.

3. Laikytis gydytojo paskirtų vaistų vartojimo nurodymų, nekeisti vaistų dozės ar pačių vaistų nepasikonsultavus su gydytoju ar vaistininku.

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Anandan C., Gupta R., Simpson CR., Fischbacher C., Sheikh A. Epidemiology and disease burden from allergic disease in Scotland: analyses of national databases. Jornal of the royal society of medicine. 2009 Oct 1; 102(10): 431–442.

2. Arbes SJ Jr, Gergen PJ, Elliott L, Zeldin DC. Prevalences of positive skin test responses to 10 common allergens in the US population: results from the third National Health and Nutrition Examination Survey. J Allergy Clin Immunol. 2005 Aug;116(2):377-83.

3. Aun MV, Blanca M, Garro LS, Ribeiro MR, Kalil J, Motta AA, Castells M, Giavina-Bianchi P. Nonsteroidal Anti-Inflammatory Drugs are Major Causes of Drug-Induced Anaphylaxis. J Allergy Clin Immunol Pract. 2014 Jul-Aug;2(4):414-20.

4. Bilkhu P, Wolffsohn JS, Taylor D, Gibson E, Hirani B, Naroo SA. The management of ocular allergy in community pharmacies in the United Kingdom. Int J Clin Pharm. 2013 Apr; 35(2):190-4 5. Bachert C, Maurer M. Combination therapy with azelastine hydrochloride nasal spray and fluticasone propionate nasal spray in the treatment of patients with seasonal allergic rhinitis. Clin Drug Investig. 2010;30(2):109-22.

6. Bachert C, Maurer M. Safety and Efficacy of Desloratadine in Subjects with Seasonal Allergic Rhinitis or Chronic Urticaria. Clin Drug Investig. 2010;30(2):109-22.

7. D'Amato G, Cecchi L, D'Amato M, Liccardi G. Urban air pollution and climate change as environmental risk factors of respiratory allergy: an update. J Investig Allergol Clin Immunol., 2010; 20(2):95-102

8. Diepgen TL, Ofenloch RF, Bruze M, Bertuccio P, Cazzaniga S, Coenraads PJ, Elsner P, Goncalo M, Svensson Å, Naldi L. Prevalence of contact allergy in the general population in different European regions†. Br J Dermatol. 2016 Feb;174(2):319-29

9. Dretzke J, Meadows A, Novielli N, Huissoon A, Fry-Smith A, Meads C. Subcutaneous and sublingual immunotherapy for seasonal allergic rhinitis: A systematic review and indirect comparison. J Allergy Clin Immunol. 2013 May;131(5):1361-6

10. European Federation of Allergy and Airways Diseases Patients. Prieiga per internetą: http://www.efanet.org/get-advice/allergy

11. Esteitie R, deTineo M, Naclerio RM, Baroody FM. Effect of the addition of montelukast to fluticasone propionate for the treatment of perennial allergic rhinitis. Ann Allergy Asthma Immunol. 2010 Aug;105(2):155-61

12. Gupta RS, Springston EE, Warrier MR, Smith B, Kumar R, Pongracic J, Holl JL. The Prevalence, Severity, and Distribution of Childhood Food Allergy in the United States. Pediatrics. 2011 Jul;128(1):e9-17

13. Haahtela T, von Hertzen L, Mäkelä M, Hannuksela M; Allergy Programme Working Group. Finnish Allergy Programme 2008-2018--time to act and change the course. Allergy. 2008 Jun;63(6):634-45.

14. Herr M1, Just J, Nikasinovic L, Foucault C, Le Marec AM, Giordanella JP, Momas I. Risk factors and characteristics of respiratory and allergic phenotypes in early childhood. J Allergy Clin Immunol. 2012 Aug;130(2):389-96.e4.

15. Jacobsen L, Niggemann B, Dreborg S, Ferdousi HA, Halken S, Høst A, Koivikko A, Norberg LA, Valovirta E, Wahn U, Möller C; (The PAT investigator group). Specific immunotherapy has long-term preventive effect of seasonal and perennial asthma: 10-year follow-up on the PAT study. Allergy. 2007 Aug;62(8):943-8.

16. Kuehl B., Abdulnour S., O’Dell M., Kyle T. Understanding the role of the healthcare professional in patient self-management of allergic rhinitis. SAGE Open Med. 2015; 3: 2050312115595822.

17. Kowalski ML, Asero R, Bavbek S, Blanca M, Blanca-Lopez N, Bochenek G, Brockow K, Campo P, Celik G, Cernadas J, Cortellini G, Gomes E, Niżankowska-Mogilnicka E, Romano A, Szczeklik A, Testi S, Torres MJ, Wöhrl S, Makowska J. Classification and practical approach to the diagnosis and management of hypersensitivity to nonsteroidal anti-inflammatory drugs. Allergy. 2013 Oct;68(10):1219-32.

18. Lietuvos statistikos departamento duomenys. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/documents/10180/637156/Gyventoju_sveikatos_tyrimas_GS_01_2014.pdf/e dd2223c-fe4a-45e0-93a0-eae78e8ccb2b?version=1.4

19. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas ,,Dėl su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) 2015–2020 metų profilaktikos programos patvirtinimo‘‘ 2015 m. gegužės 4 d. Nr. V-565

20. Lamb CE, Ratner PH, Johnson CE, Ambegaonkar AJ, Joshi AV, Day D, Sampson N, Eng B. Economic impact of workplace productivity losses due to allergic rhinitis compared with select medical conditions in the United States from an employer perspective. Curr Med Res Opin. 2006 Jun;22(6):1203-10.

21. Liu AH, Jaramillo R, Sicherer SH, Wood RA, Bock SA, Burks AW, Massing M, Cohn RD, Zeldin DC. National prevalence and risk factors for food allergy and relationship to asthma: Results from the National Health and Nutrition Examination Survey 2005-2006. J Allergy Clin Immunol. 2010 Oct; 126(4):798-806.e13.

22. Majkowska-Wojciechowska B, Pełka J, Korzon L, Kozłowska A, Kaczała M, Jarzebska M, Gwardys T, Kowalski ML. Prevalence of allergy, patterns of allergic sensitization and allergy risk factors in rural and urban children. Allergy. 2007 Sep;62(9):1044-50.

23. Marple BF, Fornadley JA, Patel AA, Fineman SM, Fromer L, Krouse JH, Lanier BQ, Penna P; American Academy of Otolaryngic Allergy Working Group on Allergic Rhinitis. Keys to successful management of patients with allergic rhinitis: Focus on patient confidence, compliance, and satisfaction. Otolaryngol Head Neck Surg. 2007 Jun;136 (6 Suppl):S107-24.

24. Nwaru BI, Hickstein L, Panesar SS, Muraro A, Werfel T, Cardona V, Dubois AE, Halken S, Hoffmann-Sommergruber K, Poulsen LK, Roberts G, Van Ree R, Vlieg-Boerstra BJ, Sheikh A; EAACI Food Allergy and Anaphylaxis Guidelines Group. The epidemiology of food allergy in Europe: a systematic review and meta-analysis. Allergy. 2014 Jan;69(1):62-75

25. Papadopoulos NG, Agache I, Bavbek S, Bilo BM, Braido F, Cardona V, Custovic A, Demonchy J, Demoly P, Eigenmann P and etc. Research needs in allergy: an EAACI position paper, in collaboration with EFA. Clin Transl Allergy. 2012 Nov 2;2(1):21

26. Peden D., Reed C. E. Environmental and occupational allergies. Allergy clin immunol., 2010 Feb; 125(2) p.150-160

27. Pyrhönen K, Hiltunen L, Kaila M, Näyhä S, Läärä E. Heredity of food allergies in an unselected child population: an epidemiological survey from Finland. Pediatr Allergy Immunol. 2011 Feb;22 (1 Pt 2):e124-32

28. Renaudin JM, Beaudouin E, Ponvert C, Demoly P, Moneret-Vautrin DA. Severe drug-induced anaphylaxis: analysis of 333 cases recorded by the Allergy Vigilance Network from 2002 to 2010. Allergy. 2013 Jul; 68(7):929-37.

29. Smith L.,Brown L., Saini B., Seeto C. Strategies for the management of intermittent allergic rhinitis: an Australian study. Health Expect. 2014 Apr; 17(2): 154–163.

30. Schwarze J. Grundlagen der Statistik 2. 5th edition; Herne/Berlin: Neue Wirtschaftsbriefe, 1993.

31. Valovirta E, Myrseth SE, Palkonen S. The voice of the patients: allergic rhinitis is not a trivial disease. Curr Opin Allergy Clin Immunol. 2008 Feb;8(1):1-9

32. Walker S, Khan-Wasti S, Fletcher M, Cullinan P, Harris J, Sheikh A. Seasonal allergic rhinitis is associated with a detrimental effect on examination performance in United Kingdom teenagers: case-control study. J Allergy Clin Immunol. 2007 Aug;120(2):381-7.

33. World Allergy Organization Guidelines for Prevention of Allergy and Allergic Asthma. Prieiga per internetą: http://www.worldallergy.org

34. World Health Organization. Prieiga per internetą:

http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs307/en/ 35. Žurnalas “Farmacija ir laikas” 2015 m. Nr. 4, p. 30-31.

PRIEDAI

1 PRIEDAS.

Alergijos išsivystymo priežasčių ir problemų nustatymo

ANKETA

 Dirbu administracinį darbą  Užsiimu žemės ūkio veikla  Dirbu statybos pramonėje

 Dirbu su cheminėmis medžiagomis

 Kita... 5. Ką žinote apie alergiją?

 Tai neįprasta reakcija į aplinkoje esančias medžiagas

 Alergiją gali sukelti įvairūs alergenai: žiedadulkės, gyvūnai, vabzdžių įkandimai, maisto produktai, vaistai, cheminės medžiagos

 Alergija atsiranda, kai sutrinka žmogaus imuninė sistema  Alergija gali būti paveldima

 Gali būti lėto ir greito tipo alerginės reakcijos

6. Kokius alergijos simptomus žinote?

Paraudimą Užgultą nosį

Patinimą (veido, kaklo, akių vokų, lupų, liežuvio)

Slogą

Niežulį Čiaudulį

Išbėrimus Akių ašarojimą

Odos dirginimą Akių paraudimą