LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
Paulina Grušelionytė
ULTRAGARSINIO TYRIMO REIKŠMĖ GALIMŲ
ARTERIOVENINIŲ JUNGČIŲ KOMPLIKACIJŲ IŠEIČIŲ
PROGNOZAVIMUI
Magistro baigiamasis darbas Medicinos studijų programaMokslinis vadovas: Dr. Algirda Venclauskienė Darbo rengimo vieta: Radiologijos klinika
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. ĮVADAS ... 7
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
8.1. Darbo tikslas: ... 8
8.2. Uždaviniai: ... 8
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI... 12
10.1. Tyrimo planavimas: ... 12
10.2. Tyrimo objektas: ... 12
10.3. Tiriamųjų atranka: ... 12
10.4. Tyrimo metodai: ... 12
10.5. Duomenų analizės metodai: ... 13
11. REZULTATAI ... 14
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 18
13. IŠVADOS ... 20
3
1. SANTRAUKA
Darbą atliko: Paulina Grušelionytė
Darbo pavadinimas: „Ultragarsinio tyrimo reikšmė galimų arterioveninių jungčių komplikacijų išeičių prognozavimui“.
Darbo tikslas: Nustatyti, ar priešoperacinis rankų kraujagyslių ultragarsinis tyrimas gali turėti reikšmę numatant galimas arterioveninių jungčių (AVJ) komplikacijas bei jų išeitis parenkant skirtingus komplikacijų gydymo metodus.
Uždaviniai:
1. Nustatyti priešoperacinius ultragarsinio (UG) tyrimo kraujagyslių parametrus (kraujagyslių spindis, pratekantis kraujo tūris, galimos stenozės ar trombų buvimas).
2. Nustatyti, ar priešoperacinis UG ištyrimas gali padėti prognozuoti galimas AVJ komplikacijas. 3. Nustatyti, ar prieš operaciją gautos UG tyrimo reikšmės gali daryti įtaką parenkant AVJ susiformavusių komplikacijų gydymo metodą (perkutaninė transliuminalinė angioplastika ar chirurginis gydymas).
Metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninėje Kauno Klinikose (LSMUL KK). Atrinkti pacientai, kuriems buvo atlikta AVJ angioplastika nuo 2013 iki 2014 metų galo. Pacientų duomenys rinkti į anketas, kuriose buvo pildomi šie duomenys: paciento lytis, amžius, gretutinės ligos, arterijos spindis prieš operaciją, venos spindis prieš operaciją, kraujo tėkmės greitis prieš operaciją, AVJ suformavimo vieta, įvykusios komplikacijos.
Rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad kraujo tekmės greitis arterijoje yra greitesnis priklausomai nuo arterijos spindžio. Kuo didesnis arterijos spindis, tuo didesnis ir kraujo tekmės greitis joje. Dažniausia AVJ komplikacija – stenozė, antra pagal dažnį – trombozė. Nustatyta, kad arterijų spindžiai išmatuoti prieš operaciją neturi įtakos atsiradusių komplikacijų tipui. Komplikacijų gydymo metodo pasirinkimas nepriklauso nuo komplikacijos tipo. Pastebėta, kad stenozė dažniau atsirado tiems pacientams, kurie sirgo cukriniu diabetu ir arterine hipertenzija.
4
2. SUMMARY
Author: Paulina Grušelionytė
Title: "The Importance of Ultrasound Investigation for Prognosis of Arteriovenous fistulas Complications".
The aim: To determine, whether preoperative ultrasound examination of the blood vessels can be important in predicting possible complications of arteriovenous fistulas (AVF) and possible solutions of choosing different method of complicative treatment.
Objectives of the study:
1. To determine the preoperative parameters of ultrasound (US) examination of blood vessels (vascular shaft, flow of blood, presence of possible stenosis or thrombosis).
2. To determine, whether preoperative examination of US can help predict possible AVF complications.
3. To determine whether the US examination, which is obtained before surgery, can influence the choice of treatment method for AVF complications (percutaneous transluminal angioplasty or surgical treatment).
Methods: A retrospective study was conducted at the Kaunas Clinics of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital (LUHS KK). The selected patient had AVJ angioplasty from 2013 to 2014. Patient information was collected in questionnaires containing the following data: gender, age, concomitant illnesses, arterial spine before surgery, vein sprain before surgery, blood flow velocity before surgery, location of AVJ, complications.
Results: The study showed that the rate of blood flow in the arteries is faster, depending on the artery shaft. The larger the artery shaft, the higher the rate of blood flow in it. The most common complication of AVJ is stenosis, the second most commonly occurring complication is thrombosis. It has been determined that the measurement of arterial radius before surgery does not affect the type of complications that have occurred. The choice of complication treatment method does not depend on the type of complication. Stenosis has been reported to occur more frequently in patients with diabetes mellitus and arterial hypertension.
5
3. PADĖKA
Dėkoju LSMUL KK Dr. Algirdai Venclauskienei už Jūsų kryptingas pastabas ir komentarus, kurie padėjo. geriau įsigilinti į nagrinėjamą temą. ir paskatino labiau domėtis medicininėmis naujovėmis.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konfliktų nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
6
6. SANTRUMPOS
AVJ – Arterioveninė jungtis AV – Arterioveninė
UG – Ultragarsinis tyrimas
IFN – Inkstų funkcijos nepakankamumas GFG – Glomerulų filtracijos greitis
7
7. ĮVADAS
Arterioveninės jungties (AVJ) suformavimas – aukso standartas pacientams, kuriems
reikalingos. hemodializės dėl galutinio inkstų funkcijos nepakankamumo [1]. Pagrindinės AVJ
8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8.1. Darbo tikslas:
Nustatyti, ar priešoperacinis rankų kraujagyslių ultragarsinis tyrimas gali turėti reikšmę numatant galimas arterioveninės jungties (AVJ) komplikacijas, bei jų išeitis parenkant skirtingus gydymo metodus.
8.2. Uždaviniai:
1. Nustayti priešoperacinius ultragarsinio (UG) tyrimo kraujagyslių parametrus (kraujagyslių spindis, pratekantis kraujo tūris, galimos stenozės ar trombų buvimas).
2. Nustatyti, ar priešoperacinis ultragarsinio (UG) kraujagyslių ištyrimas gali prognozuoti galimas arterioveninių jungčių (AVJ) komplikacijas.
9
9. LITERATŪROS APŽVALGA
Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (IFN) yra liga, kuri tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius. ir kuriai diagnozuoti turi būti bent vienas iš trijų požymių: pablogėjusi inkstų funkcija, t.y., sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis.(GFG) <90ml/min, pakitę šlapimo rodikliai ar pakitusi inkstų anatomija [5, 6]. Bet kuri pirminė ar antrinė inkstų liga gali paspartinti inkstų funkcijos sutrikimą ir progresavimą. Pirminės inkstų ligos, vadinamos tos ligos, kurių metu patologiniai pokyčiai prasideda pačiuose inkstuose. Antrinės inkstų ligos – kai lėtinė organizmo liga predisponuoja inkstų pažeidimą [7, 8]. Pagrindinės inkstų antrinio pažeidimo priežastys. yra širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas (CD) ir arterinė hipertenzija (AH) [5].
Pacientams, sergantiems galutinės stadijos inkstų liga (GFG.<15ml/min) rekomenduojama pakaitinė inkstų terapija. Vienas prieinamiausių pakaitinės inkstų terapijos būdų yra hemodializė formuojant arterioveninę jungtį (AVJ) [5]. Dažniausiai AVJ formuojama nedominuojančios rankos dilbio apatiniame trečdalyje,.sujungiant v. cephalica galą su a. radialis šonu [5, 9]. Hemodializė yra efektyviausias būdas pašalinti iš organizmo susikaupusius žalingus medžiagų apykaitos produktus [10].
Gydymas hemodializėmis gali būti pradedamas tik subrendus fistulei. Bendru sutarimu AVJ laikoma subrendusia po 6-8 savaičių,.kuomet įvyksta venos arterializacija ir venos sienelė adaptuojasi dideliam kraujo tėkmės greičiui. AVJ suformavimas yra geresnis būdas hemodializėms, nei lyginant su centrinės venos katetrizavimu, dėl lengvesnės paciento priežiūros ir paprastesnio būdo atlikti dializėms, taip pat išvengiama centrinės venos kateterio infekcijos ir galimo sepsio [11, 12].
Nacionalinės inkstų onganizacijos (National Kidney Foundation) kraujagyslių prieigos darbo grupė (Vascular Access Work Group) teigia, kad įmanoma pagerinti hemodializuojamų pacientų gyvenimo kokybę ir gydymo rezultatus išpildant dvi sąlygas: teisingai parenkant AVJ vietą ir pastebint galimas fistulių komplikacijas dar prieš joms nutojant veikti [13,14].
Pastebėta, kad primoji suformuota kraujagyslių prieiga be komplikacijų išlieka ilgiau nei pakartotinai sukurtos prieigos. AVJ suformavimo rezultatas buvo blogesnis tiems pacientams, kurie serga išeminėmis smegenų kraujagyslių ligomis. Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį į visas AVJ formavimo rekomendacijas ir galimas komplikacijų priežastis [15].
10 kraujagyslės yra tinkamos formuoti AVJ. Tam reikia išmatuoti arterijų ir venų spindžius, bei įvertinti ar jose nėra kalcifikatų, trombozės, ar kraujagyslės nėra susiaurėjusios (stenozė). Sėkmingam AVJ suformavimui svarbu, kad vena būtų >2,5mm skersmens, arterija >2mm, o jeigu jungiama su v. basilica, tai jos skersmuo turėtų būtų bent 4mm [17]. UG tyrimas yra pagrindinis apsprendžiant AVJ formavimo vietą [18, 19]. Prieš formuojant AVJ reiktų atsižvelgti į KDOQI (Inkstų ligų rezultatų kokybės iniciatyvą) gide pateiktą trijų šešetų taisyklę, pagal kurią sprendžiama ar fistulė yra tinkama atlikti hemodializei:
1. Subrendusios jungties kraujo tėkmė .turėtų būti >600ml/min. 2. Jungties diametras >6mm.
3. Jungties gylis nuo odos paviršiaus turėtų būti <6mm [5].
Priešoperacinis UG tyrimas turėtų apimti a. subclavia eigą iki pat riešo, kad būtų galima dokumentuoti anatominius variantus, praeinamumą, stenozę ir kalcifikaciją. Mažesni arterijų skersmenys siejami su padidėjusiu nebrandžių AVJ kiekiu [20]. Dabartinės gairės rodo, kad minimalus 2 mm skersmuo yra sėkmingos AVJ suformavimo faktorius [21].
Arterijos skersmuo nulemia AVJ suformavimo pasirinkimo vietą. Jungties formavimui patariama rinktis vietą, kurioje arterijos spindis yra didžiausias, tokiu būdu sulaukiami geriausi AVJ suformavimo rezultatai. Venos spindis neatlieka svarbaus vaidmens formuojant AVJ [22].
Suformuotoje AVJ kraujo tėkmės greitis turėtų būti pakankamas, kad būtų galima sėkmingai atlikti hemodializę. Pastebėta, kad reikia siekti kuo didesnio kraujo tėkmės greičio prieš AVJ formavimą, tokiu būdu pasiekiami.geresni pooperaciniai rezultatai [22].
11 funkcija naudojama UG tyrimo metu leidžia atskirti tikrąsias aneurizmas nuo netikrųjų ir pasirinkti tinkamą gydymo metodą. Chirurginės intervencijos taikomos kuomet yra didelė rizika plyšti aneurizmai ar dėl aneurizmos dydžio sumažėja plotas punkcijai [29]. Suformavus AVJ galūnėje gali sutrikti kraujotaka, dėl to vystosi hipoksija, išemija ir audinių nekrozė. Dažiausiai šis sutrikimas, dar vadinamas apvogimo sindromu, išsivysto senyviems ar cukriniu diabetu sergantiems žmonėms [30].
Nustatyta, kad nepaisant padidėjusios kalcifikacijos arterijose sergant CD, kraujagyslių skersmuo ir sistolinio arterinio kraujospūdžio pakilimas nėra statistiškai reikšmingas lyginant su pacientais, kurie neserga CD [31, 32].
Ne laiku atlika dializė ne tik yra sukelia didesnį sergamumą, bet taip pat yra susijusi su padidėjusiu mirtingumu. Reikia skubiai kreipti dėmesį į komplikuotas fistules ir jas atitinkamai gydyti. Dėl komplikuotų fistulių pacientų dializė dažnai būna atidėta ar jiems pradedama dializė prieinant per centrinę veną. Lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu sergantiems pacientams tai yra viena iš pagrindinių pakartotinės hospitalizacijos priežasčių [33].
12
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI
10.1. Tyrimo planavimas:
Atliktas retrospektyvinis tyrimas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninėje Kauno Klinikose (LSMUL KK) gavus Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą Nr. BEC – MF – 312.
10.2. Tyrimo objektas:
Pacientai, gydyti LSMUL KK Nefrologijos skyriuje, kuriems buvo atlikta arterioveninių jungčių, suformuotų dializėms atlikti, angioplastika nuo 2013 iki 2014 metų galo.
10.3. Tiriamųjų atranka:
Buvo surinkti 73 pacientų anketiniai duomenys, kuriuos buvo planuota įtraukti į mūsų atliekamą tyrimą. Tačiau 39 pacientų duomenų trūko arba jų nebuvo galima pilnai išanalizuoti. Todėl šiame darbe buvo analizuojami tik 34 pacientų duomenys - tiriamieji nuo 2013 iki 2014 metų, asmenys, kuriems LSMUL KK buvo atliktos AVJ, suformuotos dializėms, angiografijos, dėl šių AVJ komplikacijų.
10.4. Tyrimo metodai:
13
10.5. Duomenų analizės metodai:
14
Vyrai
61,8%
Moterys
38,2%
11. REZULTATAI
Tyrime išanalizuota 34 pacientų ligos istorijų duomenys, kuriems buvo suformuotos AVJ atlikti dializėms ir kuriems 2013-2014 metais buvo atlikta šių AVJ angiografija. Iš visų 34 pacientų, buvo 13 moterų (38,2 proc.) ir 21 vyras (61,8) (1 paveikslas). Pacientų amžius nuo 31 metų iki 89 metų. Apskaičiuotas visų pacientų bendras amžiaus vidurkis 66,65 ± 16,29 m., moterų - 71,54 ± 4,027 m., o vyrų - 63,62 ± 3,695 m.
1 pav. Lyčių pasiskirstymas procentais tiriamųjų imtyje
Paveiksle matyti, kad tyrime daugiau analizuota vyrų (61,8%) nei moterų (38,2%).
Tyrime analizuota rizikos veiksnių paplitimas šioje imtyje. Apskaičiuota, jog iš visų pacientų 3 (8,8 proc.) pacientai yra rūkantys, 16 (47,1proc.) anksčiau rūkė, o 15 (44,1 proc.) nerūkantys. Pacientų pasiskirstymas pagal gretutines ligas: 9 (26,5 proc.) sirgo cukriniu diabetu, net 32 (94,1 proc.) pacientams nustatyta arterinė hipertenzija.
Vertinamas komplikacijų paplitimas tarp vyrų ir moterų. Duomenys pateikti lentelėje.
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų esant komplikacijoms nestebėta (p>0,107) (1 lentelė).
1 lentelė. Komplikacijų tipas priklausomai nuo kraujagyslių spindžio
Stenozė Trombozė Okliuzija P reikšmė
Vyrai n, (proc.) 12 (75,0%) 4 (36,4%) 5 (71,4%) 0,107 Moterys n, (proc.) 4 (25,0%) 7 (63,6%) 2 (28,6%) 0,288
15 0.00 20.00 40.00 60.00 80.00 100.00 120.00 140.00 160.00 0.00 0.50 1.00 1.50 2.00 2.50 3.00 3.50 4.00 4.50
K
rauj
o
tek
m
ės
gr
eit
is
prieš
oper
aci
ją
(m
l/m
in.
)
Arterijos spindis (mm)
p<0,05
reikšmingai greitesnė (p>0,05). Tai rodo, kad matuojant arterijoje kraujo tėkmės greitį, galima nuspręsti, kurioje anatominėje vietoje geriausia formuoti AVJ.2 pav. Kraujo tėkmės greičio prieš AVJ formavimą priklausomybė nuo arterijos spindžio
Diagramoje matoma tiesinė regresija, kurioje pavaizduota kraujo tėkmės greičio priklausomybė nuo arterijos spindžio. Matoma, kad esant didesniam arterijos spindžiui, kraujo tėkmės greitis yra didesnis. Pritaikius funkciją, galime apskaičiuoti jog padidėjus arterijos spindžiui 1 milimetru, kraujo tėkmės greitis padidėtų 19,12 ml/min.
Vertinant kraujagyslių spindžius buvo skaičiuojami kiekvienos kraujagyslės skersmens vidurkiai atskiruose trečdaliuose bei išvedamas bendras jų vidurkis. Rezultatai pateikiami 2 lentelėje:
2 lentelė. Kraujagyslių spindžiai atskiruose trečdaliuose ir bendri jų vidurkiai
Kraujagyslė Spindis
a.radialis proksimalinis trečdalis (mm), (SN) 3,02 ± 0,63
a.radialis vidurinis trečdalis (mm), (SN) 2,64 ± 0,36
a.radialis distalinis trečdalis (mm), (SN) 2,46 ± 0,40
a.radialis vidutinis spindis (mm), (SN) 2,71 ± 0,38
v.cephalica proksimalinis trečdalis (mm), (SN) 2,93 ± 0,48
v.cephalica vidurinis trečdalis (mm), (SN) 2,61 ± 0,44
v.cephalica distalinis trečdalis (mm), (SN) 2,48 ± 0,43
v.cephalica vidutinis skersmuo (mm), (SN) 2,67 ± 0,32
16 Ištyrus AVJ lokalizacijas nustatyta, jog dešinėje rankoje jungtis suformuota 7 pacientams (20,6 proc.), o kairėje 27 (79,4 proc.) pacientams, todėl statistiškai reikšmingai AVJ buvo suformuota kairėje rankoje (p<0,05) (3 paveikslas). 4 iš 7 pacientų, kuriems AVJ suformuota dešinėje rankoje buvo negalima formuoti AVJ dėl netinkamų kraujagyslių spindžių prieš operaciją (išmatuoti kraujagyslių spindžiai buvo per siauri fistulei formuoti), dar vienam pacientui AVJ formuota dešinėje rankoje, nes komplikavosi kairėje pusėje esanti fistulė, dėl to pasirinkta atlikti dominuojančioje rankoje.
3 pav. Arterioveninės jungties formavimo pusė
Diagramoje matome, kad daugumai tiriamųjų AVJ buvo suformuota kairėje rankoje (79,4%). Tai yra statistiškai reikšmingas rodmuo (p<0,05).
Vertinant pasitaikančias komplikacijas po arterioveninės fistulės suformavimo nustatytas toks pasiskirstymas: 16 pacientų (47,05 proc.) turėjo stenozę, 11 (32,35 proc.) trombozę, 7 (20,6 proc.) okliuziją (4 paveikslas).
4 pav. Arterioveninės jungties komplikacijų pasiskirstymas imtyje
Diagramoje matome, kad dažniausia mūsų tiriamųjų AVJ komplikacija buvo stenozė (47,05%), o rečiausiai pasitaikanti – okliuzija (20,6%).
0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 70.00% 80.00% 90.00%
Dešinėje rankoje Kairėje rankoje
Fistulių formavimo pusė
0.00% 5.00% 10.00% 15.00% 20.00% 25.00% 30.00% 35.00% 40.00% 45.00% 50.00%
17 Esant komplikacijoms buvo gydyti 34 pacientai, iš kurių 30 pacientų (88,2%) gydyti perkutaninės transliuminalinės angioplastikos būdu, o 4 (11,8 %) gydyti chirurginiu būdu. Buvo norima patikrinti ar pasirinktas gydymo būdas priklauso nuo komplikacijos tipo, tačiau apskaičiavus ryšio stiprumą nustatyta, jog gydymo metodas nuo komplikacijos tipo nepriklauso (p=0,63).
Buvo nagrinėti komplikacijų paplitimai esant rizikos veiksniams. Apskaičiuoti skirtumai nebuvo reikšmingi, tačiau pastebėta, jog stenozė dažniau atsirado tiems, kurie sirgo cukriniu diabetu ir arterine hipertenzija, lyginant su tais, kurie nesirgo (p>0,05) (3 lentelė).
3 lentelė. AVJ komplikacijų paplitimai esant rizikos veiksniams
Stenozė Trombozė Okliuzija P
CD n (proc.) 2 (12,5) 3 (27,3) 4 (57,1) 0,082
AH n (proc.) 15 (93,8) 10 (90,9) 7 (100) 0,724
Tiriant arterioveninių jungčių komplikacijas, nustatyta, kad arterijų spindžiai prieš operaciją nėra statistiškai reikšmingi atsiradusių komplikacijų tipui. Tą patį galima teigti ir apie venų spindžius (4 lentelė).
4 lentelė. Komplikacijų tipas priklausomai nuo kraujagyslių spindžio
Kraujagyslių vidutiniai spindžiai (mm)
Stenozė Trombozė Okliuzija
a.radialis spindis 2,16 ± 0,40 2,49 ± 0,36 2,61 ± 0,17
v.cephalica spindis 2,58 ± 0,4 2,74 ± 0,46 2,57 ± 0,30
P 0,292 0,979 0,748
18
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Lyginant mūsų atlikto tyrimo duomenis su literatūros šaltiniais, matome, kad gauti duomenys yra panašūs į kitų pasaulyje atliktų tyrimų duomenis. Vis dėlto reiktų.atsižvelgti ir į tai, kad kai kurių duomenų nebuvo įmanoma palyginti dėl naudotos tyrimo metodikos.ar dėl specifinių tyrimo tikslų.
Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad AVJ komplikacijos dažniausiai nustatomos 66,65 metų pacientams. Nagrinėjant užsienio šalyse atliktų tyrimų duomenis amžiaus riba svyruoja tarp 21 ir 91 metų, vidutinis amžius 58,7 metų. Stebint skirtumus tarp lyčių, mūsų tyrimo metu pastebėta, kad dažniau AVJ komplikacijų pasitaiko vyrams - 61,8%, ir tik 38,2% moterims. Duomenys panašūs į užsienio šalių tyrimus, kurių metu gauti rezultatai - vyrams 55%, moterims 45% [34]. Taigi matoma, kad ne tik mūsų tyrimo metu, bet ir užsienio literatūroje matoma AVJ komplikacijų tendencija vyrų tarpe.
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp AVJ komplikacijų paplitimo pagal lytį nebuvo nustatyta. Lyginant su Lauvao ir bendraautorių tyrimu stebimi tokie patys rezultatai - lytis neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos fistulių komplikacijų atsiradimui [35].
Tyrimo metu nustatyta, kad kraujo tekmės greitis arterijoje yra greitesnis priklausomai nuo arterijos spindžio. Kuo didesnis arterijos spindis, tuo didesnis ir kraujo tekmės greitis joje. Duomenys panašūs į užsienio literatūroje aprašytą atliktą tyrimą, kur klinikinių tyrimų duomenimis rekomenduojama rinktis a. radialis, kurios minimalus skersmuo būtų tarp 1,6 ir 1,9 mm, o minimalus v. cephalica skersmuo yra rekomenduojamas tarp 2,0 ir 2,14 mm [36].
Mūsų tyrime dažniausia AVJ komplikacija buvo stenozė (47,05proc), antra pagal dažnį – trombozė (32,35%). Lyginant su užsienio literatūra pastebima panaši tendencija. Dažniausia AVJ komplikacija buvo stenozė (42%), antra pagal dažnį AVJ komplikacija yra trombozė (25%) [37, 38].
Tyrimo metu nustatyta, kad komplikacijų gydymo metodo pasirinkimas nepriklauso nuo komplikacijos tipo. Literatūros šaltinių duomenų šia tema nebuvo rasta, bet matoma, kad angiografijos būdas gydant AVJ komplikacijas išlieka pagrindiniu [39].
Pastebėta, kad stenozė dažniau atsirado tiems pacientams, kurie sirgo cukriniu diabetu ir arterine hipertenzija. Lyginant su Garrancho ir bendraautorių moksliniu darbu matomi panašūs rezultatai - fistulių išgyvenamumas ne diabetu sergantiems pacientams buvo didesnis nei diabetu sergantiems pacientams. Tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga [40].
19 svyruoja nuo <1,5mm iki >2,0mm, o v. cephalica nuo <1,6mm iki >4,0mm [34]. Matome, kad panašumų yra tik lyginant v. cephalica vidutinio skersmens dydį, kuris panašus į kitų tyrimų rezultatus. Lyginant a. radialis vidutinį skersmenį rezultatai išsiskiria lyginant su užsienio šalių literatūra – mūsų tyrimo imtyje a. radialis skersmuo yra nustatomas didesnis.
20
13. IŠVADOS
1. Priešoperacinis rankos kraujagyslių ištyrimas ir gauti parametrų duomenys neturi statistiškai reikšmingos įtakos tolimesnėms AVJ komplikacijoms.
2. Nors rezultatuose stebimi nedideli skirtumai tarp kraujagyslių a. radialis spindžio vidurkių esant stenozei, trombozei ir okliuzijai, tačiau remiantis tyrimo duomenimis galime teigti, kad stebimas skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.
3. Išmatuoti venų spindžiai prieš AVJ formavimą neturi įtakos tolimesnių AVJ komplikacijų formavimuisi.
4. Prieš operaciją gautos ultargarsinio tyrimo reikšmės neturi įtakos parenkant AVJ susiformavusių komplikacijų gydymo metodą (perkutaninė transliuminalinė angioplastiką ar chirurginį gydymą).
21
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Brescia MJ, Cimino JE, Appell K, Hurwich BJ, Scribner BH. Chronic hemodialysis using venipuncture and a surgically created arteriovenous fistula. 1966. J Am Soc Nephrol. 1999;10(1):193-9.
2. Konner K, Nonnast-Daniel B, Ritz E. The arteriovenous fistula. J Am Soc Nephrol. 2003;14(6):1669-80.
3. Yu Q, Yu H, Chen S, Wang L, Yuan W. Distribution and complications of native arteriovenous fistulas in maintenance hemodialysis patients: a single-center study. J Nephrol. 2011;24(5):597-603.
4. Haage P, Vorwerk D, Wildberger JE, Piroth W, Schurmann K, Gunther RW. Percutaneous treatment of thrombosed primary arteriovenous hemodialysis access fistulae. Kidney Int. 2000;57(3):1169-75.
5. Vascular Access Work G. Clinical practice guidelines for vascular access. Am J Kidney Dis. 2006;48 Suppl 1:S176-247.
6. Bonner A, Gillespie K, Campbell KL, Corones-Watkins K, Hayes B, Harvie B, et al. Evaluating the prevalence and opportunity for technology use in chronic kidney disease patients: a cross-sectional study. BMC Nephrol. 2018;19(1):28.
7. Bell EK, Gao L, Judd S, Glasser SP, McClellan W, Gutierrez OM, et al. Blood pressure indexes and end-stage renal disease risk in adults with chronic kidney disease. Am J Hypertens. 2012;25(7):789-96.
8. Makaraite A, Bumblyte IA, Kuzminskis V, Valius L, Gofmanaite R, Bagdonaviciute G. [The prevalence of major risk factors for chronic kidney disease among patients in primary health care centers]. Medicina (Kaunas). 2007;43 Suppl 1:40-5.
9. Lew SQ, Nguyen BN, Ing TS. Hemodialysis vascular access construction in the upper extremity: a review. J Vasc Access. 2015;16(2):87-92.
10. Bonventre JV. Daily hemodialysis--will treatment each day improve the outcome in patients with acute renal failure? N Engl J Med. 2002;346(5):362-4.
11. Bode A, Caroli A, Huberts W, Planken N, Antiga L, Bosboom M, et al. Clinical study protocol for the ARCH project - computational modeling for improvement of outcome after vascular access creation. J Vasc Access. 2011;12(4):369-76.
22 13. Schwab S, Besarab A, Beathard G, Brouwer D, Etheredge E, Hartigan M, Levine M, McCann R, Sherman R, Trerotola S. NKF-DOQI clinical practice guidelines for vascular access. American Journal of Kidney Diseases. 1997 Oct 1;30(4):S150-91.
14. Gilmore J. KDOQI clinical practice guidelines and clinical practice recommendations-2006 updates. Nephrology Nursing Journal. 2006 Sep 1;33(5):487.
15. Kybartienė S, Skarupskienė I, Žiginskienė E, Kuzminskis V. Vascular access for hemodialysis: creation, functioning, and complications (Data of the Hospital of Kaunas University of Medicine). Medicina (Kaunas). 2010;46(8):550-5.
16. Jennings WC. Creating arteriovenous fistulas in 132 consecutive patients: exploiting the proximal radial artery arteriovenous fistula: reliable, safe, and simple forearm and upper arm hemodialysis access. Arch Surg. 2006;141(1):27-32; discussion
17. Salimi F, Shahabi S, Talebzadeh H, Keshavarzian A, Pourfakharan M, Safaei M. Evaluation of Diagnostic Values of Clinical Assessment in Determining the Maturation of Arteriovenous Fistulas for Satisfactory Hemodialysis. Adv Biomed Res. 2017;6:18.
18. Ferring M, Henderson J, Wilmink A, Smith S. Vascular ultrasound for the pre-operative evaluation prior to arteriovenous fistula formation for haemodialysis: review of the evidence. Nephrol Dial Transplant. 2008;23(6):1809-15.
19. Hedin U, Welander G. Upper-arm hemodialysis access in Sweden. J Vasc Access. 2017;18(Suppl. 1):110-3.
20. Mendes RR, Farber MA, Marston WA, Dinwiddie LC, Keagy BA, Burnham SJ. Prediction of wrist arteriovenous fistula maturation with preoperative vein mapping with ultrasonography. Journal of vascular surgery. 2002 Sep 1;36(3):460-3.
21. Tordoir J, Canaud B, Haage P, Konner K, Basci A, Fouque D. EBPG on vascular access. 1. Patient referral. European best practice guidelines on haemodialysis. Nephrol Dial Transplant. 2007;22.
22. Liutkutė G. Priešoperaciniai rankos kraujagyslių parametrų ištyrimai prognozuojant arterioveninės jungties subrendimą. The preoperative assessment of blood vessels of the arm, while predicting the maturation of the arteriovenous fistula. MAGISTRO DARBAS. 2017:25. 23. Al-Jaishi AA, Liu AR, Lok CE, Zhang JC, Moist LM. Complications of the Arteriovenous
Fistula: A Systematic Review. J Am Soc Nephrol. 2017;28(6):1839-50.
24. Ren W, Jiang H, Du Y, Liu F, Wang X, Xu D. Early use of autogenous arteriovenous fistula in patients with urgent hemodialysis. Int Urol Nephrol. 2017;49(6):1087-93.
23 26. Morris ST, McMurray JJ, Rodger RS, Jardine AG. Impaired endothelium-dependent
vasodilatation in uraemia. Nephrol Dial Transplant. 2000;15(8):1194-200.
27. Landry D, Braden G. Reducing catheter-related infections in hemodialysis patients. Clin J Am Soc Nephrol. 2014;9(7):1156-9.
28. Saeed F, Kousar N, Sinnakirouchenan R, Ramalingam VS, Johnson PB, Holley JL. Blood Loss through AV Fistula: A Case Report and Literature Review. Int J Nephrol. 2011;2011:350870. 29. Lomonte C, Meola M, Petrucci I, Casucci F, Basile C. The key role of color Doppler
ultrasound in the work-up of hemodialysis vascular access. Semin Dial. 2015;28(2):211-5. 30. Scheltinga MR, van Hoek F, Bruijninckx CM. Time of onset in haemodialysis access-induced
distal ischaemia (HAIDI) is related to the access type. Nephrol Dial Transplant. 2009;24(10):3198-204.
31. Sedlacek M, Teodorescu V, Falk A, Vassalotti JA, Uribarri J. Hemodialysis access placement with preoperative noninvasive vascular mapping: comparison between patients with and without diabetes. American journal of kidney diseases. 2001 Sep 1;38(3):560-4.
32. Konner K, Hulbert-Shearon TE, Roys EC, Port FK. Tailoring the initial vascular access for dialysis patients. Kidney international. 2002 Jul 1;62(1):329-38.
33. Mahapatra S. Vessel Diameter and Impact on Management of Failed Fistulas in Patients of End Stage Renal Disease on Hemodialysis. EC Cardiology. 2015;2:117-24
34. Glass C, Johansson M, DiGragio W, Illig KA. A meta-analysis of preoperative duplex ultrasound vessel diameters for successful radiocephalic fistula placement. Journal for Vascular Ultrasound. 2009;33(2):65-8.
35. Lauvao LS, Ihnat DM, Goshima KR, Chavez L, Gruessner AC, Mills JL. Vein diameter is the major predictor of fistula maturation. Journal of vascular surgery. 2009;49(6):1499-504.
36. Beathard GA, Berns JS, Eidt J, Mills Sr J, Collins K. Maturation and evaluation of the newly created hemodialysis arteriovenous Beathard GA. Examination of the mature hemodialysis arteriovenous fistula [Internet]. Berns JS, Eidt JF, Mills JL, Cull DL, editors. UpToDate. 2018 [cited 2018May07]. Available from:
https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/examination-of-the-mature-
hemodialysis-arteriovenous-fistula?source=search_result&search=mature%20arteriovenous%20fistula&selectedTitle=1~15 0
24 38. Campos RP, Do Nascimento MM, Chula DC, Do Nascimento DE, Riella MC. Stenosis in hemodialysis arteriovenous fistula: evaluation and treatment. Hemodialysis International. 2006;10(2):152-61.
39. Quencer KB, Arici M. Arteriovenous fistulas and their characteristic sites of stenosis. American Journal of Roentgenology. 2015;205(4):726-34.
