INTRAKRANIJINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA TRIŠAKIO NERVO NEUROVASKULINIO KONFLIKTO ATSIRADIMUI IR KLINIKAI. LITERATŪROS APŽVALGA

Gvidas Marčiukaitis

INTRAKRANIJINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA

TRIŠAKIO NERVO

NEUROVASKULINIO KONFLIKTO

ATSIRADIMUI IR KLINIKAI.

LITERATŪROS APŽVALGA

Darbo vadovas Asist. Jan Pavel Rokicki

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA

INTRAKRANIJINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA TRIŠAKIO NERVO NEUROVASKULINIO KONFLIKTO ATSIRADIMUI IR KLINIKAI. LITERATŪROS APŽVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m... (mėnuo, diena)

20....m. ... (mėnuo, diena)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0

8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)

0,4 0,2 0

9

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos

data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir

atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?

11

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši

informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo

rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0

16

Duomenų sisteminimas

bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo

laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys

lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0

20

Rezultatų aptarimas (1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir

nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos

trūkumai? 0,6 0,3 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

27

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

tinkamas moksliniam darbui? 29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? +0,2 +0,1 0

31

Praktinės rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar

jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

32

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?

+1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

40 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

) 41

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir

yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

42

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

• Recenzento pastabos:

TURINYS

SANTRAUKA ... 8

SUMMARY... 9

SANTRUMPOS ... 10

ĮVADAS... 11

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS ĮRANKIAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA . 13 1.1. Protokolas ir registracija ... 13

1.2. Sisteminė darbų atranka ... 13

1.3. Paieškos metu naudoti filtrai ... 13

1.4. Mokslinių darbų atrankos kriterijai ... 14

1.5. Mokslinių darbų atmetimo kriterijai ... 14

1.6. Duomenų atranka ...14

2. DUOMENŲ SUSISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 15

2.1. Sisteminė straipsnių atranka ... 15

2.2. Tyrimų klaidų rizikų vertinimas ... 17

2.3. Straipsnių charakteristikos ir bendrinė informacija ... 18

2.4. Tyrimuose pateiktų rezultatų apžvalga ... 20

2.4.1. Kraujagyslių įtaka trišakio nervo neuralgijos neurovaskulinio konflikto atsiradimui ir klinikai ... 20

2.4.2. Galvos smegenų anatominių ypatumų įtaka neurovaskulinio konflikto atsiradimui ir klinikai ... 22 3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 23 IŠVADOS ... 25 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 26 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 27 PRIEDAI ... 30

INTRAKRANIJINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA TRIŠAKIO NERVO NEUROVASKULINIO KONFLIKTO ATSIRADIMUI IR KLINIKAI. LITERATŪROS

APŽVALGA SANTRAUKA

Temos aktualumas: Trišakio nervo neuralgija (TNN) – tai lėtinė neuropatinė liga, pasireiškianti pasikartojančiu priepuolinio pobūdžio skausmu. Skausmas būna keliose trišakio nervo šakose, skausmas stiprus, pagal VAS skausmo skalę vertinamas nuo 7 iki 9 balų, kur 0 – skausmo nėra, 10 – skausmas nepakeliamas. Dažniausiai pažeidžiama antroji nervo šaka dešinėje pusėje. [1] Klasikine TNN dažniausiai serga vyresnio nei 50 m. amžiaus moterys ir rizika susirgti TNN didėja su amžiumi. Ligos paplitimas JAV varijuoja nuo 4.3 iki 27 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per metus. [2] Pagal 3-ąjį ICHD leidinį, klasikinė TN yra sukeliama neurovaskulinės kompresijos, kurią dažniausiai sąlygoja viršutinė smegenėlių arterija [3]. Svarbu paminėti, kad mokslinėje literatūroje vis dar nėra vieningos nuomonės dėl trišakio nervo neuralgiją sukeliančių etiologinių veiksnių.

Darbo tikslas: atlikti sisteminę literatūros apžvalgą ir įvertinti veiksnius, sukeliančius neurovaskulinį konfliktą bei šių veiksnių klinikines išraiškas.

Medžiaga ir metodai: Mokslinių straipsnių paieška buvo atlikta PubMed (MEDLINE), ScienceDirect, duomenų bazėse, taikant PRISMA atrankos kriterijus.

Rezultatai: Sisteminei literatūros apžvalgai atrinkti 12 straipsnių, kurie tyrė trišakio nervo neuralgijos neurovaskulinio konflict etiologinius veiksnius. 9 iš jų nagrinėjo kraujagyslių įtaką neurovaskulinio konflikto atsiradimui, o kiti tyrė galvos smegenų anatominius ypatumus, turinčius įtakos neurovaskulinio konflikto atsiradimui

Išvados: Trišakio nervo neuralgijos neurovaskulinį konfliktą dažniausiai sukelia arterijos, o viršutinė smegenėlių arterija įvardijama kaip dažniausiai mneurovaskulinį konfliktą sukelianti arterija. Mažas trišakio nervo – tilto kampas susijęs su neurovaskulinio konflikto atsiradimu. Kliniškai neurovaskulinis konfliktas dažniausiai pasireiškia tipinės trišakio nervo neuralgijos klinika.

INTRACRANIAL FACTORS IMPACT ON TRIGEMINAL NEURALGIA NEUROVASCULAR CONFLICT AETIOLOGY AND CLINICAL EFFECTS.

LITERATURE REVIEW

SUMMARY

Relevance of the study: Trigeminal neuralgia (TNN) is chronic disease characterized by recurrent pain attacks. The pain is usually localized in more than one trigeminal nerve branches, the pain is usually very strong and is classified between 7 and 9 in VAS scale, where 0 means no pain and 10 – unbearable pain. TNN usually affects the second branch of trigeminal nerve. The incidence of TNN is higher among women older than 50 years old and increases with age increases. The incidence of TNN is variably reported between studies, with a range from 4.3 to 27 new cases per 100,000 people per year in US. According to third edition of ICHD classical trigeminal neuralgia is caused by neurovascular compression and superior cerebellar artery is the main artery which causes neurovascular compression. The aetiology of neurovascular conflict is still widely questioned in scientific literature.

Aim of the work: to do a systematic literature review, evaluate aetiological factors and clinical outcomes of neurovascular conflict.

Meterial and methods: PubMed (MEDLINE), ScienceDirect, databases were searched including the articles by the PRISMA statements for systematic review.

Results: 12 articles were included in this systematic analysis. 9 out of 12 articles evaluated the influence of blood vessels in neurovascular conflict etiology. 3 out of 12 articles evaluated the impact of brain anatomical structures to etiology of neurovascular conflict.

Conclusion: Trigeminal nerve neuralgia neurovascular conflict is usually caused by the artery, superior cerebellar artery (SCA) is the most common artery to cause neurovascular conflict. Small trigeminal – pontine angle is also involved in genesis of neurovascular conflict. Clinically neurovascular conflict usually occurs as typical trigeminal neuralgia.

SANTRUMPOS

TN – trišakis nervas

TNN – trišakio nervo neuralgija MVD – mikrovaskulinė dekompresija

11

ĮVADAS

Trišakio nervo neuralgija (TNN) – tai lėtinė neuropatinė liga, pasireiškianti pasikartojančiu priepuolinio pobūdžio skausmu. Skausmas būna keliose trišakio nervo šakose, skausmas stiprus, pagal VAS skausmo skalę vertinamas nuo 7 iki 9 balų, kur 0 – skausmo nėra, 10 – skausmas nepakeliamas. Dažniausiai pažeidžiama antroji nervo šaka dešinėje pusėje. [1] Klasikine TNN dažniausiai serga vyresnio nei 50 m. amžiaus moterys ir rizika susirgti TNN didėja su amžiumi. Ligos paplitimas pagal JAV varijuoja nuo 4.3 iki 27 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per metus. [2] Remiantis 3-uoju ICHD leidiniu (Headache Classification Committee of the International Headache Society, 2013), trišakio nervo neuralgija – pasikartojantis vienpusis trumpas „elektros šoko“ pavidalo skausmas, turintis staigią pradžią ir pabaigą. Skausmas apsiriboja viena ar daugiau trišakio nervo šaka ir gali būti iššaukiamas jutiminių dirgiklių. [3] TNN skirstoma į klasikinę ir antrinę, sukeliamą išsėtinės sklerozės arba naviko, smegenų aneurizmos. [2]

Klasikinė trišakio nervo neuralgija kliniškai pasireiškia kaip paroksizminiai skausmo priepuoliai, apibūdinami kaip ypač stiprus, staigus, duriantis, šaudantis skausmas, tarsi „elektros srovės smūgis“. [4] Vienas skausmo priepuolis gali trukti sekundės dalį, tačiau, praėjus ramybės laikotarpiui, jie gali kartotis daug kartų per dieną su labai trumpais remisijos periodais. Vidutiniškai, apie pusė pacientų, patiriančių TNN jaučia lydintį nepertraukiamą foninį skausmą, kuris gali būti bukas, geliantis, daug mažesnio intensyvumo nei skausmas priepuolių metu. Šis foninis skausmas būna toje pačioje vietoje kur ir skausmo priepuoliai, dažniau pasireiškia moterims. [5, 6] Toks foninis skausmas yra būdingas atipinei neuralgijos formai, kuomet pacientas nuolatos gali jausti buką skausmą ar deginimą tam tikroje veido zonoje. Priešingai nei klasikinės TNN metu, esant atipinei neuralgijos formai nėra skausmo provokacinių zonų veide, o nepertraukiamas skausmas gali su laiku stiprėti. [7]

Pagal 3-ąjį ICHD leidinį, klasikinė TN yra sukeliama neurovaskulinės kompresijos, kurią dažniausiai sąlygoja viršutinė smegenėlių arterija. [3] Kai kurie šaltiniai teigia, jog apie 80-90% pacientų, sergančių TNN, turi kraujagyslinį kontaktą su nervu, kai toks kontaktas įprastai aptinkamas vidutiniškai pas 40% pacientų asimptomatinėje kontrolinėje grupėje. [8, 9, 10] Jannetta su kitais bendraautoriais pirmieji ištyrė, jog židininė demielinizacija trišakio nervo šaknelės įėjimo zonoje (REZ) gali būti kaip vienas pagrindinių mechanizmų, sukeliančių TNN skausmo simptomus. [11] Manoma, kad židininė demielinizacija dažniausiai pasireiškia REZ (žiūrėti priedą Nr. 1), todėl, kad ši zona yra pareinamoji tarp centrinės ir periferinės nervų sistemos, joje yra nerviniai aksonai, užmaskuoti centriniame mieline (oligodendrocitai), toliau pereinantys į periferinį mieliną (Schwann ląstelės) ir ją dažnai dengia pulsuojančios kraujagyslės. [12]

12 Darbo tikslas: atlikti sisteminę literatūros apžvalgą ir įvertinti veiksnius, sukeliančius neurovaskulinį konfliktą bei šių veiksnių klinikines išraiškas.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti mokslinės literatūros paiešką duomenų bazėse pasirenkant ne senesnius nei 10 metų straipsnius, kurie vertina neurovaskulinio konflikto etiologinius veiksnius.

2. Nustatyti dažniausius neurovaskulinio konflikto etiologinius veiksnius pagal kilmę.

3. Nustatyti trišakio nervo neuralgijos neurovaskulinio konflikto etiologinių veiksnių klinikinę išraišką.

13

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI

BEI STRATEGIJA

Ši sisteminė literatūros apžvalga rėmėsi PRISMA [13] kriterijais sisteminėms apžvalgoms. Šios literatūrinės apžvalgos protokolas buvo registruotas LSMU Bioetikos centre, gautas pritarimas (Nr. BEC-OF-102, žiūrėti priede Nr. 2). Šios mokslinės literatūros apžvalgos probleminis klausimas buvo suformuluotas PICO metodu, įvardijant patologiją, intervenciją, kontrolę ir rezultatus (žiūrėti lentelę Nr. 1)

Lentelė Nr. 1 Probleminio klausimo formulavimas naudojantis PICO metodu

P – patologija Pacientai sergantys trišakio nervo

neurovaskulinės kilmės neuralgija I – intervencija Kraujagyslinės kilmės neurovaskulinis

konfliktas

C – kontrolė Galvos smegenų anatominiai ypatumai

neurovaskulinės kilmės neuralgijai

O – rezultatas Neurovaskulinės kilmės neuralgijos etiologinių veiksnių sukeliama klinika

Ar neurovaskulinio konflikto etiologiniai veiksniai gali turėti įtakos klinikinės išraiškos skirtumams?

1.2. Sisteminė darbų atranka

Paiešką atliko vienas tyrėjas MEDLINE (PubMed) ir Science Direct elektroninėse duomenų bazėse. Sisteminėse duomenų bazėse atrankai naudoti šie raktažodžiai:

„Trigeminal neuralgia AND (trigeminal nerve OR fifth cranial nerve) AND (neurovascular conflict OR vessels impact OR vessels correlation) AND (OR) etiological factors“

1.3. Paieškos metu naudoti filtrai: • Tyrimai aprašyti anglų kalba • Tyrimai, kurie atlikti su žmonėmis

• Tyrimai publikuoti tarp 2011.03.01 ir 2021.03.01 Paskutinė sisteminės darbų paieškos data: 2021.03.12 d.

14 Mokslinių straipsnių atranka buvo vykdoma trimis etapais. Pirmojo darbų atrankos etapo metu, suvedus aukščiau minėtus raktinius žodžius, perskaityti publikacijų pavadinimai ir atmesti temos neatitinkantys darbai. Antrojo etapo metu temą atitikusių publikacijų santrumpos buvo filtruojamos pritaikius mokslinių darbų atrankos ir atmetimo kriterijus. Taip pat atlikta papildoma, rankinė mokslinių straipsnių paieška taikant tuos pačius kriterijus. Trečiojo darbų atrankos etapo metu perskaityti pilni atrinktų publikacijų tekstai. Taikant darbų įtraukimo ir atmetimo kriterijus, atrinktos publikacijos įtrauktos į sisteminę literatūros apžvalgą.

1.4. Mokslinių darbų atrankos kriterijai:

• Mokslinių publikacijų tipai: atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, prospektyviniai, retrospektyviniai tyrimai.

• Tiriamieji: pacientai sergantys centrinės (neurovaskulinė) trišakio nervo neuralgija • Diagnostiniai tyrimai: galvos magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)

• Vertinimas: vertinti intrakranijiniai veiksniai, sukėlę neurovaskulinį konfliktą, vertinta kontralateralinė pusė ir lyginta su kontroline grupe.

1.5. Mokslinių darbų atmetimo kriterijai:

• Sisteminės literatūros apžvalgos, metaanalizės, klinikinio atvejo analizės, pilotinės studijos, kuriose dalyvavo mažiau nei 10 pacientų.

• Tyrimai, kuriuose dalyvavusiems TNN sergantiems pacientams taikyta periferinės trišakio nervo blokados.

• Moksliniai straipsniai, kuriuose tirti pacientai, turintys bilateralinę trišakio nervo neuralgiją. 1.6. Duomenų atranka

Duomenų atrankai naudota standartizuota duomenų atrankos forma. Nagrinėtose mokslinėse publikacijose buvo ieškoma:

• Ištirtų pacientų skaičiaus

• Ištirtų pacientų amžiaus ir lyties

• Veiksnių, sukėlusių neurovaskulinį konfliktą

• Kontakto vietos, kurioje įvyko neurovaskulinis konfliktas • Klinikinių rezultatų prieš ir po gydymo bei komplikacijų riziką

15

2. DUOMENŲ SUSISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1. Sisteminė straipsnių atranka

Duomenų bazėse PubMed (MEDLINE) ir Science Direct, pagal anksčiau minėtuosius raktinius žodžius, buvo rastos 574 mokslinės publikacijos (detali paieškos strategija pateikta 1 pav.). Pritaikius aktyvius filtrus, pirmojo atrankos etapo metu atmesti besidubliuojantys, senesni nei 2011 metų ir ne anglų kalba parašyti straipsniai, perskaityti 273 straipsnių pavadinimai bei santraukos. Pritaikius atrankos kriterijus, atmesti 235 straipsniai pagal pavadinimą ir santraukoje esančią informaciją. Atrinkti 38 straipsniai išsamesniam vertinimui. Antrojo duomenų atrankos etapo metu atlikta pilno publikacijų teksto analizė. Trečiajame etape, analizuojant atrinktų straipsnių literatūros šaltinius ir taikant tuos pačius atrankos bei atmetimo kriterijus, į sisteminę literatūros apžvalgą papildomai įtrauktos dar 2 mokslinės publikacijos. Atsižvelgiant į atrankos kriterijus, į sisteminę literatūros apžvalgą iš viso įtraukta 12 straipsnių, siekiant įvertinti intrakranijinių veiksnių įtaką trišakio nervo neuralgijos neurovaskulinio konflikto atsiradimui ir klinikai.

16 Ide nt ifi k avi m as A tra nka T inka m u m as Įt ra ukt i

Išplėstinė mokslinių darbų paieška MEDLINE (PubMed)

ir Science Direct duomenų bazėse.

(n=574)

Likę straipsniai (n=273)

Peržiūrėti pilno teksto straipsniai

(n=38)

Tyrimai, įtraukti į sisteminę literatūros apžvalgą

(n=12)

Pašalinti

besidubliuojantys, senesni nei 2011 metų straipsniai

ir straipsniai, kurie parašyti ne anglų kalba

(n=301)

Atmesti straipsniai pagal pavadinimą ir santraukoje

pateiktą informaciją (n=235)

Rankiniu būdu rasti straipsniai

(n=2)

Atmestos pilno teksto sisteminės apžvalgos, tyrimai, kuriose aprašoma

< 10 pacientų, tyrimai su gyvūnais, tyrimai,

kuriuose tiriama periferinės kilmės trišakio

nervo neuralgija (n=28) 1 pav. Sisteminės mokslinių publikacijų atrankos schema

17 2.2. Tyrimų klaidų rizikų vertinimas

Kiekviena mokslinė publikacija buvo vertinama atsižvelgiant į studijų klaidų riziką. Šis klaidų rizikų vertinimas buvo atliktas pagal „The Cochrane Collaboration‘s“ rekomendacijas [14]. Kiekvienos mokslinės publikacijos trūkumas, kuris galėjo lemti tam tikrą klaidų riziką, buvo įvertintas pagal penkis punktus: atsitiktinis grupių sudarymas – vertinta, ar tiriamųjų grupės buvo sudarytas atsitiktinai; pasiskirstymo slėpimas (tarp dalyvių ir personalo) – ar tiriamieji žinojo, kurie grupei jie priklauso; aklas rezultatų vertinimas – vertinta, ar tyrime gauti duomenys buvo aprašomi nepriklausomai nuo grupei taikytos intervencijos; nepilni rezultatų duomenys – ar pateikti visi rezultatai, kurie buvo iškelti tiksluose; parinktų rezultatų pateikimas – vertinta, ar mokslinėje publikacijoje pateikti rezultatai nepakeisti ir nešališki. Mokslinių darbų vertinimui naudoti simboliai: „+“ rizikos veiksnys neturėjo jokios įtakos sisteminei klaidų rizikai; „–“ rizikos veiksnys turėjo įtakos sisteminių klaidų rizikai; „?“ rizikos veiksnys galėjo turėti įtakos sisteminių klaidų rizikai arba informacija nepateikta. Visa tyrimo klaidų informacija pateikta lentelėje Nr. 2.

Lentelė Nr. 2 Tyrimų klaidos rizikų vertinimas

Autoriai, metai Atsitiktinis grupių sudarymas Pasiskirstymo slėpimas Aklas rezultatų vertinimas Nepilni rezultatų duomenys Parinktų rezultatų pateikimas Bendra sisteminių klaidų rizika Huize Pang ir kiti, 2019 - - + + + Vidutinė Jian Cheng ir kiti, 2017 - - + + + Vidutinė Maud Parise ir kiti, 2013 - - + + + Vidutinė Xu Zhao ir kiti, 2018 - + + + + Žema Guo-qiang Chen ir kiti, 2014 - - + + + Vidutinė Kenji Yamada, ir kiti, 2017 - + + + ? Vidutinė Amitesh Dubey ir kiti, 2018 - + + + ? Vidutinė Chloé Dumot ir kiti, 2015 - + + + + Žema

18 2.3. Straipsnių charakteristikos ir bendrinė informacija

Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 12 straipsnių [15-26]. Visi įtraukti tyrimai aprašė NVK sukeliančius etiologinius veiksnius ir jų įtaką TNN atsiradimui bei klinikines išraiškas. Trijose publikacijose tirta galvos anatominių ypatybių įtaka NVK atsiradimui, o likusiose devyniose – kraujagyslių NVK atsiradimui. Tyrimų imtys svyravo nuo 15 iki 230 tiriamųjų. Iš viso tirta 1297 pacientai vertinant NVK ir analizuojant etiologinius veiksnius, galinčius jį sukelti. Jauniausiam pacientui buvo 23 metai, o vyriausiam – 88 metai. 7 iš 12 studijų buvo naudojamas MRT tam, kad nustatyti NVK buvimą, o likusiose penkiose – NVK buvo vertinamas operacijos metu.

Lentelė Nr. 3 Duomenys apie tyrimus

Autorius ir metai Studijos tipas Imtis Lytis

M/V Amžius Etiologiniai faktoriai Klinika Huize Pang ir kiti, 2019 Prospektyvinis tyrimas 50 I– 25 II– 25 27/23 I–52.75 ± 10.1 II–55.2 ± 10.2 Galvos smegenų anatominiai ypatumai Tipinė TNN klinika

Jian Cheng ir kiti, 2017 Prospektyvinis tyrimas 90 I– 60 II– 30 54/36 I–48.3 ± 9.1 II–48.6 ± 9.4 Galvos smegenų anatominiai ypatumai Idiopatinės kilmės TNN Maud Parise ir kiti, 2013 Prospektyvinis tyrimas 44 32/12 I–58.4 II–55.6 Galvos smegenų anatominiai ypatumai Tipinė TNN klinika Xu Zhao ir kiti, 2018 Retrospektyvinis

tyrimas 210 127/83 57.0 Kraujagyslės Tipinė TNN klinika

Guo-qiang Chen ir kiti, 2014 Prospektyvinis tyrimas 200 I– 99 II– 101 121/79 I–57

II–47 Kraujagyslės Tipinė TNN klinika Wenyao Hong ir kiti, 2011 - + + + + Žema José Lorenzoni ir kiti, 2012 - ? ? + + Aukšta Vinay Maurya ir kiti, 2017 - + + ? + Vidutinė

Wei Lin ir kiti,

19 Kenji Yamada, ir kiti, 2017 Retrospektyvinis tyrimas 23 I– 13 II– 10 14/9 I–64.5 ± 12.7 II–56.6 ± 15.1

Kraujagyslės Tipinė TNN klinika

Amitesh Dubey ir kiti, 2018

Retrospektyvinis

tyrimas 230 124/106 58 Kraujagyslės Tipinė TNN klinika

Chloé Dumot ir kiti, 2015 Retrospektyvinis tyrimas 124 59/65 48.6 ± 13.6 Kraujagyslės 38,7% - tipinė TNN klinika; 61.3% – atipinė klinika (stiprūs priepuoliniai skausmai, einantys vienas kito, skausmas plinta ne pagal vieną, o pagal kelias šakas, dažniausiai II ir III šakas, jaučiamas pastovus foninis skausmas Wenyao Hong ir kiti, 2011 Prospektyvinis tyrimas 15 14/1 55.6 Kraujagyslės 60% - tipinė TNN klinika; 40% - atipinė klinika (nėra provokacinių zonų, pastovus foninis skausmas, veido aptirpimas ir disestezija) José Lorenzoni ir kiti, 2012 Retrospektyvinis tyrimas 100 - - Kraujagyslės - Vinay Maurya ir kiti, 2017 Retrospektyvinis tyrimas 111 I– 51 II– 60

47/64 - Kraujagyslės Tipinė TNN klinika

Wei Lin ir kiti, 2015 Prospektyvinis tyrimas 100 I – 50 II – 50 III – 50 90/60 I–57.98 ± 5.46 II–57.08 ± 4.76 III–56.88 ± 3.99

20 2.4. Tyrimuose pateiktų rezultatų apžvalga

2.4.1 Kraujagyslių įtaka trišakio nervo neuralgijos neurovaskulinio konflikto atsiradimui ir klinikai

Devyniuose tyrimuose buvo vertinama neurovaskulinį konfliktą sukėlusios kraujagyslės. Zhao ir kiti atliko tyrimą, kuriame retrospektyviai vertino paciento po mikrovaskulinės dekompresijos (MVD) [18]. Daugiausiai aptiktas arterinės kilmės (66.6% visų atvejų) NVK. Taip pat buvo analizuojamos kraujagyslės, sukėlusios konfliktą ir nustatyta, kad NVK dažniausiai (47.3%) sukėlė viršutinė smegenėlių arterija (angl. superior cerebellar artery – SCA). Chen ir kiti lygino arterijų ir venų santykį su TN jį įvardijant kaip kontakto nebuvimą, kraujagyslę arti nervo, neurovaskulinį kontaktą ir nervo kompresiją. TNN pacientų grupėje pas 68.7% tiriamųjų ištirtos arterijos sukėlė nervo kompresiją, kai tuo tarpu, veninė kompresija buvo užfiksuota pas 14.1% tiriamųjų [19]. Įvertinus tiriamųjų amžių, lytį ir kraujagyslių kilmę, pagal šansų santykį (OR – angl. Odds Ratio) nustatyta, kad pacientams, kurie turi arterinę kompresiją, didesnė tikimybė pasireikšti TNN (OR= 42.54 , p < 0.001) nei tiems, kurie turi veninę kompresiją (OR = 5.21, p = 0.026). Yamada ir kitų atliktame tyrime lygintos arterinio ir veninio NVK tiriamųjų grupės, nustatant, kad arterinio NVK grupėje konfliktą dažniausiai (76.9%) sukėlė viršutinė smegenėlių arterija (lot. arteria cerebelli superior), kai, tuo tarpu, veninio NVK grupėje konfliktą dažniausiai sukėlė skersinė tilto vena (lot. venae transversa ponti) [20]. Dubey su kolegomis atliktame tyrime, vertinant NVK chirurginės operacijos metu, pas 78% tiriamųjų jis buvo sukeltas viršutinės smegenėlių arterijos, o 41.7% pacientų rastas arterinis NVK dėl priekinės apatinės smegenėlių arterijos (AICA) [21]. Dumot ir kitų atliktame tyrime lyginti chirurginės intervencijos metu aptikti NVK ir nustatyta, jog veninės kilmės NVK pasireiškė pas 23.4% pacientų, o arterinės ir mišrios kilmės – pas 76.6% tiriamųjų [22]. Veninės kilmės NVK dažniausiai (34.6%) sukeltas skersinės tilto venos, o arterinės – viršutinės smegenėlių arterijos (82.7%). Hong ir bendraautorių atliktame tyrime vertinti tik veninės kilmės NVK ir skersinė tilto vena (TPV) įvardyta kaip dažniausiai (46.7%) sukelianti veninės kilmės konfliktą [23]. Lorenzoni su kolegomis taip tyrė NVK sukeliančias kraujagysles – tyrimo metu užfiksuota, kad arterijos sukelia 86% NVK [24]. Dažniausiai konfliktą sukelianti arterija – viršutinė smegenėlių arterija (SCA) (71%). Veninis konfliktas užfiksuotas pas 14% tiriamųjų, kurį dažniausiai sukėlė viršutinė uolinė vena (SPV) (4%) ir skersinė tilto vena (TPV) (4%). Maurya ir bendraautorių atliktame tyrime buvo lygintas neurovaskulinio kontakto buvimas TNN sergančių ir besimptomių pacientų kontrolinėje grupėje [25]. Nervo ir kraujagyslės kontaktas rastas pas 80.4% TNN pacientų, kai tuo tarpu, besimptomėje kontrolinėje grupėje NVK aptiktas 28.3% tiriamųjų (p < 0.001). Kaip ir prieš tai aprašytose mokslinėse publikacijose, neurovaskulinis kontaktas dažniausiai buvo sukeltas viršutinės smegenėlių arterijos tiek TNN pacientų (61%), tiek besimptomėje kontrolinėje (70.5%) grupėje (p <0.001).

21 2 pav. Viršutinės smegenėlių arterijos (CPA) kompresija į trišakį nervą (CN 5), sukelianti

neurovaskulinį konfliktą [30]

Lin ir kiti bendraautoriai tyrė arterijų skersmens įtaką TNN dėl neurovaskulinio konflikto atsiradimui [26]. Nustatyta, kad pas pacientus, kuriems yra TNN dėl NVK arterijų skersmuo buvo statistiškai reikšmingai didesnis (p < 0.001) nei pas pacientus, kurie turi NVK be trišakio nervo neuralgijos, todėl panašu, kad didesnis arterijos skersmuo gali turėti įtakos TNN atsiradimui.

Penkiuose tyrimuose buvo tiriama neurovaskulinio konflikto anatominiai ypatumai. Zhao ir kolegų atliktame tyrime dažniausiai NVK buvo TN įėjimo zonoje (REZ) [18]. Šis atskaitos taškas autorių buvo vertinamas kaip pirmieji 5 mm nuo TN išėjimo iš smegenų kamieno. Lorenzoni su bendraautoriais nustatė, jog NVK panašiai lokalizuotas proksimalinėje TN dalyje (42%) (mažiau nei 3 mm nuo TN išėjimo iš smegenų kamieno vietos) ir distalinis 45% (toliau nei 3 mm nuo TN išėjimo iš smegenų kamieno) [24]. Dumot ir kitų tyrime NVK lokalizacija buvo išskirta pagal kraujagyslės tipą ir nustatyta, jog veninės kilmės nvk dažniausiai lokalizuojasi cisterninėje apatinėje TN dalyje, o arterinės – cisterninėje viršutinėje TN dalyje [22]. Hong ir bendraautorių tyrime vertinta veninio konflikto lokalizacija ir jis dažniausiai aptiktas uolinėje TN dalyje (prie Meckelio urvo) [23]. Vertinant klinikinius požymius, iš 12 šioje sisteminėje apžvalgoje naudotų straipsnių, devyniuose straipsniuose TNN klinika įvardyta kaip tipinė. Dumot ir kitų atliktame tyrime 61.3% pacientų turėjo atipinę kliniką (stiprūs priepuoliniai skausmai, einantys vienas kito, skausmas plinta ne pagal vieną, o pagal kelias šakas, dažniausiai II ir III šakas, jaučiamas pastovus foninis skausmas), o likusieji turėjo tipinę TNN kliniką [22]. Taip pat Hong ir kitų atliktame tyrime dalis tiriamųjų (60%) turėjo atipinę (nėra provokacinių zonų, pastovus foninis skausmas, veido aptirpimas ir disestezija) [23]. TNN kliniką, likusieji – tipinę. Zhao ir kiti vertino pooperacinius klinikinius požymius pagal BNI (angl. Barrow Neurogical Institute pain intensity score) skalę [27]. Šios skalės reikšmės yra nuo 1 iki 5 (1 – jokio skausmo, o 5 – sunkus, nenumalšinamas skausmas) Iškart po operacijos 97.1% tiriamųjų jautėsi puikiai (atitiko 1 balą BNI skalėje), o po 44 mėnesių puikiai jautėsi 93.8%. Kalbant apie

22 pooperacines komplikacijas, 9.5% jautė veido aptirpimą, tačiau sutrikę veido jutimai, kaip įvardijo straipsnio autoriai, palaipsniui atsistatė daugumai pacientų, turėjusių šią komplikaciją. Dubey ir bendraautorių atliktame tyrime, po endoskopinės TN dekompresijos 88.7% tiriamųjų visiškai išnyko skausmas, o skausmo pasikartojimas užfiksuotas pas 10.9% tiriamųjų praėjus vidutiniškai 60 mėnesių po chirurginės intervencijos [21]. Chen ir bendraautoriai tyrė arterinius ir veninius NVK pas TNN sergančius pacientus ir lygino su kontroline grupe. TNN sergančių tiriamųjų skausmo stiprumas pagal VAS (Visual Analogue Scale) vidutiniškai buvo 7.0 (vidutinis skausmas) [19].

2.4.2 Galvos smegenų anatominių ypatumų įtaka neurovaskulinio konflikto atsiradimui ir klinikai

Trijose mokslinėse publikacijos buvo nagrinėta anatominių ypatumų įtaka trišakio nervo neuralgijos neurovaskulinio konflikto atsiradimui. Pang ir bendraautorių atliktame tyrime buvo lyginama trišakio nervo – tilto kampas, cisterninio TN segmento ilgis ir smegenėlių – tilto (CPA) cisternos plotas [15]. Nustatyta, kad trišakio nervo – tilto kampas yra reikšmingai mažesnis toje pusėje, kurioje pasireiškė TNN, lyginant su nepažeista puse ir sveika kontroline grupe (p <0.001 tarp TNN pažeistos ir sveikos pusės; p = 0.005 tarp TNN pažeistos pusės ir sveikos kontrolinės grupės). Priešingai nei pastarajame tyrime, Cheng ir kitų atliktoje studijoje nustatytas statistiškai reikšmingas cisterninio TN segmento sutrumpėjimas, lyginant tarp pažeistos ir sveikos pusės (p = 0.46) [16]. Taip pat šiame tyrime teigiama, kad trišakio nervo – tilto kampas reikšmingai mažesnis TNN paveiktoje pusėje (p < 0.005) ir lyginant su kontroline sveika grupe (p = 0.36). Be to, TN cisterninio segmento tūris taip pat buvo reikšmingai mažesnis TNN paveiktoje pusė (p <0.001) ir lyginant su sveika kontroline grupe (p = 0.34). Parise ir kolegų tyrime nustatyta, jog smegenėlių – tilto (CPA) cisternos plotas buvo reikšmingai mažesnis TNN paveiktoje pusėje, lyginant su sveika (p = 0.04), kai kontrolinėje grupėje nebuvo reikšmingų pokyčių tarp abiejų pusių (p = 0.08) [17]. Be to, pacientų grupėje trišakio nervo cisterninės dalies ilgis buvo reikšmingai mažesnis TNN paveiktoje pusėje nei sveikoje, kai, tuo tarpu, kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo aptikta (p = 0.08).

23 3. REZULTATŲ APTARIMAS

Neurovaskulinės kilmės trišakio nervo neuralgija – tai skausmingas neuropatinis sutrikimas, kurį sukelia pirminių trišakio nervo aferenčių demielinizacija šaknelės įėjimo vietoje (REZ) [5]. Neurovaskulinio konflikto etiologinius faktorius galima susiskirstyti į dvi grupes: kraujagyslinius ir susijusius su galvos smegenų anatomijos ypatybėmis.

Analizuojant mokslines literatūrines publikacijas, dažniausiai neurovaskulinis konfliktas buvo arterinės kilmės [19-22, 24-26]. Mokslinių tyrimų autorių įvardijama arterija, sukelianti NVK, dažniausiai buvo viršutinė smegenėlių arterija [18, 20-22, 24-26]. Taip pat, dalyje publikacijų priekinė apatinė smegenėlių arterija (AICA) buvo įvardyta, kaip antra pagal dažnumą sukelianti NVK [18, 20, 21, 23]. Veninės kilmės NVK dažnumas skyrėsi analizuojant skirtingas mokslines publikacijas. Pavyzdžiui, Dumot ir kitų atliktame tyrime [22] nustatytas veninės kilmės NVK pas 23.4% pacientų, o Lorenzoni ir bendraautorių tyrime veninis konfliktas užfiksuotas pas 14% tiriamųjų. Tokį skirtumą tarp dviejų tyrimų rezultatų galėjo lemti skirtingi diagnostikos metodai (pastarajame galvos magnetinio rezonanso tyrimas, o kitame – kompresijos nustatymas chirurginės operacijos metu atliekant mirkovaskulinę dekompresiją). Vertinant veninės kilmės NVK, dažniausiai jį sukeldavo skersinė tilto vena [18, 22, 23].

Neurovaskulinis konfliktas dažniausiai lokalizuotas buvo trišakio nervo šaknelės įėjimo vietoje (REZ) [18, 22, 25]. Tiesa, NVK lokalizacijos reikšmės skirtingose mokslinėse publikacijose buvo oaprašomos skirtingai. Zhao ir kitų atliktame tyrime [18] trišakio nervo šaknelės įėjimo vieta (REZ) įvardyta kaip pirmieji 5 mm nuo nervo išėjimo iš smegenų kamieno vietos, o kitame, Lorenzoni ir bendraautorių [24] atliktame tyrime, TN intrakranijinė anatominės dalys suskirstytos į proksimalinę (3 mm nuo nervo išėjimo iš smegenų kamieno vietos) ir distalinę dalis, todėl nebuvo galima objektyviai palyginti šių reikšmių.

Lyginant klinikinę trišakio nervo neuralgijos neurovaskulinio konflikto išraišką, 10 iš 12 mokslinių publikacijų ji buvo įvardyta kaip tipinė TNN klinika, išskyrus Dumot [22] ir Hong [23] atliktuose tyrimuose. Juose atitinkamai 61.3% ir 40% tiriamųjų buvo pasireiškusi atipinė TNN klinika (stiprūs priepuoliniai skausmai, nėra provokacinių zonų, jaučimas pastovus foninis skausmas). Kalbant apie pooperacines komplikacijas po mikrovaskulinės dekompresijos, Zhao [18] ir kitų atliktame tyrime 9.5% pacientų pasireiškė veido nutirpimas. Hong ir kitų atliktame tyrime, kuriame dalyvavo tik veninės kilmės NVK turintys tiriamieji, 60% iš jų jautėsi puikiai (1 balas, vertinant pagal BNI skausmo skalę), o Zhao ir kitų atliktame tyrime, kuriame didžioji dalis NVK buvo arterinio tipo, po procedūros puikiai (1 balas pagal BNI skausmo skalę) jautėsi 93.8% pacientų. Žinoma, reikia įvertinti skirtingas tyrimų imtis – Hong ir kitų tyrime dalyvavo 15 tiriamųjų, o Zhao ir kitų – 210. Tačiau, panašu, kad venos turi keletą charakteristikų, dėl ko jų sukeliamas NVK yra sudėtingesnis gydymo

24 prasme ir gali sukelti didesnę dalį komplikacijų. Visų pirma, venų sienelė yra plonesnė ir mažiau elsatinga nei arterijų bei venos įprastai turi gerą adheziją su nervo dalimi ar smegenų kamienu esant NVK, todėl venas sunkiau atskirti nuo nervo ar smegenų kamieno MVD metu. Be to, kai kurios venos nuteka giliai į smegenų kamieną ir negali būti pašalintos operaciniu būdu, o dažnai jas šalinant sunku užtikrinti kolateralinį kraujo nutekėjimo kelią. Taip pat, kai kuriais atvejais venos, sukeliančios NVK, praeina tarp nervinių skaidulų, kas ypatingai apsunkina MVD esant veninės kilmės NVK [28]. Galvos smegenų anatomija taip pat gali turėti įtakos neurovaskulinio konflikto atsiradimui. Vienas tokių anatominių rodiklių yra trišakio nervo – tilto kampas, susidarantis tarp trišakio nervo šaknelės ir jos išėjimo vietos iš smegenų tilto. Dviejuose šioje literatūros apžvalgoje nagrinėtuose tyrimuose [15, 16] teigiama, kad trišakio nervo – tilto kampas TNN paveiktoje pusėje yra reikšmingai mažesnis už sveiką pusę, taip pat smegenėlių – tilto cisternos plotas mažesnis TNN paveiktoje pusėje ir trišakio nervo cisternos ilgis trumpesnis TNN pusėje. Be to, tiriant NVK sukeliančių kraujagyslių tipą, nustatyta, jog dažniausiai konfliktą sukelia viršutinė smegenėlių arterija. Taigi, esant mažam trišakio nervo – tilto kampui, nuotolis tarp viršutinės smegenėlių arterijos ir medialinės nervo šaknelės dalies yra minimalus, kas gali neurovaskulinę kompresiją. [29] Mažas trišakio nervo – tilto kampas gali paskatinti NVK genezę medialinėje trišakio nervo dalyje. Cheng [16] ir kolegų atliktame tyrime nustatyta, jog trišakio nervo cisterninio segmento tūris buvo reikšmingai mažesnis TNN paveiktoje pusėje, kai sveikoje kontrolinėje grupėje nebuvo reikšmingo skirtumo tarp abiejų pusių. Toks cisterninio segmento tūrio praradimas gali indikuoti vykstančią nervo atrofiją, ypač, kai tokių cisterninės nervo dalies tūrio skirtumų nėra sveikoje kontrolinėje grupėje.

Ši sisteminė literatūros apžvalga turi keletą trūkumų. Visų pirma, nebuvo galima naudotis visomis literatūros bazėmis sisteminei apžvalgai atlikti, o tai lėmė pakankamai mažą literatūrinių šaltinių skaičių problemai apžvelgti. Be to, dauguma publikacijose pateiktų neurovaskulinio konflikto sunkumo laipsnių buvo skirtingi ir nebuvo įvardyti – nuo kontakto ar jo nebuvimo, iki sunkaus nervo, kuris galėtų būti susijęs su nervo tūrio praradimu ties šaknelės įėjimo zona. Dauguma šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje nagrinėtų duomenų buvo labai heterogeniški, todėl jų nebuvo galima tinkamai sistemiškai sulyginti.

25

IŠVADOS

1. Trišakio nervo neuralgijos neurovaskulinį konfliktą atsiradimui dažniausiai įtakos turi kraujagyslės ir galvos smegenų anatominės ypatybės.

2. Kraujagyslinės kilmės neurovaskulinis konfliktas daugiausiai sukeliamas arterijų, o viršutinė smegenėlių arterija įvardijama kaip dažniausia NVK sukelianti kraujagyslė. Mažas trišakio nervo – tilto kampas yra galvos smegenų anatominė ypatybė, galinti sukelti NVK.

3. Trišakio nervo neuralgijos neurovaskulinis konfliktas kliniškai pasireiškia tipine TNN klinika, o retesniais atvejais – atipine TNN klinika.

26

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atliekant tolimesnius mokslinius tyrimus, nagrinėjančius trišakio neuralgijos neurovaskulinį konflikto etiologinius veiksnius, būtų tikslinga susisteminti pacientų ištyrimo ir vertinimo metodikas, tai leistu gauti geresnius statistinius palyginimus ir atlikti homogeniškesnius tyrimus.

27

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lutz, J., Thon, N., Stahl, R., Lummel, N., Tonn, J. C., Linn, J., & Mehrkens, J. H. (2016). Microstructural alterations in trigeminal neuralgia determined by diffusion tensor imaging are independent of symptom duration, severity, and type of neurovascular conflict. Journal of neurosurgery, 124(3), 823-830.

2. Maarbjerg, S., Di Stefano, G., Bendtsen, L., & Cruccu, G. (2017). Trigeminal neuralgia– diagnosis and treatment. Cephalalgia, 37(7), 648-657.

3. Headache Classification Committee of the International Headache Society (IHS). (2013).

The international classification of headache disorders, (beta version). Cephalalgia, 33(9), 629-808.

4. Arnold, M. (2018). Headache classification committee of the international headache society

(IHS) the international classification of headache disorders. Cephalalgia, 38(1), 1-211.

5. Maarbjerg, S., Gozalov, A., Olesen, J., & Bendtsen, L. (2014). Concomitant persistent pain

in classical trigeminal neuralgia–evidence for different subtypes. Headache: The Journal of

Head and Face Pain, 54(7), 1173-1183.

6. Brisman, R. (2013). Constant face pain in typical trigeminal neuralgia and response to

gamma knife radiosurgery. Stereotactic and functional neurosurgery, 91(2), 122-128.

7. Shankland, W. E. (1993). Trigeminal neuralgia: typical or atypical?. CRANIO®, 11(2),

108-112.

8. Tanrikulu, L., Hastreiter, P., Bassemir, T., Bischoff, B., Buchfelder, M., Dörfler, A., &

Naraghi, R. (2016). New clinical and morphologic aspects in trigeminal neuralgia. World

neurosurgery, 92, 189-196.

9. Hamlyn, P. J., & King, T. T. (1992). Neurovascular compression in trigeminal neuralgia: a

clinical and anatomical study. Journal of neurosurgery, 76(6), 948-954.

10. Marinković, S., Gibo, H., Todorović, V., Antić, B., Kovačević, D., Milisavljević, M., &

Ćetković, M. (2009). Ultrastructure and immunohistochemistry of the trigeminal peripheral myelinated axons in patients with neuralgia. Clinical neurology and neurosurgery, 111(10), 795-800.

11. Jannetta, P. J. (1967). Arterial compression of the trigeminal nerve at the pons in patients

with trigeminal neuralgia. Journal of neurosurgery, 26(1part2), 159-162.

12. Suzuki, M., Yoshino, N., Shimada, M., Tetsumura, A., Matsumura, T., Fukayama, H., &

Kurabayashi, T. (2015). Trigeminal neuralgia: differences in magnetic resonance imaging characteristics of neurovascular compression between symptomatic and asymptomatic nerves. Oral surgery, oral medicine, oral pathology and oral radiology, 119(1), 113-118.

28

13. Moher, D., Liberati, A., Tetzlaff, J., Altman, D. G., & Prisma Group. (2009). Preferred

reporting items for systematic reviews and meta-analyses: the PRISMA statement. PLoS

medicine, 6(7), e1000097.

14. Higgins, J. P., Altman, D. G., & Sterne, J. (2011). Assessing risk of bias in included studies.

Cochrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions Version 5.1. 0 [updated March 2011]. The Cochrane Collaboration.

15. Pang, H., Sun, H., & Fan, G. (2019). Correlations between the trigeminal nerve

microstructural changes and the trigeminal-pontine angle features. Acta

neurochirurgica, 161(12), 2505-2511.

16. Cheng, J., Meng, J., Liu, W., Zhang, H., Lei, D., & Hui, X. (2017). Nerve atrophy and a

small trigeminal pontine angle in primary trigeminal neuralgia: a morphometric magnetic resonance imaging study. World neurosurgery, 104, 575-580.

17. Parise, M., Acioly, M. A., Ribeiro, C. T., Vincent, M., & Gasparetto, E. L. (2013). The role

of the cerebellopontine angle cistern area and trigeminal nerve length in the pathogenesis of trigeminal neuralgia: a prospective case-control study. Acta neurochirurgica, 155(5), 863-868.

18. Zhao, X., Hao, S., Wang, M., Han, C., Xing, D., & Wang, C. (2018). Management of veins

during microvascular decompression for idiopathic trigeminal neuralgia. British journal of

neurosurgery, 32(5), 484-488.

19. Chen, G. Q., Wang, X. S., Wang, L., & Zheng, J. P. (2014). Arterial compression of nerve is

the primary cause of trigeminal neuralgia. Neurological Sciences, 35(1), 61-66.

20. Yamada, K., Tanaka, Y., Sumita, K., Nemoto, S., & Maehara, T. (2019). Computational

Fluid Dynamics Analysis of the Offending Artery at Sites of Neurovascular Compression in Trigeminal Neuralgia Using Preoperative MRI Data. Neurologia medico-chirurgica, oa-2019.

21. Dubey, A., Yadav, N., Ratre, S., Parihar, V. S., & Yadav, Y. R. (2018). Full endoscopic

vascular decompression in trigeminal neuralgia: experience of 230 patients. World

neurosurgery, 113, e612-e617.

22. Dumot, C., & Sindou, M. (2015). Trigeminal neuralgia due to neurovascular conflicts from

venous origin: an anatomical-surgical study (consecutive series of 124 operated cases). Acta

neurochirurgica, 157(3), 455-466.

23. Hong, W., Zheng, X., Wu, Z., Li, X., Wang, X., Li, Y., ... & Li, S. (2011). Clinical features

and surgical treatment of trigeminal neuralgia caused solely by venous compression. Acta

29

24. Lorenzoni, J., David, P., & Levivier, M. (2012). Patterns of neurovascular compression in

patients with classic trigeminal neuralgia: a high-resolution MRI-based study. European

journal of radiology, 81(8), 1851-1857.

25. Maurya, V., Sreedhar, C. M., Khera, A., Bhatia, M., & Sharma, V. (2019). Trigeminal

neuralgia: When does neurovascular contact turn into a conflict?. medical journal armed

forces india, 75(2), 134-139.

26. Lin, W., Zhu, W. P., Chen, Y. L., Han, G. C., Rong, Y., Zhou, Y. R., & Zhang, Q. W.

(2016). Large-diameter compression arteries as a possible facilitating factor for trigeminal neuralgia: analysis of axial and radial diffusivity. Acta neurochirurgica, 158(3), 521-526.

27. Rogers, C. L., Shetter, A. G., Fiedler, J. A., Smith, K. A., Han, P. P., & Speiser, B. L.

(2000). Gamma knife radiosurgery for trigeminal neuralgia: the initial experience of The Barrow Neurological Institute. International Journal of Radiation Oncology* Biology*

Physics, 47(4), 1013-1019.

28. Sindou, M., Howeidy, T., & Acevedo, G. (2002). Anatomical observations during

microvascular decompression for idiopathic trigeminal neuralgia (with correlations between topography of pain and site of the neurovascular conflict). Prospective study in a series of 579 patients. Acta neurochirurgica, 144(1), 1-13.

29. Matsushima, T., Rhoton, A. L., de Oliveira, E., & Peace, D. (1983). Microsurgical anatomy of the veins of the posterior fossa. Journal of neurosurgery, 59(1), 63-105.

30. Lang, S. S., Chen, H. I., & Lee, J. Y. (2012). Endoscopic microvascular decompression: a stepwise operative technique. ORL, 74(6), 293-298.

30

PRIEDAI

31 Priedas Nr. 2 LSMU Bioetikos centro leidimas sisteminei literatūros apžvalgai vykdyti.