Paulina Petruninaitė
V kursas, 4 grupė
Vaikų ir paauglių, besigydančių LSMUL KK Psichiatrijos
skyriuje, burnos būklės ir higienos įgūdžių įvertinimas
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Docentė Eglė Aida Bendoraitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIUROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
Vaikų ir paauglių, besigydančių LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje, burnos būklės ir higienos įgūdžių įvertinimas
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... (parašas)
... (vardas pavardė, kursas, grupė) 2017m. ... (mėnuo, diena)
Darbo vadovas ... (parašas)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 2017m. ... (mėnuo, diena)
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil
. Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų
atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros
apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)?
0,4 0,2 0
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15 Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius?
0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus?
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija?
0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas?
0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė?
0,4 0,2 0
20 Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24 Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32 Praktinės rekomendaci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33 Bendri
reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo
raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(never t.
) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos
komiteto leidimas?
-1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
Santrauka ... 8
Summary ... 9
Įvadas ... 10
1. Literatūros apžvalga ... 11
1. 1. Burnos sveikata ir psichotropiniai vaistai ... 11
1. 2. Dantų nudilimas, sergant psichinėmis ligomis ... 13
1. 3. Valgymo sutrikimai ir burnos sveikata ... 14
1. 4. Šizofrenija ir burnos sveikata ... 14
1. 5. Nuotaikos sutrikimai ir burnos sveikata ... 15
1. 6. Hospitalizacijos laikotarpis ir burnos sveikata... 16
1. 7. Traumos ir jų gydymas, sergant psichinėmis ligomis ... 16
2. Medžiaga ir metodai ... 17
3. Rezultatai ... 19
3. 1. Bendroji dalis ... 19
3. 2. Anketinės apklausos rezultatai... 19
3. 2. 1. Burnos higienos įpročiai ... 19
3. 2. 2. Mitybos įpročiai ... 19
3. 2. 3. Jaučiami pakitimai burnoje ... 20
3. 2. 4. Gastroezofaginio refliukso liga ... 20
3. 2. 5. Apsilankymai pas gyd. odontologą ... 20
3. 2. 6. Parafunkcijos ... 21
3. 2. 7. Žalingi įpročiai ... 21
3. 3. Klinikinės apžiūros rezultatai ... 21
3. 4. Medicinininės anamnezės rezultatai ... 25
4. Rezultatų aptarimas ... 26
5. Išvados ... 29
6. Praktinės Rekomendacijos ... 30
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31
8
VAIKŲ IR PAAUGLIŲ, BESIGYDANČIŲ LSMUL KK PSICHIATRIJOS SKYRIUJE, BURNOS BŪKLĖS IR HIGIENOS ĮGŪDŽIŲ ĮVERTINIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Lietuvoje vaikų ir paauglių sergamumas psichinėmis ligomis 2014 metais siekė 7.4. Tyrimai parodė, kad pacientams sergantiems psichinėmis ligomis daug dažniau pasireiškia burnos ligos ir daug dažniau reikalingas dantų gydymas, lyginant su likusia visuomenes dalimi. Šio darbo tikslas buvo nustatyti vaikų ir paauglių, besigydančių LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje, burnos būklę ir įvertinti higienos įgūdžius.
Medžiaga ir metodai: 2016 metais nuo birželio iki lapkričio mėnesių atliktas klinikinis tyrimas. Tyrime sutiko dalyvauti 30 LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje hospitalizuoti vaikai ir paaugliai. Tyrimo metu pacietams duota anoniminė anketinė apklausa, atliktas klinikinis tyrimas, surinkti medicininiai duomenys. Iš gautų duomenų įvertinti ėduonies intensyvumo indeksai – D ir KPI-P, burnos higienos indeksas – Silness – Loe (PLI) ir dantų nudilimas. Gautų rezultatų analizė atlikta SPSS 17.0 programa. Rezultatai buvo laikomi reikšmingais, kai p < 0.05.
Rezultatai: Gautas vidutinis KPI-D buvo 4.53, o KPI-P – 5.97. PLI indeksas mažesnis nei 0.1 apskaičiuotas 11 pacientų (36.7), nuo 0.1 iki 1.0 – 12 pacientų (40), nuo 1.1 iki 2.0 – 7 pacientams (23.3), 2.1 -3.0 neapskaičiuotas nei vienam pacientui. Dantų nudilimas pastebėtas 9 pacientams (30), visiems pacientams jis buvo I.
Išvados: Ištyrus vaikus ir paauglius, besigydančius LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje, rastas didelis ėduonies intensyvumas tarp šių pacientų, o burnos higienos įgūdžiai buvo įvertinti kaip patenkinami. Todėl labai svarbu, kad šie pacientai būtų nukreipiami profilaktinių patikrinimų pas gyd. odontologą, o psichiatrinių įstaigų darbuotojai pasirūpintų jų tinkama burnos higiena.
9
ORAL HEALTH STATUS AND ORAL HYGIENE PRACTICE OF CHILDREN AND ADOLESCENTS WHO ARE TREATED IN LSMUL KK PSYCHIATRIC DEPARTMENT
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Morbidity of mental disorders of children and adolescents was 7.4 in 2014 in Lithuania. Studies had showed that in comparison with general population patients with mental disorders are more likely to have oral cavity diseases and more likely to be in need of dental treatment. The aim of this study was to determine oral health status and oral hygiene practice of children and adolescents who are treated in LSMUL KK Psychiatric department. Material and the methods: The research was carried out from June till November in 2016. 30 children and adolescents who were hospitalized in LSMUL KK Psychiatric department accepted to participate in this clinical research. An anonymous questionnaire was given, clinical examination was performed, and information of medical history was gathered. DMFT, DMFS, Silness – Loe (PLI) indexes and tooth wear were rated. Results were analysed by SPSS 17.0 program. Results were considered as significant, if p < 0.05.
Results: Mean DMFT was 4.53, DMFS – 5.97, PLI was less than 0.1 in 11 patients (36.7), from 0.1 till 1.0 in 12 patients (40), from 1.1 till 2.0 in 7 patients (23.3) and 2.1 – 3.0 wasn’t found in any patient. Tooth wear was found in 9 patients (30) and it’s degree was I in all patients.
Conclusions: High caries intensity and right enough hygiene practice was found in children and adolescents who are treated in LSMUL KK Psychiatric department. Therefore, it is very important to send these patients for dental check-ups and to take care of their oral hygiene in Psychiatric institutions.
10
ĮVADAS
Temos aktualumas. Psichinės ligos apima 10 visų ligų ir manoma, kad jų skaičius pakils iki 15
2020 metais [1]. Vaikai ir paaugliai sudaro trečdalį pasaulio populiacijos, žemų ir vidutinių pajamų šalyse jų skaičius gali siekti net 50 visuomenės.Psichinėmis ligomis serga net 10-20 vaikų ir paauglių [2]. Lietuvoje vaikų ir paauglių sergamumas psichinėmis ligomis 2014 metais siekė 7.4 [3].
Tyrimai parodė, kad tokiems pacientams daug dažniau pasireiškia burnos ligos (dantų, dantenų) ir daug dažniau reikalingas dantų gydymas, lyginant su likusia visuomenes dalimi [4]. Burnos
sveikata yra labai svarbi bendrinės sveikatos dalis [5]. Pagrindinė burnos sveikatos profilaktikos priemonė yra tinkama burnos higiena.
Šiuo metu psichiatrijos klinikų darbuotojai skiria per mažai dėmesio rūpinantis pacientų burnos higiena [4]. Dantų ėduonis ir periodonto ligos yra vienos dažniausiai pasitaikančių ligų tarp psichinėmis ligomis segančių žmonių [6]. Tokie sutrikimai gali paveikti kasdienį žmogaus gyvenimą, turėti įtakos jo savigarbai, jo pritapimui ir pripažinimui visuomenėje [4]. Todėl pastaruoju metu didėja
dėmesys pacientų, sergančių psichinėmis ligomis, burnos sveikatai [6].
Problema: Ar vaikų ir paauglių, sergančių psichinėmis ligomis, burnos sveikata yra bloga, o higienos
įgūdžiai netinkami?
Hipotezė: Vaikai ir paaugliai, sergantys psichinėmis ligomis, pasižymi dideliu ėduonies intensyvumu
ir netinkamais burnos higienos įgūdžiais.
Tikslas: Nustatyti vaikų ir paauglių, besigydančių LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje, burnos būklę
ir įvertinti higienos įgūdžius.
Uždaviniai:
1. Atlikti mokslinės literatūros analizę apie pacientų, sergančių psichinėmis ligomis, burnos sveikatą.
2. Įvertinti vaikų ir paauglių, besigydančių LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje, burnos būklę ir higienos įgūdžius.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Pasaulinė Sveikatos Organizacija nurodė, kad psichinėmis ligomis sergantys pacientai dėl didelio angliavandenių suvartojimo ir blogos burnos higienos [7] pasižymi didesne rizika sirgti dantų
ir burnos ligomis. Skiriami su pacientais, su paslaugų teikimu, su liga susiję ir visuomeniniai rizikos veiksniai [7, 8, 9]. Su pacientais susijusiems rizikos veiksniams priskiriami rūkymas, tinkamos burnos
higienos nesilaikymas, vangus elgesys, didelis angliavandenių kiekis maiste, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. Su paslaugų teikimu susiję rizikos veiksniai yra: odontologinių klinikų trūkumas, per mažas lėšų skyrimas odontologinėms paslaugoms, odontologinių paslaugų neprieinamumas, nepakankamas psichiatrų dėmesys burnos sveikatai [8], gydytojo
odontologo nenoras gydyti psichinėmis ligomis sergančius pacientus [7]. Visuomeniniai rizikos veiksniai: šeimos nepakankama ligonio priežiūra, visuomenės nesirūpinimas ir atstūmimas [7]. Su liga susiję veiksniai yra sunkumai gydant dėl nepakankamo nuskausminančio poveikio, ilga hospitalizacija dėl užsitęsusios arba sunkios ligos [3], psichotropinių vaistų šalutinis poveikis,
jautrumo sumažėjimas arba skausmo nejutimas dėl turimos patologijos, kaip šalutinis poveikis geriant psichotropinius preparatus [9].
Gera burnos sveikata užtikrina pakankamą individo maitinimąsi, emocijų reiškimą ir kalbą. Burnos gleivinė yra pirmas barjeras, kuris saugo nuo infekcijos. Šis barjeras išsaugomas efektyvios ir tinkamos burnos higienos dėka [10]. Dėl blogos burnos higienos nepašalinamos dantų apnašos, o tuo pačiu ir patologiniai, ligą galintys sukelti, mikroorganizmai. Kuomet nepašalinamos apnašos ir vartojamas didelis greitai fermentuojamų angliavandenių kiekis, gali išsivystyti negrįžtami dantų pažeidimai. Pacientui nesikreipus ir laiku nesuteikus gydymo, procesas gali paūmėti ir apimti ne tik danties kietuosius, bet ir minkštuosius audinius, t.y. danties pulpą. Dėl blogos burnos higienos gali atsirasti ir periodonto pažeidimai, kurie prasideda nuo dantenų uždegimo, t.y. gingivito. Tai taip pat atsiranda dėl per ilgo apnašų užsilaikymo ant dantų paviršiaus, kuomet jos kontaktuoja su minkštaisiais apydančio audiniais. Infekcijai patekus į periodonto raištį, naikinamas jungiamasis audinys ir alveolės kaulas. Taip atsitinka dėl tam tikrų patogeninių mikroorganizmų burnos arba žmogaus imuninės sistemos nesugebėjimo su bakterijomis kovoti. Negydant dantų ėduonį arba periodonto ligas, galutinis rezultatas yra vienodas – tai danties netekimas [11].
1. 1. Burnos sveikata ir psichotropiniai vaistai
Auga ne tik psichinėmis ligomis sergančių skaičius, bet ir dažniau skiriamas farmokologinis gydymas. Beveik kiekvienam psichinėmis ligomis sergančiam pacientui išrašomi psichotropiniai vaistai. Tuo pačiu padažnėjo ir šalutinių poveikių pasireiškimas [12]. Pagrindinis šalutinis poveikis yra
12
Dažniausiai įvairioms psichinėms ligoms gydyti yra skiriami antipsichotiniai vaistai. Jie klasifikuojami į tipinius ir netipinius. Nors ir abi antipsichotinių vaistų grupės blokuoja dopamino receptorius ir turi panašų efektyvumą, tačiau netipiniai antipsichotiniai vaistai sukelia mažesnius neurologinius šalutinius efektus. Jie rečiau sukelia ekstrapiramidinius simptomus, tokius kaip parkinsonizmą, kuris pasireiškia raumenų nelankstumu ir nevalingu drebėjimu. Tokie simptomai lemia blogus motorinius judesius, kurie turi įtakos paciento sugebėjimui tinkamai išsivalyti dantis ir atlikti tinkamą kasdienę burnos higieną. Taip pat abeji, tiek tipiniai, tiek netipiniai, antipsichotiniai vaistai gali sukelti lėtinę diskineziją. Netipiniai sukelia rečiau (3.9), lyginant su tipiniais (5.5) [10]. Lėtinė diskinezija apibūdinama, kaip lėti nevalingi arba greiti trukčiojantys judesiai, paprastai liežuvio, apatinės veido dalies, žandikaulių ir galūnių judesiai, kurie atsiranda dėl mažiausiai du mėnesius neuroleptinių vaistų vartojimo [13]. Šie raumenų judesiai gali turėti neigiamos įtakos dantims
.ir okliuzijai [8].Gali pasitaikyti dantų nudilimas ar net dantų traumos.
Abejos antipsichotinių vaistų grupės sukelia anticholinerginius šalutinius poveikius, tokius kaip kserostomija (burnos sausumas) [8].
Seilės susideda iš 99 vandens ir įvairių elektrolitų, tokių kaip natrio, kalio, kalcio chloro, magnio, bikarbonatų ir fosfatų. Taip pat jose yra baltymų, fermentų, imunoglobulinių, kitų antimikrobinių elementų, glikoproteinų, albuminų, polipeptidų ir oligopeptidų. Visi šie elementai labai svarbūs burnos sveikatos palaikymui. Seilės yra atsakingos už burnos homeostazės palaikymą. Jos apsaugo nuo mechaninių ir cheminių pažeidimų, pasižymi antibakteriniu, antigrybeliniu ir antikarioziniu poveikiu. Seilių išskyrimo sutrikimai gali sukelti burnos sausumą dėl sumažėjusio seilių išskyrimo arba salivaciją dėl padidėjusio seilių išskyrimo. Burnos sausumas gali pasireikšti tiek esant normaliai seilių sekrecijai (netikra kserostomija), tiek esant sumažėjusiam seilių išsiskyrimui (tikroji kserostomija) [14].
Seilių išskyrimą reguliuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos, kurių nervinės galūnėlės yra seilių liaukose. Parasimpatinė sistema reguliuoja seilių išsiskyrimą per M1 ir M3 muskarininius receptorius. Parasimpatinių neuronų aksonų galuose išskirti acetilcholinas ir vazoaktyvus žarnų peptidas susijungia su seilių liaukų sekrecinių lastelių muskarininiais receptoriais ir sukelia padidėjusį vandens ir elektrolitų išskyrimą. Simpatinės nervų sistemos aktyvacija sukelia parasimpatinės nervų sistemos slopinimą. Burnos išsausėjimas pasireiškia kuomet vyksta simpatinės nervų sistemos stimuliacija. Simpatinės nervų sistemos stimuliacija sumažina serozinių seilių išskyrimą ir padidina gleivingų (tirštų) seilių išskyrimą [14].
13
gali būti pagrindinis dantų ėduonies išsivystymo rizikos veiksnys. Taip pat pacientai dėl burnos išsausėjimo gali būti linkę gerti daugiau gėrimų, kuriuose gausu angliavandenių [8]. Seilių sekrecijos
sutrikimai turi didelį poveikį burnos sveikatai, nes padidina ne tik dantų ėduonies, bet ir periodonto ligų, burnos infekcijos, kandidozių, glosito, generalizuoto stomatito riziką, kai kuriais atvejais net ir seilių liaukų infekcinius pažeidimus [15].
Be antipsichotinių vaistų, kserostomiją gali sukelti ir benzodiazepinai, antidepresantai ir nuotaiką reguliuojantys vaistai. Šie medikamentai sutrikdo seilių liaukų funkciją ir sukelia hiposalivaciją [1].
1. 2. Dantų nudilimas, sergant psichinėmis ligomis
Dantų nudilimas yra danties kietųjų audinių netekimas dėl dantų kontaktų okliuzijos ar kramtymo metu. Kai dėl danties audinių netekimo nukenčia estetika ir funkcija, procesas tampa patologinis [7]. Dantų nudilimas skiriamas į: abraziją, abfrakciją, atriciją ir eroziją. Erozinis dantų
nudilimas dažniausiai pasireiškia pacientams sergantiems valgymo sutrikimais [9]. Nuo 35 iki 38
pacientų sergančių valgymo sutrikimais pasireiškia eroziniai dantų pažedimai [16]. Tačiau sunku
tiksliai nustatyti danties nudilimo tipą, kadangi dantis gali veikti ne vienas, o keli veiksniai [9].
Dantų nudilimas yra siejamas su bruksizmu ir su smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) patologija [9]. SAŽS sutrikimai yra labai paplitę visoje visuomenėje. Tyrimai rodo, kad
50-75 visos populiacijos žmonių turi vieną ar daugiau SAŽS sutrikimo simptomų [7].Todėl SAŽS sutrikimai dažnai pasireiškia ne tik tarp psichinėmis ligomis sergančių, bet ir tarp likusios visuomenės.
Bruksizmas tai burnos veikla, kuomet nesant maistui tarp dantų jie sukandami ir atliekami malamieji judesiai. Pagrindiniai simptomai patvirtinantys ligą yra: griežimo garsas, žandikaulių raumenų skausmai, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario skausmai, galvos ir kaklo skausmai. Yra skiriami du bruksizmo tipai: dantų griežimas naktį ir dantų griežimas ne miego metu. Bruksizmas yra dažnai pasireiškianti būklė. Apskaičiuota, kad apie 80-90 žmonių bent vieną kartą gyvenime turėjo bruksizmo simptomatiką. Daugumos autorių duomenimis bruksizmas, kaip fenomenas, pasireiškia 5-8 visos populiacijos. Bruksimo priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai pasireiškia patiriant stresą arba esant nerimui [9]. Todėl bruksizmas kaip liga labai dažnai pasireiškia tarp psichinėmis
ligomis sergančių asmenų.
14
1. 3. Valgymo sutrikimai ir burnos sveikata
Valgymo sutrikimai skirstomi į tris pagrindines diagnozes [17] : anoreksija nervosa, bulimija
nervosa ir nediferencijuotas valgymo sutrikimas [18]. Anoreksija nervosa – tai liga, kuriai būdinga valgymo suvaržymas ir mažas kūno svoris. Bulimija nervosa – tai liga, kuriai būdingas prisivalgymas ir netinkamas kompensacinis elgesys, toks kaip vėmimas, laisvinamųjų vartojimas ir per sunkios treniruotės [17].
Dažnai, sergant valgymo sutrikimais, atsiranda burnos patologiniai pakitimai. Dėl jų atsiranda burnos ligų simptomatika bei sutrinka estetika. Dažniausiai pasireiškianti simptomatika yra dantų erozijos. Danties kietųjų audinių tirpimas gali pasireikšti dėl endogeninių arba egzogeninių veiksnių. Endogeninis veiksnys – skrandžio rūgščių kiekio padidėjimas dėl vėmimo. Egzogeninis veiksnys – netinkami mitybos įpročiai, tokie kaip per didelis rūgščių suvartojimas arba acto ir citrinos sulčių vartojimas apetitui mažinti [19]. Dažniausiai stebimi eroziniai pažeidimai atsiranda ant dantų
gomurinių paviršių [17],tuo tarpu apatinio žandikaulio dantys yra apsaugoti liežuvio ir seilių, todėl
dantų erozijos pasireiškia retai [9]. Taip pat yra skiriama erozijų atsiradimo teorija: vidinės (skrandžio)
rūgštys sukelia gomurinių paviršių eroziją, o išorinės (maisto) rūgštys sukelia lūpinių paviršių eroziją
[17].
Taip pat priverstinis vėmimas arba badavimas gali sukelti hiposalivaciją ir kserostomiją. Psichotropiniai vaistai burnos sausumą gali dar labiau sustiprinti. Hiposalivacija ir kserostomija yra ėduonies ir erozijos rizikos veiksniai [17]. Dėl hiposalivacijos gali atsirasti deginantis burnos
sindromas arba disgeuzija (skonio surtikimas) [19].Disgeuzija gali atsirasti ne tik valgymo sutrikimu, bet ir kitomis psichinėmis ligomis sergantiems pacientams. Net 40 visų depresija sergančių pacientų skundžiasi skonio sutrikimais [1]. Be šių pakitimų gali pasireikšti ir seilių liaukų pakitimai: pacientams
sergantiems bulimija gali pasireikšti paausinės seilių liaukos padidėjimas [17].
Burnos patologija yra mažiau išreikšta esant valgymo sutrikimams be priverstinio vėmimo. Tuo tarpu, pacientai su priverstiniu vėmimu pasižymi didesnėmis burnos patologijomis [17].
Dėl blogėjančios burnos estetikos, blogėja ir veido išvaizda, pasikeičia paciento požiūris į savo kūną, pasikeičia jo savigarba, tai gali įtakoti įdingo rato susidarymui [17].Todėl profilaktiniai
patikrinimai sergant šiomis ligomis yra labai svarbūs [19].
1. 4. Šizofrenija ir burnos sveikata
15
bruožas yra sumažėjusi socialinė veikla [14]. Dėl pablogėjusio bendravimo ir aplinkos suvokimo,
sutrinka tokių pacientų kasdienė veikla. Taip pat ir pasirūpinimas savo sveikata ir asmenine higiena. Pastebima, kad šizofrenija sergantys pacientai labai dažnai netinkamai arba visai netlieka kasdienės burnos higienos. Tyrimai rodo, kad tik 42 šizofrenija sergančių pacientų reguliariai valosi dantis [14] ir net 50 - niekada nesivalo dantų [20]. Dėl blogos burnos higienos atsiranda patologiniai burnos pakitimai, kurie sąlygoja funkcinių sutrikimų atsiradimą [14]. Antipsichotiniai ir kiti
medikamentai, kurie naudojami gydymui, gali sukelti seilių sekrecijos sutrikimus ir sąlygoti ėduonies išsivystymą. Dėl gydymo arba ligos sukelto šalutinio poveikio, šizofrenija sergantiems pacientams reikalingas didesnis odontologų dėmesys.
1. 5. Nuotaikos sutrikimai ir burnos sveikata
Vienas dažniausiai pasirieškiančių nuotaikos sutrikimų yra depresija. Ši liga labai paplitusi ir sudaro didelių socioekonominių sunkumų. Depresija sergantys žmonės pasižymi netinkamu elgesiu, tokiu kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ir per mažas sveikatos paslaugų naudojimas. PSO išskyrę depresiją kaip trečią labiausiai pasitaikančią ligą. Manoma, kad jau 2030 metais ši liga užims aukščiausią vietą labiausiai paplitusių ligų sąraše [21].
Depresija turi didelės įtakos burnos higienos įpročiams ir burnos sveikatos paslaugų naudojimui. Dažnai depresija sergantys pacientai suvartoja didesnį kiekį cukraus, dažniau rūko, jų žemesnė socioekoniminė padėtis, jie pasižymi dantų gydymo baime. Tai yra svarbūs blogos burnos sveikatos rizikos veiksniai. Taip pat pastebėta, kad pas šia liga sergančius asmenis labiau kaupiasi apnašos, dėl to atsiranda dantenų uždegimas, kraujavimas ir kiti simptomai. Todėl tarp depresija sergančių asmenų labai paplitusios periodonto ligos [21].
Be ankščiau paminėtų pažeidimų, dažnai pasireiškia dantų nudilimas. Tai siejama su rūkymu, alkoholio vartojimu ir bruksizmu. Didelis tabako ir alkoholio vartojimas gali sukelti gastroezofaginę refliukso ligą (GERL), kuri turį įtakos dantų paviršių erozijoms atsirasti [16].
Santykis tarp depresijos ir blogos burnos higienos gali būti paaiškintas dviem būdais. Skiriami biologinis ir elgesio mechanizmai. Pirmasis biologinis mechanizmas nurodo, kad antidepresantų vartojimas sukelia lactobacilli kiekio augimą. Antrasis – depresija sukelia imuninės funkcijos slopinimą. Tuo tarpu elgesio mechanizmas paaiškinamas tuo, kad netinkami burnos higienos įgudžiai neigiamai veikia burnos sveikatą ir sukelia sveikatos sutrikimus [21].
16
1. 6. Hospitalizacijos laikotarpis ir burnos sveikata
Tyrimai parodė, kad pacientai sergantys psichinėmis ligomis, rečiau lankosi pas odontologus
[12]. Pacientai, kurių liga trunka trumpai, dažniausiai gali patys tinkamai pasirūpinti savimi ir gali
patys susitarti dėl vizito pas odontologą. Tačiau pacientai, kurių liga yra užsitęsusi, yra labiau priklausomi nuo kitų – jiems reikalinga pagalba kasdienėje veikloje. [10] Pastebėta, kad pacientams,
kurie psichiatrinėje įstaigoje guli dažniau, daug dažniau pasireiškia dantų ligos, o burnos higiena netinkama. Pailgėjęs hospitalizacijos laikas ir pailgėjęs ligos epizodas, padidina ėduonies ir periodonto ligų tikimybę [22].
1. 7. Traumos ir jų gydymas, sergant psichinėmis ligomis
17
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2016 metais nuo birželio iki lapkričio mėnesių atliktas klinikinis tyrimas. Tyrimui atlikti 2016-05-26 buvo gautas LSMU bioetikos leidimas (Priedas Nr. 1). Tyrime sutiko dalyvauti 30 LSMU ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos skyriuje hospitalizuoti vaikai ir paaugliai, iš jų 9 berniukai ir 21 mergaitės. Jų amžius buvo nuo 8 iki 17 metų. Prieš atliekant tyrimą buvo gauti tėvų ar globėjų sutikimai (pateiktos „tiriamojo asmens (tėvų, globėjų) sutikimo forma“ – priedas Nr. 2). Tyrimo metu pacientams duota anoniminė anketinė apklausa, atliktas klinikinis tyrimas, surinkti medicininiai duomenys.
Anoniminėje anketinėje apklausoje (Priedas Nr. 3) buvo klausiamas pacientų amžius, lytis, taip pat klausimai apie burnos higieną, mitybos įpročius, jaučiamus pokyčius burnoje (skausmą, sausumą, blogą kvapą), GERL, apsilankymus pas gyd. odontologą ir pasitikėjimą juo, parafunkcijas (dantų griežimą, dantų sukandimą, lūpų, skruostų ir liežuvio kandžiojimą) bei žalingus įpročius. Anketinėje apklausoje tiriamasis galėjo pasirinkti vieną ar kelis atsakymus iš pateiktų variantų.
Klinikinio tyrimo metu atlikta burnos apžiūra. Apžiūrai buvo naudojami zondas ir veidrodėlis. Apžiūra atlikta natūralios dienos šviesoje arba kambario apšvietime, papildomi šviesos šaltiniai nenaudoti. Apžiūros metu užpildyta dantų formulė (pav. Nr. 1), kurioje pažymėti pažeisti, plombuoti dantys ir pažeidimą apimantis paviršius. Dantų paviršiaus pažeidimai įvertinti pagal PSO rekomendacijas – diagnozuojamos susiformavusios ertminiai ėduonies pažeidimai, kuomet pažeistas emalis ar dentinas.
Dantų formulėje kariozinė ertmė buvo žymima raide c, plomba – pl, o likusi danties šaknis – r. Dantis buvo nubraukiamas, jeigu buvo pašalintas, o apibraukiamas, jeigu - neišdygęs. Iš gautų duomenų įvertinti ėduonies intensyvumo indeksai – KPI-D ir KPI-P. K – tai ėduonies pažeisti dantys, P – tai plombuoti dantys, o I – išrauti dantys. KPI = K+P+I. Ėduonies intensyvumas vertinamas sudėjus visų tirtųjų gautus KPI indeksus ir padalijus iš jų skaičiaus. KPI-D vertinamas labai mažu, kada reikšmė yra nuo 0 iki 1.0, mažu – nuo 1.1 iki 2.6, vidutiniu – nuo 2.7 iki 4.4, dideliu – nuo 4.5 iki 6.6, ir labai dideliu – 6.7 ir daugiau. KPI-P indeksas skaičiuojamas vertinant visus danties paviršiaus pžeidimus [23].
18
Burnos higiena vertinta remiantis Silness – Loe (PLI) indeksu. Įvertinti šešių dantų paviršiai balais (lentelė Nr. 1). Indeksas vertinamas sudėjus gautus rezultatus ir padalijus iš tirtų dantų skaičiaus, t.y. iš 6. Nėra apnašų, kuomet PLI indeksas yra iki 0.1, apnašų kiekis nedidelis – PLI indeksas nuo 0.1 iki 1.0, apnašų kiekis vidutinis – PLI indeksas nuo 1.1 iki 2.0, apnašų kiekis didelis – PLI indeksas nuo 2.1 iki 3.0 [24].
Balai Dantų paviršius 16 d. 11 d. 26 d. 36 d. 31 d. 46 d. 0 Apnašų nėra
1 Apnašos prie marginalinio dantenų krašto, jų nedaug
2 Apnašos gerai matomos prie dantenų krašto, tarpdančiuose
3 Storos apnašos, gerai matomos akimis ir perbraukus zondu, yra ant danties paviršiaus prie dantenų ir tarpdančiuose
Taip pat įvertinta, ar pacientas turi bei kokio laipsnio yra dantų nudilimas. Dantų nudilimas vertinamas trimis laipnsiais: I - stebimas iki 1/3 danties vainiko aukščio netekimas, II - nuo 1/3 iki 2/3 danties vainiko aukščio netekimas, III° - daugiau nei 2/3 danties vainiko aukščio netekimas.
Medicininėje anamnezėje surinkti duomenys apie paciento hospitalizacijos trukmę, diagnozę ir vartojamus medikamentus.
Gautų rezultatų analizė atlikta SPSS 17.0 programa. Norint pamatyti procentinį duomenų pasiskirstymą, visi rezultatai pateikti ne tik absoliučiais skaičiais (n), bet ir procentais (). Statistiniam koreliacijos koeficiento reikšmingumui nustatyti naudotos p reikšmės. Ryšys vertinamas, kaip statistiškai reikšmingas, jeigu p reikšmė mažesnė nei 0.05.
19
3. REZULTATAI 3. 1. Bendroji dalis
Iš viso tyrime dalyvavo 30 vaikų ir paauglių, besigydančių LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje. Tyrime dalyvavo 9 berniukai (30.0) ir 21 mergaitė (70.0%). Tiriamųjų amžius buvo nuo 8 iki 17 metų. Amžiaus vidurkis – 15 metų. Didžiausia dalis pacientų buvo 15 metų (30.0), 16 metų (26.7) ir 17 metų (23.3). Mažiausiai pacientų buvo 8, 11, 12 ir 13 metų amžiaus – jų buvo tik po vieną (3.3).
3. 2. Anketinės apklausos rezultatai 3. 2. 1. Burnos higienos įpročiai
90.0 pacientų (n27) atsakė, kad valosi dantis dantų šepetėliu ir dantų pasta, o 10.0 pacientų (n3), kad nesivalo. Tik 3.3 pacientų (n1) neturėjo burnos higienos priemonių gydymo įstaigoje. Visi likę pacientai (96.7 (n29)) – gydymo įstaigoje dantų šepetėlį ir pastą turėjo. Tik 13.0 pacientų (n4) naudojo dantų siūlą. Dauguma pacientų (33.3 (n10)) naudojosi Colgate dantų pasta. Kitos dantų pastos, kurias naudojo pacientai, buvo Aquafresh, Blend-a-med, DentaDoc, Ecodenta ir Eurodont. 33.3 pacientų (n10) naudojo minkštą dantų šepetėlį, 23.3 (n7) – vidutinio kietumo, o kietą naudojo 10.0 pacientų (n3).
Visi pacientai atsakė, kad sugeba patys išsivalyti dantis ir kitų pagalbos nereikia. 93.3 pacientų (n28) atsakė, kad patys prisimena, kada reikia valytis dantis, ir tik 6.7 pacientų (n2) atsakė, kad neprisimena. Atsakinėdami pacientai paminėjo, kad išsivalyti dantis primena tėvai arba įstaigos darbuotojai. 70.0 pacientų (n=21) valosi dantis du kartus per dieną, 26.7 pacientų (n=8) – vieną kartą per dieną, ir tik 3.3 pacientų (n=1) atsakė, kad valosi dantis tris kartus per dieną. 90.0 pacientų (n=27) valosi dantis ryte ir/arba vakare.
3. 2. 2. Mitybos įpročiai
20
3. 2. 3. Jaučiami pakitimai burnoje
Dantų skausmą juto 33.3 pacientų (n=10). Iš jų 10.0 (n=3) vyrų ir 23.3 (n=7) moterų skundėsi dantų skausmu. 10.0 pacientų (n=3) skausmą įvertino 2 balais, 6.7 pacientų (n=2) – 3 balais, 10.0 pacientų (n=3) – 5 balais, 3.3 pacientų (n=1) – 6 balais ir 3.3 pacientų (n=1) jaučiamam skausmui davė 10 balų.
Iš viso net 60.0 pacientų (n=18) nurodė jaučiamą burnos sausumą. Tik 33.3 pacientų (n=10) atsakė, kad jaučia nemalonų kvapą iš burnos.
3. 2. 4. Gastroezofaginio refliukso liga
2 pacientai nurodė, kad jiems buvo diagnozuotas GERL. Vienam pacientui sergančiam GERL, diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, o kitam pacientui – vidutinio sunkumo depresinis epizodas. Deginančio skausmo jutimą už krūtinkaulio nurodė 6 pacientai (20.0), iš jų 5 pacientams (16.7) skausmas padidėja pavalgius, pasilenkus arba gulint. 4 pacientai nurodė, kad skausmas trunka iki valandos ir tik vienas pacientas įvardijo, kad skausmas užtrunka ilgiau nei dvi valandas. Pacientui, kuriam nediagnozuotas GERL, tačiau pasireiškia GERL būdinga simptomatika, o atsiradęs skausmas trunka ilgiau nei dvi valandas, diagnozuotas apsinuodijimas 4-aminofenolo derivatais.
3. 2. 5. Apsilankymai pas gyd. odontologą
21
3. 2. 6. Parafunkcijos
26.7 pacientų (n=8) yra pastebėję, kad griežia dantimis. Iš jų 4 pacientai tai daro dienos metu, o 3 naktį. Net 56.7 pacientų (n=17) yra pastebėję, kad laiko stipriai sukandę dantis ramybės metu ir tam tikrų situacijų metu prikanda ar kandžioja minkštuosiu audinius, t.y. liežuvį, skruostus, lūpą. Iš jų 30.0 (n=9) tai daro dažniau nei du kartus per dieną, o 6.7 (n=2) – nuo vieno iki dviejų kartų per dieną.
3. 2. 7. Žalingi įpročiai
8 pacientai iš 30 (26.7) turi žalingų įpročių. Iš jų 10.0 berniukų (n=3) ir 16.7 mergaičių (n=5). Pacientų, turinčių žalingų įpročių, amžius buvo 15, 16 ir 17 metų.
3. 3. Klinikinės apžiūros rezultatai
80.0 pacientų (n=24) turėjo ėduonies pažeistų dantų. Taip pat 80.0 pacientų (n=24) turėjo plombuotų dantų. Ir tik 6.7 pacientų (n=2) turėjo išrautų dantų. Ėduonies paplitimas tarp ištirtųjų buvo 93.3 (28 pacientai).
Gauti ėduonies intensyvumo indeksai: KPI-D – 4.53 ir KPI-P – 5.97. KPI-D ir KPI-P (lentelė Nr. 2) palyginti tarp lyčių. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp KPI-D/KPI-P ir lyties nenustatytas.
Indekso balai
KPI-D KPI-P
Vyras Moteris Iš viso Vyras Moteris Iš viso
0 0 (0 ) 2 (9.5) 2 (6.7) 0 (0) 2 (9.5) 2 (6.7) 1 2 (22.2) 0 (0 ) 2 (6.7) 1 (11.1) 0 (0 ) 1 (3.3) 2 1 (11.1) 2 (9.5) 3 (10.0) 2 (22.2) 2 (9.5) 4 (13.3) 0 2 4 6
1 kartą per metus daugiau nei 2 kartus per metus
Jaučia dantų skausmą Nejaučia dantų skausmo
Pav. Nr. 2. Ryšys tarp profilaktinių patikrinimų dažnumo ir jaučiamo skausmo (p 0.0396a)
aStatistiškai reikšminga, kai p < 0.05
22 3 0 (0 ) 5 (23.8) 5 (16.7) 0 (0) 4 (19.0) 4 (13.3) 4 3 (33.3) 3 (14.3) 6 (20.0) 2 (22.2) 3 (14.3) 5 (16.7) 5 1 (11.1) 1 (4.8) 2 (6.7) 1 (11.1) 1 (4.8) 2 (6.7) 6 1 (11.1) 1 (4.8) 2 (6.7) - - - 7 0 (0 ) 3 (14.3) 3 (10.0) 1 (11.1) 1 (4.8) 2 (6.7) 8 1 (11.1) 2 (9.5) 3 (10.0) 0 (0 ) 2 (9.5) 2 (6.7) 9 - - - 0 (0 ) 2 (9.5) 2 (6.7) 10 - - - - 11 0 (0 ) 2 (9.5) 2 (6.7) 0 (0 ) 1 (4.8) 1 (3.3) 12 - - - 2 (22.2) 0 (0 ) 0 (0 ) 13 - - - 0 (0 ) 1 (4.8) 1 (3.3) 14 - - - - 15 - - - - 16 - - - 0 (0 ) 2 (9.5) 2 (6.7) p 0.228a p 0.255a
Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp KPI-D ir užkandžiavimo. Pacientų, kurie užkandžiavo, KPI-D vidurkis buvo 5.0, o pacientų, kurie neužkandžiavo, vidurkis buvo 2.9 (p 0.03), tačiau ryšys tarp KPI-P ir užkandžiavimo nėra statistiškai reikšmingas (p 0.31).
PLI indeksas mažesnis nei 0.1 apskaičiuotas 36.7 pacientų (n=11), nuo 0.1 iki 1.0 – 40.0 pacientų (n=12), nuo 1.1 iki 2.0 – 23.3 pacientų (n=7), 2.1 -3.0 neapskaičiuotas nei vienam pacientui. PLI indekso priklausomybė nuo lyties pavaizduota 3 lentelėje. Statistiško reikšmingumo tarp lyties ir PLI indekso nerasta.
PLI indeksas Lytis Iš viso
Vyras Moteris
<0.1 2 (22.2) 9 (42.9) 11 (36.7)
0.1-1.0 4 (44.4) 8 (38.1) 12 (40.0)
1.1-2.0 3 (33.3) 4 (19.0) 7 (23.3)
p 0.510a
Lentelė Nr. 3. Dantų skausmo priklausomybė nuo PLI indekso
aStatistiškai reikšminga, kai p < 0.05
23
Pastebėta , kad pacientai su blogesne higiena dažniau skundėsi skausmu, skirtumas statistiškai reikšmingas (Pav. Nr. 3).
KPI-P ir KPI-D vidurkiai palyginti su diagnoze ir PLI indeksu (lentelė Nr. 4). Statistiškas reikšmingumas tarp šių požymių nerastas.
Diagnozė Pacientai
KPI-D
vidurkis SN Minimumas Maksimumas
Depresinis surikimas 33.3% (n=10) 4.50 2.6 0 8
Elgesio ir emocijų sutrikimas 20.0% (n=6) 5.17 3.6 2 11
Kita 23.3% (n=7) 4.14 2.3 1 8 Šizofreninis sutrikimas 13.3% (n=4) 5.75 4.1 1 11 Valgymo sutrikimas 10.0% (n=3) 2.67 2.5 0 5 Iš viso 100.0% (n=30) 4.53 2.9 0 11 p0.694 a Diagnozė Pacientai KPI-P
vidurkis SN Minimumas Maksimumas
Depresinis surikimas 33.3% (n=10) 5.60 3.6 0 11
Elgesio ir emocijų sutrikimas 20.0% (n=6) 7.17 5.7 2 16
Kita 23.3% (n=7) 5.29 4.0 2 13
Lentelė Nr. 4. KPI-P ir KPI-D priklausomybė nuo diagnozės ir PLI indekso
0 2 4 6 8 10 12 <0.1 0.1-1.0 1.1-2.0
Jaučia skausmą Nejaučia skausmo
24 Šizofreninis sutrikimas 13.3% (n=4) 8.50 6.8 1 16 Valgymo sutrikimas 10.0% (n=3) 3.00 2.6 0 5 Iš viso 100.0% (n=30) 5.97 4.6 0 16 p0.553 a Sillnes_Loe Pacientai KPI-D
vidurkis SN Minimumas Maksimumas
<0.1 36.6% (n=11) 4.45 2.9 0 11 0.1-1.0 40.0% (n=12) 4.83 3.1 0 11 1.1-2.0 23.3% (n=7) 4.14 2.9 1 8 Iš viso 100.0% (n=30) 4.53 2.9 0 11 p0.883a Sillnes_Loe Pacientai KPI-P
vidurkis SN Minimumas Maksimumas
<0.1 36.6% (n=11) 6.09 4.8 0 16
0.1-1.0 40.0% (n=12) 6.33 4.6 0 16
1.1-2.0 23.3% (n=7) 5.14 4.5 1 12
Iš viso 100.0% (n=30) 5.97 4.5 0 16
p0.861 a
Dantų nudilimas pastebėtas 30.0% pacientų (n=9). Visiems šiems pacientams dantų nudilimas buvo I°. Palyginus dantų nudilimą su dantų girežimu (lentelė Nr. 5), pastebėtas statistiškai nereikšmingas ryšys. Į klausimą, ar griežia dantimis atsakinėjo pacientai, o ne tėvai, todėl tai galėjo turėti įtakos gautiems rezultatams.
Ar griežia dantimis Dantų nudilimas Iš viso
Taip Ne
Taip 5 (55.6) 3 (14.3) 8 (26.7)
Ne 4 (44.4) 18 (85.7) 22 (73.3)
p 0.0585a
Lentelė Nr. 5. Dantų nudilimo ir griežimo palyginimas
aStatistiškai reikšminga, kai p < 0.05
SN – standartinis nuokrypis
25
3. 4. Medicinininės anamnezės rezultatai
33.3% pacientų (n=10) diagnozuoti depresiniai sutrikimai, 20.0% pacientų (n=6) – elgesio ir emocijų sutrikimai, 13.3% pacientų (n=4) – šizofreniniai sutrikimai, 10.0% pacientų (n=3) – valgymo sutrikimai. Nustatyta, kad tarp diagnozės ir tarp to, ar pacientai valosi dantis, ar ne, yra statistiškai reikšmingas ryšys (p0.0271). Pacientai, sergantys nepatikslintu ūmiu ir praeinančiu, organiniu emociniu labilumo ir fobiniu nerimo sutrikimais, nesivalė dantų.
26
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame tyrime buvo bandoma nustatyti vaikų ir paauglių, sergančių psichinėmis ligomis, burnos sveikatos būklę. Tyrimas turėjo keletą trūkumų. Tyrime dalyvavo tik tie pacientai, kurių tėvai pasirašė sutikimus ir kurie sutiko dalyvauti tyrime. Daug pacientų sutikimų nebuvo gauta, tiek dėl pacientų nenoro, tiek dėl skyriaus personalo nebendradarbiavimo, todėl tyrime dalyvavo nedidelis skaičius pacientų. Kitas trūkumas buvo nepakankamas lietuviškos literatūros kiekis nagrinėjama tema. Todėl remtasi tik užsienio literatūros duomenimis. Taip pat nebuvo rasta tyrimų atliktų su vaikais, sergančiais psichinėmis ligomis. Visi rasti duomenys yra tik apie suaugusius pacientus. Todėl dėl amžiaus skirtumo, gauti rezultatai gali ženkliai skirtis nuo užsienio literatūros duomenų.
Remiantis gautais rezultatais pastebėtas ryšys tarp profilaktinių patikrinimų dažnumo ir jaučiamo dantų skausmo. Dažniau skausmas pasireiškė pacientams, kurie rečiau lankėsi pas gyd. odontologą. Kuomet pacientai rečiau lankosi profilaktinių patikrinimų, laiku nediagnozuojamos burnos ligos. Jos užsitęsia, progresuoja ir pacientams atsiranda skausmas. Todėl iš gautų rezultatų galima teigti, kad dažniau profilaktiškai besilankantiems pacientams, laiku diagnozuojamos ir gydomos burnos ligos.
Pacientams, kurie tarp valgių užkandžiavo, nustatytas didesnis KPI-D indeksas. Pacientų didžiąją užkandžių sudarė saldus maistas. Galima teigti, kad pacientai po užkandžiavimo nebuvo linkę valytis dantų. To pasekoje padidėjo apnašų susikaupimas, angliavandenių skaidymas, vystėsi karioziniai pažeidimai.
Šiame tyrime pacientai turėjo nedidelį arba vidutinį kiekį apnašų ant dantų. Tai rodo, kad vaikai ir paaugliai sergantys psichinėmis ligomis pasižymi patenkinama burnos ertmės higiena.
Pacientų, kurių apnašų kiekis buvo vidutinis, didelė dalis jautė skausmą. Dėl blogos burnos higienos įgūdžių, blogai pašalinamos apnašos, dažniau pasireiškia dantų karioziniai pažeidimai, kas sukelia dantų skausmą.
Šiame tyrime ėduonies paplitimas siekė 93.3. Gauti KPI-D ir KPI-P buvo 4.53 ir 5.97. Tai rodo didelį ėduonies intensyvumą tarp vaikų ir paauglių sergančių psichinėmis ligomis.
Lietuvoje atliktuose tyrimuose su sveikais vaikais ir paaugliais pastebėtas mažesnis ėduonies intensyvumas. V. Brukienės atliktame tyrime sveikų 12 metų vaikų KPI-P svyruoja nuo 2.7 iki 3.6
[25M. Žemaitienės tyrimo duomenimis, 15-mečių moksleivių grupėje dantų ėduonies paplitimas buvo
27
Lyginant su užsienio literatūros duomenismis, kuriuose buvo tiriami psichinėmis ligomis sergantys asmenys nuo 18 metų, ėduonies paplitimas yra panašus kaip ir šio tyrimo. K. Persson atliktame tyrime jis siekia 92 [12], S. Kisely - 95 [17] ir R. Lallo – 95 [27]. Tai rodo didelį ėduonies
paplitimą tarp psichinėmis ligomis sergančių žmonių, tiek suagusių, tiek vaikų.
Atliktuose tyrimuose vyresnėse amžiaus grupėse ėduonies intensyvumas yra labai didelis. S. Kisely tyrime KPI-D siekė 6.2, o KPI-P net 14.6 [17], V. Bertaud-Gounot gautas KPI-D buvo 15.8
± 8.8 [5] ir R. Lalloo apskaičiuotas KPI-D siekė 17.7 [27]. E. Velasco-Ortega ir M.C. Wey ištyrė tik
šizofrenija sergančius pacientus ir jų nustatyti KPI-D buvo 17.74 ± 8.54 ir 20.5 ± 9.9 [28,29]. Šiuose
tyrimuose pacientų amžius buvo nuo 18 metų. Todėl galima daryti išvadą, kad laiku skyrus didesnį dėmesį psichinėmis ligomis sergančių žmonių burnos sveikatai, būtų galima išvengti didesnių problemų ateityje.
Žemesnis ėduonies intensyvumas nustatytas tyrimuose, atliktuose šalyse su didele fluoro koncentracija geriamajame vandenyje, kas sąlygoja mažesnį ėduonies paplitimą tarp žmonių. B. Kebede atliktame tyrime KPI-D buvo 1.94 ± 2.12 [30], o V. R. Shah apskaičiuota KPI-D siekė 2.10 ± 1.7, KPI-P buvo 3.07 ± 3.9 [31].
Nustatyta, kad 60 vaikų ir paauglių, sergančių psichinėmis ligomis, noriai lankėsi pas gyd. odontologą. Panašūs rezultatai gauti ir A. Z. Zengin atliktame tyrime. Jame taip pat 60 pacientų noriai lankėsi odontologinėse gydymo įstaigose [7]. Nenoras lankytis pas gyd. odontologą gali turėti
įtakos apsilankymų dažnumui. Todėl psichinėmis ligomis sergantys pacientai turi didesnę riziką sirgti burnos ligomis, kurios nediagnozuojamos laiku ir gali komplikuotis.
Šiame tyrime burnos sausumu skundėsi didelė dalis pacientų (60). Reminatis A. Z. Zengin atliktu tyrimu, galima teigti, kad pacientams sergantiems psichinėmis ligomis dažniau pasireiškia kserostomija, kaip šalutinis vaistų ar ligos poveikis [7].
L. Piccoli atliktame tyrime nustatytas didelis skaičius pacientų (80), turėjusių dantų nudilimą, o vidutinis pacientų amžius buvo 40 metų [9]. Tačiau šiame tyrime nustatytas tik 30 dantų
28
Nustatytas dažnas parafunkcijų pasireiškimas tarp vaikų ir paauglių sergančių psichinėmis ligomis. Tačiau užsienio literatūroje toks dažnas dantų griežimas arba lūpų ir skruosto kandžiojimas nenustatytas (S. Dangore-Khasbage atliktame tyrime tik 5 griežė dantimis, o 3 kandžiojo lūpas ar skruostus) [1].
Šiame tyrime ryšys tarp vartojamų antipsichotinių vaistų tipo ir burnos sausumo, bei KPI-D ir KPI-P nerastas. Tuo tarpu A. Grinshpoon atliktame tyrime gautas statistiškai reikmingas ryšys tarp KPI-D ir vartojamų antipsichotinių vaistų tipo. Pacientams, kurie vartojo tipinius antipsichotinius vaistus, nustatytas daug didesnis KPI-D (23.5 ± 9.9) lyginant su pacientais, kurie vartojo netipinius antipsichotinius vaistus (KPI-D 19.0 ± 10.5) [8]. Šiame tyrime rezultatai galėjo būti nereikšmingi dėl mažo pacientų amžiaus ir per mažo tiriamųjų skaičiaus.
29
5. IŠVADOS
1. Remiantis moksline literatūra, pacientai, sergantys psichinėmis ligomis, pasižymi didesniu ėduonies intensyvumu, blogesne burnos higiena ir didesniu dantų nudilimu lyginant su sveikais žmonėmis.
2. Ištyrus vaikus ir paauglius, besigydančius LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje, rastas didelis ėduonies paplitimas (93.3) ir intensyvumas (KPI-D ir KPI-P buvo 4.53 ir 5.97) tarp šių pacientų, o burnos higienos įgūdžiai buvo įvertinti kaip patenkinami. Taip pat dideliai daliai pacientų (30.0) nustatytas I dantų nudilimas.
3. Remiantis anketiniais duomenimis nustatyta, kad vaikai ir paaugliai, besigydantys LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje, pasižymi blogais higienos ir mitybos įpročiais. Net 10.0 pacientų nesivalė dantų šepetėliu ir dantų pasta, nors ir visi apklaustieji sugebėjo patys pasirūpinti savo burnos higiena. Taip pat dauguma pacientų gėrė saldintus gėrimus (87.0) ir užkandžiavo tarp valgių (77.0).
30
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Norint pagerinti burnos higieną tarp psichinėmis ligomis sergančių asmenų, buvo pasiūlytos šios rekomendacijos:
Psichiatrai turėtų dažnai ir sistemingai siųsti savo pacientus profilaktiniams patikrinimams ir profilaktinėms procedūroms, ankstyvo ėduonies, gleivinės pažeidimų diagnozavimui ir gydymui [5].
Papildomas dėmesys turėtų būtų teikiamas burnos higienai, kuomet pacientai nebegali patys apsirengti ar nusiprausti [5].
Vartojant psichotropinius vaistus, turėtų būti skiriamos dirbtinės seilės arba seilių sekreciją skatinančios medžiagos [17].
Seilių buferinė talpa turėtų būti padidinama, tam gali būti skirti skalavimo skysčiai su natrio bikarbonatais (geriamąja soda) [5].
Lactctobacilli kiekis turėtų būti mažinamas skalaujant chlorheksidino turinčiais tirpalais. Skalavimai tūrėtų būti skiriami trumpiems periodams [5].
Apnašo kontrolei skiriami cheminiai preparatai. Geriausiai skirti skalavimo skysčius turinčius fluoro, kadangi šie skysčiai gali būti naudojami ilgą laiką ir nekeičia burnos floros balanso [5].
Turėtų būti tikrinama, ar kiekevienas pacientas turi dantų pastą ir dantų šepetėlį. Jeigu pacientas neturi burnos higienos priemonių, jie turėtų būti duodami įstaigoje, kurioje gydosi. Jeigu pacientas sugeba pats išsivalyti dantis, jam turėtų būti paaiškinama, kaip gerai valytis dantis, jeigu pacientas nesugeba pats išsivalyti dantų, tai už juos turėtų atlikti apmokytas gydymo įstaigos personalas. Šiems pacientams daug efektyvesni yra mechaniniai arba elektriniai šepetėliai [5].
Odontologai turėtų būti supažindinami ir mokami, kaip diagnozuoti ir gydyti psichinėmis ligomis sergančių pacientų burnos ligas. Taip pat tūrėti geresnį supratimą, apie tarp šių pacientų pasitaikančias burnos ligas. Odontologai turėtų žinoti pacientų vartojamų vaistų šalutinius efektus burnos sveikatai bei šių vaistų sąveiką su odontologijoje naudojamais vaistais [15].
31
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Suwana Dangore-Khasbage, Praveen H. Khairkar, Shirish S. Degwekar, Rahul R. Bhowate, Arvind S. Bhake, Adarshlata Singh and K. Lohe: Prevalence of oral mucosal disorders in institutionalized and non-institutionalized psychiatric patients: a study from AVBR Hospital in central India. Journal of Oral Science 2012, p 85-91.
2. Kieling C, Baker-Henningham H, Belfer M, Conti G, Ertem I, Omigbodun O, Rohde LA, Srinath S, Ulkuer N, Rahman A: Child and adolescent mental health worldwide: evidence for action. Lancet 2011; p 1515-1525.
3. Rita Gaidelytė, Milda Garbuvienė, Neringa Madeikytė: Lietuvos gyventojų sergamumas apskrityse ir savivaldybėse 2014 m. Vilnius 2014, p 5.
4. Khokhar MA, Khokhar WA, Clifton AV, Tosh GE: Oral health education (advice and training) for people with seriuos mental illness (review). Cochrane Database of Systematic Reviews 2016, p 1-49
5. Valerie Bertaud-Gounot, Viviane Kovess-Masfety, Catherine Perrus, Gilda Trohel, Frederique Richard: Oral health status and treatment needs among psychiatric inpatients in Rennes, France: a cross-sectional study. BMC Psychiatry 2013, 13:227.
6. Langha de Mey, Ceren Çömlekçi, Fione de Reuver, Ineke van Eaard, Ronald van Gool, Janneke F.M. Scheerman, Berno van Meijel: Oral Hygiene in Patients with Severe Mental Illness: A Pilot Study on the Collaboratation Between Oral Hygienists and mental Health Nurses. Perspectives in Psychiatric Care 2016; p 194-200.
7. AZ Zengin, K Yanik, P Celenk, Z Unal-Erzurumlu, H. Yilmaz, N. Bulut: Oral hygiene and oral flora evaluation in psychiatric patients in nursing homes in Turkey. Nigerian Journal of Clinical Practice 2015; p 751-756.
8. A. Grinshoop, S. P. Zusman, A. Weizman, A. M. Ponizovsky: Dental Health and the Type of Antipsychotic Treatment in Inpatiens with Shizophrenia. The Israel journal of psychiatry and related sciences 2015; p 114-118.
9. Luca Piccoli, Laith Konstantions Besharat, Michele Cassetta, Guido Migliau, Stefano Di Carlo, Giorgio Pompa: Tooth wear among patients suffering from mental disorder. Annali di Stomatologia 2014; p 52-60.
32
11. Steve Kisley, Lake-Hui, Joanne Pais, Ratilal Lalloo, Newell W. Johnson and David Lawrence: Advanced dental disease in people with severe mental illness: systemic review and meta-analysis. The British Journal of Psychiatry 2011; p 187-193.
12. K. Persson, B. Axtelius, B. Söderfeldt, M. Östman: Monitoring oral health and dental attendance in an outpatient psychiatric population. Journal of Psychiatric and Mental Health Nursing 2009, p 263-271.
13. Paul P. Lerner, Chanoch Miodownik, Vladimir Lerner: Tardive dyskinesia (syndrome): Current concept and modern approach to its management. Psychiatry and Clinical Neurosciences 2015; p 321-334.
14. Nigerian Journal of Clinical Practice 2015, Vol 18, Issue6: 751-756. Danuta Maria Mos: Saliva sercretion disorder in a schizophrenic patient - a problem in dental and psychiatric treatment: a case report. Annals of General Psychiatry 2015; p 1-5.
15. B Rai: Oral health in Patients with Mental Illness. The Internal Journal of Dental Science 2007, p 1-4.
16. Steve Kisely: No Mental Health without Oral Health. The canadian Journal of Psychiatry 2016, p 277-282.
17. Steve Kisely, Hooman Baghaie, Ratilal Lalloo, Newell W. Johnson: Association between poor oral health and eating disorders: systematic review and meta-analysis. The British Journal of Psychiatry 2015; p 299-305
18. Rita D. DeBate, Deanne Shuman, Lisa A. Tedesco: eating disorders in the oral health curriculum. Journal of Dental Education 2007; p 655-663.
19. Teresa Szupiany, Jolanta Pytko-Polonczyk, Krysztof Rutkowksi: Dental needs of psychiatric patient with eating disorders. Psychiatr. Pol. 2015; p 945–954.
20. Li-Rong Tang, Wei Zheng, Hui Zhu, Xin Ma, Helen F. K. Chiu, Christoph U. Correll, Gabor S. Ungvari, Ying-Qiang Xiang, Kelly Y. C. Lai, Xiao-Lan Cao, Yan Li, Bao-Liang Zhong, Ka In Lok, Yu-Tao Xiang: Self-Reported and Interviewer-Rated Oral Health in Patients With Schizophrenia, Bipolar Disorder, and Major Depressive Disorder. Prospectives in Psychiatric Care 2016; p 4-11
33
22. CC Azolo, EB Ezeja, JO Omoarega, BO James: Oral health of psychiatric patients: the nurse‘s perspective. International Journal of Dental Hygiene 2012; p 245-249.
23. Simona Milčiuvienė, Eglė Bendoraitienė, Lina Jasulaitytė, Vilija Vaitkevičienė, Ingrida Vasiliasuskienė, Eglė Slabšinskienė, Julija Narbutaitė, Jadvyga Šemetova, Kristina Saldūnaitė, Reneta Šadzevičienė : Vaikų burnos ligos, jų gydymas ir profilaktika. Kaunas 2004, p. 161 -163.
24. Ioana Feier, Dan Onisei, Doina Onidei: The plurivalence of the interpretation of correlation between plaque score and bleeding score. Journal of Romanian Medical dentistry 2009, p. 45-48.
25. Vilma Brukienė, Jolanta Aleksejūnienė: An overview of oral health promotion in adolescents. International Journal of Paediatric Dentistry 2009; p 163-171.
26. Miglė Žemaitienė, Rūta Grigalauskienė, Ingrida Vasiliauskienė, Kristina Saldūnaitė, Jaunė Razmienė, Eglė Slabšinskienė: Prevalence and severity of dental caries among 18year-old Lithuanian adolescents. Medicina 2016; p 54-60.
27. R. Lalloo, S. Kisely, H. Amarasinghe, R. Perera, N. Johnson: Oral health of patients on psychotropic medications: a study of outpatients in Queensland. Australasian Psychiatry 2013, p 338-342.
28. Eugenio Velasco-Ortega, L. Monsalve-Guil, I. Otiz-Garcia, A. Jimenez-Guerra, J. Lopez-Lopez, J. J. Segura-Egea: Dental carie status of patients with schizophrenia in Seville, Spain: A case control study. BMC Research Notes 2017, p 1-7.
29. Mang Chek Wey, SiewYim Loh, Jennifer Geraldine Doss, Abdul Kadir Abu Baker, Steve Kisely: The oral health od people with chronic schizofrenia: A neglected public health burden. Australian and New Zealand Journal of Psychiatry 2016, p 685-694.
30. Biruktawit Kebede, Temam Kemal, Solomon Abera: Oral Health Status of Patients with Mental Disorders in Southwes Ethiopia. PloS One 2012, p 1-6.
34
35
Priedas Nr. 2 Tiriamojo asmens (tėvų, globėjų) sutikimo forma
Aš, ________________________________________________ , sutinku dalyvauti (tiriamojo asmens vardas ir pavardė)
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentės Paulinos Petruninaitės atliekamame tyrime, skirtame nustatyti vaikų ir paauglių, besigydančių LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje, burnos ertmės būklę ir įvertinti higienos įgūdžius, ir sutinku, kad mano ligos istorijos duomenys būtų anonimiškai naudojami tyrimo tikslu.
Tiriamojo asmens _______________________________
(parašas)
____________________________________________________ (Tiriamojo asmens atstovo vardas, pavardė, atstovavimo pagrindas ir parašas)
36 Priedas Nr. 3 Anketa Nr.:____________ 1. Amžius ... 2. Lytis Vyras Moteris
Žemiau pateikiami klausimai norint įvertinti Jūsų burnos higienos, mitybos bei kitus įpročius. Po kiekvienu klausimu pateikiami atsakymai, išsirinkite Jums labiausiai tinkantį ir pažymėkite jums priimtiniausiu būdu (varnele, kryželiu ar kt.). Jeigu manote, kad jums tinka daugiau nei vienas atsakymas, pažymėkite visus tinkančius. Yra keletas klausimų, kuriuose prašoma įrašyti žemiau klausimo esančioje eilutėje savo atsakymą. Jeigu negalite ar nenorite atsakyti į pateiktą klausimą, parašykite: nežinau.
3. Ar valotes dantis dantų šepetėliu ir dantų pasta? Taip, valau
Ne, nevalau
4. Jei taip, ar turite juos gydymo įstaigoje? Taip, turiu
Ne, neturiu 5. Ar naudojate dantų siūlą?
Taip, naudoju Ne, nedaudoju
6. Kokią dantų pastą naudojate? (įrašyti)
... 7. Kokį dantų šepetėlį naudojate?
kietą
vidutinio kietumo minkštą
labai minkštą nežinau
8. Ar galite pats/-i išsivalyti dantis? Taip, galiu
Ne, man reikia kitų pagalbos Negaliu atsakyti
9. Ar prisimenate pats/-i, kada reikia valytis dantis? Taip, prisimenu
Ne, neprisimenu Negaliu atsakyti
10. Ar jums kas nors primena, kada reikia valytis dantis ir kas primena? Taip, primena gydytojas, seselė ar kiti gydymo įstaigos darbuotojai Taip, primena šeimos nariai
Taip, primena kiti pacientai, draugai Ne, niekas neprimena
11. Kiek kartų per dieną valotes dantis? Vieną kartą
Du kartus Trys kartus
37
Kiekvieną kartą po valgio
Kiekvieną kartą po užkandžių ar gėrimų tarp valgių Kiekvieną kartą po atrijimo (vėmimo)
Ryte ir/ar vakare Negaliu atsakyti
13. Ar geriate saldintus gėrimus: saldintą arbatą, sultis, gazuotus saldžius gėrimu („coca-cola“, „sprite“ ir kt.)?
Taip Ne
14. Jei taip, kada geriate saldintus gėrimus? Tik valgio metu
Tarp valgių
Prieš miegą ir/ar nakties metu Negaliu atsakyti
15. Ar užkandžiaujate tarp valgių? Taip
Ne
16. Kokius užkandžius dažniausiai valgote? Saldžius
Sūrius Rūgščius
Negaliu atsakyti
17. Kada užkandžiaujate dažniausiai? Tarp valgių dienos metu Vakare, prieš miegą Naktį
Negaliu atsakyti
18. Ar pastaruoju metu jaučiate skausmą burnoje? Taip
Ne
19. Kokio pobūdžio skausmą jaučiate? Aštrų Maudžiantį Deginantį Plėšiantį Duriantį Negaliu įvertinti Kita (įrašyti) ... 20. Ar pastaruoju metu jaučiata dantų skausmą?
Taip Ne
21. Ar galite įvertinti jaučiamą skausmą ir pažymėti skausmo intensyvumą žemiau esančioje skalėje? (pasirinkite skaičių nuo 0 iki 10, kuris geriausiai apibūdina jūsų jaučiamą
skausmą: 0 – nejaučiate jokio skausmo, 5 – jaučiate vidutinio sunkumo skausmą, 10 – jaučiate nepakeliamą skausmą)
38
Taip (pereiti prie 26 klausimo) Ne
23. Ar jautėte/jaučiate deginantį skausmą už krūtinkaulio? Taip
Ne
24. Jeigu taip, ar deginantis jausmas padidėja pavalgius, pasilenkus arba gulint? Taip
Ne
25. Jeigu jaučiate deginantį skausmą už krūtinkaulio, kiek laiko jis trunka? Iki valandos
Nuo vienos iki dviejų valandų Daugiau nei dvi valandas Nežinau
26. Ar jaučiate sausumą burnoje? Taip
Ne
27. Kada pirmą kartą pajutote burnos sausumą? (įrašyti)
... 28. Ar jaučiate nemalonų kvapą iš burnos?
Taip Ne
29. Kada pirmą kartą pajutote sklindantį blogą kvapą iš burnos? (įrašyti)
... 30. Ar lankotes profilaktinių patikrinimų ir/ar gydymo tiklais pas gyd. odontologą?
Taip Ne
31. Kaip dažnai lankotes pas gyd. odontologą? Daugiau nei du kartus per metus Du kartus per metus
Vieną kartą per metus
Tik tuomet, kai reikia dėl skausmo ar kitų priežaščių Nesilankau pas gyd. odontologą
32. Ar galite įvertinti Jūsų jaučiamą pasitikėjimą gyd. odontologu žemiau esančioje skalėje?
(pasirinkite skaičių nuo 0 iki 10, kuris geriausiai apibūdina Jūsų pasitikėjimą gyd. odontologu: 0 – nepasitikite gyd. odontologu, 5 – nei pasitikite, nei nepasitikite gyd. odontologu, 10 – visiškai pasitikite gyd. odontologu)
33. Ar prireikus dantų gydymo noriai lankotes pas gyd. odontologą? Taip, savu noru lankausi pas gyd. odontologą
Ne, lankausi nenoriai, bet suprantu gydymo reikalingumą ir leidžiu būti gydomas/-a Ne, lankausi nenoriai, nesuprantu gydymo reikalingumo, tačiau leidžiu būti
gydomas/-a
Ne, lankausi nenoriai, nesileidžiu būti gydomas Nesilankau
34. Jeigu lankotes ne savo noru, kas turi didžiausios įtakos apsilankymui pas gyd. odontologą Tėtis
39
Seneliai
Brolis/-iai, sesė/-ės Draugai
Kiti
Lankausi savo noru
35. Ar esatę pastebėjęs/-usi pats/-i arba pastebėję aplinkiniai, kad griežiate dantimis? Taip
Ne
36. Jeigu taip, kada griežiate dantimis? Dienos metu
Naktį
Negriežiu dantimis
37. Ar esatę pastebėjęs/-usi, kad laikote sukandęs/-usi stirpiai dantis? Taip
Ne
38. Ar esatę pastebėjęs/-usi, kad tam tikrų situacijų metu prikandate ar kandžiojate liežuvį, skruostus, lūpą?
Taip Ne
39. Jei taip, kaip dažnai dienos metu jūs tai darote? Vieną kartą per dieną
Du – keturis kartus per dieną Penkis ir daugiau kartų per dieną Nežinau
40. Ar turite žalingų įpročių (rūkimas, alkoholio vartojimas ir kiti)? Taip
