1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS GASTROENTEROLOGIJOS KLINIKA
NERINGA TOLIUŠYTĖ
PACIENTŲ, SERGANČIŲ LĖTINIU PANKREATITU, GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas:
Dr. Irena Valantienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10.1 Lėtinio pankreatito epidemiologija ... 10
10.2 Lėtinio pankreatito etiologija ... 10
10.3 Lėtinio pankreatito klinikinis pasireiškimas ... 11
10.4 Lėtinio pankreatito diagnostika ... 12
10.5 Lėtinio pankreatito gydymas ... 13
10.6 Pacientų, sergančių lėtinio pankreatitu, gyvenimo kokybės vertinimas ... 14
11. TYRIMO METODIKA ... 16 11.1 Tyrimo eiga ... 16 11.2 Tyrimo objektas ... 16 11.3 Tiriamųjų atranka ... 16 11.4 Tyrimo metodai... 16 11.5 Duomenų analizė... 17 12. REZULTATAI... 17 12.1 Bendra charakteristika ... 17
12.2 Simptomų ir veiksnių, darančių įtaką gyvenimo kokybei, pasireiškimo intensyvumas .... 18
12.3 Pacientų, sergančių LP, žalingų įpročių vartojimas ... 20
12.4 Alkoholio vartojimo įtaka pacientų, sergančių LP, gyvenimo kokybei ... 21
12.5 Alkoholio rūšies įtaka pacientų, sergančių LP, gyvenimo kokybei ... 26
12.6 Rūkymo įtaka pacientų, sergančių LP, gyvenimo kokybei ... 31
12.7 Rūkymo trukmės įtaka pacientų, sergančių LP, gyvenimo kokybei ... 35
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37
14. IŠVADOS ... 38
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40
3
1. SANTRAUKA
Autorius: Neringa Toliušytė
Darbo pavadinimas: Pacientų, sergančių lėtiniu pankreatitu, gyvenimo kokybės vertinimas. Tikslas: Įvertinti pacientų, sergančių lėtiniu pankreatitu, gyvenimo kokybę.
Uždaviniai: Nustatyti dažniausiai pasireiškiančius negalavimus, kurie blogina gyvenimo kokybę, ir žalingų įpročių paplitimą tarp pacientų, sergančių lėtiniu pankreatitu. Palyginti rūkančių ir nerūkančių pacientų, kurie serga lėtiniu pankreatitu, gyvenimo kokybę. Palyginti lėtiniu pankreatitu sergančių pacientų, vartojančių alkoholį dažnai ir vartojančių retai, gyvenimo kokybę.
Metodai: Tyrimas atliktas, naudojant EORTC QLQ-PAN 28 klausimyną bei papildomai sudarant kelius
originalius klausimus, susijusius su lėtinio pankreatito rizikos veiksniais. Apklausti pacientai, sergantys lėtiniu pankreatitu ir gydomi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje.
Rezultatai: Tarp vartojančių alkoholį dažnai ir vartojančių retai, burnos džiūvimas visai nepasireiškė
3,6% (n=1) versus 60% (n=6), nedaug pasireiškė 46,4% (n=13) versus 10% (n=1), vidutiniškai – 35,7% (n=10) versus 20% (n=2), labai – 14,3% (n=4) versus 10% (n=1), p=0,001. Odos niežulys visai nevargino 17,9% (n=5) versus 80% (n=8), nedaug vargino 46,4% (n=13) versus 10% (n=1), vidutiniškai – 21,4% (n=6) versus 0%. (n=0), labai – 14,3% (n=4) versus 10% (n=1), p=0,004. Tarp vartojančių stipriuosius ir vartojančių silpnesnius alkoholinius gėrimus burnos džiūvimas vargino 42,9% (n=6) versus 4,2% (n=1), nedaug vargino 35,7% (n=5) versus 37,5% (n=9), vidutiniškai – 21,4% (n=3) versus 37,5% (n=9), labai – 0 % (n=0) versus 20,8% (n=5), p=0,013. Odos niežulys visai nepasireiškė 64,3% (n=9) versus 16,6% (n=4), nedaug pasireiškė 14,3% (n=2) versus 50% (n=12), vidutiniškai – 14,3% (n=2) versus 16,7% (n=4), labai – 7,1% (n=1) versus 16,7% (n=4), p=0,023.Rūkantiems daugiau nei 20 m. 33,3% (n=5) pacientų pasireiškė stiprus nugaros skausmas, rūkantiems 20m. ar mažiau - 0% (n=0), atitinkamai pasireiškė naktinis skausmas (0% (n=1) versus 26,7% (n=4)).
Išvados: Rūkantiems pacientams, ypač jei rūkoma daugiau nei 20 metų, pasireiškė stipresni skausmai
nei tiems, kurie nerūko (stebimas statistiškai reikšmingas ryšys, p<0,05). Pacientai, kurie alkoholį vartojo dažnai, skundėsi blogesne gyvenimo kokybe dėl stipresnio odos niežulio ir burnos džiūvimo, nei tie, kurie alkoholį vartojo retai. Pastebėtas statistiškai reikšmingas ryšys tarp alkoholio vartojimo dažnumo ir odos niežulio bei burnos džiūvimo, p<0,05. Atsižvelgiant į alkoholio rūšį, pacientams, kurie vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, gyvenimo kokybė buvo geresnė, nei tiems, kurie vartojo šampaną, vyną ar alų.
4
2. SUMMARY
Author: Neringa Toliušytė
Title: Quality of life predictors in patients with chronic pancreatitis.
The aim of research: To evaluate the quality of life of patients with chronic pancreatitis.
Task of research: To identify the most common ailments that impair the quality of life among the
patients with chronic pancreatitis. To determine the prevalence of harmful habits among the patients with chronic pancreatitis. To compare the quality of life of smoking and non-smoking patients with chronic pancreatitis. To compare the quality of life of patients with chronic pancreatitis who frequent and rarely consume alcohol.
Methods: The study was performed using the EORTC QLQ - PAN 28 questionnaire and added some
origin questions related to risk factors for chronic pancreatitis. Patients with chronic pancreatitis treated at the Clinic of Gastroenterology of Kaunas Clinics of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital were interviewed.
Results: Among the frequent and rarely drinkers, xerostomia did not occur at all in 3.6% (n=1) versus
60% (n=6), with a low incidence of 46.4% (n=13) versus 10% (n=1), on average – 35.7% (n=10) versus 20% (n=2), very much – 14.3% (n=4) versus 10% (n=1), p=0.001. Skin itching did not bother 17.9 % (n=5) versus 80% (n=8), a little – 46.4% (n=13) versus 10% (n=1), on average – 21.4% (n=6) versus 0% (n=0), very much 14.3% (n=4) versus 10% (n=1), p=0.004. Among those consuming strong and weaker alcoholic beverages, xerostomia did not bother 42.9% (n=6) versus 4.2% (n=1), little – 35.7% (n=5) versus 37.5% (n=9), on average – 21.4% (n=3) versus 37.5% (n=9), very much– 0% (n=0) versus 20.8% (n=5), p=0.013. Skin itching did not occur in 64.3% (n=9) versus 16.6% (n=4), little – 14.3% (n=2) versus 50% (n=12), on average – 14.3% (n=2) versus 16.7% (n=4), very much - 7.1% (n=1) versus 16.7% (n=4), p=0.023. For smokers over 20 years 33.3% (n=5) of patients experienced severe back pain, for smokers aged 20 years or less – 0% (n=0), nocturnal pain (0% (n=1) versus 26.7% (n=4)).
Conclusions: Smokers, especially if they have been smoking for more than 20 years, experienced more
severe pain than those who did not smoke (a statistically significant relationship was observed, p <0.05). Patients who consumed alcohol frequently complained of a poorer quality of life due to a stronger itching of the skin and dry mouth than those who consumed alcohol rarely. A statistically significant relationship was observed between the frequency of alcohol consumption and itchy skin and xerostomia, p <0.05. Depending on the type of alcohol, those who were consuming strong alcoholic beverages of spirits had a better quality of life compared to those who consumed light alcoholic beverages, i.e. champagne, wine or beer.
5
3. PADĖKA
Dėkoju darbo vadovei Dr. Irenai Valantienei už pagalbą ir patarimus rašant baigiamąjį magistrinį darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto, atliekant šį baigiamąjį magistrinį darbą nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti 2019 - 02 - 08 gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC - MF - 289).
6
6. SANTRUMPOS
LP – lėtinis pankreatitas CD – cukrinis diabetas ŪP – ūminis pankreatitas
CFTR - cistinės fibrozės transmembraninio laidumo reguliatorius PRSS1 - katijoninis tripsinogenas
SPINK1 - kasos sekrecinis tripsino inhibitorius CTRC - chimotripsinogenas
UG – ultragarsinis tyrimas KT – kompiuterinė tomografija MRT – magnetinio rezonanso tyrimas
MRCP - magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija EUG – endoskopinis ultragarsas
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo PFT – pakaitinė fermentų terapija
EORTC QLQ - PAN 28 - specialus klausimynas, skirtas įvertinti pacientų, sergančių lėtiniu pankreatitu, gyvenimo kokybę.
7
7. SĄVOKOS
Kasos pseudocista – tai lokalizuota kasos sekreto sankaupa cistinėje struktūroje, kuri neturi epitelinio dangalo.
Magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija – specialus tyrimas, kurio metu naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kad būtų išgautas detalus tulžies, kepenų, kasos latakų vaizdas.
Malabsorbcija – tai sindromas, kuris pasireiškia nepakankamu medžiagų pasisavinimu ir jų panaudojimu.
8
8. ĮVADAS
Lėtinis pankreatitas (LP) apibrėžiamas kaip besitęsianti uždegiminė kasos liga, kuriai būdingi negrįžtami morfologiniai pakitimai kasos audinyje, tokie kaip parenchimos sunykimas, netaisyklinga fibrozė ir randėjimas [1]. Dėl šių pakitimų mažėja kasos fermentų sekrecija, vystosi kasos endokrininės ir egzokrininės funkcijų nepakankamumas [1,2]. Sutrikus kasos egzokrininei funkcijai, pacientus vargina steatorėja, svorio kritimas, o esant sutrikusiai endokrininei funkcijai, gali pasireikšti cukrinis diabetas (CD) [3,4]. Pastebėta, kad nedidelei pacientų grupei gali išsivystyti net kasos vėžys. Negana viso to, pacientus vargina ūminiai pilvo skausmo epizodai, kurie gali pereiti į lėtinį pilvo skausmą [5]. Skausmo pobūdis ir intensyvumas yra gana skirtingi, tačiau kai kuriems pacientams jis gali būti sunkus, nepagydomas ir tai gali labai paveikti jų gyvenimo kokybę [5,6]. Žinoma, visam tam įtakos turi ir plačiai mūsų visuomenėje paplitę LP rizikos veiksniai, ypač alkoholio ir tabako vartojimas [4,7]. Lėtinis piktnaudžiavimas alkoholiu yra labiausiai paplitusi lėtinio pankreatito priežastis vakarų šalyse 44 – 65 % [8] ir labiau dominuoja vyrų nei moterų tarpe, atitinkamai 38,4 % ir 11,0 %. [7]. Pankreatito paplitimas tarp sergančių lėtiniu alkoholizmu yra 3 – 6 kartus didesnis, lyginant su tais, kurie alkoholinių gėrimų nevartoja [8]. Taip pat, manoma, kad rūkymas dar labiau sustiprina neigiamą alkoholio poveikį LP išsivystyme. Be to, tiek rūkymas, tiek alkoholinių gėrimų vartojimas daro didelę įtaką šių pacientų patiriamam skausmui ir apskritai gyvenimo kokybei [5,9]. Nenuostabu, kad žalingų įpročių vartojimas siejamas su pablogėjusia LP gyvenimo kokybe [9]. Progresuojant ligai, dar labiau yra paveikiamos visos paciento gyvenimo sritys, kyla emocinių sunkumų, prastėja gyvenimo kokybė [10]. Visa tai sukelia ir didelę socialinę bei ekonominę naštą ne tik pačiam pacientui, bet ir visai visuomenei [9], ypač kai sergamumas LP pasaulyje yra maždaug 13 – 52 atvejų 100 000 gyventojų. Dėl pakankamai didelio sergamumo LP, klausimai, susiję su pacientų gyvenimo kokybe, tapo labai opia problema visuomenėje, todėl šio darbo tikslas - įvertinti LP sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir pavaizduoti gautus tyrimo rezultatus.
9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti pacientų, sergančių lėtiniu pankreatitu gyvenimo kokybę.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti dažniausiai pasireiškiančius negalavimus, kurie blogina gyvenimo kokybę tarp pacientų, sergančių LP.
2. Nustatyti žalingų įpročių paplitimą tarp pacientų, sergančių LP.
3. Palyginti rūkančių ir nerūkančių pacientų, kurie serga LP, gyvenimo kokybę.
4. Palyginti lėtiniu pankreatitu sergančių pacientų, vartojančių alkoholį dažnai ir vartojančių retai, gyvenimo kokybę.
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Lėtinio pankreatito epidemiologija
Epidemiologiniai duomenys apie LP nėra visiškai tikslūs dėl sunkaus ankstyvo diagnozės nustatymo ir kintamos klinikinės ligos eigos progresavimo nuo ūmaus iki lėtinio pankreatito [6]. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad sergamumas LPdidėja [1,11]. Tai įrodo atlikta studija, kurioje nustatyta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Omstedo regione sergamumas 1997 – 1986 metų laikotarpyje buvo 2,94 atvejų 100 000 gyventojų, o iki 2006 metų susirgimų dažnis padidėjo iki 4,35 atvejų 100 000 gyventojų. Kitas atliktas retrospektyvinis tyrimas Kinijoje rodo, kad sergamumas 1996 – 2003 metais šia liga padidėjo nuo 3,08 iki 13,52 atvejų 100 000 gyventojų [6]. Vyrai LP serga 4,3 karto dažniau nei moterys. Dažniausiai LP išsivysto vidutinio ar senyvo amžiaus vyrams, o 60 - tieji gyvenimo metai - sergamumo pikas tiek vyrams, tiek moterims [1]. Po LP diagnozavimo praėjus 20 – 25 metams mirštamumas dėl infekcijos, netinkamos mitybos ir pasikartojančių pankreatito komplikacijų siekia beveik 50%. Dėl didėjančio LP paplitimo bei mirštamumo, labai svarbu žinoti šios ligos rizikos veiksnius, diagnozavimą ir gydymą [12].
10.2 Lėtinio pankreatito etiologija
Naujausi įrodymai patvirtina nuostatą, kad daugumai pacientų LP pasireiškime dalyvauja daugiau nei vienas etiologinis veiksnys [2]. Dažniausias etiologinis veiksnys - piktnaudžiavimas alkoholiu, kuris sudaro maždaug 65 % visų LP atvejų [12]. LP išsivystymo rizika priklauso nuo alkoholio dozės: didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui, didėja ir LP pasireiškimo rizika. Tai pagrindžia 2018 metais atlikta sisteminė literatūros apžvalga, kurioje aprašoma, kad reikšmingas alkoholio poveikis pastebimas, tik kai suvartojama penki ar daugiau alkoholinių gėrimų vienetų per dieną. Ši suvartojamo alkoholio dozė yra būdinga vyrams [5]. Moterims rizika susirgti LP vartojant mažesnę alkoholio dozę yra santykinai didesnė nei vyrams [1,6]. Iš pradžių alkoholinis LP gali pasireikšti kaip klinikinis ūminio pankreatito (ŪP) epizodas, o pacientams sergant ŪP ir toliau vartojant alkoholį, LP vystymasis yra neišvengiamas. Visiškai nėra aišku, koks yra tikslus alkoholinio pankreatito pasireiškimo mechanizmas, tačiau manoma, kad alkoholis pažeidžia acinarinę ląstelę ir slopina jos apsauginius mechanizmus [6].
Dažnai visuomenėje pastebimas ne tik nesaikingas alkoholio vartojimas, bet ir rūkymas. Abu kartu šie veiksniai sinergistiškai prisideda prie LP išsivystymo [6,13,14,15]. Ilgą laiką buvo manoma, kad rūkymas, kaip atskiras veiksnys, neturi įtakos LP pasireiškimui [13,14]. Tačiau 2010 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo rūkantys bei priklausomi nuo alkoholio respondentai, nustatė,
11
kad rūkymas pagreitina LP progresavimą priklausomai nuo surūkomų cigarečių kiekio ir nepriklauso nuo alkoholio vartojimo. Surūkant mažiau nei 1 cigarečių pakelį per dieną, LP išsivystymo rizika padidėja 2 kartus, o kai surūkoma 1 ar daugiau cigarečių pakelių - daugiau kaip tris kartus. Be to, rūkymas didina ne tik LP išsivystymo riziką, bet ir kasos vėžio, todėl labai svarbu kuo anksčiau atsisakyti rūkymo priklausomybės, siekiant sumažinti šių ligų pasireiškimo riziką [6].
Kitas LP rizikos veiksnys – anatominės ir obstrukcinės kasos anomalijos. Dėl uždegiminių striktūrų ar piktybinių navikų atsiranda latakų nepraeinamumas, kuris gali sukelti lėtinį obstrukcinį pankreatitą. Viena iš anomalijų, sąlygojanti ŪP pasireiškimą, kuris vėliau pereis į LP – įgimtas kasos latako pasidalijimas į dorsalinį ir ventralinį latakus [6]. Paprastai LP pasireiškimui dėl šios anomalijos reikalingas dar ir antras rizikos veiksnys, pavyzdžiui, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar genetinis polinkis [12]. Esant genetiniam polinkiui, svarbus vaidmuo tenka cistinės fibrozės transmembraninio laidumo reguliatoriaus (CFTR) geno mutacijai, kurios metu stebimas dažnesnis latakų įgimtos anomalijos pasireiškimas [6].
Toliau, kalbant apie genetinę LP predispoziciją, be CFTR kiti svarbūs genai yra: katijoninis tripsinogenas (PRSS1), kasos sekrecinis tripsino inhibitorius (SPINK1), chimotripsinogenas (CTRC). Šie genai siejami su intrapankreatinio tripsino aktyvumo reguliavimu [12,13]. Esant jautrumui PRSS1, SPINK1 ir CTRC genų tipams, priklausomiems nuo tripsino, yra silpninamas apsauginis tripsino skaidymas ar tripsino slopinimas arba skatinamas kenksmingo tripsinogeno aktyvavimas. Tripsinogeno aktyvacija aktyvuoja tripsiną, kuris lemia LP ligos pradžią ir progresavimą [12].
Retais atvejais maždaug apie 5 – 6 % visų LP susirgimų sukelia autoimuninis uždegimas. Autoimuninis pankreatitas gali atsirasti savaime arba kartu su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip pirminis sklerozuojantis cholangitas, reumatoidinis artritas, sarkoidozė, Sjogreno sindromas [12].
Nepaisant daugybės skirtingų etiologijos veiksnių, 10 – 30 % pacientų nepavyksta nustatyti LP priežasties [6].
10.3 Lėtinio pankreatito klinikinis pasireiškimas
Dažniausiai pacientams pasireiškia pasikartojantys ūminio pankreatito epizodai. Toliau šie epizodai progresuoja iki lėtinio buko ar aštraus pilvo skausmo epigastriumo srityje, kuris plinta į nugarą, kartu pasireiškia pykinimas, vėmimas. Skausmo priepuolius gali išprovokuoti gausus alkoholio vartojimas, didelės riebaus maisto porcijos [5]. Skausmą palengvina pasilenkimas į priekį [3,16]. Nors dauguma pacientų, sergančių LP patiria skausmą, tačiau maždaug 10 – 20 % - pankreatitas yra neskausmingas [16].
12
Pasireiškus kasos endokrininiam nepakankamumui, išsivysto CD, o dėl egzokrininio nepakankamumo, sumažėja ar sutrinka kasos fermentų sekrecija, nepakankamai suvirškinami riebalai ir kitos maisto medžiagos, todėl stebima malabsorbcija, steatorėja. [3,16,17]. Dėl mitybos nepakankamumo sumažėja kūno svoris, trūksta riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E ir K), kalcio, magnio, cinko, tiamino ir folio rūgšties [17].
Retesniais atvejais, esant bendro tulžies latako obstrukcijai, išsivysto gelta. Pašalinus obstrukciją sukėlusią priežastį, gelta išnyksta [4,16].
10.4 Lėtinio pankreatito diagnostika
Tyrimai, padedantys diagnozuoti LP, yra suskirstyti į dvi grupes: vaizdinius ir kasos funkcijos tyrimus [7]. Vienas iš vaizdinių tyrimų – transabdominalinis ultragaras (UG), kuris naudojamas pažengusiai ligai nustatyti. Atliekamo UG metu matomi echogeniniai židiniai, reprezentuoja kalcifikacijas, tačiau šie pakitimai pastebimi tik iki 40 % pacientų. Dėl riboto UG gebėjimo vizualizuoti kasos struktūras, nereikėtų pasikliauti vien tik šio tyrimo vaizdais [6]. Tikslesnis nei UG vaizdinis tyrimas yra kompiuterinė tomografija (KT) [6,7,18]. Šis tyrimas išsamiai atvaizduoja kasos morfologijos pokyčius ir yra ypač naudingas jau pažengusios ligos diagnozavime [7,18]. Klasikiniai LP požymiai, stebimi KT - kasos atrofija, išsiplėtęs latakas ir kalcifikacija [7,18,19]. Tačiau reikia prisiminti, kad kasos atrofija gali pasireikšti ir nesergant LP, ji vystosi ir žmogui senstant. Tai nėra specifinis LP požymis. Be to, sergant LP, KT vaizduose gali ir nebūti jokių kasos morfologijos pakitimų, ypač ankstyvoje LP stadijoje, todėl šis tyrimas nėra visiškai patikimas [7]. Diagnozuojant LP jautresni ir specifiškesni tyrimai nei KT - magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar mangnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCT), kurie neturi jonizuojančios spinduliuotės [6,7]. MRT vaizduose geriau vizualizuojasi kasos parenchima ir latakai [6,7,19]. Tiek MRT, tiek MRCT atliekami su į veną leidžiamu sekretinu. Sekretinu sustiprintas MRCP leidžia įvertinti kasos egzokrininę funkciją, geriau vizualizuojasi pagrindinis kasos latakas, taip pat šoninės šakos, lyginant su įprastu MRCP [7]. Šio tyrimo jautrumas siekia 77 %, o specifiškumas - 83% [6]. Galiausiai, pats tiksliausias vaizdinis tyrimas - endoskopinis ultragarsas (EUG). Jam būdingas didžiausias jautrumas (85 – 100%) ir specifiškumas (85 - 100%) [16]. Svarbiausias EUG vaidmuo yra ankstyvame LP diagnozavime, kadangi šiuo metodu aptinkami ankstyvi latakų ir parenchimos pokyčiai [7].
Kita LP tyrimų grupė – kasos funkcijos tyrimai. Jie dar klasifikuojami į netiesioginius (neinvazinius) ir tiesioginius (invazinius). Netiesioginiai kasos funkcijos tyrimai – tai kasos egzokrininės funkcijos vertinimas be tiesioginės hormoninės liaukos stimuliacijos, pavyzdžiui elastazės ir riebalų kiekio matavimai išmatose. Tiesioginis kasos funkcijos tyrimas apima hormoninę kasos stimuliaciją
13
sekretinu arba cholcistekininu. Šie tyrimai yra kaip papildomi testai šalia vaizdinių tyrimų [7]. Vien tik kasos funkcijos tyrimai nepagrindžia LP diagnozės [7,20].
10.5 Lėtinio pankreatito gydymas
LP gydymas nukreiptas į skausmo malšinimą, egzokrininės ir endokrininės funkcijų nepakankamumo gydymą bei komplikacijų gydymą [2,16].
Pirmiausia, kaip jau ir minėta, pilvo skausmas yra labiausiai pacientus varginantis simptomas, dėl to gydymas pagrinde yra nukreiptas į pilvo skausmo malšinimą [6]. Skiriamas pakopinis skausmo malšinimo gydymas, pradedant nuo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) ir pereinant prie stiprių opioidų [6,16]. Dėl ilgą laiką vartojamų opioidų gali išsivystyti tolerancija ir priklausomybė, todėl patartina jais nepknaudžiauti ir pasirinkti kitus vaistus skausmo malšinimui [2]. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas pregabalinas [21] ar tricikliai antidepresantai, tokie kaip amitriptilinas ir nortriptilinas [6,16]. Taip pat yra daug įrodymų, jog pakaitinė kasos fermentų terapija (PFT) pasižymi veiksmingu skausmo malšinimo poveikiu. PFT neturi jokio šalutinio poveikio ir teigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę bei mitybos būklę [21].
Kalbant apie egzokrininį nepakankamumą, ligos progresavimo prevencijai svarbu atsisakyti tabako ir alkoholio vartojimo [2,16]. Taip pat svarbi ir dietologo konsultacija dėl tinkamos dietos paskyrimo. Patartina valgyti dažniau, po nedaug, tačiau reikia prisiminti, kad mažai riebalų turinti dieta neberekomenduojama dėl padidėjusio svorio kritimo ir lipiduose tirpių vitaminų trūkumo [2]. Visgi, siekiant geresnio gydymo efekto, dietos nepakanka. Pati svarbiausia egzokrininio nepakankamumo gydymo grandis – pakaitinė kasos fermentų terapija (PFT) [21]. Tai geriamosios kietosios kapsulės, kurių sudėtyje yra fermentų, kaip pavyzdžiui lipazės. Įprastai kasa pati pagamina mažiausiai 90 000 lipazės vienetų kiekvieno valgio metu, tačiau sutrikus egzokrininei funkcijai, pasireiškia kasos fermentų nepakankamumas. Tokiu atveju pradinė mažiausia skiriama PFT dozė yra 40 000 - 50 000 USP lipazės vienetų kiekvieno valgio metu, o užkandžiaujant tarp valgių - pusė šios dozės. Jei vis dar gydymas nėra pakankamai efektyvus, PFT dozę galima padidinti iki 90 000 lipazės vienetų [16]. Taip pat taikant PFT galima skirti protonų siurblio inhibitorių (PSI) prieš valgį, siekiant apsaugoti lipazę nuo denatūracijos skrandžio rūgštimi [21].
Sergant LP, gali pasireikšti ir endokrininis nepakankamumas. Dėl prarandamų kasos salelių, beta ląstelių ar esančio atsparumo insulinui, vystosi CD. Jo gydymui skiriama PFT inkretinų gamybą skatinančiais preparatais. Dėl šio teigiamo poveikio inkretinams didėja insulino sekrecija bei slopinama gliukagono gamyba, todėl gliukozės koncentracija kraujyje nepadidėja [16].
14
Galiausiai, kai medikamentinis LP gydymas yra neefektyvus ir pasireiškia įvairios komplikacijos, naudojamos invazinės skausmo malšinimo priemonės [16]. Pavyzdžiui, esant didelėms kasos pseudocistoms, kurios sukelia stiprų skausmą, kraujagyslių suspaudimą, kraujavimą ar tulžies pūslės stenozę, atliekamas jų drenavimas EUG metu transgastraliai. Po endoskopinio drenavimo pseudocistos regresija įvyksta 70 – 86 % pacientų [6]. Pasireiškus kitai LP komplikacijai - akmenų sukeltai tulžies latakų obstrukcijai ar kanalų stenozei, taikomas endoskopinis dekompresinis gydymas, stentuojant kasos lataką [16,21]. Jeigu šiomis priemonėmis nepavyksta pagerinti paciento būklės, taikomas chirurginis gydymas [6].
10.6 Pacientų, sergančių lėtinio pankreatitu, gyvenimo kokybės vertinimas
Visgi, gydymas ne visada yra veiksmingas, malšinant LP sukeltus simptomus. Dėl to pacientai patiria daug sunkumų kasdieninėje ir socialinėje veikloje [9].
2019 metais Lietuvoje atliktas tyrimas bei daugybė kitų tyrimų parodė, kad lėtinis pankreatitas yra susijęs su gyvenimo kokybės pablogėjimu [22]. Skausmo stiprumas, su skausmu susijusi negalia ar nedarbas, ligos trukmė, rūkymas, gretutinės ligos (onkologinės ligos, širdies ligos, insultas, inkstų nepakankamumas) ir kiti veiksniai neigiamai veikia gyvenimo kokybę [5,22,23].
Įrodyta, kad tiek skausmo intensyvumas, tiek skausmo priepuolių dažnis blogina pacientų, sergančių LP, gyvenimo kokybę [24]. Įdomu tai, kad, lyginant su tais pacientais, kurie skausmo nejautė, stipresnis neigiamas poveikis protinei gyvenimo kokybei buvo pastebėtas esant nuolatiniam skausmui, neatsižvelgiant į jo sunkumą. Protarpinis skausmas, neatsižvelgiant į jo sunkumą, nepadarė reikšmingos įtakos protinei gyvenimo kokybei, lyginant su pacientais, kurie skundų dėl sukeliamo skausmo neturėjo. Tačiau stiprus protarpinis skausmas reikšmingai paveikė fizinę gyvenimo kokybę [5].Kitas 2018 metais Alabamos valstijoje atliktas tyrimas parodė, jog pacientų, sergančių LP gyvenimo kokybė yra susijusi tiek su skausmo intensyvumu, tiek su jo emociniu nemalonumu. Įrodyta, kad emocinis skausmo aspektas, laikui bėgant, vaidina vis svarbesnį vaidmenį skausmo trajektorijoje [10].
2017 metais atliktame tyrime, kuriame tyrėjai vertino pacientų, sergančių LP, gyvenimo kokybę, nustatyta, kad neįgalumas ar nedarbas, susijęs su LP, daro didelę neigiamą įtaką tiek fizinei, tiek protinei gyvenimo kokybei. Neįgalumas ar nedarbas gali sukelti didelę psichologinę naštą, finansines problemas ir sutrikdyti socialinius ir šeimos santykius, o visa tai apriboja ligos gydymo galimybes [5].
Pastebėtas žymus su psichine sveikata susijusios gyvenimo kokybės pablogėjimas jaunesniame amžiuje, gausiai vartojant alkoholį, rūkant. Psichinės sveikatos gyvenimo kokybė buvo žymiai prastesnė pacientams, kuriems alkoholio vartojimas nustatytas kaip LP išsivystymo priežastis ir
15
kurie, pasireiškus ligai, toliau vartojo alkoholį. Kalbant apie rūkymą, dėl didelio afektinio spektro sutrikimų paplitimo tarp pacientų, sergančių LP, pacientai dažnai rūko, kad sumažintų nerimą, depresiją ar stresą arba norint susilaikyti nuo alkoholio vartojimo [5]. Senesniuose dviejose Italijos atliktuose tyrimuose nustatyta, kad dabartinis rūkymas, rūkymo kiekis bei trukmė neturėjo įtakos pacientų gyvenimo kokybei. Tačiau 2018 metais atliktas tyrimas įrodė, kad dabartinis rūkymas daro didelę įtaką tiek fizinei, tiek protinei gyvenimo kokybei [5]. Kita atlikta Han ir kt. studija taip pat patvirtino, jog rūkančiųjų fizinė gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė nei nerūkančiųjų [25]. Lenkų atliktame tyrime nustatyta, kad rūkymo trukmė yra susijusi su mažesniu fiziniu pajėgumu ir nemiga, o surūkytų cigarečių kiekis - su didesniu baiminimosi dėl sveikatos ateityje. Vis dėl to, neaišku, koks yra rūkymo poveikio mechanizmas LP sergančių pacientų gyvenimo kokybei. Vienas iš galimų paaiškinimų galėtų būti tai, kad rūkymas sukelia kasos morfologijos (pvz., kalcifikacija), endokrininės ir (ar) egzokrininės funkcijos pablogėjimą [5].
2014 metais mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo didelio medicinos centro Šiaurės rytų JAV pankreatito klinikos pacientai. Tyrime dalyvavę pacientai nurodė, kad LP pablogino jų fizinę funkciją dėl pasireiškusio viduriavimo. Pacientai dėl viduriavimo prarado orumą, nes baiminosi, kad esant viešoje vietoje pasireikš šis negalavimas. Kiti veiksniai, bloginantys fizines funkcijas, buvo pykinimas ir vėmimas, miego sutrikimas, mitybos pokyčiai, paguldymų į ligoninę skaičius, svorio netekimas, vartojamų tablečių skaičius, rėmuo, vidurių užkietėjimas dėl skausmą malšinančių vaistų vartojimo ir procedūrų / operacijų skaičius. Taip pat LP daro įtaką pacientų socialinei funkcijai. Nustatyta, kad šioje srityje respondentus labiausiai paveikė nesugebėjimas atlikti tėvų vaidmens: negalėjimas dalyvauti vaikų mokykliniuose renginiuose, besąlygiška vaikų pagalba, dėl kurios vaikai apleidžia savo gyvenimus. Respondentai taip pat nurodė draugystės ryšių nutrūkimą, nesugebėjimą atlikti namų ruošos darbų, nesugebėjimą pasirūpinti savimi, lytinio potraukio sumažėjimą. Kalbant apie emocinius veiksnius, pacientams labiausiai gyvenimo kokybę blogino depresija, nerimas, mintys apie savižudybę [26].
16
11. TYRIMO METODIKA
11.1 Tyrimo eiga
Apklausiant respondentus buvo naudotas EORTC QLQ - PAN 28 klausimynas bei papildomai sudaryti keli originalūs klausimai, susiję su LP rizikos veiksniais. PAN 28 klausimyne tiriamiesiems pateikiama įvertinti varginančių simptomų, kaip pvz. pilvo putimo, nugaros skausmo, skausmo naktimis, lytinės funkcijos sutrikimo, ne virškinimo, stiprumą. Anketoje po kiekvieno klausimo pateikti keturi teiginiai: ,,visai ne“ , ,,nedaug“, ,,vidutiniškai“ ar ,,labai“. Iš visų galimų variantų reikėjo pasirinkti vieną teiginį, kuris apibūdina pasireiškusio simptomo stiprumą. Taip pat papildomai pateikiami klausimai apie rūkymą, rūkymo trukmę (atsakymo variantai suskirstyti dvi grupes: rūko 20 m. ar mažiau, rūko daugiau nei 20 m.), alkoholinių gėrimų vartojimą (atsakymo variantai suskirstyti į dvi grupes: alkoholį vartoja kelis kartus per mėnesį ar dažniau, alkoholį vartoja kelis kartus per metus ar rečiau). Sudarytos anketos pavyzdys pateikiamas dalyje ,,Priedai“.
11.2 Tyrimo objektas
Pacientai, sergantys lėtiniu pankreatitu ir gydomi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje.
11.3 Tiriamųjų atranka
Tyrimui buvo atrinkti pacientai, kurie gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje ir sirgo lėtiniu pankreatitu.
Tiriamųjų imtis apskaičiuota pagal formulę: n= 1 ∆2+1
𝑁
, kai n – imties dydis, ∆ − paklaidos dydis (0,04), N – generalinės visumos dydis (40). Gautas imties dydis – 38 tiriamieji.
11.4 Tyrimo metodai
Tyrimui atlikti 2019 - 02 - 08 gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC - MF - 289). Pacientams, kurie serga lėtiniu pankreatitu ir gydosi LSMU
17
ligoninės Kauno klinkų Gastroenterologijos klinikoje, buvo pateiktas užpildyti minėtas anoniminis klausimynas (PAN 28 ir klausimai apie žalingus įpročius).
11.5 Duomenų analizė
Duomenų nagrinėjimui taikyta statistinės duomenų analizės programa IBM SPSS 25.0 ir Microsoft Office Excel. Statistinių ryšių tarpusavio stiprumas vertintas pagal Chi-kvadrato (x2) kriterijų. Statistiškai reikšmingi duomenys laikyti, kai p<0,05. Gauti analizės rezultatai aprašyti ir pateikti diagramose.
12. REZULTATAI
12.1 Bendra charakteristika
Atliktoje apklausoje dalyvavo 38 tiriamieji, iš kurių 71,1 % (n=27) sudarė vyrai ir 28,9 % (n=11) – moterys. Iš visų tyrime dalyvavusių pacientų 10,5 % (n=4) buvo 40 metų amžiaus ar jaunesni, 26,3 % (n=10) – nuo 41 iki 50 metų, 36,8 % (n=14) – nuo 51 iki 60 metų, 26,3 % (n=10) – 61 metų amžiaus ir vyresni. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių pavaizduotas 1 ir 2 pav.
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį 71,1%
28,9%
Vyrai
18 2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių
12.2 Simptomų ir veiksnių, darančių įtaką gyvenimo kokybei, pasireiškimo intensyvumas
Nemalonūs jutimai pilve visai nevargino 26,3 % (n=10) pacientų, sergančių LP, 23,7 % (n=9) vargino nedaug, 21,1 % (n=8) – vidutiniškai, 28,9 % (n=11) – labai. Pilvo pūtimas visai nepasireiškė 7,9 % (n=3) respondentų, nedaug pasireiškė 44,7 % (n=17), vidutiniškai – 18,4 %% (n=7), labai – 28,9 % (n=11). Nugaros visai neskaudėjo 44,7 % (n=17) tiriamųjų, nedaug skaudėjo 15,8 % (n=6), vidutiniškai – 26,3 % (n=10), labai – 13,2 % (n=5). Iš visų apklaustų pacientų 39,5 % (n=15) visai nesiskundė skausmu naktimis, skausmas vargino nedaug 23,7 % (n=9), vidutiniškai – 26,3 % (n=10), labai – 10,5 % (n=4). Dėl ligos ar gydymo 13,2 % (n=5) respondentų visai nevengė maisto, kurį galėjo valgyti ir anksčiau, nedaug anksčiau valgyto maisto vengė 39,5 % (n=15), vidutiniškai – 23,7 % (n=9), labai – 23,7 % (n=9). Maisto ar gėrimų skonis visai nepasikeitė 31,6 % (n=12) tiriamųjų, pasikeitė nedaug 34,2 % (n=13), vidutiniškai – 26,3 % (n=10), labai – 7,9 % (n=3). Nevirškinimo visai nejautė 15,8 % (n=6), nedaug jautė 42,1 % (n=16), vidutiniškai – 31,6 % (n=12), labai – 10,5 % (n=4). Dujų išėjimas visai nevargino 21,1 % (n=8) respondentų, nedaug vargino 47,4 % (n=18), vidutiniškai – 7,9 % (n=3), labai – 23,7 % (n=9). Burnos džiūvimo visai nejautė 18,4 % (n=7) respondentų, nedaug jautė 36,8 % (n=14), vidutiniškai – 31,6 % (n=12), labai – 13,2 % (n=5). Odos niežėjimas visai nevargino 34,2 % (n=13) tiriamųjų, nedaug vargino 36,8 % (n=14), vidutiniškai – 15,8 % (n=6), labai – 13,2 % (n=5). Odos pageltimo visai nebuvo 44,7 % (n=17) respondentų, oda pagelto nedaug 44,7 % (n=17), vidutiniškai – 7,9 % (n=3), labai – 2,6 % (n=1). Vengti alkoholinių gėrimų nebuvo visai sudėtinga 28,9 % (n=11), nedaug sudėtinga buvo 34,2 % (n=13), vidutiniškai – 26,3 % (n=10), labai – 10,5 % (n=4). Mažesnis lytinis potraukis visai nepasireiškė 26,3 % (n=10) respondentų, nedaug pasireiškė 31,6 % (n=12), vidutiniškai – 13,2 % (n=5), labai – 28,9 % (n=11). Mažesnis lytinis pasitenkinimas visai
0 5 10 15 20 25 30 35 40 Iki 40 m. 41 - 50 m. 51 - 60 m. > 60 m. Daž n is , p ro c. Amžius, metai
19
nepasireiškė 23,7 % (n=9) respondentų, nedaug pasireiškė 28,9 % (n=11), vidutiniškai – 18,4 % (n=7), labai – 28,9 % (n=11). Šių visų simptomų intensyvumo pasiskirstymas pateiktas 3 ir 4 pav.
3 pav. Pacientų, sergančių LP, simptomų, darančių įtaką jų gyvenimo kokybei, intensyvumo pasiskirstymas (1)
4 pav. Pacientų, sergančių LP, simptomų, darančių įtaką jų gyvenimo kokybei, intensyvumo pasiskirstymas (2) 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Nemalonūs jutimai pilve
Pilvo pūtimas Nugaros skausmas Skausmas naktimis Ankstesnio maisto vengimas Maisto ar gėrimų skonio pasikeitimas Nevirškinimas Daž n is , p ro c. Simpotmai Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Dujų išėjimas Burnos džiūvimas
Odos niežulys Odos pageltimas Sudėtinga vengti alkoholinių gėrimų Mažesnis lytinis potraukis Mažesnis lytinis pasitenkinimas Daž n is , p ro c. Simptomai
20 12.3 Pacientų, sergančių LP, žalingų įpročių vartojimas
Tarp visų respondentų alkoholį kelis kartus per mėnesį ar dažniau vartoja 74 % (n=28), o kelis kartus per metus ar rečiau – 26 % (n=10). Kalbant apie alkoholio rūšį, 37 % (n=14) vartoja stipriuosius gėrimus (degtinė, brendis, viskis), o 63 % (n=24) – šampaną/vyną/alų. Alkoholio vartojimo ir jo rūšies paplitimas pateikti 5 ir 6 pav.
5 pav. Alkoholio vartojimo paplitimas tarp tiriamųjų
6 pav. Alkoholio rūšies paplitimas tarp tiriamųjų
Iš visų tiriamųjų 66 % (n=25) rūko, o nerūko – 34 % (n=13). Tarp rūkančiųjų 20 metų ar mažiau rūko 40 % (n=10) respondentų, daugiau nei 20 m. rūko 60 % (n=15). Rūkymo ir rūkymo laiko paplitimas pateikti 7 ir 8 pav.
28; 74% 10; 26%
Kelis kartus per mėnesį ar dažniau
Kelis kartus per metus ar rečiau
14; 37%
24; 63%
Stiprieji gėrimai (degtinė, brendis, viskis)
21 7 pav. Rūkymo paplitimas tarp tiriamųjų
8 pav. Rūkymo trukmės paplitimas tarp tiriamųjų
12.4 Alkoholio vartojimo įtaka pacientų, sergančių LP, gyvenimo kokybei
Nustatyta, kad tarp vartojančių alkoholį dažnai ir vartojančių retai 20 % (n=5) versus 50 % (n=5) nemalonūs jutimai pilve visai nepasireiškė, nedaug vargino 21 % (n=6) versus 30 % (n=3), vidutiniškai - 21 % (n=6) versus 20 % (n=2), labai – 38 % (n=11) versus 0 % (n=0), kai p=0,070. Pilvo pūtimas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir vartojančių retai visai nepasireiškė 0 % (n=0) versus 0 % (n=0), nedaug pasireiškė 36 % (n=9) versus 57 % (n=8), vidutiniškai – 28 % (n=7) versus 29 % (n=4),
25; 66% 13; 34% Rūko Nerūko 10; 40% 15; 60% 20 m. ar mažiau Daugiau nei 20 m.
22
labai stipriai - 36 % (n=9) versus 14 % (n=2), p=0,052. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumo ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Nemalonių pojūčių pilve ir pilvo pūtimo intensyvumo pasiskirstymas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai pateiktas 9 pav.
9 pav. Nemalonių pojūčių pilve ir pilvo pūtimo pasireiškimo pasiskirstymas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai
Nugaros skausmas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai visai nepasireiškė 36 % (n=10) versus 70 % (n=7), nedaug pasireiškė 14 % (n=4) versus 20 % (n=2), vidutiniškai – 32,1 % (n=9) versus 10 % (n=1), labai – 17,9 % (n=5) versus 0 % (n=0), p=0,155. Skausmas naktimis visai nepasireiškė 32,1 % (n=9) versus 60 % (n=6), pasireiškė nedaug 25 % (n=7) versus 20 % (n=2), vidutiniškai – 28,6 % (n=8) versus 20 % (n=2), labai – 14,3 % (n=4) versus 0 % (n=0), p=0,368. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumo ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Nugaros skausmo ir skausmo naktimis varginimo pasiskirstymas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai pateiktas 10 pav.
0 10 20 30 40 50 60
Nemalonių pojūčių pilve jutimai tarp vartojančių
alkoholį dažnai
Nemalonių pojūčių pilve jutimai tarp vartojančių
alkoholį retai
Pilvo pūtimo pasireiškimas tarp vartojančių alkoholį
dažnai
Pilvo pūtimo pasireiškimas tarp vartojančių alkoholį retai
Dažn
is
, p
roc.
23 10 pav. Nugaros skausmo ir skausmo naktimis varginimo pasiskirstymas tarp vartojančių alkoholį
dažnai ir tarp vartojančių retai
Lyginant vartojančius alkoholį dažnai su tais, kurie alkoholį vartoja retai, dėl ligos ar gydymo visai nevengė maisto, kurį vartojo anksčiau 7,2 % (n=2) versus 30 % (n=3), vengė nedaug 46,4 % (n=13) versus 20 % (n=2), vidutiniškai – 25 % (n=7) versus 20 % (n=2), labai – 21,4 % (n=6) versus 30 % (n=3), p=0,209. Maisto ar gėrimų skonis visai nepasikeitė 25 % (n=7) versus 50 % (n=5), nedaug pasikeitė 39,3 % (n=11) versus 20 % (n=2), vidutiniškai – 28,6 % (n=8) versus 20 % (n=2), labai – 7,1 % (n=2) versus 10 % (n=1), p=0,468. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumo ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Ankstesnio maisto vengimo ir maistų ar gėrimo skonio pasikeitimo pasiskirstymas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai pateiktas 11 pav.
11 pav. Ankstesnio maisto vengimo ir maistų ar gėrimo skonio pasikeitimo pasiskirstymas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai
0 10 20 30 40 50 60 70 80 Nugaros skausmo pasireiškimas tarp vartojančių
alkoholį dažnai
Nugaros skausmo pasireiškimas tarp vartojančių
alkoholį retai
Skausmo naktimis pasireiškimas tarp vartojančių
alkoholį dažnai
Skausmo naktimis pasireiškimas tarp vartojančių
alkoholį retai Daž n is , p ro c.
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
0 10 20 30 40 50 60
Ankstsnio maisto vengimas tarp vartojančių alkoholį
dažnai
Ankstsnio maisto vengimas tarp vartojančių alkoholį
retai
Maisto ar gėrimų skonio pasikeitimas tarp vartojančių
alkoholį dažnai
Maisto ar gėrimų skonio pasikeitimas tarp vartojančių
alkoholį retai Daž n is , p ro c.
24
Lyginant vartojančius alkoholį dažnai su vartojančiais retai, nevirškinimo visai nejautė 10,7 % (n=3) versus 30 % (n=3), jautė nedaug 42,9 % (n=12) versus 40 % (n=4), vidutiniškai 35,7 % (n=10) versus 20 % (n=2), labai – 10,7 % (n=3) versus 10 % (n=1), p=0,507. Dujų išėjimas visai nevargino 17,9 % (n=5) versus 30 % (n=3), nedaug vargino 50 % (n=14) versus 40 % (n=4), vidutiniškai – 7,1 % (n=2) versus 10 % (n=1), labai – 25 % (n=7) versus 20 % (n=2), p=0,843. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumo ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Nevirškinimo ir dujų išėjimo varginimo pasiskirstymas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai pateiktas 12 pav.
12 pav. Nevirškinimo ir dujų išėjimo varginimo pasiskirstymas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai
Tarp vartojančių alkoholį dažnai ir vartojančių retai, burnos džiūvimas visai nepasireiškė 3,6 % (n=1) versus 60 % (n=6), nedaug pasireiškė 46,4 % (n=13) versus 10 % (n=1), vidutiniškai – 35,7 % (n=10) versus 20 % (n=2), labai – 14,3 % (n=4) versus 10 % (n=1), p=0,001. Odos niežulys visai nevargino 17,9 % (n=5) versus 80 % (n=8), nedaug vargino 46,4 % (n=13) versus 10 % (n=1), vidutiniškai – 21,4 % (n=6) versus 0 %. (n=0), labai – 14,3 % (n=4) versus 10 % (n=1), p=0,004. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumo ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Burnos džiūvimo ir odos niežulio varginimo pasiskirstymas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai pateiktas 13 pav.
0 10 20 30 40 50 60 Nevirškinimo pasireiškimas tarp vartonačių alkoholį
dažnai
Nevirškinimo pasireiškimas tarp vartonačių alkoholį retai
Dujų išėjimo varginimas tarp vartojančių alkoholį dažnai
Dujų išėjimo varginimas tarp vartojančių alkoholį retai
Daž n is , p ro c.
25 13 pav. Burnos džiūvimo ir odos niežulio varginimo pasiskirstymas tarp vartojančių alkoholį dažnai
ir tarp vartojančių retai.
Lyginant vartojančius alkoholį dažnai su tais, kurie alkoholį vartoja retai, odos pageltimas visai nepasireiškė 46,4 % (n=13) versus 40 % (n=4), nedaug pasireiškė 42,9 % (n=12) versus 50 % (n=5), vidutiniškai – 7,1 % (n=2) versus 10 % (n=1), labai – 3,6 % (n=1) versus 0 % (n=0), p=0,900. Vengti alkoholio vartojimo visai nebuvo sudėtinga 21,4 % (n=6) versus 50 % (n=5), nedaug sudėtinga buvo 42,9 % (n=12) versus 10 % (n=1), vidutiniškai sudėtinga – 21,4 % (n=6) versus 40 % (n=4), labai sudėtinga – 14,3 % (n=4) versus 0 % (n=0), p=0,079. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumo ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Odos pageltimo ir alkoholio vengimo sudėtingumo pasiskirstymas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai pateiktas 14 pav.
14 pav. Odos pageltimo ir alkoholio vengimo sudėtingumo pasiskirstymas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Burnos džiūvimo pasireiškimas tarp vartojančių
alkoholį dažnai
Burnos džiūvimo pasireiškimas tarp vartojančių
alkoholį retai
Odos niežėjimo varginimas tarp vartojančių alkoholį
dažnai
Odos niežėjimo varginimas tarp vartojančių alkoholį retai
Daž n is s, p ro c.
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
0 10 20 30 40 50 60
Odos pageltimas tarp vartojančių alkoholį dažnai
Odos pageltimas tarp vartojančių alkoholį retai
Alkoholio vengimo sudėtingumas tarp vartojančių alkoholį dažnai
Alkoholio vengimo sudėtingumas tarp vartojančių alkoholį retai
Daž n is , p ro c.
26
Lyginant vartojančius alkoholį dažnai su tais, kurie alkoholį vartoja retai, mažesnis lytinis potraukis visai nepasireiškė 21,5 % (n=6) versus 40 % (n=4), nedaug pasireiškė 32,1 % (n=9) versus 30 % (n=3), vidutiniškai – 14,3 % (n=4) versus 10 % (n=1), labai – 32,1 % (n=9) versus 20 % (n=2), p=0,693. Mažesnio lytinio pasitenkinimo visai nejautė 17,9 % (n=5) versus 40 % (n=4), nedaug pasikeitė 28,6 %(n=8) versus 30 % (n=3), vidutiniškai – 21,4 % (n=6) versus 10 % (n=1), labai – 32,1 % (n=9) versus 20 % (n=2), p=0,480. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumo ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Lytinio potraukio ir pasitenkinimo sumažėjimo pasireiškimas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai pateiktas 15 pav.
15 pav. Lytinio potraukio ir pasitenkinimo sumažėjimo pasireiškimas tarp vartojančių alkoholį dažnai ir tarp vartojančių retai
12.5 Alkoholio rūšies įtaka pacientų, sergančių LP, gyvenimo kokybei
Tarp vartojančių stipriuosius (degtinę, brendį, viskį) ir vartojančių silpnesnius alkoholinius gėrimus (šampaną, vyną, alų) nemalonūs jutimai pilve visai nepasireiškė 42,8 % (n=6) versus 16,7 % (n=4), nedaug pasireiškė 28,6 % (n=4) versus 20,8 % (n=5), vidutiniškai – 14,3 % (n=2) versus 25 % (n=6), labai – 14,3 % (n=2) versus 37,5 % (n=9), p=0,199. Pilvo pūtimas visai nevargino 14,3 % (n=2) versus 4,1 % (n=1), nedaug vargino 57,1 % (n=8) versus 37,5 % (n=9), vidutiniškai – 0 % (n=0) versus 29,2 % (n=7), labai – 28,6 % (n=4) versus 29,2 % (n=7), p=0,112. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų rūšies ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Nemalonių jutimų pilve ir pilvo pūtimo pasireiškimo pasiskirstymas tarp vartojančių stipriuosius ir tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus pateiktas 16 pav.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Mažesnio lytinio potraukio pasireiškimas tarp vartojančių
alkoholį dažnai
Mažesnio lytinio potraukio pasireiškimas tarp vartojančių
alkoholį retai
Mažesnio lytinio pasitenkinimo pasireiškimas
tarp vartojančių alkoholį dažnai
Mažesnio lytinio pasitenkinimo pasireiškimas tarp vartojančių alkoholį retai
Daž n is , p ro c.
27 16 pav. Nemalonių jutimų pilve ir pilvo plitimo pasireiškimo pasiskirstymas tarp vartojančių
stipriuosius ir tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus
Tarp vartojančių stipriuosius (degtinę, brendį, viskį) ir vartojančių silpnesnius alkoholinius gėrimus (šampaną, vyną, alų) nugaros skausmas visai nepasireiškė 57,1 % (n=8) versus 37,5 % (n=9), nedaug pasireiškė 14,3 % (n=2) versus 16,7 % (n=4), vidutiniškai – 28,6 % (n=4) versus 25 % (n=6), labai – 0 % (n=0) versus 20,8 % (n=5), p=0,289. Skausmas naktimis visai nevargino 50 % (n=7) versus 33,3 % (n=8), nedaug vargino 21,4 % (n=3) versus 25 % (n=6), vidutiniškai – 28,6 % (n=4) versus 25 % (n=6), labai – 0 % (n=0) versus 16,7 % (n=4), p=0,385. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų rūšies ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Nugaros skausmo ir skausmo naktimis pasiskirstymas tarp vartojančių stipriuosius ir tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus pateiktas 17 pav.
17 pav. Nugaros skausmo ir skausmo naktimis pasiskirstymas tarp vartojančių stipriuosius ir tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus
Tarp vartojančių stipriuosius (degtinę, brendį, viskį) ir vartojančių silpnesnius alkoholinius gėrimus (šampaną, vyną, alų) dėl ligos ar gydymo visai nevengė ankstesnio maisto 28,6 % (n=4) versus
0 10 20 30 40 50 60
Nemalonių jutimų pilve pasireiškimas tarp vartojančių
stipriuosius alkoholinius gėrimus
Nemalonių jutimų pilve pasireiškimas tarp vartojančių
silpnesnius alkoholinius gėrimus
Pilvo pūtimo pasireiškimas tarp vartojančių stipriuosius
alkoholinius gėrimus
Pilvo pūtimo pasireiškimas tarp vartojančių silpnuosius
alkoholinius gėrimus
Dažn
is
, p
roc.
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
0 10 20 30 40 50 60 Nugaros skausmo pasireiškimas tarp vartojančių
stipriuosius alkoholinius gėrimus
Nugaros skausmo pasireiškimas tarp vartojančių
silpnuosius alkoholinius gėrimus
Skausmo naktimis pasireiškimas tarp vartojančių
stipruosius alkoholinius gėrimus
Skausmo naktimis pasireiškimas tarp vartojančių
silpnuosius alkoholinius gėrimus Daž n is , p ro c.
28
4,2 % (n=1), nedaug vengė 21,4 % (n=3) versus 50 % (n=12), vidutiniškai – 21,4 % (n=3) versus 25 % (n=6), labai – 28,6 % (n=4) versus 20,8 % (n=5), p=0,107. Maisto ar gėrimų skonis visai nepasikeitė 57,1 % (n=8) versus 16,7 % (n=4), nedaug pasikeitė 28,6 % (n=4) versus 37,5 % (n=9), vidutiniškai – 14,3 % (n=2) versus 33,3 % (n=8), labai – 0 % (n=0) versus 12,5 % (n=3), p=0,051. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų rūšies ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05).Ankstesnio maisto vengimo ir maisto ar gėrimų skonio pasikeitimo paplitimas tarp vartojančių stipriuosius ir vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus pateiktas 18 pav.
18 pav. Ankstesnio maisto vengimo ir maisto ar gėrimų skonio pasikeitimo paplitimas tarp vartojančių stipriuosius ir tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus
Tarp vartojančių stipriuosius (degtinę, brendį, viskį) ir vartojančių silpnesnius alkoholinius gėrimus (šampaną, vyną, alų) nevirškinimo visai nejautė 21,4 % (n=3) versus 12,5 % (n=3), nedaug jautė 42,9 % (n=6) versus 41,7 % (n=10), vidutiniškai – 28,6 % (n=4) versus 33,3 % (n=8), labai – 7,1 % (n=1) versus 12,5 % (n=3), p=0,860. Dujų išėjimas visai nevargino 42,9 % (n=6) versus 8,3 % (n=2), nedaug vargino 42,9 % (n=6) versus 50 % (n=12), vidutiniškai – 7,1 % (n=1) versus 8,3 % (n=2), labai – 7,1 % (n=1) versus 33,4 % (n=8), p=0,053. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų rūšies ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Nevirškinimo ir dujų išėjimo pasireiškimo pasiskirstymas tarp vartojančių stipriuosius ir tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus pateiktas 19 pav. 0 10 20 30 40 50 60
Ankstesnio maisto vengimas tarp vartojančių stipriuosius
alkoholinius gėrimus
Ankstesnio maisto vengimas tarp vartojančių silpnuosius
alkoholinius gėrimus
Maisto ar gėrimų skonio pasikeitimas tarp vartojančių
stipriuosius alkoholinius gėrimus
Maisto ar gėrimų skonio pasikeitimas tarp vartojančių
silpnuosius alkoholinius gėrimus Daž n is , p ro c.
29 19 pav. Nevirškinimo ir dujų išėjimo pasireiškimo pasiskirstymas tarp vartojančių stipriuosius ir
tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus
Tarp vartojančių stipriuosius (degtinę, brendį, viskį) ir vartojančių silpnesnius alkoholinius gėrimus (šampaną, vyną, alų) burnos džiūvimas vargino 42,9 % (n=6) versus 4,2 % (n=1), nedaug vargino 35,7 % (n=5) versus 37,5 % (n=9), vidutiniškai – 21,4 % (n=3) versus 37,5 % (n=9), labai – 0 % (n=0) versus 20,8 % (n=5), p=0,013. Odos niežuys visai nepasireiškė 64,3 % (n=9) versus 16,6 % (n=4), nedaug pasireiškė 14,3 % (n=2) versus 50 % (n=12), vidutiniškai – 14,3 % (n=2) versus 16,7 % (n=4), labai – 7,1 % (n=1) versus 16,7 % (n=4), p=0,023.Duomenys tarp alkoholinių gėrimų rūšies ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Burnos džiūvimo ir odos niežulio pasireiškimas tarp vartojančių stipriuosius ir tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus pateiktas 20 pav.
20 pav. Burnos džiūvimo ir odos niežulio pasireiškimas tarp vartojančių stipriuosius ir tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus
Tarp vartojančių stipriuosius (degtinę, brendį, viskį) ir vartojančių silpnesnius alkoholinius gėrimus (šampaną, vyną, alų) odos pageltimas visai nepasireiškė 57,1 % (n=8) versus 37,5 % (n=9),
0 10 20 30 40 50 60 Nevirškinimo pasireiškimas tarp vartojančių stipriuosius
alkoholinius gėrimus
Nevirškinimo pasireiškimas tarp vartojančių silpnuosius
alkoholinius gėrimus
Dujų išėjimo pasireiškimas tarp vartojančių stipriuosius
alkoholinius gėrimus
Dujų išėjimo pasireiškimas tarp vartojančių silpnuosius
alkoholinius gėrimus Daž n is , p ro c.
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
0 10 20 30 40 50 60 70 Burnos džiūvimo pasireiškimas tarp vartojančių
stipriuosius alkoholinius gėrimus
Burnos džiūvimo pasireiškimas tarp vartojančių
silpnuosius alkoholinius gėrimus
Odos niežulio varginimas tarp vartojančių stipriuosius
alkoholinius gėrimus
Odos niežulio varginimas tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus Daž n is , p ro c.
30
nedaug pasireiškė 42,9 % (n=6) versus 45,8 % (n=11), vidutiniškai – 0 % (n=0) versus 12,5 % (n=3), labai – 0 % (n=0) versus 4,2 % (n=1), p=0,374. Alkoholinių gėrimų visai nebuvo sudėtinga vengti 50 % (n=7) versus 16,7 % (n=4), nedaug sudėtinga buvo 28,6 % (n=4) versus 37,5 % (n=9), vidutiniškai – 21,4 % (n=3) versus 29,1 % (n=7), labai – 0,0 % (n=0) versus 16,7 % (n=4), p=0,105. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų rūšies ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Odos pageltimo ir alkoholio vengimo sudėtingumo paplitimas tarp vartojančių stipriuosius ir tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus pateiktas 21 pav.
21 pav. Odos pageltimo ir alkoholio vengimo sudėtingumo paplitimas tarp vartojančių stipriuosius ir tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus
Tarp vartojančių stipriuosius (degtinę, brendį, viskį) ir vartojančių silpnesnius alkoholinius gėrimus (šampaną, vyną, alų) mažesnio lytinio potraukio visai nejautė 57,1 % (n=8) versus 8,3 % (n=2), nedaug jautė 21,4 % (n=3) versus 37,5 % (n=9), vidutiniškai – 7,2 % (n=1) versus 16,7 % (n=4), labai – 14,3 % (n=2) versus 37,5 % (n=9), p=0,012. Mažesnio lytinio pasitenkinimo visai nejautė 50 % (n=7) versus 8,3 % (n=2), nedaug jautė 28,6 % (n=4) versus 29,2 % (n=7), vidutiniškai – 14,3 % (n=2) versus 20,8 % (n=5), labai – 7,1 % (n=1) versus 41,7 % (n=10), p=0,016. Duomenys tarp alkoholinių gėrimų rūšies ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p<0,05). Mažesnio lytinio potraukio ir pasitenkinimo pasiskirstymas tarp vartojančių stipriuosius ir tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus pateiktas 22 pav.
0 10 20 30 40 50 60
Odos pageltimo pasireiškimas tarp vartojančių stipriuosius
alkoholinius gėrimus
Odos pageltimo pasireiškimas tarp vartojančių silpnuosius
alkoholinius gėrimus
Alkoholinių gėrimų sudėtingumo vengimas tarp
vartojančių stipriuosius alkoholinius gėrimus
Alkoholinių gėrimų sudėtingumo vengimas tarp
vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus Daž n is , p ro c.
31 22 pav. Mažesnio lytinio potraukio ir pasitenkinimo pasiskirstymas tarp vartojančių
stipriuosius ir tarp vartojančių silpnuosius alkoholinius gėrimus
12.6 Rūkymo įtaka pacientų, sergančių LP, gyvenimo kokybei
Tarp rūkančių ir nerūkančių respondentų nemalonūs jutimai pilve visai nepasireiškė 12 % (n=3) versus 53,8 % (n=7), nedaug pasireiškė 24 % (n=6) versus 23,1 % (n=3), vidutiniškai – 20 % (n=5) versus 23,1 % (n=3), labai – 44 % (n=11) versus 0 % (n=0), p=0,010. Pilvo pūtimas visai nepasireiškė 4 % (n=1) versus 15,4 % (n=2), nedaug pasireiškė 32 % (n=8) versus 69,2 % (n=9) vidutiniškai – 24 % (n=6) versus 7,7 % (n=1), labai – 40 % (n=10) versus 7,7 % (n=1), p=0,039. Duomenys tarp rūkymo ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Nemalonių jutimų pilve ir pilvo pūtimo pasireiškimo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių pateiktas 23 pav.
23 pav. Nemalonių jutimų pilve ir pilvo pūtimo pasireiškimo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių 0 10 20 30 40 50 60
Mažesnio lytinio potraukio pasireiškimas tarp vartojančių stipriuosius
gėrimus
Mažesnio lytinio potraukio pasireiškimas tarp vartojančių silpnuosius
gėrimus
Mažesnio lytinio pasitenkinimo pasireiškimas tarp vartojančių stipriuosius
gėrimus
Mažesnio lytinio pasitenkinimo pasireiškimas
tarp vartojančių silpnuosius gėrimus
Dažn
is
, p
roc.
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Nemalonių jutimų pilve
pasireiškimas tarp rūkančiųjų Nemalonių jutimų pilvepasireiškimas tarp nerūkančiųjų
Pilvo pūtimo pasireiškimas
tarp rūkančiųjų Pilvo pūtimo pasireiškimastarp nerūkančiųjų
Daž n is , p ro c.
32
Tarp rūkančių ir nerūkančių respondentų nugaros skausmas visai nepasireiškė 28 % (n=7) versus 77 % (n=10), nedaug pasireiškė 20 % (n=5) versus 7,7 % (n=1), vidutiniškai – 32 % (n=8) versus 15,3 % (n=2), labai – 20 % (n=5) versus 0 % (n=0), p=0,031. Skausmas naktimis visai nevargino 20 % (n=5) versus 77 % (n=10), nedaug vargino 28 % (n=7) versus 15,3 % (n=2), vidutiniškai – 36 % (n=9) versus 7,7 % (n=1), labai – 16 % (n=4) versus 0 % (n=0), p=0,006. Duomenys tarp rūkymo ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Nugaros skausmo ir skausmo naktimis varginimo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių pateiktas 24 pav.
24 pav. Nugaros skausmo ir skausmo naktimis varginimo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių
Tarp rūkančių ir nerūkančių respondentų dėl ligos ar gydymo 4 % (n=1) versus 30,8 % (n=4) visai nevengė anksčiau valgyto maisto, nedaug vengė 44 % (n=11) versus 30,8 % (n=4), vidutiniškai – 24 % (n=6) versus 23,1 % (n=3), labai – 28 % (n=7) versus 15,3 % (n=2), p=0,132. Duomenys tarp rūkymo anksčiau valgyto maisto vengimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Maisto ar gėrimų skonis visai nepasikeitė 16 % (n=4) versus 61,5 % (n=8), nedaug pasikeitė 40 % (n=10) versus 23,1 % (n=3), vidutiniškai – 32 % (n=8) versus 15,4 % (n=2), labai – 12 % (n=3) versus 0 % (n=0), p=0,032. Duomenys tarp rūkymo ir maisto ar gėrimų skonio pasireiškimo statistiškai reikšmingi (p<0,05).Anksčiau valgyto maisto vengimo ir maisto ar gėrimų skonio pasikeitimo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių pateiktas 25 pav.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Nugaros skausmo pasireiškimas tarp rūkančiųjų
Nugaros skausmo pasireiškimas tarp
nerūkančiųjų
Skausmo naktimis varginimas tarp rūkančiųjų
Skausmo naktimis varginimas tarp nerūkančiųjų Daž n is , p ro c.
33 25 pav. Anksčiau valgyto maisto vengimo ir maisto ar gėrimų skonio pasikeitimo pasiskirstymas tarp
rūkančių ir nerūkančių
Tarp rūkančių ir nerūkančių respondentų nevirškinimas visai nepasireiškė 12 % (n=3) versus 23,1 % (n=3), nedaug pasireiškė 36 % (n=9) versus 53,8 % (n=7), vidutiniškai 44 % (n=11) versus 7,7 % (n=1), labai – 8 % (n=2) versus 15,4 % (n=2), p=0,149. Dujų išėjimas visai nevargino 16 % (n=4) versus 30,8 % (n=4), nedaug vargino 40 % (n=10) versus 61,5 % (n=8), vidutiniškai – 8 % (n=2) versus 7,7 % (n=1), labai – 36 % (n=9) versus 0 % (n=0), p=0,093. Duomenys tarp rūkymo ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Nevirškinimo ir dujų išėjimo varginimo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių pateiktas 26 pav.
26 pav. Nevirškinimo ir dujų išėjimo varginimo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių
Tarp rūkančių ir nerūkančių respondentų burnos džiūvimas visai nepasireiškė 8 % (n=2) versus 38,5 % (n=5), nedaug pasireiškė 40 % (n=10) versus 30,7 % (n=4), vidutiniškai – 44 % (n=11) versus 7,7 % (n=1), labai – 8 % (n=2) versus 23,1 % (n=3), p=0,023. Duomenys tarp rūkymo ir burnos džiūvimo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Odos niežulys visai nevargino 24 % (n=6) versus 53,8 % (n=7), nedaug vargino 40 % (n=10) versus 30,8 % (n=4), vidutiniškai – 20 % (n=5) versus 7,7 % (n=1), labai – 16 % (n=4) versus 7,7 % (n=1), p=0,296. Duomenys tarp rūkymo ir odos niežulio statistiškai
0 10 20 30 40 50 60 70
Anksčiau valgyto maisto vengimas tarp rūkančiųjų
Anksčiau valgyto maisto vengimas tarp nerūkančiųjų
Maisto ar gėrimų skonio pasikeitimas tarp rūkančiųjų
Maisto ar gėrimų skonio pasikeitimas tarp nerūkančiųjų Daž n is , p ro c.
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
0 10 20 30 40 50 60 70 Nevirškinimo pasireiškimas
tarp rūkančiųjų Nevirškinimo pasireiškimastarp nerūkančiųjų Dujų išėjimo varginimas tarprūkančiųjų Dujų išėjimo varginimas tarpnerūkančiųjų
Daž n is , p ro c.
34
nereikšmingi (p>0,05). Burnos džiūvimo ir odos niežėjimo varginimo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių pateiktas 27 pav.
27 pav. Burnos džiūvimo ir odos niežėjimo varginimo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių
Tarp rūkančių ir nerūkančių respondentų odos pageltimas visai nepasireiškė 36 % (n=9) versus 61,5 % (n=8), nedaug pasireiškė 52 % (n=13) versus 30,8 % (n=4), vidutiniškai – 8 % (n=2) versus 7,7 % (n=1), labai – 4 % (n=1) versus 0 % (n=0), p=0,452. Alkoholinių gėrimų vartojimo visai nebuvo sudėtinga vengti 20 % (n=5) versus 46,2 % (n=6), nedaug sudėtinga buvo 36 % (n=9) versus 30,7 % (n=4), vidutiniškai – 28 % (n=7) versus 23,1 % (n=3), labai – 16 % (n=4) versus 0 % (n=0), p=0,236. Duomenys tarp rūkymo ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Odos pageltimo ir alkoholinių gėrimų vengimo sudėtingumo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių pateiktas 28 pav.
28 pav. Odos pageltimo ir alkoholinių gėrimų vengimo sudėtingumo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių 0 10 20 30 40 50 60 Burnos džiūvimo
pasireiškimas tarp rūkančiųjų pasireiškimas tarpBurnos džiūvimo nerūkančiųjų
Odos niežėjimo varginimas
tarp rūkančiųjų Odos niežėjimo varginimastarp nerūkančiųjų
Daž n is , p ro c.
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
0 10 20 30 40 50 60 70
Odos pageltimo pasireiškimas
tarp rūkančiųjų Odos pageltimo pasireiškimastarp nerūkančiųjų sudėtingumas tarp rūkančiųjųAlkoholinių gėrimų vengimo Alkoholinių gėrimų vengimosudėtingumas tarp nerūkančiųjų Daž n is , p ro c.
35
Tarp rūkančių ir nerūkančių respondentų mažesnio lytinio potraukio visai nejautė 16 % (n=4) versus 46,2 % (n=6), nedaug jautė 28 % (n=7) versus 38,4 % (n=5), vidutiniškai – 16 % (n=4) versus 7,7 % (n=1), labai – 40 % (n=10) versus 7,7 % (n=1), p=0,079. Mažesnio lytinio pasitenkinimo visai nejautė 16 % (n=4) versus 38,5 % (n=5), nedaug jautė 24 % (n=6) versus 38,4 % (n=5), vidutiniškai – 24 % (n=6) versus 7,7 % (n=1), labai – 36 % (n=9) versus 15,4 % (n=2), p=0,177. Duomenys tarp rūkymo ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Mažesnio lytinio potraukio ir pasitenkinimo pasireiškimo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių pateiktas 29 pav.
29 pav. Mažesnio lytinio potraukio ir pasitenkinimo pasireiškimo pasiskirstymas tarp rūkančių ir nerūkančių
12.7 Rūkymo trukmės įtaka pacientų, sergančių LP, gyvenimo kokybei
Tarp rūkančių 20 m. ar mažiau ir rūkančių daugiau nei 20 m. nemalonūs jutimai pilve visai nepasireiškė 20 % (n=2) versus 6,6 % (n=1), nedaug pasireiškė 20 % (n=2) versus 26,7 % (n=4), vidutiniškai – 40 % (n=4) versus 6,7 % (n=1), labai – 20 % (n=2) versus 60 % (n=9), p=0,010. Nugaros skausmas visai nepasireiškė 30 % (n=3) versus 26,7 % (n=4), nedaug pasireiškė 30 % (n=3) versus 13,3 % (n=2), vidutiniškai – 40 % (n=4) versus 26,7 % (n=4), labai – 0 % (n=0) versus 33,3 % (n=5), p=0,010. Duomenys tarp rūkymo trukmės ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Nemalonių jutimų pilve ir nugaros skausmo varginimo pasiskirstymas tarp rūkančių 20 m. ar mažiau ir tarp rūkančių daugiau nei 20 m. pateiktas 30 pav.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Mažesnio lytinio potraukio
pasireiškimas tarp rūkančiųjų Mažesnio lytinio potraukiopasireiškimas tarp nerūkančiųjų Mažesnio lytinio pasitenkinimo pasireiškimas tarp rūkančiųjų Mažesnio lytinio pasitenkinimo pasireiškimas tarp nerūkančiųjų Daž n is , p ro c.
36 30 pav. Nemalonių jutimų pilve ir nugaros skausmo varginimo pasiskirstymas tarp rūkančių 20 m.
ar mažiau ir tarp rūkančių daugiau nei 20 m.
Tarp rūkančių mažiau nei 20 m. ir rūkančių daugiau nei 20 m. naktinis skausmas visai nevargino 40 % (n=4) versus 6,6 % (n=1), nedaug vargino 10 % (n=1) versus 40 % (n=6), vidutiniškai – 50 % (n=5) versus 26,7 % (n=4), labai – 0 % (n=0) versus 26,7 % (n=4), p=0,010. Lytinio pasitenkinimo sumažėjimas visai nepasireiškė 20 % (n=2) versus 13,4 % (n=2), nedaug pasireiškė 10 % (n=1) versus 33,3 % (n=5), vidutiniškai – 60 % (n=6) versus 0 % (n=0), labai – 10 % (n=1) versus 53,3 % (n=8), p=0,010. Duomenys tarp rūkymo trukmės ir šių simptomų pasireiškimo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Skausmo naktimis ir lytinio pasitenkinimo sumažėjimo pasiskirstymas tarp rūkančių 20 m. ar mažiau ir rūkančių daugiau nei 20 m. pateiktas 31 pav.
31 pav. Skausmo naktimis ir lytinio pasitenkinimo sumažėjimo pasiskirstymas tarp rūkančių 20 m. ar mažiau ir rūkančių daugiau nei 20 m.
0 10 20 30 40 50 60 70
Nemalonių jutimų pilve pasireiškimas rūkantiems 20
m. ir mažiau
Nemalonių jutimų pilve pasireiškimas rūkantiems daugiau nei 20 m. Nugaros skausmo pasireiškimas rūkantiems 20 m. ir mažiau Nugaros skausmo pasireiškimas rūkantiems mažiau nei 20 m. Daž n is , p ro c.
Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai
0 10 20 30 40 50 60 70 Skausmo naktimis pasireiškimas rūkantiems 20 m. ir mažiau Skausmo naktimis pasireiškimas rūkantiems daugiau nei 20 m. Lytinio pasitenkinimo sumažėjimas rūkantiems 20 m. ir mažiau Lytinio pasitenkinimo sumažėjimas rūkantiems daugiau nei 20 m. Daž n is , p ro c.
