Austėja Lingytė
V kursas, 8 grupėENDODONTIŠKAI GYDYTŲ ŠONINIŲ DANTŲ SKILIMO
PREVENCIJA TAIKANT MINIMALIAI INVAZYVIAS
ADHEZINES RESTAURACIJAS. SISTEMINĖ
MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas
Asist. Algirdas Balčiūnas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
ENDODONTIŠKAI GYDYTŲ ŠONINIŲ DANTŲ SKILIMO PREVENCIJA TAIKANT MINIMALIAI INVAZYVIAS ADHEZINES RESTAURACIJAS. SISTEMINĖ MOKSLINĖS
LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
magistrantas...
(parašas) (parašas) Darbo vadovas... Austėja Lingytė, V k., 8 gr. Asist. Algirdas Balčiūnas
2021 m. balandžio 27 d. 2021 m. balandžio 27 d.
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data:...
Eil BMD reikalavimų atitikimas
.Nr BMD dalys BMD vertinimo aspektai ir įvertinimas
. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei 0,2 0,1 0 reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei 0,2 0.1 0
reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0
Įvadas, tikslas aktualumas ir reikšmingumas? 5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0
(1 balas) tikslas ir uždaviniai?
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai
8 parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, 0,4 0,2 0
publikavimo būklė ir pan.)
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų
9 bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių 0,2 0,1 0
Straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos
atrankos
strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti
kriterijai ir
10 (paieškos metai; paskutinės paieškos data; 0,4 0,1 0
paieškos
raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų
metodai bei
straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
strategija
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas
(3,4 balai)
11 (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei 0,4 0,2 0
taikoma, meta-analizei)?
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių
12 procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, 0,4 0,2 0
analizuojami veiksniai, rodikliai)?
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių 0,4 0,2 0
supaprastinimai buvo daromi?
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų
14 tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija 0,2 0,1 0 buvo panaudota apibendrinant duomenis?
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai 0,4 0,2 0
(santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų,
16 įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis 0,6 0,3 0 kiekvienoje atmetimo stadijoje?
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų
17 Duomenų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti 0,6 0,3 0 duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo
sisteminimas
laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
bei analizė
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų
(2,2 balo)
rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys
18 0,4 0,2 0
kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys 0,6 0,3 0
lentelėse pagal atskirus uždavinius?
20 Rezultatų Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų 0,4 0,2 0 reikšmė?
aptarimas
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
(1,4 balo)
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus 0,2 0,1 0
Išvados tikslus ir uždavinius?
24 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal 0,4 0,2 0 reikalavimus?
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; 0,2 0,1 0
Literatūros ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
28 sąrašas Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas 0,2 0,1 0
(1 balas) moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
29 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
Praktinės
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
31 Rekomendacij +0,4 +0,2 0
susiję su gautais rezultatais?
os
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės
32 metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta- +1 +0,5 0
regresija)?
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti
33 statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta- +2 +1 0
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ 15-20 psl. <15 psl.
34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) (-2 balai) (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, -0,5 balo -1 balas logiškai, lakoniškai?
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Bendri Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
reikalavimai
40 Plagiato kiekis darbe (nevert.) >20%
41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai -0,2 balo
-0,5 balo ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra
-0,5 42 logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių -0,2 balo
balo pavadinimai?
43
Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5
balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo,
-0,2 balo -0,5
vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ___________________________ _________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRUMPOS ... 10
ĮVADAS ... 11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13
1.1. Sisteminės apžvalgos klausimas ... 13
1.2. Informacijos šaltiniai ir duomenų paieškos strategija ... 13
1.3. Straipsnių tinkamumo kriterijai... 14
1.4. Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai ... 14
1.5. Straipsnių atrankos metodika ... 15
1.6. Duomenų atrinkimas ir kaupimas ... 15
1.7. Kintamieji, kurių duomenys bus ieškomi, supaprastinimai ir prielaidos ... 15
1.8. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas ... 16
1.9. Pagrindinių matavimo rodiklių nustatymas ... 16
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 17
2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 17
2.2. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas ... 18
2.3. Įtrauktų tyrimų bendroji charakteristika ... 20
2.4. Tyrimų, nagrinėjančių ertmės konfigūraciją ir restauracijos tipą, apžvalga ... 21
2.5. Tyrimų, nagrinėjančių skirtingas restauracines medžiagas, apžvalga ... 24
2.6. Tyrimų, nagrinėjančių klinikinį restauracijų panaudojimą, apžvalga ... 27
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39
3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės bei interpretacijos... 39
3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 41
IŠVADOS ... 42
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 43
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44
ENDODONTIŠKAI GYDYTŲ ŠONINIŲ DANTŲ SKILIMO PREVENCIJA
TAIKANT MINIMALIAI INVAZYVIAS ADHEZINES RESTAURACIJAS.
SISTEMINĖ MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: endodontiškai gydyto danties skilimas– tai komplikacija,
pasireiškianti danties kietųjų audinių vientisumo praradimu. Siekiant išvengti šios komplikacijos ir užtikrinti visavertį endodontiškai gydyto danties funkcionavimą, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys optimalaus restauracinio metodo parinkimui. Kaip teisingai pasirinkti restauraciją, kuri būtų suderinama mechaniškai, biologiškai ir estetiškai su likusiais kietaisiais audiniais bei saugotų dantį nuo skilimo? Taigi, šio darbo tikslas– išanalizuoti ir susisteminti publikuojamus straipsnius apie šoninių endodontiškai gydytų dantų atstatymą tiesioginėmis ir netiesioginėmis minimaliai invazyviomis adhezinėmis restauracijomis.
Medžiaga ir metodai: sisteminė literatūros apžvalga buvo parengta remiantis PRISMA
reikalavimais. Mokslinių publikacijų paieška atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prenumeruojamose internetinėse duomenų bazėse ,,PubMed’’ , ,,ScienceDirect’’. Į sisteminės literatūros apžvalgą įtraukti anglų kalba parašyti straipsniai, publikuoti 2010 m. sausio 1d. – 2020 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu. Straipsnių tinkamumas įvertintas pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus.
Rezultatai: į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 20 mokslinių publikacijų. 8 tyrimai vertino
defekto dydžio ir konfigūracijos ypatumus, nulemiančius restauracijos tipo pasirinkimą. 6 eksperimentai analizavo skirtingų restauracinių medžiagų panaudojimą minimaliai invazyvių adhezinių restauracijų gamybai. 6 straipsniai vertino klinikinio minimaliai invazyvių adhezinių restauracijų panaudojimo rezultatus.
Išvados: endodontiškai gydytų šoninių dantų defektų konfigūracijos skirtumai lemia restauracijos
rūšies pasirinkimą. Nėra vienos restauracinės medžiagos, kurios funkcinės, estetinės savybės būtų reikšmingai pranašesnės už kitas medžiagas. Šoninių dantų, kuriems buvo taikytas endodontinis gydymas, atstatymas minimaliai invazyviomis adhezinėmis restauracijomis vertinamas palankiai ir gali būti kliniškai perspektyvi alternatyva invazyvesniems restauravimo metodams.
Raktiniai žodžiai: ,,endodontiškai gydyti dantys’’ , ,,tiesioginė restauracija’’ , ,,netiesioginė
FRACTURE PREVENTION OF ENDODONTICALLY TREATED
POSTERIOR TEETH USING MINIMALLY INVASIVE ADHESIVE
RESTORATIONS. SYSTEMATIC LITERATURE REVIEW
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: fracture of the endodontically treated tooth is a
complication, which manifests as a loss of integrity of hard dental tissues. In order to prevent the complication and ensure proper functioning of endodontically treated tooth, serious attention should be given for the selection of the proper restorative method. How to properly choose restoration, which could match mechanically, biologically and aesthetically with residual hard dental tissues? Hence, the aim of this work is to investigate the studies about restoration of endodontically treated posterior teeth using minimally invasive direct and indirect adhesive restorations.
Material and the methods: the systematic literature review was written in accordance to PRISMA
guidelines. Search of the articles was carried out using electronic databases of Lithuanian University of Health Sciences: ,,PubMed’’ , ,,ScienceDirect’’. Studies, written in English and published between the 1st of January 2010 and the 15th of December 2020, were selected. Eligibility of the studies was evaluated following inclusion and exclusion criteria.
Results: the systematic literature review includes 20 studies. 8 of them assess size and configuration
characteristics of cavity, determining type of restoration. 6 of the studies investigate different restorative materials for fabrication of minimally invasive adhesive restorations. 6 of them evaluated clinical performance of minimally invasive adhesive restorations.
Conclusions: deffect differences of endodontically treated posterior teeth determine type of
restoration. There is no restorative material, whose functional, aesthetic features would be significantly greater than others. Clinical performance of minimally invasive restorations was evaluated as favorable and promising alternative to more invasive restorative methods.
Key words: ,,endodontically treated teeth’’ , ,,inlay’’, ,,onlay’’, ,,direct restoration’’ ,,indirect
SANTRUMPOS
LSMU– Lietuvos sveikatos mokslų universitetas MO– meziookliuzinis
OD– okliuzodistalinis
MOD– meziookliuzodistalinis
FEA (angl. Finite Element Analysis)– baigtinių elementų analizė SJC– stiklo jonomerinis cementas
CEJ– cemento– emalio jungtis
11
ĮVADAS
Endodontiškai gydyto danties skilimas– tai komplikacija, pasireiškianti danties kietųjų audinių vientisumo praradimu. Šis nepageidaujamas reiškinys dažniausiai įvyksta tada, kai dantis dėl kanalų gydymo, ėduonies komplikacijų, preparavimo netenka dentino bei emalio ir tampa struktūriškai pažeidžiamas. Nors, remiantis tyrimais, endodontinės ertmės atvėrimas gumburų rigidiškumą sumažina tik 5% [1], tačiau dažnai atliekamos ir papildomos procedūros– kariozinių audinių šalinimas ar danties preparavimas- lemiančios didesnį kietųjų audinių defektą. Įvairūs tyrimai rodo, kad tokios intervencijos mažina danties tvirtumą: okliuzinė vieno paviršiaus ertmė sumažina danties rigidiškumą apie 14%– 44%, o invazyvesnės meziookliuzodistalinės (MOD) ertmės gumburų tvirtumas sumažėja net 20%– 63% [1, 2]. Žinoma, tai turi įtakos danties biomechanikos pokyčiams: kramtymo funkcijos metu atsirandanti gumburų deformacija susilpnėjusiose danties struktūrose sąlygoja įtampos zonų formavimąsi ir skatina skilimų vystymąsi.
Olcay su bendraautoriais atliktas tyrimas atskleidė, jog dėl nerestauruotino danties ar kauburo
skilimo pašalinama 15,4% endodontiškai gydytų dantų, dar 6,4%–10,9% tokių dantų šalinimo priežastis yra vertikalus šaknies skilimas [3,4]. Dažniausiai prarandami endodontiškai gydyti dantys yra pirmieji krūminiai dantys: apatinio žandikaulio– 23,3%, o viršutinio žandikaulio– 16,6%. Tretieji pagal praradimo dažnumą– viršutininiai antrieji kapliai 12,9% [4]. Tyrimų autoriai daro išvadas, jog netinkamai restauruoti endodontiškai gydyti dantys turi didesnę tikimybę patirti nesėkmę ateityje [4]. Taigi, atsižvelgiant į tai, endodontiškai gydytų šoninių dantų skilimo prevencijai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.
Norint apsaugoti endodontiškai gydytą dantį nuo nepageidaujamų komplikacijų ir užtikrinti visavertį jo funkcionavimą, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys optimalaus restauracinio metodo parinkimui. Pažanga adhezinėje technologijoje, naujų restauravimo medžiagų atsiradimas rinkoje skatina orientuotis į minimaliai invazyvią odontologiją ir taikyti metodus, kurie leistų atlikti restauracines procedūras atsižvelgiant į likusius danties audinius bei užtikrinant jų tausojimą.
Buonocore dar 1955 m. pirmasis aprašė sėkmingą 85% fosforo rūgšties panaudojimą
mechaniniam akrilinės dervos laikomumui pagerinti [5] ir tai buvo postūmis plėtoti tolimesnius tyrimus adhezinės odontologijos srityje. Šiuolaikinio adhezinio metodo esmė– apdorojant paviršių šiurkštinančiomis priemonėmis, išgauti porėtą reljefą. Tokia mikroretencinė paviršiaus morfologija yra tinkama mikromechaninei jungčiai susidaryti– į paviršiaus nelygumus įsiliejęs adhezyvas jose sukietėja ir veikia kaip ,,užraktas’’ tarp dviejų paviršių [6]. Taigi, taip užtikrinama efektyvi retencija be poreikio taikyti invazyvius danties kietųjų audinių preparavimus makroretencijai išgauti.
Adhezinis protokolas gali būti naudojamas atstatant danties audinių defektą tiek tiesioginėmis, tiek netiesioginėmis restauracijomis. Taikant tiesioginį metodą, kompozitinis užpildas yra įvedamas
12 į paruoštą ertmę ir, sumodeliavus anatomiją, sukietinamas šviesos šaltiniu. Kitaip nei atkuriant ertmes tiesiogiai, netiesiogines restauracijas gamina dantų technikas ekstraoraliai ant individualių modelių. Pagal tai, kiek atkuriama danties paviršiaus, netiesioginės restauracijos klasifikuojamos į pilnas ir dalines. Dalinės restauracijos dar skirstomos į: įklotus, kuriais atkuriamas tarpgumburinis paviršius, bei užklotus, kuriais, be tarpgumburinio paviršiaus, atkuriami ir vienas ar keli gumburai [7]. Dažniausiai endodontiškai gydyti dantys restauruojami pilno kontūro vainikinėmis konstrukcijomis. Jomis pasiekiama gerų klinikinių rezultatų [8,9], tačiau toks restauravimo būdas yra invazyvus [10]. Dėl šios priežasties dalinės netiesioginės restauracijos yra alternatyva vainikėliams, kadangi jų pritaikymas užtikrina didesnį kietųjų danties audinių išsaugojimą.
Mokslinėje literatūroje vyrauja skirtingos nuomonės endodontiškai gydytų dantų restauravimo tematika. Be to, kiekvienas klinikinis atvejis yra individualus ir nėra vienintelio gydymo protokolo, kuris garantuotų sėkmę. Todėl nenuostabu, jog endodontiškai gydytų dantų restauravimo metodo pasirinkimas tampa nemažu iššūkiu kasdienėje gydytojo odontologo praktikoje. Ieškant sprendimų kyla klausimas, kaip teisingai pasirinkti restauraciją, kuri būtų labiausiai suderinama mechaniškai, biologiškai ir estetiškai su likusiais kietaisiais audiniais bei saugotų dantį nuo skilimo? Taigi, šios apžvalgos tikslas– išanalizuoti ir susisteminti internetinėse duomenų bazėse publikuojamus straipsnius apie šoninių endodontiškai gydytų dantų atstatymą tiesioginėmis ir netiesioginėmis minimaliai invazyviomis adhezinėmis restauracijomis.
Uždaviniai:
1. Palyginti defekto dydžio ir konfigūracijos ypatumus, nulemiančius restauracijos tipo pasirinkimą; 2. Įvertinti, kokios restauracinės medžiagos tinkamiausios minimaliai invazyvių adhezinių
restauracijų gamybai;
13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI
BEI STRATEGIJA
Sisteminė mokslinės literatūros apžvalga buvo parengta remiantis PRISMA („Preferred Reporting Items for Systematic reviews and Meta–Analysis”) sisteminių apžvalgų ir meta– analizių ruošimo reikalavimais [11]. Jos parengimui buvo išduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-78 (priedas Nr. 1).
1.1. Sisteminės apžvalgos klausimas
Remiantis PICO [11] modeliu, buvo suformuluotos paieškos klausimo sudedamosios dalys: P– populiacija (angl. population) – endodontiškai gydyti nuolatiniai šoniniai dantys;
I– intervencija (angl. intervention) – endodontiškai gydytų dantų atstatymas skirtingų rūšių minimaliai invazyviomis adhezinėmis restauracijomis;
C– palyginimas (angl. comparision) – endodontiškai gydytų dantų atstatymas iš skirtingų restauracinių medžiagų pagamintomis adhezinėmis restauracijomis;
O– rezultatas (angl. outcome) – restauravimo sėkmė.
Remiantis šiomis PICO dalimis, sudarytas sisteminės apžvalgos klausimas: ,,Kokią restauraciją pasirinkti endodontiškai gydytiems šoniniams dantims atsižvelgiant į defekto dydį, restauracijos rūšį ir restauracinę medžiagą?’’.
1.2. Informacijos šaltiniai ir duomenų paieškos strategija
Straipsnių paieška atlikta LSMU prenumeruojamose internetinėse duomenų bazėse ,,PubMed’’ , ,,ScienceDirect’’.
Straipsnių paieška atlikta pasitelkiant išplėstinę paiešką ir raktažodžių kombinaciją ,,endodontically treated teeth’’ OR ,,root canal treated teeth’’ OR ,,root filled teeth’’ OR ,,root canal therapy’’ OR ,,root canal treatment’’ AND ,,inlay’’ OR ,,onlay’’ OR ,,composite resin’’ OR ,,filling’’ OR ,,direct restoration’’ OR ,,indirect restoration’’OR ,,partial restoration’’ OR ,,partial coverage’’ AND ,,fracture resistance’’ OR ,,fracture mode’’ OR ,,fatigue resistance’’ OR ,,stress distribution’’ OR ,,wall thickness’’ OR ,,residual wall’’. Straipsnių paieškos laikotarpis: 2020 m. rugsėjo 23 d. – 2020 m. gruodžio 15 d. . Su straipsnių autoriais susisiekta nebuvo. Paiešką vykdė vienas nepriklausomas tyrėjas.
14
1.3. Straipsnių tinkamumo kriterijai
Į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti anglų kalba parašyti straipsniai, publikuoti 2010 m. sausio 1d. – 2020 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu. Taip pat straipsnių tinkamumas įvertintas remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais.
1.4. Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai
Į sisteminę literatūros apžvalgą straipsniai atrinkti remiantis tam tikrais kriterijais: • In vitro tyrimai;
• In vivo tyrimai;
• Baigtinių elementų analizės (angl. FEA) tyrimai; • Tiriamieji dantys:
- Nuolatiniai;
- Šoniniai– kapliai arba krūminiai; - Endodontiškai gydyti;
- Atstatyti nagrinėjamomis restauracijomis: įklotais, užklotais, tiesioginėmis kompozitinėmis restauracijomis.
Straipsnių atmetimo kriterijai: • Sisteminės literatūros apžvalgos; • Meta– analizės;
• Klinikinės situacijos; • Dantys:
-
Pieniniai;-
Nuolatiniai su nesusiformavusiomis šaknimis;-
Priekiniai;-
Patyrę traumas;-
Endodontiškai negydyti;-
Atstatymui naudoti kaiščiai;-
Atstatymui naudotos neaktualios restauracijos; • Tyrimai, nesusiję su nagrinėjama tematika.15
1.5. Straipsnių atrankos metodika
Publikacijų paieška internetinėse duomenų bazėse atlikta pasitelkiant raktažodžių derinį. Pritaikyti anglų kalbos ir 2010– 2020 m. publikavimo filtrai. Tolimesnė straipsnių atranka buvo vykdoma etapais. Pirmame etape straipsniai atrenkami remiantis tik straipsnių pavadinimais. Antrame etape publikacijos vertintos peržiūrint jų santraukas. Paskutiniame etape straipsniai atrinkti skaitant jų pilną tekstą. Visais atrankos etapais buvo remiamasi anksčiau nurodytais straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijais. Išsamesnė straipsnių atrankos metodika pavaizduota 1 pav. .
1.6. Duomenų atrinkimas ir kaupimas
Informacija iš publikacijų buvo atrinkta ir susisteminta lentelėse: lentelė Nr.3, lentelė Nr.4, lentelė Nr. 5. Duomenys sugrupuoti į šias kategorijas:
• Autorius, tyrimo metai;
• Dantų grupė ir tiriamųjų dantų skaičius; • Defekto ar preparacijos ertmės parametrai; • Restauracijos tipas ir restauracinė medžiaga; • Taikyta apkrova (in vitro tyrimuose);
• Stebėjimo laikotarpis (in vivo tyrimuose);
• Statistinės duomenų analizės metodai ir reikšmingumo lygmuo; • Tyrimo rezultatai.
1.7. Kintamieji, kurių duomenys bus ieškomi, supaprastinimai ir prielaidos
Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje siekiama išsiaiškinti, kaip endodontiškai gydytiems šoniniams dantims, turintiems skirtingos apimties kietųjų audinių defektą, tinkamai parinkti restauracijos rūšį bei medžiagą, kad restauracija būtų suderinama mechaniškai, biologiškai bei estetiškai su likusiais kietaisiais danties audiniais ir saugotų dantį nuo galimos skilimo komplikacijos. Tam pasitelkiami tiek in vitro, tiek in vivo tyrimai. In vitro eksperimentiniai metodai leidžia kontroliuoti kintamuosius ir taip atlikti specifiškesnį, labiau standartizuotą biomechaninių savybių įvertinimą. Pagal in vivo tyrimų rezultatus įvertinamas klinikinis restauracijos sėkmingumas per tam tikrą funkcionavimo laikotarpį. Vertinimas atliekamas atsižvelgiant į restauracijos funkcionalumą bei galimas komplikacijas– įskilimus, lūžius, kraštinį integralumą, nusidėvėjimą, antrinį ėduonį.
Apžvalgoje susisteminti mokslinių tyrimų duomenys ir rezultatai tik tų grupių, kuriose nagrinėtos minimaliai invazyvios adhezinės restauracijos– tiesioginis atstatymas kompozitu,
16
netiesioginės įklotų, užklotų restauracijos, pagamintos iš skirtingų medžiagų. Grupių, restauruotų kitais metodais, duomenys neįtraukti.
1.8. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti straipsniai buvo vertinami dvejopai: in vitro eksperimentai buvo vertinami pagal Krithikadatta ir kiti [12] pateiktu kontroliniu sąrašu in vitro tyrimams CRIS (angl. Checklist for Reporting In Vitro Studies), o in vivo tyrimai– remiantis Cochrane rekomendacijomis intervencijų sisteminėms apžvalgoms [13]. Kiekvieno straipsnio vertinimas buvo atliktas analizuojant skirtingas klaidų rizikos kategorijas. In vitro eksperimentai buvo vertinami pagal tai, ar kategorijų duomenys nurodyti, iš dalies nurodyti ar nenurodyti. In vivo tyrimų klaidų rizikos kategorijos įvertintos „žema rizika”, „aukšta rizika” arba „neaiški rizika” remiantis standartizuotais klausimais ir atsakymais į juos.
1.9. Pagrindinių matavimo rodiklių nustatymas
Tyrimų rezultatai pateikiami skaitine išraiška. In vitro eksperimentuose apkrovos iki lūžio testo rezultatai pateikiami jėgos matavimo vienetais– Niutonais (N), FEA tyrimuose rezultatai vertinami pagal von Mises įtampos pasiskirstymą ir dydį skirtingose srityse. In vivo tyrimuose danties ir restauracijos išliekamumo rodiklis, komplikacijų pasireiškimas pateikiami procentine išraiška. Be to, daugumoje tyrimų pasitelkiant statistinės duomenų analizės metodus buvo įvertintas rezultatų statistinis reikšmingumas.
17
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Duomenų paieškos rezultatai
Straipsnių paieška atlikta LSMU prenumeruojamose internetinėse duomenų bazėse naudojant raktažodžių derinį. Iš viso rasta 1789 straipsnių. Pritaikius publikavimo metų ir kalbos filtrą, liko 1080 straipsnių. Pasitelkus Refworks dublikatų šalinimo funkciją, atmesti 15 pasikartojančių straipsnių. Likę 1065 įrašai peržiūrėti pagal pavadinimą. Iš jų atrinkti 135 straipsniai toliau peržiūrėti nagrinėjant santrauką. Tai atlikus, atmesta 91 publikacija. Likę 44 straipsniai analizuoti perskaitant visą straipsnio tekstą. Galiausiai, į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 20 tyrimų. Visais publikacijų atrankos etapais buvo remtasi straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijais. Detalesnis mokslinių publikacijų atrinkimo procesas pateiktas PRISMA Flow diagramoje (1 pav.)
18
2.2. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Imties Statistiškai Mėginių Atsitiktinis Statistinė dydžio reikšmingo laikymo ir tiriamųjų duomenų skaičia- skirtumo paruošimo paskirsty- analizė Autorius, metai vimas nustatymas sąlygų nurodymas mas
Wu ir kt. [14], - + + +/- + 2010 Ayouti ir kt. [15], - + + +/- + 2011 Seow ir kt. [16], - + + + + 2015 Kalay ir kt. [17], - + + +/- + 2016 Forster ir kt. - + + + + [18], 2019 Maravic ir kt. - - - - - [19], 2018 Scotti ir kt. [20], - + + +/- + 2013 Xie ir kt. [21], - + + + + 2012 Souza ir kt. [22], - + + + + 2015 Shafiei ir kt. - + + + + [23], 2011 Jiang ir kt. [24], - - - - - 2010 Magne [25], - - - - - 2010 Frankenberger - + + +/- + ir kt. [26], 2015 Goktürk ir kt. - + + + + [27], 2018
Lentelė Nr. 1. In vitro tyrimų šališkumo rizikos vertinimas
Žymėjimas: +, kai duomenys nurodyti; -, kai duomenys nenurodyti; +/-, kai duomenys nurodyti iš dalies
19 Lentelė Nr. 1 vaizduoja in vitro tyrimų [14-27] šališkumo rizikos vertinimą pagal
Krithikadatta ir kiti [12] pateiktas gaires. Įvertinus skirtingas sisteminių klaidų rizikos sritis pastebėta,
jog nė viename tyrime nėra pateikta duomenų apie imties dydžio apskaičiavimą [14-27]. Daliai tyrimų [14, 15, 17, 20, 26] trūksta informacijos apie atsitiktinį tiriamųjų paskirstymą į grupes. Duomenys apie imties dydžio skaičiavimą, statistiškai reikšmingo skirtumo nustatymą, mėginių paruošimo ir laikymo sąlygas, statistinę duomenų analizę nurodyti visose publikacijose, išskyrus FEA tyrimus [19, 24, 25]. Juose aktualūs duomenys nenurodyti nė viename šališkumo rizikos vertinime nagrinėtų kriterijų. Šiuo atveju sisteminių klaidų rizikos yra minimali, nes kompiuterinės vizualizacijos metodu sudaryti tiriamųjų grupių modeliai yra standartizuoti ir besiskiriantys tik tiriamu kintamuoju parametru.
Lentelėje Nr. 2 pateiktas in vivo tyrimų [28-33] sisteminių klaidų rizikos įvertinimas, atliktas remiantis Cohrane rekomendacijomis intervencijų sisteminėms apžvalgoms [13]. Atlikus publikacijų duomenų analizę pagal skirtingus šališkumo rizikos vertinimo kriterijus, nustatyta, kad tyrimai [29, 30, 31] priskirtini neaiškios rizikos grupei vertinant intervencijos efekto supainiojimo riziką. Be to, visi šie tyrimai pasižymi žema rizika įvertinus jų tiriamųjų atranką, intervencijų klasifikaciją ir skelbiamų rezultatų atrinkimą. Pastebėta, jog nuokrypio nuo numatytų intervencijų neaiškios rizikos
Autorius, Interven- Tiriamų- Interven- Nuokry- Trūkstami Rezultatų Skelbiamų Bendras metai cijos jų cijų pis nuo duomenys įvertinimas rezultatų įvertinimas
efekto atranka klasifika- numatytų atrinkimas supainio- cija interven-
jimo cijų
rizika
Lu ir kt. Žema Žema Žema Žema Žema Žema Žema Žema
[28], rizika rizika rizika rizika rizika rizika rizika rizika 2018
Dias ir Neaiški Žema Žema Žema Žema Žema Žema Neaiški
kt. [29], rizika rizika rizika rizika rizika rizika rizika rizika 2018
Suksaphar Neaiški Žema Žema Neaiški Neaiški Neaiški Žema Neaiški
ir kt. [30], rizika rizika rizika rizika rizika rizika rizika rizika 2017
Lempel ir Neaiški Žema Žema Žema Neaiški Neaiški Žema Neaiški kt. [31], rizika rizika rizika rizika rizika rizika rizika rizika 2019
Chrepa ir Žema Žema Žema Žema Žema Žema Žema Žema
kt. [32], rizika rizika rizika rizika rizika rizika rizika rizika 2014
Ozyoney Žema Žema Žema Žema Žema Žema Žema Žema
ir kt. [33], rizika rizika rizika rizika rizika rizika rizika rizika 2013
20 grupei priskirtas Suksaphar ir kiti [30] tyrimas, trūkstamų duomenų neaiškios rizikos grupei priskirti du eksperimentai [30, 31], o rezultatų įvertinimo neaiškios rizikos sisteminė klaida sietina su
Suksaphar ir kiti [30] bei Lempel ir kiti [31] tyrimais. Apibendrinus visus šališkumo kriterijus, tyrimai
[29, 30, 31] buvo priskirti neaiškios rizikos grupei, o likę [28, 32, 33] tyrimai įvertinti kaip žemos rizikos.
Tiek in vitro, tiek in vivo tyrimuose ne visi kriterijai tinkamai išpildyti arba apie jų išpildymą nepateikta pakankamai duomenų. Į tai atsižvelgiant galima teigti, jog tyrimai [14-33] bei jų rezultatai gali būti šališki ir netikslūs.
2.3. Įtrauktų tyrimų bendroji charakteristika
Į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 2010– 2019 metais publikuotų 20 tyrimų: 11 iš jų
in vitro [14-18, 20, 21, 23, 26, 27], 6 in vivo tyrimai [28-33], 3 FEA tyrimai [19, 24, 25] bei 1
eksperimentas [22] atliktas pasitelkiant tiek in vitro, tiek FEA tyrimo metodus. Visi eksperimentai atlikti su endodontiškai gydytais skirtingų grupių šoniniais dantimis, 11 tyrimų pasitelkti kapliai, 5 tyrimams buvo naudojami krūminiai dantys, kiti 4 eksperimentai tyrė ir kaplius, ir krūminius dantis. Tiriamų dantų skaičius varijavo nuo 18 iki 200. Daugiausia eksperimentų– 11– atlikta su trijų danties paviršių MOD defektais, taip pat 1 tyrime analizuoti dviejų paviršių defektai meziookliuziniai (MO) arba okliuzodistaliniai (OD) bei 1 tyrimas su vieno okliuzinio paviršiaus defektais. Tirtų dantų ertmės skyrėsi įvairiais parametrais: okliuzinio paviršiaus sąsmaukos pločiu, funkcinių ir nefunkcinių gumburų nužeminimo aukščiu, likusių sienelių storiu, proksimalinių dėžučių parametrais. Preparacijos buvo atstatomos skirtingomis restauracijomis: tiesioginėmis kompozitinėmis restauracijomis, netiesioginiais įklotais ar užklotais. Netiesioginės restauracijos buvo gaminamos iš skirtingų medžiagų: kompozito, ličio disilikato keramikos, lauko špato keramikos, polimeru infiltruoto keramikos tinklo medžiagos (angl. PICN), dervų nanokeramikos, cirkoniu sustiprintos ličio disilikato keramikos. Daugumai in vitro tyrimų mėginių buvo taikomas termociklinis apdorojimas arba jie buvo veikiami mechaninėmis jėgomis specialiose kramtymo simuliavimo mašinose. Visuose in vitro eksperimentuose [14– 18, 20–23, 26, 27] buvo naudojamas apkrovos iki danties lūžio bandymas, kuris parodo didžiausią apkrovą, kurią prieš skildamas atlaiko restauruotas dantis. Viename iš tyrimų papildomam deformacijos įvertinimui buvo naudojami elektrodiniai matuokliai ir registruotas reliatyvus restauracijos ir danties tvirtumas veikiant apkrovai [16]. Baigtinės elementų analizės tyrimuose [19, 22, 24, 25] buvo suprojektuoti dantis, aplinkines struktūras ir restauracijas atkartojantys virtualūs trimačiai modeliai. Juose simuliuojamos apkrovos įtaka buvo vertinama pagal von Mises įtampos reikšmes ir pasiskirstymą danties audiniuose bei restauracinėje medžiagoje. In vivo tyrimuose vertintas restauruotų dantų išliekamumo rodiklis,
21 restauravimo klinikiniai rezultatai pasitelkiant modifikuotus USPHS (,,United States Public Health Service’’) kriterijus [28, 31-33] tyrimuose. Kituose tyrimuose [29, 30] klinikiniai restauravimo rezultatai vertinti remiantis pagal individualiai suformuluotus kriterijus. Tiriamųjų sekimo laikotarpis truko nuo 2 m. iki 13 m. Visi aktualūs įtrauktų straipsnių duomenys susisteminti ir pateikti lentelėse Nr. 3, Nr. 4 ir Nr.5.
2.4. Tyrimų, nagrinėjančių ertmės konfigūraciją ir restauracijos tipą, apžvalga
Wu su bendraautoriais [14] savo atliktame in vitro bandyme tyrė endodontiškai gydytų
viršutinio žandikaulio kaplių, turinčių ertmę okliuziniame paviršiuje, atsparumą lūžimui. Tyrimas parodė, jog šios konfigūracijos nerestauruotų ertmių atsparumas lūžiui reikšmingai mažesnis nei intaktinių dantų. Tačiau tokias ertmes tiesiogiai atstačius kompozitine restauracija, jų rezistentiškumas lūžiui prilygsta intaktiniams dantims.
Tyrime, kurį atliko Ayouti ir kiti [15], buvo siekiama įvertinti, kokią įtaką atsparumui lūžiams turi kauburų nužeminimas ir perdengimas kompozitu dantyse su skirtingais sienelių storiais. Į šį in
vitro eksperimentą buvo įtraukti tiek viršutinio, tiek apatinio žandikaulio kapliai. Visų tiriamųjų
grupių dantyse buvo suformuota MOD ertmė, kurios danteninės sienelės atstumas iki cemento– emalio jungties (CEJ) yra 1 mm, o pulpos kamera užpildyta cinko fosfatiniu cementu. Visuose dantyse funkcinis gumburas nužemintas iki 3,5 mm aukščio, o nefunkcinis kauburas nenužemintas. Be to, skyrėsi likusios sienelės pločio parametrai prie ertmės dugno– 1,5 mm, 2 mm arba 2,5 mm. Taip pat sudaryta tiriamoji grupė, kurios gumburai neredukuoti, o sienelės storis prie ertmės dugno– 3 mm (Priedas Nr. 2). Visos ertmės restauruotos tiesiogiai jas atstatant kompozitu. Šiame eksperimente gauti rezultatai parodė, kad nužemintų gumburų grupės statistiškai reikšmingai atsparesnės lūžiams nei nenužemintų gumburų grupė. Nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp nužemintų gumburų grupių ir intaktinių dantų grupės atsparumo lūžimui. Svarbu paminėti ir tai, jog nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo, kad skirtingas sienelių plotis turėtų įtakos atsparumui lūžiams.
Seow kartu su bendraautoriais [16] atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti keramikinės
restauracijos dizainą, kuris geriausiai atstatytų biomechanines danties savybes. Šiam in vitro tyrimui autoriai pasitelkė viršutinio žandikaulio kaplius ir juos visus eksperimentui paruošė taip, jog sąsmaukos plotis būtų 1/3 tarpgumburinio tarpo, ertmės gylis 2 mm, proksimalinių dėžučių plotis– 1/2 proksimalinio paviršiaus pločio, 1 mm aukščiau CEJ, o meziodistalinis proksimalinių dėžučių plotis– 1,5 mm. Kintamieji preparacijų parametrai pritaikyti atsižvelgiant į restauracijos rūšį: užkloto preparacijai gomurinis gumburas žeminamas 2 mm, prieanginis– 1,5 mm, įkloto preparacijai gumburai nežeminami, o modifikuoto įkloto preparacijai žeminamas tik gomurinis gumburas 2 mm.
22 Be to, šie trys restauracijų tipai buvo išskiriami į dar du pogrupius– viename iš jų restauracijų ribos nusitęsdavo į pulpos ertmę, o kitame– pulpos kameros neapimdavo, ji užpildoma kompozitu (Priedas Nr. 3). Paruoštos skirtingos konfigūracijos ertmės atstatytos netiesioginėmis keramikos restauracijomis. Pirmajai eksperimento daliai buvo naudojami deformacijos matuokliai ir registruotas reliatyvus restauracijos ir danties tvirtumas veikiant apkrovai. Rezultatai parodė, jog standartinių įklotų ir įklotų, apimančių pulpos kamerą, preparacijų tvirtumas sumažėjo labiausiai (80%), lyginant su kitais restauracijų dizainais. Nors restauravus šių dviejų dizainų ertmes gomurinio ir prieanginio gumburų tvirtumas atstatytas iki 75% intaktinio danties tvirtumo, tačiau tai buvo reikšmingai mažiau palyginus su kitais restauravimo metodais. Prieanginiai kauburai prarado apie 50% tvirtumo, kai dantys buvo ruošiami šioms restauracijoms: įklotas su gomurinio gumburo nužeminimu, standartinis užklotas bei užklotas, apimantis pulpos kamerą. Įkloto su gomurinio gumburo nužeminimu, apimančio pulpos kamerą, prieanginis kauburas prarado 65% tvirtumo. Restauravus įkloto su gomurinio kauburo nužeminimu, apimančio arba neapimančio pulpos ertmę, preparaciją, prieanginio gumburo tvirtumas atstatomas iki 92% intaktinio danties tvirtumo. Atstačius užkloto ir užkloto, apimančio pulpos ertmę, preparaciją, prieanginio gumburo tvirtumas tampa santykinai didesnesnis nei intaktinio danties. Įkloto su prieanginio gumburo perdengimu, standartinio užkloto, įkloto su prieanginio gumburo perdengimu bei apimančio pulpos kamerą ir užkloto apimančio pulpos ertmę, gomurinio gumburo tvirtumas sumažėjo 1/3. Atstačius keramikos restauracija, įkloto preparacijos su prieanginio gumburo perdengimu bei apimančio arba ne pulpos kamera tvirtumas padidėjo beveik iki intaktinio danties tvirtumo. Atstačius užkloto restauracija, apimančia ir neapimančia pulpos kameros, gomurinio gumburo tvirtumas viršijo intaktinio danties tvirtumą. Antroji eksperimento dalis tyrė restauracijų atsparumą lūžimui. Lyginant skirtingas įklotų dizainų preparacijas tarpusavyje, nustatyta, jog jų atsparumas lūžimui nebuvo statistiškai reikšmingas, tačiau reikšmingai skyrėsi nuo užkloto atsparumo lūžiui. Lyginant su kontroline grupe, įklotų, apimančių arba neapimančių pulpos kamerą, atsparumas lūžiui reikšmingai skyrėsi. Lyginant su kontroline grupe, įkloto su gomurinio gumburo nužeminimu, apimančio ar neapimančio pulpos kamerą, atsparumas lūžiui reikšmingai nesiskyrė.
In vitro eksperimente, kurį atliko Kalay ir kiti [17], buvo ieškoma skirtingo gumburų
redukcijos dizaino ir sienelių storio sąsajos skilimo atsparumui MOD ertmėse. Taip pat tyrėjai siekė identifikuoti optimalų redukcijos aukštį ir dizainą bei įvertinti, ar skirtingi ertmės dizainai paveikia skilimų dažnį. Šiems tyrimo tikslams įgyvendinti pasitelkti viršutinio žandikaulio kapliai. Tiriamieji dantys paruošti taip, jog sąsmaukos plotis būtų 1/2 tarpgumburinio tarpo pločio, ertmė tolygiai pereitų į proksimalinius paviršius be papildomų dėžučių, o pulpos kamera užpildyta stiklo jonomeriniu cementu (SJC). Eksperimentinės grupės tarpusavyje skyrėsi gumburų redukcijos dizainu bei aukščiu. Funkciniai ir nefunkciniai kauburai buvo nužeminami 1,5 mm, 2,5 mm arba 3,5 mm pritaikant vieną iš nuolydžių: nuolydis vidiniuose kauburų šlaituose, nuolydis išoriniuose kauburų šlaituose arba be
23 nuolydžio (Priedas Nr. 4). Papildomai paruošta grupė be gumburų nužeminimo ir kontrolinė intaktinių dantų grupė. Visi preparacijos dizainai atstatyti tiesioginėmis kompozitinėmis restauracijomis. Atlikus apkrovos iki lūžio tyrimą, nustatyta, kad 2,5 mm ir 3,5 mm gumburų redukcijos su nuolydžiu į vidiniuose šlaituose grupių atsparumas lūžiams buvo reikšmingai didesnis nei grupės be gumburų redukcijos. Visos grupės, kurioms taikytas gumburų nužeminimas, buvo atsparesnės lūžiams nei grupė be gumburų redukcijos. Lyginant skirtingas gumburų aukščio nužeminimo grupes be nuolydžio, 3,5 mm gumburų redukcija buvo reikšmingai atsparesnė lūžiams nei 1,5 mm ar 2,5 mm gumburų redukcija. Lyginant grupes su vidinio šlaito nuolydžiu, 2,5 mm ir 3,5 mm gumburų redukcija reikšmingai atsparesnė nei 1,5 mm grupė. Lyginant grupes su išorinio šlaito nuolydžiu, reikšmingo skirtumo tarp 1,5 mm, 2,5 mm, 3,5 mm grupių nerasta.
Forster su bendraautoriais [18] in vitro atliktame tyrime siekė įvertinti dantų, restauruotų be
gumburų perdengimo, skirtingos konfigūracijos ertmių įtaką atsparumui lūžiams. Eksperimentas atliktas su apatinio žandikaulio trečiaisiais krūminiais dantimis, kurių MOD ertmės gylis siekė 7 mm, o sienelių storis priklausomai nuo grupės buvo 3,5 mm, 2,5 mm arba 1,5 mm. Šių dantų pulpos kamera užpildyta derva modifikuotu SJC, o likusi ertmės dalis atstatyta tiesiogiai naudojant kompozitinę restauraciją. Paveikus grupes apkrovos iki lūžio tyrimu, rezultatai parodė, jog esant 7 mm gylio ertmei, tarp skirtingų sienelių storių 3,5 mm, 2,5 mm ir 1,5 mm statistiškai reikšmingo skirtumo nėra.
Maravic ir kiti [19] savo eksperimente pasitelkė FEA metodą ir tyrė kauburų nužeminimo
įtaką von Mises įtampos reikšmėms ir pasiskirstymui danties audiniuose bei restauracinėje medžiagoje. Tyrimui sukurtas skaitmeninis viršutinio žandikaulio antrojo kaplio modelis. Jo MOD ertmės sąsmaukos plotis 5,35 mm, o danteninės sienelės atstumas iki cemento– emalio jungties 1 mm. Eksperimentinės grupės tarpusavyje skyrėsi gumburų nužeminimu– buvo taikytas ertmės dizainas be gumburų redukcijos, su gomurinio gumburo redukcija 2 mm bei su prieanginio ir gomurinio gumburo nužeminimu 2 mm. Visiems atvejams sumodeliuota tiesioginė kompozitinė restauracija. Tyrimas atskleidė, kad visose grupėse su kauburų nužeminimu emaliui tenkanti von Mises įtampa yra mažesnė nei grupėje be kauburų nužeminimo. Mažiausia von Mises įtampa emalyje ir dentine buvo rasta modelyje su gomurinio kauburo nužeminimu, tačiau jame teko didžiausia įtampa kompozitinei restauracijai. Didžiausia įtampa stebima apkrovos pritaikymo vietose, taip pat didelės įtampos vieta– vainiko gomurinės pusės kaklelinė dalis (Priedas Nr. 5).
In vitro tyrime, kurį atliko Scotti su bendraautoriais [20], lyginamas endodontiškai gydytų kaplių,
turinčių skirtingus sienelės storius, atsparumas lūžimui atstatant juos tiesioginėmis kompozitinėmis restauracijomis su arba be gumburų perdengimu. Eksperimente tirti viršutinio žandikaulio kapliai, turintys MOD ertmę, kurios prieanginės sienelės storis 2 mm, o gomurinės sienelės– 1,5 mm, 2 mm arba 2,5 mm. Taip pat kiekviena tiriamoji grupė padalinta į pogrupius: su gumburų nužeminimu 2 mm arba be jo, papildomai tirta intaktinių dantų grupė. Preparacijos atstatytos tiesioginėmis kompozitinėmis
24 restauracijomis. Pritaikius apkrovos iki lūžio tyrimą, nustatyta, jog nė vienos grupės atsparumas neprilygo intaktinio danties atsparumui lūžiui. Likusios sienelės storis ir restauracijos tipas turi reikšmingos įtakos danties atsparumui lūžimui. Eksperimentas parodė, jog iš šių parametrų didesnę reikšmę turėjo restauracijos tipas– nepriklausomai nuo sienelės storio, dantys su perdengtais gumburais turėjo didžiausią atsparumąlūžimui.
Xie ir kiti [21] tyrime siekė įvertinti endodontiškai gydytų viršutinio žandikaulio pirmųjų
kaplių, turinčių MO defektą ir atstatytų skirtingais restauracijų dizainais, atsparumą lūžimui ir lūžio pobūdį. Šiame in vitro eksperimente tirtos MO ertmės, kurių plotis 4 mm, o danteninė sienelė yra 1 mm aukščiau CEJ. Grupės tarpusavyje skyrėsi gumburų redukcijos parametrais: be kauburų nužeminimo, nužemintas tik gomurinis kauburas 2 mm nužeminti gomurinis ir prieanginis kauburai 2 mm su arba be papildoma distalinio kraštinio velenėlio 2 mm redukcija (Priedas Nr. 6). Kontrolinei grupei priskirti intaktiniai dantys. Visos preparacijos atstatytos tiesioginėmis kompozitinėmis restauracijomis. Atlikus apkrovos iki lūžio testą, nustatyta, kad intaktinių dantų, gomurinio ir prieanginio gumburo redukcijos su arba be distalinio kraštinio velenėlio redukcija grupių atsparumas lūžiui buvo reikšmingai didesnis nei grupės be gumburų redukcijos arba tik su gomurinio gumburo nužeminimu. Kauburų lūžimas skirtingose grupėse stebėtas 40–100%.
Jiang ir kiti [24] autoriai savo tyrime pritaikė FEA metodą ir siekė apskaičiuoti von Mises
įtampą apatinio žandikaulio pirmuosiuose krūminiuose dantyse bei tarpusavyje palyginti skirtingus modelius– endodontiškai gydytų dantų bei negydytų dantų juos atstatant skirtingomis restauracijomis– įklotais ir užklotais– pagamintomis iš skirtingų restauracinių medžiagų. Dantys buvo suprojektuoti taip, kad turėtų MOD ertmę, kurios gylis yra 4 mm, plotis– 1/3 okliuzinio paviršiaus pločio. Proksimalinių dėžučių parametrai– plotis 1 mm, gylis 5,5 mm, ilgis 2 mm. Visi užklotų grupės gumburai buvo nužeminti 2 mm. Pulpos kamera užpildyta cinko fosfatiniu cementu. Tiriamieji dantys atstatyti netiesioginiais įklotais arba užklotais, pagamintais iš keramikos bei kompozito. Tiriamiesiems modeliams pritaikyta statmena ir įstrižinė 45 N apkrova į okliuzinį paviršių. Tyrimo rezultatai parodė, taikant įstrižinę apkrovą, von Mises įtampa telkėsi apkrovos vietoje, preparacijos dugne bei kaklelinėje srityje. Labiausiai apkrauta vieta- kaklelinė sritis. Užklotų grupėje įtampa, tenkanti preparacijos dugnui ir kaklelinei sričiai, buvo ženkliai mažesnė nei įklotų grupės. Taip pat svarbu paminėti, jog užklotų grupės danties audiniuose įtampos pasiskirstymas tolygesnis nei įklotų grupės.
2.5. Tyrimų, nagrinėjančių skirtingas restauracines medžiagas, apžvalga
Souza su bendraautoriais [22] tyrė bazės ir netiesioginių įklotų restauracinių medžiagų įtaką
25 Eksperimento atlikimui pasitelkti in vitro ir FEA tyrimo metodai. Tirtos MOD ertmės, kurių sąsmaukos ir proksimalinių dėžučių plotis 3 mm, o gylis– 2 mm. Jos atstatytos derinant kelias skirtingas restauracines medžiagas tarpusavyje, pulpos kamera užpildyta SJC arba kompozitu, o įkloto restauracija gaminta netiesioginiu būdu iš ličio disilikato keramikos arba kompozito. Atlikus statinės apkrovos iki lūžimo tyrimą nustatyta, jog nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingomis bazėmis ir skirtingomis restauracinėmis medžiagomis restauruotų grupių. Visų grupių atsparumas lūžiui buvo mažesnis nei intaktinių dantų. Vertinant lūžio pobūdį, intaktinėje grupėje vyravo gomurinio gumburo lūžis okliuziniame trečdalyje, kitose grupėse daugiausia stebimi visą gomurinį gumburą apimantys lūžiai kaklelinėje srityje. Baigtinės elementų analizės tyrimo rezultatai rodo, jog gumburų deformacija mažesnė taikant kompozitines bazes nei SJC. Lyginant restauracines medžiagas, didesnį gumburų rigidiškumą lėmė ličio disilikato keramikos įklotai. Taip pat pastebėta, jog kompozitinių įklotų grupėje pasiskirsto mažesnės tempimo jėgos visose danties audinių struktūrose nei keramikinių įklotų grupėje.
Tyrimo, kurį atliko Shafiei ir kiti [23], autorių tikslas buvo palyginti endodontiškai gydytų dantų, restauruotų amalgamos– kompozito kombinuotomis restauracijomis bei tiesioginėmis ir netiesioginėmis kompozitinėmis restauracijomis, perdengiančiomis gumburus, atsparumą lūžiui. Eksperimentui naudoti viršutinio žandikaulio kapliai, kurių MOD ertmių plotis okliuziniame ir proksimaliniuose paviršiuose– 1/2 tarpgumburinio tarpo pločio, danteninė sienelė ties cemento– emalio jungtimi, o prieanginiai ir gomuriniai gumburai nužeminti 2 mm. Pulpos ertmė užpildyta SJC. Tiriamosios grupės atstatytos tiesioginėmis kompozitinėmis restauracijomis, perdengiančiomis gumburus, ir netiesioginiais kompozitiniais užklotais. Be to, įtrauktos intaktinių dantų bei nerestauruotų preparacijų grupės. Eksperimentinėms grupėms pritaikytas statinės apkrovos iki skilimo tyrimas. Gauti rezultatai parodė, jog intaktinių dantų grupė pasižymėjo didžiausiu atsparumu lūžiui, kuris buvo reikšmingai didesnis nei kitų grupių, išskyrus netiesioginių kompozitinių užklotų grupę– jų atsparumas lūžiui nuo intaktinių dantų reikšmingai nesiskyrė. Nerestauruotų dantų grupė buvo neatspariausia skilimui, tai reikšmingai skyrėsi nuo kitų tiriamųjų grupių. Dantų, atstatytų tiesioginėmis kompozitinėmis restauracijomis, atsparumas lūžiui buvo reikšmingai mažesnis nei restauruotų netiesioginiais kompozitiniais užklotais.
Jiang ir kiti [24] autoriai savo tyrime pritaikė FEA metodą ir siekė apskaičiuoti von Mises
įtampą apatinio žandikaulio pirmuosiuose krūminiuose dantyse bei tarpusavyje palyginti skirtingus modelius– endodontiškai gydytų dantų bei negydytų dantų juos atstatant skirtingomis restauracijomis– įklotais ir užklotais– pagamintomis iš skirtingų restauracinių medžiagų. Dantys buvo suprojektuoti taip, kad turėtų MOD ertmę, kurios gylis yra 4 mm, plotis– 1/3 okliuzinio paviršiaus pločio. Proksimalinių dėžučių parametrai– plotis 1 mm, gylis 5,5 mm, ilgis 2 mm. Visi užklotų grupės gumburai buvo nužeminti 2 mm. Pulpos kamera užpildyta cinko fosfatiniu cementu.
26 Tiriamieji dantys atstatyti netiesioginiais įklotais arba užklotais, pagamintais iš keramikos bei kompozito. Tiriamiesiems modeliams pritaikyta statmena ir įstrižinė 45 N apkrova į okliuzinį paviršių. Tyrimo rezultatai parodė, kad nepriklausomai nuo taikomos apkrovos krypties, keramikinės restauracijos lėmė didesnę von Mises įtampą danties audiniuose nei kompozitinės restauracijos.
Magne [25] tyrimo tikslas– pasitelkiant FEA, palyginti keramikinių ir kompozitinių užklotų
restauracijas, kuriomis buvo atstatyti endodontiškai gydyti apatinio žandikaulio krūminiai dantys. Tiriamųjų virtualių dantų modelių parametrai suprojektuoti taip, kad okliuzinė redukcija būtų 3 mm, proksimalinės dėžutės mezialinė danteninė sienelė būtų 1,5 mm žemiau CEJ, o distalinė– 0,5 mm aukščiau CEJ. Pulpos kamera užpildyta 2,5 mm sluoksnio storio SJC. Preparacijos atstatytos kompozito ir keramikos užklotų restauracijomis. Skaitmeniniams modeliams vienmomentiškai pritaikyta 200 N ir 700 N apkrova trijose vietose– ant mezialinio prieanginio, distalinio prieanginio ir mezialinio liežuvinio gumburų. Įvertinus gautus duomenis nustatyta, jog taikant 200 N apkrovą, įtampos pasiskirstymas centrinėje vagelėje beveik nesiskyrė abiejų medžiagų grupėse. Taikant 700 N apkrovą, keramikinio užkloto įtampa centrinėje vagelėje buvo 30– 50% didesnė nei kompozitinio užkloto. Taikant 700 N apkrovą ir keramikinį užklotą, antrinė įtampa koncentravosi distalinėje šaknyje ir ji buvo 50% didesnė nei kompozitinio užkloto. Tokiomis pat sąlygomis restauruojant kompozitiniu užklotu, antrinė įtampa koncentravosi prieanginiame paviršiuje, o distalinėje šaknyje stebimas tik nežymus įtampos padidėjimas.
Frankenberger su bendraautoriais [26] tyrė endodontiškai gydytų krūminių dantų, atstatytų
skirtingomis restauracijomis iš įvairių medžiagų, atsparumą lūžiams in vitro. Eksperimentiniuose apatinio žandikaulio trečiuosuose krūminiuose dantyse paruoštos MO ir MOD ertmės, kurių gylis ir plotis 4 mm, užklotų grupės visi dantų gumburai nužeminti. Pulpos kamera užpildyta storo sluoksnio takiuoju kompozitu. Preparacijos atstatytos netiesioginiais įklotais arba užklotais iš ličio disilikato keramikos, leucitu sustiprintos keramikos, cirkoniu sustiprintos ličio disilikato keramikos, dervų nanokeramikos, PICN medžiagos. Taip pat atliktas tiesioginis atstatymas kompozitine restauracine medžiaga. Visoms grupėms pritaikytas apkrovos iki lūžio tyrimas. Gauti rezultatai parodė, jog MOD restauracijos, pagamintos iš leucitu sustiprintos keramikos, buvo reikšmingai mažiau atsparesnės lūžiams nei iš visų kitų medžiagų pagamintos restauracijos. MOD užklotų, pagamintų iš ličio disilikato keramikos, cirkoniu sustiprintos ličio disilikato keramikos, dervų nanokeramikos, PICN medžiagos, atsparumas lūžiui panašus tarpusavyje ir reikšmingai nesiskyrė. Lyginant lūžio pobūdį, tarp skirtingų medžiagų grupių nepastebėta reikšmingo skirtumo, daugiausia stebimi vertikalūs lūžiai.
Goktürk ir kiti [27] in vitro tyrimo tikslas buvo palyginti endodontiškai gydytų viršutinio
žandikaulio kaplių, turinčių II klasės ertmes, atsparumą lūžiui restauruojant skirtingomis restauracijomis. Tiriamuosiuose dantyse paruoštos MOD ertmės, kurių gylis yra 4 mm, plotis– 3 mm, danteninė sienelė proksimaliniuose paviršiuose 1 mm aukščiau CEJ. Pulpos kamera užpildyta
27 takiuoju kompozitu. Preparacijos atstatytos tiesioginėmis kompozitinėmis restauracijomis ir netiesioginiais PICN medžiagos įklotais. Pritaikius statinės apkrovos iki lūžio tyrimą, nustatyta, kad intaktinių dantų grupė buvo reikšmingai atsparesnė lūžiams lyginant su restauruotomis grupėmis. Be to, nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo atsparumo lūžiui tarp tiesioginės kompozitinės restauracijos grupės ir netiesioginės PICN įkloto grupės. Vertinant lūžio pobūdį, netiesioginės hibridinės keramikos įkloto grupėje nustatyta reikšmingai daugiau nerestauruotinų lūžių nei restauruotinų lūžių.
2.6. Tyrimų, nagrinėjančių klinikinį restauracijų panaudojimą, apžvalga
Lu su bendraautoriais [28] savo in vivo tyrime lygino PICN medžiagos ir keramikos užklotais
protezuotų endodontiškai gydytų dantų restauravimo rezultatus 3 metų laikotarpyje. Į tyrimą atrinkti pacientai, kuriems atliktas endodontinis kaplių bei krūminių dantų gydymas ir reikalingas jų restauravimas. Dantys atstatyti užklotais iš CAD/CAM ( angl. computer aided design/ computer aided manufacturing) apdirbamų lauko špato keramikos ir PICN medžiagos. Tiriamųjų sekimo kontrolė vykdyta po 6, 12, 18, 24 ir 36 mėn. Gauti rezultatai parodė, jog 3 metai po restauravimo PICN medžiagos užklotu stebimi palankūs šie parametrai: anatominės formos, kraštinio integralumo, spalvos atitikimo. Dauguma pacientų patenkinti restauracijomis. PICN medžiagos užklotų išlikimo rodiklis po 3 m. 97%, o lauko špato keramikos užklotų– 90,7%. Tarp grupių statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas.
In vivo tyrimo, kurį atliko Dias ir kiti [29], tikslas– įvertinti netiesioginių gumburus
perdengiančių kompozitinių restauracijų, kuriomis atstatyti endodontiškai gydyti dantys, restauravimo rezultatus ir dantų išliekamumo rodiklį. Eksperimente tirti krūminiai dantys ir kapliai, turintys MO, OD, MOD ertmes. Atliktas funkcinių gumburų nužeminimas 1,5– 2 mm, o nefunkcinių– 1 mm. Preparacijos atstatytos netiesioginiais kompozitiniais užklotais. Tiriamųjų stebėjimo trukmė truko 2– 5 m. Eksperimente nustatytas reikšmingas skirtumas tarp antagonistų tipo ir nerestauruotino skilimo– visi nerestauruotini skilimai įvyko esant metalokeramikos vainikėliu ant implanto protezuotam antagonistui. Tyrime nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų ertmės konfigūracijų ir skilimo pobūdžio (restauruotinas ar nerestauruotinas skilimas). Taip pat nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp dantų grupės ir skilimo pobūdžio. Nebuvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp antagonistų tipo ir restauruotino skilimo. 20% tiriamųjų stebimas restauracijos krašto nusidažymas, 2% restauruotinas ir 1,3% nerestauruotinas restauracijos skilimas, 0,7% pasireiškė antrinis ėduonis.
Suksaphar ir bendraautoriai [30] savo tyrime vertino endodontiškai gydytų kaplių, atstatytų
28 faktorius, susijusius su danties skilimu. Į šį in vivo eksperimentą įtraukti kapliai, turintys skirtingą likusių sienelių kiekį. Restauruotų dantų stebėjimo laikotarpis buvo 5 m. . Tyrimo rezultatai parodė, kad tiesioginėmis kompozitinėmis restauracijomis atstatytų endodontiškai gydytų kaplių bendras išliekamumo rodiklis yra 77%. Veiksniai, kurie turėjo įtakos šių dantų išliekamumui– proksimalinių kontaktų kiekis su gretimais dantimis bei likusių sienelių skaičius. Dantų, kurie turi 1–2 paviršių defektą, išliekamumo rodiklis yra 83,3%, o 3– 4 paviršių defekto– 68,8%. Dviejų proksimalinių kontaktų su gretimais dantimis buvimas lėmė didesnį išliekmumo rodiklį. Didžiausias išliekamumas nustatytas dantims, kurie turi du proksimalinius kontaktus ir 1– 2 paviršių defektus. Įvertinus lūžio pobūdį, nustatyta, kad 42,9% atvejų lūžis lėmė danties struktūros praradimą, 28,6% atvejų įvyko restauracijos lūžis bei 28,6% tiriamųjų skilimo buvo kombinuotas restauracijos ir danties struktūros lūžis. Iš viso 71,4% lūžių buvo restauruotini ir 28,6% nerestauruotini.
Lempel kartu su bendraautoriais [31] atliko in vivo eksperimentą, kurio tikslas– įvertinti
tiesioginių kompozitinių restauracijų, kuriomis atstatyti endodontiškai gydyti šoniniai dantys, išliekamumo rodiklį bei rizikos faktorių įtaką ilgalaikiam restauracijų funkcionavimui. Į tyrimą įtraukti kapliai ir krūminiai dantys, turintys 2 kl. ertmes, kurių plotis neviršija 2/3 tarpgumburinio tarpo atstumo. Restauruoti dantys buvo stebimi 6–13 m., kasmet atliekamas kontrolinis vizitas. Įvertinus gautus rezultatus nustatyta, kad bendras restauracijų sėkmingumas yra 76,8%, o kasmetinis nesėkmės rodiklis– 1,78%. 23,2% restauracijų įvertintos kaip nesėkmingos dėl šių priežasčių: vertikalus lūžis 8,9%, gumburo lūžis 4,5%, restauracijos lūžis 0,9%, antrinis ėduonis 6,25%, adhezijos netekimas 2,68%. Taip pat tyrimas parodė, jog pacientams turintiems padidintą okliuzinį stresą reikšmingai didesnė rizika restauracijų nesėkmei arba nerestauruotinam danties skilimui. Statistiškai reikšmingai didesnės rizikos restauracijos nesėkmei išsivystyti neturi šie faktoriai: dantų grupė (kapliai ar krūminiai), lytis, restauracijos dydis (MO, OD, ar MOD), danties lokalizacija (viršutinio ar apatinio žandikaulio dantų lanko), restauracijos amžius. Pastebėti nepageidautini reiškiniai: restauracijos krašto spalvos pokyčiai, kraštinio integralumo praradimas, spalvos neatitikimas.
Chrepa ir kiti [32] in vivo eksperimente siekė ištirti endodontiškai gydytų šoninių dantų,
protezuotų netiesioginiais kompozitiniais užklotais, restauravimo rezultatus vertinant danties ir restauracijos išliekamumą, restauracijos kokybę. Tiriamieji dantys buvo krūminiai bei kapliai. Juos restauravus netiesioginiais kompozitiniais užklotais, stebėjimas vykdytas 24– 52 mėn. Šio tyrimo rezultatai parodė, jog netiesioginių kompozitinių užklotų išliekamumo rodiklis 24–52 mėn. laikotarpyje yra 96,8%, o absoliutus restauracijos nesėkmės įvertinimas 1,1% . Restauracijų nesėkmių priežastys– 2,1% neteko retencijos, 1,1% restauracijų stebimas restauracijos lūžis funkciniuose gumburuose, visi lūžiai įvyko krūminių dantų restauracijose. Restauracijos, kurios stebėjimo laikotarpiu įvertintos sėkmingomis– 100% restauracijų išlaikyta anatominė interproksimalinių
29 paviršių forma, nėra restauracijos krašto nusidažymo okliuziniame paviršiuje, nėra restauracijos krašto lūžių, restauruotuose dantyse nėra ėduonies, danties audinių lūžio, periodonto problemų požymių; 16,9% restauracijų stebimas spalvos neatitikimas lyginant su danties audiniais; 2,6% restauracijų nevisiška okliuzinio paviršiaus restauracijos kraštų adaptacija; 2,6% restauracijų nevisiška interproksimalinio paviršiaus restauracijos kraštų adaptacija 7,9% restauracijos krašto nusidažymas proksimaliniame paviršiuje; 9% restauracijų stebimas okliuzinio paviršiaus anatomijos nusidėvėjimas.
Ozyoney su bendraautoriais [33] in vivo tyrimo tikslas buvo įvertinti ličio disilikato keramikos
užklotais restauruotų endodontiškai gydytų krūminių dantų klinikinius rezultatus 4 m. laikotarpyje. Atlikus restauravimą, kontroliniam vizitui tiriamieji buvo kviečiami po 1 sav., 6 mėn., vėliau kasmet 4 metus. Eksperimente nustatyta, jog bendroji ličio disilikato užklotais atstatytų endodontiškai gydytų krūminių dantų restauravimo sėkmė 4 m. sekimo laikotarpyje yra 94,34%. 7,55% restauracijų buvo nesėkmingos, 1,89% iš jų pricementuota pakartotinai. Kraštinė adaptacija reikšmingai skyrėsi nuo pradinės situacijos praėjus 1 m., 2 m., 3 m. ir 4 m. . Restauracijos krašto nusidažymas reikšmingai skyrėsi praėjus 2 m., 3 m. ir 4 m. po restauravimo procedūros. Nė vienai iš restauracijų nenustatytas nusidėvėjimas, antagonistinių dantų skilimas, restauracijos matmetų pokyčiai proksimaliniuose kontaktuose, taip pat nenustatyta nė vieno antrinio ėduonies atvejo.
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės bei interpretacijos
Pagal Wu ir kiti endodontiškai gydytų dantų, turinčių vieno paviršiaus defektą okliuziniame paviršiuje ir restauruotų tiesiogine kompozitine restauracija be papildomų ertmės konfigūracijos pokyčių, atsparumas lūžiui prilyginamas intaktiniams dantims [14].
Apibendrintus rezultatus apie endodontiškai gydytų dantų, turinčių ertmę dviejuose danties paviršiuose, preparacijos dizainą pateikė Xie ir kiti [21]. Anot autorių, endodontiškai gydyti kapliai su ertmėmis MO paviršiuose, kurių funkciniai ir nefunkciniai gumburai nužeminti, o kraštiniam velenėliui redukcija atlikta arba ne, yra reikšmingai atsparesni lūžiui nei tie, kuriems netaikytas gumburų nužeminimas arba nužeminti tik funkciniai kauburai. Kraštinio velenėlio redukcija neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio danties tvirtumui. Į tai atsižvelgiant siūloma atlikti funkcinių ir nefunkcinių gumburų nužeminimą be kraštinio velenėlio redukcijos, nes toks preparacijos dizainas yra mažiau invazyvesnis ir suteikia galimybę išsaugoti daugiau kietųjų danties audinių [21].
Endodontiškai gydytų dantų, kurių defektas išsidėstęs trijuose paviršiuose, palankiausias preparacijos ir restauracijos dizainas nagrinėtas analizuojant skirtingus sienelės pločio ir gumburų aukščio parametrus. Skirtingi autoriai gavo reikšmingus rezultatus, jog gumburų nužeminimas ir juos perdengiančios restauracijos lemia didesnį dantų atsparumą lūžiui lyginant su restauravimo metodais, kurie neperdengia gumburų [15, 16, 17, 20]. FEA tyrimų rezultatai taip pat sutinka su in vitro tyrimais– dantims, kurių gumburai redukuoti, emaliui tenkanti von Mises įtampa yra mažesnė nei grupėse be kauburų nužeminimo, o krūvis danties kietuosiuose audiniuose pasiskirsto tolygiau [19, 24]. Forster su bendraautoriais nurodė, jog krūminius dantis, kurių MOD ertmių gylis 5 mm ir daugiau, nepriklausomai nuo sienelių storio, tiesiogiai atstatant kompozitu negali būti užtikrinamas fiziologinis atsparumas lūžiui [18]. Autoriai siūlo MOD ertmės, siekiančios 5 mm ir didesnį gylį, atstatymui taikyti tiesiogines arba netiesiogines restauracijas, kurios perdengia gumburus [18]. Pagal
Kalay ir kiti tyrimo rezultatus, tiek funkciniai, tiek nefunkciniai gumburai turėtų būti žeminami ne
mažiau 2,5 mm formuojant nuolydį į vidų [17]. Du tyrimai [16, 18] apibendrinę gautus rezultatus priėjo išvados, jog pakanka atlikti tik funkcinio gumburo nužeminimą norint užtikrinti restauruoto danties ilgaamžiškumą ir funkcionalumą. Toks atstatymo metodas, kai perdengiamas tik funkcinis gumburas, yra labiau tausojantis kietuosius danties audinius, todėl galėtų būti alternatyva restauracijoms, perdengiančiomis ir funkcinius, ir nefunkcinius gumburus. Vertinant skirtingą danties sienelių storį, du autoriai nurodė, jog jis neturi reikšmingos įtakos danties atsparumui lūžiui [15, 18].
