MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
AIDA MAMEDOVAITĖ
MOTERŲ VAISTŲ VARTOJIMO ĮPROČIAI IR JŲ SĄSAJOS SU SOCIALINE REKLAMA
Medicinos vientisųjų studijų magistrinis baigiamasis darbas
Studentė Aida Mamedovaitė____________
Darbo vadovė: Aplinkos ir darbo medicinos katedros lekt. dr. Lina Škėmienė____________
Data
SANTRAUKA
MOTERŲ VAISTŲ VARTOJIMO ĮPROČIAI IR JŲ SĄSAJOS SU SOCIALINE REKLAMA PRIKLAUSOMAI NUO AMŽIAUS IR IŠSILAVINIMO
Aida Mamedovaitė
Darbo vadovas dr. lekt. Lina Škėmienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, 2018, 50 pusl.
Darbo tikslas ─ ištirti ir įvertinti moterų, perkančių vaistinius preparatus, vaistų pirkimo ir vartojimo įpročių sąsajas su socialine reklama.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti bei palyginti vaistinių lankytojų vaistų vartojimo įpročius priklausomai nuo amžiaus ir išsilavinimo.
2. Įvertinti vaistų reklamos ypatumų sąsajas su sociademografiniais veiksniais.
3. Ištirti ir įvertinti moterų, perkančių vaistinius preparatus, vaistų pirkimo ir vartojimo įpročių sąsajas su socialine reklama.
Tyrimo medžiaga ir metodai: Tyrimo objektas ─ 18-60 metų amžiaus moterys, perkančios vaistinėse vaistinius preparatus. 2017 metais atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tiriamųjų grupę sudarė 18-60 amžiaus moterys. Surinktos ir užpildytos 784 anketos (atsako dažnis 78,4 proc.). Duomenys buvo apdorojami SPSS 23.0 statistine programa.
Tyrimo rezultatai: Beveik trečdalis (27 proc.) 45-60 metų amžiaus moterys vartoja vaistus kartą per dieną, beveik pusė (48 proc.) 18-25m. vaistus vartoja keletą kartų per mėnesį, o 32proc. 26-35 metų moterų daugiau nei 3 mėnesius nevartojo jokių vaistų. Sergančios arterine hipertenzija išskirtinai vartoja beveik tik gydytojo paskirtus vaistus (77 proc.), atvirkščiai negu sergančios sąnarių ar stuburo ligomis - dažniausiai renkasi savo nuožiūra vaistinius preparatus, kurie palengvintų ligos simptomus (64 proc.) Taip pat, moterys, kurių amžius viršija 46m. išskirtinai mažai stengiasi vartoti savo nuožiūra vaistus (12 proc.). Moterys dažniausiai pastebėjo vaistų nuo peršalimo, nuo skausmo, vitaminų bei maisto papildų reklamas televizijoje bei internete. Vaistų nuo skausmo reklamas moterys dažniausiai pastebėjo televizijoje (28 proc.), lauko reklamose (28 proc.). Vaistų nuo peršalimo reklamas moterys išskirtinai dažniau pastebi televizijoje (40 proc.), taip pat lauko reklamose bei dalinamose reklaminėse skrajutėse. Maisto papildų bei vitaminų reklamos moterų dėmesį dažniausiai atkreipdavo internete ( 48 proc.), radijuje (50proc.). Gauti rezultatai parodo, kad
jauno amžiaus moterys dažniausiai renkasi vaistų nuo skausmo grupę (70 proc.), taip pat išskirtai 26-35m. amžiaus moterys lankosi vaistinėse daug dažniau nei kitos amžiaus grupės (p=0,002). Aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys mano, kad reklama turi įtakos vaistų vartojimo įpročiams, tuo tarpu profesinį išsilavinimą turinčių respondenčių tiek (34 proc.) manančių, kad turi įtakos, tiek pat (34 proc.) manančių, kad reklama neturi įtakos vaistų vartojimo įpročiams. Visų moterų nuomone reklama, vaistinėje daromos nuolaidos bei įvairios akcijos neturi įtakos jų apsisprendimui įsigyjant tam tikrą vaistinį preparatą. Visgi, vaistų pirkimo įpročiams turi didelę reikšmę ir nuolaidų kortelių naudojimas. Išskirtinai nuolaidų kortelių turėtojos dažniau perka vaistinius preparatus, kuriems taikomos nuolaidos (p=0,002). Kortelės turi įtakos lėtinėmis ligomis sergančioms moterims vaistinėse įsigyti ne tik gydytojo paskirtus vaistus, tačiau kartu ir savo nuožiūra pasirinktus vaistinius preparatus (p=0,007). Išvados: Vyresnio amžiaus moterys dažniau vartoja vaistus, sergančios tam tikromis lėtinėmis ligomis išskirtinai yra linkusios vartoti tik gydytojo paskiriamus vaistus. Tam tikros vaistų grupių reklamos, kurios dažniausiai yra orientuotos į moteris, atitinkamai dažnai toje erdvėje atkreipia moterų dėmesį. Moterys, kurios naudojasi vaistinių nuolaidų kortelėmis, išskirtinai labiau linkusios įsigyti daugiau vaistų, kuomet jiems yra nuolaidos ir sergančios lėtinėmis ligomis, dažniausiai įsigyja ne tik gydytojo paskirtus vaistinius preparatus, tačiau ir savo nuožiūra. Tad reklama, nuolaidų kortelių naudojimas gali turėti vaistų pirkimo ir vartojimo įpročiams. Taip pat išskirtinai 26-35m. amžiaus moterys lankosi vaistinėse daug dažniau nei kitos amžiaus grupės. Jų teigimu, tam turėjo įtakos gyvenimo būdas, šeima ir kiti veiksniai, kurie yra panaudojami būtent reklamose, kuriose vaizduojamos tokio amžiaus moterys kaip ‘namų šeimininkės’ įvaizdžio vaistinių klientės. Neigiamą nuomonę apie šiuo metu moterų pastebimas reklamas turi dauguma moterų, tačiau išskirtinai būtent aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys yra labiau linkusios išreikšti, kad reklamos yra per daug, tuo pačiu jaunesnio amžiaus moterys teigia, kad reklama gali suteikti jos naudingos informacijos apie reklamuojamus vaistinius preparatus.
SUMMARY
WOMEN'S DRUG PRACTICES AND THEIR RELATIONS WITH SOCIAL ADVERTISING DEPENDING ON AGE AND LEVEL OF EDUCATION
Aida Mamedovaite
Labor leader Dr. lect. Lina Škėmienė
Lithuanian University of Health Sciences, the Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Environmental and Occupational Medicine Department. Kaunas 2018, 50 pp.
The aim: Investigate and evaluate women, buying medicines, drug purchasing and consumption habits links with social advertising.
The goals:
1. To determine and compare the medicinal drug habits of users, depending on age and education.
2. To evaluate the relationship between drug advertising features and sociodemographic factors.
3. Investigate and evaluate the relationship between the purchase and consumption patterns of women buying medications with social advertising.
Materials and Methods: 18-60 year-old women buying medicines in pharmacies. In 2017 carried out an anonymous questionnaire. The study population consisted of women age 18-60. Collected and 784 completed the questionnaire (response rate 78.4%). The data were processed in SPSS 23.0 statistical program.
Results of the study: Almost one third (27%) of women aged 45-60 take medication once a day, almost half (48%) of 18-25 years olds women medicines take several times per month, and 32% women aged 26-35 have not taken any medicine for more than 3 months. Patients with arterial hypertension exclusively use medications prescribed by a doctor (77%), in contrast to those suffering from joint or spinal diseases - they usually choose at their discretion drugs that relieve symptoms (64%), as well as women over the age of 46 years old try not to use drugs at its discretion (12%). Women were most often seen advertise of cold and pain medications, vitamins and supplements on television and on the Internet. Mostly, women reported they saw advertise of pain medication on television (28%), outdoor advertising (28%). Women advertising on cold-branded drugs are more likely to be seen on
TV (40%), as well as in outdoor advertising and flyers. Women's attention to supplements and vitamins was mostly on the Internet (48%) and radio (50%). The results show that young women most often choose a group of pain medications (70%), as well as 26-35years old women in pharmacies are much more likely to be exposed than other age groups (p = 0.002). Women with higher education are of the opinion that advertising affects drug habits, while 34% of respondents with vocational education (34%) think that they are influenced by the same (34%) who believe that advertising does not influence the habits of drug use. In the opinion of all women, advertising, pharmacy discounts and various promotions do not influence their decision on the purchase of a certain medicinal product. However, purchasing habits of drugs are of great importance and the use of discount cards. Exclusively discount card holders are more likely to buy discounted medicines (p = 0.002). Cards have an impact on women who have chronic illnesses in pharmacies, not only with medicinal products prescribed by their doctor, but also with their own choice of medicinal products (p = 0.007). Conclusions: Elderly women are more likely to take medications that are exclusively prescribed by a doctor for certain chronic diseases. Certain drug group advertising, which is usually targeted to women, often places women's attention in this space. Women who use medicines discount cards are exceptionally more likely to buy more drugs when they are discounted and have chronic illnesses. They usually purchase at the discretion of their own, not only medicinal products prescribed by their doctor. Therefore, advertising, discount cards may have purchasing and consumption habits. Also exclusively 26-35m. women in pharmacies are much more likely to be at work than other age groups. According to them, it was influenced by lifestyle, family and other factors, which are used specifically in advertisements featuring women of the same age as "housewives" image-based pharmacy clients. The majority of women are currently in a negative perception of women's noticeable advertising, but women who are highly educated are more likely to say that there are too many ads, while younger women say that advertising can provide useful information about advertised medicines.
TURINYS
SANTRAUKA ... 2
SUMMARY ... 4
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1 Vaistų vartojimas Lietuvoje ... 11
1.1.1 Nereceptinių vaistų vartojimo įpročiai ... 14
1.2 Informaciniai šaltiniai apie vaistus ... 16
1.3 Vaistų reklama Lietuvoje ... 18
1.3.1 Vaistinių preparatų reglamentavimas Lietuvoje ... 18
1.3.2 Vaistinio preparato reklama ar farmacinė informacija ... 19
1.3.3 Reklama informaciniuose šaltiniuose ... 19
1.3.4 Moters vaidmuo reklamose ... 23
2. Tyrimo medžiaga ir metodai ... 25
2.1 Tyrimo objektas ... 25
2.2 Tyrimo instrumentai ... 25
2.3. Statistinės analizės metodai ir statistinis duomenų vertinimas ... 26
3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas ... 27
3.1. Respondentų charakteristikos ... 27
3.2. Respondentų vaistų vartojimo įpročiai ... 27
3.3. Respondentų vaistų pirkimą lemiantys veiksniai ... 32
3.4. Respondentų nuomonė apie vaistų reklamą ... 39
Išvados ... 43
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44
SANTRUMPOS
% (proc.) - procentai ES – Europos Sąjunga GVP – gera vaistinių praktika JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos p – statistinis patikimumas
PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija
SPSS – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa VVKT - Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
ĮVADAS
Šiuolaikinėje visuomenėje, didėjant tiek kompiuteriniam raštingumui ir išprusimui, tiek informacijos prieinamumui apie sveikatą bei vaistus, žmonės įsigyti vaistinius preparatus gali daug lengviau, be specialistų konsultacijos, neišeidami iš namų. Pacientai, didžioji dalis iš jų moterys, vis paprasčiau ir vis daugiau pasiekia įvairių vaistinių preparatų reklamos televizijoje, internete, socialinėje medijoje. Atliekant tyrimą, buvo pastebėta, jog didžioji dalis vaistinėse perkančių pirkėjų yra moterys. Net 75 proc. apklaustųjų vyrų teigė, jog vaistinėse nesilanko, už juos tai daro žmona/draugė/mama. Tuo vadovaujasi ir farmacijos įmonės, kurdamos reklamas patrauklesnes moterims ir labiau atkreipiančias moterų dėmesį. Pastebima, kad kai kuriose vaistinių preparatų reklamose, skirtose vyrams, pagrindinį vaidmenį vaidina ne vyras, o šeimos moteris.
Esant tokiam gausiam informacijos šaltinių pasirinkimui, dar ir šiandien visų amžiaus grupių asmenys specialistų konsultaciją išskiria kaip informatyviausią ir dažniausiai naudojamą informacijos šaltinį. Visgi, dažniau pasitaiko atvejų, kuomet žmonės patys ieško informacijos kitais informavimo būdais. Po specialistų konsultacijų , vienas iš populiariausių informavimo šaltinių yra televizija, kuri vis dar užima didžiąją dalį daugumos žmonių gyvenimo bei internetas. Didėjant žmonių kompiuteriniam išprusimui, lengvėjant informacijos pasiekiamumui vis daugiau informacijos girdime tiek apie pačias ligas, tiek apie vaistinius preparatus.
Vadovaujantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) 2016 metų ataskaitos duomenimis, vaistinių ir jų filialų skaičius Lietuvoje 2013-2016m sumažėjo 4,4 proc, bet, pagal Higienos instituto duomenis, vaistų pardavimas pagal ATC grupes didėja ( 2013 metais iš viso parduota 1015 DDD/1000 gyv./ per dieną, 2014 metais 1049.6 DDD/1000 gyv./ per dieną, 2015metais 1047.5 DDD/1000 gyv./ per dieną, 2016 metais 1056.1 DDD/1000 gyv./ per dieną ). [1;2;4]. Galime teigti, jog įtaką tiek vaistinių mažėjimui, tiek didėjantiems vaistų pardavimams daro įtaką ir populiarėjanti internetinė vaistinių prekyba, 2016m. daugumos internetinių vaistinių pardavimų apimtys padidėjo iki 50proc [3].
Didėjant susirgimų, sergamumo skaičiui, taip pat daugėjant apsilankymams pas
gydytojus skaičiui, gyventojų poreikiai įsigyti bei vartoti vaistus auga. Farmacinės įstaigos tenkindamos vartotojo poreikius, gamina produktų perteklių.
Naudodamos farmacinio marketingo kompleksus, jos skatina vartotojus rinktis jų gaminį. Farmacinio marketingo priemonės gali būti skirstomos į kelis elementus: vieta (vaistinės bei elektroninėje erdvėje esanti vaistų parduotuvė), įvairaus pobūdžio reklamos
socialinėje medijoje tradicinėmis masinio informavimo priemonėmis, kaina, vaisto išskirtinumas, efektyvumas, saugumas bei išskirtinės savybės, ir taip pat gydytojų ar farmacijos specialistų suteikiama informacija apie gaminį ar produktą. [5] Visa tai daro įtaką vartotojo apsisprendimui, renkantis vienus ar kitus vaistinius preparatus. Vaistų reklamos bei visos šios išvardintos farmacinio marketingo priemonės ne tik gali įtakoti vartotojo apsisprendimą renkantis vienus ar kitus vaistinius preparatus , tačiau gali skatinti pirkti bei vartoti daugiau vaistų, kas gali sąlygoti didesnę šalutinių reiškinių riziką bei kitas neigiamas pasekmes, tokias kaip neracionalus vaistų vartojimas. Taigi, vaistų vartojimo įpročiai, kurie gali būti modeliuojami ne tik sergamumo, ligotumo, tačiau ir socialinės reklamos, gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Tyrimo aktualumas: Žmonių sergamumas bei ligotumas Lietuvoje kasmet vis didėja. Didėjant sveikatos problemų dažniui, kartu auga ir vaistinių preparatų paklausa, tuo pačiu ir pasiūla, kas skatina farmacines įmones didinti investicijas marketingo srityje. Didėjant gyventojų kompiuteriniam išprusimui, farmacinių įmonių reklamų skaičius auga tiek televizijoje , tiek socialinėje erdvėje, kurios tuo pat metu, yra labiausiai orientuotos į moteris. Ši tema šiandien yra aktuali tuo, kad didėjant kompiuteriniam išprusimui vaistiniai preparatai tampa vis labiau prieinami pirkėjams, juos galima įsigyti ir be specialistų konsultacijos. Tobulėjant technologijoms, kartu tobulėja ir farmacinė reklama, užimdama vis didesnę dalį pacientų gyvenimo. Vaistų pirkimas, išprovokuotas reklamos, galėtų lemti blogesnę žmonių sveikatą ateityje. Taigi, ar farmacinė reklama tikrai turi įtakos vaistų pirkimui? Ar žmonės seka naujų reklamuojamų vaistų pavadinimus ir po to neracionaliai juos vartoja? Į visus klausimus ir atsakys šis baigiamasis mokslinis darbas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas ─ ištirti ir įvertinti moterų, perkančių vaistus, vaistų pirkimo ir vartojimo įpročių sąsajas su socialine reklama.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti bei palyginti vaistinių lankytojų vaistų vartojimo įpročius priklausomai nuo amžiaus ir išsilavinimo.
2. Įvertinti vaistų reklamos ypatumų sąsajas su sociodemografiniais veiksniais.
3. Ištirti ir įvertinti moterų, perkančių vaistus, vaistų pirkimo ir vartojimo įpročių sąsajas su socialine reklama.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Vaistų vartojimas Lietuvoje
Lietuvoje gyventojų skaičius kasmet mažėja, tačiau kiekvienais metais moterų
skaičius Lietuvoje viršija vyrų skaičių. 2017 metais moterys sudarė apie 53 proc. visų Lietuvos gyventojų, o 16-60 metų amžiaus moterys – 30proc [1]. Nors gyventojų skaičius šalyje mažėja, apsilankymų pas gydytojus dažnis kasmet auga, o remiantis Higienos instituto duomenimis, parduodamų vaistų skaičius kasmet didėja. Ne vieni metai iš eilės stebima, kad daugiausiai yra perkami širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai, antroje pagal populiarumą vietoje yra nervų sistemą veikiantys vaistai (1 lentelė). Šie duomenys apima ir receptinius, ir nereceptinius vaistus. Remiantis Valstybinės Vaistų Kontrolės duomenimis, atlikus parduotų vaistų pakuočių analizę, buvo nustatyta, kad 2016 metais buvo parduota 72 277 391 vaistų pakuotė, t. y. 0,08 procentais mažiau nei 2015 m. (1 pav.). Vaistų suvartojimo tendencijos išlieka panašios kaip ir 2015 metais ( 2 pav.) [2].
1 pav. Parduotas vaistų pakuočių kiekis 2010-2016 m.
1lentelė: Vaistų suvartojimas (DDD/1000 gyventojų/per dieną) 2010-2016 m. Šaltinis: Valstybinės Vaistų Kontrolės tarnybos 2016m. ataskaita
2 pav. Vaistų suvartojimas (DDD/1000 gyventojų/per dieną) 2010-2016 m. Šaltinis: Valstybinės Vaistų Kontrolės tarnybos 2016m. ataskaita
Įvertinus bendrus vaistų vartojimo rodiklius pasaulyje, Pasaulinė sveikatos organizacija nustatė pagrindinius vaistų vartojimo nuostatus, kurie teigia jog pacientui skiriami vaistai turi būti efektyvūs, kokybiški, saugūs. Vaistiniai preparatai turi būti skiriami pagal individualius poreikius, klinikinę paciento būklę, o vartojimo trukmė, būdai turi būti parinkti pagal paciento būklę, ligą, galimas komplikacijas ir atsižvelgus į visus rodiklius. Pacientui būtų parinktas būtent jam tinkamiausias vaistas, kurį jis turėtų vartoti priklausomai nuo jo būklės ir ligos, optimaliausią laiką. Taigi, turi būti pasirinktos visos įmanomos priemonės, užtikrinti paciento saugą. Paciento sauga- rizikos ir nepageidaujamų įvykių (susijusių su pacientu ) atpažinimas, analizė ir valdymas, kad pacientų sveikatos priežiūra taptų saugesnė ir būtų kuo labiau sumažinta pacientams daroma žala [3].
2017 metais buvo priimta įstatymo pataisa, įsigaliojusi nuo lapkričio 1d, po slapto vaistinių patikrinimo. Jo metu buvo nustatyta, kad vaistinėse pacientai galėjo įsigyti net ir receptinius vaistus be gydytojo ar specialisto recepto. Įstatymiškai pakoregavus receptinių vaistų sąrašą, į kurį buvo įtraukti daugelio žmonių vartojami vaistai nuo skausmo, rūgštingumą mažinantys vaistai ir kiti vaistiniai preparatai, turintys tokias veikliąsias medžiagas kaip diklofenakas, kaptoprilis, ir sugriežtinus vaistinių kontrolę , buvo siekiama sumažinti žmonių savigydą, pasitelkiant nereceptinius vaistus.
Šiuo metu nereceptiniai vaistai yra vis lengviau ir gausiau prieinami kiekvienam, taip pat didėja ir jų populiarumas. Tai gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų reiškinių. Pacientų savigydoje galime įžvelgti ir privalumų, pacientais savarankiškai gali įsigyti sau reikalingą vaistinį preparatą be recepto, taip sumažinamos išlaidos, kurios skiriamos sveikatos programoms finansuoti, taip pat labiau išnaudojami vaistininkų klinikiniai įgūdžiai [4]. Tačiau pacientų savigydoje galime įžvelgti ir neigiamų pasekmių, tiek paciento sveikatai, kas anksčiau ar vėliau turėtų pasekmių kaštams, šioms pasekmėms pašalinti ar jas sumažinti. Siekiant to išvengti, būtina skatinti racionalų vaistų vartojimą, saugų nereceptinių vaistų vartojimą. Labai svarbus su vaistininku ar gydytoju aptartas gydymosi procesas, racionalus vaistinių preparatų skyrimas esant tam indikacijų, o ne siekiant materialinės gerovės. Taip pat, individualiai pacientui parinktas, apskaičiuotas dozavimas bei įsitikinimas, kad pacientas supranta visą jam išdėstytą informaciją ir prisiima visą atsakomybę, kad vaistinius preparatus vartos tinkamai ir laikysis rekomendacijų bei nurodymų.
Lietuvos farmacijos įstatymas nurodo, kad pacientai, kurie vaistus vartoja ambulatoriškai, vaistinius preparatus gali įsigyti tik vaistinėse, o receptiniams vaistams skiriamas dvigubas gydytojo ir vaistininko informacijos suteikimo barjeras [5]. Vadovaujantis Geros Vaistininkų praktikos 33 ir 37.4 punktais, klientai, įsigydami prekes vaistinėse, turi būti
perspėti apie galimus šalutinius reiškinius, rizikos veiksnius, kurie atsiranda esant netinkamam vaisto vartojimui (netinkamai ir nelaiku geriant vaistus, nederinant su kitais medikamentais bei maistu). Vaistininkas privalo įvertinti paciento būklę, nusiskundimus, paciento žinias apie pasirinktą vaistą ir parinkti individualiai jam tinkamiausią vaistinį preparatą.
1.1.1 Nereceptinių vaistų vartojimo įpročiai
Šiuo metu vaistų pasirinkimas rinkoje auga, dėl didėjančio poreikio. Pacientai turi galimybę rasti bei gauti informaciją apie savo ligą, nusiskundimus bei dominantį vaistinį preparatą iš daugybės informacinių šaltinių. Vienas populiariausių ir, pacientų nuomone, patikimiausių informacijos šaltinių jau ne vienus metus išlieka gydytojas bei vaistininkas. Estijoje 2012 metais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 1820 respondentų buvo nustatyta, jog dauguma tyrimo dalyvių prieš įsigyjant receptinius vaistus, konsultavosi su gydytoju. O didelė dalis pacientų, kuriuos domino nereceptiniai vaistai, konsultavosi su vaistininku. Populiariausi nereceptiniai vaistai apklausos duomenimis buvo nuskausminamieji ir vaistai nuo peršalimo [6]. Modernioje visuomenėje, kur populiarus internetas, jis tampa ir vienu iš vaistų informacinių šaltinių, o pastaruoju metu – ir kaip erdvė užsisakyti ir įsigyti norimą vaistą. Atsiradus šiai galimybei, didėja savigydos dažnis tarp pacientų, kas gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų reiškinių ir paciento sveikatai, ir pačiai sveikatos sistemai. Tad už tinkamą vaistų vartojimą Lietuvoje atsakingi tampa ne tik gydytojai, bet ir vaistininkai bei patys pacientai. Dažniausiai nereceptiniais vaistais gydomi yra gerklės skausmas, peršalimai, karščiavimas, įvairios etiologijos skausmas, viduriavimas, alergija bei jos simptomai, skrandžio skausmai, rėmuo, nuplikimas [7].
Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, jog išlaidos vaistams kasmet didėja, tačiau beveik 50 proc. jų yra vartojami netinkamai. Pacientai įsigyja bei vartoja vaistus, kurie jiems yra netinkami ar nebūtini, tuo pačiu nevartoja jiems būtinų vaistų ir, žinoma, vaistai yra vartojami netinkamomis dozėmis ir netinkamą laiko tarpą. Trumpai tariant, vaistiniai preparatai vis dažniau yra vartojami neracionaliai [8].
Pasaulyje ima populiarėti savigyda. Savigyda- vienas iš gydymosi būdų, kurio metu pacientas, savarankiškai įsivertinęs savo nusiskundimus, vaistus, galimą diagnozę, bei gydymosi metodą renkasi pats. Informaciniai šaltiniai, kurie gali skatinti savigydą gali būti aplinka supanti pacientą, šeimos nariai, reklamos įvairiuose leidiniuose, televizijoje, internete ir pan. Daugėjant vaistų reklamų, įvairiausių laidų, susijusių su asmens sveikata bei didėjant prekybos vietų, kuriose galima vis paprasčiau įsigyti vaistinius preparatus, prisidedama prie
savigydos populiarėjimo visame pasaulyje [9]. Kinijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pasirinkimas gydytis savarankiškai priklauso nuo paciento amžiaus, išsilavinimo, šeimos narių įtakos, televizijos [10].
Populiarėjanti savigyda savo ruožtu didina ir polifarmacijos dažnį. Polifarmacija – kai vartojama 10 ir daugiau vaistų. Viena iš polifarmacijos atsiradimo priežasčių ir yra savarankiškai pasirinktas gydymo būdas nereceptiniais vaistais bei maisto papildais, kuomet pacientas neturi aiškaus supratimo apie galimas nepageidaujamas reakcijas ir sąveikas [11]. Polifarmacija gali didinti šalutinių reiškinių pasireiškimo dažnį. Neturint aiškaus supratimo apie kiekvieno vaisto nepageidaujamas reakcijas, vaistinių preparatų sąveikas su kitais vaistais, pacientui, vartojant kuo didesnį vaistų skaičių, didėja tikimybė, kad pacientui pasireikš šalutiniai poveikiai. JAV atlikto tyrimo duomenimis, pacientui vartojant 2 vaistus – galima vaistų sąveikos tikimybė yra 13 proc., vartojant 5 vaistus, vaistų sąveikos tikimybė didėja iki 40 proc., o vartojant 7 ir daugiau vaistų vienu metu – nepageidaujamų reiškinių tikimybė dėl vaistų sąveikos išauga iki 80 proc. [12].
2013 metais atliktos sisteminės apžvalgos rezultatai parodė, kad nereceptinių vaistų vartojimas ir piktnaudžiavimas jais yra didelė problema įvairiose šalyse [13]. Anglijoje Šefildo universitete atliktos sisteminės literatūros analizės metu nustatyta, jog nekontroliuojamas nereceptinių vaistų vartojimas dažnai tampa priklausomybe tam tikriems vaistams. Ši problema paplitusi daugelyje pasaulio šalių ir gali turėti žalingos įtakos pacientų sveikatai [13].
Tad esant savarankiškam paciento gydymuisi, didelę reikšmę įgyja vaistininkai, kurie turėdami reikiamų žinių, gali sumažinti riziką, t.y. kad pacientas neteisingai sau diagnozuos ligą, neteisingai pasirinks gydymosi būdą ar vaistinį preparatą. Įvertinęs paciento pasirinkimus, galimas vaistų sąveikas, šalutinius reiškinius, vaistininkas informuos pacientą, paaiškins vaistinio preparato vartojimo indikacijas bei kontraindikacijas, optimalią ir saugiausią vartojimo trukmę bei dozę, taip sumažindamas savigydos neigiamą poveikį pacientui bei visuomenei iki žemiausio lygio [14].
1.2 Informaciniai šaltiniai apie vaistus
Pacientai informaciją apie vaistus gali rasti įvairiuose informaciniuose šaltiniuose – gydytojo bei vaistininko rekomendacijos, televizija, internetas, reklaminės brošiūros, lankstinukai, spauda. Kantar TNS duomenimis žmonių, žiūrinčių televiziją skaičius nemažėja, o laiko, praleidžiamo prie televizoriaus, trukmė kiekvienais metais tik auga. Televizoriaus žiūrėjimo trukmė ypač augo tarp suaugusių Lietuvos gyventojų – 2017 metais vienas suaugęs Lietuvos gyventojas kasdien praleido vidutiniškai po 4 val 17 min, tai yra 12min daugiau nei ankstesniais metais (3 pav.) [15].
3 pav. TV žiūrėjimo laikas
Šaltinis: Kantar TNS metinė žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2017m.
Internetas, kaip informacijos šaltinis, Lietuvoje taip pat labai sparčiai populiarėja (4 pav.). Kiekvienais metais interneto vartotojų vis daugėja, tai rodo, kad žmonės vis dažniau ir ilgiau laiko praleidžia internete ne tik bendraudami, bet ir ieškodami informacijos apie vaistinius preparatus ar net įsigydami juos internetinėse parduotuvėse.
03:14 03:21 03:28 03:36 03:43 03:50 03:57 04:04 04:12 04:19 04:26 Moterys
Vyrai Visi gyventojai 18+
4 pav. Populiacijos dalis, naudojusis internetu kiekvieną dieną Lietuvoje Šaltinis: International Telecommunication Union, World Telecommunication/ICT
Development Report and database.
Šiuo metu Lietuvoje internetu naudojasi net apie 75 proc. gyventojų. Net 97 proc jų , inernete ieško jiems reikalingos informacijos, apie 83 proc ieško informacijos apie juos dominančias prekes bei paslaugas. Kalbant apie pirkimą internetu, 42 proc. Lietuvos gyventojų teigė perkantys internete. Daugiausia perkančiųjų internete buvo 15-29 m. amžiaus gyventojų tarpe – 67 proc., tačiau lyginant su 2016 m. didžiausias augimas pastebimas 30-49 m. grupėje, nuo 47 proc. iki 55 proc. Perkančių internete tarp 50-74 m. amžiaus gyventojų kiekis nekito – 16 proc. [14]. Ir ypač vyresnio amžiaus žmonės interneto pagalba dažniausiai naudojasi ieškodami informacijos apie sveikatą bei sveikatinimo būdus. Įvertinus 25-34 amžiaus grupės inteneto vartotojų, pastebėta, kad ši grupė yra labiau linkusi pirkti prekes internetu (51,62%) [16].
2017 metų tyrimų duomenimis radijo kasdien klausosi apie 70 proc. Lietuvos gyventojų. Taip pat išaugo ne tik klausytojų auditorija, tačiau ir klausymosi laikas, lyginant su 2016 metais, kiekvienas žmogus radijo klausosi vidutiniškai apie 14 min ilgiau [15].
Tačiau populiariausias bei patikimiausias informacijos šaltinis apie vaistus išlieka išlieka gydytojas ar vaistininkas. Todėl svarbu, kad specialistai pateiktų reikiamą informaciją pacientams apie juos dominančius preparatus ir suprantamai
50 55 60 65 70 75 80 85 90 95 100 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Naudojosi internetu (%)
pacientui paaiškintų vartojimo niuansus, galimus nepageidaujamus reiškinius ir svarbiausia, tinkamai parinktų būtent tam tikram pacientui reikiamą, būtiną vaistą ar vaistinį preparatą [25].
1.3 Vaistų reklama Lietuvoje
1.3.1 Vaistinių preparatų reglamentavimas Lietuvoje
Kaip ir bet kuri komercinė veikla Lietuvoje, vaistų reklama yra ribojama
įstatymiškai. Lietuvos respublikos Farmacijos įstatymo 49 straipsnyje apie vaistinių preparatų bendrąsias nuostatas yra kalbama, kad:
• Reklamuojami gali būti tik registruoti vaistiniai preparatai.
• Reklama turi būti neklaidinanti, objektyvi, skatinti racionalų vaisto vartojimą.
• Informacija turi būti pateikiama taip, kad vartotojui būtu aišku, jog tai yra reklama ir kad informacija yra pateikiama apie vaistinį preparatą.
• Receptinius vaistus draudžiama reklamuoti leidiniuose, televizijoje, radijuje, kitomis informavimo priemonėmis, išskyrus atvejus, kurie nurodyti įstatymo 51 straipsnyje 2 dalyje.
Farmacijos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „vaistinių preparatų reklama turi būti neklaidinanti ir objektyvi, informacija ir joje vartojami terminai turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, objektyviai apibūdinti vaistinio preparato savybes ir skatinti racionalų jo vartojimą“ [17]
Įstatyme galime rasti ir daug kitų nuostatų, kurios turėtų didelės įtakos vaistų vartojimui, jei jos būtų sugriežtintos. Šiuo metu visos šios nuostatos turi trūkumų, kuriomis reklamą farmacinėms įmonėms, vaistinių tinklams , kuriančios įmonės gali lengvai pasinaudojusios, nesilaikyti dalies nuostatų.
Vaistų reklamas Lietuvoje koordinuoja ir prižiūri Valstybinė Vaistų Kontrolės Tarnyba, kurios duomenimis 2016 metais kontroliuojant reklamą buvo įvertinta 300 vaistinių preparatų reklamų, kurios buvo skleidžiamos leidiniuose, lankstinukuose, internete, televizijoje, radijuje, išnagrinėta net 15 prašymų įrašyti leidinius ar interneto svetaines į sąrašą, kuriame gali būti reklamuojami receptiniai vaistiniai preparatai. Lyginant su 2015m. pažeidimų reklamose, skirtose sveikatos priežiūros specialistams, padidėjo. Pažeidimų, kurie susiję su nenurodoma informacija gyventojams skirtoje reklamoje ir kai
reklamoje pateikiama informacija neatitinka vaistinių preparato charakteristikų santraukos, buvo nustatyta gerokai mažiau.
1.3.2 Vaistinio preparato reklama ar farmacinė informacija
Reklama yra viena iš informacijos rūšių, kuri turi konkretų tikslą – skatinti vartotojus įsigyti reklamoje minima ar vaizduojamą prekę ar paslaugą. Tad reklama visada yra laikoma informacija, tačiau ne visada mums suteikiamą informaciją galime vadinti reklama. Farmacinė informacija – įvairiomis formomis ir priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato savybes, tiek klinikines, tiek farmacines bei farmakologines. Tačiau jeigu apie vaistinius preparatus skleidžiama kryptinga informacija, raginanti , skatinanti tam tikro vaisto skyrimą, pardavimą ar vartojimą, tuomet ši informacija jau laikoma vaistinių preparatų reklama [18] Tad pagrindinį svarbiausią ir ryškiausią požymį, skiriantį šias dvi sąvokas, galime įvardinti tikslą kažkaip paveikti pirkėjo elgesį, šiuo atveju, skatinimas įsigyti tam tikrą vaistinį preparatą ir jį vartoti.
Teoriškai šios dvi sąvokos yra aiškiai atskirtos ir turi savus skirtumus, tikslus. Tačiau praktikoje tai padaryti būtų sunku. Bet kokia informacija, kuri teoriškai būtų priskirta farmacinei informacijai, kadangi ji tiesiog skleidžia teisingą, patvirtintą informaciją apie vaisto savybes, gali turėti įtakos paciento veiksmams ir gali turėti vienokį ar kitokį tikslą skatinti preparato pardavimą ar pirkimą [19].
1.3.3 Reklama informaciniuose šaltiniuose
“Kantar TNS” pateiktais duomenimis apie medikamentų sektoriaus ir vaistinių reklamas visuose galimuose informaciniuose šaltiniuose, galime pastebėti tam tikras tendencijas (2 lentelė). Produktų grupė/Mėnesis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Dermatologiai vaistai 156 836 1 068 2 845 3 839 2 912 2 083 1 396 80 383 721 138 Nervų ligoms 339 488 682 493 671 566 220 Nuo galvos skausmo ir analgetikai 636 1 186 1 641 1 868 1 867 1 222 878 724 1 785 2 090 1 512 734 Nuo kosulio ir 3 149 3 704 2 946 1 349 805 1 1 139 801 2 012 2 466 2 529 1 146
gerklės ligų Nuo peršalimo ir gripo 2 661 1 913 773 1 152 2 820 2 250 828 Nuo slogos ir kitų nosies ligų 1 973 3 386 1 665 1 968 1 680 1 394 344 Preparatai lieknėjimui 93 240 226 460 213 175 157 85 Priemonės prieš rūkymą 320 Skrandžiui ir žarnynui 330 348 210 763 761 507 175 948 642 902 1 250 294 Vaistai raumenų ir kaulų ligoms 1 231 735 805 882 1 453 623 417 728 1 331 1 010 516 68 Vitaminai, žuvies taukai ir kiti priedai 1 963 3 547 2 409 3 010 1 490 544 664 817 2 560 7 143 6 602 1 819 Iš viso: 15273 18310 13644 13105 11389 8179 7303 6819 12786 19497 17616 5636
2 lentelė: Medikamentų sektoriaus ir vaistinių reklamos kiekis vienetais televizijoje 2017
Šaltinis: Kantar TNS duomenys
Remiantis pateiktais duomenimis ir aptariant kiekvieną grupę, pastebime:
1. Dermatologinių vaistų reklamos skelbimas televizijoje ypač suintensyvėja pavasario – vasaros sezonų metu. Galime daryti prielaidą, jog dermatologinių nusiskundimų padažnėja šiuo metu, kadangi šiltuoju metu laiku daugėja odos pažeidimų – nudegimai, žaizdos, nubrozdinimai ir kt.
2. Nervų ligoms skiriamų vaistinių preparatų reklamų galime sutikti šaltuoju metų sezono metu. Daugelio pasaulyje atliekamų tyrimų duomenimis, depresijos, streso bei kitų su nervų ligomis susijusių nusiskundimų ar ligų dažnis koreliuoja su toje vietovėje vyraujančiu klimatu. Lietingesnėse, šaltesnėse, mažiau saulėtose vietovėse šių ligų dažnis didesnis [20].
3. Nuo galvos skausmo ir analgetikų reklamos visų metų laikotarpyje yra gan dažnai reklamuojamos, reklamos kiekis vienetais sumažėja tik liepos, rugpjūčio bei gruodžio, sausio mėnesiais. Vėl galėtumėme šiuos skaičius susieti su tuo metu vyraujančiu nusistovėjusiu klimatu Lietuvoje. Keičiantis metų laikams, suintensyvėja sąnarių skausmai, tai galėtų būti priežastis padidėjusios reklamos vienetų būtent spalio bei
balandžio mėnesiais. Tačiau kaip matome ši grupė vaistinių preparatų yra intensyviai reklamuojama visų metų laike. Tai turi įtakos ir dažnesni skausmai, kamuojantys moteris: menstruacijų skausmai, galvos skausmai.
4. Nuo kosulio ir gerklės ligų reklamos padaugėja išskirtinai prieš ir per peršalimo sezono metą – sausi-kovas bei rugsėjis-lapkritis. Daugiausia – sausio, vasario mėnesiais. Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, būtent vasario mėnesį per visus metus būna didžiausias virusinių ligų pikas (5 pav.). Tačiau vaistinių preparatų, skirtų būtent peršalimo ir gripo ligoms gydyti bei simptomams mažinti, taip pat slogos ir kitų nosies ligoms skirtų vaistinių preparatų reklamą galime pastebėti tik išskirtinai 1-3 mėnesius bei 9-12 mėnesiais, būtent tuo metu, kai artėja peršalimo ligų bei gripo sezonas, šaltėja temperatūra, vyksta pereinamasis laikotarpis tarp sezonų ir dažnėja apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus bei specialistus dėl ūminių kvėpavimo infekcijų bei gripo simptomų dažnis [19,20].
5 pav. Į savaitę besikreipiančių į savo šeimos gydytoją dėl ūminių kvėpavimo takų infekcijų simptomų pacientų skaičius 100 000-čiui gyventojų Olandijoje.
Šaltinis: NIVEL pirminės sveikatos priežiūros duomenų bazė
5. Preparatai lieknėjimui, reklamuoji prieš vasaros sezoną ir po jo. Priemonės prieš rūkymą reklamuojamos tik vieną mėnesį metuose, t.y sausio mėnesį, kuomet žmonės dažniausiai vykdo pokyčius savo gyvenimo įpročiuose, tai yra po Naujųjų Metų šventės. Vienas iš šių pažadų sau būna ir rūkymo atsisakymas.
6. Skrandžiui ir žarnynui skirti vaistiniai preparatai imami reklamuoti intensyviau prieš didžiąsias metų šventes – Šv, Vėlykas bei Kūčias ir Šv. Kalėdas, kuomet vyrauja
didžiausi ‘apsivalgymai’. Bet galime pastebėti, kad ši vaistų grupė yra reklamuojama visų metų laikotarpyje.
7. Raumenų ir kaulų ligoms gydyti vaistų reklamą galime pastebėti visus metus, o vitaminų, žuvies taukų bei kitų priedų reklamos suintensyvėja pavasario ir rudens sezono metu, kuomet artėjant peršalimo ir gripo sezonui, šaltėjant orams, žmonės suskumba stiprinti imuninę veiklą, kad išvengti susirgimų šiuo metų laiku.
Taigi, apibendrinant, per visus metus , kiekvieną mėnesį galime pastebėti televizijoje tam tikrų vaistų reklamas. Stebima, kad būtent rudens ir žiemos sezonu, pavasario pradžioje suintensyvėja reklamų dažnis būtent peršalimo ir gripo simptomams mažinti ir ligoms gydyti. Mažiausiai reklamuojami vaistai yra vasaros sezono metu. O kiekvieno mėnesio reklamų vidurkis yra apie 12 463 reklamos vienetų per mėnesį.
Remiantis duomenimis, kiek reklama vaistiniams preparatams televizijoje trunka sekundėmis. Vidutiniškai per mėnesį gauname 217 675s.( t.y apie 60,47 val. per mėnesį) (3 lentelė).
3 lentelė. Medikamentų sektoriaus ir vaistinių reklamos kiekis sekundėmis media kanaluose 2017
Šaltinis: Kantar TNS
Apžvelgiant TNS pateiktus duomenis apie reklamos kiekį vienetais įvairiuose media kanaluose, pastebime jog pirmauja televizija, antroje vietoje pagal populiarumą reklamuoti šioje erdvėje vaistinius preparatus lieka radijas, kuriame galime išgirsti išskirtinai dažnai reklamuojamus vitaminus, žuvies taukus ir kitus priedus arba vaistus nuo kosulio ir gerklės ligų. Plačiai naudojamas, kaip erdvė reklamai yra kinas, kuriame ypatingai dažnai galime pastebėti reklamuojamus preparatus nuo slogos ir kitų nosies ligų , apie 16 000 reklamų per 2017 metus , buvo parodyta kino lankytojams būtent šių vaistų reklamų. Internetas, daugumai vaistinių preparatų išlieka puiki terpė reklamai, tačiau palyginus su
PRODUKTŲ GRUPĖ TV RADIJAS KINAS INTERNETAS LAIKRAŠČIAI ŽURNALAI
DERMATOLOGINIAI VAISTAI 16 457 75 27 12 90 NERVŲ LIGOMS 3 459 24 10 2 6 NUO GALVOS SKAUSMO IR ANALGETIKAI 16 143 1 210 12 2 NUO KOSULIO IR GERKLĖS LIGŲ 22 047 829 2 539 29 71 NUO PERŠALIMO IR GRIPO 12 397 303 1 847 17 6 NUO SLOGOS IR KITŲ NOSIES LIGŲ 12 410 322 15 822 23 37 PREPARATAI LIEKNĖJIMUI 1 649 57 13 21 133 PRIEMONĖS PRIEŠ RŪKYMĄ 320 85 SKRANDŽIUI IR ŽARNYNUI 7 130 299 3 626 16 1 42 VAISTAI RAUMENŲ IR KAULŲ LIGOMS 9 799 374 51 11 102 VITAMINAI, ŽUVIES TAUKAI IR KITI PRIEDAI 32 568 4 931 5 924 92 179 708
kitomis media priemonėmis, reklamos ten sutiksime daug mažiau. Žurnalai pasirenkami išskirtinai vitaminų, žuvies taukų, kitų priedų, taip pat preparatų lieknėjimui bei vaistų raumenų ir kaulų ligoms reklamai. Na ir laikraščiai vis mažiau tampa patraukli priemonė reklamuoti vaistinius produktus, tai galime susieti su vis mažesniu laikraščių pirkimu, prenumeravimu bei skaitymu. Kadangi vis labiau populiarėja internetiniai naujienų portalai, kuriuose visas aktualias naujienas galima rasti greičiau, paprasčiau ir nemokamai.
1.3.4 Moters vaidmuo reklamose
Jau nuo seno moteris ir jos įvaizdis yra siejamas su namų šeimininkės vaidmeniu: moteris gamina valgį, prižiūri šeimos namų židinį, rūpinasi šeimos nariais, prižiūri bei augina vaikus. Krikščionybės religija sukūrė tokias kaip moters nuolankumo, paklusnumo bei priklausomybės nuo vyro vertybes. Ir tai ilgai buvo vienintelis moters įvaizdis visuomenėje. Dažnai, kalbant apie moters vertybes bei savybes, išskiriamos populiariausios nuomonės, kad moteris yra tas šeimos narys, kuris prižiūri buitį, gamina maistą, rūpinasi kitais šeimos nariais, šeimoje moteris atsakinga už gerą emocinę šeimos būklę. Tuo pačiu moteris yra ta, kuri rūpinasi visos šeimos sveikata, ji rūpinasi namų vaistinėle, suteikia pirmąją pagalbą susižeidus vaikui ir pan. [26].
Kalbantieji apie moters įvaizdį reklamoje dažnai išskiria kelias moters įvaizdžio kategorijas. Viena iš jų: namų šeimininkės įvaizdis. Tai seniausias moters įvaizdis reklamose, galime teigti jog taip yra todėl, kad dar ir šiais laikais namuose dirbančios moterys yra didžiausia reklamos auditorija. Pabrėžiama tai, kad reklamose, kurios skirtos būtent šios kategorijos moterims, reklamose jos vaizduojamos ir yra apeliuojama į moters meilę šeimai: rūpestinga mama, mylinti žmona ir pan. Taip pat, tyrimais buvo įrodyta, kad prekė parduodama yra geriau, kai ją reklamuoja tos lyties atstovas, kam tam tikra prekė yra skirta.
Tačiau su vaistiniais preparatais galime susidurti su kitu aspektu. Kuomet moteris neatlieka pagrindinio vaidmens reklamoje ir ne jai vaistinis preparatas yra skiriamas, reklamos pabaigoje ji yra būtent tas žmogus, kuris padeda vyrui su jam kilusiais sunkumais. Kaip pavyzdį, galime rinktis vaistinį preparatą Prostamol Uno. Reklamoje pagrindinį vaidmenį atlieka vyras, kurį vargina šlapinimosi sutrikimai, dažnas neproduktyvus šlapinimasis naktimis. Reklamoje vaizduojama moteris, herojaus žmona, kuri susirūpina jo sveikata ir būtent ji vaizduojama, įsigyjanti šį vaistą vaistinėje ir įteikia vaistą savo vyrui. To pasekoje,
pagerėja vyro savijauta ir gyvenimo kokybė. Tad nors vaistas skirtas vyrams, pagrindinį vaidmenį atlieka vyras, tačiau moteris vis viena išlieka pagrindinis raktas į vyro sveikatą ir gerovę.
Atliktame tyrime buvo nustatyta, kad tyrimo metu analizuojamose reklamose net 60,22 proc. buvo vaizduojamos moterys, 72,73 proc. moterys dominavo reklamose, ir net 32,69 proc. iš jų moteris buvo vaizduojama kaip namų šeimininkė/motina [22].
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
2.1 Tyrimo objektas
Tyrimas atliktas 2017 metais Lietuvoje. Tai epidemiologinis vienmomentinis kiekybinis tyrimas. Jam buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-461
Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 metų pradžioje buvo 1 mln. 535,7 tūkst. moterų Lietuvoje, jos sudarė apie 53 proc. visų Lietuvos gyventojų, o 18-60 metų amžiaus moterys – 30proc. (apie 855992 moterų ). Pagal imties skaičiavimo formulę reiktų apklausti bent 700 žmonių. Atsitiktinės atrankos būdu buvo apklausta 784 moterys. Atsako dažnis 78,4proc. Respondentų įtraukimo į tyrimą kriterijai: 18-60 amžiaus moterys bei asmenys davę sutikimą dalyvauti tyrime.
18-25m.
26-35m.
36-45m.
46-60m.
Viso
n
425
253
73
33
784
proc.
54
32
9
4
100
4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių
5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
2.2 Tyrimo instrumentai
2017 metų sausio mėnesį buvo atliktas žvalgybinis tyrimas socialinėje erdvėje. Buvo išdalintos 10 anketų ir buvo atlikta kelių klausimų korekcija. Tyrimo anketa, kurią sudarė 19 klausimų, buvo skirta įvertinti 18-60 metų moterų vaistų vartojimo įpročius ir galimas pirkimo sąsajas su socialine reklama. Anketą sudarę trys dalys: pirmojoje dalyje buvo pateikti demografiniai klausimai, antroje dalyje – klausimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti respondentų vaistų vartojimo įpročius, kokiomis ligomis serga, kaip dažnai lankosi vaistinėse, kokius vaistus perka dažniausiai bei kieno nuomone bei rekomendacijomis remiasi įsigydamas ar vartodamas vaistą. Trečiojoje dalyje buvo pateikti klausimai apie vaistų
Pradinis Vidurinis Profesinis Aukštasis Viso
n
16
275
169
324
784
reklamas, kokia pačių respondenčių nuomonė apie vaistų reklamas, kaip jos pačios vertina, ar joms yra daroma įtaka renkantis vaistą, ar pastebi reklamas, ar jos, jų nuomone, yra naudingos.
2.3. Statistinės analizės metodai ir statistinis duomenų vertinimas
Surinkti duomenys buvo sukaupti duomenų bazėje. Statistinė analizė atlikta naudojant programą SPSS 23.0. Ryšiui tarp analizuojamų kokybinių požymių nustatyti buvo naudojamas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Pagal jį ir jo laisvės laipsnių skaičių (lls) buvo tikrinamos iškeltos hipotezės apie ryšio nebuvimo tikimybę (p). Duomenys laikomi statistiškai reikšmingi, jei paklaidos tikimybė p<0,05. Taip pat naudoti statistinių išvadų patikimumo lygiai: p>0,05 – nepatikima, p<0,05 [*] – patikima. Ryšiui tarp dviejų kokybinių požymių vertinimui naudotas z kriterijus. Ryšiui tarp požymių vertinti naudota koreliacinė analizė.
3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
3.1. Respondentų charakteristikos
Anketinėje apklausoje dalyvavo 784 respondentės moterys, iš kurių 54 proc. (n=425) 18-25m., 32 proc. (n=253) 26-35m., 9 proc. (n=73) 36-45m., 4 proc. (n=33) 46-60m.
Iš atsakiusiųjų moterų 2 proc. (n=16) buvo pradinio išsilavinimo, 35 proc. (n=275) įgijusios vidurinį išsilavinimą, 22 proc. (n=169) – profesinį, 41 proc. (n=324) – aukštąjį išsilavinimą.
3.2. Respondentų vaistų vartojimo įpročiai
Analizuojant respondenčių vaistų vartojimo dažnį pagal amžių, nustatyti reikšmingi skirtumai. Beveik trečdalis (28 proc.) 45-60 metų amžiaus moterų vartoja vaistus kartą per dieną, beveik pusė (48 proc.) 18-25m. atsakė, kad vaistus vartoja keletą kartų per mėnesį, o 32proc. atsakiusių 26-35 metų moterų daugiau nei 3 mėnesius nevartojo jokių vaistų (6pav.).
χ2 = 26,747; lls=15; p=0,031;
6pav. Respondentų vaistų vartojimo dažnis (proc.) amžiaus atžvilgiu
Vertinant bendrą respondentų vaistų vartojimo dažnį, nustatyta, kad beveik pusę (44proc.) vaistus vartojančių moterų, juos vartoja keletą kartų per mėnesį. Per paskutinius 3 mėnesius visai nevartojo vaistų 26proc. atsakiusiųjų, 3 proc. respondenčių negalėjo tiksliai atsakyti į šį klausimą (7pav.).
6% 9% 12% 48%* 22% 3% 6% 9% 9% 40% 32%* 3% 8% 10% 10% 39% 30% 3% 3% 28%* 18% 24% 24% 3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Kelis kartus per dieną Kartą per dieną Keletą kartų per savaitę
Keletą kartų per menesį
Šiuo metu daugiau nei 3 mėnesius jokių
vaistų nevartojau
Kita
7 pav. Respondentų vaistų vartojimo dažnio skirstinys (proc.)
Apžvelgus gydymosi vaistais įpročius, pastebėta, kad 54 proc. respondenčių dažniausiai vartoja gydytojo paskirtus vaistus, tačiau atvykus į vaistinę papildomai įsigyja vaistų savo nuožiūra. Reikšmingai išsiskyrė 26-35 amžiaus grupė. Net 61 proc. moterų vartoja ne tik gydytojo paskirtus vaistus, tačiau ir savo nuožiūra įsigytus. Rezultatai parodė, jog 46-60 amžiaus grupėse respondentės išskirtinai mažai vartoja tik savo nuožiūra įsigytus vaistus (8pav.). 6% 10% 11% 44% 26% 3% Kelis kartus per dieną Kartą per dieną Keletą kartų per savaitę Keletą kartų per mėnesį Daugiau nei 3 mėnesius nevartoja jokių vaistų Negalėjo tiksliai atsakyti 23% 20% 29% 39% 25% 19% 29% 12% 52% 61%* 42% 48% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 45-60 m.
χ2=16,496; lls=6; p=0,011
8pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sveikatos sutrikimų gydymosi vaistais įpročius amžiaus atžvilgiu (proc.)
Įvertinus vaistų vartojimo įpročius išsilavinimo atžvilgiu, rezultatai gaunami panašūs. Pusė respondentų atsakė, kad vartoja ir gydytojo paskirtus vaistus, ir savo nuožiūra pasirinktus vaistinėse (9pav.).
χ2=5,345; lls= 6; p=0,500
9pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sveikatos sutrikimų gydymosi vaistais įpročius amžiaus atžvilgiu (proc.)
Analizuota, kokiomis lėtinėmis ligomis dažniausiai sirgo mūsų respondentės. Apžvelgus gautus rezultatus, daugiausiai respondenčių neserga jokiomis lėtinėmis ligomis arba jas vargina kitos ligos, kaip: dermatologinės, neurologinės ar psichologinės. Tarp pasirinkusiųjų kita, dominavo skydliaukės ligos. Taip pat 5 proc atsakiusiųjų sirgo sąnarių bei stuburo ligomis, 4 proc. arterine hirpertenzija, 3 proc. cukriniu diabetu, 2 proc. dalyvavusių apklausoje sirgo išemine širdies liga (10pav.).
18% 22% 27% 22% 38% 25% 19% 23% 44% 53% 54% 55% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Pradinis Vidurinis Profesinis Aukštasis
10 pav. Tiriamųjų sergamumo neinfekcinėmis lėtinėmis ligomis skirstinys (proc.)
Atsakiusiųjų, kad serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, klausėme ar nuo šių ligų gydosi tik gydytojo paskirtais vaistais. Reikšmingai išsiskyrė kelios grupės sergančiųjų. Net 77 proc. sergančiųjų arterine hipertenzija atsakė, kad gydosi tik gydytojo paskirtais vaistais, tačiau net 64 proc. įvardinę jų lėtinę ligą - sąnarių ar stuburo- teigė, jog nesigydo tik gydytojo paskirtais vaistais. Išemine liga sergantys pasiskirstė po lygiai. Įdomu tai, kad cukrinio diabeto grupės tiriamieji atsakė, kad gydosi ne tik gydytojo paskirtais vaistais, ir tokių buvo net 45 proc. Taip pat, atsakę, kad serga kitomis ligomis, kurių didžiąją daugumą sudarė skydliaukės sutrikimais besiskundžiantys, 92 proc. atsakė, kad gydosi tik gydytojo paskirtais vaistais (11pav.).
χ2=725,149; lls= 10; p<0,05
3% 4% 5%
2%
81%
5%
Cukrinis diabetas Arterinė hipertenzija Sąnarių / stuburo ligos Išeminė širdies liga Nesergu lėtinėmis ligomis Kita
55% 77%* 36% 50% 45% 23% 64%* 50% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
Cukrinis diabetas Arterinė hipertenzija (padidejęs kraujo
spaudimas)
Sąnarių / stuburo ligos Išeminė širdies liga
Ar nuo šių ligų gydotės tik gydytojo paskirtais vaistais?
Taip Ne
11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ligas (proc.) atsižvelgiant į tai, ar jie gydosi tik gydytojo paskirtais vaistais
Daugiausiai apklaustųjų vaistinėje lankosi rečiau nei kartą per mėnesį, taip atsake 65 proc. visų apklaustųjų, mažiausiai apklaustųjų (3 proc.) atsakė, kad lankosi vaistinėje dažniau nei keturis kartus per mėnesį. Lankymosi vaistinėje skaičius, atsižvelgiant į amžių statiškai reikšmingas. 26-35 metų amžiaus moterys dažniausiai lankosi vaistinėse 2-3 kartus per mėnesį (12 pav.).
χ2= 26,173; lls =9; p=0,002 *p<0,05, lyginant amžiaus grupes
12 pav. Respondentų lankymosi vaistinėje skaičius (proc.),atsižvelgiant į amžių
Apibendrinant tiriamųjų vaistų vartojimo įpročius, galime teigti, jog respondentai dažniausiai vaistus vartoja kelis kartus per mėnesį. 45-60 amžiaus moterys dažniau vartoja kartą per dieną. 18-25 amžiaus moterys dažniausiai vartoja keletą kartų per mėnesį. Išskirtinai 26-35 amžiaus moterys žymiai dažniau visus sveikatos sutrikimus renkasi gydytis ne tik gydytojo paskirtais vaistais, tačiau ir savo nuožiūra įsigytais vaistinėse vaistiniais preparatais. Išsilavinimas šiam apsisprendimui įtakos neturėjo. Arterine širdies liga sergantys dažniausiai gydosi vien tik gydytojo paskirtais vaistais, priešingai - sąnarių ar stuburo ligomis sergantys gydosi ne tik gydytojo paskirtų vaistų pagalba.
Apibendrinus gautus rezultatus, galime teigti, kad 18-60 amžiaus moterų grupėse lėtinių ligų dažnis yra labai žemas. Dažniausiai pasitaikančios ligos tarp šio amžiaus moterų yra sąnarių bei stuburo ligos, taip pat arterinė hipertenzija. Pastebėta, kad dauguma moterų, kaip kitas lėtines ligas išskyrė skydliaukės sutrikimus, depresiją, kitas neurologines bei dermatologines ligas. 23% 17% 29% 12% 9% 16%* 5% 6% 2% 4% 1% 9% 66% 63% 65% 73% 0% 20% 40% 60% 80% 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 45-60 m.
3.3. Respondentų vaistų pirkimą lemiantys veiksniai
Išanalizavus dažniausiai respondentų įsigyjamus vaistinius preparatus vaistinėse, buvo pastebėta, kad daugiau nei pusė (66proc.) apklaustųjų dažniausiai perka nereceptinius vaistus nuo skausmo (13 pav.).
13 pav. Respondentų dažniausiai perkamų nereceptinių vaistų skirstinys (proc.)
Išanalizavus tiriamųjų pasiskirstymą pagal dažniausius perkamus nereceptinius vaistus amžiaus grupės atžvilgiu, buvo nustatyta statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0.05). Vertinant pasiskirstymą pagal vaistų pirkimą pastebėta, kad 18-25 metų amžiaus moterys ( 70 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nei kitos amžiaus grupės moterys perka vaistus nuo skausmo, o 45-60 m. amžiaus moterys (15proc.) statistiškai reikšmingai dažniau perka kitus nereceptinius vaistus. Taigi, nereceptinių vaistų pirkimo įpročiai amžiaus grupės atžvilgiu reikšmingai skyrėsi (14pav.).
66% 2%
27%
1% 4%
χ2=32,551; lls=12; p=0,001
14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dažniausiai perkamus nereceptinius vaistus priklausomai nuo amžiaus (proc.)
Vertinant respondentų įprotį, kada vaistus perka dažniausiai, labiausiai lemiantis veiksnys buvo prasta savijauta. Taip atsakė net 75 proc. Apklaustųjų (15.1 pav.). Vaistų pirkimo dažniui nuolaidos taikomos vaistams, įtakos neturėjo. Su tuo nesutiko tik 2 proc. apklaustųjų (15 pav.).
χ2=8,160; lls=6; p=0,227
15 pav. Respondentų vaistų pirkimo dažnį labiausiai nulemiantys veiksniai (proc.) amžiaus atžvilgiu 23% 22% 26% 36% 75% 75% 73% 58% 2% 3% 1% 6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 45-60 m.
Kai paskiria gydytojas Kai jačiuosi prastai Kai tam tikriems vaistams taikomos nuolaidos 70%* 3% 24% 1% 2% 62% 2% 28% 3% 6% 53% 1% 36% 1% 8% 48% 3% 33% 0% 15%* 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Nuo skausmo Nuo alergijos Nuo peršalimo Visi išvardinti Kita
15.1 pav. Respondentų vaistų pirkimo dažnį labiausiai nulemiantys veiksnių skirstinys (proc.)
Vertinant respondentų nuomonę, kas daro didžiausią įtaką jų vaistų pasirinkimui vaistinėse ir labiausiai tai nulemiančius veiksnius buvo pastebėta, kad įtakos tiriamosioms neturi nei vienas pasiūlytas atsakymo variantas (26 proc.). Tuo tarpu didžiausią įtaką vaistų pasirinkimui turėjo gydytojas. Taip teigė 20 proc. atsakiusiųjų. Labai panašią įtaką respondentėms įsigyjant vaistus turėjo tiek vaistininkas, tiek aplinkinių rekomendacijos (13- 14 proc.). Tarp amžiaus grupių bei išsilavinimo ir lemiančių veiksnių nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo. Taip pat tik labai nedidelė dalis tiriamųjų atsakė, kad jų apsisprendimą lėmė vien reklama (1 proc. profesinį išsilavinimą įgijusios moterys) (16pav.;17 pav.). 23% 75% 2% KADA DAŽNIAUSIAI PERKATE VAISTUS? Kai paskiria gydytojas Kai jaučiuosi prastai Kai tam tikriem vaistams taikomos nuolaidos 8% 8% 7% 6% 10% 10% 7% 9% 1% 0% 1% 0% 12% 17% 14% 9% 20% 19% 18% 21% 15% 11% 5% 15% 10% 9% 10% 12% 24% 25% 38% 27% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 45-60 m.
Manau, kad nuolaidos bei reklama daro įtaką mano pasirinkimui, perkant vaistus Manau, kad tik nuolaidos daro įtaką mano pasirinkimui
Manau, kad tik reklama daro įtaką mano pasirinkimui Mano pasirinkimui daro įtaką vaistininkas
Mano pasirinkimui daro įtaką gydytojas
Mano pasirinkimui daro įtaką aplinkinių rekomendacijos (šeima, draugai, pažįstami) Visi aukščiau išvardinti variantai
χ2=17,483; lls=21; p=0,681
16 pav. Respondentų vaistų pasirinkimą labiausiai nulemiantys veiksniai (proc.) amžiaus atžvilgiu
χ2=13,549; lls= 21; p=0,888
17 pav. Respondentų vaistų pasirinkimą labiausiai nulemiantys veiksniai (proc.) išsilavinimo atžvilgiu
Tyrimo rezultatai parodė, kad renkantis vaistus, pusei (50 proc.) respondenčių svarbios rekomendacijos ir net 43-ims procentams respondenčių - vaisto kaina. Mažiausiai svarbu vaisto žinomumas ar populiarumas. Šie veiksniai vyrauja visose amžiaus bei išsilavinimo grupėse (18 pav.).
6% 8% 7% 8% 6% 10% 8% 10% 0% 0% 1% 1% 6% 14% 13% 14% 25% 20% 19% 20% 13% 16% 12% 10% 13% 8% 8% 12% 31% 23% 31% 25% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Pradinis Vidurinis Profesinis Aukštasis
Manau, kad nuolaidos bei reklama daro įtaką mano pasirinkimui, perkant vaistus Manau, kad tik nuolaidos daro įtaką mano pasirinkimui
Manau, kad tik reklama daro įtaką mano pasirinkimui Mano pasirinkimui daro įtaką vaistininkas
Mano pasirinkimui daro įtaką gydytojas
Mano pasirinkimui daro įtaką aplinkinių rekomendacijos (šeima, draugai, pažįstami) Visi aukščiau išvardinti variantai
χ2=7,765; lls=6; p=0,256
18pav. Respondentų dėmesį labiausiai atkreipiantis veiksnys renkantis vaistinį preparatą pagal amžių (proc.)
Analizavome, kurių vaistinių preparatų reklamas dažniausiai pastebi respondentės. Gauti rezultatai parodė, kad respondentės beveik vienodai pastebi visų populiariausių vaistinių preparatų reklamas. Visų amžiaus grupių moterys dažniausiai pastebi maisto papildų, vitaminų ir kitų preparatų reklamas. Apie 30 proc. moterų bet kurioje amžiaus grupėje pastebi reklamas, kuriose reklamuojami vaistai nuo peršalimo ar nuo skausmo ( 19 pav.).
χ2=17,858; lls=15; p=0,270
19 pav. Respondenčių pastebimos vaistinių preparatų reklamos (proc.) amžiaus atžvilgiu
44% 45% 34% 36% 6% 8% 12% 12% 50% 47% 53% 52% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 45-60 m.
Kainą Vaisto / firmos žinomumą bei populiarumą Rekomendacijas
26% 35% 34% 25% 32% 37% 29% 27% 37% 30% 24% 36% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%
Nuo skausmo Nuo peršalimo Maisto papildai, vitaminai ir kt. 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 45-60 m.
Vertinant, kur dažniausiai vaistus perkančios moterys pastebi vaistų reklamas, buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas. Daugiau nei 50 proc. apklaustų moterų visose amžiaus grupėse, vaistų reklamas pastebi televizijoje. Antrą vietą užima internete pastebimos reklamos, tiesa mažiausiai jų internete pastebi 45-60 metų moterys. Respondentės teigė, kad klausydamos radijo, į reklamas nekreipė dėmesio (20 pav.).
χ2=37,981; lls=24; p=0,035
20pav. Erdvė, kurioje respondentai dažniausiai pastebimi vaistų reklamas
Vertinant, kurių preparatų reklamas pastebi dažniausiai ir kur daugiausiai vaistų reklamas pastebi moterys, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad internete daugiausiai pastebėjo būtent maisto papildų, vitaminų bei kitų populiarių preparatų reklamas (48 proc.). Tuo tarpu internete net 40 proc. moterų pastebi vaistų nuo peršalimo reklamas (21 pav.).
19% 52% 0% 9% 11% 8% 0% 0% 1% 19% 50% 1% 5% 8% 11% 1% 1% 4% 19% 49% 0% 4% 12% 8% 3% 0% 4% 6% 67% 0% 0% 18% 6% 3% 0% 0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 45-60 m.
χ2=202,258; lls=40; p<0,005
21pav. Respondentų pastebimų vaistinių preparatų reklamos ir reklamos erdvės priklausomybė (proc.)
Apibendrinant galime teigti, kad didžioji dalis apklaustųjų moterų vaistinėse įsigyja nereceptinius vaistus, kuriuos farmacinės įmonės bei vaistinės dažniausiai reklamuoja socialinėje erdvėje bei kitose, pacientams prieinamose, erdvėse. Didžioji dalis moterų vaistinėse įsigydavo savo nuožiūra vaistus tuomet, kai pasijusdavo blogai. Jų pasirinkimui labiausiai įtakos turėjo vaistinio preparato kaina bei aplinkinių rekomendacijos.
Mūsų atlikto tyrimo rezultatai patvirtino “Kantar TNS” duomenis. “Kantar TNS” duomenimis būtent internete daugiausiai buvo reklamuoti vitaminai ir kiti maisto papildai. Minėto tyrimo respondentės atsakė, kad šią grupę dažniausiai ir pastebėdavo internete. Taip pat didžioji dalis moterų televizijoje labiausiai pastebėdavo vaistų nuo peršalimo reklamas. Taip atsakė ir mūsų respondentės. Jos dažniausiai pastebėjo vaistų nuo skausmo, nuo peršalimo ligų bei vitaminų ar kitų maisto papildų reklamas. Taip pat “Kantar TNS” duomenimis radijuje daugiausiai reklamos buvo išpirkta maisto papildų, vitaminų reklamos, moterys teigė, kad būtent šių preparatų reklamas dažniausiai ir pastebėdavo radijuje. Mūsų tyrimo respondentės teigė, kad klausydamos radijo, į reklamas didelio dėmesio nekreipė.
24% 28% 25% 28% 20% 35% 24% 40%* 25% 33% 28% 25% 48%* 28% 50% 39% 43% 36% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Internete Televizijoje Radijuje Lauko reklamose Dalinamose
reklaminese skrajutese rekomendacijosKitų žmoniu Nuo skausmo Nuo peršalimo Maisto papildai, vitaminai ir kt.
3.4. Respondentų nuomonė apie vaistų reklamą
Atlikus apklausą, analizavome, ką moterys pačios mano apie vaistų reklamą. Gauti duomenys parodė, kad, statistiškai reikšmingai, aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys manė, jog reklama daro įtaką vaistų vartojimo įpročiams. Visgi, dauguma moterų teigė, jog reklama neturi jokios įtakos vartojimo įpročiams ( 22 pav.).
χ2=23,491; lls= 9; p=0,005
22pav. Respondenčių nuomonė apie vaistų reklamą (proc.) atsižvelgiant į išsilavinimą.
Vertinome, ar reklamos suteikia naudingos informacijos. Gauti rezultatai parodė, kad būtent 18-25 amžiaus moterims reklama suteikė naudingos informacijos. Net 78% 36-45 amžiaus moterų teigė, kad reklama joms naudingos informacijos nesuteikia. Rezultatai gauti statistiškai reikšmingi. Kitose amžiaus grupėse dominavo neigiama nuomonė apie vaistų reklamos informuotumą (23 pav.).
44% 24% 30% 29% 19% 39% 34% 47%* 31% 33% 34% 23% 6% 3% 2% 1% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%
Pradinis Vidurinis Profesinis Aukštasis
Reklamos yra per daug Reklama daro įtaką vaistų vartojimo įpročiams Reklama neturi jokios įtakos vartojimo įpročiams Reklamos yra per mažai
χ2=10,923; lls=3; p=0,012
23 pav. Respondenčių nuomonė apie vaistų reklamos informuotumą (proc.) atsižvelgiant į amžių.
Dauguma moterų teigė, kad nors ir pastebi daug vaistų reklamos įvairiose erdvėse ir vaistų reklamos užima tikrai nemažą dalį jų gyvenimo, tačiau didelės įtakos jų pasirinkimui ar vaistų pirkimui neturi. Tik nedidelė dalis apklaustųjų teigė, kad jų nuomone, vaistų perka daugiau, nei reikėtų( 24 pav.).
χ2=2,494; lls=3; p=0,476
24 pav. Respondenčių nuomonė apie vaistų įsigijimą (proc.) amžiaus atžvilgiu.
Pasiteiravus tiriamųjų, ar įsigyja vaistų daugiau, jei vaistams taikomos nuolaidos, daugiau nei 50 proc. moterų teigė, kad vaistų neperka daugiau, jei jiems teikiama nuolaida.
40%* 32% 22%* 27% 60% 68% 78% 73% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 45-60 m.
Ar vaistų reklamos suteikia Jums naudingos informacijos?
Taip Ne 9% 13% 11% 6% 91% 87% 89% 94% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 45-60 m.
Ar manote, kad vaistų perkate daugiau, negu reikėtų?
Taip Ne
(25 pav.). Tačiau atlikus stebėjimą įvairiose vaistinėse, kuriose buvo siūloma už atitinkamą nuolaidą įsigyti antrą prekę, vaistinį preparatą, kas antra moteris pirkėja sutiko su šiuo pasiūlymu.
χ2=0,785; lls=3; p=0,853
25 pav. Respondentų nuomonė apie nuolaidos įtaką vaistų pirkimui (proc.) amžiaus atžvilgiu.
Gauti rezultatai parodė, kad moterys, atsakiusios, jog reklama daro neigiamą įtaką, ar reklamos visur yra per daug, mano, jog neperka daugiau vaistų, nei reikėtų. Taip pat moterys, kurios teigė, jog reklama nedaro įtakos ar jos yra per mažai, taip pat mano, kad vaistų neperka per daug ( 26 pav.) .
χ2=3,353; lls=3; p=0,340
26 pav. Reklamos įtaka vaistų įsigijimui (proc.)
Analizuojant apklaustųjų vaistų pirkimo ir vartojimo įpročius, buvo pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05) tarp nuolaidų korteles naudojančių ir nenaudojančių
16% 18% 14% 15% 84% 82% 86% 85% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 45-60 m.
Ar perkate vaistų daugiau, jeigu jiems taikoma nuolaida?
Taip Ne 11% 11% 8% 21% 89% 89% 92% 79% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Reklamos yra per daug Reklama daro įtaką vaistų
vartojimo įpročiams įtakos vartojimo įpročiamsReklama neturi jokios Reklamos yra per mažai Ar manote, kad vaistų perkate daugiau, negu reikėtų?
Taip Ne
respondenčių. Tiriamosios, kurios naudojosi vaistinių nuolaidų kortelėmis dažniau pirko daugiau vaistų, kai jiems yra taikoma nuolaida (p=0,002). Respondentės, sergančios tam tikromis lėtinėmis ligomis ir naudojančios nuolaidų korteles, dažniausiai vartoja gydytojo paskirtus vaistus ir atvykusios į vaistinę papildomai įsigyja vaistinių preparatų savo nuožiūra (p=0,007) ( 6 lentelė). Požymiai Naudojasi vaistinių nuolaidų kortelėmis Nesinaudoja vaistinių nuolaidų kortelėmis Reikšmingumo lygmuo N (proc.) N (proc.)
Ar perkate daugiau vaistų, kai jiems yra taikoma nuolaida? (N=784)
Taip 110 (19%) 19 (9%) χ2=9,833; lls=1; p=0,002;
*p<0,05 Ne 472 (81%) 183 (91%)
Dažniausiai vartoja gydytojo paskirtus vaistus, o atvykus į vaistinę papildomai ir savo nuožiūra (N=422)
329 (57%) 93 (46%)
χ2=9,888; lls=2; p=0,007;
*p<0,05 Ar manote, kad vaistų perkate
daugiau, negu reikėtų? (N=784)
Taip 216 (37%) 59 (29%) 1,212; lls=1; p=0,271;
*p>0,05 Ne 366 (63%) 143 (71%)
6 lentelė. Respondentų vaistų pirkimo ir vartojimo įpročiai vaistinių nuolaidų naudojimo atžvilgiu
Apibendrinant gautus rezultatus, statistiškai reikšmingai išsiskyrė aukštąjį išsilavinimą įgijusios respondentės, kurios teigė, jog reklama daro įtaką vaistų vartojimo įpročiams. Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad reklama turi įtakos vartojimo įpročiams arba jos yra per daug, o apie 30 proc. tirtų moterų mano, jog reklamos yra per mažai arba jos yra pakankamai, tačiau neturi įtakos vartojimo įpročiams.
Reklama suteikia naudingos informacijos išskirtinai jauno amžiaus moterims (18-25m.), tačiau ir jų dauguma teigė, kad neperka daugiau vaistų, jei taikomos nuolaidos. Respondentės nurodo, kad perka vaistų tiek, kiek jų reikia.
