SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
LINA TUTKUVIENĖ
UNIVERSITETO LIGONINĖS OPERACINĖS SLAUGYTOJŲ
DARBE PATIRIAMO STRESO IR KOMANDINIO DARBO
SĄSAJOS
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga “(ištęstinės studijos) baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Prof. Dr. O. Riklikienė
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof. dr. Jūratė Macijauskienė 2017 m. ...d.
UNIVERSITETO LIGONINĖS OPERACINĖS SLAUGYTOJŲ
DARBE PATIRIAMO STRESO IR KOMANDINIO DARBO
SĄSAJOS
Magistrantūros studijų programos “Klinikinė slauga” (ištęstinės studijos) baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Prof. dr. Olga Riklikienė 2018 m. gegužės mėn. 21 d.
Recenzentas Darbą atliko magistrantė
Prof. dr. Aurelija Blaževičienė Lina Tutkuvienė
2017 m. ... d. 2018 m. gegužės mėn. 21 d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 PADĖKA ... 7 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS ... 9 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 10 LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 11 ĮVADAS ... 12DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1 Operacinės slaugytojų su darbu susijusio streso samprata... 15
1.2 Operacinės slaugytojų darbe stresą sąlygojantys veiksniai... 17
1.3 Operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso įveika ... 20
1.4 Komandos ir komandinio darbo samprata. ... 22
1.5 Operacinės slaugytojų komandinės veiklos ypatumai ... 24
1.6 Operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso ir komandinio darbo sąsajos ... 26
1.7 Operacinės slaugytojų darbinio streso įveikos teorinis pagrindimas ... 27
2. TYRIMO METODIKA ... 32
2.1 Tyrimo organizavimas ... 32
2.2 Tyrimo instrumentas ... 33
2.3 Tyrimo imtis ... 36
2.4 Tyrimo etika ... 38
2.5 Tyrimo duomenų analizės metodai ... 38
3.REZULTATAI ... 40
3.1 Tiriamosios imties socialinių - demografinių duomenų analizė ... 40
3.2 Operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso analizė pagal streso skalės poskalius bei jų teiginius ... 42
3.3 Darbe patiriamo streso vertinimas, atsižvelgiant į respondentų socialines ir demografines charakteristikas... 50
3.4 Operacinės slaugytojų komandinio darbo ypatumų analizė ... 53
3.5 Operacinės slaugytojų komandinį darbą lemiančiu veiksnių analizė atsižvelgiant į tiriamosios imties socialines ir demografines charakteristikas ... 58
3.6 Operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso ir komandinio darbo sąsajos ... 61
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 63
IŠVADOS ... 66
SANTRAUKA
Tutkuvienė L. Universiteto ligoninės operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso ir komandinio darbo sąsajos. Magistro baigiamasis darbas. Darbo mokslinė vadovė - prof. dr. Olga Riklikienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas 2018: 76 p.
Darbo tikslas. Ištirti universiteto ligoninės operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso sąsajas su komandiniu darbu.
Darbo uždaviniai. 1.Ištirti operacinės slaugytojų darbe patiriamą stresą. 2. Ištirti operacinės slaugytojų požiūrį į komandinį darbą. 3. Nustatyti operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso ir komandinio darbo sąsajas.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2016 metų lapkričio - 2017 metų balandžio mėn., gavus Universiteto ligoninės klinikų padalinių vadovų raštiškus sutikimus bei LSMU bioetikos centro leidimą. Tyrimo duomenys gauti raštu, anonimiškai, respondentams savanoriškai sutikus dalyvauti apklausoje. Tyrimo instrumentas - anketa, sudaryta iš dviejų standartizuotų klausimynų: Išplėstinės slaugos streso skalės (French ir kt. 2000) ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimyno (Kalisch 2009). Tyrime analizuotos 134 anketos, atsako dažnis 100 proc.
Tiriamieji. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose dirbantys operacinės slaugytojai.
Rezultatai. Operacinės slaugytojai su darbe patiriamu stresu dažniausiai susiduria dėl kylančių problemų, kurios siejamos su vadovais bei dėl slaugytojų nepakankamo emocinio pasiruošimo. Rečiausiai stresą darbe sąlygojantis veiksnys yra diskriminacija darbo kolektyve. Operacinės slaugytojų nuomone komandinis darbas vertinamas aukščiau vidutinio lygmens ir didžiausios reikšmės jam turi komandos narių orientacija, tarpusavio pasitikėjimas, pareigos komandoje, mažiausiai - lyderiavimas komandoje.
Išvados. Operacinės slaugytojai darbe patiria vidutinio lygio stresą, dažniausiai dėl problemų, kurios susiję su vadovų elgesiu, slaugytojų nepakankamu emociniu pasiruošimu bei neapibrėžtumu, kylančio dėl pacientų priežiūros, gydymo bei mirties. Diskriminacija darbo aplinkoje stresą kelia rečiausiai. Operacinės slaugytojų komandinėje veikloje vyrauja komandos narių orientacija, tarpusavio pasitikėjimas, pareigų pasidalinimas ir užduočių atlikimas, tačiau stinga lyderiavimo komandoje. Operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso ir komandinio darbo sąsajos atskleidė, jog komandinis darbas dažniausiai silpnėja dėl stresą sąlygojančių problemų, kylančių tarp bendradarbių.
SUMMARY
Tutkuviene L. Relationship of work related stress and teamwork in operating room nurses at University Hospital. Master's thesis, scientific supervisor Prof. Ph. D. Olga Riklikiene.
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. -Kaunas, 2018, - s. 76 p.
Aim. To investigate the relationship of teamwork and stress in university hospital`s operating room nurses'.
Objectives. 1. To investigate level of work related stress experienced by operating room nurses. 2. To investigate the attitude of operating room nurses towards teamwork. 3. To identify the relationship of work related stress and teamwork in operating room nurses.
Methodology of the study. The study was conducted during November 2016 - April 2017, with the permission of the Lithuanian University of Health Sciences Center of Bioethics. A questionnaire survey was conducted. The instrument used for the study consisted of two standardized questionnaires: Extended nursing stress scale (French et al., 2000), Nursing Staff Teamwork Questionnaire (Kalisch, 2009). 134 questionnaires were analyzed in the study (response rate was 100%) .
Research participants. Operational room nurses working at Kaunas clinics of the Lithuanian University Hospital of Health Sciences.
Results. Operating room nurses most often face work-related stress due to emerging problems associated with managers and the lack of emotional preparation. The most uncommon stress factor at work is discrimination among colleagues. According to operating room nurses, teamwork is valued above the average level, and is linked with team members` orientation, mutual trust, duties in the team, while at least significant is leadership in the team.
Conclusions. Operating room nurses experience moderate level of work related stress, often due to problems with managers` behavior, nurses' lack of emotional well-being and uncertainty arising from patient care, treatment and death. Discrimination in the work environment is the most rare occurrence of stress. In operating room nurses' teamwork there is prevalent team members' orientation, mutual trust, division of responsibilities and performance of tasks, however there is a lack of leadership in the team. The relationship of operating room nurses` work related stress and teamwork revealed that teamwork level usually declines due to stress-related problems that arise between colleagues.
PADĖKA
Dėkoju savo baigiamojo darbo Vadovei prof. dr. Olgai Riklikienei už man skirtą laiką, žinių bei patirties pasidalinimą, kantrybę ir pagalbą rašant magistrinį darbą.
Už bendradarbiavimą ir pagalbą atliekant tyrimą dėkoju LSMU KK ligoninės operacinių vyr. slaugytojoms - slaugos administratorėms, taip pat visiems operacinės slaugytojams dalyvavusiems tyrime.
Dėkoju savo šeimos nariams už palaikymą studijų metu.
SANTRUMPOS
Et. - etatas
H - Kruskalio Valio kriterijus JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos
SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS
Komanda - dviejų ar daugiau asmenų grupė, kuri dirba užbrėžtam bendram tikslui pasiekti ir yra reikalingi individulių poreikių patenkinimui, siekiant bendro tikslo[64].
Komandinis darbas - (sudarančių komandą) gebėjimas dirbti kartu siekiant bendro tikslo ir optimalaus rezultato, sutelkiant individualius įgūdžius, žinias bei patirtį [64].
Operacinė slauga- specializuota slaugos praktikos rūšis, apimanti operacinės slaugytojų darbą operacinės aplinkoje, akcentuojamas asistavimas chirurgui bei sterilios aplinkos užtikrinimas [102].
Operacinė slaugos komanda- tai operacinės slaugytojas, anestezijos slaugytojas, operacinės slaugytojo padėjėjas, kurie dirba operacinėje, siekdami bendro tikslo.
Operacinės slaugytojas - asmuo, baigęs pagrindines bendrosios praktikos slaugos studijas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs operacinės slaugytojo kvalifikaciją, leidžiančią dalyvauti chirurginėje veikloje, teikiant paslaugas operacinėse [103].
Bendrosios praktikos slaugytojas - asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją [102].
Stresas - tai žmogaus patiriama įtampos būsena, atsirandanti dėl išorinių bei vidinių dirgiklių poveikio, sukelianti fiziologinius bei psichologinius pokyčius [15].
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Bendrojo adaptacijos (prisitaikymo) sindromo stadijos 2 pav. R. Karasek modelio schema
3 pav. Tyrimo imties sudarymo schema
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šeiminę padėtį 6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą 7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo stažą 8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo krūvį
9 pav. Operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso dažnumo lygis
10 pav. Operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso skalės suminiai vidurkiai
11 pav. Operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso dažnumo vertinimų pasiskirstymas, atsižvelgiant į streso skalės grupes ir slaugytojų amžių
12 pav. Operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso dažnumo vertinimų pasiskirstymas, atsižvelgiant į streso skalės grupes ir išsilavinimą
13 pav. Operacinės Slaugytojų darbe patiriamo streso dažnumo vertinimų pasiskirstymas, atsižvelgiant į streso skalės grupes ir slaugytojų darbo krūvį
14 pav. Operacinės slaugytojų bendras komandinio darbo lygis 15 pav. Komandinio darbo skalės teiginių grupių suminiai vidurkiai
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Išplėstinė slaugos streso skalės vidinio nuoseklumo rodiklio palyginimas 2 lentelė. Komandinio darbo anketos vidinio nuoseklumo palyginimas
3 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Mirtis ir mirimas“ teiginių vidurkiai
4 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Konfliktai tarp slaugytojų ir gydytojų“ teiginių vidurkiai 5 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Nepakankamas emocinis pasiruošimas“ teiginių vidurkiai 6 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Problemos, kurios siejamos su bendradarbiais“ teiginių vidurkiai
7 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Problemos, kurios siejamos su vadovais“ teiginių vidurkiai 8 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Darbo krūvio įtaka“ teiginių vidurkiai
9 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Neapibrėžtumas dėl pacientų priežiūros/gydymo“ teiginių vidurkiai
10 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Pacientai ir jų šeimos“ teiginių vidurkiai
11 lentelė. Streso skalės teiginių grupės „Diskriminacija darbo kolektyve“ teiginių vidurkiai
12 lentelė. Operacinės slaugytojų pasiskirstymas pagal poskalio „Komandos narių tarpusavio pasitikėjimas“ teiginių vertinimus
13 lentelė. Operacinės slaugytojų pasiskirstymas pagal poskalio „Komandos orientacija“ teiginių vertinimus
14 lentelė. Operacinės slaugytojų pasiskirstymas pagal poskalio „Pareigos komandoje“ teiginių vertinimus
15 lentelė. Operacinės slaugytojų pasiskirstymas pagal poskalio „Komandos narių pagalba ir bendradarbiavimas“ teiginių vertinimus
16 lentelė. Operacinės slaugytojų pasiskirstymas pagal poskalio „Lyderystė komandoje“ teiginių vertinimus
ĮVADAS
Darbe patiriamas stresas tai – aktualumo neprarandanti problema įvairiose veiklos srityse, tiek individualiame, tiek organizaciniame lygmenyje, todėl ne išimtis yra ir sveikatos apsaugos sistema, kuriai atstovauja ir operacinės slaugytojai. Stresinės situacijos nuolatos sutinkamos operacinės slaugytojų profesijoje, paremtoje komandinio darbo principu.
Stresas darbe vis labiau pripažįstamas svarbiu veiksniu, susijusiu su prastu komandiniu darbu. Moksliniai tyrimai atlikti ne sveikatos priežiūros srityje rodo, kad pernelyg didelis stresas yra žalingas komandinio darbo rezultatams. Stresas sukelia dėmesio sutrikimus, dėl to kyla svarbios informacijos perdavimo tarp komandos narių trikdžiai, menkinantys jos apdorojimą ir nulemiantys bendravimo, bendradarbiavimo ypatumus bei paramos arba pasitikėjimo praradimą, įtakojantį komandinės veiklos rezultatus [1, 2].
Veiksmingas komandinis darbas yra svarbus ne tik paciento saugumui operacinėje, bet ir slaugos personalo nuolatiniam tobulėjimui, užtikrintai bei kokybiškai atliekant darbus, siekiant bendro optimaliausio tikslo, kurio rezultatas – paciento gerovė [3]. Kadangi operacinės slaugytojai dirba komandinio darbo principu, sudėtingoje, aukštos streso rizikos aplinkoje su galimais nepageidaujamais reiškiniais ne tik pacientų, bet ir savo sveikatos atžvilgiu [1], todėl siekiant mažinti streso riziką ir stiprinti komandinį darbą, yra svarbu nustatyti streso ir komandinio darbo sąsajas.
Komandinis darbas yra svarbus veiksnys, siekiant optimalaus bei sėkmingo darbo rezultato. Jei komandos nariai pasitiki vienas kito kompetencijomis, patirtimi bei veiksmų seka, jie veikia darniai ir koordinuotai siekdami sėkmingai užbaigti užduotis. Kiekvienas komandos narys privalo perduoti informaciją, sparčiai reaguoti į numatomus arba netikėtus įvykius, žinoti savo pareigas ir gerai atlikti savo darbą siekiant bendrų tikslų [4]. Komandinis darbas ir vyraujanti gera emocinė atmosfera operacinėje - tai raktas į aukštų rezultatų pasiekiamumą bei klaidų išvengimą, nes vieningai dirbanti komanda ne tik pažįsta operacinės darbinę aplinką, žino komandos narių pareigų pasiskirstymą, remiasi vienas kito stabilumu, kompetencijomis, pasitikėjimu- pagerina darbinės veiklos rezultatus [5].
Operacinė - izoliuota darbo aplinka, todėl geras darbo klimatas yra ypatingai svarbus operacinės slaugytojų darbe. Svarbu įvertinti asmeninį operacinės slaugytojų suvokimą bei patirtį apie darbinį stresą, kadangi stresą įtakojantys veiksniai lemia ne tik asmeninę darbuotojų, bet ir pacientų fizinę bei psichinę gerovę bei visos organizacijos veiklos rezultatus. Šiems rezultatam didelę įtaką turi komandinio darbo principas, kuriuo pagrįsta operacinės slaugytojų veikla, kuri yra neatsiejama nuo profesionalumo, techninių įgūdžių.
Tyrimo praktinė reikšmė. Stresas operacinės slaugytojų darbe yra ne tik asmeninė darbuotojo, bet ir organizacinė kiekvienos įstaigos problema, įtakojanti atliekamo darbo, vykstančio komandiniu principu, kokybę. Tyrimas reikšmingas tuo, kad išsiaiškinus operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso veiksnius bei dažniausiai stresą lemiančias priežastis, vyr. slaugytojai – slaugos administratoriai galės gerinti darbo sąlygas bei aplinką, taikyti prevencines priemones streso rizikos mažinimui. Tai leistų kokybiškai, darniai ir efektyviai dirbti komandoje, siekiant optimalių operacinės slaugytojų darbo rezultatų. Tyrimu nustatyti komandinio darbo trūkumai, operacinės slaugytojams bei slaugos administratoriams suteiks galimybes tikslingai gerinti bendrus darbo aspektus.
Tyrimo naujumas. Slaugytojų profesinio streso pasireiškimą analizavo N. Galdikienė, V. Barauskaitė [6, 7]. Slaugytojų darbe patiriamas stresas buvo nagrinėjamas ir pirminės sveikatos priežiūros srityje [8]. Operacinės slaugytojų patiriamo streso ryšys su nuovargio pasireiškimu buvo analizuotas Vilniaus universitetinėse sveikatos įstaigose [9]. Slaugos srityje analizuotos vaikų skyriuose dirbančių slaugytojų komandinio darbo sąsajos darbo pasitenkinimu [10] bei tirta neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų sąsajos su slaugos personalo komandiniu darbu [11]. Operacinės slaugytojų stresas mūsų žiniomis tirtas Universiteto ligoninėje pirmą kartą, taikant Išplėstinę slaugos streso skalę bei siejant su komandiniu darbu, naudojant Slaugos personalo komandinio darbo klausimyną.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - ištirti universiteto ligoninės operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso sąsajas su komandiniu darbu.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti operacinės slaugytojų darbe patiriamą stresą. 2. Ištirti operacinės slaugytojų požiūrį į komandinį darbą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Operacinės slaugytojų su darbu susijusio streso samprata
Stresas - dažnas kiekvieno žmogaus palydovas kasdieniniame gyvenime, ne išimtis- ir darbinė aplinka, kurioje praleidžiame didžiąją dalį savo laiko, siekdami optimalių darbinių rezultatų vardan atlygio, karjeros ir kitų motyvacinių veiksnių. Stresu vadiname nerimą, susirūpinimą, susierzinimą, įtampą, nesėkmes ar nuviltus lūkesčius, o gali būti priešingai tai - malonių įvykių išdavoje kylantis džiaugsmas ir pergalės įveikus sunkius iššūkius. Daugybė epidemiologinių tyrimų stresą sieja su psichosocialine rizika, sergamumu ir mirtingumu [12]. Streso sąvoka pakankamai dažnai sutinkama ir tyrinėjama įvairiose šiuolaikinio mokslo srityse, kur stresas nusakomas skirtingai, todėl nėra vieningo apibrėžimo - skirtingi autoriai, skirtingų sričių mokslininkai stresą apibrėžia įvairiai. Populiariausias streso apibūdinimas, pateiktas tarptautinių žodžių žodyne, kur sakoma, kad stresas tai yra „įtampos būsena - visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus arba gyvūno organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių (stresorių), pvz., šalčio, traumų, poveikį“ [13]. Stresas tai - organizmo įtampos būsena, pasireiškianti įvairiais psichologiniais, emociniais bei fiziologiniais pokyčiais [14, 15]. Darbe patiriamas stresas, dar vadinamas profesiniu stresu, kuris žmogui kyla dėl individualių (asmeninių) ir darbinių (organizacinių) stresorių [16]. Stresas gali būti kasdienis- trumpalaikis arba nuolatinių sunkumų sąlygotas- ilgalaikis. Dauguma žmonių tam tikrą trumpą laiką gali susidoroti su stresu, tačiau užsitęsęs lėtinis stresas sukelia ilgalaikius fiziologinės būklės pokyčius [17], darydamas žalą fiziologiniams bei psichologiniams procesams, neigiamai veikdamas imuninę sistemą ir mokymosi gebėjimus [18].
ir neigiamus streso akcentus, kuriems apibūdinti buvo panaudotos eustreso ir distreso sąvokos. Eustresu buvo pavadintas teigiamas stresas, kuris siejamas su teigiamomis emocijomis ir kūno reakcijomis į jas. Distresas - priešingai eustresui, tai yra stresas, kuris - susijęs su neigiamomis emocijomis bei išgyvenimais. Skirtingas stresas parodė skirtingą adaptacinių reakcijų biologinį poveikį organizmui, išskirdamas skirtingus stresorius: destruktyvų stresą- (distresas) yra žalingas asmeniui, sekinantis organizmą bei konstruktyvų stresą (eustresas) - naudingas organizmui stresas, skatinantis kovoti bei įveikti užklupusius sunkumus, teigiamai įtakodamas atliekamos veiklos rezultatus [3, 21].
Vis labiau aktualėjant streso tyrimams, skirtingi mokslininkai stresą tyrinėjo, interpretavo bei aiškino įvairiai. Profesorius Richard S. Lazarus pasiūlė atskirti fiziologinio ir psichologinio streso sampratas, pastebėjęs, kad tas pats stresorius gali skirtingai paveikti įvairius žmones [22, 23, 24] ir stresą apibūdino kaip: „individo ir aplinkos sąveika, kai individas aplinkos veiksnius suvokia kaip grėsmingus jo asmeninei gerovei ir dėl to praranda fiziologinę ir/arba psichologinę pusiausvyrą“ [19].
Pripažįstama, jog tikras stresas ne tik sveikas, bet net būtinas reiškinys asmens organizmui, nes iššūkiai ir jų įveikimas stimuliuoja veiklas ir gerina gyvenimo kokybę [25]. Tam tikrose situacijose bei jų eigoje, bei tam tikru metu stresas gali būti stimulu, suteikiančiu ne tik energijos, bet ir motyvacijos, įveikiant kasdienius darbų sunkumus. Iššūkių įveikimas teikia naujų tikslų, siekių, motyvacijos bei pasitenkinimą. Tačiau, per didelis pasitenkinimo jausmas gali tapti išsekimu, nuovargiu arba nepasitenkinimu. Stresas dažniausiai pastebimas kai nepasitenkinimas ar iššūkiai darbe tampa neįveikiami. Stresinės situacijos operacinės slaugytojo darbe trikdo vidinę asmens darną bei jo saugumą, darbo našumą, darbo santykius komandoje. Pavojai, kuriuos sukelia operacinės patalpos aplinka, daro neigiamą poveikį slaugytojų profesiniam gyvenimui, fiziniam ir psichologiniam jų statusui, motyvacijai ir darbo našumui [26, 27, 28]. Stresas operacinės personalo darbe yra neišvengiamas. Operacinės slaugytojams stresas gali pakenkti asmeniniams bei darbiniams – techniniams įgūdžiams [29]. Profesinis stresas taip pat yra neigiamai susijęs su atliekamų pareigų kokybe, dažniau pasitaikančiomis praktinėmis klaidomis [30]. Pernelyg didelis stresas trukdo darbo našumui, mažina žmogaus sugebėjimus susidoroti su užduotimis, priimti teisingus sprendimus, taip pat sukelia elgesio neatitikimus atliekant užduotis, nenorą dalyvauti veikloje arba pasyvumą.
streso būsena. Toje pačioje aplinkoje dirbantys darbuotojai, skirtingai suvokia bei išgyvena stresą. Svarbu išmokti atpažinti stresą, didinti atsparumą jam bei nukreipti jį teigiama linkme, taip mažinant neigiamą streso įtaką.
1.2 Operacinės slaugytojų darbe stresą sąlygojantys veiksniai
Operacinės slaugytojai, kaip ir kitų sričių specialistai, savo kasdieniame gyvenime susiduria su įvairiais stresą sukeliančiais veiksniais - stresoriais [32]. Profesinį stresoriumi laikomas, bet koks, su darbu susijęs veiksnys, įvykis ar situacija, galintys sukelti stresą, o proceso metu atsirandanti įtampa reiškia darbuotojo psichologinę ar fiziologinę reakciją į stresą [33]. Dažniausiai minimi stresoriai operacinės komandos darbe tai: techninės komplikacijos, laiko limitas [30], pašalinis subruzdimas, blaškymas, padidėjęs darbo krūvis, personalo trūkumas [4, 34]. Iki šiol mokslininkai neatsižvelgė į tai, kad tam tikri stresoriai darbe gali turėti ir palankias sąlygas darbuotojui tobulėti, gali būti motyvuojantys ir skatinantys mokymąsi darbe, tačiau sunkias patirtis skatinantys stresoriai bei sudėtingas jų įveikimas, padidina įtampą darbo metu [17, 35].
Stresą sukeliantys veiksniai- vidiniai bei išoriniai. Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad slaugytojai savo darbo vietose susiduria su daugybe stresą įtakojančių veiksnių, tai – dideli darbo krūviai, pamaininis darbas, pasitikėjimo slaugytojais stoka, prieštaravimai tarp personalo, bejėgiškumo jausmas [36]. Minėti, stresą įtakojantys veiksniai neigiamai veikia ne tik paslaugų- pacientų priežiūros kokybę, bet ir slaugytojų sveikatą, gerovę bei prisitaikymą prie darbo sąlygų [32, 36]. Asmeniniai stresoriai tai su darbu nesusiję, bet turintys jo atlikimui įtakos veiksniai, tokie kaip šeiminis, visuomeninis gyvenimas, finansiniai įsipareigojimai ir pan. Darbiniai stresoriai- susiję su darbo procesu ir aplinka, tai bendravimas ir bendradarbiavimas, pareigos, vaidmenų pasiskirstymas, darbuotojų kaita ar trūkumas, reikalavimai bei darbo kontrolė, vidiniai įstaigų organizaciniai aspektai ir pan. Darbinėje aplinkoje dažniausiai sutinkamos trys grupės aiškiai išreikštų stresorių:
• Psichologiniai - neaiškiai pateikta nesuprantama informacija ar klaidingi patarimai bei nurodymai, aukšti reikalavimai, didelis darbo tempas, laiko limitas ir pan. - gali tapti kliūtimi tinkamai atlikti darbą.
• Fiziniai- darbe vyraujantys fiziniai veiksniai, galintys kelti grėsmė asmens fizinei sveikatai ir gerovei, tai - triukšmas, spinduliuotė, cheminių medžiagų poveikis, šaltis, karštis ir t.t. [37].
Nors skirtingose slaugos praktiko srityse, skirtingose ligoninėse, miestuose, kaimuose stresą sukeliantys veiksniai gali skirtis [2], remiantis nagrinėtos mokslinės literatūros apžvalga, galima teigti, kad dažniausiai slaugytojų darbe minimos šios pakankamai daug apimančios, stresą įtakojančių veiksnių grupės [2, 38], kurios pastebimos ir operacinės slaugytojų darbe, tai:
1) pagrindinės darbo charakteristikos: darbo krūvis, nepakankamas darbuotojų skaičius, laiko spaudimas, pamaininis darbas (viršvalandžiai, laiko stoka), mažas atlygis;
2) darbo santykiai: tarpasmeniniai santykiai su kolegomis, kitais sveikatos priežiūros specialistais; 3) organizaciniai vaidmenys bei veiksniai: lyderystė, vadovavimo stilius, klimatas, struktūra bei
vyraujanti kultūra organizacijose, būtini kontrolės bei paramos aspektai;
4) slaugytojų emocinių santykių įveika su pacientais ir jų artimaisiais, neteisingos diagnozės, mirtys;
5) karjeros augimo klausimai - galimas mažas progresas slaugos karjeros srityje;
6) asmeninės - darbinės sąsajos: šeimos, giminaičių įtaka darbiniam procesui ir atvirkščiai, darbo santykių kokybė su pacientais, pacientų šeimos nariais, gali įtakoti asmeninį gyvenimą [2, 32, 38].
Nuolat atliekant tyrimus ir kaupiant žinias apie slaugytojų stresorius darbe, pastebima, kad stresoriai laikui bėgant kinta, atsiranda naujai akcentuojami tokie veiksniai kaip: automobilių stovėjimo aikštelės darbe ar poilsio kambario nebuvimo klausimas, bendravimo neformalioje aplinkoje trūkumas ir pan., todėl yra svarbu išsiaiškinti stresą sukeliančius veiksnius [2] operacinės slaugytojų darbe, norint kurti streso nustatymo prevencines gaires jo mažinimo tikslais.
Profesinis stresas gali būti apibrėžiamas kaip situacija, kurios metu su darbu susiję veiksniai (stresoriai) keičia darbuotojo fiziologinę ir psichologinę būklę bei sutrikdo įprastą asmens darbinę veiklą [39]. Stresas medikų darbinėje aplinkoje yra plačiai pripažinta problema, kuri kelia susirūpinimą ir slaugos mokslo srityje [30, 40].
problema, kurią lenkia tik nugaros skausmai [42]. Stresas darbe yra vienas iš veiksnių, susijęs su nelaimingais atsitikimais ir profesiniais sužalojimais darbinėje veikloje[12].
Įvairių sričių slaugytojai dažniausiai savo dėmesį sutelkia į pacientų priežiūrą bei jos planavimą, kur pagrindinis akcentas - pacientų slauga ir sveikatos išsaugojimo bei jos puoselėjimo mokymai. Operacinės slaugytojų veikla reikalauja emocinių, fizinių bei protinių resursų, greitos orientacijos, bei prisitaikymo prie nenuspėjamo chirurginio darbinio proceso, užtikrinant sterilią operacinės zonos aplinką uždaroje, izoliuotoje aplinkoje. Operacinės slaugytojai atsakingi už pacientų saugumą [43], instrumentų, operacinio lauko sterilumą, komunikaciją operacinės komandos bei su operacinės bei klinikos padalinių komandomis, techninės įrangos veiklą bei patikrą, sklandžią darbo eigą operacijų metu. Operacinė tai - izoliuota nuo kitų klinikinių padalinių ligoninės vieta, išsiskirianti dinamiška, intensyvia klinikine - chirurgine, daugiadisciplinine veikla, sterilumo užtikrinimu bei techninių aspektų gausa. Ši profesija reikalauja žinių ne tik apie slaugos procesus, chirurgines intervencijas, jų planavimą, pasiruošimą joms, čia būtina greita orientacija bei puikūs organizaciniai bei bendravimo įgūdžiai [43]. Vertinant šiuos profesinius veiksnius, galima daryti prielaidą, kad operacinės slaugytojų veikla neatsiejama nuo stresinių situacijų darbinėje aplinkoje.
veiksnys – laiko stoka bei skubėjimas atlikti darbus [47]. Taivanyje atliktu tyrimu buvo nustatyta, kad dažniausi stresoriai operacinės slaugytojų nuomone buvo susiję su pacientų sauga, administraciniais veiksniais bei darbo aplinka [48].
Apibendrinant nagrinėtą literatūrą, galima teigti, kad visi paminėti veiksniai įtakoja operacinės slaugytojų darbe patiriamą stresą, kuris yra neišvengiamas. Tačiau atpažįstant ir mažinant streso veiksnių poveikį operacinės slaugytojų darbinėje aplinkoje, galima sumažinti arba išvengti stresinių situacijų, tuo būdu saugant darbuotojų sveikatą, gerinant darbo mikroklimatą, užtikrinant pacientų saugą bei gerinant teikiamų paslaugų kokybę.
1.3 Operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso įveika
Kiekvienoje gyvenimo situacijoje, žmonėms yra svarbu mokėti atpažinti stresą iššaukiančius veiksnius, bei gebėti užkirsti kelią kylančiam streso procesui, kol jis nepadarė didesnės žalos. Atsakas į profesinį stresą tai - neigiamų emocijų valdymas, elgesys orientuotas į stresorius. Streso įveikos mechanizmai gali skirtis priklausomai nuo situacijos, slaugytojos amžiaus bei geografinių - kultūrinių sveikatos sistemų skirtumų [49], bei asmeninio atsparumo stresinėms situacijoms [18].
Tam, kad atpažinti stresą ir susidoroti su juo - kuriamos įvairios streso įveikos strategijos. Anot R. S. Lazarus, streso įveika tai – žmogaus sutelktos pastangos, įveikti keliamus jam reikalavimus [50]. Mokslininkas pastebėjęs, kad į tą patį stresą keliantį dirgiklį - veiksmą ar įvykį, skirtingi žmonės reaguoja skirtingai, pasitelkęs kognityvinės psichologijos tyrimų rezultatus, sukūrė transakcinį streso modelį, kuris galėjo paaiškina, kodėl tas pats stresorius gali skirtingai paveikti įvairius žmones. Išskirdamas pažintinių bei motyvacinių žmogaus procesų skirtumus ir svarbą, profesorius R. S. Lazarus stresą nusako: „kaip išskirtinį žmogaus ir jį supančios aplinkos santykį, kuris vertinamas kiekvieno asmens skirtingai, kuris gali būti traktuojamas kaip apsunkinantis susidorojimą arba viršijantis turimus psichologinius resursus bei keliantis jam grėsmę“ [22, 23, 24]. Streso įveiką R. S. Lazarus, apibūdina kaip procesą, kurio metu asmuo kognityvinėmis ir fizinėmis priemonėmis bei pastangomis, siekia susidoroti su išoriniais ir vidiniais veiksniais, vertinamais kaip viršijantys turimus žmogaus vidinius resursus, todėl keliančius jam grėsmę [23, 50]. R.S. Lazarus streso įveikimo būdus diferencijuoja:
2) į emocijas (žmogaus jausmai) orientuotą - asmens sutelktos pastangos keisti ne pačią situaciją, o jos suvokimą [23, 50, 51] taip, kaip pats žmogus įvertina stresines situacijas. Šis įvertinimo procesas gali būti skirstomas dvejopai į:
• pirminį tai - kognityviniai procesai, kurių dėka asmens ir aplinkos sąveika suprantama kaip stresinė situacija. Tai žmogaus asmeniniai įsitikinimai, nuostatos, vertybės, tikslai ir lūkesčiai bei pastangos, kurie padeda nustatyti kiek jam yra svarbi stresinė situacija ar įvykis;
• antrinį (pasikartojantį) tai - asmens atsako į stresorių pasirinkimas, pastangos kovoti su juo, suprasti apie savo asmeninį pajėgumą susidoroti su situacija, optimalios išeities ieškojimas [22, 23].
Remiantis R.S Lazarus streso teorija, galima teigti, kad streso įveika yra kintanti, priklausomai nuo kiekvienos konkrečios situacijos bei asmens suvokimo apie ją, sau keliamų reikalavimų bei turimo noro ir ryžto susidoroti su stresą įtakojančiais veiksniais.
Mokslinėje literatūroje aprašomi ir skirtingi darbe patiriamo streso modeliai. Atliekant literatūros analize, buvo pastebėta, kad be R. S. Lazarus sukurto streso įveikos modelio, atsiranda ir kitų modelių, labiau orientuotų į tiriamojo asmens elgesį tai pvz.: Ch. Dunkel - Schetter, J. Siegrist, P. E. Spector, A. DeLongis, S. French ir panašūs modeliai. Tačiau, kiti modeliai- stipriau akcentuoja organizacijose atsirandančius įvykius, situacijas bei jas įtakojančius veiksnius, kurie provokuoja streso kilimą, tai - M. F Scheier ir C. S. Carver, J. Weintraub, T. Matteson ir J. M. Ivancevich bei panašūs streso modeliai.
Nors pakankamai sunku, bet būtina rasti efektyvias streso mažinimo strategijas, kurios būtų naudingos mažinant sveikatos priežiūros darbuotojų stresą- didinant pacientų pasitenkinimą ir sveikatos priežiūros kokybę, mažinant paslaugų išlaidas [52, 53]. Atliktoje „Cochrane“ apžvalgoje, skirtoje įvertinti intervencijas, leidžiančias sveikatos priežiūros darbuotojams išvengti streso, buvo nustatyta, kad kognityvinis elgesio mokymas ir atsipalaidavimas gali sumažinti stresą [21, 54].
Stresas visada yra subjektyvus ir individualus, kadangi kiekvienas jį patiria ir išgyvena skirtingai. Todėl ir streso įveikos būdai daro skirtingą poveikį. Operacinės slaugytojų streso valdymas yra svarbus ne tik pacientų priežiūros, bet ir pačių slaugytojų gerovės atžvilgiu psichinės bei fizinės sveikatos kontekste [55]. Empiriniai duomenys rodo, kad profesinis stresas gali būti kontroliuojamas (mažinamas) [39]. Pirmas žingsnis profesinio streso mažinimui yra suprasti stresorius vyraujančius sveikatos priežiūros aplinkoje, ir atrasti būdus ir priemones streso mažinimui darbinėje aplinkoje [2].
streso įveikos būdus ir mokėti juos tinkamai bei laiku panaudoti [57]. Daugelio situacijų, keliančių stresą darbe, pakeisti negalime vien tik savo pastangomis, bet galime sumažinti jo sukeltas pasekmes, todėl svarbu, kad slaugytojai ne tik mokėtų atpažinti streso išraiškas, žinotų kaip kuo sėkmingiau išvengti bei sėkmingai įveikti stresą, su kuriuo susiduria darbinėje aplinkoje bei asmeninėje erdvėje. Streso įveikos stiprumas ir jos pasirinkimo būdai priklauso nuo žmogaus individualumo. Todėl sumažinti ar visiškai įveikti stresines situacijas gali būti naudojami tokie paprasti metodai kaip kvėpavimo pratimai, meditacija, įvairūs fizinio aktyvumo būdai, sveika mityba, dienyno rašymas, mielas hobis ar tiesiog kitoks atsipalaidavimas. Būtina mokintis atpažinti stresorius, valdyti jų sukeltas stresines situacijas, priklausomai nuo aplinkybių, keičiant save, požiūrį į situaciją bei supančią aplinką.
1.4 Komandos ir komandinio darbo samprata.
Kiekvienos, nesvarbu kokios srities, organizacijos tikslas- siekti optimaliausių rezultatų, tapti ne tik patikima, bet ir lyderiaujančia įstaiga savo vykdomoje veikloje. Šiuolaikinėse, greitai kintančiose savo pasiūla bei paklausa organizacijose, kuriose vyrauja sparti technologijų dinamika bei konkurencija, vis dažniau pripažįstama, kad darbas komandose yra efektyvesnis nei darbas grupėse arba individuali veikla.
Vis plačiau pripažįstama, jog komandinis darbas šiuolaikiniame pasaulyje tampa vienu iš pagrindinių, organizacijose veiklos sėkmę lemiančiu veiksnių [1, 58]. Tradiciškai, komanda apibrėžiama, kaip kelių žmonių darbo grupė, kurią vienija bendras tikslas bei priemonės ir veiksmai optimaliam rezultatui pasiekti. Komandoje siekiant pageidaujamų rezultatų reikalingos koordinuotas veikimas, glaudus bendradarbiavimas, visų narių pastangos, ištekliai bei informacijos ir žinių dalinimasis [59]. Tačiau, ne kiekviena grupė yra komanda. Aptarsime kokie skirtumai yra tarp grupės ir komandos.
Nagrinėtoje literatūroje išryškėja toks darbo grupės apibūdinimas, nusakantis ją- kaip visumą, kurią sudaro keli asmenys tarpusavio santykiais siejami bendros veiklos, bendrų siekių, atstovaujantys tą pačią mokslo sritį, įstaigą ar įmonės padalinį, atliekantys numatytas veiklas pagal siekiamus tikslus [60, 61]. Grupėje visada aiškus vadovo bei kitų narių vaidmenys [62]. Dirbdamos grupės tobulėja.
darydami neigiamą įtaką pasyvumu [62, 63], nes nuo kiekvieno komandos nario, priklauso visos komandos darbo našumas, efektyvumas, darbo kokybė bei laiko sąnaudos. Komandos narių vaidmenys gali būti ir dažnai būna kintami, priklausomai nuo užduočių, situacijų ar komandos narių kaitos. Komandose gali keistis ir lyderis. Kiekvienas komandos narys atlieka savo vaidmenį, kuriuo įneša tam tikrą indelį, reikšmingą atliekamam komandinio darbo tikslui pasiekti [64]. Komandos stiprybės faktorius tai – asmenybių bei jų patirčių, žinių, įgūdžių įvairovė bei bendravimas ir bendradarbiavimas. Siekiant optimalių darbinės veiklos rezultatų buvo pastebėta, jog komandinis darbas efektyvesnis nei individualiai arba grupėse dirbančių žmonių veikla [65]. Susidomėta komandinio darbo efektyvumu.
Anot J. Richard Hackman, komandinio darbo efektyvumo tyrinėjimus pradėjęs 1970 m. bei tęsė šiuos tyrimus daugiau nei keturis dešimtmečius, atliekamų tyrimų išdavoje pastebėjo sėkmingai funkcionuojančiai komandai sudaryti reikalingus tris faktorius, tai yra:
• įdomi bei įtikinama darbo kryptis - tinkamai ir tiksliai suformuluotos užduotys, kurios orientuoja bei suteikia energijos jas įveikti ir įtraukia į veiklas komandos narius;
tvirta komandos struktūra - tam tikras (optimaliausiai 5 - 10) narių skaičius - būdinga amžiaus, žinių, lyties, nuomonių įvairovė; su tikslui pasiekti reikalingais individualiais (pvz.: techniniai ar socialiniai) kiekvienam nariui, bet sudarančiais bendrą komandos visumą, įgūdžiais.
• palaikomasis kontekstas/tinkama parama- informacinė, švietimo - mokymo bei mokymosi sistema, technologijų bei finansavimo ir atlygio sistemos.
Vėliau pastebėta, kad šiuolaikinių komandų silpnosios vietos tai – mąstymas bei neišsami bei klaidingai suprasta informacija, todėl atsiranda ketvirtas faktorius:
• bendro požiūrio (mąstymo) formavimas – bendro identiteto skatinimas, kiekvienas vertinamas dėl savo įnašo, siekiant bendro tikslo.
Komandos darbo efektyvumą įtakoja skirtingų žmonių charakteriai, pomėgiai, temperamentas, bendravimo įgūdžiai ir pan., tai leidžia komandos nariams tobulėti, besimokant vieniems iš kitų, ieškoti geriausių bendrų sprendimų, reiškiant savo nuomones. Tačiau, ne visada komandinis darbas vyksta sklandžiai. Šie nesklandumai, mokslinėje literatūroje dažniausiai įvardijami, kaip trikdantys komandinio darbo darną tai: informacijos sklaidos trukdžiai, bendravimo stoka ar jo nebuvimas, vaidmenų neatlikimas (neatitikimas), įgūdžių dirbti komandoje nebuvimas, klaidingas sprendimų priėmimas, autoritarizmas, stereotipiškas, nelankstus požiūris į aplinkybes [66]. Tačiau tai nėra visada blogas reiškinys, nes diskusijų, nesutarimų metu kylančios dvejonės ar net nesutarimai tampa stimulu, motyvuoja ir skatina konkurenciją bei tobulėjimą [62].
užsiimanti bendra veikla, asmenys dirbantys savo darbą nesiderindami vienas su kitu, turinti aiškų lyderį, kurio vaidmuo nekinta. Komanda - dirbančių žmonių grupė su kintančiais vaidmenimis (pvz.: vadovavimo), siekianti bendro tikslo, kurioje nariai dalinasi atsakomybe už atliekamus darbus. Komandinis darbas efektyvesnis, tai atspindi pasiekti darbo rezultatai, kurie būna žymiai geresni nei grupių ar individualiai dirbančių asmenų, nes tam įtaką daro komandos formavimas, jos narių bendravimas, vienybė, įgūdžiai, žinios, informacijos perdavimas bei jos atnaujinimas, bendrų sprendimų ieškojimas, motyvacija ir konkurencija.
1.5 Operacinės slaugytojų komandinės veiklos ypatumai
Darbas operacinėje skiriasi nuo kitų klinikinių veiklų ne tik savo klinikiniu - chirurginiu pobūdžiu, intensyvumu, bet ir izoliuota darbo aplinka. Operacinė yra sudėtinga, didelės rizikos medicinos srities aplinka, galinti sukelti nepageidaujamus reiškinius pacientų sveikatai, įskaitant rimtus sužalojimus ar kitas rizikas pvz.: paciento mirtį. Tai - uždara nuo kitų gydymo įstaigos patalpų, įdomi, dinamiška darbo vieta, pasižyminti intensyvia klinikine veikla, sterilumo užtikrinimu bei techninių veiksnių gausa. Dauguma nelaimingų atsitikimų ligoninėse priskiriami chirurginei priežiūrai, o apie pusę jų galima išvengti imantis atitinkamų priemonių [67], viena iš šių priemonių- darnus komandinis darbas. Komandinis darbas sveikatos apsaugos sistemoje pripažįstamas viena iš svarbiausių kompetencijų, svarbia sveikatos priežiūros organizacijų sudedamąja dalimi, kuri užtikrina kokybišką pacientų priežiūrą bei mažina klaidas [68].
Darbas operacinėje, kaip ir kitose sveikatos priežiūros sistemos padaliniuose, grįstas komandinio darbo principu. Komandinio darbo našumą įtakoja kiekvieno komandos nario asmenybės bruožų ypatumai (patirtis, reputacija), darbinė aplinka, darbo organizuotumas (pareigos, atsakingumas), bendravimo, elgsenos bei tarpusavio santykiai [69]. Operacinės komanda susideda iš profesionalų, tai - chirurgai, anesteziologai, anestezijos ir operacinės slaugytojai bei kitas administracinis, pagalbinis ir techninis personalas [70]. Komandinis darbas, savo ruožtu, susideda iš "elgesio, suvokimo ir požiūrio", kurie leidžia dirbti tarpusavyje, siekiant bendro tikslo [71].
sąlygojantys nepageidaujamus rezultatus [33]. Daugybė asmeninių, profesinių ir techninių veiksnių turi įtakos chirurginiams rezultatams operacinės veikloje. Pastaruoju metu, aktualėjant pacientų saugos supratimui, vis dažniau pripažįstamas individualių praktikų poveikis chirurginiams rezultatams. Visų pirma, saugos ekspertai pabrėžia, kad komandinis darbas ir darbinė aplinka yra esminiai klaidų veiksniai [72]. Operacinėje vyrauja komandinė darbo aplinka, kurioje tikimasi, kad visi komandos nariai yra profesionalai, turintys skirtingą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, bet gebantys optimaliai ir vieningai funkcionuoti didelės rizikos aplinkoje, kurioje yra daug potencialių stresorių [73]. Chirurginio profilio medicinos personalo komandos darbas operacinėje, yra ypatingai svarbus pacientų saugumą įtakojantis elementas [74]. Operacinės komandos nariai privalo mokėti ir sugebėti darniai dirbti kartu, nes tik tinkamas bendravimas, kompetencijos, pareigų atlikimas ir koordinuotas darbas yra būtini veiksniai operacinėje tam, kad pacientui būtų suteikta kokybiška chirurginė priežiūra. Chirurginės komandos nario sutrikdymas sukelia neigiamus rezultatus. Nustatyta, kad chirurgų ir operacinės slaugos darbuotojų požiūris į komandinį darbą turi neatitikčių, šių profesijų atstovai komandinį darbą nusako skirtingai [70, 75]. Dažniausiai chirurgai laikomi lyderiais, o operacinės slaugytojai bei pagalbinis personalas - vykdytojais. Pripažįstama, kad operacinės darbuotojų kokybiškas komandinis darbas yra veiksmingas raktas į saugią chirurginę praktiką. Komandos narių, vienas kito pažinojimas bei pasitikėjimas yra pagrįstas tarpusavio supratimu, o komandos narių stabilumas joje, pagerina komandinio darbo efektyvumą. Tai įrodo šioje srityje atliekami tyrimai įvairiose pasaulio šalyse.
Švedijoje (Geteborge) Sahlgrenska universiteto ligoninėje, buvo atliktas tyrimas, kuriuo nustatyta, kad operacinės komandinėje veikloje personalas mato būtinybę pagerinti komandinį darbą, ypatingai personalo tarpusavio bendravime. Tyrimo dalyvių duomenimis, buvo nustatyta, kad komandinis darbas yra svarbus veiksnys pacientų saugumo užtikrinimui [76]. Kad reikalingi komandinio darbo mokymai, nustatė JAV atliktas tyrimas, kurio metu buvo organizuojami mokymai dviejų universitetinių ligoninių operacinių komandų nariams (TeamSTEPPS), po kurių apklausus respondentus buvo nustatyta, kad pagerėjo komandinis darbas operacinėje, o tai pagerino darbo ir paslaugų kokybė bei pacientų saugą [78].
1.6 Operacinės slaugytojų darbe patiriamo streso ir komandinio darbo sąsajos
Stresas darbinėje aplinkoje dažnai suvokiamas kaip komandos nario silpnumo požymis ar klaidos, nesėkmės rezultatas, dėl to stresą ir komandinį darbą operacinėje yra sunku kokybiškai įvertinti, nes chirurginė bendruomenė retai pripažįsta, kad stresas ir komandinis darbas operacinėje yra susiję su chirurginiais veikimais [4]. Operacinės slaugytojų atliekamas darbas yra svarbi sudedamoji komandinės veiklos operacinėje dalis [78], todėl jų požiūris į komandinį darbą ir stresą gali atspindėti bendrą operacinės komandinės veiklos rodiklį [70]. Ūmus stresas vis dažniau pripažįstamas veiksniu, susijusiu su prastu komandiniu darbu ar jo nebuvimu. Moksliniai tyrimai atlikti ne sveikatos priežiūros srityje įrodo, kad pernelyg didelis streso lygis yra žalingas komandinio darbo rezultatams [79].
Operacinės slaugytojų darbinės praktikos aplinkos veiksniai sąlygojami įvairių stresinių situacijų, tokių kaip slaugytojų ir gydytojų santykiai, slaugytojų vaidmenys, pareigos ir jų atlikimas bei organizacinė įstaigos parama gali nulemti atliekamo darbo rezultatus bei pasitenkinimo darbu lygį [96]. Stresas ir komandinis darbas- darbuotojų bendradarbiavimas bei bendravimas yra susiję su saugia chirurgija ir operacinės komandos atliekamu darbu [4, 80]. Stresas vis dažniau pripažįstamas svarbiu veiksniu, susijusiu su prastu operacinės personalo komandiniu darbu, todėl tai leidžia spręsti, kad pernelyg didelis stresas kenkia darniam operacinės komandos veikimui [3, 81]. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai nustatė, kad stresas ir komandinis darbas yra susiję su saugia darbine veikla operacinėje, o taip pat ir su operacinės veiklos rezultatais [3, 66].
Operacinėje vyrauja didelės stresinės rizikos aplinka su įvairų stresą keliančiais veiksniais, kurių venas dažniausiai pasitaikantis stresorius - nuolatinis laiko spaudimas, skubėjimas. Kiti dažnai vienu metu stresą provokuojantys veiksniai darbe yra siejami su kai kurių komandos narių nepatyrimu, nepakankamais įgūdžiais ar žiniomis, neveikiančiais ar sunkiai pasiekiamais operacijos metu reikalingais medicininiais įrenginiais. Veikdami kartu, tokie stresoriai gali kelti grėsmę tiek darniam komandos funkcionavimui, tiek pacientų saugai, ypač kai yra techninių problemų bei darbas vykdomas su pacientais turinčiais daugybinių bendrų sutrikimų ar susiduriant su skubiais ir sudėtingais klinikiniais atvejais [34, 73, 82].
ligoninėse metu (Greenberg ir kt., 2007), kaip svarbus operacinės komandinio darbo trukdis, buvo tarp nustatytas perduodamo komandos narių informacinio ryšio sutrikimas bei informacijos praradimas komandoje [65]. Moksliniais įrodymais pagrįsta, kad chirurgijoje stresas gali daryti įtaką kiekvienam operacinės komandos nariui [84]. Tyrimai atlikti Jungtinėje Karalystėje nustatė, kad nerimą keliantys veiksniai gali pakenkti darniam bei produktyviam komandos veikimui, o operacinėse atsirandančios įtampos situacijos, mažinančios budrumą ir keliančios nerimą priklauso ir nuo darbo krūvio [85]. Tačiau gilinantis į komandinės veiklos dėl streso įtakos trikdymo problemą buvo pastebėta, kad komandos, kurios naudojasi nustatytu, „bendru psichikos modeliu“, sėkmingiau suvaldo didelės įtampos situacijas [73, 86]. Todėl mažinant stresą įtakojančius veiksnius operacinės slaugytoju darbinėje veikloje, stiprėja komandinis darbas.
Operacinės slaugytojų darbo proceso darna, veiksmingumas ir jo rezultatai priklauso nuo daugybės veiksnių, tai- kompetencijos, bendravimo bei techniniai įgūdžiai, asmenybės bruožai. Paprasčiausi veiksniai tokie kaip: triukšmas, blaškymasis, atliekamų pareigų nepasiskirstymas, kompetencijos stoka, nepasitikėjimas ar užduočių nesupratimas bei jų neatlikimas, didina stresinę įtampą tarp bendradarbių, kelia kliūtis darniam komandiniam darbui. Komandos nariai privalo sutelkti savo žinias ir įgūdžius bendram tikslui – paciento sveikatos labui bei jo saugumui pasiekti. Analizuota mokslinė literatūra, atskleidė, kad darbines klaidas ir pacientų saugą operacinėje įtakoja padidėjęs stresas ir prastas komandinis darbas ar jo nebuvimas. Todėl labai svarbu nustatyti veiksnius įtakojančius stresą bei kitas kliūtis trukdančias vystytis komandiniam darbui.
1.7 Operacinės slaugytojų darbinio streso įveikos teorinis pagrindimas
Asmens atsaką į stresoriaus poveikį, H. Selye pavadino bendruoju adaptacijos sindromu (ang. general adaptation sindrome GAS). Kadangi reakcija į stresorių būna kintanti, mokslininkas pastebėdamas tai išskyrė tris atsako reakcijas į stresą keliantį veiksnį. To išdavoje - bendrąjį adaptacinį sindromą sudaro trys stadijos, kurių metu stebimi nervinės bei endokrininės sistemų funkciniai pokyčiai (1 pav.) [16], kuriuos ir įtakoja stresoriai.
1 pav. Bendrojo adaptacijos (prisitaikymo) sindromo stadijos [16].
Bendrojo adaptacinio sindromo stadijos:
• Aliarmo - šios stadijos metu kaupiama energija, reikalinga gresiančiam stresoriaus pasipriešinimui, o taip pat ir jo sutikimui. Tai - išreikšta reakcija į numatomą pavojų. Kadangi organizmas nepajėgus nuolatos būdraujant laukti ir telkti jėgas stresoriaus sutikimui ir pasipriešinimui, todėl pereinama į sekančią fazę.
• Pasipriešinimo stadija tai - optimalus organizmo prisitaikymas - stresoriaus įveikimas ir kuo tvirtesnio atsparumo jam formavimas.
• Išsekimo stadija - energijos išeikvojimas. Tai- „pagalbos šauksmas“, palaikymas arba stresoriaus pašalinimas, susidorojimas su juo [19].
Kadangi H. Selye teorijos modelis analizuoja bei akcentuoja daugiau fiziologines, o ne psichologines organizmo reakcijas į stresą [87], todėl bendrasis adaptacinis sindromas negali paaiškinti skirtingą to pačio stresoriaus įtaką bei susidorojimo su stresu galimybes skirtingiems asmenims. Šis modelis nusako stresoriaus įtakos fiziologinėms organizmo reakcijoms kitimus.
2 pav. R. Karasek modelio schema [88].
Reikalavimai - tai esamas darbo krūvis, dažniausiai apibūdinamas kaip laiko apribojimai (laiko terminai, limitai, stoka, skubėjimas, ir pan.) ir vaidmenų konfliktas, jų pasiskirstymas.
Kontrolė - tai dirbančio asmens galimybė kontroliuoti savo darbinę veiklą- jaustis savarankišku ir patikimu, tai sprendimų priėmimo galimybės, tai sąlygoja dvejopą veiksmingumą: įgūdžių atskleidimo ir panaudojimo bei sprendimų priėmimo laisvė, skatinanti tobulėti.
Tyrinėjant stresą darbinėje veikloje ir gilinantis į savo sukurtą darbo reikalavimų ir kontrolės modelį, R. Karasek padarė dvi prielaidas, kad:
1) žmogui psichologinė įtampa darbinėje aplinkoje kyla tada, kai didėja darbo reikalavimai, o atliekamo darbo kontrolė mažėja. Darbo veikloje mažėjant ar ribojant darbuotojams galimybes priimti savarankiškus sprendimus, panaudojant savo žinias bei kompetencijas - didėja psichologinė įtampa, provokuodama stresą.
2) darbuotojo pasitikėjimas, kompetencijos bei darbo našumas auga, proporcingai didėjant darbo reikalavimams ir darbo kontrolės lygiui.
Remiantis R. Karasek modelio veiksniais (darbo kontrole bei reikalavimais darbinėje veikloje), išskiriami keturi galimi atliekamo darbo tipai:
• darbe vyraujant aukštiems darbo reikalavimams ir mažai darbo kontrolei – darbuotojai veikiami didelio streso lygio, dažnai jaučia stiprią įtampą darbe.
• darbe esant aukštiems reikalavimams bei aukštai darbo kontrolei dažniausiai vykdomas aktyvus bei produktyvus darbo procesas, kuris skatina darbuotojus tobulėti ir gilinti žinias, įgyjant naujų įgūdžių.
• esant mažiems darbo reikalavimams ir mažai darbo kontrolei – dažnai vyksta tik pasyvus, psichologiškai mažai stimuliuojamas darbo procesas, su mažais darbuotojų siekiais bei motyvacija ne tik dirbti, bet ir tobulėti [89, 91].
R. S. Karasek darbo modelis parodo, jog darbo kontrolė yra susijusi su darbinėje aplinkoje atsirandančiu stresu, to išvadoje galime manyti, kad darbuotojams, kurių darbinėje aplinkoje vyrauja aukšta darbo kontrolė, atsiranda didesnė motyvacija kokybiškiau susidoroti su darbinėmis užduotimis, skiriant tam daugiau laiko ir energijos. Darbo ir reikalavimų modelis nusako, kad didžiausią stresą keliantis darbas bus tas, kurio aplinkoje išreikšti aukštas darbo reikalavimai ir žema darbo kontrolė, šiam darbui atlikti.
Lietuvoje atlikti tyrimai nustatė jog slaugytojai neigiamai vertina savo sveikatos būklę. Nustatyti šį rezultatą nulemiantys pagrindiniai veiksniai: žema darbo kontrolė, aukšti darbo reikalavimai bei kiti veiksniai keliantys stresą ir darantys žalą slaugytojų sveikatai (maža socialinė parama iš organizacijos, bendradarbių arba vadovų, kritinės situacijomis darbe, mažas fizinis aktyvumas, viršsvoris, nepasitenkinimas darbu, žema savivertė ir pan.) [91]. Operacinės slaugytojų, kaip ir kitų slaugos specialistų profesinis stresas kelia visuotinį susirūpinimą darydamas įtaką komandiniam darbui, darbo našumui, siekiamiems rezultatams, pacientų saugai bei darbuotojų sveikatai.
Išanalizavus H. Selye streso teoriją bei R. S. Karasek reikalavimo- kontrolės modelį, galima teigti, kad stresas tai procesas, kurio metu įvertinamas stresą sukeliantis veiksnys ar situacija ir atitinkamai reaguojama į tam tikrą grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius. Streso teorijos padeda atpažinti stresorius bei organizmo reakcijas į jas, o tai padeda įveikti stresą, pasiruošiant teisingą atsaką. Vykdomoje darbinėje veikloje operacinės slaugytojai išnaudodami emocinius bei fizinius resursus, praranda susidomėjimą darbu, ar motyvaciją jį atlikti. Tokiu būdu, gali atsirasti fizinės savijautos, bendravimo komandoje sutrikimų. Remiantis Karasek modeliu - esant aukštiems darbo reikalavimams ir žemai kontrolei, operacinės slaugytojai gali patirti stresą įvairiose darbinėse situacijose, todėl mažės jų atliekamo darbo kokybė, trikdanti visos operacinės komandos darbinę veiklą. Atliktų tyrimų pagalba, vis dažniau pripažįstama neigiama streso įtaka komandiniam darbui [73].
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliekamas trimis etapais:
1) problemos, tyrimo tikslo ir uždavinių formulavimas. Imties nustatymas. Leidimų, reikalingų atlikti tyrimą, gavimas. Mokslinės literatūros paieška, apžvalga bei jos analizė.
2) Anketinės apklausos vykdymas. Anketos buvo nuneštos ir paliktos operacinių vyr. slaugytojams-slaugos administratoriams, prieš tai paaiškinus tyrimo tikslą bei palikus raštišką paaiškinimą apie tyrimo esmę, tam, kad jas išdalintų padalinių operacinės slaugytojos savo padaliniuose; dvejose operacinėse tyrėja anketas pateikė operacinės slaugytojams asmeniškai. Anketos buvo pildomos pasirašius sutikimą (1 priedas) dalyvauti anoniminėje apklausoje bei respondentams susipažindinus su „Tiriamojo asmens informavimo“ forma (2 priedas). Anketos buvo paliekamos padalinių operacinėse, kad slaugytojai dirbantys visose pamainose, galėtų dalyvauti tyrime. Užpildytos anketos iš operacinių vyr. slaugytojų slaugos administratorių surinktos po dviejų – keturių savaičių.
3) duomenų rinkimas bei sisteminimas duomenų ruošimas analizei „Microsoft Office Excel 2007“ programos pagalba, jų analizavimas „SPSS 17“ programa, rezultatų pateikimas ir apibendrinimas bei išvadų formulavimas.
Tyrimo objektas - operacinės slaugytojų patiriamo darbinio streso ir komandinio darbo sąsajos.
Tyrimo subjektas - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų operacinės slaugytojai.
operacinėse, dirbusiems operacinės slaugytojams, o užpildytas jas grąžino tyrėjai. Užpildytos anketos, buvo surinktos iš kiekvienos operacinės vyr. slaugytojos - slaugos administratorės.
Atlikta anketinė apklausa (anketavimas) - tyrimui surinkta informacija gauta raštu, anonimiškai, respondentams savanoriškai sutikus dalyvauti apklausoje. Apklausos metu gauti duomenys buvo kaupiami duomenų bazėje „Microsoft Office Excel 2007“ programos pagalba. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės duomenų analizės „SPSS 17“ ( angl. Statistical Package for Social Sciences) programos paketą. Duomenys buvo nagrinėjami ir klasifikuojami pagal atskirus tyrimų uždavinius, nuo bendresnių temų prie konkretesnių. Išdalintos 142 anketos, atsako dažnis – 100 proc. Duomenų analizei buvo panaudotos teisingai užpildytos 134 anketos.
2.2 Tyrimo instrumentas
Tyrimo priemonė sudaryta iš Išplėstinės slaugos streso skalės (Gray-Toft ir Anderson, 1981, French, 2000) ir Slaugos personalo komandinio darbo anketos (Kalish, Lee, Salas, 2010) bei septynių socialinius ir demografinius operacinės slaugytojų duomenis nusakančių klausimų (4 priedas).
Operacinės slaugytojų darbe patiriamą stresą įvertinimui buvo naudota Išplėstinė slaugos streso skalė (angl. An expanded nursing stress scale, 2000) [92] - autoriai S. A French, R. Lenton, V. Walters, J. Eyles. Lietuviškos anketos versijos autorės - D. Krušinskaitė, O. Riklikienė, 2013 metais skalę išvertė ir adaptavo į lietuvių kalbą. Slaugos streso skalė pirmą kartą buvo panaudota 1978 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekiant įvertinti stresą, kylantį darbinėje aplinkoje [92]. Išplėstinė slaugos streso skalė tai - atnaujinta Gray-Toft ir Anderson (1981) klasikinė streso darbe skalės [93], kurios pagalba buvo matuojamas bendras darbe patiriamas stresas. Išplėstinė streso skalė, kurią sudaro 57 teiginiai yra orientuota į streso vertinimą slaugoje. Šiame tyrime, siekiant įvertinti operacinės slaugytojų darbe patiriamą stresą, buvo panaudota išplėstinė slaugos streso skalė, kurią sudarė 56 teiginiai, nepanaudojant skalėje esančio teiginio apie pacientų klasifikavimo sistemą, kurios Lietuvoje nėra. Slaugos streso skalės 56 teiginiai suskirstyti pagal streso veiksnių pobūdį į 9 poskalius:
1. Mirtis ir mirimas – septyni teiginiai: 1, 17, 24, 27, 37, 47, 52. 2. Konfliktas su gydytojais – keturi teiginiai: 2, 10, 14, 28.
5. Problemos, susijusios su vadovais– septyni teiginiai: 5, 13, 30, 31, 40, 49, 53. 6. Darbo krūvis – šeši teiginiai: 32, 41, 42, 45, 48, 54.
7. Neapibrėžtumas pacientų priežiūroje – aštuoni teiginiai: 3, 6, 18, 33, 34, 38, 46, 55. 8. Pacientai ir jų šeimos – septyni teiginiai: 7, 11, 15, 23, 35, 44, 51.
9. Diskriminacija darbo kolektyve – trys teiginiai: 8, 16, 26 [1].
Anketos teiginių vertinimui buvo naudojama Likert skalė, kuria remiantis vertinama priklausomai nuo pasirinkto tinkamo atsakymo didėjimo tvarka, nuo 1 balo - „tai man nebūdinga“ iki 5 balų - „labai dažnai sukelia stresą“. Anketos patikimumo nustatymui buvo vertinamas anketos vidinis nuoseklumas, kuris esant Cronbach Alfa reikšmei 0,07 ar mažesnei - vidinis nuoseklumas yra ne pakankamas, o esant reikšmei nuo 0,08 iki 0,089 vidinis nuoseklumas yra pakankamai aukštas [94]. Tyrime naudojamos anketos patikimumą rodo apskaičiuota Cronbach Alfa reikšmė, kuri visuose poskaliuose buvo didesni nei 0,7 (nuo 0,73 iki 0,85). Atlikto tyrimo streso skalės vidinis nuoseklumas yra panašus su užsienio autorių (French ir kt. 2000) [92] ir šiek tiek mažesnis už lietuviškos versijos ( Krušinskaitė, 2013) [8] (2 lentelė).
1 lentelė Išplėstinė slaugos streso skalės vidinio nuoseklumo rodiklių palyginimas
Poskalis Cronbach Alfa (Šio tyrimo) Cronbach Alfa (Krušinskaitė, 2013)
Cronbach Alfa (French ir kt.
2000) Mirtis ir mirimas 0,81 0,92 0,84
Konfliktai tarp slaugytojų ir
gydytojų 0,73
0,92 0,78
Nepakankamas emocinis
pasiruošimas 0,74 0,91 0,74 Problemos, kurios siejamos su
bendradarbiais 0,77
0,91 0,70
Problemos, kurios siejamos su
vadovais 0,78
0,91 0,70
Darbo krūvio įtaka 0,74 0,91 0,86
Neapibrėžtumas dėl pacientų
priežiūros/gydymo 0,83 0,91 0,83 Pacientai ir jų šeimos 0,85 0,91 0,87
Diskriminacija darbo kolektyve 0,85 0,93 0,65
Vidinio anketos nuoseklumo analizė, rodo jog anketa yra tinkama naudojimui.
kalbą išvertė ir adaptavo J. Damošiūtė ir O. Riklikienė. Anketa sukurta siekiant ištirti respondentų nuomonę apie komandinę veiklą ir įvertinti slaugos komandinio darbo lygį įvairiose sveikatos priežiūros padaliniuose. Anketa sudaryta iš 33 teiginių, suskirstytų į penkis poskalius, kurie apibūdina 5 komandinio darbo veiksnius kiekviename poskalyje ir bendrą komandinį darbą:
1. Komandos narių tarpusavio pasitikėjimas- septyni teiginiai: 4, 23, 24, 25, 31, 32, 33. 2. Komandos orientacija- devyni teiginiai: 5,11, 13, 15, 16, 17, 18, 22, 26.
3. Komandos narių bendradarbiavimas - šeši teiginiai: 5,11, 13, 15, 16, 17, 18, 22, 26. 4. Pareigos komandoje- septyni teiginiai: 1, 7, 9, 10, 12, 14, 29.
5. Lyderystė komandoje- keturi teiginiai: 2, 6, 8, 27 [40].
Anketos teiginių vertinimui buvo naudota Likert 5 balų skalė. Atitinkamai pagal atsakymų kryptingumą - didėjant respondentų pritarimo laipsniui, gerėja teiginio vertinimas: nuo 1 balo- „niekada” iki 5 balų- „visada” [96]. Visų poskalių atvejais Cronbach Alfa buvo didesni nei 0,7 (nuo 0,71 iki 0,87) - tai rodo, kad klausimynas yra tinkamas. Komandinio darbo poskalių charakteristikos, palygintos su kito tyrimo, atlikto Lietuvoje rezultatais ( Grigonienė, 2017) [11], pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė. Komandinio darbo anketos vidinio nuoseklumo palyginimas
Poskalis Cronbach Alfa
(Šio tyrimo)
Cronbach Alfa (Grigonienė,
2017) Komandos narių tarpusavio
pasitikėjimas 0,88 0,86
Komandos orientacija
0,73 0,76
Komandos narių pagalba,
bendradarbiavimas 0,78 0,86
Pareigos komandoje 0,72 0,84
Lyderystė komandoje
0,78 0,71
2.3 Tyrimo imtis
Tyrimo atlikimui buvo naudota reprezentatyvioji imtis - LSMU ligoninės operacinėse, 2016 metų lapkričio - 2017 metų balandžio mėnesiais, dirbę operacinės slaugytojai. Tyrimas vyko šiose operacinėse :
1. Akušerijos ir ginekologijos klinikos operacinėje; 2. Akių ligų klinikos operacinėje;
3. Ausų, nosies, gerklės ligų klinikos operacinėje; 4. Chirurgijos klinikos operacinėje;
5. Kardiologijos klinikoje intervencinės kardiologijos operacinėje; 6. Neurochirurgijos klinikos operacinėje;
7. Onkologijos ligoninės operacinėje;
8. Ortopedijos traumatologijos klinikos operacinėje;
9. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos operacinėje; 10. Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos operacinėje; 11. Urologijos klinikos operacinėje;
12. Veido ir žandikaulių klinikos operacinėje; 13. Vaikų chirurgijos klinikos operacinėje. Tyrimui atlikti naudoti šie atrankos kriterijai:
Įtraukti į tyrimą respondentai:
• tyrimo metu universiteto ligoninėje dirbantys operacinės slaugytojai; • savanoriškas operacinės slaugytojų sutikimas dalyvauti tyrime.
Neįtraukti į tyrimą respondentai:
• nesutikę dalyvauti tyrime - trys operacinės slaugytojai;
• operacinės slaugytojai esantys vaiko auginimo arba gimdymo atostogose - dvylika operacinės slaugytojų;
• operacinės slaugytojai, apklausos metu nedirbantys, dėl ilgalaikio nedarbingumo - du operacinės slaugytojai.
Analizuotų anketų skaičius
N=134
3 pav. Tyrimo imties sudarymo schema
Tyrimo laikotarpiu ligoninėje įdarbintų, bet dėl tam tikrų priežasčių nedirbusių slaugytojų skaičius - 14; iš 142 išdalintų anketų grąžintos visos 142. Atsako dažnis 100 procentų. Tyrime dalyvavo 134 operacinės slaugytojai.
Tyrimo laikotarpiu nedirbusių operacinės slaugytojų skaičius N=14 Išdalintų anketų skaičius N=142
Grąžintų anketų skaičius
N=142
Atsako dažnis 100 proc.
Atsako dažnis 100 proc Nepilnai arba visai
2.4 Tyrimo etika
Tyrimas atliktas užtikrinant geranoriškumo, teisingumo bei orumo etikos principus. Remiantis etikos principais, buvo užtikrintos respondentų teisės gauti tikslią informaciją apie atliekamą tyrimą – tiriamieji asmenys bei klinikų vadovai ir slaugos administratoriai buvo supažindinti su pateikta anketa, žodžiu bei raštiškai informuoti apie tyrimo svarbą ir tikslą. Tyrimo dalyviams garantuotas savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime, paaiškinus tyrimo tikslą bei paprašius nuspręsti dalyvauti arba atsisakyti dalyvauti tyrime. Sutikę dalyvauti tyrime operacinės slaugytojai pasirašė raštiškus sutikimus. Užtikrintas respondentų privatumas, remiantis konfidencialumo, anonimiškumo principais, iš respondentų nereikalauta asmens tapatybę patvirtinančių duomenų. Tyrimui svarbus buvo tik apibendrintas rezultatų pateikimas. Žalos ar rizikos respondentai nepatyrė nes jokios intervencijos nebuvo taikomos. Galimas nepatogumas respondentams dalyvaujant tyrime buvo sugaištas laikas darbo metu.
Tyrimui atlikti buvo gauti visų klinikų vadovų, kuriose buvo operacinės, raštiški sutikimai, LSMU ligoninės Kauno klinikų Mokslo ir studijų koordinavimo tarnybos vadovo sutikimas bei LSMU bioetikos centro leidimas vykdyti tyrimą Nr. BEC - KS(M) 33, išduotas 2016 m. spalio 27 dieną. (3 priedas).
Prieš pildant anketas, tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu, eiga, anketa, anketos pildymo instrukcija, nurodant kaip bus užtikrintas respondentų konfidencialumas bei informuojant kokiu tikslu bus naudojami tyrimo metu gauti duomenys. Anketų pildymas vyko Universiteto ligoninės operacinėse, padedant operacinių vyr. slaugytojoms - slaugos administratorėms.
2.5 Tyrimo duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės duomenų analizės „SPSS 17“ (angl. Statistical Package for Social Sciences) ir „Microsoft Office Excel 2007“ programas. Duomenys buvo analizuojami ir klasifikuojami pagal atskirus tyrimų uždavinius.
Siekiant nustatyti klausimynų poskalių vidinį suderinamumą, buvo apskaičiuoti Cronbach Alfa koeficientai. Visų poskalių atvejais anketos Cronbach Alfa buvo didesni nei 0,7, tai rodo, kad klausimynai yra tinkami. Taip pat, siekiant nustatyti poskalių pasiskirstymo normalumą, poskalių vidurkių palyginimui pagal operacinės slaugytojų socialines - demografines charakteristikas naudojami neparametriniai Kruskalio-Walio H kriterijai.
Siekiant palyginti, rezultatus pagal slaugytojų socialines-demografines charakteristikas, buvo taikytas Kruskalio -Walio H kriterijus (kai duomenys pateikti intervaline skale, pasiskirsto ne pagal normalųjį skirstinį ir yra tik trys ar daugiau nepriklausomų imčių)- neparametrinės duomenų analizės testas. Atskirų klausimynų vidinio suderinamumo patikrinimui buvo apskaičiuotos Cronbach Alfa koeficientų reikšmės. Klausimynus laikome sudarytus gerai, jeigu jų Cronbach Alfa reikšmė buvo didesnė už 0,7.
Ryšių tarp atskirų klausimyno klausimų reikšmingumo ir stiprumo nustatymui buvo naudota Spearmano koreliacija, kuri yra tinkama, kai abu kintamieji yra kiekybiniai arba ranginiai, bet turintys gana daug skirtingų reikšmių. Spirmeno koeficiento privalumas − koeficiento reikšmė paprastai būna gana artima Pirsono koreliacijos koeficiento reikšmei, todėl lengviau suprasti ryšio stiprumą.
