Aušrys Uptas
V kursas 2 grupėPacientų, protezuotų išimamaisiais protezais, mikrobiologiniai
pokyčiai – literatūros apžvalga
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė Prof. Jurgina Sakalauskienė
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
PACIENTŲ, PROTEZUOTŲ IŠIMAMAISIAIS PROTEZAIS, MIKROBIOLOGINIAI POKYČIAI – LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
3 MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO
MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0 bei reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0 3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 (1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo
8 kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, 0,4 0,2 0 Straipsnių kalba, publikavimo būklė ir pan.)
atrankos Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai
9 kriterijai ir (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su 0,2 0,1 0 paieškos straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos
metodai bei data?
strategija Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų (3,4 balai) paieškos strategija taip, kad ją galima būtų
10 pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos 0,4 0,1 0
data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
4 derinius)?
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas
11 (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai 0,4 0,2 0 ar, jei taikoma, meta-analizei)?
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš
12 straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, 0,4 0,2 0 intervencijos, analizuojami veiksniai,
rodikliai)?
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių
13 duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar 0,4 0,2 0 supaprastinimai buvo daromi?
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta
14
atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši
0,2 0,1 0
informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių 0,4 0,2 0 skirtumai)?
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius:
16 įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo 0,6 0,3 0 stadijoje?
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų
17 Duomenų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo 0,6 0,3 0 sisteminimas paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo
bei analizė laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
(2,2 balo) Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų
18
rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys
0,4 0,2 0
kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys 0,6 lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,3 0 20 Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir 0,4 0,2 0
Rezultatų nurodyta jų reikšmė?
21 aptarimas Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos 0,6 0,3 0 (1,4 balo) trūkumai?
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
Išvados iškeltus tikslus ir uždavinius?
24 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 pagal reikalavimus? 0,2 0 Literatūros Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
sąrašas
27 teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 (1 balas) literatūros šaltiniai?
5 tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
29 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0 kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
Praktinės
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
31 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 jos
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų
32 analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, +1 +0,5 0 meta-regresija)?
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti
33 statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos +2 +1 0 meta-analizės rezultatai?
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas moksliškai, logiškai, lakoniškai?
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5 struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
Bendri >20%
40 reikalavimai Plagiato kiekis darbe (nevert.
)
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir -0,5 41 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo balo
yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar -0,5 42 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai -0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
6
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
7
TURINYS
TURINYS ... 7 SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 ĮVADAS ... 10
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 11
DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 14
REZULTATŲ APTARIMAS ... 20
IŠVADOS ... 22
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 23
8
PACIENTŲ, PROTEZUOTŲ IŠIMAMAISIAIS PROTEZAIS,
MIKROBIOLOGINIAI POKYČIAI – LITERATŪROS APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Senstant, dėl įvairių priežasčių – prastos higienos, sisteminių ligų, laiku negydytų periodonto ligų – prarandami savi dantys. Norint atstatyti normalias kramtymo, kalbos bei estetines funkcijas, prarastus dantis reikia protezuoti. Nemaža dalis pacientų šioms funkcijoms atsatyti renkasi protezavimą išimamaisiais protezais: jie pigesni, juos paprasta naudoti. Patalpinus į burną išimamąjį protezą sukuriamos naujos nišos mikroorganizmams prisitvirtinti bei daugintis. Prasta protezo priežiūra dar labiau pablogina situaciją – iš aplinkos į burnos ertmę įnešami sąlyginai patogeniški mikroorganizmai kurie dėl prastos higienos nėra pašalinami ir gali daugintis. Visi šie veiksniai įtakoja normalią burnos mikroflorą – sukelia mikrobiologinius bei imunologinius pokyčius.
Šio darbo tikslas – atlikti mokslinių straipsnių, tiriančių išimamųjų protezų įtaką burnos mikroflorai, literatūrinę apžvalgą.
Medžiaga ir metodai: Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse Pubmed, Science Direct. Mokslinių straipsnių atranka apėmė pilnas publikacijas anglų kalba nuo 2016.11.15 iki 2017.02.27, kuriose buvo tiriami pacientai, protezuoti išimamaisiais dantų protezais. Rasta ir išanalizuota 15 kriterijus atitikusių straipsnių.
Rezultatai: Atlikus literatūrinę apžvalgą, nustatyta, jog išimamieji protezai gali turėtii įtakos padidėjusiam sąlyginai patogeniškų mikroorganizmų kiekiui burnos ertmėje.
Išvados: Pacientams, protezuotiems išimamaisiais protezais, nustatoma dažniau ir didesnis kiekis sąlyginai patogeniškų mikroorganizmų, kurių funkcinės veiklos pasekoje didėja rizika susirgti jų sukeliamomis ligomis.
Raktažodžiai: išimamieji protezai, mikrobiologija, imunologija, Candida rūšys, Streptococcus rūšys, burnos mikroflora.
9
MICROBIOLOGICAL CHANGES IN PATIENTS WEARING REMOVABLE
DENTURES – A LITERATURE REVIEW
SUMMARY
Relevance of the problem and the aim of the work: As people get older, teeth are lost for various reasons – poor oral higiene, systemic and untreated periodontic diseases. To restore normal masticatory, speech and aesthetic functions, teeth need to be restored using various prosthetics. Many patients still removable dentures for their lower price and ease of use. When the denture is placed in the mouth, new niches are created for microorganisms to attach and grow. Poor denture hygiene makes the situation even worse – potentialy pathogenic microorganisms are being brought to the oral cavity and are not removed because of poor hygiene. All these factors impact the normal oral flora – they create immunological and microbiological changes.
restoring teeth using a removable prosthesis, a foreign body is being placed in the mouth, creating new niches for microorganism growth. When being handled, the prosthesis is also affected by the microorganisms of the surroundings.
The aim of this study – to perform an analysis of scientific publications about the effect of removable prosthesis on oral microflora.
Material and methods: The search was conducted using LSMU subscripted electronic databases: Pubmed, ScienceDirect. A search for full scientific publications in english, written from 2016.11.15 until 2017.02.27 on patients wearing removable prosthesis was performed. A total of 15 scientific publications were chosen and analysed.
Results: Upon completing the literature review it was found out that removable dentures have an impact on the increased ammount of potentially pathogenic microorganisms in the oral cavity.
Conclusions: Patients wearing removable dentures have an increased ammount and frequency of pathogenic microorgnisms and are at bigger risk of dieseases caused by them.
Keywords: dentures, microbiology, immunology, Candida spp., Streptococcus spp., oral flora
10
ĮVADAS
USCB duomenimis, iki 2050 m. Lietuva atsidurs dešimtoje vietoje tarp seniausių pasaulio valstybių bei bus šešta Europoje. Taip pat teigiama, kad vyresnių, nei 80 metų amžiaus asmenų iki 2050 m. padaugės net 47,4% [1]. Šie duomenys leidžia nuspėti, jog pagyvenusių asmenų
populiacija nenumaldomai didėja. Nuo senėjimo proceso, dėl įvairių – tiek vietinių, tiek sisteminių – priežasčių yra neatsiejamas dantų netekimas. Netekus dantų sutrikdoma ne vien estetinė funkciją – kartu įtakojama tiek kramtymo, tiek kalbos funkcijos, todėl svarbu dantų eilių defektus nedelsiant atstatyti.
Nors yra daugybė įvairių būdų dantų defektams atstatyti, nemažai pagyvenusių pacientų renkasi išimamus plokštelinius protezus dėl jų žemos kainos, nesudėtingo naudojimo ar net baimės defektus atstatyti fiksuotais protezais [2]. Praktika dažnai parodo, jog pagyvenę pacientai ne visuomet moka deramai pasirūpinti savo išimamaisiais protezais – tinkamai nuvalyti, nakčiai išsiimti iš burnos, protezą liesti tik švariomis rankomis.
Sveikoje burnos ertmės mikrofloroje gyvuoja daugiau, nei 700 bakterijų rūšių [3]. Patalpinus į burną išimamąjį protezą sukuriamos naujos nišos šiems mikroorganizmams
prisitvirtinti bei daugintis. Prasta protezo priežiūra dar labiau pablogina situaciją – iš aplinkos į burnos ertmę papildomai įnešami [4] sąlyginai patogeniški mikroorganizmai kurie dėl prastos higienos nėra pašalinami ir gali daugintis.
Dėl šių priežasčių kyla darbo tikslas – ištirti kokią įtaką burnos mikroflorai turi išimamieji protezai
Darbo uždaviniai:
11
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
Sisteminė literatūros analizė buvo vykdoma atsižvelgiant į PRISMA 2009 m. kontrolinį sąrašą. Sisteminės apžvalgos protokolas nebuvo registruojamas. Buvo atlikta mokslinės literatūros, aprašančios išimamųjų protezų įtaką pacientų burnos mikroflorai bei imunologiniams pokyčiams, paieška.
Mokslinių straipsnių atrankos kriterijai:
Tyrimai atlikti per pastaruosius 5 metus; Tyrimai atliekami tik su žmonėmis; Tyrimai parašyti anglų kalba;
Pacientai turi būti protezuoti pilnais arba daliniais išimamaisiais protezus; Pacientai išimamuosius protezus nešioja bent metus iki tyrimo;
Pacientai nevartoja antibiotikų ar priešgrybelinių preparatų; Atmetimo kriterijai:
Su gyvūnais atlikti tyrimai; Pacientai protezuoti ant implantų; Tyrimai in vitro;
Klinikiniai tyrimai senesni nei 5 metai;
Meta-analizės bei sisteminės literatūros apžvalgos;
Informacijos šaltiniai: Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse Pubmed, Science Direct. Paskutinė straipsnių paieška buvo atlikta 2017.02.27.
Elektroninė duomenų paieškos strategija: Paieška buvo atlikta 2016.11.15. – 2017.02.27. Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: “dentistry AND dentures AND microbiology” bei “dentistry AND dentures AND immunology“ (Lentelė nr. 1). Atliekant paiešką, buvo pritaikyti šie kriterijai: tyrimai atlikti per pastaruosius 5 metus, atlikti su žmonėmis, parašyti anglų kalba, atmestos meta – analizės bei sisteminės literatūros apžvalgos.
Straipsnių atrinkimas: Atlikus mokslinių straipsnių paiešką, rasti 313 straipsnių. Atmetus besikartojančius tyrimus, liko 308 straipsniai. Perskaičius straipsnių pavadinimus bei santraukas buvo atmesti darbo tikslų neatitinkantys straipsniai. Buvo perskaityti 43 pilni straipsniai, iš kurių dalis buvo atmesta dėl informacijos stokos. Viso atrinkta bei tyrime panaudota 15 straipsnių. Sudaryta straipsnių atrankos diagrama vadovaujantis PRISMA protokolu (1 pav.)
12 1 pav. Mokslinių straipsnių atrankos bei analizės diagrama.
Paieška atlikta: Pubmed ir Science Direct duomenų bazėse:
-Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: “dentistry AND dentures AND microbiology” bei “dentistry AND dentures AND
immunology"
-Straipsniai skelbti per pastaruosius 5 metus -Tyrimai atlikti su žmonėmis
-Straipsniai anglų kalba -Rasta tyrimų n=313 A T RA NK A ĮT RA U K IM AS T INK A M U M A S A T PA ŽI NI M A S
Straipsniai iš kitų šaltinių n = 0
Straipsnių kiekis atmetus besikartojančius tyrimus
(n = 308)
Vertinamų straipsnių kiekis (n = 308)
Atmesti netinkantys straipsniai, perskaičius pavadinimą ar santrauką
(n = 265)
Pilni straipsniai, likę perskaičius pavadinimą ar santrauką
(n = 43)
Atmesti pilni straipsniai dėl informacijos stokos (n = 28) Tinkami straipsniai (n =15) Naudota straipsnių (n = 15)
13 Lentelė nr. 1. Paieškos duomenų bazėse pagal raktinius žodžius lentelė
Duomenų bazė Raktiniai žodžiai Viso
straipsnių PubMed
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed
((dentistry) AND dentures) AND
microbiology 127
((dentistry) AND dentures) AND
immunology 6
ScienceDirect
https://www.sciencedirect.com
dentistry AND "dentures" AND
"microbiology" 129 dentistry and "dentures" and
"immunology" 51
Viso straipsnių 313
Duomenų atrinkimas iš straipsnių: kiekviename analizuotame pilname moksliniame straipsnyje buvo įvertinti autorių darbo tikslai bei išanalizuoti tiriamieji – vertinami tik su išimamaisiais protezais protezuotais pacientais gauti rezultatai. Taip pat buvo vertinamas tiriamųjų kiekis bei jų sisteminiai ir vietiniai susirgimai, vartojami priešgrybeliniai vaistai ar antibiotikai (jų neturėjo būti vartojama), būdai, kuriais buvo tirti burnoje vykstantys pokyčiai (surinktų mėginių tipas).
Kintamųjų atranka: Buvo ieškoma visos informacijos, kuri atsakytų į klausimą: kokius burnos ertmės mikrobiologinius pokyčius sukelia protezavimas išimamaisiais protezais? Ieškomi kintamieji – mikroorganizmai, kurių kiekis pakito protezavus išimamaisiais protezais, bei kaip šis kiekis pakito – procentinė ar kiekybinė išraiška.
Prielaidos bei supaprastinimai: Nebuvo atsižvelgiama išimamojo protezo tipą (pilnas ar dalinis), į terpę, kurioje buvo auginamos mikroorganizmų kultūros, straipsniuose, kuriuose buvo atlikti tyrimai su pacientais, sergančiais proteziniu stomatitu (PS), nebuvo vertintas ligos laipsnis. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tiriamųjų amžių, lytį bei rasę. Šie supaprastinimai buvo atlikti todėl, jog kai kurie autoriai tyrimuose neįvardina išimamojo protezo tipo, PS laipsnio, naudoja skirtingas terpes mikroorganizmų kolonijoms nustatyti bei atlieka tyrimus su įvairių amžiaus grupių pacientais.
Tyrimų sisteminių klaidų rizika: buvo įvertintas kiekvieno analizuoto straipsnio autorių pateiktas sisteminių klaidų rizikos vertinimas.
14
DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Straipsnių atrankos eiga pateikiama atrankos diagramoje, sudarytoje pagal PRISMA protokolą. Atliekant pirminę paiešką, buvo pritaikyti šie kriterijai: tyrimai atlikti per pastaruosius 5 metus, atlikti su žmonėmis, parašyti anglų kalba, atmestos meta – analizės bei sisteminės literatūros apžvalgos. Gauti 313 straipsnių. Buvo rasti 5 straipsnių dublikatai. Toliau buvo analizuojami straipsnių pavadinimai bei santraukos – buvo atmesti 265 straipsniai dėl vienos ar kelių pateiktų priežasčių: tyrimo turinys neatitiko darbo tikslų, tyrimai atlikti in vitro, pacientai buvo protezuoti ant implantų, pacientai vartojo priešgrybelinius preparatus ar sisteminius antibiotikus. Buvo perskaityti likę 43 pilni straipsniai. Iš jų 28 atmesti dėl informacijos stokos, tyrimo išvadų nesutapimo su darbo tikslais.
Tyrimų charakteristika: visi aprašyti tyrimai publikuoti nuo 2012 iki 2017 metų. Analizuotų tyrimų rezultatai pateikiami lentelėje nr. 2.
16 n.d. – nerasta duomenų
p – procentinis skirtumas, lyginant su kontroline grupe
Loster [5], Nayak [6], Pereira [7], Iinuma [8], Cavaleiro [9], AlTarawneh [10], Bianchi [11], O’Donnel [12], Ribeiro [13] bei Chopde [14] atliktų tyrimų metu nustatinėjo išimamaisiais protezais protezuotų pacientų gleivinėse aptinkamų Candida rūšių dažnį. Tyrimų rezultatai parodė, jog dažniausiai aptikta Candida rūšis – C. albicans. Sveikų pacientų gleivinėse C. albicans buvo aptikta 34 iki 60,8% pacientų. Sergančiųjų proteziniu stomatitu (PS) grupėje, C. albicans buvo aptikta nuo 76 iki 94% pacientų. Ant protezų paviršiaus C. albicans buvo aptikta 11,8 – 68% sveikų pacientų bei 28 – 73,2% sergančių PS. Kitos nustatytos Candida rūšys ir jų aptikimo dažnis – C. glabrata (8,5 – 68,5%), C. tropicalis (1,9 – 51,7%), C. krusei (19,5 – 36,7%).
Pereira [7], Ribeiro [13] bei Chopde [14] nustatinėjo Staphylococcus aureus pasitaikymo dažnį tarp pacientų protezuotų išimamaisiais protezais. S. aureus aptikta 34,4 – 62% sveikų pacientų gleivinėse bei 42 – 84% sergančių PS. Chopde taip pat nustatė, jog S. aureus buvo aptikta ant 52% sveikų pacientų protezų paviršiaus bei ant 40% sergančiųjų PS.
Ribeiro [13], Chopde [14], Ealla [15], Zhu [17] bei Teles [19] tyrė Streptococcus rūšių pasitaikymo dažnį tarp pacientų, protezuotų išimamaisiais protezais. S. mutans buvo aptikta 53,3 –
17 68% sveikų pacientų gleivinėse. Chopde tyrimo duomenimis, S. mutans aptikta 20% sergančių PS pacientų. Taip pat tame pačiame tyrime nustatyta, jog S. mutans buvo aptikta ant 52% sveikų pacientų protezų paviršiaus bei ant 43% sergančių PS. Ealla bei Teles atliktų tyrimų rezultatai nepateikti skaitine išraiška, tačiau autorių teigimu protezavimas išimamaisiais protezais padidina S. mutans, S. mitis bei S. oralis kiekį burnos ertmėje.
Tsuzukibashi [18] nustatinėjo Microbacterium oxydans pasitaikymo dažnį tarp pacientų, protezuotų išimamaisiais protezais ir nustatė, jog jų buvo aptikta 40% tirtų pacientų burnos ertmėse.
Yasui [16] atlikto tyrimo metu lygino periodontopatogeniškų bakterijų – A. actinomycetemcomitans, P. intermedia, P. gingivalis, T. denticola, T. forsythia bei F. nucleatum – aptikimo dažnį tarp pacientų, protezuotų išimamaisiais protezais ir neprotezuotų. Jų aptikta 12,5%, 20%, 22,5%, 30%, 60% ir 95% protezus nešiojančių pacientų grupėje bei 21,6%, 59,2%, 75,6%, 83,7%, 96,2% ir 100% sveikų pacientų grupėje, atitinkamai kiekvienai išvardintai bakterijų rūšiai.
Tiriamųjų amžius skirtinguose tyrimuose svyravo nuo 18 iki 102 metų. Tiriamųjų amžius pateiktas lentelėje nr. 3
Lentelė nr. 3. Tiriamųjų amžius
Skirtinguose tyrimuose, nustatant mikroorganizmus, ne visuomet naudotos vienodos terpės (Lentelė nr. 4). Candida rūšims nustatyti 5 tyrimuose [5, 8, 9, 11, 13] naudota tik CHROMagar terpė. Dviejuose tyrimuose [6, 7] naudota CHROMagar terpė kartu su Saboraud gliukozės agaru (SDA). Vienas tyrimas [10] naudojo tik SDA, vienas [12] Colorex plokšteles, vienas [14]
18 CandiSelect. S. aureus nustatyti viename tyrime [7] naudota API Staph terpė, viename [13] manitolio druskos agaras, viename [14] Chapman agaras. Streptococcus rūšims nustatyti dviejuose tyrimuose [14,15] naudotas Mitis salivarius agaras, viename [13] SB20 terpė, viename [17] naudota DGGE, viename [19] teigiamai įkrauta nailoninė membrana. M. oxydans nustatyti buvo naudotas BHI – Y agaras [18], o periodontopatogeniškoms bakterijoms – teigiamai įkrauta nailoninė membrana [19]
20
REZULTATŲ APTARIMAS
Ištyrus tyrimui atrinktus mokslinius straipsnius, nustatyta, jog C. albicans buvo aptikta nuo 34 iki 60,8% sveikų, išimamaisiais protezais protezuotų, pacientų glevinėse. Literatūroje teigiama, kad C. albicans aptinkama nuo 5 iki 35% sveikų, neprotezuotų, pacientų gleivinėse [20, 21]. Vadovaujantis šiais duomenimis, prieita išvados, jog protezavimas išimamamaisiais protezais padidina C. albicans aptikimo dažnį. Sergant proteziniu stomatitu, C. albicans aptikimo dažnis burnos ertmėje dar labiau padidėja – nuo 76 iki 94%. Šie rezultatai sutampa su kitų tyrimų metu gautais rezultatais [21]. Vadovaujantis gautais rezultatais, galima teigti, jog protezavimas išimamaisiais protezais turi įtakos padidėjusiam C. albicans kiekiui burnos ertmėje bei padidina riziką susirgti proteziniu stomatitu. Taip pat literatūroje teigiam, jog padidėjęs C. albicans kiekis gali sukelti gleivinių infekcijas bei kandidemiją – grybelio patekimą į kraują [22].
Kitos nustatytos Candida rūšys ir jų aptikimo dažnis – C. glabrata (8,5 – 68,5%), C. tropicalis (1,9 – 51,7%), C. krusei (19,5 – 36,7%). Padidėjęs jų kiekis burnos gleivinėje sukelia gleivinės bei sistemines infekcijas [23 – 25]
Padidėjęs Candida kiekis gleivinėje sukelia imuninį atsaką, kuriame dalyvauja neutrofilai, monocitai, NK ląstelės, dendritinės ląstelės, CD4+ bei CD8+ T limfocitai, γδ-T ląstelės, gleivinės epitelio ląstelės, stromos ląstelės bei keratinocitai. Šios ląstelės sukelia apsauginį priešgrybelinį efektą fagocituodamos arba išskirdamos mikrobicidinius junginius. Jos taip pat sukelia imuninį atsaką gamindamos uždegiminus citokinus bei chemokinus. Imuniniame atsake taip pat dalyvauja ir seilėse esantys imunoglobulinų A antikūniai bei antimikrobiniai baltymai – lizocimas, laktoferinas, histatinai, katelicidinai ir kiti baltymai – kurie yra svarbūs C. albicans bei kitų potencialių patogenų augimo bei prisitvirtinimo prie burnos epitelio kontrolei. Visų šių ląstelių koncentracija seilėse yra žema, todėl siekdamos užtikrinti efektyvų gynybinį poveikį jos veikia sinergistiškai [26].
Tyrimo metu taip pat vertintas S. aureus pasitaikymo dažnis tarip pacientų, prtotezuotų išimamaisiais protezais – jo aptikta 34,4 – 62% sveikų pacientų gleivinėse bei 42 – 84% sergančių PS. Taip pat S. aureus dažniau buvo aptikta ant sveikų pacientų protezų paviršiaus (52%) nei ant sergančiųjų PS (40%). S. aureus yra sąlyginai patogeniškas mikroorganizmas, galintis sukelti sunkius sisteminius susirgimus, kaip pvz. infekcinis endokarditas [27].
Taip pat buvo ištirtas Streptococcus rūšių pasitaikymo dažnis tarp pacientų, protezuotų išimamaisiais protezais. S. mutans buvo aptikta 53,3 – 68% sveikų pacientų gleivinėse bei 20% sergančių PS pacientų bei ant 52% sveikų pacientų protezų paviršiaus ir 43% sergančių PS. Taip pat teigiama, jog protezavimas išimamaisiais protezais padidina S. mutans, S. mitis bei S. oralis kiekį burnos ertmėje. Šie mikroorganizmai yra sąlyginai patogeniški ir gali sukelti sisteminius susirgimus [28 – 30].
21 Viename tyrime buvo lygintas peridontopatogeniškų bakterijų aptikimo dažnis tarp pacientų, protezuotų išimamaisiais protezais ir neprotezuotų pacientų. Protezuotų pacientų burnose buvo aptikti mažesni kiekiai šių bakterijų, lyginant su neprotezuotais pacientais.
M. oxydans buvo aptikta 40% tiriamųjų. Literatūroje teigiama, kad šis mikroorganizmas nėra normali burnos mikrofloros dalis ir retais atvejais gali sukelti sistemines infekcijas [31].
Šios sisteminės apžvalgos pagrindiniai trūkumai – skirtingos autorių naudotos terpės mikroorganizmams nustatyti, pacientų amžiaus skirtumai, skirtingi mėginių surinkimo metodai, skirtingi tiriamųjų kiekiai bei ne visuose tyrimuose nurodyti išimamųjų protezų tipai.
22
IŠVADOS
Atlikus atrinktų straipsnių analizę prieita išvados:
1. Pacientams, protezuotiems išimamaisiais protezais, nustatoma dažniau ir didesnis kiekis sąlyginai patogeniškų mikroorganizmų, kurių funkcinės veiklos pasekoje didėja rizika susirgti jų
23
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Pagrindinis sąlyginai patogeniškų mikroorganizmų sukeliamų ligų prevencijos būdas – taisyklinga protezų bei rankų higiena. Tik kokybiškai bei reguliariai ją atliekant galima sumažinti
mikroorganizmų kiekį protezo paviršiuje bei burnos gleivinėje.
2. Rekomenduojama naktį protezą išimti iš burnos siekiant sumažinti kvėpavimo takų uždegimo išsivystymo pavojų.
3. Pacientams, protezuotiems išimamaisiais protezais, turėtų būti akcentuojama, kad reikalinga kreiptis į gydytoją odontologą profilaktiniams patikrinimams, nejaučiant jokių nusiskundimų. 4. Pacientai, pastebėję pirmuosius pakitimus burnos gleivinėje: nemalonų jausmą burnos gleivinėje,
morfologinius pokyčius ar kitus požymius, privalo kreiptis į gydytoją odontologą ar šeimos gydytoją, siekiant išvengti vietinių ar sisteminių ligų išsivystymo.
5. Gydytojas odontologas, pastebėjęs pirmuosius burnos gleivinės pakitimus, sukeltus išimamųjų protezų, bei nustačius pakitusį mikroorganizmų kiekį, turėtų informuoti pacientą apie galimas higienos nesilaikymo pasėkmes bei atsiradusią galimybę susirgti bendriniais susirgimais.
24
LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. He W, Goodkind D, Kowal P. An Aging World: 2015. 2016; P95/16-1
2. Walton JN, MacEntee MI. Choosing or refusing oral implants: A prospective study of edentulous volunteers for a clinical trial. Int J Prosthodont 2005;18:483-8.
3. Aas JA, Paster BJ, Stokes LN, Olsen I, Dewhirst FE. Defining the Normal Bacterial Flora of the Oral Cavity. J. Clin. Microbiol. 2005;43:5721–5732
4. Darwazeh AMG, Al-Refai S, Al-Mojaiwel S. Isolation of Candida species from the oral cavity and fingertips of complete denture wearers. J Prosthet Dent 2001;86:420-3
5. Loster JE, Wieczorek A, Loster BW. Correlation between age and gender in Candida species infections of complete denture wearers: a retrospective analysis, Clin Interv Aging. 2016;11:1707-1714.
6. Nayak S, Kavitha B, Sriram G, Saraswathi TR, Sivapathasundharam B, Dorothy AL. Comparative study of Candida by conventional and CHROMagar method in non-denture and denture wearers by oral rinse technique. Indian J Dent Res. 2012;23(4):490-7.
7. Pereira CA, Toledo BC, Santos CT, Pereira Costa AC, Back-Brito GN, Kaminagakura E, Jorge AO. Opportunistic microorganisms in individuals with lesions of denture stomatitis. Diagn Microbiol Infect Dis. 2013;76(4):419-24.
8. Iinuma T, Arai Y, Abe Y, Takayama M, Fukumoto M, Fukui Y, Iwase T, Takebayashi T, Hirose N, Gionhaku N, Komiyama K. Denture wearing during sleep doubles the risk of pneumonia in the very elderly. J Dent Res. 2015;94(3):28S-36S.
9. Cavaleiro I, Proença L, Félix S, Salema-Oom M. Prevalence of yeast other than Candida albicans in denture wearers. J Prosthodont. 2013;22(5):351-7.
10. Altarawneh S1, Bencharit S, Mendoza L, Curran A, Barrow D, Barros S, Preisser J, Loewy ZG, Gendreau L, Offenbacher S. Clinical and histological findings of denture stomatitis as related to intraoral colonization patterns of Candida albicans, salivary flow, and dry mouth. J Prosthodont. 2013;22(1):13-22.
11. Bianchi CM, Bianchi HA, Tadano T, Paula CR, Hoffmann-Santos HD, Leite Jr DP, Hahn RC. Factors related to oral candidiasis in elderly users and non-users of removable dental prostheses. Rev Inst Med Trop Sao Paulo. 2016;58:17.
12. O'Donnell LE, Robertson D, Nile CJ, Cross LJ, Riggio M, Sherriff A, Bradshaw D, Lambert M, Malcolm J, Buijs MJ, Zaura E, Crielaard W, Brandt BW, Ramage G. The Oral Microbiome of Denture Wearers Is Influenced by Levels of Natural Dentition. PLoS One. 2015;10(9):e0137717.
25 13. Ribeiro DG1, Pavarina AC, Dovigo LN, Machado AL, Giampaolo ET, Vergani CE. Prevalence of Candida spp. associated with bacteria species on complete dentures. Gerodontology. 2012;29(3):203-8
14. Chopde N, Jawale B, Pharande A, Chaudhari L, Hiremath V, Redasani R.Microbial colonization and their relation with potential cofactors in patients with denture stomatitis. J Contemp Dent Pract. 2012;13(4):456-9..
15. Ealla KK, Ghanta SB, Motupalli NK, Bembalgi M, Madineni PK, Raju PK.Comparative analysis of colony counts of different species of oral streptococci in saliva of dentulous, edentulous and in those wearing partial and complete dentures. J Contemp Dent Pract. 2013;14(4):601-4.
16. Yasui M, Ryu M, Sakurai K, Ishihara K.Colonisation of the oral cavity by periodontopathic bacteria in complete denture wearers. Gerodontology. 2012;29(2):e494-502.
17. Zhu X, Wang S, Gu Y, Li X, Yan H, Yan H, Miyoshi S, Shi L.Possible variation of the human oral bacterial community after wearing removable partial dentures by DGGE. World J Microbiol Biotechnol. 2012;28(5):2229-36.
18. Tsuzukibashi O, Uchibori S, Kobayashi T, Saito M, Umezawa K, Ohta M, Shinozaki-Kuwahara N. A selective medium for the isolation of Microbacterium species in oral cavities. J Microbiol Methods. 2015;116:60-5.
19. Teles FR, Teles RP, Sachdeo A, Uzel NG, Song XQ, Torresyap G, Singh M, Papas A, Haffajee AD, Socransky SS. Comparison of microbial changes in early redeveloping biofilms on natural teeth and dentures. J Periodontol. 2012;83(9):1139-48.
20. Arendorf TM, Walker DM. The prevalence and intra-oral distribution of candida albicans in man. Arch Oral Biol. 1980;25(1):1-10.
21. Abaci O, Haliki-Uztan A, Ozturk B, Toksavul S, Ulusoy M, Boyacioglu H. Determining Candida spp. Incidence in Denture Wearers. Mycopathologia. 2010 May;169(5):365-72.
22. Kim J, Sudbery P. Candida albicans, a major human fungal pathogen. J Microbiol. 2011;49(2):171-7.
23. Fidel PL Jr, Vazquez JA, Sobel JD. Candida glabrata: Review of Epidemiology, Pathogenesis, and Clinical Disease with Comparison to C. albicans. Clin Microbiol Rev. 1999;12(1):80-96.
24. Chai LY1, Denning DW, Warn P. Candida tropicalis in human disease. Crit Rev Microbiol. 2010;36(4):282-98.
25. Pfaller MA, Diekema DJ, Gibbs DL, Newell VA, Nagy E, Dobiasova S, Rinaldi M, Barton R, Veselov A; Global Antifungal Surveillance Group. Candida krusei, a multidrug-resistant opportunistic fungal pathogen: geographic and temporal trends from the ARTEMIS DISK Antifungal Surveillance Program, 2001 to 2005. J Clin Microbiol. 2008 Feb;46(2):515-21.
26 26. Fabian TK, Hermann P, Beck A, Fejerdy P, Fabian G. Salivary defense proteins: their network and
role in innate and acquired oral immunity. Int J Mol Sci 2012;13:4295-320.
27. Tong SY, Davis JS, Eichenberger E, Holland TL, Fowler VG Jr .Staphylococcus aureus Infections: Epidemiology, Pathophysiology, Clinical Manifestations, and Management. Clin Microbiol Rev. 2015 Jul;28(3):603-61.
28. Argimón S, Caufield PW. Distribution of Putative Virulence Genes in Streptococcus mutans Strains Does Not Correlate with Caries Experienc. J Clin Microbiol. 2011;49(3):984-92.
29. Lamas CC, Eykyn SJ. Blood culture negative endocarditis analysis of 63 cases presenting over 25 years. Heart. 2003;89(3):258-62.
30. Byers HL, Tarelli E, Homer KA, Beighton D. Isolation and characterisation of sialidase from a strain of Streptococcus oralis. J Med Microbiol. 2000 Mar;49(3):235-44.
31. Alonso-Echanove J, Shah SS, Valenti AJ, Dirrigl SN, Carson LA, Arduino MJ, Jarvis WR. Nosocomial Outbreak of Microbacterium Species Bacteremia among Cancer Patients. J Infect Dis. 2001;184(6):754-60
