ŠEIMOS MEDICINOS GYDYTOJŲ ŽINIOS IR POŽIŪRIS Į VAIKŲ BURNOS SVEIKATĄ Anelė Bražėnaitė

(1)

1

Anelė Bražėnaitė

V kursas, 7 grupė

ŠEIMOS MEDICINOS GYDYTOJŲ ŽINIOS IR

POŽIŪRIS Į VAIKŲ BURNOS SVEIKATĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovė: Doc. Dr. Julija Narbutaitė

(2)

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

ŠEIMOS MEDICINOS GYDYTOJŲ ŽINIOS IR POŽIŪRIS Į VAIKŲ BURNOS SVEIKATĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ……...

(parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)

20....m. ...

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas ... (parašas)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ...

(mėnuo, diena)

(3)

3

MOKSLO TIRIAMOJO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO RECENZIJOS VERTINIMO FORMA

Įvertinimas: ... Recenzentas:

...(moksl.

laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Darbo apimtis...psl., literatūros sąraše yra ....šaltinių, darbe yra ...lentelių, ...paveikslų, ...priedų.

Eil. Nr.

BMD dalys BMD struktūrinių ir metodinių reikalavimų vertinimo kriterijai

Įvertinimas* (nuo 1 iki 10) 1 Santrauka Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei

reikalavimus? Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę?

2 Įvadas Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

3 Tikslas uždaviniai

Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota hipotezė, tikslas ir uždaviniai? Ar tikslas ir

uždaviniai tarpusavyje susiję? 4 Literatūros

apžvalga

Ar tinkamai ir pakankamai išanalizuoti ir susisteminti aktualiausi, susiję su

nagrinėjama tema, Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, pateikti

svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 5 Medžiaga ir

metodai

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui

pasiekti:

- aprašyta tyrimo seka, vieta, aktualios datos, - aprašytas tyrimas, stengiantis išvengti sisteminių klaidų (tyrimo tipas,

(4)

4

- sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės atrankos

kriterijai;

- aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai,

reagentai, įranga ir pan.);

- aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei,

formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio

patikimumo lygmenį.

6 Rezultatai Ar tinkamai pateikti tyrimų rezultatai:

- išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius:

- lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus ir ar lentelėse,

paveiksluose ir tekste nesikartoja informacija; - tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė ir nurodytas duomenų

statistinis reikšmingumas. 7 Rezultatų

aptarimas

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų

duomenų patikimumas:

- gautų rezultatų santykis ir interpretacija su kitų tyrėjų naujausiais

duomenimis;

- Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade,

literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

8 Išvados Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius ir

(5)

5

Pasiūlymai ir praktinės rekomendacijos (neprivalomi).

9 Literatūros sąrašas

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus ir ar

literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos? Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70%

šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

10 Bendri reikalavimai

Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? Ar yra tinkama darbo apimtis, struktūra, kalba,

apipavidalinimas bei teksto kokybė?

Ar neviršytas plagiato kiekis darbe >20% (nevertinama)?

Galutinis įvertinimas (1 – 10 punktų įvertinimo vidurkis) Recenzento pastabos:___________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________

(6)

6

TURINYS

SANTRAUKA ... 7 SUMMARY ... 9 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Ankstyvas vaikystės ėduonis ... 12

1.2. Pirmas vizitas pas odontologą su vaiku ... 12

1.3. Dantų valymas vaikams ... 13

1.4. Dntų pastos su fluoru nauda ... 15

1.5. Ksilitolio nauda seilėtekio skatinimui ... 15

1.6. Pastos su fluoridais ir ksilitoliu ... 17

1.7. Motinos pieno sudėtis ir naktinis vaiko maitinimas...17

1.8. Vaiko mityba...18

1.9. Rizikos veiksniai, turinys įtkos vaiko žandikaulių, sąkand-io formavimuisi...19

1.10. Mamos burnos sveikatos įtaka vaiko sveikatai...21

1.11. Gydytojų akušerių-ginekologų žinios ir požoūris į vaikų burnos sveikatą...22

1.12. Šeimos medicinos gydytojų žinios ir požiūris į vaikų burnos sveikatą...23

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 26

2.1. Tyrimo charakteristika ... 26

2.2. Tyrimo imtis... 26

2.3. Anketinės apklausos charakteristika ... 26

2.4. Statistinės duomenų analizės metodai ... 27

3. REZULTATAI ... 28

3.1. Tiriamųjų socialinių ir demografinių duomenų analizė ... 28

3.2. Tiriamųjų žinios ir požiūris apie burnos sveikatą ... 29

3.3. Tiriamųjų nuomonė apie jų pačių vaidmenį burnos sveikatos priežiūroje ... 34

3.4 Tiriamųjų pasitikėjimas savimi kalbant su tėvais apie vaikų burnos sveikatą bei motyvacija gauti daugiau informacijos šia tema ... 35

(7)

7

ŠEIMOS MEDICINOS GYDYTOJŲ ŽINIOS IR POŽIŪRIS Į VAIKŲ

BURNOS SVEIKATĄ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas: daugelio vaikų burnos ertmės ligų galima išvengti jeigu šeimos

medicinos gydytojai geba atpažinti galimus burnos sveikatos rizikos veiksnius, skatina profilaktinę dantų priežiūrą bei nukreipia pacientus pas gydytojus odontologus. Tiek nėštumo metu, tiek susilaukusi vaiko, moteris dažnai apsilanko pas šeimos gydyotoją, tačiau ne visada pas gydytojus odontologus. Todėl labai svarbus yra bendradarbiavimas tarp šeimos medicinos gydytojų ir gydytojų odontologų, siekiant užtikrinti nėščios moters ir vaiko burnos sveikatą.

Tyrimo tikslas: sužinoti apie šeimos medicinos gydytojų žinias bei požiūrį į vaikų burnos

sveikatą.

Medžiaga ir metodai: atlikta anoniminė apklausa, naudojant klausimyną. Anketos

išdalintos 53 Lietuvoje dirbanties šeimos medicinos gydytojams. Anketą sudarė 36 klausimai, įvertinantys šeimos medicinos gydytojų sociodemografines ypatybes, jų žinias ir požiūrį į vaiko burnos sveikatą bei jų nuomonę apie bendrosios praktikos slaugytojų ir jų pačių vaidmenį, prisidedant prie vaikų burnos sveikatos priežiūros.

Rezultatai: 73,08% šeimos medicinos gydytojų sutinka, kad slaugytoja, dirbanti su šeimos gydytoju

turėtų apžiūrėti vaiko burną, 96,15% visiškai sutinka, jog reguliarūs vizitai pas odontologą yra svarbūs burnos ligų profilaktikai, 75% sutinka, kad bendrosios praktikos slaugytojos gali atlikti svarbų vaidmenį burnos ligų profilaktikoje. 46,15% gydytojų neturi nuomonės apie ksilitolio poveikį burnos ligų

(8)

8

Išvada:

1. Šeimos medicinos gydytojams trūksta žinių apie vaikų burnos sveikatą, jų pasitikėjimas savimi kalbant su tėvais apie rūpinimąsi vaikų burnos sveikata yra vidutiniškas, o motyvacija gauti daugiau informacijos šia tema - didelė.

Raktiniai žodžiai: vaikas, šeimos medicinos gydytojas, žinios, požiūris, tėvai, burnos

(9)

9

KNOWLEDGE AND ATTITUDE OF FAMILY DOCTORS ABOUT

CHILDREN’S ORAL HEALTH

SUMMARY

Relevance of the problem: many oral diseases in children can be prevented if family

doctors are able to identify potential risk factors for oral health, promote preventive dental care and refer patients to dentists. Both during pregnancy and after having a child, a woman often visits a family doctor, but not always dentists. Therefore, cooperation between family doctors and dentists is very important to ensure the oral health of a pregnant woman and a child.

Aim of the study: to learn about the knowledge and attitudes of family doctors towards

children's oral health.

Material and methods: an anonymous survey was conducted using a questionnaire.

Questionnaires were distributed to 53 family medicine doctors working in Lithuania. The questionnaire consisted of 36 questions assessing the socio-demographic characteristics of GPs, their knowledge and attitudes towards the child's oral health, and their views on the role of general practice nurses and themselves in contributing to children's oral health care.

Results: 73.08% of GPs (GPs – a general practicioners or family doctors) agree that a

(10)

10

average, 50% of respondents are self-confident when talking to parents about their child's oral health, and 75% of GPs who have completed the questionnaires say they have a strong desire to learn more about children's oral health.

Conclusion:

Family doctors lack knowledge about children's oral health, their self-confidence in caring for their parents about oral health is mediocre, and their motivation to get more information on the subject is high.

(11)

11

ĮVADAS

Ankstyva vaiko burnos sveikatos būklės diagnostika gali reikšmingai sumažinti arba

apsaugoti nuo ankstyvosios vaikystės ėduonies (Early Childhood Caries (ECC)) bei nuo kitų burnos ligų. Tėvai retai apsilanko pas gydytoją odontologą su vaiku, tik išdygus pirmam pieniniam dantukui. Šis vizitas dažnai yra uždelsiamas iki kol vaikas nesiskundžia skausmu. Tačiau nėščia moteris apsilanko pas šeimos gydytoją ar gydytoją akušerį-ginekologą bent keletą kartų nėštumo metu ir vėliau, vaikui gimus, vizitai pas minėtus sveikatos priežiūros specialistus, bei vaikų gydytojus yra pakankamai dažni.

Todėl sveikatos priežiūros specialistų, palaikančių ryšį su nėščia moterimi tiek prenetaliniu, tiek postnataliniu laikotarpiu vaidmuo burnos sveikatos informavimo klausimais yra labai reikšmingas. Pirminės sveikatos priežiūros specialistai gali tėvus konsultuoti apie vaikų burnos profilaktiką bei nukreipti moterį prieš nėštumą, nėštumo metu ir gimus vaikui, vizitui pas gydytoją odontologą.

Tyrimo tikslas: sužinoti apie šeimos medicinos gydytojų žinias bei požiūrį į vaikų burnos

sveikatą. Atlikus tyrimą tikimasi, kad surinkti bei apibendrinti duomenys bus naudingi rengiant mokymus bei informacinius lankstinukus, gaires apie vaikų burnos ligų profilaktiką pirminės sveikatos priežiūros specialistams.

Tyrimo uždaviniai:

1. Sužinoti ir įvertinti šeimos medicinos gydytojų žinias ir požiūrį apie vaikų burnos

sveikatą bei sužinoti apie jų pačių pasitikėjimą savo žiniomis burnos sveikatos klausimais ir motyvaciją gauti daugiau informacijos šia tema.

2. Sužinoti ir įvertinti šeimos medicinos gydytojų požiūrį apie bendrosios praktikos slaugytojo vaidmenį burnos ligų profilaktikoje.

(12)

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ankstyvas vaikystės ėduonis

Ankstyvas vaikystės ėduonis (ang. Early Childhood Caries, (ECC)) yra dažniausia lėtinė infekcinė vaikų ikimokyklinio amžiaus liga [1]. Amerikos Vaikų Odontologų Asociacija ankstyvą vaikystės ėduonį (ang. Early Childhood Caries, (ECC)) apibrėžia kaip vieno ar daugiau pažeistų (ertminių arba neertminių pažeidimų), prarastų ar restauruotų plombinėmis medžiagomis dantų dėl karieso ikimokyklinio amžiaus vaikui (nuo gimimo iki 71 mėnesių). Jaunesniam nei 3 metų vaikui kiekvienas ėduonimi pažeistas dantis nurodo sunkų ankstyvąjį vaikų ėduonį (ang. Severe-Early Childhood Caries (S-ECC)). Pirminiame etape ankstyvosios vaikystės ėduonis yra atpažįstamas pagal baltas dėmeles – tai yra demineralizuotas emalis. Dažniausiai šios dėmelės aptinkamos dantenų kraštuose, tačiau gali būti randamos ant visų danties paviršių. Pažeidimui progresuojant, susidaro ertmė, o suirę danties audiniai tampa balkšvos-gelsvos-rudos spalvos [2].

Pastebėjus ant vaiko dantų baltas dėmeles, kurios nenusivalo dantų šepetėliu, svarbu nedelsiant apsilankyti pas gydytoją odontologą, kad būtų įvertinta situacija ir suteiktas reikiamas gydymas. Įprastai sudėtinga tėvams pastebėti šiuos vaikų dantų pažeidimus. Vizualiai jie primena dantų apnašą ar gali būti sunkiai matomoje vietoje. Todėl vaikui yra būtini reguliarūs vizitais pas gydytoją odontologą.

1.2. Pirmas vizitas pas odontologą su vaiku

Naujausiose Amerikos Odontologų Asociacijos rekomendacijose tėvai raginami suplanuoti pirmąjį vizitą su vaiku pas gydytoją odontologą arba gydytoją vaikų odontologą tada, kai išdygsta pirmasis dantis. Šis vizitas turėtų įvykti per 6 mėn. nuo danties išdygimo ir ne vėliau kaip iki 12 mėnesių. [3].

(13)

13

Pavičin IS ir kitų bendraautorių tyrime teigiama, kad trumpas prenetalinis laikotarpis bei mažas naujagimio svoris turi reikšmingos įtakos vėlesniam pirmųjų dantų dygimui [4]. Pirmasis nuolatinis dantis dažniausiai yra pirmas nuolatinis moliaras, kuris išdygsta apie 6-7 vaiko gyvenimo metus. Tuomet prasideda mišraus sąkandžio laikotarpis [6]. Pastebima, kad vidutiniškai mergaitėms nuolatiniai dantys išdygsta anksčiau nei berniukams [7].

Tėvams svarbu atkreipti dėmesį, kada išdygsta pirmieji nuolatiniai dantys – moliarai, todėl, kad jie dygsta į laisvą vietą žandikaulyje ir „danties klibėjimas“ neišduos apie naujo danties dygimą šiuo atveju. Dygstančius nuolatinius pirmuosius moliarus svarbu kruopščiai

prižiūrėti, nes jie yra ypač pažeidžiami: jiems dygstant, iki tol, kol pasieks okliuzinę kreivę, jie nėra natūraliai mechaniškai apvalomi taip, kaip yra apvalomi kiti dantys, kontaktuojantys su antagonistais kramtymo metu. Taip pat dygstančio danties emalis nėra dar pilnai

mineralizavęsis, todėl ir labiau pažeidžiamas. Ir, žinoma, dėl danties vietos: paskutinius dantis sudėtingiausia apžiūrėti ir nuvalyti. Svarbu paminėti, kad pirmieji moliarai turi ypatingą reikšmę sąkandžio formavimuisi, kramtymo funkcijai.

Prasidėjus mišriam sąkandžiui rekomenduojama tėvams su vaiku apsilankyti pas gydytoją

odontologą tam, kad prisimintų ar pasitikrintų kaip tinkamai prižiūrėti vaiko dantis.

1.3. Dantų valymas vaikams

Pirmojo vizito pas odontologą su vaiku metu, tėvai yra supažindinami kaip tinkamai rūpintis vaiko burnos sveikata. Gydytojas odontologas turėtų atkreipti tėvų dėmesį į vaiko dantų valymą, dantų valymo dažnumą bei priemones, skirtas burnos ligų profilaktikai.

Vienas pagrindinių būdų, kaip apsauganti vaikų dantis nuo ankstyvo vaikų ėduonies yra reguliarus dantų valymas su dantų šepetėliu, naudojant dantų pastą su fluoridais [8].

Daugelis mokslinkių rekomendacijų teigia, kad vaikui pradeda dantis valyti tėvai nuo pirmojo danties išdygimo [9]. Tačiau nuomonės išsiskiria, kuomet reikia atsakyti į klausimą iki kada tėvai turi valyti dantis vaikui. Vieni autoriai teigia, kad iki 7 metų amžiaus [10], kiti, kad iki 8

metų [11], dar kiti – iki 10 metų [12]. Aliakbari E ir kiti bendraautoriai 2021 metais

(14)

14 dantis du kartus dienoje bei supranta to svarbą. Tačiau daugelis pripažįsta, kad apleidžia šią pareigą ,todėl nes vaikai nenori, jiems skauda ar neturi kantrybės šiai procedūrai. Tėvai savo atžvilgiu nenori konfliktuoti su vaiku, dažnai po dienos yra pavargę, tam kad rastų papildomų

jėgų susitarti su vaiku leisti išvalyti dantis [13]. Natūralu, kad reguliarus dantų valymas yra

labiau praktikuojamas palaikančioje ir motyvuojančioje namų aplinkoje, vaikui matant tėvų ar vyresnių brolių ir sesių pavyzdį [14].

Somphone Phanthavong su kitais bendraautoriais (2019) Japonijoje atliko tyrimą, kurio metu buvo peržvelgtos 1304 vaikų iki 10 metų odontologinės kortelės, šiems vaikams atlikta dantų apžiūra bei duoti užpildyti klausimynai apie dantų valymo įpročius šeimoje. Nustatyta, kad ėduonies pasireiškimas buvo reikšmingai mažesnis tiems vaikams, kurie valo dantis 2 kartus dienoje ir dažniau, negu tie, kurie valo tik vieną kartą arba rečiau. Taip pat tyrime pastebėta, kad vaikai, valantys du kartus dienoje dantis yra dažnai prižiūrimi tėvų [15]. Jungtinėje karalystėje atliktame tyrime (2006) buvo nustatyta, kad didelė dauguma UK vaikų nuo 5-erių metų dantis valosi tik patys, be tėvų priežiūros [16]. Sisteminėje apžvalgoje atliktoje Duijster D ir kitų bendrautorių pastebima tendencija, kad ėduonies pasireiškimas nuo 6-erių metų amžiaus reikšmingai susijęs su dantų valymo nereguliarumu, tėvų neįsitraukimu į vaiko dantų valymą [14].

Remiantis Amerikos Odontologų rekomendacijomis, tėvai vaikams turi valyti dantis šepetėliu su minkštais šereliais du kartus dienoje, kai tik pradeda dygti pirmasis pieninis dantis. Dantų šepetėlio dydis gali būti įvairus: svarbu, kad tėvams būtų kuo lengviau juo kokybiškai išvalyti vaiko dantis. Taip pat yra svarbu keisti šepetėlį tuomet, kai šereliai nusidėvi. Svarbu naudoti dantų pastą su fluoridais. Taip pat rekomenduojama naudoti dantų siūlą ir tarpdančių

šepetėlius vieną ar daugiau kartų dienoje, nes įprastas dantų šepetėlis nepasiekia tarpdančių [17].

Apibendrinant galima teigti, kad vaikams turi dantis valyti tėvai nuo pirmojo danties išdygimo iki tol, kol bus išlavinta vaiko smulkioji motorika. Dantų valymui

(15)

15

1.4. Dantų pastos su fluoru nauda

Reguliarus dantų valymas dantų pasta su fluoru yra viena pagrindinių, neinvazyvi dantų ėduonies prevencijos priemonė [18].

Fluoridų koncentracija dantų pastoje gali būti įvairi. Kaip žinoti, kokią dantų pastą rinktis? Pagal naujausias Europos vaikų odontologų akademijos (E.A.P.D) rekomendacijas (2021), nuo pirmo danties išdygimo iki 2 metų vaikų tėvai turi valyti dantis 2 kartus dienoje dantų pasta (su 1000 ppm F), uždedant ryžio didumo kiekį (0,125 g) ant dantų šepetėlio. Nuo 2 iki 6 metų – taip pat valomi dantys 2 kartus dienoje, uždedamas žirnio dydžio (0,25 g) dantų pastos (1000 ppm F) kiekis. Tačiau fluoro kiekis pastoje gali keistis atitinkamai pagal vaiko burnos sveikatos būklę [19]. Wlash ir kitų bendraautorių atliktoje sisteminėje apžvalgoje (2019), į kurią buvo įtraukti 96 tyrimai, publikuoti nuo 1955-2014 metų, pagrindžia dantų pastos su fluoru naudojimo veiksmingumą. Nurodoma, kad vaikams, turintiems pieninį sąkandį ir valantiems dantis su 1500 ppm F dantų pasta, reikšmingai sumažėja ėduonies rizika, palyginus su vaikais, kurie valo su befluore dantų pasta. Taip pat pastebima, kad dantų

pasta su 1450 ppm F yra reikšmingai efektingesnė nei 440 ppm F-_{dantų pasta [20].}

Apibendrinant galima teigti, kad dantų pastą su fluoru yra veiksminga ėduonies profilaktikoje [8]. Reikalingą fluoro kiekį vaiko dantų pastoje turėtų paskirti gydytojas odontologas,

įvertinęs vaiko burnos sveikatos būklę.

1.5. Ksilitolio nauda seilėtekio skatinimui

Svarbu prisiminti, kad esant nesutrikusiam seilėtekui, vaiko dantys apvalomi savaime seilių pagalba. Tam turi įtakos bendra vaiko sveikata, ligos, maistas bei seilėtekio intensyvumas. Seilėtekis yra labai svarbus veiksnys gerai burnos sveikatai užtikrinti. Seilės saugo dantis nuo abrazijos, atricijos, erozijos ir dantų ėduonies, padeda išlaikyti tinkamą pH terpę burnoje [21]. Taip pat seilės padeda išlaikyti burnos gleivinės vientisumą ir dalyvauja susidarant apie dantį apsauginiam sluoksniui - pelikulei [22].

(16)

16

stimuliuoja gausesnį seilių išsiskyrimą ir nurijimo metu jos pašalinamos iš burnos ertmės kartu su maisto likučiais [21]. Dawes ir kitų bendraautorių atliktame tyrime buvo nustatyta, kad po valgio kramtant becukrę gumą ir į burnos ertmę išsiskiriant nestimuliuotoms seilėms, jau po 5 minučių reikšmingai sumažėja rūgščių kiekis seilėse: nuo 35mmol/L iki 18mmol/L, o dar po 15 min – iki 15mmol/L (tiek kiek buvo prieš valgymą) [23].

Seilėtekio stimuliavimas gali ne tik padėti greičiau pašalinti iš burnos ertmės rūgštis bei maisto likučius, tačiau ir atkuria tinkamą pH terpę, reikalingą remineralizacijos procesui. Stimuliuojant seilėtekį, gali padidėti bikarbonato buferis ir seilėse esančių mineralų kiekis. Tai palengvina kalcio ir fosfatų persiskirstymą ant emalio ir dentino paviršių ir stabdo danties audinių praradimą [24]. Rios ir kitų bendraautorių tyrimas (2006) parodo, kad seilės,

stimuliuojamos naudojant becukrę kramtomąją gumą, skatina remineralizacijos procesą [25]. Taip pat įrodyta, kad kramtant becukrę kramtomąją gumą 30 minučių po valgio, gali

sumažėti egzofaginio reflekso pasireiškimas po valgio [26].

Viena iš priemonių, skatinančių seilėtekį vaikams, galėtų būti ir ledinukai su ksilitoliu. Ksilitolis pasižymi nespecifiniu poveikiu burnos sveikatai: sumažina apnašų rūgštingumą, kiekį bei sukibimą, neskatina bakterijų dauginimosi burnoje. Specifinis ksilitolio poveikis: kai Streptococcus mutans yra paveikti ksilitoliu, jie gali sukurti atsparią ksilitoliui bakterijų padermę, kurios burnos aplinkoje yra mažiau virulentiškos; ksilitolis veikia bakteriostatiškai [27].

Apibendrinant galima teigti, kad kramtomoji guma ar ledinukai su ksilitoliu yra veiksmingos priemonės stimuliuoti seilėtekį ir to pasekoje užkirsti kelią dantų pažeidimams.

1.6. Pastos su fluoridais ir ksilitoliu

Tyrimai nurodo, kad ksilitolis turi antikariesogeninį poveikį dantims [28]. Galima kelti klausimą ar tokios pastos, kurios turi ir fluoridų ir ksilitolio yra veiksmingesnės už pastas tik su fluoridais. Riley su bendraautoriais 2015 metais atliktoje apžvalgoje nagrinėjo šį klausimą atlikdami sisteminę apžvalgą. Buvo rasti tik keli mažo patikimumo tyrimai, nurodantys, kad pasta su ksilitoliu ir fluoridais gali būti efektyvesnė už pastą tik su fluoridais. Tačiau

(17)

17

Apibendrinant galima teigti, kad yra tyrimų trūkumas, kurie patvirtintų arba paneigtų didesnį pastos su ksilitoliu veiksmingumą palyginus su pasta su fluoridais [29].

1.7. Motinos pieno sudėtis ir naktinis vaiko maitinimas

Pirmojo vizito pas odontologą su vaiku metu gydytojui odontologui svarbu aptarti su tėvais jų vaiko mitybos įpročius. Jeigu vaikas yra 6 mėn -2 metų amžiaus ir maitinamas mamos pienu, su tėvais svarbu pakalbėti apie naktinį maitinimą.

Pasaulinės Sveikatos asociacijos (PSO) gairėse yra rekomenduojamas vaiko žindymas motinos pienu iki 2 metų [30,31]. Kūdikiui šis pienas yra vienas iš tinkamiausių maisto šaltinių [31]. Ballard ir kitų bendraautorių atliktoje sisteminėje apžvalgoje (2013), teigiama, jog ypatingai svarbus yra vaiko maitinimas mamos pienu iki 6 mėnesių ir, jei yra galimybė, iki 2-ejų metų amžiaus. Mamos pienas vaikui yra unikaliai tinkamas maistas dėl savo išskirtinės sudėties. Svarbu paminėti, kad pieno sudėtis kinta, priklausomai nuo laktacijos laiko, priklauso nuo moters mitybos, KMI (kūno masės indekso). Po gimdymo motinos piene yra gausu imunologinių komponentų: IgA, laktoferinų, leukocitų, vystymosi faktorių, natrio, kalio ir magnio. Vėliau piene padaugėja kalio ir kalcio. Taip pat pieno sudėtyje yra gausu specifinių baltymų, vitaminų A, B1, B2, B6, B12, D, K, jodo, bei riebalų, kurie pasižymi dideliu palmitino ir oleino rūgščių kiekiu. Ypatingi svarbūs vaiko vystymuisi yra bioaktyvūs faktoriai, randami motinos piene: kraujagyslių endotelio augimo faktorius (VEGF),

imunoglobulinai IgA, sIgA, IgG, IgM, citokinai, uždėgimo slopinimo ir aktyvacijos faktoriai, chemokinai, augimo reguliavimo hormonai kalcitoninas ir somatostatinas, augimo faktoriai (EGF) ir kiti. Pagrindinis motinos pieno cukrus yra disacharidinė laktozė [32].

Branger ir kitų bendraautorių atliktoje literatūros apžvalgoje (2019), teigiama, kad žindymas iki vienerių metų nėra susijęs su padidėjusia dantų ėduonies rizika, ir yra naudingesnis vaiko sveikatai, lyginant su pieno mišiniu [31]. Apibandrinant galima teigti, kad motinos pienas vaikui yra ypatingai svarbus ir nepakeičiamas maistas iki 2-ejų metų amžiaus.

(18)

18

burnos ertmės išvalymas, nepriklausomai nuo to ar maitinimas yra dienos ar nakties metu.

Galima nuvalyti su minkšta merle, ant piršto užmaunamu dantų šepetėliu pieniniams dantims arba mažu dantų šepeteliu minkštais šereliais ir duoti vaikui kelis gurkšnelius šilto vandens nuryti. Prieš vaikui užmiegant, rekomenduojama duoti tik šilto vandens atsigerti, vengti bet kokio saldinto gėrimo [31]. Riggs ir kitų bendraautorių atliktas tyrimas (2019) parodo, kad mamoms, auginančioms vaiką iki vienerių metų, suteikta konsultacija apie naktinį žindymą bei mitybą ribojant angliavandenius, turėjo įtakos mažesniam ankstyvojo vaikystės ėduonies pasireiškimui vaikams [33].

Apibendrinant galima teigti, kad vaiko maitinimas iki 2 metų mamos pienu yra reikalingas, tačiau kartu mamai svarbu pasirūpinti ir vaiko burnos ertmės, pieninių dantų išvalymu po maitinimo, tam, kad vaiko burnoje nebūtų paliekama rūgšti terpė, palanki vystytis dantų ėduoniui.

1.8. Vaiko mityba

Taip pat varbu aptarti su tėvais apie racionalios mitybos svarbą vaikui bei akcentuoti apie daug angliavandenių turinčio maisto vartojimo riziką burnos sveikatai.

Mityba, kurioje yra gausu pridėtinio cukraus yra pagrindinis rizikos veiksnys vaiko bendrajai ir burnos ertmės sveikatai kartu su nepakankama burnos higiena [34]. Lenvai fermentuojami angliavandeniai burnos bakterijų yra suskaidomi iki rūgščių, kurios sukelia dantų ėduonį, erozijas ir kitus dantų pažeidimus [35]. Daugelis tyrimų teigia, kad ankstyvosios vaikystės ėduonies pasireiškimas yra reikšmingai būdingesnis vaikams, kurių mitybos racione yra gausu maisto, gėrimų, kurių sudėtyje yra daug cukraus [35,34].

(19)

19

teigiama, kad nėra laikomi maistu su pridėtiniu cukrumi. Dokumente rekomenduojama, kad saldūs gėrimai turėtų būti pakeisti vandeniu arba nesaldinta arbata [36]. Tsang su

bendraautoriais (2019) pabrėžia, kad sunkios eigos ėduonis yra susijęs su nepilnaverte mityba, dažnu užkandžiavimu maistu, kuriame yra daug pridėtinio cukraus. Dar ankstyvoje vaikystėje reikalingos prevencinės strategijos, kad mitybos ir burnos sveikatos švietimas bei dantų priežiūra būtų įtraukti į motinos ir vaiko sveikatos priežiūros paslaugas [37].

Apibendrinant galima teigti, kad tėvai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į vaiko mitybos racioną. Svarbu, kad būtų suvartojama kuo mažiau maisto su pridėtiniu cukrumu. Po šio maisto, gėrimų vartojimo turėtų būti kuo greičiau praskalaujama burna vandeniu, išvalomi dantys. Šis mitybos reguliavimas yra svarbus ne tik norint išvengti ankstyvosios vaikystės ėduonies, tačiau yra naudingas ir bendrai vaiko sveikatai.

1.9. Rizikos faktoriai, turintys įtakos vaiko žandikaulių, sąkandžio formavimuisi. Čiulptuko naudojimas

Tam, kad vaikas nurimtų, užmigtų, nečiulptų daiktų, pirštų, tėvai duoda vaikui čiulptukus. Teigiama, kad čiulptukai turi reikšmingos įtakos išsivystyti netaisyklingam sąkandžiui. Tyrimai parodo, kad šios problemos gali atsirasti jeigu tėvai vėlai atpratina vaiką nuo čiulptuko arba jį pasaldina, prieš duodami vaikui [38].

Amerikos odontologų asociacija (ADA) rekomenduoja čiulptukus vietoj nykščio čiulpimo, nes taip lengviau sukontroliuoti vaiko čiulpimo įproti, lengviau vaiką atpratinti nuo čiulptuko naudojimo nei nuo nykščio čiulpimo. Rekomenduojama čiulptuko nesaldinti cukrumu,

(20)

20

[41]. Poyak atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje pastebima, kad atsižvelgiant į daugelį tyrimų, vertinančių čiulptuko naudojimo trukmę ir patologinio sąkandžio formavimąsį, vaikas turėtų būti atpratintas nuo čiulptuko iki 2-3 metų amžiaus [42]. Góis ir kitų bendraautorių tyrime (2008) nustatyta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų pieninio sąkandžio anomalijos buvo tiesiogiai susijusios su čiulptuko naudojimu virš 2 metų amžiaus ir kvėpavimu pro burną [43].

Apibendrinant galima teigti, kad tėvams reikėtų atpratinti vaiką naudoti čiulptuką iki 2 metų amžiaus, o jeigu įmanoma ir anksčiau. Tai svarbu tam, kad nebūtų sutrikdytas sąkandžio formąvimąsis. Taip pat tėvams svarbu žinoti, kad vaikui duodant čiulptuką, negalima jo saldinti.

Kvėpavimas per burną

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas nekvėpuoja pro burną. Vaiko dažnas kvėpavimas pro burną gali turėti įtakos netinkamam žandikaulių formąvimuisi bei netaisyklingam sąkandžiui susidaryti [44].

Kvėpavimas pro burną, kaip ir čiulptuko naudojimas virš 2 metų amžiaus, turi tiesioginės įtakos pieninio sąkandžio anomalijų formavimuisi [45]. Šį teiginį paremia ir Italijoje Grippaudo su bendraautoriais atliktas tyrimas (2016), kuriame dalyvao 3017 vaikų. Tyrimo rezultatai parodė, kad kvėpavimas pro burną turi reikšmingos įtakos atviro sąkandžio

formąvimuisi, priekiniam ir galiniam kryžminiui sąkandžiui bei Angle II klasės susidarymui [46]. Panašus tyrimas buvo atliktas Paolanonio ir kitų bendraautorių (2019), kurio metu ištirti 1616 3-6 metų amžiaus vaikai, norint įvertinti ar kvėpavimas pro burną turi įtakos

patologinio sąkandžio formavimuisi. Nustatyta, kad 38% vaikų yra būtinas ortodontinis gydymas, o 46% vaikams stebimi sąkandžio pakitimai dar gali būti atsistatyti koreguojant tokias parafunkcijas kaip kvėpavimas pro burną ir čiulptuko naudojimas. Nustatyta, kad kvėpavimas pro burną yra reikšmingai susijęs su priekiniu atviru sąkandžiu, galiniu kryžminiu sąkandžiu bei Angle II kalsės sąkandžio formavimusi [47].

Apibendrinant galima teigti, kad tėvams svarbu laiku pastebėti tokius vaiko žalingus įpročius kaip kvėpavimas pro burną, piršto čiulpimas ar čiulptuko naudojimas virš 2 metų. Šie įpročiai turėtų būti kuo anksčiau koreguojami tam, kad būtų išvengta sąkandžio anomalijų

(21)

21

1.10. Mamos burnos sveikatos įtaka vaiko sveikatai

Besilaukiančios moters burnos susirgimai turi reikšmingos įtakos ne tik jos bendrai sveikatai, bet turi ryšį ir su gimsiančio vaiko burnos sveikatos rizikos veiksniais: ankstyvos vaikystės ėduonimi ir lėtinėmis ligomis [48].

Kadangi kariesogeninės bakterijos (ypač Streptococcus mutans ) perduodamos iš mamos vaikui per seiles netrukus po to, kai išdygsta pirmieji dantys, motinos burnoje mažėjantis kariesogeninių bakterijų kiekis, palaikant tinkamą burnos higieną, gali sumažinti ir vaiko riziką susirgti ankstyvosios vaikystės ėduonies liga [49]. Mamos burnoje esančios bakterijos gali būti perduotos vaikui su seilėmis kada vaikas yra bučiuojamas į lūpas ar naudojant tuos

pačius įrankius valgant [50,51]. Todėl reikėtų vengti elgesio, skatinančio vaiko ir mamos

kontaktą su seilėmis, o mamai rūpintis ir vaiko ir savo pačios burnos higiena.

Suteiktos rekomendacijos mamai nėštumo metu ir gimus vaikui turi teigiamos įtakos jos ir vaiko sveikatai. Tai patvirtina Nakai ir kitų bendraautorių Japonijoje (2016) atliktas tyrimas. Jo metu buvo apmokomos apie burnos sveikatos profilaktiką besilaukiančios mamos. Vėliau gimę vaikai reguliariai lankėsi pas odontologą burnos patikrai. Pastebėta, kad vaikams iki 3 metų, kurių mamos nėštumo metu turėjo konsultacijas, ėduonies pasireiškimas buvo 3 kartus mažesnis, palyginus su kontroline grupe [52]. Riggs ir kitų bendraautorių atliktas tyrimas (2019) parodo, kad mamoms, kurios augina vaikelį iki vienerių metų, suteikta konsultacija apie naktinį žindyma bei mitybą ribojant angliavandenius, turėjo įtakos mažesniam ankstyvo karieso pažeidimų pasireiškimams vaikams [53]. Taip pat daugelis kitų tyrimų ir meta-analizių teigia, patvirtina, kad tinkamas pasirūpinimas besilaukiančios mamos dantų sveikata bei informacijos jai suteikimas apie tai, kaip reikės rūpintis būsimo vaikelio sveikata

sumažina karieso atsiradimo riziką vaikui jauname amžiuje [54,55,56].

Gydytojai odontologai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai turėtų informuoti

besilaukiančią vaikelio mamą, jog vaiko dantų formavimąsis prasideda dar prenataliniame laikotarpyje, todėl nėščiosios sveikata turi tiesioginės įtakos ir vaiko dantų būklei jam gimus.

1.11. Gydytojų akušerių-ginekologų žinios ir požiūris į vaikų burnos sveikatą

(22)

22

burnos sveikatos svarbą nėštumo metu. Teigiama, kad tik 10% akušerių rekomendavo apsilankyti pas gydytoją odontologą. 50% apklaustųjų teigė turėjusios problemų su burnos sveikata, bet tik 17% kalbėjo apie tai su akušere ir tik 44,6% kreipėsi į gydytojus odontologus dėl dantų gydymo [72]. Šis tyrimas, kaip ir kiti [73,74,75] parodo, kad nėščios moterys yra labiau linkusios apsilankyti pas gydytoją odontologą nėštumo metu, jeigu kitas sveikatos priežiūros specialistas rekomenduoja.

Costantinides ir kiti, remdamiesi 2020 metais savo atlikta apklausa besilaukiančioms moterims, teigia, kad nėščioms ir pagimdžiusioms vaiką moterims yra reikalingos švietimo programos apie burnos sveikatos priežiūrą joms ir vaikui. Autoriai pabrėžia, kad ypač svarbus yra bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros specialistų (gydytojo odontologo,

ginekologo ir akušerio), siekiant užtikrinti nėščios moters ir vaiko sveikatą bei informuoti apie burnos ligų prevencijos svarbą [73,74]. Duhull ir kiti atliko apklausą Indijoje (2018), kurioje dalyvavo 185 pirmojo vaiko besilaukiančios mamos, kurių nėštumo laikotarpis buvo nuo 9-24 mėnesių. 77,4% apklaustųjų nesutiko, kad Streptoccocus mutans yra perduodama iš mamos vaikui, tik 52,5% žinojo, kad pirmas dantis vaikui išdygstao po 6 mėnesių. Taip pat 78,4% nesutinka, kad naktinis vaiko maitinimas krūtimi ar iš buteliuko gali turėti įtakos ankstyvosios vaikystės ėduoniui. 72,4% mamų teigia pradėjusios valyti dantis vaikui tik tada, kai išdygo visi pieniniai dantys ir tik 5,9% žino apie pastos rekomendacijas vaikui. 86,5% nėščiųjų nežino kad turėtų įvykti pirmas vizitas pas odontologą su vaiku ir 95,7% mamų nėra gavusios jokios informacijos apie naujagimio burnos sveikatos priežiūrą [75].

Apibendrinant galima teigti, kad gydytojų akušerių-ginekologų vaidmuo yra svarbus suteikiant žinių nėščiai moteriai apie jos ir būsimo vaiko burnos sveikatos svarbą.

1.12. Šeimos medicinos ir vaikų gydytojų žinios ir požiūris į vaikų burnos sveikatą

Sveikatos priežiūros specialistai, besirūpinantys nėščios moters ir kūdikio sveikata dažniausiai yra šeimos medicinos, vaikų gydytojai, ginekologai-akušeriai, slaugytojai bei gydytojai odontologai.

(23)

23

apklausoje 197 šeimos medicinos gydytojams buvo pateiktas klausimynas apie nėščios moters burnos sveikatą. Dauguma apklaustųjų teigė, kad konsultacijos metu nepateikia rekomendacijos nėščiai moteriai apsilankyti pas gydytoją odontologą, bei stokoja žinių apie jos burnos sveikatos svarbą jai ir vaikui [57]. Indira ir kiti bendraautoriai Indijoje (2015) atliko apklausą vaikų gydytojams, kurioje norėta įvertinti jų žinias ir požiūrį į naujagimių burnos sveikatos priežiūrą. Dalis gydytojų stokojo žinių apie ankstyvąjį vaikystės ėduonį (ECC). Visi vaikų gydytojai sutiko, kad už kūdikio burnos sveikatą yra atsakingi tėvai ir jiems turi padėti tiek gydytojai odontologai, tiek vaikų gydytojai [58]. Tik bendradarbiaudami tarspusavyje vaikų gydytojai ir gydytojai odontologai gali tinkamai įvertinti rizikos veiksnius jauniesiems pacientams ir suteikti kokybišką burnos ligų gydymą. Panašioje apklausoje, atliktoje 2019 metais Indijoje, dalyvavo 65 vaikų gydytojai. Iš apklaustųjų tik 17% žinojo apie ankstyvosios vaikystės ėduonį, ir tik 32,3% žinojo, kad saldūs sirupai gali sukelti dantų ėduonį. [59].

Dickson-Swift su kitais bendraautoriais (2020) atliko apžvalgą tema „Vaikų gydytojų požiūrį ir žinias į vaikų burnos sveikatą“. Buvo apžvelgti 41 kiekybiai tyrimai iš 19 skirtingų šalių. Klausimynuose dominavo klausimai apie pirmąjį vizitą pas odontologą, ėduonies rizikos veiksnius ir prevenciją. Išvadose pažymima, kad yra stebimas augantis vaikų gydytojų susidomėjimas apie jų vaidmenį vaikų burnos sveikatos preižiūros užtikrinimui. Taip pat vaikų gydytojams trūksta žinių ir supratimo apie pirminius ėduonies požymius,

rekomenduojamą laiką pirmam mamos ir vaiko vizitui pas gydytoją odontologą bei žinių apie ėduonies etiologiją ir fluoridų naudą ėduonies profilaktikai [60].

Olatosi ir kitų bendraautorių (2013) apklausoje vaikų gydytojams Lagose, Nigerijoje, nustatyta, kad tik 27,7% žino apie bakterijų transmisiją iš besilaukiančios mamos vaikui, 30,8% apklaustųjų patikrina vaiko burną vaiko sveikatos patikrinimo metu. Dauguma apklaustų gydytojų teigia, kad turėtų daugiau prisidėti prie vaiko burnos sveikatos ir norėtų gauti daugiau informacijos šia tema [61]. Tuo tarpu Saudo Arabijoje Alshunaiber su bendraautoriais atliktame tyrime (2019) nurodoma, kad vaikų ir šeimos gydytojai turi pakankamai geras žinias apie vaikų burnos ligų prevenciją ir profilaktiką. Taip pat tyrimo autoriai pabrėžia vaikų ir šeimos gydytojų su gydytojais odontologais komunikacijos klinikinėje praktikoje svarbą [62]. Lewis su bendraautoriais JAV (2000) atliko vaikų

(24)

24

šeimoms, kurioms yra sudėtingiau gauti gydytojo odontologo paslaugas, vaikų gydytojo vaidmuo švietime apie vaikų bunos ligų profilaktiką yra ypač reikšmingas [63].

Stephens ir kiti bendraautoriai teigia, kad šeimos medicinos ir vaikų gydytojų vaidmuo yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau nėščiųjų mamų būtų supažindintos apie vaiko burnos ligų profilaktikos svarbą. Autorių teigimu, apie dantų ligų profilaktiką gali informuoti ne tik odontologas, bet ir šeimos medicinos gydytojas. Pastarasis negalės kokybiškai įvertinti burnos sveikatos būklės, tačiau gali konsultuoti apie mitybą, burnos higienos įgūdžius, rūkymo žalą bei fluoridų naudą profilaktikoje [64].

Daugelyje šalių, kuriose yra atliktos apklausos šeimos, vaikų gydytojams, gydytojams akušerias-ginekologams, siekinat įvertinti jų žinias ir požiūrį į vaikų burnos sveikatą, pastebima tendencija, kad yra žinių trūkumas šiomis temomis ir, kad pirminės sveikatos priežiūros specialistai dažnai neatkreipia dėmesio į vaiko burnos būklę, nenukreipia pas gydytoją odontologą profilaktiniam vizitui tėvus su vaikais iki 1 metų amžiaus

[61,65,66,67,68].

Raroop ir kitų bendrautorių atliktoje apklausoje 75-iems vaikų gydytojams Trinidade ir Tobago (2019), nustatyta, kad tik 28,6% nukreipia tėvus su vaikais iki 6-12 mėnėsių amžiaus pas gydytojus odontologus dėl burnos būklės apžiūros ir konsultacijos. Taip pat gydytojai teigia negaunantys pakankamai informacijos savo studijų metais apie vaikų burnos sveikatos priežiūrą, nesijaučia pasitikintys savimi, kad galėtų šiomis temomomis kalbėti su vaiko tėvais [69]. Tokio pobūdžio apklausos kitose šalyse pateikia panašias išvadas [61,66,70].

Tyrimų rezultatai rodo, kad šeimos medicinos, vaikų gydytojams ir gydytojams

(25)

25

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo charakteristika

Tyrimas buvo atliktas 2020 gruodžio -2021 sausio mėnesiais Vilniuje ir Kaune. Tyrimą patvirtino LSMU Bioetikos centras ir 2020.12.18 buvo suteiktas leidimas (Nr. BEC-OF-24 (Priedas Nr.1)). Gauti sutikimai iš Kaune esančių klinikų: „Kardiolitos klinikos“, „Saulės Šeimos Medicinos Centro“ bei Vilniuje iš „Vilniaus Rajono Centrinės Poliklinikos“ vadovų, jog neprieštaraujama tyrimą atlikti minėtose klinikose. Tyrime dalyvavo šiose įstaigose dirbantys šeimos medicinos gydyojai, kuriems buvo pateiktos anoniminės anktetos (Priedas Nr.3). Tam, kad būtų išvengta tyrimo vykdotojo kontaktų su visias šeimos medicinos gydytojais, dalinant ir surenkant anketas, buvo bendradarbiaujama su klinikos ar kinikos padalinio administratoriais, kurie sutiko anketas padalinti ir surinkti. Šis būdas buvo pasirinktas dėl Covid-19 situacijos šalyje.

Buvo išdalinta 55 anketos, sugrįžo 53. Atsako dažnis – 96,4% Tiriamųjų atrankos kriterijai:

• Šiuo metu dirbantys šeimos medicinos gydytojai.

2.2 Tyrimo imtis

Tyrimo metu buvo apklausti 53 šeimos medicinos gydytojai.

2.3. Anketinės apklausos charakteristika

Visiems tyrimo dalyviams buvo išdalinti vienodi klausimynai (Priedas Nr.3). Iš viso klausimyną sudarė 36 uždari klausimai. Klausimai buvo suskirstyti į dalis:

1) Sociodemografiniai duomenys;

2) Šeimos medicinos gydytojų žinias ir požiūris į vaiko burnos sveikatą;

3) Šeimos medicinos gydytojų požiūris į bendrosios praktikos slaugytojos vaidmenį burnos ligų profilaktikoje.

(26)

26

5) Šeimos medicinos gydytojų nuomonė apie jų pačių pasitikėjimą savo žiniomis burnos sveikatos klausimais.

2.4. Statistinės duomenų analizės metodai

(27)

27

3. REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų socialinių ir demografinių duomenų analizė

Iš viso tyrime dalyvavo 53 respondentai. Iš jų: 46 moterys ir 7 vyrai.

Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal darbo vietą matome, kad didžioji dalis šeimos gydytojų yra dirbę/dirba privačiame sektoriuje, beveik dvigubai mažesnė dalis dirba valstybiniame Pirminės Sveikatos Priežiūros Centre (PSPC) ir mažiausia anketos dalyvių dalis yra dirbusi/dirba abiejuose sektoriuose (1 pav.).

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo vietą.

Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal darbo stažą, matoma, kad pusė apklaustųjų šeimos medicinos specelybėje dirba daugiau nei 10 metų, mažesnė dalis – 28,8% iki 10 metų ir beveik penktadalis visų apklaustųjų dirba vos iki 3 metų (2 pav.).

(28)

28

3.2. Tiriamųjų žinios ir požiūris apie burnos sveikatą.

Analizuojant tyrimo rezultatus matome, kad beveik pusė apklaustųjų sutiko, kad bakterijos iš mamos yra perduodamos vaikui. Dauguma respondentų nesutiko arba dalinai nesutiko su teiginiu, kad pasta su fluoridais turėtų būti naudojama vaikui iki 3 metų. Tik apie 13% teigė, kad pasta su fluoridais turėtų būti naudojama vaikų burnos priežiūroje iki 3 metų. Didžioji dalis apklaustųjų nesutiko, kad vaikų dantys turėtų būti pradėti valyti tik nuo 2-3 metų, išdygūs visiems pieniniams dantims, tačiau matome, kad beveik 8% pritarė šiam teiginiui. Šiuo atveju, tai yra pakankamai reikšmingas procentas, vertinant tai, kad vienas gydytojas konsultuoja daug pacientų.

(29)

29

Dauguma respondentų sutiko arba dalinai sutiko, kad baltos dėmės ant dantų paviršių yra pirmieji ėduonies požymiai, tačiau net 32,69 % neturėjo nuomonės atsakant į klausimą į šį klausimą ir maža dalis respondentų dalinai arba visiaškai nesutiko (Diagrama Nr.3).

Diagrama Nr.3 Baltos dėmės ant dantų paviršių yra pirmieji ėduonies požymiai.

Respondentams atsakant į klausimą, kuriame nėštumo trimestre moteriai yra

rekomenduojamas atlikti dantų gydymas, pastebėtas nuomonių išsiskyrimas. Dauguma šeimos gydytojų sutiko jog moteriai nėštumo laikotarpiu geriausia atlikti gydymą antrame trimestre. Tačiau ketvirtadalis respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu, apie 13% apklaustųjų visiškai nesutiko. Analizuojant duomenis pastebima, kad dauguma respondentų sutiko, jog dažnas cukraus vartojimas didina dantų gedimo riziką. Tačiau net 11.54%

(30)

30

Beveik pusė apklaustųjų neturėjo nuomonės apie ksilitolio poveikį siekiant sumažinti

ėduonies vystymąsį. Tačiau didesnė dalis šeimos medicinos gydytojų sutiko, kad ksilitolis yra reikšmingas ėduonies ligų profilaktikoje palyginus su nesutinkančiais (Diagrama Nr.4).

(31)

31

Taip pat pastebėta, kad didelė dalis respondentų neturėjo nuomonės apie seilių vaidmenį neutralizuojant ir pašalinant dantims žalingas rūgštis iš burnos per 5 minutes. Tačiau didžioji dalis sutiko su šiuo teiginiu, o apie 5,77% apklaustųjų nesutiko (Diagrama Nr.5).

Diagrama Nr.5 Seilės neutralizuoja ir pašalina dantims žalingas rūgštis, kurias fermentuoja apnašų bakterijos iš maiste esančių angliavandenių per 5 minutes.

Dauguma apklaustųjų sutiko, kad slaugytoja, dirbanti su šeimos medicinos gydytoju, turėtų apžiūrėti vaiko burną. Tačiau net apie dešimtadalis apklaustųjų visiškai nesutiko su šiuo teiginiu, o 11,54% neturėjo nuomonės. Respondentai sutiko, kad reguliarūs vizitai pas

(32)

32

Dauguma respondentų sutiko, kad burnos sveikata turi įtakos bendrajai sveikatai ir tik keletas respondentų neturėjo nuomonės ar visiškai nesutiko su šiuo teiginiu. Panašūs rezultatai stebimi šeimos medicinos gydytojams atsakant į klausimą apie profilaktikos svarbą. Daugelis sutiko, jog profilaktika yra svarbesnė už kitus ligos valdymo būdus. Tačiau 5,17%

apklaustųjų dalinai nesutiko, o dar mažsnė dalis neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Apžvelgiant į anketų atsakymus pastebėta, jog didelė dalis, net 36,54% apklaustųjų, neturėjo nuomonės apie fluoridų reikšmę pastų sudėtyje, nors didžioji dalis apklaustųjų sutiko, kad dantų ėduonies vystymąsį lemia per mažas fluoridų kiekis dantų pastoje. Dauguma

respondentų sutiko, kad dantų ėduonies vystymąsį lemia dažnas cukraus vartojimas ir tik keletas respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Didelė dalis apklaustųjų sutiko, jog dantų ėduonies vystymąsį lemia apnašų bakterijų aktyvumas ir tik 1,92% dalinai nesutiko. Panašūs rezultatai pastebėti atsakant į klausimą apie danties audinių atsparumo reikšmę apsaugant dantį nuo ėduonies pažeidimų. Du trečdaliai apklaustųjų visiškai sutiko, kad esant tvirtiems danties audiniams, jie bus mažiau imlūs ėduonies ligai. Taip pat dauguma

(33)

33

Šeimos medicinos gydytojų anketose buvo paklausta, kada dygsta pirmieji – pieninis ir nuolatinis dantys. Pastebėta, kad beveik visi respondentai žinojo, jog pirmasis pieninis dantis vaikų išdygsta 6-8 mėn. amžiuje. Tačiau atsakymai labiau išsiskyrė apie pirmąjį nuolatinį dantį. Dauguma respondentų atsakė, kad pirmojo nuolatinio danties išdygimo galima tikėtis apie 6-7 vaiko amžiaus metus, o 19,23% mano, kad šis dantis išdygsta 7-8 metus. Taip pat 11,54% atsakė, kad šio danties išdygimo galima tikėtis jau 4-5 metais .

3.3. Tiriamųjų nuomonė apie jų pačių vaidmenį burnos sveikatos priežiūroje.

Analizuojant anketų duomenis pastebima, kad 75% respondentų nesutiko su teiginiu, kad jie turėtų pradėti kalbą apie burnos sveikatą su tėvais. Tačiau 25% sutiko. Taip pat šeimos medicinos gydytojų nuomonės, beveik lygiai pagal atsakiusiųjų skaičių, išsiskyrė paklausus, ar jie turėtų informuoti pacientus apie burnos sveikatą, jeigu šie paklausia. Taigi, net 48,08% respondentų nebūtų linkę kalbėti apie burnos sveikatą su pacientais. Dauguma šeimos

(34)

34

metu poveikį burnos sveikatai. Dar daugiau respondentų nesutiko, kad turėtų informuoti tėvus apie saldinto maisto ir gėrimų poveikį burnos sveikatai. Tik 8,69% sutiktų kalbėti su tėvais šia tema. Taip pat dauguma gydytojų nemanė, kad jie turėtų informuoti tėvus apie vaikų dantų valymą. Tik 13,46% sutiktų su tėvais aptarti vaiko dantų valymo temą (Lentelė Nr.5).

3.4. Tiriamųjų pasitikėjimas savaimi kalbant su tėvais apie vaikų burnos sveikatą bei motyvacija gauti daugiau informacijos šia tema.

Dauguma šeimos gydytojų, pusė visų apklaustųjų, teigė nestipriai pasitikėję savimi

(35)

35

Diagrama Nr.6 Kaip pasitikite savimi kalbėdami apie vaiko burnos sveikatą su tėvais ar globėjais?

Diagrama Nr.7 Įvertinkite savo norą gauti daugiau informacijos apie burnos sveikatą.

(36)

36

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Remiantis gautais duomenimis, galima teigti, kad šeimos medicinos gydytojams trūksta žinių apie vaikų burnos sveikatą. Respondentų pasitikėjimas savimi kalbant su tėvais apie vaikų burnos sveikatą yra vidutiniškas, o motyvacija gauti daugiau informacijos šia tema - didelė. Tyrimo rezultatus galima palyginti su panašaus pobūdžio, kitose šalyse atliktomis

apklausomis. Nėra atlikta daug apklausų šeimos medicinos gydytojams apie vaikų burnos sveikatą. Daugiau randama apklausų vaikų gydytojams, gydytojams

akušeriams-ginekologams ar besilaukiančioms moterims apie jų žinias ir požiūrį į vaikų burnos sveikatą. Daugelis tyrime dalyvavusių šeimos medicinos gydytojų žino, kad dantų apnašas yra svarbus rizikos veiksnys dantų ėduoniui bei periodonto ligoms išsivystyti ir, kad šių ligų

progresavimas gali būti sustabdomos. Didelė dalis šio tyrimo respondentų sutinka, jog dantų ėduonies vystymąsį lemia didesnis apnašų bakterijų aktyvumas, mažesnis dantų audinių atsparumas, retas dantų valymas ir dažnas cukraus vartojimas. Tačiau net trečdalis gydytojų teigia nežinantys pirmųjų ėduonies požymių išraiškų, neturi nuomonės apie ksilitolio poveikį siekiant sumažinti ėduonies vystymąsį bei apie seilių vaidmenį neutralizuojant ir pašalinant dantims žalingas rūgštis iš burnos. Taip pat stebima gydytojų žinių stoka apie dantų pastos su fluoridais naudojimą vaikams skirtingais amžiaus laikotarpiais. Panaši situacija aprašyta ir Dickson-Swift ir kitų bendraautorių atliktame tyrime tarp Australijos vaikų gydytojų. Pastebėta, kad yra žinių trūkumas apie pirminius ėduonies požymius, etiologiją ir fluoridų naudą ėduonies profilaktikai [60].

Dauguma gydytojų pritaria, kad reguliarūs vizitai pas odontologą yra svarbūs palaikyti gerai vaiko burnos sveikatai ir burnos sveikata turi įtakos bendrajai sveikatai bei sutinka, kad profilaktika yra svarbesnė už kitus ligos valdymo būdus ir tėvai turėtų pradėti valyti vaikui dantis anksčiau nei nuo 2-3 metų, dygstant pirmam pieniniam dančiui. Kitokia situacija stebima Indijoje atliktame tyrime, kuriame net 72,4% motinų teigia pradėjusios vaikui valyti dantis tik tada kai išdygo visi pieniniai dantys. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad 95,7% šio tyrimo respondenčių teigia, kad nėra gavusios jokios informacijos apie naujagimio burnos sveikatos priežiūrą nėštumo laikotarpiu [75].

(37)

37

įtakos žandikaulių formąvimuisi bei kvėpavimas pro burną turi įtakos sąkandžio anomalijų formavimuisi.

Pastebimas gydytojų žinių trūkumas atsakant į klausimą kuriame trimestre moteriai yra saugiausia atlikti dantų gydymą, ketvirtadalis gydytojų neturi nuomonės šiuo klausimu. Atsakant respondentams į klausimus apie nėščios moters sveikatos įtaką vaiko sveikatai, pastebima jog dauguma gydytojų žino, kad bakterijos iš mamos yra perduodamos vaikui. Tuo tarpu Nigerijoje atliktoje apklausoje vaikų gydytojams (2013), tik 27,7% apklaustųjų žino apie bakterijų transmisiją iš mamos vaikui [61].

Beveik visi atsakiusieji į anketos klausimus žino, kad pirmasis pieninis dantis vaikui dažniausiai išdygsta 6-8 mėn. laikotarpyje, o dėl pirmojo nuolatinio danties dygimo laiko gydytojams kyla daugiau abejonių, tačiau didžioji dalis žino, kad apie 6-7 vaiko gyvenimo metus galima tikėtis mišraus sąkandžio pradžios. Palyginus su Duhull ir kitų atlikta apklausa Indijoje (2018) besilaukiančioms mamoms, tik 52,5% žinojo kada vaikui išdygsta pirmasis pieninis dantis [75].

Dauguma respondentų sutinka, jog slaugytoja, dirbanti su šeimos medicinos gydytoju, turėtų apžiūrėti vaiko burnytę ir, kad šio specialisto vaidmuo vaikų burnos ligų profilaktikoje yra svarbus. Tačiau taip pat nemaža dalis respondentų (27) neturi nuomonės šiais klausimais arba nesutinka, kad bendrosios praktikos slaugytojo/-os vaidmuo vaikų burnos profilaktikoje yra reikšmingas ir šis specialistas galėtų efektyviai prisidėti prie informavimo apie burnos ligų profilaktiką pacientams. Palyginus šiuos rezultatus su Australijoje (2013) atlikta apklausa besilaukiančioms moterims, pastebima, kad nėščios moterys yra labiau linkusios apsilankyti pas gydytoją odontologą jeigu kitas sveikatos priežiūros specialistas rekomenduoja [72]. Todėl tiek bendrosios praktikos slaugytojai, tiek šeimos medicinos gydytojai taip pat galėtų efektyviai prisidėti prie vaikų burnos sveikatos priežiūros, nukreipdami pacientus pas gydytojus odontologus.

(38)

38

palyginus su JAV (2000) atlikta apklausa, kur daugiau nei 90% apklaustųjų sutiko, kad jų vaidmuo yra svarbus siekiant pagerinti vaikų burnos sveikatą šalyje, galime pastebėti požiūrio išsiskyrimą [63].

Šeimos gydytojų pasitikėjimas savimi kalbant su tėvais apie vaikų burnos sveikatą yra vidutiniškas, o motyvacija gauti daugiau informacijos šia tema, kaip teigia dauguma respondentų, yra didelė. Panaši tendencija stebima ir kitose šalyse [61,64,65,66,68,69,70]. Tailande atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 75 vaikų gydytojai, tik 28,6% teigė

nukreipiantys tėvus su 6-12 mėnesių amžiaus vaikais pas gydytojus odontologus dėl burnos būklės apžiūros ir konsultacijos [69].

Galima daryti prielaidą, kad maža šeimos gydytojų motyvacija informuoti tėvus apie vaikų burnos sveikatos priežiūrą yra tiesiogiai susijusi su žinių stoka bei laiko trūkumu konsultacijų metu. Taip pat, nėščiųjų žinių stoka apie vaiko burnos sveikatos priežiūrą yra susijusi su ja besirūpinančių pirminės sveikatos priežiūros gydytojų nenukreipimu pas burnos sveikatos priežiūros specialistus.

(39)

39

PADĖKA

Dėkoju darbo vadovei doc. dr. Julijai Narbutaitei už padrąsinimą ir patarimus rengiant darbą. Taip pat dėkoju visiems šeimos medicinos gydytojams, sutikusiems sudalyvauti tyrime, bei Tadui Vanagui, padėjusiam parengti statistinę duomenų analizę.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Interesų konflikto nėra.

IŠVADOS

1. Šeimos medicinos gydytojams trūksta žinių apie vaikų burnos sveikatą, jų

pasitikėjimas savimi kalbant su tėvais apie vaikų burnos sveikatą yra vidutiniškas, o motyvacija gauti daugiau informacijos šia tema - didelė.

2. Nemaža dalis respondentų neturi nuomonės arba nesutinka, kad bendrosios praktikos slaugytoja/-as galėtų efektyviai prisidėti prie informavimo apie burnos ligų

profilaktiką pacientams.

(40)

40

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose teikiamos paslaugos nėščioms moterims bei vaikams, reguliariai organizuoti teorinius-praktinius mokymus apie vaikų burnos sveikatą šeimos medicinos gydytojams bei jų asistentams ir bendrosios praktikos slaugytojams.

2. Pirminės sveikatos priežiūros specialistų, kurie rūpinasi besilaukiančios mamos ir vaiko sveikata, protokoluose turėtų būtų nurodyta nukreipti šiuos pacientus pas gydytojus odontologus konsultacijai dėl burnos ertmės sveikatos priežiūros. 3. Mokymai apie burnos priežiūrą, burnos ligų profilaktiką galėtų būti integruoti į

pirminės sveikatos priežiūros specialistų studijas ir šios žinios atnaujinamos periodiškai.

4. Galėtų būti parengti lankstinukai-gairės, kuriose būtų nurodoma į ką šeimos

(41)

41

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Grier A, Myers JA, O'Connor TG, Quivey RG, Gill SR, Kopycka-Kedzierawski DT. Oral Microbiota Composition Predicts Early Childhood Caries Onset. J Dent Res. 2020 Dec 24:22034520979926. doi: 10.1177/0022034520979926. Epub ahead of print. PMID: 33356775.

https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33356775/

2. Colak H, Dülgergil CT, Dalli M, Hamidi MM. Early childhood caries update: A review of causes, diagnoses, and treatments. J Nat Sci Biol Med. 2013 Jan;4(1):29-38. doi: 10.4103/0976-9668.107257. PMID: 23633832; PMCID: PMC3633299.

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3633299/ 3. https://www.aapd.org/resources/parent/faq/

4. Pavičin IS, Dumančić J, Badel T, Vodanović M. Timing of emergence of the first primary tooth in preterm and full-term infants. Ann Anat. 2016 Jan;203:19-23. doi: 10.1016/j.aanat.2015.05.004. Epub 2015 Jun 12. PMID: 26123712.

5. Lunt RC, Law DB. A review of the chronology of eruption of deciduous teeth. J Am Dent Assoc. 1974 Oct;89(4):872-9. doi: 10.14219/jada.archive.1974.0484. PMID: 4609369.

6. Moslemi M. An epidemiological survey of the time and sequence of eruption of permanent teeth in 4-15-year-olds in Tehran, Iran. Int J Paediatr Dent. 2004 Nov;14(6):432-8. doi: 10.1111/j.1365-263X.2004.00586.x. PMID: 15525312. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15525312/

7. https://www.ada.org/~/media/ADA/publications/Files/patient_56.pdf

(42)

42

10.1002/14651858.CD007868.pub2. Update in: Cochrane Database Syst Rev. 2019 Mar 04;3:CD007868. PMID: 20091655.

9. Thornton-Evans G, Junger ML, Lin M, Wei L, Espinoza L, Beltran-Aguilar E. Use of Toothpaste and Toothbrushing Patterns Among Children and Adolescents - United States, 2013-2016. MMWR Morb Mortal Wkly Rep. 2019 Feb 1;68(4):87-90. doi: 10.15585/mmwr.mm6804a3. PMID: 30703075; PMCID: PMC6400578.

10. Hiratsuka VY, Robinson JM, Greenlee R, Refaat A. Oral health beliefs and oral hygiene behaviours among parents of urban Alaska Native children. Int J Circumpolar Health. 2019 Dec;78(1):1586274. doi: 10.1080/22423982.2019.1586274. PMID: 30857502; PMCID: PMC6419661.

11. Aliakbari E, Gray-Burrows KA, Vinall-Collier KA, Edwebi S, Marshman Z, McEachan RRC, Day PF. Home-based toothbrushing interventions for parents of young children to reduce dental caries: A systematic review. Int J Paediatr Dent. 2021 Jan;31(1):37-79. doi: 10.1111/ipd.12658. Epub 2020 May 13. PMID: 32333706. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32333706/

12. Marshman Z, Ahern SM, McEachan RRC, Rogers HJ, Gray-Burrows KA, Day PF. Parents' Experiences of Toothbrushing with Children: A Qualitative Study. JDR Clin Trans Res. 2016 Jul;1(2):122-130. doi: 10.1177/2380084416647727. Epub 2016 Apr 26. PMID: 28879241; PMCID: PMC5576048.

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5576048/#bibr21-2380084416647727

13. Elison S, Norgate S, Dugdill L, Pine C. Maternally perceived barriers to and

facilitators of establishing and maintaining tooth-brushing routines with infants and preschoolers. Int J Environ Res Public Health. 2014 Jul 2;11(7):6808-26. doi: 10.3390/ijerph110706808. PMID: 24992485; PMCID: PMC4113846.

(43)

43

14. Duijster D, Verrips GH, van Loveren C. The role of family functioning in childhood dental caries. Community Dent Oral Epidemiol. 2014 Jun;42(3):193-205. doi: 10.1111/cdoe.12079. Epub 2013 Oct 3. PMID: 24117838.

15. Phanthavong S, Nonaka D, Phonaphone T, Kanda K, Sombouaphan P, Wake N, Sayavong S, Nakasone T, Phongsavath K, Arasaki A. Oral health behavior of children and guardians' beliefs about childr

en's dental caries in Vientiane, Lao People's Democratic Republic (Lao PDR). PLoS One. 2019 Jan 25;14(1):e0211257. doi: 10.1371/journal.pone.0211257. PMID: 30682133; PMCID: PMC6347166.

16. White DA, Chadwick BL, Nuttall NM, Chestnutt IG, Steele JG. Oral health habits amongst children in the United Kingdom in 2003. Br Dent J. 2006 May

13;200(9):487-91. doi: 10.1038/sj.bdj.4813523. PMID: 16703081. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16703081/

17. https://www.mouthhealthy.org/en/az-topics/b/brushing-your-teeth

18. Marinho VC, Higgins JP, Sheiham A, Logan S. Fluoride toothpastes for preventing dental caries in children and adolescents. Cochrane Database Syst Rev.

2003;(1):CD002278. doi: 10.1002/14651858.CD002278. PMID: 12535435. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12535435/

19. Dominique Declerck, 24-02-2021 EAPD policy on the use of fluoride *webinar. https://us.dental-tribune.com/education/eapd-policy-on-the-use-of-fluoride-for-the-prevention-of-caries/

20. Tanya Walsh et al., Fluoride toothpastes of different concentrations for preventing dental caries, Cochrane Database Syst Rev, 2019 Mar 4;3(3):CD007868.

(44)

44

22. Brij Kumar, Nilotpol Kashyap, Alok Avinash, Ramakrishna Chevvuri, Mylavarapu Krishna Sagar, Kumar Shrikant, The composition, function and role of saliva in maintaining oral health: A review, Department of Pedodontics and Preventive Dentistry, Rungta College of Dental Sciences and Research, Bhilai, Chhattisgarh, 2017

http://ijcdmr.com/index.php/ijcdmr/article/view/286/257

23. Dawes C, Dong C. The flow rate and electrolyte composition of whole saliva elicited by the use of sucrose-containing and sugar-free chewing-gums. Arch Oral Biol. 1995 Aug;40(8):699-705. doi: 10.1016/0003-9969(95)00037-p. PMID: 7487569.

24. Dawes C. The effects of flow rate and duration of stimulation on the condentrations of protein and the main electrolytes in human parotid saliva. Arch Oral Biol. 1969

Mar;14(3):277-94. doi: 10.1016/0003-9969(69)90231-3. PMID: 5255441. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/0003996969902313

25. Rios D, Honório HM, Magalhães AC, Delbem AC, Machado MA, Silva SM, Buzalaf MA. Effect of salivary stimulation on erosion of human and bovine enamel subjected or not to subsequent abrasion: an in situ/ex vivo study. Caries Res. 2006;40(3):218-23. doi: 10.1159/000092229. PMID: 16707870.

26. Moazzez R, Bartlett D, Anggiansah A. The effect of chewing sugar-free gum on gastro-esophageal reflux. J Dent Res. 2005 Nov;84(11):1062-5. doi:

10.1177/154405910508401118. PMID: 16246942. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16246942/

27. Richards D, Duane B, Sherriff A. Maternal consumption of xylitol for preventing dental decay in children. Cochrane Database Syst Rev. 2019 Feb

5;2019(2):CD010202. doi: 10.1002/14651858.CD010202.pub2. PMCID: PMC6363275.

(45)

45

28. Duane B. Xylitol and caries prevention. Evid Based Dent. 2015 Jun;16(2):37-8. doi: 10.1038/sj.ebd.6401088. PMID: 26114781.

29. Riley P, Moore D, Ahmed F, Sharif MO, Worthington HV. Xylitol-containing products for preventing dental caries in children and adults. Cochrane Database Syst Rev. 2015 Mar 26;(3):CD010743. doi: 10.1002/14651858.CD010743.pub2. PMID: 25809586.

30. https://www.who.int/nutrition/topics/infantfeeding/en/

31. Branger B, Camelot F, Droz D, Houbiers B, Marchalot A, Bruel H, Laczny E, Clement C. Breastfeeding and early childhood caries. Review of the literature, recommendations, and prevention. Arch Pediatr. 2019 Nov;26(8):497-503. doi: 10.1016/j.arcped.2019.10.004. Epub 2019 Nov 1. Erratum in: Arch Pediatr. 2020 Apr;27(3):172. PMID: 31685411.

32. Ballard O, Morrow AL. Human milk composition: nutrients and bioactive factors. Pediatr Clin North Am. 2013 Feb;60(1):49-74. doi: 10.1016/j.pcl.2012.10.002. PMID: 23178060; PMCID: PMC3586783.

33. Riggs E, Kilpatrick N, Slack-Smith L, Chadwick B, Yelland J, Muthu MS, Gomersall JC. Interventions with pregnant women, new mothers and other primary caregivers for preventing early childhood caries. Cochrane Database Syst Rev. 2019 Nov

20;2019(11):CD012155. doi: 10.1002/14651858.CD012155.pub2. PMID: 31745970; PMCID: PMC6864402.

34. Wagner Y, Heinrich-Weltzien R. Risk factors for dental problems: Recommendations for oral health in infancy. Early Hum Dev. 2017 Nov;114:16-21. doi:

(46)

46

35. Sun HB, Zhang W, Zhou XB. Risk Factors associated with Early Childhood Caries. Chin J Dent Res. 2017;20(2):97-104. doi: 10.3290/j.cjdr.a38274. PMID: 28573263. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28573263/

36. Fidler Mis N, Braegger C, Bronsky J, Campoy C, Domellöf M, Embleton ND, Hojsak I, Hulst J, Indrio F, Lapillonne A, Mihatsch W, Molgaard C, Vora R, Fewtrell M; ESPGHAN Committee on Nutrition:. Sugar in Infants, Children and Adolescents: A Position Paper of the European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology and Nutrition Committee on Nutrition. J Pediatr Gastroenterol Nutr. 2017

Dec;65(6):681-696. doi: 10.1097/MPG.0000000000001733. PMID: 28922262. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28922262/

37. Tsang C, Sokal-Gutierrez K, Patel P, Lewis B, Huang D, Ronsin K, Baral A, Bhatta A, Khadka N, Barkan H, Gurung S. Early Childhood Oral Health and Nutrition in Urban and Rural Nepal. Int J Environ Res Public Health. 2019 Jul 10;16(14):2456. doi: 10.3390/ijerph16142456. PMID: 31295932; PMCID: PMC6678585.

38. Peressini S. Pacifier use and early childhood caries: an evidence-based study of the literature. J Can Dent Assoc. 2003 Jan;69(1):16-9. PMID: 12556264.

39. https://www.ada.org/~/media/ada/publications/files/patient_77.pdf?la=en

40. Warren JJ, Bishara SE, Steinbock KL, Yonezu T, Nowak AJ. Effects of oral habits' duration on dental characteristics in the primary dentition. J Am Dent Assoc. 2001 Dec;132(12):1685-93; quiz 1726. doi: 10.14219/jada.archive.2001.0121. PMID: 11780987.

41. Adair SM, Milano M, Lorenzo I, Russell C. Effects of current and former pacifier use on the dentition of 24- to 59-month-old children. Pediatr Dent. 1995

(47)

47

42. Poyak J. Effects of pacifiers on early oral development. Int J Orthod Milwaukee. 2006 Winter;17(4):13-6. PMID: 17256438.

43. Poyak J. Effects of pacifiers on early oral development. Int J Orthod Milwaukee. 2006 Winter;17(4):13-6. PMID: 17256438.

44. Grippaudo C, Paolantonio EG, Antonini G, Saulle R, La Torre G, Deli R. Association between oral habits, mouth breathing and malocclusion. Acta Otorhinolaryngol Ital. 2016 Oct;36(5):386-394. doi: 10.14639/0392-100X-770. PMID: 27958599; PMCID: PMC5225794.

45. Góis EG, Ribeiro-Júnior HC, Vale MP, et al. Influence of nonnutritive sucking habits, breathing pattern and adenoid size on the development of malocclusion. Angle

Orthod. 2008;78(4):647–654.

46. Grippaudo C, Paolantonio EG, Antonini G, Saulle R, La Torre G, Deli R. Association between oral habits, mouth breathing and malocclusion. Acta Otorhinolaryngol Ital. 2016 Oct;36(5):386-394. doi: 10.14639/0392-100X-770. PMID: 27958599; PMCID: PMC5225794.

47. Paolantonio EG, Ludovici N, Saccomanno S, La Torre G, Grippaudo C. Association between oral habits, mouth breathing and malocclusion in Italian preschoolers. Eur J Paediatr Dent. 2019 Sep;20(3):204-208. doi: 10.23804/ejpd.2019.20.03.07. PMID: 31489819.

(48)

48

49. Kühnisch J, Ekstrand KR, Pretty I, Twetman S, van Loveren C, Gizani S, et al. Best clinical practice guidance for management of early caries lesions in children and young adults: an EAPD policy document. Eur Arch Paediatr Dent. 2016;17(1):3–12. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26732946

50. Lapirattanakul J, Nakano K. Mother-to-child transmission of mutans streptococci. Future Microbiol. 2014;9(6):807-23. doi: 10.2217/fmb.14.37. PMID: 25046526. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25046526/

51. Committee Opinion No. 569: oral health care during pregnancy and through the lifespan. Obstet Gynecol. 2013 Aug;122(2 Pt 1):417-422. doi:

10.1097/01.AOG.0000433007.16843.10. PMID: 23969828. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23969828/

52. Nakai Y, Mori Y, Tamaoka I. Antenatal health care and postnatal dental check-ups prevent early childhood caries. Tohoku J Exp Med. 2016;240(4):303–8.

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27941252

53. Riggs E, Kilpatrick N, Slack-Smith L, Chadwick B, Yelland J, Muthu MS, Gomersall JC. Interventions with pregnant women, new mothers and other primary caregivers for preventing early childhood caries. Cochrane Database Syst Rev. 2019 Nov

20;2019(11):CD012155. doi: 10.1002/14651858.CD012155.pub2. PMID: 31745970; PMCID: PMC6864402.

54. Silk H, Douglass AB, Douglass JM, Silk L. Oral health during pregnancy. Am Fam Physician. 2008 Apr 15;77(8):1139-44. PMID: 18481562.

55. Committee Opinion No. 569: oral health care during pregnancy and through the lifespan. Obstet Gynecol. 2013 Aug;122(2 Pt 1):417-422. doi: