FARMACIJOS FAKULTETAS
AURELIJA MAKAVECKAITĖ
VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ POŽIŪRIS Į INTERNETE
SIŪLOMUS AUGALINIUS PREPARATUS
Magistro baigiamasis darbas
Vientisųjų studijų programa „Farmacija“, valstybinis kodas 6011GX003 Studijų kryptis „Farmacija“
Darbo vadovas M.dr., doc. Zita Barsteigienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Prof. dr., Ramunė Morkūnienė
VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ POŽIŪRIS Į INTERNETE
SIŪLOMUS AUGALINIUS PREPARATUS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
M.dr., doc. Zita Barsteigienė 2021-05-26
Recenzentas Darbą atliko
Saulė Velžienė Magistrantė
Aurelija Makaveckaitė 2021-05-26
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 SĄVOKOS ... 7 ĮVADAS ... 8DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1. 1. Farmacinės informacijos šaltiniai ... 11
1. 2. Populiarus farmacinės informacijos šaltinis – internetas ... 12
1. 3. Informacijos apie sveikatą paieškos internete ... 13
1. 4. Internete rastos informacijos kokybė ir patikimumas... 14
1. 5. Farmacinių preparatų internetinė prekyba ... 15
1. 6. Reklamos įtaka internetinei prekybai ... 16
1. 7. Bereceptinių vaistų ir maisto papildų reklama Lietuvoje ... 17
1. 8. Lengvai prieinami vaistai – savigydos pavojus ... 18
1. 9. Farmacijos specialisto vaidmuo savigydai ... 20
2. TYRIMO METODIKA ... 21
2. 1. Tyrimo metodai ... 21
2. 2. Tyrimo objektas ir imties nustatymas ... 21
2. 3. Tyrimo instrumentas ... 22
2. 4. Tyrimo eiga... 23
2. 5. Duomenų analizės metodai ... 23
2. 6. Tiriamųjų kontingentas ... 23
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26
3.1. Interneto naudojimas farmacinės informacijos paieškai ... 26
3.2. Internete pateiktos informacijos apie augalinius preparatus vertinimas ... 28
3.3. Internete perkami augalinės kilmės preparatai ... 32
3.3.1. Internetinio augalinės kilmės preparatų pirkimo priežastys ... 32
3.3.2. Augalinės kilmės preparatų internetinio pirkimo šaltiniai ... 35
3.4. Farmacijos specialisto konsultacijos įsigijus augalinį preparatą internete ... 39
4. IŠVADOS ... 44
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46
SANTRAUKA
Aurelijos Makaveckaitės magistro baigiamasis darbas ,,Visuomenės vaistinės pacientų požiūris į internete siūlomus augalinius preparatus“/ mokslinis vadovas doc.dr. Z. Barsteigienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. – Kaunas.
Raktiniai žodžiai: farmacinės informacijos (FI) šaltiniai, internetas, augaliniai preparatai, savigyda, vaistininko vaidmuo savigydoje.
Darbo tikslas: Įvertinti visuomenės vaistinės pacientų požiūrį į internete siūlomus augalinius preparatus.
Darbo uždaviniai: Nustatyti visuomenės vaistinės pacientų dalį ir grupes, kurie naudojasi internetu. Atlikti tyrimą, nustatant respondentų požiūrį į internetą, kaip į informacijos apie augalinius preparatus šaltinį. Įvertinti respondentų požiūrį į internete siūlomus augalinius preparatus. Nustatyti ar reikalinga farmacijos specialisto konsultacija apie augalinius preparatus, siūlomus internete.
Tyrimo metodas ir dalyviai: Atlikta mokslinės literatūros analizė, pagal kurią buvo paruošta anoniminė anketinė apklausa. Anketą sudarė 25 uždarojo tipo klausimai. Tyrimas vykdytas nuo 2020 metų vasario iki spalio mėnesio. Buvo apklausti 400 UAB ,,Eurovaistinės“ lankytojų. Anketa buvo pildoma vaistinės oficinoje, pildymo trukmė – iki 5 min. Atlikta duomenų analizė SPSS Statistics 20.0 versija.
Tyrimo rezultatai: Internetu naudojasi 88 proc. apklaustų visuomenės vaistinės pacientų, iš kurių 75,1 proc. naudojasi augalinės kilmės informacijai rasti. Apklausti pacientai dažniausiai naudojasi patikimais internetiniais šaltiniais, todėl internete pateiktą informaciją vertina patikimai. 73 proc. respondentų perka internete augalinės kilmės preparatus, kurių kokybė daugiau nei pusės apklaustųjų nenuvylė. Internete įsigytas preparatas 54 procentams respondentų sveikatos nusiskundimų nesukėlė, todėl rekomenduoja įsigyti augalinius preparatus kitiems asmenims. 43,7 proc. internete perkančių asmenų pažymėjo, kad internetinės farmacijos specialisto konsultacijos būtų vertingos.
SUMMARY
Final Master’s thesis by Aurelija Makaveckaitė “Public pharmacy patients' attitudes towards herbal medicines offered online” /supervisor Assoc. Prof. Zita Barsteigienė; Department of Pharmacognosy at the Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas.
Key words: sources of the pharmaceutical information (FI), internet, herbal preparation, self-treatment, the pharmacist role in self-treatment.
Aim of the study: To evaluate the attitude of the patients of the public pharmacy to the herbal preparations offered on the Internet.
Tasks of the work: To determine the proportion of patients and groups of patients who use the Internet in public pharmacies. To carry out a survey to determine the respondents' attitude towards the Internet as a source of information about herbal preparations. To evaluate the respondents' attitude towards herbal preparations offered on the Internet. Determine if a pharmaceutical specialist’s advice is needed on herbal preparations offered online.
Research method and participants: An analysis of the scientific literature was performed, according to which an anonymous questionnaire was prepared. The questionnaire consisted of 25 closed-ended questions. The study was conducted from February to October 2020. 400 visitors to JSC ,,Eurovaistinė” were interviewed. The questionnaire was filled in at the pharmacy office, the filling time was up to 5 minutes. Data analysis was performed using SPSS Statistics version 20.0.
Research results: 88 percent of the surveyed patients of the public pharmacy use the Internet, of which 75.1 percent use it to find information about herbal preparations. The interviewed patients mostly use reliable online sources, therefore they evaluate the information provided on the Internet as reliable. 73 percent of respondents buy herbal medicines online, the quality of which did not disappoint more than half of the respondents. The preparation purchased online did not cause health complaints to 54 percent of the respondents, therefore it is recommended to purchase herbal preparations for other persons. 43.7 percent of online shoppers noted that online pharmacy specialist advice would be valuable.
SANTRUMPOS
SĄVOKOS
Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios) medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai) ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-imedžiagos(-ų) augalinio(-imedžiagos(-ų) ruošinio(-imedžiagos(-ų) mišinys.
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vaistininkui ar vaistininko padėjėjui prilygintas asmuo.
Farmacijos specialisto konsultacija – informacijos teikimas gyventojams susijęs su receptiniais ir nereceptiniais vaistiniais preparatais, bei jų vartojimu.
Farmacinė informacija – informacija, kuri skelbiama įvairiomis priemonėmis ir bet kokia forma apie vaisto farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat įvairiuose informaciniuose šaltiniuose pateikiamos preparatų kainos.
Informacija apie vaistinius preparatus – vieša informacija, kuri gali būti teikiama kaip farmacinė informacija arba vaistinių preparatų reklama.
Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą,
ĮVADAS
Sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms ir žiniasklaidos formoms, populiarėjant medijoms bei internetinei prekybai, vis daugiau žmonių ieško jos dominančios informacijos internete. Ne išimtis – farmacijos sektorius. Internete gausu informacijos apie sveikatą, vaistus, maisto papildus ir jų vartojimą, įvairių ligų gydymą. Žmonės linkę ieškoti sau būdingų ligų pagal tam tikrus požymius, ieško gydymo būdų ir jų nuomone tinkamų preparatų. Kadangi internetas yra labai platus tinklas, jame galima rasti įvairių šaltinių: moksliniai straipsniai, forumai, vyriausybės patvirtinti puslapiai, internetinės vaistinės ir daugelis kitų. Svarbiausia mokėti atsirinkti patikimus šaltinius. Remiantis moksliniais įrodymais nepagrįstais duomenimis, galima nusistatyti neteisingą diagnozę ir užsiimti netinkama savigyda.
Daugybė prekių, įskaitant ir vaistus, yra reklamuojami ir parduodami internete. Šiandien galima rasti įvairių vaistinių internetinius puslapius su vaistų pakuotės lapeliu ir galimybe užsisakyti vaistinius preparatus ir vaistinių prekes. Taip pat, yra galimybė pasikonsultuoti su farmacijos specialistu telefonu. Pagrindinis internetinės vaistinės tikslas – suteikti medicininę pagalbą žmonėms, neišeinant iš namų [40]. Dabar labai lengvai, vos keliais paspaudimais, internetu galima užsisakyti vaistus, kurie gali būti atsiimami pacientui patogioje vietoje (į namus, paštomatą arba į pasirinktą vaistinę). Šis būdas yra lengvai prieinamas visiems interneto naudotojams ir užima mažiau laiko vis labiau skubančiai visuomenei. Taip pat, internetinės vaistinės siūlo mažesnes vaistų ir vaistinių prekių kainas, platesnį pasirinkimą (lyginant su maža vaistine), neribojamą laiką apsipirkimui ir ilgesnį laiką apsisprendimui kokį preparatą įsigyti [41].
Šiame magistriniame darbe analizuojama pacientų požiūris į internete parduodamus augalinius preparatus. Taip pat, nagrinėjama ar pacientai perka augalinius preparatus internetu, kaip dažnai ir kodėl renkasi juos įsigyti būtent internetu.
Tyrimo problema: dalis pacientų dėl laiko stokos renkasi pirkti vaistinius preparatus internetu. Yra rizika rasti nepatikimą informaciją internete, blogai suprasti ligos simptomus bei netinkamai užsiimti savigyda.
Aktualumas: internetinis vaistų ir maisto papildų pardavimas pastaraisiais metais vis didėjo. Ypač aktualiu šis būdas tapo karantino laikotarpiu.
Pasirinkta tyrimo metodika: anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo objektas – visuomenės vaistinės pacientų nuomonė apie internete siūlomus augalinius preparatus.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti visuomenės vaistinės pacientų požiūrį į internete siūlomus augalinius preparatus.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti visuomenės vaistinės pacientų dalį ir grupes, kurie naudojasi internetu.
2. Atlikti tyrimą, nustatant respondentų požiūrį į internetą, kaip į informacijos apie augalinius preparatus šaltinį.
3. Įvertinti respondentų požiūrį į internete siūlomus augalinius preparatus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Farmacinės informacijos šaltiniai
Farmacinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainas prekybos kataloguose ir kainoraščiuose - taip teigia Lietuvos farmacijos įstatymas [8]. Šios informacijos pacientai gali rasti įvairiuose šaltiniuose, pvz.: sveikatos priežiūros specialistai, televizija, spauda, radijas, internetas, draugai arba giminaičiai ir kita. Vis dėlto, vaistininkai užima pirmąsias vietas farmacinės informacijos šaltinių kategorijoje [11]. 2017 metų atlikto tyrimo, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti kokiais farmaciniais informacijos šaltiniais naudojasi pacientai Lietuvoje, duomenys pavaizduoti 1 diagramoje:
1 pav. Farmacinės informacijos šaltinių naudojimas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau 1998 metais atkreipė dėmesį į tai, kad farmacijos specialistas yra vienas iš pagrindinių visuomenės patarėjų farmaciniais ir sveikatos priežiūros klausimais. Farmacijos specialistas, dirbdamas profesionaliai ir tiesiogiai bendraudamas su pacientais,
82,4 48,7 40,9 21,2 51,3 20,9 6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Farmacijos specialistas Gydytojas Pakuotės lapelis Šeima, draugai
Internetas TV/radijas Spauda
P
roc
entai
(%
turi būti kompetentingas ir teikti išsamias konsultacijas, atitinkančias jo profesijos galimybėms [12]. Taip pat, farmacijos specialistai gali būti ne tik gyventojų, bet ir gydytojų farmacinės informacijos šaltinis. Tokiu gydytojų ir farmacijos specialistų (klinikinių farmacininkų) bendravimu siekiama pasiekti kuo efektyvesnį gydymo rezultatą vaistais [13].
Apibendrinant pateiktą informaciją galima teigti, kad farmacijos specialistas išlieka lengviausiai prieinamu farmacinės informacijos šaltiniu.
1. 2. Populiarus farmacinės informacijos šaltinis – internetas
Šiuolaikiniame pasaulyje yra įvairių rašytinių ir vaizdinių farmacinės informacijos šaltinių. Vienas iš dažniausiai naudojamų farmacinės informacijos šaltinių – internetas. Sveikatos priežiūros komunikacija per elektroninę erdvę, per pastaruosius kelerius metus tapo itin populiari tiek pacientų, tiek sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjų tarpe [1].
Internetu galima naudotis bet kuriuo paros metu, esant darbe ar namuose, jeigu tik leidžia galimybės. Pacientai gali rasti informacijos apie sveikatos būklę, gydymo galimybes, susisiekti su specialistais [2,4]. Informacijos apie sveikatą internete paieškai įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant demografinius, socialinius ir ekonominius veiksnius.
Požiūris į internetą ir sveikatos būklę gali skatinti saugesnį interneto naudojimą, tinkamo šaltinio pasirinkimą ir pasitikėjimą jame skleidžiama farmacine informacija [3]. Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, moterys dažniau nei vyrai naudoja internetą su sveikata susijusios informacijos paieškai. Tyrime buvo nustatyta, kokiais šaltiniais naudojasi moterys ir vyrai. Taigi, moterys linkusios skaityti forumus ir diskusijas, susijusias su dominančiomis sveikatos problemomis, ar ieškančioms vaistų tam tikram simptomui slopinti. Vyrai sveikatos informacijos internete ieško retai, bet jeigu ieško, tai dažniau renkasi programėles arba puslapius, kur galima pagal pasirinktą simptomą greitai nusistatyti galimą ligą, bei gauti trumpų ir konkrečių rekomendacijų kokius preparatus vartoti. Vis dėlto, internetą kaip farmacinės ir sveikatos informacijos šaltinį, dažniau naudoja ir palankiau vertina moterys [5]. Vadovaujantis šio tyrimo rezultatais, galima teigti, kad būtų naudinga skleisti informaciją kaip atsirinkti patikimus informacinius šaltinius internete, susijusius su sveikatos informacija.
1. 3. Informacijos apie sveikatą paieškos internete
Kaukazo regione atlikta apklausa parodė, kad beveik trys ketvirtadaliai interneto vartotojų internete ieško informacijos apie sveikatą [29]. Per pastarąjį dešimtmetį interneto vartojimas Amerikoje išsaugo iki 84% visų amerikiečių. Apie 4,5 proc. visų paieškų internete yra susijusi su sveikatos ir farmacine informacija, o tai atitinka 6,75 mln. paieškų, kurios atliekamos vien ,,Google“ [14,15,20]. Daugelis pacientų prieš eidami pas gydytojus pirmiausiai ,,nusistato“ ligą internete. Deja, ši pacientų grupė ne visuomet pasikonsultuoja su gydytojais apie rastą informaciją susijusia su savo sveikatos būkle, o tai reiškia, kad nusistatytas savarankiškas gydymasis gali būti neteisingas, o kartais ir žalingas. Būtent šiuo tikslu 2013 metais buvo atliktas tyrimas, nustatyti ar pacientai linkę konsultuotis su gydytojais ir sulaukti jų nuomonės apie savarankiškai nusistatytą ligą internete. Tyrimą atliko Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nacionalinio PewResearch tyrimų centras. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad 35 proc. (JAV) suaugusiųjų ieško sau arba kitam asmeniui informacijos apie sveikatą. Ataskaitoje jie vadinami ,,internetiniais diagnozavimo specialistais“. Tik pusė apklaustųjų atsakė, kad internete rasta informacija paskatino juos pasirodyti gydytojui. Tyrimo rezultatų duomenimis tik 41 proc. pasirodžiusiųjų pas gydytoją buvo patvirtinta diagnozė, papildomai 2 proc. respondentų papildė, kad diagnozė buvo patvirtinta iš dalies. Kita gydytojų nuomonė pavaizduota 1 lentelėje [6]:
1 lentelė. Gydytojų nuomonė apie pacientų rastos sveikatos informacijos internete tikslumą
Gydytojo nuomonė apie rastą sveikatos informaciją internete Pacientų skaičius (proc.)
Nusistatyta diagnozė buvo patvirtinta 41%
Nusistatyta diagnozė buvo patvirtinta iš dalies 43%
Nusistatyta diagnozė buvo paneigta, arba pateikta kita gydytojo
diagnozė 18%
Respondentai nesilankė pas gydytoją pasikonsultuoti dėl nusistatytos
diagnozės 35%
Vis dėlto, dažniausiai pacientai linkę ieškoti informacijos apie gydytojo nustatytos ligos gydymą, simptomus ir vaistus patvirtintuose medicininiuose puslapiuose arba jeigu yra galimybė tiesiogiai bendrauti su gydytoju internetu. Vyresni žmonės linkę internete lengvai pasiekiamą informaciją vertinti kaip pranašumą lyginant su jaunesne karta. Tačiau visi pacientai sutinka, kad interneto privalumas yra lengvai randama gausi informacija bet kuria dominančia sveikatos tema [7].
Apibendrinant pateiktą informaciją, galima teigti, kad sveikatos specialistams vis sunkiau pakeisti paciento nuomonę apie internete neteisingai nusistatytą ligą ir gydymą, kadangi didėja sveikatos informacijos paieškos.
1. 4. Internete rastos informacijos kokybė ir patikimumas
Internetas yra įprastas informacijos ieškojimo šaltinis. Patrauklumą naudotis internetu didina tai, kad jame pateikiama greitai ir lengvai prieinama informacija įvairiomis temomis. Nepaisant šių pranašumų, yra nerimaujama dėl internetinės informacijos patikimumo ir tikslumo. Ne visada aišku ar informacija yra patikima, išsami ir reguliariai atnaujinama [15]. Tai ypač susiję su sveikatos informacija, nes dalis internetinių šaltinių yra parašyti medicininiais terminais (pvz.: moksliniai straipsniai, žinynai ir kt.). Tai gali neigiamai veikti paciento supratimą pateikta informacija, ko pasekoje gali būti praleidžiama svarbi informacija ir netinkamas jos panaudojimas gali tapti žalingu pačiam pacientui [14,15]. Nassiri ir kitų kolegų tyrimo duomenimis, internetas padeda pacientui užpildyti esančias informacijos spragas. Respondentai internetą įvertinio kaip ,,geros kokybės informacijos šaltinį‘‘, nes gali plačiau susipažinti su informacija, susijusia su savo sveikatos būkle, taip pat, yra galimybė pasidalinti realiais išgyvenimais su kitais pacientais [15].
Populiariuose internetiniuose žurnaluose gausu straipsnių, kurie rašyti yra iš patirties. Nepaisant įvairių šaltinių, pacientai geba vis dažniau atsirinkti kokybišką informaciją. N. K. Dalmen atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti internete pateiktos informacijos apie sveikatą, paskleistą per socialinius tinklus, patikimumą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vis daugiau žmonių ieško ir pasitiki internete rasta sveikatos informacija per 8 metų laikotarpį. Būtent dėl šio interneto vartotojų didėjančio aktyvumo kyla susirūpinimas žmonių sveikata, kadangi vis dažniau pasitikima internete randama sveikatos informacija ir mažiau pacientų renkasi gydytojų konsultacijas [18].
Internete bendraujant su kitais pakliuvusiais į panašią situaciją asmenimis, galima gauti naudos: t.y. semtis jų patirties ir išvengti ,,naujoko“ klaidų. Tai gali būti susiję su pasiruošimu operacijoms, nemedicininiais sveikatos būklės palengvinimais, specialisto pasirinkimu ir kt. Tyrimai rodo, kad šie veiksniai padidina interneto vartotojų pasitikėjimą sveikatos svetainėmis: informacijos išsamumas, aiškus ir lengvas informacijos ieškojimas, profesionalus paaiškinimas, mokslinių straipsnių prieinamumas. Patikimumo vertinimas dažniausiai priklauso nuo konkrečios situacijos informacijos ieškojimo, tačiau didelę įtaką turi ir demografiniai duomenys (ypač išsilavinimas) gebėjimui atsirinkti teisingą informaciją [18].
Lietuvoje patikimiausias ir sertifikuotas informacinis šaltinis apie vaistus visuomenei yra Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos internetinis puslapis. Šiame puslapyje pateikiama oficiali ir išsami informacija visuomenei. Internetiniame puslapyje pateikiama: Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registras, vaisto informacinio lapelio aprašai, vaistinių ir medicinos pagalbos priemonių kainų paieška, pacientų teisės perkant vaistus [9]. Apie maisto papildų saugumą ir patikimumą galima rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos internetiniame puslapyje [10].
Apibendrinant galima teigti, kad skaitant patikimą informaciją yra mažesnė rizika pabloginti savo esamą sveikatos būklę.
1. 5. Farmacinių preparatų internetinė prekyba
prekes ir dermatologų patvirtintą kosmetiką. Vaistinė prieš pradedant internetinę prekybą turi gauti leidimą iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos.
Šiai dienai internetinėmis vaistinėmis galima naudotis visame pasaulyje. Internetinis vaistų pardavimas vykdomas pagal skirtingus modelius kiekvienoje pasaulio šalyje. Tai gali lemti skirtinga medikamentų reguliavimo, ekonominė ir kultūrinė aplinka. JAV vaistų rinka grindžiama receptinių vaistų prekyba, o Europoje internetinės vaistinės vadovaujasi nereceptiniu modeliu.[22] Nereceptinių vaistų pardavimui taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir parduodant vaistinėje.[21] Siekiant apsisaugoti nuo padirbtų vaistų, yra nurodyti licencijuotų internetinių vaistinių žymėjimo ženklai. Apskaičiuota, kad padirbtų vaistų dalis sudaro 10 proc. internetu parduodamų vaistų visame pasaulyje – nuo mažiau nei 1 proc. visų išsivysčiusiose šalyse, iki 30 proc. besivystančiose šalyse, tokiose kaip Afrika, Indija, Lotynų Amerika [20].
Nepaisant visų nustatytų reikalavimų, internetinė prekyba yra pelninga visoms vaistinėms, o tuo pačiu naudinga žmonėms. Yra galimybė užsakytus vaistus pristatyti į namus, o tai yra puiki priemonė gauti medikamentų neįgaliems žmonėms, gyvenantiems toli nuo vaistinės, bei laikantis atstumo tarp žmonių (pvz.: epidemija, karantinas). Taip pat, kilus neaiškumams dėl įsigytų ar norimų įsigyti nereceptinių preparatų, yra galimybė pasikonsultuoti su farmacijos specialistu teikiančiu farmacinę paslaugą.
Apibendrinant, galima teigti, kad tobulėjant visuomenės informacinių technologijų žinioms, vaistų ir vaistinių prekių pirkimas internetu yra labai patogus ir neužima daug laiko.
1. 6. Reklamos įtaka internetinei prekybai
Šių amžių įvairioms organizacijoms, norinčioms sėkmingai dirbti internetinėje rinkoje yra būtinos profesionalios marketingo komunikacijos. Tai gali būti bet kokios priemonės, kurios leidžia bendrauti su klientais [27]. Pagrindinis organizacijų, užsiimančių pardavimais tikslas – pelnas, kurio įmanoma gauti pasitelkiant reklama.
nurodoma, kad būtent tokiose reklamose reklamuojamų vaistų pardavimai yra didesni vyresnio amžiaus žmonių tarpe. Apibendrinant, galima teigti, kad tokio tipo reklamos yra pelningos, nes pasiektas norimas rezultatas – pardavimas [30].
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Naujojoje Zelandijoje leidžiamos receptinių vaistų reklamos [31,32]. Pradžioje šios reklamos buvo nukreiptos tik į gydytojus ir sveikatos priežiūros paslaugos teikėjus, tačiau praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje vaistų gamintojai ėmėsi reklamos pastangų dar vieną žingsnį ir pradėjo prekiauti receptiniais vaistais tiesiogiai vartotojams. Šios reklamos padeda pacientams suprasti situaciją ir vaistų informaciją, apie kurią gali padiskutuoti su gydytoju. Taip pat, žinant platesnę informaciją, pacientai gali lengviau priimti su sveikata susijusius sprendimus [31]. Receptinių vaistų reklama naudinga tuo, kad suteikia galimybę labiau atkreipti dėmesį į sveikatos būklę, sužinoti apie naujus vaistus bei gydymą [32].
Reikia akcentuoti, kad reklamose nurodoma ne visa informacija. Dažniausiai yra nutylima informacija apie šalutinius poveikius, kontraindikacijas, bet pabrėžiamas vaistų veiksmingumas. Todėl pacientai daro išvadą, kad tam tikri prekės ženklai yra veiksmingesni ir saugesni nei kiti, bei kelia žymiai mažesnes rizikas [31]. Apibendrinant galima teigti, kad nežiūrint į pelno siekį saugesnės yra nereceptinių vaistų reklamos, kuriais nėra gydomos itin sudėtingos ligos, tokios kaip vėžys ir kt.
Apibendrinant galima teigti, kad internete pateikiamos reklamos turi būti kokybiškos, lengvai perskaitomos ir suprantamos, tačiau taip pat, turi būti nurodomos ne tik indikacijos, bet ir kontraindikacijos.
1. 7. Bereceptinių vaistų ir maisto papildų reklama Lietuvoje
Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme reklama apibrėžiama kaip ,,bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“ [28].
ypatybės (terapinės indikacijos, išskyrus homeopatinius preparatus be patvirtintų terapinių indikacijų, vartojimo būdas, dozavimas, specialūs įspėjimai, kontraindikacijos). Taip pat, turi būti pridėtos nuorodos: „Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“ arba „Prašome įdėmiai perskaityti informaciją ant išorinės pakuotės ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“ (jei reklamuojamas vaistinis preparatas neturi pakuotės lapelio); „Tradicinis augalinis vaistas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu“ (jei reklamuojamas tradicinis augalinis vaistinis preparatas); „Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku“; „Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt.“.
Už maisto papildų reklamos kontrolę atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Reklamuojant maisto papildus Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai draudžia teikti apie jų (ar jų sudėtyje esančių sudedamųjų dalių) gydomąsias ar profilaktines savybes, bei maistinių medžiagų kiekio organizme trūkumą [10].
Apibendrinant pateiktą literatūrą, galima teigti, kad atsakingos tarnybos kontroliuoja pateiktas reklamas apie vaistus ir maisto papildus. Tokiu būdu siekiama, kad perkantys užsiimtų vis teisingesne savigyda.
1. 8. Lengvai prieinami vaistai – savigydos pavojus
2 lentelė. Savigydos priežastys
Savigydos priežastis Pacientų skaičius (proc.)
Sveikatos būklė nebuvo itin sunki, kad tektų kreiptis pas gydytoją. 84,1%
Pritaikė seniau gydytojo išrašytus vaistus. 32,9%
Paragino vaistininkas. 29%
Kai kuriose šalyse tarp lengvai nusiperkamų vaistų yra ir antibakteriniai vaistai. Šiose šalyse yra didesnis savigydos procentas. Nepateisinamas ir netinkamas gydymas vaistais padidina atsparumą patogenams, vaistų tarpusavio sąveikas ir nepageidaujamas reakcijas [23]. Kinija yra viena iš šalių, kur antimikrobinių vaistų nusipirkimui nebūtinas gydytojo išrašytas receptas [24]. 2016 metais buvo atliktas tyrimas tarp asmenų, kurie studijuoja, arba yra studijavę Šantou universitete (angl. Shantou University) pietų Kinijoje išsiaiškinti, ar šie asmenys yra kada nors užsiėmę savigyda antimikrobiniais vaistais. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad savigyda yra bent kartą užsiėmę 69 proc. respondentų. Didžioji dalis rėmėsi savo žiniomis, ir tik trečdalis prieš vartojant skaitė vaisto informacinį lapelį. Tyrimo esmė buvo sužinoti, ar užsiimant savigyda respondentai žino antimikrobinių vaistų šalutinius poveikius ir kokios gali kilti pasekmės. Rezultatai gana geri, nes 93 proc. apklaustųjų žino galimas rizikas, bei kada vertėtų kreiptis pagalbos į gydytojus. Taip pat, buvo pažymėta, kad yra dalis apklaustųjų, kurie vartojo kelis antibiotikus vienu metu, arba tos pačios veikliosios medžiagos, bet skirtingų pavadinimų vaistus, tikėdamiesi, kad elgiasi teisingai [25].
1. 9. Farmacijos specialisto vaidmuo savigydai
Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatyme nurodyta, kad farmacinė paslauga – tai vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [8].
Norint, kad pasaulinė sveikatos priežiūros sistema išliktų stipri ir tvirta, savarankiškas gydymas vadovaujant vaistininkui, yra priemonė šiam tikslui pasiekti. Visuotinei sveikatos priežiūros sistemai tobulėjant, tikimasi, kad savigyda turės vis didesnį vaidmenį gydant tam tikrus nedidelius negalavimus, o vaistininkai yra šių pokyčių priešakyje. Farmacijos specialistai gali padėti žmonėms pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, rekomenduoti tinkamus nereceptinius vaistus ir šviesti vartotojus apie tai, kada jie turėtų pasitarti su gydytoju [38].
Nuo XXI amžiaus farmacijos specialisto vaidmuo buvo konsultuoti apie vaistinius preparatus, jų poveikį ir išdavimą. Vaistininkai yra greičiausiai prieinami sveikatos priežiūros atstovai, teikiantys patikimą medicininę informaciją. Pas juos apsilanko pacientai su sveikatos problemomis, arba ieškodami informacijos apie vaistus. Jie yra vieni iš kelių sričių specialistų, galinčių atsakyti į internete rastą informaciją, arba internetu nusipirktą farmacinį preparatą. Siekiant aukštesnės gyvenimo kokybės, buvo priimta ,,Geros vaistinių praktikos“ nuostatai [35]. Šiuose nuostatuose yra nurodoma, ką farmacijos specialistas turi išsiaiškinti apie paciento įpročius, kurie gali turėti įtakos vaistinio preparato vartojimui. Taip pat, vaistininkas turi paaiškinti apie išduodamo arba jau įsigyto vaistinio preparato vartojimo ypatybes, vartojimo trukmę, indikacijas, kontraindikacijas, bei sąveikas su kitais vaistiniais preparatais arba žalingais įpročiais (ypač turėtų būti kalbama apie alkoholio ir vaisto sąveikas) [36]. Tinkamu laiku suteikiant reikiamą informaciją apie negalavimus arba pasirinktą vaistą, galima savigydos sukeliamą riziką sumažinti iki minimumo [37].
2. TYRIMO METODIKA
2. 1. Tyrimo metodai
Ruošiant magistro baigiamąjį darbą, buvo naudojami šie trys tyrimo metodai:
1. Teorinis metodas. Išnagrinėti ir aprašyti moksliniai straipsniai, publikacijos ir pristatymai, susiję su magistrinio darbo tema.
2. Empirinis metodas. Empirinės (praktinės) tyrimo dalies pasirinktas metodas – anoniminė anketinė apklausa. Apklausa buvo vykdoma tiesiogiai vaistinėje, neišnešant anketos iš vaistinės. Anketą pildė visi sutikę dalyvauti apklausoje.
3. Statistinis tyrimo metodas. Atlikta gautų duomenų analizė, naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 20.0 versiją. Grafikai ir lentelės sudaryti naudojant Microsoft Office 2010 programinio paketo Excel skaičiuokle.
2. 2. Tyrimo objektas ir imties nustatymas
Siekiant ištirti žmonių nuomonę apie internete siūlomus augalinius preparatus, tyrimo objektas buvo Kaune esančios UAB ,,Eurovaistinės“ pacientų nuomonės.
Statistiškai reikšmingų išvadų sudarymui būtina nustatyti minimalų tiriamųjų asmenų skaičių. Imties tūris priklauso nuo generalinės aibės visumos - tyrimo tikslo, tiriamos populiacijos savybių ir paklaidos dydžių. Siekiant gauti tikslesnius duomenis, būtina vertinti tyrimo duomenų patikimumą bei jų tikslumą, t.y. remtis matematinės statistikos metodais [39]. Dažniausiai imties tūris yra paskaičiuojamas pritaikius specialias formules ar remiantis sudarytomis lentelėmis.
Tyrimo imčiai nustatyti naudojama formulė:
z – koeficientas, sudarantis iš vadinamųjų Sjtudento pasiskirstymo lentelių, ir kuris pasirenkamas pagal tai, kokį patikimumą norime gauti. Šio tyrimo atveju norime gauti 95 proc. patikimumą.
Tyrimo imčiai nustatyti naudojama lentelė:
3 lentelė. Imties tūris ir paklaidos dydis [39]
Imties tūris, esant
generalinei aibei >5000 25 45 100 123 156 204 360 625... Paklaidos dydis (proc.),
esant atitinkamam imties tūriui
20 15 10 9 8 7 5 .
2. 3. Tyrimo instrumentas
Pagal darbo tikslą ir uždavinius buvo sudaryta anoniminė anketa (1 priedas). Anot K. Kardelio, anketinė apklausa yra patikima ir aiški, dažniausiai ji skatina respondentus bendradarbiauti, o atliekant apklausą svarbiausia, kad jie sakytų tiesą. Tik tinkamai pasirinkti tyrimo metodai leidžia pasiekti norimus rezultatus [39].
Anketą sudarė 25 klausimai, visi jų - uždarojo tipo, skyrėsi tik galimų atsakymų pasirinkimo skaičius. Anketos struktūra sudaryta iš 6 dalių:
1. Įvadinė dalis. Respondentui pristatomas anketavimo tikslas, taip pat, kam bus panaudoti gauti atsakymai ir apklausą atliekančio asmens kontaktai.
2. Klausimai apie naudojamus farmacinės informacijos šaltinius, bei atskirai, apie interneto naudojimą.
3. Klausimai apie požiūrį į internete skleidžiamą informaciją apie augalinius preparatus. 4. Klausimai apie internete siūlomus ir/arba įsigyjamus augalinius preparatus.
5. Klausimai apie konsultavimąsi su sveikatos priežiūros specialistais.
2. 4. Tyrimo eiga
Anoniminės anketos buvo sukurtos visuomenės vaistinės pacientams, kurie turėjo teisę apsispręsti ar dalyvauti tyrime. Dalinant anketas buvo pristatomas tyrimo tikslas, o anketų pildymas vyko vaistinės oficinoje, neišnešant anketos iš vaistinės. Anketos dažniausiai buvo pildomos savarankiškai paties respondento, tačiau buvus atsakymų žymėjimo pagalbos poreikiui, arba kilus bet kokiems klausimams, visada galėjo pasinaudoti apklausą atliekančio tyrėjo pagalba. Buvo apklausta 400 pacientų. Sutikusiųjų dalyvauti apklausoje dažnis ~ 60 proc.. Dažniausia nesutikimo priežastis – laiko stoka. Tyrimo eigoje bus analizuojama 350 anketų, kur pacientai pažymėjo, jog naudojasi internetu. 47 pacientai internetu nesinaudoja, 3 anketos buvo sugadintos.
Apklausa buvo vykdoma 2020 metų vasario – spalio mėnesiais, gavus leidimą iš UAB „Eurovaistinė“ vadovybės. Tyrimo vieta – UAB ,,Eurovaistinė“, esanti adresu V. Krėvės pr.14b, Kaunas.
2. 5. Duomenų analizės metodai
Atliekant gautų duomenų analizei, buvo naudojama SPSS (Statistical Package for the Social Science) 20.0 versija.
Ryšiai tarp požymių buvo vertinami chi kvadrato (χ²) kriterijumi. Tyrimo metu gautų duomenų patikimumui patikrinti naudotas statistinio reikšmingumo lygmuo p (p<0,05 – statistiškai reikšminga, p<0,01 – gana reikšminga, p<0,001 – labai reikšminga).
Grafikai ir lentelės sudaryti naudojant Microsoft Office 2010 programinio paketo Excel skaičiuokle.
2. 6. Tiriamųjų kontingentas
demografinės charakteristikos pateiktos 4 lentelėje. Statistiniam duomenų įvertinimui atlikti vėliau buvo analizuojamos respondentų anketos, kurie naudojasi internetu.
Analizuojami apklaustieji pacientai buvo suskirstyti į keturias amžiaus grupes: iki 25 metų, 26 – 40 m., 41 – 55 m., 56 – 70 m. ir virš 70 metų (1 pav.). Didžioji dalis respondentų yra 42-55 metų vyrai (38,6 proc.) ir 26-40 metų moterys (36,2 proc.)
4 lentelė. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos
Analizuojamų respondentų požymiai Visi apklaustieji (n=397) Respondentai, kurie naudojasi internetu (n=350)
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Interneto naudojimas farmacinės informacijos paieškai
Pirmasis anketos klausimas buvo skirtas išsiaiškinti kokia dalis vaistinės pacientų naudojasi internetu (2 pav.). Iš visų apklaustųjų internetu naudojasi 88 proc. (n=350), nesinaudoja 12 proc. (n=47). Internetu beveik nesinaudoja respondentai virš 70 metų. Prieš 10 metų atliktame tyrime, G. Kuncaitė nustatė, kad internetu naudojasi 30,2 proc. apklaustųjų [42]. Taigi, per 10 metų interneto vartotojų padaugėjo 57,8 proc.
2 pav. Respondentų naudojimasis internetu (n=397)
Pastaba. Išsiaiškinus respondentų kurie naudojasi ir nesinaudoja internetu dalis, tyrimas
tęsiamas su respondentais (n=350), kurie naudojasi internetu.
Paruoštoje apklausoje buvo klausiama ar visuomenės vaistinės pacientai naudojasi internetu ieškant farmacinės informacijos apie augalinius preparatus (žr. 3 pav.).
88% 12%
Ar naudojatės internetu?
3 pav. Respondentų naudojimasis internetu ieškant informacijos apie augalinius preparatus (n=350)
Pagal 3 paveikslėlyje pateiktus duomenis matome, kad internete informacijos ieško 75,1 proc. respondentų, iš kurių 44,5 proc. sudarė moterys ir 30,6 proc. vyrai. Informacijos apie augalinius preparatus internete neieško 24,9 proc. apklaustųjų. Rezultatus patikrinus statistiškai paaiškėjo, kad informacijos ieškojimas apie augalinius preparatus dažnumas priklauso nuo lyties (χ2
=3,97, df=1, p>0,05).
5 lentelė. Respondentų naudojimasis internetu ieškant informacijos apie augalinius preparatus
Kaip dažnai internete ieškote informacijos apie augalinius
preparatus?
Procentai Skaičius
Kartą per dieną 1,3% 5
Kartą per savaitę 3,4% 12
Kartą per mėnesį 34,9% 122
Kartą per 6 mėn. 22,9% 80 Rečiau 12,6% 44 Informacijos neieškau 24,9% 87 Iš viso: 100% 350 75,1 24,9 44,5 17,7 30,6 7,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Taip Ne P ro ce nta i (%)
Ar naudojatės internetu ieškodami informacijos apie
augalinius preparatus?
Į klausimą ,,Kaip dažnai internete ieškote informacijos apie augalinius preparatus?“ didžioji dalis – 34,9 proc. respondentų atsakė, kad ,,kartą per mėnesį“. Taip pat, 5 lentelėje galima pamatyti, kad šiek tiek mažesnis respondentų procentas informacijos internete apie augalinius preparatus ieško kartą per 6 mėnesius (22,9 proc.). Tik 1,3 proc. respondentų informacijos ieško kiekvieną dieną.
3.2. Internete pateiktos informacijos apie augalinius preparatus vertinimas
4 pav. Respondentų sveikatos sutrikimams lengvinti ieškoma informacija (n=350)
Siekiant išsiaiškinti kokiems sveikatos sutrikimams dažniausiai ieško informacijos apie augalinius preparatus, buvo galima pažymėti daugiau nei vieną atsakymą. Pagal 4 paveikslėlyje pateiktus duomenis, galima matyti, kad respondentai (75,1 proc.) dažniausiai apie augalinius preparatus ieško virškinimo ir kepenų sutrikimų lengvinimui. Taip pat, daugiau nei pusė (53,4 proc.) respondentų ieško informacijos apie augalinius preparatus atminties gerinimui ir 43,7 proc. streso slopinimui bei miego gerinimui.
75,1 53,4 43,7 26,9 25,4 24,9 22,6 4,5 3,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 P ro ce nta i (%)
6 lentelė. Internetinės informacijos patikimumo vertinimas pagal amžiaus grupes Amžius Ar pasitikite internete rasta informacija apie augalinės kilmės preparatus? Iki 25
metų 26-40 41-55 56-70 Virš 70 metų Iš viso
Taip Skaičius 33 39 53 11 2 138 Procentai1 9,4% 11,1% 15,1% 3,1% 0,6 39,4% Procentai2 23,9% 28,3% 38,4% 8% 1,4% 100% Ne Skaičius 0 0 3 0 0 3 Procentai1 0% 0% 0,9% 0% 0% 0,9% Procentai2 0% 0% 100% 0% 0% 100% Iš dalies Skaičius 18 33 41 24 6 122 Procentai1 5,1% 9,4% 11,7% 6,9% 1,7% 34,9% Procentai2 14,8% 27% 33,6% 19,7% 4,9% 100% Nesinaudoju internetu informacijai rasti Skaičius 17 38 25 7 0 87 Procentai1 4,9% 10,9% 7,1% 2% 0% 24,9% Procentai2 19,5% 43,7% 28,7% 8% 0% 100% Iš viso Skaičius 68 110 122 42 8 350 Procentai1 19,4% 31,4% 34,9% 12% 2,3% 100% Procentai2 100% 100% 100% 100% 100% 100%
Respondentų atsakymai į klausimą ,,Ar pasitikite internete rasta informacija apie augalinės kilmės preparatus?“ buvo sugrupuoti pagal amžiaus grupes. Pagal 6 lentelėje pateiktus duomenis galima matyti, kad didžioji dalis respondentų, t.y. 39,4 proc. pasitiki internete rasta informacija apie augalinius preparatus. Didžioji dalis pasitikinčių informacija internete yra 41-55 amžiaus visuomenės
vaistinės lankytojai. Rezultatus patikrinus statistiškai paaiškėjo, kad informacijos patikimumo vertinimas internete apie augalinius preparatus yra statistiškai reikšmingas (χ2=30,32, df=12, p<0,05).
7 lentelėje lyginama respondentų nuomonė apie internete pateiktos informacijos apie augalinius preparatus supratimą ir informacijos vertinamą kokybę. Taip bus išsiaiškinta, ar internete pateiktos informacijos kokybė vertinama pagal tai, kada ta pati informacija suprantama arba sunkiai suprantama.
7 lentelė. Internetinės informacijos patikimumo vertinimas
Kaip vertinate internete pateiktą informaciją apie augalinius preparatus? Kaip vertinate internete pateiktos informacijos apie augalinius preparatus kokybę? Aiškiai suprantama Sunkiai suprantama Neturiu nuomonės Nesinaudoju internetu informacijai rasti Iš viso Manau, kad informacija patikima Skaičius 80 51 19 13 163 Procentai3 22,9% 14,6% 5,4% 3,7% 46,6% Procentai4 49,1% 31,2% 11,7% 8% 100% Manau, kad dažniausiai informacija būna melaginga Skaičius 1 0 0 0 1 Procentai3 0,3% 0% 0% 0% 0,3% Procentai4 100% 0% 0% 0% 100% Pasitaiko visokios informacijos Skaičius 4 3 64 1 72 Procentai3 4,5% 3,4% 73,6% 1,1% 20,6% Procentai4 5,6% 4,2% 88,8% 1,4% 100% Neturiu nuomonės Skaičius 3 34 4 73 114 Procentai3 3,4% 38,6% 4,6% 83,9% 32,6% 3
Procentai apskaičiuoti nuo bendro respondentų skaičiaus, kurie naudojasi internetu.
4 Procentai apskaičiuoti nuo bendro respondentų skaičiaus, pagal internete pateiktos informacijos apie augalinius preparatus
Procentai4 2,6% 29,8% 3,5% 64,1% 100%
Iš viso
Skaičius 88 88 87 87 350
Procentai3 25,1% 25,1% 24,9% 24,9% 100%
Procentai4 100% 100% 100% 100% 100%
7 lentelėje pateikti duomenys rodo, kokią įtaką informacijos vertinimui turi respondento internetinės informacijos apie augalinius preparatus suvokimas. Matyti, kad didžioji dalis, t.y. 46,6 proc. apklaustųjų, informaciją apie augalinius preparatus internete vertina kaip patikimą. Net 49,1 proc. iš visų vertinusių informaciją kaip patikimą, tą pačią informaciją vertina kaip aiškiai suprantamą. Taip pat, 20,6 proc. respondentų galvoja, kad internete pasitaiko visokios - ir kokybiškos, ir nekokybiškos informacijos apie augalinius preparatus.
Rezultatus patikrinus statistiškai paaiškėjo, kad informacijos patikimumo vertinimas internete apie augalinius preparatus yra statistiškai reikšmingas (p<0,05).
5 pav. Respondentų skaitomi farmacinės informacijos internetiniai šaltiniai (n=350)
Anketoje paklausus kokiais informaciniais šaltiniais internete naudojasi ieškant informacijos apie augalinius preparatus, buvo leista pažymėti 1 ir daugiau atsakymų. 5 paveikslėlyje
73,1 68,6 44,3
35,7
Internetinių vaistinių svetainės Internetinė svetainė www.vaistai.lt Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos internetinis
puslapis
Kita
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Procentai (%)
matyti, kad respondentai labiausiai linkę naudotis internetinių vaistinių puslapiais, o tai rodo, kad pacientai moka atsirinkti teisingą ir patikimą farmacinę informaciją. Taip pat, daugiau nei pusė (68,6 proc.) respondentų renkasi internetinį vaistų informacinės sistemos puslapį www.vaistai,lt. Šiek tiek mažiau nei pusė – 44,3 proc. respondentų naudojasi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos internetiniu puslapiu. Taip pat, 35,7 proc. respondentų naudojasi kitais internetiniais informaciniais šaltiniais, ieškant informacijos apie augalinius preparatus.
3.3. Internete perkami augalinės kilmės preparatai
3.3.1. Internetinio augalinės kilmės preparatų pirkimo priežastys
Kaip respondentai pasiskirstė uždavus klausimą ,,Ar perkate augalinės kilmės preparatus?“ matyti 6 paveikslėlyje.
6 pav. Augalinės kilmės preparatų pirkimas internetu (n=350)
Beveik trys ketvirtadaliai, t.y. 73 proc. apklaustų respondentų pažymėjo, kad perka augalinės kilmės preparatus internetu. 27 procentai apklaustųjų pažymėjo, kad augalinės kilmės preparatų internetu neperka.
Kodėl apklaustieji renkasi internetinį augalinių preparatų pirkimą, galima pamatyti 7 paveikslėlyje. Šiame klausime buvo leidžiama pažymėti vieną ir daugiau pasirinkimų.
73% 27%
Ar perkate internetu augalinės kilmės preparatus?
Taip
6 pav. Augalinės kilmės preparatų pirkimo internetu priežastys (n=350)
Iš paveikslo duomenų matyti, kad 71,4 proc. respondentų internetu augalinės kilmės preparatus perka dėl mažesnės kainos. Dauguma žmonių stebisi dėl kainų skirtumo internetinėse vaistinėse ir fizinėse vaistinėse. Taip yra todėl, kad internetu perkami vaistai yra siunčiami tiesiai iš sandėlio. Kadangi sutaupoma žmogiškųjų ir gabenimo resursų, tai bendrai leidžia sumažinti kainas [43].
Analizuojant gautus duomenis matyti, kas 46 proc. respondentų perka internetu, nes rekomendavo kiti asmenys, taip pat, 38 proc. respondentų sudomino reklama. Dėl didesnio laiko apsispręsti ar pirkti pasirinktą augalinės kilmės preparatą, pažymėjo 35,1 proc., dėl didesnės pasiūlos pažymėjo 17,7 proc. apklaustųjų. Netgi 27,4 proc. turi kitokių priežasčių, kodėl renkasi pirkimą internetu.
Pateiktoje lentelėje (žr.8 lentelę) galima matyti, ar respondentai lygina augalinių preparatų kainas internete ir fizinėse vaistinėse.
71,4 46 38 35,1 27,4 17,7 1,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Mažesnė kaina Rekomendavo kiti asmenys Sudomino reklama Turiu daugiau laiko apsispręsti dėl preparato pirkimo Kita Didesnė
pasiūla Nereikia eiti įvaistinę
P ro ce nta i (%)
8 lentelė. Augalinės kilmės preparatų kainų lyginimas internete ir fizinėse vaistinėse Amžius Ar lyginate augalinių preparatų kainas pateiktas internete ir esančias vaistinėse Iki 25
metų 26-40 41-55 56-70 Virš 70 metų Iš viso
Taip Skaičius 31 53 57 15 3 159
Procentai 8,9% 15,1% 16,3% 4,3% 0,9% 45,4%
Ne Skaičius 37 57 65 27 5 191
Procentai 10,6% 16,3% 18,6% 7,7% 1,4% 54,6%
Iš viso Skaičius 68 110 122 42 8 350
Procentai 19,4% 31,4% 34,9% 12% 2,3% 100%
Remiantis lentelės duomenimis galima matyti, kad 54,6 proc. respondentų netikrina internetinių augalinės kilmės vaistinių preparatų kainų su fizinėse vaistinėse esančiomis kainomis. Didžiausią šių respondentų dalį sudaro 41-55 amžiaus respondentai. Augalinių preparatų kainas pateiktas internete ir esančias fizinėse vaistinėse reguliariai prieš įsigyjant preparatus tikrina 45,4 proc. respondentų.
Patikrinus rezultatus statistiškai paaiškėjo, kad amžiaus santykis su kainų lyginimu yra statistiškai priklausomi duomenys, bet nereikšmingi (χ2
7 pav. Internetinės informacijos įtaka augalinių preparatų pirkimui (n=350)
Paklausus internetu besinaudojančių respondentų ,,Ar internete perskaityta informacija paskatina įsigyti augalinės kilmės preparatą?“, atsakymuose pasiskirstymas tarp lyčių buvo panašus. Didžioji dalis respondentų, t.y. 31 proc. moterų atsakė, kad internete pateikta informacija įtakos įsigyti augalinės kilmės preparatą turi iš dalies. Didžioji dalis vyrų – 17,7 proc. taip pat atsakė, kad internetas įtakoja iš dalies.
Internete pateikta informacija įtakoja augalinių preparatų pirkimą 10,3 procentams moterų ir 8,6 procentams vyrų. Patikrinus rezultatus statistiškai paaiškėjo, kad lyties santykis su internetinės informacijos įtaka augalinės kilmės preparatų pirkimui yra statistiškai priklausomi duomenys, bet nereikšmingi (χ2
=2,09, df=2, p>0,05).
3.3.2. Augalinės kilmės preparatų internetinio pirkimo šaltiniai
Internete galima pasirinkti iš kokio šaltinio norima nusipirkti augalinės kilmės preparatą. Buvo užduotas klausimas ,,Iš ko dažniausiai internetu įsigyjate augalinės kilmės preparatus?“ su atsakymuose nurodytais pagrindiniais augalinių preparatų platinimo šaltiniais. Buvo galima pasirinkti: iš platintojų, iš internetinių vaistinių arba kita. Neperkantys augalinės kilmės preparatų internetu galėjo žymėti atsakymą ,,neperku augalinės kilmės preparatų internetu“. Žr.8 pav.
10,3 20,9 31,1 8,6 11,4 17,7 0 10 20 30 40 50 60 Taip Ne Iš dalies Procentai (%)
Ar internete perskaityta informacija paskatina įsigyti
augalinės kilmės preparatą?
8 pav. Internetinio augalinės kilmės preparatų pirkimo šaltiniai (n=350)
8 paveiksle pateiktoje diagramoje yra matoma, kad daugiau nei pusė respondentų, t.y. 51 proc. renkasi augalinės kilmės preparatų pirkimą internetinėse vaistinėse. Tai rodo, kad žmonės linkę pirkti preparatus valstybės kontroliuojamuose puslapiuose. 9 proc. respondentų renkasi pirkimą iš platintojų, kurių pasiūla taip pat yra nemaža. 13 proc. respondentų renkasi kitus internetinio pirkimo šaltinius.
Kadangi buvo klausiama kur dažniausiai respondentai perka augalinės kilmės preparatus, negalima teigti, kad iš platintojų respondentai nėra pirkę (jeigu tai nėra dažniausiai renkamasis įsigijimo šaltinis). 9 paveiksle bus matyti, koks buvo platintoju grįžtamasis ryšis įsigijus iš jų preparatą.
9%
51% 13%
27%
Iš ko dažniausiai įsigyjate augalinės kilmės preparatus?
Iš platintojų
Iš internetinių vaistinių Kita
9 pav. Platintojų siūlymas pakartotinai įsigyti preparatą
Pagal diagramos duomenis matyti, kad 20,1 proc. respondentų teigia, jog buvo įkyriai siūloma pakartotinai įsigyti pirktą preparatą, arba kitą jų platinamą preparatą. 22,6 proc. apklaustųjų su tokia praktika nesusidūrė, o 30,7 proc. pažymėjo atsakymą ,,kita“. Šį atsakymą dažniausiai žymėjo žmonės, kurie neatsiminė bendravimo su platintojais situacijos.
Siekiant suprasti ar visuomenės vaistinės lankytojai džiaugiasi internetine augalinių preparatų pirkimo galimybe, buvo paklausta ar jie rekomenduotų kitiems asmenims pirkti augalinius preparatus internetu. Atsakymai buvo susisteminti su gyvenamąja vieta (9 lentelė).
9 lentelė. Augalinių preparatų pirkimo internete rekomendacijos pagal gyvenamąją vietą
Gyvenamoji vieta
Ar rekomenduotumėte kitam asmeniui įsigyti augalinės kilmės preparatus internetu?
Miestas Miestelis Kaimas Iš viso
Taip Skaičius 149 79 24 252 Procentai 42,6% 22,6% 6,9% 72% 20,1 22,6 30,7 26,6 0 5 10 15 20 25 30 35
Taip Ne Kita Neperku iš platintojų
P ro ce nta i (%)
Ar įsigijus augalinės kilmės preparatą iš platintojų vėliau
buvo įkyriai siūloma įsigyti pakartotinai ta patį arba kitą
Ne Skaičius 52 38 8 98
Procentai 14,9% 10,8% 2,3% 28%
Iš viso Skaičius 201 117 32 350
Procentai 57,4% 33,4% 9,1% 100%
Pateiktoje lentelėje matyti, kad 72 procentai respondentų rekomenduotų pirkti augalinius preparatus internetu. Didžiąją dalį (42,6 procentai) šių apklaustųjų sudarė visuomenės vaistinės pacientai gyvenantys mieste. Taip pat, internetinį preparatų įsigijimą rekomenduotų 22,6 procentai miestelyje gyvenantys respondentai ir 6,9 procentai gyvenantys kaime.
Ta pačia seka pagal gyvenamąją vietą pasiskirstė respondentai, kurie nerekomenduotų internetinio augalinių preparatų įsigijimo. Taigi, internete nerekomenduoja pirkti augalinių preparatų 14,9 proc. respondentų gyvenančių mieste, 10,8 proc. respondentai gyvenantys miestelyje ir 2,3 proc. respondentų gyvenantys kaime.
Patikrinus rezultatus statistiškai, paaiškėjo, kad gyvenamosios vietos santykis su internetiniu augalinių preparatų pirkimo rekomendacija kitiems asmenims, yra statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
10 pav. Internete įsigytų augalinių preparatų kokybės vertinimas (n=350)
Diagramoje galima matyti, kad 58,9 proc. respondentų neturi nusiskundimų gavę internete įsigytą augalinį preparatą. 35,9 proc. respondentų pažymėjo atsakymą ,,kita“ su mintimi, kad neperka internete augalinių preparatų arba neatsimena kokios būklės preparatą gavo. 2,6 proc. respondentų gavo brokuotą prekę, o 2 proc. apklaustųjų gavo pažeistą pakuotę.
Apibendrinus duomenis, galima teigti, kad internete perkamus augalinius preparatus, žmonės gauna kokybiškus.
3.4. Farmacijos specialisto konsultacijos įsigijus augalinį preparatą internete
Dažnas atvejis, kad užsiimant internetiniu pirkimu yra vadovaujamasi tik savo nuomone bei nuožiūra. Todėl buvo paklausta, ar nusipirkę arba planuojantys nusipirkti augalinį preparatą, respondentai kreipiasi į sveikatos specialistą papildomos informacijos.
Nusiskundimų neturiu; 58,9% Gautas preparatas buvo pakankamai trumpo tinkamumo termino; 0,6% Buvo pažeista įsigyto
preparato išorinė pakuotė; 2,0% Buvo gauta brokuota
vidinė pakuotė; 2,6% Kita; 35,9%
10 lentelė. Respondentų kreipimasis į sveikatos specialistą dėl norimo įsigyti augalinio preparato informacijos Jūsų išsilavinimas Ar kreipiatės į sveikatos specialistus dėl papildomos informacijos apie norimą įsigyti/įsigytą augalinės kilmės preparatą?
Pagrindinis Vidurinis Profesinis Aukštasis Iš viso
Taip Skaičius 1 8 36 51 96 Procentai5 1,1% 8,3% 37,5% 53,1% 100% Procentai6 0,3% 2,3% 10,5% 14,8% 27,9% Kartais Skaičius 2 8 36 78 124 Procentai5 1,6% 6,5% 29% 62,9% 100% Procentai6 0,6% 2,3% 10,5% 22,3% 35,7% Ne Skaičius 1 13 35 80 129 Procentai5 0,8% 10,1% 27,1% 62% 100% Procentai6 0,3% 3,7% 10% 22,9 36,9 Iš viso Skaičius 4 30 107 209 350 Procentai5 1,2% 8,6% 30,6% 59,6% 100% Procentai6 100% 100% 100% 100% 100%
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad respondentai maždaug tolygiai pasiskirstė atsakydami į klausimą ,,Ar kreipiatės į sveikatos specialistus dėl papildomos informacijos apie norimą įsigyti/įsigytą augalinės kilmės preparatą?“. Daugiausiai respondentų (36,9 proc.) atsakė, kad nesikreipia, iš jų didžiąją dalį sudaro aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Taip pat, 35,7 procentai respondentų į sveikatos specialistus dėl norimo įsigyti arba jau įsigyto augalinio preparato kreipiasi kartais. Į sveikatos specialistus dėl informacijos apie augalinius preparatus kreipiasi 27,9 proc. apklaustų visuomenės vaistinės lankytojų.
Patikrinus rezultatus statistiškai, paaiškėjo, kad išsilavinimo santykis su kreipimųsi dėl informacijos į sveikatos specialistus dėl norimo įsigyti arba jau įsigyto augalinio preparato, yra statistiškai reikšmingas (p<0,05).
Kitas klausimas respondentams buvo užduotas siekiant sužinoti ar savarankiškai įsigytas augalinės kilmės preparatas buvo sukėlęs sveikatos problemų (11 pav.).
11 pav. Internete įsigytų augalinių preparatų vertinimas (n=350)
Pateiktoje diagramoje matyti, kad daugiau nei pusė, t.y. 54 proc. respondentų teigia, kad savarankiškai įsigytas augalinis preparatas nesukėlė sveikatos problemų. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad visuomenės vaistinės lankytojai žino kokius preparatus vartoti, norint pagerinti savo tuometinę sveikatos būklę.
Taip pat, dalis respondentų teigia pajutę sveikatos sutrikimų. 9,1 proc. respondentų sveikatos būklė pablogėjo, o 8,3 proc. respondentų nurodė, kad vartojant savo nuožiūra įsigytus augalinės kilmės preparatus nepajuto jokio pageidaujamo efekto.
Anketoje buvo klausiama visuomenės vaistinės lankytojų nuomonės, ar būtų vertingos farmacijos specialisto internetinės konsultacijos, kurios susidarytų tiesioginiu metu iš žinučių. Rezultatai buvo sugrupuoti pagal respondentų gyvenamąją vietą (žr.11 lentelėje).
54 8,3 0,3 1,1 9,1 0,6 26,6 0 10 20 30 40 50 60 Ne Taip, nejaučiau efekto Taip, atsirado sveikatos sutrikimų Taip, pajaučiau sąveiką su vartojamais vaistais Taip, gydoma sveikatos būklė pablogėjo Taip, kitokios problemos Neperku internetu augalinių preparatų P ro ce nta i (%)
11 lentelė. Respondentų nuomonė apie internetines farmacijos specialistų konsultacijas internetu Gyvenamoji vieta Kaip manote, ar būtų vertingos internetinės farmacijos specialisto konsultacijos?
Miestas Miestelis Kaimas Iš viso
Vertingos Skaičius 93 46 14 153 Procentai 26,6% 13,1% 4% 43,7% Nevertingos Skaičius 23 7 2 32 Procentai 6,6% 2% 0,6% 9,1% Neturiu nuomonės Skaičius 85 64 16 165 Procentai 24,3% 18,3% 4,6% 47,1%
Iš viso Skaičius 201 117 32 350
Procentai 57,4% 33,4% 7,1% 100%
Respondentų nuomonės pasiskirstė netolygiai. Daugiausiai – 47,1 proc. respondentų pažymėjo, kad neturi nuomonės dėl internetinės farmacijos specialistų konsultacijos vertės. Tačiau labai panašus respondentų skaičius, t.y. 43,7 proc. pažymėjo, kad konsultacijos būtų vertingos.
Patikrinus rezultatus statistiškai, paaiškėjo, kad gyvenamosios vietos santykis su nuomone ar būtų vertingos internetinės farmacijos specialistų konsultacijos, yra statistiškai reikšmingas (p<0,05).
12 pav. Respondentų naudojami informaciniai šaltiniai apie augalinės kilmės preparatus (n=350)
Atsakydami į pateiktą klausimą respondentai galėjo žymėti vieną ir daugiau atsakymų. Pateikti duomenys nurodo, kad farmacijos specialisto konsultacijomis apie augalinės kilmės preparatus naudojasi 93,1 proc. apklaustų pacientų. Farmacijos specialistas – lengviausiai prieinamas sveikatos specialistas. Beveik tiek pat – 92 proc. respondentų apie augalinius preparatus konsultuojasi su gydytojais. Didelė dalis respondentų, t.y. 75,3 proc. naudojasi draugų ir giminaičių patarimais ir 74 proc. skaito pakuotės lapelius. Iš klausimo atsakymuose pateiktų variantų pakuotės lapelis, respondentų nuomone, yra svarbiausias rašytinis informacinis šaltinis apie augalinės kilmės preparatus.
93,1 92 75,3 74 48,3 47,1 10,9 5,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Vaistininkais Gydytojais Draugų,
giminaičių patarimais Pakuotės lapeliu Laikraščiais, žurnalais, straipsniais Televizija ir radijo laidomis Reklama Nesidomiu P ro ce nta i (%)
4. IŠVADOS
1. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad internetu naudojasi 41-55 metų amžiaus moterys, gyvenančios mieste ir turinčios aukštąjį išsilavinimą.
2. Nustatyta, kad dauguma apklaustų respondentų naudojančių internetą, ten ieško informacijos apie augalinės kilmės preparatus. Respondentų nuomone, internete pateikta informacija yra aiškiai suprantama ir patikima.
3. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 78 procentai apklaustų pacientų augalinius preparatus perka internetu dėl mažesnės kainos ir rekomendacijų. Pacientai geba atsirinkti patikimus pirkimo šaltinius, didžioji dalis perka iš internetinių vaistinių, kur yra tiksli informacija apie norimą įsigyti preparatą.
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Rekomenduojama interneto vartotojams atsirinkti kuo kokybiškesnę ir patikimesnę farmacinę informaciją internete. Jeigu nežinoma kokiais šaltiniais naudotis, reikia drąsiai klausti sveikatos specialistų nuomonės dėl internete esančių informacinių šaltinių.
2. Farmacijos specialistai turėtų skatinti žmones kuo daugiau bendrauti su sveikatos specialistais, aptariant sveikatos sutrikimus, kad išvengti netinkamos savigydos.
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Shcherbakova N, Shepherd M. Community pharmacists, Internet and social media: an empirical investigation. Research in Social and Administrative Pharmacy. 2014, Nov 1;10(6):e75-85.
2. Collins S.E., MS, RD, CHES & Lewis D.M., BA. Social Media Made Easy: Guiding Patients to Credible Online Health Information and Engagement Resources. Clinical Diabetes Journal. 2013, 31(3), 137;
3. Lombardo S, Cosentino M. Internet use for searching information on medicines and disease: a community pharmacy–based survey among adult pharmacy customers. Interactive journal of medical research. 2016;5(3):e22.
4. Marton C, Wei Choo C. A review of theoretical models of health information seeking on the web. Journal of Documentation 2012 Apr 20;68(3):330-352.
5. Bidmon S, Terlutter R. Gender differences in searching for health information on the internet and the virtual patient-physician relationship in Germany: exploratory results on how men and women differ and why. Journal of medical Internet research. 2015;17(6):e156.
6. Fox S. & Duggan M. 35% of U.S. adults have gone online to figure out a medical condition; of these, half followed up with a visit to a medical professional. Pew Research Center project. 2013. 7. Shandwick W. The great American search for healthcare information [online]. Prieiga per
internetą: https://www.webershandwick.com/wp-content/uploads/2018/11/Healthcare-Info-Search-Report.pdf
8. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas (2006 m. birželio 22 d.), Valstybės žinios, Nr. 78 – 3056.
9. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos Ministerijos. Internetinė prieiga:
www.vvkt.lt
10. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. B1-22 "Dėl pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašo patvirtinimo"// TAR, 2014-01-22, Nr. 395. Internetinė prieiga: https://vmvt.lt/ 11. Uscilienė V., Vežėvičienė R. Vaistininkų ir pacientų naudojami farmaciniai informacijos šaltiniai.
Vilniaus universitetas, 2017. Magistro baigiamasis darbas.
13. Sanii Y, Torkamandi H, Gholami K, Hadavand N, Javadi M. Role of pharmacist counseling in pharmacotherapy quality improvement. Journal of research in pharmacy practice. 2016 Apr;5(2):132.
14. Fisher JH, O’Connor D, Flexman AM, Shapera S, Ryerson CJ. Accuracy and reliability of internet resources for information on idiopathic pulmonary fibrosis. American journal of respiratory and critical care medicine. 2016 Jul 15;194(2):218-25.
15. Nassiri M, Bruce-Brand RA, O’Neill F, Chenouri S, Curtin P. Perthes Disease: The quality and reliability of information on the Internet. Journal of Pediatric Orthopaedics. 2015 Jul 1;35(5):530-5.
16. Alexa internet. Alexa Top 500 Global Sites. 2015. Prieiga per internetą:
http://www.alexa.com/topsites
17. Best J., Muzaffar J. & Mitchell-Innes A. Quality of information available via the internet for patients with head and neck cancer: are we improving? European Archives of Oto-Rhino-Laryngology. 2015, 272(11), 3499-3505.
18. Dalmer NK. Questioning reliability assessments of health information on social media. Journal of the Medical Library Association: JMLA. 2017 Jan;105(1):61.
19. Fahy E, Hardikar R, Fox A, Mackay S. Quality of patient health information on the Internet: reviewing a complex and evolving landscape. The Australasian medical journal. 2014;7(1):24. 20. Fittler A, Vida RG, Káplár M, Botz L. Consumers turning to the internet pharmacy market:
cross-sectional study on the frequency and attitudes of hungarian patients purchasing medications online. Journal of medical Internet research. 2018;20(8):e11115.
21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Internetinė prieiga: https://sam.lrv.lt/lt/ 22. Dudley J. Entering the Digital Battleground. In: Mail Order and Internet Pharmacy in Europe.
Kidderminster UK: James Dudley International Ltd; 2014.
23. Garofalo L, Di Giuseppe G, Angelillo IF. Self-medication practices among parents in Italy. BioMed research international. 2015;2015.
24. Chang J, Ye D, Lv B, Jiang M, Zhu S, Yan K, Tian Y, Fang Y. Sale of antibiotics without a prescription at community pharmacies in urban China: a multicentre cross-sectional survey. Journal of Antimicrobial Chemotherapy. 2017 Apr 1;72(4):1235-42.
25. Kasulkar AA, Gupta M. Self medication practices among medical students of a private institute. Indian journal of pharmaceutical sciences. 2015 Mar;77(2):178.
