LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Edita Labutienė
SOCIALINIŲ – EKONOMINIŲ IR KITŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ
SĄSAJOS SU
SAVAIMINIU PERSILEIDIMU
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Vadovė:
Dr. Rita Raškevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Tvirtinu: VF fakulteto dekanė
Prof. R. Kalėdienė 2012 m…….mėn…….d.
SOCIALINIŲ – EKONOMINIŲ IR KITŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ
SĄSAJOS SU
SAVAIMINIU PERSILEIDU
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Vadovė: Dr. Rita Raškevičienė 2012….mėn….d. Atliko: Recenzentas VSF studentė E. Labutienė ... 2012....mėn...d. 2012.... mėn....d. KAUNAS, 2012
TURINYS
1. ĮVADAS...9
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...11
3. LITERATŪROS APŽVALGA.
...12
3.1. Biologinių veiksnų sąsajos su savaiminiu persileidimu
3.1.1. Tėvų amžius ir savaiminis persileidimas...123.1.2. Genetiniai faktoriai...13
3.2. Darbo sąlygos ir savaiminis persileidimas...14
3.3. Teisės aktai reglamentuojantys nėščiosios darbą...17
3.4. Gyvensenos įtaka savaiminiam persileidimui
3.4.1. Fizinis aktyvumas nėštumo metu...183.4.2. Mityba nėštumo metu...19
3.4.3. Lytinis gyvenimas nėštumo metu...20
3.4.4. Alkoholio vartojimas...20
3.4.5. Kavos vartojimas...21
3.4.6. Rūkymas ...23
3.4.7. Narkotikų vartojimas...24
3.5. Psichosocialinių veiksnių sąsajos su savaiminiu persileidimu
3.5.1. Šeimyninė padėtis...253.5.2. Socialinė – ekonominė padėtis...25
3.5.3. Stresas...26
3.6. Gyvenamosios aplinkos įtaka savaiminiam persileidimui... .28
4. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 4.1. Tiriamųjų kontingentas ir charakteristika...29
4.2. Tyrimo metodai...29
4.3. Statistinė analizė...31
5. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 5.1. Bendra kontingento charakteristika...32
5.2. Genetinių veiksnių sąsajos su savaiminiu persileidimu...33
5.4. Moterų darbo sąlygų analizė...43
5.5. Psichosocialinių veiksnių sąsajos su savaiminiu persileidimu...48
5.6. Gyvenamosios aplinkos veiksnių poveikis savaiminiam persileidimui...53
6. IŠVADOS...57
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...59
8. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS...60
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata ( Sveikatos ekologija)
Socialinių – ekonominių ir kitų rizikos veiksnių sąsajos su savaiminiu persileidimu Edita Labutienė
Mokslinė vadovė dr. Rita Raškevičienė
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. - Kaunas, 2012. - 74 p.
Darbo tikslas. Ištirti socialinių – ekonominių ir kitų rizikos veiksnių sąsajas su savaiminio persileidimo pavojumi.
Darbo uždaviniai. 1. Išsiaiškinti biologinių veiksnių sąsajas su savaiminiu persileidimu. 2. Įvertinti gyvensenos sąsajas su savaiminiu persileidimu. 3. Nustatyti darbo sąlygų sąsajas su savaiminio persileidimo rizika. 4. Nustatyti psichosocialinių veiksnių sąsajas su savaiminiu persileidimu. 5. Išsiaiškinti gyvenamosios aplinkos sąsajas su savaiminio persileidimo pavojumi.
Metodika. Atliktas atvejo – kontrolės tyrimas, anoniminė anketinė apklausa. Apklaustos 79 moterys, kurioms įvyko savaiminis persileidimas ir 158 moterys, kurios pagimdė išnešiotus naujagimius tuo pačiu laiku ir toje pačioje medicinos įstaigoje.
Rezultatai. Nėščiųjų amžius turėjo reikšmės: jaunesnės nei 20 metų moterys beveik 3 kartus dažniau patyrė savaiminį persileidimą. Motinos patirtas persileidimas savaiminio persileidimo riziką didino 2,6 karto (ŠS = 2,6; PI 95% [1,21 – 5,56]; p = 0,038). Kontrolinės grupės moterys buvo fiziškai aktyvesnės. Lytinius santykius 2 – 3 k/ sav. dažniau turėjo savaiminį persileidimą patyrusios moterys. Moterų mitybos įpročiai nėštumo metu grupėse neišsiskyrė. Alkoholio vartojimas nėštumo baigčiai reikšmingos
įtakos neturėjo. Rūkančioms moterims buvo 4,24 kartus didesnė savaiminio persileidimo rizika nei nerūkančioms (ŠS = 4,24; PI 95% [1,601 – 11,23]; p = 0,001). Kavą kasdien vartojančioms moterims savaiminio persileidimo rizika buvo 3,86 kartus didesnė lyginant su tomis, kurios kavos visai nevartojo (ŠS = 3,86; PI 95% [1,054 – 14,166]; p = 0,0001). 2 – 3 kavos puodeliai per dieną 3,73 kartus padidino riziką savaiminiam persileidimui lyginant su 1 puodeliu kavos (ŠS = 3,73; PI 95% [ 2,08 – 6,72]; p = 0,0001).
Moterų, patyrusių savaiminį persileidimą grupėje, daugiau buvo darbininkių ir studenčių/moksleivių, jos dažniau dirbo pamaininį darbą, darbą triukšmingoje aplinkoje. Dulkėtoje aplinkoje dažniau dirbo laiku gimdžiusios moterys. Netekėjusios moterys
dažniau patyrė savaiminį persileidimą lyginant su moterimis, gyvenusiomis neregistruotoje santuokoje. Moterims, patiriančioms stresą, net 6,72 kartus dažniau įvyko savaiminis persileidimas lyginant su moterimis, nepatiriančiomis streso (ŠS = 6,72; PI 95% [2,516 -17,958]; p = 0,0001).
Išvados. Moters amžius savaiminiam persileidimui įtakos neturėjo. Motinos patirtas persileidimas persileidimo riziką didino. Gyvenamojo būsto sąlygos, gyvenamoji vieta, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir jo kiekis bei mitybos įpročiai nebuvo susiję su savaiminio persileidimo rizika.
Nėščiųjų darbo pobūdis, pamaininis darbas turėjo įtakos savaiminiam persileidimui. Darbas triukšme bei dulkėtoje aplinkoje poveikio savaiminiam persileidimui nedarė. Nestabili šeimyninė padėtis, lytiniai santykiai buvo susiję su savaiminiu persileidimu. Dažnas kavos gėrimas bei rūkymas, stresas reikšmingai didino savaiminio persileidimo tikimybę.
Raktažodžiai. Savaiminis persileidimas, socialiniai – ekonominiai rizikos veiksniai, nėščiosios moterys.
SUMMARY
Public Health (Health Ecology)
Interrelationships between Socioeconomic and Other Risk Factors and Spontaneous Abortion
Edita Labutienė
Scientific Supervisor Dr. Rita Raškevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. - Kaunas, 2012. – P.74.
The Objective of the Master’s Thesis. To investigate the relationships between socioeconomic and other risk factors and the threat of spontaneous abortion.
The Main Tasks of the Thesis. 1. To ascertain interrelationships between biological factors and spontaneous abortion. 2. To assess interrelationships between the lifestyle factors and spontaneous abortion. 3. To establish interrelationships between working conditions and the risk of spontaneous abortion. 4. To determine interrelationships between psychosocial factors and spontaneous abortion. 5. To ascertain interrelationships between the living environment and the threat of spontaneous abortion.
Methods. A case-control study and an anonymous questionnaire survey, which involved 79 women who underwent spontaneous abortion and 158 women who delivered full-term infants at the same medical institution simultaneously.
Results. Spontaneous abortion was 3 times more common in women under 20. The miscarriage experienced by the mother increased the risk of spontaneous abortion by 2.6 times (OR = 2.6; 95% CI [1.21 – 5.56]; p = 0.038). Women who underwent spontaneous abortion had sexual intercourse on a more frequent basis (2 – 3 times a week). There were no differences in nutritional habits and alcohol consumption among women during the gestation period. The risk of spontaneous abortion was 4.24 times greater for women smokers than those who did not smoke (OR = 4.24; 95% CI [1.601 – 11.23]; p = 0.001). In the case of women who consumed coffee on a daily basis the risk of spontaneous abortion was 3.86 times higher than in the case of women who did not drink it at all (OR = 3.86; 95% CI [1.054 – 14.166]; p = 0.0001). 2 – 3 cups of coffee a day increased the risk of spontaneous abortion by 3.73 times compared to 1 cup of coffee (OR = 3.73; 95% CI [ 2.08 – 6.72]; p = 0.0001).
Workers and students/school students, women working shifts or exposed to a noisy work environment prevailed in the case group. Women who gave birth on the due date were more often exposed to a dusty work environment. Spontaneous abortion was more common in unmarried women than in women who entered unregistered marriages. The risk of spontaneous abortion was 6.72 times higher for women who experience stress (OR = 6.72; 95% CI [2.516 -17.958]; p = 0.0001).
Conclusions. The women’s age, frequent coffee consumption, smoking and stress were significant risk factors for spontaneous abortion. The miscarriage experienced by the mother increased the risk of miscarriage. There was the interrelationship between unstable family and sexual intercourse and spontaneous abortion. Home environment, place of residence, physical activity, alcohol consumption and its amount, and nutritional habits were not linked to the risk of spontaneous abortion.
Key words. Spontaneous abortion, socio - economic risk factors, pregnant women.
PADĖKA
Sėkmingas darbo rašymas priklauso ne nuo vieno žmogaus. Noriu padėkoti savo darbo vadovei dr. Ritai Raškevičienei už patarimus, kantrybę bei paramą rašant magistrinį darbą.
SANTRUMPŲ IR TERMINŲ ŽODYNAS
AKS – arterinis kraujo spaudimas
PSO – Pasaulinio Sveikatos Organizacija JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos Proc. – procentai
SAV – standartinis alkoholio vienetas ES – Europos Sąjunga
PSPĮ – Pirminės sveikatos priežiūros įstaiga Mean – vidurkis PI – pasiliautinas intervalas Pav. – paveikslas Lent. – lentelės ŠS – šansų santykis ml – mililitrai χ² - Chi-kvadrato kriterijus
Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti (95). Pagrindinės maisto medžiagos yra baltymai, angliavandeniai bei riebalai, kurie, norint užtikrinti gerą sveikatą, turi būti vartojami tam tikromis proporcijomis.
Mutageninis poveikis – (mutagenic effect, mutagenicity) poveikis, pasireiškiantis genetinės individo programos pakeitimu. (94).
Terogeninis poveikis – (teratogenic effect) poveikis, sukeliantis genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus (galimi apsigimimai) (94).
Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti (95). Pagrindinės maisto medžiagos yra baltymai, angliavandeniai bei riebalai, kurie, norint užtikrinti gerą sveikatą, turi būti vartojami tam tikromis proporcijomis.
1. ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja motinos ir vaiko sveikatos apsaugą laikyti prioritetine sritimi, nes moters sveikata iki pastojimo, nėštumo metu bei nėščiosios elgesys ir priežiūra šiuo laikotarpiu įtakoja nėštumo ir gimdymo baigtį
(21).
Savaiminis persileidimas – viena akualiausių akušerijos problemų. Kaip rodo statistiniai duomenys gimstamumas Lietuvoje mažėja. Kūdikio atėjimas į šį pasaulį tampa vis sudėtingesnis. Normalaus nėštumo metu neturėtų kilti jokių patologinių pokyčių motinos ir vaisiaus organizme. Tačiau kartais nėščiosioms atsiranda tik joms būdingų nemalonių simptomų, kurie baigiasi savaiminiu persileidimu. Jų priežasčių daug, jos
įvairios, tačiau persileidimų priežastys dažniausiai lieka neišaiškintos.
Savaiminis persileidimas – pati nepalankiausia nėštumo baigtis. Įvairių tyrėjų duomenimis, savaiminiu persileidimu baigiasi 11 - 20 proc. nėštumų (30).
Šis darbas skiriamas bent iš dalies išsiaiškinti socialinių – demografinių ir kitų rizikos veiksnių sąsajas su savaiminio persileidimo pavojumi.
Savaiminis persileidimas, arba abortas – tai nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės, kai vaisius gimsta negyvybingas, mažesnis kaip 25 cm ir sveria mažiau kaip 500 g. (3). Savaiminis persileidimas įvyksta per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju ( jų būna iki 75proc. ), o po 12 savaičių – vėlyvuoju (45). Savaiminis nėštumo nutrūkimas – tai toks nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta prieš moters norą.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis savaiminių persileidimų 2008 m. įvyko – 23,9 proc., o 2009 m. - 24,2 proc. 2010 m.26,3 proc. (46).
JAV kai kurių studijų autoriai teigia, kad 4 proc. ištekėjusių moterų patiria savaiminį persileidimą, o 1 proc. – patiria tris ir daugiau savaiminių persileidimų (1). Nutrūkusių nėštumų dažnis vis mažėja augant nėštumui. Dauguma savaiminių persileidimų po aštuntos nėštumo savaitės įvyksta per du kitus nėštumo mėnesius.
Darbo aktualumas ir naujumas. Dažniausia nėštumo komplikacija yra savaiminis persileidimas, kuriuo apytikriai baigiasi 1 iš 9 nėštumų (33). Statistikos duomenimis maždaug 11-20 proc. (57) visų nėštumų baigiasi persileidimais. Maždaug 50 proc. atvejų priežastys yra paaiškinamos. Persileidimą skatina įvairūs genetiniai, endokrinologiniai, autoimuniniai veiksniai žalingi aplinkos veiksniai. Tačiau kitų 50 proc.
atvejų savaiminio persileidimo priežastys išlieka neišaiškintos. Pastebėta, kad neretai savaiminį nėštumo nutrūkimą lemia keletas veiksnių vienu metu. Mokslininkai ir praktikai prieštaringai vertina žalingų įpročių, gyvenimo bei darbo sąlygų, gyvensenos įtaką savaiminiam persileidimui. Todėl gauti rezultatai turėtų bent išdalies patvirtinti arba paneigti žalingų įpročių įtaką savaiminiam persileidimui.
Lietuvoje iki šiol atliktas vos vienas tyrimas aiškinantis žalingų įpročių reikšmę savaiminio persileidimo etiologijoje.
Numatomi rezultatai: Didžiąją dalį persileidimų lemia tam tikros epidemiologinės bei medicininės priežastys. Dabartinė nestabili ekonominė padėtis, turi
įtakos moterų sveikatai. Nėščia moteris patiria daugiau streso dėl darbo, neaiškios rytdienos, materialinių nepriteklių ir smurto. Todėl labai svarbu mūsų visuomenei atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, kurie įtakoja savaiminį persileidimą.
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Ištirti socialinių – ekonominių ir kitų rizikos veiksnių sąsajas su savaiminio persileidimo pavojumi.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti biologinių veiksnių sąsajas su savaiminiu persileidimu. 2. Įvertinti gyvensenos sąsajas su savaiminiu persileidimu.
3. Nustatyti darbo sąlygų sąsajas su savaiminio persileidimo rizika. 4. Nustatyti psichosocialinių veiksnių sąsajas su savaiminiu persileidimu.
5. Išsiaiškinti gyvenamosios aplinkos veiksnių sąsajas su savaiminiu persileidimo pavojumi.
3. LITERATŪROS APŽVALGA
3.1. Biologinių veiksnų sąsajos su savaiminiu persileidimu
Savaiminiam persileidimui įtakos turi tam tikros epidemiologinės ir medicininės priežastys. Tačiau galima išskirti ir tarpinius veiksnius, kuriuos sunku įvertinti objetyviai ir kurie tarpusavyje yra susiję. Tai psichologiniai, biologiniai veiksniai, moters gyvensena, darbo sąlygos ir žalingi įpročiai. Gyvename nestabiliomis ekonominėmis sąlygomis, kurios labai veikia moteris. Jos daugiau patiria stresų dėl nedarbo, smurto šeimoje, neaiškios rydienos ir materialinių nepriteklių. Todėl svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos rizikos veiksnius bei į nėščią moterį pasižiūrėti kitomis akimis ir įvertinti jos padėtį.
3.1.1. Tėvų amžius ir savaiminis persileidimas
Moters amžius yra svarbus svarstant tikimybę pastoti. Andersenas AM Nybo, J.Wohefahrt ir kt. autoriai iš Danijos tyrė gimdyvių amžiaus įtaką savaiminaim persileidimui. Duomenys buvo paimti iš Danijos sveikatos registro centro. Tyrimas parodė, kad 13,5 proc. nėštumų baigiasi savaiminiu persileidimu, o moterims, kurioms 42 metai, savaiminiu persileidimu baigiasi net 54,5 proc. nėštumų. Tuo tarpu 22 metų amžiaus moterims savaiminiu persileidimu baigiasi 8,7 proc. nėštumų, o 48 metų ir vyresnių moterų nėštumas nutrūksta net 84,1 proc. (63).
Autorius K.Kleinhaus tirdamas atvejo kontrolės tyrimo metodu nustatė, kad 35 – 39 metų ir vyresnio amžiaus moterims beveik tris kartus daugiau įvyko savaiminių persileidimų, palygintant su moterimis, kurių amžius 25 metai ar jaunesnės (26).
Vyresnio amžiaus nėščiosios, nepriklausomai nuo reprodukcinės anamnezės, persileidžia dažniau. Vyresnei nei 40 metų nėščiajai klinikinio persileidimo rizika siekia 45 proc., ji du kartus didesnė nei dvidešimtmečių. Iki 35 m. moteriai klinikinio persileidimo rizika yra 9–12 proc. (38).
Kaip teigia R. Slama ir kt. tiek moters, tiek vyro amžius, turi įtakos savaiminiam persileidimui. Mokslų daktaras, profesorius E.E Puscheck teigia, kad savaiminių persileidimų daugėja su moters amžiumi: jaunesnės nei 35 metų persileidimą patiria apie
15 proc., 35 – 39 metų – 20- 25 proc.,40 – 42 metų – 35 proc., o vyresnės nei 42 metų – 50 proc. (64).
Prancūzijoje, Elise de La Rochebrohard ir Patrikas Thonneau iš Nacionalinio Demografinių studijų instituto, atliko retrospektyvinę populiacinį tyrimą 25 - 45 m. amžiaus moterų Danijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Tyrimas parodė, kad savaiminio persileidimo rizika didėja su amžiumi, ypač jei moteris buvo 35 m., o vyro amžius buvo 40 metų (22).
Amžius ir stresas didina persileidimo riziką, rašoma žurnale „British Journal of Obstetrics and Gynaecology”. Britanijoje atlikto tyrimo metu patvirtinta, kad savaiminio persileidimo išsivystymo vienas pagrindinių veiksnių yra vyresnis moters amžius, tačiau nepakako duomenų patvirtinti jau nusistovėjusią visuomenėje nuomonę, kad kofeinas ar darbas nėštumo metu bei rūkymas didina persileidimo riziką (65).
JAV ir kitose šalyse paskutiniu metu smarkiai išaugo skaičius vyresnių moterų, gimdančių pirmą kartą (44). Dvidešimt procentų moterų savo pirmojo vaiko bando susilaukti po 35 metų amžiaus (47). Pirmiausia moteris siekia karjeros, finansinio stabilumo, ieško tinkamo partnerio. Vidutiniškai 40 proc. ir daugiau nėštumų baigiasi savaiminiu persileidimu, jeigu moteris yra vyresnė negu 39 metų amžiaus (47).
Kolumbijos universiteto visuomenės sveikatos ir Niujorko psichiatrijos instituto mokslininkai nustatė, kad vyro amžius taip pat turi įtakos savaiminiam persileidimui (48). Moterų, kurių amžius didesnis negu 35 m. ir kurių partneriai vyresni kaip 35 m., beveik tris kartus dažniau patiria savaiminį persileidimą, negu jaunesnės nei 25 m. amžiaus moterys.
Pasak JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) mokslininkų, moters amžius yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių sveikoms moterims patirti persileidimą (49). Moterys virš 35 metų amžiaus, priklauso didesnei rizikos grupei, nei jaunesnės moterys. Tėvo amžius gali didinti savaiminio persileidimo, tikimybę nors apie tai mažai yra žinoma (49).
3.1.2. Genetiniai faktoriai
Nemažai autorių teigia, kad savaiminiam persileidimui įtakos turi genetiniai veiksniai (69). Regan L., Brande PR., Thrembath P., savo straipsnyje apie savaiminį persileidimą teigia, kad praeityje buvo persileidimai svarbus rizikos faktorius savaiminiam persileidimui ateityje. Atlikta studija parodė, kad nėštumo nutrukimo rizika po pirmo persileidimo padidėja 20 proc., po antro – 28 proc., o po trečio savaiminio persileidimo net
– 43 proc. Palyginimui, persileidimas įvyko 5 proc. moterų, kurių pirmasis nėštumas baigėsi sėkmingai (68).
Buvęs savaiminis persileidimas yra vienas svarbiausių persileidimo riziką didinančių veiksnių. Anksčiau persileidimų nepatyrusiai nėščiajai rizika persileisti yra 4–5 proc., patyrusiai vieną persileidimą – 19 proc., du persileidimus – 24 proc., tris persileidimus – 30 proc., keturis persileidimus – 40 proc. (38,43).
Kai kurių autorių (25) nuomone, jei sesuo turėjo savaiminį persileidimą, tai ir nemaža tikimybė ir tiriamajai patirti savaiminį persileidimą.
Persileidimo rizika padidėja iki 28 proc. toms moterims, kurios praeityje turėjo savaiminį persileidimą ir 20 proc. - toms moterims, kurios niekada neturėjo savaiminio persileidimo (61).
Kaip teigia Klaipėdos ligoninės Akušerijos ir ginekologijos departamento Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas Vytautas Rauba, tyrimai rodo, kad 3 kartus įvykus persileidimui, ketvirtą kartą išnešioti kūdikį tikimybė gana nemaža – apie 60 procentų (62).
3.2. Darbo sąlygos ir savaiminis persileidimas
Darbo pobūdžio ir darbo sąlygų įtaka savaiminiam persileidimui vertinama labai įvairiai: vieni mano, kad dirbančios moterys dažnai būna sveikos ir savaiminiai persileidimai įvyksta rečiau, kiti mano darbo sąlygos, jo pobūdis turi neatsiejamą ryšį su savaiminiu persileidimu. Dauguma moterų dirba nėštumo metu, todėl profesinės rizikos veiksniai neigiamai veikia nėštumą. Tokią riziką turi moterys dirbančios sunkiojoje pramonėje, dirbančios fiziškai įtemptą darbą, susijusį su sunkiu daiktų kilnojimu, nereikalaujančio mąstymo, monotonišką, darbą priverstinėje padėtyje.
Iki šiol mažai dėmesio yra skiriama darbo sąlygų gerinimui nėštumo metu. Kaip teigia darbo medicinos prof. J Nofera yra du pagrindiniai potencialūs pavojai, dirbant šiltnamiuose: tai fizinis darbas arba sąlytis su pesticidais. Tyrime dalyvavo 460 moterų, dirbančių šiltnamiuose, kuriuose auginamos daržovės ir gėlės. Tyrimas parodė, kad nėra didelės rizikos, kurią galima būtų susieti su fiziniu darbu ir pesticidų poveikiu savaiminiam persileidimui. Tai nulemia, kad pačios moterys pasirenka atitinkamą darbą nėštumo metu (65).
G. Axelssan, G. Ahlborų ir kt. iš Švedijos Geterborgo universiteto tirė 3985 moteris, kurios priklausė Švedų akušerijos sąjungai darbo sąlygas, darbo kiekį, vietą, darbo
grafikus, darbo metu naudotus anestetikus. Atliktas tyrimas logistinės regresijos modeliu ir gauti rezultati: naktinis darbas ir didelis darbo krūvis turi įtakos spontaniniam persileidimui (16).
Whelan A.E. ir kt. (67) ištyrė 786 JAV slaugytojas, kurioms įvyko savaiminis persileidimas. Gauti rezultatai rodo, kad tos slaugytojoms kurios dirbo slenkančiu grafiku ir naktinėse pamainose rizika nebuvo padidėjusi. Tačiau, toms moterims, kurios dirbo daugiau negu 40 valandų per savaitę, net ir tada, kai darbo grafikas buvo pakoreguotas, buvo padidėjusi rizika savaiminio persileidimo.
Esthes M. John, David A. ir kiti (16) teigia, kad darbas kosmetologijos srityje (kirpėjos, stilistai, kosmetologai) kasdien dirbančios su kosmetikos gaminiais, kurie reguliariai veikia per kvėpavimo takus, odą, pvz., dažai, tirpikliai, taip pat stovimas darbas buvo susiję su padidėjusių savaiminio persileidimo rizika.
Pamaininis darbas yra susijęs su daugeliu sveikatos sutrikimų. Infante – Rivard C. ir kt. autoriai iš Morealio miesto Kanadoje, palygino darbo grafikus 993 moterų. Tyrimas parodė, kad 331 moteris patyrė savaiminį persileidimą. Autoriai teigia, kad net keturis kartus rizika savaiminiam persileidimui didesnė toms moterims, kurios dirbo ilgą laiką tik vakarinėje pamainoje, lyginant su moterimis, kurios dirbo tik dieninėje pamainoje ir dvigubai didesnė tikimybė toms moterims, kurių pagrindinis darbas buvo naktimis (23). Švedijoje atliktas tyrimas taip pat patvirtino, kad stovimas darbas, naktinis darbas ir didelis darbo krūvis turi įtakos savaiminiam persileidimui (60).
McDonald AD ir kt. teigia, kad moterys, kurių darbas susijęs su sunkių daiktų kilnojimu, t.p. darbas kuris reikalauja fiziškai didelių pastangų, ilgos darbo valandos, triukšmo poveikis, sąlytis su šalčiu, žymiai padidina savaiminio persileidimo riziką (14).
Doyle P., Romo E. ir kt. ištyrė 7305 moteris, nuo 16 m. iki 45 m., kurios tuo metu kai vyko tyrimas dirbo sauso valymo ir skalbimo padaliniuose Jungtinėje Karalystėje. Tyrimas parodė, kad moterys, kurios dirbo cheminio valymo parduotuvėse (sauso cheminio valymo padaliniuose) operatorėmis nėštumo metu arba tris mėnesius prieš nėštumą, savaiminis persileidimas įvyko maždaug pusei ten dirbusių moterų (15).
JAV atlikta studija parodė, kad dviems milijonams moterų slaugytojų, gresia savaiminis persileidimas, dėl cheminių medžiagų naudojimo darbe. Slaugytojos, kurios reguliariai susiduria su chemoterapiniais vaistais ar cheminėmis medžiagomis, skirtoms sterilizavimui buvo du kartus didesnė tikimybė patirti savaiminį persileidimą, negu toms slaugytojoms, kurios mažiau susiduria su šiomis medžiagomis. Tyrime dalyvavo 7500
Akušerijos ir ginekologijos žurnale. Rezultatai parodė, kad vienai iš dešimties slaugytojų
įvyko savaiminis persileidimas iki 20 savaičių. Dvi iš dešimties slaugytojų, kurios dirbo su
įvairiomis cheminėmis medžiagomis, rentgeno, anestezijos aparatais, vaistais nuo vėžio ir dezinfekavimo medžiagomis, prarado kūdikį (81).
Sąlytis su tirpikliais ir toliau išlieka svarbus rizikos faktorius reprodukcinio amžiaus moterims, nes naujos technologijos naudoja daug cheminės produkcijos.
Italijoje Agnesi R. ir kt. atliko atvejo – kontrolės tyrimą dėl organinių tirpiklių poveikio savaiminiam persileidimui. Tyrime dalyvavo moterys dirbančios batų pramonėje su organiniu tirpikliu – alifatiniu angliavandeniliu ir moterys nedirbančios batų pramonėje – medicinos slaugytojos. Rezultatai patvirtino hipotezę, kad savaiminį persileidimą gali įtakoti organinis alifatinių angliavandenilių tirpiklis, moterims dirbančioms batų gamyboje (8).
Vienas suomių tyrimas parodė, kad tokie tirpikliai kaip toluenas, aromatiniai ir alifatiniai angliavandeniliai ir ypač trichloretilenas ir tetrachloretilenas, reikšmingai padidina savaiminio persileidimo riziką. Tetrachloretilenas yra naudojamas sausam valymui. Tokiems rezultatams pritarė Skandinavijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai (41,34,15).
Kinijoje, atliktas tyrimas nustatė, kad moterys dirbančios naftos chemijos pramonėje, susiduria su benzenu, benzinu ir vadenilio sulfidais, kurie turi įtakos savaiminiam persileidimui (12).
Keli tyrimai parodė, kad savaiminių persileidimų padidėjo tarp moterų, kurios dirbo puslaidininkių pramonėje su glikolio eteriu (19). Epidemiologiniai tyrimai parodė priešvėžinių preparatų toksiškumo įtaką savaiminiam persileidimui, slaugytojų ir moterų dirbančių farmacijos kompanijoje (37).
Rowland AS. ir kt. autoriai teigia, kad sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančios moterys susiduria su daugeliu kenksmingų cheminių medžiagų, kaip anestezinėmis dujomis, dezinfektantais, narkotinėmis medžiagomis, kurios turi įtakos savaiminiam persileidimui (37). Kiti autoriai atliko tyrimą, kuris parodė, kad praktiškai visos anestetinės dujos – azoto suboksidas, cyclopropanas, metoksifluranas, halotanas, eteris padidina persileidimo riziką (20).
Kaip teigia K.Danilsson, 2006 m. tyrimų analizė parodė, kad cheminiai veiksniai gali padidintini savaiminio persileidimo riziką. Jis išskyrė šiuos cheminius veiksnius ir šias profesijas:
• organiniai tirpikliai, tetrachloretilenas (laboratorijų, pramonės, sauso valymo darbuotojai),
• anestetinės dujos (medicinos darbuotojai),
• antinavikiniai vaistai (onkologinio skyriaus slaugytojos),
• etileno oksidas (stomatologų padėjėjai) (86).
3.3. Teisės aktai reglamentuojantys nėščiosios darbą
Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja darbdavį saugoti ir ginti nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris, sudaryti joms saugias darbo sąlygas.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 155 straipsnio 4 dalyje (93) numatyta, kad nėščiosios moterys budėti gali būti skiriamos tik jų sutikimu.
2003-03-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 340 patvirtintas nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašas, pavojingų veiksnių sąrašas, kurio įpareigoja darbdavį, vadovaujantis šiuo sąrašu, nustatyti galimą poveikį nėščiosios saugai ir sveikatai, kad apsaugotų ją nuo pavojaus (93).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 278 straipsnis reglamentuoja tvarką, kurios darbdavys privalo laikytis. Esant nepalankioms darbo sąlygoms ir nesant galimybei juos pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Perkeltai į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje
įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėščiajai mokamas ne mažesnis už iki perkėlimo į kitą darbą ar darbo vietą, gautąjį vidutinis darbo užmokestis. Nesant galimybės nėščiąją perkelti į kitą darbą ar darbo vietą, taip pat nėščiajai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Pasitikrinti sveikatą, nėščioji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką jai paliekamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu. Draudžiama nėščiosioms skirti viršvalandinius darbus be jų sutikimo. Taip pat nėščiosios gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Nesant galimybei perkelti darbuotojos į dieninį darbą, joms turi būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, kol
vaikui sueis vieneri metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (93).
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 straipsnis. Šis straipsnis teigia, kad turi būti užtikrinama motinystės apsaugą ir sudarytos saugios, ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti dirbti visą ar ne visą darbo laiką. Taip pat nėščiosioms draudžiama skirti darbus, kurie gali daryti neigiamą poveikį tiek moters, tiek kūdikio sveikatai. Pastarojo įstatymo 46 straipsnis numato, kad darbdavys, kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka (93).
3.4. Gyvensenos įtaka savaiminiam persileidimui
3.4.1. Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Fizinis aktyvumas – tai skeleto raumenų sukelti judesiai, kurie ženkliai padidina energijos išeikvojimą. Fizinis aktyvumas pasireiškia darbe, buityje, namų ruošoje, aktyviai poilsiaujant, sportuojant ir kitoje veikloje susijusioje su energijos išeikvojimu. Tinkamas fizinis aktyvumas – vienas iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, stiprinančių fizinį pajėgumą, sveikatą ir gyvenimo kokybę (2).
Nėštumas yra labai atsakingas laikotarpis besilaukiančiai moteriai. Kaip ji elgsis nėštumo periodu, koks bus jos fizinis aktyvumas, tokia bus ir kūdikėlio sveikata. Šiais laikais besilaukianti moteris gali pasirinkti įvairias fizinio aktyvumo formas, priklausomai nuo jos pomėgio bei sveikatos galimybių. Moteris gali pasirinkti ne tik fizinių pratimų kompleksą, bet ir mankštos pratimus vandenyje, kvėpavimo pratimus, jogą.
Sternfeld B. iš Kalifornijos mano, kad per didelis fizinis aktyvumas gali sukelti prieštaringus fiziologinius poreikius, kurie neigiamai galėtų paveikti nėštumo rezultatus. Tačiau jeigu moteris nėštumo metu gerai maitinasi yra sveika, nėštumo eiga yra gera, mankšta nėštumo metu yra saugi ir be jokių apribojimų (80).
Danijos visuomenės sveikatos instituto mokslininkai teigia, kad mankštinantis vieną valandą per savaitę galima sumažinti nėštumo komplikacijų dažnį. Taip pat tyrimas parodė, kad nėštumo metu reguliariai atliekami fiziniai pratimai mažina gestacinio diabeto ir preeklampsijos riziką. Tačiau sunkūs pratimai ir ypač intensyvūs, kaip bėgiojimas, tenisas 3,7 kartus padidino savaiminio persileidimo riziką (82).
Australijos ir Naujosios Zelandijos leidinyje „Akušerija ir ginekologija“, mokslininkai apklausė 148 nėščias moteris dėl fizinio aktyvumo kiekviename nėštumo trimestre. Tyrimo metu nustatyta, kad nėra reikšmingo skirtumo tarp fizinio krūvio ir jo trukmės, kurio poveikis turėtų reikšmės savaiminiam persileidimui ar priešlaikiniam gimdymui (10).
3.4.2. Mityba nėštumo metu
Kasdieninė mityba yra gyvybinė veikla, be kurios žmogus negali egzistuoti. Ji prasideda moters gimdoje, kai per virkštelę iš motinos vaisius gauna visas vystytis ir augti reikalingas maistines medžiagas. Todėl labai svarbu, kad nėščioji valgytų šviežią, įvairų, neužterštą, geros kokybės, prisotintą vitaminų ir mineralinių medžiagų maistą. Sveika nėščiosios mityba lemia sveiko kūdikio gimimą, tolimesnį vaiko vystymąsį ir netgi suaugusio žmogaus sveikatą. Todėl jau norinčios susilaukti sveiko kūdikio, moteris turi pradėti maitintis sveikai jau iki nėštumo.
Di Cintio E., Parazzini F. ir kiti autoriai (17) Milane ištyrė 912 moterų. Buvo atliktas atvejo – kontrolės tyrimas, kuris parodė, kad žalios spalvos daržovės, vaisiai, pienas, sūris, kiaušiniai ir žuvis, o taip pat ir didelis kiekis riebalų vartojimas gali turėti įtakos savaiminiam persileidimui. JAV mokslininkai teigia, kad mitybos trūkumas – visų maistinių medžiagų trūkumas, ypač vitaminų B, folio rūgšties, kalcio, magnio, cinko yra susijęs su padidėjusia rizika savaiminiam persileidimui (74).
Lietuvos Informacijos centro duomenimis (60), Lietuvos gyventojų mityba per paskutinius dešimt metų labai pasikeitė, žmonių mitybos įpročiai tampa sveikesni: dažniau vartojamos šviežios daržovės, augalinis aliejus ir margarinas. Nuo 1996 m. du kartus padidėjo žmonių bent 3d./sav. vartojančių šviežias daržoves, o nuo 2000 m. sviestą vartojančių žmonių skaičius sumažėjo beveik dvigubai. Jeigu 2000 m. 88,4 proc. moterų vartojo augalinį aliejų maistui gaminti, tai 2010 m. – 93,1 proc. Šviežias daržoves kasdien vartojo 2000 m. – 21,2 proc. moterų, o 2010 m. – 25,1 proc. Šviežius vaisius ir uogas kasdien vartojo 2000 m. 16 proc., o 2010m. – 17,8 proc. moterų (57).
Kita atvejo – kontrolės studija (28) teigia, kad subalansuota mityba kaip, vaisiai, daržovės turi būti vartojami kiekvieną dieną. Vitaminai, maisto papildai - taip pat siejami su mažesne rizika savaiminiam persileidimui. 2008 m. atilikto tyrimo duomenimis buvo apibendrinti 17 atsitiktinių imčių tyrimai, apklaustos 35353 nėščios moterys. Tyrimas parodė, kad vitaminai ar jų deriniai prieš pastojant ar ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu poveikis
savaiminiam persileidimui neturėjo, o vitaminų A ir D perdozavimas net didino persileidimo riziką (29).
Žuvis yra naudinga moters sveikatai ir augančiam kūdikiui. Tačiau žuvis, kurioje yra didelė koncentracija gyvsidabrio, turi būti išbraukta iš raciono. Dėl pramoninio užterštumo žuvis savo kūne kaupia gyvsidabrį. Net ir nedidelis žuvies kiekis gali sąlygoti gyvsidabrio kiekio kraujyje padidėjimą, kuris turi įtakos savaiminiam persileidimui. Aplinkos apsaugos agentūra ( EPA) atliko tyrimus ir nustatė, kad moterims, kurios vartojo žuvį du kartus per savaitę, gyvsidabrio koncentracija kraujyje didesnė septynis kartus, lyginant toms kurios valgo žuvį vieną kartą per mėnesį (84).
Stebėjimo tyrimų duomenimis, moterims valgančioms riebų maistą, bet mažai daržovių, vaisių, pieno produktų, didesnė savaiminio persileidimo rizika (29).
3.4.3. Lytinis gyvenimas nėštumo metu
Kiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos.
Kaip teigia doc. M. Minkauskienė, atsisakyti lytinių santykių, rekomenduojama esant pasikartojančiam ar gresiančiam persileidimui, nors šios priemonės nauda moksliškai yra neįrodyta. Manoma, kad gimdos susitraukimą skatina spermos prostaglandinai, kurie minkština gimdos kaklelį, o gimda nuo jų pasidaro jautresnė. Todėl lytinis aktas ir orgazmas gali sukelti gimdos susitraukimus, kuris paskatina savaiminį persileidimą (29).
Krissi Danielsson teigia, kad dauguma porų, ypač tos kuriose buvo ankstesnių persileidimų, dažnai nerimauja ar lytiniai santykiai nėštumo metu nepakenks būsimam nėštumui. Tačiau autoriaus nuomone, nėra pakankamai įrodymų, kad lytiniai santykiai turėtų įtakos savaiminiam persileidimui (75).
3.4.4. Alkoholio vartojimas
Alkoholis nėra maistas. Didėjantis alkoholio vartojimo paplitimas – viena iš didžiausių mūsų visuomenės sveikatos ir socialinių problemų. Specialistų nerimą kelia vis augantis moterų ir jaunų merginų alkoholio vartojimas. Tai psichotropinė medžiaga, veikianti tiek motiną, tiek vaisių. Vartojančios alkoholį būsimos mamos rizikuoja ne tik
savo sveikata (sutrinka kepenų ir širdies veikla), tačiau ir savo būsimo kūdikio vystymusi bei sveikata. Alkoholis, esantis nėščiosios kraujyje, per placentą keliauja į vaisiaus kraują, ir jo koncentracija vaisiaus audiniuose būna tokia pat kaip ir motinos kraujyje. Alkoholis, esatis aluje, vyne, stipriuose gėrimuose, yra gerai ištirtas žmogaus teratogenas ir mutagenas. Teratogeninis alkoholio poveikis pasireiškia vaisiaus organų formavimosi anomalojomis, apsigimimais, širdies ydomis. Mutageninis poveikis – tai kai alkoholis turi įtakos genetinei informacijai ir yra perduodamas palikuonims (5). Vaisiui alkoholis kenksmingiausias 6 – 10 nėštumo savaitę. Savaiminis persileidimas įvyksta kai yra suvartojama daugiau nei 3 standartiniai alkoholio vienetai (SAV) per savaitę (53). 1 SAV – 8 g grynojo alkoholio (1 stiklinė vyno, 1 maža taurelė degtinės, mažas alaus bokalas) (32).
Lietuvoje alkoholį vartoja iki 90 proc. nenėščių moterų, nėštumo metu jų sumažėja iki 25 – 60 proc.(16). Apytikriai 2-13 proc. jaunų moterų geria smarkiai. Nėra
įrodymų, kad smarkiai geriančios moterys per nėštumą alkoholio geria mažiau. Lietuvoje 0,2 proc. nėščių moterų vartoja alkoholį (32).
2010 metais Lietuvoje (51) stiprius alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę vartojo 24 proc. vyrų ir 8,6 proc. moterų. Per paskutinius aštuonerius metus, 2010 m. rodikliai buvo žemiausi, išskyrus 2002 m., kai moterų vartojančių stiprius alkoholinius gėrimus buvo 8,2 proc. (51).
1999 m. – 2003 m. Vilniaus universitetinėje ligoninėje D. Laužikienė, K. Stanslovaitytė ir Rūta Kurtinaitienė, atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti rūkymo, alkoholio ir kavos vartojimo sąsajas su savaiminiu persileidimu. Moterims, kurioms įvyko savaiminis persileidimas alkoholinius gėrimus vartojo vidutiniškai 270 (91,84 proc.) moterų iš 294 atvejo grupės, ir laiku pagimdžiusios – 557 (92,83 proc.) moterys iš 588 kontrolinės grupės (3).
3.4.5. Kavos vartojimas
Kavos poveikis įvairus: ji suaktyviną kraujotaką, dėl jos išsiplėčia širdies indai ir pagerėja kraujo apytaka, taip pat padidėja kraujo spaudimas, padažnėja kvėpavimas. Mažos kavos dozės tonizuoja, o didelės gali slopinti. Kad kava tonizuotų per dieną pakanka 0,1 -0,2 g kofeino. Tai atitinka 1 – 2 šaukšteliai maltos kavos, užpikytos stikline vandens. Kavos poveikis įvairus: ji suaktyviną kraujotaką, dėl jos išsiplėčia širdies indai ir pagerėja kraujo apytaka, taip pat padidėja kraujo spaudimas, padažnėja kvėpavimas.
prasčiau aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis. Kofeinas skatina gimdos tonusą, o tai neigiamai veikia vaisių ir gali inicijuoti ankstyvo nėštumo nutrūkimą arba per ankstyvą gimdymą (52).
Čikagos mokslininkė J. Steenhuysen ir kt. JAV tyrėjai tirė kavos suvartojimo
įtaką savaiminiam nėštumo nutrūkimui. Jie nurodė, kad 200 miligramų ir daugiau kofeino per dieną, kas atitinka du puodelius kavos, beveik dvigubai didina persileidimo riziką (53).
Tą patį patvirtino ir daktaro De-Kun–Li atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1063 moterys, iš 264 moterų kurios tvirtino nevartojančios kofeino, persileidimą patyrė 12,5 proc., o 164 moterys, kurios vartojo daugiau kaip 200 mg kofeino, buvo net 24,5 proc. moterų, kurios patyrė savaiminį persileidimą (52). Tokį kofeino kiekį atitinka 300 ml kavos arba ¾ litro arbatos. Daktaras De-Kun Li, kuris vadovavo tyrimui, teigia, kad besilaukiančios moterys turėtų bent pirmuosius 3 ar 4 nėštumo mėnesius atsisakyti kofeino. Tačiau tokios profesinės grupės kaip ACOG („American College of Obstetricians and Gynecologists“) arba ARSM („American Society for Reproductive Medicine“) oficialiai kol kas dar nepatvirtino šių mokslininko išvadų. Gydytojo De – Kun Li tyrimas sulaukė mokslininkų kritikos, kurie persileidimo reiškinį aiškina kaip išsigimusių chromosomų rezultatą ir nemato rimtos priežasties baimintis, kad tokios medžiagos, kaip kofeinas paveikia nėštumą (53).
Kai kurie tyrimai dėl kofeino vartojimo sąsajų su savaiminiu persileidimu yra prieštaringi. 2008 m. sausio mėn. JAV buvo atliktos dvi studijos, kurių rezultatai buvo pateikti akušerijos ir ginekologijos žurnale „ American Journal “: viena studija nustatė, kad moterims, kurios vartojo 200 mg ar daugiau kofeino per dieną, rizika patirti savaiminį persileidimą padidėja du kartus. Kita studija parodė, kad nėra rizikos tarp suvartoto kofeino kiekio ir savaiminio persileidimo (54,55).
Tyrimas atliktas Danijoje 2003 m. parodė, kad moterims, gėrusioms nuo 4 iki 7 puodelių kavos per dieną, padidėjo rizika savaiminiam persileidimui (56).
Atliktas tyrimas D. Laužikienės, K. Stanslovaitytės ir R. Kurtinaitienės 1999 m. – 2003 m. Vilniaus universitetinėje ligoninėje parodė, kad kasdien išgeriant du ar daugiau puodelių kavos, nepriklausomai nuo kitų rizikos veiksnių, buvo susijęs su didesne savaiminio persileidimo tikimybe (3).
Kaip teigia medicinos daktaras, profesorius Gehe Burkett iš Miami Miller akušerijos ir ginekologijos medicinos mokyklos, nėra jokių patikimų duomenų, kad savaiminį persileidimą gali įtakoti išgertas vienas puodelis kavos. Toks poveikis pasireiškia suvartojant daugiau nei du puodelius kavos per dieną (72).
3.4.6. Rūkymas
2010 – ųjų metų apklausos rezultatai rodo, kad rūkymo paplitimas tarp Lietuvos gyventojų mažėja. Lyginant su 2000 m. kasdien rūkančių vyrų skaičius sumažėjo nuo 51,5 proc. iki 34,2 proc., moterų – nuo 15,8 proc. iki 14,4proc. (57). Nėštumo metu 2010 m. rūkė 1371 (4,5 proc.) gimdyvių (57). Akivaizdus ir žalingas rūkymo poveikis nėštumui: padidėja savaiminių persileidimų dažnis 1,2 – 1,8 karto. Tabako dūmuose yra 4000 cheminių junginių, iš kurių yra trys pagrindiniai sveikatai žalingi chemikalai: nikotinas, anglies monoksidas ir cianidas. Nikotinas patekęs į placentą, siaurina placentos kraujagysles, todėl mažėja placentos kraujotaka, vaisius gauna mažiau deguonies ir maisto medžiagų, lėčiau auga. Cianidas patekęs į kraują sutrikdo vaisiaus audinių ląstelių kvėpavimą. Anglies monoksidas (smalkės) patekęs į motinos kraują ir nukeliavęs į vaisiaus kraują, jungiasi su vaisiaus hemoglobinu, todėl vaisiaus hemoglobinas nebegali prisijungti deguonies, vaisius jaučia pastovų deguonies badą. Anglies monoksidas, prisijungęs prie vaisiaus hemoglobino, suvartoja vaisiaus vitamino B atsargas, kuris dalyvauja vaisiaus kraujodaroje ir veikia kaip detoksikacijos faktorius. Pasyvus rūkymas yra pavojingesnis už aktyvų rūkymą, nes toksinių medžiagų koncentracija pasyviai rūkančiųjų organizme yra didesnė negu aktyviai rūkančiųjų. Taip yra dėl to, kad rūkalių fermentų aktyvumas yra didesnis ir toksinės medžiagos neutralizuojamos greičiau negu nerūkančioms) (58).
Naujų tyrimų duomenimis nustatyta, kad gausiai rūkančioms pirmame nėštumo trimestre moterims du kartus didesnė savaiminio persileidimo rizika nei nerūkančioms moterims. Kaip teigia mokslininkai, vadovaujami Dr. Sachiko Baba iš Osaka universiteto, savaiminio persileidimo rizika didėja proporcingai surūkomų cigarečių skaičiui. Mokslininkai nustatė, kad nėštumo metu surūkant iki 20 cigarečių per dieną, net du kartus padidėja savaiminio persileidimo rizika (6). Pasyvus rūkymas iki 27 proc. padidina savaiminio persileidimo riziką (6).
Tyrimą, kurį atliko D. Laužikienė, K. Stanslovaitytė ir Rūta Kurtinaitienė 1999 m. – 2003 m. Vilniaus universitetinėje ligoninėje parodė, kad iki nėštumo rūkė – 20,07 proc., moterų patyrusios persileidimą ir 21,26 proc. - aiku gimdžiusios (3).
Lietuvoje maždaug ketvirtadalis vaisingo amžiaus moterų rūko reguliariai ir tik viena iš trijų rūkančiųjų meta rūkyti, kai pastoja. Lietuvoje rūko apytikriai 5 proc. nėščių moterų (32).
Kaip teigia autoriai (6), rūkymas gali padidinti savaiminio persileidimo riziką iki 25 proc. Rizika čia tiesiogiai priklauso nuo rūkymo intensyvumo. Nėščioji surūkanti iki
nerūkanti moteris. „Egzistuoja nuomonė, kad persileidimas dažnai būna susijęs su embrionio chromosominiais pažeidimais, tačiau vienoje iš studijų buvo nustatyta, kad rūkymas neturi įtakos genetiškai pažeistų embrionų žūčiai, tačiau reikšmingai padidina genetiškai sveikų embrionų žūties tikimybę“ (6).
3.4.7. Narkotikų vartojimas
Piktnaudžiavimo narkotikais nėštumo metu yra sudėtinga ir didėjanti visuomenės sveikatos problema. Beveik 4 proc. nėščiųjų JAV vartoja draudžiamus narkotines medžiagas, kaip marihuaną, kokainą, ekstazį, amfetaminą ar metamfetaminą. Šios narkotinės medžiagos kelia pavojų tiek nėščiosioms, tiek jų kūdikiams (39). Lietuvoje 2010 m. narkotikus vartojo 21 gimdyvė (0,1 proc.) (57).
Marihuana yra dažniausiai vartojamas narkotikas JAV. Tyrimai rodo, kad marihuanos vartojimas nėštumo metu gali sulėtinti vaisiaus augimą, bei sukelti savaiminį persileidimą. Šis poveikis yra vertinamas, kai marihuana vartojama reguliariai šešis ar daugiau kartų per savaitę (36).
JAV nacionalinio tyrimo duomenimis, atlikto 2008 ir 2009 m. apie narkotikų vartojimo nustatė, kad dažniausiai narkotines medžiagas vartojo nuo 15 m. iki 44 m. nėščios moterys. Joms grėsė įvairios komplikacijos: placentos atšokimas, vaisiaus hipoksija, greitas gimdymas, nėščiųjų hipertenzija, įvairūs vaisiaus apsigimimai ar net savaiminis persileidimas (76).
Kokainas - pats populiariausias narkotikas tarp nėščių moterų. Jo vartojimas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, gali gimti negyvas vaisius, įvyti savaiminis persileidimas, vaikas gali gimti su cerebriniu paralyžiumi, su protiniu atsilikimu (77).
Heroinas ypač pavojingas narkotikas nėščioms moterims. Didelė rizika, kad vaikas gims per anksti arba gali įvykti savaiminis persileidimas (77).
Kaip teigia LSMUL KK akušerijos ir ginekologijos doc. M.Minkauskienė ir kt. autoriai, moterų, pripratusių prie įvairių toksinių medžiagų ir narkotikų, skaičius nežinomas (78). Moterys privalo žinoti apie narkotikų daromą žalą jos kūdikiui.
Socialiniai veiksniai nėštumo metu taip pat turi įtakos būsimojo kūdikio (naujagimio) sveikatos būklei. Šeimos sudėtis, šeiminė padėtis, tėvų išsimokslinimo lygis, darbinė veikla, gaunamos pajamos, gyvenamoji vieta – tai pagrindiniai veiksniai, kurie lemia šeimos socioekoniminį statusą.
3.5.1. Šeimyninė padėtis
Lietuvos statistikos departamento duomenimis (92) vis daugiau vaikų gimsta ne santuokoje. Vidutiniškai kas trečias vaikas gimsta santuokos neregistravusiems tėvams. Lietuvoje 2006 m. 9,3 tūkst. kūdikių gimė ne santuokoje. ES valstybės narės pagal vaikų, gimusių ne santuokoje, skaičius labai skiriasi. 2005 m. neregistruotoje santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59 proc.), Švedijoje (55 proc.), o Kipre, Graikijoje – 4-5 proc. (92).
Anne Norbal Broen ir kiti autoriai (11) iš Norvegijos Oslo universiteto teigia, kad šeimyninė padėtis savaiminiam persileidimui poveikio nedarė. Moterims, kurioms
įvyko savaiminis persileidimas dažniau buvo netekėjusios ar turėjo draugą p < 0,005. S.Harlop ir kitų autorių (42) nuomone, kol kas nėra pakankamai duomenų, kurie įrodytų ryšį tarp šeimyninės padėties ir savaiminio persileidimo.
JF Osborn ir kitų (35) autorių iš Italijos nuomone, netekėjusios moterys turi didesnę riziką (ŠS = 1,33) savaiminiam persileidimui.
3.5.2. Socialinė – ekonominė padėtis
Priežastys, kodėl socialinis – ekeonominis statusas turi reikšmės savaiminiam persileidimui, nėra visiškai aiškios. Kaip teigia grupė Europos mokslininkų, santykis tarp socialinio statuso ir savaiminio persileidimo nėra aiškus. Parazzini savo atliktame tyrime teigia, kad žemas išsilavinimo lygis turi įtakos savaiminiam persileidimui (72).
Italijoje atliktas tyrimas (1978 – 1995m.) parodė, kad šeimyninė padėtis turėjo įtakos savaiminiam persileidimui, ypač 35- 39 m. moterims (ŠS = 1,45), o moterims virš 40 m. amžiaus (ŠS = 3,10). Netekėjusios moterys turėjo didesnę riziką patirti savaiminį persileidimą, negu gyvenusios santuokoje, tačiau nebuvo reikšmingo ryšio tarp moters išsilavinimo ir savaiminio persileidimo (24).
E. Crukas teigia, kad tarp afroamerikiečių moterų savaiminių persileidimų
įvyksta daugiau negu tarp baltųjų moterų. Keli tyrimai parodė, kad savaiminių persileidimų rizika tokia pati ir tarp išsilavinusių, ir pasiturinčių afroamerikiečių moterų ( 85).
Kaip teigia Yong Ksi iš Vašingtono universiteto, sociologijos katedros, kad moterys, kurių aukštesnis išsilavinimo lygis, gali gauti geresnę sveikatos priežiūrą ir todėl tikėtina, kad savaiminio persileidimo rizika bus mažesnė (91).
3.5.3. Stresas
Stresas įvairiuose žodynuose, žinynuose apibrėžiamas kaip protinis, emocinis ar fizinis krūvis arba įtampa, panaši į susikrimtimą. Vienas pirmųjų šios srities tyrinėtojų vengrų kilmės kanadietis gydytojas endokrinologas Hansas Selje (Hans Seyle) (1907–1982) stresą apibrėžė kaip „necharakteringą kūno atsaką į kokį nors reikalavimą“. 1936 m. H. Selje pirmasis pavartojo streso terminą ir sukūrė streso teoriją, kuri yra aktuali ir šiam metui (73).
Stresas – tai apsauginė organizmo būsena, reakcija į įvairius aplinkinio pasaulio dirgiklius. Didėjant gyvenimo tempui, daugėja konfliktinių situacijų, didėja psichoemocinė įtampa. Stresorių poveikis organizmui priklauso nuo jų pobūdžio, intensyvumo ir nuo organizmo reakcijos į juos. Dideli sukrėtimai itin smarkiai veikia žmogaus organizmą. Stresą sukelia žmogaus socialinio saugumo nebuvimas, nežinomybė dėl ateities, susirūpinimas bei maža galimybė kontroliuoti gyvenimo situacijas arba aplinką darbe bei buityje. Nėštumo metu, organizmas tampa dar jautresnis, todėl įvairūs stresai ir
įtampos moterį paveikia dar labiau.
Šiandien tapti ir būti motina reikia didelės drąsos. Kaip teigia N. Liobikienė (27) straipsnyje „Motinystė kaip iššūkis XXI amžiuje“, mūsų visuomenė nenori girdėti apie motinystę. Nėščia moteris dažnai jaučiasi kalta, kad jos gimdo, augina vaikus ir retkarčiais paprašo pagalbos. Motinystė, kaip natūralus šeimos vystymosi etapas yra susijęs su vadinamaisiais vystymosi stresais:
1. Stresas dėl nėštumo.
2. Stresas dėl savo kaip motinos sveikatos nėštumo metu. 3. Stresas dėl kūdikio sveikatos.
4. Stresas dėl būsimo gimdymo.
5. Stresas dėl kūdikio po gimdymo (27).
• per jauna arba per sena;
• per daug neturtinga būti motina arba per daug turtinga, kad ja būtų, nes yra malonesnių užsiėmimų;
• neturi darbo arba praranda darbą, nes ryžosi tapti motina;
• per mažai išsilavinusi tapti motina arba per daug išsilavinusi, kad gaištų laiką augindama vaikus;
• ji negali auginti tiek vaikų, kiek norėtų, jai leidžiama turėti vieną du vaikus, dėl kitų turi pasiaiškinti ir įrodinėti, kad nėra alkoholikė ar nesugebanti „susitvarkyti“ (27).
Mokslininkai iš Tufts universiteto Graikijoje nustatė, kad streso hormonai ir kitos cheminės medžiagos, gali įtakoti savaiminį persileidimą (85). Tačiau D.B. Nelson ir kitų autorių, atliktame tyrime nepavyko rasti ryšio tarp streso ir savaiminio persileidimo (13).
Susidūrus su iššūkiu ar pavojumi, organizmas išskiria hormonus – kortizolį ir adrenaliną. Tačiau šie hormonai, turintys padėti mums įveikti pavojų, gali pakenkti sveikatai ir net sumažinti galimybę susidoroti su stresu. 2006 m. Nacionalinė Mokslų Akademija paskelbė, kad per pirmas tris nėštumo savaites, persileidimų buvo beveik tris daugiau, toms moterims, kurių kortizolio koncentracija buvo padidėjusi negu tų moterų, kurių kortizolio koncentracija buvo normali (88). Atlikta studija (89) parodė, kad moterims, kurioms padidėjęs kortizolio kiekis kraujyje 2,7 kartus dažniau patiria savaiminį persileidimą. Tyrime dalyvavo 61 moteris, iš kurių 22 – nėščios. 10 moterų buvo padidėjęs kortizolio kiekis ir 9 patyrė (90 proc.) savaiminį persileidimą. Iš dvylikos moterų, kurių kortizolio kiekis buvo normalus, savaiminį persileidimą patyrė 4 (33 proc.) moterys.
Mayumi Sugiura-Ogasawara ir kiti autoriai mano, kad persileidimas yra psichologinė trauma ir streso pasekmė. Lėtinis stresas gali sukelti depresiją, kuri kaip teigia (88) autoriai, gali daryti poveikį savaiminiam persileidimui.
Kai kurie tyrimai parodė, kad stiprus stresas gali būti vienas iš rizikos faktorių savaiminiam persileidimui. Tačiau šalia streso dažniausiai būna keletas kitų rizikos faktorių kaip: prasta mityba, žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas (90).
3.6. Gyvenamosios aplinkos įtaka savaiminiam persileidimui
Europoje sveikatai palankaus ir saugaus būsto bei gyvenamosios aplinkos užtikrinimui skiriamas nemažas dėmesys. ES šalys peržiūri sveikatos programas, papildydamos jas naujovėmis ir priemonėmis, susijusiomis su būsto poveikiu sveikatai. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija Aplinkos ministerijai pateikė siūlymą sumažinti leistiną 34 metrų kvadratinių buto plotą iki 25 metrų kvadratinių (79). Galimybė turėti mažesnio ploto būstą galėtų dominti įvairias socialines grupes, ypač jaunesnius ir vienišus pagyvenusius asmenis. Tačiau būsto dydis yra vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių, o gyvenimo kokybė daro didelį poveikį žmonių sveikatai.
Sveikata yra vienas iš šešių esminių statinio reikalavimų nustatytų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje (79). Butuose ir individualiuose namuose žmogus praleidžia daugiau kaip pusę savo gyvenimo. 2002 metais Vilniaus mieste buvo atliktas PSO Europos regiono biuro inicijuotas tyrimas "Būstas ir sveikata". Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje atlikti būsto ir sveikatos tyrimai rodo, kad gyventojų sveikata priklauso nuo būsto dydžio triukšmo, oro kokybės bute, temperatūros, oro drėgmės, su kuriomis susiduria Lietuvos gyventojai. Įgyvendinant šį projektą, 2002 – 2003 metais aštuoniose Europos valstybėse - Italijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje – buvo atlikti būsto, gyvenamosios aplinkos ir sveikatos tyrimai. Tyrime dalyvavo po vieną šių šalių miestą. Kaip pastebėjo PSO patarėjas regionams triukšmo ir būsto klausimais Ksavjeras Bonefoy, panašios su būstu ir sveikata susijusios problemos būdingos ir tyrime dalyvavusioms valstybėms ( 80).
4. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
4.1. Tiriamųjų kontingentas ir charakteristika
Tyrimo būdas – anketinė anoniminė apklausa. Atliekant tyrimą buvo laikomasi tyrimo etikos principų:
• apklausai atlikti buvo gauta LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. R.Nadišauskienės ir LSMU Bioetikos centro vadovės prof. Z. Liubarskienės leidimai;
• respondentams paaiškinta, kur ir kaip bus panaudota iš jų gauta informacija;
• užtikrintas respondentų anonimiškumas ir konfidencialumas;
• respondentams buvo paaiškinta, kad jie gali atsisakyti dalyvauti tyrime ar neatsakyti į klausimus, jeigu jų nesupranta ar tiesiog nenori atsakyti;
• mandagiai ir pagarbiai elgtasi su respondentais.
Į anketos klausimus atsakė visos (n = 237) moterys, kadangi visos buvo apklausiamos interviu metodu.
Sudarytos dvi grupės: atvejo (tiriamoji) ir kontrolinė ( palyginamoji) grupės. Atvejo grupę sudarė moterys, kurioms nėštumas nutrūko iki 22 savaitės (n = 79), LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.
Kontrolinę grupę sudarė moterys, gimdžiusios tuo pačiu laiku ir toje pačioje medicinos įstaigoje, po 37 nėštumo savaitės (n = 158). Kontrolinė grupė buvo sudaryta atsitiktinės atrankos būdu. Į kontrolinę grupę pateko tik tos moterys, kurios pagimdė sveikus naujagimius.
4.2. Tyrimo metodai
Tyrimas vyko nuo 2009 03 04 iki 2009 09 04, LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.
Tyrimui atlikti buvo panaudoti atskiri klausimai iš jau ankstesnėse apklausose naudotų tyrimų instrumentų.
Klausimyno metodo privalumai: galimybė garantuoti respondentų anonimiškumą, kas padidina informacijos objektyvumą ir teisingumą, taip pat informatyvus duomenų rinkimas.
Reikšmingiausias trūkumas - neteisingai suprastas ar klaidingai interpretuotas klausimas. Anketoje yra 49 klausimai. Anketavimas atliktas interviu metodu, apklausiant kiekvieną
respondeną atskirai pačio tyrėjo, tiek atvejo grupėje, tiek kontrolinėje grupėje.
Anketa siekiama išsiaiškinti moterų, patyrusių savaiminį persileidimą ir pagimdžiusių laiku, biologines charakteristikas, žalingus įpročius, mitybą, darbo sąlygas, gyvensenos ypatumus, gyvenamąją aplinką bei psichosocialinę padėtį.
Įvadinėje dalyje respondentai supažindinami su anketavimo tikslu, kas atlieka anketavimą bei kaip ji pildoma.
Pagrindinėje dalyje pateikiami konkretūs tyrimui aktualūs klausimai.Pagrindinės anketos dalies klausimai buvo suskirstyti į atskiras temas:
• Biologiniams veiksniams išsiaiškinti moterų buvo klausiama apie jų amžių, mamos, sesers savaiminius persileidimus (1; 4; 5 klausimai).
• Gyvensenos ypatumai buvo vertinami, apklausiant ar moterys sportavo nėštumo metu ( mankšta, baseinas, aerobika), jeigu taip, tai kaip intensyviai, ar jas vargino namų ruošos darbai, vaikų priežiūra, lytinio gyvenimo įpročiai, mitybos rėžimas, vitaminų vartojimas (7- 16 klausimai), taip pat buvo vertinami
• Žalingų įpročių įtaka savaiminiam persileidimui vertinama, apklausiant moterų apie jų kavos gėrimo įpročius, rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą bei narkotinių medžiagų sunaudojimą (39- 46 klausimai).
• Moterų darbo sąlygų įtaka buvo vertinama, apklausiant moteris: koks jų darbo pobūdis, darbo trukmė, darbo sąlygos – ar darbas stovimas, ar dirbo triukšme, dulkėtoje aplinkoje, su cheminėmis medžiagomis ir atsakius teigiamai, tai iki kelių nėštumo savaičių (17- 29 klausimai).
• Psichosocialiniams veiksniams tirti buvo klausiama – apie šeimyninę padėtį, moterų išsilavinimą, stresą, apie darbo kontrolę, konfliktinių situacijų skaičių darbe per pamainą, finansinę būklę (2; 3; 30 – 34 klausimai).
• Gyvenamosios aplinkos įtaka savaiminiam persileidimui vertinama, apklausiant moterys apie jų gyvenamą vietą, kambarių skaičių, patogumus (35 – 38 klausimai).
4.3. Statistinė analizė
Tyrimo rezultatų analizė atlikta standartiniais programinės įrangos paketais: „ „EPI – info“ (6 versija), bei „SPSS 20.0“. Duomenų analizės rezultatų pateikime vyrauja aprašomoji statistika, o rezultatai pateikiami lentelėmis ir diagramomis tam, kad glaustai ir vaizdžiai apibūdinti surinktus duomenis.
Buvo nagrinėjamas šansų santykis (ŠS), norint įvertinti rizikos veiksnio ir nėštumo baigties sąsajas. Tolydiesiems dydžiams vertinti bus naudojamos tokios charakteristikos: vidurkis, imties standartinis nuokrypis ir pasikliautinumo intervalas 95%. Statistikoje ryšys laikomas statistiškai patikimas, kai koeficientas p < 0,05. Pvz; moterų pasiskirstymą pagal rūkymą. PI (pasikliautinasis intervalas) priklauso nuo imties tūrio, kadangi darbe bus naudojama išankstinai pasirinktas pakankamas tiriamųjų skaičius, todėl manau, kad gauti rezultatai galėtų atspindėti visos populiacijos charakteristiką.
5. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
5.1. Bendra kontingento charakteristika
Tyrime dalyvavo 237 moterys. Dalyvaujančių moterų amžius svyravo nuo16 iki 43 metų. Daugiausia tyrime dalyvavo 20 – 30 metų amžiaus moterų – 58,6 proc, (n=139). Vyresnių nei 41 metų moterų buvo 5,1proc. Moterų pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse pagal amžių matome 1 paveiksle. Tyrimo metu nustatyta, kad moterims nuo 20 iki 30 metų 3,58 karto didesnė savaiminio persileidimo rizika palyginti su moterimis, kurių amžius iki 20 metų (ŠS = 3,58; PI 95% [1.1989 – 10,7222]; χ² = 0,546; p = 0,460), 1,20 karto didesnė savaiminio persileidimo rizika lyginant su moterimis iki 41 metų ir daugiau (ŠS = 1,20; PI 95% [0,3409 – 4,1897]; χ² = 1,118; p = 0,2904), 1,30 karto – su moterimis, kurių amžius nuo 31 iki 40 metų (ŠS = 1,30; PI 95% [0,707 – 2,3868]; χ² = 0,442; p = 0,506).
1pav. Moterų pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse pagal amžių
Kontrolinėje grupėje moterų amžiaus vidurkis – 29,5 metai, tiriamojoje – 28,6 metai. Skirtumas nebuvo reikšmingas, p> 0,05.
Užsienio autorių (22,47,48) duomenimis savaiminis persileidimas įvyksta toms moterims, kurios yra vyresnės nei 35 metai.
5.2. Genetinių veiksnių sąsajos su savaiminiu persileidimu
Nemažai autorių (69,38,43,62) teigia, kad savaiminiam persileidimui įtakos turi genetiniai veiksniai. Siekiant išsiaiškinti paveldimumo įtaką savaiminiam persileidimui, moterys buvo klausiamos apie jų motinų, seserų patirtus savaiminius persileidimus. Tiriamosios grupės motinos, kurioms įvyko savaiminis persileidimas – 21,5 proc. (n = 17), o laiku gimdžiusiųjų motinos rečiau turėjo savaiminių persileidimų – 9,5 proc.(n = 15). Jeigu mama turėjo savaiminį persileidimą, tai moterims patirti savaiminį persileidimą rizika didėja 2,6 kartus (ŠS = 2,6; PI 95% [1,21 – 5,56]; χ² = 0,0773; p = 0,038). Todėl galima teigti, kad savaiminis persileidimas yra paveldimas.
Kai kurių autorių (25) nuomone, jei sesuo turėjo savaiminį persileidimą, tai ir nemaža tikimybė ir tiriamajai patirti savaiminį persileidimą. Į klausimą „ ar Jūsų sesuo ( jeigu turite seserį) turėjo savaiminį persileidimą“, 10,3 proc. (n = 6) tiriamosios grupės respondenčių atsakė teigiamai, o kontrolinėje grupėje esančios moterys, kurios pagimdė laiku – 7,9 proc. (n = 9, p = 0,124). Šis tyrimas parodė, kad nėra ryšio tarp sesers savaiminio persileidimo ir tiriamosios.
5.3. Gyvensenos sąsajos su savaiminiu persileidimu
Tiriant vieną iš nėščiųjų gyvensenos – fizinį aktyvumą, paaiškėjo, kad iš viso nėštumo metu sportavo tik 31,6 proc. (n = 75). Laiku gimdžiusių moterų sportavo – 31,0 proc. (n = 49), o tos, kurios patyrė savaiminį persileidimą – 32,0 proc. (n = 26).
Analizuojant fizinio aktyvumo dažnumą, labiau aktyvios buvo kontrolinės grupės moterys 3 k/sav.) sportavo 39,2 proc. (n = 20), palyginus su tiriamaja grupe (2-3k/sav.) sportavo 32,0 proc. (n = 8; p = 0,373). Todėl galima teigti, kad nėra patikimo ryšio tarp patyrusių savaiminį persileidimą ir sporto. Tyrimo metu nustatyta, kad moterims aktyviai sportavusioms 2 - 3k/sav. 1,41 karto didesnė savaiminio persileidimo rizika lyginant su moterimis, kurios sportavo 1k/sav. (ŠS = 1,41; PI 95% [0,442 – 4,473]; χ² = 0,0619; p = 0,431), 3 karto didesnė savaiminio persileidimo rizika lyginant su moterimis, kurios sportavo
2 – 3k/mėn. (ŠS = 3; PI 95% [0,709 – 12,694]; χ² = 2,728; p = 0,09), 1,80 karto – moterims sportavusioms 1k/mėn. (ŠS = 1,80; PI 95% [0,097 – 3,158]; χ² =0,280; p = 0,596).
Kaip teigia užsienio autoriai (10) tyrimais nenustatyta, reikšmingo ryšio tarp fizinio aktyvumo, jo trukmės ir savaiminio persileidimo. Danijos mokslininkų (90) nuomone, tik sunkūs pratimai ir ypač intensyvūs gali padidinti savaiminio persileidimo riziką.
2pav. Fizinio aktyvumo dažnio pasiskirstymas grupėse
Kad iš dalies vargino namų ruošos darbai 50,6 proc. (n = 80) atsakė laiku gimdžiusios moterys, o 39,2 proc. (n = 31) – patyrusios savaiminį persileidimą. 46,2 proc. (n = 73) – laiku gimdžiusių moterų, o patyrusios savaiminį persileidimą 55,7 proc. (n = 44; p = 0,2321) atsakė, kad namų ruošos darbai, vaikų priežiūra, jų visai nevargino.
Moterims, kurioms įvyko savaiminis persileidimas 32,8 proc. (n = 64) turėjo lytinius santykius, 67,2 proc. (n = 131) - laiku gimdžiusios moterys. Kaip rodo tyrimas lytiškai aktyvios vienodai buvo tiek laiku pagimdžiusios, tiek patyrusios savaiminį persileidimą. Tačiau atsakymai išsiskyrė analizuojant lytinių santykių dažnumą (žr. 3pav.) . 2-3k/sav. lytinius santykius turėjo 49,2 proc. (n = 32) savaiminį persileidimą patyrusios moterys. 1k/sav. lytinius santykius turėjo 8,5 proc. (n = 11) laiku pagimdžiusių moterų ir 1,5 proc. (n = 1) patyrusių savaiminį persileidimą. Moterys 1k/sav. turėjusios lytinius santykius, net 16,7 kartus mažesnė savaiminio persileidimo rizika lyginant su moterimis, kurios lytinius
santykius turėjo 2 - 3k/sav. (ŠS =16,7; PI 95% [2,01 – 139,6]; χ² =7,144; p < 0,001), o 9,79 kartus mažesnė savaiminio persileidimo rizika moterims, kurios lytinius santykius turėjo 1k/mėn. (ŠS = 9,79; PI 95% [3,721 – 25,791]; χ² = 22,814; p < 0,001).
Kaip rodo ankstesni tyrimai (29), lytiniai santykiai gali sužadinti savaiminį persileidimą. Autoriai tai paaiškina remiantis moterų fiziologija.
3pav. Nėščiųjų moterų lytinių santykių dažnio pasiskirstymas * p < 0,05 Stebėjimo tyrimo duomenimis, moterys valgančios riebų maistą, bet mažai daržovių, vaisių, pieno produktų, didėja savaiminio persileidimo rizika (29). Tiriamojoje grupėje sveikai maitinasi 41,8 proc. ( n = 33), o kontrolinėje -10,8 proc. (n = 17) moterų. Moterys, kurios maitinosi sveikai 5,82 kartus dažniau gimdo laiku (ŠS = 5,82; PI 95% [1,391 – 24,37]; χ² = 24,956; p < 0,001). Nesveikai maitinosi tik 3,8 proc. (n = 3) savaiminį persileidimą patyrusių moterų ir laiku pagimdžiusių – 5,7 proc. (n = 9). Iš dalies manė, kad jų mityba yra sveika 44,3 proc. (n = 35) savaiminį persileidimą patyrusių moterų ir 55,1 proc. ( n = 87) laiku gimdžiusių moterų. Abiem atvejais p< 0,001.
Žuvis yra naudinga tiek moters sveikatai, tiek ir augančiam kūdikiui. Žuvies patiekalų nevalgė 6,3 proc.(n = 50) tiriamojoje grupėje esančių moterų ir 10,1 proc. (n = 16)
