KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
PROFILAKTIKOS KATEDRA
RAMUNĖ JASKELEVIČIŪTĖ
Alkoholio ir tabako vartojimo bei naudojimosi internetu ryšys su mokinių
psichologine ir socialine būkle
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Vaikų ir jaunimo sveikata)Mokslinis darbo vadovas: Dr. A. Veryga
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)Alkoholio, tabako bei interneto ryšys su kauno miesto profesinių mokyklų mokinių psichologine ir socialine būkle
Ramunė Jaskelevičiūtė
Mokslinis vadovas dr. Aurelijus Veryga
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2006. 67 p.
Šio darbo tikslas – nustatyti priklausomybės alkoholiui, tabakui bei internetui paplitimą bei įvertinti jų ryšį su psichosocialine priklausomybe profesinių mokyklų moksleivių populiacijoje.
Medžiaga ir metodai. Šiame darbe atlikta 17-22 metų 395 Kauno miesto profesinių mokyklų moksleivių (154 vaikinų ir 241 merginos) apklausos duomenų analizė. Alkoholio ir tabako vartojimas bei interneto naudojimo įpročiai buvo įvertinti anonimiškai dažninės apklausos būdu, remiantis Fagerstromo ir AUDIT klausimynu šioms priklausomybėms tirti.
Vykdant duomenų analizę, apskaičiuoti imties požymių vidurkiai, standartinės paklaidos. Nepriklausomų imčių kintamųjų vidurkiams palyginti naudotas Studento (t) kriterijus, požymių nepriklausomumui tikrinti taikytas chi kvadrato (χ2 ) kriterijus. Ryšiai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.
Rezultatai. Įvertinus alkoholio vartojimo įpročius nustatyta, kad 89 proc. vaikinių ir 92,1 proc. merginų buvo ragavę alkoholio ir didžioji dalis respondentų (40,5 proc.) alkoholį vartojo 1-2 dienas per mėnesį. Merginų tarpe mėgstamas labiausiai mėgstamas yra šampanas (33,3 proc.), o vaikinų tarpe – vynas (50 proc.). Ištyrus rūkymo paplitimo įpročius profesinių mokyklų moksleivių tarpe nustatyta, kad 79,7 proc. merginų ir 83,8 proc. vaikinų yra pabandę rūkyti. 15,4 proc. merginų ir 33,5 proc. vaikinų per pastarąjį mėnesį rūkė 20-29 dienas. Įvertinus interneto naudojimo ypatumus, nustatyta, kad internetinį ryšį namuose turi 47,7 proc. merginų ir 57,1 proc. vaikinų. Ištyrus kokiais tikslais moksleiviai naudoja internetą, ką jiems reiškia elektroniniai laiškai ir kompiuteriniai žaidimai, nustatyta, kad vaikinams internetas dažniau reikalingas žaidimams žaisti, o merginoms – elektroninių laiškų rašymui. Vertinant internetinių žaidimų paskirtį, nustatyta, kad merginoms tai dažniau laisvalaikio praleidimo forma ir streso mažinimo priemonė, o vaikinams – laisvalaikio praleidimo forma ir saviraiškos būdas. Vertinant respondentų nemigos dažnumą ir internetinių kompiuterinių žaidimų svarbą nustatyta, kad 64,9 proc. vaikinų, kurie internetinius žaidimus laikė laisvalaikio praleidimo forma ir 59,1 proc. merginų, kurios internetinius žaidimus laikė streso mažinimo priemone, dažniau naktimis negalėdavo užmigti galvodami apie mokyklą. Įvertinus mokinių žinais bei nuostatas apie priklausomybę legalioms psichotropinėms medžiagoms (tabakui ir alkoholiui) nustatyta, kad 36,7 proc. merginų ir 46,6 proc. vaikinų teigė, kad rūkymas yra žalingas
sveikatai, tuo tarpu 56,4 proc. merginų mano, kad rūkymas padeda mažinti svorį. 8,3 proc. merginų ir 14,9 proc. vaikinų mano, kad rūkymas padaro juos patrauklesniais. 9,5 proc. merginų ir 19,5 vaikinų mano, kad kurie rūko, turi daugiau draugų. Apie pusė visų paauglių (40,9 proc. merginų ir 36,1 proc. vaikinų) galvoja, kad alkoholis gali padėti jam atsipalaiduoti. 31,5 proc. merginų ir 33,9 proc. vaikinų vartodami alkoholinius gėrimus tikisi užmiršti savo problemas, nori būti draugiškesniais, pasijausti laimingesniais.
Išvada. Ištyrus alkoholio vartojimo, rūkymo ir interneto naudojimo įpročių paplitimą Kauno profesinių mokyklų moksleivių tarpe, nustatyta, kad dauguma 17-22 metų moksleivių yra bandę rūkyti ir vartojo alkoholį. Remiantis šio darbo rezultatais, pateiktos rekomendacijos, kurių tikslas – pateikti ir išaiškinti moksleiviui, šių rizikos veiksnių mažinimo būdus ir išugdyti moksleivio įgūdžius pačiam keisti savo gyvensenos įpročius savo sveikatos labui.
SUMMARY Public health (Health of children and teenagers)
Association between alcohol, smoking and internet and psychosocial state of health of the students of kaunas vocational schools
Ramunė Jaskelevičiūtė
Supervisor dr. Aurelijus Veryga
Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2006. 67 p.
The aim of this study was to examine the spread of the dependence on alcohol, smoking and internet and to estimate their connection with psychosocial state among the population of the students of vocational schools.
Materials and methods. 395 students between 17-22 years old from Kaunas vocational schools took part in the survey the data of which has been analysed in this study. The habits related to alcohol, smoking and internet were assessed anonymously using the method of frequentative testing and Fagerstrom and AUDIT questionnaire developed for the research of these dependencies. The averages of the sample indications and standard errors of calculations were estimated whilst analysing the data. The criterion of the student (t) was used to compare the average variables of the independent samples. Independency of indications was checked with the help of chi square (x) criterion. Associations are considered to be statistically significant if p < 0,05.
Results. After the habits of alcohol consumption had been estimated , it was defined that 89 % of male and 92.1 % of female respondents had tried alcohol and the bigger part of them (40.5 %) had used alcohol 1-2 times a month. The most popular drink among girls is champagne ( 33.3 % ) and among boys – wine ( 50 % ).
The examination of the smoking habits have shown that 79.7 % of girls and 83.8 % of boys have tried to smoke. 15.4 % of girls and 33.5 % of boys have smoked 20-29 days during the last month. After examining the habits of using internet, it was defined that 47.7 % of girls and 57.1 % of boys have an internet connection at home. Boys use internet mainly for games and girls for writing emails. Whilst analysing the purpose of internet games, it appeared that for the girls it is a leisure activity and the way to reduce stress when for the boys it is a leisure activity and the way for self-expression. The examination of the reasons of insomnia between the respondents has shown that 64.9 % of the boys, who considered internet games to be a leisure activity, and 59.1 % of the girls, who thought internet games were a good way to reduce stress, could not to sleep at night and used to think about school. The knowledge and attitudes of the students about dependence on smoking and alcohol have been examined too. The results of this examination
show that 36.7 % of girls and 46.6 % of boys state that smoking is harmful to health, whilst 56.4 % of girls think that it helps to lose weight. 8.3 % of girls and 14.9 % of boys think that smoking makes them more attractive. 9.5 % of girls and 19.5 % of boys think that smokers have more friends. About the half of all teenagers/respondents (40.9 % of girls and 36.1 % of boys) think that alcohol may help to relax. 31.5 % of girls and 33.9 % of boys hope that alcohol helps to forget their problems, want to be friendlier and feel happier.
Conclusions. The analysis of habits related to alcohol consumption, smoking and the use of internet among the students of Kaunas vocational schools has defined that the most 17-22 year respondents have tried to smoke and used alcohol. The results of this study have been used to prepare recommendations the aim of which is to introduce and explain the ways of reducing these risk factors and to develop a student’s skills to change his/her habits for the good of own health.
TURINYS
ĮVADAS……….... 1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 2. LITERATŪROS APŽVALGA ...…………...…………... 2.1 Rūkymo, piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitomis narkotizuojančiomis medžiagomis poveikis sveikatai ... 2.2 Paauglių požiūris į sveiką gyvenseną ... 2.3 Psichosocialinės prielaidos priklausomybės ligoms formuotis ... 2.4 Istorinės alkoholizmo ištakos ir poveikis sveikatai ... 2.5 Informacinių technologijų paplitimas ir jų poveikis sveikatai ... 3. TYRIMO METODIKA...………... 4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ……...………... 4.1 Legalių psichotropinių narkotinių medžiagų naudojimo paplitimas profesinių mokyklų tarpe
4.2 Priklausomybės nuo legalių psichotropinių narkotinių medžiagų išreikštumas moksleivių tarpe ir jos įtaka psichosocialinei būklei
4.3 Interneto naudojimo ypatumai ir jo ryšys su psichosocialine būkle... 4.4 Rūkymo ir alkoholio vartojimo tarpusavio ryšys ... 4.5 Mokinių žinios ir nuostatos apie priklausomybę legalioms psichotropinėms medžiagoms ir internetui... 5. IŠVADOS………... 6. REKOMENDACIJOS ... 7. LITERATŪRA……….. 8. PRIEDAI………... 7 8 9 9 14 16 19 24 33 35 35 40 45 52 54 61 62 63 67
ĮVADAS
Žingsnis į Vakarų Europą, į joje puoselėjamas demokratijos vertybes , kartu atvėrė vartus ir iki tol nepažintų negatyvių reiškinių atsiradimą Lietuvoje. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas ir bereikalingas sėdėjimas prie kompiuterio. Tam didelę įtaką daro žiniasklaida ir televizijoje rodomų kino filmų herojai. Šie neigiami reiškiniai skverbiasi į mokymo įstaigas. Jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, jautriai reaguojanti į aplinkos iššūkius.
Sveikas žmogus- tai kur kas daugiau nei gera jo fizinė sveikata. Šiandien pasikeitus sveikatos sampratai ji apibrėžiama kaip visapusiška individo ir visuomenės, fizinė, psichinė ir socialinė gerovė. Negalime būti sveiki, jei nesijaučiame saugūs ir laimingi, jei gyvename aplinkoje, kurioje yra ignoruojami emociniai ir socialiniai poreikiai, jei žmogus nejaučia atsakomybės už savo ir aplinkinių sveikatą. Mūsų kiekvieno sveikata formuojasi šeimoje, priklauso nuo šeimos tradicijų po to didelę įtaką daro iki mokyklinės įstaigos ir mokykla. Sveikatą lemia visa eilė faktorių: paveldimumas, fizinės, socialinės ir ekonominės aplinkybės, bet daugiausia – paties žmogaus elgesys. Neatsakingas požiūris į ateitį, į savo ir aplinkinių sveikatą yra daugelio ligų ir psichikos sutrikimo priežasčių.
Lietuvoje bei daugelyje besivystančių šalių vis didesne sveikatos problema tampa ligos ir būsenos susijusios su rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu bei kitomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis. Tai yra žalingas asmens sveikatai elgesys, pasižymintis trumpalaikiais sveikatos sutrikimais, turintis socialines ir ekonomines pasekmes aplinkai (62). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo tabako sukeliamų ligų kasdien miršta 11 tūkstančių žmonių. Jei rūkymo epidemija toliau taip sparčiai plis, tai apie 2030 metus mirusiųjų nuo rūkymo sukeltų ligų skaičius pasieks 10 milijonų (59). Tokių skaičių akivaizdoje ypatingą grėsmę kelia pradedančiųjų rūkyti – vaikų ir paauglių skaičiaus didėjimas. Sveikatos stiprinimas bei mokymas įvairiose visuomenės grupėse , ir ypač jaunimo tarpe, yra viena iš priemonių mažinti šio sveikatą žalojančio elgesio paplitimą.
Vis labiau plintant interneto vartojimui kasdieniniame gyvenime, didėja jo reikšmė ir poveikis mums. Retas kuris imtų ginčytis dėl interneto teikiamos naudos, tačiau be teigiamų savybių, kartu čia tyko daug pavojų. Jų neišvengia ir mūsų mažiausieji interneto vartotojai. Žinoma, dauguma pritaria, kad kompiuteris ir internetas teikia vaikams didelę naudą. Tai, kad jau nuo mažens vaikai tampa aktyviais informacijos ieškotojais ir nesišlaisto gatvėmis, tėvelius ramina. Bet retas kuris susimąsto, kad ir ten vaikų tyko pavojai. Jų smalsumas gali privesti ne prie gero. Internete lengvai pasiekiami netinkamo turinio puslapiai, pilni pornografijos, smurto.
Tai labai iškreipia asmenybę jauname amžiuje ir gali būti viena iš padidėjusio vaikų nusikalstamumo priežasčių. Apgadinta ar dingusi svarbi informacija iš kompiuterio taps smulkmena po to, kai ateis nemaža sąskaita po Jūsų atžalos internetinio apsipirkimo. Vaikai yra labai patiklūs reklamai, dėl to, jeigu jie turės galimybę pirkti, jie tikriausiai tuo ir pasinaudos. Čia taip pat pilna apsimetėlių, kurie pelnę mažųjų palankumą, bando išgauti duomenis, kurių tikrai nenorėtumėte atskleisti pašaliniams asmenims. Dar baisiau, pokalbių svetainėse vaikai gali susirasti naujų draugų, kurie susitikus nepasirodys tokie jau draugiški. Visiškai tikėtina, kad jie gali būti grobikai, pedofilai ar pornografijos platintojai.
Darbo tikslas – Nustatyti tabako ir alkoholio vartojimo bei naudojimosi internetu paplitimą tarp profesinių mokyklų mokinių ir įvertinti šių įpročių ryšį su mokinių psichologine bei socialine būkle.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti legalių psichotropinių narkotinių medžiagų (alkoholio, tabako) naudojimo paplitimą tarp Kauno miesto profesinių mokyklų mokinių tarpe
2. Įvertinti tabako ir alkoholio vartojimo ypatumus bei jų ryšį su psichosocialine būkle 3. Įvertinti interneto naudojimo ypatumus ir jo ryšį su psichosocialine būkle
4. Įvertinti mokinių žinias bei nuostatas apie priklausomybę legalioms psichotropinėms medžiagoms ir internetui
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Rūkymo, piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitomis narkotizuojančiomis medžiagomis poveikis sveikatai
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas bei piktnaudžiavimas alkoholiu neigiamai veikia žmonių sveikatą ir yra daugelio ankstyvų mirčių priežastis. Pirmieji darbai apie rūkymo žalą ir jo kancerogeninį poveikį buvo paskelbti dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Vėlesni tyrimai atskleidė rūkymo ryšį ne tik su plaučių vėžiu, bet ir su išemine širdies liga, obstrukcinėmis plaučių ligomis ir daugeliu kitų sveikatos sutrikimų (62).Jaunų žmonių rūkymas yra laikomas socialine, grupine veikla. Tai elgesys, dėl kurio kyla daugiaprasmės ir įvairiapusiškos nuomonės, išreiškiančios tiek neigiamus, tiek ir teigiamus rūkymo aspektus. Rūkymas yra laikomas vienu sudėtingiausiu ir labiausiai paplitusiu psichosocialiniu fenomenu. Didelė įvairovė faktorių įtakoja vaikus, paauglius ir jaunimą bandyti ir tęsti rūkyti. Šie lemiantys veiksniai yra skirstomi į psichosocialiniu, individualių ir farmakologinių veiksnių grupes. Rūkymas yra pats svarbiausias pašalinamas pirminis mirties rizikos veiksnys įtakojantis bendrą mirtingumą ir atskirai mirtingumą nuo išeminės širdies ligos, plaučių, gerklės, stemplės ir kai kurių kitų organų vėžio. Tabako rūkymas nulemia 25proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 30proc. vėžinių susirgimų ir 75proc. kvėpavimo sistemos ligų išsivystymą ir yra svarbiausias šių ligų rizikos faktorius, kurio galima išvengti. Valstybėse, kur rūkymas buvo labai paplitęs, rūkalų vartojimas lėmė 90proc. visų mirčių nuo plaučių vėžio, 75proc. visų mirčių nuo obstrukcinių plaučių ligų ir apie 25proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Rūkymas vidutiniškai 5,8 - 8,5 metais sutrumpina gyvenimą. Surūkius vieną cigaretę rūkančiojo gyvenimas sutrumpėja 5proc. minutės (59). Rūkančios moterys turi daugiau sveikatos problemų, persileidimų nėštumo metu, jų kūdikiai gimsta mažesnio svorio ir tokiu naujagimių mirties rizika yra didesnė. Nuo rūkymo sukeltų ligų Lietuvoje kasmet prieš laiką miršta daugiau nei 7000 šalies gyventojų, iš jų daugiau nei trys ketvirtadaliai - darbingo amžiaus vyrai (29). Rūkymas sąlygoja penktadalį gyventojų mirtingumo ir yra viena iš svarbiausių priežasčių lemiančių vyrų vidutinės būsimo gyvenimo trukmės bei vidutinės sveikos būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimą (66).
Rūkymo problemos mastą atskleidžia PSO duomenys, pagal kurios nuo 20 amžiaus vidurio tabakas pražudė daugiau nei 60 milijonų žmonių vien tik išsivysčiusiose šalyse (42).Tabako produktai 1990 metais buvo 2 milijonų žmonių mirties priežastis, ir šie skaičiai tebedidėja. Jei dabartinė tendencija išliks, prognozuojama, kad 2020-2030 metais bus pasiektas 10 milijonų
mirčių per metus rodiklis (70proc. mirusių nuo tabako vartojimo bus besivystančiose šalyse) (49).
Mūsų šalyje daugėja rūkančių moksleivių. Rūkyti jie pradeda anksti. Rūkymą kaip labai aktualią problemą pripažįsta dauguma švietimo įstaigų. Rūko jau nemažai pradinių klasių moksleivių. Rūkančiųjų skaičius auga moksleiviams tampant vyresniais. Europoje panašius moksleivių rūkymo duomenis nurodo Austrija, Grenlandija, Danija, Žmogaus sala, Latvija, Estija ir Vokietija.
Lietuvoje išlieka nusistovėjęs tipinis regioninis modelis pagal lyčių pasiskirstymą -daugiau rūko berniukai nei mergaitės, tačiau Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje, ypač Grenlandijoje, Airijoje, Žmogaus saloje, Maltoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje daugiau rūko merginos nei vaikinai. Skirtumo tarp lyčių nenustatyta Suomijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Slovėnijoje (14).
Aktuali problema yra alkoholinių gėrimų vartojimas. Šalyje auga girtaujančių moksleivių skaičius, mažėja abstinentų. Moksleiviai labai anksti pradeda vartoti alkoholinius gėrimus. Tenka pabrėžti, kad daug geriama alaus Tam, matyt, turi įtakos padidėjusi alaus gamyba, reklama, organizuojamos įvairios alaus šventės arba šventės, kuriose būna ypatingai didelė alaus pasiūla. Moksleiviai geria alkoholinius gėrimus dažnokai ir gana dideliais kiekiais. Daugėja girtumo atvejų tarp moksleivių.
Alkoholinių gėrimų vartojimas populiariausias yra Danijoje, Austrijoje, Čekijos Resp., Žmogaus saloje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje. Mažai atsilieka Latvija ir Estija. Mažiausiai populiarus Turkijoje, Grenlandijoje, Islandijoje ir Portugalijoje, Norvegijoje(14).
Per aštuonerius ESPAD tiriamojo laikotarpio metus pastoviai dažnėjo moksleivių girtumas. 2003 metais didžiausią moksleivių procentą bent kartą buvusių girtais nustatė Danija 85proc., Lietuva užima antrą vietą- 81proc., Estija - 80proc., Latvija - 73proc., o Lenkija - 59proc.(14).
Moksleiviai lengvai gali įsigyti rūkalų, alkoholinių gėrimų, nelegalių narkotikų, jei to panori. Didelė dalis moksleivių legalias psichoaktyvias medžiagas pirko savo reikmėms parduotuvėje, kioskuose ar degalinėje per paskutines 30 dienų.
Ne visi moksleiviai supranta, kiek žmonės rizikuoja pakenkti sau (fiziškai ir kitaip), rūkydami cigaretes, gerdami alkoholį, bandydami įvairius narkotikus. Tik reguliarų narkotikų vartojimą moksleiviai vertina kaip rizikingą. Tai liudija, kad nesuformuotos tinkamos nuostatos, visuomenei trūksta žinių apie psichoaktyvias medžiagas, jų poveikį žmogaus organizmui bei vartojimo padarinius. Vyrauja nuostatos, kad narkotikų bandymas, o
marihuanos/hašišo reguliarus vartojimas nėra rizikingas. Tai skatina jų eksperimentavimo ir net vartojimo plitimą.
Tyrimo duomenys rodo, kad vaikai turi daug įvairių problemų, kurios skatina ne tik griebtis tabako, alkoholio ar narkotikų, bet ir ryžtis savižudybei.
Paauglių rūkymas, alkoholio vartojimas, besaikis alkoholinių gėrimų vartojimas, girtumas bei kitų narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas nėra vien asocialių šeimų žalingas įprotis. Šios medžiagos yra vartojamos paauglių ir iš aukštąjį išsilavinimą turinčių, labai gerų, pasiturinčių šeimų, kurios neužtikrina tinkamo auklėjimo stiliaus šeimoje, nekontroliuoja arba retai kontroliuoja vaikų elgesį, kuriose nėra nustatytų paauglio elgesio taisyklių, neišmoko savo atžalų reikiamų gyvenimo įgūdžių.
Tyrimo duomenys rodo, kad svarbu formuoti moksleivio asmens ir socialinius įgūdžius, sugebėjimą ir pasiruošimą atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines medžiagas, gebėjimą laiku atsisakyti, pažinti ir įveikti savo psichologines problemas, gebėti pasirinkti tinkamą sprendimą. Taigi aišku, kad prioritetinė prevencijos kryptis - gyvenimo įgūdžių ugdymas.
Šalyje nėra ankstyvosios diagnostikos ir intervencijos sistemos. Pedagogams ir tėvams trūksta kompetencijos, atpažįstant narkotines ir psichotropines medžiagas pavartojusį paauglį, ypač kol paauglys jas vartoja saikingai ir slepia tai nuo aplinkinių(14).
Jaunų žmonių rūkymas yra pavojingas ne tik dėl būsimų ateityje sveikatos sutrikimų, sutrumpėjusios gyvenimo ir darbingumo trukmės. Tabakas yra "vartus atveriantis narkotikas". Rūkantys jaunuoliai daug greičiau ir dažniau įsitraukia į nelegalius narkotikus. Tai vyksta dėl to, kad tabakas, kaip ir kitos narkotizuojančios medžiagos, pasižymi centrinę nervų sistemą stimuliuojančiu efektu. Antra, individas išmoksta kontroliuoti save, savo nuotaikas, emocijas ir pojūčius papildomomis priemonėmis. Susidarius tam tikrom sąlygom ir esant geram prieinamumui prie nelegalių narkotizuojančių medžiagų asmuo, kuris jau turi patirtį su rūkymu, yra linkęs daug dažniau išbandyti ką nors stipresnio, efektyvesnio ir pan. nei tabako rūkymas.
Vienareikšmio atsakymo į klausimą, ar alkoholis žaloja žmogaus sveikatą, nėra. Tai priklauso nuo vartotojo individualių savybių, alkoholio kiekio, rūšies, vartojimo dažnumo. Piktnaudžiavimas alkoholiu yra pavojingas žmogui ir aplinkai. Alkoholio vartojimas yra laikomas piktnaudžiavimu, kai dėl jo kyla įvairios problemos: šeimoje, darbe ir pan. Jis sutrikdo savikontrolę ir lemia priklausomybės vystymąsi. Apsinuodijimas alkoholiu, lėtinis alkoholizmas, kepenų cirozė, savižudybės, žudynės, nuskendimai, transporto traumos - tai mirtys, kurias nulemia piktnaudžiavimas alkoholiu (40). Nelaimingi atsitikimai yra jaunų žmonių pagrindinė mirtis. Lietuvoje 1997 metais mirė 3792 žmonės, arba 27 proc. visų 15-64 metų amžiaus
asmenų. Dažniausia mirties priežastis šioje grupėje buvo savižudybės (37proc.), lėtinis alkoholizmas ir apsinuodijimai alkoholiu (20 proc.) ir transporto traumos (19proc.). Daugėja ir alkoholinių psichozių. Savižudybių skaičius šalyje išaugo nuo 26,9 iš 100000 gyv. iki 44 iš 100000 gyv. 1997 metais. Šis gausėjimas vyksta visose amžiaus grupėse nuo 15 metų, ypač tarp vyrų (38).
Jaunų žmonių rūkymas daugelyje šalių yra pripažinta viena didžiausių sveikatos problemų. D.Britanijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse paauglių rūkymas, priešingai nei suaugusiųjų, nemažėja ir net neturi tendencijos stabilizuotis pastaraisiais metais (4). 1986-1992 metais reguliariai rūkančiųjų jaunuolių skaičius nepakito (apie 10 proc.), o eksperimentuojančių bei nereguliaraus rūkymo atvejų padaugėjo nuo 5 iki 7 pro.
1994 ir 1996 metais pagal tarptautinę studiją FINBALT buvo atliekamas suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas(22). 1994 metais kasdien rūkė 43,4proc. vyrų ir 6,3proc. moterų ( 1996 - jau 47,3proc. vyrų ir 9,4proc. moterų. Daugelis - jauni žmonės. Net 51,6proc. vyrų ir 12proc. moterų 1994 metais ir 54,2proc. vyrų ir 16,6proc. moterų 1996 metais buvo 20-34 metų amžiaus. Kasdien rūkančiųjų grupėje daugiau nei 70proc. vyrų ir 38proc. moterų turi 10 ir daugiau metų rūkymo patirtį. Net 68proc. kasdien rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti. Trečdalis bandė ne vieną kartą atsisakyti šio žalingo įpročio, bet nesėkmingai. Sveikatai kenkia ir pasyvus rūkymas. 1994 metais 49,2proc. vyrų ir 20,6proc. moterų teigė, kad dirba prirūkytose patalpose, o 1996 mažiau -32,7proc. vyrų ir 12,4proc. moterų.
Pasaulyje bandžiusių rūkyti penkiolikmečių skaičius siekia 60-70proc. (23). Lyginant kitų šalių ir Lietuvos vienuolikmečius, pastarųjų rūkančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausiųjų (0,3proc. mergaičių ir 1proc. berniukų). Bet lyginant trylikamečius ir penkiolikmečius rūkorius, jų Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei "pirmaujančiose" šalyse tokiose, kaip Vokietija, Prancūzija, Airija, Kanada ir kitos. 1994 ir 1998 metais Lietuvoje atliktos PSO tarptautinės moksleivių apklausos rezultatai rodo, kad rūkančių moksleivių skaičius sparčiai auga: trys ketvirtadaliai penkiolikmečių berniukų ir pusė mergaičių yra bandę rūkyti. 1998 metų duomenys rodo, kad visai nerūko tik 80proc. 11-15 metų berniukų ir 92proc. mergaičių. Paauglystės metais rūkančiųjų moksleivių procentas sparčiai auga (39).
Paauglių alkoholizmas, toksikomanija, narkomanija - tai ligos, besiformuojančios arba jau susiformavusios 14-18 metų amžiaus laikotarpiu. Paauglystėje vyksta brendimas, intensyvus augimas, paauglys aktyviai siekia įsitvirtinti tarp bendraamžių, užimti deramą, jo nuomone, padėtį šeimoje ir mokykloje. Įžymus rusų psichiatras P.Granuškinas rašė: "Niekada negali žinoti, ką atneš šis amžius, ir tėvai su baime iš jo laukia visokiausių netikėtumų. Paaugliai darosi judrūs, neramūs, nepaslankūs ir dirglūs. Natūralus ir sveikas protestas prieš dažnai savo
autoritetu piktnaudžiaujančius vyresniuosius išauga į beprasmį užsispyrimą ir absurdišką pasipriešinimą bet kokiam protingam patarimui. Atsiranda pasipūtimas ir demonstratyvus pasitikėjimas savimi. Motorikos pakitimai daro jį nerangų ir tuo pat metu sukuria augančios jėgos pojūtį bei geliantį nepasitenkinimo savimi jausmą..." (64).
Tyrimų duomenys rodo, kad mūsų šalies jaunimas su priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis susipažįsta dar iki 15 metų (55,56). Šiame amžiaus tarpsnyje narkotinių medžiagų vartojimo svarbiausi motyvai yra veržimasis į viską, kas uždrausta ir nauja, troškimas patirti nepaprastus pojūčius, neteisingai susiformavusi nuomonė apie suaugusiųjų gyvenimą, sąmoningas arba automatiškas tėvų ir draugų kopijavimas, neteisingos savęs įtvirtinimo visuomenėje formos. Taip pat charakterio trūkumų kompensacija: išgėrimas "dėl drąsos", norint pakelti nuotaiką, aktyvumą, nuslopinti nepilnavertiškumo ir nepasitenkinimo savimi jausmą, baimė "susikompromituoti" bendraamžių draugijoje. Tačiau alkoholiniai ekscesai darosi reguliarūs tik tada, kai paauglys neturi aiškaus supratimo apie alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų žalą ir jų vartojimo pasekmes, teisinių dorovinių - etinių principų, aktyvaus savęs įtvirtinimo įgūdžių ar teigiamo patyrimo vystant savo sugebėjimus ir pomėgius, siekiant laimėjimų pagrindinėje savo veikloje - mokymesi.
Paauglio tarpasmeniniuose santykiuose yra baimės komponentas būti atstumtam bendraamžių grupės, "susikompromituoti" prieš ją. Šiame amžiuje yra labai ryškus priklausymo grupei poreikis (37,7). Kaip rodo tyrimai, lemiamą poveikį paauglio elgsenai, jo interesams ir pomėgiams daro ne bet kuri, o "aktuali" bendraamžių grupė, kurioje jis stengiasi įsitvirtinti. Tokios grupės pasirinkimas priklauso nuo paauglio vietos tarpasmeninių santykių šeimoje ir mokykloje, nuo to, kiek jis yra patenkintas savo padėtimi (35). Nuolatinis negatyvus jo gabumų ir pažangumo vertinimas, realios pagalbos, įveikiant mokymo programą, nebuvimas, nesavalaikė medicininė ir pedagoginė neurozinių būklių, sunkių ligų ir centrinės nervų sistemos pakenkimo korekcija sukelia "mokyklinės dekompensacijos sindromą" ir dėl to paauglys lengviau patenka į "gatvės", "kiemo" bendraamžių grupę. "Gatvės" draugija padeda jam išeiti iš labai sunkaus psichologinio konflikto su pačiu savimi ir užimti tam tikrą ir pakankamai aukštą, iš jo pozicijos žiūrint, padėtį bendraamžių grupėje. Jis atsipalaiduoja nuo žeminančio jį savo nepilnavertiškumo, bejėgiškumo pojūčio. Kartu neformali "gatvės" grupė performuoja ir paauglio asmenybę. Tokioje kompanijoje svaiginimasis įgauna savotiško ritualo, bendravimo formą, gyvenimo stiliaus, įprasto elgesio formą ir atitinka dominuojančias grupės vertybes. Taigi paauglystės amžiaus specifinės elgesio reakcijos - imitacija, charakterio trūkumų kompensacija, opozicija, emancipacija - vaidina svarbų vaidmenį besiformuojant rūkymo, alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimui šiame amžiuje (9).
2.2. Paauglių požiūris į sveiką gyvenseną
Paauglio požiūris ir įsitikinimai yra labai svarbūs žalingų sveikatai įpročių susiformavimui. Juos plačiai įtakoja tokie socialiniai faktoriai, kaip šeima, draugai, mokyklos aplinka, autoritetų nuomonė ir elgesys, o taip pat žiniasklaida, reklama, mokymasis. Gerai yra žinoma, kaip svarbu yra paaugliui įvaizdis ir draugų nuomonė. Rūkymas dažnai tampa saviraiškos priemone ar stiliaus dalimi. Net supratimas, kad rūkymas yra žalingas sveikatai, sukelia priklausomybę ir mirtinas ligas, kartais skatina rūkymą, sudarydami rizikuojančio maištininko įvaizdį, kuris priešinasi vyraujančioms nuomonėms ir požiūriams. Teigimas rūkymo įvaizdis yra paplitęs madoje ir t.t. spaudoje, kuri dažniausiai yra nukreipta į jaunus žmones. Škotijoje atlikto tyrimo rezultatai (4) parodė, kad rūkymą, kaip mados elementą, buvo silpnai suvokiamas 11 metų moksleivių grupėje. Tačiau vyresniojo amžiaus apklaustųjų grupė (apie 13-15 metų) teigė, kad tai yra tam tikro stiliaus elementas. Šio tyrimo metu moksleivių buvo klausiama apie teigiamas ir neigiamas rūkymo pasekmes. Jaunesniesiems, 11 metų moksleiviams, rūkymas turėjo beveik vien tik neigiamas pasekmes. Jie akcentavo nepatinkantį kvapą, išvaizdą, sveikatos sutrikimus bei ligas. Vyresnieji išsakė daug prieštaringų teiginių. Rūkymą vyresnieji siejo su įvaizdžio kūrimu, svorio kontrole, laisvalaikiu. Prisijungimas prie grupės yra labiau teigiamu nei neigiamu požiūriu. Pasidavimas spaudimui, bei siūlymams, prisitaikymas prie grupės yra laikomas valingu reiškiniu. Būtent šis faktorius skatina plėsti sveikatos mokymo ir ugdymo programas akcentuojant savo požiūrio svarbą ir atsparumą grupei (21). Rūkymas yra dvilypis reiškinys ir moksleivių tarpe, talpinantis savyje priimtinus ir nepriimtinus aspektus, susitaikymą, konformizmą. Tai nėra jauno žmogaus individualus užsiėmimas.
Psichodinaminių koncepcijų šalininkai teigia, kad narkotinių medžiagų vartojimas – tai bandymas spręsti emocinį konfliktą, kuris užsimezga vaikystėje dėl nuolatinių psichiką traumuojančių situacijų. Pavyzdžiui, suaugusiųjų žiaurumas ir vaiko emocijų slopinimas ("pelenės" tipo auklėjimas) veda prie tendencijos "pabėgti" nuo tikrovės tolimesniame gyvenime. "Šiltnamio", perdėtos globos sąlygos ("šeimos dievaičio" tipo auklėjimas) veda prie egocentrizmo, nerealiai aukštų poreikių, reikalavimų ir siekimų rezultatas — aukštas nerimo lygis, depresija. Hipersocializacijos tipo auklėjimas, kai vaikui keliami nerealiai sunkūs uždaviniai, taip pat pažeidžia nesubrendusią vaiko psichiką, gali būti vidinio konflikto priežastis. Nėra abejonės, kad tėvų girtavimas, šiurkštumas, amoralus ir asocialus elgesys, nedarni ir nepilna šeima - tai nepalankūs mikroaplinkos faktoriai. Užkertantys kelią vaiko emocinių ir intelektualinių poreikių
patenkinimui, nepakankamai skatina jo vystymąsi, apsunkina jo adaptaciją šeimoje ir kolektyve, sudaro sąlygas susiformuoti neteisingai santykių sistemai ir iškreiptai gyvenimo pozicijai (51,52).
Psichologė M. Furst (20) nagrinėdama liguisto potraukio psichologiją teigia, kad potraukio priežastis yra ne tiek pati medžiaga, kiek ją vartojantis žmogus. Tai ne medicininė ar farmakologinė, o psichologinė problema. Narkotiko poveikis labai priklauso nuo jį vartojančiojo būsenos, nuotaikos, aplinkos bei kūno sudėjimo. Taigi, norint suprasti liguisto potraukio atsiradimą, reikia gilintis ne tiek į cheminę narkotiko formulę ar fiziologinius aspektus, o į patį narkomaną.
Bet koks liguistas potraukis prasideda nuo pirmosios suvartotų narkotikų dozės, todėl kyla klausimas, kas skatina žmogų jų griebtis. Vieno tyrimo Vokietijoje metu buvo apklausti 4800 moksleivių. 57proc. atsakė, kad pirmą kartą narkotikus vartojo šį smalsumo, 13proc. - kad užmirštų problemas, 10proc. - norėdami patirti malonumą ir intensyviau išgyventi muziką. Mokslininkai mano, kad tikrosios priežastys yra kitokios. Individualiuose pokalbiuose išryškėja sudėtingos, daugiasluoksnės narkomanijos atsiradimo priežastys. Jas lemia vaiko raida (pirmieji ankstyvieji vaiko metai ir santykiai su motina), auklėjimas ir aplinkos sąlygos (48). Jei pirmaisiais gyvenimo mėnesiais motina nebūna su kūdikiu ar nesugeba empatiškai su juo bendrauti ir jo poreikiai lieka nesuprasti ir nepatenkinti, atsiranda struktūrinis vystymosi defektas. Vaikas nuolat bandys kompensuoti patirtą stygių - atsiras nenumalšinamas kontakto poreikis. Tai jau yra priklausomos asmenybės bruožas. Kai tokio žmogaus noras, kad kiti skirtų jam visą dėmesį, nepatenkinamas, jis gali išmėginti narkotikus. Tuštuma kuriam laikui užpildoma ir atrodo, kad bendrauti tapo lengviau. Nors dėl kai kurių narkotikų poveikio iš tikrųjų tampa lengviau bendrauti, tačiau žmogus atitrūksta nuo realybės ir grimsta į vienatvę.
Dar viena potraukio narkotikams priežastis - žmogus vaikystėje neišmoko įveikti frustracijos. Brendimas visuomet susijęs su alkiu, susilaikymu ir nepritekliumi. Negalima vaiko lepinti, nes tuomet įsitvirtins tobulo pasaulio, kuriame viskas galima ir pasiekiama, vaizdas. Pradėdami vartoti narkotikus dauguma paauglių tikisi išspręsti vidinius konfliktus, atsikratyti nerimo ir baimių, kuo nors užpildyti vienatvę ir tuštumą. Tačiau narkotikai konfliktų nepašalina, o tik dar labiau juos paaštrina. Padidėja jautrumas ir nerimas. Į krizines situacijas imama reaguoti dar neadekvačiau. Realų išorinį pasaulį išstumia iliuzijos.
Liguisto potraukio prigimtis tokia, kad neįmanoma jo visiškai patenkinti. Žmogus nori vis daugiau ir daugiau, stengiasi gauti daugiau narkotikų (didinti dozę), ieškoti vis naujų stipresnių (47).
Tiriant paauglius nustatytos galimos narkomanijos atsiradimo priežastys, tačiau epideminio plitimo jos nepaaiškina. Čia esminę įtaką daro greta išvardytų ir kiti veiksniai: jauniems žmonėms yra nepriimtinas šiuolaikinės industrinės visuomenės orientavimasis tik į rezultatus, todėl orientacija skatina ne vien techninę pažangą patogumą, bet ir tuštumą bei atsakomybės nebuvimą. Raidos atkarpoje, kurioje viską lemia emocijos, jauniems žmonėms pasaulis, kurį valdo tik protas, atrodo per ankštas. Susimąstę apie tai kokie egzistenciniai poreikiai kyla jaunystėje ir kiek juos visuomenė patenkina, suprasime, kad tai pavojinga tuštuma, kurią puikiausiai - kaip raktas spynai - užpildo narkotikų vilionės.
2.3. Psichosocialinės prielaidos priklausomybės ligoms formuotis
Tyrimai apie psichosocialinius rūkymo ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatumus, ypač individualių charakteristikų analizė, motyvaciniai faktoriai, stresas, asmeniniai įgūdžiai ir sugebėjimai tapo daug populiaresni nei tyrimai siekiantys apibrėžti tam tikrų grupių rūkymo mechanizmus (11). Labai dažnai analizuojamas stresas, kaip faktorius įtakojantis įsitraukimą į žalingą sveikatai elgesį. Tai, kad rūkoma ir piktnaudžiaujama kitomis narkotizuojančiomis medžiagomis, siekiant sumažinti nerimą (32), nervinę įtampą yra svarbu tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems. Kitas faktorius dažnai susijęs su įsitraukimu į žalingus įpročius yra saviraiška (Self-esteem), apimanti veiklą namuose ir mokykloje, socializacijos lygi jautrumą bendraamžių įtakai, polinkį į riziką. Įvairiose šalyse atliekami tyrimai (48,46) apie būsenų ir būdingų bruožų skirtumus tarp rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Rūkantieji išsiskiria įgimtu nerimu ir pykčiu, žemesniu intelektu (57).
Neuroziškos asmenybės bruožų ir žalingų įpročių ryšį įrodo akivaizdūs faktai iš daugelio darbų. Nuostata priklausomybė tarp depresinės nuotaikos, miego sutrikimų, gyvenimo tikslo neturėjimo, nevilties ir rūkymo (13).Rūkančiųjų moksleivių lankomumas, pažangumas ir bendra adaptacija mokykloje yra prastesni nei nerūkančiųjų. Šie moksleiviai neturi teigiamų mokymosi motyvų - jie mokosi tik tam, kad išvengtų nemalonumų, neretai žiūri į mokymąsi neigiamai. Pedagogikos instituto atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad išgėrinėjantys moksleiviai dažnai yra nepatenkinti tarpusavio santykiais klasės kolektyve, nesutaria su draugais ir mokytojais (16). Reziumuojant įvairius tyrimus, galima teigti, kad į rūkymą, piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais bei narkotinėmis medžiagomis linkę mažiau pasiruošę gyvenimo sunkumams, neatsparūs psichiniai įtampai, stresams, nepasitikintys savimi jaunuoliai. Jiems būdingas nerimas, įtampa, žemas savęs vertinimas, bendravimo sunkumai, impulsyvus elgesys, socialinis nebrandumas. Visi šie sunkumai sukelia vidinę įtampą, kuri trukdo normaliai gyventi ir
reikalauja iškrovos. Žmogus ieško iškrovos būdų ir neretai nutaria, kad alkoholis ir narkotikai, nors ir laikinai, bet gali atitolinti problemas.
Nepriklausomai nuo amžiaus, kada jauni žmonės suruko pirmąją cigaretę, kol jie tampa priklausomi nuo tabako, jų elgesyje galima išskirti penkias stadijas (25). Pirmoje arba paruošiamojoje stadijoje vaikai ar paaugliai nerūko, tačiau susiformuoja požiūrius ir įsitikinimus apie rūkymo naudingumą: rūkymas "padeda" įveikti stresą, padeda pritapti naujoje grupėje, būdas išreikšti savarankiškumą. Rūkymą skatinantys veiksniai yra reklama, rūkančiųjų suaugusių pavyzdys. Paruošiamoji stadija trunka iki mėginimo rūkyti.
Antroje arba pradinėje stadijoje vaikai ar paaugliai pabando rūkyti. Svarbiausi rūkymą skatinantys veiksniai šioje stadijoje yra bendraamžių raginimai ar spaudimas, cigarečių prieinamumas, suvokimas, kad rūkymas yra norma. Pabandę jie gali išlikti nerūkančiaisiais.
Tie, kurie rūko pakartotinai, tačiau nereguliariai, yra trečioje arba bandymų stadijoje. Šioje stadijoje rūkymas yra susijęs su tam tikromis situacijomis arba asmenimis (šokiai, geriausias draugas ir pan.). Rūkymą skatinantys veiksniai yra socialinės situacijos, rūkymą palaikantys bendraamžiai, suvokimas, kad rūkymas teikia asmeninės naudos, menki rūkymo apribojimai mokykloje, namuose, bendruomenėje.
P-enktejf-arija narkotinės priklausomybės stadija, kai išsivysto fiziologinis poreikis nikotinui. Pasiekę ketvirtąją ir penktąją stadijas ir norėdamas tapti nerūkančiu, asmuo turi atsisakyti rūkyti, patirdamas sunkumus, kylančius nugalint psichologinę ir fizinę priklausomybes.
Literatūroje nurodoma (45), kad 55proc. iš bandančiųjų rūkyti maždaug po vienerių metų tampa reguliariai rūkančiais ir psichologiškai, rečiau fiziškai priklausomais nuo nikotino.
Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių medžiagų ir jų junginių, kurie yra skirstomi į keturias grupes:
1. Kancerogeninės medžiagos; 2. Dirginančios medžiagos (iritantai); 3. Anglies monoksidas ir kitos dujos; 4. Nikotinas.
Cigarečių ir kitų rūkalų dūmuose esantis nikotinas yra narkotinė medžiaga. Priklausomybė nuo nikotino yra įtraukta į TLK-10 ir išskirta punkte F. 17. JAV gydytojų taryba dar prieš 20 metų patvirtino, kad priklausomybė nuo nikotino yra tokia pat, kaip ir nuo heroino, kokaino ar alkoholio, nors ir nesukelia pavojingos visuomenei intoksikacijos, neišprovokuoja agresyvaus elgesio (38,33).
Pagal ligos susiformavimą, klinikinius simptomus nikotinizmas priskiriamas vienai iš narkomanijos formų. Narkomanijų susiformavimo kriterijai:
1. Vartojimas yra nulemtas arba priverstinis;
2. Turi centrinę nervų sistemą stimuliuojantį poveikį (gerina nuotaiką, pašalina nuovargį irtt.); 3. Turi elgesį įtvirtinantį poveikį, verčiantį pakartotinai rūkyti;
4. Sukelia tam tikro elgesio stereotipą, verčiantį rūkyti net ir suvokiant šalutinį poveikį; 5. Sukelia psichinę ir fizinę priklausomybę nuo nikotino;
6. Išsivysto tolerancija nikotino poveikiui;
7. Rūkymo nutraukimas sukelia abstinencijos sindromą.
Nikotinas yra centrinės nervų sistemos veiklą stimuliuojantis preparatas. Tai yra lengvai vandenyje tirpstantis alkaloidas, gerai absorbuojamas pro kvėpavimo takus, odą ir burnos gleivinę. Rūkant nikotino koncentracija kraujyje išauga labai greitai, jis selektyviai deponuojamas plaučiuose, blužnyje, kepenyse, smegenyse. Tik apie 10proc. nepakitusio nikotino išskiriama per inkstus, didžioji dalis metabolizuojama kepenyse. Nikotino skilimo pusperiodis yra dvi valandos. Dieną organizmas jį kaupia ir išlaiko visą naktį. Pagrindinis nikotino metabolitas kotininas neturi centrinę nervų sistemą stimuliuojančio poveikio. Jo skilimo pusperiodis 15-20 valandų. Nikotino poveikis organizmui yra daugybinis ir įvairiapusis. Ankščiau nerūkiusiems jis gali sukelti pykinimą ir vėmimą . Rūkantiesiems dėl nikotino poveikio pagerėja dėmesys, sutrumpėja reakcijos laikas, sulėtėja stresinės reakcijos. Taip pat padažnėja širdies ritmas, pakyla arterinis kraujo spaudimas, pakinta organizmo endokrininė ir metabolinė funkcijos, sumažėja raumenų tonusas. Dėl visų minėtų fiziologinių pokyčių rūkančiajam tabako dūmų inhaliacija sukelia malonų poveikį. Kai organizmas negauna reikiamos dozės nikotino, vystosi abstinencinis sindromas, kuriam būdingi subjektyvūs ir objektyvūs požymiai. Subjektyvūs: nenugalimas noras rūkyti, padidėjęs dirglumas, irzlumas, išsiblaškymas, miego sutrikimai, nuovargis, galvos skausmas, padidėjęs prakaitavimas, virškinimo trakto sutrikimai (obstipacijos), seilėtekis. Objektyvūs: pokyčiai EKG, sulėtėjęs širdies ritmas, sumažėjęs psichomotorinis aktyvumas, sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, sumažėjusi adrenalino koncentracija kraujo plazmoje, periferinių kraujagyslių išsiplėtimas.
Tabakas, JAV mokslininkų duomenimis, yra pirmoji narkotinė medžiaga, kurią pradeda vartoti moksleiviai (60,10) antroji - alkoholis, trečioji - marihuana (52). Tabakas vadinamas "vartus atveriančiu narkotiku", nes jei paauglys nerūko tikimybė, kad jis įsitrauks į kitų narkotikų vartojimą, yra labai nedidelė (33).
2.4. Istorinės alkoholizmo ištakos ir poveikis sveikatai
Manoma, kad alkoholis sušildo organizmą. Ne veltui vynas vadinamas šildančiu gėrimu. Manoma, jog alkoholis gydo netik nuo peršalimo, bet ir nuo kitų ligų. Paplitęs ir kitas įsitikinimas: alkoholis suteikia žvalumo, pakelia nuotaiką, savijautą, pagyvina pokalbį. Taip pat alkoholis geriamas “nuo nuovargio “ negaluojant, geria žmonės norėdami pakelti nuotaiką, apetitui pagerinti. Įžymus psichiatras ir visuomenės veikėjas, kovotojas su alkoholizmu, akademikas V.Bechterevas taip apibūdino psichologines girtavimo priežastis: ”Esmė yra ta, kad girtavimas - amžių blogybė, jau įleido gilias šaknis į mūsų buitį ir suformavo ištisą girtavimo papročių sistemą. Tie papročiai skatina gerti ir vaišinti kiekvienu atveju…”. Taigi gerk ir viskas. Jeigu tu vestuvėse-gerk, svečiuose-gerk. Kitaip - įžeisi šeimininką. Be to vis dar klesti klaidinga nuomonė, jog vienas vyriškumo ir šaunumo požymių - mokėjimas gerti. Neretai žmogus girtėdamas nesąmoningai, o kartais ir sąmoningai nori atsipalaiduoti, pasiausti.
Šiek tiek išgėręs žmogus tarsi atgyja, tampa iškalbingesnis, drąsesnis sąmojingesnis. Jis linksmas ir nerūpestingas. Tokia būsena vadinama euforija. Nežinantis šio reiškinio priežasčių mano, kad alkoholis stimuliuoja, dirgina, sukuria “laisvę”. Žmonės visada vertino tik linksminantį, padrąsinantį alkoholio poveikį. Blogų sąvybių stengėsi nematyti ir apie alkoholio veikimo mechanizmą mažai ką žinojo. Dar Aleksandras Makedonietis duodavo savo armijai vyno, kad ši būtų narsesnė. O Rytų poetas Omaras Chajamas savo eilėse išgarsino “nuostabiasias” alkoholio sąvybes. Be to yra dar viena labai svarbi priežastis, kodėl žmonės geria: vaikai, kuriems tėvai leisdavo gerti svaigalus su suaugusiais per šventes, vėliau draugų kompanijose išgėrinėdavo daug dažniau negu jų vienmečiai, kuriems buvo draudžiama tai daryti. Taigi net nesąmoningas vaikų pratinimas prie alkoholio ir jo gėrimo papročių gali būti pradinis, paleidžiamasis mechanizmas jų tolesniam girtavimui.
Yra duomenų, kad moterys alkoholikės gyvena 10proc., o vyrai alkoholikai 15proc. trumpiau negu negeriantieji. Mirties priežastys: širdies ir kraujagyslių dekompensacija (taip vadinama mirtis nuo persigėrimo), traumos (jų alkoholikai patiria 7-8 kartus daugiau negu negeriantieji), nelaimingi atsitikimai, savižudybės, psichozės ir t.t. Bet baisiausia alkoholizmo pasekmė: “girtas pradėjimas”. Išgertas alkoholis patenka ne tik į smegenis, širdį ar raumenis, bet ir į vyro ir moters lytines liaukas. Taigi įsiskverbia į tuos pradus , kur prasideda nauja gyvybė. Įrodyta, kad alkoholis sutrikdo lytinių liaukų veiklą, spermoje būna net iki 80 procentų nejudrių ir kitaip pakenktų spermatozoidų. Maža to, netgi subrendusių spermatozoidų protoplazmoje ir branduolio m-goje pastebimi išsigimimo požymiai. Panašiai pažeidžiama ir kiaušialąstė -
moteriška lytinė ląstelė, iš kurios po apvaisinimo vystosi nauja gyvybė. Apie neigiamą alkoholio poveikį palikuonims žinoma nuo senovės. Labai seniai pastebėta, jog geriančios moterys gimdo negyvus vaikus, dažniau persileidžia. O jeigu vaikas gimsta, tai silpnai vystosi, auga protiškai atsilikęs. Tačiau pas mus dar ilgai vyravo klaidinga nuomonė, kad ši rykštė plaka tik nepataisomų girtuoklių šeimas. Deja, kartais vienintelį, gal pirmutinį kartą gyvenime išgėrus, netgi atrodo, labai nedaug, įvyksta nelaimė - susijungia alkoholio “apsvaigintas” spermatozoidas su “apsvaigusia” moters kiaušialąste ir gimsta…luošys. Šiuo atveju vienodai kalti abu - moteris ir vyras. Ištirta, kad apie 34 proc. Vartojusių alkoholį moterų gimdė pirma laiko ir net iki 25 proc. pagimdė negyvus naujagimius. Moksliškai apskaičiuota, kad išgėrus yra 6 kartus didesnė tikimybė susilaukti nepilnaverčių palikuonių. Kartais šis nepilnavertiškumas toks nedidelis, kad jį pastebi tik specialistai. Tačiau sekančiose kartose jis jau gali smarkiai išryškėti. Tokie vaikai paprastai būna silpnesni ir fiziniu ir psichologiniu atžvilgiu. Daugelio mokslininkų nuomone tokie vaikai pernelyg jautrūs alkoholiui ir jeigu kada nors pradeda išgerinėti, tai dažniau už kitus tampa alkoholikais.
Alkoholis, patenkantis į vaiko organizmą su motinos pienu, sukelia nervinius sutrikimus (pažeidžia psichiką, sąlygoja protinį atsilikimą), virškinimo organų, širdies bei kraujagyslių sistemos ligas ir t.t. Aprašyta daug atvejų, žindomi kūdikiai apnuodijami alkoholiu, nes jų motinos gerdavo alų, degtinę ir vyną.
Kaip dažnai kai kurie žmonės didžiuodamiesi giriasi savo dideliu atsparumu alkoholiui, tardami, kad tai sąlygoja gera fizinė sveikata. O iš tikro didelis atsparumas degtinei-pirmasis prasidedančio alkoholizmo požymis, rimtos ligos simptomas. Ar taurelė, ar stiklinė, ar butelis-alkoholikui tas pats. Jau taurelė alkoholio jam sukelia euforiją (susijaudinimo būklę), kuri tik sustiprina jo norą išgerti, o kitos dozės mažai tekeičia jo išvaizdą, nors organizme vyksta nemaži poslinkiai. Iš pradžių alkoholikas nepaprastai aktyvus ima siautėti ar kvailioti. Bet štai paskutinis lašas perpildo atsparumo ribas ir alkoholikas ”pasitraukia iš šio pasaulio” netekdamas nuovokos. Prarasta išgertų svaigalų kiekio kontrolė, nenugalima alkoholio trauka, familiarus, ciniškas elgesys -tikri alkoholizmo požymiai. Susilpnėjusi yra ir alkoholiko valia -jis ne tik nepajėgia apriboti alkoholio kiekio, bet ir nesugeba tvarkyti kasdienio gyvenimo. Protinio darbo žmonėms po išgertuvių labai sulėtėja mąstymo procesai, skaičiavimų sparta bei tikslumas.
Taigi net nesistemingai, atsitiktinai išgėrus alkoholio organizme įvyksta rimtų sutikimų, rodančių, kad jis gerokai apnuodytas. O jeigu girtaujama sistemingai - žmogus geria bet kokia proga, ieškodamas dingsties pasigerti - tai jau vadinama buitiniu girtavimu. Girtuokliui neturi
reikšmės šventinio įvykio prasmė , jam nesvarbu, ar jis elgiasi teisingai, ar ne. Šioje girtavimo stadijoje gerokai pakinta geriančiojo požiūris į aplinkinius, į visų pripažintas leistino elgesio normas. Laikas, vieta ir aplinkybės, kuriomis žmonės geria, nebetenka reikšmės.
Skirtumą tarp epizodinio svaigalų vartojimo ir girtavimo sudaro ne tik vienu kartu išgertų svaigalų kiekis, bet ir psichologinė geriančiojo nuostata. Pirmu atveju žmogus pažymi kažkokį iškilmingumą ar reikšmingą įvykį, antruoju- geria tik tam , kad pasigertų. O tai jau alkoholizmo pradžia. Alkoholizmas-sunki chroniška liga, dažniausiai sunkiai pagydoma. Ji išsivysto sistemingai ir ilgai vartojant alkoholį. Jai būdinga ypatinga patologinė būklė: nesulaikoma alkoholinių gėrimų trauka , ištvermės sumažėjimas ir asmenybės degradavimas. Alkoholikui girtumas atrodo geriausia psichinė būsena. Ši trauka nepavaldi argumentams, kad reikia liautis gerti. Alkoholikas visą energiją, priemones ir mintis nukreipia į tai kaip gauti alkoholio. Kartą išgėręs jis stengiasi pasigerti visiškai, iki sąmonės netekimo. Vėlesniuose alkoholizmo etapuose alkoholio pakeliama vis mažiau ir užkietėjusiam alkoholikui net mažos dozės sukelia euforiją, t.y. tą patį efektą, kaip anksčiau didelis kiekis. Šiai stadijai būdingos sunkios pagirios : bloga savijauta, irzlumas. Kad ir kaip būtų girtaujama kiekviena alkoholio dozė sukelia akivaizdžių organizmo pakitimų, o tolesnės ir vis didesnės dozės prisideda prie psichinio asmenybės degradavimo ir bendrų negalavimų.
Išgėrus alkoholio pakinta emocijos, jų dinamika pasidaro kitokia negu blaivaus žmogaus. Išgėrusiojo emocinių reakcijų nesąlygoja realios išorinės priežastys, daugiausia jas lemia vidinės paskatos, susijusios su girta būsena. Dėl to pakili ar prislėgta nuotaika ne visuomet derinasi prie aplinkinių nuotaikos. Alkoholis sukelia nepagrįstą nuotaikos kaitaliojimąsi, pykčio ar džiaugsmo protrūkius, kartais dėl menkiausių dalykų, ir kartu abejingumą tikrai jaudinantiems įvykiams. Kinta geriančiojo pažįstamų būrys, interesai. Paprastai dėmesys sutelkiamas į butelį. Kad ir kokią temą paliečia geriančiųjų kompanija, anksčiau ar vėliau pokalbis nukryps į vyną ir degtinę. Nemokėjimas išsivaduoti nuo minties apie svaigalus, paklausyti proto balso ir skiria alkoholiko asmenybę nuo šiaip išgeriančių žmonių.
2.5. Inforamcinių technologijų paplitimas ir jų poveikis sveikatai
Lietuvoje 2000 metų pradžioje buvo instaliuota apie 230000 kompiuterių. Įvertinant tai, kad daugelis šių kompiuterių yra kolektyviai naudojami mokyklose, biuruose ar namuose, realiai šiuo metu apie pusė milijono Lietuvos gyventojų dalį laiko arba net ir visą darbo dieną praleidžia kompiuterių aplinkoje. Asociacijos INFOBALT duomenimis pastaraisiais metais kasmet
Lietuvoje buvo nuperkama ir instaliuojama apie 30000-40000 kompiuterių. Žemiau pateiktoje diagramoje parodyta, kaip pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje augo bendras kompiuterių kiekis.
1pav.Bendras kompiuterių kiekio augimas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį
Nemažas darbuotojų būrys įvairiose Lietuvos institucijose kasmet tampa kompiuterių vartotojais. Įvertinant bendrąją informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje tendenciją, galima prognozuoti, kad kompiuterinės įrangos plitimo tempai ateityje dar sparčiau augs. Daugės kompiuterizuotų darbo vietų, atsiras naujos kompiuterių klasės mokyklose ir universitetuose, vis daugiau ekonominių, valdymo, projektavimo, mokymo, kūrybos uždavinių padės spręsti intelektualaus darbo įrankis - kompiuteris.
Pastaruoju metu nemažai kompiuterių įsigyja piliečiai privačiam naudojimui. Prie bute instaliuoto kompiuterio ilgas valandas leidžia studentai, moksleiviai ir net darželinukai.
Europos Sąjungos valstybėse kompiuterizacijos tempai yra gerokai spartesni. Lietuva 1999 metais pagal šimtui šalies gyventojų tenkančių kompiuterių kiekį pakankamai smarkiai atsiliko ne tik nuo pirmaujančių šiuo požiūriu Europos Sąjungos valstybių, bet ir nuo kaimyninių valstybių - kandidačių į Europos Sąjungą, kaip tai parodyta kitoje diagramoje.
2 pav. Kompiuterių kiekis tenkantis šimtui gyventojų 1999metais.
Aišku, kad kompiuterizacijos procesai Lietuvoje turės spartėti, nes to reikalauja pasaulinės ekonomikos vystymosi tendencijos, Europos Informacinės visuomenės kūrimo planai.
Žiūrintys į šį visuotinio kompiuterizavimo procesą skeptiškai, kelia klausimą - ar darbo vietoje atsiradęs kompiuteris visada yra tik nesavanaudiškas pagalbininkas. Populiarus Vokietijos žurnalas FOCUS rašė, kad eilinis darbuotojas visos savo darbinės karjeros metu darbo vietoje išbūna iki 65 000 valandų. Neretai to darbuotojo veiklos erdvė yra smarkiai apribota tarp stalo krašto ir sienos, sėdima ant išklerusios kėdės ne visada gerai vėdinamoje ir pakankamai apšviestoje patalpoje. Įvertinant tai, kad mūsų kompiuterių klasės ar biurai su kompiuterizuotomis darbo vietomis neretai organizuojami be didesnių investicijų - paprasčiausiai ant darbo stalo atsiranda kompiuteris - tada skeptikas ir klausia - ar kartu su kompiuteriu į darbo vietą neateina papildoma rizika sveikatai. .
Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis bei stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai. Augantis susidomėjimas kompiuterių vartotojų sveikata jaučiamas nuo pat pirmosios Tarptautinės mokslinės konferencijos "Darbas su videodisplėjais", įvykusios 1986 metais Švedijoje. Pirmieji moksliniai pranešimai apie kompiuterių įtaką sveikatai atkreipė visuomenės dėmesį į darbo kompiuteriu įtaką regos organui, jo nuovargiui ir pakenkimui. Vėliau susidomėta kaulų ir raumenų sistemų pakenkimais, atsirandančiais dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu. Tuo pačiu metu
pradėta diskutuoti apie protinio darbo krūvius, protinio nuovargio įvertinimo metodus, stresą, monotoniją ir darbo organizavimo įtaką dirbančiųjų sveikatai. Devintajame dešimtmetyje iškilo tokios naujos mokslinės problemos, kaip darbo kompiuteriu įtaka nėščiųjų sveikatai, reprodukcinei funkcijai, odos pakenkimai, susiję su padidintu jautrumu elektros krūviams, o taip pat karpalinio tunelio sindromas, kurio atsiradimas sutampa su naujo personalinio kompiuterio priedo - pelės - atsiradimu. Dvidešimtojo amžiaus paskutiniojo dešimtmečio moksliniai tyrimai, nagrinėjantys dirbančiųjų kompiuteriu sveikatos pakenkimus, orientuoti atskirų pakenkimų atsiradimo priežasčių bei jų tarpusavio sąveikos tyrimui. Moksliniuose tyrimuose pradedamas nagrinėti elektromagnetinės spinduliuotės žemų dažnių diapazone poveikis sveikatai ir jo vystymosi mechanizmai. Gausios publikacijos įvairiuose leidiniuose rodo problemos svbarbą ir įvairius jos sprendimo aspektus. Nustatyta, jog susirgimus ar atskirus sindromus lemia įvairūs aplinkos veiksnių deriniai, kurių tarpe yra svarbiausi psichosocialiniai, darbo organizavimo ir aplinkos.
Vis labiau plintant internete vartojimui kasdieniniame gyvenime, didėja jo reikšmė ir poveikis mums. Retas kuris imlų ginčytis dėl internete teikiamos naudos, tačiau be teigiamų savybių, kartu čia tyko daug pavojų. Jų neišvengia ir mūsų mažiausieji internete vartotojai. Žinoma, dauguma, pritaria, kad kompiuteris ir internetas teikia vaikams didelę naudą. Tai, kad jau nuo mažens vaikai tampa aktyviais informacijos ieškotojais ir nesišlaisto gatvėmis, tėvelius ramina. Bet retas kuris susimąsto, kad ir ten vaikų tyko pavojai, jų smalsumas gali privesti ne prie gero. Internete lengvai pasiekiami netinkamo turinio puslapiai, pilni pornografijos, smurto. Tai labai iškreipia asmenybę jauname amžiuje ir gali būti viena iš padidėjusio vaikų nusikalstamumo priežasčių. Apgadinta ar dingusi svarbi informacija iš kompiuterio taps smulkmena po to, kai ateis nemaža sąskaita po Jūsų atžalos internatinio apsipirkimo. Vaikai yra labai patiklus reklamai, dėl to, jeigu jie turės galimybę pirkti, jie tikriausiai tuo ir pasinaudos. Čia taip pat pilna apsimetėlių, kurie pelnę mažųjų palankumą, bando išgauti duomenis, kurių tikrai nenorėtumėte atskleisti pašaliniams asmenims. Dar baisiau, pokalbiu svetainėse vaikai gali susirasti naujų draugų, kurie susitikus nepasirodys tokie jau draugiški. Visiškai tikėtina, kad jie gali būti grobikai, pedofilai ar pornografijos platintojai.
Kad ir kaip bandoma kovoti su pedofilinės pornografijos platintojais, tačiau šią nusikalstamą veikią sukontroliuoti yra labai sunku. Tokie nusikaltėliai visaip stengiasi išsaugoti savo verslą.. Ir stengtis yra dėl ko. Pedofilinės pornografijos verslas atneša milijonini pelną, dėl to kai kurie platintojai turi netgi mokamus saugumo konsultantus. Be visa to, juos išaiškinti trukdo ir internete Įprastas anonimiškumas.
Jau dabar yra sekama ir renkama visa informacija, apie neteisėtus puslapius, kurie tiek fiziškai, tiek morališkai gali pakenkti žmogui. Jis pridūrė, kad Lietuvoje kol kas susidurta tik su pornografijos platinimu IT laikymu. Tiriami įvairus pornografiniai filmai, nuotraukos. kur yra pavaizduoti vaikai. Kol kas pagrobimų pas mus Lietuvoje dar nebuvo užfiksuota, daugiau teko susidurti užsienio šalims.
2.5.1. Informacinių technologijų apsauga
Nors ir suvokdami internetinių grėsmių keliamą pavojų, lietuviai nenoriai investuoja pinigus į savo informacijos apsaugą. Ekskomisarų biuro (http://www.esecurity.lt) projektų vadovas Tadas Šimkus šią situaciją paaiškina sakydamas, kad: "Techniniai informacinės apsaugos sprendimai kainuoja nemažus pinigus. Versle, šios (internetinės) grėsmės nėra taip aiškiai fiksuojamos ir informacijos apsaugos supratimas - miglotas, todėl klausimas, kam reikalingos išlaidos, su kuriomis neuždirbami pinigai, kyla natūraliai. Bet vadovui, nekyla klausimas, kam reikalingas seifas, kur jis saugo savo dokumentus ar pinigus ir nereikalauja paskaičiuoti seifo atsipirkimo." Šį pavyzdį galėtume pritaikyti ne tik verslininkams, bet ir paprastiems namų vartotojams ar tėveliams, besirūpinantiems vaikų gerove. Juk nekyla klausimas, kam reikia duryse spynų. Per neapsaugotą kompiuterį, kaip ir per tokias duris, gali laisvai patekti įsilaužėliai, internetiniai šnipai, įvairios internetinės šiukšlės bei kiti piktadariai, kurie norės pakenkti Jums ir tam, kas Jums svarbu. Dauguma įsidiegę vieną, dažniausiai nemokamą, apsaugos sprendimą mano, kad gali būti visiškai ramūs dėl savo informacijos saugumo. Bet to tikrai neužtenka. Tobulėjimui nėra ribų. Sukuriami vis nauji kenksmingi kodai, melagingi puslapiai, kurie toli pralenkia mūsų lūkesčius. Rekomenduojama turėti kompleksinę apsaugą, kuri, kaip ir kita programinė įranga, turi būti atnaujinta. Be to, svarbu patiems sekti informaciją, domėtis būdais, kaip galima išvengti arba bent jau žymiai sumažinti riziką nukentėti. Taip pat būtina sustiprinti visų suinteresuotų subjektų bendradarbiavimą.
Susirūpinus vaikų saugumo klausimu, 2004 m. birželio 10 d. Seimo posėdyje buvo priimtas įstatymas dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ratifikavimo. Protokolu yra uždraudžiamas vaikų pardavimas, vaikų prostitucija ir vaikų pornografija, jame pažymimas būtinumas imtis prevencinių priemonių užkirsti kelią Protokole minimiems nusikaltimams ir informuoti visuomenę apie šias priemones bei tokių nusikaltimų žalingą poveikį.
Savo ruožtu Panda Software (http://www..pandasoftware.com) vykdo švietėjišką projektą "Children & the Internet: don't let them talk to strangers" („Vaikai ir internetas: neleiskime jiems
kalbėtis su nepažįstamaisiais), kuriuo norima informuoti tėvelius ir jų jaunąsias atžalas, kokios grėsmės gali tykoti vaikus internete ir patarti, kaip nuo jų apsisaugoti. Panda Software Lietuva (http://www.pandasoftware.lt) stengdamasi, kad informacija būtų kuo prieinamesnė, sukūrė internetinę svetainę http://www.vaikaiirinternetas.net/, kurioje galite rasti visą informaciją, susijusią su šiuo projektu.
Panda Software Lietuva vadovas Edis Galvonas teigia, kad pati pažeidžiamiausia žmonių grupė yra vaikai ir paaugliai - jais yra rūpinamasi, jie yra auklėjami, bet dėl kažkokių priežasčių jie nėra saugomi nuo internete tykančių grėsmių. Beveik pusė interneto naudotojų pasaulyje yra vaikai nuo 8 iki 14 metų (Sixth AIMC survey of Internet users (Association for the Research of Communication Media) duomenimis). Dauguma jų internetu naudojasi be jokių apribojimų ar kontrolės. Šio projekto tikslas yra atkreipti tėvų/globėjų dėmesį ir patarti bei padėti išvengti pavojaus jų vaikams. Jame rasite visą informaciją apie internetines grėsmes ir būdus jų išvengti. Šis projektas skatina būtinybę šviesti ne tik vaikus, bet ir asmenis, prižiūrinčius atžalas prie interneto bei visus kitus tiesiogiai ir netiesiogiai naudojančius internetą žmones. Tik žinodami naujausią informaciją apie pasirodžiusias grėsmes ir jų naudojamas technologijas, galėsime maksimaliai sumažinti jų keliamą riziką. Ypač vaikams reikia išaiškinti ne tik interneto galimybes, bet ir jame tykančius pavojus bei jo trūkumus. Vaikas turi suvokti, kad jam tapti interneto auka yra itin didelė tikimybė. Kartu mes taip išugdysime naują pilnavertę informacinės visuomenės kartą.
Kartais jaudinamasi, kas gali nutikti vaikams, vieniems išėjusiems už namų ribų, tačiau nepagalvojama, kas tyko jų ten, kur, mūsų nuomone, jiems visiškai saugu. Internete mažieji suranda ne tik naudingos informacijos, bet ir susiduria su daugybe pavojų ir jų neišvengsime, jei laiku nesusirūpinsime. Niekas kitas: nei tarnybos, nei įstatymai, taip neapsaugos informacijos ir neleis nukentėti mažiesiems vartotojams bei tėveliams, kaip jų pačių atsargus elgesys internete. Dėl to labai svarbu vaikus įspėti, suteikti jiems naudingą informaciją bei patarti, kad, net ir palikus vienus be priežiūros prie intrerneto, galėtume nesibaiminti.
Panda Software (www.pandasoftware.com) yra pirmaujanti integruotų saugumo sprendimų, kovojančių su virusais, įsilaužėliais, Trojos arkliais, šnipinėjimo bei "phishing" programomis, pašto šiukšlėmis ir kitomis Internetinės kilmės grėsmėmis, gamintoja ir platintoja. Su savo pažangiomis TruPreventTM Technologijomis Pandos Software sprendimai siūlo geresnes įplaukas iš investuoto kapitalo, saugodami klientus net nuo nežinomų grėsmių, kurios dar net nebuvo identifikuotos. PandaLabs - laboratorija, greičiausiai IT srityje suteikianti vartotojams pilnus atnaujinimus, siūlo greitą reagavimą į naujai pasirodžiusias grėsmes 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ištisus metus visame pasaulyje.
1997 m. pasirašytoje Amsterdamo sutartyje pirmą kartą ES istorijoje yra specialiai minimi vaikai ir jų interesai. Kelių straipsnių nuostatos, pvz., dėl socialinės izoliacijos, nediskriminavimo, švietimo, žiniasklaidos ir kt., gali būti naudojamos vaikų teisių apsaugai ir plėtojimui.
Šiuo metu yra išskiriamos šios pagrindinės su vaikais susijusios Europos Sąjungos veiklos sritys:
• prievarta prieš vaikus,
• socialinė izoliacija ir diskriminavimas, • pilietiškumas ir dalyvavimas,
• žiniasklaida ir Internetas, • politika vartotojų atžvilgiu, • švietimas,
• sveikatos apsauga, • aplinka,
• darbas, • plėtra,
• informacija apie vaikus.
Kiekvienoje iš šių sričių yra vykdoma tam tikra daugiau ar mažiau efektyvi veikla, rengiamos vienkartinės ar ilgalaikės programos. Šios veiklos pristatymas leidžia įsivaizduoti jos tikslus, rezultatus ir trūkumus.
2.5.2. Informacinės technologijos, žiniasklaida ir internetas
Naujos informacinės technologijos sudaro vaikams galimybes lengviau gauti mokomąją medžiagą ir ja naudotis, teikia įvairaus pobūdžio kultūrinę, ekonominę ir politinę informaciją, lengvina bendravimą. Kita vertus, naujos technologijos dar labiau didina skirtumą tarp tų, kurie gauna informaciją, ir tų, kurie jos negauna, tuo pačiu dar labiau mažinamos pastarųjų galimybės. Be to, vaikus pasiekia pornografija, smurtą, rasizmą, netoleranciją vaizduojantys ir propaguojantys vaizdai ir informacija. Šios priemonės lengvina kontaktus su seksualiniais ar kitokiais nusikaltėliais. Internetas gali būti naudojamas pornografijos verslui ar net prekybos žmonėmis organizavimui(1).
Europos Komisija jau kuris laikas skiria didelį dėmesį tam, kokią įtaką informacijos revoliucija daro vaikams(67). 1996 m. Europos Komisija išleido Žaliąją knygą1 dėl nepilnamečių ir žmogiškojo orumo apsaugos ryšium su audiovizualinėmis paslaugomis ir Pranešimą apie nelegalią ir žalingą informaciją Internete. Po to buvo priimtas Veiksmų planas, kuris turėjo skatinti saugų Interneto naudojimą. Plane buvo numatytos tokios priemonės: filtravimo ir apmokestinimo sistemos; informavimas apie nelegalią medžiagą; visuomenės ir Interneto naudotojų švietimas.
Manoma, kad valstybėms vietose įgyvendinus minėtas rekomendacijas ir planus būtų padarytas reikšmingas indėlis į vaikų apsaugą. Tačiau reikia pripažinti, kad šių siūlymų realizavimas priklauso nuo audio, video ir informacinių paslaugų tiekėjų geros valios. Todėl mokant vaikus naudotis naujomis technologijomis, drauge būtina šviesti ir mokyti jų tėvus(1).
Visame pasaulyje yra susirūpinta Interneto poveikiu vaikams. Daug tarptautinių organizacijų negaili lėšų ir jėgų, ieškodamos būdų, kaip apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo poveikio. Lietuvoje taip pat imtasi prevencinių priemonių. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama Europos Komisijos informacinės visuomenės direktorato programą, Lietuvoje pradėjo vykdyti projektą „Saugesnis Internetas“, kurio tikslas – skatinti saugų interneto vartojimą tarp vaikų, jaunimo ir tėvelių bei supažindintinu interneto vartojimo rizika ir jos išvengimo galimybėmis.
„TNS Gallup“ žmogiškųjų resursų tyrimo projekto vadovė Lina Paukštytė pateikė tyrimo rezultatus, kuriame buvo apklausta 506 Lietuvos gyventojai, auginantys vaikus nuo 6 iki 18 metų. Juo buvo bandoma išsiaiškinti apie tėvų saugesnio interneto suvokimą ir nuostatą pranešti, pasirodžius nelegaliam arba žalingam interneto turiniui. Įdomiausia buvo sužinoti, kaip tėvai yra informuoti apie „Saugesnis internetas“ projektą ir kitas programas bei jų siūlomas prevencines priemones ir ko jie patys imasi, norėdami apsaugoti savo vaikus nuo internetinių grėsmių. Tyrimas parodė, kad tik pusė korespondentų mano, jog internetas jų vaikams yra nesaugus. Tarp labiausiai išskiriamų internetinių pavojų buvo susidūrimas su pornografine (54proc.) ir smurtine informacija (36proc.). Reikia pabrėžti, kad labai didelė dalis apklaustų tėvų net nežino, kur reikia kreiptis, susidūrus su žalingu ar nelegaliu turiniu, ir tuo labiau nėra girdėję apie patį projektą „Saugesnis internetas“ (92proc.). Maždaug 63proc. apklaustųjų vaikai naudojasi internetu ir iš jų net 74proc. pažymėjo, kad savo vaikams taiko bent vieną prevencinę priemonę, norint apsaugoti nuo internetinių grėsmių. Daugelis tėvų pripažįsta, kad vaikus reikia mokyti saugiai naudotis internetu.
Seminare taip pat sudalyvavo Panda Software Lietuva atstovai, kurie supažindino su internetinių grėsmių evoliucija, jų keliamu pavojumi bei galimais apsaugos sprendimais. Jie išsamiau apžvelgė pavojus elektroninėje erdvėje ir pateikė švietimo priemones, kurios padėtų lavinti ir skleisti tą informaciją mokiniams, kad susidarytų pilnavertė informacinė visuomenė. Dalyviams buvo pristatytas „Vaikai ir Internetas: neleiskime jiems bendrauti su nepažįstamaisiais“ projektas (http://www.vaikaiirinternetas.net/), kuriuo norima informuoti tėvelius ir jų jaunąsias atžalas, kokios grėsmės gali tykoti vaikus internete ir patarti, kaip nuo jų apsisaugoti.
Ar žinojote, kad beveik 50proc. vaikų naudojasi Internetu be priežiūros? Turint omenyje, kad Internetinės grėsmės šiuo metu plinta sekundžių greitumu, norint nuo jų apsisaugoti žmogiškojo faktoriaus jau nebeužtenka..
3. TYRIMO
METODIKA
Norėdami nustatyti priklausomybės alkoholiui, tabakui, azartiniams žaidimas bei internetui paplitimą bei įvertinti psichosocialinę priklausomybę profesinių mokyklų moksleivių populiacijoje atlikome anketinę apklausą Kauno miesto profesinėse mokyklose.
3.1. Tiriamasis kontingentas
Respondentų sociodemografinė charakteristika.
Apklausoje dalyvavo 154 (39,0 proc.) vaikinų ir 241 mergina (61,0 proc.). Moksleivių imties amžiaus vidurkis 18,5 metų. Didžioji dalis respondentų buvo atvykę mokytis iš mažų miestelių (43,3 proc.), 136 ( 34,4 proc.) moksleiviai iš Kauno miesto ir 73 (18,5 proc.) moksleiviai iš didžiųjų Lietuvos miestų. Trečdalis respondentų mamų ir ketvirtadalis tėvų turėjo aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai 38,5 proc. ir 24,8 proc.). Daugiau nei pusė respondentų turėjo savo atskirą kambarį (64,3 proc.) (1 lentelė)
1 lentelė. Respondnetų socio-demografiniai duomenys
Požymis Abs.sk.(N) Proc.
Lytis Merginos 241 61,0 Vaikinai 154 39,0 Iš viso 395 100,0 Amžius metais 22 34 10,1 21 64 16,2 20 81 20,5 19 56 14,2 18 122 30,9 17 25 6,3 Neatsakė 7 1,8 Iš viso 389 100,0
Gyvenamoji vieta Kaunas 136 34,4 Kitas miestas 73 18,5 Kaimas 171 43,3 Neatsakė 15 3,8 Iš viso 395 100,0 3.2.Tyrimo metodai
Tyrimas buvo vykdomas nuo 2005 09 01 iki 2005 09 30 dienos. Anonimiškai apklausti Kauno miesto profesinių mokyklų moksleiviai (N=395, atsako dažnis 79 proc. buvo išdalinta 500 anketų). Anketos buvo paliktos profesinės mokyklos raštinėje. Grupių vadovai informavo moksleivius apie vykdomą tyrimą jų mokykloje. Moksleiviai, kurie norėjo dalyvauti tyrime, pasiėmė anketas iš raštinės, užpildė ir vėl grąžino į mokyklos raštinę.
Anoniminę anketą sudarė dokumentinė ir specialioji dalis. Dokumentinėje dalyje buvo pateikti klausimai apie moksleivių lytį, amžių ir kt., o specialiojoje dalyje pateikti klausimai apie psichologinę savijautą, grupės vadovo ir mokytojų nuomonę apie mokinį, mokymąsi, požiūrį į sportą, kiek laiko per savaitę skiriama pamokų ruošai, kiek kartų dalyvauta peštynėse, kaip respondentas bendrauja su draugais ir kaip suranda draugus, kaip mokinys jaučiasi mokykloje, apie alkoholio vartojimo dažnumą, alkoholio žalą, tėvų požiūrį į alkoholį, rūkymo žalą ir vartojimo dažnumą, apie interneto naudojimo dažnumą ir ypatumus.
Respondentų anketiniai duomenys buvo analizuojami naudojant kompiuterinį SPSS 10.03 versijos statistinį paketą. Statistinis duomenų patikimumas buvo tikrinimas pagal χ2 kriterijų. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p< 0,05.
