KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
Jurgita Gudaitytė
SLAUGYTOJŲ ŽINIŲ APIE ONKOLOGINIO SKAUSMO
MALŠINIMĄ POKYČIO VERTINIMAS
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc. Dr. D. Skorupskienė
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanas prof. J. Macijauskienė 2009m..…... mėn…….d.
SLAUGYTOJŲ ŽINIŲ APIE ONKOLOGINIO SKAUSMO
MALŠINIMĄ POKYČIO VERTINIMAS
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Vadovas Doc. Dr. D. Skorupskienė 2009 …... mėn….d. Recenzentas Atliko ... studentė J. Gudaitytė 2009 …... mėn…..d. 2009... mėn….d.
KAUNAS, 2009
TURINYS
SANTRUMPOS...9
ĮVADAS...10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...12
1. LITERATŪROS APŽVALGA...13
1.1. ONKOLOGINIO SKAUSMO YPATUMAI...13
1.1.1. Onkologinio skausmo kilmė...13
1.1.2. Veiksniai, trukdantys efektyviai skausmo kontrolei...15
1.1.3. Skausmo įvertinimas...16
1.2. ONKOLOGINIO SKAUSMO KONTROLĖ...19
1.2.1. Medikamentinis skausmo malšinimo būdas – farmakoterapija...20
1.2.2. Nemedikamentiniai skausmo malšinimo būdai...22
1.3. ONKOLOGINIO LIGONIO, KENČIANČIO SKAUSMĄ, YPATUMAI...24
1.4. SLAUGYTOJOS VAIDMUO DIRBANT SU PACIENTAIS, PATIRIANČIAIS ONKOLOGINĮ SKAUSMĄ...27
2. TYRIMO METODIKA , METODAI IR KONTINGENTAS...29
2.1. Tyrimo metodika...29
2.2. Tyrimo metodai...31
2.3. Tiriamųjų kontingentas...33
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...34
3.1. Respondentų demografinė socialinė charakteristika...34
3.2. Slaugytojų žinių įvertinimas...36
IŠVADOS...61
REKOMENDACIJOS...62
LITERATŪROS SĄRAŠAS...64
PRIEDAI...68
SANTRAUKA
Gudaitytė J. Slaugytojų žinių apie onkologinio skausmo malšinimą pokyčio vertinimas, magistro baigiamasis darbas / darbo vadovas – doc. dr. D. Skorupskienė; Kauno medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2009. – 68 psl.
Tyrimo tikslas: Įvertinti ir palyginti slaugytojų žinių, apie onkologinio skausmo
malšinimą, pokytį praėjus dviems metams po pirmojo vertinimo.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti Onkologijos ligoninės slaugytojų žinias apie onkologinio skausmo malšinimą ir jų pokytį.
2. Įvertinti slaugos ligoninių slaugytojų žinias apie onkologinio skausmo malšinimą ir jų pokytį.
3. Palyginti Onkologinės ligoninės ir slaugos ligoninių slaugytojų žinias apie onkologinio skausmo malšinimą ir jų pokytį.
4. Išaiškinti veiksnius, kas turėjo įtakos slaugytojų žinių pokyčiui. 5. Parengti praktines rekomendacijas.
Tyrimo metodai:
Tyrimas buvo atliekamas 2009 m. sausio- kovo mėnesiais anoniminės anketinės apklausos būdu. Ištirta 61 slaugytojos dirbančios Onkologijos ligoninėje ir slaugos ligoninėse: Kauno slaugos ligoninėje bei Raudono kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Naudotas „Žinių ir nuostatų apie skausmą“ klausimynas, skirtas įvertinti slaugytojų žinias („Knowledge and Attitudes Regarding Pain“, City of Hope). 2009 m. gauti tyrimo rezultatai lyginami su 2006- 2007 m. gautais tyrimo rezultatais „Slaugytojų žinių apie onkologinio skausmo malšinimą vertinimas“, Bakalauro baigemasis darbas, vadovė asist. J. Demskytė.
Tyrimo išvados:
1. OL slaugytojos nežino NVNU poveikio, tačiau žino, kad kombinuojant medikamentus pasiekiamas geresnis efektas kontroliuojant skausmą. OL slaugytojos žino, kad tiksliausiai skausmo intensyvumą įvertins pacientas, tačiau nepasikliauja pacientų išsakomu skausmo stiprumu. 2009 m. tyrime didesnė dalis slaugytojų žino, kad esant stipresniam skausmui pacientai prašys padidinti opioidų dozę, bei kad opioidai skiriami nepriklausomai nuo to ar pacientas piktnaudžiavo priklausomybę sukelemomis medžiagomis ar ne. 2006 m. tyrime
didesnė dalis slaugytojų žino, kad pooperaciniam skausmui malšinti analgetikai skiriami pastoviu režimu.
2. SL slaugytojos nežino, kad pagal gyvybinius rodiklius ne visada galima spręsti apie skausmo intensyvumą, bei, kad pacientas tinkamiausiai įvertins skausmo intensyvumą. Tačiau žino, NVNU poveikį, kad nutraukus staiga opioidų vartojimą pasireikš fizinė priklausomybė, ir kad efektyviai skausmo kontrolei įtakos turi religiniai paciento
įsitikinimai. 2009 m. didesnė dalis slaugytojų intensyvų skausmą malšintų opioidais tuomet kai skausmo šaltinis nežinomas. 2006 m. tyrime slaugytojos labiau pasikliautų pacientų išsakomu skausmo stiprumu.
3. Tiek OL tiek SL slaugytojos nežino per burna vartojamo morfino poveikio pasireiškimo laiko, nežino, kad „placebo“ mėginys nerekomenduojamas onkologijoje. Tiek 2006 m. tiek 2009 m. atliktuose tyrimuose slaugytos mano, kad pacientai jausdami skausmą nemiega. OL didesnė dalis slaugytojų žino, kad pacientas tiksliausiai įvertins skausmo intensyvumą, tačiau SL slaugytojos labiau pasikliauja paciento išsakomu skausmu.
4. Lyginant 2006 m. ir 2009 m. gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad išsilavinimo, laiko, ilgesnės darbo patirties, gausesnio ligonių srauto, kasdien sunkėjančios slaugos, išdalintų rekomendacijų nepakanka, kad slaugytojos labiau domėtųsi atliekamu darbu, domėtųsi skiriamų medikamentų šalutiniu poveikiu, išklausytų paciento nuomonę...
5. 2006 m. ir 2009 m. SL ir OL slaugytojų žinių lygis yra vienodas (po 50 proc. teisingų atsakymų).
SUMMARY
Gudaitytė J. Assessment of nurses knowledge change about oncology pain control, master thesis/supervisor – doc. dr. D. Skorupskienė; Kaunas University of medicine, Faculty of nursery, Department of Nursing and care. – Kaunas, 2009. – 68 psl.
The object of research: to evaluate and compare of nurses knowledge about oncology pain
control, change after two years after firs assessment.
Goals of research:
1. To evaluate of Oncology hospital nurses knowledge about oncology pain control and change of theirs;
2. To evaluate of nursery hospital nurses knowledge about oncology pain control and change of theirs;
3. To compare of Oncology hospital and nursery hospitals nurses knowledge about oncology pain control and change of theirs.
4. Find out factors what had influence on change of nurses knowledge; 5. Ready practical recommendation.
Methods of research:
The research was performed in the way of anonymous questionnaire pale in the period of January – March in 2009. There were 61 nurses, working at Oncology hospital and nursery hospital nurses: at Kaunas nursery hospital, and Kaunas Red Cross nursery hospital. Was used “Knowledge and Attitudes Regarding Pain” (City of Hope) questionnaire, dedicated to evaluate knowledge of nurses. Results of research get in 2009 compare with 2006-2007 get results of research. „Assessment of nurses knowledge about oncology pain control“, bachelor thesis/supervisor – assist. J. Demskytė.
To conclusions of research:
1. Nurses of Oncology hospital do not know medicate (opioids and nonopioids) effect, but know, that combine medicaments get better effect of pain control. Nurses of Oncology hospital know, that when is bigger pain patients please to make a bigger dose of opioids and when give it independent of or patients abuse on material which make dependents or not. Research of 2006 the biggest part of nurses know, that anesthetics for pain of operation suppress give constant regimen.
2. Nurses of nursery hospitals do not know, that by vital rates not always may adjudicate about intensity of pain and, that patients evaluate intensity of pain the best. But know medicate
(opioids and nonopioids) effect, that end pop use of opioids evidence corporal dependence and, that effectively pain control influence have doxy of patients. In 2009 the biggest part of nurses intensity pain suppress with opioids then when source of pain is unknown. Research of 2006 nurses more trust the pain strength witch jerk out patients.
3. And nurses of oncology hospital and nurses of nursery hospital do not know effect display time of morphine using per os, do not know, that „placebo” trials do not recommend in oncology. And research of 2006, and research of 2009 nurses thinking, that patients do not sleeping, when they feel pain. The biggest part nurses of oncology hospital know, that patients exactly value intensity of pain, but nurses of nursery hospital more trust the pain which jerk out patients.
4. Compare research results got in 2006 and in 2009 get out, that calibre, time, longest work experience, the bigger flood of patients, every day heavy nursing, share out recommendations is not enough, that nurses more interest the job, which they doing, interest side effect of dedicate medicaments, listen to give ear opinion of patients.
5. Nurses of nursery hospital and nurses of oncology hospital knowledge level is the same (50 percentage of true answers) and in 2006 and in 2009.
PADĖKA
Norėčiau išreikšti nuoširdžiausią padėką:
Magistro baigiamojo darbo vadovei doc. dr. D. Skorupskienei, už kantrybę ir visapusišką pagalbą, rašant magistro baigiamąjį darbą ir suteiktas žinias;
Kauno medicinos universiteto, visiems jame dirbantiems dėstytojams ir dėstytojoms, kurie dėstė visus šiuos metus, už suteiktas žinias;
Kauno Onkologijos ligoninės, Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, Kauno slaugos ligoninės administracijai už geranoriškumą ir bendradarbiavimą;
Tėvams už paramą ir tikėjimą manimi.
SANTRUMPOS
OL – Onkologijos ligoninė;SL – slaugos ligoninės: Kauno slaugos ligoninė, Raudono kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė;
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo; TENS – transkutaninė neuroelektrostimuliacija; PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija;
proc. – procentai. n.- respondentai.
Į
VADAS
Nepaisant mokslinių tyrimų duomenų, skelbiančių, jog net 75 proc. vėžio atvejų galima būtų išvengti, pasaulyje kasmet vėžiu suserga apie 9 mln. žmonių. Iki 2020 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 15 mln. Didesnė rizika susirgti vėžiu yra sąlygojama ydingo žmogaus gyvenimo būdo, netinkamų asmeninių įpročių, paties žmogaus susikurtų nepalankių aplinkos sąlygų. Ankstyvoji vėžio diagnostika taip pat nėra savalaikė, todėl dažniau diagnozuojama jau pažengusių piktybinių navikų.
Nors apie pusė susirgusių vėžiu pagydoma, kol kas ši liga labiausiai baugina viso pasaulio gyventojus. Viena didžiausių baimės priežasčių yra ta, kad vėžys siejamas su skausmu. (25)
Skausmo problema sena kaip pati žmonija. Skausmas yra nemalonus jutimas ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinių ar nervų sistemos pažeidimu arba nusakomas šio pažeidimo terminais. Skausmas visada subjektyvus (Tarptautinė skausmo studijų asociacija, 1979).(14)
„Skausmas turi mus pažadinti. Jausdamas skausmą tu jauti jėgą. Viskas priklauso nuo to kaip tu su juo susidoroji“ (J. Morrisonas)
Vėžinio skausmo gydymo poreikis kaip didelė sveikatos problema išryškėjo dvidešimtojo amžiaus devintame dešimtmetyje. Jau keleri metai Lietuvoje intensyviai domimasi skausmo malšinimu. 1995 metais mūsų šalyje prasidėjo pirmosios skausmo klinikų užuomazgos. Tai buvo labiau entuziazmu paremti, o ne mokslu pagrįsti skyriai. (22) 1998 metais įsikūrė Lietuvos skausmo draugija (LSD), kuri leidžia savo informacinį biuletenį, organizuoja mokomuosius seminarus bei konferencijas medikams ir pacientams. Ši draugija visais įmanomais būdais stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad lėtinis skausmas visame pasaulyje yra traktuojamas kaip skausmo liga, darantis žalą tiek ligoniui ir jo artimiesiems tiek ir visai visuomenei. Tačiau Lietuvos skausmo draugija nepajėgi padėti visiems skausmą kenčiantiems pacientams bei jų artimiesiems. Todėl labai svarbu, kad vis daugiau slaugytojų įsitrauktų į šią veiklą, pastoviai tobulintų savo žinias apie onkologinio skausmo kontrolę bei pacientų slaugos ypatumus.
Problemos aktualumą lemia tai, kad diagnozės nustatymo metu skausmą jaučia net 20-50 procentų onkologinių ligonių, o ligai išplitus jų padaugėja iki 75-80 procentų. Kasdien pasaulyje vėžinį skausmą kenčia apie 4 milijonai žmonių, iš jų daugelis (kai kuriose šalyse net iki 50 procentų) negauna reikiamo gydymo, slaugos. (22)
Lietuvoje tokį skausmą kasdien kenčia 6000-7000 ligonių, iš jų apie trečdalis- labai stiprų skausmą. (22)
PSO dokumente „Lėtiniu vėžiu sergančių pacientų teisių deklaracija“ pabrėžiama, kad net 80-90 procentų onkologinių ligonių turi ir gali mirti be skausmo.( 22)
Kiekvienas žmogus savitas, todėl jis slaugomas individualiai. Slaugytojos žinios ir kompetencija, noras suprasti ir padėti, sugebėjimas laiku pastebėti paciento būklės bei nuotaikos pasikeitimus, įsigilinti ir mėginti surasti teisingą išeitį iš susidariusios nepalankios padėties, sužadinti troškimą gyventi ir kovoti su savo liga – tai patys svarbiausi slaugos proceso aspektai.
Laisvė nuo skausmo turi tapti kiekvieno vėžiu sergančio ligonio teise, o prieinamas skausmo gydymas – pagarbos šiai teisiai išraiška. (PSO)
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
DARBO TIKSLAS
1. Įvertinti ir palyginti slaugytojų žinių, apie onkologinio skausmo malšinimą, pokytį praėjus dviems metams po pirmojo vertinimo.
DARBO UŽDAVINIAI
1. Įvertinti Onkologijos ligoninės slaugytojų žinias apie onkologinio skausmo malšinimą ir jų pokytį.
2. Įvertinti slaugos ligoninių slaugytojų žinias apie onkologinio skausmo malšinimą ir jų pokytį.
3. Palyginti Onkologinės ligoninės ir slaugos ligoninių slaugytojų žinias apie onkologinio skausmo malšinimą ir jų pokytį.
4. Išaiškinti veiksnius, kas turėjo įtakos slaugytojų žinių pokyčiui. 5. Parengti praktines rekomendacijas.
HIPOTEZĖ
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. ONKOLOGINIO SKAUSMO YPATUMAI
1.1.1. Onkologinio skausmo kilmė
Onkologinis skausmas yra kompleksinis sindromas, kuriame ryškus tiek diskriminacinis, tiek ir psichoemocinis skausmo patyrimas. Onkologinis skausmas yra įvairios lokalizacijos, labai intensyvus, mišrios kilmės, įvairiai trunkantis. Onkologinio skausmo intensyvumas tiesiogiai nuo audinio pažeidimo nepriklauso, bet jis tiesiogiai siejasi su skausmo laidžiosios-kylančios bei skausmą blokuojančios sistemų tarpusavio sąveika, o skausmą stiprinantys ar silpninantys mechanizmai gali būti labai įvairūs. (9)
Kad kuo kokybiškiau būtų kontroliuojamas vėžinis skausmas, svarbu bandyti nuodugniai išsiaiškinti skausmą sukėlusias priežastis.
Skausmą sukeliančios priežastys, susijusios su vėžio liga, skirstomos į dvi grupes: I. Skausmai, kuriuos sukelia navikas (80%)(13):
1. Skeleto metastazės. Pacientus su skeleto metastazėmis vargina nuolatiniai buki, judesio metu sustiprėjantys skausmai. Slaugant tokius pacientus svarbu, kad visi judesiai būtų atliekami tokiu tempu ir būdu, kuris pacientui leidžia geriausiai kontroliuoti skausmą.
2. Skausmai dėl nervų šaknelių uždegimo yra aštrūs, deginantys, geliantys. Kai kuriuos pacientus kamuoja odos jautrumas, todėl odos lietimas, kurį dažniausiai suprantame kaip malšinantį ir raminantį skausmą, gali tapti nemalonus ar tiesiog skausmingas.
3. Dėl padidėjusių organų, juose esant metastazėms, pacientus vargina gilūs, nuolatiniai, geliantys skausmai.
4. Dieglių pobūdžio skausmai vargina pacientus esant naviko infiltracijai (pvz., į skrandį).
5. Dėl kraujagyslių spaudimo, išsivysčius periferinei edemai, pacientus vargina gilus, geliantis, išplitęs skausmas.
6. Minkštųjų audinių augliai gali užaugti labai dideli, susidariusios žaizdos būna labai skausmingos. Skausmai deginantys, gilūs.
7. Dėl padidėjusio intrakranialinio spaudimo pacientus gali varginti galvos skausmai, kurie sustiprėja gulint, bei vėmimas be pykinimo.
1. Dėl paties vėžio gydymo atsiradęs poveikis taip pat gali sukelti skausmus. Tokiais skausmais gali būti fantominiai skausmai (pvz., galūnių, krūties), rankų skausmai dėl neurinomų, susidariusių po operacijų. Spindulinis gydymas gali sukelti spindulių fibrozę, o gydymas citostatikais – neuropatiją, pasireiškiančią svylančių ir deginančių padų jausmu. (7;16;13)
Fizinis skausmas yra tik viena vadinamojo „suminio“ skausmo dalis. Cecily Saunders suminio skausmo koncepcija apima fizinį, psichologinį, dvasinį, socialinį skausmą. 1 pav. Tokia holistinio skausmo samprata predisponuoja ir daugiaprofesinį gydymą, kurio centre yra individualūs ligonio poreikiai. (2)
Suminis skausmas
1 pav. Suminio skausmo koncepcija.
Svarbu suvokti, kad pacientui, sergančiam vėžiu, skausmai kyla netik dėl pačios ligos; skausmai gali kilti, pavyzdžiui, dėl obstipacijos arba pragulų. Įprastas raumenų įtempimas ir neuralgijos taip pat gali būti vėžiu sergantiems pacientams. (7)
Manau, kad onkologinis skausmas, kaip ir bet koks lėtinis skausmas blogiausiai malšinamas naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Taip yra todėl, kad pacientui ir jo artimiesiems yra sunku pasiekti gydytoją, nes šiomis dienomis skyriuose būna tik budintys gydytojai, o Lietuvoje slaugytojas negali savarankiškai skirti vaistų be gydytojo nurodymų. Esant šiai problemai slaugytojas turi pasirūpinti, kad ligonis nepristigtų vaistų ir esant reikalui turėtų jų po ranka.
Svarbu, kad slaugytojas mokėtų sumažinti onkologinio ligonio skausmo baimę, nes šiuo metu yra pakankamai daug ir efektyvių priemonių onkologiniam skausmui malšinti.
Psichologinės problemos SKAUSMAS
Dvasinis skausmas Fizinis skausmas Socialinės problemos
1.1.2. Veiksniai, trukdantys efektyviai skausmo kontrolei
Net jei beveik 90 % vėžinių skausmų galima kontroliuoti, žinoma, kad daugeliui pacientų skausmas slopinamas per mažai, ir jie dažnai kenčia nereikalingai. (7). Tenka pripažinti, kad ne tik pacientai, bet ir kai kurie gydytojai, slaugytojai tiki, kad onkologinis skausmas neišvengiamas ir nenumalšinamas. (17). Visada reikia prisiminti, kad skausmas yra individualus patyrimas, ir reikia ligoniu ką jis sako apie skausmą tikėti, kad ir kaip neįtikėtinai tai kartais atrodo.(28)
Siekiant efektyvaus skausmo malšinimo vis dar egzistuoja kliūtys sveikatos priežiūros sistemoje. Apibendrinus daugelio autorių nuomonę galima išskirti šias priežastis:
1. Kliūtys, susijusios su sveikatos priežiūros darbuotojais: a) žinių trūkumas, kaip efektyviai kontroliuoti skausmą; b) netikslus skausmo įvertinimas;
c) nepasitikėjimas pacientu; (7)
d) nesugebėjimas bendrauti su pacientu ir įtraukti jį į gydymą; (2; 12;16; 17; 28)
e) nesugebėjimas įvertinti ir valdyti kitus kentėjimo aspektus - fizinius, psichologinius, socialinius, kultūrinius, dvasinius,- kurie gali sukelti skausmą;
f) rūpinimasis dėl kontroliuojamų medikamentų kiekio; (25) g) baimė, kad pacientas netaptų priklausomas nuo vaistų; h) baimė dėl šalutinių medikamentų poveikio;
i) susirūpinimas dėl galimos tolerancijos analgetikams; j) nesugebėjimas pakartotinai įvertinti skausmą. (16;17; 38) 2. Kliūtys, susijusios su sveikatos priežiūros sistema:
a) trukdžiai, susiję su pačia sveikatos sistema: onkologinio skausmo malšinimas nelaikomas sveikatos apsaugos sistemos prioritetu;
b) netinkamas skausmo kontrolės finansavimas;
c) apribotas kontroliuojamų medikamentų kiekis malšinti skausmą;
d) problemos, susijusios su gydymo prieinamumu. Opioidų dažnai nebūna miestų - kaimų vaistinėse, tačiau dirbanti slaugytoja turi užtikrinti tinkamą medikamentinį gydymą skausmą kenčiantiems pacientams. (43)
3. Kliūtys, susijusios su pacientu ir jo šeima:
a) nepranešimas laiku apie skausmą gali atitraukti gydytoją nuo rimtos ligos gydymo; b) nenorėjimas pripažinti, kad skauda;
e) baimė tapti priklausomam nuo medikamentų; f) baimė dėl galimo nepageidaujamo vaistų poveikio;
g) medikamentų kaina taip pat svarbi kliūtis efektyviai skausmo kontrolei; h) susirūpinimas dėl tolerancijos skausmo kontroliuojamiems medikamentams;
i) vyresnio amžiaus pacientai gali manyti, kad skausmas susijęs su senėjimo procesu, kad tai neišvengiama; (42)
j) nesilaikymas paskirto medikamentų vartojimo režimo.(7; 16; 17; 21; 25; 28; 33; 37; 38; 40-42; 43-47)
Norint užtikrinti efektyvų skausmo malšinimą ir siekiant sumažinti visas įmanomas tam priežastis, siūloma ugdyti pacientus.
Pacientų ugdymas:
1. slaugytojas turi nuraminti pacientą, pasakyti jam, kad skausmo kontrolė - kiekvieno paciento teisė, kad gydymo komanda pasitiki pacientu, tiki jo jaučiamu skausmu. Pacientas turi žinoti, kad gera skausmo kontrolė pagerins jo gyvenimo kokybę;
2. aktyvus pacientų ir jų šeimos narių ugdymas yra reikalingas, įskaitant toleranciją, fiziologinę priklausomybę ir žalingus įpročius. Suteikti pacientui galimybę aptarti jaučiamą baimę, rūpinimąsi. (47)
Dalį šių problemų sukelia žemas medicininio švietimo lygis ir mokymo trūkumai aukštosiose ir aukštesniosiose medicinos mokslo įstaigose, menkas visuomenės informavimas ir švietimas. (25)
Svarbu suvokti, kad kiekvienas pacientas yra individuali asmenybė, kaip ir jo jaučiamas skausmas, todėl ypač slaugytojai turi daugiau laiko skirti pacientui, turi nuraminti pacientą, jo artimuosius. Niekuomet nepasieksime efektyvios skausmo kontrolės neišklausę paciento. Pacientas turi būti lygiavertis komandos narys.
1.1.3. Skausmo įvertinimas
Norint tinkamai malšinti skausmą, būtina sugebėti įvertinti skausmo charakteristikas ir jo fizinę prigimtį. Onkologinio skausmo pobūdis dažnai kinta, tad skausmą reikia pakartotinai
įvertinti, nes greitai prisideda naujo skausmo priežastys.
Jeigu būtų laikomasi šių principų, paaiškėtų, kad pacientas turi labai daug ką pasakyti apie savo skausmą ir netgi gali pateikti nuorodas, kaip efektyviausiai jį malšinti. Tuomet net nereikėtų atlikti jokių invazinių tyrimų.(29)
Skausmą reikia įvertinti pirmą kartą susitikus su ligoniu, kas kartą atsiradus naujam skausmui, pakitus seniau jaučiamo skausmo pobūdžiui: reguliariai vertinti gydant, pakeitus gydymą. (11).
Vertinant skausmą svarbu:
1. pasitikėti tuo, kaip pats ligonis vertina savo skausmą; 2. skausmo istorija;
3. ligos istorija;
4. psichologinės būklės įvertinimas; 5. nuodugnus medicininis ištyrimas; 6. diagnostinis tyrimas;
7. gydymo poveikio įvertinimas.
Jeigu skausmas nesusijęs su skubiąja pagalba, tuomet atliekamas nuodugnus jo vertinimas.(18)
Kol kas nėra objektyvių metodų skausmo intensyvumui, stiprumui nustatyti. Dažniausiai remiamasi ligonio nusiskundimais. Kad gydymas būtų sėkmingas, svarbu įvertinti: (15)
1. Skausmo ir ligos anamnezę:
a) įprastiniai klausimai apie skausmo lokalizaciją, pobūdį, trukmę, skausmą lengvinančius ir sunkinančius faktorius;
b) koks taikytas ir/ar taikomas analgezinis gydymas ir jo efektyvumas; c) kokia skausmo įtaka fizinei būklei ir socialiniam gyvenimui;
d) kokie dabartiniai lūkesčiai dėl analgezijos. 2. Skausmo intensyvumą:
a) žodinis (pasitikėti tuo, kaip pats ligonis vertina savo skausmą); b) vizualinės skausmo vertinimo skalės;
c) skausmo įvertinimo klausimynai. (žr. priedus Nr. 5 - 6) (31;12) 3. Fizinę būklę:
a) bendras fizinis ištyrimas (išvaizda, išraiška, laikysena, eisena, gyvybinės funkcijos);
b) skausmo srities apžiūra, palpacija. 4. Psichologinę būklę:
a) skausmo reikšmė ligoniui ir jo šeimai; b) ankščiau patirto skausmo padariniai ligoniui;
Tiek gydytojui, tiek slaugytojui labai dažnai tenka susidurti su skausmo sukeltomis emocijomis ir elgesiu. Tai reiškia, kad diagnostikos ir gydymo efektyvumas priklauso ne tik nuo to, kaip nustatomas etiologinis ir patogenezinis somatinės ar psichinės būklės, pasireiškiančios esant skausmui, mechanizmas, bet ir nuo sugebėjimo pastebėti, kaip dėl skausmo sutriko ar pakito
įprastas paciento gyvenimas.
Dėl visų minėtų priežasčių diagnostikos ir gydymo metodus gydytojas parenka individualiai, nes nėra visuotinai priimtinų, tinkančių kiekvienam pacientui, skausmo diagnostikos ir gydymo standartų. (4)
Vertinant pagrindinius onkologinio skausmo požymius, pirmiausiai slaugytojas (kadangi jis didelę darbo laiko dalį skiria bendravimui su ligoniu ir jo artimaisiais) turi nuraminti ligonius ir jų šeimos narius. Svarbus tvirtas ryšys tarp visos ligonį gydančios komandos, paties ligonio ir jo artimųjų.
Būtina prisiminti, kad skausmo vertinimas turi būti reguliarus, atliekamas per visą gydymą tam tikrais intervalais (ypač tuomet, kai pacientas ima jausti naujų simptomų).
1.2. ONKOLOGINIO SKAUSMO KONTROLĖ
Onkologinio skausmo gydymas buvo ir yra svarbi ir sudėtinga sritis – dėl nuolat didėjančių onkologinių ligonių skaičiaus, sudėtinga – dėl onkologinių ligų ir jų padarinių įvairovės. Parengta daug onkologinio skausmo gydymo rekomendacijų, tarp jų ir PSO „3-jų pakopų schema“, tačiau daugelis paseno ir neatitinka farmakologijos, medicinos ir sveikatos apsaugos organizavimo naujovių. Manau, kad vienas iš svarbiausių tradicinių onkologinio skausmo gydymo algoritmų trūkumų - gydymo parinkimas pagal skausmo intensyvumą. Tai, žinoma, paprasta ir patogu, tačiau praleidžiamas esminis dalykas - skausmo mechanizmas. Nors onkologinio skausmo malšinimas morfinu laikomas „aukščiausiu standartu“, jis nėra universalus – tinka ne visiems ir ne visada.(10)
PSO deklaracijoje (1986 m.) skelbiama, kad 80-90 proc. onkologinių ligonių turi ir gali nekentėti skausmo. (23)
Tuo tarpu Lietuvoje morfino suvartojimas, rodantis skausmo kontrolės lygį šalyje, stipriai atsilieka nuo išsivysčiusių pasaulio šalių. Nors narkotinių analgetikų prieinamumas yra neblogas, daugelis vaistų yra kompensuojami, didele reikšme turi informacijos stoka visuomenėje bei giliai įsišaknijusi narkomanijos baimė. (1)
2001 m. spalio 24 d. Lisabonoje vykusiame 11-ame Europos Onkologų suvažiavime ECCO 11 buvo pristatytas naujas – piramidinis - onkologinio skausmo diagnostikos ir malšinimo modelis, pagal kurį pacientas ir jo jaučiamas skausmas suprantami kaip holistinė visuma, kreipiamas dėmesys ne tik į fizinę skausmo prigimtį, bet ir į psichologines, socialines problemas. (24)
Onkologinio skausmo malšinimo algoritmas: (24) 1. skausmo priežasties, pobūdžio ir intensyvumo įvertinimas; 2. medikamentinis vėžinio skausmo malšinimas;
3. nemedikamentinis skausmo malšinimas.;
4. skausmo kontrolės rezultatų įvertinimas ir gydymo plano peržiūra; 5. vaikų ir vyresnio amžiaus ligonių vėžinio skausmo kontrolės ypatumai;
6. pastovaus vėžinio skausmo malšinimo ir paliatyvios ligonio priežiūros užtikrinimas.
Gydymo poveikis skausmui pasireiškia per įvairias organizmo sistemas: opiatai veikia gumburo sritį, NVNU ir steroidai - užpakalinių nugaros smegenų šaknelių sritį, tricikliniai antidepresantai - limbinę sistemą, epiduraliai skirti medikamentai veikia nugaros gumburo trakto sritį, o TENS - drebulinę medžiagą. (9)
adjuvantai: antidepresantai, antikonvulsantai, bisfosfonatai, ir kt.; 2. nemedikamentinės procedūros:
invazinis gydymas: blokados, epidurinė analgezija, akupunktūra.
psichologinė, dvasinė pagalba;
onkologinė pagalba: spindulinė, chemoterapija;
chirurginis gydymas: neurochirurgija, ortopedija, obstrukcijos pašalinimas ir kiti.
TENS.
3. paliatyvi slauga. (2;18;30,23)
1.2.1. Medikamentinis skausmo malšinimo būdas- farmakoterapija
Skausmas- vienas iš baisiausių simptomų, keliantis daugiausiai nerimo ir baimės. PSO teigia, kad nuskausminimas prailgina žmogaus gyvenimą. (19)
Apibendrinus daugelio autorių nuomonę galima išskirti šiuos skausmo malšinimo medikamentais principus:
1. vaistas ar vaistų derinys parenkamas įvertinus skausmą; 2. parenkama individuali dozė;
3. parenkama priimtina vaisto vartojimo forma; 4. nurodoma, kada ir kokiais intervalais vartoti vaistą; 5. užtikrinti nuolatinį pastovaus skausmo malšinimą; 6. parinkti vaistą skausmo protrūkiams malšinti; 7. pamokyti ligonį ir jo šeimą, kaip vartoti vaistus; 8. informaciją apie paskirtus vaistus pateikti ir raštu. (18)
PSO rekomenduoja farmakologinį vėžio skausmo gydymą pagal pakopas: 1 pakopa- NVNU, adjuvantai;
2 pakopa- silpni opioidai, NVNU, adjuvantai; 3 pakopa- stiprūs opioidai, NVNU, adjuvantai.
Vienas svarbiausių skausmo kontrolės medikamentais principų - laipsniškumas. Tai reiškia, kad gydymas pradedamas neopiatais (I pakopa), o neesant teigiamo efekto, gydoma silpnais opiatais (II pakopa). Jei ir tai nepadeda, skiriama stipriai veikiančių opiatų (III pakopa). (15)
Jei tik įmanoma, pastovi analgezija skiriama labiausiai ligoniui priimtinu peroraliniu būdu arba trasdermaliai, skiriant individualią dozę, kartu vartojant ir kitus simptomus malšinančius vaistus.(23)
Kitas svarbus gydymo principas - reguliarumas, t.y. vaistus reikia gerti griežtai laikantis nustatytų valandų, nelaukiant kol vėl ims skaudėti. (15) Lengviau skausmui užbėgti už akių, negu pavėlavus jį kontroliuoti.
Malšinant onkologinį skausmą slaugytojas užima taip pat svarbų vaidmenį. Slaugytojo pareiga pranešti pacientui apie šalutinį vartojamų medikamentų poveikį, pastebėti jį ir informuoti apie tai gydytoją.
Dažniausiai užfiksuojamas šalutinis opioidų poveikis: obstipacijos, pykinimas, vėmimas, kvėpavimo centro slopinimas; rečiau - neurotoksinis poveikis (traukuliai, kliedesys, haliucinacijos, hiperalgezija).(27;29). Slaugant opioidais gydomą pacientą slaugytojas turi pasidomėti kaip ligonis tuštinasi, ar nepykina, nevemia, nedusina. Esant reikalui būtina skubiai šalinti nepageidaujamą opioidų poveikį.
Todėl svarbu, kad prieš pradedant gydymą opioidais palatos slaugytojas turėtų informuoti pacientą apie galimą šalutinį medikamentų poveikį. Manau informacija turi būti pateikiama ne tik žodžiu, bet ir raštu.
Taip pat svarbu nepamiršti ir NVNU, slaugytoja turi stebėti ligonį dėl galimo kraujavimo iš virškinamojo trakto, opų.
Vartojant narkotinius analgetikus slaugytojas turi skirti tokias sąvokas kaip tolerancija, fizinė priklausomybė ir psichologinė priklausomybė, kad esant reikalui galėtų išsklaidyti nepagrįstas paciento ir jo artimųjų baimes: (3)
Tolerancija - vartojant narkotinius analgetikus net ir nedidėjant skausmui ir esant stabiliai ligos eigai, po kiek laiko reikės didesnių opioidų dozių ir tai yra natūralu dėl tolerancijos išsivystymo.
Fizinė priklausomybė - kai staiga nutraukus opioidus pasireiškia abstinencijos simptomai. Todėl svarbu, kad opioidų nutraukimas būtų palaipsnis.
Psichologinė priklausomybė - narkomanija. Vartojant opiatus nuskausminimo tikslu jos vartoti tikrai nereikia, todėl svarbu, kad slaugytojas tai paaiškintų pacientui ir jo artimiesiems.
Deja, trečdaliui ligonių trijų pakopų gydymo taktika nepasiteisino: gaištamas laikas, gydymas neindividualizuojamas, neapibrėžtas kitų gydymo būdų vaidmuo. Jei tik yra galimybių taikyti kitus gydymo būdus, šiandien turėtume orientuotis į naują strategiją. Jos esmė - visi įmanomi gydymo būdai nepaisant ligos stadijos turi papildyti farmakologinį skausmo gydymą. Gydymas individualizuojamas ir tik ligonio interesai turi nulemti jo strategiją. (2) Todėl šalia medikamentinio gydymo turi būti taikomas ir nemedikamentinis gydymas.
1.2.2. Nemedikamentiniai skausmo malšinimo būdai
Nemedikamentinėms priemonėms priskiriami fiziniai ir emociniai gydymo būdai. Jos gali būti taikomos esant tiek ūmiam, tiek lėtiniam skausmui. Nemedikamentinės priemonės efektyviausios tuomet, kai derinamos su medikamentinėmis kaip papildomas (adjuvantinis) gydymas. Tinkamiausios nemedikamentinės priemonės pasirinkimas priklauso nuo paciento ir jo šeimos narių, patiriamo skausmo ypatybių, gretutinių ligų. (30)
Pagrindiniai nemedikamentinio gydymo būdai: (23)
Refleksoterapija skausmo malšinimui padeda pacientui labiau atsipalaiduoti ir patogiau
jaustis, pvz., mokant lėtai kvėpuoti ar sutraukti ir atpalaiduoti specialios grupės raumenis ar sukeliant atitinkamus vaizdinius, galima pasiekti atsipalaidavimą ir sumažinti baimę.
Spalvų ar dailės terapija veikia ligonio savijautą ir turi teigiamų savybių, pvz. žalia,
purpurinė, auksinė; dailės terapija padeda nukreipti dėmesį.
Aromaterapija. Kvapas sužadina malonius prisiminimus ir jausmus. Taikymo būdai:
išgarinimas, vonios, dušai, garų inhaliacija, tiesioginis dėjimas ant žaizdos masažas, pvz., raminantys aliejai: ramunėlių, levandos, sandalo medžio.
Muzikos terapija. Muzika gali padėti sukurti gerą nuotaiką, pvz., tyli, rami,
atpalaiduojanti A. Mocarto muzika.
Prisilietimas turi atpalaiduojantį poveikį. Naudojama gyvūnėlių terapija.
Bibljjoterapija ar poezoterapija padeda ligoniams įveikti psichologines, dvasines
problemas, didina skausmo jutimo slenkstį.
Dvasinė pagalba padeda įveikti dvasinį konfliktą, kaltės jausmą, išvengia atsiskyrimo ir
susvetimėjimo; naudojama: žmogaus egzistencijos analizė, meditacija, meldimasis, sakramentų priėmimas, išpažintis, gyvenimo apžvalga, gyvenimo prasmės suradimas.
Kituose literatūros šaltiniuose prie nemedikamentinio skausmo malšinimo priskiriama: masažas, vibracija, akupunktūra, TENS, šiluma ir šaltis, blokados ir kt. (36;48;52)
Sumažėjus psichologinėms bei dvasinėms problemoms skausmo jutimas taip pat mažėja. Manau, nereikėtų nuvertinti skausmą kenčiančių pacientų galimybių, slaugytojas turi pasirūpinti paciento užimtumu, paskatinti pacientą kažką naujo nuveikti. Skausmo intensyvumą gali sumažinti pokalbis su pacientu, kartais gali užtekti pasėdėjimo šalia paciento. Atrodo tiek nedaug reikia, kad pacientui palengvėtų, tačiau medicinos darbuotojai pakol kas pagalbą mato tik viena linkme: medicininės intervencijos.
Nemedikamentiniai skausmo malšinimo būdai turi būti pradėti taikyti tuo metu, kai pacientui pasireiškia pirmieji ligos simptomai, kartu juos derinant su medikamentiniu gydymu. Ir ši pagalba turi nenutrūkti iki to laiko, kuomet bus išsemtos visos pagrindinės ligos gydymo galimybės.
Todėl labai svarbu slaugos komanda, kuri malšintų skausmą ir kitus varginančius vėžio simptomus, teiktų ligoniui psichologinę pagalbą ir padėtų ligoniui gyventi kiek įmanoma aktyvesnį ir pilnavertį gyvenimą.
1.3. ONKOLOGINIO LIGONIO, KENČIANČIO SKAUSMĄ, YPATUMAI
Kas skiria vėžiu sergančius pacientus nuo kitų pacientų? Ar galima išskirti vieną pacientų grupę ir pasakyti, kad pacientai yra patekę į ypatingą situaciją? Daugelis sveikatos darbuotojų, turinčių didelę patirtį, sako, jog „taip“ ir šį atsakymą pirmiausiai grindžia diagnoze. Žodis vėžys didžiąją dalį žmonių baugina. (7)
Visi mirtina liga sergantys pacientai patiria tam tikras dvasines (ar egzistencines) kančias, nors jos gali likti neišsakytos ar neišgirstos, esant nenumalšinamam skausmui arba fiziniams simptomams. (23)
Talcott Parsons stebėjo sergančiuosius ir jų elgesį nepaisant ligos ir ligos stadijos. 1951 m. pirmą kartą jis paminėjo sąvoką „sergančiojo vaidmuo“. Visi sergantieji gali laikinai išvengti savo socialinių įsipareigojimų šeimoje, tarp draugų ar bendradarbių. Šeima, draugai ir bendradarbiai dažnai jautė atsakomybę už šių žmonių priežiūrą. Sergančiojo vaidmuo priimtinas, kai pacientas sutinka, kad serga. (5)
Ligos sukelti fiziniai simptomai gali apriboti paciento veiklą, tuo sukeldami papildomą kančią. Tiek pacientas, tiek jo artimieji gali nedrįsti kalbėti apie mirtį, gyvenimo prasmę, savo baimę ir išgyvenamas kančias. Žmonės gali kentėti įvairiausiais būdais. Jų yra daug daugiau nei medicinos galimybių, net ir pačios pažangiausios medicinos. Pacientų jausmai sergant : (5)
• Baimė ir nerimas. Galima drąsiai teigti, kad nėra tokios ligos, psichinės ar somatinės, kuria
sergantieji nejaustų baimės ir nerimo. Labai svarbu nustatyti, kaip pasireiškia baimė, ir išmokti kovoti su ja. Tikras gydymo humaniškumas ir yra tai, kaip mes elgemės su baimę ir nerimą jaučiančiu žmogumi. Papraščiausias metodas būtų pokalbis su ligoniu, kuris atskleidžia personalui savo abejones ir nuogąstavimus.
• Pasikeitęs identiškumo ar savo „aš“suvokimas. Labai svarbu, kad žmogus išlaikytų savo
identiškumą tokį, koks buvo iki ligos, nes nepažeistas identiškumas yra vienas iš gydomųjų veiksnių.
• Depresija ir ilgesys. Fizinis negalėjimas dažnai sukelia depresinę būseną, prislėgtą
nuotaiką. Nepalankiai veikia pačios ligos trukmė. Jis užsisklendžia savyje, domisi tik savimi. Kartais prasideda sunki depresija. Atsigulus į ligoninę, be depresijos, atsiranda ir ilgesys namų, artimųjų, tėvų ir t.t.
• Vienatvė ir izoliacija. Slaugytojai turėtų padėti atvykusiam ligoniui apsiprasti naujoje
aplinkoje, užpildyti susidariusią kontaktų spragą.
• Kūno pažinimas. Sergant pacientas pastebi kūno pokyčius. Slauga susijusi su poreikiu
žino pacientas ir kokių žinių jam reikia. Todėl slaugytojai pritaiko vadovaujančio ir mokomojo pobūdžio slaugymą.
• Nemalonumas. Ligoniai gali skųstis nemaloniais pojūčiais: skausmu, niežuliu, pykinimu,
vėmimu ir kt. Gulintis lovoje ligonis gali nemaloniai jaustis dėl higienos stokos. Higiena yra viena priemonių, pagerinančių ligonio savijautą, suteikiančių šviežumo ir švarumo jausmą.
• Noras pasveikti. Pasveikti- tai nereiškia suformuluoti teoriją. Svarbiausia, kad pats žmogus
tikėtų savo galimybėmis, mylėtų save, turėtų viltį ir norėtų pasveikti. Noras pasveikti yra stiprus jausmas. Jei žmogus neturėtų šio jausmo, jis greitai pasiduotų visiems neigiamiems pokyčiams.
Pagal E. Kubler-Ross (1969) išskiriamos penkios gedėjimo pakopos, kurias išgyvena ligoniai, susidurdami su sunkia liga ir mirtimi:
I pakopa - neigimas. Teigiama, kad nustatyta diagnozė yra neteisinga. Tokia reakcija pacientai ramina save, ieško kitų specialistų, kad paneigtų diagnozę. Slaugytojai žodžiais turi palaikyti paciento neigimą, norint jį apsaugoti.
II pakopa - pyktis ir įniršis. Neteisybės ir kaltės jausmas, pacientai dažnai klausia: kodėl aš, ką ne taip padariau? Kodėl nustatė gydytojai tik dabar diagnozę, nors ligonis nekaltina savęs už tai, kad laiku neatėjo išsitirti. Slaugytojas turi padėti pacientui suprasti, kad pyktis yra normali reakcija į netekties ir bejėgiškumo pojūtį.
III pakopa - derybos. Paprastai vyksta derybos su Dievu ar likimu. Dažnai ligonis ar jo šeima garsiai apie tai nekalba, bet bendraujant pajuntama didesnė viltis ir optimizmas. Sveikatai negerėjant, atsiranda nusivylimas. Slaugant tokį ligonį, reikia parodyti neperdėtą dėmesį, atidžiai išklausyti, paraginti ligonį kalbėti, jei įmanoma palaikyti jį dvasiškai.
IV pakopa - depresija. Darosi sunku nematyti tikrovės, nes sveikata negerėja, jaučiamas nusivylimas. Liūdesys būna tikras. Šiame etape ypač reikia ramybės, supratimo, meilės. Tokiais atvejais ligoniui nereikia didelių padrąsinimų ir tuščių žodžių, jam reikia, kad kažkas būtų šalia - paliesti ligonį, leisti jam suprasti, kad pabuvimas su juo ramybėje labai svarbus.
V pakopa - susitaikymas. Pacientai priima mirtį kaip natūralų procesą, kai kovoti toliau jau nebėra jėgų arba nebematoma prasmės. ( 3,7,16,28)
Šios psichologinės reakcijos nebūna statiškos, jos gali atspindėti tiek asmenybės progresą, tiek ir regresą. Svarbu, kad pacientas nepatirtų ilgalaikės fiksacijos viename iš šių etapų, o nuosekliai pereitų juos visus. Slaugytojas, žinodamas šių etapų seką, gali padėti pacientui suvokti ir
Svarbiausia, kad žmogus suvoktų, jog net ir pačiomis dramatiškiausiomis aplinkybėmis jis turi pasirinkimo laisvę.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad paciento kančia gali daryti įtaką visai šeimai. Nors sąveika šeimoje gali atrodyti labai sudėtinga, šeima turi savo struktūrą, kurią galima suprasti ir ja vadovautis, kad padėtum paciento šeimai.
Į paciento ligą šeimos nariai atvirai ar slaptai reaguoja tokiais būdais: (3)
• Kalte. Šeimos nariai gali jaustis turėję įtakos paciento ligai, ypač jeigu iki jam susergant ant jo pyko.
• Pykčiu. Įprastas jausmas susirgus šeimos nariui yra pasipiktinimas juo, ypač jei liga sukelia didelių pasikeitimų šeimoje.
• Nerimu. Šeima gali bandyti įveikti savo baimes ir savo pačios bejėgiškumą tokiais pat būdais, kokiais kovoja su nerimu.
• Palengvėjimu. Nedarnios šeimos, siekdamos palengvinti įtampą ir atitraukti dėmesį nuo kitų šeimos narių problemų, gali stengtis vieną šeimos narį paguldyti į ligoninę.
Jaučiantis skausmą žmogus kenčia. Kančia apima visą asmenybę, ji susijusi su kūnu, psichika, siela. Todėl kiekvienas, padedantis ligoniui kovoti su skausmu, privalo suteikti jam psichologinę, socialinę ir netgi dvasinę pagalbą. Ypač tai reikalinga ligoniui, kurį vargina skausmai.
1.4. SLAUGYTOJO VAIDMUO DIRBANT SU PACIENTAIS,
PATIRIANČIAIS ONKOLOGINĮ SKAUSMĄ
Jau nuo Aristotelio laikų skausmas yra priskiriamas nuotaikos būsenai, o šiais laikais (1979) Tarptautinė skausmo studijų asociacija skausmą apibrėžia kaip „nemalonų sensorinį ir emocinį patyrimą susijusį su esamu ar galimu audinio pažeidimu“. Visumoje, skausmas šiandien suprantamas kaip labai sudėtinga multidisciplininė sritis. Slaugos specialisto vaidmuo joje – išskirtinis.(28)
Slaugytojų vaidmuo: 1. paciento ir jo šeimos mokymas;
2. skausmo malšinimo barjerų nustatymas; 3. pagalba ligoniui/artimiesiems;
4. diagnostika ir stebėjimas;
5. sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas; 6. gydomųjų procedūrų atlikimas ir stebėjimas; 7. kolegų švietimas apie skausmo kontrolę. (23, 35)
Onkologinių pacientų slaugos tikslas yra padėti sergančiajam, nepaisant ligos, palaikyti priimtiną gyvenimo kokybę, taigi pacientui ir jo artimiesiems suteikiama pagalba, kurios jiems labiausiai reikia, kad sugebėtų suvaldyti situaciją, į kurią yra patekę. Pirmiausiai slaugytojas tokiam pacientui gali padėti kontroliuoti nemalonius simptomus, tokius kais skausmas, pykinimas, vėmimas, apetito praradimas ir nuovargis. Slaugytojas gali padėti sukurti pacientui ir jo artimiesiems gerą aplinką, leidžiančią pacientui pačiam susikurti viltį, kuri tokiomis aplinkybėmis gali reikšti labai daug (pvz., viltį pasveikti).(16)
Pacientų ir slaugytojų santykiai turi būti pagrįsti tam tikrų vertybių supratimu. Vertybės:
1. Žmogiškumas, kuris suprantamas kaip: atvirumas, pasitikėjimas, rūpinimasis, empatija, pagarba žmogui, pasiaukojimas;
2. Etika;
3. Bendradarbevimas. (5)
Slaugos specialistas, dirbantis skausmo ligonių priežiūros ir slaugos komandoje, privalo turėti gerus bendravimo su ligoniais įgūdžius, gerai žinoti skausmo neurofiziologijos ir neurochemijos pagrindus, vaistus, taikomus skausmo malšinime, taip pat numatyti nefarmakologinius gydymo metodus. (28)
1. slaugytojas gali jausti asmeninę grėsmę (baimę, kaltės jausmą);
2. tai gali priminti savo skaudžius išgyvenimus, pavyzdžiui, prarastą šeimos narį; 3. gali paaiškėti, kad slaugytojui trūksta savitvardos, jis yra silpnas ir bejėgis;
4. tenka susidurti su situacija, kai gydymas neturi jokio kito tikslo, tik skausmo malšinimą. Slaugant sunkiai sergančius ir mirštančius pacientus, labai svarbu suprasti, ką reiškia liūdesys tiems, kurie jį patiria. Ne mažiau svarbu įsisąmoninti, kad slaugytojo darbas prasmingas, kad tai, ką slaugytojas daro, yra iššūkis, tai simbolizuoja viltį ir pacientui, ir jam pačiam, siekiančiam kuo geriau atlikti savo darbą.
Slaugytojas gali išsiugdyti sugebėjimą valdyti sunkias situacijas: 1. suvokdamas savo mintis ir veiksmus, veikiančius vertinimą;
2. suvokdamas savo jausmus ir reakcijas; 3. suvokdamas susitvardymo poreikį; 4. būdamas sąžiningas sau.
Taigi slaugytojo funkcija yra būti pavaduojančia paciento viltimi. Kad ta funkcija būtų tinkamai atlikta, reikalingas aukštas profesinis lygis, profesionalus bendradarbiavimas. Viltis priartina slaugytoją prie paciento.(3)
Kalbant apie probleminę slaugą, dėmesys skiriamas paciento problemoms ir jų sprendimui. Šiandien, įgyvendinant slaugos procesą, yra aktualu nustatyti paciento problemas, jų priežastis ir jas spręsti. Todėl slauga turi spręsti paciento problemas, jų priežastis ir turi būti atliekama savarankiškai. (5)
Kad slaugos procesas vyktų sklandžiai, svarbu palaikyti gerus santykius su ligoniu, o tam labai svarbu, kad slaugytojas laikytų ligonį asmenybe, leistų jam laisvai reikšti savo valią ir mintis. Svarbu, kad slaugytojas būtų atidus ligonio norams, stengtųsi ligonį išklausyti ir suprasti (todėl, pavyzdžiui, beviltiškiems ligoniams leidžiama rūkyti ar suvalgyti maisto, kuris yra draudžiamas, bet ligonio labai mėgstamas). Reikia stengtis nebūti ligonio teisėju, visuomet stengti išlaikyti jo konfidencialumą, leisti ligoniui rinktis pačiam. Bendraujant labai svarbu nepažeisti intymios erdvės (15-45 cm. atstumas tarp dviejų žmonių).
Bendraujant su onkologiniu ligoniu, kenčiančiu skausmą, slaugytojai turi nepamiršti, kad jie taip pat žmonės, trapūs ir pažeidžiami, kad niekas slaugytoju nepasirūpins, jei nepasirūpins pats savimi. Slaugytojai turi saugotis perdegimo, nes tuomet jie taps problema sau ir savo artimiesiems bei ligoniams su kuriais dirba. Slaugytojų savitarpio pagalbos grupės, jauki aplinka, atsipalaidavimo ir poilsio kambariai gali palengvinti nelengvą slaugytojo darbą.
2. TYRIMO METODIKA, METODAI IR KONTINGENTAS
2.1. Tyrimo metodika
Tyrimas buvo atliekamas 2009 m. sausio- kovo mėnesiais Onkologijos ligoninėje ir slaugos ligoninėse: Kauno slaugos ligoninėje bei Raudono kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Atliekant tyrimą buvo gautas Kauno Medicinos Universiteto Bioetikos centro komisijos leidimas Nr. BC – KS (M) – 135, išduotas 2009-03-10 (žr. priedas 2). Gauti tyrimo rezultatai lyginami su 2006- 2007 m. atliktu bakalauro baigiamuojo darbo: “Slaugytojų žinių apie onkologinio skausmo malšinimą vertinimas“gautais rezultatais, darbo vadovė asist. J. Demskytė.
Tai kiekybinis tyrimas, jo eiga pavaizduota 2 paveiksle.
I etapas – mokslinės literatūros paieška KMU bibliotekos informacijos ištekliuose, ir rastos literatūros analizė.
II etapas – anketos papildymas. Naudotas „Žinių ir nuostatų apie skausmą“ klausimynas, skirtas įvertinti slaugytojų žinias („Knowledge and Attitudes Regarding Pain“, City of Hope).. Rezultatams įvertinti duoti teisingi klausimų atsakymai. Anketą sudaro 39 klausimai. Anketa papildyta 4, 6, 35, 36, 39 klausimais. (žr. priedą Nr. 1)
III etapas – anketinės apklausos vykdymas Onkologijos ligoninėje ir slaugos ligoninėse: Kauno slaugos ligoninėje bei Raudono kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Slaugytojoms, sutikusioms dalyvauti tyrime, buvo pateiktos „asmens sutikimo“ bei „asmens informavimo“ formos, kuriose respondentės supažindinamos su tyrimo tikslu, metodais, tyrimo eiga (žr. priedą Nr. 3 - 4). Iškilus klausimams galėjo skambinti nurodytu telefonu. Anketas jos pildė darbo vietoje pertraukos metu arba namuose. Vienos anketos užpildymas trukdavo 15–20 min.
Visos slaugytojos, sutikusios dalyvauti tyrime, anketas užpildė tinkamai, t.y. atsakė į visus klausimus.
IV etapas – statistinė duomenų analizė, rezultatų aptarimas. Iš anketinės apklausos duomenų MS Excel programoje sudaryta duomenų bazė. Konstatuojamoje ir analizuojamoje dalyje pateikiami gautieji tyrimo rezultatai tiek lentelių, tiek ir grafikų pavidale, naudojant statistinės analizės metodus, nurodomas patikimumo lygmuo (statistiškai patikimas skirtinas kai p<0,05).
Šiems skaičiavimams atlikti naudota specializuota programa „STATISTICA 12.0“. V etapas – išvadų pateikimas.
I etapas
II etapas
III etapas
IV etapas
V etapas
2 pav. Tyrimo metodikos schema Mokslinės literatūros paieška
Anketos papildymas
Slaugos ligoninės Onkologijos
ligoninė
Duomenų lentelės sudarymas
MS Excel programoje
Duomenų analizė SPSSv. 12
Išvados Apklausos vykdymas
2.2. Tyrimo metodai
2.2.1. Literatūros paieška
Mokslinės literatūros paieškai buvo pasirinkti KMU bibliotekos informaciniai ištekliai, suvestiniai Lietuvos bibliotekų katalogai, duomenų bazės – Medline, ProQuest. Paieškai naudoti tokie raktažodžiai: slaugytojos (nurses), onkologija (oncology), skausmas (pain), slauga (nurs), onkologinis skausmas (oncology pain).
2.2.2. Anketinė apklausa
Klausimynas sudarytas iš 39 klausimų: (žr. priedas Nr. 1).
1– 6 klausimai pateikti demografinius rodiklius atspindintys klausimai apie respondentų amžių, darbo vietą, išsilavinimą, darbo stažą.
7- 23 klausimai pateikti teiginiai kur reikia nurodyti teiginys teisingas ar klaidingas. 24- 34 pateikti klausimai, kuriais stengemasi įvertinti slaugytojų žinias apie naudojamų opioidų veikimo trukmę, tinkamiausią vartojimo būdą, nutraukimo šalutinį poveikį. Taip pat svarbu buvo išsiaiškinti ar slaugytojos žino, kas tinkamiausiai įvertina skausmo stiprumą. 35- 36 klausimai pateikti siekiant išsiaiškinti kokiais instrumentais slaugytojos naudojasi siekiant nustatyti skausmo intensyvumą.
37- 38 klausimai pateiktos dvi situacijos, siekiant išsiaiškinti ar slaugytojos turimas žinias naudoja praktikoje.
39 klausimas- kaip slaugytojos įvertina savo žinias balais.
Slaugytojos, sutikusios dalyvauti tyrime buvo informuotos apie tyrimo tikslą, metodą, tyrimo naudą. Iškilus klausimams galėjo skambinti nurodytu telefonu. Anketą respondentai pildė darbo vietoje pertraukos metu ar namuose. Vienos anketos užpildymas truko15 – 20 min.
Anketos buvo laikomos teisingomis ir naudotos tolimesnei rezultatų analizei, jei buvo atsakyta į visus anketoje pateiktus klausimus.
2.2.3. Statistinė analizė
Iš anketinės apklausos duomenų MS Excel programoje sudaryta duomenų lentalė. Tyrimo duomenys yra vertinami standartiniais statistinės analizės metodais: skaičiuojamos jų skaitinės charakteristikos. Skaičiuotos šios charakteristikos:
Kokybinių požymių skirstinių tapatumui nustatyti naudotas χ2 kriterijus
∑
= − = k i i n np n 1 2 2
χ
, beitikimybių palyginimas z
(
)
(
)
2 2 2 1 1 1 2 1 1 1 n v v n v v v v z − + − −= . Gautųjų išvadų pasikliautinumo lygmuo
yra 0,95 (P = 0,95), paklaidos tikimybė – p = 0,05. Hipotezė laikoma statistiškai reikšminga, jei p ≤ 0,05. Konstatuojamoje (aprašomoje) dalyje pateikiami gautieji tyrimo rezultatai tiek lentelių, tiek ir grafikų pavidale, o analizuojamoje jų dalyje, naudojant statistinės analizės metodus, nurodomos jų standartinės paklaidos, patikimumo lygmenys, klaidų tikimybės.
2.3. Tiriamųjų kontingentas
Tirtos slaugytojos, dirbančios su onkologinį skausmą patiriančiais pacientais. Pasirinkta Onkologijos bei slaugos: Kauno slaugos ligoninės ir Raudono kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, nes šiuose skyriuose panaši darbo specifika, dirbama su onkologinį skausmą patiriančiais ligoniais. Norėdami įvertinti slaugytojų žinias apie onkologinio skausmo malšinimą naudojome anoniminį anketavimą.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
onkologijos ir slaugos ligoninėse dirbančios slaugytojos,
darbo stažas ne mažesnis kaip 1 metai,
respondentai parenkami atsitiktiniu būdu. Neįtraukimo kriterijai:
respondentai, neturintys bendrosios praktikos slaugytojo išsilavinimo,
slaugytojų padėjėjai,
darbo stažas mažesnis nei 1 metai.
2006 m. tyrimo metu buvo pateikta 80 anoniminių anketų, gražinta 62 anketos. Onkologijos ligoninėje anketas užpildė 32 slaugytojos, slaugos ligoninėse – 30 slaugytojų. Iš viso tyrime dalyvavo 62 slaugytojos.
2009 m. tyrimo metu buvo pateikta taip pat 80 anoniminių anketų, gražinta 61 anketa. Onkologijos ligoninėje anketas užpildė 30 slaugytojų, slaugos ligoninėse – 31 slaugytoja. Iš viso tyrime dalyvavo 61 slaugytojos.
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Respondentų demografinė socialinė charakteristika
Vertinant slaugytojų išsilavinimą 2009 metais visoje imtyje aukštąjį išsilavinimą turi 21 proc (n=13) slaugytojų, iš jų 5 slaugytojos turinčios magistro mokslinį laipsnį. Tuo tarpu 2006 metais paaiškėjo, kad visoje imtyje 90 proc. (n=56) slaugytojų turi aukštesnįjį išsilavinimą, tik 10 proc. (n=6) slaugytojų turi aukštąjį išsilavinimą (bakalaurą). Vertinant 2006 m. abiejų įstaigų respondentus slaugos ligoninėse visos slaugytojos turi aukštesnįjį išsilavinimą, o Onkologijos ligoninės 19 proc. slaugytojų turi aukštąjį išsilavinimą. 2009 m. Onkologijos ligoninėje 13 proc. (n=4) dirbančių slaugytojų turi bakalauro laipsnį, 7 proc. (n=2) – magistro laipsnį. Slaugos ligoninėje – bakalauro laipsnį turi 13 proc. (n=4) slaugytojų, magistro- 10 proc. (n=3) slaugytojų. (žr. 1 lentelė).
1 lentelė 2006, 2009 m. respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą bei darbo vietą.
Didžioji dalis 2006 m. tyrime dalyvavusių slaugytojų (t.y. 79 proc. (n=49)) darbo stažas daugiau kaip 10 metų. 50 proc. (n=31) tiriamųjų darbo patirtis ≥16 metų.
2009 m. tyrime 62 proc. (n=38) dalyvavusių respondenčių darbo patirtis daugiau kaip 10 metų. 43 proc. (n=26) slaugytojų darbo stažas ≥16 metų. (žr. 2 lentelė)
Tyrimo metai Darbo vieta Išsilavinimas OL n (proc.) SL n (proc.) Iš viso n (proc.) Aukštesnysis 26 (81) 30 (100) 56 (90) Bakalauras 6 (19) - 6 (10) Magistras - - - 2006 metai Iš viso 32 (100) 30 (100) 62 (100) Aukštesnysis 24 (80) 24 (77) 48 (79) Bakalauras 4 (13) 4 (13) 8 (13) Magistras 2 (7) 3 (10) 5 (8) 2009 metai Iš viso 30 (100) 31 (100) 61 (100)
2 lentelė 2006, 2009 m.respondentų pasiskirstymas pagal darbo patirtį bei darbo vietą.
Darbo patirtis Tyrimo metai Įstaiga 1- 5 m.
n (proc.) 6- 10 m. n (proc.) 11- 15 m. n (proc.) ≥16 m. n (proc.) OL - 6 (19) 11 (34) 15 (47) 2006 m. SL 3 (10) 4 (13) 7 (23) 16 (53) 2006 m. viso: 3 (5) 10 (16) 18 (29) 31 (50) OL 1 (3) 5 (17) 7 (23) 17 (57) 2009 m. SL 6 (19) 11 (35) 5 (16) 9 (29) 2009 m. viso: 7 (11) 16 (26) 12 (20) 26 (43)
Pastebėjome, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių slaugytojų darbo patirtis ilgesnė kaip 10 metų.
Todėl manau, kad turint 10 metų ir ilgesnį darbo stažą yra pakankama darbo patirtis, kad gauti rezultatai parodytų esamas slaugytojų žinias apie onkologinio skausmo malšinimą.
3.2. Slaugytojų žinių įvertinimas
Teisingi atsakymų variantai diagramose pažymėti
Esant stipriam skausmui gali atsirasti ir vegetacinės nervų sistemos požymių. Dažnas pulsas, išblyškimas ir prakaitavimas yra tokių reakcijų pavyzdžiai. Kai tokie simptomai pasirodo tuo pat metu, kai žmogus sako, kad jam skauda, paprastai jam suteikiama pagalba ir rūpestis. Bet svarbu nepamiršti, kad esant daugeliui skausmo būsenų, ypač lėtinių (pvz. vėžio sukeltas skausmas), pacientas turi mažai ar visai neturi pastebimų skausmo požymių, todėl jis yra priklausomas nuo to, kad jo žodžiu patikėtų.(7)
2006 m. tyrimo rezultatai parodė, kad visoje imtyje 58 proc. (n=36) slaugytojų žino, kad įvertinus gyvybinius rodiklius ne visuomet galima pasakyti apie skausmo intensyvumą. 2009 m.- tai žino tik 41 proc. (n=25) respondentų. Lyginant respondentų atsakymus pastebėta, kad 2006 m. net 75 proc., 2009 m.- 60 proc. Onkologijos ligoninės slaugytojų tai žino, o tuo tarpu slaugos ligoninių 2006 m.- 40 proc., 2009 m.- tik 23 proc. slaugytojų teisingai atsakė į klausimą. Tiek OL, tiek SL 2009 m. mažesnė dalis slaugytojų pasirinko teisinga atsakymą lyginant su 2006m. tyrimo rezultatais. (žr. 3 pav.) 75% 60% 40% 23% 22% 40% 60% 77% 3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 2006 m. 2009 m. 2006 m. 2009 m. OL SL R e s p o n d e n ta i, p ro c .
Neteisingas Teisingas Be nuomonės
3 pav. Teiginio, kad pagal gyvybinius rodiklius visada galima spręsti apie skausmo intensyvumą, vertinimas.
Svarbu paminėti, kad onkologinis skausmas yra ne tik vyresnio amžiaus pacientų problema. Žinome, kad visos ligos „jaunėja“, tarp jų ir onkologiniai susirgimai, kurie vis dažniau paliečia vaikus. Kartais atrodo, kad vaikai nejaučia skausmo stiprumo, numalšinus skausmą pamiršta, kad jiems skaudėjo. Bet taip nėra, vaikai, kaip ir suaugęs žmogus, jaučia skausmą bei puikiai pamena, kad kažkada jiems skaudėjo. Juk visi puikiai žinome, kad daugelis vaikų bijo „žmonių su baltais chalatais“, nes vaikui medicinos personalas asocijuojasi su skausmu. Manau, tai parodo, kad vaikai puikiai pamena praeityje patirtą skausmą. Užsienio autorių nuomone, vaikams nepakankamai malšinamas skausmas susijęs su klaidinga baime, kad vaikai taps priklausomi nuo vaistų ar tikėjimu, kad vaikai nejaučia skausmo stiprumo, sieja tai su nepakankamai išsivysčiusia nervų sistema.(49)
Taip pat svarbu, ar slaugytojos žino, kad vaikai iki 11 metų patys gali patikimai
įvertinti jaučiamą skausmą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 2009 m. SL didžioji dalis slaugytojos (71 proc.) pasikliautų vaikų išsakomu skausmu, OL vaikais pasikliautų 63 proc. (n=19) respondentų. 2009 m. tyrimas parodė, kad didesnė dalis slaugytojų žino, kad vaikai iki 11 metų gali patikimai įvertinti jaučiamą skausmą lyginant su 2006 m. tyrimo gautais rezultatais. (žr. 4 pav.)
59% 63% 53% 71% 25% 37% 47% 29% 16% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 2006 m. 2009 m. 2006 m. 2009 m. OL SL R e s p o n d e n ta i, p ro c .
Neteisingas Teisingas Be nuomonės
4 pav. Teiginio, kad jaunesni nei 11 metų vaikai negali patikimai apibūdinti skausmo, todėl slaugytoja turi pasikliauti tėvų vertinimu, vertinimas.
Argi gali kas nors patikimiau įvertinti skausmą nei pats pacientas?! Visada reikia prisiminti, kad skausmas yra individualus patyrimas ir niekas patikimiau skausmo neįvertins nei pats pacientas, ir visai nesvarbu kiek jam metų.
Miegas yra toks jautrus ir individualus, kad visokios aplinkybės gali sutrikdyti jį ir žmogaus ramybę. Iš daugelio veiksnių, įtakojančių poilsį ir miegą ligoninėse, skausmas yra miegą ypač trukdantis veiksnys. Tačiau skausmo varginami pacientai taip pat miega, nors jų miegas nėra toks gilus, ilgas, bet nors trumpam leidžia pacientui pajusti ramybę, palengvėjimą.
Įdomu tai, kad 2006 m. atlikto tyrimo visoje imtyje tik 6 proc. (n=4) tiriamųjų žino, kad pacientai, jaučiantys skausmą, gali miegoti. Visos teisingą atsakymą pasirinkusios slaugytojos dirba slaugos ligoninėse. Pastebėta, kad iš 4 teisingą atsakymą pasirinkusių slaugytojų trijų darbo patirtis daugiau kaip 16 metų.
2009 m. tyrimas parodė, kad Onkologijos ligoninėje tai žino 3 proc. (n=1) slaugytojų, slaugos ligoninėse- 16 proc. (n=5) slaugytojų. Visų teisingai atsakiusių slaugytojų darbo patirtis daugiau kaip dešimt metų.
Pastebėta, kad dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčios slaugytojos (išskyrus dvi 2009 m. slaugos ligoninėje dirbančias slaugytojas) mano, kad pacientai jausdami skausmą nemiega. (žr. 5 pav.) 3% 13% 16% 91% 97% 87% 84% 9% 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% 2006 m. 2009 m. 2006 m. 2009 m. OL SL R e s p o n d e n ta i, p ro c .
Teisingas Neteisingas Be nuomonės
Vertinant gautus rezultatus galima teikti, kad skausmas ir miegas du nesuderinami dalykai. Liūdna, kad didžioji dalis slaugytojų nežino, jog pacientas išvargintas skausmo po kurio laiko vis tiek užmigs, kad ir kaip stipriai jam skaudėtų. Įvertinus gautus rezultatus galima manyti, kad, didžiosios dalies slaugytojų nuomone, jų pacientai, jaučiantys skausmą, nemiega dienomis, paromis, o gal net metais, nes skausmas rimta šių laikų problema.
Lietuvoje turbūt plačiausiai skausmui kontroliuoti naudojami NVNU. Anot literatūros NVNU ypač reikšmingi skausmams, susijusiems su uždegimu, t.y. minkštųjų audinių infiltracijai ir metastazėms kauluose. (18)
2006 m. OL 28 proc. (n=9), SL 27 proc. (n=8) slaugytojų tai žino. 2009 m. OL respondentai pasiskirstę panašiai kaip ir 2006 m., džiugu, kad SL 2009 m. net 48 proc.(n=15) respondentų nurodė, kadaspirinas ir kiti NVNU yra efektyvūs kaulų metastazių sukeltam skausmui malšinti. 2006 m. visoje imtyje 73 proc. (n=45), 2009 m. 62 proc. (n=38) respondentų mano, kad aspirinas ir kiti NVNU yra neefektyvūs kaulų metastazių sukeltam skausmui malšinti. (žr. 6 pav.)
Gauti rezultatai patvirtina, jog dažniausiai slaugytojos nežino kodėl pacientui skiriami vieni ar kiti medikamentai, koks jų poveikis ir t.t. Tai rodo slaugytojų nesidomėjimą darbu, įprotį atlikti tik gydytojo paskyrimus, nesavarankiškumą, o gal būt didžiulį užimtumą ir dėl to
28% 27% 27% 48% 56% 73% 70% 52% 16% 3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 2006 m. 2009 m. 2006 m. 2009 m. OL SL R e s p o n d e n ta i, p ro c .
Neteisingas Teisingas Be nuomonės
6 pav. Teiginio, kad aspirinas ir kiti NVNU yra neefektyvūs kaulų metastazių sukeltam skausmui malšinti, vertinimas.
Yra nustatyta tyrimų, kad kombinuojant vaistus, kurių veikimo mechanizmai skirtingi (pvz., NVNU kartu su opioidais), pasiekiama stipresnė analgezija, geras nuskausminimas, pasiekiamas skiriant mažesnes abiejų preparatų dozes nei reikėtų monoanalgezijai, retesni šalutiniai poveikiai. (14)
Vertinant mūsų gautus rezultatus džiugu pastebėti, kad OL 2006 m. 88 proc. (n=28) respondenčių žino, kad kombinuojant vaistus, kurių veikimo mechanizmai skirtingi, gaunamas efektyvesnis rezultatas skausmui kontroliuoti, o 2009 m. tam pritaria 100 proc. (n=30) slaugytojų (p=0,045). Tuo tarpu 2009 m. mažesnė dalis slaugos ligoninėse dirbančių slaugytojų nurodė teisingą variantą, t.y. 77 proc. (n=24), 2006 m.- 97 proc. (n=29) slaugytojų (p=0,006). (žr. 7 pav.)
Pastebėta, kad tiek 2006 m. tiek 2009 m. 100 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių slaugytojų žino šį efektyvų skausmo malšinimo būdą.
Literatūroje minima, kad vienas iš efektyvios onkologinio skausmo kontrolės barjerų - baimė, kad pacientas taps priklausomas nuo opioidų. Ši baimė kamuoja ne tik medicinos atstovus, bet ir pacientai nenoriai sutinka pradėti gydymą opioidais. (33;37;38) Slaugytojos privalo žinoti, kad opioidai skiriami nepriklausomai nuo to ar pacientas piktnaudžiavo priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis ar ne.
88% 100% 97% 77% 13% 23% 3% 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% 2006 m. 2009 m. 2006 m. 2009 m. OL SL R e s p o n d e n ta i, p ro c .
Teisingas Neteisingas Be nuomonės
7 pav. Teiginio, kad kombinuojant vaistus, kurių veikimo mechanizmai skirtingi (pvz., opioidus su NVNU) gaunamas efektyvesnis rezultatas skausmui malšinti nei naudojant juos po vieną, vertinimas.
2009 m. atlikus tyrimą paaiškėjo, kad OL 77 proc. (n=23) respondentų, SL 81 proc. (n=25) respondentų nurodė teisingą atsakymą. Lyginant tyrimų duomenis 2006 m. visoje imtyje teisingą variantą nurodė 55 proc. (n=34), 2009 m.- 77 proc. (n=48) respondentų.
2009 m. atliktame tyrime 85 proc. (n=11) aukštąjį išsilavinimą turinčios slaugytojos žino, kad pacientams opioidai skiriami nepriklausomai nuo to jie piktnaudžiavo priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis ar ne. (žr. 8 pav.)
Tyrimų rezultatai parodė, kad 2006 m. visoje imtyje 45 proc. (n=28) slaugytojų, 2009 m.-23 proc. (n=12) slaugytojų nepritaria šiai nuomonei. Šis skaičiaus sumažėjimas yra labai svarbus, nes 2006 m. beveik pusė slaugytojų neduotų pacientui opioidų skausmui numalšinti, jei jis piktnaudžiauja priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis. Vadinasi šie pacientai turės kęsti skausmą, nes be opioidų pagalbos sunku efektyviai ir greitai numalšinti skausmą.
Literatūroje minima, kad viršutinės narkotinių analgetikų dozės ribos („lubų efekto“) nėra, ją galima didinti tiek, kiek reikia. Tačiau būtina atminti, kad šių vaistų vartojimo negalima nutraukti staiga. (25;20)
2006 m. tyrimo rezultatai parodė, kad 34 proc. (n=11)OL, 37 proc. (n=11) SL 44% 77% 67% 81% 38% 23% 33% 16% 19% 3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 2006 m. 2009 m. 2006 m. 2009 m. OL SL R e s p o n d e n ta i, p ro c .
Neteisingas Teisingas Be nuomonės
8 pav. Teiginio, kad opioidai neturi būti skiriami pacientams, kurie ankščiau piktnaudžiavo priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, vertinimas.
