1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Neringa Uselytė
Šunų mitybos įtaka žarnyno mikroflorai
The influence of diet type for canine intestinal microflora
Darbo vadovas Prof. Dr. Rolandas Stankevičius
2019, Kaunas
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų mitybos įtaka žarnyno mikroflorai“:
1. Yra atliktas mano paties/pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje iružsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūrossąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas,
pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Prof. dr. Rolandas Stankevičius
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)
vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė)
(paraša s)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)
(parašas)
3
Turinys
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1 Maisto medžiagų komponentai ... 10
1.1.1 Vanduo ... 10
1.1.2 Baltymai ... 10
1.1.3 Riebalai ... 11
1.1.4 Angliavandeniai ... 12
1.1.5 Vitaminai ir mineralai ... 12
1.2 Šėrimas termiškai neapdorotu ėdalu BARF ... 13
1.3 Mityba sausu komerciniu ėdalu ... 13
1.3.1 Sauso ėdalo neoficialus klasifikavimas ... 15
1.4 Kraujo parametrai ir mityba ... 15
1.4.1 Hematokritas ... 16
1.4.2 Kraujo šlapalo azotas ... 16
1.4.3 Kreatininas ... 16
1.4.4 Alanininė aminotransferazė ... 16
1.5 Natūrali šunų virškinamojo trakto mikroflora ... 16
1.5.1 E. coli charakteristika ... 17
1.5.2 E. coli sukeliamos ligos ... 17
1.5.3 E. coli tipai ... 18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19
2.1 Šėrimas sausu ėdalu ... 20
2.2 Šėrimas BARF ... 20
2.3 Koprologiniai tyrimai ... 21
2.4 Kraujo tyrimai ... 23
2.5 Svėrimas ... 23
2.6 Statistinė analizė ... 23
3.REZULTATAI ... 23
3.1 Hematokritas ... 24
3.2 Kreatininas ... 25
3.3 Kraujo šlapalo azotas ... 26
3.4 Alanininė aminotransferazė ... 28
3.5 Koprologinio tyrimo rezultatai skaičiuojant E. coli ... 29
4
3.6 Svoriai ... 30
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
IŠVADOS ... 34
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35
5
SANTRAUKA
Šunų mitybos įtaka žarnyno mikroflorai
Neringa Uselytė
Šeriant šunis komerciniu sausuoju ėdalu šunų fiziologiniai kraujo rodikliai, E. Coli kiekis išmatosebei kūno svoris skiriasi nei šeriant termiškai neapdorota dieta (BARF). Šio darbo tikslas buvo ištirti ir palyginti kraujo fiziologinius rodiklius, E. Coli kiekį išmatose ir svorio rodiklius šeriant skirtingo tipo dietomis. Tyrimas atliktas „X“ veislyne, kuriame buvo tirti tos pačios veislės šunys, kurie gyvena tokiomis pačiomis sąlygomis, šeriant sausu ėdalu, o po to šeriant BARF. Tyrimo metu buvo bandoma sužinoti ar skirtingi mitybos būdai daro įtaką tirtiems rodikliams.
Iš viso buvo tirti 9 Šiba inu veislės šunys, iš kurių 7 buvo patelės ir 2 patinai. Visiems šunims buvo atlikti kraujo morfologiniai (HCT) ir biocheminiai (ALT, BUN, CREA) tyrimai. Kraujo mėginiai buvo imami iš paviršinės priekinės kojos venos (v. cephalica). Buvo rinkti išmatų koprologiniai mėginiai norint ištirti juose esantį E. coli kiekį. Tyrime dalyvavo tik kliniškai sveiki, neturintys jokių lėtinių ligų gyvūnai. Kiekvienu šėrimo būdu gyvūnai buvo šeriami ne trumpesnį nei 1 mėnesio laikotarpį. Šunys buvo sveriami kas savaitę, gauti rezultatai registruojami.
Statistinei analizei atlikti naudotos „Microsoft Excel 2013“ ir „IBM SPSS Statistics Subscription (64 Bit) 20“ programos.
Gauti rezultatai parodė, kad šeriant šunis sausu ėdalu hematokrito rodiklis yra aukštesnis nei šeriant BARF mitybos būdu. Biocheminiai CREA ir ALT kraujo rodikliai pakeitus šėrimą iš sauso į BARF pakilo, o BUN nukrito. Svoriai maitinant BARF pakilo, ištyrus E. coli kiekis išmatose padidėjo.
Raktažodžiai: šuo, mityba, BARF dieta, sausas ėdalas.
6
SUMMARY
The influence of diet type for canine intestinal microflora
Neringa Uselytė
When feeding dogs with commercial dry food, the physiological blood parameters, the amount of E. coli in the excerement and body weight are different than that of dogs fed withbones and on raw food diet (BARF). The aim of this study was to investigate and compare the physiological parameters of blood, the amount of E. Coli in the excrement and the weight variationwhen dogs are fed according to these two different diets. The study was conducted in the "X" kennel, which tested dogs of the same breed living under the same conditions with dry food followed by a BARF diet. The study tried to find out whether differences in diet impact the aforementioned indicators.
A total of 9 dogs – 7 females and 2 males– of the Shiba Inu breed were tested. During the research blood morphological (HCT) and biochemical (ALT, BUN, CREA) tests were taken. Blood samples were taken from the superficial vein (V. Cephalica) of the front leg. Faecal coprologic samples were collected to test the presence of E. coli. Onlyhealthy animals with no chronic disease were included in the study. Animals were fed each diet for at least one month. The dogs were weighed weekly and the results were recorded.
Microsoft Excel 2013 and IBM SPSS Statistics Subscription (64 Bit) 20 were used for statistical analysis.
The results obtained showed that the dogs fed with dry food showed higher levels of hematocrit than when they were put under BARF diet. The biochemical parameters of CREA and ALT in blood increased when the diet was changed from dry to BARF,withlevels of BUN dropping.
Research results found that, when on BARF diet, both the weight of the dogs and the amount of E. coli in the stool increased.
Key words: dog, diet, BARF diet, dry food.
7
SANTRUMPOS
BARF – kaulų ir termiškai neapdorotos mėsos mitybos dieta v. – venna
HCT – hematokritas
BUN – kraujo šlapalo azotas CREA – kreatininas
ALT – alanininė aminotransferazė p – patikimumo koeficientas proc. – procentai
pav. – paveikslas n – imties dydis vnt. – vienetai ml – mililitrai kg – kilogramai pvz. – pavyzdys angl. – anglų kalba
KSV – kolonijų skaičius vienetais U/L – tarptautiniai vienetai litre g/L – gramai litre
mg/dL – miligramai decilitre μmol/L – mikromoliai litre
8
ĮVADAS
Mitybos įtaka šunų žarnyno mikroflorai sukelia vis didesnį susidomėjimą, kadangi daugėja įrodymų, kad subalansuota mityba užtikrina tinkamą gyvūno būklę, sveikatą ir gerovę (1).
Visuomenėje populiarėjant šunų šėrimui natūralia mėsa ir daržovėmis (BARF šėrimo būdas) daugėja su šiuo šėrimo būdu susijusių mitų; be to, išsiskiria veterinarų ir gyvūnų augintojų nuomonės vertinant tokio šėrimo būdo poveikį šunų ilgalaikei sveikatai. Norint ją užtikrinti ypatingai svarbu, kad šunų mityba būtų pilnai subalansuota. Gyvūnas privalo gauti visų jam reikalingų maistinių medžiagų kiekį, kuris atitiktų tam tikras proporcijas (2). Buvo manoma, kad jei šunys išsivystė iš vilkų, jų mityba turėtų būti tokia pati kaip ir jų pirmtakų. Tačiau veisiant šunis per pastaruosius du šimtmečius buvo itin pakeistas jų elgesys ir pati šunų morfologija, todėl pakito ir organizmo mitybiniai poreikiai. (3).
Norint išsiaiškinti ar šuns mityba tinkama ir žinant, kad gyvūnų sveikata priklauso nuo žarnyno būklės ir jo mikrofloros, reikia žinoti, kokios kultūros ten vyrauja. (4).
Žarnyno disbakteriozę galima nustatyti iš proporcingai sumažėjusių natūralios mikrofloros anaerobų ir padidėjusio kiekio fakultatyvių anaerobų, tokių kaip E. coli, Salmonella, Proteus, Klebsiella (5). Taip pat šėrimo tipas turi įtakos ir kraujo rodiklių parametrams. Priklausomai nuo dietos pobūdžio, šeriant BARF dieta HCT, BUN, CREA, ALB rodikliai gali būti aukštesni, tačiau šėrimo būdas gali turėti įtakos ir kitiems rodikliams (6).
Ne mažiau įtakos šėrimo tipas turi ir šuns svorio pokyčiui. Šeriant šunis sausu ėdalu, kuriame yra daugiau angliavandenių, šunys lengviau priauga svorio nei šeriant BARF, nes baltymingesnis ėdalas labiau palaiko esamą šuns svorį nei priaugina masę. Tad taip pat vienas iš šio tyrimo uždavinių būtų įvertinti šunų svorio pokytį šeriant sausuėdalu ir BARF mitybos būdu (7).
Tyrimo metu bus stengiamasi išsiaiškinti, kuriuo mitybos būdu šerti yra saugiau ir naudingiau. Kurio šėrimo metu gyvūnų savijauta ir rodikliai labiau atitinka normas.
Darbo tikslas:
Išsiaiškinti BARF ir sauso ėdalo daromą įtaką šuns žarnyno mikroflorai, svoriui, morfologiniams ir biocheminiams kraujo rodikliams.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti bendrą ir biocheminį kraujo tyrimą, koprologinį išmatų pasėlio tyrimą šunims šeriamiems sausu subalansuotu ėdalu.
2. Atlikti bendrą ir biocheminį kraujo tyrimą, koprologinį išmatų pasėlio tyrimą šunims šeriamiems BARF šėrimo būdu.
9 3. Įvertinti šunų svorio pokyčius, keičiant jų šėrimo būdą iš šėrimo sausu subalansuotu ėdalu į šėrimą BARF.
4. Įvertinti gautus rezultatus ir palyginti juos tarpusavyje.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Maisto medžiagų komponentai
Šiomis dienomis yra skiriamas ypatingas dėmesys gyvūnų šėrimo būdui ir jo kokybei.
Tinkama ir subalansuota mityba padeda išlaikyti gyvūną sveiką bei prailginti jo gyvenimo trukmę. Tik užtikrinant pilnavertį augintinio šėrimo racioną nuo ankstyvo amžiaus ateityje galime tikėtis turėti sveiką suaugusį šunį (8).
Visos reikiamos medžiagos į organizmą patenka su ėdalu, skiriasi tik jo formos. Ėdalas yra sudarytas iš pagrindinių šešių komponentų – vandens, baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralų ir vitaminų. Šiuos komponentus dar galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes – produkuojančius ir neprodukuojančius energiją. Produkuojantiems energiją priskiriami baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Neprodukuojantiems priskiriami vanduo, vitaminai ir mineralai. Visi šie komponentai turi svarbią paskirtį gyvūno organizme, todėl nepriklausomai nuo ėdalo formos ar mitybos būdo jie privalo būti racione (9).
1.1.1Vanduo
Vienareikšmiškai svarbiausias komponentas žinduolių racione yra vanduo – be jo organizmas negalėtų išgyventi ir fiziologiškai funkcionuoti. Žinduolio kūną sudaro apie 70 proc. vandens.
Priklausomai nuo organizmo amžiaus vandens kiekis organizme skiriasi. Suaugusio žinduolio organizme yra 50-60 proc., o naujagimių net 75-80 proc.. Netekus 10 proc. vandens organizmas gali susirgti, tačiau netekus 15 proc. gyvūno baigtis dažniausiai būna letali (10, 11)
Suaugusiam šuniui, priklausomai nuo jo fizinio aktyvumo, temperamento bei gyvenimo sąlygų, reikia apie 40 ml vandens vienam kilogramui kūno masės (12).
Vandenį gyvūnai gauna dviem būdais – lakdami vandenį ir pasisavindami iš gaunamo ėdalo.
Iš ėdalo vanduo gaunamas oksidaciniu būdu, kai yra skaidomi baltymai, riebalai bei angliavandeniai.
Šiuo keliu organizmas gauna tik 10 proc. visos vandens dienos normos (12) .
Organizme vandens yra visose ląstelėse, jis dalyvauja metaboliniuose procesuose, naudojamas kaip lubrikantas organizmo audiniams, transportavimui, palaikant pastovią ir optimalią kūno temperatūrą (11, 12).
1.1.2 Baltymai
Baltymai – tai organiniai junginiai sudaryti iš vienos ar daugiau polipeptidinių grandinių, kurias sudaro aminorūgštys sujungtos peptidiniais ryšiais. Iš viso yra dvidešimt trys natūralios aminorūgštys, kurios besijungdamos įvairiomis sekomis gali sudaryti nesuskaičiuojamą kiekį skirtingų
11 baltymų (11). Aminorūgštys taip pat skirstomos į dvi grupes: nepakeičiamąsias ir pakeičiamąsias.
Nepakeičiamosios amino rūgštys nėra sintetinamos organizme ir jas gyvūnas gauna tik su ėdalu. Iš viso šuns organizme yra 10 nepakeičiamųjų aminorūgščių: izoleucinas, histidinas, argininas, valinas, treoninas, triptofanas, fenilalaninas, metioninas, leucinas ir lizinas (11).Pakeičiamosios aminorūgštys yra sintetinamos iš nepakeičiamųjų, todėl sudarant mitybos racioną ir skaičiuojant pakeičiamąsias aminorūgštis galima jų priskirti mažiau, tačiau atsižvelgiant ir paskiriant daugiau nepakeičiamųjų aminorūgščių (11, 12, 13).
Gyvūnai baltymus gauna iš gyvūninės ir augalinės kilmės produktų. Šunų baltymų poreikis priklauso nuo virškinamojo trakto efektyvumo ir viso organizmo aprūpinimo nepakeičiamomis aminorūgštimis. Rekomenduojama, kad sausame ėdale suaugusiems šunims turėtų būti apie 21 proc..
Kuo aukštesnės biologinės vertės baltymai, tuo mažiau jų reikia šuns organizmui(12).
Baltymai organizme yra itin svarbūs. Jie dalyvauja audinių sintezėje, ląstelių formavimesi, įeina į sausgyslių, raiščių ir kremzlių sudedamuosius komponentus. Taip pat yra svarbūs raumenų kontrakcijai, transportuoja hemoglobiną ir kaupia deguonį raumenyse, įeina į natūralių lubrikantų sudėtį. Dalyvauja metabolinėse reakcijose enzimų pavidalu, sudaro dalį hormonų, bei antikūnus, taip pat yra energetinis šaltinis (12,13).
Jei gyvūnas gauna nepakankamą kiekį baltymų, sutrinka jo augimas, autoimuninė organizmo veikla, krenta svoris, suprastėja kailio būklė, sutrinka audinių regeneracija. Dėl sumažėjusio baltymų kiekio kraujo plazmoje gali pabrinkti kūno audiniai arba pasireikšti pilvo vandenė (11).
Pertekliniai baltymai organizme suskaidomi. Iš jų pagaminamas šlapalas, kuris iš organizmo pašalinamas su šlapimu. (11).
1.1.3 Riebalai
Riebalus ir riebiąsias riebalų rūgštis sudaro lipidai. Riebalai, kaip ir baltymai, gali būti gyvūninės (sotieji riebalai) ir augalinės (nesotieji riebalai) kilmės. Yra trys pagrindinės riebalų rūgštys:
linoleno, linoleicinė ir arachidono(10,13). Paskutinioji riebalų rūgštis yra vienintelė, kuri aptinkama gyvūninės kilmės produktuose, ir yra pagrindinis komponentas esantis gyvūnų ląstelių membranose.
Pagal konsistenciją skirstomi į skystus (aliejus) ir kietus kambario temperatūroje(11, 12).
Riebalų rūgštys organizme pasisavinamos iš augalinės ir gyvulinės kilmės produktų. Viena iš pagrindinių riebalų funkcijų yra energijos kaupimo funkcija. Taip pat jie absorbuoja riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K), o riebalų suformuotas riebalinis audinys apsupa vidinius organus, tokiu būdu juos apsaugodamas. Ne mažiau riebalai svarbūs reprodukcinei gyvūno sistemai, nes įeina į hormonų aldosterono ir prostaglandinų sudėtį. Odos ir kai kurių kitų liaukų išskiriami riebalai sutepa odą, plaukus, saugo juos nuo drėgmės, o riebalinis poodinis sluoksnis atlieka izoliacinę funkciją, prisidėdamas prie termoreguliacijos(10,11,12,13).
12 Šunims, kurie gauna nepakankamai riebalų rūgščių, pradeda sausėti oda, gali pradėti kristi plaukai. Dėl išsausėjusios odos gali pasireikšti antrinė bakterinė infekcija, tarpupirščių odos uždegiminė eksudacija, ausies kaušelio uždegimas, gali pradėti luptis epidermis (dėl nepakeičiamosios linolinės riebalų rūgšties trūkumo ji atsakinga už odos ląstelių atsinaujinimą) (12).
Per didelis kiekis riebalų taip pat kenkia gyvūno organizmui. Kai yra jų perteklius ėdale, organizmas nebesugeba jų suvirškinti ir pasisavinti, todėl tai gali sukelti diarėją. Taip pat atsiranda nutukimas (padidėja riebalų masė organizme bei riebalinių ląstelių dydis) – šios kondicijos metu gyvūno svoris yra didesnis nei 30 procentų optimalaus kūno svorio. Atsiranda rizika susirgti kraujagyslių ir širdies ligomis. Gyvūnai pradeda sunkiau toleruoti fizinį krūvį, sutrinka termoreguliacija, didesnė apkrova sąnariams padidina riziką jų pažeidimams. (11)
1.1.4 Angliavandeniai
Angliavandeniai – tai organiniai komponentai skirstomi į monosacharidus, disacharidus, oligosacharidus ir polisacharidus. Jie nėra esminiai komponentai šėrimo racione, nes gliukozės poreikį gali patenkinti amino rūgštys ir glicerolis. Tačiau tam tikras angliavandenių kiekis užtikrina organų metabolinį balansą ir šėrimo efektyvumą (12).
Monosacharidai – tai paprasti cukrūs ir yra lengvai absorbuojami (gliukozė, fruktozė). Dėlšios priežasties jie yra pirminis energijos šaltinis nervų sistemai ir kraujo forminiams elementams.
Disacharidai yra sudaryti iš dviejų monosacharidų, vėliau jie hidrolizuojasi į monosacharidus.
Oligosacharidai yra trumpos monosacharidų grandinės , kurios hidrolizuojasi į paprastąjį cukrų, o polisacharidus sudaro cukrų kompleksas, kuris yra sujungtas dvejais būdais (alfa ir beta jungtimis) (10,11).
Angliavandeniaiį šuns organizmą patenka tik su ėdalu ir jį aprūpina energija. Taip pat jie svarbūs reguliuojant virškinimo trakto peristaltiką ir veiklą. Virškinimo metu angliavandeniai suskaidomi iki monosacharidų, kurie gali turėti alfa ir beta konfigūracijas. Angliavandeniai, sudaryti iš α-monosacharidų, veikiami fermentų lengvai įsisavinami virškinimo trakte, o angliavandeniai sudaryti iš β-monosacharidų yra atsparūs virškinimo trakto endogeninių fermentų poveikiui (12, 13).
Angliavandeniai organizme palaiko cukraus (gliukozės) kiekį kraujyje, yra svarbūs laktacijos laikotarpyje, nes gamina laktozę, dalyvauja lipidų metabolizme, kaupiasi glikogeno pavidalu. Esant angliavandenių pertekliui jie rezervuojami ir saugomi riebalų pavidalu (10,11,12)
1.1.5 Vitaminai ir mineralai
Vitaminai yra kompleksas organinių junginių, kurie gyvybiškai svarbūs visam organizmui ir veikia kartu su mineralinėmis medžiagomis, riebalais ir aminorūgštimis. Šeriant gyvūnus kokybišku
13 komerciniu ėdalu arba namuose ruoštu ėdalu šunys gauna pakankamą kiekį vitaminų ir mineralinių medžiagų (12).
Vitaminai yra skirstomi į riebaluose tirpius (A, D, E, K) ir vandenyje tirpius (B ir C).
Vitaminai naudojami kaip kofermentinės ir valdymo medžiagos, tačiau organizmas iš jų energijos negauna (11).
Minеralinės medžiagos yra nеorganiniai elemеntai, kurie sudaro kūno minеralinius komponеntus. Jie yra svarbūs augimui ir organizmo funkcionavimui ir sudaro apiе 1 proc. kūno masės.
Jos skirstomos į makrominеralus ir mikrominеralus (11).
Skelеto struktūrai būtini Kalcis, Magnis ir Fosforas. Kalis, Natris ir Chloras palaiko rūgščių ir šarmų skysčių balansą. Visi mineralai tarpusavyje yra glaudžiai susiję, todėl vieno komponento per didelis kiekis gali sukelti kito komponento trūkumą (12,13).
1.2 Šėrimas termiškai neapdorotu ėdalu BARF
BARF – tai gyvūnų mitybos būdas, išvertus iš anglų kalbos(Biologically Appropriate Raw Foods)reiškiantis „biologinei rūšiai tinkamą žalią maistą“. Šiuo mitybos būdu stengiamasi mėgdžioti laukinio šuninių šeimos gyvūno, pavyzdžiui vilko, mitybą. Šeriant BARF svarbi maisto produktų įvairovė. Kuo įvairesnis ėdalas, tuo platesnis maisto medžiagų spektras ir tuo didesnė tikimybė, kad gyvūnas gaus visų jam reikiamų maisto medžiagų (14).
BARF mitybos racioną sudaro 10-25 proc. grūdai ir daržovės, o likusią dalį mėsa, subproduktai ir žali mėsingi kaulai (ŽMK). Tokius kaulus sudaro 50 proc. kaulo ir 50 proc. mėsos.
Tokie kaip krūtinkauliai, jaučių uodegos, vištų kaklai, sparnai, kaulėtosios dalys arba visa višta ar visas triušis.
ŽMK dalis visame racione neturėtų viršyti 30 proc.. Šeriant grūdais prie daržovių porcijos jų pridedame tiek, kad daržovės ir grūdai kartu sudarytų 25 proc. viso raciono. Tačiau grūdai neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. viso ėdalo kiekio(14,15).
Suaugusiems šunims kiekis turėtų sudaryti 2-4 proc. kūno masės (KM). Bet kiekiai gali smarkiai varijuoti priklausomai nuo gyvūno temperamento, aktyvumo, sveikatos būklės, amžiaus ar aplinkos sąlygų (14) .
Iš 2-4 proc. 75-90 proc. sudaro gyvūninės kilmės (mėsa, kaulai, pieno produktai ir t.t.), 10-25 proc. augalinės kilmės (daržovės vaisiai, grūdai ir t.t.).Daržovės turi būti mažiausiai trijų rūšių, o vaisiai mažiausiai dviejų rūšių. (11, 14, 15).
1.3 Mityba sausu komerciniu ėdalu
Šėrimas sausu ėdalu šiomis dienomis yra itin išpopuliarėjęs šėrimo būdas dėl paprasto normavimo ir nesudėtingo pateikimo būdo (2).
14 Dažniausiai tokiame ėdale būna nuo 6 iki 10 proc. drėgmės, o likusius 90 proc. sudaro sausosios medžiagos. Jis yra gaminamas ekstruzijos būdu, formuojant tešlą iš skirtingų sudedamųjų dalių ir jas termiškai apdorojant aukšta temperatūra, vėliau smulkinant į skirtingo dydžio ir formos granules, priklausomai nuo gamintojo ir kokiai šunų kategorijai būna skirtas ėdalas. Tokia gamybos technologija pagamintas ėdalas lemia aukštą pasisavinimą gyvūno virškinamajame trakte, yra išsaugomas skonis, sumažinama patogenų patekimo į šuns organizmątikimybė. Ėdalą apdorojus karščiu yra prailginamas vartojimo terminas, nes maistas yra apsaugomas nuo bakterijų ir grybų dauginimosi. Deja, ekstruzijos būdu gaminamasėdalas netenka dalies vitaminų, todėl, norint užtikrinti subalansuotą formulę, trūkstamų komponentų yra pridedama papildomai nupurškiant ėdaląprieš josupakavimą (16).
Į sausojo ėdalo sudėtį gali įeiti įvairios kruopos (miežiai, avižos, kviečiai ir t.t.), mėsa, jos subproduktai, augalinės ar gyvūninė kilmės riebalai, mikroelementai ir kiti priedai.
Šeriant gyvūną gerai subalansuotu sausu komerciniu ėdalu jo nereiktų keisti, kadangi augintiniui gali pasireikšti diarėja, vėmimas, alerginės reakcijos ar kitokie ėdalo netoleravimo simptomai. Norint pakeisti ėdalą ar pereiti prie kitokio šėrimo tipo tai daryti reikėtų palaipsniui, leidžiant organizmui adaptuotis prie pasikeitusio raciono. Tokiu būdu leidžiama prisitaikyti virškinamojo trakto mikroflorai (12).
Įprastai sausame ėdale vidutiniškai būna 18 - 32 proc. baltymų, 8 – 22 proc. riebalų. Jei šuo yra kliniškai sveikas, jam turėtų pakakti tik tinkamai subalansuoto sauso ėdalo ir vandens (11,13).
Nerekomenduotina papildomai duoti jokių papildomų mikroelementų ir papildų, nes tai gali sukelti hipervitaminozę (16).
Priklausomai nuo gamintojo visi rinkoje pateikiami komerciniai ėdalai skiriasi sudėtimi ir energijos kiekiu. Įprastai 1 kg sauso ėdalo kiekyje būna apie 3000-4500 kcal. Tad kiekvienos kompanijos gamintojas priklausomai nuo atliktų testų pateikia šėrimo normų rekomendacijas, tačiau visadarekomenduotina atsižvelgti į individualaus augintinio kondiciją (11,13,16).
Sauso ėdalo klasifikavimas nėra teisiškai reglamentuotas, todėl gamintojai nėra įpareigoti ant pakuotės nurodyti kokiai klasei priklauso gaminys. Dažniausiai žymi didesnių kompanijų gamintojai, kurie turi didelę pasiūlos įvairovę, specialiąsias gydomąsias ėdalų linijas. Ėdalo priskyrimas atitinkamai klasei priklauso nuo jo sudėties, ingredientų įvairovės, bei jų kokybės (16).
15
1.3.1 Sauso ėdalo neoficialus klasifikavimas
1 pav. Neoficialus sauso ėdalo klasifikavimas
Ekonominės klasės sausasėdalas – dažniausiai pardavinėjamas didžiuosiuose prekybos centruose. Juo neprekiaujama specializuotose parduotuvėse ar veterinarijos vaistinėse. Ėdalas nėra specializuotas, tinka visoms veislėms bei amžiaus kategorijoms. Pagrindinės sudedamosios dalys yra kukurūzai, kviečiai, įvairūs šalutiniai gyvūniniai produktai. Sudėtyje itin gausu dažiklių, kvapiųjų ir konservuojančių medžiagų. Mėsa sudaro ne daugiau kaip 10 proc. (16).
Premium klasės sausas ėdalas – vidutinės kokybės kategorijos ėdalas. Šios klasės produktai yra geriau virškinami, ingredientai yra aukštesnės kokybės. Sudėtyje jau yra mėsos, o ne šalutiniai gyvūniniai produktai. Yra mažesnis kiekis augalinės kilmės angliavandenių (11,16,2).
Super Prеmium klasės sauso ėdalo gamybai naudojami aukštos kokybės ingredientai. Didžiąją dalį sudėties sudaro mėsa. Angliavandeniai yra atrenkami ir dedami tik aukštesnės kokybės ir geriau pasisavinami, bei lengviau suvirškinami. Ėdalai skirstomi į kategorijas, pagal kurias yra dedami papildomi kiekvienai grupei reikalingi komponentai (senyvo amžiaus šunims - gliukozamino ir chondroitino). Ėdalai yra klasifikuojami pagal šunų dydžius, amžius, veisles, gydomuosius poreikius (16,2).
Ekstra Premium klasės ėdalas yra ypatingas tuo, kad yra begrūdis, o jo sudėtyje – daugiausiai šviežios mėsos ir žuvies. Pagrindiniai angliavandenių komponentai yra daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai(16,2).
1.4 Kraujo parametrai ir mityba
Mitybos tipas ir šėrimo racionas turi didelę įtaką kraujo rodikliams. Šeriant BARF dieta HCT, BUN, CREA, ALB rodikliai gali būti aukštesni, tačiau mitybos tipas gali turėti įtakos ir kitiems rodikliams (6).
Sausas ėdalas Ekonominės
klasės Premium klasės
Super premium
klasės
Ekstra premium
klasės
16
1.4.1 Hematokritas
HCT rodiklis parodo Hematokrito rodiklis rodo, kiek procentų bendrame kraujo tūryje užima kraujo kūneliai. Hematokrito vertė tiesiogiai susijusi su eritrocitų kiekiu, nes eritrocitai sudaro 99,8 % visų kraujo kūnelių (6).
Padidėję hematokrito rodikliai reiškia, kad padidėjęs kraujo klampumas (daugiau eritrocitų, mažiau skystosios kraujo dalies plazmos). Sumažėję hematokrito rodikliai rodo, kad kraujyje sumažėjęs eritrocitų kiekis, o tai dažniausiai reiškia anemiją, kuri gali atsirasti dėl nukraujavimo, sumažėjusios eritropoezės, eritrocitų destrukcijos, nesubalansuotos dietos (17,18).
Hematokritas padidėja kai yra dehidratacija, eritrocitozė, žemas deguonies įsisavinimas ar genetinės patologijos (17,18).
1.4.2 Kraujo šlapalo azotas
Kraujo šlapalo azotas BUN gaminamas kepenyse ir išsiskiria per inkstus. Neįprastai didelis BUN kiekis gali rodyti inkstų ligas arba dehidrataciją, o mažas gali būti susijęs su kepenų ligomis.
Kraujo šlapalo azotas gali sumažėti dėl per mažo kiekio baltymų mitybos racione, o padidėjęs per didelį jų kiekį (6,17,18).
1.4.3Kreatininas
Kreatininas yra raumenyse esančio kreatinfosfato skilimo produktas. Jei jo koncentracija yra padidėjusi, galima įtarti inkstų funkcijos sutrikimą. Sumažėjęs rodiklis jokios didelės reikšmės nesudaro. Yra nustatyta, kad šunys turintys didesnę raumenų masę paprastai turi šiek tiek aukštesnius kreatinino rodmenis. Taip pat kreatinino rodiklis padidėja esant dideliam baltymų kiekiui racione (17, 27).
1.4.4 Alanininė aminotransferazė
Alanininė aminotransferazė (ALT) kraujo serume dažniausiai parodo kepenų būklę. Alanininė aminotransferazė perdirba maistines medžiagas, kurias gauna iš ėdalo, į energiją. ALT kiekis kraujo serume dažniausiai padidėja esant kepenų ląstelių pažeidimams, kai gyvūnui yra kepenų cirozė, tulžies latako obstrukcija, esant inkstų patologijoms, raumenų pažeidimams arba nesubalansuotai dietai (6).
1.5 Natūrali šunų virškinamojo trakto mikroflora
Tiriant natūralų šunų virškinamąjį traktą buvo nustatyta, kad jis nėra sterilus. Jame randama įvairių mikroorganizmų. Vienas tyrimas parodė, kad priklausomai nuo virškinamojo trakto dalies, esant sveikam organizmui pagrinde randama klostridijų, koliforminių bakterijų bei streptokokų. Tačiau
17 priklausomai nuo virškinamojo trakto dalies priklauso ir kokios bakterijų gentys ir rūšys joje dominuos (19).
Taip pat žarnyno mikrofloros sudėtis itin priklauso nuo maisto raciono, šuns veislės bei amžiaus. Šeriant šunis ėdalu, kuriame yra padidintas ląstelienos kiekis, pakinta didžioji dauguma parametrų: padidėja sausųjų medžiagų pH, indolo bei sulfidų kiekiai. Amoniako, acto rūgšties, propiono rūgšties ir butirinės rūgšties kiekiai sumažėja (19).
Bendrai virškinamajame trakte aptinkami Enterobacteriaceae šeimos atstovai, Staphylococcus, Streptococcus, Clostridium, Lactobacillus (simbiotiniai mikroorganizmai,gaminantys pieno rūgštį), Bacteroides (padeda virškinti augalinės kilmės medžiagas) irBifidobacterium (atsiranda ne nuo gimimo, o vėliau ir yra siejamos su alergijų prevencija) genčių atstovai. E. Coli nėra dominuojanti bakterijų rūšis, tačiau yra aptinkama visose sveiko šuns žarnyno dalyse (19).
1.5.1 E. coli charakteristika
Escherichia coli (E.coli) yra vienas išpirmųjų mikroorganizmų, kuriam buvo nustatyta genetinė seka (20). E. Coli priklausoEnterobacteriaceae šeimai. Tai – Gram neigiamos, vidutinio dydžio (0,4-0,6x 2-3μm), lazdelės formos fakultatyvinės anaerobinės bakterijos, kurios turi žiuželius ir piles. Žiuželiai išsidėstę aplink bakterijos paviršių įvairiomis kryptimis ir padeda jai judėti, o pilėmis tvirtinasi aplinkoje, fakultatyvūs anaerobai (21).
E. coliląstelės membraną sudaro dvi membranos: citoplazminė, kuri yra vidinė, ir periplazminė, kuri yra išorinė.Tarp jų yra periplazminė ertmė, sudaryta iš įvairių baltymų (jie dalyvauja medžiagų pernašoje, sinetezėje, taip pat ir baltymų, kurių veikimas bakterijų natūralų atsparumą kolagenazėms, proteazėm, hialuronidazėms ir β-laktamazėms).
Išorinė membrana palaiko ląstelės struktūrą ir yra atrankiai pralaidi. Jos išorinėje pusėje yra lipopolisacharidų (LPS), viduje – fosfolipidų bei baltymų – porinų.Vidinę citoplazminę membraną sudaro fosfolipidai ir periferiniai bei integraliniai membranos baltymai. Ši membrana formuoja barjerą tarp citoplazmos ir periplazmos (23).
E. Coli patekus į kitą organizmą, LPS veikia kaip endotoksinas, ir stimuliuoja šeimininko imuninę sistemą, todėl didžioji dauguma E. coli padermių yra svarbūs kaip patogenai tiek gyvūnų, tiek žmonių populiacijoje (22).
1.5.2 E. coli sukeliamos ligos
Dažniausiai E.coli šunų populiacijoje sukelia:
• Žarnyno ligas bei viduriavimą, kurį sukelia enteropatogeninių bakterijų išskiriami enterotoksinai.
Kalėms dažniausiai sukelia gimdos uždegimą.
18
• Šuniukuose E. coli dažniausiai sukelia koliseptisemiją – dažniausiai užkrečiamas kraujas, o baigtis dažniausiai būna letali.
• Dažnai E. coli sukelia šlapimo pūslės uždegimą, o užsitęsus infekcijai gali pereiti į šlapimo takus.
• Taip pat E. coli gali sukelti prostatitą, vaginitą, perinatalines infekcijas, išorinės ausies uždegimus, širdies-kraujagyslių sistemos uždegimus, endotoksemiją (24).
1.5.3 E. coli tipai
Pagal antigeniniuss skirtumuss, ešerichijos skirstomos į:
• Enterotoksines;
• Enteropatogenines;
• Enteroinvazines;
• Enterohemoragines;
• Enteroagregacines;
• Enteroadhezines (21, 22, 23).
EnterotoksinėsE. coli sukelia viduriavimus. Dažniausiai temperatūra nepakyla. Būtent tokios bakterijos išskiria adhezinus, kurie leidžia joms prisitvirtinti prie plonosios žarnos enterocitų.
Enterotoksines E. coli gamina termolabilų enterotoksiną ir termostabilų enetrotoksiną, kuris sukelia skysčių ir elektrolitų sekreciją į žarnyną (24).
Enteropatogeninė E. coli sukelia viduriavimus, tačiau skiriasi savo molekuliniu kolonizavimosi mechanizmu ir etiologija. Šio tipo bakterijos negaminaenterotoksinų, bet adhezinodėkaprisitvirtina prie žarnų ląstelių. Enteropatogeninė E. coli turi patogeniškumo veiksnių ir gali gaminti šigą toksiną. Enteropatogeninės E. Coli tvirtinasi prie žarnų eritrocitų, sukelia jų deformaciją (21, 22, 23, 24)
Enteroinvazinė E. coli nerandama gyvūnų organizmuose, dažniausiai tik žmonių.
Enterohemoraginė E. coli sukelia viduriavimąsu kraujo priemaiša, bet be karščiavimo. Šios grupės bakterijos gali sukelti staigų inkstų nepakankamumą. Būdingiausia ožkoms ir galvijams (6,10).
Enteroagregacinė E. coli grupė neinvazinė (21, 22, 23, 24).
19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tiriami buvo 9 Šiba inu veislės šunys (7 patelės ir 2 patinai) (3 pav.), gyvenantys viename veislyne. Gyvūnai pieš tyrimą buvo apžiūrėti veterinarijos gydytojo ir pripažinti kliniškai sveikais.
2 pav. Lyties pasiskirstymas procentais (n=9)
Tiriamąją grupę sudarė įvairaus amžiaus šunys. Šunų amžiaus vidurkis 38,8 mėn..Vyravo šunys vyresni nei 36 mėn.. Jauniausias tiriamasis buvo 11 mėn. patelė, o vyriausias 8-erių metų patelė. Kalių vidutinis amžius buvo 38,6 mėn., patinų vidutinis amžius – 39,5 mėn. (3 pav.).
3 pav. Šunų pasiskirstymas pagal amžių
Tyrimas vykdytas nuo 2019 m. birželio 3 d. iki rugsėjo 16 d. Iki tyrimo pradžios visi šunys buvo šeriami tuo pačiu Super Premium klasės sausu ėdalu. Šėrimo sausu ėdalu pabaigoje (2019 m.
liepos 1 d.) buvo paimti kraujo morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai, surinkti koprologiniai
78%
22%
Tirtų šunų pasiskirstymas pagal lytį
Patelės Patinai
0 1 2 3 4
<12 mėn. 12-24 mėn. 25-36 mėn. >36 mėn.
Šunų skaičius, vnt.
Šunų amžius
Šunų pasiskirstymas pagal amžių
20 mėginiai. Nuo liepos 2 d. šunys palaipsniui buvo pervedami prie BARF mitybos dietos. Sausas ėdalas ir natūralaus šėrimo produktai buvo maišomi 2 savaites vis didinant natūralaus ėdalo kiekį, kol buvo visai pereita prie BARF dietos. Nuo liepos 16 d. iki rugsėjo 16 d. visi gyvūnai buvo šeriami BARF mitybos būdu. Paskutinę tyrimo dieną buvo paimti kraujo morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai, surinkti koprologiniai mėginiai.
Tyrimo eigoje iš viso šunys buvo sverti 8 kartus: 4 kartus šeriant sausu ėdalu ir 4 kartus šeriant BARF. Rezultatai buvo registruojami nuo tyrimo pradžios kas 2 savaites.
Visi gauti rodikliai registruoti, analizuoti ir vėliau palyginti tarpusavyje.
2.1 Šėrimas sausu ėdalu
Šunys buvo šeriami Super Premium klasės ėdalu. Ėdalas buvo normuojamas atsižvelgiant į kiekvieno augintinio svorį, temperamentą, fizinį aktyvumą ir kondiciją.
Ėdalo sudėtis: avių mėsa (40 %), ryžiai (36 %), vištienos riebalai (konservuoti tokoferoliais), džiovinti obuoliai, lašišų aliejus (2 %), natūralios kvapiosios medžiagos, alaus mielės, hidrolizuoti vėžiagyvių kiautai, kremzlių ekstraktas, mangano oligosacharidai, žolelės ir vaisiai, frukto- oligosacharidai juka šidigera, inulinas, margainių sėklos.
Sudėties analizė:
Analizuoti elementai Procentai
Žali baltymai 28 %
Žali riebalai 17 %
Drėgmė 10 %
Žali pelenai 7,2 %
Žalia ląsteliena 2,5 %
Kalcis 1,6 %
Fosforas 1,3 %
1 lentelė.Sauso ėdalo sudėties analizė
Gyvūnai sausu ėdalu buvo šeriami vieną kartą dienoje iš ryto. Siekiant, kad ėdalo dozavimas būtų užtikrintas, kiekvienas šuo šėrimo metu buvo uždaromas atskirai į narvą ir paduodama tiksli jo ėdalo porcija. Šunims paėdus jie būdavo paleidžiami.
2.2 Šėrimas BARF
Atsižvelgiant į tai, kad šunys gaudavo vidutinį fizinį krūvį, buvo pasirinkta, kad ėdalo kiekis sudarys 2 proc. KM (kūno masės). Tačiau šėrimo metu buvo atsižvelgiama į kiekvieno individo temperamentą, amžių, judrumą ir bendrą kondiciją.
21 Buvo stengiamasi, kad racioną sudarytų 30 proc. augalinių produktų ir 70 proc. gyvūninės kilmės produktų, maitinant su grūdais. Į augalinės kilmės produktų grupę įėjo daržovės, vaisiai, grūdai.
Į gyvūninės kilmės grupę įėjo raumenų masė, didieji skrandžiai, subproduktai ir kaulai.
Vidutiniškai kiekvieno šuns ėdalo kiekis sudarydavo ~ 200 g iš kurių būdavo apie 150-180 g mėsos ir 20-50 g daržovių. Šeriama buvo kelių rūšių mėsa: jautiena, vištiena, žvėriena (stirniena).
Mėsa būdavo termiškai apdorojama šalčiu, o po to atšildoma. Iš grūdinės kilmės produktų buvo duodamos avižos, miežiai, o iš daržovių – agurkai, bulvės, morkos. Iš vaisių: obuoliai, uogos, slyvos.
Iš kaulų būdavo duodama krūtinkauliai, uodegos (kiaulių, jaučių).
Šeriama taip pat buvo 1 kartą dienoje iš ryto, uždarant kiekvieną šunį atskirai į jo narvą.
2.3 Koprologiniai tyrimai
Koprologiniai mėginiai buvo renkami iš viso 2 kartus. Pirmąjį kartą buvo renkamos išmatos šeriant sausu ėdalu 2019 m. liepos 1 d. . Antrąjį kartą (2019 m. rugsėjo 16 d.) pakeitus mitybą iš sauso ėdalo į BARF mitybą praėjus 2 dviem mėnesiams nuo pilno perėjimo prie BARF šėrimo tipo.
Kiekvienas šuo buvo vedžiojamas atskirai. Pastebėjus, kad šuo ruošiasi tuštintis, ant žemės buvo dedamas švarus popieriaus lapas, kad išmatos nekontaktuotų su žeme. Toliau mėginiai buvo dedami į sterilius maišelius ir pristatyti į laboratoriją per 72 val. nuo paėmimo, iki tol laikomi + 4 ºC temperatūroje.
Laboratorijoje bakteriologiniai tyrimai atlikti pagal LST EN ISO 16649-2:2002 maisto ir ėdalų mikrobiologijos bendrąjį beta-gliukuronidazę gaminančių žarninių lazdelių (Escherichia coli) skaičiavimo metodą, standarto 2 dalį, kolonijų skaičiavimo 44 °C temperatūroje, naudojant 5-brom-4 chlor-3- indolil beta-D-gliukuronidą, metodą.
Tiriamojo mėginio ruošimo metodika:
Į plastikinį maišelį pasveriama atmatuojama 10 g išmatų, toliau įpilama 90 ml skiediklio, mišinys homogenizuojamas. Toliau pipete atmatuojama 1 ml pradinės suspensijos ir supilama į mėgintuvėlį, kuriame yra 9 ml sterilaus skiediklio, kruopščiai maišoma nuo 5s iki 10s ir gaunamas 10- 2 skiedinys. Toliau šie veiksmai pakartojami su 10-2 ir vėlesniais skiediniais, kiekvienam jų naudojant naują sterilią pipetę, kad būtų gauti 10−3, 10−4, 10−5, 10−6, 10−7, 10−8skiediniai.
Toliau kiekvieno skiedinio po 1ml sterilia pipete pilama į sterilią Petri lėkštelę ir su 15 ml TBX agaro. Kiekvienas pasėlis su terpe rūpestingai išmaišomi, mišiniui leidžiama sustingti paliekant Petri lėkšteles ant stalo horizontalaus paviršiaus.
Laiko tarpas tarp pasėlio paskirstymo ir terpės užpildymo turi neviršyti 10 min..
Pasėtos lėkštelės apverčiamos dugnais į viršų ir sudedamos nuo 18 iki 24 h į 44 °C termostatą.
Bendra inkubavimo trukmė neturi viršyti 24 h.
22 4 pav. Mikrobiologinio tyrimo schema (LST EN ISO 16649-2:2005)
Pasibaigus nurodytai inkubavimo trukmei suskaičiuojamas būdingųjų betą gliukuronidazę gaminančių žarninių lazdelių KSV skaičius kiekvienoje lėkštelėje, kurioje būdingųjų KSV skaičius mažesnis nei 100.
Betą gliukuronidazę gaminančių žarninių lazdelių KSV skaičius N tiriamojo mėginio grame nustatomas apskaičiuojant 2 vienas po kito einančių skiedinių svertinį vidurkį pagal lygtį:
𝑁 = ∑ 𝑎
𝑉(𝑛1+ 0,1𝑛2)𝑑
∑ a - suma KSV, suskaičiuotų visose neatmestose lėkštelėse, kai bent vienoje lėkštelėje yra mažiausiai 15 mėlynų KSV.
n1- pirmojo skiedinio vertinamų lėkštelių skaičius V – kiekvienos lėkštelės pasėlio tūris ml
n2 - antrojo skiedinio vertinamų lėkštelių skaičius D – pirmojo vertinamo skiedinio faktorius
23
2.4 Kraujo tyrimai
Kraujo mėginiai buvo imami Panevėžio miesto „Rožyno veterinarijos klinikoje“. Mėginiai buvo imti 2 kartus. Pirmąjį kartą paskutinę sauso ėdalo šėrimo dieną, o po to tyrimai buvo kartojami paskutinę BARF šėrimo dieną po 3 mėnesių mitybos tipo pakeitimo.
Visiems 9 šunims buvo atlikti kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai, kraujas steriliai paimtas iš venos (v. cephalica).
Virš alkūnės sąnario buvo uždedamas venos užspaudėjas. Dūrio vieta aseptizuojama
„Cutasept“ tirpalu tiesiogiai užpurškiant ant odos ir nuvalant steriliu vatos tamponėliu. Vena praduriama sterilia G adata 25 laipsniu kampu praduriant veną iki veninio kraujo. Pirmasis kraujo lašas nulašinamas, tolimesnis kraujas surenkamas į specialius kraujo mėgintuvėlius. Biocheminiams kraujo tyrimams naudotas mėgintuvėlis be antikoaguliantų, morfologijai su rožiniu kamšteliu su EDTA. Į mėgintuvėlius buvo surenkama po 1,5 – 2 ml kraujo.
Atliekant morfologinius kraujo tyrimus buvo naudojamas morfologinis kraujo analizatorius Mythic-18 Vet. Tirtas hematokrito rodiklis. Atliekant biocheminį kraujo tyrimą paimtas kraujo mėginys buvo supilamas į cetrifuginį mėgintuvėlį ir centrifuguojamas ~7-10 min. 2000 aps./min. greičiu. Išėmus iš centrifugos automatine sterilia pipete buvo nusiurbimas viršuje mėgintuvėlyje esantis kraujo serumas.
Toliau serumas buvo dedamas į specialią biocheminio kraujo analizatoriui pritaikytą mėgintuvėlį ir dedama į analizatorių SPOTCHEM EZ SP-4430. Tiriama kreatinino (CREA), kraujo šlapalo (BUN) ir alanininės aminotransferazės (ALT) rodikliai.
2.5 Svėrimas
Tyrimo metu šunys iš viso buvo sverti 8 kartus: pirmasis svėrimas atliktas pirmąją tyrimo dieną, o po to kartota kas 2 sav. iki tyrimo pabaigos.. Gyvūnai buvo sveriami specializuotomis veterinarinėmis elektroninėmis svarstyklėmis GOLDSHINE LS05. Sveriama buvo visus kartus pirmadieniais iš ryto, šunis pavedžiojus prieš šėrimą. Gauti rezultatai registruojami.
2.6 Statistinė analizė
Tyrimo duomenų statistinei analizei buvo naudojama Microsoft Excel 2007 programa ir SPSS (Statistical Package for Social Science) programos 20.0 versija. Gautų duomenų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai.
Patikimumo koeficientas laikomas statistiškai reikšmingu, jei p < 0,05.
3.REZULTATAI
24
3.1 Hematokritas
Hematokrito rodikliai sugrupuoti pagal grupes:
Grupė HCT, proc.
Žemiau fiziologinės normos <37,3
Žemutinė fiziologinė riba 37,3-40
Fiziologinės normos vidurys 41-50
Viršutinė fiziologinė riba 51-61,7
Virš fiziologinės normos >61,7
2 lentelė. Hematokrito rodiklių sugrupavimas
Ištyrus visų šunų hematokrito rodiklį buvo nustatyta, kad šeriant sausu ėdalu 33,33 proc.
(n=3) šunų hematokrito rodiklis buvo žemiau normos ribos, o šeriant BARF mitybos būdu 44,44 (n=4) proc. šunų. Ties žemutine fiziologines normos riba sausu ėdalu šertų šunų grupėje buvo 22,22 proc.
(n=2), o šeriant BARF 44,44 proc. (n=4). Fiziolginės normos ribose šeriant komerciniu ėdalu buvo 44,44 proc. (n=4) augintinių, o šeriant BARF 11,11 proc (n=1). Šunų, kurių rodikliai būtų buvę viršutinėje fiziologinėje normoje ar virš fiziologinės normos nebuvo (5 pav.).
Mažiausias hematokrito rodiklis buvo 31,50 % šeriant BARF, o didžiausias hematokrito rodiklis buvo 47,70 % šeriant sausu ėdalu. Sausu ėdalu šeriamų šunų vidurkis buvo 40,10 %, o BARF –36,64 %. Hematokritas tarp skirtingu šėrimo tipu šeriamų šunų statistiškai reikšmingai skyrėsi(p=0,008).
Tu pačių šunų hematokrito rodiklis pakito, kai buvo pakeistas šėrimo būdas. Visiems šunims pakeitus sausą ėdalą į BARF dietą hematokrito rodiklis pakilo ~3,46 proc. (5 pav.).
25 5 pav.Hematokrito rodiklio skirtumas pakeitus iš sauso ėdalo į BARF.
3.2 Kreatininas
Kreatinino rodikliai sugrupuoti į kategorijas:
Grupė CREA, μmol/l
Žemiau fiziologinės normos <44
Žemutinė fiziologinė riba 44-80
Fiziologinės normos vidurys 81-120
Viršutinė fiziologinė riba 120-159
Virš fiziologinės normos >159
3 lentelė. Kreatinino rodiklių sugrupavimas
Ištyrus visų šunų biocheminį kreatinino kraujo rodiklį buvo nustatyta, kad šeriant sausu ėdalu 55,56 proc. (n=5) šunų kreatinino žemutinėje fiziologinėje normoje, lygiai toks pat procentas šunų buvo žemutinėje fiziologinėje normoje ir šeriant BARF dieta. Fiziologinės normos ribose sausu ėdalu šertų šunų grupėje buvo 44,44 proc. (n=4), lygiai taip pat ir šeriant BARF (44,44 proc. (n=4)).
43.40%
47.70%
41.60%
33.90%
40.10%
35.40%
42.20%
37.10%
39.50%
39.10%
36.50%
41.00%
32.60%
38.80%
31.50%
40.10%
32.20%
38.00%
1 2 3 4 5 6 7 8 9
Hematokrito pokyčiai šeriant sausu ėdalu ir BARF
HCT, proc., šeriant BARF HCT, proc., šerinat sausu pašaru
26 Didžiosios daugumos augintinių kreatinino rodiklis buvo žemutinėje fiziologinėje normoje šeriant tiek sausu ėdalu, tiek BARF mitybos būdu. Gyvūnų, kurių rodikliai būtų buvę žemiau fiziologinės normos, viršutinėje fiziologinėje normoje ir virš standarto nebuvo (6 pav.).
Mažiausias kratinino rodiklis buvo 60μmol/l šeriant sausu ėdalu, o didžiausias hematokrito rodiklis buvo 120μmol/l šeriant BARF. Sausu ėdalu šeriamų šunų vidurkis buvo 78,56μmol/l, o BARF –84,11μmol/l. Kreatininas tarp skirtingų šėrimo tipu šeriamų šunų statistiškai reikšmingai skyrėsi(p=0,008).
Lyginant kreatinino pokytį individualiai kiekvienam šuniui pakeitus mitybos būdą iš komercinio sauso ėdalo į BARF mitybos būdą, visų gyvūnų biocheminis kreatinino rodiklis pakilo.
Visų tirtųjų kreatinino rodiklio vidutinis pakilimas ~ 5,56μmol/l (6 pav.).
6 pav. Kreatinino rodiklio skirtumas pakeitus iš sauso ėdalo į BARF.
3.3 Kraujo šlapalo azotas
Kraujo šlapalo azotorodikliai sugrupuoti į kategorijas:
Grupė BUN, mg/dL
Žemiau fiziologinės normos <8
1 2 3 4 5 6 7 8 9
106 81
87 70
67
95 68
60
73
120 85
89 77
76
101 70
63
76
Kreatinino pokyčiai šeriant sausu pašaru ir BARF
CREA, umol/l, šeriant BARF CREA, umol/l, šeriant sausu pašaru
27
Žemutinė fiziologinė riba 9-15
Fiziologinės normos vidurys 16-22
Viršutinė fiziologinė riba 23-30
Virš fiziologinės normos >30
4 lentelė. Kraujo šlapalo azoto rodiklių sugrupavimas
Ištyrus visų šunų biocheminį kraujo šlapalo (BUN) rodiklį buvo nustatyta, kad šeriant sausu ėdalu 88,89 proc. (n=8) šunų BUN rodiklis buvo žemutinėje fiziologinėje normoje, o fiziologinės normos ribose šlapalo azoto rodiklį turėjo vienas šuo. Šeriant BARF visų gyvūnų rodikliai buvo žemutinėje fiziologinėje normoje.
Mažiausias BUN rodiklis buvo 9,8mg/dl šeriant BARF, o didžiausias BUN rodiklis buvo 16,13mg/dL šeriant sausu ėdalu. Sausu ėdalu šeriamų šunų vidurkis buvo 12,89 mg/dL, o BARF – 11,45mg/dL. BUN tarp skirtingu šėrimo tipu šeriamų šunų statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,008).
Tu pačių šunų azoto šlapalo rodiklis pakito, kai buvo pakeistas mitybos tipas, nepriklausomai nuo gyvūnų amžiaus ar lyties. Visiems šunims pakeitus sausą ėdalą į BARF dietą azoto šlapalo rodiklis nukrito vidutiniškai per ~3,46mg/dL (7 pav.).
1 2 3 4 5 6 7 8 9
13.72 13.44 13.08 11.2
11.76 11.48 10.64
14.56
16.13
12.88 11.76
12.04 9.8
11.2 10.64 10.36 10.36
14
BUN pokyčiai šeriant sausu pašaru ir BARF
BUN, mg/Dl, šeriant BARF BUN, mg/dL, šeriant sausu pašaru
28 7 pav. BUN rodiklio skirtumas pakeitus iš sauso ėdalo į BARF.
3.4 Alanininė aminotransferazė
Alanininės amino trasnferazės rodikliai sugrupuoti į kategorijas:
Grupė ALT, U/L
Žemiau fiziologinės normos <10
Žemutinė fiziologinė riba 10-50
Fiziologinės normos vidurys 51-100
Viršutinė fiziologinė riba 101-125
Virš fiziologinės normos >125
5 lentelė. Alanininės aminotrnsferazės rodiklių sugrupavimas
Ištyrus visų šunų biocheminį alanininės aminotransferazės kraujo rodiklį buvo nustatyta, kad šeriant sausu ėdalu 77,78 proc. (n=7) šunų alaninė aminotransferazė buvo žemutinėje fiziologinėje normoje. Lygiai toks pat procentas šunų buvo žemutinėje fiziologinėje normoje ir šeriant BARF dieta.
Fiziologinės normos ribose sausu ėdalu šertų šunų grupėje buvo 22,22 proc. (n=2), lygiai taip pat ir šeriant BARF (22,22 proc. (n=2). Gyvūnų, kurių rodikliai būtų buvę žemiau fiziologinės normos, viršutinėje fiziologinėje normoje ir virš standarto nebuvo (lentelė Nr. 9).
Mažiausias alanininės aminotransferazės rodiklis buvo 16U/l šeriant sausu ėdalu, o didžiausias alanininės aminitransferazės rodiklis buvo 85 U/l šeriant BARF. Sausu ėdalu šeriamų šunų vidurkis buvo 39,00 U/l, o BARF –45,89 U/l. Kreatininas tarp skirtingu šėrimo tipu šeriamų šunų statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,008).
Tų pačių šunų alanininės aminotransferazės rodiklis pakito, kai buvo pakeistas mitybos tipas.
Visiems šunims pakeitus sausą ėdalą į BARF dietą alanininės amnotransferzės rodiklis vidutiniškai pakilo ~6,89 U/l (8 pav.).
29 8 pav. ALT rodiklio skirtumas pakeitus iš sauso ėdalo į BARF.
3.5 Koprologinio tyrimo rezultatai skaičiuojant E. coli
Išskyrus eneteropatogeninių E. coli kultūras ir suskaičiavus kolonijų skaičių 1 g išmatų galima teigti, kad šeriant BARF sistemos šėrimo būdu žarninių lazdelių kiekis išmatose buvo gerokai didesnis. Didžiausias E. coli kiekis šeriant sausu ėdalu buvo 6100000 KSV/g, o mažiausias 1800000 KSC/g. Šeriant BARF didžiausias E. coli kiekis buvo 86000000 KSV/g, o mažiausias 19000000 KSV/g. E. coli kiekis šeriant BARF šėrimo tipu buvo vidutiniškai 9,3 karto didesnis nei šeriant sausu ėdalu. Toks kiekio pakitimas pasireiškė pas visus tirtuosius šunis.
Mažiausias E. coli kiekis buvo 180000 KSV/g šeriant sausu ėdalu, o didžiausias E. coli kiekis buvo 86000000 KSV/g šeriant BARF. Sausu ėdalu šeriamų šunų vidurkis buvo4733333 KSV/g, o BARF – 43777778 KSV/g. E.coli kiekis tarp skirtingu šėrimo tipu šeriamų šunų statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,008) (9 pav.).
1 2 3 4 5 6 7 8 9
47 34
21
78 78 16
23
30 24
50 47 29
85 79 21
29
46 27
ALT pokyčiai šeriant sausu pašaru ir BARF
ALT, U/l, šeriant BARF ALT, U/l, šeriant sausu pašaru
30 9 pav. E. coli kiekio pokytis skirtingo šėrimo būdu.
3.6 Svoriai
Perėjus pilnai iš šėrimo komerciniu ėdalu prie BARF tipo šėrimo (po 4 sav. nuo šėrimo pradžios), visų šunų svoriai per 4 savaites pakilo. Per pirmąsias 4 perėjimo savaites svoriai svyravo, ir daugiau nei 55,56 % (n=5) šunų nukrito nuo 100-600 g. Šunų šeriamų sausu ėdalu svorio vidurkis buvo 10,12 kg, o šeriant BARF dieta 10,43 kg. Šeriant BARF visų šunų svoriai pakilo nuo 100 – 600 g (10 pav.).
0 10000000 20000000 30000000 40000000 50000000 60000000 70000000 80000000 90000000
1 2 3 4 5 6 7 8 9
E. coli kiekio pokytis šeriant sausu ėdalu ir BARF
Bakterijų sk., KSV/g, šeriant sausu pašaru Bakterijų sk., KSV/g, šeriant BARF
31 10 pav. Šunų svorio pokyčiai šeriant skirtingais šėrimo būdais.
1 svėrimas 2 svėrimas 3 svėrimas 4 svėrimas 5 svėrimas 6 svėrimas 7 svėrimas 8 svėrimas
1 12.10 12.00 12.00 12.70 12.60 12.60 12.70 12.90
2 11.10 11.05 11.00 11.20 11.30 11.40 11.50 11.50
3 8.70 8.40 8.10 8.30 8.40 8.50 8.50 9.00
4 9.40 9.40 9.90 9.90 9.90 9.90 10.10 10.20
5 10.10 10.00 10.00 10.10 10.10 10.30 10.50 10.50
6 10.90 10.50 10.70 10.90 11.00 11.00 11.00 11.10
7 11.60 11.90 11.70 11.90 11.90 11.80 12.00 12.20
8 7.90 7.30 7.40 7.50 7.70 7.90 8.00 8.10
9 9.30 9.30 9.40 9.50 9.60 9.70 10.00 10.10
7.00 8.00 9.00 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00
Svoris, kg
