KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
DALIA ŠTANKELYTĖ
VISUOMENINIO MAITINIMO ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ DARBO,
PSICHOSOCIALINIŲ VEIKSNIŲ IR SVEIKATOS TYRIMAS
Magistro diplominis darbas (Sveikatos ekologija)
Mokslinis darbo vadovas : Prof.habil.dr.V.Obelenis
TURINYS
Santrauka Summary Santrumpos Turinys Įvadas... 61. Tyrimo tikslas ir uţdaviniai... 7
2. Literatūros apţvalga... 8
2.1. Visuomeninio maitinimo įstaigų darbuotojų sveikata... 8
2.2. Visuomeninio maitinimo įstaigų darbuotojų darbo aplinkos ir sveikatos rizikos veiksniai... 12
2.2.1. Darbo vietų higieninis įvertinimas... 12
2.2.2. Fizikiniai darbo aplinkos veiksniai... 13
2.2.3. Cheminiai darbo aplinkos veiksniai... 17
2.2.4. Ergonominiai darbo aplinkos veiksniai... 19
2.2.5. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai... 22
3. Tyrimo metodika ir tirtųjų kontingentas... 26
4. Rezultatai ir jų aptarimas... 28
4.1. Darbo pobūdţio ir darbo sąlygų vertinimas... 28
4.1.1. Darbo pobūdis... 28
4.1.2. Higieninės ir ergonominės darbo sąlygos... 30
4.2. Psichosocialiniai rizikos veiksniai... 34
4.2.1. Patiriamas negatyvus elgesys ir stresas darbe... 36
4.3. Savo sveikatos vertinimas ir sveikata... 38
5. Išvados... 43
6. Rekomendacijos... 44
7. Literatūros sąrašas... 45
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
VISUOMENINIO MAITINIMO ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ DARBO,
PSICHOSOCIALINIŲ VEIKSNIŲ IR SVEIKATOS TYRIMAS. Dalia Štankelytė
Mokslinis vadovas prof. hab. dr. Vytautas Obelenis
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2007. -50 p.
Šiame darbe pirmą kartą Lietuvoje kompleksiškai vertinami visuomeninio maitinimo įmonių darbuotojų darbo sąlygos, psichosocialiniai veiksniai bei sveikata. Šis tyrimas galėtų atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į sveikatos nusiskundimus susijusius su sveikatos riziką, kurią įtakoja ergonominės, higieninės ir psichosocialinės sąlygos. Tai įgalintų laiku uţkirsti kelią profesinių ir neprofesinių ligų išsivystymui.
Darbo tikslas - ištirti Kauno miesto visuomeninio maitinimo įmonių darbuotojų (padavėjų, barmenų) darbo sąlygas, veikiančius psichosocialinius veiksnius bei nusiskundimus sveikata, pasiūlyti priemones sveikatos pakenkimų prevencijai.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2006 metų birţelio – rugpjūčio mėnesiais. Atsitiktine tvarka buvo atrinkta 15 Kauno miesto didţiųjų viešojo maitinimo įmonių. Anoniminės anketinės apklausos būdu ištirta 200 darbuotojų. Atsako daţnis buvo 79,1 proc. Duomenims rinkti buvo naudojami standartizuoto tipo ir negatyvaus elgesio darbe klausimynai. Statistiniams ryšiams įvertinti buvo naudojamas SPSS 12 statistinis paketas.
Rezultatai. 67,5 proc. respondentų nurodo, kad jų darbo aplinka yra triukšminga. Viešojo maitinimo įmonių darbuotojai po darbo jaučia fizinį (97,5 proc.) ir psichologinį (93 proc.) nuovargį. 9,5 proc. apklaustųjų patiria psichologinį terorą, 14,0 proc. patiria stresą savo darbo vietoje.
Išvados. Respondentai po darbo jaučia fizinį ir psichologinį nuovargį. Viešojo maitinimo įmonių darbuotojai (tiek vyrai, tiek moterys) vidutiniškai rūko ir vartoja alkoholį daţniau nei bendra Lietuvos populiacija. Pagrindiniai sveikatos sutrikimai - trumparegystė, alerginės odos ligos, hipertenzija, o daţniausi sveikatos nusiskundimai – sloga, galvos skausmas, kosulys, gerklės skausmai ir nugaros bei juosmens skausmai.
SUMMARY
Public health (Health ecology)
PUBLIC CATERING COMPANIES’ EMPLOYEES’ WORK, PSYCHOSOCIAL FACTORS AND HEALTH REASEARCH
Dalia Štankelytė
Scientific supervisor Prof. Dr. Hab. Vytautas Obelenis
Kaunas University of Medicine, Department of Environment and Work Medicine, Faculty of Public Health. Kaunas; 2007. - 50 p.
This work first time in Lithuania fully analyses working conditions, psychosocial factors and health of public catering companies‟ employees. This research should pay attention of responsible institutions to health complaints, involving health risk, which result from ergonomic, hygienic and psychosocial conditions. It could prevent development of professional and non professional diseases.
Aim of the study. Analyze working conditions of Kaunas public catering employees (waiters, bartenders), acting psychosocial factors and health complaints; suggest prevention means to health disorders.
Methods. The research was carried out in June - August, 2006. 15 public catering companies in Kaunas were randomly chosen. 200 employees were given anonymous questionnaires. Answer response was 79,1 %. We used standard and negative behavior in the work questionnaires to collect the data. To estimate statistical relations we used SPSS 12 statistical packet.
Results. 67,5 % of the respondents claim, they have noisy working conditions. Employees of public catering companies feel physical (97,5 %) and psychological (93 %) tiredness. 9,5 % of respondents feel psychological terror, 14,0 % feels stress in their working place.
Conclusions. Respondents feel physical and psychological tiredness after work. Employees of public catering companies (both men and women) averagely smoke and use alcohol more often than population in Lithuania. Main health problems are-short sight, headache, cough, sore throat, back and waist pains.
SANTRUMPOS
d. – diena
DK – darbo kodeksas
DSSI – darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas HN – higienos norma
kt. – kita
KVSC – Kauno visuomenės sveikatos centras m. – metai
mėn. – mėnesis mlj. - milijonas nr. – numeris p. – puslapis
PAM – paviršinės aktyvios medţiagos pan. – panašiai
proc. - procentai pvz. – pavyzdţiui
SADM – Sveikatos apsaugos ir darbo ministerija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
val. – valandos
ĮVADAS
Vadovaujantis PSO direktyva „Sveikata visiems XXI amţiuje“ visuomenės sveikata ir jos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, kurios vienas tikslų yra sveikatai palankių sąlygų darbo vietose uţtikrinimas bei profesinių ligų profilaktika [1].
Darbo aplinkoje dar daţnai pasitaiko profesinių veiksnių, kurie, veikdami ilgesnį laiką darbuotojo organizmą, kenkia sveikatai ir gali tapti profesinių ligų prieţastimi. PSO ekspertų duomenimis, darbo sąlygos ir kenksmingi profesiniai veiksniai sąlygoja 100 proc. profesinio, apie 25 proc. bendrojo neprofesinio darbuotojų sergamumo. Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai maţina organizmo atsparumą ir kitiems išorinės aplinkos poveikiams, todėl turi neabejotinos reikšmės (predisponuoja) ir neprofesinei patologijai. Pvz., dauguma psichosomatinės kilmės susirgimų (vegetodistonijos, hipertonija, išeminė širdies liga ir kt.) nelaikomi profesiniais, tačiau jų atsiradimą neabejotinai sąlygoja dideli darbo krūviai, lėtinis nuovargis, triukšmas, stresas ir kiti profesiniai veiksniai [39].
Daugelis su darbu susijusių sveikatos problemų paprastai kaupiasi. Jos ne iš karto pasireiškia jauniems darbuotojams, tačiau, siekiant sumaţinti su sveikata susijusių sveikatos problemų tikimybę vėlesniame gyvenimo periode, lygiai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą sveikatos, taip pat į nelaimingų atsitikimų riziką [23].
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas - ištirti Kauno miesto visuomeninio maitinimo įmonių darbuotojų (padavėjų, barmenų) darbo sąlygas, veikiančius psichosocialinius veiksnius bei nusiskundimus sveikata, pasiūlyti priemones sveikatos pakenkimų prevencijai.
Darbo uţdaviniai:
1. Ištirti ir įvertinti higienines ir ergonomines darbo sąlygas;
2. Ištirti ir įvertinti psichosocialines darbo sąlygas (pasitenkinimas darbu, darbo trukmė, darbo ir poilsio rėţimas, nuovargis, stresas, psichologinis teroras, socialinių sąlygų charakteristika, gyvensenos ypatumai);
3. Nusiskundimai sveikata ir savo sveikatos vertinimas: sąsajos su darbo sąlygomis ir psichosocialiniais veiksniais.
Temos aktualumas.
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1. Visuomeninio maitinimo įmonių darbuotojų sveikata
Dėl specifinio darbo pobūdţio, darbo vietos uţterštumo įvairiomis cheminėmis medţiagomis, nepalankių fizikinių veiksnių ir saugaus darbo taisyklių nesilaikymo, viešojo maitinimo įmonių darbuotojai susiduria su tam tikrais sveikatos sutrikimais, kuriuos galima būtų suskirstyti į grupes:
skeleto – raumenų sistemos pakenkimai; kojų venų pakenkimai;
įvairių cheminių medţiagų sukeliamos ligos; traumatizmas.
Didelę sveikatos apsaugos problemą sudaro judamojo aparato sutrikimai. Skeleto – raumenų sistemos pakenkimai daţniausiai nustatomi valstybės tarnautojų tarpe. 2007 metais Švedijoje atliktas tyrimas. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti ryšius tarp pačių darbuotojų įvardintų skeleto – raumenų sistemos skausmų bei fizinių ir psichosocialinių darbo faktorių, gyvenimo būdo, psichosomatinių simptomų ir laikinojo nedarbingumo atostogų. Anketine apklausa apklausta 2523 dirbantieji, iš kurių 87 proc. moterų ir 13 proc. vyrų. Apklaustieji buvo viešojo maitinimo įmonių tarnautojai, dirbo viešosiose ligoninėse, mokymo institucijose, slaugė ir priţiūrėjo senelius. Daugianarė logistinė regresija parodė aukštą skeleto – raumenų sistemos skausmų sąsają su stresine, fizine ir psichosocialine darbo aplinka. Fiziniai darbo aplinkos veiksniai su didţiausiu pasikliautinuoju intervalu buvo dirbant palinkus į priekį. Aukšti darbo reikalavimai buvo labiausiai pastebimas psichosocialinis faktorius ir ryškiai siejamas su skeleto – raumenų sistemos skausmais tarp dirbančių vyrų. Fizinė darbo įtampa ir reikalaujantis daug pastangų darbo reţimas, kuris buvo susietas su skeleto – raumenų sistemos skausmais buvo daţnas tarp namie senelius aptarnaujančių ir viešojo maitinimo įmonių tarnautojų, taip pat buvo stiprus ryšys tarp ilgų laikinojo nedarbingumo atostogų ir stiprių skeleto – raumenų sistemos skausmų [14].
Venų varikozė - tai poodinių venų išsiplėtimas, sukeltas jų voţtuvų nesandarumo ir venos sienelės raumeninio - elastinio sluoksnio silpnumo. Venų varikozė būna pirminė ir antrinė - potrombozinis sindromas (15 proc. iš visų sergančiųjų paviršinių venų varikoze).
Pirminės venų varikozės etiologijoje akivaizdūs dominantinis, recesyvinis ir multifaktoriniai paveldimumo tipai. Rizikos faktoriai:
vyresnis amţius;
nėštumas; nutukimas;
geriamųjų kontraceptikų vartojimas.
Antrinė paviršinių venų varikozė atsiranda: 1) dėl giliųjų venų trombozės, kai tirpdami trombai suardo giliųjų venų voţtuvus arba kai po trombozės tam tikros giliųjų venų dalys pasilieka uţakusios, 2) kai giliosios venos spaudţiamos iš išorės kokio nors auglio, uţdegimo proceso arba kraujo tėkmė jomis sutrinka ir daugiau nebeatsinaujina po minkštųjų kojos audinių arba kaulų traumos, 3) kai giliųjų venų voţtuvų nebūna nuo pat gimimo (aplazija, hipoplazija), 4) kai vaisiui giliosios venos išvis neišsivysto [61].
2000 metais Kroatijoje, Rijekoje atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekta ištirti darbo sąlygų įtaką apatinių galūnių venų varikozių susidarymui. Epidemiologinė studija apėmė 1324 dirbančiųjų (530 vyrų ir 794 moterų). Pagal darbo pobūdį, darbuotojai suskirstyti į penkias grupes (viešojo maitinimo įmonių darbuotojai, prekybininkai, lengvosios ir sunkiosios pramonės darbuotojai bei finansininkai). Duomenys surinkti naudojant apklausą ir klinikinį ištyrimą. Venų varikozės buvo labiau paplitę viešojo maitinimo įmonių darbuotojų tarpe nei pas finansininkus (OR=1,56; 95 proc. PI=1,001-2,43). χ2 testas parodė, kad stovimas darbas (OR=1,35; 95 proc. PI=0,95-1,92), darbas su svoriais (OR=1,29; 95 proc. PI=1,01-1,64) bei darbas uţdarose patalpose buvo rizikos faktoriai venų varikozėms išsivystyti [30].
Cheminės medţiagos labiausiai paţeidţia odą ir plaučius. Iš odos ligų labiausiai paplitusios - kontaktinis dermatitas, dirgiklių sukeltas kontaktinis dermatitas ir alerginė egzema. Kita vertus, kalbant apie profesinius dermatitus, kontaktinė dilgėlinė taip pat neturėtų būti uţmiršta. Alergija natūraliam lateksui yra gerai ţinoma, tačiau daugelis kitų medţiagų randamų viešojo maitinimo įmonėse taip pat gali alergizuoti. Pavieniai atvejai nėra reti ir jie turi būti prisimenami renkant paciento ligos anamnezę. Atitinkamai gydytojas turi atlikti reikiamus odos mėginius ir juos tinkamai įvertinti [7].
Didţiojoje Britanijoje nuo 1993 m. vasario iki 1999 m. sausio buvo atliekamas nikelio sukelto kontaktinio dermatito tyrimas. Iš 1190 darbuotojų 12 proc. nustatytas nikelio sukeltas kontaktinis dermatitas (198 per metus). Daugiausiai atvejų rasta tarp kirpėjų – 23,9/100000 per metus ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų – 4,7/100000 per metus [47]. Kontaktinis alerginis dermatitas Švedijoje daţniausiai taip pat buvo sukeliamas nikelio ir sudarė 30-40 proc. visų rankų egzemos atvejų [36].
maisto apdirbimo pramonėje buvo 210,3/100000 per metus, maisto produktų maţmeninėje prekyboje ir viešojo maitinimo įmonėse šis daţnis buvo 141,4/100000 per metus [49].
Per 6 metus (iki 1999 m. sausio mėn.) Didţiojoje Britanijoje buvo nustatyti 12574 nauji profesinių odos ligų atvejai. Tai sudarė 12,9/100000 darbuotojų per metus. Vyrams nuo 16 iki 29 metų pasitaikė 4,9/100000 profesinės odos ligos per metus, 45-60 metų vyrams profesinės odos ligos nustatytos 6,6/100000 per metus. Moterims vidutiniškai profesinės odos ligos nustatytos 9,5/100000 per metus (didesnis paplitimas jaunesnių nei vyresnių tarpe). Didţiausias paplitimas tarp jaunų darbuotojų buvo siejamas su drėgnomis darbo sąlygomis, vyresnių tarpe siejamas su ekspozicija aliejams. Tarp moterų daugiausiai kontaktinio dermatito nustatyta kirpėjoms, laborantėms, slaugytojoms ir visuomeninio maitinimo įmonių darbuotojoms. Daţniausiai kontaktinį dermatitą sukėlė gumos gaminiai (14,1 proc.), muilas ir valikliai (12,7 proc.), nikelis (11,9 proc.), drėgna darbo aplinka (11,1 proc.), asmens higienos priemonės (6,2 proc.) [8].
Nuo 1999 m. sausio mėn. iki 1999 m. gruodţio mėn. Vokietijoje, profesinių odos ligų klinikoje buvo ištirti 29 viešojo maitinimo įmonių darbuotojai. 22 (76 proc.) darbuotojams nustatytas dirgliųjų medţiagų sukeltas dermatitas. Iš jų toliau sektini buvo 11 ţmonių. 8 darbuotojams iš jų (73 proc.) odos ligos išnyko ar pagerėjo, 1 darbuotojui (9 proc.) odos būklė stabilizavosi net jam tęsiant darbą. Ir tik 2 darbuotojams (18 proc.) odos ligos paūmėjo. Tai pasiekta individualiai mokant darbuotojus odos apsaugos ir prieţiūros. Individualiai buvo parinkti odos apsaugos ir prieţiūros produktai, vedami odos apsaugos ir prieţiūros seminarai [5].
Per 15 metų iki 2000 metų, Šv. Jono dermatologijos institute Šv. Tomo ligoninėje Londone, Didţiojoje Britanijoje, rankų kontaktinis dermatitas nustatytas ¼ pacientų. Daugiausiai tai buvo jaunos moterys (17-30 metų). Viešojo maitinimo įmonių darbuotojai buvo labiausiai susieti su profesiniu kontaktiniu dermatitu [48].
Didţiausia rizika viešojo maitinimo įmonių darbuotojams susirgti plaučių ligomis siejama su aktyvia bei pasyvia ekspozicija tabako dūmams. Lietuvoje rūkymas viešojo maitinimo įmonėse uţdraustas neseniai (nuo 2007 m. sausio 1d.), taigi pasyvaus rūkymo sukeltų sveikatos sutrikimų problema viešojo maitinimo įmonių darbuotojų tarpe dar neprarado savo aktualumo.
laisvalaikiu. Dar imunofermentiniu tyrimu buvo nustatomas nikotino metabolitas - kotininas šlapime. Darbuotojai buvo suskirstyti į tris grupes: nerūkantys, dalinai rūkantys ir rūkantys. Vidutinės kotinio lygio šlapime ribos buvo 3,3 ng/ml kontrolinėje grupėje sudarytoje iš 16 universiteto darbuotojų, 6,4 ng/ml nerūkančiųjų, 6,1 ng/ml dalinai rūkančių ir 15,9 ng/ml pastoviai rūkančių. Buvo sumodeliuota darbuotojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei plaučių vėţio rizika naudojant apskaičiuotą vidutinį kotinino lygį šlapime, įvertinus sveikatai ţalingų dalelių buvimą kvėpuojamajame ore darbo vietoje ir vidutinės populiacinės rizikos duomenis. Iš 200000 virš 40 metų viešojo maitinimo įmonių darbuotojų, turėjusių ekspoziciją tabako dūmams, per metus miršta 150 darbuotojų. 30 proc. darbuotojų viršija paros ir net 98 proc. viršija metinę ore esančių nuodingų dalelių standartinę normą vien todėl, kad jie veikiami ekspozicijos tabako dūmams [24].
2006 metais pirmą kartą Danijos istorijoje plaučių adenokarcinoma buvo nustatyta kaip profesinė liga niekada nerūkiusiai padavėjai ir išmokėta kompensacija [31].
Uţdraudus rūkyti Škotijos baruose ir kavinėse, jau po kelių savaičių pagerėjo čia dirbančių ţmonių sveikata. Tyrimo duomenimis, barmenų ir padavėjų, besiskundţiančių kvėpavimo takų problemomis, perštinčiomis akimis ar gerklės ir nosies sudirgimais, dalis per mėnesį sumaţėjo nuo 80 iki 53 procentų. Dar po mėnesio tik 49 proc. darbuotojų nurodė, jog jaučia tabako dūmų padarinius nuo to laiko, kai dar buvo leidţiama rūkyti. Per tą patį laikotarpį pastebimai gerėjo padavėjų ir barmenų plaučių bei kraujo rodikliai. Nors šiame tyrime dalyvavo tik 77 asmenys, tačiau, pasak mokslininkų, rezultatai patvirtina tai, kas uţdraudus rūkyti akivaizdu tapo ir kitose šalyse [37].
Yra akivaizdu, jog darbas viešojo maitinimo įmonėse yra stipriai siejamas su darbo įtakotomis traumomis ir susirgimais. 2001 metais airių mokslininkai nustatė su darbu susijusių traumų ir ligų, nelaimingų atsitikimų paplitimą, pobūdį ir prieţastis tarp 315 visuomeninio maitinimo aukštosios mokyklos studentų. Buvo rastas didelis nelaimingų atsitikimų daţnis įtakojantis traumas: pjautinės ir plėštinės ţaizdos atsirado dėl nelaimingų atsitikimų su peiliais, nudegimai ir nuplikymai nešiojant karštus skysčius [15].
darbo vietoje toksiko - kinetines ir - dinamines savybes, paskatinti labiau komplikuotą vertinimą, apsunkinti profesinių ligų diagnostiką [34].
2.2. Visuomeninio maitinimo įmonių darbuotojų darbo aplinkos
ir sveikatos rizikos veiksniai.
2.2.1. Darbuotojų darbo vietų higieninis įvertinimas
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (DSSI) 22 ir 68 str. bei Darbo kodekso (DK) 264 ir 280 str. įpareigoja darbdavį vertinti darbuotojo savijautą, darbingumą, bet ir analizuoti pavojų sukelti rimtus sveikatos pakenkimus – profesines ligas. Šie įpareigojimai nustatyti darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatose, kurie buvo patvirtinti 1998 m. spalio mėn. 27 d. vyriausybės nutarimu Nr.1277. Darbo vietų higieninis įvertinimas atliekamas vadovaujantis SADM ir SAM 1999 m. sausio 7 d. įsakymu Nr.7/5 “Dėl darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodinių nurodymų tvirtinimo”. 2002 metų birţelio mėn. 26 d. SADM ir SAM nutarimu Nr.86/307 įsigaliojo profesinės rizikos vertinimo nuostatai, o darbo vietų higieninis įvertinimas tapo profesinės rizikos vertinimo sudėtine dalimi.
Darbo vietų higieninis įvertinimas suprantamas, kaip darbo aplinkoje esančių veiksnių įvertinimas jų kenksmingumo darbuotojų sveikatai poţiūriu. Jeigu išmatuoti veiksniai viršija leistinas ribas, tai jo kenksmingumas įvertinamas balais. Pagal kenksmingų veiksnių suminį rodiklį visos įvertintos darbo vietos skirstomos į normalias, kenksmingas, labai kenksmingas ir neatestuotinas.
Tokie veiksniai, kaip fiziniai veiksniai (galintys traumuoti darbuotoją), darbo organizavimas (darbo ir poilsio laikas), turintys tiesioginę įtaką darbuotojo sveikatai, iki šiol buvo vertinami atskirai. Buvusi rizikos vertinimo tvarka nepasiţymėjo sistemingumu ir kompleksiniu poţiūriu [60].
Šiuo metu kenksmingi profesiniai veiksniai vertinami kompleksiškai (cheminiai, fizikiniai, fiziniai, biologiniai, psichosocialiniai ir ergonominiai veiksniai) [19]. Toks vertinimas vadinamas profesinė rizika. Ja siekiama nustatyti darbo vietų saugumą, tai yra ar jose galimi susirgimai profesinėmis ligomis.
galimas poveikis darbuotojo sveikatai. Taip pat priimamas sprendimas ar ši rizika priimtina ar ne.
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) duomenimis per 2000 – 2002 m. kenksmingos darbo sąlygos nustatytos 5,3 – 5,5 proc. darbo vietų. 2000 m. labai kenksmingos darbo sąlygos rastos 0,2 proc. darbo vietų (leistinus dydţius viršijo triukšmas, vibracija, dulkės, mikroklimatas), o 2002 m. buvo neatestuotos 3 darbo vietos (dulkių koncentracija darbo aplinkos ore), tai sudarė 0,17 proc. visų darbo vietų. Per nurodytą laikotarpį higieninio įvertinimo nuostatai nebuvo keičiami.
Daţniausiai pasitaikantis kenksmingas fizikinis profesinis veiksnys buvo triukšmas, apšvietimas ir mikroklimatas. Iš cheminių kenksmingų profesinių veiksnių reikėtų išskirti suvirinimo aerozolį, dulkes, formaldehidą, tepalo rūką, stireną, kurių dydţiai viršijo leistinas ribines vertes.
Panašūs duomenys apie nustatytas kenksmingas darbo sąlygas gauti ir Vilniuje. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) nustatytų kenksmingų darbo vietų skaičius sudarė 10 proc. [60].
2.2.2. Fizikiniai darbo aplinkos veiksniai Kenksmingi fizikiniai darbo aplinkos veiksniai yra: visą kūną arba tik rankas veikianti vibracija;
akustinis triukšmas;
elektros, elektrostatinis ir elektromagnetinis laukai; jonizuojančioji spinduliuotė;
šiluminė aplinka darbo patalpose ar oro temperatūra lauko sąlygomis; apšvietimas.
Su daugeliu iš jų susiduria ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojai [66].
Triukšmas
lydi širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai, emocinė įtampa [42].
Triukšmas darbo aplinkoje priskiriamas prie kenksmingų širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių [3], kurių ţalingas poveikis pasireiškia tiesiogiai ar per tradicinius išeminės širdies ligos rizikos veiksnius. Moksliniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad triukšmas darbo aplinkoje didina išeminės širdies ligos riziką padidindamas arterinį kraujospūdį [55]. Tyrimais įrodyta, kad 70 (dB) (A) sukelia funkcinius centrinės bei vegetacinės nervų sistemos sutrikimus, skatina arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos atsiradimą [42]. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, buvo patvirtinta hipotezė apie prieţastinį triukšmo poveikio ir arterinės hipertenzijos priklausomumą [53]. Buvo apskaičiuota, kad triukšmas darbo aplinkoje padidina arterinį kraujospūdį nuo 5 iki 15 mmHg, o reliatyvi triukšmo poveikio sukelta arterinės hipertenzijos rizika yra 1,8, miokardo infarkto 1,7 [6].
Dėl triukšmo poveikio sutrinka miegas, sumaţėja darbingumas, sumaţėja psichomotorinių reakcijų greitis, vystosi neurozės, pasikeičia socialinė saviraiška [50]. Triukšmo poveikį organizmui daţnai sustiprina toksiškos medţiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas. Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo charakterio, poveikio laiko ir trukmės per parą, bendros poveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių. Individualus organizmo jautrumas, sveikatos būklė, amţius, jautrumas triukšmui daţnai lemia sukeliamo efekto dydį ir miego sutrikimus [59].
Mokslininkai pastebėjo, kad triukšmo vertinimas yra labai subjektyvus, o vertinimo skirtumai yra susiję su triukšmo sukeliamu dirginančiu poveikiu [4]. Triukšmo dirginantis efektas priklauso nuo individualaus garso vertinimo kaip nepageidaujamo, dirginančio ir trikdančio, ir tai priklauso nuo individualių reakcijų, psichologinio atsako [21] ir asmens sugebėjimo įveikti įtampą [32].
daro išvadą, kad subjektyvus triukšmo kaip dirgiklio vertinimas yra svarbus veiksnys, sąlygojantis sveikatos sutrikimus [33].
Mikroklimatas
Higienos normoje HN 69-1997 Šiluminis konfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo
patalpose nurodyti leistinieji ir optimalūs meteorologinių sąlygų (temperatūros, oro ir
santykinės drėgmės) parametrų dydţiai. Leistinieji dydţiai privalomi, o optimalūs – rekomenduotini.
Leistinos ir optimalios meteorologinių sąlygų parametrų normos yra skirtingos, atsiţvelgiant į metų laiką ir darbo sunkumą. Skiriamas šaltasis metų laikas (kai lauko oro vidutinė paros temperatūra ţemesnė kaip +10OC) ir šiltasis metų laikotarpis (kai lauko oro vidutinė paros temperatūra aukštesnė kaip +10OC). Ţemesnė ir aukštesnė kaip +10O
C oro temperatūra nustatoma pagal trijų parų iš eilės išmatuotą lauko oro vidutinę paros temperatūrą.
Pagal darbo sunkumą yra nustatytos lengvo, vidutinio sunkumo ir sunkaus darbo normos. Jos skirtingos ir darbo patalpoms, pasiţyminčioms dideliu atviru šilumos pertekliumi (daugiau kaip 20 kcal/m3val.).
Darbo patalpų pakankamos šiluminės aplinkos oro temperatūros, oro santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio normuojamos reikšmės pateiktos 2lentelėje.
2lentelė. Darbo patalpų pakankamos šiluminės aplinkos oro temperatūros, oro santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio normuojamos reikšmės. Lengvas fizinis Ia kategorijos darbas – tai toks darbas, kai dirbančio ţmogaus energijos sąnaudos sudaro iki 500 kJ/h, o Ib – kai ţmogaus energijos sąnaudos yra 500 – 630 kJ/h. Vidutinio sunkumo fizinis IIa kategorijos darbas – tai toks darbas, kai dirbančio ţmogaus energijos sąnaudos sudaro 630 – 840 kJ/h, o IIb – ţmogaus energijos sąnaudos yra Metų
laiko-tarpis
Darbų kategorija Oro temperatūra,
O
C Santykinis oro drėgnumas, %, ne daugiau kaip
Oro judėjimo greitis, m/s Nuolatinėse darbo vietose Nenuolatinėse darbo vietose Šaltasis Lengvas – Ia Lengvas – Ib
Vidutinio sunkumo – IIa Vidutinio sunkumo – IIb Sunkus – III 21-25 20-24 17-23 15-21 13-19 18-26 17-25 15-24 13-23 12-20 75 75 75 75 75 Ne daugiau kaip 0,1 Ne daugiau kaip 0,2 Ne daugiau kaip 0,3 Ne daugiau kaip 0,4 Ne daugiau kaip 0,5 Šiltasis Lengvas – Ia Lengvas – Ib
840 – 1040 kJ/h. Sunkaus fizinio darbo ţmogaus energijos sąnaudos sudaro daugiau nei 1040 kJ/h [26].
Vėdinimo sistema
Darbo aplinkos meteorologinės darbo sąlygos gerinamos bendromis ir asmeninėmis priemonėmis. Viena pagrindinių priemonių meteorologinėms sąlygoms patalpose pagerinti yra ventiliacijos įrengimas. Į patalpas oras tiekiamas tik tam tikro greičio, kad nesusidarytų skersvėjų. Ventiliacijos sistemose turi būti įrengti kaloriferiai ir kondicionieriai. Kaloriferiai ţiemą orą pašildo, o kondicionieriai paruošia reikiamos temperatūros ir drėgmės orą. Vėdinimo sistemos negali palaikyti visų reikiamų ar norimų mikroklimato parametrų bei sukurti komfortiškų darbo aplinkos sąlygų. Šiam tikslui naudojami oro kondicionavimo įrenginiai - kondicionieriai. Jie gali sukurti ir automatiškai palaikyti patalpoje norimą mikroklimatą. Kondicionieriai palaiko norimą patalpos oro temperatūrą, drėgmę, oro judėjimą ir švarumą [10].
Apšvietimas
Šviesa – tai 380 – 780 nm ilgio elektromagnetinės bangos, kurias akies tinklainė sugeba transformuoti į nervinį impulsą. Apšvietimas yra neatskiriamas ţmonių veiklos elementas. Higienos normas atitinkantis darbo vietų apšvietimas sudaro geras darbo sąlygas, maţina darbuotojų nuovargį, uţtikrina atliekamų darbų kokybę. Blogas apšvietimas padidina nelaimingų atsitikimų skaičių, kenkia dirbančiųjų sveikatai. Dėl nuolatinės akių įtampos blogėja regėjimas. Tinkamai įrengtas apšvietimas turi racionaliai nukreipti šviesos srautą, nedaryti šešėlių, neakinti dirbančiojo [10].
Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta – tai tiesioginiai ir išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsiţvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Dirbtinę apšvietą sukuria elektriniai šviesos šaltiniai.
Natūrali apšvieta konstrukciniu poţiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri. Tai priklauso nuo pastato paskirties, konstrukcinio architektūrinio sprendimo, atliekamų procesų, technologijos.
Statinių patalpoms apšviesti naudojamas dirbtinis darbo ir specialus apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas yra: bendrasis, vietinis ir mišrusis.
Bendras apšvietimas turi tolygiai apšviesti patalpą, pašalinti šešėlius nuo gamybos įrenginių ir patalpos konstrukcijų. Jis paprastai įrengiamas naudojant nuolatinius vienodo tipo ir galingumo šviestuvus.
vietinio apšvietimo derinys. Tačiau bendrojo apšvietimo turi būti ne maţiau kaip 10 proc. Vienas vietinis apšvietimas draudţiamas.
Dirbtiniam apšvietimui įrengti naudojamos elektrinės kaitrinės ir dujų išlydţio lempos. Šviesos šaltiniai parenkami pagal jų elektrines, šviesos technikos, ekonomines, eksploatacines ir konstrukcines charakteristikas.
Apšvietimo sistemos būklė periodiškai tikrinama kas vieneri metai. Tai atliekama fotoelektriniais liuksmetrais nustatant apšvietą darbo vietose.
Natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, apšvietos maţiausias ribines vertes darbo vietose ir apšvietos matavimo bendruosius reikalavimus reglamentuoja higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ [27].
2.2.3. Cheminiai darbo aplinkos veiksniai
Visuomeninio maitinimo įmonių darbuotojas darbo aplinkoje susiduria su įvairiomis cheminėmis medţiagomis, t.y. įvairiais valikliais, plovikliais, dezinfekuojančiomis medţiagomis bei tabako dūmais (iki 2007 m. sausio 1d.).
Valymo bei plovimo priemonių cheminė sudėtis yra: 1. Paviršiaus aktyviosios medţiagos (PAM)
Anijoninės PAM:
Linijiniai alkilbenzensulfonatai, alkilsulfonatai, alkilsulfatai, sočiųjų alkoholių sulfatai ir kt. Jų pirminis biologinis skaidumas siekia daugiau kaip 80 – 90 proc. . Naudojami visuose plovikliuose. Skalbimo milteliuose jų gali būti iki 13 -15 proc.
Nejoninės PAM:
Alkoholių etoksilatai, alkilfenoletoksilatai, riebalų rūgščių monoetanolamidai, riebalų rūgščių dietanolamidai ir kt. Jie biologiškai skaidūs. Pirminis biologinis skaidumas siekia daugiau kaip 80 – 90 proc. Skalbimo milteliuose jų gali būti iki 10 proc. Maţai putojančios šios PAM klasės medţiagos naudojamos plovikliams, skirtiems automatinėms plovimo ar skalbimo mašinoms.
Tačiau šiai grupei priskiriami alikilfenoliniai etoksilatai suskyla į kenksmingus organinius junginius, todėl kai kurie iš jų draudţiami naudoti plovikliuose.
Amfoterinės PAM:
pasiţymi maţu toksiškumu, silpnu dirginančiu poveikiu, turi baktericidinių, antistatinių savybių.
Katijoninės PAM:
Alkiltrimetilamonio druskos, ketvirtinės amonio druskos, alkilamidopropil betainai ir kt. Daugumoje yra biologiškai skaidomos. Naudojamos minkštikliuose, biocidų preparatuose.
2. Tirpikliai (vanduo, alkoholiai, glikoliai, organiniai tirpikliai ir t.t.)
3. Kiti naudingieji priedai (uţpildai, pvz:. karboksimetilceliuliozė, natrio sulfatas, konservantai, rūgštys, šarmai, balikliai, putojimo reguliatoriai, kompleksodariai, korozijos inhibitoriai, daţikliai, kvapiosios medţiagos, fermentai ir kt.).
Šios cheminės medţiagos yra stiprūs dirgikliai ir alergenai, todėl susiduriančių su jomis asmenų (ypač nesilaikančių darbo saugos reikalavimų) rankų oda paţeidţiama (išsausėja, pleiskanoja, atsiranda bėrimai ir netgi ţaizdos) [64].
Tabako dūmuose yra 4000 cheminių junginių. Svarbiausios tabako dūmų kenksmingos medţiagos yra:
Nikotinas – lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medţiaga, kuri stipriai veikia nervų sistemą. Jis skatina kraujagyslių spazmus ir pagreitina aterosklerozės atsiradimą. Svarbiausia yra tai, kad nikotinas sukelia priklausomybę.
Anglies viendeginis (smalkės) – kraujo nuodai. Jis susijungia su hemoglobinu, išstumdamas deguonį, ir pablogina audinių aprūpinimą deguonimi.
Dervos, kuriose randama apie 60 kancerogeninių medţiagų. Šios medţiagos priskiriamos stipriausiems A klasės kancerogenams.
Dirginančios medţiagos – aldehidai, ketonai, fenolai ir kt. Jos pakenkia bronchų gleivinę ir sukelia lėtinį bronchitą [65].
Rūkymas labiausiai pakenkia kvėpavimo sistemai. Dauguma rūkančiųjų skundţiasi rytiniu kosuliu, skrepliavimu. Daţniausia rūkorių liga - lėtinis bronchitas. Ligos eiga lėta, ir rūkantieji taip pripranta prie minėtų poţymių, jog visai nekreipia į juos dėmesio.
Nikotinas ir smalkės - medţiagos, esančios tabako dūmuose, sukelia kraujagyslių spazmus, todėl blogėja širdies raumens aprūpinimas deguonimi, skatinama aterosklerozė.
Nikotinas, patenkantis į skrandį su seilėmis, dirgina jo gleivinę, didina rūgštingumą, skatina spazmus dėl to rūkoriai daţniau serga skrandţio gleivinės uţdegimu ir opalige [65].
2.2.4. Darbo aplinkos ergonominiai veiksniai
Ergonomika – tai daugiadisciplinė mokslo sritis, taikoma visose ţmogaus veiklos srityse. Naudojant ergonomiką darbo sistemoms projektuoti, kai tiriama ţmonių sąsaja su technika ir darbo aplinka, svarbu atsiţvelgti į ţmogaus sugebėjimus, įgūdţius, ribotumą ir poreikius.
Tarptautinė darbo organizacija ergonomiką apibūdina kaip kai kurių biologijos ir technikos mokslų sintezę, optimizuojant ţmogaus ir darbo santykius, siekiant didinti gamybos produktyvumą ir gerinti darbuotojų sąlygas. Nagrinėjant ergonomikos plėtros problemas pastebima, kad šio mokslo atsiradimą lėmė natūralus mokslinio paţinimo procesas, kai greta mokslo šakų diferenciacijos vyksta ir jų integracija.
Sprendţiant ţmogaus veiklos dabartinėje gamyboje optimizavimo uţdavinius ergonominiai tyrimai negalimi be sąsajų su antropometrija, fiziologija, psichologija, darbo medicina ir technikos mokslais.
Kuriant naujas darbo vietas ir naujus produktus reikėtų atsiţvelgti į šiuos tris pagrindinius ţmogaus veiksnius:
a) ţmonės skirtingi;
b) ţmonių galimybės ribotos;
c) ţmonių sensomotorinė reakcija nuspėjama.
Ţmonės skirtingi. Visi ţinome, kad ţmonės skiriasi ūgiu, svoriu, amţiumi, tačiau daţnai darbo vietos kuriamos tokios, kad „tiktų visiems“. Iš tiesų tokios darbo vietos tinka tik nedidelei grupei ţmonių, kiti priversti dirbti netinkamiausiomis darbo sąlygomis.
Ţmonių galimybės ribotos. Fiziniai ir protiniai ţmonių sugebėjimai labai skiriasi.
Fiziniu lygmeniu vien dėl ţmogaus ūgio, nepaisant kitų fizinių pavienių individų
skirtumų, būtini specifiniai pritaikymai. Pavyzdţiui, kad ţmogus daiktą galėtų nesunkiai pasiekti, daiktas turi būti tam tikru atstumu.
Protiniai sugebėjimai. Ţmonių sensomotorinė reakcija, informacijos priėmimo ir
apdorojimo sparta skiriasi. Skiriasi, kiek ir kokios informacijos individas gali priimti vienu metu ir kaip ilgai be pertraukos gali dirbti protinį darbą. Klaidos, netikslumai ir neteisingi sprendimai atsiranda, kai tam tikri veiksniai viršija protines ţmogaus galimybes.
Ţmonių sensomotorinė reakcija nuspėjama. Gyvendami išmokstame kai kuriuos veiksmus atlikti pagal tam tikrus signalus. Pavyzdţiui, sustojame degant raudonam šviesoforo signalui, norėdami įjungti šviesą, spaudţiame elektros jungiklį į viršų ir panašiai. Tačiau kai signalas neįprastas, pvz:. jungiklį reikia įjungti kita kryptimi, daţniau pasitaiko klaidų. Panašiais atvejais ţmonės reaguoja nuspėjamais būdais [10].
Pastangos, išlaikant reikiamą kūno padėtį, yra daţnas nepalankus veiksnys darbo vietoje. Statiškai įtemptas raumuo yra labiau paţeidţiamas, negu dinamišką darbą atliekantis raumuo. Be to, statiškai nuvargusio raumens atsistatymas vyksta apie 10 kartų lėčiau.
Dirbant nepatogioje kūno padėtyje, tam pačiam darbui atlikti sunaudojama daugiau energijos. To pasėkoje greičiau atsiranda nuovargis, raumenų skausmingumas, diskomfortas, padidėja traumų ir suţalojimų rizika.
Stovima padėtis darbo metu pati savaime nesukelia sveikatos problemų. Tačiau kai stovima daţnai ir ilgai patinsta blauzdos ir pėdos, atsiranda sunkumo jausmas kojose, nugaros skausmai, plečiasi poodinės kojų venos, gali prasidėti kitos sveikatos problemos. O ši kūno padėtis yra daţna tarp pardavėjų, visuomeninio maitinimo įmonių darbuotojų, surinkėjų, stakles aptarnaujančių darbuotojų ir kitų profesijų ţmonių. Palaikant kūną stačioje padėtyje dalyvauja liemens, kaklo ir kojų raumenys. Statinės įtampos metu blogėja jų kraujotaka, atsiranda skausmas ir nuovargis. Kraujas tvenkiasi kojų venose, jos plečiasi, daţnesni tampa uţdegiminiai procesai jose. O dėl ilgalaikės funkcinės imobilizacijos ir statinio krūvio atsiranda klubo, kelių ir stuburo sąnarių mikrotraumatizacija, dėl ko, per ilgesnį laiką išsivysto reumatinės ligos [66].
1pav. Paros darbingumo fiziologinė kreivė Saikingas, neintensyvus fizinis darbas gerina bei treniruoja visas organizmo fiziologines funkcijas, medţiagų bei energijos apykaitą ir stiprina sveikatą. Jei darbas sunkus, ilgai trunka, esti didelė nervinė - emocinė įtampa, nesilaikoma racionalaus darbo ir poilsio rėţimo, nuovargio reiškiniai akumuliuojasi. Tokiu atveju susidaro kokybiškai nauja funkcinė arba patologinė organizmo būklė, kuri vadinama pervargimu. Pervargstama pamaţu ilgą laiką didėjant organizmo funkciniams pakitimams. Pervargimui būdinga ryškesnis darbingumo ir darbo našumo maţėjimas. Daugiausia nukenčia centrinė nervų sistema: skauda galvą, juntamas bendrasis silpnumas, blogėja atmintis, sutrinka miegas, netenkama apetito, sumaţėja organizmo atsparumas įvairiems kenksmingiems aplinkos veiksniams. Pervargimas daţnai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – gali padidėti arterinis kraujospūdis, sutrikti širdies dirglumo ir laidumo funkcijos ir kt. Kad pervargimas praeitų, reikia ilgesnio poilsio, neretai – atitinkamo gydymo bei reabilitacinių priemonių [2].
Pagal įstatyminius ir norminius aktus, normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 darbo valandų per savaitę (per 7 dienų laikotarpį). Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandţiais 7 dienų laikotarpiu neturi viršyti 48 valandų.
Darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą (24 valandų laikotarpį), išskyrus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose numatytus atvejus.
būti daugiau kaip 12 val. Tokiu atveju vidutinis savaitės darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio reţimai, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Darbo dienų skaičius per savaitę, darbo pradţios, pabaigos, pertraukos nustatomos įmonės darbo grafikuose, kurie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
Priklausomai nuo įmonės veiklos ypatumų, darbuotojų kategorijos, gali būti taikoma: sutrumpintas darbo laikas; suminė darbo laiko apskaita; darbas naktį; ne visas darbo laikas; budėjimas įmonėje arba namuose; viršvalandinis darbas.
Darbuotojų darbingumui ir sveikatai atgauti nustatomos šios poilsio rūšys:
1. pertrauka pailsėti ir pavalgyti (į darbo laiką neįskaitoma) privalo būti suteikiama ne vėliau kaip po 4 valandų nuo darbo pradţios; trukmė - ne trumpesnė kaip pusės valandos ir ne ilgesnė kaip 2 valandų;
2. papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos laiku; atsiţvelgiant į teisės aktus;
3. paros poilsis; darbuotojo poilsio laikas per parą negali būti trumpesnis kaip 11 valandų iš eilės; draudţiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės; jauniems asmenims turi būti suteikiamos ne maţiau, kaip 2 poilsio dienos paeiliui per savaitę; įmonėms, kurios sekmadienį ar Švenčių dienų įstatymo nustatytų švenčių dienomis negali nutraukti darbo dėl to, kad privalo teikti paslaugas gyventojams (parduotuvės, transporto įmonės, teatrai, muziejai, viešojo maitinimo įmonės ir kt.), poilsio dienas nustato savivaldybių institucijos;
4. savaitės poilsis; darbuotojo savaitės nepertraukiamo poilsio laikas kiekvieną savaitę privalo būti ne trumpesnis kaip 35 valandos.
Be to, darbuotojams turi būti suteikiamos kasmetinės mokamos atostogos [62]. 2.2.5. Darbo aplinkos psichosocialiniai veiksniai
Psichosocialiniai darbo veiksniai, kaip ir kiti darbo veiksniai (fizikiniai, cheminiai ar biologiniai), gali sukelti dirbančiojo sveikatos pakenkimus ar veikti kaip prevencinė priemonė. Poveikis priklauso nuo stresoriaus stiprumo ir jų kombinuoto veikimo, nes šiems darbo veiksniams būdingas daugiafaktorinis veikimas [40].
grupės sveikatai ir saugumui. Tai atskiro asmens ar grupės asmenų naudojami persekiojimo, ţeminimo ar grasinimo veiksmai [12]. Pastebėta, kad psichologinės prievartos, kuri darbo vietose pasireiškia įvairiomis formomis, daugėja, o moksliniais tyrimais pagrįstų ţinių, visuotinio bauginimo darbe problemos supratimo bei informacijos apie galimas pasėkmes sklaidos lygmuo šalyse labai skiriasi [41]. Bauginimai darbe yra palyginti nauja profesinės sveikatos mokslinių tyrinėjimų sritis. Iki šiol nėra priimto vieningo tarptautinio bauginimo sąvokos apibrėţimo. Šio reiškinio suvokimas įvairių tautų kultūrose labai skiriasi. Moksliniuose tyrimuose ir praktiškai vartojami skirtingi terminai (angl. mobbing, bullying, psichological harassment, moral harassment, victimization, psichological terror). Moralinio priekabiavimo atveju, jeigu priekabiautojas yra hierarchiškai aukščiau esantis asmuo, tai vadinama vertikaliu priekabiavimu, arba BULLYING, o jeigu priekabiautojas yra bendradarbis arba grupė bendradarbių, tai vadiname horizontaliu priekabiavimu, arba MOBBING [63].
Ištyrus bendrą sergamumą pasaulyje, yra ypač akcentuojamas sergamumo paplitimas psichinėmis ligomis, depresija, paplitęs nerimas ir miego sutrikimai. Daugelis ţmonių, kurie turi tokių nusiskundimų, pripaţįsta jog patiria stresą darbe ir negatyvų elgesį darbo vietoje, kuris apibūdinamas kaip nuolatinis, agresyvus, įţeidţiantis, bauginantis, piktavališkas ar įţeidţiantis elgesys, piktnaudţiavimas jėga ar neobjektyvios baudţiamosios sankcijos. Asmuo patiriantis negatyvų elgesį, jaučiasi prislėgtas, jaučia grėsmę, paţeminimą, paţeidţiamumą ir praranda pasitikėjimą savimi [35].
H.Leyman tyrimų duomenimis, apie 4 proc. Švedijos darbuotojų darbe tampa bauginimo aukomis, 10 – 20 proc. bauginimus patyrusių darbuotojų pasireiškia potrauminio streso simptomų, 10-20 proc. visų Švedijoje per metus registruotų saviţudybių yra patirto bauginimo pasekmės [12, 9, 20]. Nustatyta, kad pagal ekonominę veiklą daţniausiai bauginimų darbe aukomis tampa viešojo administravimo ir gynybos (14 proc.), švietimo, sveikatos apsaugos, viešbučių, restoranų ir transporto darbuotojai (12 proc.) [56, 58]. 2001 - 2002 m. darbo sąlygų prisijungiančiose šalyse ir kandidatėse tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje darbuotojai grasinimų aukomis tampa daţniau negu, pvz., Čekijoje, Slovakijoje, Kipre ar Vengrijoje [11].
patikimų streso darbe, depresijos ir nerimo simptomų. Tokie simptomai gali išlikti netgi keletą metų po įvykių [9, 28].
Dažnai viešojo maitinimo įmonių darbuotojai patiria stresą. Stresas - tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena kylanti dėl išorinių ir vidinių veiksnių (stresorių) poveikio. Stresorių poveikis organizmui priklauso nuo jų pobūdžio, intensyvumo ir nuo organizmo atsakomosios reakcijos [39]. Stresas atsiranda išnykus principinei pusiausvyrai tarp aplinkos reikalavimų ir žmogaus sugebėjimui reaguoti į šiuos reikalavimus [45].
Stresą darbe gali sukelti tokie psichologiniai socialiniai veiksniai kaip darbo organizavimas ir valdymas, pvz., dideli reikalavimai atliekamam darbui ir maža darbo kontrolė, bauginimai ir smurtas darbe. Fizikiniai veiksniai, tokie kaip triukšmas ir temperatūra, irgi gali būti streso darbe prieţastimi [13].
Stresas darbe patiriamas, kai darbo uţduotys viršija darbuotojo gebėjimą jas įvykdyti (arba kontroliuoti) [51]. Stresas nėra liga, bet, jei stresas intensyvus ir patiriamas tam tikrą laiką, jis gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus. Darbuotojui daromas spaudimas gali paskatinti jį dirbti geriau bei suteikti pasitenkinimą, kuomet ambicingi tikslai yra įgyvendinti. Bet kai reikalavimai ir spaudimas yra pernelyg dideli, jie sukelia stresą. Tai kenkia ir darbuotojams, ir įmonėms. Nepriklausomai nuo įmonės dydţio stresas darbe gali paveikti bet kurį įmonės skyriaus darbuotoją [52].
Literatūros šaltiniuose stresas daţnai vadinamas pasaulio ekonomikos rykšte. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo inicijuoto tyrimo duomenimis, kas trečias iš apklaustų darbuotojų grėsmės sveikatai prieţastimi įvardija stresą [54]. Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ar daugiau savaičių [52]. 1999 m. statistika rodo, kad Europos Sąjungos valstybėms kasmet stresas darbe kainuoja maţiausiai 20 milijardų eurų [43].
Labai svarbūs yra psichologiniai simptomai. Stresas gali sukelti nepasitenkinimą; o su darbu susijęs stresas gali sukelti su darbu susijusį nepasitikėjimą. Tarp kitko, nepasitenkinimas darbu yra paprasčiausias ir akivaizdţiausias streso psichologinis simptomas [46].
3. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS
3.1. Metodika
2006 metų birţelio – rugpjūčio mėnesiais buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa. Atsitiktine tvarka buvo atrinkta 15 Kauno miesto didţiųjų viešojo maitinimo įmonių ir išdalintos 253 anketos. Grąţinta 213 anketų, iš jų 13 buvo atmesta dėl netinkamo uţpildymo. Atsako daţnis buvo 79,1 proc.
Duomenims rinkti buvo naudojami standartizuoto tipo ir negatyvaus elgesio darbe klausimynai. Naudojamas standartizuoto tipo klausimynas sudarytas KMU aplinkos ir darbo katedroje. Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti Kauno miesto visuomeninio maitinimo įmonių darbuotojų (padavėjų, barmenų) darbo sąlygas, veikiančius psichosocialinius veiksnius bei nusiskundimus sveikata. Standartizuoto tipo anketą sudarė penkios dalys: pirma dalis – dokumentiniai duomenys (lytis, amţius, išsilavinimas); antra dalis – savo sveikatos vertinimas ir sveikata (apsilankymai pas gydytojus, dėl ligos praleistos darbo dienos, susirgimai ir simptomai, vartoti medikamentai); trečia dalis – psichosocialiniai rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba, fizinis aktyvumas); ketvirta dalis – darbo pobūdis (darbe praleidţiamos darbo valandos, etatai, naktinės pamainos bei pasitenkinimas profesija ir darbo sąlygomis); penkta dalis – higieninės ir ergonominės darbo sąlygos (darbo aplinka, emocinė, fizinė įtampa, priverstinė padėtis bei psichologinis ir fizinis nuovargis jaučiamas po darbo). Taip pat buvo naudotas norvegų mokslininkų negatyvaus elgesio darbe klausimynas. Jame pateikti 26 negatyvų elgesį darbe formuojantys veiksniai. Galimi atsakymų variantai: 1 – niekada; 2 – dabar ir kaţkada; 3 – kas mėnesį; 4 – kas savaitę; 5 – kasdien.
3.2. Tirtųjų kontingentas
Apklausta 200 visuomeninio maitinimo įmonių darbuotojų, iš jų 19,5 proc. vyrai ir 80,5 proc. moterys. Amţiaus vidurkis 24 metai (SD=4,59) (vyrų 25,7 metai (SD=3,93), moterų 23,6 metai (SD=4,65)). Vyrai statistikai reikšmingai vyresni uţ moteris (p=0,012) (studento t testas).
Rodiklis proc. Lytis Vyras 19,5 Moteris 80,5 Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 4,0 Vidurinis 47,0 Spec.vidurinis 15,5 Aukštesnysis 16,5 Aukštasis 17,0
2lentelė. Tiriamųjų charakteristika. Respondentai pagal amţių buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirma grupė – respondentai ≤ 30 metų, antra grupė respondentai >30 metų.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Darbo pobūdţio ir darbo sąlygų įvertinimas
4.1.1. Darbo pobūdis
48 proc. apklaustųjų savo darbą vertina kaip vidutinio sunkumo fizinį darbą, 28 proc. mano, kad jų darbas sunkesnis uţ vidutinį ir tik 24 proc. savo darbą laiko lengvu fiziniu ar protiniu. Vyrai savo atliekamą darbą laiko fiziškai lengvesniu nei moterys (χ2
=22,41; p<0,001). Vyresni nei 30 metų darbuotojai savo atliekamą darbą laiko fiziškai sunkesniu (χ2=28,11; p<0,001). Darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, nedirba labai sunkaus fizinio darbo ir statistiškai reikšmingai daţniau dirba protinį darbą (χ2
=32,17; p=0,010) (2pav.). 8,5% 15,5% 48,0% 22,5% 5,5% protinis lengvas fizinis
vidutinio sunkumo fizinis sunkus fizinis
labai sunkus fizinis
2pav. Atliekamo darbo pobūdis. Net 49,5 proc. darbuotojų darbo vietoje praleidţia daugiau kaip 12 valandų. Vyresni nei 30 metų darbuotojai darbo vietoje praleidţia statistiškai reikšmingai daugiau laiko nei jaunesni (χ2=23,12; p<0,001). Vidurinį išsilavinimą turintys darbuotojai savo darbovietėje praleidţia statistiškai reikšmingai daugiau darbo valandų (χ2
=26,40; p=0,049), nei likusieji. Moterys vidutiniškai daugiau laiko praleidţia savo darbo vietoje nei vyrai (χ2
1,0% 10,0% 17,5% 22,0% 49,5% 4-6val 7-8val 9-10val 11-12val >12val
3pav. Darbovietėje praleidţiamos darbo valandos. 80 proc. apklaustųjų dirba vieno etato krūviu, 14 proc. respondentų daugiau nei vieno etato krūviu ir tik 6 proc. dirbančiųjų maţesniu nei vieno etato krūviu. Vyrai statistiškai reikšmingai dirba didesniu etatiniu krūviu nei moterys (χ2
=15,18; p=0,019). Turintys vidurinįjį išsilavinimą darbuotojai dirba statistiškai reikšmingai didesniu etatiniu krūviu (χ2=59,72; p<0,001) (4pav.). 4,0% 2,0% 80,0% 5,5% 6,5% 1,0% 1,0% 0,5 0,75 1 1,25 1,5 2 2,5 ir >
9,0% 16,5% 7,0% 24,5% 43,0% 1-2 3-5 6-7 >7 naktimis nedirbu
5pav. Per pastarąjį mėnesį dirbta nakties metu. Nepasitenkinimas savo profesija ir darbo sąlygomis buvo paţymėtas atitinkamai 11 proc. ir 12 proc. atvejų. Didelis pasitenkinimas tiek savo profesija, tiek darbo sąlygomis sudarė atitinkamai 19 proc. ir 16,5 proc. Vyrai net 2,7 karto labiau patenkinti savo profesija nei moterys (χ2=13,63; p=0,001) ir 2,7 karto labiau patenkinti savo darbo sąlygomis (χ2=9,90; p=0,007).
Vidutinis bendras darbo staţas tarp darbuotojų buvo 4,03 metų (SD=4,01), o staţas dabartinėje darbo vietoje 1,87 (SD=2,11). Vyrų vidutinis bendras darbo staţas statistiškai reikšmingai 1,4 metų buvo didesnis nei moterų (p=0,001).
4.1.2. Higieninės ir ergonominės darbo sąlygos
67,5% 23,5% 12,5% 6,0% 2,5% 32,0% 5,5% 22,0% 4,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Triuk šming a Netik amas tem pera tūrin is re žimas Dulkė ta Užte ršta chem inėm is m edžia gomi s Užte ršta biolo ginėm is m edžia gom is Stre sinė Ergo nom iškai netin kam a Teig iam a Netu ri nuo mon ės
6pav. Darbo vietos aplinkos veiksniai. Moterys 1,6 karto daţniau nurodo triukšmingą darbo aplinką nei vyrai (χ2
=10,07; p=0,007), tačiau tiek moterys tiek vyrai stresinę darbo aplinką nurodo vienodai (χ2=1,79; p=0,409). Vyrai savo darbovietę daţniau nurodo kaip teigiamą nei moterys (χ2=9,61; p=0,008). Vyresni nei 30 metų amţiaus asmenys savo darbo vietą daţniau nurodo kaip stresinę (χ2
=9,26; p=0,010), o jaunesni nei 30 metų amţiaus asmenys daţniau nurodo teigiamą darbo aplinką (χ2
=6,29; p=0,043). Triukšmingą darbo aplinką daţniau nurodo asmenys besiskundţiantys galvos skausmu (χ2
=11,92; p=0,003), galvos svaigimu (χ2=6,56; p=0,038) bei daţna nuotaikų kaita (χ2=9,56; p=0,008). Stresinę darbo aplinką daţniau nurodo asmenys besiskundţiantys galvos svaigimu (χ2
=12,37; p=0,002).
63,0% 60,5% 65,5% 58% 59% 60% 61% 62% 63% 64% 65% 66% Darbas lydimas emocinės įtampos
Darbas lydimas fizinės įtampos
Darbas susijęs su priverstine padėtimi
7pav. Darbą lydintys veiksniai. Aukštesnio nei viduriniojo išsilavinimo darbuotojai daţniau jaučia emocinę įtampą darbo metu (χ2=5,84; p=0,016).
64,5 proc. dirbančiųjų nurodo, kad jų darbas yra savarankiškas. Jaunesni nei 30 metų amţiaus respondentai statistiškai reikšmingai mano, jog jų darbas savarankiškesnis nei vyresniųjų kolegų (χ2
=6,30; p=0,043).
97,5 proc. apklaustųjų po darbo jaučiasi fiziškai pavargę, 41 proc. labai pavargę ir tik 2,5 proc. po darbo nejaučia fizinio nuovargio. Po darbo fiziškai labiau pavargę jaučiasi darbuotojai, nurodantys darbe tvyrančią emocinę įtampą (χ2
=8,25; p=0,016), fizinę įtampą (χ2
=9,64; p=0,008) ir priverstinę kūno padėtį dirbant (χ2=9,71; p=0,008). Po darbo vyrai jaučiasi maţiau pavargę nei moterys, tačiau 3,1 proc. moterų nejaučia fizinio nuovargio (χ2
=6,73; p=0,035) (8pav.). Vyresni nei 30 metų amţiaus darbuotojai po darbo jaučia didesnį fizinį nuovargį (χ2
0,0% 74,4% 25,6% 3,1% 52,2% 44,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
nepavargęs vidutiniškai pavargęs labai pavargęs vyras moteris
8pav. Fizinis nuovargis po darbo. Psichologiškai pavargę po darbo jaučiasi 93 proc. respondentų, 31 proc. jaučiasi labai pavargę ir tik 7 proc. darbo metu psichologiškai nepavargsta. Psichologiškai labiau pavargsta darbuotojai, nurodantys darbe tvyrančią emocinę įtampą (χ2=35,93; p<0,001), fizinę įtampą (χ2
=28,05; p<0,001) ir priverstinę kūno padėtį dirbant (χ2=19,08; p<0,001). Vyrai psichologiškai pavargsta maţiau nei moterys (χ2
=10,81; p=0,004) (9pav.). 12,8% 76,9% 10,3% 5,6% 58,4% 36,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
nepavargęs vidutiniškai pavargęs labai pavargęs vyras moteris
4.2. Psichosocialiniai rizikos veiksniai
Darbuotojų ūgio vidurkis 171,24 cm (SD=8,38), masė 63,66 kg (SD=12,97) ir KMI=21,59 kg/m2 (SD=3,35). Vyrų ūgis yra vidutiniškai 181,44 cm (SD=6,75), masė 80,44 kg (SD=11,52), KMI=24,37 kg/m2 (SD=2,78), moterų ūgis vidutiniškai yra 168,76 cm (SD=6,71), masė 59,60 kg (SD=9,62), KMI=20,21 kg/m2
(SD=3,13). Vyrų KMI statistiškai reikšmingai didesnis 3,46 kg/m2 nei moterų (p<0,001). Taip pat KMI 1,52 kg/m2
didesnis pas vyresnius nei 30 metų amţiaus darbuotojus (p=0,045). 16,5 proc. apklaustųjų turi viršsvorio, vyrai statistiškai reikšmingai daugiau nei moterys (χ2
=25,81; p<0,001). Asmenys turintys viršsvorio statistiškai reikšmingai rečiau mankštinasi (χ2
=10,41; p=0,034).
Kasdien rūko 47,5 proc. apklaustųjų (59 proc. vyrų ir 44,7 proc. moterų). Darbe rūko 91,6 proc. rūkančiųjų kasdien ir 42,6 proc. rūkančių retkarčiais. Vidutinis rūkymo staţas 5,84 metų (SD=3,81) (vyrų 7,6metų SD=4,14, moterų 5,28 metų SD=3,54). Vyrai vidutiniškai 2,33 metų ilgiau rūko nei moterys (χ2
=17,79; p<0,001). Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenimis 2000 metais kasdien rūkė 51,5 proc. vyrų ir 15,8 proc. moterų [18]. Kaip matome mūsų tyrime rūkymo paplitimas tiek vyrų, tiek moterų tarpe yra didesnis lyginant su Lietuvos duomenimis (10pav.).
59,0% 44,7% 51,5% 15,8% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% vyrai moterys
Apklaustieji Lietuvos gyventojai
10pav. Kasdien rūkančiųjų paplitimas. Net 48,5 proc. apklaustųjų alkoholį vartoja kartą per savaitę ir daţniau (vyrai 66,7 proc., moterys 44,1 proc.). Vyrai statistiškai reikšmingai alkoholį vartoja daţniau nei moterys (χ2
66,7% 44,1% 33,9% 11,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% vyrai moterys
Apklaustieji Lietuvos gyventojai
11pav. Bent kartą per savaitę vartojančių alkoholį paplitimas. Turintys aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą asmenys alkoholį vartoja statistiškai reikšmingai daţniau (χ2
=12,83; p=0,046). Kasdien rūkantys respondentai alkoholį vartoja statistiškai reikšmingai daţniau nei kiti apklaustieji (χ2
=40,19; p=0,002). Vyresni nei 30 metų amţiaus darbuotojai alkoholį vartoja daţniau nei jaunesni (χ2
=18,98; p=0,004).
10 proc. apklaustųjų kavą geria daţniau nei 4 kartus per dieną, 14 proc. jos visiškai negeria ir 76 proc. kavą geria rečiau nei 4 kartus per dieną (12pav.). Moterys kavą geria statistiškai daţniau nei vyrai (χ2
=11,37; p=0,023). Kasdien rūkantys respondentai statistiškai reikšmingai kavą geria daţniau (χ2
=23,98; p=0,020). 43,5% 32,5% 7,0% 3,0% 14,0% 1-2 3-4 5-6 >6 negeriu
12pav. Per dieną išgertų kavos puodelių kiekis. 63 proc. apklaustųjų valgo 3-4 kartus per dieną. Jaunesni nei 30 metų amţiaus asmenys valgo statistiškai reikšmingai daţniau nei vyresni (χ2
31,5 proc. darbuotojų visada valgo pusryčius ir net 68,5 proc. pusryčius valgo retai ar visai jų nevalgo (13pav.). Aukštesnio nei viduriniojo išsilavinimo apklaustieji statistiškai reikšmingai daţniau valgo pusryčius (χ2
=8,23; p=0,004).
31,5%
43,0% 20,0%
5,5%
taip visada retai dažniausiai ne niekada
13pav. Ar apklaustieji valgo pusryčius. 71 proc. apklaustųjų mano, jog jų mityba neracionali ir tik 16 proc. mano, kad maitinasi pilnavertiškai (14pav.). Moterys statistiškai reikšmingai daţniau nurodo, jog jų mityba nepilnavertė (χ2 =12,02; p=0,002). 16,0% 71,0% 13,0% taip ne nežinau
14pav. Ar apklaustųjų mityba racionali. 4.2.1. Patiriamas negatyvus elgesys ir stresas darbe
Švedijoje iki 12 proc. viešojo maitinimo įmonių darbuotojų, patiria negatyvų elgesį savo darbo vietoje [56, 58]. Ištyrus Suomijos 25-64 metų amţiaus piliečius, nustatyta, jog 4 proc. socialinio ir sveikatos sektorių darbuotojų patiria negatyvų elgesį. Panašaus tyrimo, atlikto Norvegijoje, rezultatai parodė, jog negatyvų elgesį patiria 3 proc. slaugos personalo, dirbančio ligoninėse ar namuose, ir 8 proc. sveikatos sektoriaus darbuotojų (n=2105) [29]. Asmenys daţniau jaučiantys psichologinį terorą darbe, daţniau jaučia ir stresą (χ2
=8,79; p=0,012), taip pat šie apklaustieji daţniau nurodo savo blogėjančią sveikatą per pastaruosius metus (χ2
=18,37; p<0,001).
64,0% 26,5%
9,5%
Nepatiria Atsitiktinai patiria Dažnai patiria
Sveikatos sutrikimas Nepatyrė psichologinio teroro Atsitiktinis psichologinis teroras Daţnas psichologinis teroras χ 2; df p
Abs.sk. proc. Abs.sk. proc. Abs.sk. proc.
Virškinimo sistemos ligos 3 2,3 2 3,8 3 15,8 7,80; 2 0,020 Galvos skausmas 87 60,0 39 73,6 19 100,0 8,56; 2 0,014 Galvos svaigimas 40 31,3 23 43,4 13 68,4 10,60; 2 0,005 Padaţnėjęs šrdies plakimas 17 13,3 14 26,4 6 31,6 6,67; 2 0,036 Rėmuo 28 21,9 4 7,5 7 36,8 8,92; 2 0,012 Gerklės skausmas 62 48,4 26 49,1 15 78,9 6,34; 2 0,042 Uţkimęs balsas 32 25,0 23 43,4 11 57,9 11,62; 2 0,003 Depresija 28 21,9 22 41,5 6 31,6 7,30; 2 0,026 Nemiga 39 30,5 21 39,6 13 68,4 10,59; 2 0,005
Daţna nuotaikų kaita 39 30,5 30 56,6 14 73,7 19,50; 2 0,000
Skausmas krūtinėje 19 14,8 1 1,9 4 21,1 7,59; 2 0,023
3lentelė. Psichologinio teroro sąsajos su sveikatos sutrikimais. 14 proc. dirbančiųjų patiria stresą savo darbo vietoje, 86 proc. streso nejaučia. Jaučiantys stresą darbo vietoje apklaustieji nurodo didesnį psichologinį nuovargį po darbo (χ2
=14,26; p=0,001).
Net 15 proc. respondentų savo sveikatos būklę vertina prastai ir 34,5 proc. sveikata per pastaruosius metus pablogėjo. 85 proc. savo sveikatą vertina gerai ar puikiai ir 65,5 proc. per pastaruosius metus sveikata nepakito ar pagerėjo.
Per pastaruosiu 6 mėnesius darbe, daţniausiai apklaustieji nurodė, jog jiems buvo liepta atlikti ţemesnės kompetencijos pagal uţimamas pareigas darbą (1,87±1,23), ant jų šaukta ar jie tapo spontaniško įniršio, ar pykčio aukomis (1,85±1,14), apie juos buvo platinamos apkalbos ir gandai (1,83±1,17), jų darbą perdėtai kontroliavo (1,73±1,19), jiems primygtinai daţnai primindavo padarytas darbo klaidas (1,70±1,07). Rečiau buvo nurodoma, jog iš darbuotojų tyčiojosi bendradarbiai (1,15±0,54), jie buvo ignoruojami, izoliuojami nuo kitų darbe (1,18±0,49), jie patyrė grasinimus susidoroti ar konkrečius uţgauliojančius veiksmus (1,19±0,66).
4.3. Savo sveikatos vertinimas ir sveikata
Apklaustieji savo sveikatos būklę vertino gerai 39,5 proc., vidutiniškai 59,0 proc. ir blogai 1,5 proc. (vyrai vertino gerai 53,8 proc., vidutiniškai 46,2 proc., moterys gerai vertino 36,0 proc., vidutiniškai 62,1 proc. ir blogai 1,9 proc.). Vyrai savo sveikatą vertino statistiškai reikšmingai geriau nei moterys (χ2
=4,56; p=0,033).
metus kiekvienas darbuotojas vidutiniškai praleido 4,58 dienas (SD=8,26) (vyrai 2,38 dienos SD=5,95, moterys 5,11 dienos SD=8,66). Moterys dėl ligos praleido statistikai reikšmingai daugiau dienų nei vyrai (p=0,023).
Maţiau nei pusė respondentų (49,5 proc.) per pastaruosius metus profilaktiškai tikrinosi savo sveikatos būklę (vyrų 33,3 proc., moterų 53,4 proc.). Moterys statistiškai reikšmingai daţiau tikrinosi savo sveikatos būklę per pastaruosius metus nei vyrai (χ2
=5,06; p=0,024). Profilaktinių patikrinimų metu 20 proc. apklaustųjų buvo rasti įvairūs sveikatos sutrikimai, 7 proc. buvo rekomenduota keisti darbą.
Daţniausiai buvo nustatyta trumparegystė 16 proc. apklaustųjų, kiek rečiau hipertenzija 12 proc. Alerginės odos ligos nustatytos 13 proc., tuo tarpu nealerginės odos ligos tik 2 proc. respondentų. 12 proc. apklaustųjų buvo nustatytos skeleto-raumenų sistemos ligos (16pav.). 12% 16% 2% 7% 2% 13% 2% 5% 4% 5% 12% 0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16% 18% Hip erte nzija Trum pare gystė Pne um onija Lėtin is br onch itas Rad ikul itas Aler ginės odo s ligo s Neale rginė s odo s ligo s Perš alim o ligo s Viršk inim o sis tem os su trikim ai Ane mija Skele to-ra umen ų sis temo s ligo s
16pav. Gydytojų diagnozuoti sveikatos sutrikimai.
Per pastaruosius 12 mėn. varginę simptomai
Paplitimas
Abs.sk. proc.
Galvos skausmas 145 72,5
Galvos svaigimas 76 38,0
Padaţnėjęs širdies plakimas 37 18,5
Kosulys 114 57,0
Sloga 146 73,0
Rėmuo 39 19,5
Uţkimęs balsas 66 33,0 Vidurių uţkietėjimas 32 16,0 Silpnumas 86 43,0 Bėrimai 35 17,5 Šlapinimosi problemos 15 7,5 Sąnarių skausmai 44 22,0 Kaklo skausmai 31 15,5 Depresija 56 28,0 Nugaros skausmai 84 42,0 Juosmens skausmai 21 10,5
Lytinio gyvenimo problemos 12 6,0
Rankų skausmai 37 18,5
Rankų tirpimas 28 14,0
Nemiga 73 36,5
Kojų tinimas 75 37,5
Kojų venų išsiplėtimas 36 18,0
Mieguistumas darbe 64 32,0
Akių ašarojimas 60 30,0
Regos susilpnėjimas 23 11,5
Hemorojus 2 1,0
Padidėjęs prakaitavimas 27 13,5
Daţna nuotaikų kaita 83 41,5
Vidurių pūtimas 34 17,0
Skausmas krūtinėje 24 12,0
Padidėjęs kraujospūdis 25 12,5
4lentelė. Per pastaruosius 12 mėnesių varginę simptomai. Kaip matoma iš 4lentelės, daugiau kaip 2/3 respondentų nurodė tokius juos varginančius simptomus kaip sloga (73,0 proc.) ir galvos skausmas (72,5 proc.). Daugiau kaip pusė apklaustųjų vargino kosulys (57,0 proc.) ir gerklės skausmas (51,5 proc.). Daugiau kaip trečdalį darbuotojų vargino silpnumas (43,0 proc.), nugaros skausmai (42,0 proc.), daţna nuotaikų kaita (41,5 proc.), galvos svaigimas (38,0 proc.), kojų tinimas (37,5 proc.) ir nemiga (36,5 proc.).
Vyrai 5,1 karto daţniau serga peršalimo ligomis (χ2
=7,80; p=0,005) ir rėmuo vyrus vargina 1,8 karto daţniau nei moteris (χ2
pasitaiko 2,6 karto (χ2=11,07; p=0,001) ir darbe ašaroja akys 3,4 karto daţniau nei vyrams (χ2=8,99; p=0,003).
Bent retkarčiais rūkantys 1,6 karto daţniau skundţiasi kosuliu (χ2
=15,69; p<0,001), 1,3 karto daţniau sloga (χ2
=11,54; p=0,001) ir 2,2 karto daţniau skundţiasi rėmeniu nei nerūkantys (χ2
=7,14; p=0,008).
Nemiga 2,9 karto daţniau skundţiasi apklaustieji, kurie nurodė nepasitenkinimą savo darbo sąlygomis (χ2
=13,51; p=0,001). 1,6 karto daţniau mieguistumą darbe jaučia asmenys besiskundţiantys nemiga (χ2
=5,79; p=0,016). Besimankštinantys asmenys nemiga skundţiasi 5,6 karto rečiau nei nesimankštinantys (χ2
=15,92; p=0,001).
Apie pusę apklaustųjų vartoja vitaminus (49,5 proc.), kiek rečiau vartojami vaistai nuo galvos skausmo (42,5 proc.). Nuo hipertenzijos vaistus vartoja 0,5 proc. visų apklaustųjų ir tai sudaro tik 4 proc. sergančiųjų padidinto kraujospūdţio liga. Kontraceptikus vartojo 22,4 proc. moterų (17pav.).
42,5% 16,0% 10,0% 18,5% 49,5% 1,5% 7,5% 0,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Nuo gal vos skau smo Nuo kitų s kaus mų Ram inam ieji Nuo kos ulio Vita min ai Mik roel emen tai Ant ibio tikai Ant ihip erte nzin iai
17pav. Per pastarąją savaitę vartoti medikamentai. Moterys 3,2 karto daţniau vartoja vaistus nuo galvos skausmo (χ2
=14,58; p<0,001), 4,3 karto daţniau vaistus nuo kosulio (χ2
Tik 25,5 proc. respondentų buvo nustatytas cholesterolio kiekis kraujyje. Iš jų tik 0,5 proc. nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis (18pav.).
74,5%
4,0% 0,5%
21,0%
25,5%
Nenustatytas sumažėjęs padidėjęs normalus
5. IŠVADOS
1. Dauguma (70,5 proc.) viešojo maitinimo įmonių darbuotojų savo atliekamą darbą vertina kaip vidutinio sunkumo ir sunkų fizinį darbą. 80,0 proc. darbuotojų dirba 1,0 etato krūviu, tačiau 49,5 proc. iš jų darbo dienos trukmė yra daugiau kaip 12 val. 2. Darbo sąlygų įvertinimas parodė, kad 67,5 proc. darbuotojų skundţiasi padidintu
triukšmu, 23,5 proc. - netinkamu temperatūriniu rėţimu, 18,5 proc. - uţterštumu dulkėmis ir cheminėmis medţiagomis, 32,0 proc. darbo aplinką įvardija kaip stresinę. 3. 97,5 proc. viešojo maitinimo įmonių darbuotojų po darbo jaučia fizinį ir 93,0 proc.
psichologinį nuovargį. Po darbo fiziškai ir psichologiškai pavargę statistiškai reikšmingai daţniau jaučiasi darbuotojai, kurių darbe yra didesnė fizinė ir emocinė įtampa ir priverstinė kūno padėtis, bei kurie yra vyresnio amţiaus.
4. Viešojo maitinimo įmonių darbuotojai (59,0 proc. vyrų ir 44,7 proc. moterų) daugiau rūko ir daţniau (66,7 proc. vyrų ir 44,1 proc. moterų) vartoja alkoholį nei bendra Lietuvos populiacija (51,5 proc. vyrų ir 15,8 proc. moterų rūko bei 33,9 proc. vyrų ir 11,5 proc. moterų vartoja alkoholį). Rūkantys darbuotojai statistiškai reikšmingai daţniau skundţiasi viršutinių kvėpavimo takų bei virškinimo sistemos pakenkimais. 5. Stresą darbe patiria 14,0 proc., o psichologinį terorą – 9,5 proc. viešojo maitinimo
įmonių darbuotojų. Patyrę stresą arba psichologinį terorą darbe statistiškai reikšmingai daţniau skundėsi sveikatos sutrikimais (galvos skausmais, nemiga, depresija, fonastenija ir kt.) nei tai nepatyrę darbuotojai.
