LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
Manigirdas Tamošaitis
VEIKSNIAI, ĮTAKOJANTYS SOMATINIŲ LĄSTELIŲ KIEKĮ
KONTROLIUOJAMŲ KARVIŲ PIENE
Magistro darbas
Darbo vadovė: dr.Loreta Šernienė
Magistro darbas atliktas 2003 – 2005 metais Lietuvos veterinarijos akademijos maisto saugos ir gyvūnų gerovės katedroje.
Magistro darbą paruošė: Manigirdas Tamošaitis
(parašas)
Magistro darbo vadovas: dr. Loreta Šernienė. (LVA Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra)
(parašas)
Recenzentas: dr. Saulius Tušas (Gyvulininkystės katedra)
Turinys
Psl.
Įvadas 4
1. Literatūros apžvalga 6
1. 1. Pieno kokybės sąvoka 6
1. 1. 1. Somatinių ląstelių sąvoka 8
1. 2. Veiksniai, įtakojantys žaliavinio pieno kokybę 10
1. 2. 1. Tiesioginiai veiksniai 10
1. 3. Institucijos, dalyvaujančios pieno kokybės tyrimuose 17
1. 3. 1. Pieno supirkimo punktai ir kontrolės asistentai rajonuose 17
1. 3. 2. VĮ “Pieno tyrimai” 17
1. 3. 3. VšĮ „Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras“ 17
2. Tyrimų metodika 20
2. 1. Tyrimų etapai 20
3. Tyrimų rezultatai 23
3. 1. Aprašomieji statistiniai duomenys 23
3. 2. Įvairių veiksnių įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene analizė 24
3. 2. 1. Karvės veislės įtaka somatinių ląstelių skaičiui 25
3. 2. 2. Amžiaus (laktacijos) įtaka somatinių ląstelių skaičiui 26
3. 2. 3. Ūkio dydžio įtaka somatinių ląstelių skaičiui 27
3. 2. 4. Mėginio ėmimo tipo įtaka somatinių ląstelių skaičiui 29
3. 2. 5. Mėginį imančio asmens įtaka somatinių ląstelių skaičiui 29
4. Tyrimo rezultatų apibendrinimas. 31
5. Išvados 34
6. Padėkos 35
7. Santrauka 36
8. Literatūros sąrašas 37
ĮVADAS
Pasaulyje per metus gaunama apie 500 mln tonų pieno. Toks kiekis pieno tilptų baseine, kurio ilgis - 1km, plotis -1 km, gylis - 0,5km.
Pienas - vienas vertingiausių ir plačiai vartojamų maisto produktų. Daugiausia pieno produktų pagaminama iš karvių (91%), buivolių (6%), avių (1,7%) ir ožkų (1,6%) pieno.
Pieninė galvijininkystė yra viena iš svarbiausių gyvulininkystės šakų. Iš jos gaunamas biologiškai labai vertingas maisto produktas – pienas. Atskirose šalyse ši šaka vaidina nevienodą vaidmenį. Daugiausia pieno primelžiama Europoje. Čia gaunama 35,9 % viso pagaminto pieno. Antroji vieta tenka Amerikos žemynui – 24,3 %, Azijos žemyne – 14,2 %, Afrikos – 3,0 %, Okeanijoje – 3,0 %.
Pieno ūkis – viena svarbiausių Lietuvos žemės ūkio šakų. 2004 metais pieną šalyje gamino daugiau kaip 194 tūkstančiai ūkių arba 69 procentai kaime įsikūrusių ūkininkų ūkių, žemės ūkio įmonių. Pajamos už pieną sudaro apie trečdalį visų pajamų, gaunamų už realizuotą žemės ūkio produkciją.
Reikalavimai žalio pieno gamybai apibrėžti Europos Sąjungos direktyvoje 92/46/EEB. Direktyvos reikalavimų įgyvendinimas susijęs su žalio pieno kokybe, skirtingo laipsnio pertvarkymais fermų patalpose, įrangoj, asmens bei higienos reikalavimuose, superkant žalią pieną bei pienininkystės valdymo sistemoje.
Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, privalo gaminti konkurencingus ir saugius vartoti žmonėms pieno produktus. Pienas yra vienas vertingiausių ir plačiai vartojamų maisto produktų, todėl gerinti pieno kokybę yra pagrindinis uždavinys tiek pieno gamintojams, tiek jo perdirbėjams.
Somatinės ląstelės yra vienas iš rodiklių, pagal kurį nustatoma pieno kokybė. Padaugėjus piene somatinių ląstelių, pablogėja technologinės pieno savybės: susilpnėja rūgimas, pieno rūgšties ir šliužo fermento veikimas, pienas būna ne toks termostabilus.
kontroliuoti ir analizuoti šį rodiklį,o taip pat ištirti ir kontroliuoti veiksnius, įtakojančius somatinių ląstelių skaičių karvių piene.
Tarbo tikslas: įvertinti ir išanalizuoti veiksnių, įtakojančių somatinių ląstelių kiekį kontroliuojamų karvių piene, įtaką.
Darbo uždaviniai:
1. Parinkti ir sukaupti 2003-2004 m. užbaigusių laktacijas kontroliuojamų karvių pieno tyrimų duomenis.
2. Aprašyti sukauptus duomenis, nustatant kontroliuojamų karvių veislių, amžiaus įvairovę, įvertinant ūkių dydžius.
3. Statistiškai įvertinti ir aprašyti veiksnių – karvės veislės, amžiaus, sezono, ūkio dydžio, mėginio ėmimo tipo ir mėginį imančio asmens – įtaką somatinių ląstelių kiekiui kontroliuojamų karvių piene.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Pieno kokybės sąvoka
Pieno kokybė – tai jo normalios cheminės sudėties ir būdingų savybių visumos rodiklis. Pieno kokybė skirtinguose dokumentuose apibrėžiama skirtingai, taip pat nurodomi ir skirtingi rodikliai, nusakantys pieno kokybę. Pieno supirkimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. Įsakymu Nr. 146 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 20 d. Įsakymo Nr. 3D – 245 redakcija) pieno kokybė nusakoma šiais rodikliais: bendras bakterinis užterštumas, tūkst./ml, somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml, inhibitorinės medžiagos ir pieno užšalimo temperatūra °C. Standartas LST 1137 : 2003 „Žalias karvių pienas. Kokybės reikalavimai. Nustatymas ir įvertinimas“ nurodo tuos pačius kokybės rodiklius, tačiau dar apjungia ir juslines savybes. Žaliavinis pienas Lietuvoje superkamas tik atitinkantis pirmoje lentelėje išvardintus pieno sudėties ir kokybės rodiklius pagal standartą LST 1137
1 lentelėPieno sudėties ir kokybės rodikliai
Rodiklio pavadinimas Norma
Spalva Balta arba gelsvo atspalvio
Kvapas Be specifinio pašarų ar kitų medžiagų kvapo. Žiemą ir pavasarį galimas silpnas pašarų kvapas. Konsistencija Vienalytė, nesušaldytas, be gleivių, nuosėdų, baltymų
dribsnių, sviesto kruopelių ir mechaninių priemaišų Temperatūra Pieno pardavimo metu - ne aukštesnė kaip 8º C, išskyrus
atvejus, kai pienas pristatomas per 2 valandas po melžimo. Į pieno apdorojimo ir perdirbimo įmones atvežto pieno temperatūra neturi viršyti 10º C
Skonis Be specifinio pašarų ar kitų medžiagų skonio. Žiemą ir pavasarį galimas silpnas pašarų prieskonis
Rūgštingumas Ne didesnis kaip 18º T Švarumas Ne žemesnės kaip I grupės
Tankis Ne mažesnis kaip 1027 kg/m³ Neutralizuojančios ir
inhibitorinės medžiagos
Taigi plačiaja prasme pieno kokybė yra kompleksinis rodiklis, apjungiantis juslines, fizines ir chemines pieno savybes.
Pieno kokybė nusakoma šiais aspektais: 1) natūralumas (nefalsifikuotumas);
2) cheminė sudėtis (riebalai, baltymai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos sausųjų ir sausųjų neriebalinių medžiagų kiekis);
3) pieno savybės: a) juslinės (spalva, skonis, kvapas, konsistencija, išvaizda), b) fizikinės (tankis g/ml), c) cheminės (rūgštingumas °T), d) technologinės (termostabilumas, jautrumas šliužo fermentui);
4) mechaninis užterštumas; 5) bakterinis užterštumas;
6) užterštumas pašalinėmis (nenatūraliomis) medžiagomis;
7) anomalus pienas (mastitu sergančių, užtrunkančių karvių ir su krekenų priemaiša); 8) sergančių užkrečiamomis ir neužkrečiamomis ligomis karvių pienas. [29, 30]
Pieno tinkamumas supirkti nustatomas 7 tyrimais: riebalų kiekis, baltymų kiekis, somatinių (kūno) ląstelių skaičius, bendras bakterinis užterštumas, inhibitorinės medžiagos, pieno užšalimo temperatūra, laktozės (pieno cukraus) kiekis ir urėjos kiekis.[14]
Žalias karvių pienas, skirtas termiškai apdorotam geriamajam pienui, aromatizuotam pienui arba grietinėlei gaminti, turi atitikti šiuos rodiklius:
2 lentelė Reikalavimai žaliaviniam pienui
Mikroorganizmų rūšis Rodiklis Bendras bakterijų skaičius 30 °C (1 ml) ≤100 000
Somatinių ląstelių skaičius ≤400 000
Papildomai žalias karvių pienas turi atitikti šiuos reikalavimus: auksinių stafilokokų (Staphylococcus aureus) bakterijų skaičius 1 ml turi būti toks: n=5, m=500, M=2000, c=2, kur: n - mėginių skaičius; m – ribinė bakterijų skaičiaus reikšmė; pienas vartotinas, jei visuose mėginiuose bakterijų skaičius neviršija m reikšmės; M – didžiausioji ribinė bakterijų skaičiaus reikšmė; pienas nevartotinas žalias, jei viename ar keliuose iš paimtų penkių mėginių bakterijų skaičius lygus M arba jį viršija; c – mėginių skaičius, kuriuose bakterijų skaičius gali būti tarp m ir M reikšmių, o likusiuose mėginiuose bakterijų skaičius neviršija m reikšmės. [38]
1. Tarybos direktyvos 85/397/EEB A priedo VI skyriuje nustatytų bendrųjų higienos sąlygų;
2. Tarybos direktyvos 64/432/EEB A priedo reikalavimų; 3. Pieno supirkimo taisyklių;
4. Lietuvos Respublikos Higienos normos HN 16:2003 “Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu”;
5. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 24:2003 “Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”.
6. Lietuvos Respublikos higienos normos HN – 16 Medžiagos ir gaminiai, kontaktuojantys su maisto produktais.
7. Didžiausių leistinų veterinarinės medicinos preparatų likučių kiekių gyvūniniuose maisto produktuose reglamento.
1. 1. 1. Somatinių ląstelių sąvoka
Piene be riebalų, baltymų, laktozės, mineralinių medžiagų aptinkama somatinių ląstelių. Tai kraujo forminiai elementai – daugiausia leukocitai (jie sudaro 80 – 85 % bendro somatinių ląstelių kiekio) ir iš tešmens audinio atskilusios ląstelės.
Somatinių ląstelių skaičius priklauso nuo sveikatos būklės, laktacijos periodo, gyvulio amžiaus, veislės, metų laiko, šėrimo, laikymo sąlygų.
Pagal literatūros duomenis somatinių ląstelių skaičiui piene didelę įtaką turi karvės amžius ir laktacijos stadijos. Išvystytos pienininkystės šalyse, norint gauti geros kokybės pieną, ypatingas dėmesys skiriamas karvių amžiui. Dėl intensyvios gyvulių eksploatacijos ir didelio pieno produktyvumo vyresnės karvės kečiamos jaunomis.[16, 23]
Amerikiečių atlikti tyrimai (R.J.Eberhardas ir kt) rodo, kad jaunų gyvulių piene somatinių ląstelių yra ženkliai mažiau negu vyresnių. Tai aiškinama su amžiumi mažėjančiu atsparumu mastitams.[16, 23]
Karvė nuolat yra veikiama išorinių veiksnių, kurie silpnina jos apsauginius barjerus, todėl laikymo sąlygos turi didelę įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
Aukštas somatinių ląstelių skaičius piene ir sergamumas mastitu daugiausia siejamas su nepageidautinu aplinkos poveikiu, tačiau genetinė įtaka ir genetinės variacijos taip pat egzistuoja. Tai yra selekcijos pagrindas.
Didelę įtaką karvių sergamumui tešmens uždegimu turi šėrimas. Somatinių ląstelių skaičius piene gali padidėti dėl virškinamojo trakto sutrikimų, atsiradusių dėl prastos kokybės pašarų ar blogai subalansuotų racionų.[20, 30, 35]
. 3 lentelėAukšto somatinių ląstelių skaičiaus neigiama įtaka perdirbant pieną
Pieno produktai Neigiama įtaka
Pasterizuotas pienas Neatsparus karščiui, skonio ir kvapo pasikeitimas, neilgas laikymo laikotarpis.
Fermentiniai pieno produktai
Silpnas bakterinės kultūros augimas, nepageidaujamas kvapo pasikeitimas, silpnai koaguliuoja, sunkiau atsiskiria išrūgos.
Sviestas Ilgas mušimo laikas, silpnas aromatas ir skonis, lėtas formavimasis, greitai pavandenėja.
Sūris Silpnas bakterinės kultūros augimas, lėtas sutraukos susiformavimas, lėtas brendimas, blogas aromatas ir konsistencija.
Somatinių ląstelių kiekis piene padidėja, kai:
• tešmens paruošimui nenaudojamos individualios pašluostės; • nekontroliuojamos pirmosios pieno čiurkšlės;
• po melžimo nedezinfekuojami speniai; • sergančios karvės neatskirtos nuo sveikų;
• sergančios tešmens uždegimu karvės melžiamos iš eilės; • neišbrokuojamos lėtiniu tešmens uždegimu sergančios karvės;
1. 2. Veiksniai, įtakojantys žaliavinio pieno kokybę
Norint, kad pienas būtų geros kokybės, reikia laikytis ūkinių, zootechninių, veterinarinių ir technologinių reikalavimų. Veiksniai, įtakojantys žaliavinio pieno kokybę gali būti suskirstyti į dvi pagrindines grupes: tiesioginiai ir netiesioginiai.
4 lentelė. Veiksniai, sąlygojantys pieno kokybę.
TIESIOGINIAI NETIESIOGINIAI 1. Galvijų fiziologinė ir sveikatos būklė
2. Tešmens sanitarinio apdorojimo kokybė 3. Naudojamo vandens kokybė
4. Pieno įrenginių ir pieno indų sanitarinė būklė
5. Karvių melžimo sąlygos 6. Pieno košimo kokybė 7. Pieno aušinimo kokybė 8. Nenatūralios medžiagos piene
9. Pieno laikymo ir transportavimo sąlygos
10. Melžėjų asmens higiena 11. Melžėjų kvalifikacija
1. Pieno fermos, karvidžių aplinkos sutvarkymas
2. Tipinės (pritaikytos) karvidės, jų zoohigienos ir veterinarinės sanitarijos būklė
3. Melžimo, pieno aušinimo, kitų įrenginių tinkamas eksploatavimas ir priežiūra
4. Apsirūpinimas plovimo, dezinfekavimo ir kitomis būtinomis priemonėmis
5. Plovimo, dezinfekavimo tirpalų kokybė bei jų tinkamas panaudojimas
6. Karvių aprūpinimas geros kokybės pašarais, jų priežiūros ir laikymo sąlygos 7. Tinkama karvių selekcija
1. 2. 1. Tiesioginiai veiksniai
d. po apsiveršiavimo), b) normalaus pieno išsiskyrimo (275 – 285 d.), c) užtrunkančios karvės pieno išsiskyrimo (7 d. prieš užtrūkimą).
Kiek didesnis somatinių ląstelių skaičius sveikų karvių piene yra tuoj po apsiveršiavimo, bet mažėja, mažėjant krekenų kiekiui (1 pav.). 4-5 parą po apsiveršiavimo somatinių ląstelių būna mažiau negu 200 tūkst./ml. Antrą savaitę sveikų karvių piene somatinių ląstelių būna mažiau negu 100 tūkst./ml. Sumažėjus karvės produktyvumui iki 4 kilogramų per parą, SLS šiek tiek padidėja. Slaptu mastitu sergančių karvių SLS krekenose mažėja lėčiau negu sveikų karvių, o per laktaciją SLS sparčiai didėja. [1, 34, 9, 32]
Užtrunkančių karvių pienas pasižymi padidėjusiu riebalų, baltymų, mineralinių medžiagų kiekiu. Piene pagausėja fermentų (lipazės ir kt.), leukocitų, tačiau rūgštingumas sumažėja iki 14 – 16 ºT, kartais iki 9 – 12 ºT. Užtrunkančių karvių pieną šliužo fermentas sutraukia lėtai, susidaro drebli sutrauka, jame lėtai dauginasi pienarūgščio rūgimo bakterijos.
Šiuo periodu gautas pienas pasižymi blogomis juslinėmis savybėmis. Produktai, pagaminti iš tokio pieno, greitai genda, yra nemalonaus skonio. Dėl padidėjusio lipazės kiekio skaldomi pieno riebalai. Dėl to padaugėja atskilusių riebiųjų rūgščių (sviesto, kaprono) ir kitų karčių medžiagų (aldehidų, ketonų).
Amžius. Pieno riebumas paprastai didėja iki 6 laktacijos, t.y. iki aštuonerių metų amžiaus. Paskui pieno riebumas kasmet po truputį mažėja, nes karvė pradeda senti, sulėtėja pieno riebalų sintezė. Taigi vidutinio amžiaus karvės (šešių laktacijų) duoda geriausios cheminės sudėties ir technologinių savybių pieną. Be to, toks pienas turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, lyginant su jaunesnių (dviejų laktacijų) ir senų galvijų (dešimties laktacijų) pienu. Sulig galvijo amžiumi mažėja lakiųjų riebiųjų rūgščių, bet daugėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, taip pat didėja jodo (Hiublio) skaičius. Be to, po ketvirtos-šeštos laktacijos dažniausia mažėja kazeino, laktozės, sumažėja bendrasis rūgštingumas, truputėlį pablogėja technologinės savybės, padidėja somatinių ląstelių skaičius. [8, 10, 15]
SLS kitimas didejant karvių amžiui 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 0 50 100 150 200 250 300 Dienos po apsiveršiavimo Somatini ų l ąsteli ų skai čiu s Pirmaveršės Antraveršės Trečiaveršės
1 pav. SLS kitimas piene didėjant karvių amžiui (pagal R. J. Eberhardą ir kt) [16]
Ruja ir servis periodas. Rujos metu padidėja pieno riebumas. Gali padidėti somatinių ląstelių skaičius. Pakinta pieno organoleptinės savybės (pienas pasidaro karstelėjęs). Be to, rujos įtaka pieno sudėčiai priklauso ir nuo galvijų individualių savybių.
Optimali servis periodo trukmė 60 – 65 d. Jei šis periodas yra trumpesnis, tolesnių laktacijų pienas būna mažesnio riebumo.
Sveikatos būklė. Geros kokybės pieną duoda tik sveikos karvės. Sutrikus organizmo fiziologinėms funkcijoms, sutrinka ir pieno sekrecija: sumažėja pieno, pakinta jo sudėtis ir savybės.
Sergančių karvių piene dažniausiai sumažėja kazeino, riebalų ir laktozės, dėl to pablogėja pieno maistinė, biologinė energetinė vertė bei technologinės savybės. Svarbus uždegiminių procesų karvių organizme arba pieno liaukoje rodiklis yra somatinių ląstelių kiekis.
Sveikų karvių piene somatinių ląstelių yra nuo kelių dešimčių iki 500 tūkst./ml, o sergančių mastitais ir kitomis ligomis – nuo 500 tūkst. iki 20 mln/ml ir daugiau.
sudėtis, padidėja somatinių ląstelių skaičius (SLS). Uždegimo intensyvumas priklauso nuo karvių šėrimo, kitų biologinių veiksnių ir uždegimą sukėlusio patogeno. [6, 10]
5 lentelė. Karvių, sergančių tešmens uždegimu, pieno sudėties pakitimai [Kitchen B. J. 1981; Eberhart R. J. ir kt., 1987] [16]
Sergančių karvių pieno, taip pat iš jo pagamintų produktų organoleptinių savybių pakitimų laipsnis, jų cheminė sudėtis ir fizikinės savybės labai priklauso nuo ligos eigos ir formos. Mastitu sergančių karvių piene ne tik gerokai padaugėjus somatinių ląstelių, bet ir daugiau ar mažiau padidėja fermentų (katalazės, šarminės fosfatazės, peroksidazės, lipazės, amilazės, proteazės) aktyvumas. Tokio pieno rūgštingumas gali būti 5 – 13 ºT.
Mastitu dažniausiai serga pirmaveršės (17 %) negu vyresnio amžiaus karvės (12 %). Pirmąjį laktacijos mėnesį pirmaveršės karvės mastitu serga penkis kartus dažniau negu vyresnės. Pirmuosius tris laktacijos mėnesius mastitu serga apie 60 % pirmaveršių. [14, 15, 35, 37, 26]
Dėl proteolitinių fermentų karvių, sergančių slaptuoju mastitu, piene prasideda baltymų irimas. Sveikų karvių piene esantis plazminas yra svarbus proteolitinis fermentas. Dėl mastito šio fermento aktyvumas gali padidėti daugiau nei du kartus. Plazminas ir kiti fermentai, išsiskyrę iš somatinių ląstelių, gali skaldyti kazeiną tešmenyje. Esant sukėlėjo S. agalactiae
Sudėtinės dalys% Sveikų karvių pienas %
sukeltam uždegimui dėl vykstančios proteolizės šviežiame piene sumažėja kazeino (20%). Nors plazmino sukeltas kazeino irimas sulėtėja žemoje temperatūroje, jis yra ypač atsparus kaitinimui. Normalios pieno pasterizacijos temperatūros nepakanka padidėjusiam plazmino aktyvumui sumažinti. Taigi dėl mastito atsiradęs plazminas skatina pieno baltymų gedimą, kuris gali tęstis pieno perdirbimo bei jo produktų laikymo metu.
S. aureus patekę į pieno liauką, ne tik sukelia uždegimą, bet ir gamina karščiui atsparius
enterotoksinus. Jie patenka į pieną, o perdirbant – į pieno produktus. Valgant tokius pieno produktus galima apsinuodyti.
Didėjant produktyvumui, tešmuo tampa jautresnis mastitams. Todėl reikia nuolat stebėti labai produktyvių karvių tešmens būklę, kadangi jos labiau yra linkusios sirgti mastitais ir kitomis ligomis.
Didelę įtaką karvių sergamumui tešmens uždegimu turi šėrimas. Trūkstant pašaruose seleno ir vitamino E, padidėja karvių sergamumas tešmens uždegimu. Papildžius pašarus seleno ir vitamino E priedais, turinčiais antioksidacinių savybių, klinikiniais mastitais sergama daug rečiau bei trumpiau. Be to, kai pašaruose trūksta vitamino A ar karotino, dėl netinkamo angliavandenių santykio karvės dažniau serga mastitu. O mastitas – tiesioginė padidėjusio somatinių ląstelių skaičiaus piene priežastis.
Karvė nuolat yra veikiama išorinių veiksnių, kurie silpnina jos apsauginius barjerus. Karvės mastitu dažniausiai serga tvartiniu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu sergamumas padidėja dėl prastos tvartų ventiliacijos. Karvės išskiria daug šilumos ir drėgmės, dėl to tvarto temperatūra pakyla, o šilta ir drėgna aplinka sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Tai padidina tvarto užterštumą bakterijomis, kurios sukelia tešmens uždegimą ir dėl to padidėja somatinių ląstelių skaičius piene.
Karvių sergamumas padidėja ir dėl intensyvaus tešmens vėsinimo (skersvėjo). Pieno sintezė priklauso nuo kraujo kiekio, tekančio per tešmenį. Kai tešmuo vėsinamas, kraujagyslės susitraukia ir mažiau kraujo prateka per tešmenį. Tešmuo greitai atšąla ir, nusilpus apsauginiams barjerams, padidėja galimybė bakterijoms, sukeliančioms uždegimą, patekti į tešmenį.
Kai kurie autoriai nurodo, kad karvės dažniau serga vasarą. Daugiausia infekcijų kyla ten, kur karvių laikymo vietos būna labiausiai užterštos žarnyno bakterijomis.
Daugelio autorių nuomone, melžimas yra pagrindinis predisponuojantis veiksnys, nulemiantis karvių sergamumą mastitu. [6, 15, 25, 33,]
mechaninių (melžimo taisyklių, dienotvarkės nesilaikymas, tešmens plovimas šaltu vandeniu, girdymas šaltu vandeniu, triukšmas, grubus elgesys), fizinių (netinkama temperatūra ir oro drėgnumas patalpose), cheminiai (padidėjusi kenksmingų dujų koncentracija gyvulių laikymo patalpose). Dėl nuolatinių stresų silpsta karvių, ypač produktyviųjų organizmo atsparumas, tešmens apsauginės funkcijos ir pieno baktericidinės savybės, susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams patekti į pieno liauką ir ten vystytis. Kaip atsakas į padidėjusį bakterijų ir jų apykaitos produktų kiekį, piene padidėja somatinių ląstelių skaičius. Dėl stresų gali ne tik padidėti somatinių ląstelių skaičius, bet ir sumažėti karvių produktyvumas. Karvės, turinčios didesnį genetinį potencialą produktyvumui yra genetiškai labiau linkusios sirgti mastitu, nes dėl padidėjusio produktyvumo padidėja ir fizinis stresas, kuris skatina aukštą somatinių ląstelių skaičių ir pieno produktyvumo rodiklių sumažėjimą. [9]
Kitas svarbus aplinkos veiksnys, kuris turi įtakos somatinių ląstelių skaičiui - sezonas. Lietuvoje atlikti tyrimai (A.Žakas) parodė, kad mažiausias vidutinis somatinių ląstelių kiekis būna vasaros laikotarpiu. Sezoniškumo įtaka pasireiškia šėrimo pokyčiais ir pašarų kokybe (sultingi pašarai, blogas silosas), karves nevedant mociono, dėl streso. Sezoninis somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas yra susijęs su sezoniniu mastitu, tešmens perkaitimais, peršalimais ir sumušimais.[17]
Tešmens sanitarinio apdorojimo kokybė. Daug dėmesio reikia skirti tešmens priežiūrai prieš melžimą ir po melžimo. Mikroorganizmai patenka į pieną nuo blogai nuvalyto (nuplauto) tešmens, nešvarios karvės odos, melžėjų rankų ir kt. Todėl melžiant būtina laikytis sanitarinių – higieninių reikalavimų: karves melžti visada tuo pat laiku; melžėjos turi dėvėti specialią švarią ir tvarkingą aprangą, avėti guminę avalynę; rankas plauti plovimo priemone, saugančia rankų odą, turinčia antiseptinių savybių; prieš melžimą karštu vandeniu perplauti melžtuves ir pieno indus ir kt.
Mastitus sukelianti infekcija dažnai pernešama nešvariomis rankomis, apšluostant karvių spenius nedezinfekuotais skudurais. Daug mikrobų ir mechaninių nešvarumų patenka į pieną nuo nešvarios tešmens odos ir spenių. Todėl pieno kokybei bene didžiausią reikšmę turi geras tešmens paruošimas melžimui. Be to plaunant ir šluostant tešmenį, sužadinamas pieno atleidimas. [29, 37, 6]
6 lentelėSpenių nuplovimo laipsnis ir somatinių ląstelių skaičius
Speniai nuplauti: Fermų skaičius Somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis tūkst./ml Labai švariai 141 173 Švariai 524 211 Vidutiniškai 299 241 Nešvariai 64 268 Labai nešvariai 13 281
Negalima numelžti pirmųjų pieno čiurkšlių, ir tik po to plauti tešmenį, nes pro pravirą sfinkterį gali lengviau patekti bakterijos ir sukelti uždegimą.
1. 3. Institucijos, dalyvaujančios pieno kokybės tyrimuose
1. 3. 1. Pieno supirkimo punktai ir kontrolės asistentai rajonuose
Kiekvieno pieno gamintojo (ūkininko ar žemės ūkio bendrovės) pristatytas pienas į pieno supirkimo punktą yra tiriamas ir nustatoma jo kokybė. Tam tikslui iš pieno partijos paimamas mėginys ir pristatomas į VĮ “Pieno tyrimai” ištyrimui. Šiuos mėginius paima pieno supirkimo punkto vedėjas.
Kontroliuojamų karvių pieno mėginius paima mėginį imantis asmuo (kontrolės asistentas) – VĮ “Gyvulių produktyvumo kontrolė” padalinio rajone darbuotojas. Jis dalyvauja kontroliniuose melžimuose ir paima karvės pieno mėginį, kuris taip pat tyrimui pristatomas į VĮ “Pieno tyrimai”.
1. 3. 2. VĮ „Pieno tyrimai“
Valstybės įmonė "Pieno tyrimai" - akredituota, centrinė Lietuvos pieno tyrimų laboratorija, tirianti žalio pieno sudėtį, kokybę ir falsifikavimą atsiskaitymo su pieno gamintojais tikslais bei atliekanti visus reikalingus tyrimus gyvulių produktyvumo kontrolei. Laboratorija aprūpinta šiuolaikiška įranga, kuri leidžia atlikti tyrimus laikantis pagrindinių ES teisės aktų nuostatų. VĮ "Pieno tyrimai" yra akredituoti žalio pieno fizikiniams, cheminiams ir mikrobiologiniams tyrimams atlikti..
1. 3. 3. VšĮ „Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras“
Siekdama pagrindinio tikslo, įmonė vykdo šias pagrindines funkcijas:
kuria, tvarko ir užtikrina funkcionavimą gyvulių registravimo ir identifikavimo sistemos kompiuterinės centrinės duomenų bazės;
kuria, tvarko ir užtikrina Žemės ūkio ir kaimo verslo registro funkcionavimą; kuria ir palaiko pieno gamybos kvotų administravimo sistemos duomenų bazę; tvarko Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenų bazę, užtikrina jos veikimą, techninę priežiūrą ir tobulinimą;
rengia ir publikuoja ūkininkams bei kitiems žemės ūkio subjektams skirtus informacinius leidinius;
rengia Lietuvos 2004 - 2006 metų Bendrojo programavimo dokumento projekto žemės ūkio, maisto, žuvininkystės ir kaimo plėtros dalies ir kaimo plėtros plano 2004 – 2006 metams parengimo;
atlieka žemės ūkio informacinės sistemos ir jos posistemių projektavimo, diegimo ir eksploatavimo darbus;
vykdo gyvulių veislininkystės informacinės sistemos palaikymo ir tobulinimo darbus; sistemingai kaupia, apdoroja ir teikia operatyvią ir apibendrintą informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
Nepriklausomoje Lietuvoje Karvių produktyvumo kontrolė pradėta vykdyti 1923 metais, kai prie Olandų veislės galvijų augintojų sąjungos pradėta organizuoti galvijų kontrolės ratelius. Buvo įkurtas galvijų produktyvumo kontrolės skyrius. 1924 metų pabaigoje minėtos sąjungos ir kitų galvijų gerinimo draugijų iniciatyva buvo įsteigta Lietuvos centrinė galvijų kontrolės sąjunga. Nuo 1933 metų ji buvo reorganizuota į Lietuvos galvijų auginimo ir kontrolės ratelių sąjungą, kuri vadovavo galvijų produktyvumo kontrolei, vedė geresnių galvijų atranką ir kilmės knygą.
0 100 200 300 400 500 600 1925 1935 1960 1980 1991 1993 1994 – 1 995 1996 – 1 997 1998 – 1 999 2000 – 2 001 2002 - 20 03 Metai Ka rv ių s kai č iu s , t ū ks t.
2. Tyrimų metodika
Magistrantūros baigiamasis darbas atliktas 2003 – 2005 metai Lietuvos Veterinarijos Akademijos Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedroje.
2. 1. Tyrimų etapai
Tyrimams atlikti panaudoti 2003-2004 metų kontroliuojamų karvių duomenys, gauti iš Valstybinės įmonės „Pieno tyrimai“ ir Viešosios Įmonės „Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras“ ORACLE duomenų bazių valdymo sistemos.
Ι Etapas
Duomenų kaupimas
VĮ Gyvulių produktyvumo kontrolė (kontrolės asistentai rajonuose)
VĮ Pieno tyrimai
Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras
Lietuvoje veikianti karvių produktyvumo kontrolė susideda iš trijų sudėtinių dalių:
1) karvių produktyvumo kontrolės (VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“) kontrolės asistentai dalyvauja kontroliniuose melžimuose, paima pieno mėginį, užpildo nustatytos formos dokumentus bei pristato bandinius į nustatytą vietą;); Mėginiai gali būti imami: vieną kartą paroje, kai vieną mėnesį atliekama rytinio melžimo kontrolė, o kitą mėnesį vakarinio melžimo (A1 metodas); du arba tris kartus, kai apskaitomas ir tiriamas viso per 24 val.
primelžto pieno mėginys.(A4 metodas).
Bandose iki 5 karvių produktyvumas kontroliuojamas A1 metodu, o bandose, kur
2) pieno mėginio ištyrimo (VĮ „Pieno tyrimai“ ištiria pieno sudėtį, pateikia tyrimų rezultatus rajonų produktyvumo kontrolės vadovams, gyvulių laikytojams, duomenis talpina interneto tinklalapyje www.pieno-tyrimai.lt);
3) duomenų apdorojimo ir saugojimo (VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ gautus iš VĮ ,,Pieno tyrimai“ ir VĮ ,,Gyvulių produktyvumo kontrolė“ duomenis apdoroja, atlieka analizę ir pateikia duomenis kontrolės asistentams, žemės ūkio bendrovėms, gyvulių augintojų asociacijoms, leidžia kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitas; duomenis talpina interneto tinklalapyje www.vic.lt).
ΙΙ Etapas
Veiksniai Priklausomi kintamieji – pieno kokybės rodikliai
Veislė; Amžius (laktacija);
Ūkio dydis; Mėginio ėmimo tipas; Mėginį imantis asmuo.
Somatinių ląstelių skaičius
Antro tyrimų etapo statistinės analizės esmė yra informacijos, gautos surinkus karvių pieno kokybės tyrimų duomenis, panaudojimas, įgalinantis įvertinti Lietuvoje ūkininkų ir bendrovių fermose laikomų karvių visumą. Retrospektyvaus stebėjimo atveju studijų objektas nėra kaip nors veikiamas ir duomenys yra paimami iš duomenų bankų.
Naudojami statistiniai metodai priklauso nuo pasirinkto tyrimų modelio ir duomenų pobūdžio. Pirmas žingsnis analizuojant duomenis yra duomenų aprašymas, naudojant aprašomąją statistiką. Dažniausiai naudojami aprašomosios statistikos rodikliai yra aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, ribinė reikšmė, mediana.Visų tirtų veislių karvių pieno
rodikliams, šiame darbe naudota aprašomoji statistika, nurodanti pieno kokybinių rodiklių aritmetinius vidurkius, jų nuokrypius ir rodiklio maksimalią bei minimalią reikšmes.
Statistinė analizė buvo atlikta SPSS statistiniu paketu (SPSS Inc, 1989 – 1995). Duomenys buvo analizuojami naudojantis ANOVA (kai analizuojama keletas nepriklausomų veiksnių) metodu (Glantz S. A, 1999.) [42]. Į statistinį modelį buvo įtraukiami visi veiksniai, galintys turėti įtakos kintamajam. Kintamasis, apibrėžiantis žaliavinio pieno kokybę (somatinių ląstelių skaičius piene), buvo priskirtas priklausomų kintamųjų grupei. Veiksniai, įtakojantys somatinių ląstelių kiekį piene, buvo klasifikuojami (išskiriami karvės veislė, amžius (laktacija), sezonas, rajonas, ūkio dydis, mėginio ėmimo tipas, mėginį imantis asmuo) ir įtraukiami į modelį kaip nepriklausomi kintamieji.
Skirtumo tarp grupių patikimumo kriterijui (p) nustatyti visuose modeliuose buvo naudojamasi Sheffe daugybinio palyginimo metodu. Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu, jei p≤0,05. Koreliaciniai ryšiai tarp priklausomų kintamųjų įvertinti naudojantis Pearson′o koreliacinėmis matricomis (SPSS Statistics Manual, 1989).
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3. 1. Aprašomieji statistiniai duomenys
Lietuvos gamybinėse ir veislinėse fermose yra laikoma įvairių vietinių ir atvežtinių veislių karvių, pasižyminčių skirtingu produktyvumu, kokybiniais pieno rodikliais. Lietuvoje vykdoma 20 veislių karvių produktyvumo kontrolė. Tik dviejų veislių karvių skaičius sudaro daugiau nei 90% bendro gyvulių skaičiaus. Tai vietinės, gerai prisitaikiusios prie laikymo, šėrimo, klimatinių sąlygų veislės. Visų pirma - Lietuvos juodmargiai galvijai, sudarantys didžiausią galvijų dalį – 72,84% , Lietuvos žalieji galvijai - 23,94%. Bendrai šių dviejų veislių karvės sudaro 96,78 % galvijų skaičiaus. Šių dviejų veislių karvių pienas yra pagrindinė viso žaliavinio pieno dalis. Jokia kita iš 20 Lietuvoje esančių galvijų veislių nesudaro daugiau nei 1 procentą visų gyvulių skaičiaus. Kiek didesnę grupę sudaro Vokietijos juodmargiai – 0,79% , Holšteinai – 0,76% (3 pav.) Karvių veislės Lietuvos juodmargiai Lietuvos žalieji Holšteinai Vokietijos juodmargiai Airšy rai Kitos veislės
3 pav.Pagrindinės karvių veislės Lietuvoje
Galvijų pasiskirstymas Lietuvoje teritoriniu atžvilgiu vertinant atskirus rajonus – gana netolygus. Daugiausia melžiamų karvių yra Šilutės rajone (80971 gyvulys arba 5,95%, Šilalės rajone – 78655 gyvuliai arba 5,78%. Mažiausiai melžiamų karvių laikoma Švenčionių rajone – 2904 gyvuliai. (2 priedas).
Iš 56660 tyrimams parinktų laktaciją baigusių karvių didžiausią dalį sudaro jauni gyvuliai. Pirmos laktacijos karvių yra 21,4 %, antros laktacijos – 17,8 %, trečios laktacijos – 14,6%. Tačiau yra ir senų gyvulių. Iš visų mūsų tyrimuose analizuotų gyvulių 16 kontroliuojamų karvių yra devynioliktos laktacijos (4 pav.). Vidutiniškai karvės yra 3,77 laktacijos. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19
4 pav. Karvių amžiaus (laktacijos) pasiskirstymas
Remiantis 2003 – 2004 metų duomenų analizės rezultatais, Lietuvoje vyrauja smulkūs pieno ūkiai. Daugiau nei pusės bandų dydis – 3 - 5 karvės. Tokie ūkiai 2003 metais sudarė 52,6%. Ūkiai, kuriuose laikoma 20 ir daugiau karvių sudarė 3,4%. Taigi Lietuvoje apie 80% žaliavinio pieno yra gaunama iš ūkių, kuriuose laikoma iki 10 karvių.
3. 2. Įvairių veiksnių įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene
analizė
8 lentelėVeiksnių, įtakojančių somatinių ląstelių skaičių piene, reikšmingumo lygmenys.
Rodikliai Reikšmingumo lygmuo ( p) Veislė
Gyvulio amžius (laktacija) Sezonas
Rajonas Ūkio dydis
Mėginio ėmimo tipas Mėginį imantis asmuo
0,02 0,13 n n 0,08 0,01 0,04
n – veiksniai buvo tikrinami ir pašalinami iš modelio, kai jų reikšmingumo lygmuo p≥0,1
3. 2. 1. Karvės veislės įtaka somatinių ląstelių skaičiui
Statistiniai duomenys rodo, kad veislė reikšmingai (p=0,02, 8 lent.) įtakoja somatinių ląstelių skaičių piene. Iš 5 paveikslo matyti, kad dviejų skaitlingiausių galvijų veislių (Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų) karvių piene somatinių ląstelių skaičiaus vidurkiai skiriasi labai nežymiai – 2,71 tūkst/ml., tačiau skirtumas statistiškai nepatikimas. Lietuvos juodmargių karvių piene somatinių ląstelių statistiškai patikimai mažiau negu danijos žalųjų, holšteinų piene ( 2. priedas)
Veislės įtaka SLS 0 200 400 600 800 1000 1200 1 SLS t ūkst./ml
Lietuvos žalieji Anglerai
Danijos žalieji Estijos juodmargiai
Švedijos juodmargiai Holšteinai
Vokietijos juodmargiai Lietuvos juodmargiai
Britanijos fryzai Olandijos juodmargiai
Danijos juodmargiai Airšyrai
žalmargiai holšteinai Švicai
Vokietijos žalmargiai Švedijos žalmargiai
Džersiai Limuzinai
Vietiniai baltnugariai Vietiniai šėmieji
5 pav. Veislės įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene
3. 2. 2. Gyvulio amžiaus (laktacijos) įtaka somatinių ląstelių skaičiui
SLS vidurkis 0 200 400 600 800 1000 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 SLS t ūkst/ml SLS vidurkis
6 pav. Gyvulio amžiaus (laktacijos) įtaka somatinių ląstelių skaičiui
Išanalizavus tyrimų duomenis, nustatyta, kad pirmos laktacijos karvių piene somatinių ląstelių buvo statistiškai patikimai (p<0,05) mažiau negu šešiolikos laktacijų karvių piene. Dviejų laktacijų karvių piene somatinių ląstelių nustatyta statistiškai patikimai mažiau negu trylikos, keturiolikos ir penkiolikos laktacijų. Trijų laktacijų karvių piene somatinių ląstelių buvo mažiau negu dvylikos, trylikos, keturiolikos ir penkiolikos laktacijų karvių piene (p<0,05). Keturių laktacijų karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo mažesnis negu penkiolikos laktacijų. (5 priedas)
Tarpusavyje iki penktos laktacijos karvių piene somatinių ląstelių skaičius skyrėsi statistiškai nepatikimai.
Nenustatyta ir statistiškai patikimo skirtumo tarp septyniolikos, aštuoniolikos ir devyniolikos laktacijų karvių pieno somatinių ląstelių skaičiaus.
Statistiškai patikimai artimi buvo penkių ir šešių laktacijų karvių pieno somatinių ląstelių skaičiaus rodikliai 630,78±974,35 tūkst./ml ir 654,14±987,18 tūkst./ml.
3. 2. 3. Ūkio dydžio įtaka somatinių ląstelių skaičiui
Atlikus tyrimą, kaip ūkio dydis įtakoja pieno kokybę somatinių ląstelių atžvilgiu nustatyta, kad šį rodiklį karvių skaičius bandoje įtakoja ženkliai (p=0,08, 8 lent.).
Juose laikoma 11% karvių bandos [Pagal LAEI] Lietuvoje apie 80% žaliavinio pieno yra gaunama iš ūkių, kuriuose laikoma iki 10 karvių.
Ūkiuose, kuriuose laikoma iki 5 karvių somatinių ląstelių piene vidurkis yra 601,69±901,56 tūkst./ml; ūkiuose, kuriuose laikoma nuo 6 iki 10 karvių, somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis – 692,92±991,21 tūkst./ml. Didesniuose ūkiuose, kuriuose laikoma iki 15 karvių, somatinių ląstelių piene nustatyta 546,78±875,03 tūkst./ml, o ūkiuose kur laikoma 16 - 90 karvių, šis rodiklis yra 582,17±896,99 tūkst./ml.
9 lentelėŪkio dydžio įtaka somatinių ląstelių skaičiui.
Ūkio dydis (karvių sk.) SLS vidurkis (tūkst./ml) ir vidurkio nuokrypis
1-5 a 601,69 ±901,56 c,d
6-10 b 692,92 ±991,21 c,d
11-15 c 546,78 ±875,03 a,b
16-90 d 582,17 ±896,99 a,b
Skirtumai tarp raidžių patikimi, kai p<0.05.
3. 2. 4. Mėginio ėmimo tipo įtaka somatinių ląstelių skaičiui
Išanalizavus duomenis, nustatyta, kad mėginio ėmimo tipas turi reikšmingos įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene (p=0,02, 8 lent.). Imant mėginį vieną kartą per parą, somatinių ląstelių piene buvo statistiškai patikimai maženis (vidutiniškai p<0.05), nei imant mėginį du a rtris kartus per parą. Statistiškai patikimi skirtumai nustatyti ir tarp du bei tris kartus per parą paimtų mėginių somatinių ląstelių kiekio vidurkių (p<0.05). Didžiausias somatinių ląstelių skaičius nustatytas imant mėginį du kartus per parą (10 lent.).
10 lentelėSomatinių ląstelių skaičiaus priklausomybė nuo mėginio ėmimo tipo Mėginio ėmimo tipas SLS vidurkis, tūkst/ml Mėginių
skaičius Vieną kartą per parą a 519,63±881,03 bc 638716
Du kartus per parą b 601,57±959,22 ac 91277
Tris kartus per parą c 535,61±928,43ab 4763
3. 2. 5. Mėginį imančio asmens įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene
Visi mėginius imantys asmenys (kontrolės asistentai) Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro duomenų bazėje turi savo numerį (nuo 0 iki 91). Tyrimo metu buvo nagrinėta, kaip somatinių ląstelių skaičius priklauso nuo mėginį paėmusio asmens.
Mėginį imančio asmens įtaka SLS
0
200
400
600
800
0
33
38
39
45
52
55
62
91
Mėginį imančio asmens Nr
SL
S t
ūks
t/ml
7. pav. Mėginį imančio asmens įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene
4. Tyrimų rezultatų apibendrinimas
Lietuvoje 2003 – 2004 metais pajamos iš pieno sudarė apie trečdalį visų pajamų, gautų iš žemės ūkio. Nuo somatinių ląstelių skaičiaus priklauso pieno rūšis, jo supirkimas ir kaina. Todėl somatinės ląstelės – svarbus veiksnys tiek ekonominiu požiūriu, apsprendžiantis pieno ūkių pajamas, tiek kaip rodiklis, leidžiantis spręsti apie karvių pieno kokybę ir tešmens sveikatingumą.
Lietuvoje pagrindinę kontroliuojamų karvių dalį (daugiau nei 96,5%) sudaro dviejų veislių gyvuliai – Lietuvos juodmargės ir Lietuvos žalosios. Abiejų veislių karvių piene somatinių ląstelių skaičius skiriasi statistiškai nepatikimai (544,7±900,62 tūkst/ml. ir 546,75±908,39 atitinkamai). V. Juozaitienės ir A. Žako 2002 m. Lietuvoje atliktas tyrimas patvirtina užsienio literatūroje pateikiamus duomenis apie žemą neigiamą koreliaciją tarp karvių pieningumo ir SLS. Aautorių tyrimais nustyta, kad 63,9% Lietuvos juodmargių karvių piene SLS yra ne didesnis kaip 200 tūkst/ml. Tokios karvės yra sveikos, jų tešmenys ir tešmenų ketvirčiai retai būna pažeisti mastito. Minėto tyrimo metu autoriai nustatė didžiausią somatinių ląstelių skaičių aukščiausio produktyvumo Švedijos (763±31,2 tūkst./ml), Vokietijos juodmargių (710±12,9) ir holšteinų (688±15,2) veislų karvių piene. Geriausia pieno kokybe pagal somatines ląsteles pasižymėjo prie vietinių sąlygų gerai prisitaikiusios, seniausiai į Lietuvą įvežtos Olandijos (378±69,3), Danijos (513±33,9) ir Anglijos juodmargės (529±45,5) bei Lietuvos juodmargių veislės karvės (528±1,7). [12] Mūsų atlikto tyrimo rezultatai yra panašūs ir rodo, kad tiek Lietuvos juodmargių, tiek Lietuvos žalųjų karvių piene SLS vidurkis yra mažesnis negu aukštu produktyvumu pasižyminčių karvių veislių, tokių kaip holšteinai 688,62±1080,22 tūkst/ml, (p<0,05) tačiau Olandijos juodmargių, žalmargių holšteinų somatinių ląstelių skaičiaus vidurkiai patikimai mažesni negu Lietuvos juodmargių. (4 priedas.)
Literatūros šaltiniuose skelbiami įvairių galvijų veislių somatinių ląstelių kiekio piene tyrimų statistiniai duomenys įrodo šio pieno kokybės rodiklio priklausomybę nuo veislės.
Intensyvūs somatinių ląstelių kiekio piene ir jo ryšio su veisle ir pieno kokybiniais rodikliais tyrimai atliekami skandinavijos šalyse. Somatinių ląstelių kiekis čia vertinamas kaip vienas iš pagrindinių mastitą nusakančių veiksnių. Pagal somatinių ląstelių skaičių piene vertinamos ne tik dideliu pieningumu pasižyminčios karvių veislės, bet ir tos veislės, kurios produkuoja nedaug, tačiau riebaus ar baltymingo pieno.[19]
statistiškai patikimai didėja (5 priedas)Ne tarp visų laktacijų nustatytas statistiškai patikimas skirtumas, tačiau tie somatinių ląstelių skaičiaus vidurkiai, tarp kurių skirtumas yra patikimas, leidžia teigti, kad didėjant laktacijų skaičiui, somatinių ląstelių piene didėja. Bendras iki penktos laktacijos (imtinai) kontroliuojamų gyvulių skaičius sudaro 77% visų kontroliuojamų karvių. Dėl to galima teigti, kad Lietuvoje yra geros prielaidos gaminti aukštos kokybės pieną somatinių ląstelių atžvilgiu.
Panašius duomenis pateikia ir H. Kiiman, O. Saveli [24] Jų atliktas tyrimas parodė, kad somatinių ląstelių skaičiaus didėjimas su amžiumi (didėjant laktacijų skaičiui) didėja ir yra genetiškai apspręstas bei paveldimas. Jų teigimu pirmos laktacijos karvių somatinių ląstelių paveldimumo koeficientas yra 0,11, dviejų laktacijų karvių – 0.16, trijų laktacijų – 0.23. [24]
V. Juozaitienė ir A. Žakas savo atlikto tyrimo metu taip pat yra nustatę nedidelį lietuvos juodmargių veislės karvių somatinių ląstelių paveldimumo koeficientą. (h²=0.17) [17] Karvių pieno kokybė priklauso nuo jų sveikatingumo, kurį įtakoja genetiniai veiksniai, mitybos, laikymo ir priežiūros sąlygos. Galvijų mityba, laikymas ir priežiūra tiesiogiai priklauso nuo ūkio, kuriame laikomos karvės. Somatinių ląstelių skaičiaus proklausomybė nuo bandos dydžio taip pat labai svarbus veiksnys, leidžiantis analizuoti somatinių ląstelių skaičiaus kintamumo priežastis. Tyrimo duomenys parodė, kad Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai. Vidutinis bandos dydis Lietuvoje 2004 metais buvo 2,47 karvės. Mažuose ūkiuose, kur laikomos viena dvi karvės, nevykdomas arba silpnai vykdomas selekcinis darbas, mažiau skiriama dėmesio pašarų kokybei, naujoms pieno gamybos technologijoms todėl čia gaunamas prasčiausios kokybės pienas. Didesniuose ūkiuose, kur aukštesnis mechanizacijos lygis, labiau rūpinamasi pašarų kokybe, racionų sudarymu, gyvulių sveikata, somatinių ląstelių piene aptinkama mažiau (Schaik et al, 2002). Mūsų tyrimas parodė, kad stambiuose ūkiuose (karvių skaičius nuo 16 iki 90) somatinių ląstelių piene nustatyta žymiai mažiau (582,17±896,99 tūkst./ml) negu mažuose ūkiuose primelžtame piene, kur somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis siekia 601,69±901,56 tūkst./ml. Skirtumas statistiškai patikimas (p<0,05)
Lenkijos mokslininmkai, tyrinėję SLS priklausomybę nuo fermos dydžio gavo priešingus rezultatus. Jų tyrimų duomenimis, SLS mažesnis karvių, laikomų smulkiuose ūkiuose, piene. Mokslininkai nurodo, kad SLS didėjimas stambiuose ūkiuose siejamas su padidėjusia infekcinių ligų rizika tokiuose ūkiuose. [31]
mėginiai yra imami pagal A1 tipą, kai vieną mėnesį imamas rytinio, o kitą mėnesį vakarinio
melžimo pieno mėginys.
5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Lietuvoje yra kontroliuojama 20 melžiamų karvių veislių, dvi skaitlingiausios – Lietuvos juodmargės ir žalosios – sudaro apie 97%.
2. Kontroliuojamų karvių amžius siekia nuo 1 iki 19 laktacijų, pirmų trijų laktacijų karvės sudaro apie 54%.
3. Kontroliuojamos visuose Lietuvos rajonuose laikomos karvės, daugiausiai karvių kontroliuojama Šilutės, Šilalės rajonuose, mažiausiai – Švenčionių rajone.
4. Gyvulio veislė ir amžius statistiškai patikimai įtakoja somatinių ląstelių skaičių piene. Mažiausias somatinių ląstelių skaičius nustatytas jaunų, prisitaikiusių prie vietinių laikymo ir šėrimo sąlygų karvių veislių piene.
5. Kokybiškiausias somatinių ląstelių atžvilgiu pienas gaunamas stambiuose ūkiuose, kuriuose laikoma 16 ir daugiau melžiamų karvių.
6. Mėginį imančio asmens įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene yra statistiškai patikima. Taisyklingas mėginio paėmimas turi lemiamos reikšmės tolesniems karvių produktyvumo tyrimams.
6. Padėkos
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei dr. Loretai Šernienei už visapusišką pagalbą, dėmesingumą ir rūpestį.
Dėkoju katedros darbuotojams už suteiktą palaikymą ir patarimus šio darbo metu. Esu dėkingas savo draugei Aurikai už pagalbą, supratimą ir kantrybę.
7. Summary
Author: Manigirdas Tamošaitis
Topic: Factors that influence upon the quantity of the somatic cells in cow‘s milk. MA paper
Supervisor: dr. Loreta Šernienė
The work prepared in the Department of Food Preservation and Animals‘ Hygiene at the Lithuanian Veterinary Academy in the year 2005. Scope of work - 44 pages. It contains 10 tables, 7 pictures, and 6 appendices.
Goal of work: evaluate and analyze the factors that have an impact on the quantity of the somatic cells in cow‘s milk.
Objectives of work:
4. To select and collect the data of the milk tests of the cows under observance when the lactation was over, taken in 2003-2004.
5. To describe the collected data by setting the diversity of age and breeds of cows under observance and evaluating the greatness of farms.
6. To estimate statistically and describe the impact of such factors as breed, age, season, greatness of farm, type of sample collection and the person taking it, impact on the quantity of the somatic cells in the milk of the observed cows.
Conclusion:
Statistically, the breed and age of an animal influence upon the quatity of the somatic cells in milk. The least number of the somatic cells can be detected in the milk of the cows that are young or used to the local keeping and feeding conditions.
7. The greatest quality of milk from the perspective of the somatic cells is achieved in grand farms that keep over milking cows.
8. The influence of the person taking a sample on the quantity of the somatic cells in milk is confidential statistically. The right order of taking a sample has a crucial meaning to the further investigations on the productivity of cows.
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aniulis E., Japertas S. Karvių mastitas. 2001, 122 p.
2. Bakutis B., Ekologinio ūkio gyvulininkystė K., VŠĮ “Terra Publica”, 2003, 88p.
3. Banos G. And Shook G. E. Genotype by environment interaction and genetic correlations among parities for somatic cell count and milk yeld. J.Dairy Sci 73, 1990. P. 52.
4. Bodman G. R., Rice D. N. Bacteria in Milk Sources and Control// Dairy Science. June, 1993. P. 1 –6.
5. Boettcher P. J., Dekkers J. C. M., and Kolstad B. W. Development of and udder heal index for sire selection based on somatic cell score, udder conformation, and milking speed. J. Dairy Sci. 81, 1998. P.1157 – 1168.
6. Bray D. R.,Shearer J. K. Milking Machine and mastitis Control Handbook// Dairy Science. April. 1994. P. 1 – 24.
7. Darbutas J., Čiurlys K. Kai kurių genetinių ir negenetinių veiksnių įtaka Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų karvių baltymingumui.// .Žemės ūkio mokslai. 1999. Nr. :1. P.57 – 61.
8. Dukšas J., Kačerauskis D., Liutkevičius A., Ramanauskas R. Pieno perdirbimo technologija. V.: MII IĮ "Mokslo aidai". 1994, 1 – 65 P.
9. Dunham J. R., Smith J. F. Characteristics of Low Somatic Cell Count (SCC) Herds//Dairy Science. October, 1985. P. 1 – 5
10. Grubliauskas L., Petrauskas A. Veterinarinė mikrobiologija. V.: Vaizdas, 1969, 309 p. 11. Gudonis A. Pieno produktų technologijos laboratoriniai darbai. K.,2002, 78 p.
12. Gudonis A. Pieno produktų technologija. K.2002, 202 p.
13. Japertas S. Kad pienas būtų kokybiškesnis// Mano ūkis. 2000. Nr.:1. P. 22.
14. Japertas S. Somatinės ląstelės – tešmens uždegimo rodiklis// Mano ūkis. 1998. Nr.:12. P. 18 – 19.
15. Japertas S. Stresas ir pieno kokybė// Mano ūkis. 1999. Nr.: 6. P. 4.
16. Jukna Č., Andrus K., Alksninis A. Pieninė galvijininkystė JAV. V. 1994, 98 – 115 P. 17. Juozaitienė V., Žakas A. Paveldimumo įtaka somatinių ląstelių skaičiui juodmargių
18. Juozaitienė V. Atrankos efektyvumas gerinant juodmargių galvijų populiaciją Lietuvoje / Lietuvos veterinarijos akademijos Mokslo darbai. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2002. T.17 (39). 44 – 48 p.
19. Juozaitienė V., Kučinskienė J., Juozaitis A., Malevičiūtė J. Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų veislių įtakos somatinių ląstelių kiekiui piene įvertinimas / Lietuvos veterinarijos akademijos Mokslo darbai. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2004. T.28 (50). 83 – 87 p.
20. Juraitis V., Kulpys J. Pašarai.V. Valstybinis leidybos centras, 1995 309 p. 21. Juraitis V., Kulpys J. Pašarų gamyba. K Naujasis lankas, 2003. 320 p. 22. Juraitis V., Kulpys J. Pašarinių žolių ūkis.K. 2003, 90 p.
23. Kenedy B. W., Sethar M. S., Moxley J. E. and Downey B. R. Heritabiliti of somatic cell count and its relationship with milk yield and composition in Holsteins. J. Dairy Sci 65, 1982. P. 843.
24. Mackevičius .V. Pieno aušinimas// Mano ūkis. 1998. Nr.: 7. P. 22 – 23.
25. Matusevičius A. Veterinarijos gydytojo vadovas. V.: UAB "Valstiečių laikraštis", 1998, 6 – 12 P.
26. Powell R. L. Van Raden P. M., and Wiggans G. R. Relationship between United States and Canadian genetic evalution of longevity and somatic cell score. J. Dairy Sci. 80, 1997. P. 1807 – 1812.
27. Philipsson J., Berglund B., Ral G. Somatic cell count as a selection criterion for mastitis rezistance in dairy cattle. Livestock produkcion science 41, 1995. P 195 – 200.
28. Rogers G. W. Index selection using milk yield, somatic cell score, udder deph, teat placement, and foot angle. J. Dairy Sci. 76, 1993. P.664.
29. Skimundris V. Pieno savybės ir jo kokybės gerinimo būdai. V.: "Mokslo aidai", 1997, 54 p.
30. Skimundris V. Pienininkystė. V.: Valst. mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993, 5 – 142 P. 31. Skrzypek R. , Wojtowski J., Fahr R. D. Factors affecting somatic cell count in cow
bulk tank milk – a case study from Poland. J. Vet. Med. 2004 51, 127 – 131 p.
32. Schulz M., M. Van Raden P. m., Boetther P.J.and Hansen L. B. Relationship of somatic cell score and linear type trait evaluations of Holsteinn sires. J. Dairy Sci.76, 1990. P. 658
34. Ūkininko patarėjas. Nr 74 (1518), str. "Pieno tyrimai" žemdirbių pusėje. 2003 m. birželio 28 d. 1 P.
35. Stankūnienė V. Kaip pagaminti geros kokybės pieną. LVA Melžimo mokymo centras, 2002.
36. Van Schaik G., Lotem M., Shhukken I., H. Trends in somatic cell counts, and antibbiotic residue vio lations in New York state during 1999 – 2000.
37. Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Atmintinė žemdirbiams, karvių laikytojams apie pasirengimo darbus ūkyje Lietuvai integruojantis į ES. V. 2002, 7 – 13 P.
38. Pieno ūkis, VET info 2004/3 -4.
39. Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2000 - 2001 metų apyskaita 40. Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2001 - 2002 metų apyskaita 41. Kontroliuojamu karvių bandų produktyvumo 2002 – 2003 metų apyskaita 42. Гланц С. А. Медико – биологическая статистика 1999 Москва.
43. www. pieno-tyrimai.lt 44. www.ris.lt
45. elib.tiho-hanover.de/disertations/schoedera-2003.html.
9. PRIEDAI
9. 1 priedas Skirtingų veislių kontroliuojamų karvių skaičius 2003 m.
Gyvulio veislė Skaičius Sudaro %
Lietuvos Žalieji Anglerai Danijos žalieji Estijos juodmargiai Švedijos juodmargiai Holšteinai Vokietijos juodmargiai Lietuvos juodmargiai Britanijos Fryzai Olandijos juodmargiai Danijos juodmargiai Airšyrai Žalmargiai holšteinai Švicai Vokietijos žalmargiai Švedijos žalmargiai Džersiai Limuzinai Vietiniai baltnugariai Vietiniai šėmieji Viso 325516 1811 1722 8 752 10414 10839 990604 752 396 1744 4292 147 407 2740 3772 8 8 1889 2179 1360000 23,935 0,133162 0,126618 0,00058 0,055294 0,765735 0,796985 72,83853 0,055294 0,029118 0,128235 0,315588 0,010809 0,029926 0,201471 0,277353 0,000588 0,000588 0,138897 0,160221 100 9. 2 priedas. Karvės amžius (laktacija)
.
Laktacija Skaičius Sudaro %
9. 3 priedas Karvių pasiskirstymas rajonuose.
Rajonas Gyvulių skaičius Sudaro %
9. 4 priedas Veislės įtaka somatinių ląstelių skaičiui (tūkst./ml)
Veislė
Gyvulų skaičius
Somatinių ląst. Vidurkis ir vidurkio nuokrypis Lietuvos žalieji1 Anglerai2 Danijos žalieji3 Estijos juodmargiai4 Švedijos juodmargiai5 Holšteinai6 Vokietijos juodmargiai7 Lietuvos juodmargiai8 Britanijos fryzai9 Olandijos juodmargiai10 Danijos juodmargiai11 Airšyrai12 Žalmargiai holšteinai13 Švicai14 Vokietijos žalmargiai15 Švedijos žalmargiai16 Džersiai17 Limuzinai18 Vietiniai baltnugariai19 Vietiniai šėmieji20 Viso 325516 1811 1722 8 752 10414 10839 990604 752 396 1744 4292 147 407 2740 3772 8 8 1889 2179 1360000 546,75± 483,32± 702,91± 1042,12± 537,58± 688,61± 521,76± 544,04± 389,53± 487,81± 589,33± 566,65± 248,64± 465,99± 402,88± 372,84± 472± 129,25± 635,75± 513,81± 545,032± 58,65 710,09 1,3,8,7,11,12,19 588,29 1,8,7,12,20 496,51 61,49 1001,73 9,15,16 897,54 3,16 902,5376 908,39 3,6,15 755,62 3,6 1027,48 1,2,8,7,9,13,15,20 1673,08 961,91 1080,22 1,8,7,12,13,15,16,20 809,53 3,6 900,62 3,6,15 632,05 3,19 801,93 909,31 15,16 930,63 15,16 576,87 3 852
9. 5 priedas Somatinių ląstelių skaičiaus priklausomybė nuo laktacijų skaičiaus Laktacija Gyvulių skaičius SLS vidurkis Vidurkio nuokrypis
9. 6priedas Somatinių ląstelių skaičiaus priklausomybė nuo mėginį imančio asmens Mėginį imantis
asmuo
SLS vidurkis, tūkst,/ml Vidurkio nuokrypis
