SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS
VILITA GREIČIŪTĖ
SKIRTINGŲ REABILITACIJOS PROGRAMŲ POVEIKIS
MOTERIMS PO KRŪTIES PAŠALINIMO OPERACIJOS
MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS „SVEIKATINIMAS IR REABILITACIJA FIZINIAIS PRATIMAIS‖ BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas Dr. Vilma Mauricienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Jūratė Macijauskienė __________
(parašas) 2013-01-
SKIRTINGŲ REABILITACIJOS PROGRAMŲ POVEIKIS MOTERIMS
PO KRŪTIES PAŠALINIMO OPERACIJOS
Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Dr. Vilma Mauricienė __________ (parašas)
2013-01-07
Recenzentas Darbą atliko
__________ Magistrantė
(parašas) Vilita Greičiūtė __________
2013-01- (parašas)
2013-01-07
TURINYS
Santrauka ...5
Summary………..….6
Ţodynėlis……….8
Įvadas………9
Darbo tikslas ir uţdaviniai...11
1. Literatūros apţvalga...12
1.1 temos aktualumas……….………12
1.2 Krūties vėţys. Rizikos veiksniai...12
1.3 Krūties vėţio poţymiai ir simptomai………...16
1.4 Krūties vėţio prevencija………...16
1.5 Krūties vėţio gydymas...17
1.6 Chirurginis krūties vėţio gydymas...17
1.7. Reabilitacijos poveikis moterims po krūties pašalinimo operacijos...18
1.8 Fizinis aktyvumas ir reabilitacija...19
1.9 Šiaurietiškas ėjimas arba ėjimas su lazdomis………...19
1.10 Šiaurietiško ėjimo pritaikymas reabilitacijoje moterims po krūties pašalinimo operacijos ...20
1.11 Gyvenimo kokybė po krūties pašalinimo operacijos...21
2.TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS IR TYRIMO METODIKA...23
2.1 Tyrimo metodai ………..……….26
3. TYRIMO REZULTATAI...28
3.1. Skausmo intensyvumo pokytis reabilitacijos pradţioje ir pabaigoje...29
3.2. Peties sąnario judesių amplitudės pokytis antrojo reabilitacijos etapo pradţioje ir pabaigoje…29 3.3. Gyvenimo kokybės ir bendros sveikatos būklės pokytis prieš ir po reabilitacijos programos taikymo ...34
3.3.1 Europos vėţio tyrimų organizacijos gyvenimo kokybės klausimyno EORTC QLQ-C30 įvertinimas………..……35
3.3.1.1 Funkcinių rodiklių vertinimas...35
3.3.1.2 Simptomų skalės vertinimas………....……….39
3.3.1.3 EORTC QLQ-BR23 gyvenimo kokybės klausimyno vertinimas………...42
3.3.1.4 Funkcionavimo skalių vertinimas………..………...44
3.3.1.5 Simptomų skalė………45
IŠVADOS...53
Praktinės rekomendacijos...54
Publikacijų sąrašas...55
Literatūros sąrašas...56 PRIEDAI...
SANTRAUKA
V. Greičiūtė. ,,Skirtingų reabilitacijos program poveikis moterims po krūties pašalinimo operacijos‖. Magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas Dr. Vilma Mauricienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas, 2012, 60
Tyrimo tikslas - įvertinti skirtingų reabilitacijos programų poveikį moterims po krūties pašalinimo operacijos.
Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo dvi grupės moterų, kurios buvo suskirstytos į dvi grupes. Pirmajai tiriamųjų grupei buvo skirta įprastinė reabilitacijos programa ir šiaurietiško ėjimo uţsiėmimai. Antrajai tiriamųjų grupei buvo skirta įprastinė reabilitacijos programa. Tyrimo metodai: goniometrinis peties sąnario judesių amplitudės vertinimas, skausmo vertinimas SAS skale, gyvenimo kokybės vertinimas EORTC QLQ-C30 ir EORTC QLQ-BR23 klausimynais, matematinė statistinė analizė.
Rezultatai: Skausmo intensyvumas abiejose grupėse po skirtingų reabilitacijos programų taikymo sumaţėjo nuo stipraus iki vidutinio, ir nuo vidutinio iki silpno skausmo. Pirmojoje grupėje, prieš reabilitacijos programų taikymą, peties sąnario vidutinė lenkimo amplitudė buvo 92 laipsniai, tiesimo – 37 laipsniai, atitraukimo – 87 laipsniai, išorinės rotacijos – 58 laipsniai, po reabilitacijos ir šiaurietiško ėjimo taikymo lenkimo amplitudė pagerėjo iki 140 laipsnių, tiesimo amplitudė iki 53 laipsnių, atitraukimo amplitudė – iki 128 ir išorinės rotacijos – iki 75 laipsnių (p<0,05). Antroje tiriamųjų grupėje, prieš reabilitacijos taikymą peties sąnario vidutinė lenkimo amplitudė buvo 91 laipsniai, tiesimo – 36 laipsniai, atitraukimo – 75 laipsniai, išorinės rotacijos – 56 laipsniai, po reabilitacijos taikymo lenkimo amplitudė pagerėjo iki 140 laipsnių, tiesimo amplitudė iki 50 laipsnių, atitraukimo amplitudė – iki 134 ir išorinės rotacijos vidutinė tiriamųjų amplitudė pagerėjo iki 70 laipsnių (p<0,05). Gyvenimo kokybės pagerėjimas ryškesnis šiaurietiško ėjimo grupėje.
Išvados: 1. Skausmo intensyvumas pirmoje grupėje, kuriai buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas sumaţėjo statistiškai reikšmingai (p<0.05). Skausmas antroje grupėje, kuriai buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa, sumaţėjo statistiškai reikšmingai (p<0.05). Abiejose tiriamųjų grupėse skausmo intensyvumas sumaţėjo nuo vidutinio (4, 5 balai) iki silpno (1 – 3 balai). 2. Peties sąnario judesių amplitudės (ţasto tiesimas, ţasto lenkimas, ţasto atitraukimas, ţasto išorinė rotacija) statistiškai reikšmingai pagerėjo abiejose tiriamųjų grupėse (p=0,01). 3. Tiriamųjų gyvenimo kokybė ir kasdieninė veikla statistiškai reikšmingai pagerėjo abiejose tiriamųjų grupėse (p<0.05). 4. a) tiriamųjų gyvenimo kokybė pagerėjo ir kasdieninė veikla geriau atsistatė pirmojoje, šiaurietiško ėjimo, tiriamųjų grupėje. b) simptomų pasireiškimas, būdingas pooperaciniam krūties vėţio laikotarpiui, statistiškai reikšmingai labiau sumaţėjo pirmojoje tiriamųjų grupėje.
SUMMARY
V. Greičiūtė. ,,Different rehabilitation programs in women after breast removal surgery.― Master's thesis / research supervisor Dr. Vilma Mauricienė, Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Institute of Sport. Kaunas, 2013
The objective - To assess the impact of different rehabilitation programs for women after breast removal surgery.
Method of research.: The study included two groups of women who were divided into two groups. The first group of patients received conventional rehabilitation program and Nordic walking classes. The second group received conventional rehabilitation program.
Results: The study showed that the intensity of pain in both groups after the application of different rehabilitation programs decreased from severe to moderate, and moderate to mild pain. In the first group, before rehabilitation applications, the shoulder joint, the mean flexion range was 92 degrees, construction - 37 degrees, abduction - 87 degrees of external rotation - 58 degrees, followed by rehabilitation and Nordic walking improved flexion range of up to 140 degrees, extension range up to 53 degrees, abduction range improved to 128 and the average external rotation range of subjects improved by up to 75 degrees (p <0.05). The second group of patients before the application of rehabilitation the shoulder joint, the mean flexion range was 91 degrees, construction - 36 degrees, abduction - 75 degrees of external rotation - 56 degrees, after rehabilitation of flexion range improved to 140 degrees, the amplitude of the construction of up to 50 degrees, abduction amplitude improved to 134 and the average external rotation range of subjects improved by up to 70 degrees (p <0.05). Pronounced improvement in the quality of life in the first, Nordic walking group.
Conclusions: 1. Pain intensity in the first group, which has been applied to Nordic walking decreased significantly (p <0.05). Pain in the second group, which has been subject to the usual rehabilitation program decreased significantly (p <0.05). In both groups the pain intensity decreased from medium (4, 5 points) to weak (1-3 points). Second Shoulder joint range of motion (shoulder construction, shoulder flexion, flexure, shoulder external rotation) significantly improved in both groups (p = 0.01). 3rd Quality of life and daily activities significantly improved in both groups (p <0.05). 4th a), quality of life has improved and daily activity rebounded better in the first, Nordic walking, patients' group. b) the manifestation of symptoms characteristic of post-operative breast cancer in the period, a statistically significantly greater decrease in the first test group.
PADĖKA
Noriu nuoširdţiai padėkoti darbo vadovei dr. Vilmai Mauricienei uţ kantrybę ir skirtą laiką, uţ patarimus ir išreikštas pastabas, uţ nuoširdų bendradarbimą rašant magistrinį darbą. Taip pat norėčiau padėkoti visom tyrime dalyvavusiom moterim, kurios pasidalino savo patirtimi ir išgyvenimais po sunkios ligos.
Ţodynėlis
1. Mastektomija – krūties pašalinimas
2. Navikas (auglys) – pakitusių ląstelių darinys.
3. Malignizacija [lot. malignus — kenksmingas, praţūtingas], naviko, auglio piktybinis išsigimimas, supiktybėjimas.
ĮVADAS
Krūties vėţys yra viena aktualiausių moterų sveikatos problemų pasaulyje. Tai daţniausias moterų piktybinis navikas pirmaujantis tarp moterų mirčių nuo vėţio. Krūties vėţio etiologija iki šiol ištyrinėta nepakankamai ir šiuo metu ţinomi rizikos veiksniai gali paaiškinti tik nedidelę dalį krūties vėţio atvejų
Kasmet krūties vėţys diagnozuojamas 1300 Lietuvos moterų. Krūties vėţys yra pagrindinė 40–55 metų amţiaus moterų mirties prieţastis. Vyrai taip pat gali susirgti krūties vėţiu. Pasaulyje per metus diagnozuojama apie 1500 krūties vėţio atvejų vyrams, iš jų Lietuvoje apie 15. Sergamumas krūties vėţiu nuolat didėja. Lietuvoje 2007 m. diagnozuoti 1400 nauji krūties vėţio atvejai.
Sergančiųjų skaičius siekia 10178. Daţniausiai krūties vėţiu serga 45–75 metų amţiaus moterys. Mirtingumas nuo krūties vėţio yra 31,7 atvejai 100 000 moterų
Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos moterų sergamumas krūties vėţiu yra maţdaug dvigubai maţesnis nei Prancūzijoje, Olandijoje, Suomijoje, bet mirtingumas nuo krūties vėţio Lietuvoje ir šiose šalyse beveik vienodas. Vykdant atrankinę mamografinės patikros programą bei uţtikrinant įrodymais pagrįstą gydymą įmanoma sumaţinti Lietuvos moterų mirtingumą nuo šios ligos.
Šiaurietiškas ėjimas (Nordic Walking) kilęs iš Suomijos, kur nuo 1970-ųjų jis taikomas slidininkų vasaros treniruotėse. 1997 metais buvo pradėtos gaminti specialios lazdos ir šis ėjimo metodas peraugo į fizinės būklės gerinimo (fitness) pratimą. Šiaurietiškas ėjimas tapo ţinomas uţ Suomijos ribų ir pradėjo sparčiai plisti visoje Europoje ir JAV.
Cooper institutas (Dallas, JAV) atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama palyginti šiaurietišką ėjimą su paprastu greitu ėjimu. Šis tyrimas parodė, kad šiaurietiškas ėjimas padeda sudeginti 47% daugiau kalorijų bei sunaudoti daugiau deguonies, negu paprastas ėjimas be lazdų tokiu pat greičiu.
Pacientėms, po krūties pašalinimo operacijos peties judesių amplitudės sumaţėjimas yra daţnas veiksnys po chirurginio ar spindulinės terapijos gydymo ir daţnai daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei
Ėjimo metu naudojant šiaurietiško ėjimo lazdas aktyvuojamos viršutinės kūno dalies raumenų grupės (pectoralis major, latissimus dorsi ir deltoid) bei triceps ir dilbio raumenys.
Daugelis krūties vėţiu sergančiųjų po mastektomijos operacijos ir gydymo kenčia dėl sumaţėjusios viršutinės galūnės judesių amplitudės ir raumenų jėgos. Pečių sustingimas, iš paţiūros nėra didelė problema, bet kai negali pasiekti aukštai padėto daikto ar susišukuoti, tada daţnai ima
blogėti gyvenimo kokybė. Todėl, reabilitacijos metu reikėtų suvokti, kad judesių amplitudės gerinimas yra labai svarbus krūties vėţiu sergančiam pacientui.
Šiaurietišką ėjimą yra lengva naudoti įvairiose situacijose, tiems, kuriems reikia stabilumo, ėjimo lazda gali atstoti atramą, o kitiems – pagreitinti ėjimą. Dėl šios prieţasties, pacientėms sergančioms krūties vėţiu, ėjimas su lazdomis yra daug naudingesnis, ypač gerinant pečių juostos judesių amplitudę ir raumenų ištvermę nei įprastinė mankšta.
Tyrimo tikslas - įvertinti skirtingų reabilitacijos programų poveikį moterims po krūties pašalinimo operacijos.
Darbo tikslas ir uţdaviniai
Tyrimo tikslas - įvertinti skirtingų reabilitacijos programų poveikį moterims po krūties pašalinimo operacijos.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Įvertinti tiriamųjų skausmo intensyvumą prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
2. Įvertinti peties sąnario judesių amplitudę prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
3. Įvertinti tiriamųjų gyvenimo kokybę ir kasdieninę veiklą prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
4. Palyginti skirtingų reabilitacijos programų efektyvumą moterims po krūties pašalinimo operacijos.
1. Literatūros apţvalga
1.1 Temos aktualumas
Krūties vėţys – daţniausia moterų onkologinė liga. Tai navikas, susiformuojantis supiktybėjus ir sparčiai besidauginant pieno liaukų skiltims ar latakėlius išklojančioms ląstelėms, plintantis lokaliai, vėliau limfiniu keliu ir daţnai metastazuojantis į kitus organus (Juozaitytė, 2009). Kasmet pasaulyje daugiau nei milijonas moterų suserga krūties vėţiu ir miršta beveik 600 000 moterų. Krūties vėţys daţniausia moterų onkologinė liga Europos Sąjungos šalyse (2004 m.- 275.100 atvejų, 29%) ir pagrindinė mirties prieţastis (2004 m.- 88.400 mirčių , 17.4%) (Boyle, 2005). Lietuvoje krūties vėţys yra daţniausia piktybinių navikų lokalizacija moterims (2004m. – 16,8%). Nuo 1975 metų krūties vėţio Lietuvoje padvigubėjo, lyginant su 2004 m. (30,4/100.000 ir 69,0/100.000). Mirčių skaičius nuo krūties vėţio didėja 1992 – 24,9/100.000 ir 2005 –28,9/100.000 2007 m. registruoti 1400 krūties vėţio atvejis ir 654 mirčių (LSD). 2010 metais buvo diagnozuota 1 532 nauji krūties vėţio atvejai. Tais pačias metais nuo jo mirė 622 moterys. Lietuvos vėţio registro duomenimis, sergamumo rodikliai didėja. Lietuvoje palaipsniui didėja ankstyvųjų (I–II stadija) krūties vėţio stadijų procentas: 2009 metais pirmosios ir antrosios stadijos krūties vėţys sudarė 68%, o 1992 – 56% (Vėţio registras, 2010) (1 pav.)
1.2 Krūties vėţys. Rizikos veiksniai
Vyrauja nuomonė, kad apie trečdalio visų piktybinių navikų galima būtų išvengti taikant profilaktikos priemones. Išvengti galima tų navikų, kurių prieţastys ţinomos ir prieinamos reguliuoti arba rizikos veiksniai jau nustatyti ir ţinomi ikinavikiniai pokyčiai, kuriuos galima išgydyti. Tarp piktybinių navikų pagrindinių rizikos veiksnių yra rūkymas, mitybos ypatybės, nesaikingas alkoholio vartojimas, profesiniai veiksniai, aplinkos uţterštumas, elektromagnetinė spinduliuotė, infekcija, vaistai, reprodukciniai hormonai, maţas fizinis aktyvumas (Doll, 1999).
Gali būti ir individualus, paveldimas polinkis sirgti vėţiu. Individai paveldi ne navikus, o mutavusius genus, lemiančius piktybinę ląstelių transformaciją. Asmenys, paveldėję atitinkamus mutavusius genus, yra tarsi ţengę pirmąjį ţingsnį malignizacijos link (Senn, 2007).
Išsivysčiusiose šalyse krūties vėţys uţima pirmąją vietą tarp visų piktybinių navikų. Lietuvoje krūties vėţys taip pat daţniausia lokalizacija moterims – apie 18 proc. visų piktybinių navikų. Sergamumas krūties vėţiu koreliuoja su amţiumi: didėja nuo 30 iki 70 metų, tačiau augimo kreivei būdingas nedidelis stabtelėjimas nuo 45 iki 54 metų.
Nustatytas nevienodas sergamumas etnine įvairove pasiţyminčiose šalyse. Krūties vėţiu daţniau serga netekėjusios ir negimdţiusios moterys, taip pat daţniau miesto moterys nei kaimo ir aukštesniųjų socialinių sluoksnių atstovės. Pagrindiniai krūties vėţio rizikos veiksniai yra hiperestrenizacija, mityba ir su ja susiję veiksniai, aplinkos veiksniai, šeiminis krūties vėţys (paveldimumas) (Yankaskas, 2006).
Vėţio genezei įtakos turi ir laktacija. Šią nuomonę patvirtina tai, kad ekonomiškai atsilikusiose šalyse, kur būtinai ir ilgai maitinama krūtimi, moterys rečiau serga krūties vėţiu. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad laktacijos metu didėja prolaktino ir maţėja estrogeno gamyba organizme. Kai kurie autoriai ir abortus, ir ankstyvus persileidimus sieja su padidėjusia rizika susirgti krūties vėţiu, ypač tais atvejais, kai abortas įvyksta prieš pirmąjį visavertį nėštumą (Michels, 2007; Reeves, 2006).
Krūties vėţio genezei įtakos turi ir mityba (Ahn, 2007). Manoma, kad svarbu yra suvartojamų gyvulinių riebalų kiekis: jų suvartojimas koreliuoja su sergamumu krūties vėţiu. Dieta, kurioje daug riebalų, gali veikti krūties vėţio genezę, darydama įtaką hormonų gamybai, jų metabolizmui ir poveikiui ląstelės lygmenyje. Be to, riebus maistas didina poodţio riebalų kiekį. Juose esantis androstendionas gali virsti estronu ir padidinti bendrąjį estrogenų kiekį organizme. Po menopauzės moterims tai yra pagrindinis estrogenų šaltinis. Todėl antsvoris pomenopauzės
laikotarpiu didina krūties vėţio riziką. Kita vertus, tai neturi įtakos moterims prieš menopauzę (Ahn, 2007).
Krūtis yra vienas jautriausių organų kancerogeniniam jonizuojamųjų spindulių poveikiui. Kancerogeninis spindulių poveikis krūčiai priklauso nuo moters amţiaus. Jis ţymiai didesnis jaunesnio amţiaus moterims. Paveldimi navikai sudaro maţą dalį – apie 5–10 proc. visų krūties navikų, o tarp moterų, susergančių iki 40 metų – 10–15 proc. Šeiminis krūties vėţys, daţnesnis tarp giminaičių, būna jaunesnėms moterims ir daţniau paţeidţia abi krūtis, neretai daugiaţidininis, todėl šiais atvejais nerekomenduojamos tausojamosios operacijos. Šeiminį polinkį sirgti vėţiu lemia atitinkami onkogenai (Roukos, 2007; Silva, 2008). Moterys, turinčios šeiminio vėţio anamnezę, priklauso padidintai vėţio rizikos grupei (Silva, 2008). Taip pat atlikti tyrimai parodė, kad moterys, dirbančios sterilizacinėse, stiuardesėmis ar pamaininį darbą daţniau suserga krūties vėţiu (Megdal, 2005).
Diskutuojant apie krūties vėţio išgyvenamumo rodiklius, daţniausiai yra naudojamas 5-erių metų išgyvenamumo laikotarpis. Šiuo metu pasaulyje yra apie 3,7 mln. moterų, kurioms krūties vėţys yra diagnozuotas prieš daugiau nei 5-ius metus (Parkin, 2001). Jau daugiau nei 20 m. yra stebimi gerėjantys krūties vėţio išgyvenamumo rodikliai Europoje. Didţiosios Britanijos vėţio tyrimų instituto prognozės teigia, kad daugiau nei du trečdaliai moterų, kurioms neseniai diagnozuotas krūties vėţys, turi tikimybę išgyventi maţiausiai 20 metų (Cancer Research UK, 2008). 2011 m. JAV Vėţio draugija paskelbė tokius 5-ių metų laikotarpio po diagnozės nustatymo santykinio išgyvenamumo rodiklius priklausomai nuo krūties vėţio stadijos (American Cancer Society). (2 pav.).
Vidutinis 5 metų santykinio išgyvenamumo rodiklis nuo diagnozės nustatymo Europoje yra 77 proc., o Lietuvoje – 69 proc. (Smailytė ir kt., 2011; Marrazzoa et al, 2007). Tai rodo, kad situacija Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra pakankamai gera. Pasaulyje krūties vėţys daţniausiai yra diagnozuojamas I stadijoje. Lietuvoje ilgus metus vyravo tokios tendencijos: ankstyvas krūties vėţys būdavo diagnozuojamas apie 60 proc. pacienčių, vėlyvasis – apie 40 proc. pacienčių (Juozaitytė ir kt., 2004). Pradėjus taikyti atrankinę mamografinę patikros programą, Lietuvoje tikimasi ankstyvojo vėţio atvejų skaičiaus padidėjimo, kuris įtakotų mirtingumo sumaţėjimą. 2 pav. pateikiami Lietuvos krūties vėţio išaiškinimo pagal stadijas rodikliai – 1995 metais I ir II stadijos krūties vėţio bei III ir IV stadijų krūties vėţio atvejų buvo išaiškinama beveik po lygiai – 591 ir 477, o stebint dinamikoje, 1995–2007 metais išaiškintų I–II stadijos krūties vėţio atvejų skaičius padidėjo nuo 591 iki 935 (Kurtinaitis, 2008). (3 pav.)
3 pav. Krūties vėţio išaiškinimas pagal stadijas Lietuvoje, 1995–2007 m.
Vidutiniškai iš 1 000 moterų, vyresnių kaip 50 m., dviem moterims yra neseniai diagnozuotas krūties vėţys ir apie 15 moterų bus išgirdę diagnozę iki 50 m. – tai atspindi 2 proc. ligos paplitimą populiacijoje (McPherson, 2000).
Lietuvoje moterys krūties vėţiu pradeda sirgti apie 20–25 metus. Rizika susirgti krūties vėţiu didėja su metais, tačiau šis augimas sustoja apie 55–64 m. Literatūroje tai yra aiškinama menopauzės pradţia, lemiančią pakitusią hormoninę moters organizmo būklę. Lietuvos Vėţio registro duomenimis, naujų krūties vėţio atvejų skaičius Lietuvoje pradeda didėti ties 45 m.
amţiaus riba, vėliau auga iki 75 m. amţiaus, tuomet ima ryškiai maţėti (4 pav.) (Lietuvos Vėţio registras, 2010).
4 pav. Susirgusiųjų krūtų piktybiniais navikais moterų skirstinys atskirose amţiaus grupėse Lietuvoje
1.3 Krūties vėţio poţymiai ir simptomai
Krūties vėţys daţniausiai nesukelia jokių simptomų kai navikas yra maţas ir lengvai pagydomas. Dėl šios prieţasties yra labai svarbu kad moterys tikrintųsi pas specialistus, kad būtų galima aptikti vėţį pradiniame etape. Kai krūties vėţys išauga iki tokio dydţio, kad gali būti apčiuopamas, pagrindinis poţymis yra neskausmingas guzelis. Kartais krūties vėţys gali plisti į paţastų limfmazgius ko pasekoje gali sukelti guzelius ar patinimą, netgi anksčiau negu guzelis tampa pakankamai dideliu kad būtų apčiuopiamas. Rečiau pasireiškiantys poţymiai ar siptomai yra krūtų skausmas ar sunkumas, krūtų pokyčiai, pavyzdţiui, patinimas ar sustorėjimas, odos paraudimas krūties srityje, spenelių pakitimai, tokie kaip pūliavimas, kraujavimas, įtrūkimas ar padidėjęs jautrumas. Svarbu ţinoti, kad skausmas (ar jo nebuvimas) dar nereiškia kad sergama krūties vėţiu. Tačiau pastebėjus šiuos poţymius reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad jis įvertintų pakitimus (American Cancer Society, 2012).
1.4 Krūties vėţio prevencija
Šiuo metu nėra konkretaus būdo, kuris padėtų išvengti krūties vėţio, todėl svarbu reguliariai atlikti mamograminį tyrimą, kuris leistų anksti nustatyti ligą. Strategijos, kurios gali padėti išvengti krūties vėţio, apima svorio priaugimo ir nutukimo kontroliavimą (World Cancer Reserach Fund, 2007), reguliarų fizinį aktyvumą (Cummings et al, 2009) alkoholio vartojimo sumaţinimą. Moterys, kurios pasirenka ilgesnį ţindymo laikotarpį (metus ar daugiau) taip pat gali
sumaţinti riziką susirgti krūties vėţiu (Baan, 2007). Riziką sukelia ir pakitusi hormonų (estrogeno ir progesterono) gamyba menopauzės metu. Taikant gydymą tamoksifenu ar raloksifenu galima sumaţinti riziką susirgti krūties vėţiu (Visvanathan et al, 2009).
Siekiant sumaţinti mirtingumą nuo krūties vėţio ir minimizuoti susirgimo ekonominę bei socialinę naštą, yra sistemingai ieškoma ankstyvų ligos nustatymo būdų ankstyvosios mamografinės patikros programų bei kitų efektyvių diagnostinių metodų pagalba (Perry et al, 2007).
ES šalyse daug dėmesio skiriama ankstyvai krūties vėţio diagnostikai: plačiai taikomi klinikiniai metodai, vaizdiniai metodai (rentgeno, ultragarso, magnetinio rezonanso tomografija), instrumentiniai metodai (aspiracinė punkcija, stulpelinė biopsija), taip pat ir morfologiniai (mikroskopiniai). Dalis jų yra tik kaip papildomi naviko išplitimui įvertinti ar tolimesniam gydymui parinkti. Svarbiausi tyrimai navikui diagnozuoti yra savityra (jaunoms moterims), klinikinis ištyrimas (apţiūra, apčiuopa), mamografija, krūtų echoskopija, aspiracinė punkcija ir morfologinis ištyrimas bei išskyrų iš spenelio/spenelio nuograndų citologinis tyrimas.
Daugelyje šalių atlikti tyrimai įrodė, kad sistemingai vykdomos atrankinės krūties vėţio patikros programos naudojant mamografiją padeda sumaţinti mirtingumą nuo krūties vėţio 20–35 proc. tarp 50–69 m. moterų (Kriege et al, 2004; Perry et al, 2008).
1.5 Krūties vėţio gydymas
Labiausiai tinkantį gydymą priima pacientas ir gydytojas, apsvartę optimaliausią gydmo būdą, atsiţvelgdami į vėţio biologines savybes, paciento amţių ir pageidavimus, riziką ir naudą kuri atitinka gydymo protokolą, kuris yra individualus kiekvienam pacientui (Veronesi, 2002). Dauguma moterų, sergančių krūties vėţiu, turės panašų operacijos tipą. Operacija daţnai derinama su kitais gydymo būdais, tokiais kaip spindulinė terapija (Whelan, 2010), chemoterapija, hormonų terapija (Coombes et al, 2004) ir/arba tikslinė terapija (Slamon et al, 2001).
1.6 Chirurginis krūties vėţio gydymas
Krūties vėţio operacijos pagrindinis tikslas yra pašalinti vėţio ląsteles ir įvertinti ligos stadiją.
Paprasta ar visiška mastektomija apima visos krūties pašalinimą. Modifikuota radikali mastektomija, kitaip negu visiška mastektomija, apima visišką krūties ir limfmazgių pašalinimą paţastyje, bet neapima pagrindinių krūtinės ląstos raumenų pašalinimo. Radikali mastektomija atliekama rečiau (Veronesi et al, 2002). Jeigu moteris apsisprendţia dėl mastektomijos, ji gali
galvoti dėl krūties rekonstrukcijos operacijos. Krūties rekonstrukcija gali būti atlikta krūtį uţpildant fiziologinio tirpalo ar silikono implantais, arba audiniais iš kitų kūno vietų. Prieš apsvarstant rekonstrukcijos galimybę moteris prieš mastektomijos operaciją turi pasitarti su operuojančiu chirurgu, nes tai gali turėti įtakos operacijai ir atliekamoms procedūroms. Krūties rekonstrukcijos operacija gali būti atliekama tuo pačiu metu kaip ir mastektomija, arba gali būti atlikta vėliau, kaip atskira chirurginė operacija (Jatoi & Proschan, 2005).
1.7. Reabilitacijos poveikis moterims po krūties pašalinimo operacijos
Apie sergančiųjų onkologinėmis ligomis reabilitaciją Lietuvoje pradėta kalbėti tik prieš dešimtmetį. Jų reabilitacija – specifinė ir sudėtinga, nes apie 50 proc. tokių ligonių jau serga III–IV stadijos navikais. Onkologinių ligonių reabilitacija pradedama tuojau pat po specifinio gydymo. Atrenkant ligonius reabilitacijai patartina atsiţvelgti į tai, kokia naviko lokalizacija, koks jo pašalinimo laipsnis, augimo forma, stadija, kokia buvo spindulinio, cheminio gydymo metodika, kokia buvo operacijos apimtis. Būtina įvertinti gydymo efektyvumą, komplikacijas, ligonio amţių, psichologinį nusistatymą, profesiją (Kriščiūnas, 2008).Pagrindiniai onkologinės reabilitacijos tikslai (Kiek & Kopp, 1999):
• išvengti pooperacinių komplikacijų, gerinti plaučių ventiliaciją, diafragmos funkciją; • gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją;
• pritaikyti mitybą, koreguoti baltymų, mikroelementų apykaitos sutrikimus; • gydyti pooperacines ţaizdas;
• koreguoti virškinamosios sistemos organų sutrikimus (po radikalių operacijų); • rūpintis tromboembolijų, flebotrombozių, pragulų profilaktika;
• gerinti ligonių psichoemocinę būseną; • vykdyti šlapimo takų infekcijos prevenciją; • išmokyti pacientą gyventi be pašalinto organo
Daţniausiai sergantiesiems vėţiu teikiamos reabilitacijos priemonės: • medicininės (gydoma vaistais, judesiu, masaţu);
• psichologinės (psichosomatinių sindromų korekcija, sveikatos siekimo nuostatos sudarymas, ţalingų įpročių atsikratymo programa);
• pedagoginės (paciento išmokymas gyventi su negalia, sekti sveikatos būklę, vartoti vaistus, taisyklingai maitintis; mokomi ir šeimos nariai, kad padėtų sergančiajam vėţiu) (Kiek & Kopp, 1999).
• fizinės būklės pagerėjimas; • uţgiję randai po operacijos; • teigiami kraujo tyrimų pakitimai; • skausmo sumaţėjimas ar išnykimas; • fizinio krūvio tolerancijos pokyčiai; • limfostazių sumaţėjimas;
• psichologinės būklės (nerimo, depresijos) gerėjimas; • savarankiškumo didėjimas;
• medicininės pagalbos poreikio sumaţėjimas ir kt.
Reabilitacijos metu šalia medikamentinio gydymo yra skiriamos ir nefarmakologinės procedūros: nervų blokada, akupunktūra, TENS (transkutaninė elektrostimuliacija) (Gorinienė, Gorinaitė, 2006).
1.8 Fizinis aktyvumas ir reabilitacija
Fizinis aktyvumas gali sumaţinti riziką įvairiems vėţio keliamiems mechanizmams, įskaitant maţėjančių lytinių hormonų metabolizmą, hormonų bei uţdegimų reguliavimą ir apsauginės funkcijos gerinimą. Fizinio aktyvumo lygis gali būti susijęs su sergančiųjų krūties vėţiu prognoze. Atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų metu buvo įrodyta, kad fizinis aktyvumas gali pakeisti biologinių ţymeklių parodomą vėţio riziką (McTiernan, 2008). Daugėja akivaizdţių įrodymų, kad lengvas ir saugus fizinis aktyvumas, labiau apsaugo nuo krūties vėţio rizikos, moteris po menopauzės, negu prieš menopauzinį laikotarpį (Peters et al, 2009). Rizikos maţinimui panašų poveikį turi tiek vidutinio sunkumo, tiek energingas fizinis aktyvumas (Friedenreich & Cust, 2008)
Vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas, įskaitant greitą ėjimą, gali sumaţinti vėţio atsiradimo riziką postmenopauziniu laikotarpiu (Heather et al, 2010).
1.9 Šiaurietiškas ėjimas arba ėjimas su lazdomis
Šiaurietiškas ėjimas (Nordic Walking) kilęs iš Suomijos, kur nuo 1970-ųjų jis taikomas slidininkų vasaros treniruotėse. 1997 metais buvo pradėtos gaminti specialios lazdos ir šis ėjimo metodas peraugo į fizinės būklės gerinimo (fitness) pratimą. Šiaurietiškas ėjimas tapo ţinomas uţ Suomijos ribų ir pradėjo sparčiai plisti visoje Europoje ir JAV (VDNOWAS, 2012).
Vis daugiau ţmonių atranda šiaurietišką ėjimą kaip puikią laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonę, tinkančią bet kokio amţiaus ţmonėms, nepriklausomai nuo jų fizinės būklė.
Šiaurietiškas ėjimas kaip bendro fizinio pasiruošimo ar reabilitacijos po traumų priemonė daţnai pritaikomas ir sporte.
Cooper institutas (Dallas, JAV) atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama palyginti šiaurietišką ėjimą su paprastu greitu ėjimu. Šis tyrimas parodė, kad šiaurietiškas ėjimas padeda sudeginti 47% daugiau kalorijų bei sunaudoti daugiau deguonies, negu paprastas ėjimas be lazdų tokiu pat greičiu.
Pagrindiniai šiaurietiško ėjimo privalumai (VDNOWAS, 2012):
lengvai išmokstamas;
iki 30% maţiau apkrauna judėjimo aparatą, todėl ypatingai tinka turintiems sąnarių ir nugaros problemų;
atpalaiduojami kaklo ir sprando srities raumenys;
veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore;
vysto aerobinę ištvermę, tuo pačiu metu treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis;
gerina širdies ir kraujagyslių veiklą;
aktyvaus kvėpavimo dėka pagerina viso organizmo aprūpinimą deguonimi;
šiaurietiškas ėjimas yra geriausiai pritaikyta reabilitacija po sportinių traumų atvirame ore (VDNOWAS, 2012).
1.10 Šiaurietiško ėjimo pritaikymas reabilitacijoje moterims po krūties
pašalinimo operacijos
Pacientėms, po krūties pašalinimo operacijos peties judesių amplitudės sumaţėjimas yra daţnas veiksnys po chirurginio ar spindulinės terapijos gydymo ir daţnai daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei (Box et al, 2002; Lash & Silliman, 2002)
Širdies ir kvėpavimo sistemoms skirti fiziniai pratimai yra naudingi psichologinei ir fiziologinei reabilitacijai po krūties vėţio (Mock et al, 2001; Schneider et al, 2003; Schwartz et al, 2001). Buvo įrodyta, kad fiziniai pratimai taikyti pacientams po krūties vėţio, sumaţino psichologinį baimės jausmą, pagerino nuotaiką, pagerino kūno įvaizdį, padidino funkcinį pajėgumą, sumaţino nuovargį, išvengė svorio priaugimo ir pagerino gyvenimo kokybę (Burnham & Wilcox, 2002; Pinto et al, 2002). Taigi, yra svarbu įtraukti aerobinius pratimus į kineziterapijos uţsiėmimus pacientams po krūties pašalinimo operacijos, nes tai pagerina psichologinę ir fiziologinę savijautą (Sprod et al, 2005).
Ėjimo metu naudojant šiaurietiško ėjimo lazdas aktyvuojamos viršutinės kūno dalies raumenų grupės (pectoralis major, latissimus dorsi ir deltoid) bei triceps ir dilbio raumenys. Tyrimo metu buvo lyginamos dvi pacientų grupės, iš kurių vienai buvo taikoma įprastinė mankšta salėje, o kitai – šiaurietiškas ėjimas. Pacientai, sergantys krūties vėţiu, kurie naudojo ėjimo lazdas, kaip vieną iš reabilitacijos metodų mankštų metu, pajautė pagerėjimą peties sąnario judesių amplitudėje bei viršutinės kūno dalies raumenų ištvermės pagerėjimą (Sprod et al, 2005).
Daugelis krūties vėţiu sergančiųjų, po mastektomijos operacijos ir gydymo, kenčia dėl sumaţėjusios viršutinės galūnės judesių amplitudės ir raumenų jėgos. Pečių sustingimas, iš paţiūros nėra didelė problema, bet kai negali pasiekti aukštai padėto daikto ar susišukuoti, tada daţnai ima blogėti gyvenimo kokybė. Todėl, reabilitacijos metu reikėtų suvokti, kad judesių amplitudės gerinimas yra labai svarbus krūties vėţiu sergančiam pacientui. Ėjimą su lazdomis yra lengva naudoti įvairiose situacijose, tiems, kuriems reikia stabilumo, lazda gali atstoti atramą, o kitiems – pagreitinti ėjimą. Dėl šios prieţasties, pacientėms, sergančioms krūties vėţiu, ėjimas su lazdomis yra daug naudingesnis, ypač gerinant pečių juostos judesių amplitudę ir raumenų ištvermę nei įprastinė mankšta (Sprod et al, 2005).
1.11 Gyvenimo kokybė po krūties pašalinimo operacijos
Nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio pradţios moksle ir politikoje, ekonomikoje buvo pradėta svarstyti ir analizuoti socialinė raida. Pastebėta, kad telkiant dėmesį tik į ekonominius gyvenimo kokybės komponentus neišsprendţiama socialinių visuomenės problemų. Manoma, kad sociologinis gyvenimo kokybės supratimas daţniausiai orientuotas į tai, kaip gyvenimo kokybę suvokia visuomenė, socialinės grupės ar asmenys (tai yra subjektyvus gyvenimo kokybės vertinimas). Be to, gyvenimo kokybė, vertinant ją iš sociologijos mokslo pozicijų, suvokiama kaip tam tikras socialinis konstruktas, susidedantis iš savitų socialinių dimensijų. Pati visuomenė arba asmenys konstruoja savitą ir tik jiems priimtiną gyvenimo kokybės modelį. Tuo tarpu psichologai šią koncepciją sieja su vidinėmis individo charakteristikomis (laimės pojūtis, savirealizacijos galimybės, teigiami / neigiami gyvenimo įvykiai ir kt) (Janušauskaitė, 2009).
Iš sociologijos pozicijų gyvenimo kokybė gali būti traktuojama, kaip individo sugebėjimai kurti savo gyvenimą, pasirinkti atitinkamas galimybes ir veikti praktiškai, siekiant pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir realizuoti savo tikslus. Geram gyvenimui būtina daugelis prielaidų – finansinė gerovė, sveikata, išsilavinimas, socialinė integracija ir kt. Neneigiant objektyvių ekonominių ir socialinių veiksnių svarbos ir jų įtakos gyvenimo kokybei, svarbiausi veiksniai yra individo gebėjimas formuoti savo gyvenimą, atsiţvelgiant į savo poreikius ir gebėjimas realizuoti savo
tikslus. Gyvenimo kokybė iš esmės priklauso nuo kūrybiško poţiūrio į gyvenimą (Tisenkopfs, 2006).
Tyrimas, kurį atliko Bulotienė, Raskatov, Ostapenko ir Veseliūnas parodė, kad pusė pacienčių po mastektomijos apgailestavo, kad joms nebuvo atlikta krūtį išsauganti operacija ir nurodė sumaţėjusį pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu. Nerimas ir depresija buvo nustatyta atitinkamai 20,83 ir 8,33 proc. moterų po mastektomijos (Bulotienė ir kt., 2005) Todėl ,,krūtį tausojanti operacija turi uţtikrinti ligos kontrolę bei padėti išvengti krūties netekimo psichologinių padarinių. Daugelyje valstybių moterys renkasi mastektomiją bijodamos vėţio atsinaujinimo. Tai lemia ir menkas paaiškinimas apie galimus operacijos būdus‖ (Juozaitytė ir kt, 2004).
Taip pat Miuncheno tyrimų centras atliko tyrimą, kur pacienčių po mastektomijos balai buvo patys ţemiausi beveik visose apklaustose srityse, įtraukiant ir temas nesusijusias su išvaizda. Jaunesnių pacienčių psichologinės savijautos lygmuo buvo gana ţemas (dėl socialinio veiklumo ir susirūpinimo savo sveikata ateityje), o fizinės būklės rodikliai buvo ţymiai aukštesni. Kūno išvaizdos ir gyvensenos balai buvo patys pastoviausi. Išskiriant pagal amţių, visose trijose amţiaus grupėse pacientės po mastektomijos ţemais balais įvertino savo socialinį ir fizinį veiklumą, dvasingumą, seksualinį aktyvumą, pajamas ir bendrą gyvenimo kokybę (Montazeri et al, 2008).
Kiene ir Hoch ištyrė 71 moterį ir jie padarė išvadą, kad moterų, kurioms atlikta simetrinė krūtų plastika gyvenimo kokybė buvo geresnė nei tų, kurioms atlikta krūties rekonstrukcija (Kiene & Hoch, 2004).
Tyrime, kurį atliko Helgesson ir kiti, buvo pastebėta, kad moterų pasveikusių po krūties vėţio, gyvenimo kokybė buvo blogesnė, nei sveikų moterų. Tik maţa dalis moterų jautėsi gerai, tačiau tai statistiškai nereikšminga (Helgesson et al, 2007).
2. TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS IR TYRIMO METODIKA
Tiriamųjų atrankos kriterijai
Amţius nuo 25 iki 65 metų
Atlikta krūties pašalinimo operacija dėl krūties vėţio
Skirta 18os dienų reabilitacija
Sąmoningumas ir gebėjimas suprasti bei vertinti pateiktą informaciją
Motyvacija siekti gerų rezultatų
Gebėjimas savarankiškai ar su lengva pagalba uţpidyti pateiktas anketas
Sutikimas dalyvauti tyrime
Papildomas kriterijus pirmajai tiriaumųjų grupei: daktaro leidimas tiriamosios atlikti mankštą lauke, joms taikant šiaurietiško ėjimo uţsiėmimus
UAB reabilitacijos centre ,,Atgaiva tau‖ nuo 2011 rugsėjo – 2012 m. spalio mėnesiais buvo stebėtos 37 atsitiktine tvarka atrinktos moterys po krūties pašalinimo operacijos, dėl krūties vėţio. Tiriamosioms skirta 18 dienų reabilitacija. Jos atsitiktine tvarka buvo suskirstytos į dvi grupes (1 gr.: n = 20, 2 gr. n = 17).
1 lentelė. Skirtos procedūros reabilitacijos metu abiejoms tiriamųjų grupėms
1 grupė 2 grupė
Gydytojo konsultacja
Psichologo konsultacijos (nuo 2 iki 4, priklausomai nuo sveikatos ir psichologinės pacientės būklės).
Kineziterapija 2 kartus per dieną po 20 min. 16 elektrostimuliacijos procedūrų
16 deguonies procedūrų 10 šiaurietiško ėjimo uţsiėmimų
Tiriamųjų
kontingentas
.Tiriamųjų amţiaus vidurkis 45.1 ± 1.45 metų. Pirmos grupės tiriamųjų (n = 20) amţiaus vidurkis 43,5 ± 2.24 metai, antros grupės tiriamųjų (n = 17) amţiaus vidurkis 47,12 ± 1.67 metai.
Grupių amţiaus vidurkis tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,107). Tiriamųjų amţius pirmoje, šiaurietiško ėjimo, grupėje svyravo nuo 29 iki 56 metų amţiaus. Antrojoje tiriamųjų grupėje, kuriai taikyta įprastinė reabilitacijos programa, amţius svyravo nuo 33 iki 61-erių metų.
5 pav. Moterų vidutinis amţius skirtingose tiriamųjų grupėse.
Australijoje atliktas tyrimas teigia, kad ,,rizika susirgti krūties vėţiu priklauso nuo amţiaus. 2008 metais 24 procentai naujų vėţio atvejų buvo uţregistruota moterims jaunesnėms nei 50 metų, 51 procentas visų vėţio atvejų moterims, kurių amţius 50 – 69 ir 25 procentai – moterims virš 70 metų amţiaus― (Canberra, 2012).
Šeštame paveiksle matyti, kad pirmoje grupėje moterų iki 50 metų amţiaus buvo 12 (60 proc.) ir 8 (40 proc.) moterys - nuo 50 iki 69 metų amţiaus. Antroje grupėje iki 50 metų amţiaus buvo 11 (65 proc.) moterų ir 6 moterys (35 proc.) - nuo 50 iki 69 metų amţiaus.
2.1 Tyrimo metodai:
1. Skausmo intensyvumas buvo įvertintas naudojant skaičių analogijos sklalę (SAS) (7 pav.)
SAS skaičių analoginė skausmo skalė
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Nėra Nepakeliamas skausmo skausmas 7 pav. SAS skaičių analogijos skalė
Skausmo intensyvumo gradacijos:
1, 2, 3 balai – silpnas skausmas 4, 5 balai – vidutinis skausmas 6, 7, 8 balai – stiprus skausmas 9, 10 balai – nepakeliamas skausmas (Skausmo medicina, 2009).
2. Peties sąnario judesių amplitudės vertinimas atliktas naudojant goniometriją. Vertintos šios judesių amplitudės: ţasto lenkimo, ţasto tiesimo, ţasto atitraukimo ir išorinės ţasto rotacijos.
Ţasto lenkimas. Tiriamasis stovi, rankos prie šonų ir lenkia ranką. Maksimali judesio amplitude – 180 laipsnių. Goniometras dedamas
Ţasto tiesimas. Tiriamasis stovi, rankos prie šonų ir tiesia ranką atgal. Maksimali judesio amplitudė – 60 laipsnių. Maksimaliai ištiesus ţastą, goniometru išmatuojama judesio amplitudė. Goniometras dedamas prie peties didţiojo gumburėlio.
Ţasto atitraukimas. Pacientas stovi, rankos prie šonų. Maksimaliai atitraukus ţastą goniometru išmatuojama judesio amplitudė. Maksimali judesio amplitudė –180 laipsnių. Goniometras dedamas ties petinės ataugos vidurio.
Išorinė ţasto rotacija. Pacientas stovi, ranka sulenkta per alkūnę, atitraukiama į šoną. Maksimali judesio amplitudė 90 laipsnių. Goniometras dedamas prie alkūninės ataugos.
3. Gyvenimo kokybės vertinimui buvo naudojami Europos vėţio tyrimų organizacijos gyvenimo kokybės klausimynai EORTC QLQ-C30 ir EORTC QLQ-BR23.
Europos vėţio tyrimų organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ-C30 (ţr. priedas). Klausimyną sudaro bendros gyvenimo kokybės skalės, funkcionavimo ir simptomų skalės. Funkcionavimą apibūdina fizinio (1 – 28), vaidmens, emocinio (20- 24), kognityvinio (25 kl.) ir socialinio funkcionavimo (26- 28 kl.) skalės. Simptomų skalėmis vertinamas silpnumas (1- 5,
12 kl.), skausmas (9, 19 kl.), dusulys (8 kl.), pykinimas (14 kl.) ir vėmimas (15 kl.), apetito sutrikimai (13 kl.), vidurių uţkietėjimas (16 kl.), viduriavimas (17 kl.), poilsis (10, 11, 18 kl.) psichologinės problemos (21- 24 kl.). Klausimais norima įvertinti būseną per praėjusią savaitę. Kiekvieno klausimo atsakymas vertinamas nuo 1 iki 4 balų. Pavyzdţiui: „Ar Jums sukelia sunkumų įtempta veikla, pavyzdţiui sunkaus krepšio ar lagamino nešimas?―. Atsakymas gali skirtis: nuo „visai ne― (vertinama 1 balu), ,,nedaug‖ (vertinama 2 balais), ,,vidutiniškai― (vertinama 3 balais) iki „labai― (vertinama 4 balais). Klausimynas įvertina, kiek krūties vėţys trukdė pacienčių kasdieninę veiklą per paskutinę savaitę. EORTC QLQ-BR23 gyvenimo kokybės klausimyną sudarė funkcinė ir simptomų skalės. Funkcinę skalę apibūdina kūno išvaizda (39-42 kl.), seksualumas (44,45 kl.), seksualinis pasitenkinimas (46 kl.), poţiūris į ateitį (43 kl.) Simptomų skalėje klausimai susiję su pašaliniais terapijos poţymiais (31-34,36-38 kl.), krūties paţeidimais (51-53), rankos pokyčiais (47-49kl) ir nerimu dėl plaukų slinkimo (35kl).
2012 metų rugsėjo mėnesį iš ,,EORTC Quality of Life Group― gautas leidimas naudoti tarptautinį EORTC QLQ-C30 ir EORTC QLQ-BR23 modulį. Uţpildţius organizacijos atsiųstą anketą anglų kalba organizacija atsiuntė lietuvišką klausimyną, kuris yra patvirtintas ir leidţiamas naudoti tyrimo metu. Taip pat ,,EORTC Quality of Life Group― atsiuntė skaičiavimo formules, pagal kurias reikia apskaičiuoti gautus duomenis.
Pacientės buvo paprašytos įvertinti savo gyvenimo kokybę ir bendrą sveikatos būklę pagal standartizuotą anketą EORTC QLQ-C30 ir QLQ-BR-23 (angl. European Organization for Research and Treatment of Cancer Quality of Life Questionnaire) pradţioje reabilitacinio gydymo bei prieš išvykstant namo. Gyvenimo kokybės klausimyną ligonė pildė pati.
EORTC QLQ-C30 klausimyne vertinta bendra sveikatos būklė ir bendra gyvenimo kokybė. Kiekvienas klausimas galėjo būti vertinamas nuo 1 (visai ne) iki 4 (labai) balų, priklausomai nuo poţymio pasireiškimo. Į paskutinius klausimus, kuriuose vertinama sveikatos būklė ir gyvenimo kokybė atsakymas galėjo būti nuo 1 (labai blogai) iki 7 (puikiai).
QLQ BR-23 anketa sudaryta iš 8 gyvenimo kokybę atspindinčių kriterijų: kūno įvaizdţio, seksualinės funkcijos, seksualinio pasitenkinimo, ateities perspektyvos, sisteminės terapijos pašalinio poveikio, krūties skausmo simptomatikos, rankos skausmo simptomatikos, reakcijos į plaukų slinkimą. Šio tyrimo atveju, aktualūs vertinimui kriterijai buvo – nesveikos krūties srityje esantis skausmas bei rankos ar plaštakos patinimas. Kiekvienas klausimas galėjo būti vertinamas nuo 1 – 4 balais, priklausomai nuo poţymio pasireiškimo
Anketa pildyta du kartus, pirmąją reabilitacijos dieną ir paskutinę. Lyginti gauti rezultatai prieš reabilitaciją ir po jos.
4. Matematinė statsitinė duomenų analizė. Duomenų analizei taikyta SPSS 20 for Windows bei Microsoft Excel kompiuterinės programos. Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir vidurkių paklaidos.
Kokybinių poţymių daţnumas buvo išreiškiamas balais. Ranginiams kintamųjų palyginimui priklausomose imtyse buvo taikytas Vilkoksono (Wilcoxon) kriterijus. Skirtumas, kai p<0,05, buvo vertinamas kaip statistiškai patikimas
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Skausmo intensyvumo pokytis reabilitacijos pradţioje ir pabaigoje
Vertinant skausmo intensyvumą abiejose grupėse buvo naudojama SAS skaitmeninė analoginė skausmo skalė.8 pav. Skausmo intensyvumo pasiskirstymas abiejose grupėje prieš ir po reabilitacijos programų taikymo.
9 pav. Skausmo intensyvumo pasiskirstymas lyginant medianas (Wilcoxon kriterijus) abiejose grupėje prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Lyginant juntamo skausmo intensyvumą pirmąją ir paskutinę reabilitacijos dieną nustatyta, kad skausmas pirmoje grupėje (n=20), kuriai buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas sumaţėjo statistiškai reikšmingai (p=0.01). Skausmas antroje grupėje (n=17), kuriai buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa, sumaţėjo statistiškai reikšmingai (p=0.01).
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų grupių reabilitacijos pradţioje nepastebėta (p=0.49). Po reabilitacijos programų taikymo skirtumas tarp grupių sumaţėjo, tačiau jis nėra statistiškai reikšmingas (p=0.25).
10 pav. Skausmo intensyvumo skirtumas abiejose grupėse po reabilitacijos programų procentais
Vertinant abiejų grupių rezultatus galima teigti, kad skausmo pojūtis abiejose grupėse sumaţėjo statistiškai reikšmingai (p=0.01). Įvertinus skausmo pokytį procentais, nustatyta, kad grupėje, kuriai buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa, skausmas sumaţėjo 4,2 proc. labiau, nei grupėje, kuriai papildomai buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas. Abiejose tiriamųjų grupėse skausmo pojūtis sumaţėjo nuo vidutinio (4, 5 balai) iki silpno (1, 2, 3 balai).
3.2. Peties sąnario judesių amplitudės pokytis antrojo reabilitacijos etapo pradţioje ir pabaigoje
Vertinant peties sąnario paslankumo pokyčius buvo vertinamos ţasto lenkimo, tiesimo, atitraukimo, išorinės ir vidinės rotacijos amplitudės.
Ţasto lenkimo amplitudės pokytis
Ţasto lenkimo amplitudė buvo vertinama laipsniais. Ţasto lenkimo judesių amplitudė gali būti nuo 0 iki 180 laipsnių.
11 pav. Ţasto lenkimo amplitudės pasiskirstymas lyginant medianas (Wilcoxon kriterijus) abiejose grupėje prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Lyginant ţasto lenkimo amplitudes pirmąją ir paskutinę reabilitacijos dieną nustatyta, kad ţasto lenkimas tiriamojoje grupėje, kuriai buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas padidėjo statistiškai reikšmingai (p = 0.01). Ţasto lenkimas tiriamųjų grupėje, kuriai buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa, padidėjo statistiškai reikšmingai (p = 0.01).
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų grupių reabilitacijos pradţioje nepastebėta (p=0.97). Po reabilitacijos programų taikymo skirtumas tarp grupių sumaţėjo, tačiau jis nėra statistiškai reikšmingas (p=0.64).
Ţasto tiesimo amplitudės pokytis
Ţasto tiesimo amplitudė buvo vertinama laipsniais. Ţasto tiesimo judesių amplitudė gali būti nuo 0 iki 60 laipsnių.
12 pav. Ţasto tiesimo amplitudės (Me) skirtingose grupėse prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Lyginant ţasto tiesimo amplitudes pirmąją ir paskutinę reabilitacijos dieną nustatyta, kad ţasto tiesimas pirmoje grupėje, kuriai buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas padidėjo statistiškai reikšmingai (p = 0.01). Ţasto tiesimas tiriamųjų grupėje, kuriai buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa, padidėjo statistiškai reikšmingai (p = 0.01).
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų grupių reabilitacijos pirmąją ir paskutiniąją dieną nepastebėta.
Ţasto atitraukimo amplitudės pokytis
Ţasto aitraukimo amplitudė buvo vertinama laipsniais. Ţasto atitraukimo judesių amplitudė gali būti nuo 0 iki 180 laipsnių.
13 pav. Ţasto atitraukimo amplitudės pasiskirstymas lyginant medianas (Wilcoxon kriterijus) abiejose grupėje prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Lyginant ţasto atitraukimo amplitudes pirmąją ir paskutinę reabilitacijos dieną nustatyta, kad ţasto atitraukimas tiriamojoje grupėje, kuriai buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas padidėjo statistiškai reikšmingai (p=0.01). Ţasto atitraukimas tiriamųjų grupėje, kuriai buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa, padidėjo statistiškai reikšmingai (p=0.01).
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų grupių reabilitacijos pradţioje nepastebėta (p=0.07). Po reabilitacijos programų taikymo skirtumas tarp grupių taip pat nėra statistiškai reikšmingas (p=0.19).
Ţasto išorinės rotacijos amplitudės pokytis
Ţasto išorinės rotacijos amplitudė buvo vertinama laipsniais. Ţasto išorinės rotacijos judesių amplitudė gali būti nuo 0 iki 90 laipsnių.
14 pav. Ţasto išorinės rotacijos amplitudės pasiskirstymas lyginant medianas (Wilcoxon kriterijus) abiejose grupėje prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Lyginant ţasto išorinės rotacijos amplitudes pirmąją ir paskutinę reabilitacijos dieną nustatyta, kad ţasto išorinė rotacija tiriamojoje grupėje, kuriai buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas padidėjo statistiškai reikšmingai (p = 0.01). Ţasto išorinė rotacija tiriamųjų grupėje, kuriai buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa, padidėjo statistiškai reikšmingai (p = 0.01).
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų grupių reabilitacijos pradţioje nepastebėta (p=0.61). Po reabilitacijos programų taikymo skirtumas tarp grupių buvo statistiškai reikšmingas (p=0.02). Tai rodo, kad ţasto išorinė rotacija statistiškai reikšmingai pagerėjo abiejose grupėse.
15 pav. Peties sąnario judesių amplitudės pokytis (procentais) abiejose grupėse po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Atlikus goniometrinius matavimus ir statistinius skaičiavimus, galima teigti, kad tiek grupėje, kurioje buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas, tiek įprasta reabilitacijos programa, sąnario judesių amplitudės statistiškai reikšmingai pagerėjo (p=0,01). Tiriamųjų, kurios dalyvavo šiaurietiško ėjimo uţsiėmimuose, ţasto išorinės rotacijos amplitudė pakito labiau nei tiriamųjų, kurioms buvo taikoma įprasta reabilitacijos programa.
3.3. Gyvenimo kokybės ir bendros sveikatos būklės pokytis prieš ir po
reabilitacijos programos taikymo
Skaičiavimai atlikti pagal Europos vėţio klausimyno patvirtintą formą. Rezultatai buvo apskaičiuoti SPSS 20 programa.
Skaičiavimo formulės buvo skirtingos apskaičiuojant bendrą gyvenimo kokybę ir funkcionavimo skales.
3.3.1 Europos vėţio tyrimų organizacijos gyvenimo kokybės klausimyno
EORTC QLQ-C30 įvertinimas
Bendros sveikatos būklės įvertinimas
16 pav. Bendra sveikatos būklė lyginant medianas, (Wilcoxon kriterijus) abiejose grupėse prieš ir po
skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Bendrą gyvenimo kokybę leido įvertinti Europos vėţio tyrimų organizacijos gyvenimo kokybės klausimyno, 29 - as (Kaip Jūs įvertintumėte savo bendrą sveikatos būklę per praėjusią savaitę?) ir 30 - as (Kaip Jūs vertinate savo bendrą gyvenimo kokybę praėjusią savaitę?) klausimai. Vertinama buvo nuo 1 (labai blogai) iki 7 (puikiai) balų. Kuo balas, apskaičiuotas pagal formulę, yra arčiau 100, tuo gyvenimo kokybės vertinimas geresnis.
16 paveiksle matyti, kad abiejose grupėse gyvenimo kokybė pagerėjo statistiškai reikšmingai (p=0.01). Pirmąjai tiriamųjų grupei, kuriai buvo taikyti šiaurietiško ėjimo uţsiėmimai, po reabilitacijos bendra gyvenimo kokybė pagerėjo 25 balais, o antrajai tiriamųjų grupei, kuriai buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa, gyvenimo kokybė pagerėjo 21 balu.
3.3.1.1 Funkcinių rodiklių vertinimas
Fizinės veiklos įvertinimas
Fizinę veiklą leidţia įvertinti 1as – 5as klausimai, kurie vertina, įtemptos veiklos, tokios kaip sunkaus krepšio nešimas; ilgas ar trumpas pasivaikščiojimas, apsitarnavimo funkcijos ar poilsio intervalus tarp aktyvios veiklos.
17 pav. Fizinė veikla lyginant medianas, (Wilcoxon kriterijus) abiejose grupėse prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
17 paveiksle matyti, kad reabilitacijos pradţioje abiejų grupių rezultatai, apskaičiavus pagal formulę ir palyginus gautas medianas, yra vienodi – 47. Tačiau po reabilitacijos rezultatai išsiskyrė: pirmoje tiriamųjų grupėje, kuriai taikytas šiaurietiškas ėjimas, fizinė veikla pagerėjo 33 balais (p=0.01), antroje tiriamųjų grupėje – 26 balais (p=0.01).
Uţimtumo vertinimas
Uţimtumui įvertinti reikėjo atsakyti į 6ą.( Ar Jūs buvote apribotas(-a) darbe arba atlikdamas(-a) kitus kasdieninius darbus?) ir 7ą (Ar Jūs jautėte apribojimus savo mėgstamame uţsiėmime arba kitoje laisvalaikio veikloje?) klausimus. Atsakymų variantai variavo nuo visai ne (1 balas), nedaug (2 balai) vidutiniškai (3 balai) ir labai (4 balai).
18 pav. Uţimtumo vertinimas lyginant medianas, (Wilcoxon kriterijus) abiejose grupėse prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Palyginus gautas medianas grafikuose (18 pav.) matyti, kad tiriamųjų grupėse rezultatai nesiskyrė nei reabilitacijos pradţioje, nei pabaigoje abiejose grupėse. Rezultatai abiejose tiriamųjų grupėse pagerėjo 34 balais statistiškai reikšmingai (p=0.01)
Emocijų kitimo vertinimas
Emocijos buvo vertinamos nuo 21-o iki 24-o klausimo. Buvo vertinama juntama įtampa, nerimas, susierzinimas, ir prislėgtumas. Kuo balas arčiau 100 balų, tuo atsistatymas geresnis.
19 pav. Emocijų kaitos vertinimas lyginant medianas, (Wilcoxon kriterijus) abiejose
Paveiksle matyti, kad pirmoje tiriamųjų grupėje bendras emocijų vertinimas siekė 66,67 balo, po reabilitacijos emocijų vertinimas siekė 91,67 balo. Pagerėjimas 25 balai (rezultatas statistiškai reikšmingas, p=0.01). Antroje tiriamųjų grupėje emocijų vertinimas prieš reabilitaciją siekė 75 balus, po reabilitacijos taikymo emocijų vertinimas siekė 91,67 balo. Rezultatas pagerėjo 16,67 balo (rezultatas statistiškai reikšmingas, p=0.01).
Įvertinus skirtingų tiriamųjų grupių rezultatus, galima teigti, kad pirmoje grupėje, kurioje buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas, emocijų kaita atsistatė geriau, nei grupėje, kuriai buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa. Emocijų kaita prieš reabilitaciją tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, po reabilitacijos skirtumas pirmojoje grupėje buvo statistiškai reikšmingas (p=0.01).
Kognityvinės funkcijos vertinimas
Kognityvinė funkcija buvo vertinama 20-u (Ar sunku buvo susikaupti skaitant laikraštį, ar ţiūrint televizorių?) ir 25-u (Ar Jūs turėjote atminties sunkumų?) klausimais.
20 pav. Kognityvinės funkcijos vertinimas lyginant medianas, (Wilcoxon kriterijus) abiejose
grupėse prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Vertinant kognityvinės funkcijos kitimą reabilitacijos pirmąją ir paskutinę dieną iš 20 paveikslo matome, kad abiejose grupėse statistiškai reikšmingai pagerėjo susikaupimas ir atmintis. Tiriamosios abiejose grupėse vidutiniškai surinko 66,67 balo, reabilitacijos pabaigoje surinko 83,33 balo. Abiejose grupėse kognityvinė funkcija pagerėjo 16,66 balo. Rezultatai po reabilitacijos taikymo statistiškai patikimi, p=0.01
Socialinė funkcija
Socialinę funkciją vertino 26-u (Ar Jūsų fizinė būklė arba medicininis gydymas įtakojo šeimyninį gyvenimą?) ir 27-u (Ar Jūsų fizinė būklė arba medicininis gydymas įtakojo visuomeninį gyvenimą?) klausimais.
21 pav. Socialinės funkcijos vertinimas lyginant medianas, (Wilcoxon kriterijus) abiejose
grupėse prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Vertinant socialinės funkcijos kitimą reabilitacijos pirmąją ir paskutinę dieną iš 21 paveikslo matome, kad socialinių funkcijų vertinimas abiejose grupėse statistiškai reikšmingai pagerėjo (p=0.01). Tiriamosios abiejose grupėse vidutiniškai surinko 50 balų, reabilitacijos pabaigoje surinko 66,67 balo. Abiejose grupėse socialinė funkcija pagerėjo 16,67 balo (p=0.01).
3.3.1.2 Simptomų skalės vertinimas
Simptomų skalė sudaryta iš 12os klausimų, kurie apima tokius simptomus kaip skausmas (9 ir 19 klausimai), pykinimas ir vėmimas (14 ir 15 klausimai), oro trūkumas (8 klausimas), miego sutrikimai (11 klausimas), apetito sumaţėjimas (13 klausimas), vidurių uţkietėjimas (16 klausimas), viduriavimas (17 klausimas) ir financiniai sunkumai (28 klausimas).
Skirtingai nuo funkcinių rodiklių vertinimo rezultatai skaitomi pagerėjusiais, jei po reabilitacijos taikymo gautas balas sumaţėja.
Nuovargis
Nuovargio vertinimui skirti trys klausimai: 10 klausimas (Ar Jums reikėjo poilsio?), 12 klausimas (Ar Jūs jautėte silpnumą?) ir 18 klausimas (Ar Jūs jautėtės pavargęs(-usi)?)
22 pav. Nuovargio vertinimas lyginant medianas, (Wilcoxon kriterijus) abiejose grupėse
prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Vertinant nuovargio kitimą reabilitacijos pirmąją ir paskutinę dieną iš 17 paveikslo matome, kad nuovargio vertinimas abiejose grupėse statistiškai reikšmingai pagerėjo (p=0.01). Tiriomosios, kurioms buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas, nuovargio jutimas nuo 67 balų sumaţėjo iki 22 balų (skirtumas 45 balai), (p=0.01). Tiriamosioms, kurioms buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa, nuovargis sumaţėjo nuo 78 balų iki 22 balų (skirtumas 56 balai), (p=0.01). Nuovargis prieš reabilitaciją tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, po reabilitacijos skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p=0.01). Vertinant skirtumą tarp skirtingų grupių, galima teigti, kad grupėje, kuriai taikyta įprastinė reabilitacijos programa nuovargis sumaţėjo 11 balų geriau, nei grupėje, kuriai taikytas šiaurietiškas ėjimas (p=0.01)
Skausmo kitimo vertinimas
Skausmo pokyčio įvertinimui EORTC QLQ-C30 klausimyne skirti du klausimai: 9as (Ar Jūs jautėte skausmą?) ir 19as (Ar skausmas įtakojo Jūsų kasdieninę veiklą?)
23 pav. Skausmo vertinimas lyginant medianas, (Wilcoxon kriterijus) abiejose grupėse
prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Vertinant skausmą antrame reabilitacijos etape iš 23 paveikslo matome, kad skausmo vertinimas abiejose grupėse statistiškai reikšmingai pagerėjo (p=0.01). Tiriomosios, kurioms buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas, skausmo jutimas nuo 66,67 balų sumaţėjo iki 33,33 balų (skirtumas 33.34 balo), (p=0.01). Tiriamosioms, kurioms buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa, skausmo jutimas sumaţėjo nuo 58,33 balų iki 16,67 balų (skirtumas 41,66 balo), (p=0.01). Vertinant skirtumą tarp skirtingų grupių, galima teigti, kad grupėje, kuriai taikyta įprastinė reabilitacijos programa skausmas sumaţėjo 8.32 balo geriau, nei grupėje, kuriai taikytas šiaurietiškas ėjimas.
Miego sutrikimų vertinimas
Miego sutrikimai abiejose grupėse reabilitacijos pradţioje siekė 66,67 balo. Reabilitacijos pradţioje miego sutrikimais skundėsi du trečdaliai moterų. Praėjus reabilitaciniam laikotarpiui abiejose tiriamųjų grupėse miego sutrikimai sumaţėjo iki 0, arba kitaip: visiškai išnyko. Tačiau vertinant statistinės analizės metodu patikimumo apskaičiuoti negalima, nes po reabilitacijos medianos reikšmė yra lygi 0.
Finansiniai sunkumai
Sergant onkologine liga, kaip ir bet kuria kita liga, daţnai tenka susidurti su finansiniais sunkumais.
24 pav. Finansinių sunkumų vertinimas lyginant medianas, (Wilcoxon kriterijus) abiejose grupėse prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
Vertinant anketos duomenis apie finansinius sunkumus uţklupusius reabilitacijos eigoje, galima spręsti, kad pirmoje tiriamųjų grupėje, kurioje buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas, finansinės išlaidos reabilitacijos pradţioje ir pabaigoje nesiskyrė, išliko tokios pat: 66,67 balo.
Antroje tiriamųjų grupėje, kurioms buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa, finansinės išlaidos jau reabilitacijos pradţioje buvo didesnės, nei pirmojoje tiriamųjų grupėje (83,33 balo). Reabilitacijos pabaigoje išlaidos padidėjo 16,67 balo iki 100 (rezultatai statistiškai reikšmingi, p=0.01).
3.3.1.3 EORTC QLQ-BR23 gyvenimo kokybės klausimyno vertinimas
EORTC QLQC30 klausimyno Br23 modulis yra pritaikytas krūties vėţiu sergančių ligonių tyrimui. Juo papildomai buvo įvertintas tiriamųjų kūno įvaizdis, seksualinis funkcionavimas, seksualinis pasitenkinimas, baimė dėl ateities, pašalinis gydymo poveikis, su krūtimi susiję simptomai, su rankos funkcionavimu susiję simptomai ir pergyvenimai dėl plaukų slinkimo. Bendros gyvenimo kokybės ir funkcionavimo skalėse.Rezultatai buvo apskaičiuoti SPSS 20 programa, pagal pateiktas skaičiavimo formules. Skaičiavimo formulės buvo skirtingos apskaičiuojant bendrą gyvenimo kokybę ir funkcionavimo skales.
3.3.1.4 Funkcionavimo skalių vertinimas
Kūno
vaizdo vertinimas
Norint ištirti kaip tiriamosios skirtingose reabilitacijos grupėse vertina savo kūno vaizdą veidrodyje, buvo vertinami atsakymai į BR23 klausimyno 39ą (Ar Jūs jautėtės maţiau patraukli fiziškai dėl ligos ar gydymo?), 40ą (Ar Jūs esate pasijutusi maţiau moteriška dėl ligos ar jos gydymo?), 41ą (Ar Jums buvo sunku ţiūrėti į save nuogą?) ir 42ą (Ar Jūs buvote nepatenkinta savo kūnu?) klausimus.
2 lentelė. Kūno vaizdo vertinimas lyginant medianas (Wilcoxon kriterijus) abiejose grupėse prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
I grupė, balai II grupė, balai
Prieš reabilitaciją 92 92
Po reabilitacijos 92 92
Vertinant 2oje lentelėje pateiktus duomenis, galime teigti, kad kūno vaizdo vertinimas abiejose skirtingų reabilitacijos progamų tiriamųjų grupėse nesiskyrė. Rezultatai nėra statistiškai reikšmingi, nes p>0.05, tačiau aukštas savo kūno vaizdo vertinimas rodo šio poţymio svarbumą ir gerą gyvenimo kokybę.
Seksualinis pasitenkinimas
25 pav. Seksualinio pasitenkinimo vertinimas lyginant medianas, (Wilcoxon kriterijus) abiejose
Seksualinis pasitenkinimas reabilitacijos pradţioje abiejose tiriamųjų grupėse siekė 50 balų. Tai rodo, kad pusė moterų prieš reabilitaciją ir reabilitacijos eigoje buvo lytiškai aktyvios arba domėjosi seksu. Reabilitacijos pabaigoje abiejose tiriamųjų grupėse moterų lytinis aktyvumas sumaţėjo dvigubai, iki 100 balų. Skirtumas abiejose grupėse reabilitacijos pradţioje ir reabilitacijoos pabaigoje yra statistiškai reikšmingas, p=0.01. Tam įtakos galėjo turėti, tai, kad didţioji dalis tiriamųjų visą reabilitacijos laikotarpį praleido sanatorijos patalpose (nebuvo išvykusios namo), arba dėl krūtinės skausmų ir blogos savijautos buvo atsisakiusios lytinių santykių.
Ateities perspektyva
Labai svarbu išsiaiškinti kaip moteris, po krūties pašalinimo operacijos mato save ateityje. Tai galima išsiaiškinti 13o (Ar Jūs jaudinotės dėl savo būsimos sveikatos?) klausimo pagalba.
3 lentelė. Ateities ir būsimos sveikatos vertinimas lyginant medianas (Wilcoxon kriterijus) abiejose grupėse prieš ir po skirtingų reabilitacijos programų taikymo.
I grupė, balai II grupė, balai
Prieš reabilitaciją 11 0
Po reabilitacijos 33* 0
*rezultatai staitistiškai patikimi, p=0,01
3-ioje lentelėje matyti, kad ateities vertinimass grupėje, kuriai buvo taikytas šiaurietiškas ėjimas buvo 11 balų, o grupėje, kuriai buvo taikyta įprastinė reabilitacijos programa, buvo 0 balų. Kadangi balas yra labai maţas, tai rodo, kad visos tiriamosios labai, arbai vidutiniškai jaudinosi dėl savo būsimos sveikatos. Po skirtingų reabilitacijos programų taikymo, tiriamųjų grupėje, kuriai taikyta įprastinė reabilitacijos programa, duomenys išliko tokie patys, 0 balų (labai jaudinosi dėl savo būsimos sveikatos). Po šiaurietiško ėjimo uţsiėmimų, tiriamųjų grupėje jaudinimasis dėl savo būsimos sveikatos sumaţėjo statistiškai patikimai (p=0,01) iki 33 balų arba iki vidutiniško jaudinimosi dėl būsimos sveikatos.
3.4.2 Simptomų skalė
Simptomų skalė apima klausimus apie galimus šalutinius poveikius, kurie gali atsirasti po operacijos ar taikyto gydymo. Yra vertinami tokie poţymiai kaip burnos dţiūvimas, maisto ir gėrimų skonis, akių dirglumas ar sausumas, plaukų slinkimas, ,,karščio― pylimas, bendros savijautos vertinimas, galvos skausmas.
