SUBJEKTYVUS ŠYPSENOS ESTETIKOS VERTINIMAS SKIRTINGUOSE LSMU FAKULTETUOSE IR STUDENTŲ POŽIŪRIS Į JOS SVARBĄ BEI ORTODONTINĮ GYDYMĄ

Ugnė Vaitkutė

SUBJEKTYVUS ŠYPSENOS ESTETIKOS VERTINIMAS

SKIRTINGUOSE LSMU FAKULTETUOSE IR STUDENTŲ

POŽIŪRIS Į JOS SVARBĄ BEI ORTODONTINĮ GYDYMĄ

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA

SUBJEKTYVUS ŠYPSENOS ESTETIKOS VERTINIMAS SKIRTINGUOSE LSMU FAKULTETUOSE IR STUDENTŲ POŽIŪRIS Į JOS SVARBĄ BEI ORTODONTINĮ

GYDYMĄ

Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko

magistrantas...

(parašas)

... (vardas pavardė, kursas, grupė)

2020 m. ...

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas ...

(parašas)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

2020 m. ...

DARBAS ATLIKTAS ORTODONTIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Subjektyvus šypsenos estetikos vertinimas

skirtinguose LSMU fakultetuose ir studentų požiūris į jos svarbą bei ortodontinį gydymą“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-04-29 Ugnė Vaitkutė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-04-29 Ugnė Vaitkutė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-04-29 Vilma Švalkauskienė

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas)

vardas, pavardė) Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ... Eil

.N r.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų atitikimas ir

įvertinimas Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį _{bei reikalavimus?} 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždavinia i (1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, _{hipotezė, tikslas ir uždaviniai?} 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų

rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama

problema? 0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir _{sisteminti mokslinę literatūrą yra} pakankamas?

0,3 0,1 0

11 Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0

kriterijai? 13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai,

įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka _{reikalavimus?} 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi _informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis _{reikšmingumas?} 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3 24 Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; _ar

atitinka tyrimų rezultatus ?

0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami

literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo _{tinkamas moksliniam darbui?} 0,2 0,1 0 30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

32 rekomendaci Praktinės jos

Ar yra pasiūlytos praktinės

rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo _{rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai} 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, _{moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas} 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio _{raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas}

38 Ar _vientisumas, tekstui būdingas nuoseklumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe (nevert. >20%

) 40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo

-0,5 balo 41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai

išskirti skyrių ir

poskyrių pavadinimai? -0,2 balo

-0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) _Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir _{santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo balo} -0,5 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos,

įrišimo kokybė)? -0,2 balo

-0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

TURINYS

1.2 Šypsenos estetikos ir ortodontinio gydymo sąsaja ...15

1.3 Šypsenos estetiką lemiantys veiksniai...16

1.4 Šypsenos komponentai...16

1.4.1 Šypsenos lankas...16

1.4.2 Priekinių viršutinių kandžių santykis ir simetrija...17

1.4.3 Priekinių dantų dydžių santykis...17

1.4.4 Diastema...17

1.4.5 Dantenų kontūras...18

1.4.6 Dantenų lygio ekspozicija...18

1.4.7 Skruostinis koridorius...19

1.4.8 Dantų vidurio linija...19

1.4.9 Detalės - dantų spalva ir anatominė forma...20

1.4.10 Lūpų apimtis...20

1.5 Estetiškos šypsenos individualumas...21

2. MEDŽIAGA IR METODAI...22

2.1 Imties dydžio nustatymas...22

2.2 Tiriamieji...22

2.3 Fotografijų bei iliustracijų standartizavimas...23

2.4 Tyrimo metu naudojami statistiniai metodai...23

3. REZULTATAI...24 4. REZULTATŲ APTARIMAS...34 IŠVADOS...39 5. PADĖKA...40 6. INTERESŲ KONFLIKTAS...40 7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...40 LITERATŪROS SĄRAŠAS...41

SUBJEKTYVUS ŠYPSENOS ESTETIKOS VERTINIMAS SKIRTINGUOSE

LSMU FAKULTETUOSE IR STUDENTŲ POŽIŪRIS Į JOS SVARBĄ BEI

ORTODONTINĮ GYDYMĄ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Šypsenos estetika vertinama pagal daug įvairių kriterijų.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas turi subjektyvų požiūrį į tam tikrą komponentą, todėl būsimų skirtingų sričių specialistų vertinimas taip pat gali skirtis. Tyrimo tikslas - ištirti, kaip skiriasi odontologijos ir kitų LSMU fakultetų studentų požiūris į jų šypsenos estetiką bei ortodontinio gydymo svarbą.

Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 349 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU)

Odontologijos, Medicinos, Farmacijos, Slaugos bei Visuomenės sveikatos fakultetų studentai. „Facebook“ platformoje pateiktas 34 klausimų autorinis klausimynas, kuris apima socialinius, demografinius rodiklius: lytį, tautybę, studijų metus ir fakultetą, bei individualios šypsenos vertinimo aspektus, pastebimas dantų anomalijas ir ortodontinį gydymą. Klausimyne šypsenos komponentai pavaizduojami autorinėse iliustracijose bei skirtingose šypsenų nuotraukose, kurios buvo surinktos iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ortodontijos klinikos „Dolphin imaging 11.95 Premium“ sistemos duomenų bazės. Naudojant Pearson chi kvadrato ir Mann–Whitney U testus IBM SPSS Statistics 22.0 programa atlikta statistinė analizė.

Rezultatai. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp fakultetų: odontologijos fakulteto

studentai sugeba geriau atpažinti ir įvertinti tam tikras anomalijas savo šypsenoje (p<0,05), taip pat įvertina didesnį ortodontinio gydymo reikalingumą esant ortodontinėms anomalijoms nei kitų fakultetų studentai (p<0,05). Tačiau odontologijos studentai nebuvo kritiškiausi vertinant savo šypsenas, kita vertus tai nebuvo statistiškai reikšminga (p>0,05).

Išvados. Slaugos bei farmacijos fakultetų studentai išskyrė daugiau nepriimtinų savo šypsenos

bruožų, odontologijos studentai savo šypsenas vertino palankiausiai, tačiau taip pat daugiausiai jų gydėsi ortodontiškai. Ortodontinis gydymas vertinamas labiau teigiamai visuose fakultetuose.

Raktiniai žodžiai: šypsena, estetika, dantų estetika, odontologijos studentai, medicinos studentai,

ASSESSMENT OF SUBJECTIVE AESTHETICS OF SMILE IN VARIOUS

FACULTIES OF LUHS. STUDENTS’ ATTITUDE TOWARDS THE MEANING

OF AESTHETICS OF SMILE AND ORTHODONTIC TREATMENT

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. There are many criteria to assess the aesthetics of

smile. It is important to understand that everyone has a subjective approach to a particular component, so the assessment of future professionals in different fields may also differ. The purpose of this study is to investigate how the attitude towards the aesthetics of their smile and importance of orthodontic treatment varies between the students of odontology and students of other faculties of LUHS.

Material and the methods. 349 LUHS students of faculties of odontology, medicine, pharmacy,

nursing and public health took a part in the study. The 34 question survey that was submitted on „Facebook“ involves social and demographic factors, such as sex, nationality, year of studies and faculty, as well as aspects of individual assessment of smile, notable dental anomalies and orthodontic treatment. Examples of improper components of smile were demonstrated in self-drawn illustrations and various pictures of smiles, which were collected from database of LUHS’ department of orthodontics called „Dolphin imaging 11.95 Premium“. Statistical analysis was performed using methods of Pearson chi square and Mann-Whitney U tests on IBM SPSS Statistics 22.0 program.

Results. Statistically significant differences between faculties were discovered. Not only are the

students of faculty of odontology better at identifying and assessing certain abnormalities in their smiles (p<0,05), but they also tend to indicate bigger need of orthodontic treatment for anomalies in comparison to students of other faculties (p<0,05). Yet the students of faculty of odontology were not the most critical in assessing their own smiles, but it was not statistically significant (p>0,05).

Conclusions. The students of faculties of nursing and pharmacy have pointed out more improper

features of their own smiles, while students of odontology had the most positive view towards theirs but orthodontic treatment was most common among students of this faculty also. Students of all faculties have a more positive attitude towards orthodontic treatment.

ĮVADAS

Šypsena jau kelis dešimtmečius yra žavėjimosi objektas įvairiose srityse, tokiose kaip, psichinė sveikata, fiziologija, socialiniai santykiai [56]. Pastaruoju metu tiek pacientų, tiek odontologų susidomėjimas šypsenos estetika sparčiai išaugo, o natūralios dantų išvaizdos kūrimas tapo svarbia užduotimi visose odontologijos srityse. Vis daugiau dėmesio skiriama veido estetikai, kaip socialinės vertės rodikliui [20]. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, jog bendrame veido kontekste į akis ir šypseną dėmesys yra atkreipiamas pirmiausiai, todėl šypsenos estetika yra neatsiejama žmogaus išvaizdos dalis. Tačiau kiekvienas iš mūsų ją suvokiame skirtingai. Nuomonę apie grožį, šypsenos estetiką formuoja aplinkiniai, įžymūs žmonės, žiniasklaida, medija [16,20].

Analizuojant estetikos kriterijus žmogui šypsantis, negalime matyti bendros burnos ir dantų būklės, todėl šypsena neišduoda kartais labai blogos situacijos burnoje. Atliekant išsamią ekstraoralinę, intraoralinę apžiūrą, iš pažiūros nedideli, pavienių dantų estetiniai neatitikimai, gali pasirodyti esantys rimtesnių anomalijų pasekmė [63,64]. Ortodontinio gydymo laikas yra ginčytinas klausimas jau daugelį metų, siejamas su ankstyvu gydymu, norint pašalinti ar užkirsti kelią skeletiniams neatitikimams visose trijose erdvinėse plokštumose ir sumažinti galimą dantų susigrūdimą ateityje [62]. Įrodyta, kad ankstyvu Angle II klasės gydymu netgi galima reikšmingai sumažinti priekinių dantų traumų tikimybę, taip pat išvengti psichologinių traumų, kurias sukelia patiriamos patyčios dėl šypsenos [62,63].

Atpažįstant tam tikrus neatitikimus žmogui šypsantis, nukreipiant jį konsultacijai pas gydytoją ortodontą, galima laiku pastebėti ir gydyti skeletines anomalijas, netaisyklingą dantų lankų, pavienių dantų padėtį, sąkandį. Kadangi tai turi poveikį sveikatai, savivertei, socialiniam gyvenimui, bendrai gyvenimo kokybei [58]. Yra specialūs indeksai, pavyzdžiui OHIP (Oral Health Impact Profile), kurie įrodo, jog blogas sąkandis, prasta šypsenos estetika veikia minėtus aspektus. Moksliniai įrodymai šiuo atžvilgiu laikomi tvirtais, nes aukštos kokybės tyrimai parodė, kad blogas sąkandis daro neigiamą poveikį su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei, daugiausia emocinės ir socialinės gerovės aspektu [57].

Ortodontinio gydymo reikalingumą gali rodyti ekstraoraliniai požymiai, tokie kaip, veido asimetrija, veido profilio išgaubtumas ar įgaubtumas (atsikišęs smakras arba jo neišreikštumas), nečiaupios lūpos (tarpas tarp dantų sukandimo metu), susiformavę žalingi įpročiai, pavyzdžiui, piršto čiulpimas, kvėpavimas per burną, bei intraoraliniai požymiai, tokie kaip, dantų susigrūdimas, tarpai tarp dantų, kreivi ar netaisyklingai išdygę dantys, kuriuos galime pastebėti žmogui šypsantis [64].

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) fakultetų studentai yra būsimi savo sričių specialistai, kurie turi tam tikrą nuomonę įvairaus gydymo atžvilgiu. Odontologijos fakulteto studentai

didžiąją dalį žinių apie šypseną įgyja universitete, kitų fakultetų studentai gilinasi į savo srities specialybę, o žinios apie šypseną bei jos estetiką formuojamos daugiau iš aplinkos. Todėl odontologijos ir kitų fakultetų studentų požiūris į estetišką šypseną ir apskritai ortodontinį gydymą gali būti skirtingas. Šiuo tyrimu bandoma išsiaiškinti, kokius šypsenos estetikos komponentus, anomalijas pastebi LSMU fakultetų studentai, jų nuomonę į ortodontinį gydymą, esant reikalui rekomenduoti tobulinti, praplėsti mokymosi programas ortodontijos pagrindais. Šios žinios gali padėti ateityje dirbant su pacientais bei susiduriant su įvairiais klausimais ortodontinio gydymo atžvilgiu.

Tyrimo tikslas - ištirti, kaip skiriasi odontologijos ir kitų LSMU fakultetų studentų požiūris į jų šypsenos estetiką bei ortodontinio gydymo svarbą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti, kaip odontologijos studentai vertina savo šypsenos estetiką bei ortodontinio gydymo svarbą. 2. Išsiaiškinti, ką medicinos, slaugos, farmacijos bei visuomenės sveikatos fakultetų studentai mano apie savo šypsenos estetiką bei ortodontinio gydymo svarbą.

3. Palyginti skirtingų fakultetų vertinimus ir požiūrį.

Buvo iškeltos trys hipotezės:

H1. Odontologijos fakulteto studentai pastebės daugiau trūkumų savo šypsenoje, lyginant su kitų fakultetų studentais.

H2. Kitų fakultetų studentai įvertins mažesnį ortodontinio gydymo reikalingumą, pastebės mažiau tam tikrų ortodontinių anomalijų lyginant su odontologijos studentais.

H3. Kitų fakultetų studentai turės prastesnę nuomonę apie ortodontinį gydymą nei odontologijos fakulteto studentai.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Estetikos svarba

Maloni, estetiška išvaizda svarbi tiek asmeniniame, tiek profesiniame vyrų bei moterų gyvenime. Apskritai estetika vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį didinant pasitikėjimą savimi.

Šiuolaikinė karta visuose gyvenimo aspektuose pabrėžia ir rūpinasi savo estetišku įvaizdžiu, kad pagerintų savo asmenybės bruožus. Pagal atliktus tyrimus, dauguma vyrų nėra patenkinti savo asmeniniais santykiais ir mano, jog išvaizda daro įtaką jų santykių būklei, tad estetiškas įvaizdis turi svarbų vaidmenį kuriant karjerą ir palaikant santykius [1]. Nors šypsenos patrauklumas literatūros šaltiniuose susijęs su veido grožiu, kai kurie autoriai ginčijasi, teigdami, kad dantų patrauklumas nėra pagrindinis gražaus veido aspektas [8,9], o kitų veido bruožų vaidmuo yra reikšmingesnis; tai apima skruostus, smakrą, akis, plaukus, lūpas, nosį ir odą, kur visos veido anatominės dalys vienodai dalyvauja estetiško veido kontekste [10].

Kita vertus, klinikinės estetikos formavimo gairės yra abejotinos, nes estetika yra subjektyvi sąvoka ir yra linkusi skirtis tarp skirtingų asmenų ir kultūrų. Vertinant veido patrauklumą, svarbu nepamiršti, kad toks vertinimas yra subjektyvus ir jam įtakos turi daugybė veiksnių, tarp kurių svarbiausi yra kultūrinis pagrindas ir specifinis švietimas [15]. Tačiau visose kultūrose bendraujant svarbūs panašūs aspektai. Naujausi leidiniai patvirtina, kad asmenų kontakto metu didesnis dėmesys skiriamas burnai ir akims. Kadangi burna yra vienas iš veido dėmesio centrų, šypsena sudaro esminį vaidmenį veido estetikoje. Dėl šios priežasties nustatytas šypsenos estetikos vertinimo aspektas: šypsena yra dominuojanti veido estetikos dalis [2]. Tai lemia ne tik veido patrauklumas, bet ir psichologinės savybės. Neigiamų žmogaus šypsenos pokyčių buvimas ar nebuvimas daro didelę įtaką tam, kaip šis asmuo yra suvokiamas ir vertinamas. Neigiami pokyčiai gali paveikti asmenybę, intelektą, emocinį stabilumą, dominavimą, seksualumą ir bendravimą su kitais žmonėmis. Tai pagrindžiama stebint kaip pagerėja paciento savivertė ir gyvenimo kokybė po estetinio gydymo [2].

Literatūroje aprašyta, kad veido patrauklumas, įskaitant dantų ir šypsenos estetiką, ne tik daro įtaką socialiniam gyvenimui, bet taip pat veikia savivoką, psichologinę savijautą ir elgesį su žmonėmis. Savimi patenkinti, estetišką išvaizdą bei šypseną turintys žmonės yra sėkmingesni ugdymo įstaigose, darbe bei pokalbiuose dėl jo, taip pat asmeniniame gyvenime, renkantis partnerį [3]. Blogas sąkandis neigiamai veikia emocinių - romantiškų santykių plėtrą tarp jaunų suaugusiųjų. Pithon su bendraautoriais atliktame tyrime nustatyta, kad dantų susigrūdimas labiausiai neigiamai paveikė emocinių - romantiškų santykių tarp vyrų ir moterų plėtrą. Po idealios šypsenos vyrai ir moterys

palankiausiai vertino danteninę šypseną, bei minimalų danties atsikišimą iš dantų lanko [4], tačiau kitų atliktų tyrimų autorių nuomonės skiriasi: dažnai danteninė šypsena vertinama kaip nepriimtina ir neestetiška, bet tam įtakos taip pat turi kiek milimetrų dantenų yra atsidengę šypsantis [24-29].

Daugiau sužinojus apie dantų ir šypsenos patrauklumą veikiančius veiksnius, labai prisidedama prie sėkmingo ortodontinio gydymo [3].

1.2 Šypsenos estetikos ir ortodontinio gydymo sąsaja

Noras pagerinti šypsenos estetiką yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių pacientai gydosi ortodontiškai. Suprasti estetiškai patrauklios šypsenos komponentus yra būtina norint pasiekti paciento pasitenkinimą ir sėkmingus gydymo rezultatus [5]. XX amžiuje Edward Angle sprendė šią problemą, pabrėždamas optimalios, taisyklingos okliuzijos pasiekimą, kuris, kaip manoma, sutapo su patrauklia šypsenos estetika. Šis požiūris išliko pagrindiniu ortodontinio gydymo tikslu.

Anksčiau diagnozė buvo grindžiama cefalometrine analize kartu su paciento profilio nuotraukomis. Planuojant gydymą, šypsenos analizė ir dizainas buvo nepakankamai pabrėžiami. Toliau tobulėjant visuomenei, ortodontijos sričiai ir technologijoms, planuojant gydymą, pamažu buvo kreipiama daugiau dėmesio į dantų estetiką, o dabar estetiška šypsena yra pagrindinis norimas ortodontinio gydymo rezultatas [5].

Ortodontinėje ir odontologinėje literatūroje yra aprašoma, jog estetišką šypseną formuoja tiek minkštųjų, tiek kietųjų audinių struktūros. Taigi galime manyti, jog estetiški dantys nebūtinai sudarys estetiškos šypsenos vaizdą. Farzaneh su bendraautoriais atliktame tyrime statistiškai reikšmingo ryšio tarp dantų estetikos ir šypsenos patrauklumo nebuvo nustatyta. Todėl buvo teigta, kad gražiai atrodantys dantys po ortodontinio gydymo negarantuoja visos šypsenos patrauklumo. Schabel ir kiti rekomendavo, kad vertinant ortodontinio gydymo rezultatus taip pat reikėtų atsižvelgti į su šypsenos analize susijusius parametrus [3].

Straipsnių apie ortodontinio gydymo įtaką analizė rodo, kad vien tik ortodontinis gydymo būdas negali paveikti šypsenos estetikos. Šie rezultatai tikėtini, nes bet kurioje tiriamųjų grupėje yra individualus kintamumas - dantų forma, lūpų dydis ir forma, lūpų bei burnos išraiška - tai, kas gali paveikti šypsenos suvokimą, ar ji yra estetiška, ar ne [6]. Vienas iš estetikos komponentų yra veido tipas ir jo sąveika su šypsena. Žmonių, turinčių brachicefalinę veido struktūrą, veido ilgis yra mažesnis, palyginti su veido pločiu, o turintys dolichocefalinę struktūrą, linkę į ilgesnį, siauresnį veidą. Šie veido matmenų rodikliai gali daryti įtaką šypsenai, nes tai keičia šypsenos proporciją veido atžvilgiu [10].

ortodontinius/ortognatinius gydymo metodus dolichocefalinis ir brachicefalinis veidas keičiamas į normalų, taip pasiekiant optimalią estetiką [11,12].

1.3. Šypsenos estetiką lemiantys veiksniai

Kai kurie autoriai estetikos komponentus suskirstė į veido estetiką, dantenų estetiką, mikroestetiką ir makroestetiką, kur makroestetika apibūdina dantų santykį tarpusavyje, su minkštaisiais audiniais bei veido savybėmis. Mikroestetika susijusi su elementais, dėl kurių dantys atrodo taip, kaip turi atrodyti, pavyzdžiui, anatomija, skaidrumas ir forma [10,13].

Tačiau kad ir kokia klasifikacija būtų naudojama, įvertinti visus komponentus yra gana sudėtinga, nes jų ryšys yra susipynęs tarpusavyje. Literatūroje išskiriama, kad vertinant šypseną svarbu apimti veido, dantų – veido, dantų – lūpų, dantų – dantenų bei dantų analizes, nes atskirai nei vienas idealus komponentas automatiškai nesukurs estetiškos šypsenos vaizdo. Pavyzdžiui, net jeigu dantys atrodo tobulai, tačiau jie harmoningai nedera su veidu, jo struktūromis, visa šypsena gali atrodyti nepatraukli ir nepriimtina [14, 30]. Veido ir šypsenos patrauklumas yra pagrindinis odontologijos, o ypač ortodontijos tikslas [10].

1.4 Šypsenos komponentai

Straipsniai, tiriantys pavienius šypsenos požymius, turi didelę mokslinę reikšmę, tačiau jie sukelia sunkumų gydytojams, ieškantiems išsamių nurodymų, kaip suplanuoti maksimalią šypsenos estetiką. Machado išskyrė 10 šypsenos vertinimo aspektų, kurie praktiniu ir supaprastintu būdu padeda ortodontiniam ir (arba) estetiniam planavimui: 1) šypsenos lankas; 2) viršutinių centrinių kandžių santykis ir simetrija; 3) priekinių dantų santykis; 4) diastema; 5) dantenų vaizdas; 6) dantenų lygio ekspozicija; 7) skruostinis koridorius; 8) dantų vidurio linija; 9) detalės - dantų spalva ir anatominė forma; 10) lūpų apimtis [2].

1.4.1 Šypsenos lankas

Pastarąjį dešimtmetį šypsenos estetika, lanko forma ir skruostiniai koridoriai sulaukė didelio susidomėjimo. Šypsenos lankas laikomas idealiu tada, kai viršutinių kandžių kraštai siekia apatinės lūpos viršutinį kraštą, o simetrija tarp viršutinių centrinių kandžių kraštų yra svarbiausias aspektas vertinant priekinių dantų simetriškumą. Didesnis viršutinių kandžių išsikišimas ramybės metu yra

vienas iš estetiškos šypsenos bruožų tarp televizijos žvaigždžių, dainininkų ir modelių bei yra susijęs su grožiu, linksmumu, jausmingumu ir seksualumu. Galima daryti išvadą, kad dabartinį grožio standartą sudaro ne tik graži šypsena, bet ir putlesnės lūpos bei didesnis viršutinių kandžių matomumas šypsantis, ramybės būsenoje ar kalbant [2].

1.4.2 Priekinių viršutinių kandžių santykis ir simetrija

Vertinant priekinių viršutinių kandžių santykį ir simetriją Machado padarė išvadas, jog reikia atkreipti dėmesį į viršutinių centrinių kandžių plotį ir aukštį, nes yra siekiama estetinės proporcijos (75 - 85%) ir maksimalios simetrijos. Simetrija tarp kandamųjų kraštų yra svarbiausias aspektas estetiniu požiūriu priekiniuose viršutiniuose kandžiuose [2]. Wolfart su bendraautoriais atliktame tyrime pločio ir ilgio santykiai buvo įvertinti kaip patraukliausi, atitinkamai 75–85% intervale (medicinos studentų, pacientų) ir 75–80% (odontologų) [31]. Kitame Machado su bendraautoriais tyrime ortodontai ir pacientai pripažino, kad nedidelė 0,5 mm viršutinių centrinių kandžių asimetrija buvo neestetiška. Kita vertus, nedidelės asimetrijos kandžių šonuose gali būti nepastebėtos [32], o iltyse dar didesnė asimetrija tampa nepastebima [33].

1.4.3 Priekinių dantų dydžių santykis

Ši savybė yra plačiai nagrinėjama odontologijoje ir pagrįsta auksine proporcija, kurią pasiūlė Levinas 1978 m. [34]. Pasak autoriaus, žvelgiant iš priekio, egzistuoja dantų pločio proporcija. Pagal šią taisyklę, lateralinio kandžio plotis sudaro 62% centrinio kandžio pločio, o ilties plotis sudaro 62% lateralinio kandžio pločio. Pagal atliktą tyrimą šia tema, reikėtų pabrėžti, kad aukso santykis turėtų būti taikomas atsargiai, nes 62% vertė turi būti aiškinama kaip vidutinė, o ne kaip siektinas standartas [35].

Be to, buvo pabrėžta, kad didesnės proporcijos (67% ir 70%) yra estetiškesnės, ir tai rodo, jog vietoje siauresnių priekinių dantų žmonės mieliau renkasi platesnius. Kliniškai ši savybė yra lengvai pastebima esant labai siauriems lateraliniams kandžiams, taigi daroma išvada, kad pernelyg siauri šoniniai kandžiai prisideda prie neestetiškos šypsenos vaizdo [2].

1.4.4 Diastema

Estetinis diastemos suvokimas yra plačiai aptariamas literatūroje. Šis aspektas yra vertinamas itin kontraversiškai, todėl tarpo tarp priekinių dantų negalime traktuoti kaip visiškai estetiško ar

neestetiško. Dauguma autorių ginčijasi, koks diastemos plotis yra priimtinas žmogaus akiai, o koks ne.

Remiantis literatūra, pacientams nepastebėtos gali būti mažos vidurio diastemos (ne daugiau kaip 2,0 mm) [28]. Tai paaiškintų, kodėl kai kurie garsūs žmonės ar modeliai jas turi ir mano, kad toks tarpas tarp priekinių dantų yra patrauklus. Tai tampa tarsi išskirtinumo bruožu. Kita vertus, dėl šios išvados taip pat gali kilti abejonių, ar 1–2 mm diastemos tikrai laikomos patraukliomis pacientams. Machado ir bendraautorių tyrimo rezultatai parodė, kad kuo didesnis tarpas tarp dantų ir kuo jis yra arčiau vidurio linijos, tuo šypsena mažiau estetiška. Vienintelė išimtis buvo 0,5 mm diastemos šoninių kandžių distaliniuose paviršiuose, kurių pacientai nepastebėjo [36]. Nors estetinis požiūris į diastemas yra itin subjektyvus, rekomenduojama, kad visos diastemos turėtų būti uždaromos, ar ortodontiniu, ar kombinuotu gydymu [2].

1.4.5 Dantenų kontūras

Dantenų audinio vaizdas taip pat turėtų būti įtraukiamas vertinant šypseną. Kai kuriuose odontologijos vadovėliuose pateiktas šis idealių estetiškų dantenų parametras: ilčių dantenų riba turi sutapti su centrinių kandžių dantenų kraštais, o šoniniai kandžių dantenų kraštai turi būti šiek tiek žemiau šios linijos. Tai suteikia maksimalią estetiką šypsenai [2]. Literatūroje aprašoma, kad svarbi ir dantenų spalva, struktūra bei dantenų būklė apskritai, kadangi ryškiai raudonos, uždegimiškos ar kraujuojančios dantenos tikrai neprisideda prie estetiškos šypsenos vaizdo [30].

1.4.6 Dantenų lygio ekspozicija

Per didelis dantenų matomumas, vadinamoji danteninė šypsena, šypseną gali paversti sunkia ir nemalonia [24]. Harmoningas šypsenos lankų santykis ir mažesnė danteninė šypsena yra reikšmingai susiję su šypsenos patrauklumu ortodontiškai gydytiems pacientams, kurie laikomi sėkmingai išgydytais [7]. Zawawi ir kitų atliktame tyrime 2 mm dantenų matomumas buvo laikomas patraukliausiu, o 4 mm danteninė šypsena buvo laikoma mažiausiai patrauklia. Tačiau įvairiuose tyrimuose skiriasi, koks dantenų matomumo dydis laikomas patraukliu [25-29]. Machado tyrime danteninė šypsena ne didesnė nei 3 mm buvo laikoma estetiška [2]. Kiti teigia, kad dantenų matomumas apskritai nėra neigiamas šypsenos bruožas [37]. Yra ir kontraversiškų nuomonių, jog danteninė šypsena vis dėlto yra patraukli. Kadangi nėra vienodos nuomonės šiuo aspektu, tai galima paaiškinti grožio, estetikos subjektyviu vertinimu. Viename tyrime vyrų buvo paklausta, kurios sąkandžio anomalijos juos motyvuotų bandyti įtikinti savo partnerius pradėti ortodontinį gydymą, jie

įvardijo diastemą ir nedidelį danties atsikišimą, o dantenų šypsena neturėjo jokios įtakos. Šie rezultatai gali būti paaiškinti tuo, kad dantenų šypsena suteikia išvaizdai jaunatviškumo, žaismingumo ir tai yra daugumos vyrų prioritetas renkantis partnerę [4].

1.4.7 Skruostinis koridorius

Nors kai kurie tyrimai rodo, kad skruostiniai koridoriai nedaro įtakos šypsenos estetikai, kiti teigia priešingai. Jau yra žinoma iš ankstesnių tyrimų, kad gydytojai ortodontai ir pacientai šypsenas, turinčias mažus skruostinius koridoriais, vertina kaip patrauklesnes, nei tas, kuriose yra dideli skruostiniai koridoriai. Nors Akyalcin su bendraautoriais nustatė, kad patrauklių šypsenų grupėje tiriamieji pirmenybę teikė mažesniems skruostiniams koridoriams, jų santykis tyrime reikšmingos įtakos pooperacinio gydymo rezultato suvokimui neturėjo [7]. Nascimento ir kiti nustatė, jog tarpinio dydžio skruostiniai koridoriai yra estetiškesni nei platūs ar siauri skruostiniai koridoriai. Sekant šia tendencija, platūs skruostiniai koridoriai yra labiausiai neestetiški ir jų atveju indikuotinas žandikaulių plėtimas [43]. Tačiau jei šią savybę lygintume su aukščiau paminėtomis, tai vien tik skruostinis koridorius neduoda labai didelės reikšmės šypsenos estetikai.

1.4.8 Dantų vidurio linija

Šiuo klausimu nuomonės taip pat skiriasi, tačiau dantų vidurio linijos neatitikimai yra sunkiai pastebimi tarp pacientų [27,28]. Tai paaiškina kodėl kai kurie garsūs žmonės ir modeliai, turintys nemažus nukrypimus nuo vidurio linijos, vis tiek yra laikomi grožio etalonais. Nors žmonės sunkiai pastebi vidurio linijos nukrypimus, dantų polinkio kampo pokyčiai estetinėje zonoje yra itin pastebimi šypsenoje. Literatūros duomenimis, minimalus (2 mm) priekinių dantų krypties pasikeitimas priekinių dantų zonoje yra labai matomas ir laikomas neestetišku [28]. Dėl šios priežasties šis neatitikimas turėtų būti koreguojamas. Kampinių neatitikimų korekcija pagrįsta klasikinėmis estetinėmis gairėmis:

centrinių priekinių dantų kandamojo krašto linija turi būti lygiagreti tarpupiliarinei linijai [38-40]. Nors literatūroje pabrėžiama, kad žmonėms pastebimi tik 3–4 mm vidurio linijos nukrypimai ir 2 mm dantų krypties pakitimai, rekomenduojama, jog 2 mm, ar didesni nei 2 mm vidurio linijos nuokrypiai ir bet koks danties palinkimo laipsnis turėtų būti koreguojamas [2].

1.4.9 Detalės - dantų spalva ir anatominė forma

Priekinių viršutinių dantų dydis ir forma vaidina svarbų vaidmenį dantų estetikoje ir šypsenos estetikoje [21]. Savo tyrime Andersonas ir kiti nustatė, kad ortodontai ir odontologai renkasi apvalesnius dantis moterims, o pacientai dažniausiai nepastebi dantų formos skirtumo [22]. Kita vertus, visi tiriamieji laikė kvadratinio ovalo formos dantis tinkamesnius vyro šypsenai. Akivaizdu, kad asmenys, priklausantys plačiajai visuomenei, neturi aiškiai suformuluotos nuomonės. Žmonių požiūris į dantų formą yra neutralus, todėl jai neteikiama ypatinga reikšmė vertinant šypsenos estetiką, tuo tarpu specialistai gerai supranta matomų dantų formos svarbą ir jos įtaką bendram patraukliam šypsenos vaizdui [23]. Ortodontinio gydymo užbaigimo etapas apima šį šypsenos komponentą. Iš esmės yra trys galutiniai šypsenos tobulinimo etapai: dantų balinimas, glaudžių, tinkamų kontaktų sukūrimas bei kramtomųjų kraštų pertvarkymas priekinių dantų zonoje. Pasak Machado, glaudžių kontaktų sukūrimas yra būtinas norint pašalinti juoduosius trikampius [2]. Pithon ir kitų tyrime buvo nustatyta, kad kuo didesnės juodos erdvės tarp dantų (juodi trikampiai), tuo labiau šypsena vertinama kaip nepatraukli. Daugelio apklaustųjų nuomone, glaudūs tarpai tarp dantų buvo kliniškai reikšmingas aspektas [55].

Dėl dantų spalvos paprastai žmonių požiūris sutampa – gelsvi, netolygios spalvos, dėmėti dantys yra laikomi neestetiški. Taip pat didelė dalis žmonių išreiškia norą turėti bent šiek tiek baltesnius dantis. Kita vertus „holivudinė šypsena“ nebėra tokia aktuali kaip anksčiau ir šiais laikais vis dažniau renkamasi natūralesnė dantų spalva.

1.4.10 Lūpų apimtis

Šis aspektas apima lūpas, nes jos įrėmina šypseną ir taip yra neatsiejamos nuo estetiškos šypsenos vaizdo. Pagal dabartinius grožio standartus putlios lūpos tampa vis aktualesnės ir prisideda vertinant šypsenos estetiškumą. Literatūroje aprašoma, kad priekinių dantų padėtis bukolingvaline kryptimi yra pagrindinis aspektas vertinant lūpų putlumą [41]. Pavyzdžiui, pacientas su giliu sąkandžiu ir retruduotais viršutiniais kandžiais neturės išreikšto lūpų putlumo. Atitinkamai sutvarkius ortodontinę anomaliją, lūpos tampa putlesnės, labiau atsikišusios, taip pat pasikeičia veido vaizdas iš profilio, taip žmogaus veidas tampa jaunatviškesniu [2]. Ortodontai taip pat rekomenduoja kombinuotą gydymą kartu naudojant užpildančias medžiagas lūpų padidinimui, nors ši tema yra diskutuotina [41,42]. Ortodontinis gydymas ir dermatologinės procedūros, apimančios lūpų užpildymą hialurono rūgštimi, duoda reikiamus rezultatus, kuriant malonią šypseną ir didesnę lūpų apimtį.

1. 5 Estetiškos šypsenos individualumas

Minėti šypsenos komponentai gali būti laikomi atspirties tašku gydytojams, kurie siekia užtikrinti maksimalų šypsenos patrauklumą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pirmiesiems keturiems parametrams, susijusiems su centrinių priekinių dantų dominavimu šypsantis. Reikia paminėti, kad gydymas turėtų būti aptartas su pacientais, jog būtų galima individualizuoti jo planavimą ir taip pateisinti žmonių lūkesčius. Kadangi paciento asmeninė patirtis ir socialinė aplinka labiau veikia jų pasirinkimą šypsenos estetikos klausimu nei odontologų ar ortodontų nuomonė [20]. Galiausiai, norint pasiekti maksimalių estetinių rezultatų, itin svarbus bendras, komandinis specialistų darbas [2].

Kai kurie aptarti komponentai, pavyzdžiui, kandžių simetrija, priekinių dantų pločio ir ilgio, dydžių santykis, dantų forma nėra sureikšminami, ar matomi paprasto žmogaus akiai, todėl asmeninės šypsenos vertinimas tampa apsunkintas. Galima žiūrėti į šypseną apskritai ir suprasti, kad ji yra neestetiška, tačiau pastebėti atskirus elementus, kodėl taip yra, yra sudėtinga. Prie to prisideda ir subjektyvus estetiškos šypsenos komponentų suvokimas. Būtent dėl šių priežasčių žmogus gali nesugebėti įvertinti, jog jam reikalingas ortodontinis gydymas. Todėl šiame tyrime analizuojami, ar įvairūs, labiau matomi, šypsenos elementai, tokie kaip, neįprasta dantų forma, dantų skaičiaus, padėties anomalijos, neestetiški tarpai ar susigrūdimai tarp dantų, šypsenos asimetrija, lanko dydis, yra pastebimi tarp skirtingų fakultetų studentų, būsimųjų gydytojų, bei kaip jie vertina savo pačių šypsenas ir ortodontinį gydymą.

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1 Imties dydžio nustatymas

Galutinis imties dydis 338, buvo nustatytas esant 0,5 paklaidai, su 95% tikimybe. Populiacija atrinkta paskaičiavus reikiamuose fakultetuose besimokančių studentų skaičių. Naudota formulė n=z2*s2/Δ2 [65].

2.2 Tiriamieji

Tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 139 odontologijos, 85 medicinos, 49 farmacijos, 36 slaugos bei 40 visuomenės sveikatos fakulteto pirmo – šešto kurso studentai (iš viso 349). Tyrimo laikotarpis 2019 m. lapkričio 12d. – 2020 m. kovo 13d. Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas ( NR. BEC-OF-16) (1 priedas).

Atsitiktinai parinktiems studentams, priklausantiems minėtų LSMU fakultetams (nepriklausomai nuo studijų krypties ir kurso) internetinėje platformoje „Facebook“ buvo išsiuntinėjami klausimynai, sukurti internetinėje svetainėje www.apklausa.lt (2 priedas). Tyrimo dalyviai buvo informuoti apie tyrimo tikslą, jų duomenų anonimiškumą ir naudojimą tik apibendrintuose rezultatuose. Užpildydami anketą, dalyviai sutiko dalyvauti tyrime. Autorinis klausimynas buvo sudarytas įtraukiant tam tikrus šypsenos estetikos vertinimo komponentus, remiantis svarbiausiais literatūroje aprašytais šypsenos bruožais bei įvairiomis anomalijomis. Visų anketų duomenys buvo įtraukti į statistinę analizę, kadangi visos anketos buvo užpildytos pilnai. Klausimyną sudaro 34 klausimai. Jie apima socialinius, demografinius rodiklius (lytį, tautybę, studijų metus ir fakultetą) pirmoje dalyje bei individualios šypsenos vertinimo aspektus (7 klausimai), pastebimas dantų anomalijas (16 klausimų) ir su ortodontiniu gydymu susijusius klausimus (6 klausimai) antroje dalyje. Jiems paaiškinti buvo pateiktos skirtingų šypsenų nuotraukos su jose vaizduojamais tam tikrais nepriimtinais šypsenos komponentais. Nuotraukos buvo surinktos iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ortodontijos klinikos „Dolphin imaging 11.95 Premium“ sistemos duomenų bazės, taip pat pateiktos autorinės iliustracijos, skirtos pavaizduoti vieną iš komponentų.

2.3 Fotografijų bei iliustracijų standartizavimas

Fotografijų įtraukimo kriterijai:

1. Geros kokybės šypsenos nuotraukos atspindinčios įvairias dantų/šypsenos anomalijas.

2. Šypsenų su žiodikliais nuotraukos su tokiomis anomalijomis, kurios matosi neryškiai arba yra nepastebimos įprastoje, natūralioje šypsenoje (neįprastos formos dantys, virškomplektiniai dantys, nesutampanti dantų centro linija).

Visos nuotraukos buvo šviesintos, ryškintos bei apkarpytos „Pixlr“ programa, įtraukiant tik perioralinę sritį bei vienu atveju apimant nosies apačią, kad būtų įmanoma įvertinti veido – dantų centro liniją. Buvo sukurtos ir naudojamos asmeninės – autorinės iliustracijos, norint pavaizduoti skirtingus šypsenos tipus.

2.4 Tyrimo metu naudojami statistiniai metodai

Statistinė analizė buvo atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22.0 programinę versiją. Aprašomoji statistika nustatyta tokių reikšmių kaip aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis (SD) remiantis atsakiusiųjų dažniu ir procentinėmis reikšmėmis. Lyginant skirtumus tarp dviejų nepriklausomų sociodemografinių grupių (fakultetai) ir priklausomo kintamojo rezultatų (požiūrio į ortodontinį gydymą reikšmėmis) buvo naudojamas Mann–Whitney U testas. Pearson chi kvadrato (X2) testas buvo naudojamas respondentų individualios šypsenos vertinimo skirtumams įvertinti. Nustatytas statistinio reikšmingumo lygis, kai p<0,05.

3. REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 349 LSMU Odontologijos, Medicinos, Farmacijos, Visuomenės sveikatos bei Slaugos fakultetų studentai, iš kurių 54 (15,5%) vyrai ir 295 (84,5%) moterys. Kiti sociodemografiniai duomenys pateikti 1 lentelėje. 2 lentelėje pateikta kiekvieno fakulteto studentų, užpildžiusių klausimyną, skaičius.

Statistinis reikšmingumas nebuvo skaičiuotas pagal lytį, nes didžioji dalis respondentų buvo moterys. Taip pat jis nebuvo lygintas tarp kursų, nes tyrimo tikslas yra palyginti skirtingų fakultetų studentų nuomonę, nepriklausomai nuo amžiaus.

Lentelė Nr. 1 Respondentai Kursas Moterys Vyrai 1 2 3 4 5 6 Studentai 295 (84,5%) 54 (15,5%) 54 (15,5%) 74 (21,2%) 57 (16,3%) 69 (19,8%) 87 (24,9%) 8 (2,3%) Iš viso 349 (100%) 349 (100%) Lentelė Nr. 2 Fakultetai

Odontologijos Medicinos Slaugos Farmacijos Visuomenės

sveikatos

Studentai 139 (39,8%) 85 (24,4%) 36 (10,3%) 49 (14%) 40 (11,5%)

Iš viso 349 (100%)

Vertinant atsakymą į klausimą „Ar esate/buvote gydytas ortodontiškai (su breketais) ?“ nustatytas reikšmingas skirtumas tarp fakultetų: breketais gydėsi daugiau odontologijos studentų nei kitų fakultetų studentų, tai buvo statistiškai reikšminga (p=0,009). (3 lentelė).

Gydyti breketais

Fakultetas Taip Ne

Odontologijos fakulteto studentai 43,2% 56,8%

Kitų fakultetų studentai 29,5% 70,5%

χ2=6,846, df=1, p=0,009

Vertinant pradėto ortodontinio gydymo priežastis, rezultatai buvo statistiškai reikšmingi, daugiau odontologijos studentų teigė, jog ortodontinį gydymą pradėjo savo noru, gydėsi dėl estetinių trūkumų, o kitų fakultetų studentams ortodontinį gydymą labiau rekomendavo gydytojas, tai buvo statistiškai reikšminga (p=0,012). (4 lentelė).

Lentelė Nr. 4

Priežastis Fakultetas

Savo noru, dėl estetinių trūkumų

Rekomendavo gydytojas, dėl tam

tikrų sąkandžio problemų Kita

Odontologijos fakulteto studentai

47,8% 45,7% 6,5%

Kitų fakultetų studentai 28,1% 61,2% 10,7%

χ2=8,905, df=1, p=0,012

Respondentų dantų dydžio vertinime nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp visų fakultetų (p=0,450), bet duomenys pasiskirstė nevienodai: daugiau slaugos fakulteto studentų mano, jog turi per didelius, per mažus, ar neproporcingus dantis (5 lentelė).

Lentelė Nr. 5

Dydis

Fakultetas Per dideli Per maži Neproporcingi Normalaus dydžio

Odontologijos 7,9% 7,9% 8,6% 75,5% Medicinos 5,9% 3,5% 9,4% 81,2% Slaugos 8,3% 11,1% 19,4% 61,1% Farmacijos 6,1% 12,2% 8,2% 73,5% Visuomenės sveikatos 5,0% 2,5% 7,5% 85,0% χ2=11,945, df=4, p=0,450

Respondentams vertinant neįprastą dantų formą, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp odontologijos ir kitų fakultetų: visi odontologijos fakulteto studentai sugebėjo įvertinti, ar turi neįprastos formos dantų, priešingai nei kitų fakultetų studentai, tai buvo statistiškai reikšminga (p=0,000). (6 lentelė). Lentelė Nr. 6 Neįprastos formos dantys Fakultetas Taip Ne Nežinau Odontologijos 0,7% 99,3% 0,0% Medicinos 4,7% 87,1% 8,2% Slaugos 2,8% 88,9% 8,3% Farmacijos 0,0% 83,7% 16,3% Visuomenės sveikatos 0,0% 82,5% 17,5% χ2_{=30,669, df=4, p=0,000}

Tyrimo dalyvių dantų skaičiaus anomalijų vertinime buvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp odontologijos ir kitų fakultetų: visi odontologijos fakulteto studentai gebėjo įvertinti dantų skaičiaus anomalijas, priešingai nei kitų fakultetų studentai, tai buvo statistiškai reikšminga (p=0,000). (7 lentelė).

Dantų skaičiaus anomalijos Fakultetas Nėra vieno/kelių priekinių dantų Nėra ilties/ilčių Nėra vieno/kelių galinių dantų Nėra protinių dantų Visi dantys yra Nežinau Odontologijos 0,0% 0,0% 5,0% 16,5% 78,4% 0,0% Medicinos 1,2% 2,4% 1,2% 24,7% 71,8% 2,4% Slaugos 0,0% 2,8% 11,1% 16,7% 44,4% 25,0% Farmacijos 0,0% 2,0% 10,2% 24,2% 24,5% 44,9% Visuomenės sveikatos 5,0% 0,0% 5,0% 7,5% 32,5% 50,0% χ2 10,089 4,360 7,470 6,357 66,756 109,673 DF 4 4 4 4 4 4 p 0,039 0,359 0,113 0,174 0,000 0,000

Respondentams vertinant virškomplektinių dantų buvimą, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp odontologijos ir kitų fakultetų: visi odontologijos fakulteto studentai gebėjo įvertinti virškomplektinius dantis, priešingai nei kitų fakultetų studentai, tai buvo statistiškai reikšminga (p=0,000). (8 lentelė) Lentelė Nr. 8 Virškomplektiniai dantys Fakultetas Ne Nežinau Odontologijos 100,0% 0,0% Medicinos 98,8% 1,2% Slaugos 75,0% 25,0% Farmacijos 65,3% 34,7% Visuomenės sveikatos 85,0% 15,0% χ2_{=69,373, df=4, p=0,000}

Tiriamųjų veido ir dantų centro linijos vertinime buvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp odontologijos ir kitų fakultetų: daugiau odontologijos fakulteto studentų gebėjo įvertinti ar sutampa jų veido ir dantų centro linija, tai buvo statistiškai reikšminga (p=0,001). (9 lentelė).

Lentelė Nr. 9

Ar sutampa veido ir

dantų centro linija ? Fakultetas

Taip Ne Sunku pasakyti

Odontologijos 78,4% 12,2% 9,4% Medicinos 70,6% 7,1% 22,4% Slaugos 52,8% 13,9% 33,3% Farmacijos 49,0% 14,3% 36,7% Visuomenės sveikatos 72,5% 12,5% 15,0% χ2=27,298, df=4, p=0,001

Taip pat buvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp odontologijos ir kitų fakultetų respondentams vertinant dantų centro liniją: daugiau odontologijos fakulteto studentų gebėjo įvertinti ar sutampa jų dantų centro linija, tai buvo statistiškai reikšminga (p=0,000). (10 lentelė).

Lentelė Nr. 10 Ar sutampa dantų centro linija ? Fakultetas Taip Ne Nežinau Odontologijos 61,2% 37,4% 1,4% Medicinos 72,9% 14,1% 12,9% Slaugos 38,9% 55,6% 5,6% Farmacijos 25,6% 71,4% 2,0% Visuomenės sveikatos 22,5% 75,0% 2,5% χ2=77,042, df=4, p=0,000

Respondentams įvertinus tarpus tarp jų dantų, nebuvo nustatyta reikšmingo skirtumo tarp fakultetų (p=0,310). (11 lentelė).

Lentelė Nr. 11 Tarpai Fakultetas Taip, yra daug tarpų Taip, yra keli tarpai

Yra tarpas tik tarp

priekinių dantų Ne Odontologijos 0,7% 6,5% 2,2% 90,6% Medicinos 2,4% 11,8% 5,9% 80,0% Slaugos 0,0% 19,4% 2,8% 77,8% Farmacijos 4,1% 8,2% 2,0% 85,7% Visuomenės sveikatos 0,0% 12,5% 5,0% 82,5% χ2=13,857, df=4, p=0,310

Tačiau tyrimo dalyvių dantų susigrūdimo vertinime buvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp odontologijos ir kitų fakultetų: visi odontologijos fakulteto studentai gebėjo įvertinti ar jų dantys susigrūdę, tai buvo statistiškai reikšminga (p=0,000). (12 lentelė).

Lentelė Nr. 12 Susigrūdimas Fakultetas Taip, labai susigrūdę Taip, šiek tiek susigrūdę Ne Nepastebėjau Odontologijos 3,6% 33,1% 63,3% 0,0% Medicinos 2,4% 24,7% 62,4% 10,6% Slaugos 2,8% 30,6% 41,7% 25,0% Farmacijos 0,0% 46,9% 30,6% 22,4% Visuomenės sveikatos 2,5% 37,5% 37,5% 22,5% χ2=50,907, df=4, p=0,000

Respondentų danteninės šypsenos vertinime nebuvo nustatyta reikšmingo skirtumo tarp fakultetų (p=0,980). (13 lentelė).

Danteninė šypsena Fakultetas Taip Ne Odontologijos 16,5% 83,5% Medicinos 16,5% 83,5% Slaugos 16,7% 83,3% Farmacijos 16,3% 83,7% Visuomenės sveikatos 12,5% 87,5% χ2=0,424, df=4, p=0,980

Tiriamiesiems vertinant asimetrišką šypseną, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp odontologijos ir kitų fakultetų: daugiau odontologijos fakulteto studentų gebėjo įvertinti, ar jų šypsena asimetriška, tai buvo statistiškai reikšminga (p=0,000). (14 lentelė).

Lentelė Nr. 14

Asimetriška šypsena Fakultetas

Taip Ne Sunku pasakyti

Odontologijos 30,9% 61,9% 7,2% Medicinos 18,8% 62,4% 18,8% Slaugos 33,3% 20,6% 36,1% Farmacijos 36,7% 18,4% 44,9% Visuomenės sveikatos 17,5% 30,0% 52,5% χ2=71,788, df=4, p=0,000

Respondentų dantų spalvos vertinime buvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp fakultetų: farmacijos bei visuomenės sveikatos fakultetų studentai buvo kritiškesni vertinant savo dantų spalvą, tai buvo statistiškai reikšminga (p=0,000). (15 lentelė).

Ar tenkina dantų spalva ? Fakultetas

Taip Norėčiau šiek tiek baltesnių

dantų Visiškai netenkina

Odontologijos 25,2% 74,8% 0,0% Medicinos 10,6% 83,5% 5,9% Slaugos 11,1% 88,9% 0,0% Farmacijos 2,0% 91,8% 6,1% Visuomenės sveikatos 5,0% 90,0% 5,0% χ2=31,832, df=4, p=0,000

Tyrimo dalyviams vertinant dantų lanko dydį, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp odontologijos ir kitų fakultetų: daugiau odontologijos fakulteto studentų buvo svarbus dantų lanko dydis, tai buvo statistiškai reikšminga (p=0,000). (16 lentelė).

Lentelė Nr. 16

Ar tenkina dantų lanko dydis ? Fakultetas Taip Norėčiau platesnio dantų lanko Norėčiau siauresnio dantų lanko Nekreipiu į tai dėmesio Odontologijos 64,0% 22,3% 1,4% 12,2% Medicinos 43,5% 10,6% 1,2% 44,7% Slaugos 33,3% 13,9% 2,8% 50,0% Farmacijos 20,4% 8,2% 0,0% 71,4% Visuomenės sveikatos 37,5% 10,0% 0,0% 52,5% χ2_{=66,046, df=4, p=0,000}

Respondentų bendros šypsenos vertinime nebuvo nustatyta reikšmingo skirtumo tarp fakultetų (p=0,298). (17 lentelė).

Šypsenos vertinimas Fakultetas

Labai blogai Blogai Patenkinamai Gerai Labai

gerai Odontologijos 1,4% 2,9% 22,3% 50,4% 23,0% Medicinos 2,4% 3,5% 31,8% 47,1% 15,3% Slaugos 0,0% 2,8% 27,8% 52,8% 16,7% Farmacijos 2,0% 0,0% 26,8% 59,2% 10,2% Visuomenės sveikatos 0,0% 10,0% 32,5% 50,0% 7,5% χ2=18,459, df=4, p=0,298

Vertinant tiriamųjų nuomones, ar ortodontinės anomalijos reikalauja ortodontinio gydymo, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp fakultetų: daugiau odontologijos fakulteto studentų mano, jog visos ortodontinės anomalijos reikalauja ortodontinio gydymo, tai buvo statistiškai reikšminga (p=0,011). (18 lentelė). Lentelė Nr. 18 Ortodontinėms anomalijoms reikia gydymo Fakultetas

Taip Ne Tam tikros

reikalauja Nežinau

Odontologijos fakulteto studentai

64,0% 2,9% 33,1% 0,0%

Kitų fakultetų studentai 52,9% 0,5% 44,3% 2,4%

χ2=11,129, df=1, p=0,011

Vertinant tyrimo dalyvių požiūrį į ortodontinį gydymą, nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp odontologijos ir kitų fakultetų (p=0,057, p=0,167). (19 lentelė).

Fakultetas Požiūris į ortodontinį gydymą Vidurkis ±SN Vidutinis rangas Mann- Whitney U p Odontologijos

fakulteto studentai Teigiamas 10,15±1,19 163,92

13055,0 0,057

Kitų fakultetų

studentai Teigiamas 10,34±1,17 182,83

Odontologijos

fakulteto studentai Neigiamas 1,96±1,65 182,83

13506,0 0,167

Kitų fakultetų

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Pasaulyje yra atlikta tyrimų, kuriuose šypsenos estetiką vertina įvairios grupės: odontologijos studentai ir kitų fakultetų studentai, taip pat gydytojai odontologai/ortodontai bei pacientai; jos apklausiamos arba atskirai arba lyginamos tarpusavyje. Lietuvoje buvo atlikta studija, kurioje odontologijos fakulteto studentai vertino savo šypsenas, tačiau nebuvo atlikto tokio tyrimo, kuris apima skirtingų fakultetų individualios šypsenos vertinimą. Klausimynus paprastai sudaro standartizuotos, kompiuteriu maketuotos nuotraukos, vaizduojančios įvairius šypsenos kriterijus, nukrypimus nuo idealios šypsenos arba natūralių šypsenų nuotraukos, kuriose vaizduojami tam tikri neestetiški komponentai. Tačiau šiame tyrime skirtingų fakultetų studentai vertina savo pačių šypsenas, pagal įvairius nepriimtinus šypsenos komponentus parodančias nuotraukas. Šio darbo privalumas yra tas, kad atliktas tyrimas yra pirmasis pasaulyje, apimantis LSMU universiteto fakultetus, susijusius su sveikatos mokslais, kuriame studentai patys analizuoja savo šypsenas, nepriimtinus bruožus jose bei vertina ortodontinį gydymą. Taip pat buvo apimti pagrindiniai šypsenos vertinimo kriterijai. Todėl šiuo tyrimu galima tobulinti LSMU fakultetų studentų mokymosi programas, atkreipti dėmesį į fakultetų studentų turimas žinias ortodontinio gydymo klausimu, kad būtų laiku pastebimos ir gydomos tam tikros anomalijos, atitinkamai gerinama žmonių savivertė, susijusi su šypsena. Kadangi tiriant universiteto studentus buvo nustatytas reikšmingas ryšys tarp suvokiamos šypsenos estetikos ir psichologinio poveikio jų atžvilgiu [62]. Pagrindinis šio tyrimo trūkumas yra, jog studentų individualių šypsenų vertinimas nėra pagrįstas klinikiniu įvertinimu gydytojo ortodonto kabinete. Tačiau įvairių fakultetų studentai šio tyrimo, rodančio tam tikrus neestetiškos šypsenos komponentus, pagalba galėjo suprasti, dėl kokių priežasčių jų šypsena jiems yra nepriimtina, ar nepatraukli, ir galbūt priims sprendimą apsilankyti pas specialistą. Taip pat tyrimo rezultatus apsunkina išplėstiniai anketų atsakymai į klausimus, kadangi buvo norima kuo plačiau išnagrinėti studentų šypsenos komponentus. Rezultatai nebuvo aptariami pagal kursą, lytį, amžių. Kadangi pasaulyje dar nebuvo atliktas tokio tipo tyrimas, nėra sudaryto standartizuoto klausimyno skirto individualiai išsamiai įvertinti visus šypsenos komponentus, todėl rezultatai lyginami tik pagal panašias studijas.

Pagal gautus rezultatus, pirmoji hipotezė (H1) nepasitvirtino: odontologijos fakulteto studentai nepastebi daugiau trūkumų savo šypsenoje ir bendrai savo šypsenos blogiau nevertina, lyginant su kitų fakultetų studentais. Kita vertus, tokie rezultatai gali būti dėl to, jog statistiškai reikšminga didesnė dalis (p<0,05) odontologijos fakulteto studentų atsakė, jog gydėsi ortodontiškai, su breketais, o daugiau nei pusės iš jų pradėto ortodontinio gydymo priežastis buvo būtent estetiniai trūkumai, kuriuos pradėjo

gydytis savo noru, priešingai nei kitų fakultetų studentai, kurių daugumai ortodontinis gydymas buvo rekomenduotas gydytojo dėl sąkandžio problemų. Antroji iškelta hipotezė (H2) pasitvirtino, kadangi daugiau odontologijos fakulteto studentų gebėjo įvertinti tam tikras anomalijas savo šypsenoje, taip pat įvertino didesnį ortodontinio gydymo reikalingumą esant ortodontinėms anomalijoms, lyginant su kitais fakultetais, nustatytas šių aspektų statistinis reikšmingumas (p<0,05). Praktiškai visi respondentai pripažino, kad bent tam tik tikros ortodontinės anomalijos reikalauja ortodontinio gydymo ir atsakė, kad šypsenos estetika turi reikšmės gyvenimo kokybei, bei didelė dalis, jog ji turi reikšmės sveikatai. Taip pat daugiau nei pusė visų fakultetų respondentų, negydytų ortodontiškai, teigė, jog norėtų šio gydymo (žiūrėti priedą Nr. 3). Trečioji hipotezė (H3) nepasitvirtino: kitų fakultetų studentai ortodontinį gydymą vertino labiau teigiamai nei odontologijos fakulteto studentai, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05).

Literatūroje nagrinėjant dantų dydį, didžiausias dėmesys skiriamas priekiniams dantims. Jis dažniausiai vertinamas pagal viršutinių priekinių dantų pločių santykį. Analizuojant požiūrį į dantų dydį, šiame tyrime apklausti slaugos fakulteto studentai buvo kritiškiausi, savo dantis labiau vertino kaip neproporcingo dydžio, lyginant su kitų fakultetų studentais. Šiek tiek mažesnei daliai slaugos bei farmacijos fakultetų respondentų dantys atrodo per maži. Tikėtina, jog jų dantys neatitinka bent jau auksinės proporcijos, todėl atrodo neestetiški [34]. Nereikėtų aklai remtis šia taisykle, nes dantys su didesnėmis proporcijomis (iki 70 %) žmonėms atrodo dar estetiškesni [35]. Tu su bendraautoriais atliktame tyrime pacientai palankiau vertino ilgesnes iltis, o prasčiau trumpus šoninius kandžius. Taip pat pacientai buvo griežtesni vertinant šypseną nei ortodontai [44]. Todėl galima manyti, jog ne visada specialistai turi kritiškesnį požiūrį, nei paprasti žmonės, kurie neturi itin daug žinių apie estetiškos šypsenos komponentus.

Analizuojant neįprastos formos dantis šypsenoje, nedidelis procentas medicinos bei slaugos fakulteto studentų pažymėjo turintys tokių dantų. Didesniam procentui apklaustų farmacijos bei visuomenės sveikatos fakulteto respondentų buvo sunkiau nustatyti, ar jų šypsenoje yra tokių dantų, nei medicinos bei slaugos fakulteto studentams, nors pavyzdys buvo pateiktas nuotraukoje. Literatūroje mažai aprašoma neįprasta dantų forma, kadangi šios anomalijos paplitimas yra mažas, nors priekinių dantų zonoje esant spyglio ar kūgio formos dantų, tikėtina, jog pacientas nevertins savo šypsenos kaip patrauklios. Tačiau viršutinių priekinių dantų mikrodontija pasitaiko gana dažnai, nors ji taip pat nėra pakankamai aprašyta. Tirone su bendraautoriais tiki, kad pacientams paprašius ištaisyti šią anomaliją, gydymas turėtų būti sutelktas į formos koregavimą, atliekamą naudojant minimaliai invazyvius metodus, kadangi mikrodontija yra formos defektas, o ortodontija gali būti naudingas parengiamasis žingsnis, siekiant optimizuoti atkuriamų dantų pasiskirstymą lanke [59]. Pasak Cordeiro, dantų

sudvigubėjimas gali pakenkti estetikai, turėti įtakos dantų susigrūdimui, ėduonies bei skausmo atsiradimui [60].

Vertinant dantų skaičiaus anomalijas, visų fakultetų respondentų duomenyse išryškėjo, kad dažniausia anomalija yra protinių dantų nebuvimas, daugiausia medicinos ir farmacijos fakultetų studentų tarpe. Maždaug pusė apklaustų farmacijos bei visuomenės sveikatos fakulteto studentų nežinojo, kokias dantų skaičiaus anomalijas jie turi. Jeigu hipodontija yra galinių dantų zonoje, žmonių šypsenos estetikai tai didelės reikšmės neturi, tačiau lemia šalia esančių dantų rotacijas, migraciją link laisvos vietos, o dėl to atsiranda vietos stoka dantų lanke. Kita vertus, jeigu danties nėra priekinių dantų zonoje, šypsena tampa neestetiška. Studijose aprašoma, jog hipodontija turi svarbią reikšmę bendrame šypsenos kontekste, ji paveikia estetiką, kalbą ir okliuzinius kontaktus, priklausomai nuo to, kurioje vietoje nėra danties [48]. Taip pat buvo nustatyta, jog vieno danties hipodontija priekinių dantų zonoje, yra neestetiškiausias, prasčiausiai vertinamas šypsenos komponentas [30].

Maždaug tik pusė respondentų iš slaugos bei farmacijos fakultetų, atsakė, jog sutampa jų veido ir dantų centro linija, kitų fakultetų studentams šio komponento atitikimas buvo dažnesnis. Taip pat minėtų fakultetų respondentams sunkiau sekėsi šį aspektą įvertinti. Omar ir Tai, lygindami odontologijos ir farmacijos fakultetus, nustatė, jog odontologijos studentai statistiškai reikšmingai atskyrė dantų centro linijos poslinkius su dantenų lygio ekspozicija bei dantų dydžio, formos pokyčius nuo idealios šypsenos. Tuo tarpu farmacijos fakulteto studentų vertinimas tarp idealios šypsenos ir minėtų nukrypimų nebuvo statistiškai reikšmingas. Tačiau tiek odontologijos, tiek farmacijos fakulteto studentai pastebėjo 2 mm vidurio linijos nuokrypius [47].

Daugiau nei pusė apklaustų farmacijos bei visuomenės sveikatos fakultetų studentų teigė, jog nesutampa jų dantų centro linija, o medicinos fakulteto studentams šį kriterijų buvo šiek tiek sunkiau įvertinti, nei kitiems fakultetams. Priekinių dantų centro linijos nukrypimas laikomas estetiškai nepriimtinu komponentu ir buvo statistiškai reikšmingas [30]. Witt ir Flores atliktos literatūros apžvalgos rezultatai rodo, kad dauguma pacientų galėjo nustatyti mažesnius nei 3 mm dantų vidurio linijos nuokrypius, tačiau jie pirmenybę teikė toms šypsenoms, kurių dantų centro linija sutampa ir su veido vidurio linija [49]. Nors įvairios studijos teigia, kad pastebimi yra tik 3 mm ir didesni vidurio linijos poslinkiai, tačiau juos rekomenduojama koreguoti net esant 2 mm neatitikimui [2].

Vertinant tarpus tarp dantų, šiek tiek daugiau apklaustų medicinos, slaugos bei visuomenės sveikatos fakultetų studentų pažymėjo, jog turi keletą tarpų, o diastema buvo dažniausia tarp medicinos studentų, nors šis rodiklis nebuvo statistiškai reikšmingai didesnis nei kituose fakultetuose. Tarpai tarp dantų gali neduoti didelės reikšmės šypsenos estetikai, jeigu jie yra ne priekinių dantų zonoje. Kita vertus diastemos buvimas yra vertinamas labai kontraversiškai. Omar ir Tai tyrime diastema studentų

buvo įvertinta kaip antras mažiausiai patrauklus veiksnys [47]. Kokich su bendraautoriais teigia, jog tarpas tarp priekinių dantų gali būti nepastebimas, jeigu yra ne didesnis nei 2 mm [28]. Pasak Machado, kuo jis didesnis, tuo šypsena mažiau estetiška [2]. Nors diastema gali būti vertinama netgi kaip išskirtinumo bruožas, tačiau ortodontiniu požiūriu jas rekomenduojama uždaryti.

Šiame tyrime maždaug bent trečdalis apklaustų kiekvieno fakulteto studentų turi šiek tiek susigrūdusius dantis, kitų fakultetų studentai sunkiau pastebėjo šį komponentą nei odontologijos fakulteto studentai. Dantų susigrūdimas buvo dažniausias tarp farmacijos fakulteto studentų. Šis aspektas mažai pastebimas šypsenos metu, jeigu jis yra apatiniuose dantyse. Kita vertus, tokiu atveju didelis susigrūdimas būtų matomas kalbant. Viršutinių priekinių dantų zonoje komponentas yra žymiai pastebimesnis. Nustatyta, kad be hipodontijos, dantų susigrūdimas kartu su diastema ir dantų spalvos pokyčiais yra vieni neestetiškiausių šypsenos bruožų [30]. Dantų susigrūdimas taip pat yra susijęs su dantų padėties pokyčiais. Daugiau nei trečdalis kiekvieno fakulteto respondentų turi tam tikras dantų padėties anomalijas. Medicinos fakulteto studentų tarpe labiausiai paplitusios: dantų atsikišimas į priekį (lūpinė padėtis), rotacijos. Slaugos bei farmacijos fakultetų studentų tarpe labiausiai paplitusi gomurinė/liežuvinė dantų padėtis. Visuomenės sveikatos bei odontologijos fakultetų studentai daugiausiai išskyrė gomurinę/liežuvinę dantų padėtį bei rotacijas. Dantų padėties anomalijas sunkiausia buvo išskirti slaugos, farmacijos bei visuomenės sveikatos fakultetų studentams, o lengviausiai jas nustatė odontologijos fakulteto studentai.

Danteninės šypsenos vertinimas tarp visų fakultetų buvo panašus. Pasak Witt, žmonės toleruoja iki 3,6 mm danteninę šypseną, pirmenybę teikiant, kai lūpos apatinis kraštas yra ties viršutinių kandžių dantenų riba arba šalia jos [49]. Zawawi ir kiti teigia, kad skirtingų sričių išsilavinimas nepadarė įtakos moterų koledžo studentų suvokimui apie lūpų padėties ir dantenų matomumo poveikį šypsenos estetikai [24]. Lima su bendraautoriais tyrime buvo nustatyta, kad proporcingame veide danteninė šypsena yra mažiau pastebima pacientų nei ilgame veide. Subalansuotas veidas apskritai buvo geriau įvertintas visais skirtingo dantenų matomumo atvejais, tiek pacientų, tiek gydytojų odontologų. Proporcingi veido bruožai sumažino danteninės šypsenos pastebimumą [50].

Okliuzinės plokštumos kantas vertikalioje plokštumoje yra parametras, darantis įtaką šypsenos estetikai ir galintis suteikti asimetriją veido formai [54]. Maždaug trečdalis apklaustų slaugos bei farmacijos fakultetų studentų pažymėjo turintys asimetrišką šypseną, panašūs rezultatai buvo ir odontologijos fakulteto studentų. Apie pusę visuomenės sveikatos ir farmacijos fakulteto respondentų nesugebėjo įvertinti šio komponento. Aldhorae bei Alhammadi studijose buvo gauti panašūs rezultatai: