LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Sveikatos psichologijos katedra
SIMONA NEVERAUSKAITĖ
PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIU SERGANČIŲ PACIENTŲ
PSICHOSOCIALINIAI POREIKIAI IR SU SVEIKATA SUSIJUSIOS
GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS
Sveikatos psichologijos antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
Studentė Simona Neverauskaitė
Darbo vadovas dokt. I. Banienė
Data: 2021m. gegužės 20 d.
2
PADĖKA
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo darbo vadovei, dokt. Irinai Banienei už vertingas konsultacijas, sugaištą laiką, pagalbą ir kantrybę padedant parengti baigiamuosius darbus. Taip pat, už tai, kad įkvėpė mane ieškoti prasmės, tikėti žmogumi ir suvokti, kad jo gyvenimas nesibaigia išgirdus onkologinės ligos diagnozę. Dėkoju už nuoširdžią pagalbą, kantrybę ir palaikymą nuo pat pirmųjų studjų metų!
Labai dėkoju, Nacionalinio vėžio instituto, onkourologijos skyriaus vedėjui - dr. Albertui Uliui už pasitikėjimą ir leidimą atlikti tyrimą šiuo sudėtingu visiems laikotarpiu. Taip pat, labai dėkoju visiems onkourologijos skyriaus darbuotojams už nuoširdžią pagalbą ir visapusį palaikymą atliekant tyrimą.
Dėkoju savo šeimai ir draugams už palaikymą rašant magistro darbą ir jų niekada nesibaigiantį tikėjimą, kad galiu. Išskirtinai norėčiau padėkoti savo draugei, Laurai Šalčiūnaitei, už emocinę paramą ir palaikymą rašant magistro darbą.
Atsižvelgiant į pandemijos aplinkybes kelias, atliekant šį tyrimą nebuvo lengvas, todėl labai dar kartą dėkoju kiekvienam tiriamąjąm, kuris skyrė savo laiką bei sutiko dalyvauti tyrime, prisidėdamas prie jo atlikimo. Jūsų sugaištas laikas, man buvo be galo svarbus!
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 PAGRINDINĖS SĄVOKOS ... 6 SANTRUMPOS ... 7 1. ĮVADAS ... 8 1.1. Įžanga ... 81.2. Tyrimo objektas, problema, aktualumas ir naujumas ... 9
1.3. Literatūros apžvalga ... 10
1.3.1. Priešinės liaukos vėžys/epidemiologija ... 10
1.3.2. Psichosocialinių poreikių samprata ... 12
1.3.3. Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų patiriami sunkumai ir psichosocialiniai poreikiai ... 14
1.3.4. Psichosocialinių poreikių vertinimas ... 19
1.3.5. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės samprata ... 21
1.3.6 Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ... 22
1.3.7. Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo metodai ... 24
1.3.8. Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų pichosocialinių poreikių ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajos ... 26
1.4. Darbo tikslas ir uždaviniai ... 27
2. METODAI ... 29
2.1.Tyrimo eiga... 29
2.2.Tyrimo imtis ... 29
2.3. Tyrimo instrumentai ... 30
2.4. Duomenų analizės metodai ... 34
3. REZULTATAI ... 36
3.1. Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų psichosocialiniai poreikiai ... 36
3.2. Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ... 41
3.3. Sąsajos tarp pacientų psichosocialinių poreikių ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių... 48
3.4. Veiksniai, prognozuojantys su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklius ... 50
5. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 54
IŠVADOS ... 63
4
SANTRAUKA
Neverauskaitė, S. (2021). Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų psichosocialiniai poreikiai ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajos (Sveikatos psichologijos magistro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: dokt. Irina Banienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas – 70 p.
Problema. Pastebima, jog onkologinės ligos pacientams sukelia įvairias bei daugybines
problemas, sergantieji susiduria su fiziniai apribojimais, išgyvena emocinius sunkumus, juos kamuoja socialinės problemos bei pablogėjusi gyvenimo kokybė. Taigi, šio tyrimo tikslas - įvertinti priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų psichosocialinius poreikius ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
Metodai. Tyrime dalyvavo 45 - 90 metų, PLV sergantys pacientai (n=200), besigydantys
Nacionaliniame vėžio institute(NVI), Vilniuje. Tiriamieji pildė anketas, kurias sudarė Europos vėžio gydymo ir tyrimo organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas - EORTC QLQ - C30 (3 versija) (su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei nustatyti); psichosocialinių poreikių vertinimo klausimynas - SCNS - SF34 (trumpoji versija)(skirtas įvertinti psichosocialinius poreikius); bei šio darbo autoriaus sudaryti sociodemografiniai bei su liga ir gydymu susiję klausimai. Duomenų analizė atlikta vienmatės ir dvimatės analizės metodais, taip pat atliekant logistinę regresinę analizę.
Rezultatai ir išvados. Įvertinus pacientų su sveikata susijusią GK, nustatyta, kad geresniu
bendru funkcionavimu, bendra sveikata ir GK pasižymi jaunesni, gyvenantys su antrąją puse, dirbantys, geresnę finansinę padėtį turintys, įgiję aukštąjį- aukštesnįjį išsilavinimą PLV sergantys pacientai. Taip pat, I stadija, iki 1 metų, sergantys PLV pacientai, kuriems nebuvo ligos atsinaujinimo etapo ir kuriems taikomas aktyvus stebėjimas. Nustatyta, kad ryškesnius bendrus klinikinius simptomus patiria vyresni, nedirbantys, blogesnę finansinę padėtį turintys PLV sergantys pacientai. Taip pat, IV ligos stadija, 6-10 metų, sergantys pacientai, kuriems buvo ligos atsinaujinimo etapas ir kuriems, šiuo metu taikomas chirurginis plius spindulinis gydymas. Vertinant PLV pacientų psichosocialinius poreikius nustatyta, kad labiau išreiškiami psichologiniai, fiziniai bei su informacijos gavimu ir sveikatos priežiūra susiję poreikiai, mažiau išreikšti - priežiūros/palaikymo bei seksualiniai poreikiai. Tai pat, buvo nustatyta jog gerėjant bendram PLV sergančių pacientų funkcionavimo vertinimui, mažėja psichologiniai, informacijos/sveikatos priežiūros bei fiziniai poreikiai. Taip pat, ryškėjant pacientų patiriamiems klinikiniams simptomams, didėja psichologiniai, informacijos/sveikatos priežiūros, fiziniai bei priežiūros ir palaikymo poreikiai. O gerėjant bendram pacientų sveikatos ir GK vertinimui, mažėja psichologiniai, informacijos/sveikatos priežiūros bei fizinių poreikiai. Veiksniai prognozuojantys su sveikata susijusios GK rodiklius: geresniu bendru funkcionavimu pasižymi asmenys, įgiję aukštąjį-aukštesnįjį išsilavinimą, sergantys 1-2 ligos stadija bei tie PLV sergantys pacientai kuriems, nebuvo ligos atsinaujinimo etapo. Blogesniu bendru funkcionavimu, pasižymi asmenys, kurių fiziniai poreikiai nėra patenkinti. Ryškesnius klinikinius simptomus jaučia asmenys, kuriems diagnozuota 3-4 ligos stadija bei kurie patyrę ligos atsinaujinimo etapą. Taip pat, nustatyta, jog kuo labiau nepatenkinami psichologiniai bei fiziniai poreikiai, tuo ryškiau patiriami klinikiniai simptomai. Geresne bendra sveikata ir GK, pasižymi asmenys, nepatyrę ligos atsinaujinimo etapo. Blogesne bendra sveika ir GK pasižymi asmenys, kurių psichologiniai bei fiziniai poreikiai nėra patenkinti.
Raktažodžiai. priešinės liaukos vėžio pacientai; su sveikata susijusi gyvenimo kokybė;
5
SUMMARY
Neverauskaitė, S. (2021). Psycho-Social Needs of Patients with Prostate Cancer and Health-Related Life Quality (Master’s thesis in Health Psychology). Scientific adviser: PhD student Irina Banienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas – 70 p.
Problem. It is noticed that oncological diseases cause various and multiple problems for
patients, patients face physical limitations, experience emotional difficulties, suffer from social problems and deteriorated quality of life. Thus, the aim of this research is to assess the psycho-social needs and health-related life quality of patients with prostate cancer (PC).
Methods. The study included patients with PC aged 45-90 years (n = 200) treated in National
Cancer Institute, Vilnius. The subjects completed surveys consisting of the European Organization for Research and Treatment of Cancer Quality of Life Questionnaire, i.e. EORTC QLQ-C30 (Version 3) (to determine health-related quality of life); Supportive Care Needs Survey - SCNS - SF34 (short version) (to asses psycho-social needs); and author-created socio-demographic questions as well as questions related to illness and treatment. Data analysis was performed using one-dimensional and two-dimensional analysis methods, as well as logistic regression analysis.
Results and conclusions. After assessment of health-related life quality (LQ) of patients,
better functioning, better general functioning and LQ was determined in patients with PC who are younger, live with a partner, are employed, have better financial status, have acquired higher or college education; also PC patients of stage I, having PC up to one year, who have not had a relapse and who are being actively monitored. It was determined that more pronounced general clinical symptoms are experienced with PC patients who are older, unemployed, of poorer financial status; also, PC patients with stage IV, having PC for 6-10 years, who have had a relapse and who are currently being given surgical and radiation therapy. When assessing the psycho-social needs of PC patients, it was determined that more expressed needs are psychological, physical needs and the needs related to receipt of information and health care, while less expressed needs are care/support and sexual needs. It was also determined that with the improving general assessment of the functioning of PC patients, psychological, information/health care and physical needs decrease. Also, with the clinical symptoms of the patients becoming more pronounced, psychological, information/health care, physical, and care and support needs increase. Meanwhile, with better general assessment of health and LQ, psychological, information/health care and physical needs decrease. Factors forecasting health-related LQ indicators: general better functioning is noticed in PC patients who have acquired higher-college education, who have stage 1-2 of cancer and who have not had a relapse. Poorer general functioning is noticed in persons whose physical needs are not met. More pronounced clinical symptoms are experienced by persons who have been diagnosed with stage 3-4 of cancer and who have experienced a relapse. It was also determined that the more psychological and physical needs are not met, the more pronounced clinical symptoms are experienced. Better general health and LQ is noticed in person who have not had a relapse. Poorer general health and LQ is noticed in persons whose psychological and physical needs are not met.
6
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Priešinės liaukos vėžys – prostatos vėžio (PLV) sinonimas. Tai onkologinis susirgimas, kuris
susidaro vyrų prostatos audiniuose, reprodukcinėje sistemoje esančioje priešinėje liaukoje (Grimm ir kt., 2003).
Poreikis – asmens būsena; atsiradęs trūkumas ir tam tikra būtinybė, kurią formuoja veiklos
sąlygų neatitikimas (Leonavičius, 1993).Tai reikmė žmogui arba net socialinei sistemai funkcionuoti (Jonhson, 2001).
Psichosocialiniai poreikiai – tai psichologinių ir socialinių poreikių tarpusavio
priklausomybė. Tai gali būti suprantama, kaip sąveika su sveikatos priežiūros specialistais; priežiūros ir procedūrų kokybe (gydymo ir intervencijų greitumas); tikslios ir išsamios informacijos bei pagalbos gavimas apie ligą ar gydymą; teikiama dvasinė, emocinė parama iš sveikatos priežiūros specialistų (Bailey ir Simeonsson, 1999).
Hierarchinė poreikių teorija – A.H Maslow pristatyta teorija, nagrinėjanti asmens bei
visuomenes poreikius, jų elgsenos ir veikimo motyvaciją (Tikkanen, 2007).
Poreikių įvertinimas – tai informacijos apie vyraujančias problemas rinkimas (Hersstedt,
2003).
Segančiųjų poreikių išsiaiškinimas – viena pirminių sąlygų, norint užtikrinti kuo geresnę
pacientų gyvenimo kokybę (Mor ir kt., 1992).
Gyvenimo kokybė (GK) – tai asmeninis savo paskirties gyvenime įvertinimas, kultūros ir
vertybių sistemos, kurioje asmuo gyvena, požiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai gali būti suvokiama plačiąja prasme, kuomet visapusiškai daroma įtaka asmens psichologinei bei fizinei sveikatai, nepriklausomybei ir ryšiui su aplinka (Kalėdienė ir kt.,1998).
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – viena pagrindinių bendros gyvenimo kokybės
dalių, kurios vertinimui įtakos turi tiek asmens sveikata, gydymas, tiek sveikatos priežiūra (Toliušienė, 2005).
7
SANTRUMPOS
ADT – androgenų trūkumo terapija;
EORTC QLQ-C30 – (angl. European Organization for Research ant Treatment of Cancer Quality
of life Questionnaire Core 30), Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas sergantiesiems vėžiu;
ERG – (angl. existence (E), relatedness (R), growth (G), C. Alderter poreikių teorija, interpretuota
pagal A. Maslow poreikių teoriją;
GK – Gyvenimo kokybė;
PAS – prostatos specifinis antigenas; PLV – priešinės liaukos (prostatos) vėžys; RP – radikali prostatektomija;
SCNS - SF34 – (angl. Supportive Care Needs Survey), psichosocialinių poreikių įvertinimo
klausimynas sergantiems krūties bei priešinės liaukos vėžiu;
TNM – priešinės liaukos vėžio klasifikacija; TUR – transurentinė prostatos rezekcija.
8
1. ĮVADAS
1.1. Įžanga
Priešinės liaukos vėžys (PLV) – viena iš labiausiai paplitusių vėžio formų pasaulyje.
Dažniausiai būdinga vyresnio amžiaus vyrams, tačiau vis dažniau diagnozuojama ir jaunesnio amžiaus pacientams, taip problema tampa dar aktualesnė. Lietuvoje priešinės liaukos vėžys – dažniausiai diagnozuojamas vyrų onkologinis susirgimas (Nacionalinis vėžio institutas, 2018). Per metus šalyje nustatoma daugiau nei 2000 naujų atvejų, sergamumas šalyje nuolat auga. Remiantis paskutiniais pateikiamais Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2020 m. buvo užregistruoti 16581 asmenys sergantys PLV. Apžvelgiant mirtingumo statistiką Lietuvoje, galim pastebėti, jog mirtingumas nuo PLV nežymiai, tačiau linkęs mažėti (fiksuojamos mirtys nuo PLV: 2016m. – 561; 2017m. – 525; 2018m. – 524; 2019m. – 515 atvejai).
Priešinės liaukos vėžys skirtingai nei kiti onkologiniai susirgimai, gali ilgus metus nesukelti jokių simptomų. Didžioji dalis atsiradusių navikų vystosi lėtai, jaunesniems vyrams nesukeldami didesnių problemų (Nacionalinis vėžio institutas, 2018).
Sveikatos priežiūroje analizuojama gyvenimo kokybės sritis ‒ su žmonių sveikata susijusi gyvenimo kokybė, kuri turi bendrų sąlyčio taškų su sveikatos bei gyvenimo kokybės samprata (Staškutė, 2014). Sergantiesiems gydymas sukelia daug nemalonių fizinių, psichologinių ir socialinių išgyvenimų, darančių įtaką jų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui. Todėl diagnozavus ligą, pacientui svarbu ne tik išgyvenimas, bet ir kuo geresnė gyvenimo kokybė. Pasaulyje didėjant sergamumo rodikliams ir mažėjant mirtingumui, daugiau priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų su diagnoze gyvena ilgiau (Ferlay ir kt., 2015). Nepaisant didėjančio sergamumo, pacientų sergančių PLV mirtingumas mažėja, o tai reškia, jog vis daugiau sergančiųjų gyvena ilgiau, todėl svarbu suprasti pacientams kylančius iššūkius su kuriais jie susiduria, jog būtų galima gerinti jų gyvenimo kokybę (Ettridge ir kt., 2017).
Nuo su sveikta susijusios gyvenimo kokybės elementų neatsiejami ir pacientų psichosocialiniai poreikiai. Poreikiai turi svarbią reikšmę, nes apsprendžia žmogaus tikslus, išsikeltus lūkesčius, nulemia jo motyvaciją, o patenkinti poreikiai suformuoja tam tikras ateities galimybes (Atkočiūnienė ir kt., 2012 ). Pacientų gyvenimo kokybės vertinimas, dažnai priklauso nuo jų poreikių patenkinimo. Sergantieji priešinės liaukos vėžiu susiduria su daugybinėmis problemomis, juos vargina pati liga, neatliepti poreikiai, taikomi gydymo metodai, kurie sukelia daug nemalonių psichologinių, socialinių, fizinių išgyvenimų (Ettridge ir kt., 2017). Visa tai daro įtaką pacientų psichosocialinių poreikių atsiradimui bei su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Todėl, norint
9
geriau suprasti priešinės liaukos vėžį besigydančių pacientų poreikius, pirmiausiai reiktų įvertinti bei sužinoti, kaip jie patys yra linkę vertinti savo gyvenimo kokybę.
1.2. Tyrimo objektas, problema, aktualumas ir naujumas
Tyrimo objektas. Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų psichosocialiniai poreikiai ir
su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajų vertinimas.
Problema. Onkologinės ligos – aktuali ir svarbi Lietuvos bei viso pasaulio problema.
Stebimas sergamumo bei mirtingumo nuo šių ligų didėjimas. Kiekvienais metais pasaulyje užregistruojama daugiau nei 18 milijonų naujų vėžio atvejų (WHO, 2020). Remiantis World Health Organization pateikiamomis prognozėmis per ateinantį dvidešimt metų, sergamumas vėžiu, turėtų išaugti dvigubai. Onkologinės ligos pacientams sukelia įvairias bei daugybines problemas. Sergantieji susiduria su fiziniai sunkumais – skausmu, pykinimu, vėmimu, nuovargiu, nemiga, fizinės veiklos apribojimais; išgyvena emocinius sunkumus – nerimą, distresą, prislėgtumą, depresiją; juos kamuoja socialinės problemos – atskirtis, izoliacija bei pablogėjusi gyvenimo kokybė (Fialka – Moser ir kt., 2003).
Remiantis naujausiais pateikiamais NVI registro duomenis 2015 m. buvo nustatyti 2967 (221,8/100 tūkst. gyventojų) priešinės liaukos vėžio atvejai. Kas sudarė: I-os stadijos – 534 (18 % ), II-os – stadijos 796 (26,8 %), III-ios stadijos – 439 (14,7%), IV-os stadijos – 96 (3,2%), nenurodyta stadija – 1104 (37,2 %). Mirtingumas nuo priešinės liaukos vėžio Lietuvoje – 1,9 karto didesnis nei Europos Sąjungoje (ES).
Aktualumas. Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų patiriami: simptomai, stresas dėl
gydymo metodų pasirinkimo, su gydymu susiję šalutiniai reiškiniai, nerimas ar depresija susijusi su vėžio gydymu, ligos išplitimo bei metastazavimo baimė, stigmatizacija vieni iš pagrindinių reiškinių darančių įtaką pacientų emocinės sveikatos bei su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui (Baba ir kt., 2020). Būtent dėl šių reiškinių sumažėja pacientų įsitraukimas į socialinę veiklą, kyla sunkumų šeimoje, tarpasmeniniuose santykiuose, atsiranda emocinių sunkumų (Zopf ir kt., 2017).
Emocinė pacientų sveikata – viena iš esminių su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sudedamųjų dalių. PSO siekis ne tik fizinės, bet ir psichologinės sveikatos gerinimas. Psichosocialinių poreikių išsiaiškinimas skirtingose pacientų grupėse pagal ligos stadiją, skirtingus gydymo metodus padėtų ne tik psichologams bet ir visam medicinos personalui geriau suprasti, su kokiais sunkumais susiduria pacientais, kaip būtų galima jiems padėti, gerinant jų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
Naujumas. Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybė bei gana plačiai
10
nagrinėjančių ne tik GK elementus, bet ir psichosocialinius poreikius Lietuvoje trūksta. O atliekami psichosocialinių poreikių įvertinimo tyrimai tiek Jakubaitienės (2016), Vailiulienė (2011), atliekami bendrai visiems onkologiniams pacientams, neatsižvelgiant į vėžio ir gydymo specifiškumą. Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybės vertinimas gali skirtis, todėl naudingiau būtų naudoti jiems pritaikytas metodikas. Šiame tyrime naudojamas naujas, būtent priešinės liaukos vėžiu sergantiems pacientams pritaikytas klausimynas – Supportive Care Needs Survey (SCNS-SF34). Taip pat, šalyje atliekami tyrimai orientuoti į epidemiologinius PLV aspektus, mažai paliečia sergančiųjų emocinius išgyvenimus ir sunkumus (Milišauskaitė, 2017). Atliktas tyrimas orientuotas ir į emocinius sergančiųjų išgyvenimus.
1.3. Literatūros apžvalga
1.3.1. Priešinės liaukos vėžys/epidemiologija
Priešinės liaukos vėžys yra antras pagal dažnį ( po plaučių vėžio ) vyrų onkologinis susirgimas pasaulyje. Remiantis naujausia pateikiama PSO (2020) statistika, 2020 m. skaičiuojami 1414259 nauji atvejai, o mirtingumas 375304 (6,8 proc. visų vėžio sukeltų mirčių).
Lietuvoje priešinės liaukos vėžys – dažniausias vyrų onkologinis susirgimas. Kaip buvo minėta ankščiau, sergamumas PLV Lietuvoje nuolat auga, o mirtingumas mažėja (Higienos institutas, 2019). PLV dažnis ir mirtingumas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje koreliuoja su didėjančiu amžiumi, demografinės padėties veiksniais bei dėl ankstyvosios diagnostikos specifinio antigeno (PSA) tyrimo didesnio prieinamumo (Noor ir kt., 2016).
Priešinės liaukos vėžys (PLV) – onkologinis susirgimas, kuris susidaro vyrų prostatos
audiniuose, reprodukcinėje sistemoje esančioje priešinėje liaukoje (Grimm ir kt., 2003). Priešinės liaukos vėžys (PLV) nekontroliuojamas, dažniausiai adenokarcinomos ląstelių augimas prostatoje. PLV paprastai aptinkamas vyrams, vyresniems 50 metų, iki to amžiaus pasitaiko, tačiau gana retai (Nacionalinis vėžio institutas). Vidutinis PLV sergančių pacientų amžiaus diapazonas vyrauja tarp 60 - 70 metų (Noor ir kt., 2016). Priešinės liaukos vėžys, skirtingai nei kiti onkologiniai susirgimai, auga lėtai, nepastebimai, nesukeldamas pacientams jokių simptomų. PLV ankstyvoje stadijoje gali būti besimptomis, nereikalaujantis gydymo ir dažnai tik stebimas. Didžioji dalis navikų dėl savo lėto progresavimo būtent jaunesniems vyrams nesukelia jokių problemų ar pašalinių reiškinių. Tačiau ilgainiui PLV išplinta į kitus aplinkinius organus, o ašinis skeletas yra dažniausia kaulų metastazių vieta (Rawla, 2019). Daugeliu atveju nėra aišku, kas sukelia nekontroliuojamą ląstelių augimą prostatos audiniuose. Tačiau Noor ir kiti (2016) savo literatūros apžvalgoje išskiria dažniausiai pasitaikančius PLV rizikos veiksnius, tokius, kaip: vyresnį amžių (>50 m.), genetinį paveldimumą, gyvenimo stiliaus netolygumus, dieta, rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, mažas fizinio
11
aktyvumo lygis, taip pat, tiesioginės saulės spindulių poveikis, darbas susijęs su cheminiu poveikiu bei praeityje atlikta vazektomija. Taip pat, ne mažiau dėmesio skiriama ir socialiniams, ekonominiams veiksniams ir lytiškai plintančioms infekcijoms. Daugelis prostatos vėžio atvejų nustatomi remiantis padidėjusiu prostatos specifinio antigeno (PSA> 4 ng / ml), glikoproteino, paprastai išreikšto prostatos audiniu, plazmos lygiu (Rawla, 2019). PLV diagnozuojamas remiantis priešinės liaukos vėžio TNM klasifikacija, pasiūlyta PSO. Pacientą ištyrus, įvertinama TNM kombinacija. „T“ - vėžio naviko apimtis bei vieta; „N“ - apibūdina sritinius limfmazgius, o „M“ – metastazių išplitimą kituose organuose nuo pirminio naviko. Tokiu būdu, nustatoma PLV stadija. Vėžio išplitimas onkologijoje vadinamas „vėžio stadija“. Skiriamos keturios pagrindinės PLV stadijos:
T1 stadija – navikas (-ai) maži, neišplitę už prostatos ribų į aplinkinius organus ar audinius. Pacientams dažniausiai nesukelia jokių juntamų simptomų, taip pat yra per maži jog būtų įmanoma aptikti apžiūros metu čiuopiant pirštu per tiesiąją žarną
T2 stadija – navikas (-ai) maži, neišplitę už prostatos ribų į kitus organus ar audinius. Pacientams nesukelia jokių juntamų simptomų, tačiau apžiūros metu jau galima apčiuopti per tiesiąją žarną.
T3 – navikas (-ai) jau išplitęs ar įaugęs už prostatos ribų į netoliese esančius audinius ar organus.
T4 – navikai įvairiai išplitę visame organizme (Vilniaus universiteto onkologijos institutas, 2006).
Dažniausiai skiriami neaktyvūs ir aktyvūs PLV naudojami gydymo metodai. Neaktyvūs gydymo metodai: paciento būklės stebėjimas bei laukimas. Prie aktyvių gydymo metodų priskiriami: chirurginis gydymas: radikali prostatektomija, prostatektomija atliekama laparoskopu, transuretrinė prostatos rezekcija (TUR), orchidektomija; spindulinis gydymas: išorinė radioterapija, brachiterapija, gydymas radioaktyviuoju stronciu; hormonų terapija (androgenų trūkumo terapija (ADT); chemoterapija; bei kombinuotas gydymas, kuomet taikomi keli gydymo metodai tuo pačiu metu (Sharp ir kt., 2015).
Pasak Nolsøe (2020) taikomi aktyvūs gydymo metodai PLV sergantiems pacientams sukelia šalutinius poveikius, tokius, kaip: seksualinės disfunkcijos sutrikimai (lytinio potraukio praradimas, susijaudinimo neišlaikymas, orgazmo sutrikimai, ejakuliacijos disfunkcija, libido praradimas, impotencija). Steentjes (2016) teigimu, sergantieji PLV dažnai susiduria su šlapimo nelaikymu (šlapimo nuotėkis, skausmas šlapinantis, deginimas, dažnas ir skubus šlapinimasis), žarnyno problemomis (viduriavimas, tuštinimosi problemos), taip pat ir svorio padidėjimu, raumenų masės sumažėjimu, nuovargiu, kūno plaukų praradimu. Pacientus taip pat vargina tokios problemos, kaip
12
lytinių organų susitraukimas, krūtų padidėjimas, nuovargis, pykinimas ir kt., kurie paveikia fizinę, emocinę sergančiųjų savijautą bei daro įtaką prastesnei jų gyvenimo kokybei (Wibowo, 2019).
Tačiau, kuomet priešinės liaukos vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, dažnu atveju neskiriamas joks gydymas. Tai yra dėl to, jog navikas (-ai) prostatoje auga lėtai, nesukelia pacientams jokių šalutinių poveikių bei nedaro įtakos jų gyvenimo trukmei. Tokiu atveju aktyvaus gydymo taikymas pacientams sukeltų didesnę žalą, bei su gydymu atsiradusius šalutinius poveikius(Vilniaus universiteto onkologijos institutas, 2006). Ankstyva PLV stadija sergantys pacientai, turi nuspręsti, kokį gydymą pasirinkti. Gydymo pasirinkimas dažnai pacientams sukelia psichologinę kančią, distresą, jie nerimauja dėl galimo vėžio plitimo, mirties. Noras imtis veiksmų susidūrus su vėžio grėsme gali skatinti pacientus rinktis aktyvų gydymo būdą, siekiant save nuraminti ir apsisaugoti (Orom, 2017).
Literatūroje teigiama, jog maždaug 30 - 50 proc. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų, turi psichikos sveikatos sutrikimų (Rot, 2016). Elliott ir kitų (2010) atliktoje meanalizėje teigiama jog 18 proc. PLV sergančių pacientų po gydymo jaučia nerimo bei klinikinės depresijos simptomus.
Taigi, PLV sergantys pacientai susiduria su įvairiais sunkumais, gydymo pasirinkimu, gydymo šalutiniais poveikiais, kurie sukelia ne tik fizines pasekmes ar funkcinius apribojimus, bet ir psichologinius sunkumus. Susidurdami su onkologine liga pacientais patiria įvairius psichosocialinius poreikius, apie kuriuos plačiau bus aptarta kituose skyriuose.
1.3.2. Psichosocialinių poreikių samprata
Literatūroje pateikiami įvairūs poreikių apibrėžimai. Leonavičiaus teigimu, poreikis kaip – asmens būseną; atsiradęs trūkumas ir tam tikra būtinybė, kurią formuoja veiklos sąlygų neatitikimas (Leonavičius, 1993). Jonhson (2001) teigia jog, poreikis – tai reikmė žmogui arba net socialinei sistemai funkcionuoti. Poreikiai turi svarbią reikšmę, nes apsprendžia žmogaus tikslus, išsikeltus lūkesčius, nulemia jo motyvaciją, o patenkinti poreikiai suformuoja tam tikras ateities galimybes (Atkočiūnienė ir kt., 2012 ). O remiantis dabartiniu lietuvių kalbos žodynu – asmens poreikis – kažko reikmė (Keinys, 2012). Asmens poreikiai gali būti sietini tiek su materialiais objektais, emocine būsena, santykiais su kitais žmonėmis ir kt. Poreikių dėka formuojasi asmens gyvenimo būdas, santykiai su kitais žmonėmis, bei tam tikra vertybių sistema (Фахрутдинова, 2009).
Psichosocialiniai poreikiai – tai psichologinių ir socialinių poreikių tarpusavio priklausomybė. Tai gali būti suprantama ir kaip sąveika su sveikatos priežiūros specialistais; priežiūros ir procedūrų kokybė (gydymo ir intervencijų greitumas); išsamios informacijos ir pagalbos gavimas (apie ligą, gydymą); emocinė, dvasinė sveikatos priežiūros specialistų parama (Bailey ir Simeonsson, 1999).
Mokslinėje literatūroje poreikių tema nagrinėjama jau gana seniai iš įvairių disciplinų perspektyvos. Poreikių teorijos, kurios remiasi psichologiniu pagrindu, pateikia prielaidą jog asmuo
13
patenkinęs savo bazinius poreikius, siekdamas nuolatinio tobulėjimo, pereina į aukščiau esančius poreikius. Tokia asmens poreikių kaita ir siekiamybė, gali būti siejama su tuo jog, asmens poreikiai yra linkę keistis, o jų atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksnių (Maslow, 2006).
Viena iš plačiausiai žinomų poreikių teorijų – 1943 m. pristatyta A. H. Maslow hierarchinė poreikių teorija nagrinėjanti asmens bei visuomenes poreikius, jų elgsenos ir veikimo motyvaciją (Tikkanen, 2007). A. H. Maslow žvelgia į žmogų bei pasaulį iš holistinės, dinamiškosios pusės (Kalibaitienė, 2008). Autorius poreikius suskirsto į penkias pagrindines grupes, sudarančias hierarchinę poreikių piramidę, kurią tikslinga būtų pradėti nagrinėti nuo žemiausių piramidės pakopų ir baigti aukščiausiomis (Kumpikaitė ir Kalinauskienė, 2011). Piramidės apačioje pateikiami pagrindiniai asmens poreikiai, tai fiziologiniai bei saugumo poreikiai, kuriuos A. H. Maslow apibrėžia kaip pirminius. Viršūnėje išskiriami savigarbos bei savirealizacijos poreikiai, dar kitaip įvardijami – aukštesnio pasiekimo poreikiais. Socialiniai – abipusės priklausomybės poreikiai, atspindintys asmens priklausomybę, paramą ar meilę, tampa jungiamuoju aspektu, be kurio pasiekti aukščiausią poreikių piramidės viršūnę būtų sudėtinga (Ventegadt ir kt., 2003).
Pagal A. H. Maslow hierarchijos piramidę, asmens poreikiai nuolatos auga, kai patenkinami žemiau esantys poreikiai, atsiranda kiti, aukštesni. A. H. Maslow išskirti poreikiai tarpusavyje susiję, nes pasiekti aukštesnius poreikius galima tik patenkinus žemiau esančius. Būtent, tokiu principu tolygiai pasiekiama hierarchinės piramidės viršūnė (Ventegadt ir kt., 2003).
Pirmajame piramidės lygmenyje išskiriami fiziologiniai poreikiai, tokie kaip: oras, maistas, miegas, šiluma, dauginimasis. Nors fiziologiniai poreikiai labai svarbūs, tačiau jie ne itin dominuoja ir dažnai pasireiškia, kaip būdas pasiekti kitus, jau aukštesnius poreikius (Kalibaitienė, 2008). Jei asmens gyvenime fiziologiniai poreikiai nėra patenkinami, itin stipriai jaučiamas jų trūkumas, tai pagrindine žmogaus motyvacija ir bus būtent fiziologiniai poreikiai (Rupšytė-Jucienė, 2005). Nepatenkinti pamatiniai, gyvybiškai svarbūs poreikiai tik stiprėja ir palaipsniui tampa dominuojančiais (Kalibaitienė, 2008). Tačiau, jei fiziologiniai poreikiai patenkinami, tuomet reiškiasi nauja poreikių grupė, kurią būtų galima priskirti prie saugumo poreikių: stabilumo, struktūros, tvarkos, įstatymų, apsaugos (Maslow, 2006).
Taip pat, kai pirminiai poreikiai (fiziologiniai ir saugumo) yra patenkinti, žmogus ima siekti socialinių santykių užmezgimo. Būtent dėl to, socialinius poreikius asmuo patenkina bendraudamas su kitais žmonėmis, priklausydamas įvairiems kolektyvams ar grupėms, o užmegztas tarpusavio ryšio jausmas tampa nepaprastai svarbus.
Patenkinus anksčiau minėtus poreikius, atsiranda dar vienas – pagarbos bei pripažinimo poreikis. Nepatenkinus šio poreikio asmeniui dažnai pasireiškia tokie jausmai, kaip bejėgiškumas, menkavertiškumas, pyktis ar net agresija (Kalibaitienė, 2008). Atsiradę jausmai sukelia bendrą nusivylimą bei neurotines kompensacines tendencijas (Maslow, 2006).
14
A. H. Maslow hierarchinės piramidės viršūnėje išskiriamas lygmuo – tai saviraiškos, savęs realizacijos poreikis (Kalibaitienė, 2008). Šiame lygmenyje pasireiškia didžiausi individualūs skirtumai, nes kiekvienas asmuo savirealizacijos poreikį supranta skirtingai. O šio poreikio patenkinimas priklauso nuo to, ar iki tol buvo patenkinti fiziologiniai, saugumo, socialiniai bei pagarbos poreikiai (Maslow, 2006).
Mokslinėje literatūroje pateikiamas įvairus asmens poreikių teorijų interpretavimas. Viena tokių psichologo C. Alderfer, ERG poreikių teorija, interpretuota pagal pateikta A.Maslow poreikių teoriją. Teorijoje išskiriama trijų lygių asmens poreikiai:
Egzistencijos poreikiai – kurie apibrėžiami, kaip visi asmens fiziologiniai bei materialiniai poreikiai;
Sąveikos poreikiai – asmens poreikiai susiję santykiais su kitais asmenimis, priklausymo ir pagarbos;
Saviraiškos poreikiai – susiję su asmens augimu ir noru pakeisti save ar aplinką.
ERG poreikių teorija, priešingai nei A.Maslow teigia, jog asmeniui tuo pačiu metu gali pasireikšti keli poreikiai iš karto t.y. asmenį tuo pačiu metu gali veikti žemesni ar aukštesni poreikiai. C.P. Alderfer teigimu asmens poreikių patenkinimas galimas ne tik kylant piramide aukštyn, bet galimas ir regsero procesas. Šiuo procesu asmuo nepatenkinęs aukštesnio lygio poreikių, gali grįžti į pradžią ir patenkinti žemesnio lygio poreikius (Sakalas ir Šilingienė, 2000).
Remiantis poreikių teorijomis, dalis asmens vidinių paskatų yra orientuota į tokius poreikius, kaip kvėpavimas, troškulys, alkis, saugumas, meilė, pagarba ir kt. Šie poreikiai pasireiškia visiems asmenims ir turėtų būti patenkinti (Paulauskas, 2010). Tačiau, kalbant apie PLV sergančius pacientus, dažnai dėl sveikatos būklės šiuos poreikius tenkinti be aplinkinių žmonių pagalbos ar suteikiamos paramos tampa sunku, todėl tolimesniuose skyriuose bus apžvelgiami PLV sergančių pacientų patiriami sunkumai ir psichosocialiniai poreikiai.
1.3.3. Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų patiriami sunkumai ir psichosocialiniai poreikiai
Prieš daugiau nei dvidešimtmetį Bunston ir Ming (1995) išskyrė pamatinius bei dažniausiai pasitaikančius psichosocialinius onkologinių pacientų išgyvenimus, susijusius su liga: mirties baimė, negebėjimas prisitaikyti prie ligos, informacijos apie ligą trūkumas, sunkumai susidorojant su šalutiniu gydymo poveikiu, patiriamas skausmas, nerimo pasireiškimas, stresas, nemiga, nuovargis, socialinės veiklos trūkumas. Norint padėti pacientams, turėtų būti taikomas holistinis, kuo daugiau gyvenimo sričių apimantis bei poreikius patenkinantis modelis. Sergant onkologine liga, psichosocialinė pagalba bei pacientų poreikių išpildymas gali padėti sumažinti depresijos, streso simptomus, vienatvės ar izoliacijos jausmą. Taip pat, pagerinti pacientų gyvenimo kokybę bei
15
psichologinį ar fizinį prisitaikymą prie ligos (Jakubaitienė, 2016). Todėl, norint geriau suprasti, kokią reikšmę pacientų gyvenimui turi jų poreikių patenkinimas, svarbu analizuoti PLV sergančių pacientų patiriamus sunkumus bei psichosocialinius poreikius.
Manoma, kad vyrai rečiau nei moterys linkę atvirai kalbėti apie savo psichosocialinius rūpesčius. Tai gali būti susiję su visuomenės formuojamomis vyriškumo normomis, emociniu suvaržymu. Lepore ir kt. (2003) nustatė, kad pacientai gydomi nuo PLV, kurie gavo tinkamą informacijos suteikimą apie seksualinius sunkumus bei psichologinį bendraamžių vyrų palaikymą, juos mažiau vargino seksualinės problemos, nei vyrai, kurie gavo tik informacijos suteikimą. Atliktas tyrimas leidžia daryti prielaidą, jog suteiktas psichologinis palaikymas, tuo labiau iš vyrų vyrams, gali palengvinti pacientų problemas.
Mokslinėje literatūroje teigiama, jog PLV sergantys vyrai nors ir naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis panašiu dažnumu, kaip ir moterys (Hourani ir kt., 2016), tačiau jie nėra linkę aktyviai ieškoti pagalbos būdų, savo poreikių patenkinimui (Hyde ir kt., 2016).Forsythe ir kt. (2013) teigimu PLV sergantys vyrai yra linkę mažiau aptarti savo socialinius ir emocinius rūpesčius su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, palyginti su moterimis, sergančiomis krūties vėžiu. Priežastys, dėl kurių vyrai dažniausiai dvejojama kreiptis pagalbos gali būti: pasitikėjimas savimi ir noras jaustis sveiku, vyrišku išsaugojimas (Gray ir kt., 2000; Yousaf ir kt., 2015); ); susirūpinimas dėl artimųjų, nenoras jiems tapti našta (Gray ir kt., 2000); patiriamas diskomfortas, gėda (Yousaf ir kt., 2015); patiriami emociniai sunkumai, uždarumas, izoliacija (Kockler ir Heun 2002). Būtent dėl to, tampa itin aktualu įvertinti sergančiųjų PLV patiriamus sunkumus bei jų poreikius, kad būdų galima atliepti, bei padėti jiems spręsti su liga atsiradusius sunkumus.
Fizinė sveikata, klinikiniai simptomai. Literatūroje didelis dėmesys skiriamas fiziniams
sergančiųjų poreikiams. Fiziniai sergančiųjų poreikiai gali būti susiję su onkologinės ligos stadija bei taikomu gydymu, pvz.: chemoterapiniu ar spinduliniu (Gershon ir kt., 2003). Dažni fiziniai simptomai, susiję su PLV ir šalutiniu gydymo poveikiu yra šlapimo nelaikymas, dažnas šlapinimasis, erekcijos bei žarnyno disfunkcija, nuovargis, ginekomastija. Patiriami simptomai blogina bendrą gyvenimo kokybę bei emocinę savijautą (Roth ir kt., 2008). Chemoterapinį gydymą gaunantys pacientai dažnai jaučia didelį skausmą savo kasdienėje veikloje, todėl atsiradęs poreikis sumažinti šiuos simptomus pacientams yra labai svarbus. Kiti gydymai, tokie, kaip radikali prostatektomija, radioterapija ir hormoninė terapija dažniausiai – susiję su šlapimo nelaikymu, žarnyno sutrikimais, gali sukelti psichologinius išgyvenimus (Issue Information, 2019). Metastazavusiu PLV sergantys pacientai gali patirti daugybę fizinių simptomų, kokių, kaip skausmas, dusulys, nuovargis, pykinimas (Cheung, 2011). Taigi, pacientams patiriantiems su liga bei gydymu atsiradusius klinikiniu simptomus, išlieka ypač aktuali simptomų kontrolė, atliepimas į jų poreikius, padedantis jiems jaustis geriau.
16 Skausmas. Kiekvienas gydymas gali sukelti bendrų ir su liga susijusių nepageidaujamų
reiškinių ar simptomų, kurie gali būti ūmūs arba lėtiniai, trunkantis visą išgyvenimo laiką. Šie simptomai gali neigiamai paveikti pacientų gyvenimo kokybę, trukmę. Vienas iš tokių simptomų gana plačiai literatūroje aptariamas – skausmas. Tai vienas dažniausiai pasireiškiančių simptomų onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Toliušienės (2005) teigimu vidutinis arba stiprus skausmas vargina apie 50 proc. PLV sergančių pacientų. O priklausomai nuo ligos progresavimo, tai gali siekti apie 80 proc. visų sergančiųjų. Skausmo priežastys gali būti įvairios, tiek atsiradusios dėl gydymo metodo, pačios ligos, dėl naviko plitimo į greta esančius jungiamuosius audinius ar kaulus. Tačiau nepaisant skausmo priežasties, tai vienas labiausiai pacientus varginančių simptomų ir jų poreikis jį malšinti išlieka gana aktualus.
Miego problemos. Nuo onkologinių pacientų fizinės sveikatos sudedamųjų komponentų
neatsiejamas ir miegas, mokslinėje literatūroje teigiama, kad onkologinėmis ligomis sergančių pacientų miego kokybė prastesnė nei sveikų asmenų. Kartu su nuovargiu miego sutrikimas yra dažniausiai pasireiškiantis simptomas tarp sergančių PLV (Drummond, 2015). Vėžiu sergančių pacientų nemigos priežastys gali būti skirstomos į predisponuojančius veiksnius (pvz.:įskaitant pacientų didėjantį amžių, šeiminę padėtį; miego anamnezę) ir skatinančius veiksnius (pvz.: patiriamas stresas, vėžio diagnozė, pati liga, gydymo metodai, šalutiniai su liga atsiradę klinikiniai simptomai ir kt.) bei įamžinančius veiksnius (pvz: elgesio ir kognityviniai veiksniai), kurie prisideda prie nemigos palaikymo (Induru ir Walsh, 2014). Miego sunkumų paplitimas įvairiuose tyrimuose labai skiriasi ir svyruoja nuo 8 iki 53 proc. tarp sergančiųjų (Drummond, 2016). Vieni iš nemigą skatinančių veiksnių
– ligos diagnozė, stadija, valdymas, taikomas gydymas, patiriami klinikiniai simptomai, emocinė
sveikata ir kt. Ligos diagnozė stresinis įvykis žmogaus gyvenime, apžvelgiant retrospektyvius tyrimus, didelė dalis vyrų teigia, jog jų nemigos problemos atsirado, sužinojus PLV diagnozę (Savard ir kt., 2009). Prastesnei miego kokybei įtakos turi PLV sergančių pacientų patiriami klinikiniai simptomai. Maguire ir kt. (2019) tyrime nustatė dažniausiai PLV sergančių pacientų patiriamus simptomus, darančius įtaką prastesnei miego kokybei. Tyrime išskiriama jog šlapinimosi sunkumai, depresijos/nerimo simptomai, problemos su žarnynu bei patiriamas skausmas daro didžiausią įtaką miego sutrikimų atsiradimui. Daugelis tyrimų rodo, jog PLV išgyvenusiems pacientams, po bet kokio aktyvaus gydymo būdo, kyla didesnė miego problemų rizika, kai kurie gydymo būdai daro žalingesnį poveikį nei kiti (Savard ir kt., 2013).
Gydymas androgenų trūkumo terapija (ADT), siejamas su didesniu miego sutrikimų lygiu. Tam įtakos turi ADT šalutiniai poveikiai, tokie, kaip naktinis prakaitavimas bei nikturija (Savard, 2015). Sergančiųjų miego problemas, taip pat gali būti siejama su psichologiniais veiksniais, tokiais, kaip depresijos ar nerimo simptomais. Priežastys gali būti dvejopos, kai kurie tyrimai rodo jog dėl nemigos, didėja pacientų patiriamas nerimas (LeBlanc ir kt., 2009). Tačiau gali būti ir taip, jog
17
patyrus didelį nerimą, baiminantis ligos progresavimo, pasikartojimo, pacientai negali užmigti, juos vargina miego problemos (Maguire ir kt., 2018).
Nuo pacientų patiriamų fizinių simptomų bei jų fizinių poreikių tenkinimo neatskiriami ir psichologiniai sergančiųjų poreikių ypatumai. Atliekama nemažai tyrimų, orientuotų į PLV sergančių pacientų psichologinių aspektų tyrinėjimą, tokį, kaip: reakcija į ligą, emociniai sunkumai susidūrus su liga, psichosocialinės pagalbos ieškojimas, seksualinės problemos, kurios gali turėti fizinį ir emocinį komponentą, suicido rizika, vyriškumo samprata, socialinis palaikymas ir kt.
Psichologiniai sunkumai. Onkologinė liga gali sukelti kaltę, kontrolės jausmo praradimą,
stiprias emocines reakcijas, pyktį, liūdesį, sumišimą ar baimę. Nerimas, nuotaikos sutrikimai, vėžio recidyvo, plitimo baimė, rūpestis dėl kūno pasikeitimo po chirurginio gydymo, bendravimo sunkumai su artimaisiais, šeima būdinga vėžiu sergantiems pacientams (Institute of Medicine, 2008). Pacientai taip pat, gali patirti labiau apibendrintą nerimą; baimė dėl ateities; negebėjimas kurti ateities planų; neapibrėžtumas ir padidėjęs pažeidžiamumo jausmas; ir kiti rūpesčiai, pavyzdžiui, dėl galimo vėžio plitimo, lytinės funkcijos ir reprodukcinių gebėjimų pokyčių bei savo vaidmens pokyčių šeimoje ir kituose santykiuose. Be to, vėžiu sergantys pacientai gali susidurti su dvasiniais ir egzistenciniais klausimais, susijusiais su jų tikėjimu, suvokiamu santykiu su Dievu ir mirtimi bei prasmės ieškojimu. Vėžys dažnai sukelia įvairius patiriamus simptomus, o vėžio gydymas dažniausiai sukelia ir tam tikrą šalutinį poveikį. Vėžio diagnozė yra susijusi su daugybe psichologinių ir emocinių reakcijų, tokių kaip šokas, pyktis, nerimas, sumišimas ir depresija, stigmatizacija (Bisson, 2002).
Taip pat, onkologine liga sergantys asmenys dažnai išgyvena stresą, izoliacijos ir susilpnėjusios savivertės jausmus (Institute of Medicine, 2008). Klaassen ir kt. (2018) atliktoje literatūros analizėje teigiama, jog maždaug 60 proc. vyrų, sergančių PLV turi psichikos sveikatos problemų, o 10–40 proc. serga klinikine depresija. Pacientams, kuriems taikoma ADT yra 23 proc. didesnė tikimybė susirgti depresija, palyginti su tais, kuriems netaikoma ši terapija. Tai gali būti sietina su tuo, jog ADT dažniau skiriama išplitusiam vėžiui gydyti, kuomet pacientus vargina su liga ir vėliau gydymu atsiradę klinikiniai simptomai. Patirdami emocinius sunkumus, izoliaciją, uždarymą, siekį išsaugoti vyriškumą PLV sergantys vyrai pasižymi didesne savižudybės rizika. Literatūros analizėje teigiama jog, savižudybės paplitimas tarp PLV sergančių pacientų, svyruoja nuo 5-12 proc.. Savižudybės rizika labiau išreikšta nesusituokusiems, vienišiems, vyresnio amžiaus ir paskutinėmis ligos stadijomis sergantiems pacientams. Savižudybė pacientams, sergantiems PLV, gali pasireikšti praėjus daugeliui metų po diagnozės nustatymo (Jen ir kt., 2015).
Nepaisant akcentuojamo vyrų uždarumo literatūroje galima rasti mokslinių šaltinių, kurie kalba apie tai jog PLV sergantys vyrai vis tik siekia gauti daugiau informacijos, bei psichologinės pagalbos. Zhou ir kt. (2016) atliktame longitudiniame tyrime, išaiškėjo, jog 25 proc. PLV sirgę pacientai siekė gauti daugiau informacijos emocinę sveikatą bei informacijos susijusios su seksualine
18
sveikata. Tokie tyrimai leidžia matyti jog nepaisant visuomenėje vyraujančios stigmatizacijos, emocinių sunkumų su kuriais susiduria pacientai, jie kartu vis tik siekia ir pagalbos. Be medicininio gydymo, atliepimo į pacientų patiriamus fizinius, funkcinius klinikinius simptomus svarbu ir emocinis rūpestis, psichologinė parama, palaikymas, siekiant pagerinti pacientų emocinę sveikatą bei gyvenimo kokybę (Scotté, 2012).
Seksualinės problemos. PLV sergantys pacientai dažnai susiduria su seksualinėmis
problemomis. Tam įtakos turi tiek nepalankūs fiziologiniai poveikiai sietini su aktyviu gydymu, tiek psichologiniai išgyvenimai su kuriais susiduria sergantieji. Martin Hald ir kiti (2018) atliko tyrimą, skirtą išsiaiškinti PLV vėžiu sergančių pacientų seksualines problemas ir pasitenkinimą savo seksualiniu gyvenimu po aktyvaus gydymo. Tyrimo rezultatai parodė jog erekcijos disfunkcija bei problemos, susijusios su orgazmu būdingos 72-92 proc. sergančiųjų PLV. Ir tik maža dalis visų respondentų (<15 proc.) teigė jog yra patenkinti savo seksualiniu gyvenimu. PLV sergantys pacientai, gydomi radioterapija dėl androgenų trūkumo patiria problemas susijusias su šlapimo, žarnyno, lytine ir hormonine disfunkcija. Dieperink ir kt. (2012) teigimu 68 proc. PLV vėžiu sirgusių pacientų, net praėjus 1-4 metams po radioterapinio gydymo, vis dar patiria vidutinio sunkumo ir sunkesnes seksualines problemas. Seksualinės problemos su kuriomis susiduria PLV sergantys pacientai, paveikia ir santykius su jų antrosiomis pusėmis. Ir nors literatūroje ir skiriamas didelis dėmesys vyrų išgyvenimams, vis labiau nagrinėjama ir bendras sutuoktinių pasitenkinimas po prostatos vėžio (Dieperink ir kt., 2012).
Chambers ir kt. (2015) Australijoje atliko atsitiktinių imčių kontroliuojamą tyrimą, kuriame dalyvavo 189 pacientai po chirurginio gydymo, kuriems buvo atlikta prostatektomija. Tyrime dalyvavo ir jų sutuoktiniai, slaugytojai, bei atrinkti bendraamžiai asmenys, kurių naudojamos intervencijos (telefoniniai pokalbiai, palaikymas) turėjo padidinti medicininių gydymo priemonių naudojimą, skirtų erekcijos disfunkcijai. Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, jog nebuvo reikšmingo poveikio porų seksualinei funkcijai, seksualinio poreikio patenkinimui, seksualinio pasitikėjimo savimi, vyriškos savivertės padidėjimui, pasitenkinimo santuoka ar intymumui nenustatyta. Ir nors naudojamos metodikos galėjo padidinti gydymo priemonių naudojimą, tačiau tai nereiškia jog gali padėti pagerinti porų seksualinį gyvenimą. Toks atliktas tyrimas, leidžia svarstyti jog psichologinis aspektas, intymumo, pasitikėjimo partneriu svarbu ne mažiau nei fiziologiniai aspektai, lemia abipusį pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu. Badr ir Taylor (2009), atlikdami skerspjūvio tyrimą, kuriame dalyvavo 116 porų, nustatė jog psichosocialinės intervencijos apimančius psichologių bei socialinių poreikių patenkinimą, palengvina sutuoktinių bendravimą ir padeda pagerinti seksualines jų problemas. Mazariego ir kt. (2020) atliktame longitudiniame tyrime, kuris truko 15 metų, nustatė jog 87 proc. PLV išgyvenusių vyrų, skundžiasi seksualinės funkcijos problemomis ir išreiškia didžiausią poreikį jas spręsti. Dėl patiriamų seksualinių problemų, vyrai patiria ir emocinius sunkumus, išgyvena
19
depresija, gėdą. Seksualinių problemų paplitimas yra didelis tarp sergančiųjų, todėl pabrėžiamas didelis klinikinis poreikis spręsti šios pacientų grupės seksualines problemas ir pasitenkinimą, siekiant skatinti seksualinę sveikatą ir gerovę po aktyvaus vėžio gydymo.
Vyriškumo suvokimo problema. Susidūrus su PLV diagnoze, dažnai atsiranda vyriškumo
suvokimo pokyčių, kurie įvyksta dėl seksualinės disfunkcijos derinio(pvz., žemas libido, impotencija ir sutrumpėjusi varpa), taip pat būdingi kūno pokyčiai, suderinami su moterišku archetipu (pvz., ginekomastija, plaukų slinkimas ir sarkopenija), emociniai bei elgesio pokyčiai (pvz., kontrolės praradimas, pagalbos ieškančio elgesio atsiradimas) (Cormie ir kt., 2013). Atlikta Chambers ir kt. (2013) analizė, parodė, jog trečdalis PLV sergančių pacientų po taikyto aktyvaus gydymo, teigė jaučiantys prasčiau, kas buvo siejama su žemesniu savęs vaizdo vertinimu. Žemesnis savo vaizdo vertinimas, susijęs su didesniu nerimu, depresija bei blogesnė psichikos bei gyvenimo kokybė pacientams, sergantiems PLV.
Socialiniai aspektai. Nuo PLV sergančių pacientų psichologinių sunkumų, bei poreikių
neatsiejami ir socialiniai aspektai. Pasak Paterson ir kt. (2015) pacientams sirgusiems PLV, kyla sunkumų prisitaikyti prie gyvenimo po gydymo, jiems kyla sunkumų paliečiančių bendravimą su sutuoktiniais bei kitais šeimos nariais. Su liga ir aktyviu gydymu atsiradusios seksualinės problemos, apsunkina partnerių psichologinę gerovę, bendravimą bei gali neigiamai paveikti romantinius santykius. Grondhuis Palacios ir kt. (2018) savo tyrime, kuriame buvo tirti PLV sergantys asmenys ir jų antrosios pusės, nustatė, jog pusė partnerių (50,6 proc., n = 81) sunkiai susidorojo su seksualiniais pokyčiais po gydymo. Taip pat, buvo nustatyta jog 74,7 proc. pacientų, svarbu gauti daugiau informacijos apie pasikeitusius santykius bei seksualumą.
Taigi, pacientai sergantys PLV susiduria su daugybę sunkumų, atsiradusių dėl ligos, gydymo metodų ar patiriamų šalutinių poveikių. Pacientų patiriami fiziniai sunkumai, klinikiniai simptomai lemia ir psichologinių bei socialinių sunkumų bei su tuo susijusių poreikių atsiradimą. Taigi, norint padėti pacientams jaustis geriau, pirminiu uždaviniu tampa jų psichosocialinių poreikių įvertinimas. Todėl, kitame skyriuje bus plačiau nagrinėjama, kaip vertinami pacientų poreikiai.
1.3.4. Psichosocialinių poreikių vertinimas
Poreikių įvertinimas – tai informacijos apie vyraujančias problemas ir reikalingus resursus rinkimas. Dabartinėje sveikatos sistemoje vyraujantis požiūris grindžiamas slaugos, pagalbos ligoniui tęstinumo garantavimu, todėl ir sergančiojo asmens poreikiai turėtų būti įvertinti visuose ligos etapuose (Hersstedt, 2003). Mokslinėje literatūroje vis daugiau rašoma apie onkologinėmis ligomis sergančių pacientų psichosocialinių poreikių tenkinimą. Tačiau tokių poreikių užtikrinimą bei pagalbą ligoniams galima organizuoti tik išsiaiškinus, kas yra psichosocialiniai poreikiai, kokia jų reikšmė bei svarba pacientams.
20
Ligonių poreikių išsiaiškinimas – viena pirminių sąlygų, norint užtikrinti kuo geresnę pacientų gyvenimo kokybę. Pacientams poreikiai gali atsirasti dėl patiriamų psichologinių, fizinių, socialinių ar net dvasinių problemų, kurios gali daryti įtaką psichikos sveikatos pokyčiams bei gyvenimo kokybei (Mor ir kt., 1992). Onkologinių pacientų poreikių atsiradimui bei vertinimu įtakos turi taikomas gydymo metodas, šalutiniai poveikiai, aplinka, šeimos palaikymas ir kt. Su liga atsiradę klinikiniai simptomai, sunkumai, dažnai sukelia ne tik vienos bet dažnu atvejų visų sričių (fizinių, psichologinių, dvasinių ar socialinių) poreikius. Lancaster universiteto tyrėjai (2001) apibrėžė pagrindines septynias onkologinių pacientų psichosocialinių poreikių kategorijas:1. Poreikiai, susiję su profesionalios pagalbos suteikimu bei sveikatos priežiūros specialistais; 2. Informacijos poreikiai; 3. Poreikiai, susiję su socialine parama; 4. Asmenybiniai poreikiai; 5. Emociniai bei dvasiniai poreikiai; 6. Praktiniai poreikiai; 7. Su vaikų globa susiję poreikiai.
Taigi, norint tinkamai įvertinti pacientų psichosocialinius poreikius, reiktų vadovautis holistiniu, visa apimančiu požiūriu. Būtent toks holistinis požiūris turėtų apimti pacientų fizinių, socialinių, psichologinių, dvasinių poreikių įvertinimą (Pearce ir Lugton, 2005).
Fizinių poreikių vertinimas susijęs su pacientų patiriamais klinikiniais simptomais, su liga
atsiradusiais sunkumais. Skausmo, pykinimo, nemigos ar kitų simptomų kontrolė – esminis pagalbos aspektas pacientams jaustis geriau.
Psichologinių poreikių vertinimas apima emocines problemas, su kuriomis ligonis
susiduria, pvz.: nerimą, pyktį, depresiškumą, liūdesį. Atsiradusios psichologinės problemos dažnai gali net ir nustelbti fizinius pacientų negalavimus ir slėpti tam tikrus svarbius emocinius poreikius. Būtent dėl to yra svarbu išsiaiškinti, kaip pacientai jaučiasi, kokie jausmai, mintys kyla, kokia pacientų reakcija į ligą (Kvetkaitė, 2009).
Socialinių poreikių vertinimas. Žmonės, susirgę onkologine liga, gali pasijusti izoliuoti ne
tik dėl sveikatos ar gydymo, jų gali imti vengti ir aplinkiniai asmenys (Birbilaitė, 2007). Taip pat, socialiniai poreikiai gali būti siejami ir su sveikatos sutrikimais, pakitusiais santykiais su žmonėmis, socialine izoliacija, finansinėmis problemomis (Kvetkaitė, 2009).
Dvasinių poreikių vertinimas. Anot Kvetkaitės (2009), susirgus onkologine liga tampa ypač
aktualu ir svarbu atrasti gyvenimo prasmingumą, vertingumą, viltį, kentėjimo ar net mirties prasmę. Būtent dėl to labai svarbu vertinant pacientų psichosocialinius poreikius įtraukti ir egzistencinius, dvasinius klausimus ar su jais susijusius rūpesčius.
Vertinant onkologinių pacientų psichosocialinius poreikius tikslinga atkreipti dėmesį ir į tam tikrus kitus veiksnius, galinčius lemti jų poreikių vertinimą: situacinius, socialinius, informacijos, ekonominius, aplinkos ar palaikymo veiksnius ir kt. (Pearce ir Lugton, 2005). Būtent dėl to, siekiant visapusiškai įvertinti PLV sergančių pacientų poreikius, medicinoje pasitelkiami įvairūs vertinimo klausimynai. Vienas iš tokių klausimynų, SCNS –SF34 (trumpoji versija) – skirtas įvertinti krūties
21
bei priešinės liaukos vėžiu sergančių onkologinių pacientų psichosocialinius poreikius. Klausimyną sudaro 5 sritys apimančios: psichologinius, fizinius, informacijos/sveikatos priežiūros, palaikymo bei seksualinius poreikius. Klausimyną sudaro 34 klausimai, kurie atskleidžia visapusį psichosocialinių poreikių įvertinimą.
Taigi, įvertinus PLV sergančių pacientų psichosocialinius poreikius, svarbu toliau analizuoti, kokią reikšmę minėti poreikiai turi pacientų gyvenimui, jo kokybei.
1.3.5. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės samprata
XXI a. „gyvenimo kokybės“ sąvoka vartojama įvairiose mokslo srityse – medicinoje, sociologijoje, ekonomikoje, psichologijoje ir kt. Mokslinėje literatūroje aptinkama daug įvairių gyvenimo kokybės sąvokos apibrėžimų, kurios apima skirtingas žmonių gyvenimo sritis, priklausomai nuo temos, kurią siekiama nagrinėti. Gyvenimo kokybė – sudėtinga, daugialypė sąvoka, kuri, nors ir plačiai vartojama tiek kasdienėje kalboje, tiek mokslinėje literatūroje ir toliau nepaiso bendro sutarimo apibrėžimo. Haas (1999) teigia, kad sutarimo trūksta todėl, kad GK yra daugiadiscipliniškiausias šiuo metu vartojamas terminas apimantis daugybę sričių. Todėl, nesant vienai aiškiai koncepcijai, gana sunku suformuluoti vieną apibrėžimą.
Apžvelgiant patį GK konstruktą, daugumoje mokslinių klinikinių šaltinių labiau akcentuojama fizinė, funkcinė asmens sveikata, o psichologijos moksluose labiau orientuojamasi į emocinės ir pažinimo funkcijų dimensijas. Gyvenimo kokybės sąvoka – išplėtota, įvairialypė, tačiau dažniausiai ji apima bazinius asmens gyvenimo aspektus, tokius, kaip: socialinius, fizinius, funkcinius, psichologinius, kognityvinius ir ekonominius gyvenimo aspektus. Taip pat, geba apibrėžti subjektyvų asmens bendros sveikatos būklės bei funkcijų suvokimą.
Vienas esminių apibrėžimų, 1993 m. PSO pasiūlytas gyvenimo kokybės apibrėžimas, kurį būtų galima laikyti standartizuotu bei priimtinu visame pasaulyje. Gyvenimo kokybė – tai, individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu. Jis susijęs su individo tikslais, viltimis, nusistatytais standartais bei interesais. Tai gali būti suvokiama plačiąja prasme, kai visapusiškai daroma įtaka asmens psichologinei bei fizinei sveikatai, nepriklausomybei ir ryšiui su aplinka (Kalėdienė ir kt., 1998). Iš pateikto GK apibrėžimo galima suprasti, kad tai įvairiapusė ir plati sąvoka, kuri apibrėžia daugelį žmogaus gyvenimo aspektų, nuo kurių neatsiejama ir asmens sveikata.
Sveikatos priežiūroje analizuojama siauresnė gyvenimo kokybės sritis ‒ su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Pastaroji pagrįsta PSO sveikatos apibrėžimu, kuris sveikatą apibūdina, kaip individo psichinę, fizinę bei socialinę gerovę, o ne tik ligos ar negalios nebuvimą. Toks, daug platesnis sveikatos apibrėžimas leidžia visapusiškiau ir plačiau suvokti sveikatą, ne tik kaip tam
22
tikrus, skirtingus elementus. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apima tiek objektyvius, tiek subjektyvius asmens sveikatos vertinimo veiksnius, kurie sąveikaudami kartu suteikia visapusišką informaciją apie paciento gyvenimą (Vaitkaitienė ir kt., 2007). Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai viena pagrindinių bendros gyvenimo kokybės dalių, kurios vertinimui įtakos turi tiek asmens sveikata, gydymas, tiek sveikatos priežiūra (Toliušienė, 2005). Taip pat, tai gali būti suvokiama, kaip tam tikra paciento refleksija apie tai, kaip jis reaguoja, suvokia bei vertina savo tiek bendrą sveikatos būklę bei su ja susijusius veiksnius, tokius kaip: fizinę, funkcinę būklę, emocinę, psichinę gerovę ir k.t. (Staškutė, 2014).
J.R Curtis (1997) pristatytas: sveikatos, funkcinės būklės, bendros gyvenimo kokybės bei su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tarpusavio sąveikos modelį (žr. 1pav.). Modelyje funkcinė būklė apibrėžiama, kaip asmens sugebėjimas veikti įvairiose gyvenimo srityse, tokiose, kaip socialinė veikla, fizinis aktyvumas, ar emocinis funkcionavimas. Tuo tarpu, sveikatos būklė gali būti suprantama, kaip gebėjimas asmeniui atlikti kasdienę veiklą veikiant ligai. O su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apibūdinama, kaip subjektyvus asmens suvokimas, kaip jo funkcinė būklė, sveikatos būklė, kuri veikia bendrą gyvenimo kokybę. Modelis gali padėti geriau suprasti su sveikata susijusios gyvenimo kokybės svarbą bendrame asmens GK vertinime.
1.pav. Sveikatos būklės, funkcinės būklės, gyvenimo kokybės ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tarpusavio sąveikos modelis (J.R Curtis , 1997)
Taigi, gyvenimo kokybės samprata yra analizuojama gana plačiai ir apima daugelį žmogaus gyvenimo sričių. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, dalis bendro GK vertinimo. Tolimesniuose skyriuose bus analizuojama su sveikata susijusio gyvenimo kokybės, vertinimas bei sąlytis su priešinės liaukos vėžiu sergančiais pacientais.
1.3.6 Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė
Išsiaiškinus su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sampratą, svarbu toliau analizuoti, kaip ji siejasi su priešinės liaukos vėžiu sergančių onkologinių pacientų patiriamais išgyvenimais ir kaip
23
bendras sveikatos vertinimas, patiriami klinikiniai simptomai, gydymas veikia pacientų gyvenimo kokybės vertinimą.
Siekiant išsiaiškinti, kaip PLV sergantys pacientai, linkę vertinti savo gyvenimo kokybę, Dąbrowska-Bender ir kt. (2017) Lenkijoje atliko tyrimą. Rezultatai atskleidė, jog blogesnei gyvenimo kokybei įtakos turi pacientų patiriami klinikiniai simptomai. Tokie, kokie skausmas, kas sudarė 60 proc., silpnumas 60 proc., nuovargis, kuris vargino 53 proc. sergančiųjų, tai pat, 32 proc. pacientų skundėsi kvėpavimo problemomis. Taip pat, buvo nustatyta koreliacija tarp sveikatos poveikio šeimos gyvenimui ir socialinio funkcionavimo. Taigi, tyrimo rezultatai parodė, jog PLV sergančių pacientų blogesnė GK susijusi su patiriamais klinikiniais su liga atsiradusiais simptomais, kurie daro įtaką ir trukdo šeimos bei socialiniam gyvenimui
Kitame, tačiau jau longitudiniame tyrime, Shin ir kt. (2019) siekė išsiaiškinti, kaip PLV sergantys pacientai, kuriems buvo atlikta radikali prostatektomija (RP), vertina savo gyvenimo kokybę, po operacijos ir praėjus 12 mėnesių. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad klinikiniai simptomai, tokie, kaip skausmas, nemiga, viduriavimas, šlapimo nelaikymas ženkliai pagerėjo praėjus 12 mėnesių po operacijos. Taip pat, pagerėjo ir pacientų bendras gyvenimo kokybės vertinimas bei fizinės ir emocinės sveikatos vertinimas. Tačiau, socialinis funkcionavimas bei lytinis aktyvumas ir lytinė funkcija neatsistatė ir vis dar kėlė pacientams sunkumų bei darė įtakos jų blogesniam gyvenimo kokybės vertinimui.
Pacientų gyvenimo kokybės vertinimui įtakos turi ne tik RP, bet ir kiti gydymo metodai. Siekiant išsiaiškinti, kaip radioterapinis gydymas veikia PLV sergančių pacientų gyvenimo kokybę Goineau ir kt. (2018) Prancūzijoje atliko tyrimą. Rezultatai parodė jog radioterapinis gydymas daro įtaką pacientų blogesnei gyvenimo kokybei. PLV sergantiems pacientams sumažėjo autonomija kasdienėje veikloje 16 proc., o 20 proc. pacientų pasireiškė kognityvinių funkcijų sutrikimai. Taip pat, svarbu paminėti, jog buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp depresinių simptomų patyrimo (31 proc.) bei blogesnės gyvenimo kokybės. Iš atlikto tyrimo gautų rezultatų stebima jog ne tik klinikiniai simptomai, fizinė būsena ar gydymo metodai daro įtaką pacientų GK, bet ir emociniai su liga atsiradę išgyvenimai.
Dar vienas panašus tyrimas atliktas Australijoje, Chambers ir kt. (2017), skirtas išsiaiškinti PLV sergančių pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės, pasitenkinimo gyvenimu bei psichologinių išgyvenimų sąsajas. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad prastesnę gyvenimo kokybę lemia vyresnis pacientų amžius, žemesnis išsilavinimas, mažesnės pajamos, gretutinės ligos bei gydymas hormonų terapija. Taip pat, galima pastebėti, jog gauti rezultatai, panašūs, kaip ir prieš tai aptartame tyrime, nes buvo nustatyta jog blogesnis savo psichologinės būsenos vertinimas buvo susijęs su gydymo pobūdžiu. Pacientams, kuriems buvo atlikta radikali prostatektomija arba brachiterapija savo gyvenimo kokybę buvo linkę vertinti blogiau.
24
Taigi, galima teigti, kad patiriami klinikiniai simptomai, taikomi gydymo metodai, psichologiniai išgyvenimai, seksualiniai sunkumai tiesiogiai koreliuoja su PLV sergančių pacientų gyvenimo kokybės vertinimu. Taip pat, siekiant geriau išsiaiškinti, kaip PLV sergantys pacientai vertina savo gyvenimo kokybę, svarbu tinkamai parinkti šiai specifinei pacientų grupei gyvenimo kokybės vertinimo metodiką.
1.3.7. Priešinės liaukos vėžiu sergančių pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo metodai
Medicininiu požiūriu, gyvenimo kokybė apima fizinį, socialinį bei psichologinį sveiko ar sergančio žmogaus gyvenimą. Yra sukurta keletas šimtų metodikų, tiriančių skirtingas gyvenimo kokybės dimensijas. Siekiant sisteminti gyvenimo kokybės tiriamąją veiklą 1955m. Prancūzijoje buvo įsteigtas MARI Research Institute, kurio tikslas koordinuoti tyrimus, atliekamus šioje srityje, patvirtinti jau sukurtus klausimynus ir rekomenduoti juos platesniam naudojimui (Osoba, 1991).
Su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei nustatyti naudojami bendri ar specifiniai klausimynai, kurių tikslumas priklauso nuo išankstinio įsivaizdavimo, kas bus matuojama. Lygmenys, kuriuos norima įvertinti, literatūroje dar vadinami konstruktais. Klausimų grupės, naudojamos tam tikriems konstruktams matuoti, sujungiamos į skales ar subskales. Klausimynus dažniausiai pildo patys pacientai, priklausomai nuo būklės bei bendros savijautos, gali pildyti ir pats tyrėjas (Furmonavičius, 2001). Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės instrumentai apima keturis pagrindinius konstruktus: fizinį aktyvumą, su liga ir gydymu susijusius klinikinius simptomus, psichologinę būseną bei socialines funkcijas, šios dimensijos gali būti išskaidytos (Luderitz ir Jung, 2001). Literatūroje žymima, kad vyrauja dvi svarbiausios dimensijos: tai fizinio gerbūvio bei psichologinės savijautos. Fizinis gerbūvis apima intervalą nuo patiriamų specifinių simptomų sukelto diskomforto iki žvalumo ar bendro pasitenkinimo savo sveikata. Psichologinė savijauta gali būti suprantamas, kaip nerimo, depresijos ar pykčio nebuvimas; taip pat, jam galima priskirti ir emocinius ryšius bei socialinę paramą (Muldon ir kt.,1998). Siekiant išmatuoti sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu pacientų su sveikata susijusią GK, svarbu būtų įvertinti net tik fizinę savijautą ar socialinę būseną, ne mažiau svarbu tampa ir emocinės būklės vertinimas. Emocinės būklės vertinimas su sveikata susijusios GK klausimynuose apima nerimo ar depresinių simptomų pasireiškimą, kurie – svarbūs GK suvokimui (Leonavičius ir kt., 2007).
Bendri su sveikata susijusios GK klausimynai skirti visiems sergantiems pacientams, nepriklausomai nuo ligos, kuria sergama. O specifiniai klausimynai, skirti pacientams sergantiems tam tikrai liga, funkcijos sutrikimui ar bendros būklės įtakai, paciento šališkam sveikatos suvokimui įvertinti. Specifiniai klausimynai labiau orientuoti į su liga susijusius sutrikimus, kurie gali daryti
25
įtakos su sveikata susijusios GK vertinimui. Jie labiau orientuoti į sveikatos būklės pasikeitimą (Furmonavičius, 2001).
Su sveikata susijusiai sergančiųjų onkologinėmis ligomis GK įvertinti naudojami tiek bendri, tiek specifiniai GK klausimynai. Kaip ankščiau buvo minėta, Luderitz ir Jung (2001) išskiria keturis pagrindinius konstruktus, tačiau pasak Mickevičienės (2013) su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo klausimynus apimančius konstruktus, galima skirstyti, kiek plačiau:
Fizinis aktyvumas (pvz., pacientė funkcinė būklė, judėjimas, gebėjimas atlikti kasdienius darbus ar save apsitarnauti);
Psichologinė būsena (pvz: nerimas, stresas, depresiniai simptomai ir kt.); Socialinė veika (pvz: santykiai šeimoje, laisvalaikis ir kt.);
Patiriami su liga ar gydymu atsiradę klinikiniai simptomai (pvz: pykinimas, vėmimas, skausmas, nuovargis, šlapimo nelaikymas ir kt.);
Kognityvines funkcijas (pvz: atmintį, dėmesį, budrumą ir kt.);
Pasitenkinimą sveikatos priežiūra (pvz: personalo pagalbą, tinkamą informacijos gavimą ir t.t);
Kasdienius buities rūpesčius (pvz: finansus); Egzistencinius, dvasinius aspektus;
Kitus aspektus (pvz:, asmeninės savybės, išvaizdos pokyčiai ir kt.).
Mickevičienės (2013) teigimu, kuo pacientai geriau linkę vertinti visas funkcijas, tuo galimai geresnė jų bendra gyvenimo kokybė. Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, esant geresnei gyvenimo kokybei, mažesnis jų poreikis ir reikmė sveikatos priežiūros paslaugoms (Aarts ir kt., 2010).
Vienas iš bendrųjų naudojamų onkologinėmis ligomis sergančiųjų pacientų su sveikata susijusios GK vertinimų klausimynų – Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos EORTC QLQ - C30 klausimynas. Klausimynas tinkamas įvairioms vėžio formomis bei stadijomis sergantiems pacientams jų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui. Klausimyną sudaro 30 klausimų, apimančių tris gyvenimo sritis – funkcionavimo, klinikinių simptomų ir bendros sveikatos ir gyvenimo kokybės įvertinimą.
Taigi, su sveikata susiję gyvenimo kokybės klausimynai turi didelę reikšmę, nes jie padeda įvertinti pacientų gyvenimo kokybę, taikomų gydymo metodų efektyvumą, sveikatos priežiūros gerinimą. Bendrieji GK klausimynai padeda visapusiškai įvertinti sergančiųjų gyvenimo kokybę bei funkcinę būklę. Tačiau, norint geriau suprasti priešinės liaukos vėžiu sergančiųjų pacientų gyvenimo kokybės vertinimą bei kaip jis siejasi su jų poreikiais, svarbu toliau analizuoti ir ieškoti bendrų sąsajų, padėsiančių geriau suprasti pacientų gyvenimą.
