LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
MONIKA MURNIKOVA
PIRMOSIOS IR ANTROSIOS STUDIJŲ PAKOPOS SLAUGOS IR
AKUŠERIJOS PROGRAMŲ STUDENTŲ MOTYVACIJOS IR
PROFESINIO IDENTITETO VERTINIMAS
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc. dr. Aurelija Blaţevičienė
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof. Jūratė Macijauskienė Parašas
2017 m. ...mėn. ...d.
PIRMOSIOS IR ANTROSIOS STUDIJŲ PAKOPOS SLAUGOS IR
AKUŠERIJOS PROGRAMŲ STUDENTŲ MOTYVACIJOS IR
PROFESINIO IDENTITETO VERTINIMAS
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Aurelija Blaţevičienė 2017 m. ...mėn. ...d.
Recenzentas Darbą atliko
Doc. Renata Šimoliūnienė Magistrantė
Monika Murnikova
2017 m. ...mėn. ...d. 2017 m. ...mėn. ...d.
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Slaugos ir akušerijos profesijų vieta sveikatos prieţiūros sistemoje ... 11
1.1.1. Slaugos ir akušerijos mokslas ir praktika Lietuvoje ... 12
1.1.2. Slaugos ir akušerijos specialistų kaita darbo rinkoje ... 14
1.1.3. Slaugos ir akušerijos profesijų įvaizdis visuomenėje ... 17
1.2. Tyrimai, vertinantys sveikatos prieţiūros specialistų motyvaciją ... 18
1.3. Tyrimai, vertinantys sveiktos prieţiūros specialistų profesinius lūkesčius ... 23
1.4. Tyrimai, vertinantys sveikatos prieţiūros specialistų profesinio identiteto suvokimą ... 25
2. TYRIMO METODIKA ... 27
2.1. Tyrimo organizavimas ... 27
2.2. Tyrimo etika ... 28
2.3. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos ... 28
2.4. Duomenų analizės metodai ... 29
3. REZULTATAI ... 30
3.1. Pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentų profesijos pasirinkimo motyvų vertinimas ... 30
3.2. Profesijos pasirinkimo motyvų sąsajų su pasitenkinimu pasirinkta profesija vertinimas ... 40
3.3. Pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentų profesinio identiteto išreikštumo vertinimas ... 45
3.4. Pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentų lūkesčių ir planų baigus studijas vertinimas ... 51
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 56 IŠVADOS ... 58 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 59 PUBLIKACIJOS ... 60 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 61 PRIEDAI ... 68
4
SANTRAUKA
Murnikova M. Pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentų motyvacijos ir profesinio identiteto vertinimas, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. A. Blaţevičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2017, – 75 p.
Raktaţodţiai: profesinė motyvacija, profesinis identitetas, profesiniai lūkesčiai, slaugos studentai, akušerijos studentai.
Tyrimo tikslas - įvertinti pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentų motyvaciją ir profesinį identitetą.
Tyrimo uţdaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentų studijų pasirinkimo motyvus. 2. Nustatyti sąsajas tarp studijų pasirinkimo motyvų ir pasitenkinimo pasirinkta profesija. 3. Išanalizuoti pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentų profesinio identiteto išreikštumą. 4. Išanalizuoti pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentų karjeros lūkesčius.
Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo LSMU Slaugos fakulteto pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentai (n=338). Duomenų analizei tinkamų anketų skaičius – 278 (atsako daţnis 82,2 proc.). Taikytas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa, kuri vyko 2016 m. gruodţio – 2017 m. sausio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Tyrimui naudotas tyrimo autorių sudarytas klausimynas.
Rezultatai ir išvados. Rezultatai atskleidė, kad pirmosios studijų pakopos studentų pagrindiniai studijų pasirinkimo motyvai buvo noras įgyti naujų ţinių ir įgūdţių, padėti ţmonėms, tobulėti bei gerai pasirengti būsimam darbui. Antrosios studijų pakopos studentus studijuoti skatino troškimas gauti didesnį atlygį, noras atitikti keliamiems reikalavimams paţangiai slaugos praktikai, noras siekti profesinės karjeros bei įgyti naujų ţinių ir įgūdţių. Studentai, kurių profesijos pasirinkimą įtakojo aplinkiniai yra maţiau motyvuoti lyginant su tais, kurie patys pasirinko studijų programą. Respondentai, kurie profesiją rinkosi dėl asmeninių interesų, siekė įgyti ţinių yra labiau motyvuoti ir patenkinti savo pasirinkta specialybe. Antrosios studijų pakopos studentų profesinis identitetas yra stipriau išreikštas lyginant su pirmosios studijų pakopos studentais. Stipriausias profesinis identitetas išreikštas tarp Išplėstinės slaugos praktikos programos studentų. Nustatyta, kad dirbančiųjų pagal specialybę studentų profesinis identitetas stipriau išreikštas lyginant su nedirbančiais, arba dirbančiais ne pagal specialybę. Slaugos programos studentai lyginant su Klinikinės slaugos studentais statistiškai reikšmingai daţniau ketina emigruoti baigę studijas, o statistiškai reikšmingai daţniau savo verslą norėtų kurti Akušerijos programos studentai. Akušerijos programos studentams statistiškai reikšmingai daţniau reikia pagalbos įsidarbinant lyginant su Slaugos programos studentais.
5
SUMMARY
Murnikova M. Bachelor‟s and Master‟s degree Nursing and Midwifery programs students‟ motivation and professional identity assessment, master‟s thesis / supervisor Assoc. prof. A. Blaţevičienė; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2017, – s. 75.
Keywords: professional motivation, professional identity, professional expectations, nursing students, midwifery students.
The purpose of this study was to evaluate motivation and professional identity of Bachelor‟s and Master's degree Nursing and Midwifery programs students.
The aims: 1. To evaluate and compare the study choice motives of Bachelor‟s and Master's degree Nursing and Midwifery programs students. 2. To identify the connections between study choice motivation and satisfaction with the chosen profession. 3. To analyze the expression of professional identity between Bachelor‟s and Master's degree Nursing and Midwifery programs students. 4. To analyze the career expectations of Bachelor‟s and Master's degree Nursing and Midwifery programs students.
Research methods. Bachelor‟s and Master's degree Nursing and Midwifery programs students from Lithuanian University of Health Scienes participated in the research (n=338). The number of questionnaires suitable for data analysis – 278 (response rate 82,2%). Quantitative analysis method – anonymus questionnaire was applied in 2016 December – 2017 January. The research instrument was prepared by authors of this study.
Results and conclusions. Results have showed that the main study choice motive among the Bachelor‟s students was the desire to develop new knowledge and skills, help people and prepare for future work. Master‟s students were stimulated by the desire to receive a bigger salary, the desire to meet the general advanced nursing practice requirements, the desire to pursue a professional career. Students whose choice of profession was influenced by the surrounding are less motivated in comparison with those who have chosen the study program independently. Respondents who have chose this profession because of personal interests, sought to gain knowledge are motivated and satisfied with their chosen profession. Master‟s students‟ professional identity is more strongly expressed in comparison with Bachelor‟s students. The strongest professional identity is expressed between the Advanced nursing practice program students. Professional identity of the students who have a job matching their qualification is more strongly expressed in comparison with students who do not work. Nursing programs students statistically significantly more often going to emigrate after graduation compared with Clinical nursing students. Midwifery program students statistically significantly more often need help in the recruitment compared with Nursing program students.
6
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga;
ASPĮ – Asmens sveikatos prieţiūros įstaiga;
LR – Lietuvos Respublika;
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija;
PSP – Pirminė sveikatos prieţiūra;
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija;
NEXT – Nurses‟ Early Exit Study;
IPE – Interprofessional education (tarprofesinis ugdymas);
n – imtis, atvejų skaičius;
p – statistinis reikšmingumas;
proc – procentai;
lls – laisvės laipsnių skaičius;
SN – standartinis nuokrypis;
X – vidurkis;
ŢODYNĖLIS
Akušeris – asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę
kvalifikaciją [7].
Profesiniai lūkesčiai – apibrėţia individo lūkesčius, kiek būsimas darbas jo pasirinktoje
profesinėje srityje būtų atitinkantis individo idealaus darbo įsivaizdavimą, prestiţinis ir (ne)pasiţymėtų savybėmis, kurias individas darbe vertina kaip labiausiai neigiamas [14].
Profesinis identitetas - Profesiniu identitetu vadinamas slaugytojo suvokimas ką reiškia būti ir
veikti kaip slaugytojui, jis reprezentuoja slaugytojo slaugos filosofiją. Dar daugiau, profesinis identitetas yra vertybių ir įsitikinimų, kuriais slaugytojas vadovaujasi mąstydamas, bendraudamas, veikdamas paciento naudai turėjimas, jų puoselėjimas [11].
Slauga – asmens sveikatos prieţiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir
išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę prieţiūrą [19].
Slaugytojas – asmuo, įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą, taip pat bendrosios praktikos ir
ĮVADAS
Profesijos pasirinkimas yra vienas svarbiausių ir reikšmingiausių ţmogaus pasirinkimų, kuris lemia tolesnio gyvenimo kokybę [9]. Besikeičiantis sveikatos prieţiūros modelis ir didėjantys paslaugų lūkesčiai dėl gyventojų senėjimo didina sveikatos prieţiūros specialistų poreikį. Tuo pačiu metu, dėl senėjančios darbo jėgos, didėja karjeros pasirinkimo galimybės jauniems ţmonėms, to pasėkoje atsiranda sunkumai išlaikant studentus ir kvalifikuotus specialistus [57]. Slaugytojai yra pagrindinė pokyčių jėga sveikatos prieţiūros sistemoje [85]. Ypač svarbi akušerių profesinė motyvacija siekiant uţtikrinti kokybišką motinos ir vaiko sveikatos prieţiūros kokybę bei išlaikyti specialistus akušerijos profesijoje [75]. Slaugos ir akušerijos profesijų ateitis glūdi sugebėjime sutelkti ir išlaikyti būsimos kartos specialistus, tačiau šiuo metu trūksta supratimo apie veiksnius įtakojančius sprendimą pasilikti minėtose profesijoje.
Kritiškai augantis slaugytojų trūkumas yra pasaulinė problema. Klausimai susiję su slaugytojų migracija, darbuotojų ir populiacijos senėjimu komplikuoja būsimų slaugytojų skaičių daugelyje šalių [29;30]. 2015 metų Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis apskaičiuota, kad visame pasaulyje sveikatos prieţiūros apsaugos personalas sudaro daugiau nei 43 mln., tuo tarpu slaugytojai ir akušeriai sudaro didţiausią jų dalį - virš 20,7 mln. [86]. Nors slaugos ir akušerijos personalas sudaro daugiau nei pusę visos sveikatos prieţiūros teikėjų darbo jėgos, tačiau šių specialistų trūkumas visame pasaulyje išlieka pagrindine problema. Sveikatos prieţiūros specialistų sutelkimas ir išlaikymas turi būti sprendţiamas tarptautiniu lygiu [62;63;85]. Vertinant sveikatos prieţiūros specialistų trūkumą Europos kontekste, apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje iki 2020 metų bus 1000000 sveikatos prieţiūros specialistų trūkumas [87].
Visuomenėje paplitęs klaidingas poţiūris į slaugos ir akušerijos profesijas gali neigiamai paveikti karjeros pasirinkimą [57]. Neigiamai suvokiamas slaugos bei akušerijos profesijų įvaizdis, manoma, kad tai moteriška profesija, klaidinga nuomonė apie akademinius reikalavimus [57;81]. Norint pritraukti ir paruošti naują kartą vis sudėtingesnei sveikatos prieţiūrai, būtinas realus slaugos ir akušerijos profesijų vaizdavimas, jog šios profesijos yra pagrįstos mokslu, technologijomis ir ţiniomis [65;43].
Studentų motyvacijos tyrimai ypač reikšmingi, nes leidţia atskleisti problemines motyvacijos sritis [16]. Manome, kad susiklosčius nepalankiai situacijai būtina analizuoti ne tik dirbančiųjų slaugytojų, bet ir būsimų specialistų profesinę motyvaciją. Svarbu įvertinti tiek išorinių veiksnių (respondento kurso, lyties, studijų programos, darbo patirties, specialybės paklausos darbo rinkoje) tiek vidinių (asmeninių lūkesčių) įtaką slaugos ir akušerijos studentų ketinimui eiti pasirinktu profesiniu keliu. Taip pat išanalizuoti jau dirbančių slaugytojų karjeros tęstinumą ir profesinį tapatumą.
Temos aktualumas. Nagrinėjama tema aktuali ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu lygmenimis. Kadangi slaugytojų pasiūla neatitinka paklausos, būtina suprasti, kas motyvuoja asmenis pasirinkti slaugos karjerą. Visų pirma, kodėl studentai pasirenka slaugytojo ar akušerio karjerą ir kas įtakoja jų sprendimą tapti nepaprastai svarbia ateities darbo jėga. Jei mes galėtume geriau suprasti būsimų slaugytojų motyvaciją studijuoti slaugą, galimai pavyktų sutelkti motyvuotus slaugos studentus, kurie baigę studijas dirbtų pagal specialybę, neturėtų ketinimų išvykti, nesigėdytų savo specialybės ir pagerintų slaugos įvaizdį.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentų motyvaciją ir profesinį identitetą.
Uţdaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentų studijų pasirinkimo motyvus.
2. Nustatyti sąsajas tarp studijų pasirinkimo motyvų ir pasitenkinimo pasirinkta profesija.
3. Išanalizuoti pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentų profesinio identiteto išreikštumą.
4. Išanalizuoti pirmosios ir antrosios studijų pakopos Slaugos ir Akušerijos programų studentų karjeros lūkesčius.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1.
Slaugos ir akušerijos profesijų vieta sveikatos prieţiūros sistemojeSlaugytojai ir akušeriai yra kritiškai svarbūs sveikatos prieţiūros paslaugų teikime ir yra pagrindinė jėga stiprinanti sveikatos prieţiūros apsaugos sistemą [85]. Slauga – tai asmens sveikatos prieţiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę prieţiūrą [7]. Akušerijos profesija yra labai svarbi sveikatos prieţiūros apsaugos sistemoje, kuri atsakinga uţ motinos ir vaiko sveikatos rezultatus. Akušerinė prieţiūra apima moterų sveikatos prieţiūrą, profilaktiką, konsultavimą ir pagalbą visais jų amţiaus tarpsniais bei naujagimio prieţiūrą [3]. Slaugytojų bei akušerių profesijas reglamentuoja teisinė bazė, kurioje sukurta eilė teisinių dokumentų, apibrėţiančių sveikatos prieţiūros specialistų kompetenciją, teises, pareigas bei atsakomybę, taip pat tobulinimosi ir licencijavimo tvarką.
Slaugytojai ir akušeriai – tai savarankiški specialistai, lygiaverčiai asmens sveikatos prieţiūros profesionalų komandos nariai, kurie sudaro gausiausią sveikatos prieţiūros specialistų grupę visame pasaulyje [5]. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, atlikus 2015 metų analizę apskaičiuota, kad visame pasaulyje sveikatos prieţiūros apsaugos personalas sudaro daugiau nei 43 mln., tuo tarpu slaugytojai ir akušeriai sudaro didţiausią jų dalį - virš 20,7 mln. [86]. Lietuva pagal praktikuojančių slaugytojų ir akušerių skaičių 2015 metais (80,2 /10 000 gyv.), turi stiprų atotrūkį nuo tokių valstybių kaip Šveicarija (178,6/10 000 gyv.), Norvegija (174,4/10 000 gyv.), Islandija (161,6/10 000 gyv.), Danija (168,4/10 000 gyv.), Suomija (145,4/10 000 gyv.), Vokietija (134,2/10 000 gyv.), Airija (126,1), Belgija (124,1) ir kt. Tačiau Baltijos šalių kontekste, Lietuva pagal slaugytojų ir akušerių skaičių 10 000 gyventojų gerokai lenkia kaimynines šalis: Estija (59,1/10 000 gyv.), Latvija (50,2/10 000 gyv.), Lenkija (58,3/10 000 gyv.) [20]. Kaip rodo įvairių šalių patirtis, sveikatos prieţiūros ţmoniškųjų išteklių vaidmuo yra lemiamas siekiant pagerinti sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Per pastarąjį dešimtmetį vyko diskusijos apie slaugytojų rengimo iššūkius ir problemas, su kuriomis susiduriama visame pasaulyje. Šias diskusijas iššaukė tokie veiksniai kaip augantis slaugytojų trūkumas, svarbūs pasiekimai biomedicinoje ir technologijų moksle bei suvokimas, jog paguldytas pacientas ligoninėje ne visada yra saugi alternatyva, jei nėra pakankamai paţangios slaugos praktikos [84]. Besikeičiantis sveikatos prieţiūros modelis ir didėjantys paslaugų lūkesčiai dėl gyventojų senėjimo didina sveikatos prieţiūros specialistų poreikį. Tuo pačiu metu, dėl senėjančios darbo jėgos, didėja karjeros pasirinkimo galimybės jauniems ţmonėms, to pasekoje atsiranda sunkumai išlaikant studentus ir kvalifikuotus specialistus [57]. Manoma, kad daugelyje šalių slaugytojai nėra pasirengę patenkinti 21-ojo amţiaus poreikių [84]. Taigi, nuo sveikatos prieţiūros
specialistų profesinės kvalifikacijos ir reikiamo skaičiaus priklauso sveikatos prieţiūros sistemos efektyvumas.
Slaugos ir akušerijos profesijų ateitis glūdi sugebėjime sutelkti ir išlaikyti būsimos kartos specialistus, tačiau šiuo metu trūksta supratimo apie veiksnius įtakojančius sprendimą pasilikti minėtose profesijoje. Kanados mokslininkai atlikę išsamią literatūros apţvalgą padarė išvadą, jog reikalingas naujas poţiūris į karjeros pasirinkimą [63]. Išanalizavus Slaugytojų bei akušerių rengimą ir poreikio planavimą Lietuvoje nustatyta, kad dėl visuomenės senėjimo ir lėtinių susirgimų skaičiaus didėjimo tendencijų, slaugos paslaugų poreikis taip pat didėja. Asmens sveikatos prieţiūros įstaigose (ASPĮ) teikiami slaugytojų poreikio skaičiai neatitinka įstaigose esančiose laisvų etatų ir teikiamų slaugos paslaugų apimčių tendencijų [17].
Taigi, būtina analizuoti ne tik dirbančiųjų slaugytojų, bet ir būsimų specialistų profesinę motyvaciją, ypatingą dėmesį skiriant profesiniams lūkesčiams, profesinio identiteto formavimui bei profesionalumo uţtikrinimo galimybėms.
1.1.1. Slaugos ir akušerijos mokslas ir praktika Lietuvoje
Praėjusį dešimtmetį buvo intensyviai vystoma slaugos mokslo reforma, bendrosios praktikos slaugytojų rengimas, vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) sektorinės direktyvos reikalavimais, kuriama teisinė bazė, reglamentuojanti specialistų teises, pareigas ir atsakomybę [5]. Per pastaruosius dešimtmečius, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teorinis slaugos mokymas pasikeitė iš esmės, nutoldamas nuo biomedicinos modelio prie holistinio poţiūrio į pacientą. Trijų pakopų slaugos programos (bakalauro, magistro ir mokslų daktaro) prilygsta Europiniams ir pasauliniams slaugytojų rengimo standartams, o slaugytojus rengia diplomuoti ir mokslinius laipsnius bei pedagogines kompetencijas įgiję slaugytojai [13]. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje (LR) įteisintas visuotinis aukštasis universitetinis ir aukštasis profesinis slaugos ir akušerijos specialistų rengimas. Slaugos specialistų rengimas Respublikoje vyksta 3-juose universitetuose: Vilniaus, Klaipėdos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete bei šešių kolegijų sveikatos prieţiūros fakultetuose: Vilniaus, Kauno, Utenos, Panevėţio, Šiaulių ir Klaipėdos. Viso 1994 – 2014 metų laikotarpyje universitetuose parengta: 2231 slaugos bakalaurų, 286 slaugos magistrų, 17 slaugos mokslo daktarų (1 lentelė) [17].
Slaugos mokslo ir praktikos plėtra Lietuvoje. Lietuvos sveikatos mokslo universitetui (LSMU) pasiūlius plėtoti paţangios slaugos praktiką, suteikiant slaugytojams papildomų kompetencijų, LR sveikatos apsaugos ministras 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-199 sudarė darbo grupę, kuri pateikė siūlymus parengti naują teisės aktą – Išplėstinės slaugos praktikos gaires, kurios buvo patvirtintos sveikatos apsaugos ministro [17]. Nuo 2015 metų liepos mėnesio 15 dienos Lietuvoje
įsigaliojo Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo naujovės: slaugos praktika apibrėţiama kaip bendroji, išplėstinė ir (ar) specialioji slaugos praktika [18]. Bendrosios praktikos slaugytojo ar akušerio profesinė kvalifikacija įgyjama aukštojoje mokykloje baigus slaugos ar akušerijos studijų programas. Išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos gydytojus rengiančiame universitete slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą [19;7]. LSMU parengta ir su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suderinta „Išplėstinės slaugos praktikos magistrantūros studijų programa“. Į šią studijų programą 2015 m. rugsėjo mėn. įstojo mokytis 14 slaugytojų [17]. Išplėstinės praktikos slaugytojas turi šias teises: išrašyti receptus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; išduoti asmens sveikatos paţymėjimus (paţymas) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; atlikti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir kitų teisių, nustatytų kituose LR teisės aktuose [19]. Taigi, bendrosios praktikos slaugytojų, išplėstinės praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos bei slaugos specializacijos įgijimas Lietuvoje atitinka europinius standartus ir sąlygoja abipusio pripaţinimo galimybę.
1 lentelė. Slaugytojų, Lietuvos universitetuose įgijusių kvalifikacinius laipsnius, skaičius 1994-2014 metais Studijų pakopa Universitetas LSMU 1994-2014 m Vilniaus universitetas 2000-2015 m. Klaipėdos universitetas 2005-2014 m Slaugos bakalauras 1070 242 919 Slaugos magistras 123 161 -
Slaugos mokslų daktaras 17 - -
[Šaltinis: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija]
Slaugos ir akušerijos specialistų tobulinimosi galimybės Lietuvoje. Profesinėje karjeroje vis aktualesnė tampa mokymosi visa gyvenimą paradigma, kuri kiekvieno individo gyvenime tampa jo darbinės veiklos dalimi [6]. Pagrindinė slaugytojo profesinės kvalifikacijos kėlimo vieta – tai profesinių draugijų organizuotos konferencijos, Lietuvos kolegijų ir Lietuvos universitetų podiplominių studijų skyriai [5]. Galimos įvairios tobulinimosi formos: kursai, staţuotės, paskaitos, pranešimai, publikacijos mokslo ţurnaluose ir leidiniuose, mokslo leidinio, kuris indeksuojamas prestiţinėse duomenų bazėse (ISI, Index Medicus/MEDLINE), ar mokslo leidinio, kuris įtrauktas į Lietuvos mokslo ir studijų departamento patvirtintą leidinių sąrašą, metinė prenumerata, mokslinės praktinės konferencijos, seminarai, tarptautiniai suvaţiavimai, studijų dalykai, kuriuos studijuoja ar baigė specialistai, turintys tos pačios studijų krypties anksčiau įgytą profesinę kvalifikaciją [18].
Tobulinimasis ES šalyse: LR uţskaitomas sveikatos prieţiūros specialisto profesinės kvalifikacijos tobulinimas, atliktas Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos ar valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės susitarimą, universitete ar universiteto klinikoje, ligoninėje arba jei atliktas tobulinimas tos šalies kompetentingos institucijos yra uţskaitomas kaip profesinės kvalifikacijos tęstinis profesinis mokymas [18].
1.1.2. Slaugos ir akušerijos specialistų kaita darbo rinkoje
Per pastaruosius dešimtmečius įvyko nemaţai pasikeitimų susijusių su sveikatos prieţiūros teikėjų darbo jėga [63]. Analizuojant sveikatos prieţiūros darbuotojų pasiskirstymą globaliniu mastu, pastebėta, kad Afrikos ir Pietryčių Azijos regionuose yra maţiausias sveikatos prieţiūros teikėjų tankis, lyginant su turtingesniais Europos regionais bei Amerika [86]. Vertinant sveikatos prieţiūros specialistų trūkumą Europos kontekste, apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje iki 2020 metų bus 1000000 sveikatos prieţiūros specialistų trūkumas [87]. Nors slaugos ir akušerijos personalas sudaro daugiau nei pusę visos sveikatos prieţiūros teikėjų darbo jėgos, tačiau šių specialistų trūkumas visame pasaulyje išlieka pagrindine problema. Sveikatos prieţiūros specialistų sutelkimas ir išlaikymas turi būti sprendţiamas tarptautiniu lygiu [62;63;85]. Jungtinės Karalystės mokslininkai pastebėjo, kad ypatingai slaugos personalo trūksta atokiose, maţesnių miestų ar kaimų vietovėse, o tai tampa dar didesniu iššūkiu sveikatos prieţiūros sistemoje viso pasaulio kontekste [57].
Lietuvos sveikatos prieţiūros specialistų metinė personalo ataskaita rodo, jog praktikuojančių slaugytojų skaičius 2015 metais buvo - 22267, o uţimtų etatų skaičius – 24009,29, atitinkamai praktikuojančių akušerių – 912, uţimtų etatų – 1065,69 [21]. Remiantis minėtais statistiniais duomenimis, galima daryti prielaidą, kad dalis slaugytojų bei akušerių dirba daugiau nei vienu etatu ir ši aplinkybė galimai atsiliepia specialistų skaičiaus pokyčiams. Lietuvos mokslininkų atliktos studijos rezultatai patvirtino, kad keičiantis sveikatos prieţiūros įstaigų pavaldumui (decentralizacija), slaugytojų poreikis nebuvo tinkamai įvertintas bei planuojamas. To pasėkoje sveikatos prieţiūros įstaigose slaugytojų skaičius nėra optimalus, kuris uţtikrintų, jų efektyvų funkcionavimą [5].
Nepaisant pasaulinio slaugytojų bei akušerių personalo trūkumo, daugelis minėtų sveikatos prieţiūros teikėjų ketina atsisakyti savo darbo ir palikti profesiją. Ateinančių 20 – 30 metų demografiniai pokyčiai, gali dar labiau pabloginti situaciją [39]. Suomijos mokslininkai atlikę išsamią mokslinės literatūros apţvalgą tarptautiniu mastu pastebėjo, kad slaugytojų ketinimai palikti profesiją skirtingose šalyse smarkiai skyrėsi ir svyravo nuo 4 – 54 proc. [41]. Kanados bei Prancūzijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad beveik du trečdaliai akušerių išreiškė ketinimus palikti profesiją (daugiausiai dėl ketinimų įgyti kitą profesiją), tačiau per vienerius metus profesiją paliko tik
dešimtadalis apklaustųjų [68]. Priešingus rezultatus atskleidė Australijos mokslininkų studija nurodţiusi, kad tik nedidelė dalis slaugytojų ir akušerių norėjo palikti savo profesiją [71]. Tuo tarpu Kanados ir Australijos mokslininkai išanalizavę pirminės sveikatos prieţiūros (PSP) akušerių karjeros planus nustatė, kad trečdalis apklaustųjų ketina palikti savo darbo pobūdį [80]. Mokslininkai padarė prielaidą, kad slaugos ir akušerijos specialistai, ketinantis palikti profesiją, gali būti netinkamai informuoti apie labai platų savo profesijos galimybių pasirinkimą. Todėl rekomenduoja pakeisti savo praktikos/darbo vietą, o ne palikti profesiją apskritai [71].
Suomijos bei Švedijos mokslininkų tyrimais nustatytą, kad jaunosios kartos slaugytojai yra labiausiai pasiruošę palikti slaugos profesiją [69;82]. Tą patį patvirtino NEXT mokslininkų gauti rezultatai, jog daugelyje Europos šalių didţiausi ketinimai palikti slaugos profesiją yra 25 – 35 metų amţiaus grupėje [83]. Akušerių karjeros tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė ketinusių palikti dabartinį darbą priklauso 30 – 45 metų amţiaus grupei [80]. Kas 10 slaugytojas Europoje turi ketinimų palikti profesiją [45]. Švedijoje atliktu tyrimu nustatyta, kad 10 - 20 procentų naujai baigusių slaugytojų ketina palikti profesiją [69]. Galime daryti prielaidą, kad reikėtų atkreipti dėmesį į jaunosios kartos profesinio kelio rinkimąsi ir jo tęstinumą, nes tai apima vėlesnius karjeros sprendimus, tame tarpe ir ketinimus dirbti pagal specialybę arba palikti slaugos profesiją.
Ketinimus palikti slaugos ir akušerijos profesijas įtakoja keletas veiksnių. Slaugos personalo paklausos ir pasiūlos prognozių Vokietijoje tyrimas atskleidė, kad specialistai gali palikti profesiją, dėl didėjančio darbo krūvio ir įsipareigojimų šeimai [53]. Slaugos ir akušerijos profesijų įvaizdis taip pat daro įtaką ketinimams palikti profesiją. Airijos ir Malavio mokslininkų atlikta studija atskleidė, kad specialistai, kurie jaučiasi nepakankamai įvertinti ketina palikti profesiją [33]. Panašius rezultatus atskleidė ir Jungtinės Karalystės mokslininkai, išanalizavę slaugytojų karjeros istoriją. Nurodyta, kad specialistai savo profesiją palikdavo dėl galimybės rūpintis šeima, ţemu darbo uţmokesčiu, darbo valandų bei ţemo slaugytojų statuso [25]. Tuo tarpu Šveicarijos ir Ganos mokslininkai padarė išvadą, kad motyvuojant sveikatos prieţiūros specialistus galima sumaţinti darbuotojų kaitą [28]. Pasak Jungtinės Karalystės tyrėjų, darbuotojų kaitą reikia maţinti vietos lygiu, atkreipiant dėmesį į darbo aplinką, specialistų autonomiją, fizinius ir finansinius išteklius [31].
Per pastaruosius dešimtmečius visame pasaulyje išaugusi sveikatos prieţiūros specialistų migracija ir sveikatos prieţiūros teikėjų praradimas dar labiau paţeidţia sveikatos prieţiūros sistemas, maţas ir vidutines pajamas turinčioms šalims. Atsiţvelgiant į tai, Pasaulinė Sveikatos Asamblėja 2010 metais priėmė PSO pasaulinės praktikos kodeksą, kuris neskatina darbuotojų “verbavimo” iš šalių, kuriose didelis darbo jėgos trūkumas ir teikia rekomendacijas stiprinti darbo jėgą ir sveikatos prieţiūros sistemas visame pasaulyje [87]. Sukurta paţangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija “Europa 2020”, kuri pabrėţia poreikį reformuoti darbo rinką, atnaujinti įgūdţius ir suderinti juos su rinkos paklausa. “Darbo jėga 2030” - kita pasaulinė strategija sukurta siekiant optimizuoti sveikatos
ţmogiškuosius išteklius ir uţtikrinti vienodas galimybes [86;87]. Dėl kritiškos situacijos ir didėjančio slaugytojų bei akušerių trūkumo skiriamas didelis dėmesys sveikatos prieţiūros teikėjų sutelkimui ir jų išlaikymui darbo vietoje [62;63]. Sveikatos prieţiūros specialistų sutelkimo strategija buvo pripaţinta kaip pagrindinė strategija siekiant pritraukti motyvuotus ir talentingus kandidatus į slaugos profesiją [77].
Svarbu nustatyti prioritetus ir veiksmus sprendţiant slaugytojų kritinio disbalanso ir trūkumo visame pasaulyje klausimus [5]. Anot Anglijos, Belgijos bei Škotijos mokslininkų atliktų studijų, problemos susijusios su slaugytojų migracija, darbuotojų ir populiacijos senėjimu komplikuoja būsimų slaugytojų skaičių daugelyje šalių [29;30]. Būtina veikti ne tik globaliniu, bet ir nacionaliniu lygiu, šiam uţdaviniui išspręsti. Sveikatos prieţiūros profesionalų migracija Lietuvoje prasidėjo nuo Lietuvos nepriklausomybės, tačiau tik po įstojimo į ES politikai pradėjo diskusijas dėl galimų neigiamų pasekmių nacionalinei sveikatos prieţiūros sistemai. Pradėta planuoti vyriausybiniu/ regioniniu/ vietos lygmenimis, siekiant nustatyti būsimą sveikatos prieţiūros specialistų pasiūlą ir poreikį Lietuvoje [88]. ASPĮ kartu su savivaldybių administracijomis siūloma pasinaudoti galimybėmis pritraukti jaunus specialistus atvykti dirbti į rajonines ASPĮ, suteikiant jiems kuo daugiau socialinių garantijų [17].
Nepaisant tikslių emigracijos duomenų trūkumo Lietuvoje, rezultatai rodo, kad sveikatos prieţiūros specialistai palieka šalį, nes juos traukia geresnės darbo sąlygos, geresnė gyvenimo kokybė, didesnis prestiţas ir didesnis darbo uţmokestis. Daugiausiai Lietuvos slaugytojų išvyko į JK, Airiją, Švediją, Norvegiją ir Vokietiją [88]. Lietuvoje per 2004 - 2014 metų laikotarpį 2425 slaugytojai gavo paţymas dėl išvykimo dirbti uţsienyje, tačiau tai nereiškia, kad visi išvyko. Nustatyti slaugytojų migraciją skatinantys veiksniai:
ASPĮ slaugos administratoriai neturi arba praranda autonomiškumą;
maţa darbo vietų diferenciacija pagal slaugytojų išsilavinimą ir įgytas kompetencijas;
nepagrįstai maţas darbo uţmokestis su dideliais netolygumais regionuose, neatspindintis
emociškai įtempto ir sudėtingo slaugytojų darbo;
nepakankamas slaugos paslaugų spektras, nenumatytas jų atskiras finansavimas;
nepakankamai panaudojamos slaugytojų kompetencijos. Daţnai studijų metu įgytos teorinės
ţinios ir praktiniai įgūdţiai nepanaudojami kasdieniniame slaugytojų darbe;
gyventojų nepasitenkinimas dėl slaugos paslaugų neprieinamumo ir kokybės;
ribotos savarankiško darbo galimybės;
ne visos ASPĮ vadovaujasi nustatytais darbo krūviais;
neuţtikrinta darbo sauga;
ţemas slaugytojo profesijos prestiţas;
Galime daryti prielaidą, kad aukščiau išvardintos problemos yra ne tik migracijos, bet ir slaugytojų profesijos pasirinkimo demotyvatoriai.
1.1.3. Slaugos ir akušerijos profesijų įvaizdis visuomenėje
Visuomenės poţiūris į slaugos ir akušerijos profesijas gali teigiamai arba neigiamai paveikti karjeros pasirinkimą [57]. Istoriškai susiklostė, kad slaugos karjeros pasirinkimas buvo susijęs su “profesijos pašaukimu”, geradaryste. Tačiau, Australijos mokslininkų atlikta studija atskleidė, kad gerumo, uţuojautos ir rūpestingumo charakteristikos gali sumenkinti sudėtingą ir mokslo ţiniomis paremtą slaugos karjeros praktiką [43]. Panašias išvadas padarė ir Kanados mokslininkai nustatę, kad tūkstantmečio slaugytojų (gimusiųjų po 1980 metų) sprendimas pasirinkti slaugos profesiją buvo susijęs su tradiciniu supratimu apie slaugą, kuris gali pasirodyti netinkamas būsimų profesionalų kartai, kurie turės dideles karjeros pasirinkimo galimybes [65].
Atlikti uţsienio mokslininkų tyrimai apie slaugytojų ir akušerių prestiţą atskleidė, kad visuomenė slaugytojus bei akušerius suvokia labai stereotipiškai. Suomijos bei Singapūro mokslininkai nustatė, jog visuomenė slaugą suvokia, kaip ţemo statuso ir prastai apmokamą profesiją [81]. Jungtinės Karalystės mokslininkų atlikta studija nustatė tokius klaidingus stereotipus apie slaugos profesiją: neigiamai suvokiamas slaugos statusas ir išsilavinimas, klaidinga nuomonė apie akademinius reikalavimus, manoma, kad didesnės galimybės moterims [57]. Nepaisant to, jog slauga ilgą laiką buvo laikoma moterų profesija, Turkijos mokslininkai nustatė, kad slaugos studentai (tiek vyrai, tiek moterys) mano, kad lytis netūrėtų būti lemiamas veiksnys renkantis slaugos profesiją [49]. Jungtinės Karalystės bei Šveicarijos mokslininkai išanalizavę su kokiais iššūkiais susiduria akušeriai nustatė, kad vienas svarbiausių veiksnių yra lyčių nelygybė, kuri lemia ţemą socialinį akušerijos profesijos statusą bei yra susijusi su profesine nepagarba akušeriams [40]. Jordanijos mokslininkai tyrinėdami iššūkius, su kuriais susiduria slaugos studentai vyrai, nustatė, kad tiriamieji jaučia diskriminaciją dėl lyties ir susiduria su neigiamu slaugos profesijos įvaizdţiu visuomenėje bei iš kolegų, kurie į slaugą stojo ne savo noru [22]. Azijos mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino, kad slaugos studentai susiduria su neigiamu medicinos studentų poţiūrių, kurie jaučiasi esantys aukštesnio statuso [38].
Suomijos mokslininkai tyrę jaunų slaugytojų ketinimus palikti slaugos profesiją ir imtis naujos karjeros nustatė, kad jaunos kartos slaugytojai nesugeba susitaikyti su stereotipiniu poţiūriu į slaugytojas. Jie save laiko ambicingais ir talentingais bei siekiančiais karjeros ţmonėmis [82]. Kiti uţsienyje atlikti tyrimai patvirtina, kad slaugos profesija kenčia nuo stereotipų, ir vyrauja nuomonė, kad šios profesijos atstovai gali atlikti tik pagalbines asistuojančiojo funkcijas. Taip pat nustatytas profesijos prestiţo, įvaizdţio neatitikimas tarp visuomenės stereotipų ir slaugytojų nuomonės apie save [74]. Lenkijos mokslininkai padarė išvada, jog nepaisant ţemo slaugos profesijos prestiţo, jauni
studentai tiki, kad galima pagerinti savo profesijos įvaizdį ir didinti slaugos profesijos prestiţą [54]. Kadangi stereotipinis slaugos ir akušerijos profesijų vaizdas, tebėra plačiai paplitęs visuomenėje ir daro įtaką būsimoms ateities slaugytojų kartoms, mokslininkai pabrėţia naujo ir realaus slaugytojų įvaizdţio svarbą [65]. Kanados ir Australijos tyrėjų nuomone, norint pritraukti ir paruošti naują kartą vis sudėtingesnei sveikatos prieţiūrai, būtinas realus slaugos vaizdavimas, kad slaugos profesija yra pagrįsta mokslu, technologijomis ir ţiniomis [65;43].
Išanalizavus mokslinę literatūrą, galime daryti prielaidą, kad paplitęs klaidingas poţiūris ir stereotipinis įsivaizdavimas apie slaugos ir akušerijos profesijas gali uţkirsti kelią potencialiems kandidatams. Kita vertus, tokie kandidatai, kurie mano, kad slauga ir akušerija yra lengvas mokslas ir atliekamos tik medicinos gydytojų padėjėjų funkcijos, gali būti nepasirengę susidoroti su reikliausiomis mokymosi programomis.
1.2. Tyrimai, vertinantys sveikatos prieţiūros specialistų motyvaciją
Mokslinėje literatūroje išskiriama eilė motyvacijos modelių, akcentuojančių skirtingus aspektus, vienaip ar kitaip svarbius ir studijuojant. Studentų motyvacijos tyrimai ypač reikšmingi, nes leidţia atskleisti problemines motyvacijos sritis [36]. Teoriniame lygmenyje profesijos pasirinkimo motyvai buvo tiriami per amţius, tačiau daugelis ankstesnių karjeros teorijų, kurios atstovauja įvairioms raidos/vystimosi, socialinės - kognityvinės, asmeninių savybių, asmens – aplinkos atitikimo perspektyvoms, buvo sukurtos daugiau nei prieš 50 metų, o neatsiţvelgiant į 21 amţiaus realybę ir šiuolaikinių specialistų ypatybes [63]. JAV mokslininkų studija atskleidė, kad akivaizdţiai skiriasi skirtingų kartų karjeros lūkesčiai ir organizacinė elgsena [46]. Kanados tyrėjai pastebėjo, jog sprendimas pasirinkti slaugos karjerą yra sudėtingas procesas. Skirtingai nei vienkartinis sprendimas, karjeros pasirinkimas yra vis labiau pripaţįstamas, kaip dinamiškas procesas apimantis karjeros kūrimą ir nuolatinį reguliavimą [63]. Būsimi studentai susiduria su šia problema dar mokykloje. Lietuvos mokslininkų atliktu tyrimu nustatyta, kad daugelis baigiamųjų klasių mokinių dar nėra apsisprendę dėl būsimos profesijos arba abejoja, svarsto keletą variantų [9].
Kadangi slaugytojų, akušerių ir kitų sveikatos prieţiūros specialistų paklausa ir toliau viršys pasiūlą svarbu suprasti, kas motyvuoja asmenis pasirinkti šias profesijas [57]. Skirtingos Švedijos mokslininkų studijos atskleidė prieštaringus rezultatus. Jirwe ir Rudman (2012) tyrė įvairių karjeros pasirinkimo motyvų paplitimą tarp slaugos studentų ir nustatė, kad “tikrasis/nuoširdus interesas” buvo įvertintas aukščiausiai, tik po jo atsidūrė “praktinės prieţastys” [47]. Nilsson ir Stomberg (2008) nustatė, kad pagrindinė motyvacija studijuoti slaugą buvo išorinė – orientuota į tikslą, t.y. tapti slaugytoja [61]. Tačiau, sėkmingą profesinę karjerą daţniausiai nulemia vidiniai veiksniai, kurie yra
tiesiogiai susiję su individo vertybėmis ir ilgalaikiais gyvenimo tikslais [6]. Mėgavimasis mokymusi dėl jo paties bei mokymosi rezultatų grįţtamasis ryšys yra vidinės motyvacijos pavyzdţiai, kuomet yra jaučiamas malonumas dėl pačios veiklos. Vidinę motyvaciją turintys studentai turi “varomąją jėgą” mokytis, atlikti uţduotis ir norą būti sėkmingais. Noras pasiekti tikslus (pavyzdţiui, įgyti aukštąjį išsilavinimą) arba siekimas išvengti bausmių (pavyzdţiui, tėvų) paaiškina išorinę motyvaciją [61;70].
Jungtinės Karalystės mokslininkai siekė ištirti prieţastis pasirenkant slaugos, akušerijos ar kitą sveikatos prieţiūros profesiją (išskyrus mediciną) ir palyginti motyvacinius veiksnius tarp profesijų. Rezultatai atskleidė, kad altruizmas buvo daţniausia prieţastis, pasirinkti sveikatos prieţiūros teikėjo profesiją. Taip pat pastebėta, kad slaugos profesija gali prarasti būsimus specialistus orientuotus į sveikatos prieţiūrą dėl kitų sveikatos prieţiūros specialybių [57]. Australijos mokslininkai išanalizavę asociacijas tarp slaugytojų asmeninių bruoţų ir prieţasčių pasirinkti slaugos profesiją, nustatė dvi pagrindines prieţastis, dėl ko respondentai pasirinko slaugos profesiją: “galimybė rūpintis kitais” ir “gyvenimo pašaukimas”. Šios prieţastys sutapo su slaugytojų charakterio savybėmis ir temperamento bruoţais. Visi apklaustieji pasiţymėjo empatija ir altruizmo jausmu [37]. Tokią pat tendenciją pastebėjo ir kita Australijos mokslininkų studija. Išanalizavus slaugos bakalauro studentų, registruotų slaugytojų ir slaugos vadovų motyvus pasirinkti slaugos karjerą, nustatyta, kad noras padėti kitiems vis dar lieka pagrindinis motyvas [60]. Tyrimais uţsienyje įrodyta , kad studentai rinkdamiesi slaugytojo profesiją svarbiausiais faktoriais nulėmusiais jų apsisprendimą nurodė norą slaugyti
ţmones, norą padėti kitiems , dirbti su sveikata susijusį darbą [36]. Australijos mokslininkai padarė prielaidą, kad noras padėti studentams reiškia: padėti išsaugoti ţmonių sveikatą, mokyti ţmones apie ligas, rūpintis ţmonėmis ir gelbėti gyvybes [78]. Norvegijos mokslininkai atskleidė, jog slaugos profesijos pasirinkimą įtakoja provisuomeninė motyvacija, kuomet norima padėti kitam asmeniui ar asmenų grupei [59].
Nors formaliai slaugytojo asmenybei nėra keliama kokių nors ypatingų reikalavimų , anksčiau
buvo vertinamos ir akcentuojamos tokios savybė s, reikalingos slaugytojams , kaip darbštumas ,
sąţiningumas, paklusnumas, kuklumas, rūpestingumas; šiandien aktualūs ir kiti slaugytojo bruoţai : savarankiškumas, domėjimasis naujovėmis, sugebėjimas priimti atsakomybę [8]. Slaugos specialistus rengiančios aukštosios mokyklos (universitetai ir kolegijos ) siekia, kad jų absolventai taptų aukštos profesinės kvalifikacijos slaugos specialistais , kurie, dirbdami sveikatos priežiūros sistemoje , įdiegtų į praktiką naujausias slaugos mokslo ţ inias ir technologijas , pakeltų slaugos praktikos profesinį lygį ir taip pagerintų pa cientų prieţiūros kokybę [11]. Lietuvos mokslininkai, tirdami sveikatos prieţiūros studentų profesinės motyvacijos raiškos lygius pastebėjo, jog asmenims, kuriems būdingi asmeninio įnašo į darbą motyvai, labai svarbu būti savo darbo ţinovais, gerais ir kompetentingais specialistais, atskleisti savo asmenybę profesine prasme. Ţmonėms, kuriems būdingi darbo socialinio reikšmingumo motyvai svarbu, kad visi atlikti darbai būtų pastebėti ir įvertinti. Asmenims, kuriuos motyvuoja
asmenybės įsitvirtinimo darbe motyvai svarbu įsitvirtinti darbe, tuo tarpu siekiantiems profesinio meistriškumo, svarbu nuolat mokytis, tobulėti [6]. Taigi, galime daryti prielaidą, kad slaugytojas jausis gerai toje profesinėje aplinkoje , kuri atitinka jo asmenybės tipą (interesus, sugebėjimus ir polinkius ). Tuomet galima tikėtis stabilesnio , sėkmingesnio darbo, geresnių mokymosi rezultatų ir pasitenkinimo pasirinkta profesija.
Tyrimas atskleidė, kad dauguma slaugos studentų mano , kad turi slaugytojui būtinas savybes : sąţiningumą, gebėjimą spręsti problemas , nuoširdumą, asmeninę atsakomybę , jautrumą, kantrumą, toleranciją, gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus , nuovokumą, objektyvumą, komunikabilumą. [8]. Didţioji dalis studentų pripaţįsta, kad slaugytojoms taip pat yra reikalingas kritinis mąstymas , nes tai labai svarbu gelbstint žmonių gyvybes , įvertinant ligų kliniką ir eigą bei išvengiant klaidų [66].
Slaugytojo profesija dėl nuolatinio „gero kitam darymo“ yra viena iš labiausiai teikianči ų
pasitenkinimą profesijų [11]. Tačiau slaugos studentai ne visada vertina slaugą kaip idealią profesiją ir pasirenka ją dėl kitų priežasčių : noro įgyti n aujų ţinių ir įgūdţių , noro tobulėti, atitikti šiuolaikiniams
slaugai keliamiems reikalavimams, noras labiau pažinti žmogų [8]. Siekdami tapti sveikatos priežiū ros
specialistais, jauni žmonės ryžtasi sudėtingoms studijoms ir fiziškai bei psichologiškai sunkiai ,
atsakingai profesinei veiklai [4]. Taigi, negalima apsiriboti vienu asmenybės tipu, ir teigti, kad slaugytojo profesijai yra svarbu tik bendravimo įgūdţiai.
Ankstesnė gyvenimo patirtis susijusi su įvairiomis situacijomis sveikatos prieţiūros įstaigose, sąveika su slaugytojais bei akušeriais, kuomet būsimi studentai gali save sutapatinti su jais (atpaţinti save kaip slaugytoją) įtakoja slaugos profesijos pasirinkimą, kuris gali nesutapti su jų pasidarytomis prielaidomis ir realia slaugytojo praktika [64]. Italijos mokslininkų studija atskleidė, jog slaugos karjeros atraktyvumą įtakoją informaciją, kurią turi potencialūs kandidatai. Todėl slaugytojų “verbavimas” turėtų tapti aktyvus, skatinant slaugos profesijos pasirinkimą dar vidurinėje mokykloje, uţtikrinant aiškų slaugos profesijos vaizdą ir motyvuojant jaunus ţmones [34]. Sh. L. Price (2011) atlikus išsamią mokslinės literatūros analizę pripaţino tėvų, bendraamţių, pedagogų bei sektinų pavyzdţių (autoritetų) įtaka slaugos karjeros pasirinkimui [64]. Australijos mokslininkai atskleidė, jog slaugos įvaizdis, noras padėti kietiems, šeimos narių ir draugų įtaka, asmeninė patirtis, saugumas, galimybė keliauti, ir lankstumas buvo identifikuoti kaip motyvatoriai studijuoti slaugą [78]. Lenkijos mokslininkų atlikta studija nurodė, kad pagrindinės prieţastys renkantis slaugos profesiją buvo noras padėti kietiems, tęsti šeimos tradicijas, baigus išvykti dirbti į uţsienį bei santykinai ţemi akademiniai priėmimo reikalavimai [54]. Lietuvos mokslininkai nustatė, kad motyvaciją rinktis slaugytojo profesiją lemia asmeninės savybės, artimųjų nuomonė bei kitų šeimos narių įtaka [16].
Jungtinės Karalystės bei Šveicarijos mokslininkai, pastebėjo, kad akušerijos personalas, maţas arba vidutines pajamas gaunančiose šalyse, susiduria su socialine izoliacija dėl profesijos įvaizdţio ir visuomenės poţiūrio [40]. Pakistano mokslininkai nustatė, kad akušerijos prieţiūrą
teikiančios moterys apibūdinamos kaip neišsilavinusios moterys su abejotina morale [80]. Indijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad bendruomenės parama ir pripaţinimas bei šeimos parama didina sveikatos prieţiūros darbuotojų motyvaciją [76]. Tą patį patvirtino ir Vietnamo mokslininkų atlikta studija, jog akušerių ir kitų sveikatos prieţiūros specialistų motyvaciją įtakoja bendruomenės parama, ne/pasitikėjimas iš klientų [75]. Singapūro mokslininkai nustatė, kad slauga kitų sveikatos prieţiūros specialybių kontekste išsiskiria visuomenės suvokimu kaip ţemo statuso, maţai apmokoma profesija [81]. Tą patį patvirtino ir Jordanijos, Malavio ir Airijos mokslininkų atliktos studijos [22;33]. Lietuvos mokslininkai nustatė, kad slaugos studentai nėra linkę pasiduoti tėvų ar kitų jiems svarbių asmenų nuomonei [12]. Tuo tarpu Turkijos mokslininkų atlikta studija atskleidė, jog daugiau nei pusės slaugos studentų giminaičiai dirba sveikatos sektoriuje ir turėjo įtaką jų karjeros pasirinkimui [49].
Skiriasi vyrų bei moterų pozicija renkantis slaugos ar akušerijos profesiją. Irano mokslininkai nustatė, jog nuolatinis lyčių slaugoje lyginimas sukelia didesnę demotyvaciją tarp studentų vyrų nei merginų. Slauga laikoma moterų profesija, todėl manoma, jog tai yra prastas karjeros pasirinkimas vyrams – dominuojantiems visuomenėje [44]. Jordanijos mokslininkų studija ištyrė iššūkius su kuriais susiduria studentai vyrai ir nustatė, kad vyrai jaučia diskriminaciją, jog moterys šioje profesija labiau naudingos, kad tai moterų profesija [22]. Kanados mokslininkai išanalizavę slaugos bakalauro studentų vyrų profesijos pasirinkimo veiksnius nustatė, kad profesiją rinkosi dėl darbo garantijų, slaugytojų paklausos, darbo garantijų bei noro padėti kitiems [55]. Tokią pat tendenciją pastebėjo Turkijos mokslininkai, jog slaugos studentams vyrams svarbios darbo garantijos, darbas iškart po studijų bei tai, jog slaugoje reikalingi maţesni akademiniai pasiekimai [49]. Taigi, tikslios informacijos apie slaugos ir akušerijos profesijas turėjimas potencialiems kandidatams gali būti svarbiausias veiksnys lyginant ją su asmeniniais siekiais.
Motyvacija yra pagrindinis klinikinės slaugos studentų išlaikymo programoje komponentas, tad reikalingos sistemingos studijos, siekiant ištirti motyvacija pačių studentų poţiūriu ir patirtimis [44;61]. Švedijoje atlikto tyrimo autoriai siekė įvertinti slaugos studentų motyvacijos laipsnį ir jo prieţastis skirtingų semestrų metu. Rezultatai atskleidė, jog slaugos studentų motyvacija kinta per visą jų mokymosi laikotarpį ir pabrėţė būtinybę suprasti studentų poziciją ir jų paramos poreikį mokymosi metu [61]. Irano mokslininkai išanalizavę slaugos studentų motyvaciją viso klinikinio mokymosi laikotarpiu nustatė, kad studentų motyvacinė kelionė vyksta trimis etapais: 1. Socialinių veiksnių poveikis; 2. Susidūrimas su klinikiniais švietimo iššūkiais; 3. Išėjimas iš slaugos arba pakantumas slaugai [44]. Slaugos bei akušerijos studentų motyvacija gali būti siejama, ne tik su asmeninėmis savybėmis, bet ir su socialinės aplinkos ypatumais [16]. Kiekvienos šalies kultūra ir socialinės sąlygos prisideda prie slaugos studentų motyvacijos ar demotyvacijos. Irano mokslininkai nustatė, kad neigiamas visuomenės poţiūris į slaugą ir šeimos palaikymo nebuvimas paskatino studentų demotyvaciją [44]. Tą patį patvirtino Malavio, Jordanijos, Singapūro bei Suomijos, Indijos
mokslininkų atliktos studijos [33;22;81;76]. Minėto tyrimo Irane metu nustatyta, kad visuomenėje vyraujantis religinis kontekstas atlieka svarbų vaidmenį studentų motyvacijai - studentai renkasi slaugos profesiją tikėdamiesi atgalinio ryšio, kad pacientai melsis uţ juos [44].
Slaugos ir akušerijos studentai susiduria su profesinio švietimo uţdaviniais, kurie gali paveikti jų motyvaciją - dėstytojų ir slaugytojų vaidmuo gali arba skatinti motyvaciją arba demotyvuoti studentus. Švedijos mokslininkai padarė prielaidą, kad studentų susidomėjimas ir motyvacija kinta visą studijų laikotarpį, todėl sudėtingose situacijose ir skirtinguose etapuose studentams reikia pagalbos ir motyvacijos iš dėstytojų [61]. Tokia pat tendencija išryškėjo ir Airijos mokslininkų atliktoje studijoje. Kuomet sukuriamas studentų pasitikėjimas savimi, padidėja motyvacija į akademinius pasiekimus. Ir priešingai, dėstytojų poţiūris, bendravimo trūkumas, nuvertinimo jausmas ardo studentų pasitikėjimą savimi ir maţina motyvaciją [32]. Kita Irano mokslininkų studija atskleidė, jog akademinių pasiekimų motyvacija yra tiesiogiai susijusi su studentų pasiekimais ir gyvenimo kokybe [56].
Norvegijos mokslininkai pastebėjo, kad praktiniai uţsiėmimai gali sumaţinti slaugos studentų motyvaciją baigti studijas [51]. Lietuvos mokslininkai padarė išvadą, jog slaugos ir akušerijos studentų praktinio mokymosi aplinka ir sąlygos gerėja besikeičiant slaugytojų praktikų bei jų vadovų poţiūriui į studentą. Personalo domėjimasis slaugos studentu, lygiateisiai santykiai tarp studento ir praktikos mokytojo, stiprina jo motyvaciją mokytis [13]. Pasak Irano mokslininkų, kuo geresnės dėstytojų teorinės mokslo ţinios, asmeninės savybės bei poţiūris į slaugą, tuo didesnė studentų motyvacija. Jei studentai mato, kad bendravimas yra nepagarbus, slaugytojos ir gydytojo santykiai, kaip vadovo ir pavaldinio, visa tai gali netiesiogiai lemti studentų demotyvaciją [44]. Nepale atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad akušerių ir slaugytojų motyvacija atsiskleidţia per slaugytojo ir akušerio veiksmus: sąţiningas poţiūris į darbą ir reguliarus jo lankymas signalizuoja apie stiprią motyvaciją, tuo tarpu nemotyvuoti sveikatos prieţiūros teikėjai pasiţymi aktyvaus dalyvavimo trūkumu [58].
Po susidūrimo su mokymosi iššūkiais, studentai prieina prie etapo, kuomet pasilieka slaugoje savo noru, palieka profesiją arba lieka studijuoti, tik tam kad įgytų aukštąjį išsilavinimą [44]. Kinijos mokslininkai nustatė, kad slaugytojų noras išlikti profesijoje ir pasitenkinimas ja yra pripaţįstamas, kaip teigiamas ilgalaikis poveikis sukeltas tinkamai pasirinktos profesijos [52]. Švedijos mokslininkų studija rodo motyvacijos svarbą įsipareigojimui studijoms ir mokymosi rezultatams. Siekiant geresnių rezultatų, mokymo programų kūrimas turi būti atliekamas bendradarbiaujant su studentais [61]. Norvegijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad studentai (8 iš 76), nebaigė studijų nepaisant to, kad turėjo motyvaciją studijuoti slaugą. Be asmeninių prieţasčių (pvz.: ligos), studentai iškrito dėl prastų studijų rezultatų ar praleistų teorijos egzaminų [51]. Švedijos mokslininkai išanalizavę slaugos studentų motyvaciją pabaigti studijų programą, pastebėjo tendenciją, kad motyvacijos laipsnis didėjo su amţiumi [72]. Panašią tendenciją pastebėjo ir Turkijos mokslininkai ištyrę, jog poţiūris į motyvacinius veiksnius kinta priklausomai nuo amţiaus, profesinės patirties trukmės ir institucinės patirties [48].
Dar vienas svarbus aspektas renkantis slaugos bei akušerijos profesijas yra finansai. Jungtinių mokslininkų grupių atliktų studijų rezultatai atskleidė, kad pagrindiniai sveikatos prieţiūros darbuotojų motyvai susiję su atsakomybe, pripaţinimu ir finansais. Nustatyta, kad pagrindinės ekonominės kliūtis, susijusios su sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjais maţas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, yra ţemas darbo uţmokestis, neformalus uţmokestis bei valstybės finansinių įsipareigojimų trūkumas [35;40]. Anot Singapūro ir Suomijos mokslininkų slauga laikoma maţai apmokama profesija [81]. Kanados ir Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad akušerės nėra patenkintos savo darbo uţmokesčiu [68]. Tą patį patvirtina ir kita mokslininkų studija, nustačiusi, kad neadekvatus akušerių atlyginimas yra susijęs su maţa motyvacija, ţema savigarba bei menku pasitenkinimu darbu [67]. Kambodţoje atliktas tyrimas nustatė, kad finansinės paskatos daro įtaką sveikatos prieţiūros specialistų motyvacijai [50]. Panašius rezultatus pateikė ir Jungtinės Karalystės mokslininkų atlikti tyrimai [31;25]. Tanzanijos mokslininkai analizavo neformalų uţmokestį sveikatos prieţiūros specialistams ir jo įtaką motyvacijai. Rezultatai atskleidė, kad maţas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse neformalus uţmokestis yra gana daţnas reiškinys, tačiau jis neigiamai veikia specialistų motyvaciją – jaučiama ţema savigarba, baimė, kad bus “pagauti”. Šie veiksniai nusveria finansinių paskatų teigiamą poveikį [73].
Atlikus mokslinės literatūros analizę pastebėjome, kad slaugos bei akušerijos profesijų pasirinkimą stipriausiai įtakoja asmeniniai motyvai, kitų ţmonių įtaka, visuomenės poţiūris, studentų lytis bei finansinės paskatos. Išanalizavę uţsienio šalių sveikatos prieţiūros studentų patirtis studijų metu, galime daryti prielaidą, kad nekompetentingi dėstytojai, stresas, įtempta mokymosi aplinka ir mokymosi galimybių stoka yra laikoma motyvacijos kliūtimis.
1.3. Tyrimai, vertinantys sveiktos prieţiūros specialistų profesinius lūkesčius
I. Urbanavičiūtė (2009) teigia, kad profesiniai lūkesčiai – apibrėţia individo lūkesčius, kiek būsimas darbas jo pasirinktoje profesinėje srityje būtų idealus (atitinkantis individo idealaus darbo įsivaizdavimą), prestiţinis ir (ne)pasiţymėtų savybėmis, kurias individas darbe vertina kaip labiausiai neigiamas [14]. Price (2011) teigia, kad labai svarbu atsiţvelgti į išankstinius būsimų slaugytojų lūkesčius, nes jie turi daugiausiai įtakos apsisprendimui pasilikti profesijoje [64]. Lietuvos mokslininkai nustatė, kad tik trečdalis slaugytojų pritaria, kad slaugytojo profesinė veikla atitinka darbinės karjeros lūkesčius, turėtus studijų laikotarpiu [5]. Kanados mokslininkų studija atskleidė, kad supratimas apie tūkstantmečio slaugytojų bei akušerių (gimusieji po 1980 metų) profesinius lūkesčius ir karjeros pasirinkimo motyvus yra esminis komponentas slaugytojų sutelkimo ir išsaugojimo strategijose [16]. Anot Lietuvos mokslininkų, jauno ţmogaus specialybės pasirinkimo sėkmė priklauso
nuo specialybės pasirinkimo motyvų ir jų lūkesčių darnos bei pasirinktos specialybės aktualijų šiuolaikinėje visuomenėje [36]. Lietuvos mokslininkų studija atskleidė, kad pradedantis sveikatos prieţiūros specialistas, pereidamas iš mokymosi į klinikinę aplinką, jaučiasi emociškai pakiliai, nes mokosi naujo profesinio vaidmens, siekia prisitaikyti prie naujos profesinės aplinkos. Sėkminga profesinės karjeros pradţia sudaro tvirtas prielaidas, kad lūkesčiai, turėti studijų laikotarpiu, darbinėje aplinkoje pasiteisins [6]. Lietuvoje atlikto tyrimo autoriai pastebėjo tendenciją, jog slaugytojų profesiniai lūkesčiai, ypač susiję su efektyviu profesinės veiklos organizavimu, vertinami gana nepalankiai [7]. Vertinant sveikatos prieţiūros specialistų socialinius lūkesčius nustatyta, kad labai svarbus yra socializacijos procesas. Nesant profesinės socializacijos, atsiranda neigiamų pasekmių, tokių kaip darbuotojų kaita [7;42]. Kanados mokslininkai nustatė, kad slaugytojų lūkesčius įtakoja stereotipinis slaugos vaizdas, kuris tebėra paplitęs visuomenėje ir turi įtakos būsimoms ir ateities slaugytojų kartoms [65].
Mokslininkai analizavo kokia svarba tenka finansiniams lūkesčiams. Lietuvos mokslininkai atlikę studentų lūkesčių praktikų metu analizę, nustatė, kad tik 8 proc. būsimų sveikatos prieţiūros specialistų norėtų atlyginimo praktikų metu, o didţiausias jų noras - būti visaverčiu komandos nariu. Tai parodo, kad sveikatos prieţiūros studijų programas besirenkantiems studentams būdingi idealistiniai, o ne materialūs lūkesčiai [2]. Tačiau, pasak Kanados mokslininkų atliktos analizės, tų studentų, kurie turi idealistinį poţiūrį į slaugą, lūkesčiai gali nesutapti su jų pasidarytomis prielaidomis ir realia slaugytojo praktika [64]. Lietuvos mokslininkai ištyrę sveikatos prieţiūros specialistus, patvirtino hipotezė, kad lūkesčiai renkantis darbą skiriasi tarp lyčių. Moterims nei vyrams labiau gali būti svarbus lankstus darbo grafikas, patogi darbo vieta, jauki darbo aplinka [15].
Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų nuomone, tinkamas slaugytojų švietimo rengimas yra labai svarbus siekiant patenkinti didėjančius sveikatos prieţiūros lūkesčius bei poreikius. Rengiant slaugytojus 21-ojo amţiaus iššūkiams reikia perţiūrėti pasenusią mokymo programą. Į slaugytojų švietimą turi būti įtraukti klausimai, susiję su: lyčių nelygybe sveikatos prieţiūros apsaugos sistemoje ir švietime; vadovavimo išvystymu, kad išugdytų lyderių kartą ir perduotų ţinias; vyriausybės parama slaugos sistemai; psichine sveikata, senėjimu bei tarptautinės ir globalinės sveikatos prieţiūros perspektyvomis [77;26]. Taigi, organizuojant būsimų slaugytojų švietimą būtina atsiţvelgti į jų lūkesčius ir poreikius, todėl studijų ir mokymo programų vertinimai yra labai aktualūs ir atliekami daugelyje šalių.
1.4. Tyrimai, vertinantys sveikatos prieţiūros specialistų profesinio identiteto
suvokimą
Svarbus veiksnys, didinantis jauno specialisto konkurencingumą darbo rinkoje yra stiprus profesinis identitetas. Mokslininkai, tiriantys profesinio identiteto vystymo/si procesus ir jį sąlygojančius veiksnius, akcentuoja teorijos ir praktikos dermę [12]. Profesinė socializacija studijų metu efektyvi, kuomet individas ieško savo asmenybės santykio su profesijos objektu studijų proceso metu [6]. Irano mokslininkai išanalizavę slaugos bakalauro studentų suderinamumą su slaugos profesija nustatė, kad beveik pusė respondentų neturi tinkamų asmeninių savybių slaugai [24]. Lietuvos mokslininkai išanalizavę veiksnius, formuojančius slaugytojų profesinę elgseną nustatė, kad kiekvieno jauno specialisto profesinė veikla turi atitikti darbinės karjeros lūkesčius, puoselėtus studijų laikotarpiu. Bendradarbiaujant mokymo institucijoms ir sveikatos prieţiūros įstaigoms, formuojamos profesinės nuostatos ir vertybės, kurios ateityje lems specialisto profesinę elgseną [4]. Lietuvos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad du trečdaliai apklaustųjų slaugos studentų dar abejoja dėl savo profesinio pasirinkimo bei neturi stiprių įsipareigojimų savo profesiniams tikslams [5]. Azijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad akušerijos ir slaugos studentai turėjo maţesnį profesinio identiteto ir vaidmens suvokimą, nei medicinos studentai [76]. Studentai, rinkdamiesi profesiją, pirmiausiai turi suvokti savo asmenybės santykį su pasirinktos profesijos objektu. Labai svarbu įvertinti pagrindinius profesinės veiklos rinkimosi motyvus, kurie lemia tiek studijų programų pasirinkimą, tiek karjeros suvokimą.
Uţsienyje atliktuose tyrimuose didelis dėmesys skiriamas slaugytojų profesiniam identitetui ir jo įtakai tarpprofesiniam bendradarbiavimui. Profesinis identitetas yra labai svarbus sveikatos prieţiūros specialistų bendradarbiavimui. Diskutuojama apie profesinio tapatumo stiprinimą, jo trūkumą tarp sveikatos prieţiūros studentų ir kaip tai gali įtakoti tarpprofesinį mokimąsi [23]. Tarprofesinis ugdymas (IPE - Interprofessional education) apima studentų iš skirtingų profesijų buvimą kartu, kad suţinotų apie vienas kito profesiją. Vienas svarbiausiu IPE tikslų palengvinti būsimų sveikatos prieţiūros specialistų bendradarbiavimo praktiką [23]. Azijos mokslininkai nustatė, kad studentai yra pasirengę IPE įvedimui tarp sveikatos prieţiūros studentų [38]. Kad galėtų vystytis tarprofesiniai santykiai, pirmiausiai, svarbu suprasti profesinio identiteto formavimąsi. Manome, kad tokios programos įgyvendinimas Lietuvoje ne tik padėtų studentams vystyti tarprofesinius santykius, bet ir įsigilinti į savo profesiją.
Teorinių ir praktinių studijų metu formuojasi asmens profesinis identitetas [12]. Irano mokslininkai išanalizavę slaugos studentų vyrų profesinio tapatumo formavimąsi išskyrė tris pagrindinius įtakojančius veiksnius: realybės ir lūkesčių ne/suderinamumą, švietimo ir mokslo sistemos paramą, slaugos įvaizdţio gerinimą [79]. Lietuvoje atliktu tyrimu nustatyta, jog pagrindiniai
veiksniai, darantys teigiamą įtaką profesinio identiteto vystymui/si: dėstytojų profesinis pasirengimas slaugoje ir jų sąveika su pacientais bei sveikatos prieţiūros personalu. Tyrimo dalyvių profesinio identiteto lygmenų stiprumas glaudţiai siejasi su dėstytojų profesine patirtimi slaugoje ir jų bendradarbiavimu su pacientais bei sveikatos prieţiūros personalu [12].
Lietuvoje atliktame tyrime apie slaugai aktualias vertybes buvo nustatyta, kad studentų ir dėstytojų nuomonės daţniausiai yra panašios, o tai leidţia daryti prielaidą, jog teorinėse studijose dėstytojai turi įtakos studentų vertybių sampratų ir nuomonių formavimuisi [1]. Pasak Irano mokslininkų, veiksniai ir sąlygos susijusios su profesiniu identitetu ir jų sąveika lemia studentų motyvacijos lygi mokymosi metu. Socialinės sąlygos atspindi slaugos profesijos tapatumą visuomenėje ir studentas ateina su išankstine nuomone. Profesijos socialinė padėtis yra aptariama atsiţvelgiant į jos poţiūrį visuomenėje [44]. Slaugytojų profesinė elgsena grindţiama aktyvumu ir aiškiu savo profesinio vaidmens suvokimu, nors ir vyrauja nuostata, jog slaugytojo profesija medicinos profesionalų poţiūriu yra nepelnytai sumenkinta [5]. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog studentai, kurie buvo maţiau motyvuoti, slėpė savo profesiją labiau, nei tie, kurie buvo motyvuoti. Šioje situacijoje labai svarbus veiksnys yra komunikacijos ciklas. Studentų nuomone, pasakydami apie savo profesiją, patirs nemalonumus, išgyvens nepagarbą, įţeidinėjimus ir paţeminimą. Slaugytojų negatyvus bendravimas su studentais atskleidė, kad jų profesinis tapatumas yra taip neišreikštas, kad net nebando toleruoti savo ateities kolegų. Toks profesinis tapatumas neigiamai veikia mokymosi motyvaciją [44].
Taigi, studentų motyvacija studijų metu ir profesinio identiteto formavimasis yra glaudţiai susijęs. Socialinės sąlygos turi įtakos slaugytojų profesinės tapatybės formavimuisi, o tai savo ruoţtu turi įtakos studentų profesijos suvokimui; nemaloni mokymosi aplinka atsiradusi dėl prastos komunikacijos griauna profesinį identitetą ir dėl to maţėja studentų motyvacija; netinkamas bendravimas sumaţina motyvaciją studijų metu, kuri susijusi su mokymosi kokybe; autoritetai, kurie tinkamai atstovauja slaugos profesiją padeda motyvuoti studentus ir atvirkščiai; esant nuolatinei demotyvacijai studentai galvoja apie ketinimus palikti profesiją (kitais atvejais jie remiasi dvasiniais ir vidiniais motyvatoriais, kurie padeda ištverti nepalankias sąlygas).
Apibendrinant išanalizuotą literatūrą pastebėjome, kad Lietuvos kontekste slaugos ir akušerijos studentų profesinė motyvacija maţai nagrinėta tema. Nepaisant paţangios slaugos ir akušerijos profesijų mokslo ir praktikos Lietuvoje, tokie veiksniai kaip netinkamas slaugos ir akušerijos profesijų įvaizdţio formavimas, profesiniai lūkesčiai neatitinkantys realybės, neišreikštas profesinis identitetas apsunkina studentų ir kvalifikuotų specialistų išlaikymą slaugos ir akušerijos profesijose. Reikalingos sistemingos studijos ištirti motyvaciją pačių studentų poţiūriu ir patirtimis. Manome, kad tokiu būdu, galima aptikti kurso problemas, kodėl vienų ar kitų kursų studentai yra nemotyvuoti ir kas juos skatina studijuoti slaugos ir akušerijos programose.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka. Tyrimas atliktas 2016 m. gruodţio – 2017 m. sausio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Tyrime dalyvavo LSMU slaugos fakulteto pirmosios studijų pakopos I-IV kurso Slaugos ir Akušerijos programų nuolatinių studijų studentai bei antrosios studijų pakopos I-III kurso Klinikinės slaugos (ištęstinės studijos) ir Išplėstinės slaugos praktikos programų studentai (2 lentelė). Tyrime dalyvavo 338 respondentai. Pilnai uţpildytų ir duomenų analizei tinkamų anketų skaičius - 278 . Atsako daţnis 82,2 proc.
2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal studijų programą ir kursą.
Kursas
I studijų pakopos programos II studijų pakopos programos
Slauga Akušerija Klinikinė slauga Išplėstinė slauga
mokosi (n) atsako daţnis % mokosi (n) atsako daţnis % mokosi (n) atsako daţnis % mokosi (n) atsako daţnis % I 71 88,7 12 66,7 9 100,0 8 87,5 II 66 81,8 13 100,0 12 85,7 13 84,6
III 56 73,2 9 90,0 10 100,0 netaikoma netaikoma
IV 36 75,0 10 66,7 netaikoma netaikoma netaikoma netaikoma
Tyrimo instrumentas. Tyrimui atlikti naudotas tyrimo autorių sukurtas klausimynas remiantis išanalizuota moksline literatūra [15;23;14;8]. Klausimyną sudaro atskiri teiginių blokai, kurių atsakymai sudaryti Likert‟o skalės principu nuo 1 – visiškai sutinku iki 5 - visiškai nesutinku (priedas Nr.1). Klausimyne tiriami šie aspektai:
Studentų studijų pasirinkimo motyvai (1 ir 2 teiginių blokas);
Studentų pasitenkinimas pasirinkta profesija (3 teiginių blokas);
Studentų profesinio identiteto išreikštumas (5 teiginių blokas);
Studentų profesiniai lūkesčiai (7,8,10 teiginių blokas);
Studentų ateities karjeros planai (9 teiginių blokas) ;
Kiti su profesijos pasirinkimu susiję klausimai (4,6,11,12,13 klausimai)
Sociodemografiniai duomenys (14-19 klausimai).
Klausimyno patikimumui įvertinti buvo analizuojamas klausimyno skalės vidinis nuoseklumas remiantis Cronbach`s alpha koeficientu. Šiame darbe, remiantis skalių vidinio patikimumo įvertinimo rekomendacijomis laikoma, kad skalė yra patikima, jei jos Cronbach`s alpha reikšmė > 0,7 [10]. Mūsų tyrime naudoto klausimyno Cronbach`s alpha koeficiento reikšmė - 0,86.
