SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
JUSTINA ZAVEDSKAITĖ
SERGANČIŲJŲ ARTERINE HIPERTENZIJA ŽINIŲ IR
SAVIRŪPOS VERTINIMAS
Magistratūros studijų programos ,,Išplėstinė slaugos praktika“ baigiamasis darbas
Darbo vadovė:
Dr. Daiva Kriukelytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof. dr. Jūratė Macijauskienė
2017 m. ...mėn. ...d.
SERGANČIŲJŲ ARTERINE HIPERTENZIJA ŽINIŲ IR
SAVIRŪPOS VERTINIMAS
Magistratūros studijų programos ,,Išplėstinė slaugos praktika“ baigiamasis darbas
Darbo vadovė: Dr. Daiva Kriukelytė
2017 m. ...mėn. ...d.
Recenzentė: Darbą atliko:
Doc.dr. Lina Spirgienė Studentė Justina Zavedskaitė
2017 m. ...mėn. ...d. 2017 m. ...mėn. ...d.
TURINYS
SANTRUMPOS...10
ĮVADAS...11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...12
1. LITERATŪROS APŽVALGA...13
1.1. Arterinės hipertenzijos sąvoka, priežastys, simptomai, komplikacijos...13
1.1.1. Arterinės hipertenzijos sąvoka...13
1.1.2. Arterinės hipertenzijos priežastys...14
1.1.3. Arterinės hipertenzijos simptomai...15
1.1.4. Arterinės hipertenzijos komplikacijos...16
1.2. Nekontroliuojamos arterinės hipertenzijos priežastys...17
1.3. Arterinės hipertenzijos stebėjimas – arterinio kraujo spaudimo matavimas...18
1.4. Nemedikamentinio gydymo svarba, sergant arterine hipertenzija...19
1.5. Medikamentų vartojimas, sergant arterine hipertenzija...25
1.6. Savirūpos sąvoka, savirūpa, sergant arterine hipertenzija...26
1.6.1. Savirūpos sąvoka...26
1.6.2. Savirūpa, sergant arterine hipertenzija...28
1.7. Informacijos poreikis...28
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS...31
2.1. Tiriamųjų kontingentas...31
2.2. Tyrimo metodas...31
2.3. Statistinė duomenų analizė...32
3. TYRIMO REZULTATAI...34
3.1. Apklaustų pacientų demografinė - socialinė charakteristika...34
3.2. Pacientų nurodyta informacija apie jų ligą...35
3.3. Sergančiųjų arterine hipertenzija žinios apie ligą...36
3.4. Sergančiųjų arterine hipertenzija savirūpos vertinimas...39
3.4.1. Sergančiųjų arterine hipertenzija savirūpos įsivertinimas...39
3.4.2. Sergančiųjų arterine hipertenzija sveikatos būklės stebėjimas...40
3.4.3. Sergančiųjų arterine hipertenzija mitybos įpročiai...41
3.4.4. Sergančiųjų arterine hipertenzija medikamentų vartojimas...43
3.4.5. Sergančiųjų arterine hipertenzija fizinis aktyvumas...45
4. REZULTATŲ APTARIMAS...47
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...51
7. PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS...52
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS...53
SANTRAUKA
Zavedskaitė J. Sergančiųjų arterine hipertenzija žinių ir savirūpos vertinimas, magistrantės baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. D. Kriukelytė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2017, - 72 p.
Arterinė hipertenzija arba padidėjęs arterinis kraujo spaudimas – tai yra viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų ir pirmaujanti mirties priežastis pasaulyje. Arterinės hipertenzijos problemiškumą lemia ne tik didelis jos paplitimas bei komplikacijų grėsmė, bet ir atsainus dalies pacientų požiūris į padidėjusio arterinio kraujo spaudimo gydymą, kurį neretai lemia žinių ir informacijos trūkumas apie šią ligą. Paciento žinios ir supratimas apie arterinę hipertenziją yra svarbūs veiksniai siekiant arterinio kraujo spaudimo kontrolės. Norint pagerinti tokių pacientų gydymo rezultatus, svarbu, kad pacientas stebėtų ir kontroliuotų ligą, todėl žinios apie ligą pacientams turi itin didelės reikšmės savirūpai.
Raktiniai žodžiai: arterinė hipertenzija, arterinis kraujo spaudimas, savirūpa. Tikslas. Įvertinti sergančiųjų arterine hipertenzija žinias ir savirūpą.
Uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų, sergančių arterine hipertenzija, žinias apie ligą. 2. Įvertinti pacientų, sergančių arterine hipertenzija, savirūpos įgūdžius.
3. Nustatyti pacientų, sergančių arterine hipertenzija, žinių ir savirūpos sąsajas.
Tyrimo imtis. Tyrimas atliktas 2016 m. rugpjūčio – 2016 m. lapkričio mėn. Kauno Centro, Dainavos, Kalniečių, Šančių poliklinikose ir LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje, kuriame dalyvavo 265 pacientai, sergantys arterine hipertenzija. Sergantieji į tyrimą buvo įtraukti tikslinės atrankos būdu, apsilankę eilinės konsultacijos metu pas šeimos gydytoją.
Tyrimo metodika. Tyrimo metu vykdyta anketinė pacientų apklausa raštu, kurios metu naudota parengta anketa, remiantis mokslinėje literatūroje rastomis ir aprašytomis anketomis (,,Arterinės hipertenzijos žinių lygio skalė“ (ang. Hypertension Knowledge-Level Scale (HK-LS) ir ,,Gydymo nurodymų laikymosi klausimynas“) ir gavus jų autorių leidimus. Anketa sudaryta iš 3 dalių. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės SPSS Statistic 22 programinį paketą ir MS Excel programą.
Rezultatai. Patys pacientai savo žinias apie arterinę hipertenziją vertina ,,vidutiniškai“ (7,0 ± 1,7). Geriausiai sergantieji arterine hipertenzija žino, kad aukštas sistolinis arba diastolinis kraujo spaudimas rodo padidėjusį arterinį kraujo spaudimą (95,8 proc., n = 250) ir negydomas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas gali sukelti insultą (96,2 proc., n = 251). Net 82 proc. (n = 214) apklaustųjų
nežino kiek laiko turi vartoti vaistus nuo padidėjusio kraujo spaudimo, o pusė apklaustųjų (49,8 proc., n = 130) nežinojo, kad sergantieji vaistus turi vartoti visą gyvenimą. Palyginus apklaustųjų žinių vertinimą 10 balų skalėje, jų bendras vidurkis yra 6,4 ± 2,1, t.y. ,,patenkinamai“. Patys pacientai savo gebėjimą pasirūpinti savimi (savirūpą) įsivertina ,,vidutiniškai“ 7,3 ± 1,5 balo. Nustatyta, kad ketvirtadalis pacientų (23,0 proc., n = 60) nuolatos stebi savo sveikatos būklę matuodama (-s) arterinį kraujo spaudimą, beveik pusė apklaustų pacientų (45,2 proc., n = 118) nepildo arterinio kraujo spaudimo dienyno. Išsiaiškinta, kad trys ketvirtadaliai apklaustų pacientų (76,6 proc., n = 200) neskaičiuoja kalorijų ir kitų medžiagų kiekio maiste, tik penktadalis (17,6 proc., n = 46) – stebi, kad valgomo maisto sudėtyje būtų kuo mažiau druskos. Iš apklaustų pacientų beveik visi vartoja medikamentus (97,7 proc., n = 255). Tik ketvirtadalis apklaustų pacientų (24,3 proc., n = 62) niekada nepamiršta išgerti medikamentų nuo padidėjusio arterinio kraujo spaudimo. Ketvirtadalis pacientų (25,7 proc., n = 67) fizinio aktyvumo pratimus atlieka 1-2 kartus per savaitę. Daugiausiai pacientų (33,2 proc., n = 77) fiziniams pratimams skiria nuo 10 iki 20 min. laiko.
Išvados:
1. Sergantieji patys savo žinias apie arterinę hipertenziją vertino geriau (vidutiniškos) nei žinojo (patenkinamos). Moterys savo žinias apie arterinę hipertenziją įsivertino ir žinojo geriau nei vyrai. 2. Sergantieji arterine hipertenzija savirūpą vertino vidutiniškai. Kuo geresniais balais įvertino
gebėjimą rūpintis savo sveikata, tuo geriau stebėjo savo sveikatos būklę, buvo geresni mitybos įpročiai ir medikamentų vartojimas. Moterų yra geresni mitybos įpročiai ir sveikatos būklės stebėjimas negu vyrų, tačiau blogesnis medikamentų vartojimas.
3. Kuo geresnės sergančiųjų žinios apie arterinę hipertenziją, tuo geriau vertino gebėjimą pasirūpinti savimi, stebėjo savo sveikatą, buvo geresni mitybos įpročiai bei medikamentų vartojimas.
SUMMARY
Zavedskaitė J. The evaluation of knowledge and self-care of patients with arterial hypertension, master's thesis / supervisor D. D. Kriukelytė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2017, - s. 72.
Arterial hypertension or high blood pressure - this is one of the most urgent public health problems the leading cause of death in the world. Arterial hypertension problematic depends not only on its high prevalence and complications threat, but also perfunctory attitude of some patients to increased blood pressure treatment, which is often determined on a lack of knowledge and information about the disease. The patient's knowledge and understanding of hypertension are important factors in achieving to control arterial blood pressure. In order to improve the results of such patients’ treatment, it is important for the patient to monitor and control the disease, therefore the knowledge of the disease has a huge impact on patient’s self-care.
Keywords: arterial hypertension, arterial blood pressure, self-care.
The aim of the work. To evaluate knowledge and self-care of patients with arterial
hypertension.
The objectives of the work:
1. To evaluate knowledge about the disease of patients with arterial hypertension 2. To evaluate self-care skills of patients with arterial hypertension.
3. Identify patients with arterial hypertension, knowledge and self-care interfaces.
The survey sample. The study was done in Kaunas Center, Dainava, Kalniečiai, Šančiai
public health care centers and in LSMU KK family medical clinic from August to November in 2016, which involved 265 patients with arterial hypertension. Patients were included into the research using the target selection method, during the regular consultation with the family doctor.
Research methodology. A questionnaire survey of patients in written was done during the
research and there was used a survey which was based on questionnaires found and described in writing in scientific literature: ,,Hypertension Knowledge-Level Scale (HK-LS)” and „The questionnaire of treatment compliance“ with authors‘ permission. The survey is made of 3 parts. Statistical analysis was performed by using statistical analysis SPSS 22 software package and MS Excel.
The results of the work. Patients their knowledge about arterial hypertension evaluate „at an
average“ (7,0 ± 1,7). Patients with arterial hypertension the best know that high systolic or diastolic blood pressure shows an increase in blood pressure (95,8 pct., n = 250) and untreated high blood
pressure can lead to stroke (96,2 pct., n = 251). Even 82 pct. (n = 214) of the respondents know how long to use the medication in order to treat high blood pressure and half of the respondents (49,8 pct., n = 130) did not know that they must use medication lifelong. Comparing evaluation of the respondents knowledge 10 - point scale, the overall average is 6,4 ± 2,1, i. e. ,,satisfactory". Patients the ability to take care of themselves (self-care) self-evaluate ,,at average” 7,3 ± 1,5 points. It was identified that a quarter of patients (23,0 pct., n = 60) continuously monitors the state of their health by measuring in arterial blood pressure, nearly half of the patients (45,2 pct., n = 118) does not fill in the arterial blood pressure diary. It was found out that three-quarters of respondents (76,6 pct., n = 200) do not calculate calories and other substances in food, only the one-fifth of patients (17,6 pct., n = 46) – monitors that edible food contain a minimum of salt. Almost all respondents use medicaments (97,7 pct., n = 255). Only a quarter of the surveyed patients (24,3 pct., n = 62) never forgets to take medications in order to treat high blood pressure. A quarter of the patients (25,7 pct., n = 67) performs physical activity exercises 1-2 times per week. The majority of patients (33,2 pct., n = 77) appointed 10 to 20 minutes of their time for physical exercises.
Conclusions of the work:
1. Patients their knowledge about arterial hypertension evaluated better (moderate) than they knew (satisfactory). Women their knowledge about arterial hypertension evaluated and knew better than men.
2. Patients with arterial hypertension their knowledge about self-care evaluated at an average. The better scores respondents evaluated the ability to take care of their health; the better monitored their state of health, their eating habits and the usage of medication was better as well. Women have healthier eating habits and observe their health status more responsible than men, the usage of medication is worse.
3. The better was the knowledge of the respondents about arterial hypertension, the better evaluated the ability to take care of themselves, observed their health more careful, their eating habits and the usage of medication was superior.
PADĖKA
Norėčiau išreikšti nuoširdžią padėką magistratūros baigiamojo darbo vadovei dr. Daivai Kriukelytei, už kantrybę ir visapusišką pagalbą, rašant magistratūros baigiamąjį darbą ir suteiktas žinias.
Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojams ir dėstytojoms, kurie dėstė visus šiuos dvejus metus, už suteiktas žinias.
Nuoširdi padėka Kauno Centro, Kalniečių, Dainavos, Šančių poliklinikų bei LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos administracijoms už geranoriškumą ir bendradarbiavimą, atliekant magistratūros baigiamojo darbo tyrimą.
SANTRUMPOS
am. – amžius;ang. – angliškai;
AH – arterinė hipertenzija;
AKS – arterinis kraujo spaudimas; ES – Europos Sąjunga;
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos; kt. – kita;
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos min. – minutės;
n – apklaustųjų skaičius; p – paklaida;
pan. – panašiai;
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija; PSP – pirminė sveikatos priežiūra proc. – procentai;
pvz. – pavyzdžiui;
r – koreliacijos koeficientas; SD – standartinis nuokrypis; ŠKL – Širdies ir kraujagyslių ligos; t.t. – taip toliau;
ĮVADAS
Sergamumas ir mirtingumas nuo neužkrečiamųjų ligų sparčiai auga per pastaruosius dvejus dešimtmečius ir yra pagrindinė visuomenės problema [40]. Jau XX am. antroje pusėje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) tapo vyraujanti mirties bei negalios priežastis [77].
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis visame pasaulyje širdies ŠKL sudaro maždaug 17 mln. mirčių per metus (trečdalis visų mirčių), iš kurių 9,4 mln. mirčių įvyksta dėl arterinės hipertenzijos (AH) komplikacijų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulyje nuo ŠKL kasmet mirs daugiau nei 23 mln. žmonių [94].
AH yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Ši liga yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių tarp ŠKL [49] ir vis didėjantis visuomenės sveikatos iššūkis [52]. Vis dar daugumoje besivystančių šalių, AH dažnai lieka nediagnozuota ir negydoma, tad arterinis kraujo spaudimas (AKS) lieka nekontroliuojamas. Nepaisant veiksmingo gydymo, gyvenimo būdo keitimo, AH kontrolė tebėra iššūkis [65] ir tik apie 25 proc. sergančiųjų AH, jų AKS yra sukoreguotas [39]. AH yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema, kuri turi įtakos 70 mln. suaugusiųjų JAV ir daugiau nei 1 milijardui žmonių visame pasaulyje [48]. Remiantis ŠKL 2015 m. apžvalga Europoje, Lietuva patenka tarp didžiausią mirtingumą dėl ŠKL turinčių šalių. Lietuvoje nuo šių ligų miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų nei kitose Vakarų Europos šalyse [33].
AH problemiškumą lemia ne tik didelis paplitimas bei komplikacijų grėsmė, bet ir dažnai slapta, besimptomė eiga pradiniais ligos raidos etapais. Pavojinga yra tai, kad dėl šios priežasties neretai AH nustatoma tiesiog atsitiktinai pamatavus AKS. Besimptomė ar mažasimptomė AH eiga lemia ne tik uždelstą diagnostiką, bet ir atsainų dalies pacientų požiūrį į padidėjusio AKS gydymą: nereguliariai vartojami paskirti medikamentai, savavališkai padaromos gydymo pertraukos ir pan. [10]. Paciento žinios ir supratimas apie AH yra svarbūs veiksniai siekiant AKS kontrolės. Norint pagerinti tokių pacientų gydymo rezultatus, svarbu, kad pacientas stebėtų ir kontroliuotų ligą [87], todėl žinios apie ligą pacientams turi itin didelės reikšmės savirūpai [26]. Dėl šios priežasties informacija yra svarbi, nes sergantieji turi žinoti gydymo rėžimo vykdymo svarbą [4]. Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad AH gydymas vis dar gydytojų uždavinys, tačiau slaugytojai gali aktyviai įsitraukti į pacientų su padidėjusiu AKS sveikatos priežiūrą, informuojant apie ligą, gyvensenos būdo keitimą [90], bet sveikatos priežiūros specialistai supranta, kad pacientams pateikiama informacija gana dažnai neatitinka jų poreikių [37].
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas. Įvertinti sergančiųjų arterine hipertenzija žinias ir savirūpą. Uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų, sergančių arterine hipertenzija, žinias apie ligą. 2. Įvertinti pacientų, sergančių arterine hipertenzija, savirūpos įgūdžius.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Arterinės hipertenzijos sąvoka, priežastys, simptomai, komplikacijos
1.1.1. Arterinės hipertenzijos sąvoka
AH arba padidėjęs AKS – dažna liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ir tai yra viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų.
AH pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio hyper , reiškiančio ko nors viršijimą, ir lotyniško žodžio teniso – įtampa [12], todėl tai liga, sukelianti įtampą arterijose, AKS padidėjimą [4].
Jungtinis nacionalinis aukšto kraujospūdžio aptikimo, ištyrimo ir gydymo komitetas (The Joint National Committee on Detection, Evaluation, and Treatment of High Blood Pressure) savo septintajame pranešime (JNC – 7) AH apibūdino taip: du ir daugiau kartų pamatuotas diastolinio kraujo spaudimo vidurkis yra didesnis nei 90 mmHg, kai tai nustatyta mažiausiai du kartus iš eilės apsilankius pas gydytoją, arba daug kartų išmatuotas sistolinio kraujo spaudimo vidurkis yra didesnis nei 140 mmHg [89]. AH sąvoką yra apibūdinę ir Lewis, Heitkemper, Dirksen,O'Brien, and Bücher (2007), kurie nurodė, jog AH yra, kai asmens sistolinis spaudimas 140 mmHg ir daugiau, diastolinis – 90 mmHg ir daugiau ir vartoja antihipertenzinius vaistus [83]. Todėl susitarta, kad AKS laikomas padidėjusiu, kai sistolinis spaudimas yra nuo 140 mmHg, o diastolinis – 90 mmHg (1 lentelė) [4]. Suaugusiems sistolinis AKS pakyla maždaug apie 0,6 mmHg per metus, o vaikams nuo 1 iki 18 metų vidutinis sistolinio AKS padidėjimias žymiai didesnis: mergaitėms - 1,5 mmHg ir berniukams – 1,9 mmHg [72].
Trumpalaikis AKS padidėjimas (po fizinio darbo, emocijų ir kt.) vadinamas situacine hipertenzija [19].
Šiuo metu apibrėžiama nauja AH kategorija- prehipertenzija. Ši kategorija apibūdinama kaip AKS mažesnis nei sutartinė 140/90 mmHg riba, bet didesnis nei optimalus 120/80 mmHg AKS [1].
Vis dažniau galima išgirsti sąvoką ,,Baltojo chalato“ hipertenzija. Kai kuriems pacientams gydytojo kabinete nuolat pamatuojamas padidėjęs AKS, o dienos arba 24 valandų AKS, arba namuose pamatuotas AKS būna normalus [9]. Dažniausia to priežastis – nerimas. Pastebėta, kad nerimas gali padidinti AKS daugiau nei 30 mmHg. „Baltojo chalato“ hipertenzija visada pasireiškia medicininėje aplinkoje, kai žmonėms, kurių AKS normalus, nustatoma AH, o sergantiesiems AH – didesnis AKS. Svarbus akcentas, kad šis fenomenas dažniausiai nepranyksta pakartotinių vizitų metu. Visuotinai priimtame „balto chalato“ hipertenzijos apibrėžime nurodomi du pagrindiniai diagnostikos kriterijai: 1. Mažiausiai tris kartus matuojant AKS tradicinėmis spaudimo matavimo priemonėmis gydytojo
2. Normalus AKS įprastinėje aplinkoje visas 24 valandas, išskyrus pirmas valandas po AKS stebėjimo prietaiso uždėjimo, kol pacientas dar yra streso būklės.
Šiuo metodu „balto chalato“ hipertenzija nustatoma net 10 – 20 proc. pacientų. Manoma, kad „balto chalato“ hipertenzijos paplitimas populiacijoje sudaro apie 10 proc. [1].
1 lentelė. Arterinio kraujo spaudimo rodmenų (mmHg) klasifikacija
Kategorija Sistolinis AKS ( mmHg ) Diastolinis AKS ( mmHg )
Optimalus < 120 < 80 Normalus 120-129 80-84 Didelis normalus 130-139 85-89 I° hipertenzija 140-159 90-99 II° hipertenzija 160-179 100-109 III° hipertenzija ≥ 180 ≥ 110
Izoliuota sistolinė hipertenzija ≥ 140 < 90
AH sąvokos suvokimas svarbus, kad pacientas suprastų, kada ir kodėl jam diagnozuojama ši liga. Gydytojo ar slaugytojo paaiškinimas, kas tai per liga ir kada ji diagnozuojama, manau gali būti veiksminga, kad pacientas aktyviau įsitrauktų į patį gydymą, nuo kurio priklauso tolimesnė ligos eiga ir paciento savijauta, nes nežinodamas, kas tai per liga, pacientas gali nesuprasti, kodėl jam paskirtas vienoks ar kitoks gydymas nuo šios ligos.
1.1.2. Arterinės hipertenzijos priežastys
Pagal etiologiją AH gali būti: 1. Pirminė ( arba esencialinė );
2. Antrinė, kai yra aiški priežastis [4].
Pirmine AH serga daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų. Jos priežastys nėra žinomos. Pagrindinis simptomas – padidėjęs AKS. Pirminės AH rizikos veiksniai yra nekeičiami (genetika, amžius ir kt.) ir šalinami (koreguojami):
a) rūkymas;
b) antsvoris, nutukimas;
c) gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas ir nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas;
d) pasyvus gyvenimo būdas – fizinio aktyvumo stoka, nervinė įtampa ir prastas streso valdymas, naktinis darbas [93, 19, 1, 35].
Antrinė AH vadinama sveikatos sutrikimas, kai AKS kyla dėl kitos pirminės priežasties. Tokie atvejai sudaro 5 - 10 proc. visų AH atvejų. Ligos ir veiksniai, sukeliantys AKS padidėjimą: a) renovaskulinės ligos (inkstų kraujagyslių stenozė, diabetinė nefropatija);
b) inkstų parenchimos ligos (glomerulonefritas, policistozė); c) aortos pažeidimai (aortos koarktacija);
d) endokrininės ligos (Kušingo liga arba sindromas, akromegalija, įgimta antinksčių hiperplazija); e) vaistai (geriamieji kontraceptiniai preparatai, steroidiniai hormonai, simpatikomimetikai); f) alkoholio vartojimas [4].
Manoma, kad yra net 90 proc. rizika susirgti AH vidutinio ir pagyvenusiems žmonėms [71]. Net prasta miego kokybė yra susijusi su padidėjusia rizika susirgti AH bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis [76].
AH priežastys ne visos yra koreguojamos ir jas nelengva panaikinti kiekvienam susirgusiam šia liga. Manau, kad kiekvienam pacientui, kuriam įtariama ar diagnozuojama AH, privalo būti suteikiama informacijos ir žinių apie šios ligos priežastis, kadangi tai gali paskatinti pacientą pasistengti, kad bent koreguojamas priežastis pats pakeistų ir jų neliktų bei nekenktų sveikatai. Dėl to, tik pagerėtų paciento gydymas ir sveikata.
1.1.3. Arterinės hipertenzijos simptomai
AH problemiškumą lemia ne tik didelis jos paplitimas bei komplikacijų grėsmė, bet ir dažnai slapta, besimptomė eiga pradiniais raidos etapais. Daugelis sergančiųjų AH nieko apie savo ligą neįtaria ir net nežino tai, kad jų AKS yra padidėjęs [10], todėl PSO ekspertai šią ligą jau 1991 m. įvardijo kaip „tyliuoju žudiku“ [18].
AH sergantis žmogus gana ilgą laiką nejaučia jokių simptomų ir daugelį metų jaučiasi gerai arba jų simptomai gali būti nespecifiniai, ,,neatkreipiantys dėmesio“ – kartais paskauda galvą, užeina galvos svaigimo epizodų, sumirga akyse, todėl neretai liga diagnozuojama atsitiktinai pamatavus AKS. Ligai progresuojant, ligoniams anksti rytais atsiranda galvos skausmas, ypač pakaušio srityje. Taip pat būdinga:
a) galvos svaigimas; b) spengimas ausyse; c) skausmas krūtinėje; d) širdies plakimas;
e) kraujavimas iš nosies; f) dusulys fizinio krūvio metu; g) nervingumas.
Svarbiausias šios ligos simptomas – padidėjęs AKS, kuris ligos pradžioje jis padidėja epizodiškai, o vėliau išlieka padidėjęs nuolatos [93, 30].
Taigi, AH simptomai dažnai ,,neatkreipiantys dėmesio“ ir būdingi ne tik šiai ligai, todėl ne kiekvienas įtaria, kad jam padidėjęs AKS. Manau, kad dėl šios priežasties turėtų būti kuo daugiau kalbama apie šios ligos simptomus ir svarbiausia, kad gydytojas ar slaugytojas patartų pacientui nebijoti ir nepatingėti pasimatuoti AKS, kuris vienintelis gali parodyti AKS rodmenų pakitimus.
1.1.4. Arterinės hipertenzijos komplikacijos
AH komplikacijos dažnai būna negrįžtamos, sukeliančios neįgalumą ar netgi mirtinos. Pavojingiausios AH komplikacijos susijusios su organų taikinių pažeidimais [10]:
a) širdis ir kraujagyslės – dėl nuolat padidėjusio AKS vystosi kairiojo skilvelio hipertrofija, vėliau ji plečiasi ir ryškėja lėtinis širdies nepakankamumas. Taip pat padidėjęs AKS skatina aterosklerozę; b) inkstai – gali atsirasti mikroalbuminurija, padidėja kreatinino koncentracija kraujyje, gali pradėti
formuotis hipertenzinė nefropatija: didėja hematurija, albuminurija, mažėja šlapimo santykinis tankis, atsiranda azotemija.
c) centrinė nervų sistema – padidėjęs AKS paveikia smegenų kraujagysles, atsiranda aterosklerozinių plokštelių. Smegenų arterijose susidaro mikroaneurizmų, kurioms plyšus įvyksta hemoraginis insultas, o dėl aterosklerozinių pokyčių gali įvykti kraujagyslių trombozė, dėl kurios įvyksta išeminis insultas. Gali pasireikšti kraujagyslinės kilmės silpnaprotystė (demencija) [73, 30].
Insultas yra antroji pirmaujanti mirties priežastis visame pasaulyje, tai reiškia, kad problema turi rimtų pasekmių milijonams žmonių. Padidėjęs AKS yra labai svarbus insulto rizikos veiksnys. Kas antras pacientas, persirgęs galvos smegenų insultą, visam laikui lieka neįgalus. Gydant AH pasikartojančio insulto rizika sumažėja 30 proc. [51].
Kiekviena iš AH komplikacijų gali neatitaisomai sutrikdyti paciento biologinį ir socialinį funkcionavimą, paversti jį neįgaliu, kitų asmenų globos ir priežiūros reikalingu žmogumi. Apskaičiuota, kad negydoma AH kas antram pacientui baigtųsi mirtimi nuo išeminės širdies ligos komplikacijų ar širdies nepakankamumo, kas trečiam – mirtimi nuo insulto, kas dešimtam – galutinės stadijos inkstų nepakankamumu [10].
AH komplikacijos yra labai pavojingos sveikatai, o ypač gyvybei. Manau, kad anksti nustačius AH, daugelis sergančiųjų šia liga gali išvengti komplikacijų, todėl turėtų būti vykdoma kuo aktyvesnė AKS kontrolė ne tik pagyvenusiems asmenims, bet ir jauniems asmenims (pvz. nuo 18 metų), kadangi randama informacijos, kad AH vis dažniau nustatoma jaunesniame amžiuje.
1.2. Nekontroliuojamos arterinės hipertenzijos priežastys
Sergančiojo AH gydymo režimo nesilaikymas yra svarbus veiksnys, prisidedantis prie nepakankamos AH kontrolės [71]. Nekontroliuojama AH yra aktuali pirminės sveikatos priežiūros problema [90] ir išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema [46]. Optimali AKS kontrolė ypač svarbi, jeigu yra padidinta kardiovaskulinių ligų rizika. Apskaičiuota, kad AH tinkama kontrolė potencialiai sutrukdo 21400 mirčiai nuo insulto ir 41400 išeminė širdies ligos mirčiai kasmet vien tik Jungtinėje Karalystėje [69]. Vis dar daugumoje besivystančių šalių, pvz. Bangladeše, AH dažnai lieka nediagnozuota ir negydoma, tad AKS lieka nekontroliuojamas [65]. Nepaisant veiksmingo gydymo, gyvenimo būdo keitimo, optimalaus AKS valdymas tebėra iššūkis daugeliui pacientų dėl netaisyklingo medikamentų vartojimo, gyvenimo būdo. Efektyvi AH kontrolė svarbi ir nuo paciento supratimo apie jo būklę [52].
Veiksniai, trukdantys optimalaus AKS kontrolei, pacientams sergantiems AH, yra dažniausiai neaiškūs [92], tačiau žinoma, kad priežastys dėl blogos AKS kontrolės apima ne tik pacientus, bet ir sveikatos priežiūros specialistus [51].
Pagrindinės blogos AKS kontrolės priežastys:
1. Vaistų šalutinių reiškinių baimė, dėl to pacientas mažina vaistų dozę ar visiškai nutraukia jų vartojimą;
2. Blogas paciento bendradarbiavimas su gydytoju ir slaugytoju; 3. Netinkami vaistų deriniai;
4. Paciento mokymo spragos, kai jam nepaaiškinama ilgalaikio ir pastovaus gydymo svarba; 5. Pacientui sunku pakeisti gyvenimo būdą;
6. Žinių stoka apie optimalų AKS; 7. Psichikos sutrikimas;
8. Vienišumas, negalia; 9. Ekonominiai veiksniai;
10. Nepakankamas sveikatos priežiūros specialistų išsilavinimas; 11. Ribota prieiga prie specialistų [2, 36].
Manau, kad daugumą nekontroliuojamos AH priežasčių galima pakeisti, tačiau į tai aktyviai turėtų įsitraukti ne tik sergantysis AH, bet taip pat gydytojai ir slaugytojai, nes nuo jų kompetencijos ir suteikiamos informacijos priklauso, kaip pacientas laikysis paskirto gydymo rėžimo.
1.3. Arterinės hipertenzijos stebėjimas – arterinio kraujo spaudimo matavimas
AKS matavimas – pagrindinis aspektas AH diagnozavimui ir jos valdymui [44]. Naujose 2013 metų Europos kardiologų ir Europos hipertenzijos draugijų AH diagnostikos ir gydymo gairėse pabrėžiama taisyklingo AKS matavimo svarba [3].AKS labai kinta tiek dienos metu, tiek skirtingomis dienomis, mėnesiais ar metų laikais, todėl AH diagnozė turi būti grindžiama daugkartiniais AKS matavimais per tam tikrą laikotarpį. Jei AKS yra mažai padidėjęs, pakartotiniai matavimai turi būti atliekami keletą mėnesių, siekiant kuo tiksliau nustatyti pacientui įprastą AKS. Tačiau jei paciento AKS yra didesnis ir yra su AH susijusio organų taikinių pažeidimo požymių arba didelė ir labai didelė ŠKL rizika, pakartotiniai matavimai turi būti atlikti per trumpesnį laikotarpį (savaitės arba dienos) [9].
AKS gali matuoti gydytojas arba slaugytojas gydymo įstaigoje, pats pacientas ar jo giminaičiai namuose, vaistinėje ar kt. AKS stebėjimas namuose yra labai svarbus, kontroliuojant AH, kadangi namuose AKS galima matuoti įvairiu metu kelis kartus per dieną [81] ir namų AKS stebėsena leidžia geriau įvertinti AKS rodmenų kitimus, negu ligoninėje ar poliklinikoje [53]. Dėl šios priežasties ne tik gydytojai, bet ir slaugytojos gali imtis daugiau atsakomybės už sergančius AH pacientus ir jų AKS kontrolę [90], tik svarbu suprantamai pateikti informaciją ir tinkamai mokyti pacientus, kaip matuoti AKS [53].
Norint, kad AKS rodikliai būtų tikslūs ir diagnozė teisinga labai svarbu mokyti AKS matavimo. Lietuvoje 2010-2011 metais buvo atliekami gydytojų ir vidurinio personalo AKS matavimo mokymai naudojant pusiau automatinius stimuliatorius/modelius. Pastebėta, kad net trumpi mokymai (praktinių užsiėmimų trukmė – apie 2 valandas) gali ženkliai pagerinti išmatuojamo AKS tikslumą [3].
Pagrindinės taisyklės matuojant AKS (namie, ligoninėje, poliklinikoje ir kt.):
1. Patalpoje turi būti apie 20 °C temperatūra, rami aplinka be pašalinio, blaškančio dirgiklio; 2. Prieš AKS matavimą reikia atsipalaiduoti ir pasėdėti ramiai bent 5-10 min.;
3. Matuojant AKS geriausia yra sėdėti tiesiai, atsiremti į kėdės atlošalą, kadangi taip sėdint atsipalaiduos vidaus organai, pėdomis remtis į grindis, nusivilkti žastą veriančius rūbus ir ranką padėti taip, kad manžetė būtų širdies lygyje;
4. Tinkamo dydžio manžetė turi apimti 2/3 žasto;
6. Matavimo metu nejudėti ir nekalbėti;
7. Į rankovę pripūsti tiek oro, kad slėgis joje būtų 30-40 mmHg didesnis, nei laukiamas sistolinis spaudimas (matuojant automatiniu AKS matuokliu, slėgis nustatomas automatiškai vieno mygtuko paspaudimu);
8. Oro išleidimo iš manžetės greitis 2-3 mmHg per sekundę (jei AKS matuoklis automatinis, tai oro išleidimo greitis nustatomas automatiškai);
9. Sistolinis spaudimas sutampa su pirmaisiais silpnais, bet aiškiai girdimais ir laipsniškai stiprėjančiais tonais, o diastolinis spaudimas sutampa su tonų išnykimu;
10. AKS reikia matuoti abiejose rankose kelis kartus, darant 1 – 2 min. pertrauką [2, 31].
Kiekvienas AKS matavimas registruojamas AKS dienyne (ang. Blood pressure passport), kartu pažymint pulsą, laiką ir datą [53]. AKS dienynas pagerina pacientų savikontrolę ir veda prie geresnės AKS kontrolės [87], tačiau yra informacijos, kad yra net 54 proc. atvejų, kai bendrosios praktikos gydytojas nesugeba daryti reikšmingų išvadų iš pacientų AKS dienynų, kadangi neretai patys pacientai nesilaiko jiems paskirto gydymo rėžimo ir dėl to AKS kontrolė būna netiksli [81].
Atliktas tyrimas JAV ir penkiose Europos šalyse parodė, kad AKS kontrolė yra geriausia JAV (62 proc.), kadangi Europoje normos yra tarp 31 proc. ir 46 proc. Todėl yra daug galimybių AKS kontrolę tobulinti [90].
AKS matavimas – vienas iš AH diagnostikos etapų. Gydymo įstaigoje išmatuotas AKS beveik visada būna žymiai didesnis nei pacientui būnant, jam pažįstamoje vietoje, todėl namuose išmatuoto AKS rodikliai svarbūs diagnozuojant AH. Dėl šios priežasties, AKS matavimo mokymai turėtų būti skirti ne tik sveikatos priežiūros personalui, bet būtina ir pacientus apmokyti taisyklingo AKS matavimo ir AKS dienyno pildymo, kad jų pačių išmatuotas AKS būti kuo tikslesnis.
1.4. Nemedikamentinio gydymo svarba, sergant arterine hipertenzija
Sprendžiant širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, ekspertai pabrėžia, kaip svarbu sergantiesiems pakeisti gyvenimo būdą, o ne tik pasikliauti farmakoterapija [71]. Tad gydant AH ir kontroliuojant AKS svarbus yra nemedikamentinis gydymas [60], todėl sveikos gyvensenos ypatumai labai svarbūs, teikiant kokybišką priežiūrą pacientams, sergantiems AH [83].
Sumažinus AKS, padedant vaistais ar gyvenimo būdo pakeitimais, gali gerokai sumažėti sergamumas ir mirtingumas nuo insulto, širdies nepakankamumo, inkstų ir kitų ligų [90]. The Seventh Report of the Joint National Committee on Prevention, Detection, Evaluation, and Treatment of High Blood Pressure (JNC-VII) pranešime reikalaujama, kad gyvenimo būdo keitimai būtų paskirti tiek tiems pacientams, kuriems yra prehipertenzija, tiek tiems, kuriems jau nustatyta AH [70]. Įrodymai
rodo, kad įprasti fiziniai pratimai AKS, nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumą sumažina 30 proc. [58].
Nemedikamentinio AH gydymo metodai yra šie: 1. Svorio reguliavimas;
2. Dieta;
3. Mažesnis druskos kiekis;
4. Didesnio kalio kiekio vartojimas; 5. Saikingas alkoholio vartojimas; 6. Fizinis aktyvumas ir pratimai; 7. Rūkymo atsisakymas;
8. Jei sergama cukriniu diabetu, svarbi cukrinio diabeto kontrolė; 9. Cholesterolio kontrolė (2 lentelė) [4].
2 lentelė. Nemedikamentinio AH gydymo metodai
Gyvensenos keitimas Rekomendacija AKS sumažėjimas
Svorio reguliavimas Normalus svoris (KMI - 18,5-24,9 kg/m2)
5-20 mmHg / 10 kg numesto svorio
Dieta
Daug vaisių ir daržovių, vidutiniškai neriebūs produktai, su mažesniu sočiųjų riebalų ar cholesterolio kiekiu
8-14 mmHg
Mažesnis druskos kiekis
Maksimalus druskos suvartojimo kiekis per parą - iki 6 g natrio
chlorido
2-8 mmHg
Didesnio kalio kiekio vartojimas
Su maistu gaunamo kalio kiekis iki
120 mmol/d (4,7 g/d) 2-4 mmHg
Saikingas alkoholio vartojimas
Mažiau nei 2 vnt. / d. vyrams (30 ml gryno alkoholio; 720 ml alaus; 300 ml vyno ar 90 ml viskio) ir mažiau nei 1 vnt. / d. moterims, bei mažo
svorio asmenims
2-4 mmHg
Fizinis aktyvumas ir pratimai
Reguliarūs aerobiniai pratimai (pvz. spartus vaikščiojimas) ilgiau nei 150
min. per savaitę
4-9 mmHg
Svorio reguliavimas
Daugiau negu pusė suaugusiųjų gyventojų daugelyje Europos regiono šalių turi antsvorio, o ketvirtis – jau nutukimą. Manoma, kad pasaulyje 300 milijonų žmonių yra nutukę, 750 milijonų turi antsvorio, o tai viršija skaičių žmonių, stokojančių maisto ir turinčių mažesnę nei normali kūno masę [28].
Kūno masė yra tiesiogiai susijusi su AKS, o per didelis kūno riebalų kiekis lemia AKS padidėjimą ir AH [9].
Svorio reguliavimas reikalingas tiems pacientams, kurių kūno masės indeksas (KMI) > 25 kg/m2 [45], kadangi rekomenduojama palaikyti 18,5 – 24,9 kg/m2 kūno masės indeksą (KMI) [4].
5 proc. svorio netekimas sistolinį ir diastolinį spaudimą vidutiniškai gali sumažinti atitinkamai 2 - 3 mmHg [68].
Tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjai pamiršta apie antsvorio ir nutukimo problemą, todėl, ypač kaimo vietovėse, pacientai gali nežinoti, kad jų svoris daro įtaką AKS [64].
Dieta
Yra įrodyta, kad pakeitus mitybos įpročius gali sumažėti padidėjęs AKS, svoris ir atsiranda mažesnė tikimybė kitoms širdies ligoms ir insultui. Kiekvieno paciento gydytojas gali jį nukreipti dietologo konsultacijai, kuris gali padėti sukurti sveikos mitybos valgiaraštį [61].
Literatūroje rekomenduojama DASH dieta (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension – hipertenziją stabdantys dietiniai metodai) [4]. DASH dietoje patariama valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, mažai riebalų turinčius pieno produktus (liesus), kruopas, paukštieną, žuvį ir riešutus, kuo mažiau saldainių, saldintų gėrimų ir raudonos mėsos [54, 21]. Kartais šios dietos poveikis pasireiškia per kelias savaites [61]. DASH dietos veiksmingumas įrodė, kad ji mažina AKS tiek sergantiems AH, tiek nesergantiems, lyginant su įprasta dieta [42].
Pakeisti mitybos įpročius nelengva. Tam reikia nemažų valios pastangų, noro ir žinių. Dažnai bandoma pasiteisinti maisto produktų pasirinkimo stoka, finansinėmis problemomis, laiko stoka. Tačiau tik pats asmuo pirmiausia yra atsakingas už savo sveikatą, todėl tik jis pats gali pakeisti savo mitybos įpročius ir išsaugoti bei pagerinti savo sveikatą [28].
ligų rizika Cukrinio diabeto
kontrolė
Intensyvus arterinės hipertenzijos gydymas
Apsaugo širdies ir kraujagyslių sistemą
Cholesterolio kontrolė Reguliariai tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje
Mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika
Mažesnis druskos kiekis
Druskos vaidmuo mitybai, sveikatai ir ligai yra puiki tema ir diskusija jau daugelį metų. Nors daugumos gyventojų AKS į druskos kiekio suvartojimo pokyčius reaguoja nežymiai, tačiau kai kuriems žmonėms pokytis yra akivaizdus [42].
Apskaičiuota, kad išsivysčiusiose šalyse vidutiniškai vienas asmuo per dieną suvartoja 9 - 12 g druskos [16], kai PSO rekomenduojama vartoti ne daugiau kaip 200 mg natrio arba 5 g druskos per dieną [90]. Didelę druskos dalį pacientai suvartoja valgant perdirbtus maisto produktus, kurie yra pagrindiniai druskos šaltiniai mityboje [85].
Sūrumo pojūtis labai greitai keičiasi. Pradėjus mažiau sūdyti maistą, greitai nebejuntama, kad trūksta druskos. Mažinant druskos kiekį maiste, patariama:
1. Pasižiūrėti į produkto sudėtį, nurodytą ant pakuotės, ir įvertinti druskos kiekį;
2. Rečiau ir mažesniais kiekiais vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos (rūkytus, sūdytus, konservuotus produktus);
3. Į gaminamą maistą dėti kuo mažiau druskos, patiekalų skonį pagerinti prieskoniais; 4. Papildomai nesūdyti jau pagaminto maisto, prieš tai neparagavus [28].
PSO 2013 – 2020 metų veiksmų plane yra numatyta 30 proc. sumažinti gyventojų šiuo metu suvartojamos druskos/natrio kiekį [95].
Didesnio kalio kiekio vartojimas;
Kalis yra mineralas, kuris padeda kontroliuoti elektrinį širdies aktyvumą, rūgščių – šarmų pusiausvyrą, normalų kūno augimą ir kt. [82].
Patartina, kad su maistu gaunamo kalio kiekis būtų iki 4,7 g per dieną [4].
Daugelyje maisto produktų sudėtyje yra kalio. Visi mėsos, žuvies (pvz. lašiša, menkė, plekšnė ir kt.) patiekalai, sojos produktai ar vegetariški mėsainiai yra puikūs kalio šaltiniai. Kalio turi ir daržovės: brokoliai, bulvės (ypač jų žievė), pomidorai, žirniai, batatai. Daug kalio galima gauti valgant citrusinius vaisius: kantalupą (melioną), bananus, kivi, slyvas, abrikosus (džiovintuose abrikosuose kalio kiekis didesnis, negu šviežiuose). Nereikėtų pamiršti pieno, jogurto ar riešutų, kuriuose kalio kiekis nėra mažas [82].
Saikingas alkoholio vartojimas
Alkoholis − viena iš trijų prioritetinių sveikatos problemų pasaulyje. Nors alkoholį vartoja tik apytiksliai pusė pasaulio populiacijos, visuomenės sveikatos požiūriu alkoholis − trečia tarp svarbiausių blogos sveikatos ir ankstyvos mirties priežasčių po per mažo naujagimių svorio ir nesaugių lytinių santykių (alkoholis yra papildomas jų rizikos veiksnys), didesnė nei tabakas. Europoje alkoholis trečias tarp pirmųjų trijų ligų ir mirštamumo rizikos veiksnių po tabako ir padidėjusio AKS [17], todėl alkoholio vartojimas susijęs su AH atsiradimo rizika [64]. Europos Sąjunga (ES) – tai regionas, kuriame suvartojama daugiausiai alkoholio pasaulyje: 2009 m. suaugęs asmuo ES (vyresnis nei 15-os
metų) vidutiniškai suvartojo 12,5 litrų gryno alkoholio – 27 g gryno alkoholio, arba beveik tris gėrimo porcijas per dieną − dvigubai daugiau nei likusio pasaulio vidurkis [17].
Literatūroje rekomenduojama alkoholio suvartoti mažiau nei 2 vnt. / d. vyrams (30 ml gryno alkoholio; 720 ml alaus; 300 ml vyno ar 90 ml viskio) ir mažiau nei 1 vnt. / d. moterims bei mažo svorio asmenims, kadangi AKS sumažėja 2 – 4 mmHg [4], todėl nors nedidelis ir vidutinis alkoholio vartojimas pasižymi apsauginiu poveikiu sergant išemine širdies liga, tačiau iš esmės širdies ir kraujagyslių sistemai alkoholis yra toksiškas [17].
PSO 2013 – 2020 metų veiksmų plane numatyta 10 proc. sumažinti šiuo metu suvartojamo alkoholio kiekį nacionaliniu kontekstu [95].
Fizinis aktyvumas ir pratimai
Žmogus buvo sukurtas būti aktyvūs ir energingas, taigi pasyvus gyvenimo būdas prieštarauja žmogaus prigimčiai. Ryšys tarp pasyvaus gyvenimo būdo ir sveikatos sutrikimų buvo atrastas anksčiau kaip XVII a. gydytojo Bernadino Ramazzini, kuris atrado, kad pasyvus gyvenimo būdas ir su tuo susijęs fizinis neaktyvumas turi neigiamą poveikį žmogaus medžiagų apykaitai, širdžiai, fizinei ir gyvenimo gerovei [78]. Preliminarūs duomenys iš PSO tyrimo apie rizikos veiksnius rodo, kad pasyvus gyvenimo būdas yra viena iš 10 pirmaujančių pasaulyje mirties priežasčių ir negalios. Kiekvienais metais daugiau kaip 2 mln.mirčių yra susiję su fiziniu neaktyvumu [66]. Ypatingai literatūra aprašo, kad pasyvus gyvenimo būdas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių ligoms [75].
Fizinis aktyvumas suprantamas gana plačiai – tai mankštinimasis, pratybos, dalyvavimas varžybose, namų ūkio darbai, laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizinių pastangų, taip pat fizinis darbas, o pagrindinės savybės, charakterizuojančios fizinį aktyvumą, yra jo intensyvumas, trukmė, dažnis, pobūdis [34].
Fizinio aktyvumo stoka pasaulyje nustatoma kaip ketvirtas rizikos veiksnys (pirmieji yra padidėjęs AKS, rūkymas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, antsvoris ir nutukimas), dėl kurio įvyksta 6 proc. mirčių visame pasaulyje [96].
PSO suaugusiam žmogui rekomenduoja mankštintis bent 30 min. kasdien ar beveik kasdien iki suprakaitavimo ir kvėpavimo padažnėjimo [93, 18, 59], todėl nustatyta, kad reguliarūs aerobiniai fiziniai pratimai (pvz. spartus vaikščiojimas) ilgiau nei 150 min. per savaitę sumažina AKS 4 – 9 mmHg [4], nors fizinio aktyvumo lygis šiuolaikinėje visuomenėje nepakankamas išlaikyti gerą sveikatą, užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių bei kitoms ligoms [84].
Skiriant fizinį krūvį reikia laikytis šių principų:
a) fiziniai pratimai, jų intensyvumas ir trukmė turi būti adekvatūs širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinei būklei;
c) neskiriami pratimai, reikalaujantys maksimalaus raumenų įtempimo;
d) pirmenybę teikti paprastiems, prieinamiems pratimams, kurių intensyvumą, trukmę galima kontroliuoti (ėjimas, bėgimas);
e) skiriama daugiau atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimų [15].
PSO, 2013 – 2020 metų veiksmų plane, įsipareigoja, kad 10 proc. sumažins nepakankamo fizinio aktyvumo paplitimą [93].
Rūkymo atsisakymas
Rūkymas – tai narkomanijos rūšis, kuri sąlygoja daugiau sveikatos problemų ir mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos sudėjus kartu. Tai viena svarbiausių mirties priežasčių pasaulyje [25]. PSO duomenimis, kasmet nuo rūkymo miršta 6 milijonai žmonių [97]. JAV moksliniais tyrimais nustatyta, kad dėl aktyvaus rūkymo kasmet miršta 430 tūkst. amerikiečių, o nuo pasyvaus rūkymo – 53 tūkst. nerūkančiųjų. PSO duomenimis pastaraisiais metais Europoje rūko apie 28,6 proc. gyventojų, daugiau vyrų (40 proc.) nei moterų (18 proc.) [25].
Rūkymas yra didelis rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligoms ir itin svarbu kuo anksčiau nustoti rūkyti [50]. Rūkymas turi įtakos AKS pokyčiams, kadangi sukelia staigų AKS ir širdies susitraukimų dažnio padidėjimą, kuris išlieka ilgiau kaip 15 min. surūkius 1 cigaretę [9]. Svarbu pacientui išaiškinti, kad rūkymas padidina AKS 5 – 10 mmHg [4].
PSO, dėl rūkymo paplitimo, 2013 – 2020 metų veiksmų plane yra numatę 30 proc. sumažinti 15 metų ir vyresnių asmenų tabako vartojimą [95].
Cukrinio diabeto kontrolė
Intensyvus AH gydymas (arterinio kraujo spaudimo dydis < 130/80 mmHg) apsaugo širdies ir kraujagyslių sistemą pacientams, sergantiems cukriniu diabetu [9].
Cholesterolio kontrolė
Epidemiologinės studijos nustatė, kad bendrojo cholesterolio kiekis koreliuoja su ŠKL rizika. Cholesterolio kiekį sumažinus 1 proc., ŠKL rizika sumažėja 2-3 proc. [24].
Cholesterolio mažinimo strategijos aprašytos įvairiuose tarptautiniuose giduose. Europoje vadovaujamasi naujausiomis Europos kardiologų draugijos kardiovaskulinių ligų prevencijos rekomendacijomis, paskelbtomis 2003 metais ir atnaujintomis 2007 metais. Pagal jas lipidų normatyvai nesergantiems kardiovaskuline liga skiriasi nuo normatyvų jau sergantiems:
1. Nesergantiems ŠKL ar diabetu: bendrasis cholesterolis < 5 mmol/l; 2. Sergantiems ŠKL ar diabetu: bendrasis cholesterolis < 4,5 mmol/l.
Bendrojo cholesterolio padidėjimo lygiai: 1. Saikingai padidėjęs: 5 - 6,5 mmol/l;
2. Ženkliai padidėjęs: 6,5 - 8 mmol/l; 3. Kritiškai padidėjęs: > 8 mmol/l [6].
Apibendrinant galima teigti, kad visi AH nemedikamentinio gydymo metodai yra sveikos gyvensenos komponentai ir gali būti nesunkiai kiekvienam pacientui koreguojami. Manau svarbu, kad sergantieji AH turėtų pakankamai žinių apie nemedikamentinio gydymo metodus, kurie sutampa su sveikos gyvensenos ypatumais, ir žinoma - turėtų pakankamai valios juos įgyvendinti.
1.5. Medikamentų vartojimas, sergant arterine hipertenzija
Medikamentų vartojimas, sergant lėtinėmis ligomis, yra opi problema [18], kadangi jų vartojimo rėžimo laikymasis turi įtakos ir AH gydymui [86]. Toks medikamentų vartojimo rėžimo netoleravimas gali būti dėl akių ir rankų negalavimų senyviems pacientams, o kai kuriose šalyse dėl finansinių problemų [92].
Medikamentinio gydymo rėžimo laikymasis gali būti vertinamas pagal Morisky vaistų vartojimo rėžimo laikymosi skalę. Šią skalę sudaro keturi klausimai, į kuriuos galimi ,,Taip“ arba ,,Ne“ atsakymai:
1. ,,Ar būna taip, jog kartais pamirštate išgerti tabletę nuo kraujospūdžio?“
2. ,,Ar būna taip, jog kartais nepasirūpinate galimybe laiku išgerti vaistus nuo kraujospūdžio ( pvz. nepasiimate vaistų, išvykdamas kelioms dienoms ir pan.)?“
3. ,,Kai jaučiatės geriau, ar būna taip, kad negeriate tablečių nuo kraujospūdžio?“
4. ,,Kai išgėrę tabletę nuo kraujospūdžio pasijuntate blogai, ar būna taip, kad nutraukiate jų vartojimą?“
Pacientas, kuris bent į vieną Morisky skalės klausimą atsako ,,Taip“ yra laikomas kaip nesilaikantis medikamentinio gydymo rėžimo, o pacientas, kuris į visus keturis klausimus atsako ,,Ne“ - laikomas kaip besilaikantis medikamentinio gydymo rėžimo [27].
Atsižvelgiant į ribotą laiką, kai gydytojas praleidžia su pacientu, svarbu žinoti, kad reikia daugiau laiko skirti informacijai apie medikamentus, nes tai yra itin svarbu [86]. Užsienio literatūroje aprašoma vis didesnis vaistininko indėlis gerinant sergančiųjų AH medikamentų vartojimą. Atsižvelgiant į gydytojų laiko trukumą konsultavimui pirminėje sveikatos priežiūroje (PSP), pacientų senėjimą, vaistininkas galėtų būti vienas iš komandos narių, kuris padėtų pacientams sėkmingai laikytis medikamentų vartojimo režimo ir padidinti PSP darbo našumą ir pajėgumą [62, 99].
Dažnai, sergantiesiems AH, neužtenka tik laikytis nemedikamentinio gydymo rėžimo, todėl skiriami medikamentai AKS kontrolei, kuriuos reikia tiksliai, kaip paskirta gydytojo, vartoti. Manau, kad gydytojas ar slaugytojas privalo rasti pakankamai laiko informuoti kiekvieną pacientą, kuriam skirti vartoti medikamentai, apie jų galimus šalutinius poveikius, dozes ir kt., kadangi dėl pacientų
nepakankamų žinių ir kompetencijos, net nežymus nukrypimas nuo paskirto medikamentinio gydymo rėžimo, gali turėti įtakos jų sveikatai ar grėsti net gyvybei.
1.6. Savirūpos sąvoka, savirūpa, sergant arterine hipertenzija
1.6.1. Savirūpos sąvoka
Savirūpa – tai rūpinimasis savo pačių gyvenimu, o svarbiausia sveikata. Ji susijusi su tikslingais veiksmais, nukreipiamais į patį save, taip pat į objektus bei aplinkos sąlygas, siekiant išsaugoti gyvybę, sveikatą ir gerą savijautą [91].
PSO savirūpą apibrėžia kaip individo aktyvumą, šeimos ir visuomenės sveikatos stiprinimą, būdą ligoms užkirsti ir sugrąžinti sveikatą. L.S. Levinas (1983) savirūpos koncepciją apibūdiną taip: ,,Tai procesas, kurio metu žmogus pats saugo savo sveikatą, diagnozuoja ligą bei ją gydo“ [5].
Savirūpos teorijos autorė yra D. Orem [91]. Ji supranta savirūpą kaip veiklą, kurios individas imasi savo iniciatyva ir kurią atlieka pats, siekdamas išsaugoti sveikatą ir gerovę [5]. Tai sąmoningi suaugusio žmogaus veiksmai, todėl vaiku turi rūpintis ir jam vadovauti suaugęs asmuo [91]. D. Orem teigimu, savirūpa yra didžiausias tikslas, kurį pacientas kelia savo sveikatai [4]. Kurdama teoriją, D. Orem rėmėsi tuo, kad žmogus yra natūrali būtybė, egzistuojanti realioje aplinkoje ir turinti laisvą valią, poreikį rūpintis savimi, kad išsaugotų gyvybę ir sveikatą [23].
Savirūpa yra dviejų rūšių:
1) universalioji savirūpa, arba kasdieniniai veiksmai, kuriais tenkinami pagrindiniai žmogaus
poreikiai (valgymo, miego ir t.t.);
2) savirūpa, skiriama nukrypimams nuo sveikatos būklės atstatyti, t.y. veiksmai, kurių imasi, kai
sveikata pablogėja (lazdos naudojimas, skambinimas gydytojui ir t.t.).
Savirūpa yra slauga, kurios imasi pats pacientas, kad prižiūrėtų pats save ir prisidėtų prie sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo. Ji apima:
1. Individualią informacijos paiešką (pvz. knygų ar lankstinukų skaitymas, naršymas internete, kursų lankymas, prisidėjimas prie savipagalbos grupės);
2. Mankštinimąsi;
3. Reguliarų gydytojo nurodymų vykdymą (pvz. reguliarų medikamentų vartojimą); 4. Poilsį;
5. Gyvenimo būdo keitimą; 6. Taisyklingą maitinimąsi; 7. Gyvybinių funkcijų stebėjimą;
8. Alternatyvių pagalbos būdų ieškojimą;
9. Informacijos vertinimą ir sprendimų priėmimą.
Savirūpa yra daugiau nei gydytojo nurodymų laikymasis [5], tačiau netgi išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tik kas antras pacientas laikosi gydymo nuorodų, nors už sveikatą turi būti atsakingas pacientas, o ne gydytojas [7].
Savirūpą skatinantys veiksniai:
1. Įgūdžių ugdymas. Žinios yra svarbios šiame procese, tačiau pacientų savirūpai taip pat reikia taktinių (pvz. kaip tai daryti) ir situacinių (ką daryti, kai...) įgūdžių. Kai kurie pacientai šių įgūdžių įgyja ilgalaikiu darbu.
2. Elgsenos keitimas. Savirūpai reikia aktyvaus sprendimų vykdymo ir elgsenos keitimo.
3. Šeimos palaikymas. Šeimos, draugų ir medicinos darbuotojų palaikymas siejamas su geresniu gydymo rėžimo laikymusi ir retesne pakartotine hospitalizacija. Socialinio ir emocinio palaikymo trūkumas siejamas su psichosocialiniu distresu, kuris lemia prastą savirūpą.
4. Priežiūros sistemos. Ligos valdymas ir slaugos koordinavimas gali skatinti savirūpą, kad palengvėtų perėjimas nuo vienos būklės prie kitos [4].
Manoma, kad savirūpos dėka būna:
a) mažesnės sveikatos priežiūros sistemos kainos;
b) didesnis efektyvumas dirbant kartu, t.y. pacientui su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu;
c) didesnis pacientų pasitenkinimas;
d) geresnis supratimas apie sveikatos būklę.
Nustatyta, kad pacientai, kurie rūpinosi savimi, sumažėjo jų skausmas ir depresija, taip pat pagerėjo gyvenimo kokybė. Tačiau nėra įrodyta, kad yra ryšys tarp savirūpos ir teigiamų gydymo rezultatų. Papratai sveikatos priežiūros darbuotojai paskatina ir palaiko pacientų savirūpą, kadangi pacientai aktyviai dalyvauja savo priežiūroje. Tačiau, kai kurių specialistų patirtis, patariant dėl savirūpos, yra per maža ir jie nėra informuoti apie specifinius metodus, strategijas ir pacientų palaikymą [26].
Taigi, savirūpa yra kasdieninė žmogaus veikla, padedanti užtikrinti jo sveikatą ir gerovę. Būtinas pacientų nukreipimas reikiama linkme, skatinant jų sugebėjimus ir polinkį panaudoti savo resursus savirūpai plėsti, kadangi kuo geresnis rūpinimasis savo sveikata, tuo geresnė yra sveikata.
1.6.2. Savirūpa, sergant arterine hipertenzija
Savirūpa ypač svarbi sergantiems širdies ligomis, siekiant pagerinti tokių pacientų gydymo rezultatus [5]. Gydant AH, svarbus veiksnys yra kantriai laikytis paskirto gydymo plano. Veiksniai, skatinantys laikytis gydymo rėžimo yra:
1. Pacientų informavimas; 2. Savirūpos skatinimas; 3. Reguliarus stebėjimas; 4. Socialinė parama;
5. Individualus gydymo planas.
Dauguma šių veiksnių nėra lengva įgyvendinti kasdieninėje praktikoje [86].
Vienas iš didžiausių iššūkių medicinos sistemoje yra rasti veiksmingą strategiją, kuri padėtų pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat ir AH, pakeisti savo gyvenimo būdą ir aktyviai dalyvauti gydyme [60], nes savirūpa - tai gyvenimo būdas, kurio tikslas – gera savijauta ir valdoma liga [7]. Slaugos darbuotojas šioje situacijoje yra vienareikšmiškai vienas iš pagrindinių koordinatotorių tarp paciento ir medicinos darbuotojų, kuris gali padėti pasiekti tinkamos AKS kontrolės [57]. Slaugytojai - žmonės, kurie panaudodami savo žinias bei įgūdžius, gali padėti pacientams sergantiems lėtinėmis ligomis, skatinant sveiką gyvenseną [63].
Apibendrinant galima teigti, kad yra svarbu ugdyti sergančiųjų AH savirūpą. Nuo gebėjimo pasirūpinti savimi labai priklauso tolimesnė ligos eiga.
1.7. Informacijos poreikis
Vienas pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjų tikslų yra optimalus pacientų poreikių tenkinimas [14]. Sveikatos priežiūros sistemos orientacija į pacientą, jo poreikius, pastaraisiais dešimtmečiais susilaukusi daug dėmesio daugelyje pasaulio šalių, tampa vis svarbesne sveikatos reformos tendencija ir Lietuvoje [13].
Rašytinės ir sakytinės informacijos pasiekiamumas, jos suvokimas ir pateikimas yra opi problema [32]. Prieinamumas prie kokybiškos sveikatos informacijos ir paslaugų, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių, ypač aktualus, kai daugelyje šalių, ypač kaimo ir nuošaliose vietovėse, sveikatos apsaugos infrastruktūra yra nepakankama arba trūksta kompetentingo personalo [8]. Informacinės ir ryšių technologijos turi didelį potencialą siekiant pagerinti sveikatą išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, didinat prieigą prie informacijos apie sveikatą, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą, gerinant paslaugų kokybę ir sumažinant jų kainą [98].
Informacija yra svarbi pacientams, nes jie turi žinoti, kaip vykdyti būtiną gydymo rėžimą. Galima tik spėlioti, kad pacientai, suvokę skirtą rėžimą ir jo logiškumą, galės atsakyti į įvairius klausimus, kurie kils gydymo metu. Informacijos perdavimas, įskaitant rūpestingą gydymo rėžimo paaiškinimą, pacientui gali parodyti, kad sveikatos priežiūros darbuotojai rūpinasi jo gerove [4].
Patirtis ir tyrimai rodo, kad informacija yra naudinga, kai yra: a) tinkama tikslui, kuriam ji skirta;
b) pakankamai tiksli;
c) pakankamai išsami problemai spręsti; d) gauta iš šaltinio, kuriuo vartotojas pasitiki; e) perduota reikalingam asmeniui;
f) perduota laiku;
g) pakankamai detalizuota;
h) perduota ar gauta atitinkamu bendravimo kanalu; i) suprantama vartotojui [20].
Pacientai turi gauti objektyvią medicininę informaciją (diagnozės apibūdinimas, gydymo ar tyrimų tikslai ir priemonės, nepageidaujamas vaistų poveikis ir kita), o sveikatos priežiūros specialistai turėtų išsiaiškinti ir įvertinti paciento vertybines nuostatas, įsitikinimus ar kitą subjektyvią informaciją, susijusią su jo sveikatos priežiūra. Žinoma, kad gyventojai labiau pasitiki sveikatos priežiūra, kai turi reikiamų žinių ir gali sąmoningai daryti įtaką priimamiems sprendimams [22]. Tačiau pacientams ne tik suteikiama informacija apie konkretų susirgimą, pasakoma diagnozė, bet ir imta aiškinti, kaip stiprinti ir saugoti sveikatą, plėtojamas aktyvaus paciento dalyvavimo modelis, kurio centre yra ne sveikatos priežiūros specialistas, o pacientas, kuris, sirgdamas lėtine liga, pats turi keisti gyvenimo būdą bei griežtai laikytis tam tikro rėžimo [37].
F. Baekeland ir L. Lundwall (1975) nurodo veiksnius, turinčius įtakos gydymo nutraukimui. Pacientai nutraukia lėtinių ligų, kaip AH, cukrinio diabeto gydymą todėl, kad jiems nepakanka informacijos apie pasekmes, kurios gali kilti nutraukus atitinkamą gydymą. Pacientai yra linkę nutraukti gydymą, jei nežino apie galimus pavojus sveikatai ir būtinumą būti prižiūrimiems medicinos darbuotojų [4]. Todėl sveikatos priežiūros specialistai supranta, kad pacientams pateikiama informacija gana dažnai neatitinka jų išsilavinimo ir poreikių [37].
Neturint pakankamai informacijos viena ar kita tema, žmogus negali tinkamai elgtis bet kurioje situacijoje ar veikloje, o sveikatos priežiūra ne išimtis. Nors gydytojai ar slaugytojai konsultacijų ar vizitacijų metu paklausia pacientų, ko jie norėtų sužinoti, tačiau patiems pacientams dažnai kyla klausimų išėjus gydytojui iš palatos ar patiems iš jo kabineto. Kartais net gydytojai patys nesuvokia, kokia informacija pacientui būtų naudinga. Todėl manau, kad sveikatos priežiūros specialistai visuomet privalo atsižvelgti į pacientų poreikius ir suteikti tokią informaciją, kokios
pageidauja pacientas, skirti jiems pakankamai laiko ir dėmesio, pasakyti pacientui suprantama kalba, kadangi ne visi pacientai supranta ,,medicininę“ kalbą ir žinoma - suprasti, kad visiems pacientams vienodai reikalinga informacija apie jų ligą.
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimas buvo atliekamas 2016 m. rūgpjūčio – 2016 m. lapkričio mėn. Kauno Centro, Dainavos, Kalniečių, Šančių poliklinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų (LSMUL KK) Šeimos medicinos klinikoje, kuriame dalyvavo sergantieji AH. Atlikti tyrimui buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komisijos leidimas Nr. BEC – SLF (ISP)M – 198., išduotas 2016 m. gegužės 4 d. (žr. Priedas Nr. 4)
Sergantieji AH į tyrimą buvo įtraukti tikslinės atrankos būdu, apsilankę eilinės konsultacijos metu pas šeimos gydytoją.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. Serga AH;
2. Supranta ir kalba lietuvių kalba;
3. Sutinka dalyvauti tyrime ir savarankiškai raštu atsakyti į anketoje pateiktus klausimus;
Pagal nustatytus įtraukimo į tyrimą kriterijus, tyrime dalyvavo 265 pacientai, tačiau tolimesnei duomenų analizei panaudota 261 paciento duomenys (4 anketos sugadintos).
2.2. Tyrimo metodas
Tyrimo metodas – anketinė pacientų apklausa raštu.
Tyrimui naudota anketa (žr. Priedas Nr. 1), parengta, remiantis mokslinėje literatūroje rastomis ir aprašytomis anketomis ir gavus jų autorių leidimus:
1. ,,Arterinės hipertenzjos žinių lygio skalė“ (ang. Hypertension Knowledge-Level Scale (HK-LS)) iš Mrs. Sultan Baliz Erkoc [55];
2. ,,Gyvenimo su lėtine liga klausimynas“ iš Olgos Zamalijevos [38]. Anketa sudaryta iš 3 dalių:
I dalis – žinios apie AKS ir AH. Žinioms vertinti anketoje buvo skirti du klausimai:
Pirmame klausime pacientai patys įvertino savo žinias apie AKS ir AH, pažymėdami balą skalėje nuo 1 iki 10 balų (10 – „puikiai“, 9 – „labai gerai“, 8 – „gerai“, 7 – „vidutiniškai“, 6 – „patenkinamai“, 5 – „silpnai“, 4, 3, 2 ir 1 – „nepatenkinamai“).
Antrą klausimą sudarė ,,Arterinės hipertenzjos žinių lygio skalės“ (ang. Hypertension
Knowledge-Level Scale (HK-LS)) anketa, skirta pacientų žinių įvertinimui. Anketą sudarė 22 teiginiai apie AH ir
1. AKS ir AH apibrėžimas (1 ir 2 klausimai); 2. Medicininis gydymas (6,7,8 ir 9 klausimai); 3. Medikamentų vartojimas (3,4,5 ir 12 klausimai); 4. Gyvenimo būdas (10,11,13,16 ir 17 klausimai); 5. Dieta (14 ir 15 klausimai);
6. Komplikacijos (18,19,20,21 ir 22).
Prie duotų teiginių, pacientai turėjo pažymėti, ar pateiktas teiginys yra teisingas, neteisingas arba nežinau. Kiekvienas teisingas atsakymas buvo vertas 1 balo (viso galima bvo surinkti 22 balus).
II dalis – savirūpa. Šioje dalyje pateikiami klausimai, siekiant išsiaiškinti, kokie yra, sergančiųjų AH,
savirūpos įgūdžiai ir skirti 3-14 anketos klausimai.
Šioje dalyje pacientai patys galėjo įvertinti savo galimybes pasirūpinti savimi ir savo sveikata skalėje nuo 1 iki 10 balų (10 – ,,puikiai“, 9 – ,,labai gerai“, 8 – ,,gerai“, 7 – ,,vidutiniškai“, 6 – ,,patenkinamai“, 5 – ,,silpnai“, 4, 3, 2 ir 1 – ,,nepatenkinamai“), atsakyti į bendrus klausimus apie jų ligą: kiek metų serga, šeiminė anamnezė, nurodyti, koks dažniausiai būna jų AKS, fizinė veikla. Pacientai šioje anketos dalyje taip pat turėjo pažymėti jiems tinkamiausią atsakymą prie teiginių apie: 1. Medikamentų vartojimą (klausimų vidinis nuoseklumas Cronbach α = 0,938);
2. Savipriežiūrą sergant AH (klausimų vidinis nuoseklumas Cronbach α = 0,623); 3. Mitybos įpročius (klausimų vidinis nuoseklumas Cronbach α = 0,858).
III dalis – bendri duomenys, kurie atspindi pacientų lytį, amžių, socialinę ir šeiminę padėtį, bei
gyvenamąją vietą.
Pacientai, sutikę dalyvauti tyrime, buvo informuoti apie tyrimo tikslą, metodą ir tyrimo naudą (žr. Priedas Nr. 2), pasirašė sutikimo formą (žr. Priedas Nr.3). Iškilus klausimams pacientai galėjo skambinti nurodytu anketoje telefono numeriu. Anketą pacientai pildė prie šeimos gydytojo kabineto. Vienos anketos užpildymas truko 15-20 min.
Anketos buvo laikomos teisingomis ir naudotos tolimesnei rezultatų analizei, jei buvo atsakyta į visus anketoje pateiktus klausimus.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Iš anketinės apklausos duomenų MS Excel ir SPSS Statistic 22 programose sudarytos duomenų lentelės. Taikyta aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – vidurkis ± standartinis nuokrypis (SD)). Dviejų nepriklausomų grupių duomenų vidurkiams lyginti taikytas t testas. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomybė vertinta chi kvadrato (x2) kriterijumi. Tiesinio ryšio stiprumui naudotas Pirsono (Pearson) koreliacijos
koeficientas, o kiekybinių kintamųjų ryšio stiprumui įvertinti naudotas Spirmeno (Spearman) koreliacijos koeficientas.
Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p reikšmė < 0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Apklaustų pacientų demografinė socialinė charakteristika
Atliktame tyrime iš 265 anketų, duomenų analizei panaudota 261 anketos duomenys (4 anketos sugadintos). Atsakomumas yra 98,5 proc.
Tyrime dalyvavo beveik po lygiai moterų (54,0 proc., n = 141) ir vyrų (46,0 proc., n = 120). Bendras apklaustų pacientų amžiaus vidurkis 62,84 ± 13,58 metai. Moterų amžiaus vidurkis 60,3 ± 14,1 metai, o vyrų – 65,7 ± 12,5 metai. Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių pacientų (62,5 proc., n = 163) buvo vedę ar ištekėjusios (3 lentelė).
3 lentelė. Apklaustų pacientų pasiskirstymas pagal šeiminę padėtį
Šeiminė padėtis Proc. n
Viengungis/netekėjusi 4,2 11
Vedęs/ ištekėjusi 62,5 163
Išsiskyręs/išsiskyrusi 6,1 16
Našlys/našlė 27,2 71
Lyginant pagal socialinę padėtį nustatyta, kad pusė apklaustų pacientų yra pensininkai (50,6 proc., n = 132), trečdalis – darbininkai (34,1 proc., n = 89) (4 lentelė).
4 lentelė. Apklaustų pacientų pasiskirstymas pagal socialinę padėtį ir lytį
Socialinė padėtis
Lytis
Iš viso
Vyras Moteris
Proc. n Proc. n Proc. n
Studentas 0 0 0,4 1 0,4 1
Darbininkas 14,9 39 19,2 50 34,1 89
Tarnautojas 4,9 13 6,9 18 11,8 31
Pensininkas 25,7 67 24,9 65 50,6 132
3.2. Pacientų nurodyta informacija apie jų ligą
Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau kaip pusė apklaustų pacientų (60,5 proc., n = 158) AH jau serga 16 ir daugiau metų (1 pav.).
1 pav. Apklaustų pacientų sergamumo AH trukmė
Ketvirtadalis pacientų (25,3 proc., n = 66) nurodė, kad sirgusių AH šeimoje nėra, likę – yra (74,7 proc., n = 195).
Dauguma apklaustų pacientų nurodė, kad dažniausiai jų AKS būna tarp 120/80 mmHg ir 140/90 mmHg (41,8 proc., n = 109) ir >140/90 mmHg (39,5 proc., n = 103) (2 pav.).
3.3. Sergančiųjų arterine hipertenzija žinios apie ligą
Tyrimo metu išsiaiškinome, kaip pacientai vertina savo žinias apie AKS ir AH (3 pav.). Ketvirtadalis (26,4 proc., n = 69) pacientų savo žinias įsivertino ,,vidutiniškai“. Tik mažuma (3,4 proc., n = 9) pacientų žinias įsivertino ,,puikiai“ ir ,,nepatenkinamai“ (7,3 proc., n = 19) (4pav.). Bendras visų apklaustų pačių pacientų žinių įsivertinimo vidurkis ,,vidutiniškas“ ( 7,0 ± 1,7).
3 pav. Pacientų žinių įsivertinimas
Palyginus vyrų ir moterų savo žinių vertinimo vidurkius (6,5 ± 1,7 ir 7,4 ± 1,6, p < 0,001), nustatyta, kad moterys savo žinias įsivertino geriau nei vyrai.
Tyrimo metu siekėme įvertinti ne tik tai, kaip patys pacientai vertina savo žinias apie AKS ir AH, tačiau siekėme įvertinti sergančiųjų AH žinias apie ligą. Pacientai turėjo atsakyti į 22 teiginius (teisingi atsakymai ir atsakiusiųjų dalis pažymėta paryškintu šriftu 5 lentelėje). Geriausiai sergantieji AH žino, kad aukštas sistolinis arba diastolinis kraujo spaudimas rodo padidėjusį AKS (95,8 proc., n = 250) ir negydomas padidėjęs AKS gali sukelti insultą (96,2 proc., n = 251). Net 82 proc. (n = 214) apklaustųjų nežino kiek laiko turi vartoti medikamentus nuo padidėjusio AKS, o pusė apklaustųjų (49,8 proc., n = 130) nežinojo, kad sergantieji medikamentus turi vartoti visą gyvenimą.
