TĖVŲ IR MOKYTOJŲ ŽINIŲ APIE SKUBIĄJĄ PAGALBĄ VAIKŲ DANTŲ TRAUMŲ ATVEJU ĮVERTINIMAS

Monika Brizickaja

TĖVŲ IR MOKYTOJŲ ŽINIŲ APIE SKUBIĄJĄ PAGALBĄ

VAIKŲ DANTŲ TRAUMŲ ATVEJU ĮVERTINIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas Prof. Dr. Eglė Slabšinskienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

TĖVŲ IR MOKYTOJŲ ŽINIŲ APIE SKUBIĄJĄ PAGALBĄ VAIKŲ DANTŲ TRAUMŲ ATVEJU ĮVERTINIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas... Darbo vadovas... (parašas) (parašas)

Monika Brizickaja, 5 kursas, 1 grupė Prof. Dr. Eglė Slabšinskienė

(vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 2020 m... 2020 m...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

TURINYS

1.2. Priežastys ir rizikos veiksniai... 11

1.3. Dažniausiai pasitaikančios traumos ... 12

1.4. Gydymo komplikacijos ir prognozė... 13

1.5. Vaiko socialinės aplinkos reikšmė užtikrinant savalaikę pirmąją pagalbą, įvykus dantų traumai ... 14

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 15

2.1. Tyrimo metodika ... 15

2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis ... 15

2.3. Statistiniai skaičiavimai ... 16

3. REZULTATAI ... 17

3.1. Tiriamųjų bendra charakteristika ... 17

3.2. Tiriamųjų patirtis su vaikų dantų traumomis ... 18

3.3. Žinių apie vaikų dantų traumas pasiskirstymas tarp tėvų ir mokytojų ... 20

3.4. Žinių palyginimas tarp tėvų, turinčių aukštąjį ir neaukštąjį išsilavinimą, ir tarp mokytojų, turinčių skirtingą darbo stažą ... 26

3.5. Tėvų ir mokytojų požiūris į žinių poreikį ... 33

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34

PADĖKA ... 37

INTERESŲ KONFLIKTAS ... 38

IŠVADOS ... 39

SANTRUMPOS

N – generalinės imties dydis n – tiriamųjų imties dydis p – reikšmingumo lygmuo

PSO – pasaulio sveikatos organizacija SN – standartinis nuokrypis

TĖVŲ IR MOKYTOJŲ ŽINIŲ APIE SKUBIĄJĄ PAGALBĄ VAIKŲ DANTŲ

TRAUMŲ ATVEJU ĮVERTINIMAS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Dantų traumų paplitimas pasaulyje siekia 10-15% ir dažniausiai jas patiria vaikai. Nelaimė gali atsitikti vaikui žaidžiant kieme ar mokykloje, ir tėvai bei mokytojai yra pirmi žmonės, kurie gali suteikti pirmąją pagalbą. Todėl yra ypač svarbu, kad tėvai ir mokytojai žinotų, ką daryti vaikų dantų traumų atvejais ir gebėtų suteikti tinkamą skubiąją pagalbą. Tyrimo tikslas buvo įvertinti tėvų ir mokytojų žinias apie skubiąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju.

Medžiaga ir metodai: Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos mokytojams bei pradinių klasių tėvams buvo pateiktos elektroninės anoniminės anketos. Anketą sudarė 17 klausimų. Tyrime dalyvavo 170 respondentų (atsako dažnis – 76,2%): 40 mokytojų ir 130 tėvų. Statistiniai skaičiavimai atlikti naudojant „MS Excel 2013“ ir „IBM SPSS Statistics 26.00“ programas. Kokybinių požymių ryšiai ir reikšmių pasiskirstymas įvertintas Chi kvadrato (χ2) kriterijumi. Rodiklių skirtumai lyginant kelias tiriamųjų grupes laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai: Tėvų ir mokytojų žinios apie skubiąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju buvo patenkinamos. Beveik pusė tėvų ir mokytojų išmuštą dantį laikytų sausai arba vandenyje (lede). Tėvų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, žinios nagrinėjama tema buvo geresnės. Didesnį darbo stažą turinčių mokytojų žinios apie skubiąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju buvo prastesnės. Daugiau negu du trečdaliai (76%) respondentų norėtų gauti daugiau informacijos apie vaikų dantų traumas ir skubiąją pagalbą jų atveju.

Išvados: Tėvų ir mokytojų žinios apie skubiąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju yra nepakankamos. Statistiškai reikšmingai daugiau tėvų nei mokytojų turėjo geresnes žinias apie skubiosios odontologinės pagalbos svarbą.

Raktiniai žodžiai: dental trauma, dental traumatic injuries, knowledge, parents, teachers,

7

PARENT AND TEACHER ASSESSMENT OF KNOWLEDGE OF

EMERGENCY MANAGEMENT IN CHILDREN DENTAL TRAUMA

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work: The prevalence of dental trauma in the world is 10-15% and it is most often experienced by children. An accident can happen when a child is playing outside or at school, hence parents and teachers are the first people who can provide first aid. For this reason, it is very important that parents and teachers would know what to do in this kind of emergency and would be able to provide appropriate emergency care. The aim of this study was to assess the parent and teacher knowledge of emergency management in children dental trauma.

Material and the methods: Online anonymous questionnaires were provided to teachers and primary school parents of Vaižgantas Progymnasium of Kaunas University of Technology. The questionnaire consisted of 17 questions. The study involved 170 respondents (response rate – 76.2%): 40 teachers and 130 parents. Statistical data analysis was performed using “MS Excel 2013” and “IBM SPSS Statistics 26.00”. Differences in indicators comparing several study groups are considered statistically significant when p<0.05. The relations of qualitative attributes and the distribution of values were evaluated by the Chi-square (χ2) criterion.

Results: Parent and teacher knowledge of emergency management in children dental trauma was satisfactory. Nearly half of parents and teachers chose water (ice) or dry medium as best storage media for an avulsed tooth. Parents with higher education showed higher level of knowledge of the topic. Teachers with longer teaching experience had the lowest level of knowledge of emergency management in children dental trauma. More than two-thirds (76%) of respondents would like to get more information about dental trauma in children and first aid.

Conclusions: Parent and teacher knowledge of emergency management in children dental trauma is insufficient. Parents showed a significantly higher level of knowledge of the importance of emergency dental management comparing to teachers.

Keywords: dental trauma, dental traumatic injuries, knowledge, parents, teachers, emergency

8

ĮVADAS

Viena didžiausių problemų, su kuriomis gydytojas odontologas susiduria kasdienėje praktikoje, yra dantų ir juos supančių audinių traumos vaikų amžiuje [1]. Dantų traumos svyruoja nuo nedidelio emalio įtrūkimo iki didelių veido ir žandikaulių pažeidimų [2]. Jų paplitimas pasaulyje siekia net 10-15% [3]. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad dantų traumų paplitimas pieniniame sąkandyje svyruoja nuo 11% iki 30%, o nuolatiniame sąkandyje – nuo 5% iki 29%. Didžioji dalis dantų traumų nustatoma vaikams, priklausantiems 8-11 metų amžiaus grupei, ir dažniausiai jos patiriamos namuose, o vėliau ir mokykloje [4]. Nors paplitimas visame pasaulyje yra gana didelis, visgi tarp skirtingų šalių jis skiriasi [5]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europos šalyse dantų traumas gali patirti iki 40% moksleivių [6]. Švedijoje atliktame tyrime dantų traumų paplitimas tarp vaikų nuo 0 iki 17 metų amžiaus siekė 37,6% [7], o Danijoje vaikų grupėje nuo 0 iki 14 metų amžiaus – 46% [8]. Tokį skirtumą tarp šalių atspindi socialinė-ekonominė, elgesio ir kultūrų įvairovė [5].

Trauminis danties pažeidimas yra nelaimingas atsitikimas, turintis daug pasekmių [9]. Dažnai dantų traumas lydi įvairių tipų ir sunkumo komplikacijos. Prie tokių komplikacijų priskiriama pulpos nekrozė, viršūninis periodontitas, danties vainiko spalvos pasikeitimas, fistulės, išorinė uždegiminė šaknies rezorbcija [10]. Jų atsiradimas sukelia ne tik fizines, bet ir socialines, psichologines, elgesio, funkcines bei estetines problemas [11]. Tai gali daryti didelę įtaką ir neigiamą poveikį tiek tėvų, tiek vaiko gyvenimo kokybei [9]. Tyrimai rodo, kad sunkaus laipsnio dantų traumos turi didelę reikšmę laiko ir sąnaudų atžvilgiu [12]. Vaikas ir globėjai ilgam laikui įtraukiami į gydymo procesą, o tai reikalauja didelių išlaidų [3]. Dantų traumos tampa visuomenės sveikatos problema, nes ekonomiškai paveikia tiek sveikatos priežiūros sistemą, tiek kiekvieną pacientą individualiai. [3, 13]. Atlikti tyrimai rodo, kad dantų traumų gydymo išlaidos 1990-siais metais sudarė 5 milijonus JAV dolerių milijonui gyventojų. Pastaraisiais metais šis skaičius išaugo dvigubai [14].

9 Hipotezė: mokytojai ir tėvai neturi pakankamai žinių, kaip reikėtų elgtis susidūrus su vaikų dantų traumomis.

Tikslas: Įvertinti tėvų ir mokytojų žinias apie skubiąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju. Uždaviniai:

1. Įvertinti bendrą tėvų ir mokytojų žinių apie dantų traumas lygį, palyginti tėvų ir mokytojų žinias apie skubiosios odontologinės pagalbos svarbą įvairių vaikų dantų traumų atvejais bei išmušto danties transportavimo sąlygas.

2. Palyginti tėvų žinias apie skubiąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju pagal jų išsilavinimą.

3. Palyginti mokytojų žinias apie skubiąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju pagal jų darbo stažą.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Paplitimas

Dantų traumų paplitimas priklausomai nuo vaikų lyties ir amžiaus svyruoja nuo 4% iki 33% visame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad dauguma dantų traumų įvyksta per pirmuosius du gyvenimo dešimtmečius, paprastai maždaug apie 8-12 metus [16]. Įvairių tyrimų duomenimis, 9-10 metų amžiaus vaikai labiau užsiima socialine ir sportine veikla, todėl šioje amžiaus grupėje dantų traumos gali atsirasti dažniau [17]. Demografiniai tyrimai rodo didesnį traumų paplitimą tarp berniukų nei tarp mergaičių [18]. Indijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad dantų traumas berniukai patiria dažniau nei mergaitės – santykis tarp vyriškos ir moteriškos lyties 1,8:1 [19]. Kitame atliktame tyrime paplitimo santykis tarp lyčių buvo panašus: dantų traumų pasiskirstymas tarp berniukų moksleivių buvo lygus 17%, tai žymiai daugiau nei tarp mergaičių, kurių paplitimas buvo 8,9% [20]. Toks skirtumas tarp lyčių gali būti paaiškintas tuo, kad berniukai yra aktyvesni už mergaites ir yra labiau linkę rinktis veiklas su didesne traumų rizika, pavyzdžiui, kontaktinį sportą be tinkamos apsaugos ar aktyvius žaidimus [19, 20]. Tačiau kai kurie autoriai teigia, kad didėjant sportuojančių mergaičių skaičiui, dantų traumų santykis tarp lyčių mažėja. Mergaitės gali būti veikiamos tų pačių rizikos veiksnių kaip ir berniukai dėl šiuolaikinei Vakarų kultūrai ir visuomenei būdingo gyvenimo būdo [21].

Dantų traumų paplitimas priklauso nuo sporto šakos. Vieno tyrimo autoriai vertino kiekvieną sporto šaką atskirai ir nustatė, kad paplitimas svyruoja priklausomai nuo sporto šakos: 41,2% džiudžitsu kovų meno, 37,1% – komandinio rankinio, 36,4% – krepšinio, 23,2% – futbolo, 22,3% – dziudo ir 11,5% – lauko ritulio sportininkų patyrė dantų traumą. Be to, dantų traumų paplitimas skiriasi priklausomai nuo to, ar sportininkai naudoja apsaugines dantų kapas [22]. Perspektyvusis kohortinis 50-ies JAV universitetų krepšinio komandų tyrimas parodė, kad naudojant apsaugines dantų kapas, dantų traumų procentas buvo žymiai mažesnis [23].

Pastebėta, kad danties vainiko lūžiai yra dažnesni nuolatiniuose dantyse nei pieniniuose [24]. Tai siejama su tuo, kad pieninių dantų dygimo laikotarpiu vaikai daugiau laiko praleidžia prižiūrimi tėvų. Tuo tarpu mokykloje, kai formuojasi nuolatinis sąkandis, vaikai pradeda bendrauti su bendraamžiais, užsiimti aktyvesne veikla, kas gali sukelti dantų traumas [17].

11 kandžiai [25]. Šių dantų grupės traumos dažnesnės dėl jų morfologijos ir padėties žandikaulyje. Jie yra labiau atsikišę, todėl dažniau pažeidžiami negu apatiniai dantys [26]. Kito 10 metų trukusio tyrimo duomenimis, tarp nuolatinių dantų traumų tipų dažniausiai pasireiškė nekomplikuotas (52,6%) ir komplikuotas vainiko lūžis (20,9%), o tarp periodonto pažeidimų dažniausiai pasireiškė panirimas ir avulsija, atitinkamai 25,0% ir 24,5% [27].

Svarbu paminėti, kad įvairiose šalyse dantų traumų paplitimas skiriasi. Tai priklauso nuo skirtingų šalių kultūrų, gyvenimo stiliaus, sanitarinių ir ekonominių sąlygų, vykdomų veiklos rūšių ir profesijų bei ekologinių šalių charakteristikų, pavyzdžiui, geriamojo vandens fluoro koncentracijos [18, 28]. Paplitimas taip pat skiriasi dėl skirtingos socialinės ir ekonominės padėties. Didžiojoje Britanijoje pastebėtas didesnis dantų traumų paplitimas tarp žemo socioekonominio statuso paauglių, tuo tarpu Brazilijoje atlikti tyrimai parodė didesnį paplitimą aukšto socioekonominio statuso grupėse [29].

1.2. Priežastys ir rizikos veiksniai

Dantų traumos gali atsirasti dėl tiesioginio ir netiesioginio poveikio. Pažeidimo laipsnis yra susijęs su smūgio energija, žalojančio objekto atsparumu ir forma, smūgio kryptimi bei dantį supančių audinių reakcija [10].

Didžioji dalis dantų traumų pasireiškia namuose ar mokykloje fizinio aktyvumo metu [30]. Kritimai yra labiausiai paplitęs veiksnys, sukeliantis pažeidimus, ir yra pagrindinė daugelio dantų traumų priežastis pieniniame sąkandyje [21]. Tai nenuostabu, nes maži vaikai šliaužioja, svyrinėja ir krenta dėl jų silpnos pusiausvyros prieš jiems išmokstant vaikščioti [18, 21]. Nors ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų traumų dažniausia priežastis yra atsitiktiniai kritimai, mokyklinio amžiaus vaikams dantų traumas dažnai sukelia sportinė veikla ar kito asmens smūgiai. Eismo įvykiai ir užpuolimai yra vyraujantys paauglių ir jaunų suaugusiųjų dantų traumų etiologiniai veiksniai [31]. Dalyvavimas kontaktiniame sporte taip pat siejamas su dantų traumų rizika [32]. Ne tik kontaktinis sportas, bet ir kritimas nuo dviračio turi didelę reikšmę dantų traumoms atsirasti. JAV praneša, kad iš 200000 nelaimingų atsitikimų važiuojant dviračiu maždaug pusė nukentėjusių būna vaikai [33].

12 Svarbu paminėti, kad tokios anatominės savybės kaip padidėjęs horizontalus kandžių perdengimas, atviras sąkandis, priekinių dantų išsikišimas ir nesučiauptos lūpos yra pagrindiniai rizikos veiksniai [30], dėl kurių traumos įvyksta dažniau.

Kai kurie tyrimai rodo, kad vaikai, turintys žemą socialinį ir ekonominį statusą, labiau linkę patirti dantų traumas [35]. Tačiau egzistuoja ir priešinga nuomonė, kad vaikai, turintys aukštą socialinį ir ekonominį statusą, turi didesnę dantų traumų riziką dėl didesnių laisvalaikio praleidimo galimybių [10].

1.3. Dažniausiai pasitaikančios traumos

Emalio įtrūkimas ir nekomplikuotas vainiko lūžis yra lengviausios, tačiau dažniausiai vaikams ir paaugliams pasitaikančios dantų traumos. Šie traumų tipai sudaro maždaug du trečdalius visų diagnozuotų dantų traumų [36]. Tarptautinės dantų traumatologijos asociacijos (TDTA) gairėse pabrėžiama, kad įvykio liudininkai turėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją odontologą, kad išvengtų komplikacijų ir brangaus gydymo [37]. Emalio įtrūkimas ir nekomplikuotas danties vainiko lūžis yra gana sėkmingai gydomi padengiant defektus kompozicinėmis medžiagomis dervos pagrindu. Jeigu yra galimybė pritvirtinti vainiko fragmentą prie danties, toks gydymo metodas taip pat yra taikomas [24].

13 būsimiems išmuštų dantų gydymo rezultatams bei prognozei nei laikas, per kurį pacientas sugebės atvykti pas odontologą [40].

1.4. Gydymo komplikacijos ir prognozė

Komplikacijos po traumos yra pulpos uždegimas ir nekrozė, šaknies kanalo kalcifikacija ir šaknų rezorbcija arba ankilozė [43]. Šios komplikacijos gali atsirasti iškart po traumos arba po kelerių metų [44]. Klinikiniai tyrimai pabrėžia dantų traumų neatidėliotino gydymo svarbą [45]. Ankstyva pažeidimų diagnostika ir gydymas leidžia geriau kontroliuoti potraumines komplikacijas bei didina danties bei jį supančių struktūrų išsaugojimo tikimybę [44].

Danties prognozei turi įtakos ne tik traumos laipsnis ir tipas, bet ir danties branda [43]. Wang ir bendraautorių atliktame tyrime buvo nustatyta, kad dantų su visiškai susiformavusiomis šaknimis pulpos nekrozės dažnis buvo didesnis nei tų dantų, kurių šaknys buvo nesusiformavusios [46]. Reikėtų stengtis išsaugoti nuolatinių dantų su nesusiformavusiomis šaknimis pulpos gyvybingumą, kad būtų užtikrintas nuolatinis šaknų vystymasis. Tyrimai rodo, kad dantys su nesusiformavusiomis šaknimis turi didelį potencialą sugyti. Nauji gydymo būdai parodė gebėjimą revaskuliarizuoti gyvybiškai svarbų audinį dantų kanaluose su nekrotine pulpa [47]. Gungor tyrimo duomenimis, nuolatinių dantų gydymo, išsaugančio pulpos gyvybingumą, sėkmės procentas yra 81-88% taikant tiesioginį pulpos padengimą, 94-96% taikant dalinės pulpotomijos metodą ir 72-79% taikant vainikinės pulpotomijos metodą [24].

Šaknies rezorbcija yra rimta komplikacija po nuolatinių dantų apydančio audinių pažeidimo [48]. Kai kurie tyrimai rodo, kad uždegiminė rezorbcija įvyksta 5-70% išnirimų atvejų ir 20-50% po avulsijos. Taip pat įrodyta, kad pakaitinės rezorbcijos (ankilozės) paplitimas yra dažnesnis esant įmušimams ir svyruoja nuo 20 iki 40%, o po dantų replantacijos ši komplikacija pasitaiko 50-70% atvejų [45]. Jei dantis replantuojamas per 30 minučių arba kelias valandas laikomas specialioje terpėje, jo prigijimo prognozė yra gana gera. Jei dantis buvo sausas daugiau nei 60 minučių, mažai tikėtina, kad apydančio raiščio ląstelės liks gyvos, todėl dantis ankilozuos [49]. In vivo atlikti tyrimai parodė, kad dantyse, kurie buvo 1 valandą prieš replantaciją laikyti terpėse, apydančio raištis sugijo be rezorbcijos ir ankilozės. Danties replantaciją atlikus su žuvusiu apydančio raiščiu, šaknys buvo greitai sunaikintos uždegiminės rezorbcijos [50].

14 gyvybingumą. Kalcifikacija gali atsirasti ir dėl dantų panirimų, ir dėl komplikuotų vainiko lūžių, tačiau šiais atvejais tai įvyksta rečiau [47].

TDTA gairėse teigiama, kad tinkama diagnozė, gydymo planavimas ir tolimesnė priežiūra yra labai svarbūs veiksmai teigiamam rezultatui užtikrinti. Pagal šias gaires, danties panirimai ir komplikuoti vainiko lūžiai turi būti kliniškai ir radiologiškai stebimi po 6-8 savaičių ir po vienerių metų. Sunkesniais atvejais (išnirimai, atlikta replantacija) rekomenduojamas ilgesnis stebėjimas: po 4 savaičių, 6–8 savaičių, 4 mėnesių, 6 mėnesių ir kartą per metus iki 5 metų laikotarpio [41, 47].

1.5. Vaiko socialinės aplinkos reikšmė užtikrinant savalaikę pirmąją pagalbą, įvykus dantų traumai

15

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo metodika

Prieš atliekant tyrimą buvo gautas Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos administracijos rašytinis sutikimas atlikti tyrimą bei LSMU bioetikos centro leidimas (LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-39, išduotas 2019-11-12 (Priedas Nr. 1). Tyrimas vyko 2020-02-14 – 2020-02-29 laikotarpiu.

Duomenys buvo surinkti pateikus atskiras mokytojų ir tėvų anonimines elektronines anketas progimnazijos mokytojams ir pradinių klasių tėvams. Anketos buvo paviešintos progimnazijos tamo.lt elektroninėje sistemoje. Anketos preambulėje tiriamiesiems buvo pateikti tiriamojo darbo tema, tikslas bei užtikrintas tiriamųjų konfidencialumas. Iš pateiktų 223 anketų buvo užpildyta 170 anketų (atsako dažnis – 76,2%): 40 užpildytos mokytojų (atsako dažnis 100,0%) ir 130 tėvų (atsako dažnis 71,0%).

Anketą sudarė 17 klausimų, kuriuose galima buvo pasirinkti vieną arba kelis atsakymo variantus. Klausimynas buvo sudarytas iš 3 dalių. Pirmoje dalyje buvo pateikti klausimai, apibūdinantys tiriamos populiacijos sociodemografinius duomenis: lytis, amžius, išsilavinimas, darbo stažas. Antrą klausimyno dalį sudarė klausimai apie dantų traumas. Trečios klausimyno dalies klausimai buvo orientuoti į mokytojų ir tėvų žinias bei veiksmus dantų traumų atveju. Mokytojų ir tėvų anketų pirmosios dalies klausimai skyrėsi, antra ir trečia dalys sutapo (Priedas Nr. 2; Priedas Nr. 3).

2.2. Tiriamųjų atranka ir imtis

Atrankos tipas – lizdinė (tikimybinė) atranka. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija. Tiriamosios grupės (lizdai) buvo šios progimnazijos mokytojai bei pradinių klasių tėvai.

16 Bendras Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos pradinių klasių tėvų skaičius yra 183, o mokytojų – 40. Pasirinktas paklaidos dydis 5%. Atskirai apskaičiuoti tėvų ir mokytojų imties dydžiai.

Tėvų imties dydis: n = 1/(0,052 _{+ 1/183) = 124} Mokytojų imties dydis: n = 1/(0,052 _{+ 1/40) = 36}

Apskaičiuota, kad tyrime turi dalyvauti bent 124 pradinių klasių tėvai bei 36 mokytojai.

2.3. Statistiniai skaičiavimai

17

3. REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų bendra charakteristika

Tyrime dalyvavo 170 respondentų. Iš jų 14 (8,2%) vyrų ir 156 (91,8%) moterys. Tėvų grupei priklausė 130 (76,5%) tiriamųjų, mokytojų – 40 (23,5%). Iš tėvų 10 (7,7%) respondentų buvo vyrai ir 120 (92,3%) moterų. Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį buvo 4 (10%) ir 36 (90%) atitinkamai. Bendras amžiaus vidurkis buvo 37,16±9,21 metai. Tėvų amžiaus vidurkis buvo lygus 34,5±6,11 metams, o mokytojų – 45,8±12,01 metams. Jauniausiam tėvui buvo 24 metai, o mokytojui – 27. Vyriausias amžius tarp tėvų buvo 46 metai, tarp mokytojų – 65 metai (Lentelė Nr. 1).

Lentelė Nr. 1. Tiriamųjų bendra charakteristika

Tiriamieji n (%) Visi 170 (100) Tėvai 130 (76,5) Mokytojai 40 (23,5) Lytis n (%) Vyrai 14 (8,2) Moterys 156 (91,8) Vyrai tėvai 10 (7,7) Moterys tėvai 120 (92,3) Vyrai mokytojai 4 (10,0) Moterys mokytojos 36 (90,0)

Amžius vid±SN min max

Bendras 37,16±9,21 24 65

Tėvai 34,5±6,11 24 46

18 Dažnai žmonių, turinčių aukštąjį ir neaukštąjį išsilavinimą, žinios įvairiose srityse skiriasi. Todėl reikėjo nustatyti tėvų pasiskirstymą pagal išsilavinimą. Duomenys rodo, kad didesnė dalis tėvų turi aukštąjį išsilavinimą (1 pav.).

1 pav. Tėvų imties pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Tirdami mokytojų pasiskirstymą pagal darbo stažą, nustatėme, kad du trečdaliai mokytojų turi didesnį nei 10 metų darbo stažą (2 pav.).

2 pav. Mokytojų imties pasiskirstymas pagal darbo stažą

3.2. Tiriamųjų patirtis su vaikų dantų traumomis

Tirdami respondentų patirtį su vaikų dantų traumomis, pastebėjome, jog didžioji dalis tiek mokytojų, tiek tėvų neturėjo patirties su vaikų dantų traumomis (3 pav.).

19 3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal vaikų dantų traumų patirtį

Analizuodami tiriamųjų atsakymus apie informaciją apie vaikų dantų traumas, nustatėme, kad abiejose grupėse didžioji dalis ir tėvų, ir mokytojų tokios informacijos neturėjo (4 pav.).

4 pav. Tiriamųjų atsakymai, pateikus klausimą, ar jiems teko gauti informacijos apie vaikų dantų traumas

Nagrinėjant gautos informacijos apie dantų traumų valdymą šaltinius, tarp tiriamųjų pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas. Informaciją iš interneto ir socialinių tinklų dažniau gavo mokytojai, o tėvai informaciją dažniau gavo iš odontologo (p<0,05). Vertinant žinias iš kitų šaltinių statistinio skirtumo nebuvo pastebėta (5 pav.).

20 χ2_{=10,782, p=0,049, *}, _{** – p<0,05 (remiantis Chi kvadrato nepriklausomumo testu)}

5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal informacijos gavimo šaltinį

3.3. Žinių apie vaikų dantų traumas pasiskirstymas tarp tėvų ir mokytojų

Klausimai apie pirmuosius veiksmus įvykus dantų traumai yra vienas iš pagrindinių kriterijų, padedančių įvertinti tiriamųjų žinias apie pirmąją pagalbą.

Tirdami grupių atsakymus apie pirmąją pagalbą nulūžus danties vainikui ir esant lūžgaliui, gavome tokius rezultatus. Tėvai statistiškai reikšmingai dažniau nei mokytojai neradus fragmento vis tiek kreiptųsi į odontologą, o mokytojai statistiškai reikšmingai dažniau nei tėvai iš viso nesikreiptų į gydytoją, esant tokio pobūdžio traumai (p<0,05) (6 pav.).

χ2_{=6,905, p=0,009, * – p<0,05 ir χ}2_{=6,432, p=0,011, ** – p<0,05 (remiantis Chi kvadrato} nepriklausomumo testu)

6 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą, ką jie darytų, jeigu vaikui nulūžtų dalis danties 15,4%** 8,0% 4,6% 3,8%* 67,7% 7,7% 2,5%** 0,0% 7,5% 15,0%* 67,5% 7,5% 0% 20% 40% 60% 80% Odontologo Pediatro Draugų Interneto/socialinių tinklų Negavo Kita Mokytojai Tėvai 1,5%** 78,5%* 70,0% 10,0%** 57,5%* 67,5% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Nesikreiptų į gydytoją Neradus danties fragmento vis tiek

kreiptųsi į odontologą Gabentų vaiką su danties fragmentu

pas odontologą

21 Taip pat buvo nagrinėjami respondentų atsakymai apie veiksmus esant nuolatinio danties paslankumui. Tėvai statistiškai reikšmingai dažniau nei mokytojai kreiptųsi į odontologą, o mokytojai statistiškai reikšmingai dažniau nei tėvai nedarytų nieko (p<0,05) (7 pav.).

χ2_{=8,543, p=0,011, *}, _{** – p<0,05 (remiantis Chi kvadrato nepriklausomumo testu)}

7 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą, ką jie darytų, jei pastebėtų vaiko nuolatinio danties paslankumą

Vertindami tiriamųjų atsakymus apie veiksmus, kurių jie imtųsi avulsijos metu, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių neradome. Didžioji dalis tiek tėvų, tiek mokytojų nebandytų replantuoti danties ir kreiptųsi į odontologą, ir maža dalis tiriamųjų nedarytų nieko (8 pav.).

8 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą, kokių veiksmų jie imtųsi vaikui išsimušus dantį 0,0%** 6,2% 93,8%* 5,0%** 12,5% 82,5%* 0% 20% 40% 60% 80% 100% Nieko Kreiptųsi į odontologą tik jeigu

skaudėtų Kreiptųsi į odontologą Mokytojai Tėvai 3,1% 79,2% 66,9% 14,6% 7,5% 70,0% 65,0% 12,5% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Dantį po išmušimo jau neįmanoma išgelbėti, todėl į gydytoją nesikreiptų

Neradus danties vis tiek kreiptųsi į odontologą Nebandytų replantuoti danties ir gabentų vaiką

kartu su išsaugotu dantimi pas odontologą Bandytų dantį replantuoti ir kreiptųsi į

odontologą

22 Pirmoji pagalba įvykus pieninio ir nuolatinio danties avulsijai skiriasi. Išsimušus nuolatinį dantį, svarbu jį išsaugoti, o įvykus pieninio danties avulsijai, svarbu nepažeisti nuolatinio danties užuomazgos. Todėl klausimai apie pieninių ir nuolatinių dantų replantaciją yra itin svarbūs, vertinant tėvų ir mokytojų žinias. Nagrinėdami atsakymus apie tai, ar reikia replantuoti pieninį dantį, pastebėjome, kad abiejų tiriamųjų grupių atsakymai nesiskyrė ir dauguma tiriamųjų atsakė teisingai (9 pav.). Vertindami atsakymus apie nuolatinio danties replantaciją, nustatėme, kad didžioji dalis respondentų atsakė, jog dantį replantuoti reikia. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų grupių nepastebėta (10 pav.).

9 pav. Atsakymų pasiskirstymas tarp 10 pav. Atsakymų pasiskirstymas tarp

tiriamųjų grupių į klausimą, ar reikia tiriamųjų grupių į klausimą, ar reikia

replantuoti pieninį dantį replantuoti nuolatinį dantį

Prieš replantaciją yra svarbu tinkamai paruošti danties paviršių ir nepažeisti apydančio ląstelių. Vertindami tiriamųjų pasiskirstymą pagal žinias apie danties paruošimo prieš replantaciją protokolą, gavome, kad tarp veiksmų, kurių imtųsi tiek tėvai, tiek mokytojai, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Tik 30% tiriamųjų pasielgtų teisingai – nuplautų dantį vandeniu (11 pav.).

23 11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal danties paviršiaus paruošimą prieš replantaciją, jeigu jis nukristų ant žemės

Tirdami respondentų atsakymus apie tai, už kokios dalies reikia laikyti dantį,

išsiaiškinome, kad daugiau nei pusė respondentų pasirinko teisingą atsakymą – už vainiko (12 pav.).

12 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą, už kokios dalies jie laikytų išmuštą dantį

Danties prigijimo prognozė daugiausia priklauso nuo sausojo laikotarpio trukmės. Todėl būtina ištirti tėvų ir mokytojų žinias apie tinkamas danties laikymo terpes bei leistiną sausojo laikotarpio trukmę iki replantacijos.

37,5% 26,2% 0,0% 3,1% 30,0% 39,2% 32,5% 31,5% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% Mokytojai Tėvai

Nuplautų vandeniu Nuplautų antiseptiku Išvalytų dantų šepetėliu Nieko

63,8% 2,3% 33,8% 67,5% 2,5% 30,0% 0% 20% 40% 60% 80%

24 Vertindami tiriamųjų pasiskirstymą pagal danties gabenimo būdą, nustatėme, kad apie pusė respondentų nurodė teisingą atsakymą – vaiko burnoje arba skystyje. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo (13 pav.).

13 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktą danties gabenimo būdą

Daugiau nei pusė tiriamųjų laikytų dantį sausai arba saugotų lede (vandenyje). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tėvų ir mokytojų nepastebėta (14 pav.).

14 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktą terpę dančiui saugoti

9,2% 12,5% 41,5% _40,0% 49,2% _47,5% 0% 20% 40% 60% Tėvai Mokytojai

Vaiko burnoje Skystyje Sausai

35,4% 8,0% 17,7% 16,2% 24,6% 11,5% 30,8% 35,0% 2,5% 20,0% 17,5% 15,0% 17,5% 40,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50%

25 Daugiau kaip pusė tiriamųjų kreiptųsi į odontologą iš karto po traumos. Statistiškai reikšmingai daugiau tėvų nei mokytojų į gydytoją kreiptųsi tą pačią dieną (p<0,05) (15 pav.).

χ2_{=5,273, p=0,022, * – p<0,05 (remiantis Chi kvadrato nepriklausomumo testu)}

15 pav. Atsakymų pasiskirstymas pateikus klausimą, per kiek laiko, jų manymu, yra geriausia replantuoti dantį po išmušimo

Tiriamųjų bendros žinios buvo vertintos atsižvelgiant į anketos trečios dalies dešimties klausimų (nuo 7 iki 16 klausimo) atsakymų pasiskirstymą. Jeigu buvo teisingai atsakyta į 5 ir mažiau minėtų klausimų, tiriamųjų žinios buvo vertintos kaip nepatenkinamos, į 6-8 klausimus – patenkinamos, o daugiau nei į 8 klausimus – geros.

Išanalizavę atsakymus, įvertinome ir palyginome tėvų ir mokytojų žinias apie vaikų dantų traumas ir pirmąją pagalbą jų atveju. Didesnė dalis respondentų žinių yra patenkinamos (16 pav.). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tėvų ir mokytojų žinių nėra (17 pav.).

50,8% 55,0% 31,5% 37,5% 36,9%* 17,5%* 12,3% 10,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Tėvai Mokytojai

26 16 pav. Bendras respondentų žinių įvertinimas

17 pav. Tėvų ir mokytojų žinių įvertinimas

3.4. Žinių palyginimas tarp tėvų, turinčių aukštąjį ir neaukštąjį išsilavinimą, ir tarp mokytojų, turinčių skirtingą darbo stažą

Anksčiau pateikti klausimai palyginti tarp tėvų, turinčių aukštąjį ir neaukštąjį išsilavinimą, ir tarp mokytojų, turinčių skirtingą darbo stažą.

Duomenys rodo, kad maža dalis tėvų bandytų replantuoti išmuštą dantį. Tėvai, turintys aukštąjį išsilavinimą, statistiškai reikšmingai dažniau nei tėvai, neturintys aukštojo išsilavinimo, nebandytų replantuoti išmušto danties, o neradus danties vis tiek kreiptųsi į gydytoją (p<0,05) (18 pav.).

24,7%

59,4% 15,9%

Nepatenkinamos Patenkinamos Geros

25,4% 56,9% 17,7% 22,5% 67,5% 10,0% 0% 20% 40% 60% 80%

27 χ2_{=8,342, p=0,004, * – p<0,05 ir χ}2_{=5,345, p=0,021, ** – p<0,05 (remiantis Chi kvadrato}

nepriklausomumo testu)

18 pav. Tėvų atsakymai į klausimą, kokių veiksmų jie imtųsi vaikui išsimušus dantį

Maža dalis mokytojų bandytų replantuoti dantį. Statistiškai reikšmingai rečiau mokytojai, turintys didesnį nei 25 metų darbo stažą, neradus danties vis tiek kreiptųsi į gydytoją nei mokytojai, turintys mažesnį stažą (p<0,05). Taip pat statistiškai reikšmingai dažniau jie įvykus avulsijai iš viso nesikreiptų į gydytoją (p<0,05) (19 pav.).

χ2_{=6,267, p=0,044, * – p<0,05, palyginti su mokytojais, turinčiais mažesnį nei 25 metų darbo stažą;} χ2_{=5,405, p=0,037, ** – p<0,05, palyginti su mokytojais, turinčiais mažesnį nei 25 metų darbo stažą} (remiantis Chi kvadrato nepriklausomumo testu)

19 pav. Mokytojų atsakymai į klausimą, kokių veiksmų jie imtųsi vaikui išsimušus dantį 2,6% 66,7%** 48,7%* 20,5% 3,3% 84,6%** 74,7%* 12,1% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Dantį po išmušimo išgelbėti neįmanoma, todėl į gydytoją nesikreiptų Neradus danties vis tiek kreiptųsi pas

odontologą

Nebandytų replantuoti danties ir gabentų vaiką su išsaugotu dantimi pas odontologą

Bandytų replantuoti dantį ir kreiptųsi į odontologą Aukštasis Neaukštasis 20,0%** 46,7%* 60,0% 13,3% 0,0% 81,8% 72,7% 0,0% 0,0% 85,7% 64,3% 21,4% 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Dantį po išmušimo išgelbėti neįmanoma, todėl į gydytoją nesikreiptų Neradus danties vis tiek kreiptųsi į

odontologą

Nebandytų replantuoti danties ir gabentų vaiką su išsaugotu dantimi pas odontologą

Bandytų dantį replantuoti ir kreiptųsi į odontologą

28 Statistiškai reikšmingai daugiau tėvų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nei jo neturinčių žinojo, kad išmuštą dantį reikia laikyti už vainiko (p<0,05). Tačiau tiek aukštąjį išsilavinimą turintys tėvai, tiek jo neturintys vienodai žinojo apie dantų replantaciją, danties paviršiaus paruošimą prieš replantaciją ir gabenimo pas odontologą būdą. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių grupių nepastebėta (Lentelė Nr. 2).

Lentelė Nr. 2. Tėvų žinių apie dantų traumų pirmąją pagalbą pasiskirstymas pagal jų išsilavinimą

Teisingi atsakymai Tiriamųjų

atsakymai Tėvų išsilavinimas, n (%) p Aukštasis, 91 (100,0%) Neaukštasis, 39 (100,0%) Pilnai išmušto pieninio

danties replantuoti nereikia

Taip 76 (83,5%) 34 (87,2%)

0,596

Ne 15 (16,5%) 5 (12,8%)

Pilnai išmuštą nuolatinį dantį replantuoti reikia

Taip 59 (64,8%) 29 (74,4%)

0,287

Ne 32 (35,2%) 10 (25,6%)

Nukritus dančiui ant žemės jį reikia nuplauti

vandeniu

Taip 31 (34,1%) 10 (25,6%)

0,648

Ne 60 (66,0%) 29 (74,3%)

Išmuštą dantį reikia laikyti už vainiko

Taip 65 (71,4%)* 18 (46,2%)

0,002

Ne 26 (28,6%) 21 (53,8%)

Dantį pas odontologą reikėtų gabenti vaiko burnoje arba skystyje

Taip 46 (50,5%) 20 (51,3%)

0,996

Ne 45 (49,5%) 19 (48,7%)

χ2_{=12,225, p=0,002, * – p<0,05, palyginti su tėvais, neturinčiais aukštojo išsilavinimo (remiantis} Chi kvadrato nepriklausomumo testu)

29 Lentelė Nr. 3. Mokytojų žinių apie dantų traumų pirmąją pagalbą pasiskirstymas pagal jų darbo stažą

Teisingi atsakymai Tiriamųjų

atsakymai

Mokytojų darbo stažas, n (%)

p <10 m., 14 (100,0%) 10-25 m., 11 (100,0%) >25 m., 15 (100,0%) Pilnai išmušto pieninio danties replantuoti nereikia Taip 13 (92,9%) 10 (90,9%) 12 (80,0%) 0,534 Ne 1 (7,1%) 1 (9,1%) 3 (20,0%) Pilnai išmuštą nuolatinį dantį replantuoti reikia Taip 8 (57,1%) 8 (72,7%) 12 (80,0%) 0.395 Ne 6 (42,9%) 3 (27,3%) 3 (20,0%)

Nukritus dančiui ant žemės jį reikia nuplauti vandeniu

Taip 7 (50,0%) 1 (9,1%) 5 (33,3%)

0.117 Ne 7 (50,0%) 10 (90,9%) 10 (66,7%)

Išmuštą dantį reikia laikyti už vainiko

Taip 13 (92,9%)* 6 (54,5%) 8 (53,3%)

0,013

Ne 1 (7,1%) 5 (45,5%) 7 (46,7%)

Dantį pas odontologą reikėtų gabenti vaiko burnoje arba skystyje

Taip 6 (42,9%) 6 (54,5%) 9 (60,0%)

0.859 Ne 8 (57,1%) 5 (45,5%) 6 (40,0%)

χ2_{=8,665, p=0,013, * – p<0,05, palyginti su mokytojais, turinčiais didesnį nei 10 metų darbo stažą} (remiantis Chi kvadrato nepriklausomumo testu)

Anksčiau pateikti klausimai apie danties saugojimo terpes bei pirmosios pagalbos teikimo laiką taip pat buvo palyginti tarp tėvų, turinčių aukštąjį ir neaukštąjį išsilavinimą, bei tarp mokytojų, turinčių skirtingą darbo stažą.

30 χ2_{=4,396, p=0,036, * – p<0,05 ir χ}2_{=6,190, p=0,013, ** – p<0,05 (remiantis Chi kvadrato}

nepriklausomumo testu)

20 pav. Tėvų pasiskirstymas pagal pasirinktą terpę dančiui saugoti

Didžioji dalis mokytojų mano, kad tinkama terpė dančiui saugoti yra ledas, tai pat nemažai jų įsitikinę, kad dantį reikia laikyti sausai. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingo stažo grupių nepastebėta (21 pav.).

21 pav. Mokytojų pasiskirstymas pagal pasirinktą terpę dančiui saugoti 34,1% 23,1% 7,7%* 20,5%* 30,8%** 10,3%** 19,8% 7,7% 18,7% 15,4% 8,0% 0,0% 22,3% 13,1% 0% 10% 20% 30% 40% Aukštasis Neaukštasis

Ledas/vanduo Dezinfekcinis skystis Fiziologinis tirpalas

Pienas Vaiko seilės Alkoholis

31 Statistiškai reikšmingai daugiau tėvų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nei jo neturinčių, į odontologą kreiptųsi tą pačią dieną (p<0,05) (22 pav.).

χ2_{=4,586, p=0,032, * – p<0,05 (remiantis Chi kvadrato nepriklausomumo testu)}

22 pav. Tėvų pasiskirstymas pateikus klausimą, per kiek laiko, jų manymų, yra geriausia replantuoti dantį po išmušimo

Didžioji dalis mokytojų mano, kad geriausias laikas per kurį reikia replantuoti dantį yra tuoj pat po įvykio. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingą darbo stažą turinčių mokytojų nepastebėta (23 pav.).

23 pav. Mokytojų pasiskirstymas pateikus klausimą, per kiek laiko, jų manymų, yra geriausia replantuoti dantį po išmušimo

52,7% 46,2% 31,9% _30,8% 42,9%* 23,1%* 8,8% 20,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Aukštasis Neaukštasis

Tuoj pat po traumos Iki 1 valandos Tą pačią dieną Nesvarbu

42,9% 54,5% 66,7% 42,9% 36,4% 33,3% 28,6% 18,2% 6,7% 0,0% 18,2% 13,3% 0% 20% 40% 60% 80% <10 m. 10-25 m. > 25 m.

32 Išanalizavę atsakymus, įvertinome bendras tėvų ir mokytojų žinias apie pirmąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju pagal tėvų išsilavinimą ir mokytojų darbo stažą.

Didžiosios dalies tėvų žinios yra patenkinamos (60,4% aukštąjį išsilavinimą turinčių ir 48,7% aukštojo išsilavinimo neturinčių tėvų). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių grupių žinių nėra (24 pav.).

24 pav. Tėvų žinių įvertinimas pagal išsilavinimą

Didžiosios dalies mokytojų žinios taip pat yra patenkinamos. Skirtingo darbo stažo mokytojų žinios statistiškai reikšmingai nesiskyrė (25 pav.).

25 pav. Mokytojų žinių įvertinimas pagal darbo stažą 20,9% 60,4% 18,7% 35,9% 48,7% 15,4% 0% 20% 40% 60% 80%

Nepatenkinamos Patenkinamos Geros

Aukštasis Neaukštasis 21,4% 57,1% 21,4% 27,3% 72,7% 0,0% 20,0% 73,3% 6,7% 0% 20% 40% 60% 80%

Nepatenkinamos Patenkinamos Geros

33 3.5. Tėvų ir mokytojų požiūris į žinių poreikį

Daugiau negu du trečdaliai tiriamųjų norėtų gauti informacijos apie skubiąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju (26 pav.). Tėvų motyvacija šiuo klausimu yra šiek tiek didesnė, nors statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tėvų ir mokytojų nenustatyta (27 pav.).

26 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal poreikį gauti žinių apie vaikų dantų traumas

34

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Apie trečdalis mokytojų (30,0%) ir tėvų (20,0%) buvo vaikų dantų traumų liudininkais. Beveik vienodas skaičius tėvų (32,3%) ir mokytojų (32,5%) teigė, kad anksčiau buvo gavę informacijos apie vaikų dantų traumas ir skubiąją pagalbą jų atveju. Mokytojai daugiau informacijos gavo iš interneto ir socialinių tinklų, tėvai – iš savo odontologo. Panašūs rezultatai buvo nustatyti Brazilijoje atliktame tyrime: 23,9% mokytojų buvo apmokinti, kaip suteikti pirmąją pagalbą įvykus dantų traumai, o 4,1% buvo gavę informacijos šia tema [55].

Jeigu vaikui nulūžtų dalis danties, daugiau nei 70,0% tėvų ir 57,5% mokytojų kreiptųsi į odontologą nepriklausomai nuo to, ar jie rastų danties fragmentą, ar ne. 10% mokytojų tokiu atveju visai nesikreiptų į gydytoją. Tai galima sieti su tuo, kad mokyklose pirmąją pagalbą teikia sveikatos priežiūros specialistai, o patys mokytojai imasi veiksmų tik jeigu tokių specialistų mokykloje nėra. Todėl mokytojai įvykus vaiko dantų traumai dažniau kreipiasi į mokyklos slaugytoją ir patys pirmosios pagalbos procedūrų neatlieka. Malaizijoje pradinėje mokykloje atliktas tyrimas parodė panašius skaičius. 53% mokytojų, susidūrę su nekomplikuotu danties vainiko lūžiu, nedelsiant susisiektų su nukentėjusio vaiko tėvais ir patartų jiems kreiptis į odontologą. Mažiau negu 10% mokytojų nuramintų vaiką ir tėvų neinformuotų [56]. Pateikus tiriamiesiems klausimą, ką jie darytų pastebėjus vaiko nuolatinio danties paslankumą, daugiau negu 80% tiriamųjų atsakė, jog kreiptųsi į odontologą, tačiau nedidelis skaičius mokytojų (5%) teigė, kad nedarytų nieko. Masačiusetse buvo tiriamos auklėtojų žinios ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų traumų tema. Rezultatai atskleidė, kad esant vaiko pieninio danties išnirimui ir paslankumui iki 61% auklėtojų nedelsiant kreiptųsi į odontologą [57].

Pateikus klausimą apie danties paviršiaus paruošimą prieš replantaciją jam nukritus ant žemės, daugiau negu 31% respondentų nuplautų dantį vandeniu, iki 39% – antiseptiku. Quaranta ir bendraautorių atliktame tyrime tėvų pasirinkimas buvo panašus: 42,2% pasirinko vandenį ir 41,1% antiseptiką [14]. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad iki 37,5% tiriamųjų nevalytų danties visai, o tai yra šiek tiek mažiau negu daktaro Rizk atliktame tyrime (39,3%) [58].

35 ieškoti išmušto danties, ir 31% jų patys replantuotų dantį [60]. Mūsų atliktame tyrime žymiai mažesnis skaičius tiriamųjų išdrįstų patys replantuoti dantį.

Tiriamųjų žinios apie danties saugojimo terpes buvo prasčiausios, o tai yra vienas iš svarbiausių klausimų. Didelė dalis tėvų (30,8%) ir mokytojų (40,0%) pas odontologą dantį gabentų vandenyje (lede), o tai yra kritinė klaida. Tokį klaidingą pasirinkimą galima paaiškinti tuo, kad medicininėje praktikoje organus prieš transplantaciją laiko lede, todėl tiriamiesiems iškyla asociacija, kad išmuštą dantį reikėtų irgi saugoti lede. Taip pat apie trečdalis respondentų buvo įsitikinę, kad dantį reikia laikyti sausai ir jį gabentų įvynioję į servetėlę. Kitų terpių dančiui transportuoti pasirinkimas tarp tėvų ir mokytojų: dezinfekcinis skystis 11,5% ir 17,5%, fiziologinis tirpalas 24,6% ir 15,0%, pienas 16,2% ir 17,5%, vaiko seilės 17,7% ir 20,0%, alkoholis 8,0% ir 2,5% atitinkamai. Turkijoje buvo tiriami privačių ir valstybinių mokyklų mokytojai, ir gauti rezultatai buvo panašūs į mūsų tyrimo rezultatus. Tik 14,9% mokytojų žinojo, kad pienas yra tinkama terpė dančiui saugoti. Dažniausiai iš neteisingų atsakymų buvo pasirinkti servetėlė, vanduo ir ledas [61]. Indijoje, kitaip nei anksčiau minėtuose tyrimuose, tik 2% tėvų saugojo išmuštą dantį fiziologiniame tirpale ar seilėse, ir nei vienas iš jų nepasirinko pieno [62]. Tačiau tiek šio, tiek mūsų tyrimo rezultatų duomenimis, daugelis tėvų saugojo dantį įvynioję į servetėlę arba popierių.

Pateikus klausimą apie laiką, per kurį yra geriausia atlikti replantaciją, daugiau nei pusė tiriamųjų teigė, kad replantuoti dantį geriausia tuoj pat po traumos, ir daugiau nei 31%, kad iki 1 valandos. Daugiau tėvų (36,9%) negu mokytojų (17,5%) manė, kad replantaciją atlikti galima ir tą pačią dieną. Šiek tiek kiti rezultatai buvo gauti Italijoje atliktame tyrime. Daugiau nei pusė (56,8%) tėvų teigė, kad geriausias laikas replantuoti dantį yra iki 30 minučių, 20,7% – iki 2 valandų [14].

Vienas iš šio tyrimo uždavinių buvo palyginti tėvų, turinčių aukštąjį ir neaukštąjį išsilavinimą, žinias apie vaikų dantų traumas ir būtiną skubiąją pagalbą. Rezultatai parodė, kad tėvų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, tam tikros žinios buvo geresnės. Daugiau jų žinojo, už kokios dalies reikia laikyti išmuštą dantį, bei pasirinko fiziologinį tirpalą kaip tinkamą terpę dančiui saugoti. Tačiau pateikus klausimą apie geriausią laiką replantacijai atlikti, daugiau tėvų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, teigė, kad galima neskubėti ir replantaciją atlikti tą pačią dieną. Gauti rezultatai parodė, jog abiejų tiriamųjų grupių žinios nagrinėjama tema buvo patenkinamos. Skirtingai nuo mūsų tyrimo, Irake atliktame tyrime motinų žinios apie dantų traumas ir jų pirmąją pagalbą nepriklausė nuo išsilavinimo [63].

36 Reikšmingo skirtumo tarp kitų klausimų atsakymų nebuvo, o visų trijų grupių žinios buvo įvertintos kaip patenkinamos. Galima daryti išvadą, kad mokytojų, turinčių didesnį nei 25 metų stažą, žinios apie dantų traumas ir jų pirmąją pagalbą yra prastesnės. Gauti rezultatai skiriasi nuo Saudo Arabijoje atlikto tyrimo rezultatų. Mokytojai, turintys didesnį darbo stažą, turėjo aukštesnį žinių lygį šia tema [64].

Šio tyrimo duomenimis, 76% respondentų norėtų gauti daugiau informacijos apie vaikų dantų traumas ir skubiąją pagalbą jų atveju. Tėvų motyvacija gauti informacijos buvo šiek tiek didesnė.

37

PADĖKA

38

INTERESŲ KONFLIKTAS

39

IŠVADOS

1. Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos mokytojų ir pradinių klasių mokinių tėvų žinios apie skubiąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju yra patenkinamos. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis tėvų nei mokytojų esant nekomplikuotam vainiko lūžiui arba nuolatinio danties paslankumui žinotų, kaip elgtis, ir kreiptųsi į odontologą (p<0,05). Beveik pusė tėvų ir mokytojų išmuštą dantį klaidingai saugotų sausai arba vandenyje (lede). Statistiškai reikšmingai daugiau tėvų nei mokytojų įvykus avulsijai į odontologą kreiptųsi tą pačią dieną (p<0,05).

2. Statistiškai reikšmingai daugiau tėvų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, žino, kad išmuštą dantį avulsijos atveju reikia laikyti už vainiko (p<0,05). Statistiškai reikšmingai daugiau neaukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų dančiui transportuoti pasirinko dezinfekcinį skystį, o turintys aukštąjį – fiziologinį tirpalą (p<0,05).

3. Įvertinus mokytojų žinias pagal darbo stažą nustatyta, kad didesnį darbo stažą turinčių mokytojų žinios apie skubiąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju yra nepakankamos. Statistiškai reikšmingai daugiau mokytojų, turinčių mažesnį negu 10 metų darbo stažą, žino, kad išmuštą dantį reikia laikyti už vainiko (p<0,05). Statistiškai reikšmingai daugiau mokytojų, turinčių didesnį nei 25 metų darbo stažą, įvykus avulsijai iš viso nesikreiptų į gydytoją (p<0,05).

40

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Būtina šviesti tėvus ir mokytojus dantų traumų skubiosios pagalbos tema. Pirmosios pagalbos mokymuose turėtų būti akcentuojamos ne tik gyvybės gelbėjimo procedūros, bet ir dantų traumų pirmosios pagalbos aspektai.

2. Reikėtų raginti dantų traumų liudininkus patiems replantuoti išmuštą dantį, nes danties prigijimo prognozė daugiausia priklauso nuo laiko, per kurį bus suteikta pirmoji pagalba. 3. Mokyklos turi būti aprūpintos tinkamomis terpėmis dantims transportuoti pirmosios pagalbos

rinkiniuose. Mokytojai kartu su moksleiviais turėtų paruošti plakatus apie skubiąją pagalbą dantų traumų atveju, kurie būtų kabinami prie sporto salių.

4. Tėvai turėtų atidžiau prižiūrėti vaikus ir nepalikti jų be priežiūros žaidimų aikštelėse bei kitose pavojingose vietose. Patys vaikai turi būti supažindinti su dantų traumų profilaktika.

41

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ningthoujam S, Gurunathan D, Singh WR, Mall BB. Parental self-perceived knowledge and attitudes toward emergency management of avulsed permanent teeth in Imphal: A cross -sectional study. Natl J Maxillofac Surg. 2019;10(1):33-42.

2. Kaul R, Jain P, Angrish P, Saha S, Patra TK, Saha N, Mitra M. Knowledge, Awareness and Attitude towards Emergency Management of Dental Trauma among the Parents of Kolkata-An Institutional Study. J Clin Diagn Res. 2016;10(7):ZC95–ZC101.

3. Sanchez LPS, Andrade MRTC, Americano GCA, Cruz LR, de Marsillac MWS, Campos V. Types of traumatic dental injuries to the primary dentition and the surface against which they occurred. RGO, Rev Gaúch Odontol. 2019;67:e20190053

4. Kaul R, Jain P, Saha N, Goswami S, Mukhopadhyay S, Saha S, Sarkar S. Evaluation of knowledge, awareness, and attitude toward emergency dental trauma management among the school teachers of Kolkata. Indian J Dent Res. 2017;28(6):595-603.

5. Petti S, Glendor U, Andersson L. World traumatic dental injury prevalence and incidence, a meta‐analysis-One billion living people have had traumatic dental injuries. Dent Traumatol. 2018;34(2):71-86.

6. World Health Organization/ Europe. 2018:el. [žiūrėta 2020 m. kovo mėn.]

URL: http://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/oral-health/data-and-statistics

7. Oldin A, Lundgren J, Nillson M, Noren JG, Robertson A. Traumatic dental injuries among children aged 0–17 years in the BITA study – A longitudinal Swedish multicenter study. Dent Traumatol. 2015;31(1):9–17.

8. Andreasen JO, Ravn JJ. Epidemiology of traumatic dental injuries to primary and permanent teeth in a Danish population sample. Int J Oral Surg. 1972;1(5):235-239.

9. Obied M, Al-Maiman S, Al-Jumah G, Alabadli M, Al-Jefri B, Al-Ajaji D, Wadi M, Al-Tassan N, Ansari S. Knowledge and Awareness of Primary School Teachers Towards Emergency Management of Dental Trauma; A Survey Based Study in Schools of Riyadh, KSA. OHDM. 2018;17(1):1-4.

10. Zaleckiene V, Peciuliene V, Brukiene V, Drukteinis S. Traumatic dental injuries: etiology, prevalence and possible outcomes. Stomatologija. 2014;16(1):7-14.

11. Lopes LBPM, Ferreira JF. Dental trauma in contact sports. RGO, Rev Gaúch Odontol . 2017;65(3):237-242.

42 13. Mohd-Dom T, Ayob R, Mohd-Nur A, Abdul-Manaf MR, Ishak N, Abdul-Muttalib K, Aljunid SM, Ahmad-Yaziz Y, Abdul-Aziz H, Kasan N, Mohd-Asari AS. Cost analysis of periodontitis management in public sector specialist dental clinics. BMC Oral Health. 2014;14:56.

14. Quaranta A, De Giglio O, Trerotoli P, Vaccaro S, Napoli C, Montagna MT, Caggiano G. Knowledge, attitudes, and behavior concerning dental trauma among parents of children attending primary school. Ann Ig. 2016;28(6):450-459.

15. Swiatkowska M, Kargol J, Turska-Szybka A, Olczak-Kowalczyk D. What do polish parents know about dental trauma and its management in children’s treatment? A questionnaire study. Acta Odontologica Scandinavica. 2017;76(4):274-278.

16. Loomba K, Loomba A, Bains R, Bains VK. A proposal for classification of tooth fractures based on treatment need. J Oral Sci. 2010; 52(4):517-529.

17. Kurt A, Guduk OF, Erbek SM, Baygin O, Tuzuner T. Retrospective evaluation of patients admitted to Karadeniz Technical University Pediatric Dentistry clinic due to trauma. Eur Oral Res. 2019;53(2):74-79.

18. Azami-Aghdash S, Azar FE, Azar FP, Rezapour A, Moradi-Joo M, Moosavi A, Oskouei SG. Prevalence, etiology, and types of dental trauma in children and adolescents: systematic review and meta-analysis. Med J Islam Repub Iran. 2015;29(4):234.

19. Gojanur S, Yeluri R, Munshi AK. Prevalence and Etiology of Traumatic Injuries to the Anterior Teeth among 5 to 8 Years Old School Children in Mathura City, India: An Epidemiological Study. Int J Clin Pediatr Dent. 2015;8(3):172-175.

20. Martins VM, de Sousa RV, Rocha ES, Leite RB, Clementino MA, Granville-Garcia AF. Comparative analysis of Gender: A population-based study on dental trauma. Acta Stomatol Croat. 2013;47(2):147-153.

21. Lam R. Epidemiology and outcomes of traumatic dental injuries: a review of the literature. Aust Dent J. 2016;61(1):4–20.

22. Andrade RA, Evans PL, Almeida AL, da Silva Jde J, Guedes AM, Guedes FR, Ranalli DN, Modesto A, Tinoco EM. Prevalence of dental trauma in Pan American Games athletes. Dent Traumatol. 2010;26(3):248-253.

23. Green JI. The Role of Mouthguards in Preventing and Reducing Sports-related Trauma. Prim Dent J. 2017;6(2):27-34.

43 25. Lira ALS, Dias LPS, Martins CWC, Santos TCS. Prevalence and etiology of dental trauma in

schoolchildren aged 6 to 12 years. Brazil J of Oral Sci. 2018;17:1-8.

26. Tumen EC, Yavuz İ, Kaya S, Uysal E, Tumen DS, Ay Y, Başaran G, Adiguzel O, Deger Y, Lacin N. Prevalence of traumatic dental injuries and associated factors among 8 to 12-years-old schoolchildren in Diyarbakir, Turkey. Niger J Clin Pract. 2017;20(10):1259-1266. 27. Borin-Moura L, Azambuja-Carvalho P, Daer-de-Faria G, Barros-Goncalves L, Kirst-Post L,

Braga-Xavier C. A 10-year retrospective study of dental trauma in permanent dentition. Rev Esp Cir Oral Maxilofac. 2018;40(2):65–70.

28. Alkhadra T, Preshing W, El-Bialy T. Prevalence of Traumatic Dental Injuries in Patients Attending University of Alberta Emergency Clinic. The Open Dent J. 2016;10:315-321. 29. Mathur MR, Watt RG, Millett CJ, Parmar P, Tsakos G. Determinants of Socioeconomic

Inequalities in Traumatic Dental Injuries among Urban Indian Adolescents. PLoS One. 2015;10(10):e0140860.

30. Sulieman AG, Awooda EM. Prevalence of Anterior Dental Trauma and Its Associated Factors among Preschool Children Aged 3–5 Years in Khartoum City, Sudan. Int J Dent. 2018:el. [žiūrėta 2019 m. gruodžio mėn.]

URL: https://www.hindawi.com/journals/ijd/2018/2135381/

31. Ak AT, Ozdas DO, Zorlu S, Karataban PK. Dental Traumatology in Pediatric Dentistry. 2019:el. [žiūrėta 2019 m. gruodžio mėn.]

URL: https://www.intechopen.com/books/trauma-in-dentistry/dental-traumatology-in-pediatric-dentistry

32. Raghavan S, Dayal P, Philip K, Gahlot MS. Dentists' Attitudes and perceptions toward protective mouthguards. Niger J Clin Pract. 2018;21(3):318-326.

33. Amadori F, Bardellini E, Copeta A, Conti G, Villa V, Majorana A. Dental trauma and bicycle safety: a report in Italian children and adolescents. Acta Odontol Scand. 2017;75(3):227-231. 34. Frujeri MLV, Frujeri JAJ, Bezerra ACB, Cortes MISG. Prevalence, Etiology and Treatment

Needs of Traumatic Dental Injuries in Schoolchildren aged 12 years at Brasília, Brazil. Braz Res Ped Dent Int Cl. 2015;15(1):65-73.

35. Piovesan C, Guedes RS, Casagrande L, Ardenghi TM. Socioeconomic and clinical factors associated with traumatic dental injuries in Brazilian preschool children. Braz Oral Res. 2012;26(5):464-470.

36. Lopez D, Waidyatillake N, Zaror C, Marino R. Impact of uncomplicated traumatic dental injuries on the quality of life of children and adolescents: a systematic review and meta-analysis. BMC Oral Health. 2019;19:224.

44 URL: https://www.iadt-dentaltrauma.org/for-patients.html

38. Tezel H, Atalayin C, Kayrak G. Replantation after traumatic avulsion. Eur J Dent. 2013; 7(2):229-232.

39. Iyer SS, Panigrahi A, Sharma S. Knowledge and Awareness of First Aid of Avulsed Tooth among Physicians and Nurses of Hospital Emergency Department. J Pharm Bioallied Sci. 2017;9(2):94–98.

40. Emerich K, Gazda E. Review of recommendations for the management of dental trauma presented in first‐aid textbooks and manuals. Dent Traumatol. 2010;26(3):212-216.

41. Andersson L, Andreasen JO, Day P, Heithersay G, Trope M, DiAngelis AJ, Kenny DJ, Sigurdsson A, Bourguignon C, Flores MT, Hicks ML, Lenzi AR, Malmgren B, Moule AJ, Tsukiboshi M. International Association of Dental Traumatology guidelines for the management of traumatic dental injuries: 2. Avulsion of permanent teeth. Dent Traumatol. 2012;28(2):88-96.

42. Kostka E, Meissner S, Finke CH, Mandirola M, Preissner S. Multidisciplinary treatment options of tooth avulsion considering different therapy concepts. Open Dent J. 2014;8:180-183.

43. Moule A, Cohenca N. Emergency assessment and treatment planning for traumatic dental injuries. Aust Dent J. 2016;61:21-38.

44. Lin S, Pilosof N, Karawani M, Wigler R, Kaufman AY, Teich ST. Occurrence and timing of complications following traumatic dental injuries: A retrospective study in a dental trauma department. J Clin Exp Dent. 2016;8(4):429-436.

45. Lima TFR, Nagata JY, de Souza-Filho FJ, de Jesus Soares A. Post-traumatic Complications of Severe Luxations and replanted Teeth. J Contemp Dent Pract. 2015;16(1):13-19.

46. Wang C, Qin M, Guan Y. Analysis of pulp prognosis in 603 permanent teeth with uncomplicated crown fracture with or without luxation. Dent Traumatol. 2014;30(5):333-337. 47. DiAngelis AJ, Andreasen JO, Ebeleseder KA, Kenny DJ, Trope M, Sigurdsson A, Andersson L, Bourguignon C, Flores MT, Hicks ML, Lenzi AR, Malmgren B, Moule AJ, Pohl Y, Tsukiboshi M. International Association of Dental Traumatology guidelines for the management of traumatic dental injuries: 1. Fractures and luxations of permanent teeth. Dent Traumatol. 2012;28(1):2–12.

48. Elbay US, Baysal A, Elbay M, Sarıdag S. Multidisciplinary Approach to Delayed Treatment of Traumatic Teeth Injuries Involving Extrusive Luxation, Avulsion and Crown Fracture. Operat Dent. 2014;39(6):566-571.

45 URL: https://decisionsindentistry.com/article/treating-dental-trauma/

50. Andersson L. Dentoalveolar ankylosis and associated root resorption in replanted teeth. Experimental and clinical studies in monkeys and man. Swed Dent J Suppl. 1988;56:1-75. 51. McIntyre JD, Lee YI, Trope M, Vann Jr WF. Elementary school staff knowledge about dental

injuries. Dent Traumatol. 2008;24(3):289-298.

52. Al‐Obaida M. Knowledge and management of traumatic dental injuries in a group of Saudi primary schools teachers. Dent Traumotol. 2010;26(4):338-341.

53. Bejeh-Mir KP, Bejeh-Mir AP. Children Dental Trauma Facts for Emergent Field Management. Asian J Sports Med. 2012;3(1):64.

54. Alotaibi S, Wagner ND. Avulsed Tooth. StatPearls. 2020:el. [žiūrėta 2020 m. kovo mėn.] URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK539876/#_NBK539876_pubdet_

55. Antunes LA, Rodrigues AS, Martins AM, Cardoso ES, Homsi N, Antunes LS. Traumatic dental injury in permanent teeth: knowledge and management in a group of Brazilian school teachers. Dent Traumatol. 2015;32(4):269-273.

56. Hassan S, Zulkifly NN, Venkiteswaran A, Halim RA. Knowledge and Attitude of Teachers in Selected Malaysian Primary School towards Dental Injuries. Sci Res J. 2018;15(2):52-66. 57. Sienkiewicz KL, Rainchuso L, Boyd LD, Giblin L. Child Care Providers’ Knowledge About

Dental Injury First Aid in Preschool-age Children. The J Dent Hyg. 2017;91(3):55-62. 58. Rizk HM. Knowledge Of Teachers And Parents About Emergency Management Of Dental

Trauma In Children. Int J Adv Res. 2018;6(4):399-407.

59. Alyahya L, Alkandari SA, Alajmi S, Alyahya A. Knowledge and Sociodemographic Determinants of Emergency Management of Dental Avulsion among Parents in Kuwait: A Cross-Sectional Study. Med Princ Pract. 2018;27:55-60.

60. Siddiqui AA, At-Tamimi S, Al-Ateeq NF, Al-Zuayzi AA, Alsayegh MA, Almansour OS, Khan S. Knowledge of Primary School Teachers Regarding Dental Trauma Management in Hail Region, Saudi Arabia. Pesqui Bras Odontoped Clin Integr. 2019;19:el. [žiūrėta 2020 m. kovo mėn.]

URL: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1983-46322019000100407&lng=en&nrm=iso&tlng=en

61. Bayram M, Koruyucu M, Seymen F. Assessment of knowledge among public and private elementary school teachers in dental trauma management. Dentistry 3000. 2017;5(1):a001. 62. Nikam AP, Kathariya MD, Chopra K, Gupta A, Kathariya R. Knowledge and Attitude of

46 63. Yassen G, Chin JR, Younus MS, Eckert G. Knowledge and attitude of dental trauma among

mothers in Iraq. Eur Arch Paediatr Dent. 2013;14(4):259-265.

47

PRIEDAI

48 PRIEDAS Nr. 2

TĖVŲ ANKETA

Aš, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, odontologijos fakulteto, 5 kurso studentė Monika Brizickaja, atlieku baigiamąjį magistrinį darbą, kurio tikslas – įvertinti tėvų ir mokytojų žinias apie skubiąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju. Anketa yra anoniminė, todėl nereikia rašyti savo vardo, pavardės ir kitų asmeninių duomenų. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Jei sutinkate, prašau užpildyti anketą ir pažymėti vieną (arba daugiau) atsakymo variantą. Nuoširdžiai dėkoju už dalyvavimą tyrime. Kilus neaiškumams dėl tyrimo kreiptis į mane, Moniką Brizickają, el. paštu: [email protected] arba į bioetikos centro vadovą, doc. Dr. Eimantą Peičių, el. paštu: [email protected] I dalis 1. Jūsų lytis: • Vyras • Moteris 2. Jūsų amžius Įrašykite... 3. Jūsų išsilavinimas • Aukštasis • Neaukštasis II dalis

4. Ar jūsų vaikas kada nors buvo patyręs dantų traumą? • Taip

• Ne

5. Ar kada nors teko gauti informacijos apie vaikų dantų traumas? (Jeigu atsakėte „ne” pereikite prie 7 klausimo).

• Taip • Ne

6. Iš kur gavote informacijos? • Iš savo odontologo

49 • Draugų • Interneto/socialinių tinklų • Negavau • Kita III dalis

7. Ką darytumėte, jei vaikui nulūžtų dalis danties? (Galite pasirinkti kelis atsakymus).  Gabentumėte vaiką su danties fragmentu pas odontologą

 Neradus danties fragmento vis tiek kreiptumėtės į odontologą  Nesikreiptumėte į gydytoją

8. Ką darytumėte, jei pastebėtumėte vaiko nuolatinio danties paslankumą? • Kreiptumėtės į odontologą

• Kreiptumėtės į odontologą tik jeigu vaikui skaudėtų • Nieko

9. Kokių veiksmų imtumėtės vaikui išsimušus dantį? (Galite pasirinkti kelis atsakymus).  Bandytumėte dantį įstatyti į vietą (replantuoti) ir kreiptumėtės į odontologą

 Nebandytumėte replantuoti danties ir gabentumėte vaiką kartu su išsaugotu dantimi pas odontologą

 Neradus danties vis tiek kreiptumėtės į odontologą

 Dantį po išmušimo jau neįmanoma išgelbėti, todėl sustabdyčiau kraujavimą ir į gydytoją nesikreipčiau

10. Ar reikia replantuoti (įstatyti į vietą) pilnai išmuštą pieninį dantį? • Taip

• Ne

11. Ar reikia replantuoti pilnai išmuštą nuolatinį dantį? • Taip

• Ne

12. Jei išmuštas dantis nukristų ant žemės, ką darytumėte prieš replantuojant dantį? • Nuplautumėte vandeniu

• Nuplautumėte antiseptiku

• Išvalytumėte dantį dantų šepetėliu • Nieko nedarytumėte

13. Už kokios dalies laikytumėte išmuštą dantį? • Už danties vainiko

• Už danties šaknies

• Nėra svarbu kaip laikyti išmuštą dantį

14. Kaip gabentumėte dantį pas odontologą, jeigu danties nebandytumėte replantuoti?  Vaiko burnoje

50  Servetėlėje (sausai)

15. Pasirinkite skysčius, kurie, jūsų manymu, yra tinkami dančiui saugoti pakeliui pas odontologą?  Ledas/vanduo  Dezinfekcinis skystis  Fiziologinis tirpalas  Pienas  Vaiko seilės  Alkoholis

 Dantį reikia laikyti sausai

16. Per kiek laiko, jūsų manymu, yra geriausia replantuoti dantį po išmušimo? (Galite pasirinkti kelis atsakymus).

 Tuoj pat po traumos  Iki 1 valandos  Tą pačią dieną  Laikas nėra svarbus

17. Ar norėtumėte gauti daugiau informacijos apie dantų vaikų traumas ir skubiąją pagalbą jų atveju?

51 PRIEDAS Nr. 3

MOKYTOJŲ ANKETA

Aš, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, odontologijos fakulteto, 5 kurso studentė Monika Brizickaja, atlieku baigiamąjį magistrinį darbą, kurio tikslas – įvertinti tėvų ir mokytojų žinias apie skubiąją pagalbą vaikų dantų traumų atveju. Anketa yra anoniminė, todėl nereikia rašyti savo vardo, pavardės ir kitų asmeninių duomenų. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Jei sutinkate, prašau užpildyti anketą ir pažymėti vieną (arba daugiau) atsakymo variantą. Nuoširdžiai dėkoju už dalyvavimą tyrime. Kilus neaiškumams dėl tyrimo kreiptis į mane, Moniką Brizickają, el. paštu: [email protected] arba į bioetikos centro vadovą, doc. Dr. Eimantą Peičių, el. paštu: [email protected] I dalis 1. Jūsų lytis: • vyras • moteris 2. Jūsų amžius: Įrašykite...

3. Darbo stažas dirbant mokytoju/a?

Įrašykite laikotarpį...

II dalis

4. Ar per mokytojo praktiką kada nors teko būti vaikų dantų traumų liudininku? • Taip

• Ne

5. Ar kada nors teko gauti informacijos apie vaikų dantų traumas? (Jeigu atsakėte „ne” pereikite prie 7 klausimo).

• Taip • Ne

6. Iš kur gavote informacijos? • Iš savo odontologo

• Pediatro • Draugų

52 • Negavau

• Kita

III dalis

7. Ką darytumėte, jei vaikui nulūžtų dalis danties? (Galite pasirinkti kelis atsakymus).  Gabentumėte vaiką su danties fragmentu pas odontologą

 Neradus danties fragmento vis tiek kreiptumėtės į odontologą  Nesikreiptumėte į gydytoją

8. Ką darytumėte, jei pastebėtumėte vaiko nuolatinio danties paslankumą? • Kreiptumėtės į odontologą

• Kreiptumėtės į odontologą tik jeigu vaikui skaudėtų • Nieko

9. Kokių veiksmų imtumėtės vaikui išsimušus dantį? (Galite pasirinkti kelis atsakymus).  Bandytumėte dantį įstatyti į vietą (replantuoti) ir kreiptumėtės į odontologą

 Nebandytumėte replantuoti danties ir gabentumėte vaiką kartu su išsaugotu dantimi pas odontologą

 Neradus danties vis tiek kreiptumėtės į odontologą

 Dantį po išmušimo jau neįmanoma išgelbėti, todėl sustabdyčiau kraujavimą ir į gydytoją nesikreipčiau

10. Ar reikia replantuoti (įstatyti į vietą) pilnai išmuštą pieninį dantį? • Taip

• Ne

11. Ar reikia replantuoti pilnai išmuštą nuolatinį dantį? • Taip

• Ne

12. Jei išmuštas dantis nukristų ant žemės, ką darytumėte prieš replantuojant dantį? • Nuplautumėte vandeniu

• Nuplautumėte antiseptiku

• Išvalytumėte dantį dantų šepetėliu • Nieko nedarytumėte

13. Už kokios dalies laikytumėte išmuštą dantį? • Už danties vainiko

• Už danties šaknies

• Nėra svarbu kaip laikyti išmuštą dantį

53  Skystyje

 Servetėlėje (sausai)

15. Pasirinkite skysčius, kurie, jūsų manymu, yra tinkami dančiui saugoti pakeliui pas odontologą?  Ledas/vanduo  Dezinfekcinis skystis  Fiziologinis tirpalas  Pienas  Vaiko seilės  Alkoholis

 Dantį reikia laikyti sausai

16. Per kiek laiko, jūsų manymu, yra geriausia replantuoti dantį po išmušimo? (Galite pasirinkti kelis atsakymus).

 Tuoj pat po traumos  Iki 1 valandos  Tą pačią dieną  Laikas nėra svarbus

17. Ar norėtumėte gauti daugiau informacijos apie dantų vaikų traumas ir skubiąją pagalbą jų atveju?