JAUNO AMŽIAUS FIZIŠKAI AKTYVIŲ ASMENŲ, PATYRUSIŲ PRIEKINIŲ KRYŽMINIŲ RAIŠČIŲ PLYŠIMĄ, APATINIŲ GALŪNIŲ FUNKCIJOS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

EDAS BERNADIŠIUS

JAUNO AMŽIAUS FIZIŠKAI AKTYVIŲ ASMENŲ, PATYRUSIŲ PRIEKINIŲ KRYŽMINIŲ RAIŠČIŲ PLYŠIMĄ, APATINIŲ GALŪNIŲ FUNKCIJOS

ĮVERTINIMAS

Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija” baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Doc. dr. Laimonas Šiupšinskas

KAUNAS, 2014

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanė Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė 201_ – __-__

JAUNO AMŽIAUS FIZIŠKAI AKTYVIŲ ASMENŲ, PATYRUSIŲ PRIEKINIŲ KRYŽMINIŲ RAIŠČIŲ PLYŠIMĄ, APATINĖS GALŪNĖS FUNKCIJOS

ĮVERTINIMAS

Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija” baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Doc. dr. Laimonas Šiupšinskas 201_ – __ –__

Recenzentas Darbą atliko Magistrantas 201_ –__–__ Edas Bernadišius

201_ – __ -__

KAUNAS, 2014

SANTRAUKA ... 4

SUMMARY ... 5

SANTRUMPOS ... 6

ĮVADAS ... 7

TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Kelio sąnario anatomija ir kineziologija ... 9

1.2. Priekinio kryžminio raiščio pažeidimo paplitimas ... 11

1.3. Priekinio kryžminio raičšio pažeidimo laipsniai ir rizikos faktoriai ... 12

1.4. Priekinio kryžminio raiščio pažeidimo mechanizmas ir simptomai ... 14

1.5. Klinikinis kelio sąnario ištyrimas ir įvertinimas ... 17

1.6. Funkciniai apatinės galūnės testai ... 19

1.7. Sportinės veiklos poveikis traumų atsiradimo galimybei ir grįžimas į sportinę veiklą ... 21

1.8. Rekonstrukcinės priekinio kryžminio raiščio operacijos ... 23

1.9. Reabilitacija po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos ... 24

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 26

2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 26

2.2. Tyrimo metodai ... 27

2.2.1. Nužengimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testas ... 27

2.2.2. Dinaminio stabilumo “Y” testas ... 28

2.2.3. Šuolių viena koja testai ... 29

2.3. Statistinė analizė ... 31

2.4. Tyrimo organizavimas ... 31

3. TYRIMO REZULTATAI ... 32

3.1. Nužengimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testo rezultatai ... 32

3.2. Dinaminio stabilumo “Y” testo rezultatai ... 34

3.3. Šuolių viena koja testų rezultatai ... 38

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 49

5. IŠVADOS ... 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54

PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 55

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56

PRIEDAI ... 63

E. Bernadišius. Jauno amžiaus fiziškai aktyvių asmenų, patyrusių priekinių kryžminių raiščių plyšimą, apatinės galūnės funkcijos įvertinimas, magistro baigiamasis darbas/mokslinis vadovas Doc.

dr. Laimonas Šiupšinskas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. – Kaunas, 2014, - 62 p.

Darbo tikslas:

įvertinti jauno amžiaus, fiziškai aktyvių asmenų, patyrusių kelio sąnario priekinių kryžminių raiščių plyšimą apatinių galūnių funkcinius rodiklius.

Uždaviniai: 1) įvertinti vyrų ir moterų apatinių galūnių funkcijos rodiklius po PKR rekonstrukcijos uždaroje kinetinėje grandyje atliekant horizontalius šuolių testus; 2) Nustatyti vyrų ir moterų po PKR rekonstrukcijos judesio stereotipo ypatybes uždaroje kinetinėje grandyje atliekant vertikalius šuolių testus; 3) įvertinti vyrų ir moterų dinaminės pusiausvyros rodiklius po PKR rekonstrukcijos; 4) palyginti vyrų ir moterų operuotos kojos funkcijos rodiklius su sveikosios kojos rodikliais po PKR rekonstrukcijos.

Tiriamieji ir metodika: tyrime ištirti 38 jauno amžiaus asmenys iš kurių 30 – vyrai (28,77 ± 7,9 metai) ir 8 moterys (26,50 ± 7,1 metai). Tiriamieji buvo padalinti į dvi grupes: 30 vyrų bei 8 moterys ir atliktas vienkartinis testavimas (tiriamiesiems buvo vertinama tiek operuota, tiek sveika koja). Siekiant įvertinti jauno amžiaus fiziškai aktyvių asmenų kelio sąnario funkcinę būklę buvo naudojami šie funkciniai testai: nužengimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testas, dinaminio stabilumo “Y” testas bei šuolių viena koja testas.

Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Įvertinus vyrų, patyrusių priekinių kryžminių raiščių traumą

funkcinę apatinių galūnių būklę šuolių viena koja testais nustatyta, jog operuotosios kojos rodikliai

buvo mažesni nei sveikosios tik trijų maksimalių šuolių viena koja testo metu. Moterų sveikosios ir

operuotosios kojų funkciniai apatinių galūnių rodikliai nesiskyrė. 2. Nužengimo nuo pakylos ir

maksimalaus vertiklaus šuolio testo rezultatų duomenimis vyrams būdingesnė dinaminė genu varum

kelių padėtis, o moterims - dinaminė genu valgus kelių padėtis. 3. “Y” dinaminio stabilumo testo

rezultatų duomenimis vyrų operuotosios kojos dinaminis stabilumas buvo blogesnis nei sveikosios

judesio į priekį metu bei apskaičiavus suminį vertinimą pagal kojos ilgį. Tirtų moterų operuotosios

kojos dinaminis stabilumas buvo blogesnis tik judesio į priekį metu. 4. Palyginus tirtų vyrų ir moterų

rodiklius nustatyta, jog šuolių viena koja testų metu vyrų sveikosios ir operuotosios kojų rodikliai buvo

didesni nei moterų. Vyrų apatinių galūnių dinaminis stabilumas buvo blogesnis nei moterų judesių į

priekį metu.

E. Bernadišius. Assessment of the lower limbs’ function of young active people, who suffered a tear of anterior cruciate ligament, Master Degree Paper/Supervisor: Doc. dr. Laimonas Šiupšinskas;

Lithuanian Health Science University, Nursery Faculty, Sport Institute. – Kaunas, 2014, - 62 p.

Aim:

to assess the lower limbs’ function indexes of young active people, who suffered a tear of anterior cruciate ligament.

Objectives: 1) to assess the lower limbs’ function indexes of females and males after the ACL reconstruction in a close kinetic chain with horizontal hop tests; 2) to identify peculiarities of movement stereotype of females and males after the ACL reconstruction in a close kinetic chain with vertical hop tests; 3) to assess the dynamic balance indexes of females and males after the ACL reconstruction; 4) to compare indexes of the leg after the ACL reconstruction surgery of females and males with ones of a healthy leg.

Respondents and methodology: 38 young people, inc. 30 males (28,77 ± 7,9 y. o. ) and 8 females (26,50 ± 7,1 y. o. ). The respondents were divided into two groups: 30 males and 8 females and have underwent a single test (for a leg after surgery and a healthy one). In order to assess the lower limbs’ function indexes of young active people, the following tests have been used: drop vertical jump test, dynamic stability “Y” test and single leg hop test.

Results and conclusions: 1. After assessment of the lower limbs’ function of males, who

suffered a tear of anterior cruciate ligament with single leg hop tests, it has been identified that indexes

of a leg after surgery were lower, compared to a healthy one only during the test of three maximum

single leg hop test. Functional indexes of lower limbs for females were the same. 2. According to the

results of drop vertical jump test, males feature a dynamic genu varum position, when females feature

a dynamic genu valgus position. 3. “Y” dynamic balance test has revealed that males’ legs after

surgery were of a lower stability, compared to the healthy ones during forward movement and in terms

of summing up results according to a leg’s length. The females’ legs after surgery were of a lower

stability, compared to the healthy ones, only during forward movement. 4. A comparison of indexes

for females and males has revealed that males’ indexes of a healthy leg and one after surgery were

higher during a single leg hop test, compared to females. Dynamic balance of males’ lower limbs was

worse during a forward movement, compared to the females.

PKR – priekinis kryžminis raištis KT – kineziterapija

KMI – kūno masės indeksas AKG – atvira kinematinė grandinė UKG – uždara kinematinė grandinė NT – neuroraumeninė treniruotė PP – pradinė padėtis

GSI – galūnių simetrijos indeksas

ĮVADAS

Kryžminiai raiščiai yra viena dažniausiai pažeidžiamų kelio sąnario struktūrų. Priekiniai kryžminiai raiščiai (PKR) pažeidžiami 30 kartų dažniau nei užpakaliniai [7].

Kasmet JAV atliekama apie 200 000 PKR rekonstrukcijų [62]. 70 proc. PKR pažeidimų traumų pasitaiko sporte. Dažniausiai šias traumas patiria futbolininkai, krepšininkai, žolės riedulio žaidėjai, slidininkai, tinklininkai, gimnastai [38]. PKR pažeidimai dažniau pasitaiko tarp moterų, per metus vidutiniškai moterys patiria 250 000 PKR traumų, o vyrų tarpe PKR traumos patiriamos 80 000 kartų per metus [41]. PKR pažeidimai sukelia priekinį-šoninį nestabilumą, skausmą, dėl kurio sumažėja ligonių fizinis aktyvumas, pablogėja gyvenimo kokybė [7].

Neuroraumeninės kontrolės stoka gali būti viena iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių pakartotinę PKR plyšimo riziką. Pagal kelių ir klubų padėtį galima prognozuoti antrinių traumų tikimybę, todėl šių parametrų vertinimas turi būti atliekamas reabilitacijos laikotarpiu [58].

Labai svarbu nustatyti sportininko gebėjimą grįžti į ankstesnę fizinę veiklą atsižvelgiant į sporto šaką. Vienas iš būdų norint įvertinti sportininko gebėjimą grįžti į aikštelę yra fizinių bei funkcinių judesių vertinimas specialiais funkciniais testais. Funkciniais testais galima gauti naudingos kiekybinės bei kokybinės informacijos. Dažniausiai vertinamas sportininko skausmas, raumenų jėga ir galia, apatinių galūnių stabilumas keliose skirtingose judesių plokštumose, ištvermė, lankstumas, pusiausvyra, propriocepcija, greitis, judrumas [58].

Keletas faktorių lemia padidintą riziką sportininkui patirti traumą, t.y. prieš tai buvusios traumos, esama funkcinė būklė, meistriškumo lygis. Kompensaciniai judesiai gali būti susiję su per dideliu raumenų įtempimu, silpnumu arba prasta neuroraumenine kontrole. Jau kelis dešimtmečius yra naudojami raumenų ilgio matavimai, raumenų manualinis testavimas, judesių amplitudės matavimas atsižvelgiant į traumos pobūdį norint įvertinti ne tik sportininko fizinę būklę, bet ir pasirengimą grįžti į aikštelę. Dabar toks vertinimas yra pernelyg mažas, reikalingas visos kinetinės grandinės funkcijos įvertinimas. Norint kuo tiksliau išsiaiškinti priežastis, kurios susijusios su rizika patirti traumą bei įvertinti sportininko pasirengimą grįžti į ankstesnę fizinę veiklą, specialistai pradėjo vertinti funkciją naudojant fundamentalius judesio modelius [31].

Norint įvertinti sportininko funkcinius gebėjimus pooperaciniu periodu, reikalingi validūs,

patikimi bei jautrūs testai, kurie parodytų net ir smulkiausius pokyčius. Būtent funkciniai testai yra

puiki priemonė, nes padeda objektyviai įvertinti kelio sąnario funkciją bei kiekybiškai įvertinti

reabilitacijos progresą [69].

TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas

Įvertinti jauno amžiaus, fiziškai aktyvių asmenų, patyrusių kelio sąnario priekinių kryžminių raiščių plyšimą apatinių galūnių funkcinius rodiklius.

Uždaviniai

1. Įvertinti vyrų ir moterų apatinių galūnių funkcijos rodiklius po PKR rekonstrukcijos uždaroje kinetinėje grandyje atliekant horizontalius šuolių testus.

2. Nustatyti vyrų ir moterų po PKR rekonstrukcijos judesio stereotipo ypatybes uždaroje kinetinėje grandyje atliekant vertikalius šuolių testus.

3. Įvertinti vyrų ir moterų dinaminės pusiausvyros rodiklius po PKR rekonstrukcijos.

4. Palyginti vyrų ir moterų operuotos kojos funkcijos rodiklius su sveikosios kojos rodikliais

po PKR rekonstrukcijos.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kelio sąnario anatomija ir kineziologija

Kelio sąnarys (articulatio genus) yra didžiausias sąnarys žmogaus kūne pagal sąnarinį paviršiaus plotą ir kapsulės dydį. Šis sąnarys turi 2 laisvės laipsnius: lenkimą ir tiesimą sagitalinėje plokštumoje, ir kai kelias yra lenkimo padėtyje – vidinis ir šoninis sukimas horizantalioje plokštumoje.

Šis sąnarys atlaiko didelį svorį. Kelio sąnarį sudaro šlaunikaulis ir blauzdikaulis bei iš priekio prie jų prisiglaudusi girnelė [4]. (1 pav)

Sąnariniai paviršiai padengti stora kremzle, tarp jų yra kremzliniai meniskai, meniscus lateralis et meniscus medialis. Lateralinis meniskas yra žiedo, o medialinis – pusmėnulio formos. Dėl jų abu sąnariniai kaulai geriau atitinka vienas kitą (kongruencija), tolygiau paskirstomas atraminis krūvis, sąnarinės kremzlės apsaugomos nuo susidėvėjimo [1].

1 pav. Kelio sąnarys [45]

Kelio sąnario tiesiamąjį mechanizmą sudaro girnelės savasis raištis, girnelė bei keturgalvis raumuo (lot. musculus quadriceps femoris) (2 pav). Į keturgalvio raumens sausgyslę įeina skaidulos iš tiesiojo šlaunies raumens (lot. m. rectus femoris), tarpinio plačiojo raumens (lot. m. vastus intermedius), į išorinę keturgalvio raumens sausgyslės pusę įsilieja išorinio plačiojo raumens (lot.

m.vastus lateralis) skaidulos, į vidinę – vidinio plačiojo raumens skaidulos. Šoninis vidinis raištis (lot.

ligamentum collaterale mediale) prasideda nuo vidinio šlaunikaulio antkrumplio ir prisitvirtina prie vidinio šoninio blauzdikaulio krašto. Šoninis išorinis raištis eina nuo išorinio antkrumplio prie šeivikaulio galvos. Šie raiščiai turi įstrižinę eigą nuo išilginės kojos ašies, todėl lenkiant koją per kelio sąnarį, dalis raiščio skaidulų atsipalaiduoja, kita dalis įsitempia, tai garantuoja kelio sąnario stabilumą [6].

2 pav. Kelio sąnario tiesiamasis mechanizmas [8]

Kelio sąnarį sutvirtinantys raščiai [2] :

• skersinis kelio raištis (lot. lig. transversum genus)

• girnelės raištis (lot. lig. patella)

• blauzdikaulio šalutinis raištis (lot. lig. collaterale tibiale)

• šeivikaulio šalutinis raištis (lot. lig. collaterale fibulare). Jie neleidžia keliui lankstytis į šonus

• kryžminiai kelio sąnario raiščiai (lot. lig. cruciatum anterius et lig. cruciatum posterius)

susikryžiuodami jungia šlaunikaulį su blauzdikauliu. Jie neriboja rotacinių judesių, bet neleidžia kaulams vienas kito atžvilgiu judėti horizontalioje plokštumoje

• įstrižinis pakinklio raištis (lot. lig. popliteum obliquum) įsipina į užpakalinę kelio sąnario kapsulės dalį. Raumeniui įsitemtus, šis raištis kartu įtempia ir užpakalinę kelio sąnario kapsulės dalį.

Kelio sąnarys leidžia daryti judesius apie vertikalią ir skersinę ašis. Vertikalioji ašis eina išilgai kojos. Blauzdos sukimasis apie ašį įmanomas tik sulenkus koją per kelio sąnarį, kai suartėja šalutinių raiščių prisitvirtinimo taškai (raiščiai atsipalaiduoja). Skersinė ašis eina skersai per šlaunikaulio krumplius, statmenai išilginei kojos ašiai. Lenkimo pradžioje blauzdikaulis slysta per šlaunikaulio krumplius. Sulenkus kelio sąnarį 20° kampu, kryžminiai raiščiai sustabdo slydimą, prasideda riedėjimas. Lenkimo judesio amplitudė yra apie 130°, tačiau jauni žmonės, sportininkai toliau dar gali pasyviai prispausti blauzdą prie šlaunies. Tada lenkimas pasiekia 160° [4].

Kryžminiai raiščiai susikryžiuodami jungia šlaunikaulį su blauzdikauliu. Priekinis kryžminis raištis prasideda nuo šoninio šlaunikaulio krumplio medialinės pusės ir prisitvirtina prie priekinės tarpkrumplinės pakylos blauzdikaulio plokštumoje. Užpakalis kryžminis raištis sukryžiuoja priekinį iš užpakalinės pusės. Šie abu raiščiai neleidžia išsiskirti šlaunikauliui su blauzdikauliu, netrukdo jų sukamųjų judesių [4].

Kryžminių raiščių funkcija - užtikrinti normalų artrokinematinį judesį tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio sąnarinių paviršių. Kryžminiai raiščiai veikia kartu su šlaunies raumenimis. Kai kelis yra uždaroje sąnario padėtyje (visiškai ištiesus), tai PKR ir užpakaliniai šlaunies raumenys dirba kartu padėdami išvengti priekinės blauzdikaulio dislokacijos [45].

Priekinio kryžminio raiščio funkcijos [59] :

• Riboti priekinį blauzdikaulio slydimą šlaunikauliu.

• Riboti vidinį blauzdikaulio sukimą šlaunikauliu.

• Riboti išorinį blauzdikaulio sukimą šlaunikauliu.

• Riboti šlaunikaulio – blauzdikaulio sąnario hiperekstenziją.

1.2. Priekinio kryžminio raiščio pažeidimo paplitimas

Kelio sąnario pažeidimai užima svarbią vietą tarp kitų judėjimo-atramos aparato sužalojimų.

Statistikos duomenimis kelio sąnario pažeidimai sudaro 40,7 proc. visų judėjimo-atramos aparato traumų. Viena dažniausiai pažeidžiamų kelio sąnario struktūrų yra kryžminiai raiščiai. Priekiniai kryžminiai raiščiai pažeidžiami trisdešimt kartų dažniau nei užpakaliniai [27].

Remiantis nacionaliniais duomenimis, 2006 metais JAV buvo atlikta apie 125 000 PKR

rekonstrukcinių operacijų ir kasmet šis skaičius auga [42]. Epimediologiniai tyrimai Kinijoje, kur buvo ištirta apie 7000 fiziškai aktyvių atletų rodo, kad dažniau PKR traumą patiria moterys nei vyrai.

Daugiau nei tris kartus [77]. Nustatyta, kad didžiausia rizika patirti PKR traumą yra amžiaus tarpsnyje nuo 16 iki 39 metų [68].

Mey Yu ir bendraautorių (2013) atlikto tyrimo duomenys parodė, jog tarp neprofesionalių sportininkų PKR plyšimas dažniausiai įvyksta žaidžiant futbolą bei krepšinį. Lyginant profesionalius sportininkus vyrus bei moteris, moterys lyginant su vyrais dažniausiai PKR traumą patiria šiose sporto šakose: dziudo, lengvoji atletika, rankinis, o tuo tarpu vyrai: futbolas, imtynės. Tarp neprofesionalių sportininkų lyginant vyrus bei moteris, vyrai PKR traumą dažniau patiria žaidžiant krepšinį bei futbolą, o moterys, skirtingai nei vyrai, dažniausiai traumą patiria žaisdamos badmintoną, tinklinį, slidinėjant.

Tyrimo duomenimis nustatyta, kad didžioji dalis PKR traumų vyrauja valgus kojų padėtis.

Dažniausios PKR traumos – sportinės, t.y. įvyksta sporto metu. Toliau seka eismo įvykiai bei nelaimingi atsitikimai kasdienėje veikloje [53].

Jamie E. Colins ir bendraautoriai (2013) nustatė, kad daugiausiai PKR rekonstrukcinių operacijų atliekama vyrams, dažniau baltaodžiams nei juodaodžiams, dažniau atliekama jauno amžiaus žmonių tarpe, taip pat aukštesnio socioekonomio statuso žmonėms.

1.3. Priekinio kryžminio raiščio pažeidimo laipsniai ir rizikos faktoriai

Raiščių pažeidimai gali būti klasifikuojami pagal trūkimo dydį [28] :

• I laipsnio – atitrūkusios tik kelios skaidulos.

• II a laipsnio – atitrūkę mažiau kaip pusė skaidulų ( I ir II a laipsnio atveju sąnarys lieka stabilus).

• II b laipsnio – pažeista daugiau kaip pusė skaidulų.

• III laipsnio – visiškas nutrūkimas.

LY. Griffin ir bendraautoriai (2006) išskyrė 4 rizikos faktorių grupes:

1. Aplinkos ( meteorologinės sąlygos, nelygus žaidimų aikštelės paviršius, bloga avalynė sukelia netikėtus pėdos padėties pokyčius, pakeičia raumenų aktyvacijos modelį, sutrikdo pusiausvyrą).

2. Anatominiai ( Q kampas, KMI ). Buvo įrodyta, kad moterims dėl platesnio dubens didesnis Q kampas. Padidėjęs kampas įtakoja didesnį pažeidimų dažnį tarp moterų.

3. Hormoniniai ( hormoniniai pokyčiai mėnesinių ciklo metu įtakoja PKR pažeidimų

dažnį. PKR pažeidimų padažnėja ovuliacinės fazės metu, nes tuo metu moters organizme yra

estrogeno ir relaksino hormonų pikas).

4. Biomechaniniai ( blogas kūno biomechaninis valdymas, bloga šuolio nusileidimo technika, staigūs judesio krypčių pokyčiai).

Kiti autoriai išskiria išorinius bei vidinius rizikos faktorius [68].

Vidiniai faktoriai:

• Varžybinė praktika (didesnė rizika patirti PKR traumą yra varžybų metu nei treniruotės. Tai patvirtina hipotezę, kad varžybinis lygis ir būdas, kuriuo varžomasi, beveik dvigubai padidina riziką patirti PKR traumą.

• Avalynė ir žaidimo paviršius ( sportinės avalynės bei žaidimo paviršiaus trintis be abejonės gali įtakoti sukibimą bei pasirodymą per varžybas ar treniruotes. Iškyla potenciali grėsmė patirti PKR traumą. Nustatyta, kad dažnesnę PKR traumą patiria tie futbolininkai, kurie dėvi batelius su didesniu futbolo batelių dyglių skaičiumi. Tai susiję su didesniu žemės velėnų pasipriešinimu. Taipogi, didesnę riziką tarp moterų patirti PKR turi rankininkės, kurios žaidžia ant dirbtinės dangos lyginant su tomis, kurios žaidžia ant medinės dangos.

• Apsaugančios priemonės ( funkcinis įtvaras alpinistams padeda apsaugoti kelio sąnarį nuo pakartotinės PKR traumos, tačiau reikalingi tolimesni tyrimai tai patvirtinti).

• Meteorologinės sąlygos (sporte, kur žaidžiama ant naturalios ir dirbtinės velėnos, mechaninė sąveika tarp batelio ir dangos yra labai susijusi su meteorologinėmis sąlygomis. Teigiama, jog žaidžiant futbolą ir lyjant lengvam lietui, didėja nekontaktinės PKR traumos rizika).

Išoriniai faktoriai:

• Anatominiai (nenormali laikysena bei apatinių galūnių, t.y. klubų, kelių, pėdų išsirykiavimas. PKR geometrija – nustatyta, kad PKR geometriškai yra mažesnis tarp moterų lyginant su vyrais, kas padidina asociaciją tarp PKR dydžio ir rizikos patirti traumą).

• Hormoniniai (Struktūriniai pokyčiai: žvelgiant makroskopiniu lygiu, moterys turi didesnį tibiofemoralinio sąnario laisvumą bei mažesnę sąnario rotaciją. Hormonai (estrogenas, testosteronas, relaksinas) įtakoja PKR struktūrą, metabolizmą bei mechaninius pokyčius. Menstruacinis ciklas: didesnė rizika patirti PKR traumą yra prieš ovuliacinės fazės metu).

Priekinio kryžminio raiščio traumų dažnumą, skirtumą tarp moterų ir vyrų lemia genetika:

1. Moterų platesnis dubuo nei vyrų;

2. Didesnis vidinis šlaunikaulio sukimas;

3. Mažiau išsivystę šlaunies raumenys;

4. Padidėjęs kampas tarp blauzdikaulio ir šlaunikaulio;

5. Hiperekstenzija;

6. Moterų priekinis kryžminis raištis mažesnis nei vyrų, tam tikrais atvejais sportuojant negali išlaikyti kūno svorio [48].

1.4. Priekinio kryžminio raiščio pažeidimo mechanizmas ir simptomai

Pagal kontaktą su kūnu sportinėje veikloje, galima išskirti šias kategorijas [43]:

• Nekontaktinės: traumos atveju jokio kontakto su kitu asmeniu;

• Kontaktinės: fizinis kontaktas su kito asmens kūno dalimis, išskyrus apatines galūnes;

• Susidūrimas: tiesioginis fizinis kontaktas su kitu asmeniu į apatinę galūnę;

• Nelaimingas atsitikimas: įvairios situacijos sporte ( pvz.: motokrose arba pavojingas kritimas slidinėjant);

• Nežinomos: kiti nežinomi traumos mechanizmai.

Pagal dinaminį susirykiavimą traumos metu [43] (3 pav):

• Valgus kelio padėtis ir pėdos abdukcija;

• Varus kelio padėtis ir pėdos addukcija;

• Hiperekstenzija;

• Neaiškios: traumos mechanizmas, kurio asmuo negali paaiškinti;

• Nežinomos: kiti nežinomi traumos mechanizmai;

• Kitos.

Daugumą PKR plyšimų sukelia staigus stabdymas bėgant, dažniausiai netgi nėra tiesioginio kontakto su kitu žmogumi. Būtent tai patvirtina mokslininkų tyrimo duomenys, kurie rodo, kad vyraujantis PKR pažeidimo mechanizmas yra, kai kelias valgus padėtyje ir pėdos abdukcijoje. Tiek vyrų, tiek moterų tarpe, dažniausios nekontaktinės PKR traumos [43].

T.E. Hewett ir bendraautoriai (2010) teigia, jog riziką patirti PKR traumą gali sąlygoti

biomechaniniai bei neuroraumeniniai faktoriai. Autoriai išskiria keturis neuroraumeninius

pusiausvyros sutrikimus: raiščių dominavimas, keturgalvio raumens dominavimas, kojos

dominavimas, liemens dominavimas. Dabartiniai tyrimai teigia, kad šie neuroraumeniniai

pusiausvyros sutrikimai gali būti susiję su PKR traumos mechanizmais. Tipinis traumos mechanizmas,

kai kelis yra valgus padėtyje. Šis neuroraumeninis pusiausvyros sutrikimas dažniau pastebimas tarp

moterų nei tarp vyrų ir vadinamas raiščių dominavimu. Tai padėtis, kai raumenys nepakankamai

sugeria žemės traukos jėgas, ko pasekoje sąnarys bei raiščiai turi apsorbuoti didelį kiekį veikiamų jėgų per trumpą laiką. Viso to rezultatas – raiščių plyšimas.

Yra žinoma, kad po šuolio moterys ant žemės nusileidžia su mažesne kelio lenkimo amplitude lyginant su vyrais. Šis ištiesinto kelio sąnario traumos mechanizmo komponentas susijęs su neuroraumeninės pusiausvyros sutrikimu, kuris dažniau pasitaiko tarp moterų ir yra vadinamas keturgalvio raumens dominavimu. Esant keturgalvio raumens dominavimui vyrauja tendencija pirmiausia kelio sąnarį stabilizuoti įjungiant keturgalvį šlaunies raumenį. Kai aktyvuojamas keturgalvis raumuo, kelias yra ištiesiamas ir visa tai susiję su padidintu kelio tiesimu, kas taipogi sąlygoja įvykti PKR traumai. Be to, dominuojant keturgalviui raumeniui yra suspaudžiamas tibiofemoralinis sąnarys. Keturgalvio raumens dominavimas yra susijęs su raiščių dominavimu. Jei sportininkė apatinės galūnės kontrolei naudoja keturgalvį raumenį vietoj užpakalinės grandinės raumenų, stabilumui ir kontrolei ji naudoja tik vieną raumenį ir vieną sausgyslę. Tai visiška priešingybė naudojant užpakalinės grandinės raumenis kur vyrauja keletas raumenų su keliom skirtingom sausgyslėm, kurios gali būti panaudotos apatinės galūnės kontrolei atliekant funkcines užduotis. Įdomu tai, kad hamstringai turi medialinę ir lateralinę sausgysles, kurios atlieka labai svarbų vaidmenį stabilizuojant kelio sąnarį. Hamstringai yra kaip sinergistai su PKR ir gali patraukti blauzdikaulį posterior kryptimi taip sumažindami įtampą PKR [35].

Trečiasis pusiausvyros sutrikimo tipas – kojos dominavimas. Paprastai tarp moterų yra stebima didesnė apatinių galūnių asimetrija nei tarp vyrų. Kai moteriai plyšta PKR, didžiausias (jei ne visas) svoris yra ant vienos kojos. Todėl labai svarbu atlikti priešsezoninius abiejų kojų funkcinius bei biomechaninius matavimus. Jei stebima asimetrija, galima teigti, kad vyrauja vienos kojos dominavimas, kas padidina riziką ateityje patirti traumą [35].

Tie atletai (dažniausiai moterys), kurie neadekvačiai reaguoja į liemens pozicijos pokyčius trimatėje erdvėje arba atlieka didesnes liemens perturbacijas bei yra sutrikusi liemens propriocepcija, turi didesnę riziką patirti PKR traumą. Paprastai, liemens dominavimas – tai negebėjimas preciziškai kontroliuoti liemens trimatėje erdvėje. Liemens dominavimas gali būti susijęs su augimo bei brendimo laikotarpio faktoriais. Pvz.: jei ką tik jauna mergina patyrė augimo spurtą, ji turi valdyti didesnę

“mašiną” su esamomis motorinėmis programomis bei neuroraumeninėmis strategijomis. Brendimo laikotarpiu, moterų organizmas linkęs didinti kūno masę, o taip pat ir riebalinę masę. Jos masės centras tampa aukštesnis, kas sąlygoja sunkesnę kūno kontrolę bei stabilumą. Po paauglių augimo spurto, vyrai įgauna taip vadinamą “neuroraumeninį spurtą” (didesnę jėgą, galingumą). Kitaip tariant, jie gauna didesnį “variklį”, kuris neatitinka “mašinos dydžio” [35].

Taigi, PKR traumą gali įtakoti daugybė išorinių bei vidinių faktorių. Neuroraumeninė

kontrolė atlieka labai svarbų vaidmenį kalbant apie traumos riziką, tačiau šie faktoriai labiausiai iš visų

gali būti sėkmingai koreguojami [35].

3 pav. (1) Dinaminis išsirykiavimas esant valgus keliui ir pėdos abdukcijai, (2) Dinaminis išsirykiavimas esant varus keliui ir pėdos addukcijai, (3) Dinaminis išsirykiavimas esant

hiperekstenzijai [43]

Pagrindiniai PKR pažeidimo mechanizmai [59]:

1. Kelio sąnario hiperekstenzija.

2. Šlaunies arba blauzdos sukimas su stabiliai fiksuota pėda (4 pav).

3. Smūgis į šoninę kelio dalį, kai pėda atremta.

4 pav. Šlaunies, blauzdos sukimas su stabiliai fiksuota pėda [71]

Raiščių pažeidimų simptomai [2]:

• Kraujosrūvos, tinimas.

• Skausmas, kai galūnė judinama ar apkraunama.

• Skausminga apčiuopa ( palpacija).

Būdingi priekinio kryžminio raiščio plyšimo simptomai: stiprus skausmas ir negalėjimas remtis pažeista koja po traumos; pokštelėjimas traumos metu; kraujo išsiliejimas į sąnarį (hematoma); žymus sąnario judesių apribojimas. Pacientas dažnai nurodo, kad kelio sąnarys traumos metu „išėjo iš vietos“

arba išniro [5].

Dalinis PKR plyšimas gali pasireikšti sąnario nestabilumu, kraujo išsiliejimu, bendru silpnumu, prasta koordinacija ir pusiausvyra bei skausmu. Visiško PKR plyšimo metu atsiranda funkciniai apribojimai ir netgi įvairi negalia. Funkciniai apribojimai pasireiškia negalėjimu eiti be lazdos ar ramentų, lipti laiptais. Pacientams, kurie sportuoja ar užsiima kita aktyvia veikla, taip pat dirbantiems fizinį darbą, PKR sužalojimai gali sukelti rimtų negalių. Negalint pakelti ar nešti sunkių daiktų, nueiti didesnių atstumų, greitai prarandami ne tik funkciniai, bet ir socialiniai įgūdžiai [13].

1.5. Klinikinis kelio sąnario ištyrimas ir įvertinimas

Pažeisto kelio sąnario ištyrimas yra labai svarbus. Blauzdos pasislinkimas pirmyn šlaunies atžvilgiu gali svyruoti nuo 5 iki 15 mm. Skirtumas tarp kairės ir dešinės kojos priekinio pasislinkimo ne daugiau nei 3 mm nustatomas 95 proc. pacientų. Įvertinant priekinį blauzdos pasislinkimą dėl plyšusio PKR, labai svarbu, ar pacientas atsipalaidavęs, taip pat tyrėjo taikomos jėgos adekvatumas ir tyrėjo gebėjimas nustatyti sąnario judesius bei „galutinio taško" (angl. End point) standumą [59].

Apžiūra, apčiuopa, palpacija. Kruopšti kelio sąnario apžiūra bei apčiuopa dažnai suteikia vertingos informacijos apie galimą kelio sąnario skausmų ir funkcinių sutrikimų etiologiją. Įtariant PKR traumą, nustatomas minkštųjų audinių stangrumas, elastingumas, raumenų asimetrija, patinimas, kraujosrūvos [52].

Specialieji priekinio kryžminio raiščio pažeidimo testai [39]:

Lachman’o testas

Metodika. Pradinė padėtis (PP): pacientas guli ant nugaros. Kineziterapeutas stovi veidu i

pacientą. Viena ranka stabilizuoja tolimąjį šoninį šlaunikaulio galą, kita ranka – artimąjį vidinį

blauzdikaulio galą. Paciento koja sulenkiama per kelio sąnarį 20° – 30° kampu ir nežymiai rotuojama į

išorę. Kineziterapeutas stumia artimąjį blauzdikaulio galą pirmyn, išlaikydamas stabilų šlaunikaulį (5 pav). Teigiamas testo rezultatas – minkštas galutinis pojūtis.

5 pav. Lachman’o testas [39]

Priekinis „stalčiaus“ testas

Metodika. PP gulint ant nugaros, kojos per klubo sąnarį sulenktos 45°, per kelio sąnarį 90°, kelio sąnąrio lenkiamieji raumenys atpalaiduoti. Kineziterapeutas atsisėda ant nugarinės pėdos dalies.

Rankomis suima proksimalinę blauzdikaulio dalį ir stumteli blauzdą pirmyn. Šį manevrą reikia atlikti 3 padėtyse: neutralioje, kai blauzdikaulis rotuotas 30° į išorę ir į vidų (6 pav). Normalus testo rezultatas ne didesnis nei 6 – 8 mm laisvumas [39].

6 pav. Priekinis „stalčiaus“ testas [39]

Sukimosi ašies pasikeitimo (angl. – Pivot shift) testas

Metodika. PP gulint ant nugaros, koja per kelio sąnarį ištiesta ir rotuojama į vidų. Suteikiama valgus padėtis. Išlaikydamas valgus padėtį, kineziterapeutas lenkia paciento koją per kelio sąnarį 20° - 30° kampu (7 pav). Teigiamas testas – girdimas spragtelėjimas [39].

7 pav. Sukimosi ašies pasikeitimo testas [39]

1.6. Funkciniai apatinės galūnės testai

Funkciniai testai naudojami norint įvertinti paciento fizinius įgūdžius ir gebėjimus prieš grįžtant į įprastą kasdienę veiklą po traumos. Funkciniai testai yra naudojami norint įvertinti kelio sąnario funkciją po raiščių pažeidimo ir rekonstrukcinės operacijos. Daugumos testų privalumas - testams atlikti nereikia specialios įrangos. Funkcinis testavimas paremtas funkciniais kelio sąnario judesiais, todėl atliekami tik natūralūs, įprastiniai judesiai (bėgimas, šuoliai) [58].

Tačiau yra trūkumas standartizuotų objektyvių kriterijų, kuriais būtų galima įvertinti paciento progresą paskutiniais reabilitacijos etapais ir saugiai grįžti į ankstesnį fizinio aktyvumo lygį po PKR rekonstrukcijos [40].

Yra labai didelis iššūkis nustatyti kada yra saugu grižti į aktyvų gyvenimą pacientams po

PKR rekonstrukcijos. Lachmano testas, priekinis stalčiaus testas, izokinetinės jėgos ir kt. testai buvo

naudojami siekiant nustayti, kada reikia atnaujinti fizinę veiklą, ypač sportinę. Tačiau kai kurie tyrimai

parodė, kad šie testai nėra patikimi prognozuoti koks yra funkcinis kelio stabilumas. Siekiant kuo

tiksliau įvertinti funkcinę kelio būklę buvo pateikta įvarių funkcinių testų. Lephart pasiūlė keletą

subtilių testų: ko – kontrakcijos testas, bėgimo šonu ir kryžiuojant kojas testas (angl. Carioca), bėgimas

šaudykle, kurie gali įvertinti kelio sąnario funkcinę būklę atsižvelgiant į raumenų ko – kontrakciją susijusią su PKR, staigiu sustojimu ir apsisukimu [44].

Plačiausiai naudojami funkciniai testai: nužengimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testas (angl. Drop vertical jump test), šuolių viena koja testai (angl. Single - Leg Hop test), dinaminio stabilumo „Y” testas (angl. Star test). Šie testai yra atliekami uždaroje kinetinėje grandyje, todėl juos galima naudoti tiek po PKR traumos, praėjus ūmiam periodui, tiek po rekonstrukcinės operacijos praėjus 3-4 mėn [49].

Labai dažnai naudojami testai norint įvertinti funkcinę kelio sąnario būklę yra minėti „Hop testai“. Šio testo dėka, galima nustatyti apatinių galūnių simetriją pacientams po PKR rekonstrukcijos.

Šie testai grindžiami matavimais, kurie įvertina raumenų jėgą, neuroraumeninę kontrolę ir gebėjimą toleruoti krūvius susijusius su specifine – sportine veikla. Testai naudojami kiekybiškai įvertinti kelio būklę pacientams po PKR rekonstrukcijos [49].

Kadangi vienas iš faktorių, kuris įtakoja PKR traumą yra dinaminė valgus kelio padėtis, tam įverinti plačiai naudojamas nusileidimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testas. Yra taip vadinamas

„auksinis standartas“ norint identifikuoti kelio valgus matavimus. Naudojamas trimatis vaizdo fiksavimas. Tačiau ši aparatūra yra labai brangi, todėl ne visos laboratorijos jį turi, o taipogi, duomenis išanalizuoti užima daug laiko. Viena iš alternatyvų, nusileidimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testo atlikimas panaudojant filmavimo įrangą (dvimatę video analizę) [54].

Kitas plačiai naudojamas, aukščiau minėtas testas – dinaminio stabilumo „Y” testas. Tai funkcinė priemonė, sukurta siekiant įvertinti apatinių galūnių dinaminį stabilumą, stebėti ir kontroliuoti reabilitacijos eigą, įvertinti deficitą po traumos ir nustatyti riziką patirti apatinės galūnės traumą. Šis testas reikalauja neuroraumeninės koordinacijos, pusiausvyros, lankstumo ir jėgos.

Dinaminio stabilumo „Y“ testas yra puiki priemonė siekiant įvertinti treniruočių programas bei sumažinti riziką patirti apatinės galūnės traumą [21].

J. Brumitt ir bendraautoriai (2013) nustatė jog šuolio viena koja laikui testas bei apatinės galūnės funkcinis testas (angl. Lower extremity functional test) yra labai naudingi vertinant sportininkus sezono metu, nes gali parodyti tikimybę patirti apatinės galūnės traumą. Apatinės galūnės funkcinio testo metu, tiriamasis turi atlikti visą kompleksą skirtingų judesių. Išgirdę komandas, tiriamieji turi staiga keisti judėjimo kryptį. Tokiu būdu suteikiamas išorinis stimulas (panašiai kaip sportinės veiklos metu sportininkas turėtų keisti kryptį). Šiuo testu įvertinama apatinių galūnių raumenų jėga bei neuroraumeninė kontrolė.

Panašaus pobūdžio testus siūlo it kiti autoriai. Kadangi labai svarbu įvertinti apatinės galūnės

stabilumą, E. Cafrey ir bendraautoriai (2009) pasiūlė 4 šuolių testus, kuriuos naudojo vertinant čiurnos

sąnario stabilumą. Be to, šie testai apima įvairaus pobūdžio judrumo manevrus, kurie susideda iš

staigių ir netikėtų krypčių pasikeitimo. Tai elementai, kurie reikalingi įvairiose sporto šakose siekiant

konkretaus tikslo. Be to, tai apima daug fizinių komponentų, tokių kaip koordinacija ir greitis. Šuolių aštuoniuke testas (angl. Figure of 8 hop test). 5 metrų atstumu tiriamasis turi viena koja kuo greičiau apibėgti du ratus aštuoniuke. Kitas testas – 10 šuolių į šonus (angl. Side hop test). 30 cm atstumu tiriamasis turi kuo greičiau atlikti 10 šuolių į šonus. Dar vienas testas, kuris pasižymi aukštu koreliacijos koeficientu – šuoliai kvadrate (angl. Square hop test). Tiriamasis 40 x 40 cm kvadrate, kiek įmanoma greičiau atlieka 5 šuolius pagal laikrodžio rodyklę dešine koja, o prieš laikrodžio rodyklę – su kaire koja.

Kiti autoriai pateikia keletą funkcinių testų, kurie įvertina apatinių galūnių deficitą bei stabilumą. Vienas iš testų – Heksagono šuolio testas (angl. The hexagon hop test). Testas atliekamas 10s viena kryptimi aplink šešiakampią figūrą viena koja. Skaičiuojamas atliktų šuolių skaičius pagal laikrodžio rodyklę ir prieš. Kitas testas – “Šok ir stok” (angl. Hop and hold test). Vieno iš autoriaus šis testas dar vadinamas “nusileidimo stabilumo aikštelės testas” (angl. Field test of landing stability). Ant grindinio pažymima “Y” formos figūra. Tiriamasis centre stovi viena koja ir atlieka vertikalų šuolį į orą nusileisdamas šalia kitos linijos. Tiriamasis turi išlaikyti stabilią padėtį kol suskaičiuos iki dviejų prieš šokant prie kitos linijos. Pilnas testas yra 6 šuoliai pagal laikrodžio rodyklę bei tiek pat šuolių prieš laikrodžio rodyklę. Skaičiuojamas atliktų šuolių skaičius [15].

Dar vienas šiuo metu labai sparčiai populiarėjantis bei potencialus būdas įvertinti atliekamų judesių stereotipo kokybę yra funkcinis judesių vertinimas (angl. Functional Movement Screen). Šis vertinimo metodas sukurtas norint įvertinti įvairius funkcinius judesius, kurie yra reikalingi norint dalyvauti aukšto meistriškumo sportinėje bei rekreacinėje veikloje. Funkcinių judesių vertinimo kriterijai buvo sukurti pirminių arba pagrindinių judesių kokybei, judesio kontrolei atliekamo judesio metu bei judesio vientisumui įvertinti. Funkcinių judesių vertinimo metu reikia gebėti atlikti judesius trijose plokštumose. Toks vertinimas leidžia nustatyti lokomocinės sistemos sutrikimus, ribojančius funkcinius veiksnius, raumenų aktyvacijos sutrikimus bei įvertinti jėgą, motorinę kontrolę bei simetriją tarp priešingų kūno pusių [47]. Testas susideda iš 7 atliekamų judesių testų norint įvertinti funkcinius judesius į kuriuos įtraukiama tiek viršutinė, tiek apatinė galūnės. Pagrindinis testo vertinimo kriterijus – atliekamo judesio stereotipo kokybė. Judesiai reikalauja koordinacijos, tam tikrų lokomocinės sistemos regionų stabilumo, mobilumo bei liemens – dubens judesių [31].

1.7. Sportinės veiklos poveikis traumų atsiradimo galimybei ir grįžimas į sportinę veiklą

J. Ekstrand su bendraautoriais (2009) atliko tyrimą su 23 futbolo komandomis, atrinktomis iš

UEFA, esančiomis tarp 50 geriausių Europos komandų. Komandos buvo stebimos septynis sezonus iš

eilės (2001 – 2008m). Tyrimo rezultatais nustatyta, kad per 566 000 ( 475 000 treniruočių ir 91 000 varžybų ) valandų futbolo žaidimo buvo patirtos 4483 traumos. 2546 (57 proc.) varžybų metu ir 1937 (43 proc.) treniruočių metu. Bendras traumų dažnis 8 traumos per 1000 valandų. Vidutiniškai kiekvienam žaidėjui tenka 2 traumos per sezoną, todėl galima tikėtis, kad 25 žaidėjų komandai įvyks 50 traumų kiekvieno sezono metu.

Sąnarių traumos ir raiščių patempimai sudaro apie 15-20 proc. visų traumų profesionalaus lygio futbolininkų tarpe. Dažniausiai traumuojami čiurnos ir kelio sąnariai. Nors žaidėjai greitai atsistato po nedidelių raiščių patempimų, bet dauguma traumų stambiose struktūrose, tokiose kaip kelio sąnarys, gali žaidėją atitolinti nuo sportinės veiklos. Maždaug 25 proc. visų patiriamų traumų yra sunkios. Po tokių traumų žaidėjai nebegali grįžti į sportinę veiklą daugiau nei 4 savaites [19].

Mokslinių straipsnių tyrimų duomenimis, 37 proc. asmenų patiria kelio sąnario traumą sporto metu. Net dvigubai dažniau kelio sąnario pažeidimas įvyksta jauno darbingo amžiaus vyrams nei moterims, tačiau PKR pažeidimai dažniau pasitaiko tarp moterų [51].

Atliktas tyrimas JAV aukštosiose mokyklose (100 aukštųjų mokyklų) , kur buvo tiriami jauno amžiaus atletai, rezultatai parodė, jog per sezoną buvo patirta 4350 traumų iš kurių 2110 įvyko treniruočių metu, 2240 varžybų metu. Tiek treniruočių, tiek varžybų metu dažniausias traumų dažnis buvo futbole. 57 proc. visų traumų buvo apatinės galūnės pažeidimai. Didžiausią dalį patirtų traumų sudarė įvairūs raiščių patempimai (pagrindinės sporto šakos: krepšinis, futbolas, tinklinis) [67].

Nacionalinė Akademinė Sporto Asociacija (angl. NCAA) 16 metų laikotarpyje rinko duomenis, kur buvo nagrinėjamos 16 įvairiausių sporto šakų (vyrų beisbolas, krepšinis, futbolas, gimnastika, ledo ritulys, imtynės, moterų krepšinis, futbolas, žolės riedulys, tinklinis ir daugelis kt.) ir per tą laiką patirtos traumos. Buvo užfiksuota 182 000 traumų. Per visus sezonus, maždaug 3,5 karto traumos buvo dažnesnės varžybų metu. Nustatyta, kad didžiausias traumų dažnis vyrauja priešsezoniniu laikotarpiu, tai gali būti dėl prasto fizinio pasiruošimo prieš sezoną, dėl per didelio intensyvumo ir krūvio treniruočių metu prieš sezoną. Taipogi įtaką daro ir prieš sezoną vykstančios multidisciplininės treniruotės, kurios atliekamos tą pačią dieną, ko pasekoje sportininkai negauna pakankamai poilsio [21].

Kalbant apie traumos mechanizmą, dažniausiai buvo patiriamos kontaktinės traumos su kitu žaidėju, toliau sekė nekontaktinės traumos. Daugiau nei pusę visų traumų buvo apatinės galūnės traumos. Maždaug 5000 visų traumų buvo PKR pažeidimai (313 per metus). Daugiau nei 50 proc.

Visų traumų įvyko futbole [21].

Viena dažniausių patiriamų traumų sporte yra PKR pažeidimas. Sportininkai nori kuo

greičiau grįžti į ankstesnę sportinę veiklą, tačiau tyrimai rodo, kad funkciniai rodikliai po PKR

rekonstrukcijos yra labai žemi. Keturgalvio jėgos sumažėjimas, netinkami judesio modeliai stebimi

mėnesiais ir metais po operacijos. Jauno amžiaus moterys antrą kartą patirti PKR traumą po pirmosios

operacijos turi 16 kartų didesnę. Didesnė rizika patirti PKR traumą yra priešingos kojos, t.y. ne operuotos kojos. Maždaug vieneri metai po operacijos, tik 67 proc. grįžta į ankstesnę sportinę veiklą, vyrai turi didesnę tikimybę pilnai grįžti į sportą [79].

Tyrimai rodo, kad jauno amžiaus atlečių merginų PKR traumos dažnis siekia 1 iš 60 iki 100.

JAV apie 90 proc. sportininkų patyrusių PKR traumą yra operuojami [62].

5 metų studijos parodė, jog 44 proc. pacientų, kurie ankščiau buvo patyrę PKR pažeidimą, po kurio laiko patyrė pakartotiną PKR traumą. Tie atletai, kurie pirmą kartą patyrė PKR traumą, buvo stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai tarp apatinių galūnių. Skirtumai pastebėti apatinės galūnės fleksorių aktyvacijoje atliekant nusileidimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testą [36]. 56 atletai, kuriems buvo atlikta PKR rekonstukcinė operacija ir išanalizavus biomechaninius duomenis trimatėje erdvėje, taip pat dinaminį sabilumą, po vienerių metų buvo pakartoti matavimai ir nustatyta didelė tikimybė antrą kartą patirti PKR traumą. 13 jaunų atletų iš 56 patyrė pakartotinę traumą nepraėjus nei metams po PKR rekonstrukcijos [64].

Istoriškai, grįžimas į sportą buvo grindžiamas laiku. Sporto profesionalai dažnai leisdavo grįžti į sportinę veiklą po 6 mėnesių. Todėl, kad iš praktikos, atliktų tyrimų, buvo matyti, kad per pirmus 7 mėnesius yra padidėjusi rizika patirti pakartotinę PKR traumą. Dabartiniai tyrimai rodo, kad atletams po medicininio patikrinimo ir grižimo į sportą, išlieka funkcinių rodiklių deficitas nepriklausomai nuo praėjusio laiko po operacijos [57]. Būtini tolimesni tyrimai, norint išsiaiškinti tam tikrus metodus, kurie sumažintų funkcinius deficitus prieš grįžtant į sportą [34].

1.8. Rekonstrukcinės priekinio kryžminio raiščio operacijos

Yra labai daug literatūros, kurioje diskutuojama kokį transplantą geriausia naudoti PKR rekonstrukcijai. Tačiau nėra pakankamai moksliniais tyrimais grįstos nuomonės. Todėl buvo atlikta mokslinių tyrimų apžvalga su keturiais skirtingais transplantais (girnelės raiščio, hamstringų, iš pačio žmogaus transplanto, sintetinių raiščių), kuri parodė, jog nėra vieno “geriausio” ir “idealiausio”

transplanto. Kiekvienas iš jų turi savus pliusus ir minusus. Operacijos sėkmė arba nesėkmė labai priklauso nuo chirurginės technikos [72].

Plačiai naudojami paties paciento audinių transplantai. PKR rekonstrukcijai dažniausiai naudojamos blauzdos lenkiamųjų raumenų sausgyslės - pusgyslinio (lot. m. semitendinosus) ir grakščiojo (lot. m. gracilis) arba girnelės sausgyslė [50].

Dažniausiai naudojamos trys stambios transplantų kategorijos. Transplantas iš donoro –

hamstringų sausgyslės arba girnelės sausgyslė. Paties žmogaus transplantas – užpakalinė blauzdos

sausgyslė, achilo sausgyslė, priekinė blauzdos sausgyslė bei ilgoji šeivinė sausgyslė. Iš sintetinių

plačiausiai naudojama taip vadinama raiščių priauginimo rekonstrukcinė sistema (angl. Ligament Augmentation Reconstruction System). Kokį transplantą pasirinkti ir kokią techniką naudoti sprendžia chirurgas atsižvelgdamas į paciento anatomines savybes, prieš tai buvusias operacijas, bei atsižvelgiant į paciento norus. Transplanto ir technikos pasirinkimą chirurgui diktuoja įvairių veiksnių kombinacija (reabilitacijos trukmė, transplanto prieinamumas, donoro vietos pažeistumas ir kt.) [72].

Kaip ir buvo minėta aukščiau, nėra vieno “idealiausio” transplanto, tačiau kai kurie iš jų turi vienokius ar kitokius pranašumus. Naudojant girnelės sausgyslę stebimas didesnis transplanto stabilumas, kas suteikia galimybę grįžti į aukšto meistriškumo sportą, tačiau labai dažnai ši donoro vieta būna pažeista [72]. Kiti tyrimai rodo, kad yra komplikacijų rizika (girnelės lūžiai, tendinitai, skausmas priekinėje kelio dalyje) [65]. Dažniausiai naudojamos hamstringų sausgyslės, nes būna mažiausiai pažeistos. Paties žmogaus transplanto naudojimas pakartotinei rekontrstrukcijai nėra tinkamas, tačiau puikus pasirinkimas tai žmonių grupei, kuriai yra multi – raištiniai pažeidimai arba jei bus atliekama revizija. Šių transpalantų naudojimas neleidžia per trumpą laiką grįžti į sportinę veiklą.

Sintetinių transplantų naudojimas nėra labai populiarus ir auga labai lėtai [72]. Naudojant sintetines medžiagas yra didesnė transplanto atmetimo rizika, lėtesnis gijimas, didelė infekcijos rizika [50].

1.9. Reabilitacija po priekinio kryžminio raiščio pažeidimo

Kineziterapija (KT) – viena iš svarbiausių reabilitacijos priemonių, taikomų po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinių operacijų [7].

Pagrindinis KT tikslas po priekinio kryžminio kelio raiščio rekonstrukcijos - atstatyti judėjimo funkciją. Ne mažiau svarbūs tikslai: slopinti skausmą, kontroliuoti uždegimą bei gijimą, didinti judesių amplitudę, raumenų hipotrofijos prevencija, raumenų jėgos didinimas, propriocepcijos lavinimas bei lengvesnis ir greitesnis grįžimas į ankstesnę kasdieninę ar sportinę veiklą [65].

A. Biggs ir bendraautoriai (2009) teigia, jog ūmiu periodu reikia taikyti RICE metodą. RICE (Rest – poilsis, Ice – ledas, Compresion – kompresija, Elevation – pakėlimas). Šis metodas – labai svarbus gydant sportines traumas. Šio metodo paskirtis – mažinti uždegimą bei tinimą, kurie būdingi plyšus PKR.

Sudarant KT programą, įtraukiami pasyvūs bei aktyvūs pratimai kelio sąnario judesių amplitudei didinti, pratimai šlaunies priekinių bei užpakalinių raumenų jėgos lavinimui, svorio pernešimo pratimai, taip pat pratimai viso kūno stabilumui lavinti [11].

Judesių amplitudės didinimo pratimai. Pratimus judesių amplitudei didinti galima pradėti

tuoj po operacijos. Pradžioje atliekami pasyvūs kelio sąnario judesiai, kaip pagalbą naudojant

rankšluostį. Taip pat taikomi tiesimo pratimai, raumenų tempimo pratimai. Judesių apmlitudės pratimai turi būti atliekami visą reabilitacijos laikotarpį [74].

Neuroraumeninė treniruotė (NT). Per pastaruosius metus vis plačiau pradedama taikyti NT po PKR rekonstrukcijos. NT tampa neatsiejama KT procedūros sudedamąja dalimi. NT susideda iš pusiausvyros pratimų, dinaminių sąnario stabilumo pratimų, pliometrinių pratimų, sporto-specifinių pratimų. Reabilitacijos programa prasideda antrą savaitę po operacijos [70]. Tyrimai, kur vertinamas kelio sąnario stabilumas rodo, kad pacientai, kurie po PKR rekonstrukcijos atliko uždaros kinematinės grandinės (UKG) pratimus ant nestabilių paviršių, padidino vidinio plačiojo raumens aktyvaciją.

Lyginant UKG pratimus bei atviros kinematinės grandinės (AKG) pratimus, UKG pratimai ant nestabilių paviršių stimuliavo mechanoreceptorius ir tokiu būdu padidino raumenų mobilizaciją, lyginant su AKG pratimais. Taip pat buvo stebima didesnė keturgalvio raumens jėga bei hamstringų raumenų jėga [16].

NT pagerina nervų sistemos gebėjimą sukelti greitą ir optimalų raumenų susitraukimą, pagerina koordinaciją, pusiausvyrą, propriocepciją. Taip užtikrinama optimali apsauginė raumenų funkcija [56].

KT vandenyje yra puikus metodas naudojamas reabilitacijoje, pacientams po PKR

rekonstrukcijos. Pratimai vandenyje ypač rekomenduojami pirmoje reabilitacijos fazėje dėl didesnių

nei sausumoje galimybių didinti kelio sąnario judesio amplitudę bei neuroraumeninę funkciją. Pratimai

atliekami vandenyje tiek uždaroje, tiek atviroje kinematinėje grandinėje, yra nekenksmingi transplanto

gijimui dėl vandens plūdrumo savybių, suteikiančių sąnariams mažesnę apkrovą. Tai leidžia greičiau

atkurti eiseną dėl geresnės svorio pernešimo galimybės vaikštant vandenyje [55].

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Tiriamųjų kontingentas

Tiriamąjį kontingentą sudarė 38 jauno amžiaus asmenys iš jų 30 – vyrai (78,9 proc), kurių amžiaus vidurkis 28,77 ± 7,9 ir 8 moterys (21,1 proc), kurių amžiaus vidurkis 26,50 ± 7,1. Tiriamieji buvo padalinti į dvi grupes: 30 vyrų bei 8 moterys (tiriamieji po PKR rekonstrukcinės operacijos vertinama tiek operuota, tiek sveika koja). Į tyrimą buvo įtraukti asmenys, kurių praėjęs laikas po PKR operacijos yra mažiausiai 3 mėnesiai. Tiriamųjų charakteristika pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Tiriamųjų charakteristika

8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

Parametrai Vyrai (n=30) Moterys (n=8) Bendras (n=38) Pažeista koja (n / proc.)

Dešinė 6 / 20,0 4 / 50,0 10 / 26,3

Kairė 24 / 80,0 4 / 50,0 28 / 73,7

Amžius, metai 28,8 ± 7,9 26,5 ± 7,1 28,3 ± 8,7

Laikas po operacijos, mėn. 10,1±7,0 18,75±6,7 10,27±5,8

!

78,9 proc.

21,1 proc.

vyrai moterys

2.2. Tyrimo metodai

Siekiant įvertinti jauno amžiaus fiziškai aktyvių asmenų kelio sąnario funkcinę būklę naudojome šiuos tyrimo metodus: nužengimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testą, dinaminio stabilumo “Y” testą bei šuolių viena koja testus.

2.2.1 Nužengimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testas

Mokslinių tyrimų duomenimis, apatinės galūnės genu valgum padėtis nusileidimo po šuolio ar prieš šuolį į aukštį metu yra dažniausia PKR nekontaktinės traumos priežastis. Nužengimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testo (angl. Drop vertical jump test) metu nedidelėmis pastangomis ir neilgo laiko reikalaujančia įranga galima užfiksuoti ir koreguoti genu valgum padėtį [61].

Nužengimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testas yra naudingas ne tik fizinės medicinos specialistam, bet taipogi sporto treneriams, kaip bendras rodiklis norint nustatyti sportininko gebėjimą kontroliuoti apatinių galūnių padėtį nusileidimo metu. Šiam testui atlikti yra naudojama standartinė įranga ir filmavimo kamera, todėl jį lengva taikyti įvairiomis sąlygomis [10].

Padedama 30 cm pakyla, tiriamasis atsistoja ant jos abiejomis kojomis. Nulipdamas nuo pakylos, tiriamasis pereina į maksimalų įtūpstą ir padaro maksimalų šuolį į aukštį.

Atliekami trys bandymai, testas filmuojamas dvejose plokštumose filmavimo kamera Canon S2is ir analizuojamas kompiuterine programa Kinovea 0.8.15: pradinė padėtis, maksimalus įtūpstas, kelio sąnario kampas prieš ir po šuolio. Viena filmavimo kamera yra padedama frontalioje plokštumoje 70 cm aukštyje. Antra filmavimo kamera padedama sagitalioje plokštumoje tokiame pačiame aukštyje. Paaiškinus testo atlikimo metodiką buvo leidžiama atlikti vieną bandomąjį šuolį.

Tiriamųjų buvo prašoma dėvėti šortus bei savo įprastą avalynę.

Kinovea 0.8.15 kompiuterinės programos pagalba buvo matuojamas atstumas centimetrais

tarp abiejų kojų kelio sąnario girnelių bei tarp čiurnos vidinių kulkšnių frontalioje plokštumoje

pradinės padėties, maksimalaus įtūpsto ir nusileidimo po šuolio fazių metu (9 pav). Po to buvo

apskaičiuojamas valgus/varus padėties dydis atstumą tarp kelio sąnario girnelių padalinus iš atstumo

tarp čiurnos vidinių kulkšnių. Neigiamas rezultatas rodė dinaminę genu valgum padėtį, o teigiamas-

genu varum.

9 pav. Pradinė padėtis; Maksimalus pritūpimas; Nusileidimas po šuolio

2.2.2. Dinaminio stabilumo “Y” testas

Šis testas yra puiki priemonė, kuri gali būti naudojama reabilitacijoje bei norint įvertinti dinaminį stabilumą (10 pav). Tai patikimas ir labai validus testas norint įvertinti apatinės galūnės traumos riziką, identifikuoti dinaminio stabilumo deficitus bei gali būti puiki priemonė kuriant individualias treniravimosi programas [26].

10 pav. Dinaminio stabilumo “Y” testo priemonė [66]

Šio testo pagrindinis tikslas: atsistojus ant vienos kojos ir išlaikant pusiausvyrą (dinaminį stabilumą) kita koja nustumti kaladėlę kiek įmanoma toliau ir grįžti į pradinę padėtį išlaikant pusiausvyrą bei nepadedant kojos ant žemės. Reikia pasiekti kuo tolimesnį atstumą trimis skirtingomis kryptimis: kryptis į priekį, į šoną bei kryptis įstrižai (11 pav). Tiriamasis atlieka tris bandymus ir fiksuojamas tolimiausias nustumtos kaladėlės pasiektas atstumas (atraminės kojos kulnas negali būti pakeltas) [66].

Testo rezultatas – nustumtos kaladėlės atstumo skirtumas tarp sveikos ir pažeistos kojos bei suminis vertinimas pagal kojos ilgį. Suminis vertinimas – krypties į priekį, posteromedialinės ir posterolateralinės krypties suma padalinta iš kojos ilgio sandaugos iš trijų bei viskas padauginta iš šimto: ((Priekis + Šonas + Įstrižai) / (3 x kojos ilgis)) x 100.

11 pav. Kryptis į priekį; Kryptis į šoną; Kryptis įstrižai [66]

2.2.3. Šuolių viena koja testai

Šuolių viena koja (angl. Single - leg hop test) testai buvo sukurti norint įvertinti pažeistos kojos funkcinę būklę. Testų atlikimui yra reikalinga pakankama raumenų jėga bei neuroraumeninė koordinacija. Šuolių viena koja testai yra labai naudingi klinikiniuose tyrimuose dėl minimalios įrangos ir neilgo tyrimo laiko. Taipogi, testo metu galima naudoti ir kitą, nepažeistą koją norint palyginti ją su pažeistąja. Pradžioje šuolių viena koja testai buvo taikomi pacientams po chirurginių operacijų (dažniausiai po PKR rekonstrukcinių operacijų) ir nustatė, kad šie testai yra objektyvi priemonė [32].

Testas susideda iš 4 dalių (12 pav) [29]:

1. Vienas maksimalus šuolis;

2. Šuoliai viena koja įstrižai;

3. Trijų šuolių atstumas;

4. Šuoliai laikui.

12 pav. Šuolių viena koja testų keturios dalys [49]

Visi tiriamieji atliko po tris kiekvienos dalies bandymus sveikąja ir pažeistąja kojomis. Vieno maksimalaus šuolio, šuolių viena koja įstrižai bei trijų maksimalių šuolių pagal 6 metrų tiesią liniją testų dalyse, standartine centimetrine juostele buvo matuojamas šuolio ilgis centimetrais nuo starto linijos iki paciento kulno po nusileidimo, o paskutinė dalis, 6 metrų atstumas greičiui - standartiniu laikmačiu buvo matuojamas laikas sekundėmis, nuo šuolio pradžios iki finišo kirtimo linijos [29].

Traumos rizika atliekant vienos kojos šuolių testus yra minimali. Tyrimų duomenimis paskutinius aštuonerius metus, 1 (0,3%) iš 369 pacientų turėjo trauminį epizodą atliekant testus, tačiau vėliau atlikti tyrimai neparodė kelio sąnario struktūrų pažeidimo [29].

Rezultatų skaičiavimui buvo naudojamas vienas geriausias rezultatas iš atliktų trijų bandymų.

Kiekvienos testo dalies galūnių simetrijos indeksas (GSI) buvo gaunamas geriausią rezultatą atliktą

sveika koja padalinus iš geriausio rezultato atlikto pažeistąja koja ir išreiškus procentais. Pasak

autorių, simetrijos indeksas 90 proc. ir daugiau rodo normalią galūnių simetriją [29].

2.3. Statistinė analizė

Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2007 programa.

Atlikta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai (proc.) dažniai. Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu nuokrypiu (sn). Dviejų nepriklausomų imčių neparametrinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Mann- Witney U testas. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.

2.4. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Sporto institute. Atliktas vienkartinis tyrimas nuo 2013 metų gruodžio 20 dienos iki 2014 metų balandžio 21 dienos. Prieš tai gautas LSMU Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą (1 priedas). Buvo ištirti 38 jauno amžiaus fiziškai aktyvūs asmenys. Tiriamieji buvo suskirstyti pagal lytį – 30 vyrų ir 8 moterys. Tiek vyrams, tiek moterims specialiais funkciniais testais buvo vertinami apatinės galūnės funkciniai rodikliai.

Tyrimo organizavimo schema pateikiama 12 pav.

12 pav. Tyrimo organizavimo schema

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Nužengimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio rezultatai

Išanalizavus vyrų nužengimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testo rezultatus nustatyta, kad visų trijų padėčių (pradinės testo padėties, maksimalaus pritūpimo bei nusileidimo po šuolio) metu tarp vyrų vyravo dinaminė genu varum kelių padėtis. Pradinės testo padėties metu skirtumo vidurkis tarp kelių ir čiurnų buvo 0,99 ± 0,70. Maksimalaus pritūpimo metu skirtumo vidurkis tarp kelių ir čiurnų buvo 2,35 ± 0,60. Tuo tarpu nusileidimo po šuolio metu vidurkis tarp kelių ir čiurnų buvo 4,53

± 0,90.

13 pav. Skirtumas tarp kelių ir čiurnų (rodo genu varum ar genu valgum lapsnį; teigiamas rodiklis rodo genu varum padėtį, o neigiamas – genu valgum) trijose padėtyse tarp vyrų

Išanalizavus moterų nužengimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio testo rezultatus nustatyta, kad visų trijų padėčių (pradinės testo padėties, maksimalaus pritūpimo bei nusileidimo po šuolio) metu tarp moterų vyravo dinaminė genu valgus kelių padėtis. Pradinės testo padėties metu skirtumo vidurkis tarp kelių ir čiurnų buvo -1,46 ± 0,80. Maksimalaus pritūpimo metu skirtumo vidurkis tarp kelių ir čiurnų buvo -1,65 ± 0,60. Tuo tarpu nusileidimo po šuolio metu vidurkis tarp kelių ir čiurnų buvo - 4,42 ± 0,90.

0,99

2.35

4.53

0.0 1.0 2.0 3.0 4.0 5.0 6.0

Pradinė padėtis Maksimalus pritūpimas

Po šuolio

Atstumas, cm

14 pav. Skirtumas tarp kelių ir čiurnų (rodo genu varum ar genu valgum lapsnį; teigiamas rodiklis rodo genu varum padėtį, o neigimas – genu valgum) trijose padėtyse tarp moterų

Lyginant vyrų ir moterų nužengimo nuo pakylos ir maksimalaus šuolio rezultatus, pradinės testo padėties metu bei nusileidus po šuolio metu stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) (15 pav.).

15 pav. Skirtumas tarp kelių ir čiurnų (rodo genu varum ar genu valgum lapsnį; teigiamas rodiklis rodo genu varum padėtį, o neigimas – genu valgum) trijose padėtyse lyginant vyrus ir moteris (*-

p<0,05)

-1.46

-1.65

-4.42

-6.0 -5.0 -4.0 -3.0 -2.0 -1.0 0.0

Pradinė padėtis Maksimalus pritūpimas

Po šuolio

Atstumas, cm

0,99 2.35

4.53

-1.46 -1.65

-4.42 -6.0

-4.0 -2.0 0.0 2.0 4.0 6.0

Pradinė padėtis Maksimalus pritūpimas

Po šuolio

Atstumas, cm

vyrai moterys

*  

*  

3.2. Dinaminio stabilumo “Y” testo rezultatai

Paveiksle pavaizduoti vyrų sveikos ir operuotos kojos dinaminio stabilumo Y testo trijų skirtingų krypčių rezultatų vidurkiai. Nustatyta, kad vyrų sveikos kojos krypties į priekį nustumto atstumo vidurkis yra 71,5 ± 7,6 (cm), operuotos kojos 66,7 ± 8,9 (cm). Kryptyje į šoną, sveikos kojos nustumto atstumo vidurkis yra 117,6 ± 8,1 (cm), operuotos kojos 115,2 ± 9,3 (cm). Kryptyje įstrižai, sveikos kojos nustumto atstumo vidurkis yra 110,1 ± 9,1 (cm), operuotos kojos 107,8 ± 10,7 (cm).

Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp sveikos ir operuotos kojos nustatyti kryptyje į priekį (p<0,05) (16 pav.).

16 pav. Vyrų sveikos ir operuotos kojos dinaminio stabilumo Y testo visomis kryptimis nustumto atstumo rezultatų vidurkiai; (*- p<0,05)

Paveiksle pavaizduoti vyrų suminio vertinimo pagal kojos ilgį rezultatų vidurkiai. Suminio vertinimo pagal kojos ilgį, sveikos kojos vidurkis yra 105,1 ± 5,6 (cm). Operuotos kojos 101,6 ± 6,2 (cm). Stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp sveikos ir operuotos kojos (p<0,05) (17 pav.)

71.5

117.6 110.1

66.7

115.2 107.8

0 20 40 60 80 100 120 140

į priekį į šoną įstrižai

Atstumas, cm operuota koja sveika koja

*  

17 pav. Vyrų sveikos ir operuotos kojos dinaminio stabilumo Y testo suminio vertinimo pagal kojos ilgį rezultatų vidurkiai; (*- p<0,05)

Paveiksle pavaizduoti nustūmimų skirtumų vidurkiai tarp vyrų sveikos bei operuotos kojos trijose skirtingose kryptyse. Kryptyje į priekį gautas nustumto atstumo skirtumo vidurkis yra 2,23 ± 0,67 (cm), kryptyje į šoną 2,20 ± 0,79 (cm), kryptyje įstrižai 1,67 ± 0,40 (cm). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sveikos ir operuotos kojos nenustatytas nei vienoje kryptyje (p>0,05) (18 pav.).

18 pav. Vyrų bendras nustūmimų skirtumų vidurkis tarp sveikos ir operuotos kojos (skirtumas mažesnis nei 4 cm rodo normalų dinaminį stabilumą) trijose skirtingose kryptyse

Paveiksle pavaizduoti moterų sveikos ir operuotos kojos dinaminio stabilumo Y testo trijų skirtingų krypčių rezultatų vidurkiai. Nustatyta, kad vyrų sveikos kojos krypties į priekį nustumto

105.1 101.6

0 20 40 60 80 100 120

sveika koja operuota koja

Atstumas, cm

*  

2.23 2.20

1.67

0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0

į priekį į šoną įstrižai

Atstumas, cm