TRENIRUOČIŲ SU FUNKCINIAIS DIRŽAIS POVEIKIS KREPŠININKIŲ JUOSMENS IR PILVO GILIŲJŲ RAUMENŲ JĖGAI BEI JUOSMENS STABILUMO KAITAI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

MARTYNAS GELUMBAUSKAS

TRENIRUOČIŲ SU FUNKCINIAIS DIRŽAIS POVEIKIS

KREPŠININKIŲ JUOSMENS IR PILVO GILIŲJŲ RAUMENŲ

JĖGAI BEI JUOSMENS STABILUMO KAITAI

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (Valst.kodas 621B30005 ) baigiamasis darbas

Darbo vadovė dr. Renata Žumbakytė-Šermukšnienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanė Prof. Jūratė Macijauskienė

2018,____________

MARTYNAS GELUMBAUSKAS

TRENIRUOČIŲ SU FUNKCINIAIS DIRŽAIS POVEIKIS

KREPŠININKIŲ JUOSMENS IR PILVO GILIŲJŲ RAUMENŲ

JĖGAI BEI JUOSMENS STABILUMO KAITAI

TURINYS

TURINYS... 3

SANTRAUKA... 5

ABSTRACT... 6

ĮVADAS... 7

DARBO TIKSLAS... 9

DARBO UŽDAVINIAI... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA... 11

1.1 Juosmens ir pilvo gilieji raumenys... 11

1.2 Juosmens ir pilvo giliųjų raumenų funkcija... 13

1.3 Juosmens ir pilvo giliųjų raumenų stabilizavimo ir

treniravimo nauda... 16

1.4 Juosmeninės stuburo dalies skausmas susijęs su juosmens ir

pilvo giliųjų raumenų nefunkcionavimu... 17

1.5 Juosmens ir pilvo giliųjų raumenų treniravimo įtaka

pusiausvyrai... 19

1.6 Funkciniai diržai ir jų pritaikymas... 21

1.7 Funkciniai diržų ir kitų priemonių ar pratimų palyginimas... 23

1.8 Dažnai pasitaikančios traumos krepšinyje... 24

2. TYRIMO METODIKA... 26

2.1 Tiriamojo kontingento charakteristika... 26

2.2 Tyrimo metodai... 26

2.3 Treniruotė su funkciniais diržais... 31

2.4 Matematinė statistika... 33

2.5 Tyrimo organizavimas... 34

3. TYRIMO REZULTATAI... 37

3.1 Statinis šoninių liemens raumenų ištvermės vertinimas... 37

3.2 Statinis nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimas... 39

3.3 Statinis pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimas... 42

3.4 Liemens raumenų statinis ištvermės vertinimas su prietaisu

„stabilizer“... 45

3.5 Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas... 47

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS... 50

IŠVADOS... 52

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 53

PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS... 54

SANTRAUKA

Gelumbauskas M. Treniruočių su funkciniais diržais poveikis krepšininkių juosmens ir pilvo giliųjų raumenų jėgai bei juosmens stabilumui, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. R. Žumbakytė-Šermukšnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, sporto institutas. Kaunas, 2018.

Raktiniai žodžiai: funkciniai diržai, juosmens raumenų stiprinimas, funkcinės treniruotės, kineziterapija, pusiausvyros lavinimas.

Tyrimo tikslas: Įvertinti treniruočių su funkciniais diržais poveikį krepšininkių juosmens ir

pilvo giliųjų raumenų jėgai bei stabilumui.

Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti treniruočių su funkciniais diržais poveikį krepšininkių

juosmens ir pilvo giliųjų raumenų jėgai. 2. Nustatyti treniruočių su funkciniais diržais poveikį krepšininkių juosmens stabilumui. 3. Palyginti treniruočių su funkciniais diržais ir bu jų poveikį krepšininkių juosmens ir pilvo giliesiems bei juosmens stabilumui.

Tyrimo metodai: juosmens jėgai ir stabilumui įvertinti buvo naudojami šie testai: statinis

nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimas, juosmens raumenų statinės ištvermės vertinimas su prietaisu stabilaizeriu ir modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas. Pilvo raumenų jėgai įvertinti buvo naudojamas statinės pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimas ir statinės šoninių juosmens raumenų ištvermės vertinimas. Duomenys buvo apdoroti SPSS kompiuterine programa.

Tiriamieji: tyrime dalyvavo 20 sportininkių. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 22,7 ± 2,26.

Išvados: 1. Krepšininkėms, atlikusioms pratimus su funkciniais diržais, nustatytas

ABSTRACT

Gelumbauskas M. Training with functional belt‘s impact for basketball players waist and abdominal deep muscles and waist stability, master thesis/supervisor ph. d. Renata Žumbakytė-Šermukšnienė; Lithuanian University of health Sciences; Faculty of Nursing; sports institute. Kaunas, 2018.

Keywords: functional trx, torso muscle activity, functional training, physiotherapy, stabilization exersises.

Aim of the paper: appreciate exercises with functional belt‘s impact for basketball players

waist and abdominal deep muscle strenght and stability.

Objectives: 1. Determine exersises with functional belt‘s impact basketball players for waist

and abdominal deep muscle strenght. 2. Determine exersises with functional belt‘s impact basketball players for waist stability. 3. Compare and appreciate exersises with functional belt‘s and without functional belt‘s for basketball players.

Research methods: waist strenght and stability was used this method: static evaluation of

back strain muscle endurance evaluation, torso muscle static endurance with device stabilaizer and modified star deviation test, assessment of abdominal flexural muscle endurance was used static abdominal flexural test and static lateral torso muscle endurance evaluation.

Participants: at research participated 20 athletes. Researchers age average 22,7 ± 2,26.

Conclusions: 1. Basketball players trained with functional belt’s established better waist

ĮVADAS

Juosmens ir pilvo giliųjų raumenų stabilizavimas, angl.(core) , yra gan stipriai paliesta tema (Kim, D. et all. 2014). Atlikta daug tyrimų ir analizių norint nustatyti tikslų šių giliųjų raumenų treniravimo ir aktyvinimo poveikį pusiausvyrai. Manoma, kad šių giliųjų raumenų nusilpimas ir negebėjimas jų stabilizuoti ženkliai padidina griuvimų ir traumų riziką. Juosmens giliųjų raumenų stiprinimo ir stabilizavimo pratimai naudingi ir jauniems, ir vyresnio amžiaus žmonėms (Plisky, P. et all. 2006).

Buvo testuojama jaunų futbolistų komanda. Jiems pritaikyta statinių ir dinaminių pratimų juosmens raumenims stiprinti. Prieš pradedant taikyti programą buvo testuojama pusiausvyra, ištvermė, greitis. Po 15 savaičių programos taikymo pakartotinai atlikti testavimai ir nustatytas reikšmingas pagerėjimas. (Thomas W., et all 2008).

Juosmens giliųjų raumenų stiprinimo ir stabilizavimo įtaką nugaros skausmo mažinimui tyrė (Venu, L., et all. 2008). Tyrime dalyvavo 33 moterys, jaučiančios nugaros skausmus, patiriamus dėl L5-S1 stuburo juosmeninės dalies išvaržos. Po programos, kuri truko 3 mėnesius, atlikus testavimus buvo statistiškai reikšmingai nustatytas pagerėjimas. Skausmas pranyko ir raumenys sustiprėjo. Tai parodė juosmens raumenų kontrolės svarbą (Mate-Munoz, J. L. et all. 2014).

Mokslininkai atliko tyrimus ir vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms, norėdami nustatyti ryšį tarp juosmens ir juosmens giliųjų raumenų stiprinimo ir kontrolės bei pusiausvyros nebuvimo, griuvimų rizikos . Tyrimui buvo atrenkami vyresnio amžiaus tiriamieji, kurie neseniai turėjo griuvimų. Ištestavus juos buvo nustatytas griuvimų rizikos padidėjimas ir pusiausvyros susilpnėjimas. Jiems taikyta programa, kuria siekta stabilizuoti ir pastiprinti juosmens giliuosius raumenis. Po 4 mėnesius trukusio tyrimo, pakartotinai atlikus testavimus nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas visiems tiriamiesiems (Mok, N. W. et all. 2011)

nesant gerai pusiausvyrai, juosmens kontrolei, pargriuvus ar susidūrus su priešininku, patyrus kontaktą rungtynių metu (Pankajbhai, G. et all. 2015).

Juosmens giliųjų raumenų susilpnėjimas daro įtaką pusiausvyrai ir koordinacijai. Sutrikus pusiausvyrai padidėja griuvimo rizika (Behm, D., et all. 2010). Dėl didesnės kritimo tikimybės padidėja susižalojimų ir traumų skaičius. Siekiant sumažinti traumų riziką taikomos įvairios kineziterapinės programos ir procedūros, padedančios kuo efektyviau stiprinti raumenis, gerinti pusiausvyrą ir propriorecepciją. Pusiausvyros ir koordinacijos gerinimui galima rasti daug pratimų, tačiau nėra nustatyta kokio intensyvumo, trukmės ir sudėtingumo turėtų būti programa juosmens giliųjų raumenų stiprinimui, siekiant greitai ir efektyviai atgauti suprastėjusias ar prarastas funkcijas (Benis, R., et all. 2016). Vienas iš programų būdų gali būti pratimų pilvo ir nugaros raumenims taikymas statinėse ir izometrinėse dinaminėse padėtyse, naudojant funkcinius treniruočių diržus. Funkciniai diržai vis dažniau naudojami sporto salėse ar grupinių treniruočių metu. Krūvis reguliuojamas ir dirbama su savo kūno svoriu, todėl mažai aktyviems ar sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms reikalinga trenerio konsultacija bei pagalba treniruočių metu, norint pasiekti geriausių rezultatų. Įprastai funkciniai diržai naudojami kaip papildoma priemonė reabilitacijos ar treniruočių programos metu, tačiau jų poveikis yra efektyvus (Scoffstall, E.J. et all. 2010).

DARBO TIKSLAS

DARBO UŽDAVINIAI

1. Nustatyti treniruočių su funkciniais diržais poveikį krepšininkių juosmens ir pilvo giliųjų raumenų jėgai.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Juosmens ir pilvo gilieji raumenys

 Vienas iš svarbiausių raumenų, kuris atlieka labai svarbią funkciją ne tik stabilizavimo, bet ir kvėpavimo yra diafragma (diaphragma) – tai judri raumeninė–sausgyslinė kupolo pavidalo pertvara tarp krūtinės ir pilvo ertmių. Pagal pradžios vietą skiriamos trys dalys. Krūtininės dalies,

pars sternalis, šonkaulinės dalies, pars costalis, juosmeninės dalies, pars lumbalis. Diafragma yra

pagrindinis kvėpavimo raumuo: įkvepiant ji suplokštėja,sausgyslinis centras nusileidžia, sumažėja slėgis krūtinės ląstoje ir padidėja pilvo ertmėje (16).

 Tiesusis nugaros raumuo (Musculus erector spinae) – tai visas raumenų kompleksas, kurį sudaro klubinis šonkaulių, ilgiausiasis ir keterinis raumenys. Visos dalys tiesia liemenį, susitraukę vienos pusės – lenkia jį į šoną (16).

 Dauginiai raumenys (Musculus multifidi) – juos sudaro trumpos skaidulos, prasidedančios nuo kryžkaulio, juosmens, krūtinės, apatinių keturių kaklo slankstelių, skersinių ataugų ir pasibaigiančios ant keterinių ataugų trimis keturiais slanksteliais aukščiau. Raumenys tiesia stuburą, o susitraukęs vienos pusės suka stuburą į priešingą pusę (16).

 Skersinis pilvo raumuo (musculus transversus abdominis) – raumens pradžia kirkšninio raiščio šoninė dalis, klubakaulio skiauterės vidinė lūpa, juosmeninė krūtinės fascija, šonkaulių lankas. Pabaiga – baltoji pilvo linija, kurią pasiekia per šio raumens aponeurozę. Skersinis pilvo raumuo yra pilvo preso sudedamoji dalis (16).

 Išorinis įstrižinis pilvo raumuo (musculus obliquus externus abdominis) – raumens pradžia 5-12 šonkaulių išorinis paviršius, kur raumens skaidulos dantukais įsiterpia tarp musculus serratus

anterior skaidulų. Raumens pabaiga – klubakaulio skiauterės išorinė lūpa, priekinis viršutinis

klubakaulio dyglys, kirkšninis raištis. Šis raumuo lenkia liemenį ir suka jį į priešingą pusę, įeina į pilvo preso sudėtį (16).

 Vidinis įstrižinis pilvo raumuo (musculus obliquus internus abdominis) – Raumens pradžia – kirkšninio raiščio šoninė dalis, klubinė fascija, klubakaulio skiauterės tarpinė linija, juosmeninė krūtinės fascija. Raumens pabaiga 12-9 šonkaulių kremzlės, jų vidinis paviršius. Raumuo lenkia liemenį ir suka jį į savo pusę, įeina į pilvo preso sudėtį(16).

 Dubens dugno raumenys (pelvic floor muscules) (16).

1. Paveikslas. Skersinis, įstrižinis, tiesusis pilvo ir tiesusis nugaros raumenys

(knyga „žmogaus judėjimo anatomija“ Rimvydas, S., ir kt 2013)

2. Paveikslas. Diafragma,dubens dugno ir dauginiai raumenys

(knyga ” žmogaus judėjimo anatomija“ Rimvydas, S., ir kt 2013)

sunkius daiktus, todėl jiem ypatingai reikia subalansuoto krūvio paskirstymo. Kai kuri nors viena iš dežutės sienų (tai yra raumenų grupių) nusilpsta ar kitos labiau treniruojamos ir prarandamas balansas tarp jų gali įvykti greita ar lėtinė trauma. Todėl mokslininkai bando nustatyti kaip tikslingai treniruoti ir aktyvuoti šias raumenų grupes, kad būtų pasiekta pusiausvyra ir balansas, ir tam kad neįvyktų traumos (Fong S.S.M, Tam Y.T, et all., 2015).

1.2 Juosmens ir pilvo giliųjų raumenų funkcija

Juosmens ir pilvo giliesiems raumenis buvo pritaikytas toks angliškas terminas „core“. Jis dažnai naudojamas norint pabrėžti juosmens ir pilvo giliųjų raumenų stiprinimą. Šis terminas apjungia išvardintus raumenis (Wilk, K., et all. 2002).

Pusiausvyrai ir juosmens kontrolei gerinti yra atliekami pratimai juosmens ir pilvo giliųjų raumenų treniravimui. Ši programa padeda sumažinti sumažinti juosmens skausmą nugarinėja dalyje. (Shirley S.M Fong ., et all. 2015).

Juosmeninėje stuburo ir pilvo dalyje yra žmogaus kūno masės centras (Wen, C., Et all. 2015).Manoma, kad juosmens raumenų kontrolė turi didelę įtaką pusiausvyrai, eisenai ir mažesnei stuburo pakitimų ar pažeidimų rizikai. Šiai juosmens ir pilvo daliai bendrai naudojamas angliškas terminas „core“ kuris verčiamas į lietuvių kalbą kaip branduolys (Yoo, K. T. 2016). Jį sudarančių raumenų kontrolė padeda išlaikyti taisyklingą juosmens ir pilvo padėtį. Šių raumenų kontrolės nebuvimas gali turėti labai didelę įtaką stuburo pažeidimams. Įvairaus sporto metu atliekami judesiai, kurie duoda dideles apkrovas stuburui. Jei stuburas dažnai gauna apkrovas būnant netaisyklingoje padėtyje, gali susidėvėti tarpslanksteliniai diskai ar atsirasti išvarža (Gandhi A., Geniya P., 2013).

Juosmens ir pilvo giliųjų raumenų stabilizavimo ir aktyvavimo pratimų programa buvo taikoma papildomai prie programos tiriamiesiems su pažeista ranka. Buvo atrinktos dvi grupės, pagrindinė ir kontrolinė, kurių tiriamiesiems buvo pažeistos rankos dėl traumų. Reabilitacijos metu kontrolinei grupei buvo taikomi pratimai tik rankai, atgauti įprastus judesius ir raumenų jėgą, o pagrindinei grupei papildomai taikomi pusiausvyrai ir stabilumui pratimai juosmens ir pilvo giliesiems raumenims. Po šešių savaičių atlikus testavimus, buvo nustatyta, kad pagrindinės grupės tiriamųjų rezultatai statistiškai reikšmingai buvo geresni lyginant su tiriamosios. Jie greičiau ir tiksliau atliko judesius su ranka, kuri buvo pažeista (Ayhan C., Unal E., Yakut Y. 2014)

Norint nustatyti, kuri treniravimosi technika yra efektyviausia ir mažiausiai rizikinga priekinio kryžminio kelio raiščių pažeidimams, buvo taikomos šios treniravimosi technikos: dinaminiai greičio pratimai judant, pusiausvyros pratimai ir pratimai orentuoti į juosmens ir pilvo giliųjų raumenų treniravimą (Atsushi, I., et all. 2010). Buvo testuojamos mokyklinio amžiaus atletės. Trims grupėms taikytos skirtingos technikos. Po keturių savaičių pakartotinai atlikus testavimus buvo nustatyta, kad pusiausvyros ir giliesiems raumenis programos mažiausiai keliančios riziką, o programa su pratimais, kurie greičiui ir judesyje labiausiai rizikingi priekiniams kryžminiams kelio raiščiams. Bet padarius gerą apšilimą ir nesant jokiems mikro pažeidimams raiščiuose yra efektyvu taikyti ir šia programą bei kombinuoti jas tarpusavyje (Willadsen E. Zahn A. Durall C., 2017)

Manoma, kad juosmens ir pilvo giliųjų raumenų treniravimas ir mokėjimas išlaikyti taisyklingą padėtį bei aktyvavimas ženkliai padidina jėgų perdavimą nuo viršutinių galūnių į apačią ir priešinga kryptimi. Taip pat šių giliųjų raumenų treniravimas mažina traumų riziką. Buvo atliekami testavimai su futbolininkų komada. Visi sportininkai buvo ištestuoti, jų greitis, šuolis, raumenų jėga. Tada jiems papildomai prie treniruočių taikyti pratimai aktyvuoti ir stiprinti giliuosius juosmens ir pilvo raumenis. Po 3 mėnesių pakartotinai atlikus testavimai, nustatytas reikšmingas pokytis pusiausvyros ir jėgos testavimo rezultatuose (Nesser T. Huxel K. Tincher J et al., 2008).

Juosmens ir pilvo giliųjų raumenų treniravimas ir akcentavimas būtent į šių raumenų stabilizavimą yra daugelyje treniravimo sričių, tokių kaip: tai chi, joga, pilatesas ir daugelyje kitų. Šią raumenų grupę galima apibūdinti kaip raumenų dėžutę: iš galo yra nugaros raumenys, iš prieko pilvo raumenys, iš viršaus diafragma ir iš apačios dubens dugno. Visi kartu taisyklingai veikdami, treniruojami ir aktyvuoti, dirba sinchroniškai ir palaiko stabilumą bei tinkamą mobilumą. Be šių raumenų stuburas būtų mechaniškai nestabilus ir spaudžiant gautų maždaug 90 niutonų apkrovą. Daug daugiau nei kitos kūno dalys. Kai stabilumas yra tinkamas, tada suspaudimo jėga pasiskirsto vienodai ir atitinkamai po kūną, ženkliai sumažėjau traumų tikimybė (Akuthota V. Ferreiro A. Et all., 2008).

Norint nustatyti treniruočių poveikį jauniems sportininkams buvo lyginamos trys skirtingos treniruočių programos. 18 jaunų atletų buvo padalinti į tris grupes: pirmoji grupė atliko pratimus su funkciniais diržais, svorio kamuoliais ir savo kūno svorio pratimus, antroji grupė atliko pratimus be funkcinių diržų tik su svorio kamuoliais ir savo kūno svorio pratimus, trečioji kontrolinė grupė darė įprastinius pratimus. Programos truko 10 savaičių. Gauti rezultatai buvo palyginti. Buvo naudojami testai ir tyrimai: giliųjų juosmens ir pilvo jėgos ir stabilumo testas, statinis jėgos testas, šuolio iš vietos testas, sunkaus kamuolio metimas iš sėdimos padėties, dinaminis pusiausvyros testas, dar buvo tiriama malondialdehidas ir kreatinkinazė. Gavus rezultatus ir išanalizavus duomenis buvo padarytos išvados, kad pirmoji grupė, kurios treniruočių programa buvo su funkciniais diržais pasiekė geriausių rezultatų (Hamza A., 2013).

Buvo atliktas panašus tyrimas į prieš tai aprašytą, tik šį kartą buvo testuojamos jaunos atletės. 30 tiriamųjų padalinta į 2 lygias grupes. Vienai grupei buvo sudaryta programa pratimų uždaroje kinematinėje grandinėje, kurioje dirba daugiau gilieji raumenys, o kitai grupei daugiau atviroje kinamatinėje grandinėje. Po 13 savaičių programos, buvo treniruojamasi 6 kartus per savaitę, atlikti testavimai ir išanalizuoti tyrimai. Buvo nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p>0,05) geresni rezultatai pirmosios merginų grupės, kuri atlikinėjo pratimus uždaroje kinematinėje grandinėje. Jų rezultatai buvo geresni ir pusiausvyros testuose ir jėgos ir greičio, lyginant su antros grupės rezultatais (Dannely B. Otey S. Croy T. et all., 2011).

mėnesius. Atlikus testavimus po trijų mėnesių nustatyta, kad fiziškai geresnė būklė buvo tų kurie atlikinėjo pratimus su funkciniais diržais. Pagerėjimas matomas ir pas antrą grupę kuri atliko paprastus dinamonius pratimus. Tik trečios kontrolinės grupės pagerėjimo nebuvo kurie fiziškai nebuvo aktyvūs (Hamza, A. 2013).

Norint nustatyti juosmens ir pilvo giliųjų raumenų efektyvumą sportininkams buvo testuojami karatė sportininkai. 12 sportininkų padalinti į 2 grupes po 6 tiriamuosius. Dar buvo testuojami 23 sportininkai iš šalies, kad būtų geriau palyginti tyrimų rezultatus. Treniruočių programos truko 12 savaičių. Grupėms, kurios buvo padalintos po 6 tiriamuosius. Vienai buvo taikomi pratimai daugiau akcentuoti į giliųjų juosmens ir pilvo raumenų stabilizavimą ir aktyvavimą. Kitai grupei taikyti bendro fizinio pajėgumo gerinimo pratimai. Po 12 savaičių buvo atlikti jėgos, greičio, pusiausvyros testavimai ir nustatyta, kad geriausi rezultatai 1 grupės, kuri turėjo treniruočių programą su juosmens ir pilvo giliųjų raumenų stabilizavimu. Bet rezultatai pagerėjo ir antros grupės, kuri turėjo bendro fizinio pajėgumo pratimus (Tantawi S., 2011).

Buvo atliekamas tyrimas su rankinio sportininkėmis. Jos buvo testuojamos norint nustatyti treniruočių su fukciniais diržais ir be jų poveikį giliųjų juosmens ir pilvo raumenų aktyvavimui ir kaip tai darys įtaką metimo greičiai ir jėgai. Buvo testuojamos 24 žaidėjos. 14 žaidėjų taikyta specifinė programa su funkciniais diržais, o 10 buvo kontrolinė grupė. Programa buvo atliekama 6 savaites, 2 kartus per savaitę. Pagrindinei tiriamųjų grupei buvo taikomi pratimai uždaroje kinematinėje grandinėje. Visoms išmatuotas prieš ir po metimo greitis naudojant fotoelentų technologijas. Buvo nustatyta, kad pirmos grupės rezultatai buvo geresni, lyginant su kontroline (Saeterbakken AH. Tillaar R. Seiler S., 2011).

1.3 Juosmens ir pilvo giliųjų raumenų stabilizavimo ir treniravimo nauda

Juosmens ir pilvo giliųjų raumenų treniravimas tiesiogiai mažina nugaros skausmus juosmeninėje stuburo dalyje, kurie gali būti sukeliami netaisyklingai atliekamų pratimų, patiriamų didelių krūvių ir panašių veiksnių (Akuthota V. Ferreiro A. et all., 2008).

Mokslininkai stengiasi išsiaiškinti kaip žmogaus pusiausvyrą įtakoja juosmens ir pilvo giliųjų raumenų treniravimas; ar tai sumažina traumų tikimybę. Jie teigia, kad visos šių raumenų grupės tikslingas treniravimas ir aktyvavimas ženkliai sumažina juosmeninės dalies stuburo traumų ir ilgalaikio susidėvėjimo tikimybes. Ir ne tik stuburo, bet ir sausgyslių bei raiščių (Reed C. Ford K. Gregory M. et all., 2012).

Tvirti juosmens ir pilvo gilieji raumenys kai yra tvirti sudaro pagrindinį stabilumą stuburui. Krūvio metu jis yra tvirtesnis ir mažiau pažeidžiamas. Esant stuburo nestabilumui ar netvirtumui gali įvykti traumos, susiformuoti išvaržos ar laikui einant susidėvėti tarpslanksteliniai diskai. Šie gilieji raumeny padeda išlaikyti taisyklingas padėtis tiek statinio tiek dinaminio krūvio metu (Reed C, Ford C, Myer K, et all., 2012).

Lėtinis (ilgalaikis) nugaros skausmas yra labai dažna ir daugelį žmonių kankinati problema. Tai viena iš dažniausių problemų, dėl kurių skundžiasi vakarų šalies gyventojai. Vienas iš labai paplitusių gydymų kurį pataria ir gydytojai yra mankšta. Tai efektyvus būdas skausmui mažinti (Calatayud, J. et all.2014). Viena iš populiaresnių programų – giliųjų raumenų treniravimo ir aktyvavimo programa. Nors mokslininkai vis dar bando nustatyti kiek šios programos turi įtakos mažinant lėtinį nugaros skausmą jie teigia, kad giliųjų raumenų treniravimas yra efektyvus (Coulumbe B, Games K, Neil L, et all., 2016).

Juosmens ir pilvo giliųjų raumenų treniravimas ir aktyvavimas yra labai svarbus daugelio sporto šakų sportininkams, nes jiems visiems reikia užtikrinti teisingą stuburo ir dubens padėtį ir paskirstyti gaunams apkrovas tinkamai (Sannicandro I, Cofano G., 2015).

1.4 Juosmeninės stuburo dalies skausmo sąsaja su juosmens ir pilvo giliųjų

raumenų nefunkcionavimu

Atliekami tyrimai, norint nustatyti juosmeninės stuburo dalies skausmo sąsają su pilvo giliųjų raumenų nefunkcionavimu. Bandoma analizuoti programas, skirtas treniruoti juosmens raumenis ir nustatyti kokį efektyvumą, poveikį ir rizikas šios programos turės įvairių amžių žmonėms. Mokslininkai tiria ir stengiasi atrasti efektyviausias programas, kurios tinka ir jauniems ir vyresniems, turi teigiamą poveikį, tačiau vienos efektyviausios nėra rasta (Faude, O. et all. 2017).

Šioje dalyje panagrinėsime kokios galimos traumos ir pažeidimai, jei žmogaus juosmens ir pilvo gilieji raumenys neaktyvuojami, nestiprinami. Kokios pasekmės, ilgalaikės ar staigios, gresia turint silpnus giliuosius raumenis (Hibbs, A. E. et all. 2011).

Viena iš pagrindinių problemų dėl giliųjų raumenų nefunkcionavimo, manoma, yra ilgalaikis nugaros skausmas. Juosmeninės stuburo dalies skausmas vakarų šalyse yra labai dažnas ir kas antras žmogus ankščiau ar vėliau jį patiria. Dažna šio skausmo atsiradimo priežastis būna netaisyklinga stuburo padėtis juosmeninėje dalyje dėl silpnų ir neaktyvių giliųjų raumenų. Tuomet krūvis, kurį žmogus patiria sportuojant ar dirbant pasiskirsto ne vienodai ir ilgainiui atsiranda skausmai (Coulombe B.J, Games K.E, Neil E.R, et all., 2016).

Juosmeninės dalies nugaros skausmas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų dėl kurių vakarinių šalių žmonės kreipiasi pas gydytojus. Nustatyti tikslias skausmų priežastis ir parinkti efektyviausius gydymo metodus daktarams didžiulis iššūkis. Beveik 80 % viso pasaulio žmonių kažkuriuo gyvenimo etapu patiria juosmeninės dalies nugaros skausmus. Šis skausmas gali būti ilgai trunkantis ir varginantis. Taip pat jis gali sukelti ir kitus sutrikimus (Wang X.Q, Zheng J.J, Yu Z.W, et all., 2012).

Esant silpniems juosmens ir pilvo giliesiems raumenims gali padidėti hiperlordozė ir atsirasti nugaros skausmai. Nugaros stabilizavimo pratimai prisideda prie juosmens ir pilvo giliųjų raumenų kontrolės. Taikant nugaros stabilizavimo pratimus žymiai sumažinama juosmens hiperlordozė (Cho et all., 2015).

problema kuriai mokslininkai bando rasti geriausius sprendimus. Taip pat atlikę tyrimus mokslininkai bando patvirtinti savo teorijas, kad skausmą dažniausia išaukia silpni juosmens ir pilvo gilieji raumenys bei didelis krūvis tenkantis stuburo juosmeninei sričiai (Chang W, Lin H, Lai P., 2015).

Juosmeninėje nugaros dalyje skausmus dažnai jaučia ir sportininkai. Dažnai tai būna dėl to, kad sportininkai treniruojasi pagal trenerių sudarytas programas, bet jose nebūna įtraukta pratimų giliesiems raumenims treniruoti. Tai kelia diskomfortą treniruotėse ir gali turėti neigiamos įtakos rezultatams. Silpnas skaumas, jo nebandant pašalinti, gali peraugti į stiprų skausmą. Sportininkui kiekviena treniruotė svarbi, sugaištas laikas nesitreniruojant atsiliepia rezultatams, todėl mokslininkai bando surasti programas kurios mažintų nugaros skausmus (Brumitt J, Matheson J, Meira E., 2013).

Juosmeninės dalies nugaros skausmai yra rimta ir dažna paauglių sportininkų problema. Buvo pastebėta, kad beveik 50% jaunų atletų, bent kartą yra pasiskundę dėl nugaros skausmo. Kai kuriais atvejais tai būna spondilolizė/spondilolistezė (Hoy, D. et all. 2012). Bet dažniau tai būna dėl netinkamos apkrovos juosmeninei stuburo sričiai. Netinkamai parinktos programos, kuriose apkraunamos vienos raumenų grupės, o kitos paliekamos ir netreniruojamos gali pridaryti daug žalos. Ilgainiui netreniruojami gilieji juosmens ir pilvo raumenys gali nustoti efektyviai funkcionuoti ir juosmeninė stuburo dalis bus nestabili. Pastoviai gaunant krūvius ir esant nestabilumui gali atsirasti juosmens skausmai ar įvykti trauma (Yokoyama K, Yamashita K, Morimoto M, et all., 2017).

Mokslininkai mano, kad silpni juosmens ir pilvo gilieji raumenys gali turėti įtakos ir patiriamoms kelio traumoms. Jie padarė tokias išvadas kai testavo futbolininkes. Dauguma jų buvo patyrusios kelio traumas ir joms buvo nustatyta suprastėjusi juosmens raumenų kontrolė (Coulombe B.J, Games K.E, Neil E.R, et all., 2016).

1.5 Juosmens ir pilvo giliųjų raumenų treniravimo įtaka pusiausvyrai

Gilieji juosmens ir pilvo raumenys treniruojami ne tik dėl juosmeninės nugaros dalies skausmo mažinimo, bet ir norint pagerinti pusiausvyrą. Šių raumenų grupės aktyvavimas ir treniravimas turi didelės įtakos pusiausvyrai. Tai gali pagerinti sportininkų rezultatus, nes daugumoje sporto šakų pusiausvyra labai svarbi(Bražulis, M. ir Krutulytė, G. 2010).

kintrolinei grupei įprasta programa. Po 8 savaičių atlikti pakartotiniai testavimai. Buvo testuojama pusiausvyra ir rotacija per liemenį sėdint į kairę ir į dešinę puses. Naudojami judesio analizatoriai. Gauti rezultatai parodė, kad geresni rezultatai nustatyti pagrindinei grupei kuriai taikyta papildomai programa orientuota į giliuosius raumenis (Kim Y, Yoon B., 2014).

Buvo atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti skirtumą tarp įprastų treniruočių programų ir programų su funkciniais diržais bei nestabiliomis platformomis. Tyrime dalyvavo 32 tiriamieji, ne sportininkai. 10 tiriamųjų buvo paskirta įprasta programa, 10 programa su funkciniais diržais ir 12 su nestabiliomis platformomis. Programa truko 7 savaites ir tiriamieji turėjo treniruotis 3 kartus per savaitę. Testavimui buvo taikomi šuoliavimo ant vienos kojos, pilvo ir nugaros raumenų ištvermei bei pusiausvyrai nustatyti testai. Išanalizavus gautus rezultatus buvo padarytos išvados, kad pusiausvyrai, jėgai bei ištvermei efektyviausios programos buvo su funkciniais diržais ir nestabiliomis platformomis. Įprastos programos tiriamųjų rezultatai irgi pagerėjo, bet geresni rezultatai buvo kitų grupių (Munoz J, Anton A, Jimenez P, et all., 2014).

Dannelly ir kt. mokslininkai atliko tyrimus su atletiškomis merginomis. Tyrimai truko 13 savaičių. Tyrime dalyvavo 46 tiriamosios kurios buvo paskirtos į 2 lygias grupes. Pirmajai grupei buvo taikomi pratimai atviroje kinematinėje grandinėje, o antrai grupei uždaroje kinematinėje grandinėje. Pirmosios grupės programa buvo įprasta su svarmenimis, o antrosios su funkciniais diržais. Buvo atliekami pusiausvyros, jėgos bei ištvermės testai. Gavus rezultatus buvo padarytos išvados, kad antros grupės, kuriai buvo taikyti pratimai uždaroje kinematinėje grandinėje, rezultatai geresni (Dannelly B, Otey S, Croy T, et all., 2011).

Mokslininkai atliko apžvalgą nuo 1980 iki 2012 metų straipsnių, kuriuose atliekami tyrimai, norint nustatyti funkcinių pratimų su įvairiomis priemonėmis ir nestabiliomis platformomis poveikį tiriamiesiems. Buvo taikomos įvairiausios programos atvirose kinematinėse grandinėse ir uždarose, su svoriais ir be. Tyrimuose buvo bandoma nustatyti programų poveikį kai aktyvuojami juosmens ir pilvo gilieji raumenys. Testuoti tiriamuosius buvo naudojama: stabilaizeris, mobilaizeris, pilvo preso raumenims testai, nugaros raumenims testai, bei įvairūs pusiausvyros testai. Išanalizavę šiuos straipsnius mokslininkai padarė išvadas, kad programos su įvairia įranga ir nestabilioms platformomis, efektingos tiriamųjų juosmens kontrolei, pusiausvyrai ir bendrai fizinei būklei (Bliven K, Anderson B., 2013).

platformomis, dinaminiai pratimai atliekant judesį ir su funkciniais diržais turi teigiamą poveikį rezultatams (Garbenytė, T. 2012)

1.6 Funkciniai diržai ir jų pritaikymas

Funkciniai diržai – tai papildoma sporto priemonė dirbant su savo kūno svoriu. Su ja galima pačiam kontroliuoti krūvį, kokį nori gauti iš treniruotės. Pratimai atliekami uždaroje kinematinėje grandinėje. Su jais sukuriamas nestabilumas, pratimai nėra fiksuoti, todėl daugiau akcentuojamas giliųjų raumenų darbas ir pusiausvyros gerinimas. Tai yra puiki priemonė jėgai didinti (Key, J. 2013).

3. Paveikslas. Funkcinis diržas

Mokslininkai bandė nustatyti kaip skirtingas pasvirimo kampas su funkciniais diržais turės įtakos atliekamiems pratimams. Tyrimams pasirinkta 19 merginų ir 21 vaikinas. Visi tiriamieji panašaus amžiaus ir sudėjimo. Diržas pakabintas vertikaliai ir atliekamas tas pats pratimas, tik vis kitu kampu: 30, 45, 60, 75 laipsnių kampais. Atlikus tyrimą ir išanalizavus duomenis mokslininkai padarė išvada: kuo didesnis kampas – tuo didesnė apkrova jaučiama tiriamajam. Nuo pasvirimo kampo priklauso koks bus jaučiamas treniruotės sunkumas (Dawes J, Melrose D., 2015).

Norint nustatyti funkcinių diržų poveikį žmogaus organizmui, mokslininkai sugalvojo atlikti tyrimus su vyresnio amžiaus žmonėmis ir pažiūrėti kokią įtaką jiems turės treniruotės su funkciniais diržais. Tyrime dalyvavo ne jaunesni kaip 60 metų tiriamieji. Iš viso buvo 11 tiriamųjų. Jiems buvo sudaryta programa iš 7 skirtingų pratimų. Parinkti pratimai skirti bendro fizinio pajėgumo ir pusiausvyros gerinimui. Programa buvo atliekama 12 savaičių. Po 12 savaičių tiriamieji buvo testuojami. Jiems duodami klausimynai, norint išsiaiškinti kokia jų savijauta po programos. Visų tiriamųjų fizinė būklė buvo geresnė, nei prieš tyrimą. Tą patį parodė ir apklausa (Gaedtke A, Morat T., 2015).

Funkciniai diržai išsiskiria iš kitų treniravimosi pagalbinių priemonių tuo, kad su jais galima treniruoti bet kurią raumenų grupę. Taip pat galima atlikti pratimus ir treniruoti vienu metu daug raumenų grupių. Todėl jie yra naudingi ir patogūs (Huxel, K. C., and Anderson, B. E. 2013).

Treniruočių programas su funkciniais diržais galima pritaikyti visų sporto šakų sportininkams. Mokslininkai į treniruočių programą įtraukė pratimus su funkciniais diržais plaukikams. Šiame tyrime dalyvavo 14 tiriamųjų. Jie buvo suskirstyti į 2 lygias grupes. Pirmai grupei į programą buvo įtraukta pratimai su funkciniais diržais, o antrai grupei, kontrolinei, išliko paprasta programa. Prieš pradedant 12 savaičių programą buvo atliekami testavimai. Testuojami plaukikų fiziniai duomenįs, greitis, jėga, šoklumas, taip pat pamatuotas svoris ir kūno masės indeksas, raumenų ir riebalų proporcijos. Programa su funkciniais diržais buvo suskirstyta: iki 3 savaitės buvo atliekami nesudėtingi mokomieji pratimai, iki 6 savaitės – jėgos didinimo pratimai, iki 8 savaitės – pratimai su tempimais ir iki 12 savaitės – sudėtingi kombinuoti pratimai pusiausvyrai. Po 12 savaičių abejoms grupėms atlikus tuos pačius testavimus ir išanalizavus rezultatus nustatyta, kad pirmos grupės rezultatai geresni. Ji per 12 savaičių patobulėjo labiau ir pasiekė geresnių rezultatų nei kontrolinė grupė (Yu K, Suk M, Kang S, et all., 2015).

pasirinkti 4 pratimai: pritūpimai, savęs traukimas rankomis 45 laipsnių kampu, atsispaudimai ir laikymasis ant alkūnių. Raumenų susitraukimo pokyčiai buvo fiksuojami su elektromiografu. Funkciniai diržai puikiai tiko išgauti kuo didesnius raumenų susitraukimus palyginimui. Teipavimas raumenų susitraukimams statistiškai reikšmingo pokyčio neturėjo (Fong S, Tam Y, Macfarlane D, et all., 2015).

Lentelėje stulpeline diagrama pavaizduota raumens susitraukimų jėgos skirtumas atliekant atsispaudimus, kai jie daromi su funkciniais diržais ir atliekant paprastus atsispaudimus. Buvo bandoma ištirti kokį poveikį raumenims turės funkcinių diržų sukeliamas nestabilumas. Atliekant paprastus atsispaudimus nuo žemės raumenys dirbo įprastu rėžimu. Atliekant atsispaudimus su funkciniais diržais raumenys susitraukinėdavo greičiau ir stipriau, nes išgaunamas nestabilumas. Kuo didesnis pasvirimo kampas atliekant atsispaudimus tuo raumuo stipriau susitraukia (Kim, Y. 2014).

Dar vienas tyrimas buvo atliekamas norint nustatyti funkcinių diržų poveikį žmonėms. Tyrime dalyvavo 28 sportininkai. Buvo testuojama kaip skirtingas kampas su funkciniais diržais turės įtakos raumenų darbui darant atsispaudimus. Pasirinkti šie pasvirimo kampai: 0, 15, 30, 45 laipsniai. Atlikus testavimus buvo nustayta, kad kuo didesnis pasvirimo kampas tuo raumens susitraukimas didesnis ir programa efektyvesnė (Gulmez I., 2016).

1.7 Funkcinių diržų ir kitų priemonių ar pratimų palyginimas

Funkciniai diržai yra efektyvi priemonė norint pasiekti geresnių rezultatų sporte. Susipažinus su instrukcijomis ir žinant kaip taisyklingai atlikti pratimus, funkciniai diržai gali pakeisti kitas pagalbines sporto priemones. Buvo atliekami tyrimai norint palyginti kas turi didesnę įtaką žmogaus organizmui, fizinei būklei ir pusiausvyrai (Dannely, B. 2011).

Raumenų darbo skirtumo palyginimui buvo atliktas tyrimas. Sudarytos dvi pratimų programos. Viena su funkciniais diržais, kita programa be pagalbinių priemonių. Pratimai atliekami gulint ant nugaros, keliant dubenį. Akcentuojamas darbas sėdmenų ir blauzdų raumenims. Tyrime dalyvavo 51 vienas tiriamasis: 18 vyrų ir 33 moterys. Jie buvo atrinkti pagal atitinkamus kriterijus: amžius, ūgis, svoris, kūno masės indeksas, „oswestry“ klausimynas. 25 tiriamieji atliko paprastą programą, o 26 tiriamieji programą su funkciniais diržais. Tiriamieji atlikinėjo pratimus po keletą pakartojimų ir buvo žiūrima su ultragarso prietaisu raumenų pokytis, atliekant pratimus ir po jų. Antros grupės tiriemųjų duomenys buvo geresni, bet statistiškai reikšmingo skirtumo tarp programų nenustatyta (Guthrie R, Grindstaff T, Croy T, et all., 2012).

1.8 Dažnai pasitaikančios traumos krepšinyje

Krepšinis viena iš populiariausių sporto šakų pasaulyje. Ji paplitusi tarp jaunų ir vyresnių, tarp vyrų ir moterų. Kol žaidžiama nedaug ir treniruojamasi ne intensyviai nėra didelės rizikos patirti traumas. Kai sportuojama profesionaliai ir ruošiamasi varžyboms, atsiranda didelė tikimybė patirti traumas dėl krūvio (Foss K. D. et all., 2014). Ši sporto šaka ganėtinai agresyvi ir žaidime daug kontakto tarp žaidėjų. Tai irgi vienas iš rizikos veiksnių patirti traumą (Fukushima Y., 2016).

Dažniausiai krepšinyje patiriamos šios traumos: čiurnos patempimai, kelio traumos, pirštų traumos, lūžiai, veido sužalojimai, kitų sąnarių patempimai, stuburo ir nugaros raumenų traumos, raumenų plyšimai (Kuzuhara K. et all., 2016). Įvykusių traumų priežastys gali būti vidinės arba išorinės. Vidinėms traumoms priskiriama: ankščiau patirtos traumos, prastas bendras fiinis pasirengimas, bloga technika, nestabili raumenų ir raiščių lankstumo ir jėgos pusiausvyra, anatominės priežastys ( plokščiapėdystė, nevienodas kojų ilgis), lėtinės ligos, menstruacinio ciklo sutrikimai. Išoriniai: treniruotumo klaidos, per dažnos ar per retos treniruotės, prasta įranga, apranga, avalynė, nekvalifikuotas treneris (Morse K. W. et all., 2017).

Pusiausvyros sutrikimai ir raumenų disbalansas viena iš priežasčių dėl ko patiriamos traumos krepšinyje ir kitose sporto šakose. Sparčiai populiarėja treniravimosi programos su nestabiliomis platformomis ir įvairia įranga pasunkinti treniruotes, kad kūnas kuo geriau reaguotų į staigius judesius ir prisitaikytų, neprarastų pusiausvyros (Okoroha K. R. et all., 2017).

1.8.1 Traumų krepšinyje prevencija

problema. Sportinę traumą patyrusiam krepšininkui ankstyva reabilitacija yra būtina, o ankstyvas tinkamas fizinio krūvio taikymas gali padėti greičiau atgauti prarastas funkcijas, sugrįžti į aktyvų sportą ir gyventi pilnavertį gyvenimą (Zvijac, J., et all. 1996).

Norint išvengti dažnai pasitaikančių traumų krepšinyje ir kitose sporto šakose, mokslininkai bando atrasti kaip efektyviau paruošti sportininkus, kad jų kūnas būtų kuo tvirtesnis ir mažiau reaguotį į kontaktinius susidūrimus, staigius kūno padėties pasikeitimus ir griuvimus. Išbandomos įvairios treniruočių programos su papildomomis priemonėmis (Konvacsne, B. V. et all. 2016). Daug diskutuojama kiek sportininkai turėtų treniruotis, kiek ilsėtis, kad nebūtų per didelis krūvis. Tačiau ne retai traumos vis tiek įvyksta, nors ir treniruojamasi pagal normatyvus (Foude O. Rossler R. Petushek E.J., 2017).

Vieni mokslininkai nustatė, kad pusiausvyros gerininmas sumažina traumų tikimybę sportininkams. Jiems taikoma programa su nestabiliomis platformomis laviną jų propiocepciją ir staigius kūno padėties pasikeitimus (Nissenbaum J. T. Brooks M. A., 2016).

2.TYRIMO METODIKA

2.1 Tiriamojo kontingento charakteristika

Magistro baigiamojo darbo tyrimas buvo pradėtas vykdyti gavus Bioetikos komisijos leidimą (žr. 1 priedas). Tyrimo trukmė 2017 m. Vasario – 2017 m. gegužės mėnesiai, tyrime savanoriškai dalyvavo 20 moterų (krepšininkių). Tiriamosios buvo padalintos į dvi gupes: kontrolinė ir tiriamoji. Abi grupes sudarė po 10 tiriamųjų, paskirstytų atsitiktine tvarka. Grupės tarpusavyje statistiškai reikšmingai (p>0,05) nesiskyrė. Jos buvo palyginamos pagal šiuos kriterijus: ūgis, svoris ir amžius.

Tiriamoji grupė:  amžiaus vidurkis 22,1 m. (SD +/- 2,51);  ūgio vidurkis 180,7 cm (SD +/- 3,27);  svorio vidurkis 67 (SD +/- 4,27). Kontrolinė gupė:  amžiaus vidurkis 22,7 m. (SD +/- 2,26);  ūgio vidurkis 180,2 cm (SD +/- 2,86);  svorio vidurkis 67,4 (SD +/- 4,48).

Visos tiriamosios buvo apklaustos ar šiuo metu ir artimiausiu laikotarpiu nebuvo patyrusios jokių traumų, ar neturi sutrikimų ir nusiskundimų pilvo skausmais ir skausmais juosmens srityje, kuriai bus skiriama daugiausia krūvio.

2.2 Tyrimo metodai

Nustatyti ir įvetrinti funkcinių diržų efektyvumą krepšininkių juosmens ir pilvo giliųjų raumenų jėgai bei juosmens stabilumui buvo pasirinkti šie testai:

 Statinės šoninių juosmens raumenų ištvermės vertinimas pagal McGill (2002)

 Statinis nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimas pagal Ito (1996) ir McIntoch (1998)

 Statinės pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimas pagal McIntoch (1998) ir McGill (2002)

 Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas (angl. Y balance test)

1.Statinė šoninių juosmens raumenų jėga vertinimas pagal McGill – Testas atliekamas ant grindų patiesus minkštą kilimėlį. Pradinė padėtis gulint ant šono. Kojos padėtos viena ant kitos. Apatinė ranka sulenkta 90 laipsnių per alkūnės sanarį ir atremta į kilimėlį, o viršutinė ranka sulenkta per alkūnės sąnarį ir padėta ant klubo. Dubuo pakeliamas aukštyn ir fiksuojamas laikas. Laikas stabdomas, kai dubuo nuleidžiamas žemyn. Kuo ilgiau išlaikomas pakeltas dubuo – tuo tvirtesni ir ištvermingesni šoniniai liemens raumenys. Baigus testuoti vieną pusę, testuojama kita. Statinė šoninių juosmens raumenų jėga matuojama chronometru (s).

4. Paveikslas. Statinis šoninių liemens raumenų jėgos vertinimas

5. Paveikslas. Statinis nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimas

6. Paveikslas. Statinis pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimo testas

7. Paveikslas. Prietaisas „stabilizer“ juosmens raumenų statinės ištvermės vertinimui

(Mok et all. 2015)

8. Paveikslas. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas

(Gribble et all. 2012)

Pastaba. A – pirmyn, B – atgal, C – įstrižai.

2.3 Treniruotė su funkciniais diržais

Treniruotei su funkciniais diržais buvo pasirinkta penki skirtingi pratimai.

 Pirmas pratimas atremtomis rankomis į grindis. Kojos įstatytos į diržus. Traukti tiesias kojas į save ir kelti dubenį aukštyn. Pratimas orentuotas pilvo raumenims.

9. Paveikslas. Pratimas pilvo raumenims su funkciniu diržu

10. Paveikslas. Pratimas nugaros ir dubens dugno raumenims su funkciniu diržu

 Trečias pratimas atremtomis rankomis į grindis. Kojos įstatytos į diržus. Traukti abi kojas link vienos rankos, grąžinti atgal ir tada traukti link kitos. Pratimas skirtas vidiniams ir išoriniams pilvo įstrižiniams raumenims.

11. Paveikslas. Pratimas vidiniams ir išoriniams įstrižiniams pilvo raumenims

12. Paveikslas. Statinis pratimas juosmens ir pilvo raumenims su funkciniu diržu

.

 Penktas pratimas su atremta viena ranka į grindis, kita ranka pakelta aukštyn, dubuo taip pat pakeltas aukštyn. Statinis pratimas juosmeniui.

13. Paveikslas. Statinis pratimas juosmeniai su funkciniu diržu

2.4 Matematinė statistika

mediana, standartinis nuokrypis. Statistinių hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo 0,05 (p<0,05). Duomenys pateikti kaip mediana (vidurkis ± standartinis nuokrypis). Diagramos sukurtos naudojant Microsoft Exel programa.

Matematinės statistikos etapai:

1. 1 ir 2 grupių homogeniškumo tikrinimas (dviejų nepriklausomų imčių lyginimas)

 Amžius  Ūgis  Svoris

Pritaikius stjudento kriterijų dviem nepriklausomoms imtims, pagal išvardintus kriterijus nustatyta, kad tiriamosios ir kontrolinės grupių rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05).

2. Pritaikius stjudento kriterijų dvejoms nepriklausomoms imtims, nustatoma, kad kontrolinės ir tiriamosios grupės kontrolinis vertinimas statistiškai reikšmingai nesiskyrė, buvo panašus (p>0,05).

3. Lyginama tiriamosios ir kontrolinės grupių rezultatai po 12 savaičių programos su funkciniais diržais ir įprasta programa. Taikoma Two-way within-subjects ANOVA palyginimui su testavimo rezultatais.

2.5 Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliekamas Kauno rajono socialinių paslaugų centre, naujai įrengtoje krepšinio salėje. Tyrimui atlikti buvo pasirinktos sportininkės – krepšininkių komanda „hoptrans sirenos“. Visos sportuojančios ilgą laiką ir turinčios gerą fizinį pasirengimą. Visos tiriamosios noriai sutiko dalyvauti tyrime. Jos buvo supažindintos su tyrimo tikslais ir treniruočių programa, kuriai bus naudojami funkciniai diržai. Leidimai gauti iš:

 komandos trenerio,  įstaigos direktoriaus,  bioetikos.

1. Lentelė. Tiriamųjų antropometriniai duomenys (sudaryta darbo autoriaus) Lytis Antropometriniai Duomenys Tiriamoji gr.(n=10) Kontrolinė gr. (n=10) Amžius (m) 22,10±2,51 22,70±2,26 Ūgis (cm) 180,70±3,26 180,20±2,85 Svoris (kg) 67,00±4,26 67,40±4,47

Nustatyta, kad tiriamosios statistiškai reikšmingai (p>0,05) tarpusavyje nesiskiria. Atsitiktiniu būdu jos paskiriamos į tiriamają ir kontrolinę grupes.Abiejose grupėse yra po 10 tiriamųjų. Grupėms tyrimo pradžioje atliekami testavimai palyginimui, ir nustatoma, kad rezultatai statistiškai reikšmingai (p>0,05) nesiskiria.

Kontrolinė grupė ir toliau treniruosis įprastu rėžimu pagal savo komandos fizinio rengimo trenerio programą. Tiriamoji grupė atliks pratimus su funkciniais diržais. 12 savaičių tiriamosios grupės tiriamosios 3 kartus per savaitę turės pratimus su funkciniais diržais. Pagrindinė užduotis bus:

 juosmens giliųjų raumenų stiprinimas  pilvo giliųjų raumenų stiprinimas  juosmens stabulumo gerinimas

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Statinis šoninių liemens raumenų ištvermės vertinimas

Pirmasis kontrolinis testavimas buvo liemens šoninių raumenų atsirėmus kaire ir dešine rankomis vertinimas. Jis matuojamas sekundėmis ir tiriamoji turi kuo ilgiau išsilaikyti pakėlusi dubenį nuo žemės ir atsirėmusi alkūne į kilimėlį. Testuojama tris kartus ir fiksuojamas geriausias rezultatas. Po to rezultatai lyginami ir pritaikant stjudento kriterijų nustatoma ar grupės statistiškai reikšmingai (p>0,05) nesiskiria. Tiriamosios grupės liemens šoninių raumenų kairės pusės vertinimo vidurkis 35,2±3,4(s), o kontrolinės grupės vidurkis 34±2,4(s). Tiriamosios grupės liemens šoninių raumenų dešinės pusės vertinimo vidurkis 35,3±2,7(s), o kontrolinės grupės vidurkis 34,3±2,7(s). Pirmoje lentelėje matome, kad kontrolinės grupės tiriamųjų kairės pusės liemens šoninių raumenų jėga nesiskyrė nuo tiriamosios grupės liemens šoninių raumenų jėgos, taip pat ir kontrolinės grupės dešinės pusės liemens šoninių raumenų jėga nesiskyrė nuo tiriamosios grupės dešinės pusės liemens šoninių raumenų jėgos (p>0,05).

2. Lentelė.Kontrolinės ir tiriamosios grupių liemens šoninių raumenų jėgos vertinimas atsirėmus kaire ir dešine rankomis

Liemens šoninių raumenų vertinimas po 8 savaičių kai kontrolinė grupė atliko įprastą treniruočių programą, o tiriamoji grupė atliko pratimus su funkciniais diržais. Lentelėje matome, kad po 8 savaičių treniruočių programos atsirado skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių. Kontrolinės grupės šoninių liemens raumenų vertinimas: kairė pusė 34,7±2,6(s), dešinė pusė 34,7±2,7(s). Tiriamosios grupės šoninių raumenų vertinimas: kairė pusė 37,4±3(s), dešinė pusė

30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40

K ranka D ranka K ranka D ranka kontrolinė gr. tiriamoji gr.

37,5±2,7(s). Lentelėje matome, kad po 8 savaičių programos tiriamosios grupės kairės pusės liemens šoninių raumenų jėga didesnė lyginant su kontrolinės grupės kairės pusės šoninių liemens raumenų jėga taip pat tiriamosios grupės dešinės pusės šoninių liemens raumenų jėga didesnė lyginant su kontrolinės grupės dėšinės pusės šoninių liemens raumenų jėga. Nustatytas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių (p<0,05)

3. Lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių liemens šoninių raumenų rezultatų vertinimas atsirėmus kaire ir dešine rankomis po 8 savaičių kai tiriamajai grupei taikyta papildoma programa

su funkciniais diržais (* - p<0,05)

Liemens šoninių raumenų vertinimas po 12 savaičių kai kontrolinė grupė atliko įprastą treniruočių programą, o tiriamoji grupė atliko pratimus su funkciniais diržais. Lentelėje matome, kad po 12 savaičių treniruočių programos nustatytas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių. Kontrolinės grupės šoninių liemens raumenų vertinimas: kairė pusė 35,2±2,4(s), dešinė pusė 34,9±2,5(s). Tiriamosios grupės šoninių liemens raumenų vertinimas: kairė pusė 39,2±2,3(s), dešinė pusė 39,8±2,7(s). Lentelėje matome, kad po 12 savaičių programos tiriamosios grupės kairės pusės liemens šoninių raumenų jėga didesnė lyginant su kontrolinės grupės kairės pusės šoninių liemens raumenų jėga taip pat tiriamosios grupės dešinės pusės šoninių liemens raumenų jėga didesnė lyginant su kontrolinės grupės dėšinės pusės šoninių liemens raumenų jėga. Nustatytas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių (p<0,05)

30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40

K ranka D ranka K ranka D ranka kontrolinė gr. tiriamoji gr.

(s)

*

4. Lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių liemens šoninių raumenų rezultatų vertinimas atsirėmus kaire ir dešine rankomis po 12 savaičių kai tiriamajai grupei taikyta papildoma

programa su funkciniais diržais (* - p<0,05)

3.2 Statinis nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimas

Antrasis kontrolinis testavimas buvo nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimas atsigulus ant pilvo, kojos prispaustos, dubuo prigludes prie kilimėlio, rankos nuleistos šalia dubens ir pakelta viršūtinė kūno dalis. Jis matuojamas sekundėmis ir tiriamoji turi kuo ilgiau išsilaikyti pakėlusi višutinę kūno dalį nuo kilimėlio. Testuojama tris kartus ir fiksuojamas geriausias rezultatas. Po to rezultatai lyginami ir pritaikant stjudento kriterijų nustatoma ar grupės statistiškai reikšmingai (p>0,05) nesiskiria. Kontrolinės grupės testavimo vidurkis 26,4±2,8(s), o tiriamosios grupės vidurkis 26,9±1,7(s). Lentelėja matome, kad kontrolinės grupės nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimas nesiskiria nuo tiriamosios grupės nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimo (p>0,05). 30 32 34 36 38 40 42 44

K ranka D ranka K ranka D ranka kontrolinė gr. tiriamoji gr.

(s)

5.Lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių statinio nugaros tiesiamųjų raumenų jėgos vertinimo rezultatai

Nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimas po 8 savaičių kai kontrolinė grupė atliko įprastą treniruočių programą, o tiriamoji grupė atliko pratimus su funkciniais diržais. Lentelėje matome, kad po 8 savaičių treniruočių programos nustatytas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių. Kontrolinės grupės nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimo vidurkis buvo mažesnis negu tiriamosios grupės. Kontrolinės grupės nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimo vidurkis 26,7±1,9(s), tiriamosios grupės nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimo vidurkis 30,2±2,8(s). Lentelėje matome, kad kontrolinės grupės nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės virtinimo rezultatai mažesni negu tiriamosios grupės nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimo rezultatai (p<0,05).

6. Lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių statinio nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimas po 8 savaičių kai tiriamajai grupei taikyta papildoma programa su funkciniais diržais (*

- p<0,05)

Nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimas po 12 savaičių kai kontrolinė grupė atliko įprastą treniruočių programą, o tiriamoji grupė atliko pratimus su funkciniais diržais. Lentelėje matome, kad po 12 savaičių treniruočių programos nustatytas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių. Kontrolinės grupės nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimo vidurkis buvo mažesnis negu tiriamosios grupės. Kontrolinės grupės nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimo vidurkis 27,2±1,5(s), tiriamosios grupės nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimo vidurkis 33±2,3(s). Lentelėje matome, kad kontrolinės grupės nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės virtinimo rezultatai mažesni negu tiriamosios grupės nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinimo rezultatai (p<0,05).

7. Lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių statinio nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės vertinima po 12 savaičių kai tiriamajai grupei taikyta papildoma programa su funkciniais diržais

(* - p<0,05)

3.3 Statinis pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimas

Trečiasis kontrolinis testavimas buvo pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimas atsisėdus, sulenktomis, įtvirtintomis kojomis, pasvirus atgal, kad aktyvuotūsi pilvo lenkiamieji raumenys. Jis matuojamas sekundėmis ir tiriamoji turi kuo ilgiau išsilaikyti neatsigulusi ant kilimėlio. Testuojama tris kartus ir fiksuojamas geriausias rezultatas. Po to rezultatai lyginami ir pritaikant stjudento kriterijų nustatoma ar grupės statistiškai reikšmingai (p>0,05) nesiskiria. Tiriamosios grupės testavimo vidurkis 36±2,7(s), o kontrolinės grupės vidurkis 38±2,2(s). Lentelėje matome, kad tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).

Statinis pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimas po 8 savaičių kai kontrolinė grupė atliko įprastą treniruočių programą, o tiriamoji grupė atliko pratimus su funkciniais diržais. Lentelėje matome, kad po 8 savaičių treniruočių programos nustatytas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių. Kontrolinės grupės pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimo vidurkis buvo mažesnis negu tiriamosios grupės. Kontrolinės grupės pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimo vidurkis 38±1,9(s), tiriamosios grupės vertinimo vidurkis 42±2,2. Lentelėje matome, kad kontrolinės grupės pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės rezultatai mažesni lyginant su tiriamosios grupės pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės rezultatais (p<0,05).

9. Lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių statinio pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimas po 8 savaičių, kai tiriamajai grupei taikyta papildoma programa su funkciniais diržais

Statinis pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimas po 12 savaičių kai kontrolinė grupė atliko įprastą treniruočių programą, o tiriamoji grupė atliko pratimus su funkciniais diržais. Lentelėje matome, kad po 12 savaičių treniruočių programos nustatytas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių. Kontrolinės grupės pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimo vidurkis buvo mažesnis negu tiriamosios grupės. Kontrolinės grupės pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės vertinimo vidurkis 40,1±1,5(s), tiriamosios grupės vertinimo vidurkis 45,2±2. Lentelėje matome, kad kontrolinės grupės pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės rezultatai mažesni lyginant su tiriamosios grupės pilvo lenkiamųjų raumenų ištvermės rezultatais (p<0,05).

10. Lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių statinio pilvo lenkiamųjų raumenų vertinimas po 12 savaičių, kai tiriamajai grupei taikyta papildoma programa su funkciniais diržais (* -

3.4 Liemens raumenų statinis ištvermės vertinimas su prietaisu „stabilizer“

Ketvirtasis kontrolinis testavimas buvo liemens raumenų statinis ištvermės vertinimas su prietaisu „stabilizer“. Kiekvienai tiriamajai atliekami trys bandymai ir fiksuojamas geriausias rezultatas. Lyginami tiriamosios ir tiriamosios grupių duomenys. Palyginus gautus rezultatus nustatyta, kad skirtumo tarp grupių, testuojant liemens raumenų ištvermę su prietaisu „stabilizer“ nėra. Tiriamosios grupės testavimo vidurkis 70,8±2,7(mmHg), o kontrolinės grupės vidurkis 70,6±2(mmHg). Lentelėje matome, kad kontrolinės grupės liemens raumenų ištvermės vertinimas nesiskyrė lyginant su tiriamosios grupės liemens raumenų ištvermės vertinimu (p>0,05).

Liemens raumenų statinis ištvermės vertinimas su prietaisu „stabilizer“ po 8 savaičių kai kontrolinė grupė atliko įprastą treniruočių programą, o tiriamoji grupė atliko pratimus su funkciniais diržais. Lentelėje matome, kad po 8 savaičių treniruočių programos nustatytas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių. Kontrolinės grupės liemens raumenų statinio ištvermės vertinimo vidurkis buvo mažesnis negu tiriamosios grupės. Kontrolinės grupės liemens raumenų statinio ištvermės vertinimo vidurkis 68±1,8(MmHg). Tiriamosios grupės liemens raumenų statinio ištvermės vertinimo vidurkis 61,8±3,6(MmHg). Lentelėje matome, kad kontrolinės grupės liemens raumenų statinio ištvermės vertinimo vidurkis mažesnis lyginant su tiriamosios grupės liemens raumenų statinio vidurkio vertinimu (p<0,05).

12. Lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių liemens raumenų vertinimo su prietaisu“stabilizer“ rezultatai po 8 savaičių, kai tiriamajai grupei taikyti pratimai su funkciniais

diržais (* - p<0,05)

Liemens raumenų statinis ištvermės vertinimas su prietaisu „stabilizer“ po 12 savaičių kai kontrolinė grupė atliko įprastą treniruočių programą, o tiriamoji grupė atliko pratimus su funkciniais diržais. Lentelėje matome, kad po 12 savaičių treniruočių programos nustatytas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių. Kontrolinės grupės liemens raumenų statinio ištvermės vertinimo vidurkis buvo mažesnis negu tiriamosios grupės. Kontrolinės grupės liemens raumenų statinio ištvermės vertinimo vidurkis 55,3±4(MmHg). Tiriamosios grupės liemens raumenų statinio

ištvermės vertinimo vidurkis 48±4,5(MmHg). Lentelėje matome, kad kontrolinės grupės liemens raumenų statinio ištvermės vertinimo vidurkis mažesnis lyginant su tiriamosios grupės liemens raumenų statinio vidurkio vertinimu (p<0,05).

13. Lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių liemens raumenų vertinimo su prietaisu“stabilizer“ rezultatai po 12 savaičių, tiriamoji grupė su funkciniais diržais(* - p<0,05)

3.5 Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas

Penktasis kontrolinis testavimas buvo modifikuotas žvaigždės testas. Jis buvo atliekamas kiekvienai sportininkei. Testuojamos abi kojos po tris kartus. Buvo fiksuojamas geriausias rezultatas. Lyginami kontrolinės ir tiriamosios grupių duomenys. Nustatoma ar nėra skirtumo tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės lyginant tų pačių kojų ir krypčių rezultatus. Kontrolinės grupės testavimų vidurkiai: dešinė koja pirmyn 69,7±2,9(cm), atgal 72,9±2,7(cm), įstrižai 70,6±2,6(cm), kairė koja pirmyn 69,1±2,7(cm), atgal 71,1±2,5(cm), įstrižai 72,6±2,5(cm). Tiriamosios grupės testavimų vidurkiai: dešinė koja pirmyn 69,3±2,7(cm), atgal 71,5±2,7(cm), įstrižai 71,5±2,8(cm), kairė koja pirmyn 69,4±1,6(cm), atgal 70,9±2,1(cm), įstrižai 71,3±2,3(cm). Lentelėje matome, kad kontrolinės grupės modifikuoto žvaigždės nuokrypio testavimų rezultatai nesiskiria nuo tiriamosios grupės rezultatų lyginant tų pačių kojų tas pačias kryptis (p>0,05)

14. Lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių modifikuoto žvaigždės nuokrypio testas

Modifikuoto žvaigždės nuokrypio vertinimas po 8 savaičių, kai kontrolinė grupė atliko įprastą treniruočių programą, o tiriamoji grupė atliko pratimus su funkciniais diržais. Atlikus testavimus ir palyginus kontrolinę ir tiriamają grupes nustatytas skirtumas. Kontrolinės grupės modifikuoto žvaigždės testo vertinimų vidurkiai: dešinė koja pirmyn 70,5±2,8(cm), atgal 73,4±3,2(cm), įstrižai 72,8±2,7(cm), kairė koja pirmyn 70,3±2(cm), atgal 72,6±2,8(cm), įstrižai 72,5±2,8(cm). Tiriamosios grupės modifikuoto žvaigždės testo vertinimų vidurkiai: dešinė koja pirmyn 71,1±2,5(cm), atgal 74,3±2,7(cm), įstižai 72,6±2,6(cm) , kairė koja pirmyn 70,9±2,5(cm), atgal 72,7±2,7(cm), įstrižai 74,6±2,9(cm). Lentelėje matome, kad tiriamosios grupės kairės kojos įstrižai vertinimas reikšmingai pagerėjo lyginant su kontrolinės grupės kairės kojos įstrižai vertinimu ir tiriamosios grupės dešinės kojos atgal vertinimas reikšmingai pagerėjo lyginant su kontrolinės grupės dešinės kojos atgal vertinimu (p<0,05).

15. Lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių modifikuoto žvaigždės nuokrypio testo rezultatai po 8 savaičių, kai tiriamajai grupei taikyta pratimai su funkciniais diržais (* - p<0,05)

60 62 64 66 68 70 72 74 76 78 80 p irm yn at gal įs triž ai p irm yn at gal įs trižai p irm yn at gal įs triž ai p irm yn at gal įs triž ai

k koja d koja k koja d koja kontrolinė gr tiriamoji gr

Modifikuoto žvaigždės nuokrypio vertinimas po 12 savaičių, kai kontrolinė grupė atliko įprastą treniruočių programą, o tiriamoji grupė atliko pratimus su funkciniais diržais. Atlikus testavimus ir palyginus kontrolinę ir tiriamają grupes nustatytas skirtumas. Kontrolinės grupės modifikuoto žvaigždės testo vertinimų vidurkiai: dešinė koja pirmyn 71,3±2,8(cm), atgal 73,9±3(cm), įstrižai 73,9±2,6(cm), kairė koja pirmyn 71,2±2,3(cm), atgal 73,2±2,8(cm), įstrižai 73,5±2,2(cm). Tiriamosios grupės modifikuoto žvaigždės testo vertinimų vidurkiai: dešinė koja pirmyn 74,5±3,3(cm), atgal 77,4±3(cm), įstižai 76,2±2,7(cm) , kairė koja pirmyn 73,5±2(cm), atgal 75,1±2,9(cm), įstrižai 74,6±2,9(cm). Lentelėje matome, kad tiriamosios grupės abiejų kojų, visomis kryptimis, rezultatai geresni lyginant su kontrolinės grupės abiejų kojų, visomis kryptimis, rezultatais (p<0,05).

16. Lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių modifikuoto žvaigždės nuokrypio testo rezultatų palyginimas po 12 savaičių kai tiriamajai grupei taikyta pratimai su funkciniais diržais (* - p<0,05)

60 62 64 66 68 70 72 74 76 78 80 p irm yn at gal įs triž ai p irm yn at gal įs triž ai p irm yn at gal įs triž ai p irm yn at gal įs triž ai

k koja d koja k koja d koja kontrolinė gr tiriamoji gr cm * * 60 62 64 66 68 70 72 74 76 78 80

pirmyn atgal įstrižai pirmyn atgal įstrižai pirmyn atgal įstrižai pirmyn atgal įstrižai k koja d koja k koja d koja

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus tyrimą galima teigti, kad neturint gerai ištreniruotų juosmens ir pilvo giliųjų raumenų sumažėja juosmens – dubens kontrolė (Konvacsne, B. V. et all. 2016). Dėl šios priežasties sumažėja ir pusiausvyra. Norint išlaikyti gerą pusiausvyrą atliekant judesį, staigius pasisukimus, sustabdant save po greito judesio ar šuolio gera pusiausvyra ir koordinacija kiekvienam žmogui yra labai svarbu (Shami, M., et all. 2016). Tiriamosios grupės pagerėjo pusiausvyra po 12 savaičių programos su funkciniais diržais. Tai parodė modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas kai po 8 ir 12 savaičių buvo gauti duomenys ir palyginti su kontrolinės grupės modifikuoto žvaigždės nuokrypio testo rezultatais.

Nustatyta, kad sportininkai kurie atlieka papildomus pratimus juosmens ir pilvo giliesiems raumenims stiprinti turi tvirtus juosmens ir pilvo giliuosius raumenis, bet tie kurie šiems raumenims neskiria papildomai pratimų, turi prastesnę pusiausvyra ir juosmens – dubens kontrolę (Snarr, R. L. 2016). Tai svarbu kiekvienam sportininkui. Tvirti juosmens ir pilvo gilieji raumenys reiškia mažesnę tikimybę patirti traumas, kas sportininkams yra vienas iš svarbiausių dalykų. Varžybų metu sportininkai savęs beveik neriboja ir stengiasi savo jėgas atiduoti maksimaliai. Tuo metu tikimybė patirti traumas dar didesnė, tačiau turint gerą juosmens ir pilvo giliųjų raumenų treniruotumą tikimybė traumoms sumažėja (Pfile, K. et all. 2013).

Atsižvelgiant į šią problemą buvo suformuluotas darbo tikslas: nustatyti treniruočių su funkciniais diržais poveikį krepšininkių juosmens ir pilvo giliųjų raumenų jėgai bei juosmens stabilumui.

Pradžioje tyrimo visos krepšininkės buvo testuojamos. Joms atlikti 5 testai nustatyti juosmens ir pilvo giliųjų raumenų jėgai ir juosmens stabilumui. Atliktos analizės ir duomenys palyginti tarpusavyje ar nėra statistiškai reikšmingų (p>0,05) skirtumų. Tada krepšininkės suskirstytos į dvi grupes: kontrolinę ir tiriamają . Tiriamąjai grupei taikyti pratimai su funkciniais diržais, skirti stiprinti juosmens ir pilvo giliuosius raumenis bei gerinti juosmens stabilumą, o kontrolinė grupė atlikinėjo savo įtrastą treniruočių programą. 12 savaičių tiriamoji grupė treniravosi su funkciniais diržais, o kontrolinė grupė turėjo įprastas treniruotes.

Kaip ir kitų autorių atliktuose tyrimuose rašoma, kad futbolininkų komandai taikant 3 mėnesių programą su funkciniais diržais kuri orientuota į juosmens ir pilvo giliuosius raumenis buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) poveikis, pagerėjo jų pusiausvyra ir koordinacija (Nesser T. Huxel K. Tincher J et al., 2008).

Didžiausias pokytis tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių, atlikus analizes, matomas po 12 savaičių. Su prietaisu „stabilizer“ atlikti testavimai rodo juosmens ir pilvo raumenų kontrolę. Šis testas parodė kaip sportininkės gebėjo kontroliuoti juosmens ir pilvo giliuosius raumenis prieš treniruočių programą ir po jos. Tiriamosios grupės, atlikusios treniruotes su funkciniais diržais, rezultatas geresnis (Kraus, K. et all. 2015).

Buvo nustatyta, kad stiprinant juosmens ir pilvo giliųjų raumenų jėgą su funkciniais diržais sumažėja tikimybė patirti traumas. Pagerėja pusiausvyra ir koordinacija. Sumažėja tikimybė susidėvėti stuburui, sausgyslėms ir raiščiams (Reed C. Ford K. Gregory M. et all., 2012).

Atlikti tyrimai rodo, kad ilgesnį laiką atliekant pratimus su funkciniais diržais rezultatai dar labiau pagerėja. Padidėja jėga bei esant sumažėja ar pradingsta nugaros skausmas (Dannely B. Otey S. Croy T. et all., 2011).

IŠVADOS

1. Krepšininkėms, kurios atliko pratimus su funkciniais diržais nustatytas didesnis juosmens ir pilvo giliųjų raumenų jėgos padidėjimas nei krepšininkėms, sportavusioms pagal įprastą programą.

2. Krepšininkėms, kurios atliko pratimus su funkciniais diržais nustatytas didesnis teigiamas poveikis juosmens stabilumui nei krepšininkėms, sportavusioms pagal įprastą programą.