Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

MILDA BUDRIKIENĖ

SKAUSMO KLINIKŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMO ĮVERTINIMAS

PACIENTŲ POŽIŪRIU

Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga” baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Doc.dr. A. Blaževičienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanas _______________________ __________ (Vardas Pavardė) (Parašas)

________________________ Data (metai, mėnuo, diena)

SKAUSMO KLINIKŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMO ĮVERTINIMAS

PACIENTŲ POŽIŪRIU

Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga” baigiamasis darbas

Darbo vadovas Recenzentas

_______________________ __________ _______________________ __________ (Vardas Pavardė) (Parašas) (Vardas Pavardė) (Parašas)

________________________ ________________________ Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo, diena)

Konsultantas Darbą atliko

_______________________ __________ _______________________ __________ (Vardas Pavardė) (Parašas) (Vardas Pavardė) (Parašas)

________________________ ________________________ Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo, diena)

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Skausmo valdymo teorijų apžvalga ... 13

1.2. Pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis ... 16

1.3. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje ir Europoje ... 18

1.4. Pacientų pasitenkinimo ir paslaugų prieinamumo sąsajos ... 20

2. TYRIMO METODIKA ... 23

2.1. Tiriamųjų atranka ir imties skaičiavimas ... 23

2.2. Tyrimo etika ... 23

2.3. Tyrimo organizavimas ir vykdymas ... 23

2.5. Tyrimo instrumentas ... 25

2.6. Statistinės analizės metodai ... 25

3. REZULTATAI ... 26

3.1. Skausmo klinikų teikiamų paslaugų prieinamumo įvertinimas pacientų požiūriu ... 26

3.2. Pacientų pasitenkinimo įvertinimas skausmo klinikų teikiamomis paslaugomis ... 35

3.3. Sąsajos tarp pacientų pasitenkinimo skausmo klinikų paslaugomis ir šių paslaugų prieinamumo ... 39

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42

IŠVADOS ... 45

PRAKTINĖS REKOMANDACIJOS ... 46

MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 47

NAUDOTA LITERATŪRA ... 48

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Pakopinė skausmo gydymo schema...14

2 pav. Į skausmo kliniką siuntusių specialistų pasiskirstymas...26

3 pav. Informacijos apie skausmo klinikų paslaugas šaltiniai...27

4 pav. Registracijos konsultacijai į skausmo kliniką būdai...27

5 pav. Skirtingus registracijos konsultacijai į skausmo kliniką besirenkančiųjų vidutinis amžius...29

6 pav. Respondentų patekimo į skausmo kliniką laiko trukmės pasiskirstymas...29

7 pav. Laiko nuo registracijos iki vizito pas gydytoją pasiskirstymas...30

8 pav. Laukimo laiko prie gydytojo kabineto pasiskirstymas...31

9 pav. Sunkumai, iškylantys norint patekti pas skausmo klinikos specialistą...33

10 pav. Respondentų, turinčių ir neturinčių sunkumų, iškylančių norint patekti pas skausmo klinikos specialistą, vidutinis amžius...34

11 pav. Respondentų pasitenkinimas skausmo klinikų paslaugomis...35

12 pav. Teigiamas skausmo klinikų veiklos ir aplinkos aspektų vertinimas...36

13 pav. Respondentų pasitenkinimas skausmo klinikų darbo laiku...38

14 pav. Pasitenkinimo skausmo klinikų paslaugomis ir patekimo į skausmo kliniką laiko ryšys...39

15 pav. Pasitenkinimo skausmo klinikų paslaugomis ir laiko nuo registracijos iki vizito pas gydytoją ryšys...40

16 pav. Pasitenkinimo skausmo klinikų paslaugomis ir laukimo laiko prie gydytojo kabineto ryšys...40

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Paslaugų prieinamumo vertinimo aspektai...18 2 lentelė. Pagrindiniai veiksniai lemiantys pacientų/vartotojų pasitenkinimą...21 3 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografiniai duomenys...24 4 lentelė. Registracijos konsultacijai į skausmo kliniką būdai priklausomai pacientų sociodemografinių charakteristikų...28 5 lentelė. Laiko nuo registracijos iki vizito pas gydytoją pasiskirstymas pagal pacientų sociodemografinius parametrus...31 6 lentelė. Laukimo laiko eilėje prie gydytojo kabineto pasiskirstymas priklausomai nuo sociodemografinių charakteristikų...32 7 lentelė. Sunkumai, iškylantys norint patekti pas skausmo klinikos specialistą pagal respondentų lytį...33 8 lentelė. Sunkumai, iškylantys norint patekti pas skausmo klinikos specialistą pagal gyvenamąją vietą...34 9 lentelė. Pasitenkinimas skausmo klinikų paslaugomis pagal respondentų sociodemografines charakteristikas...37 10 lentelė. Pasitenkinimo skausmo klinikų paslaugomis pagal siuntusius specialistus pasiskirstymas ...37 11 lentelė. Sunkumai, iškylantys norint patekti pas specialistą pagal skausmo klinikos darbo laiką...38 12 lentelė. Pasitenkinimas skausmo klinikų paslaugomis priklausomai nuo noro rinktis tą pačią įstaigą bei rekomenduoti kitiems...41

SANTRAUKA

Budrikienė M. Skausmo klinikų paslaugų prieinamumo įvertinimas pacientų požiūriu, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. A. Blaževičienė; Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2014, – 52 p.

Darbo tikslas: Įvertinti skausmo klinikų teikiamų paslaugų prieinamumą ir pasitenkinimą pacientų požiūriu.

Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus skausmo klinikose. Tyrimas vyko 2013 gegužės – 2013 gruodžio mėnesiais. Tyrimo metu atlikta anoniminė anketinė pacientų apklausa. Statistinei analizei tinkamos grįžo 363 anketos. Atsako dažnis 95,5 proc. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2007 programa.

Rezultatai: Didžioji dalis pacientų (73,3 proc.), norėdami pasiekti artimiausią skausmo kliniką užtrunka mažiau, nei vieną valandą. Vizito pas skausmo klinikų specialistus 44,6 proc. respondentų laukė 2-4 savaites, tačiau 15,4 proc. pacientų turėjo laukti ilgiau kaip mėnesį. Atvykus konsultuotis, beveik ketvirtadaliui (23,7 proc.) konsultacija vėlavo iki 30 minučių, o 7,7 proc. už durų laukė ilgiau nei pusvalandį. Pati dažniausia problema respondentams norint pasiekti skausmo klinikas buvo sveikatos būklė. Beveik pusė tyrimo dalyvių (48,8 proc.) liko labai patenkinti, o daugiau kaip trečdalis (39,1 proc.) – patenkinti skausmo klinikų paslaugomis. Nepatenkintų skausmo klinikų paslaugomis nebuvo. Visi tyrimo dalyviai teigiamai įvertino skausmo klinikų specialistų kompetenciją ir gydymo kokybę. Labiausiai patenkinti buvo gydytojo onkologo siųsti pacientai. Kuo trumpesnis laikas nuo registracijos iki vizito pas gydytoją, ar pas gydytoją patenkama paskirtu laiku, bei trumpiau laukiama eilėje prie kabineto, tuo didesnis pasitenkinimas skausmo klinikų teikiamomis paslaugomis. Beveik visi respondentai atsakė, kad esant reikalui dar kartą rinktųsi tą pačią skausmo kliniką (98,4 proc.). Dauguma respondentų teigė galintys rekomenduoti lankomą skausmo kliniką kitiems (94,8 proc.). Išvados: Skausmo klinikų paslaugos pacientams yra gana lengvai prieinamos, tačiau pagrindinė kliūtis gauti paslaugas buvo pacientų sveikatos būklė. Didžioji dauguma respondentų buvo labai patenkinti arba patenkinti skausmo klinikų paslaugomis. Pastebėta, jog kuo pacientams ilgiau tenka laukti paskirto vizito ar užtrunkama eilėse prie gydytojo kabineto, tuo labiau tai atsiliepia jų pasitenkinimui skausmo klinikų paslaugomis.

SUMMARY

Budrikienė M. Pain Clinic‘s service evaluation in terms of accessibility in patients‘ opinion, master's thesis / research supervisor dr. A. Blaževičienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Nursing and Care Department - Kaunas, 2014 - 52 p .

Aim: To evaluate the pain clinics‘ provided services in terms of the accessibility and satisfaction in patients‘ opinion.

Methods: The study was carried out in Vilnius, Kaunas, Siauliai and Alytus pain clinics. The study took place in May 2013 - December 2013. The study carried out an anonymous questionnaire survey of patients. For statistical analysis returned 363 suitable questionnaires. The response rate was 95.5 percent. Statistical data analysis was performed using SPSS 17.0 and Excel 2007 programs.

Results: To reach the nearest pain clinic for the majority of patients (73.3 percent) takes less than one hour. For a visit to the pain clinic 44.6 percent of respondents waited for 2-4 weeks, but 15.4 percent of patients had to wait longer than a month. Upon arrival to consult, for almost a quarter (23.7 percent) of patients consultation was delayed for up to 30 minutes, and 7.7 percent of patients waited outside the door for more than half an hour. The most common problem for respondents to arrive to pain clinics was the state of health. Almost half of the survey participants (48.8 percent) were very pleased , and more than one-third (39.1 percent) were pleased with pain clinics‘ services. There was no discontentment with the services of pain clinics. All study participants positively evaluated the pain clinics‘ specialists‘ competence and quality of care. Most satisfied were patients sent by an oncologist. The shorter the time from registration to the doctor‘s visit, or the doctor is accessed at the scheduled time, and the briefer waiting in line to the office, the higher the satisfaction with the pain clinics‘ services. Almost all respondents said that, if necessary, they would choose the same pain clinic again ( 98.4 percent). Most of the respondents claim to be able to recommend the visited pain clinic to others ( 94.8 percent).

Conclusions: Pain clinic services are quite easily accessible to patients, but the main obstacle to receive these services were patient‘s state of health. The vast majority of respondents were very satisfied or satisfied with the pain clinics services. It is observed that the longer the patients have to wait for the appointed visit, or to wait in queues at the doctor's office, the more it affects their satisfaction with pain clinics.

PADĖKA

Dėkoju darbo vadovei doc. dr. Aurelijai Blaževičienei ir konsultantui Kęstučiui Jukneliui už pagalbą rengiant baigiamąjį darbą. Taip pat dėkoju VUL Santariškių klinikų skausmo gydymo dienos stacionaro gydytojui Alfredui Vaitkui, Šiaulių Respublikinės ligoninės skausmo klinikos gydytojui Romualdui Bugailiškiui, bei visoms slaugytojoms padėjusioms atlikti respondentų apklausą.

SANTRUMPOS

ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaigą ES – Europos sąjunga

GMP – Greitosios medicinos pagalba LR – Lietuvos respublika

LSD – Lietuvos skausmo draugija PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija VUL – Vilniaus universiteto ligoninė

ĮVADAS

Skausmas žmogų lydi nuo jo gimimo iki mirties. Šis nemalonus patyrimas žmogų vargina gana dažnai ir tai yra pati dažniausia kreipimosi į gydymo įstaigą priežastis. Nustatyta, jog išsivysčiusiose pasaulio šalyse lėtinis skausmas kamuoja apie 20 procentų populiacijos, tarp kurios 1-2 procentų asmenų yra sergantys navikais, 30-40 procentų – sąnarių ir raumenų ligomis, tiek pat kaklo ir nugaros skausmu, iki 10 procentų – galvos skausmu ir migrena [33].

Skausmas yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje. Nuolat ieškoma naujų metodų jam malšinti stengiamasi geriau suprasti skausmo atsiradimo priežastis ir jas pašalinti. Nepakankamai numalšintas skausmas sukelia daug socialinių, psichologinių bei finansinių problemų pacientams ir jų šeimoms [25]. Pacientai patiriantys lėtinį skausmą žymiai dažniau susiduria su bedarbystės, dpresijos ir net savižudybių problema.

XX a. viduryje pirmą kartą į skausmą buvo pažvelgta kaip į atskirą medicinos problemą, o XXI a. pradžioje skausmas pripažintas savarankiška sveikatos problema. Europos skausmo draugijų federacijos deklaracija skelbia: “Skausmas yra didžiausia sveikatos priežiūros problema Europoje. Nepaisant to, kad ūmus skausmas pagrįstai laikomas ligos arba pažeidimo simptomu, lėtinis ir pasikartojantis skausmas yra specifinė sveikatos priežiūros problema, savarankiška liga“ [39].

Tobulėjančios technologijos, specialistų žingeidumas ir aktuali skausmo problema 1994 m. gydytoją Janę Baublienę paskatino įkurti pirmają Lietuvos skausmo kliniką VUL Santariškių klinikose. 2009 m. rugpjūčio 1 d. pirmąjai Lietuvos skausmo klinikai sukako 15 metų.

1998 metais buvo įkurta LSD, kuri leidžia savo informacinį biuletenį, organizuoja seminarus bei konferencijas medikams ir pacientams [11]. Pagrindinis šios draugijos tikslas – padėti visuomenei suprasti, kad lėtinis skausmas yra traktuojamas kaip liga, žalojanti sergantįjį, jo šeimą ir neigiamai veikianti visą populiaciją.

2008 metais be LSD įsikurė nauja organizacija - Lietuvos skausmo klinikų asociacija, kurios pagrindinis uždavinys organizacinė veikla, siekiant suvienyti, koordinuoti ir atstovauti skausmo gydymo srityje dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams, įstaigoms ir organizacijoms [43].

Problemos aktualumą lemia tai, kad skausmas lieka vienu iš blogiausiai malšinamų simptomų ir yra viena iš visuomenės nusivylimo medicinos pagalba priežasčių. Lėtinį skausmą, kuris yra vidutinio ar didesnio intensyvumo, Lietuvoje patiria beveik 21 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, iš jų – 69 proc. moterų, 31 proc. vyrų; beveik pusė asmenų – pensinio amžiaus [40]. Dažnai atokesnėse vietovėse gyvenančių pacientų skausmą malšina šeimos gydytojas ir slaugytojas, kai tuo tarpu specializuotos skausmo klinikos esančios rajonų centruose yra sunkiai pasiekiamos.

alizuojančio skausmo klinikų teikiamų paslaugų prieinamumą ir pasitenkinimą.

Kadangi skausmas yra visiškai subjektyvus potyris, tiek gydytojas tiek slaugos spacialistas turi suvokti, kad skausmo malšinimas kiekvienam pacientui turi būti individualus, atsižvelgiant ne tik į su skausmu susijusius fiziologinius požymius, bet ir stengiantis išsiaiškinti paciento emocinę, psichologinę būsenas, kurios dažnai gali stiprinti jaučiamą skausmą.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

DARBO TIKSLAS

Įvertinti skausmo klinikų teikiamų paslaugų prieinamumą ir pasitenkinimą pacientų požiūriu.

DARBO UŽDAVINIAI

1. Įvertinti skausmo klinikų teikiamų paslaugų prieinamumą pacientų požiūriu. 2. Nustatyti pacientų pasitenkinimą skausmo klinikų teikiamomis paslaugomis.

3. Išanalizuoti sąsajas tarp pacientų pasitenkinimo skausmo klinikų paslaugomis ir paslaugų prieinamumo.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Skausmo valdymo teorijų apžvalga

Skausmo valdymas – vienas iš paciento priežiūros aspektų, kuris susijęs su medicinos personalo kompetencija bei funkcijomis. Efektyvus skausmo valdymas, objektyviai vertinamas pagal paciento gydymo ir slaugos rezultatus, rodo humanišką ir aukštos kokybės priežiūrą [37].

Skausmą, kaip ligą, pirmasis pripažino ir pradėjo gydyti amerikietis anesteziologas Džonas Bonika (John Bonica), kuris neretai pavadinamas skausmo valdymo tėvu, todėl ir pirmųjų skausmo klinikų ištakų rasta Jungtinėse Amerikos valstijose [59].

Siekinat efektyviai valdyti skausmą buvo sukurtos teorijos, kurių pagalba buvo aiškinamasi sudėtingi skausmo mechanizmai ir ieškoma būdų kokybiškam jo valdymui. Viena žymiausių yra Vartų teorija. Ją sukurę R. Melzackas ir P. Wallis, teigė, kad skausmo suvokimui yra svarbi smegenų ir sąmonės įtaka. Vartai yra kaip simbolis, kuris parodo skausminių impulsų kelią žmogaus organizme [65].

Priešinga Vartų teorijai yra Lygiagretaus informacijos apdorojimo teorija, sukurta 1979 metais Leventhal ir Everhart. Pastaroji teorija daugiau dėmesio skiria psichologiniams veiksniams, veikiantiems skausmą. Patiriant skausmą, susiformuoja patirtis, kuri atspindi informacinius ir emocinius skausmo patyrimo aspektus. Kai kitą kartą žmogus patiria skausmą, jo patyrimas priklauso nuo to, kokie aspektai aktyvuojami. Be to, šie aspektai apsprendžia, į ką, jausdamas skausmą, žmogus kreips dėmesį. Kai žmonės kreipia dėmesį į informacinius skausmo aspektus, skausmas mažesnis nei tuomet, kai dėmesys kreipiamas į emocinius komponentus [52].

Skausmas yra ta priežastis, dėl kurios pacientas beveik visais atvejais kreipiasi į gydymo įstaigą. Ūmus skausmas pirmiausiai pradedamas valdyti pirmininėje ar antrinėje sveikatos priežiūros grandyje, o prireikus siunčiamas ir į trečio lygio gydymo įstaigas. Tačiau pacientai kenčiantys lėtinį skausmą ir nesuvaldant jo minėtų lygių gydymo įstaigose, siunčiami į specializuotas skausmo klinikas. Skausmo klinika yra sveikatos priežiūros įstaiga, kurios pagrindinis tikslas diagnozuoti ir suvaldyti lėtinį skausmą. Kai kurios skausmo klinikos pasaulyje specializuojasi konkrečiose su skausmu susijusiose diagnozėse ar konkrečiuose skaudamuose kūno regionuose.

Kaip minėjome darbo įvade, Lietuvoje pirmoji skausmo klinika buvo įkurta 1994 m. gydytojos Janės Baublienės iniciatyva. Įkurti skausmo klinikas Lietuvoje paskatino 1993 m. Kaune apsilankiusi norvegų skausmo gydytojų delegacija, kuri suorganizavo mūsų specialistų teorinius, bei praktinius mokymus. Tai tapo rimtu postūmiu mūsų šalies neurologams, anesteziologams pradėti

dalyvauti ir dalintis patirtimi, bei įgyti naujų žinių įvairiuose skausmo kongresuose, taip pat sukurti Lietuvos skausmo draugiją. Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 7 skausmo klinikos – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje ir Utenoje.

Pagrindiniai skausmo valdymo principai – skausmo šaltinio ar priežasties nustatymas ir pašalinimas. R. Armonaitė išskiria tokius bendrus skausmo valdymo principus [4]:

 Parinkti tinkamiausią vaistą konkrečiam skausmui malšinti;

 Vaistus skirti reguliariais intervalais ir pakankamomis dozėmis, jei reikia, didinti dozę, o ne paskyrimų skaičių;

 Analgetikus derinti su adjuvantiniais vaistais;

 Numatyti vaistų šalutinį poveikį ir jį laiku koreguoti;

 Skausmo gydymą pritaikyti pagal skausmo intensyvumą, o ne ligos stadiją. Žemiau pateikiama PSO pasiūlyta pakopinė skausmo gydymo schema (1 pav.).

3 pakopa:

stiprūs narkotiniai analgetikai +/- nenarkotiniai analgetikai +/-

adjuvantiniai vaistai. 2 pakopa:

silpni narkotiniai analgetikai +/- nenarkotiniai analgetikai +/- adjuvantiniai vaistai.

1 pakopa:

nenarkotiniai analgetikai +/- adjuvantiniai vaistai. 1 pav. Pakopinė skausmo gydymo schema [4]

Be aprašyto medikamentinio gydymo, turi būti taikomas ir nemedikamentinis skausmo malšinimas, kuris parenkamas atsižvelgiant į indikacijas ir bendrą paciento būklę. Gali būti taikomos fizioterapinės procedūros, atliekamas masažas, taikoma judėjimo terapija, psichoterapija. Kiekvienas žmogus skausmą suvokia skirtingai, todėl ir gydymas kiekvienu atveju turėtų būti individualus.

J. Macijauskienė, A. Ščiupokas ir V. Jaskovikenė teigia, kad nesuvaldytas skausmas sukelia tam tikras funkcines, pažintines, emocines ir socialines problemas [41]. Autorių nuomone, dėl skausmo sutrikus funkcijai, sumažėja kasdienis aktyvumas, ko pasekoje atsiranda bendras fizinės būklės pablogėjimas, padidėja griūvimų rizika. Taip pat, dėl patiriamo skausmo pablogėja miegas, dėl to kartais sumažėja skausmo jutimo slenkstis, atsiranda depresijos požymiai, energijos stygius dienos metu, o darbinės veiklos sutrikdymas, ko pasekoje sumažėja ir pajamos, sukelia tam tikras socialinės problemas, didėja sveikatos priežiūros paslaugų panaudojimas. Tokie nesuvaldyto skausmo padariniai blogina asmens gyvenimo kokybę, psichologinę būseną, didina socialinę atskirtį.

Lėtinis skausmas yra iššūkis tiek pacientams, tiek šeimos nariams, darbdaviams ir žinoma sveikatos priežiūros specialistams, kurie rūpinasi pacientų sveikata. Tačiau stengiantis suvaldyti skausmą susiduriama ne tik su pačia skausmo problema, bet ir su tam tikromis iškylačiomis etinėmis problemomis. Kaip teigiama literatūroje opioidai vis dar išlieka pagrindiniai vaistai ūmiam ir lėtiniui skausmui malšinti. Tai vieni efektyviausių ir ilgiausiai naudojamų skausmą malšinančių vaistų, leidžiančių pasiekti vieną iš pagrindinių medicinos tikslų – sumažinti skausmą ir jo keliamą žmogišką kančią. Tačiau auganti klinikinė patirtis skausmo medicinos srityje padėjo išsiaiškinti, kad dėl šių vaistų neretai atsiranda fizinė priklausomybė ir analgetiko tolerancija, susiformavo nuomonė, kad opioidų terapija neišvengiamai sukelia asmenybės pokyčius, depresiją, sutrinka pažinimo funkcija [57]. Greta to, naujos kartos sintetiniai opioidai yra skiriami tai pačiai opioidinei priklausomybei gydyti. Tokios viena kitai prieštaraujančios opioidų savybės sukelia medicininę ir morolinę dilemą, todėl kiekvienas atvejis turi būti įvertintas individualiai, kad būtų nustatytas galimos naudos - rizikos santykis. Netinkamai paskyręs opioidus, gydytojas gali sukelti ar palaikyti priklausomybę jiems, o neskiriant jų pacientui, kuriam reikalinga efektyvi analgezija, sukeliamas ir palaikomas kentėjimas dėl nesuvaldyto skausmo. Ši dilema lengviausiai sprendžiama tais atvejais, kai efektyvus skausmo slopinimas yra akivaizdžiai svarbesnis už priklausomybės riziką dėl medicininių ar moralinių motyvų [2].

Skausmo valdymas – kompleksinis procesas, kuriame turi dalyvauti visi sveikatos priežiūros specialistai, nepamirštant pačio paciento. E. Bernhofer teigimu, siekiant efektyviai valdyti skausmą ir didinti paciento pasitenkinimą gautomis paslaugomis reikia vadovautis tam tikrais etiniais principais: paciento autonomijos užtikrinimas, geradarystė, nežalingumas, teisingumas [50].

Kaip teigia Amerikos Lėtinio Skausmo Organizacija (angl. American Chronic Pain Association), tarpdisciplininio požiūrio egzistavimas skausmo valdyme yra vienas iš pagrindinių bruožų, garantuojančių sėkmingą skausmo malšinimą. Tarpdisciplininis požiūris apima sveikatos priežiūros specialistų komandą, tikslingai dirbančia su skausmą kenčiančiu pacientu, kuriam yra taikomi įvairūs skausmo matavimo būdai, intervencijos ir strategijos, tam, kad būtų pasiektas optimalus rezultatas. Pagrindinis dalykas, ką turi suprasti komanda pradėdama skausmo valdymą, kad gydymas turi būti paremtas holistiniu požiūriu [46].

Pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis, stipriai siejasi su jau turima skausmo malšinimo patirtimi [71]. Tyrimai rodo, kad nepakankamai valdomas skausmas ir jį lydinti depresija yra susiję su pacientų nepasitenkinimu sveikatos priežiūros paslaugomis [49]. Negalėjimas pabėgti nuo skausmo gali sukurti bejėgiškumo, nusivylimo jausmą, kai kuriais atvejais tai tampa viena iš priežasčių, kodėl pacientai nebenori kreiptis į gydymo įstaigas dėl kitų sveikatos problemų [71].

1.2. Pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis

Pasitenkinimo gautomis paslaugomis vertinimas ir analizavimas pastaruoju metu tampa pačiu svarbiausiu uždaviniu visoje paslaugų sferoje. Ne išimtis ir sveikatos priežiūros paslaugos, kurios sulaukė didelio visuomenės ir įvairių institucijų dėmesio. Sveikatos priežiūros paslaugos vertinamos tiek profesionalų, administratorių ir pacientų požiūriu [57].

Pasitenkinimo sąvoka pakankamai sunkiai apibūdinama nes [30]:

 Pasitenkinimas nėra statiškas – laikui bėgant jis kinta. Nauja patirtis ir sąmoningumo lygis pakeičia potencialų pasitenkinimo lygį, kurį reikia pasiekti.

 Pasitenkinimas linkęs būti sudėtinis ir apjungti patirtį prieš, per ir po atskaitos taško.

 Pasitenkinimas kyla socialiniame kontekste, kuris nuolat kinta, gali būti nenuspėjamas arba nesuvokiamas paslaugos vartotojui.

 Gali būti sunku nustatyti pasitenkinimo priežastis, ypač kai matuojami sunkiau apčiuopiami paslaugos aspektai.

 Gali būti lengviau nustatyti nepasitenkinimo priežastis, ypač jei tai išskirtinė būsena.

 Nesuvokus pasitenkinimo priežasčių, kyla pavojus, kad gerą rezultatą galime traktuoti kaip priežastį nieko nekeisti.

Sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka, apima struktūrinius ir organizacinius sveikatos priežiūros aspektus (prieinamumas), procesų aspektus ( tinkamas išteklių panaudojimas, geri priežiūros rezultatai), pacientų gydymo rezultatus, jų gerovę ir pasitenkinimą paslaugomis [7]. Paciento pasitenkinimas paslauga yra paminėtas ir biopsichosocialiniame sveikatos modelyje, kuriame gydytojo – paciento santykyje pabrėžiamas paciento centriškumas [26].

Pastaraisiais metais daugelyje šalių vis dažniau atliekamos pacientų apklausos vertinančios pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis. Norint pasiekti, kad visa populiacija būtų kuo sveikesnė, visos pasaulio šalys ieško būdų, kaip pasiekti kuo aukštesnį sveikatos priežiūros paslaugų vertinimą. Išsivysčiusiose šalyse vykdoma net nuolatinė sisteminga pasitenkinimo paslaugomis stebėsena (pvz. Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje, Norvegijoje, Nyderlanduose). Kitose šalyse atliekami pavieniai pasitenkinimo paslaugomis tyrimai nacionaliniu arba atskirų asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmeniu (pvz. Airijoje, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Slovėnijoje, Lietuvoje) [13]. Tokių tyrimu atlikimas patvirtina teiginį, kad pacientų nuomonė apie gautas paslaugas yra itin svarbus ir plačiai panaudojamas pasitenkinimo paslaugomis vertinimo rodiklis.

Kad užtikrinti pasitenkinimą paslaugomis, būtinas nuolatinis teikiamų paslaugų sekimas ir vertinimas. Vertinimo metu surenkami duomenys, padedantys sveikatos paslaugų teikėjams nustatyti

tas darbo organizavimo sritis, kurios yra tobulintinos ar net keičiamos. Dažniausios priežastys sukeliančios pacientų nepasitenkinimą yra didelės eilės, primokėjimas už gautas paslaugas, informacijos stoka tiek apie vidaus tvarką, tiek iš gydytojų apie paciento būklę, ligos ir gydymo eigą [55, 48]. Nepasitenkinimas gautomis paslaugomis taip pat gali būti vertinamas kaip nekokybiškų paslaugų elementas [8]. Todėl remiantis pasitenkinimo paslaugomis analizės rezultatais, galima nustatyti pacientų poreikius, turimas žinias apie gydymą. Paciento nuomonė privalo būti panaudojama kaip priemonė sveikatos priežiūros įstaigos darbui vertinti.

Michael J. McQuestion nurodo tokius pagrindinius pasitenkinimo gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis indikatorius: saugumas; efektyvumas; tinkamumas; priimtinumas; sveikatos rezultatai; prevencijos taikymas; techninė kokybė; tęstinumas; prieinamumas; vartotojų dalyvavimas; paciento/specialisto patirtis; pagarba ir rūpestingumas; įperkamumas [63].

Kiti autoriai išskiria du pagrindinius veiksnius leimiančius pacientų pasitenkinimą: nuo gydytojo priklausantys veiksniai ir su sistema susiję veiksniai [69, 67]. Nuo gydytojo priklausantys veiksniai yra susiję su paciento lūkesčių atpažinimu, bendravimo įgūdžiais, sprendimų priėmimu, kontrole, pacientui skirtu laiku, techniniais įgūdžiais [53, 56, 61]. Sistemos veiksniai priklauso nuo to, kokia sveikatos priežiūros politika yra vykdoma. Tai lemia specialistų komandos egzistavimą, gydymo tęstinumo užtikrinimą, siuntimai pas kitus specialistus ir kt. [66, 54].

Įvertinti tam tikrą produktą, esame įpratę ir tai galime lengvai padaryti – vertiname medžiagos iš ko pagamintas produktas kokybę, spalvą, tvirtumą ir begales kitų charakteristikų. Tačiau vertinant paslaugą, susiduriame su tam tikrais sunkumais. Dažnai nėra jokių fizinių požymių paslaugos priimtinumui, pasitenkinimui išmatuoti, todėl įvairių tyrimų duomenys atskleidžia, kad pacientų pasitenkinimas gautomis paslaugomis yra visiškai subjektyvus ir didžiąja dalimi priklauso nuo išsilavinimo, lyties, amžiaus, esamos ligos, jau turimos patirties apie sveikatos priežiūros įstaigas, etninių aspektų, socioekonominės padėties [19, 69].

Naujų pasitenkinimo paslaugomis metodų ieškojimas, kūrimas, ankstesnių pritaikymas praktikoje parodo, jog tiek paslaugos vartotojų, tiek teikėjų poreikiai auga. Jeigu anksčiau pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis buvo labai siaura sąvoka ir siejama tik su gydytojo ar slaugytojo kompetencija, tai dabar ji visiškai pakito. Pritaikant įvairius sveikatos paslaugų kokybės vertinimo metodus, gauti duomenys panaudojami gerinant organizacinius, komunikacinius ar kitus paslaugų aspektus, siekiant kuo aukštesnio pasitenkinimo gautomis paslaugomis.

1.3. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje ir Europoje

Kaip skelbia SAM 2013–2015 metų strateginis veiklos planas, pagrindinė sveikatos priežiūros misija – garantuoti visų Lietuvos piliečių teisę į fizinę ir dvasinę gerovę, kurios užtikrina prieinamą, kokybišką ir veiksmingą sveikatos priežiūrą, sudarant visiems šalies gyventojams vienodas galimybes gauti jiems reikalingą medicinos pagalbą, teisę pasirinkti savo gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą [27].

Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros prieinamumą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas apibrėžia kaip, priemonių visumą, kurių dėka juridiniai ir fiziniai asmenys reikiamu momentu gali pasinaudoti asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis [28].

Paciento teisę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą, kompensuojamą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai. Paciento teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų, nustato Sveikatos draudimo įstatymas. Gydymo įstaiga turi sudaryti pacientams sąlygas, užtikrinančias ekonominį, komunikacinį ir organizacinį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą [3].

Tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse sveikatos apsaugos politika remiasi principu – skatinti kuo aukštesnės kokybės paslaugų teikimą ir jų prieinamumą, panaudojant kuo mažesnes išlaidas arba nedidinant esamų. Tad kaip suprantame, sveikatos priežiūros paslaugų teikime yra ypač svarbu optimaliai patenkinti pacientų poreikius. Siekiama, kad pacientai kokybiškas paslaugas gautų mažiausiai sąnaudų reikalaujančiomis priemonėmis, kartu atsisakant neveiksmingų ir nereikalingų paslaugų [16].

Anot prof. dr. D. Jankauskienės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas gali būti vertinamas organizacine, komunikacine ir ekonomine prasme [45].

1 lentelė. Paslaugų prieinamumo vertinimo aspektai [45].

Organizacinis prieinamumas  Apibūdina sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą teritorijoje;  Prieinamų paslaugų įvairovė;

 Dirbančių specialistų skaičius;

 Naudojamos technologijos (vadybinės ir med. technikos);  Eilės pas specialistus;

 Darbo laiko tinkmumas.

Komunikacinis prieinamumas  Atstumas iki sveikatos priežiūros įstaigų,  Geografinę padėtis;

 Viešojo transporto infrastruktūra;  Gyventojų demografinė padėtis;  Gyventojų tankumas [31].

Ekonominis prieinamumas  Kiek gyventojams tenka mokėti/primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas;

Visų Eurpoje egzistuojančių sveikatos priežiūros sistemų tikslas - pagerinti sveikatos būklę ir laiku suteikti reikiamą pagalbą, tačiau daugelio europiečių prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų yra nevienoda. Tai priklauso nuo socialinės ir ekonominės padėties, gyvenamosios vietos, etninės grupės, lyties ir kitų stratifikavimo veiksnių [62]. D. Sienkiewicz patvirtina, kad galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis Europoje stipriai priklauso nuo socialinės ir ekonominės padėties [68].

Lietuvoje tampa ypač aktualu gerinti teikiamų paslaugų prieinamumą, bet kuriuo paros metu, sumažinti pakartotinių diagnostikos ir gydymo procedūrų skaičių, gerinti specializuotų gydytojų konsultacijų prieinamumą [7].

Kaip rodo 2011 metais atlikto projekto „Pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos atlikimas ir analizės parengimas“ rezultatai, kurio užsakovas SAM, paaiškėjo, kad per paskutinius dvejus metus visose gyventojų amžiaus grupėse pasitaikė atvejų, kada sergantys pacientai nesikreipė į gydymo įstaigas dėl įvairių priežasčių. Maždaug kas trečias sergantis darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas nesikreipė į gydymo įstaigą, o didžioji dalis, kaip pagrindinę priežastį nurodė laiko stygių ir ilgas eiles gydymo įstaigose. Projekto pirmojoje analizėje taip pat pastebėta, kad pagal socialines - demografines tiriamųjų charakteristikas, vaikų grupėje, gyvenančių miesteliuose ar kaimuose, į gydymo įstaigas dažniau nesikreipiama dėl didelio atstumo ar nepatogumo nuvykti. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik kas trečias vaikas iš žemiausias pajamas (iki 400 lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį) gaunančių šeimų turėjo atsisakyti gydymo [14]. Tad iš atliktos analizės pasitvirtina prof. dr. D. Jankauskienės teiginiai apie tai, jog prieinamumas gali būti vertinamas organizacine, komunikacine ir ekonomine prasme.

Plačios apimties tarptautiniai tyrimai atliekami visoje ES šalyse irmatuojantys sveikatos priežiūros prieinamumą ir pasitenkinimą gautomis paslaugomis, sulaukia vis daugiau dėmesio, tačiau dauguma atliekamų tyrimų yra nacionaliniai, t.y. pritaikyti tos šalies, kurioje atliekamas tyrimas, specifikai. Taigi, nacionaliniu lygmeniu atliktų tyrimų rezultatų palyginimą tarptautiniame kontekste apsunkina ne tik kultūriniai, bet ir socio - ekonominiai aspektai (pvz. požiūris į sveikatą, nedarbo lygis, finansų krizės ir pan.), kurie yra svarbūs ir nacionalinio lygmens tyrimuose, taip pat skirtingi lūkesčiai sveikatos priežiūros paslaugų atžvilgiu, nacionalinės sveikatos sistemos modelio ypatumai ir kt. [13].

D. Jankauskienė savo straipsnyje įvertino ir palygino sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientų požiūriu kai kuriose Europos šalyse [13]. Jos teigimu 2009 m. vykusioje specialioje tyrimo bangoje „Pacientų sauga ir sveikatos priežiūros kokybė“ („Patient safety and quality of healthcare“) respondentų buvo klausiama, kaip jie bendrai vertina sveikatos priežiūrą savo šalyje. Remiantis apklausos duomenimis, du trečdaliai ES gyventojų (70 %) sveikatos priežiūros sistemą savo šalyje vertina teigiamai. Lietuvoje taip manančių gyventojų yra tik 40%. Lyginant Lietuvą su išsivysčiusiomis ES šalimis matyti, kad Lietuvos piliečiai šalies sveikatos priežiūros sistemą vertina

reikšmingai prasčiau. Tose valstybėse, kur sveikatos apsaugai lėšų išleidžiama daugiausiai (Vokietija, Austrija, Danija, Švedija), pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis ir prieinamumas įvertinamas geriausiai, o tose šalyse, kur lėšų išleidžiama mažai (Estija, Lietuva, Latvija, Rumunija), sveikatos paslaugos vertinamos prasčiau.

Dauguma tarptautinių organizacijų yra pareiškusios, kad pacientų pasitenkinimas paslaugų prieinamumu yra pagrindinis nacionalinės sveikatos politikos formavimas taip pat svarbus sveikatos apsaugos sistemos vertinimo aspektas [31]. Pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse yra atliekama nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis. Į pasitenkinimo sąvoką dažnai įtraukiamas ir prieinamumas prie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų. Kaip pavyzdžiai, kad Lietuvoje pacientų pasitenkinimas gautomis paslaugomis ir paslaugų prieinamumas yra svarbūs aspektai, analizuoja D. Krančiukaitė-Butylkinienė, D. Peldžiūtė, D. Rastenytė savo darbe „ Paslaugų prieinamumo vertinimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose“[23], o V. Nikliauzienė atliko tyrimą apie stacionarių sveikatos paslaugų prieinamumą socialiai pažeidžiamoms žmonių grupėms [34]. Taip pat atlikta keletas tyrimų apie GMP teikiamų paslaugų pasitenkinimą ir prieinamumą. Tačiau nei Lietuvoje, nei pasaulyje nėra atlikta nei vieno tyrimo alizuojančio skausmo klinikų teikiamų paslaugų prieinamumą ir pasitenkinimą.

1.4. Pacientų pasitenkinimo ir paslaugų prieinamumo sąsajos

Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė yra susijusis ir su paciento pasitenkinimu paslauga. Paciento lūkesčiai, suvokimas ir ankstesnė patirtis yra svarbūs faktoriai lemiantys pasitenkinimą. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi stengtis išsiaiškinti paciento lūkesčius ir stengtis juos įgyvendinti, kad būtų pasiektas maksimalus galimas pasitenkinimas paslauga [60].

Siekiant paciento pasitenkinimo, į procesą turi būti įtraukta visa paslaugą teikianti gydymo įstaiga, o ne kažkuri viena jos grandis. Nekokybiškai suteikta paslauga paskatina pacientą daugiau nesikreipti į tą gydymo įstaigą ir ieškoti geresnių alternatyvų, taip pat galimas ir kitų būsimų ar esamų įstaigos pacientų paskatinimas nesinaudoti teikiamomis paslaugomis. Daugelyje literatūros šaltinių nurodoma, kad pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis lemia fizinė aplinka (palatų, kabinetų, skyriaus švara, tvarka, ramybė, maistas ir kt.), medicinos personalo bendravimas ir elgesys (dėmesys, pagarba, informacijos suteikimas ir konfidencialumo užtikrinimas), taip pat gydymo rezultatų įtaka bendrąjai paciento būklei [32]. Pripažystama, jog pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis yra visiškai subjektyvus potyris ir dižiąją dalimi priklauso nuo amžiaus, lyties, lūkesčių, įgyto išsimokslinimo laipsnio, ligos stadijos, bei asmeninės patirties. Antroje lentelėje D. Dulskis

išskyrė tokius pagrindinius veiksnius, lemiančius pacientų/vartotojų pasitenkinimą [9].

2 lentelė. Pagrindiniai veiksniai lemiantys pacientų/vartotojų pasitenkinimą [9]

Veiksniai Kriterijai

Paslaugos suteikimas

 Pasiektas rezultatas – gaunama tai, ko siekė klientas  Paslauga suteikta, remiantis institucijos standartais ir normomis

 Oficialių įrašų ir dokumentų, reikalingų teikiant paslaugą, tvarka

 Paslaugos suteikimas pažadėtu laiku (per tam tikrą laikotarpį) Pasiekiamumas  Lengvai ir patogiai pasiekiama paslaugų teikimo vieta

 Patogus darbo laikas ir pietų pertraukos  Galimybė gauti informaciją internetu, telefonu

 Visą parą veikianti informacijos linija/pagalbos telefonas ir pan.

Paslaugos

suteikimo greitis (efektyvumas)

 Iš karto reaguojama į pirmą kliento kontaktą su institucija/įstaiga

 Iš karto pradedama spręsti problema (klientas nenukreipiamas iš kabineto į kabinetą)

 Paskirtų susitikimo valandų laikymasis

Profesionalumas  Kompetentingi, savo sritį išmanantys paslaugų teikėjai  Geri bendravimo įgūdžiai

 Pagarba ir mandagus elgesys su klientu Informatyvumas  Tiksli ir išsami teikiama informacija

 Informavimas apie paslaugos teikimo progresą

Vartotojo supratimas

 Gebėjimas atpažinti individualaus vartotojo poreikį paslaugai  Pakartotinio (ar pastovaus) vartotojo atpažinimas

Draugiškas personalo požiūris

 Maloniai nusiteikę ir draugiški paslaugų teikėjai  Mandagūs darbuotojai

 Atsakingi ir pareigingi darbuotojai Fizinė aplinka  Tvarkingos ir švarios patalpos

 Tinkamos priemonės ir darbo įrankiai, reikalingi paslaugos suteikimui

 Tvarkinga darbuotojų apranga ir išvaizda

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra vienas iš pacientų pasitenkinimo rodiklių. Didelės eilės prie gydytojų kabinetų, netinkamas darbo grafikas, nepatogus susisiekimas su gydymo įstaiga , informacijos trūkumas ir kt. – visa tai yra prieinamumo aspektai, tačiau stipriai veikiantys ir paciento pasitenkinimą, nepriklausmomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo ar ligos.

Hanlon N., Halseth G. atliktame tyrime, buvo pastebėta, kad atokesnėse vietovėse gyvenantys pacientai ir turintys didesnius sveikatos priežiūros poreikius, susiduria su sunkumais norint gauti visas reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, lyginant su pacientais kurie gyvena miestuose [58]. Literatūros šaltiniuose taip pat aprašytos sąsajos tarp uždelstų vizitų ir pacientų nepasitenkinimo paslaugomis [27].

Anot J. Abromikaitės, teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos turi būti orientuotos į pacientą, dėmesį turime skirti jo poreikiams bei lūkesčiams. Pacientas vertindamas sveikatos priežiūros paslaugas atkreipia dėmesį į laukimo laiką eilėse, gydytojo ir slaugytojo bendravimą, todėl gerinant paslaugų kokybę, prieinamumą ir priimtinumą reikia kreipti ypatingą dėmesį į eilių gydymo įstaigose mažinimą, skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp paciento ir medicinos personalo, gerinti paslaugų kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą [1].

Apibendrinus galima teigti, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybę nulemia ne tik ištekliai, techninės įstaigų galimybės (teikiamų paslaugų įvairovė, medicinos technologijų lygis, medicinos įrangos galimybės), bet ir lankstus šiuolaikinės vadybos principų pritaikymas sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavime.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tiriamųjų atranka ir imties skaičiavimas

Tyrimas vyko 2013 gegužės – 2013 gruodžio mėnesiais. Nors Lietuvoje šiuo metu yra veikiančios septynios skausmo klinikos, tyrimui pasirinkome Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus skausmo klinikas, viena skausmo klinika tyrime dalyvauti atsisakė, likuosios dvi nepasirinktos dėl per mažų pacientų vizitų skaičiaus per metus.

Tyrimo metu atlikta pacientų anketinė apklausa. Pacientų įtraukimo į tyrimą kriterijai: o atvykę gydytis į skausmo kliniką;

o pasirašę sutikimą dalyvauti tyrime;

Pagal gautą informaciją šiose įstaigose per metus vidutiniškai apsilanko 6000 pacientų. Tyrimo reprezentatyvumui reikalinga imtis apskaičiuota pagal Pianotto formulę:

n = 1/ (Δ² + 1/N), kur

n – respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti;

Δ – paklaidos dydis (rezultatai įvertinti su 5 proc. paklaida); N – generalinės visumos dydis.

Nustatyta, kad į tyrimą reikia įtraukti 380 pacientų.

2.2. Tyrimo etika

Tyrimui Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus skausmo klinikose atlikti buvo gautas leidimas iš Kauno regioninio biomedicininių tyrimų Etikos komiteto Bioetikos centro vadovės - protokolo Nr. BEC-KS(M)-361 (priedas Nr. 1), ir skausmo klinikų vadovų raštiški sutikimai.

Tyrimo metu laikytasi konfidencialumo, pacientų anketinė apklausa anoniminė, klausimynai koduoti. Tiriamieji nepatyrė rizikos, ar žalos, nes jokios intervencijos nebuvo taikomos. Apklausa galėjo sukelti nepatogumus, susijusius su paskirtu laiku klausimyno užpildymui.

2.3. Tyrimo organizavimas ir vykdymas

Tyrimas atliktas Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus skausmo klinikose. Pacientų anketinę apklausą atliko apmokyti tyrėjai – bendrosios praktikos slaugytojos, dirbančios Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus skausmo klinikose. Pacientai apklausti naudojant anoniminį klausimyną, gavus

sutikimą naudoti surinktą informaciją ir paaiškinus apklausos bei būsimo tyrimo tikslą. Iš viso buvo išdalinta 380 anketų, tinkamos statistinei analizei grįžo 363 anketos, atsako dažnis - 95,5 proc. Vieno paciento apklausa truko vidutiniškai 8 minutes.

2.4. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos

Tyrime iš viso dalyvavo 363 respondentai. Iš jų 73,8 proc. moterų ir 26,2 proc. vyrų. Daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių buvo susituokę (57,9 proc.). Apie penktadalis respondentų (21,2 proc.) buvo našliai. Mažiausiai buvo išsituokusių (16,5 proc.) ir nesusituokusių (4,4 proc.,). 37,7 proc. tyrimo dalyvių buvo įgiję aukštesnįjį išsilavinimą. Beveik po ketvirtadalį respondentų turėjo vidurinįjį (24,2 proc.) ar aukštąjį (22,0 proc.) išsilavinimą. Mažiausiai tyrimo dalyvių buvo nebaigę vidurinės mokyklos (16,0 proc.). 58,1 proc. teigė gavę 500-1000 Lt pajamų. 14,6 proc. respondentų turėjo mažesnes nei 500 Lt pajamas, o 16,0 proc.– 1001-1500 Lt pajamas. Nežymi dalis respondentų turėjo didesnes, nei 1500 Lt pajamas ar visai to nenurodė. Didžioji dalis turimo dalyvių buvo miesto gyventojai (77,4 proc.), 22,6 proc.– gyvenantys kaime. Vidutinis visų tyrimo dalyvių amžius buvo 61,2±14,5 metų. Jauniausiam respondentui buvo 27 metai, vyriausiam – 88 metai (žiūr. 10 lentelę).

3 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografiniai duomenys

Sociodemografiniai parametrai n proc.

Lytis Moterys 268 73,8

Vyrai 95 26,2

Nesusituokę 16 4,4

Šeim. padėtis Išsituokę 60 16,5

Susituokę 210 57,9 Našliai 77 21,2 Išsilavinimas Neb.vidurinis 58 16,0 Vidurinis 88 24,2 Aukštesnysis 137 37,7 Aukštasis 80 22,0

Pajamos per mėnesį

<500 Lt 53 14,6

500-1000 Lt 211 58,1

1001-1500 Lt 58 16,0

>1500 Lt 30 8,3

Negali nurodyti 11 3,0

Gyvenamoji vieta Kaimas 82 22,6

2.5. Tyrimo instrumentas

Remdamiesi moksline literatūra [5, 38], darbo autoriai sudarė klausimyną, skirtą skausmo klinikų paslaugų prieinamumo įvertinimui pacientų požiūriu. Klausimyną sudarė klausimai apie respondentų sociodemografinius duomenis. Klausimai apie paslaugų prieinamumą suformuluoti panaudojus D.Sabašinskienės (2008) magistro baigiamajame darbe "Pacientų nuomonė ir pasitenkinimas apie greitosios medicinos pagalbos teikiamų paslaugų kokybę" naudotą klausimyną. Klausimai apie pasitenkinimą paslaugomis suformuluoti pagal A. Bendoraičio (2008) magistro baigiamajame darbe „Pacientų pasitenkinimas ligoninės teikiamomis paslaugomis“ naudotą klausimyną. Buvo gauti žodiniai autorių leidimai.

2.6. Statistinės analizės metodai

Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2007 programa. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – procentiniai dažniai (proc.). Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu nuokrypiu (sn). Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus su jo laisvės laipsnių skaičiumi (lls), proporcijų lygybei tikrinti skaičiuotas z-kriterijus. Parametrinių kintamųjų skirstinio normalumui vertinti atliktas Kolmogorovo-Smirnovo testas. Dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas, daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti – Anova testas. Požymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas Spearman koreliacijos koeficientas (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Kai reikšmingumo lygmuo p≤0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikti diagramose ir lentelėse.

3. REZULTATAI

3.1. Skausmo klinikų teikiamų paslaugų prieinamumo įvertinimas pacientų

požiūriu

Sveikatos priežiūros prieinamumas - esminis veiksnys šių paslaugų organizavime. Kitaip sakant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas tai yra pacientų galimybės patekti pas norimą specialistą, galimybė pasirinkti konsultacijos laiką bei datą, kai pacientas gauną suprantamą ir reikalingą informaciją, padedama susiorentuoti kur ir kokia pagalba jam reikalinga [15].

Tyrime dalyvavusių responentų buvo klausiama, kokio specialisto siunčiami jie pateko į skausmo kliniką (2 pav.). Beveik pusė pacientų į skausmo kliniką buvo siųsti šeimos gydytojo (48,8 proc.). Daugiau kaip trečdalis pacientų buvo atsiųsti gydytojo-neurologo (36,1 proc.). Kitų sričių specialistų siųstų pacientų buvo mažuma.

2 pav. Į skausmo kliniką siuntusių specialistų pasiskirstymas

Tyrimo metu buvo aiškinamasi iš kokių šaltinių pacientai sužinojo apie skausmo klinikų teikiamas paslaugas. Respondentų buvo prašoma įvardinti visus informacijos šaltinius. Daugiau kaip pusė 66,9 proc. mūsų tyrimo dalyvių apie skausmo klinikų teikiamas paslaugas informaciją gavo iš šeimos gydytojo. Kitas dažnas informacijos šaltinis – giminaičių ar pažįstamų rekomendacijos (26,7 proc.). Iš kitų šaltinių ar žiniasklaidos priemonių informacija pacientus pasiekdavo rečiau (3 pav. žr. 27 psl.). 48.8 36.1 6.3 4.4 3.0 1.4 0 10 20 30 40 50 60 šeimos gydytojas gyd. neurologas kitas specialistas gyd. reumatologas gyd. ortopedas-traumatologas gyd. onkologas proc.

3 pav. Informacijos apie skausmo klinikų paslaugas šaltiniai

Tyrimo metu taip pat domėjomės kokiu būdu respondentai registravosi konsultacijai į skausmo kliniką. Daugiau kaip pusė respondentų teigė, konsultacijai į skausmo kliniką užsiregistravę telefonu (60,9 proc.). 24,0 proc. registravosi atvykę į skausmo klinikos registratūrą. Internetu ar siunčiančio gydytojo užregistruotų buvo mažuma. Kadangi didžioji dalis tyrimo respondentų buvo vyresnio amžiaus, galima manyti, jog registravimasis telefonu ar atvykus į registratūrą, jiems atrodo patikimesnis būdas, nei pasinaudojimas internetine registracija (4 pav.).

4 pav. Registracijos konsultacijai į skausmo kliniką būdai

Įvertinome, kuris registracijos būdas dažnesnis priklausomai nuo pacientų sociodemografinių charakteristikų (4 lentelė). Nustatyta, kad moterys ir vyrai renkasi skirtingus registracijos būdu (p=0,001). Moteris dažniau užregistruoja siunčiantis gydytojas (9,0 proc.), o vyrai dažniau atvyksta į skausmo klinikos registratūrą užsiregistruoti patys (40,0 proc.). Registracijos būdai pagal respondentų išsilavinimą taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,046). Turintys aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą dažniau registravosi internetu (atitinkamai 10,2 proc. ir 13,8 proc.). Tyrimo dalyviai su nebaigtu viduriniuoju išsilavinimu dažniau rinkosi registraciją telefonu (72,4 proc.).

66.9 26.7 6.6 5.5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 siunčiantis gydytojas giminaičiai/pažįstami žiniasklaidos priemonės kiti šaltiniai proc. 60.9 24.0 8.0 7.2 0 10 20 30 40 50 60 70 telefonu atvykus registratūroje internetu registravo siunčiantis gydytojas proc.

4 lentelė. Registracijos konsultacijai į skausmo kliniką būdai priklausomai pacientų sociodemografinių charakteristikų

Sociodemo- grafiniai parametrai

Registracijos konsultacijai į skausmo kliniką būdai (n /proc.)

Statistinis reikšmingumas telefonu internetu atvykus

registratūroje siunčiantis gydytojas Lytis Moterys (n=268) 172 / 64,2 23 / 8,6 49 / 18,3 24 / 9,0 χ²=20,68, lls=3 p=0,001 Vyrai (n=95) 49 / 51,6 6 / 6,3 38 / 40,0 2 / 2,1 Šeim. padėtis Nesusituokę (n=16) 8 / 50,0 2 / 12,5 6 / 37,5 - χ²=16,41, lls=6 p=0,059 Išsituokę (n=60) 40 / 66,7 5 / 8,3 7 / 11,7 8 / 13,3 Susituokę (n=210) 121 / 57,6 20 / 9,5 57 / 27,1 12 / 5,7 Našliai (n=77) 52 / 67,5 2 / 2,6 17 / 22,1 6 / 7,8 Išsilavinimas Neb.vidurinis (n=58) 42 / 72,4 - 12 / 20,7 4 / 6,9 χ²=17,17, lls=9 p=0,046 Vidurinis (n=88) 56 / 63,6 4 / 4,5 23 / 26,1 5 / 5,7 Aukštesnysis (n=137) 75 / 54,7 14 / 10,2 39 / 28,5 9 / 6,6 Aukštasis (n=80) 48/ 60,0 11 / 13,8 13 / 16,3 8 / 10,0 Pajamos per mėn. <500 Lt (n=53) 36 / 67,9 - 12 / 22,6 5 / 9,4 χ²=15,13, lls=12 p=0,234 500-1000 Lt (n=211) 128 / 60,7 16 / 7,6 51 / 24,2 16 / 7,6 1001-1500 Lt (n=58) 34 / 58,6 8 / 13,8 11 / 19,0 5 / 8,6 >1500 Lt (n=30) 18 / 60,0 4 / 13,3 8 / 26,7 - Negali nurodyti(n=11) 5 / 45,5 1 / 9,1 5 / 45,5 - Gyv. vieta Kaimas (n=82) 52 / 63,4 3 / 3,7 19 / 23,3 8 / 9,8 χ²=3,62, lls=3 p=0,305 Miestas (n=281) 169 / 60,1 26 / 9,3 68 / 24,2 18 / 7,2

Įvertinus, koks vidutinis amžius asmenų, besirenkančių skirtingus registracijos būdus, nustatyta, kad besiregistruojantys internetu yra statistiškai reikšmingai jaunesni, nei besiregistruojantys kitais būdais (p<0,05) ( žr. 5 pav. žr. 29 psl.).

n=363, *- p<0,05, lyginant su kitomis grupėmis (Anova testas)

5 pav. Skirtingus registracijos konsultacijai į skausmo kliniką besirenkančiųjų vidutinis amžius Kitas skausmo klinikų prieinamumo aspektas, kurį vertinome, tai buvo laikas, kurį pacientai sugaišta, norėdami pasiekti skausmo kliniką. Rezultatai parodė, kad didžioji dalis pacientų (73,3 proc.) užtrunka mažiau, nei vieną valandą, penktadalis respondentų teigė užtrunkantys nuo vienos iki trijų valandų (20,4 proc.) ir tik 6,3 proc. respondentų – ilgiau, nei tris valandas (6 pav.).

6 pav. Respondentų patekimo į skausmo kliniką laiko trukmės pasiskirstymas

Analizavome kaip laiko trukmė yra susijusi su respondentų socialinėmis demografinėmis charakteristikomis. Buvo gauta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp užtrunkamo laiko vykstant nuo namų iki skausmo klinikų. 18,2 proc. našlių dažniau, nei kitokios šeimyninės padėties pacientų, iki skausmo klinikos vyksta ilgiau, nei 3 valandas (p=0,010). Tiek pat laiko iki įstaigos keliauja ir mažesnes pajamas gaunančių pacientų (p=0,050): 15,1 proc. per mėnesį uždirbančių iki 500 Lt bei 7,1 proc. per mėnesį uždirbančių 500-1000 Lt. Finansiniai sveikatos priežiūros paslaugų barjerai, su

62.2 48.6 61.9 64.2 0 20 40 60 80 100

telefonu internetu atvykus registratūroje registravo siunčiantis gydytojas m et ai

*

73,3 proc.

20,4 proc.

6,3 proc.

kuriais tenka susidurti pacientams, yra itin aktualūs ir gali paveikti galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros sistemos teikiamomis paslaugomis ir tampa svarbiu finansinio prieinamumo veiksniu.

Gyvenantys mieste dažniau iki skausmo klinikos nuvyksta per trumpesnį, nei 1 valanda laiką (73,3 proc.), kai 14,6 proc. kaimo gyventojų iki įstaigos nuvyksta per ilgesnį, nei 3 valandos laiką (p=0,001). Skirtingą laiko tarpą užtrunkančių atvykti iki skausmo klinikos vidutinis amžius, atlikus Anova testą, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,537).

Tyrimo metu taip pat įvertinome kiek dažniausiai pacientams tenka laukti konsultacijos nuo užsiregistravimo iki patekimo pas skausmo klinikų specialistus. 7 paveiksle pavaizduoti rezultatai rodo, kad 44,6 proc. vizito pas skausmo klinikos specialistus laukė 2-4 savaites. Panašus skaičius respondentų teigė vizito laukę trumpiau nei 2 savaites (39,9 proc.). Tačiau 15,4 proc. pacientų vizito turėjo laukti ilgiau kaip mėnesį.

7 pav. Laiko nuo registracijos iki vizito pas gydytoją pasiskirstymas

Tyrimo metu vertinome laiko tarpą nuo registracijos iki vizito pas gydytoją priklausomai nuo respondentų sociodemografinių charakteristikų (5 lentelė). Statistiškai reikšmingas skirtumas gautas tik tarp skirtingas pajamas gaunančių pacientų. Rezultatai parodė, kad kuo mažesnes pajamas gauna pacientai, tuo ilgiau po registracijos laukia vizito pas skausmo klinikos gydytoją (p=0,011). Skirtingą laiko tarpą laukiančių vizito pas skausmo klinikos specialistus vidutinis amžius, atlikus Anova testą, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,140) (žr. 31 psl).

39,9 proc.

44,6 proc.

15,4 proc.

5 lentelė. Laiko nuo registracijos iki vizito pas gydytoją pasiskirstymas pagal pacientų sociodemografinius parametrus

Sociodemo- grafiniai parametrai

Laikas nuo registracijos iki vizito pas gydytoją (n /proc.) Statistinis reikšmingumas <2 sav. 2-4 sav. >4 sav.

Lytis Moterys (n=268) 96 / 35,8 126 / 47,0 46 / 17,2 χ²=3,21, lls=2 p=0,201 Vyrai (n=95) 49 / 51,6 36 / 37,9 10 / 10,5 Šeim. padėtis Nesusituokę (n=16) 6 / 37,5 7 / 43,8 3 / 18,8 χ²=10,01, lls=6 p=0,122 Išsituokę (n=60) 19 / 31,7 29 / 48,3 12 / 20,0 Susituokę (n=210) 94 / 44,8 93 / 44,3 23 / 11,0 Našliai (n=77) 26 / 33,8 33 / 42,9 18 / 23,4 Išsilavinimas Neb.vidurinis (n=58) 23 / 39,7 28 / 48,3 7 / 12,1 χ²=5,54, lls=6 p=0,476 Vidurinis (n=88) 37 / 42,0 38 / 43,2 13 / 14,8 Aukštesnysis (n=137) 56 / 40,9 54 / 39,4 27 / 19,7 Aukštasis (n=80) 29 / 36,3 42 / 52,5 9 / 11,3 Pajamos per mėn. <500 Lt (n=53) 25 / 47,2* 16 / 30,2 12 / 22,6 χ²=19,83, lls=8 p=0,011 500-1000 Lt (n=211) 73 / 34,6 97 / 46,0* 41 / 19,4 1001-1500 Lt (n=58) 29 / 50,0 27 / 46,6 2 / 3,4 >1500 Lt (n=30) 14 / 46,7 16 / 53,3 - Negali nurodyti(n=11) 4 / 36,4 6 / 54,5 1 / 9,1 Gyv. vieta Kaimas (n=82) 35 / 42,7 37 / 45,1 10 / 12,2 χ²=0,92, lls=2 p=0,631 Miestas (n=281) 110 / 39,1 125 / 44,5 46 / 16,4

*-p<0,05, lyginant su laukusiais ilgiau

Kitas svarbus aspektas kurį vertinome – laikas, kurį tenka laukti prie gydytojo kabineto atvykus konsultuotis. 68,6 proc. tyrimo dalyvių teigė patenkantys konsultacijai paskirtu laiku. Tačiau beveik ketvirtadaliui (23,7 proc.) konsultacija vėluoja iki 30 minučių, o 7,7 proc. už durų laukia ilgiau nei pusvalandį. Rezultatai pavaizduoti 8 pav.

8 pav. Laukimo laiko prie gydytojo kabineto pasiskirstymas

68,6 proc.

23,7 proc.

7,7 proc.

Tyrimo metu išsiaiškinome, kaip skyrėsi laukimo laikas prie gydytojo kabineto pagal respondentų sociodemografinius parametrus. Gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingo šeimyninio statuso respondentų grupių. Ilgiau nei pusvalandį dažniau tekdavo laukti našliams, (11,7 proc.), bei išsituokusiems respondentams (18,3 proc.). Paskirtu laiku pas gydytoją dažniausiai patekdavo nesusituokę (81,8 proc.) ir susituokę respondentai (73,3 proc.) (p=0,003). Statistiškai reikšmingai skyrėsi ir skirtingas pajamas per mėnesį gaunančių respondentų laukimo prie gydytojo kabineto laikas. Dauguma uždirbančių 1001-1500 Lt per mėnesį, pas gydytoją patekdavo paskirtu laiku (91,4 proc.). Beveik trečdalis uždirbančių 500-1000 Lt per mėnesį, eilėje prie gydytojo kabineto laukė mažiau nei pusvalandį (39,4 proc.). Tačiau 13,3 proc. tyrimo dalyvių, uždirbančių daugiau nei 1500 Lt per mėnesį eilėje laukė ilgiau nei pusvalandį (p=0,001). Pagal kitus sociodemografinius parametrus statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme. Rezultatai pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė. Laukimo laiko eilėje prie gydytojo kabineto pasiskirstymas priklausomai nuo sociodemografinių charakteristikų

Sociodemo- grafiniai parametrai

Laukimo laikas eilėje prie gydytojo kabineto (n /proc.)

Statistinis reikšmingumas paskirtu laiku <30 min. >30 min

Lytis Moterys (n=268) 181 / 67,5 68 / 25,4 19 / 7,1 χ²=1,91, lls=2 p=0,386 Vyrai (n=95) 68 / 71,6 18 / 18,9 9 / 9,5 Šeim. padėtis Nesusituokę (n=16) 13 / 81,3* 3 / 18,8 - χ²=20,18, lls=6 p=0,003 Išsituokę (n=60) 37 / 61,7 12 / 20,0 11 / 18,3 Susituokę (n=210) 154 / 73,3* 48 / 22,9 8 / 3,8 Našliai (n=77) 45 / 58,4 23 / 29,9 9 / 11,7 Išsilavinimas Neb.vidurinis (n=58) 40 / 69,0 15 / 25,9 3 / 5,2 χ²=6,68, lls=6 p=0,351 Vidurinis (n=88) 69 / 78,4 15 / 17,0 4 / 4,5 Aukštesnysis (n=137) 89 / 65,0 35 / 25,5 13 / 9,5 Aukštasis (n=80) 51 / 63,8 21 / 26,3 8 / 10,0 Pajamos per mėn. <500 Lt (n=53) 41 / 77,4* 10 / 18,9 2 / 3,8 χ²=33,33, lls=8 p=0,001 500-1000 Lt (n=211) 132 / 62,6* 62 / 29,4 17 / 8,1 1001-1500 Lt (n=58) 53 / 91,4* 3 / 5,2 2 / 3,4 >1500 Lt (n=30) 15 / 50,0 11 / 36,7 4 / 13,3 Negali nurodyti(n=11) 8 / 72,7 - 3 / 27,3 Gyv. vieta Kaimas (n=82) 61 / 74,4 17 / 20,7 4 / 4,9 χ²=2,01, lls=2 p=0,365 Miestas (n=281) 188 / 66,9 69 / 24,5 24 / 8,5

*-p<0,05, lyginant su laukusiais ilgiau

Tyrimo metu išsiaiškinome kokių sunkumų respondentams iškilo, norint patekti pas skausmo klinikų specialistus. 45,7 proc. tyrime dalyvavusių asmenų teigė neturėję jokių sunkumų patekti pas skausmo klinikos specialistus. Turėję sunkumų respondentai rinkosi visus jiems tinkamus

variantus. Kad iškyla tam tikrų sunkumų, nurodė 54,3 proc. respondentų. Daugiausiai buvo įvardinti trys iškylantys sunkumai, mažiausiai – po vieną. Pati dažniausia problema respondentams buvo sveikatos būklė, trukdanti atvykti į skausmo kliniką – tuo skundėsi 52,8 proc. respondentų. Ketvirčiui respondentų buvo sunku rasti laiko atvykti konsultacijai (25,4 proc.), o 14,2 proc. buvo nepatogus susisiekimas. Kiti sunkumai buvo minimi rečiau (9 pav.)

9 pav. Sunkumai, iškylantys norint patekti pas skausmo klinikos specialistą

Nustačius sunkumų, iškylančių norint patekti pas skausmo klinikos specialistą, dažnumą, buvo vertinama kam jie pasireiškia labiau. Lyginant sveikatos būklės sukeliamus sunkumus, labiau tuo skundėsi moterys (p=0,005) negu vyrai, tačiau vyrai dažniau kylantį sunkumą įvardino brangią kelionę (p=0,037). Kiti sunkumai vyrus ir moteris vargino panašiai (p>0,05)(7 lentelė).

7 lentelė. Sunkumai, iškylantys norint patekti pas skausmo klinikos specialistą pagal respondentų lytį

Problemos Moterys, n=145 (n / proc.) Vyrai, n=52 (n / proc.) p Sunki sveikatos būklė 85 / 58,6 19 / 36,5 0,005 Laiko stoka 35 / 24,1 15 / 28,8 0,515 Nepatogus susisiekimas 20 / 13,8 8 / 15,4 0,782 Brangi kelionė 10 / 6,9 10 / 19,2 0,037 Kiti sunkumai 7 / 4,8 2 / 3,8 0,702 Papildomas mokėjimas 1 / 0,7 1 / 1,9 0,552

8 lentelėje pateikti rezultatai apie pasitaikančių sunkumų pasireiškimo dažnį priklausomai nuo respondentų gyvenamosios vietos (žr. 34 psl).

52.8

25.4

14.2

10.2

4.6

1.0

sunku atvykti dėl sveikatos būklės laiko stoka nepatogus susisiekimas brangi kelionė kiti sunkumai papildomas mokėjimas proc.

8 lentelė. Sunkumai, iškylantys norint patekti pas skausmo klinikos specialistą pagal gyvenamąją vietą Problemos Kaimas, n=58 (n / proc.) Miestas, n=139 (n / proc.) p Sunki sveikatos būklė 27 / 46,6 77 / 55,4 0,260 Laiko stoka 9 / 15,5 41 / 29,5 0,023 Nepatogus susisiekimas 24 / 41,4 4 / 2,9 0,001 Brangi kelionė 11 / 19,0 9 / 6,5 0,026 Kiti sunkumai 2 / 3,4 7 / 5,0 0,596 Papildomas mokėjimas - 2 / 1,4 -

Miesto gyventojai dažniau skundėsi laiko stoka (p=0,023), o kaimo gyventojams aktualesnis buvo nepatogus susiekimas (p=0,001) ir kelionės kaina (p=0,026).

Kitas svarbus aspektas, galintis daryti įtaką tam tikrų sunkumų atsiradimui norint pasiekti įstaigą, yra pacientų amžius. 10 paveiksle palygintas turinčių tam tikrą problemą ir jos neturinčių vidutinis amžius. Turintys sunkumų atvykti į skausmo kliniką dėl sveikatos būklės buvo statistiškai reikšmingai vyresni už neturinčius šios problemos (p=0,001), tuo tarpu besiskundžiantys laiko stoka (p=0,001) ar kitais sunkumais (p=0,002) buvo statistiškai reikšmingai jaunesni, nei neturintys šių problemų.

n=363, *- p<0,05 (t-testas)

10 pav. Respondentų, turinčių ir neturinčių sunkumų, iškylančių norint patekti pas skausmo klinikos specialistą, vidutinis amžius

71.7 50.2 65.6 58.0 46.6 55.5 57.0 63.0 60.8 61.4 61.6 61.2 0 20 40 60 80 100

sunku atvykti dėl sveikatos būklės laiko stoka nepatogus susisiekimas brangi kelionė kiti sunkumai papildomas mokėjimas metai

nėra problemos

yra problema

*

*

*

Apibebdrinant galime teigti, kad į skausmo klinikas pacientai dažniausia patenka siunčiami šeimos gydytojo, iš kurio ir sužino apie tokių įstaigų teikiamas paslaugas. Pacientai konsultacijai dažniausiai registruojasi telefonu, ypač vyresni ir žemesnio išsilavinimo. Dauguma pacientų pas gydytoją patenka paskirtu laiku, tačiau jiems iškyla sunkumų atvykti dėl sunkios sveikatos būklės.

3.2. Pacientų pasitenkinimo įvertinimas skausmo klinikų teikiamomis

paslaugomis

Kitas mūsų tyrimo uždavinys buvo, įvertinti skausmo klinikų pacientų pasitenkinimą teikiamomis šių įstaigų paslaugomis. Respondentai savo pasitenkinimo lygį galėjo išreikšti penkiais galimais lygiais nuo „labai patenkintas“ iki „labai nepatenkintas“. 16 paveiksle pavaizduoti rezultatai rodo, kad beveik pusė tyrimo dalyvių (48,8 proc.) liko labai patenkinti, o daugiau kaip trečdalis (39,1 proc) – patenkinti skausmo klinikų paslaugomis. Nepatenkintų skausmo klinikų paslaugomis nebuvo.

11 pav. Respondentų pasitenkinimas skausmo klinikų paslaugomis

Visi tyrimo dalyviai teigiamai įvertino skausmo klinikų specialistų kompetenciją ir gydymo kokybę. Specialistų elgesį, atidumą, konfidencialumo išlaikymą, skausmo klinikų aplinką taip pat daugiau kaip po 90 proc. respondentų įvertino teigiamai. Dalis respondentų pasigedo medicininių terminų paaiškinimo, nes tik 87,3 proc. gavo informaciją apie nesuprantamus terminus, informaciją apie gydymo šalutinį poveikį iš skausmo klinikų specialistų gavo 82,9 proc. respondentų.

12 pav. Teigiamas skausmo klinikų veiklos ir aplinkos aspektų vertinimas

Dažniau labai patenkintos skausmo klinikų teikiamomis paslaugomis buvo moterys (50,7 proc.), susituokę (50,4 proc.), turintys aukštesnįjį išsilavinimą (50,4 proc), uždirbantys 1001-1500 Lt per mėnesį (63,8 proc.), gyvenantys mieste (50,9 proc.) asmenys. Vidutiniškai patenkinti dažniau liko vyrai (13,7 proc.), nesusituokę (25,0 proc.), turintys vidurinįjį išsilavinimą (18,2 proc.), nenurodę savo mėnesio pajamų (27,3 proc.), gyvenantys kaime (17,1 proc.) asmenys. Tarp pasitenkinimo skausmo klinikų paslaugomis ir respondentų sociodemografinių parametrų statistiškai reikšmingos priklausomybės nebuvo nustatyta (p>0,05)(9 lentelė, žr. 37 psl.).

100.0 100.0 99.7 99.4 99.4 98.3 97.5 92.8 92.8 87.3 82.9 0 20 40 60 80 100 120 specialistų kompetencija kokybiškas gydymas specialistų atidumas nusiskundimams švara ir tvarka klinikoje geranoriškas specialistų elgesys informacijos konfidencialumas specialistų dėmesys gydymo metodų modernumas išsami informacija apie sveikatos būklę paaiškinti medicininiai terminai informacija apie gydymo pašalinį poveikį