Kačių pleuritas Cat pleuritis

2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas

Dovilė Daftartaitė

Kačių pleuritas Cat pleuritis

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Gintaras Zamokas

KAUNAS 2014

3 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „KAČIŲ PLEURITAS“ .

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

4 TURINYS

ĮVADAS ... 6

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7

1.1.Anatomija ... 7

1.2. Etiologija ... 7

1.3.Patogenezė ... 9

1.4.Klinikiniai simptomai ... 10

1.5.Pleurito diagnozavimas ir pleuros skysčių diferencijavimas ... 10

1.6. Gydymas ... 15

2.MEDŽIAGOS IR METODAI ... 17

3.REZULTATAI ... 19

3.1. Rentgeninis tyrimas ... 26

3.2.Kraujo morfologiniai tyrimai ... 28

3.3.Citologinis tyrimas ... 30

4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 33

IŠVADOS ... 36

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37

5 SUMMARY

Cat pleuritis

Lithuanian university of Health Sciences, Veterinary Academy.

Master’s thesis

Key word: cat, pleuritis, pleural effusion, pyothorax.

Scope of work: 38 pages. There are 10 picture and 5 tables in this work.

The main goal of this thesis was to determine how often cats suffer from pleural effusion and what are the main clinical symptoms, determine and evaluate the risk factors, analyze which diagnostic and treatment methods are most effective. To achieve this goal was formulated work tasks and choose the location and period of research.

Research was carried out in a small animal veterinary clinic “X” in Kaunas from 1 ^st January 2011 to 1 ^st January 2013. Every cat who had the respiratory system disease was brought to the clinic during this period was registred in the clinic database. The clinical exam was carried out to all cats and if pleural effusion was suspected, further diagnostic methods as x-ray or ultrasound was performed.

Thoracocentesis was performed as a diagnostic and therapeutic technique, before or after radiographic confirmation of pleural effusion. To confirm inflammatory conditions of pleura were taken samples of liquid for cytology and bacteriology analysis. The mainstay of pyothorax management was thoracic drainage and appropriate antibiotic therapy.

During research period, respiratory system disease was diagnosed to 130 cats. Pleuritis was

diagnosed to 19 % of patient. The largest number of pleuritis was observed in cats that were between the

age of 1 to 5 years (50%). 67 % of the cats diagnosed with pleuritis were mixed bread. Females more

frequently than males suffer from pleural effusion (67%). The most expressed clinical symptoms for

patients with pleuritis was loss of apetite (100%), dyspnoe (66,7%) and lethargy (50%). Blood

morphology showed neutrophilic leukocytosis (WBC 20,803 ± 2,3842, NEU 74,908 ± 1,9679) and

monocytosis (MONO 5,342 ± 0,7879), other morphological characteristics were in physiologically

normal range. Cytologic evaluation of fluid samples confirmed septic exudates and neutrophils was

predominant cell type. Pasteurella multocida is the most commonly bacteria isolated from pyothorax.

6 ĮVADAS

Kvėpavimo takų ligomis katės serga gana dažnai, dėl ko apsunkinamas oro patekimas į kvėpavimo takus ir dažnai pasireiškia kvėpavimo nepakankamumas. Katės dažnai yra fiziologiškai nestabilios (pvz.: stresas) ir net nežymiai padidėjęs deguonies poreikis gali sąlygoti gaišimą (Sturgess, 2003).

Pleuros ligos kaip pneumotoraksas, pleuros efuzija ir pleuros ertmės sumažėjimas dėl navikų, diafragmos išvaržų yra paplitę susirgimai smulkių gyvūnų klinikinėje praktikoje (Padrid, 2013) ir dažnai sukelia kvėpavimo nepakankamumo sindromą katės (Nelson et al., 2003). Pleuros ertmės užpildymas nebūdingais dariniais – oru, skysčiais ar navikiniais dariniais, neatspindi savaiminių pleuros ligų, bet dažniausiai parodo kvėpavimo takų pažeidimus ar pirminės sisteminės ligos vystymąsi. Nepriklausomai nuo priežasties, didelė koncentracija oro ar skysčio sankaupos pleuros ertmėje gali būti pavojinga gyvybei (Padrid, 2013). Pleurito metu taip pat dažniausiai kaupiasi skysčiai pleuros ertmėje, todėl yra svarbi greita diagnostika ir skysčių pobūdžio nustatymas (uždegiminis ar neuždegiminis), būklės stabilizavimas, todėl tam tikslui turi būti kuo skubiau atliekama torakocentezė.

Kadangi kvėpavimo nepakankamumas pasireiškia dėl daugelio priežasčių kaip ir pleuros efuzija, kuri gali būti uždegiminės ir neuždegiminės kilmės, todėl norint kuo geriau diagnozuoti kačių pleuritą ir diferencijuoti nuo kitų susirgimų bei tinkamai jį gydyti, buvo iškeltas:

Darbo tikslas: nustatyti kaip dažnai katės serga pleuritu, nustatyti ir įvertinti rizikos veiksnius ir pagrindinius klinikinius simptomus, bei išanalizuoti gydymui naudojamus metodus.

Darbo uždaviniai:

 Nustatyti kaip katės dažnai serga kvėpavimo takų ligomis

 Nustatyti kaip dažnai katėms diagnozuojamas pleuritas

 Nustatyti kokie klinikiniai požymiai būdingi pleuritui

 Išnagrinėti gyvūnų amžiaus, lyties ir veislės įtaką sergamumui pleuritui

 Išanalizuoti pleurito diagnostinius metodus

 Nustatyti koks dažniausiai gydymas taikomas sergant pleuritu.

7 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.Anatomija

Pleura yra serozinė plėvė, išklojanti krūtinės ląstos sienas ir apsauganti krūtinės ląstos organus.

Krūtinės ląstos vidų, diafragmą, tarpuplautį dengia pasieninė (parietalinė) pleura, kuri dar skirstoma į mediastinalinę (tarpuplaučio), diafragminę, ir šonkaulinę dalis, o plaučius gaubianti pleura vadinama plautine arba visceraline.

Tarp jų lieka siauras tarpelis, vadinamas pleuros ertme, kur normaliomis sąlygomis esama nedaug (keli mililitrai) serozinio skysčio. Šis skystis plonai padengia pleuros paviršių ir sušvelnina plaučių judesius į krūtinės sieną ar vienos plaučių skilties į kitą.

Šios dvi pleuros plėvės išsidėstę kaip uždari maišeliai, o tarpas tarp kairio ir dešinio maišelio formuoja tarpuplautį. Tai vieta pro kurią į plautį eina pagrindinis bronchas, plaučių arterija ir išeina plaučių venos, vadinama plaučių vartais (McGavin et al., 2001; Dyce et al., 2010).

1.2. Etiologija

Pleuritas – tai visceralinio ir parietalinio pleuros lapelių uždegimas ir priklausomai nuo eksudato tipo, jis gali būti fibrininis, pūlinis, granuliominis, hemoraginis ar kombinuotas (McGavin et al., 2001).

Pleuros ertmės ligų priežastys beveik visada yra antrinės kilmės, t.y. kitų ligų komplikacijos (pvz.: plaučių uždegimas), išskyrus pirminį bakterinį pleuritą ir pleuros mesoteliomas. Etiologijoje išskiriamos pirminės priežastys sukeliančios pleuros ertmės susirgimus, kaip krūtinės sienos traumos ir antrinės priežastys, t.y. infekcinės ligos (Radostits et al., 1994).

Pleuros ertmės ligos gali būti uždegiminės ir neuždegiminės kilmės ( Kirk et al., 1985).

Pleuros uždegiminės kilmės ligos:

1. Serofibrininis pleuritas. Šis uždegimas yra dažniausiai plaučių ligų komplikacija. Skysčių tankis yra didesnis nei 1.020, skysčiuose randamos uždegiminės ląstelės.

2. Pūlinis pleuritas (empyema) - dažniausiai reiškia bakterijų ir grybelių pasisėjimą pleuros plote.

Atsiranda infekcijos sukelėjams plintant iš gretimų plaučių uždegiminių židinių, kartais esant kraujo ar limfos infekcijoms. Eksudate vyrauja polimorfonuklearinės ląstelės.

3. Hemoraginis pleuritas, kurį dažniausiai sukelia navikai, traumos, uždegiminiai pažeidimai.

Neuždegiminės kilmės skysčiai pleuros ertmėje:

8 1. Hidrotoraksas – kai pleuros ertmėje kaupiasi serozinis skaidrus bekvapis ir nekoaguliuojantis po kontakto su oru transudatas, kurio tankis yra mažesnis nei 1,018. Dažniausia priežastis yra širdies ligos sąlygojančios plaučių stazę ir edemą, taip pat gali kilti dėl hipoproteinemijos, kraujagyslių pralaidumo pokyčių, navikų limfos sistemoje.

2. Hemotoraksas – vadinamas pleuros ertmėje kaupiantis eksudatas su kraujo komponentais.

Priežastys yra kraujagyslių įtrūkimas dėl traumos (partrenkus mašinai), kraujagyslių erozija dėl piktybinių ląstelių veiklos, diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos, trombocitopenijos, dėl kaulų čiulpų supresijos, rodenticidų toksinio poveikio.

3. Chilotoraksas – baltos spalvos skysčio su dideliu kiekiu lipidų kaupimasis. Gali sukelti tokios priežastys kaip krūtinės latako traumos, kardiomiopatija, širdies kirminai, limfosarkomos, plaučių, skilčių užsisukimas ar idiopatinės kilmės. Siamo ir Himalajų veislės katėms diagnuozuojama dažniau (Goldston et al., 1995; Ford et at.; 2006, Zachary et al., 2012).

Kai krūtinės ląstoje kaupiasi pūlingas eksudatas, tai vadinama piotoraksu arba krūtinės empiema.

Piotoraksas gana dažnas katėms. Dauguma atvejų yra idiopatinės kilmės. Kačių pleuros empiemos atsiradimo patogenezė vis dar ginčitina ir infekcijos šaltinis dažnai nėra identifikuojamas (Maxie, 2007).

Esant pleuros empiemai anaerobinės bakterijos dažniau išskiriamos nei aerobinės, arba mišrios bakterijų kultūros. Bacteroides spp. ir Fusarium spp. dažniausiai išskiriamos anaeorobų kultūros, o Pasteurella multocida yra dažniausiai išskiriama aerobinė bakterija. Šios bakterijos sutinkamos kačių burnos ertmėje kaip pastovi mikroflora ir dažniausiai patenka į kvėpavimo takus aspiruojant seiles ir skysčius higieninių dantų procedūrų metu. Mišrios infekcijos metu sutinkamos įvairios enterobakterjos, streptokokai ir stafilokokai, Pasteurella multocida, Eschericia coli.

Infekcija gali patekti kraujo keliu pvz.: iš abscesų, katėms kovojant tarpusavyje per įkandimus, ir patekti tiesiogiai iš gretimų infekcijos židinių kaip bakterinės pneumonija, perforuojančios žaizdos, ir migruojantys svetimkūniai pvz.: žolės akuotai (Cannon et al., 2006; Zachary et al., 2012).

Bakterijos Nocardia spp., Actinomyces spp., Bacteroides spp. sukelia piogranuliominį pleuritą šunims ir katėms, kuriam būdingas tamsus pūlingas eksudatas su krauju krūtinės ertmėje. Eskudatas išsiskiria tuo, kad jame matomos iš gelsvos dėmelės vadinamos “sieros granulėmis”.

Katėms sergančioms infekcinio peritonito sausa forma, dažnai stebimas židininis piogranuliominis pleuritas, priešingai esant šlapiajai formai, krūtinės ertmėje kaupiasi eksudatas.

(McGavin et al., 2001; Zachary et al., 2012)

Pleuros audinys yra labai jautrus sužeidimams ir jos apsisaugojimas nuo mikroorganizmų yra

daug silpnesnis nei plaučių, todėl net keletas mikroorganizmų patekę ant pleuros paviršiaus gali sukelti

rimtas pasėkmes. Mikroorganizmai dažnai patenka pro krūtinės ar diafragmos žaizdas, krūtinės sienos

9 perforacijas, gali patekti per kraują esant septicemijai, arba išplitus uždegimui gretimuose organuose, pvz.: bronchopneumonijos židinių,.

Infekcijos patekimo keliai taip pat gali būti svetimkūnių patekimas iš stemplės ar skrandžio, stemplės opų perforacija, limfos skverbimasis iš pilvo ertmės ar tiesioginis patekimas iš plaučių abscesų (Maxie, 2007; Zachary et al., 2012; McGavin et al., 2001).

Pleuros ertmėje ilgą laiką esantys skysčiai sukelia fibrozinį pleuritą, kuris dažniausiai atsiranda esant chilotoraksui ar piotoraksui. Lėtinių pleuros uždegimų metu vyksta mezotelinių ląstelių metaplazija ir kolageno gamyba. Sustorėjusi pleura riboja plaučių judesius (Johnson, 2012).

Pleuros skysčių atsiradimo priežastys, įskaitant ir piotoraksą, šunims ir katėms gali būti dėl širdies ligų, kirminų, hipoalbuminemijos, plaučių skilčių užsisukimo, neoplazijų, diafragmos išvaržų ir pankreatito (Ford et al., 2006).

Mesotelioma yra pleuros navikinis darinys. Pradžioje sukelia skysčių kaupimąsi pleuros ertmėje, tačiau citologiškai diagnozę sunku nustatyti dėl ląstelių morfologinio panašumo į piktybines ląsteles (Zachary et. al., 2012).

1.3.Patogenezė

Infekcija į pleuros ertmę patenka hematogeniniu, limfogeniniu, taip pat kontaktiniu būdu, kai pažeidžiamas pleuros vientisumas.

Esant ūmiam sausajam pleuritui, sąlytis ir judesiai tarp parietalinio ir visceralinio pleuros lapelių sukelia skausmą. Kvėpavimo judesiai yra riboti, o kvėpavimas yra dažnas ir paviršutinis. Antrasis pleurito etapas charakterizuojamas kaip serofibrininio eksudato produkcija, kuris kaupiasi pleuros maišeliuose ir sukelia ventralinių plaučių dalių kolapsą. Mažėja plaučių tūris ir aprūpinimas deguonimi, vystosi kvėpavimo nepakankamumas.

Kai kuriais atvejais skystis pleuros ertmėje gali būti rezorbuojamas. Jei skysčiai išlieka, jis dirgina pleurą ir sukelia mezotelio hyperplaziją ir fibrozę, dėl ko pleura sustorėja ir riboja plaučių judesius. Kai skysčių yra labai daug, jie gali sukelti kompresinę atelektazę, dėl ko vystosi kvėpavimo nepakankamumas.

Lėtiniai pleuros uždegimai sukelia serozinę fibrozę ir pleuros lapelių adheziją, vyksta pleuros ertmės obliteracija.

Bakterinio pleurito metu, bakterijos produkuoja toksinus ir sukelia toksemiją (Radostits et al.,

1994; Zachary et. al., 2012).

10 1.4.Klinikiniai simptomai

Pleurito metu skysčių kaupimasis pleuros ertmėje t.y. tarp plaučių ir krūtinės sienos, sukelia skausmą ir dusulį katėms. Nors dusulys gali kilti dėl daugelio priežasčių, katėms kaupiantis skysčiams pleuros ertmėje nepriklausomai nuo priežasties, sumažėja plaučių tūris ir gali ištikti hipoksija. Todėl svarbiausia kuo skubiau atlikti punkciją ir išleisti nors šiek tiek skysčio siekiant pagerinti plaučių funkcijas.

Katėms kaupiantis pūliams pleuros ertmėje, stebimas krūtinės sienos skausmas, dusulys, anoreksija, depresija, dažnai ir karščiavimas (Cannon et al., 2006).

Klinikiniai simptomai priklauso ir nuo susikaupusio skysčių kiekio ir kaip greitai jis kaupiasi.

Stebimi šie klinikiniai simptomai: dažni, bet riboti kvėpavimo judesiai, kvėpuoja pravira burna, kvėpavimo nepakankamumas, nenoras gultis, kosulys, letargija, anoreksija (Ford et al., 2006).

1.5.Pleurito diagnozavimas ir pleuros skysčių diferencijavimas

Diagnozė nustatoma iš anamnezės duomenų ir atliekant gyvūno bendrą klinikinį tyrimą bei specialiuosius tyrimus (Davidson et al., 1998):

 krūtinės srities rentgeninis tyrimas;

 krūtinės srities ultragarsinis tyrimas;

 torakocentezė ir citologinis skysčių tyrimas;

 bakteriologinis tyrimas;

 kraujo morfologinis ir biocheminis tyrimas.

Klinikio tyrimo metu atliekant krūtinės auskultaciją, esant pleuros efuzijai girdimas prislopintas širdies darbo garsas. Kvėpavimo judesių garsai yra gerai girdimi dorsaliai, bet silpniau ar išvis negirdimi ventraliai. Esant pleuritui su minimalia pleuros efuzija, gali būti girdimi pleuros lapelių trynimosi garsas, jie girdimi geriau įkvėpimo metu. Perkusija yra labai svarbus metodas pleuros efuzijos diagnostikoje, girdimas garsas yra bukas, tolygus. (Slatter, 2001).

Eksudacinio pleurito metu skysčių susikaupimas šunims ir katėms dažniausiai patvirtinamas

atliekant krūtinės rentgeninį tyrimą ar torakocentezę. Esant kvėpavimo nepakankamumui ir įtarus

eksudacinio tipo pleuritą, torakocentezė gyvūnams atliekama nedelsiant, kad stabilizuoti gyvūno būklę,

dar prieš atliekant rentgeninį tyrimą. Nors torakocentezė yra labiau invazinė diagnostinė procedūra nei

rentgeninis tyrimas, procedūros potenciali terapinė nauda gerokai didesnė nei galimos šios procedūros

sukeltos komplikacijos. Dažnesnės torakocentezės komplikacijos yra pneumotoraksas, kuris sukeliamas

11 torakocentezės metu pažeidžiant plaučius, hemotoraksas ir jatrogenininės kilmės piotoraksas.

Komplikacijos dažniausiai pasitaiko retai jei torakocentezė atliekama atsargiai ir pagal metodiką.

Torakocentezė yra atliekama gyvūnams lateralinėje ar sternalinėje gulimoje pozicijoje, tokia pozicija sukelia mažiau streso. Skysčiai ar oras yra dažniausiai abipusiai pleuros ertmėje ir įvedant adatą punktuojami septintame tarpšonkauliniame tarpe maždaug dviejų trečdalių atstumu nuo šonkaulinių kremzlinių jungčių link stuburo. Katės yra retai seduojamos, nes dažnai jų būklė yra kritinė.

Torakocentezei atlikti naudojami vietiniai anestetikai, punkcijos vieta paruošiama laikantis aseptikos (Nelson et al., 2003; Doyle et al., 2005).

Ultragarsinis tyrimas taip pat naudojamas pleurito diagnostikoje Tai neinvazinis tyrimo metodas, kurio metu galima nustatyti vidutinio ar didelio kiekio skysčių sankaupas pleuros ertmėje (August, 2010). Kritinės būklės gyvūnai gali būti ištirti šiuo metodu minimaliai patiriant stresą ir echoskopinio vaizdo pagalba yra įvedama adata torakocentezei. Ultragarsinis tyrimas taip pat naudingas įvertinat krūtinės ertmę dėl išvaržų, pirminių širdies ir prieširdžio ligų. Jei pacientų būklė stabili, patartina įvertinti krūtinės ertmę ultragarsiniu tyrimu prieš pašalinant pleuros skysčius (Nelson et al., 2003;

Mannion, 2006).

Pleura apsupa plaučius ir iškloja krūtinės ląstą. Pleuros ir jos ertmės susirgimus galima diagnozuoti rentgeninio tyrimo metodu. Pleuros patologiniai pokyčiai matomi rentgeno nuotraukose yra pleuros sustorėjimas, pleuros efuzija, pneumotoraksas, pleuros navikiniai dariniai. Kačių tarpuplaučio barjeras tarp kairės ir dešinės pusių nėra efektyvus, todėl pleuros skysčiai dažniausiai yra abipusiai.

Esant pūliniam pleuritu, rentgeno nuotraukose matomi skysčio siluetai, suapvalėję plaučių skilčių kraštai. Kai skysčių susikaupia labai daug, širdies kontūras nėra matomas (Nelson et al., 2003).

Krūtinės rentgeninis tyrimas turi būti atliekamas dar kartą, po skysčių pašalinimo, kurių pašalinama kiek įmanoma daugiau. Vertinamas gydymo efektyvumas ir ligos recidyvas, širdis ir plaučiai įvertinami ieškant pleuros efuzijos priežasčių.

Citologinė pleuros skysčių analizė atliekama torakocentezės metu paėmus mėginius ir yra naudojama diagnostiniam ir diferenciniam skysčių vertinimui (Nelson et al., 2003). Mėginiai turi būti paimti laikantis aseptikos reikalavimų ir saugomi tinkamose talpyklose: mėgintuvėlis su heparinu proteinų analizei, mėgintuvėlis su EDTA – citologijai, taip pat imami mėginiai bakteriologiniam tyrimui į sterilius mėgintuvėlius (Cannon et al., 2006).

Proteinų koncentracijos ir bendro branduolius turinčių ląstelių skaičiaus matavimai, kokybinis

pavienių ląstelių vertinimas yra atliekami norint diferencijuoti uždegiminės ir neuždegiminės kilmės

pleuros skysčius (Nelson et al., 2003).

12 Pleuros ertmėje gali kauptis bet kokio tipo skysčiai, transudatas, modifikuotas transudatas, eksudatas, kraujas, limfa. Citologinė ir biocheminė skysčių analizė padeda nustatyti galimą patogenezę.

Pagal proteinų koncentraciją ir bendrą branduolius turinčių ląstelių skaičių, citologiškai skiriama į transudatą, modifikuotą transudatą ir eksudatą (Ford et al., 2006).

Tačiau šių tyrimų kartais nepakanka nustatant pleuros efuzijos priežastis, todėl kartais atliekama torakoskopija ir torakotomija. Šios procedūros leidžia vizualiai įvertinti krūtinės ląstą ir paimti mėginius histologinei ir bakteriologinei analizei (Nelson et al., 2005).

Kraujo morfologinis ir biocheminis tyrimas naudojamas bendrai pacientų būklei įvertinti ir kartais padeda nustatyti galimas priežastis ir gretutines ligas.

Kačių infekcinio peritonito virusas gali būti viena iš pleurito priežasčių, o kačiu leukemijos virusas

gali predisponuoti šį susirgimą, todėl atliekami serologiniai tyrimai (Davidson et al., 1998).

13 1 lentelė. Biocheminių parametrų nauda diferencijuojant pleuros skysčius

Tankis Proteinai g/dl

Ląstelių skaičius/

µl

Cholesterolio/

trygliceridų kiekis

ph Gliukozė mg/dL

Transudatas <1018 <2,5 <1000 - ~ 7,4 70-100

Mod.transudatas 1018- 1025

25-75 1000- 7000

- ~ 7,4 70-100

Eksudatas >1025 >30 >7000 - <7 <30

Chilozinis skystis >1018 >25 400-10000 <1 Trigliceridų

>100 mg/dl

~ 7,4 70-100

Kačių infekcinis peritonitas

>1030 >35-45 1500-2000 - ~ 7,4 <70

Neoplastinė efuzija

>1018 >25 įvairus - >7,4 10-80

Hemoraginė efuzija

>1025 >30 >1000 - ~ 7,4 -

(August, 2009; Johnson, 2012)

14 2 lentelė. Pleuros skysčių fizinės savybės ir citologiniai parametrai

Transudata i

Eksudatai

Transudata i

Modifikuot i

transudatai

Neseptinia i eksudatai

Septiniai eksudata i

Chilozinis skystis

Hemoraginia i skysčiai

Spalva Blyškiai

gelsva

Gelsva- rausva

Gelsva-

rausva Geltona Baltai-

rausva Raudona Skaidrumas

Skaidrus

Nuo skaidraus iki drumsto

Drumstas

Nuo drumstos

iki dribsnių

Neskaidru

s Neskaidrus

Eritrocitai - (+) (+) (+) - +++

Neutrofilai degeneraciniai nedegeneracinia i

- (+)

- +

- ++

+++

+ + (+)

Limfocitai (+) ++ + + +++ (+)

Makrofagai + + +/++ +/++ +/++ +

Mezotelinės ląst. + + + + + +/++

Neoplastinės

ląst. - -/+ -/+ - - -

Fibrinas - - + + + +/-

(Ford et al.,2006) Reikšmės:

- Nėra

-/+ Nėra/mažai

+ mažai

++ vidutiniškai

+++ intensyviai

15 3 lentelė. Pleuros efuzijos priežastys pagal skysčių tipą

Transudatas ar modifikuotas

transudatas

Neseptiniai eksudatai

Septiniai eksudatai

Chiloziniai skysčiai

Hemoraginiai skysčiai

Dešinės širdies pusės nepakankamumas

Perikardo ligos Hypoalbuminemija

Hypoproteinemija Navikai Diafragmos

išvarža

Kačių infekcinis peritonitas

Navikai Diafragmos

išvarža Plaučių skilčių

užsisukimas

Svetimkūniai Perforuojančios

žaizdos Idiopatinės

kilmės

Idiopatinės kilmės Kardiomiopatija Širdies kirmelės

Navikai

Trauma Kraujo krešamumo sustrikimas Navikas Plaučių skilčių

užsisukimas

(Nelson et al., 2005; Johnson, 2012)

1.6. Gydymas

Pleurito gydymas gali būti medikamentinis ir chirurginis (Slatter, 2003).

Antimikrobinės medžiagos parenkamos nustatant kultūrų jaurumą. Kaip teigia Johnson (2012), dauguma Pasteurella spp. rūšių yra jautrios ampicilinui, amikacinui, amoksicilino su klavulano rūgštimi, ceftizoksimui, enrofloksacinui, gentamicinui, tertraciklinui, o esant mišriai infekcijai ir obligatiniams anaerobams, naudojamas metronidazolis, klindamicinas, ampicilinas, amoksicilinas su klavulano rūgštimi. Gydymas antimikrobinėmis medžiagomis gali būti tęsiamas 2 – 6 mėnesius, tikrinant bakterijų jautrumą.

Antimikrobinės medžiagos ligos pradžioje leidžiamios į veną. Jei paciento būklė gydymo eigoje gerėja, gydymas tęsiamas skiriant antimikrobinius preparatus per os 4 – 6 savaites (Nelson et al., 2005).

Torakotomija yra atliekama norint pašalinti įtariamą infekcijos židinį, pvz.: esant svetimkūniui.

Operacija gali būti reikalinga pašalinti fibrozinius ar nesveikus audinius (Nelson et al., 2005).

Krūtinės vamzdelio įvedimas yra chirurginis pleurito gydymo metodas. August (2010) teigia,

kad tai yra paprastas, efektyvus gydymo metodas ir užtikrina pastovų skysčių drenažą. Nors yra

pranešimų apie sėkmingą pūlinio pleurito gydymą, atliekant pacientams tik torakocentezę vieną ar kelis

16 kartus, kartu su antimikrobine terapija, mirtingumas siekia iki 80 proc. Torakocentezė kaip gydymo metodas gali būti taikomas esant nedideliam skysčių kiekiui pleuros ertmėje.

Krūtinės vamzdelio įvedimo procedūra pardedama paruošiant operacijos plotą, plaukai nuskutami ir plotas dezinfekuojamas. Gyvūnas narkotizuojamas, anestetikai gali būti skiriami tol kol vamzdelis bus išimtas. Pjūvis atliekamas krūtinės dorsaliniame trečdalyje tarp X – XI šonkaulių. Pro pjūvį įvedamas sterilus vamzdelis ir pro poodinį tunelį vamzdelis vedamas kranialiai link VIII tarpšonkaulinio tarpo kur įvedamas į pleuros ertmę. Vamzdelis pritvirtinamas siūlėmis. Vamzdelio pagalba atliekamas pleuros ertmės lavažas – 38 laipsnių temperatūros fiziologinis tirpalas lėtai suleidžiamas pro vamzdelį, kurio kiekis turi būti ne daugiau nei 10 – 25 ml kilogramui kas 4 – 8 valandas (Demetriou et al., 2002; August, 2010).

Pašalinus krūtinės vamzdelį, po 24 valandų atliekamas rentgeninis tyrimas. Tolimesnė stebėsena atliekant rentgeninį tyrimą 1 savaitė po krūtinės vamzdelio pašalinimo bei ir 1 savaitė ir 1 mėnuo po antibiotikų nutraukimo. Pakartotinio rentgeninio tyrimo tikslas yra nustatyti pakartotiną skysčių kaupimąsi.

Intraveniniai skysčiai ir elektrolitai skiriami anoreksiškiems gyvūnams (Nelson et al., 2005).

.

17 2.MEDŽIAGOS IR METODAI

Duomenys apie kačių sergamumą pleuritu buvo renkami nuo 2011 metų sausio 1 dienos iki 2013 metų sausio 1 dienos “X” smulkių gyvūnų veterinarijos klinikoje Kauno mieste. Iš klinikos duomenų bazės buvo atrinktos visos katės su kvėpavimo takų ligų simptomais.

Katėms su tokiais simptomais kaip kosulys, dusulys, apsunkintas ir/ar dažnas kvėpavimas, karščiavimas, apatija, ryškus pilvinis kvėpavimas ir kita, buvo atliekamas bendras klinikinis tyrimas, naudoti palpacijos, auskultacijos ir perkusijos tyrimo metodai, tirtas širdies darbas.

Atsižvelgiant į anamnezę ir simptomus ir įtarus pleuros ertmės skysčio sankaupas, katėms buvo atliekamas rentgeninis ir/arba ultragarsinis tyrimas. Rentgeninis tyrimas katėms buvo atliekamas dažniausiai be sedacijos.

Dažniausiai buvo atliekama šoninė (L ir R) ir dorsoventralinė radiografinė krūtinės pozicija, kuomet galima įvertinti krūtinės ląstoje susikaupusių skysčių lokalizaciją ir kitus galimus pakitimus.

Įvertinus rentgenologinio tyrimo rezultatus, echoskopijos vaizdo pagalba įvedama adata krūtinės ląstos punkcijai. Krūtinės ląstos punkcija atliekama dažniausiai be sedacijos. Nuskutami plaukai ir procedūros vieta paruošiama aseptiškai. Naudojamos 18-23 dydžio injekcinės adatos arba drugelio tipo adata, sujungiama su kaniule ir 20 ml švirkštu. Punkcijos vieta katėms - iš kairės pusės tarp VIII-IX, o iš dešinės – tarp VII ir VIII šonkaulių priklausomai nuo to ar skysčių sankaupa yra unilateraline ar bilateralinė. Adata įvedama iš lėto 2-3 cm virš šonkaulio kremzlinės jungties. Įvedant adatą, laikomasi šonkaulio priekinio krašto. Procedūra atliekama katėms gulint ant šono ar krūtinkaulio padėtyje.

Surinkti skysčių mėginiai buvo naudojami skysčių analizei atlikti. Buvo vertinama skysčių spalva, skaidrumas, pašalinės medžiagos. Bendras baltymų skaičiaus skysčiuose buvo nustatomas baltymų refraktometru.

Įtariant uždegiminės kilmės skysčių sankaupas, surinkti mėginiai buvo siunčiami citologinei analizei, kuomet nustatomos vyraujančios ląstelės. Gautas nupunktuotas skystis patalpinamas į mėgintuvėlius su EDTA, toliau jis gerai išmaišomas arba centrifūguojamas. Citologinis preparatas ruošiamas pernešant lašą sedimentato ant objektinio stiklelio, jis paskleidžiamas, fiksuojamas ir dažomas. Gautas citologinis preparatas mikroskopuojamas ir nustatomas patologinis procesas, nustatomas uždegimo tipas įvertinant ląstelių kiekį ir santykį.

Norint parinkti tikslingą ir efektyvų gydymą, torakocentezės būdu gauti skysčiai buvo siučiami

bakteriologiniam tyrimui. Siunčiamas švirkštas su skysčiais arba mėginiai transportinėse terpėse.

18 Bakterijoms išskirti ir pagausinti buvo naudojamas Kolumbijos kraujo agaras su 5 proc. avies krauju ir inkubuojamas 24 valandas 36 laipsnių temperatūroje. Vėliau atrenkamos būdingos kolonijos ir persėjamas ant kitų terpių ir atliekami biocheminiai testai Mueller Hinton agaras naudojamas antibiotikų atsparumui nustatyti.

Bendrai klinikinei būklei įvertinti katėms buvo tirtas kraujas. Veninis kraujas buvo imamas iš venos (Vena brachialis superficialis), naudojant kateterius ar injekcines adatas ir surenkamas į vakuuminės sistemos mėgintuvėlius. Kraujo morfologiniams rodikliams tirti kraujas surenkamas į mėgintuvėlius su antikoaguliantu etilendiamintetraacto rūgštimi (EDTA) (violetiniu kamšteliu), o biocheminiams rodikliams naudojami mėgintuvėliai be antikoagulianto (raudonu kamšteliu).

Kraujo morfologija buvo tirta analizatoriumi IDEXX LaserCyte. Nustatomi tokie kraujo parametrai: eritrocitai (RBC), hematokritas (HCT), hemoglobinas (HGB), vidutinis eritrocitų tūris (MCV), vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite (MCH), vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija (MCHC), eritrocitų dydžio variacija (RDW), procentinė retikuliocitų reikšmė (%RETIC), retikuliocitai (RETIC), leukocitai (WBC), neutrofilų procentinė reikšmė (%NEU), limfocitų procentinė reikšmė (%LYM), monocitų procentinė reikšmė (%MONO), eozinofilų procentinė reikšmė (%EOS), bazofilų procentinė reikšmė (%BASO), neutrofilų skaičius (NEU), limfocitų skaičius (LYM), monocitų skaičius (MONO), eozinofilų skaičius (EOS), bazofilų skaičius (BASO), trombocitai (PLT), vidutinis trombocitų tūris (MPV), trombocitų apimties variacija (PDW), suminis trombocitų tūris (PCT).

Kilus įtarimui dėl kitų vidaus organų patologijų, katėms buvo atliekami kraujo biocheminiai tyrimai analizatoriumi IDEXX VetTest. Buvo nustatomi tokie kraujo biocheminiai rodikliai: gliukozė (GLU), šlapalas (BUN), kreatininas (CREA), fosforas (PHOS), kalcis (CA), bendras baltymų skaičius (TP), albuminas (ALB), globulinas (GLOB), alaninaminotransferazė (ALT), šarminė fosfatazė (ALKP), bendras bilirubinas (TBIL), cholesterolis (CHOL), amilazė (AMYL).

Įtarus infekcinio pobūdžio susirgimus, buvo atliekami SensPert FIPab kačių infekcinio peritonito viruso antikūnų ir SensPert FeLVag leukemijos antigenų suradimo greitieji testai. Greitajam testui atlikti naudojamas kraujas, plazma ar serumas, užlašinamas vienas lašas kraujo ant plokštelės pažymėtos vietos, tada užlašinami trys lašai reagento ir laukiama 10-15 minučių, po to vertinami juostelių pokyčiai.

Įvertinus visus gautus tyrimų rezultatus, buvo nustatoma galutinė diagnozė. Visi gauti duomenys

buvo sisteminami ir apdorojami kompiuterine programa “Microsoft Office Excel 2007”, taip pat šia

programa buvo atliekami skaičiavimai ir duomenų vaizdavimas grafiškai.

19 3.REZULTATAI

Smulkių gyvūnų veterinarijos klinikoje “X” Kauno mieste nuo 2011 metų sausio 1 dienos iki 2013 metų sausio 1 dienos buvo gydomi 5320 gyvūnai, iš kurių 1095 pacientai buvo katės (20,6 proc.).

Kiti gydomi gyvūnai klinikoje buvo šunys 4172 (78,4 proc.), 41 graužikai (0,8 proc.) ir 12 egzotinių gyvūnų (0,2 proc.).

1 pav. Kačių sergamumas neužkrečiamomis vidaus ligomis 2011-2012 metais (proc.)

Remiantis tyrimų duomenimis, iš viso neužkrečiamomis vidaus ligomis sirgo 684 katės (62,5 proc.). Nustatyta, kad dažniausiai katėms diagnozuoti virškinamojo trakto susirgimai − 244 atvejai (35,7 proc.), o rečiausiai nervų sistemos ligos – 7 atvejai (1 proc.), taip pat retai diagnozuojamos širdies ir kraujagyslių ligos, jomis sirgo 15 kačių (2,2 proc.). Inkstų ir šlapimo takų ligos diagnozuotos 190 kačių (27,8 proc.), o kvėpavimo takų ligos – 130 katėms (19 proc.), mažiau diagnozuota odos ligų – sirgo 98 katės (14,3 proc.) (žr. 1 paveikslas).

19,0

2,2

35,7

27,8

14,3

1,0 Kvėpavimo

takų ligos

Širdies ir kraujagyslių

ligos

Virškinamojo trakto ligos

Inkstų ir šlapimo takų

ligos

Odos ligos Nervų sistemos

ligos

20 2 pav. Kačių sergamumas viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis 2011-2012 metais

Smulkių gyvūnų veterinarijos klinikoje “X” 2011-2012 metais buvo diagnozuotos šios viršutinių kvėpavimo takų ligos: rinitas, rinotracheitas, laringitas, faringitas, tracheitas.

2011 metais dažniausiai katėms buvo diagnozuojamas rinotracheitas 34,3 proc. (n=12) ir rinitas 28,6 proc. (n=10), rečiausiai diagnozuojamas tracheitas 5,7 proc. (n=2) ir faringitas 8,6 proc. (n=3).

Laringitas sudarė 22,9 proc. (n=8).

Kaip matome 2012 metais, katės viršutinėmis kvėpavimo ligomis sirgo dažniau. Rinitas buvo diagnozuojamas dažniausiai 40 proc. (n=16), o rinotracheitas gana panašiai 35 proc. (n=14), rečiau diagnozuotas tracheitas 5 proc. (n=2) ir laringitas 7,5 proc. (n=3). Faringitu sirgo 12,5 proc. (n=5). (žr. 2 paveikslas).

10

12

8

3

2 16

14

3

5

2

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

At ve jai (n)

2011 metai

2012 metai

21 3 pav. Kačių sergamumas apatinėmis kvėpavimo takų ligomis 2011-2012 metais

2011-2012 metais tirtoje klinikoje, buvo diagnuozuotos apatinių kvėpavimo takų ligos:

bronchitas, bronchinė astma, pleuritas, pneumonija, pleučių neoplazija, pleuros efuzija, pneumotoraksas.

2011 metais katės dažniausiai sirgo bronchitu 30 proc. (n=12) ir pleuritu 22,5 proc. (n=9), rečiausiai – pneumotoraksu 2,5 proc. (n=1) ir bronchine astma 5 proc. (n=2), kai palyginus su 2012 metais, bronchinės astmos ir pneumotorakso nebuvo diagnozuota. Plaučių neoplazija sudarė 17,5 proc.

(n=7), pneumonija šiek tiek mažiau – 12,5 proc. (n=5), o pleuros efuzija tik 10 proc. (n=4).

Štai 2012 metais dažniausiai diagnozuoti plaučių navikiniai susirgimai 33,3 proc. (n=5), rečiausiai – pleuros efuzija 6,7 proc. (n=1). Pleuritas, bronchitas ir pneumonija buvo diagnozuoti po lygiai pacientų 20 proc. (n=3) (žr. 3 paveikslas).

12

2

9

5

7

4

1

3 3 3

5

1 0

2 4 6 8 10 12 14

At vej ai (n)

2011 metai

2012 metai

22 4 pav. Kačių sergamumo kvėpavimo takų ligomis pasiskirstymas

Analizuojant bendrą kačių viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų susirgimų skaičių 2011 ir 2012 metais buvo pastebėta, kad sergančių viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis (46,7 proc.) ir apatinėmis kvėpavimo ligomis (53,3 proc.) pacientų skaičius buvo labai panašus. O 2012 metais viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis katės sirgo 3 kartus daugiau (72,7 proc.), negu apatinėmis kvėpavimo takų ligomis (27,3 proc.).

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Viršutinių kvėpavimo

takų ligos Apatinių kvėpavimo takų ligos

35 40 40

At ve jai 15

2011 metai

2012 metai

23 5 pav. Kačių sergamumo pasiskirstymas pagal veisles (proc.)

Remiantis tyrimų duomenis ir vertinant kačių veislės įtaką sergamumui pleuritu, buvo pastebėta, kad dažniau pleuritu sirgo neveislinės katės − 8 pacientai (67 proc.), o veislinės katės sirgo rečiau – 4 pacientai (33 proc.). Grynaveislių kačių tarpe pleuritu dažniau sirgo Siamo katės 2 pacientai (17 proc.), o Britų trumpaplaukių ir Persų veislės kačių sirgo po 1 katę (8 proc.) (žr. 5 paveikslas).

6 pav. Kačių sergamumo pasiskirstymas pagal lytį (proc.)

Analizuojant pleurito susirgimus katėms, buvo vertinama ir lyties įtaka. Buvo nustatyta, kad 2011−2012 metais dažniau pleuritu sirgo patelės − 8 pacientai (67 proc.), negu patinai − 4 pacientai (33 proc.) (žr. 6 paveikslas).

67%

8%

17%

8% Mišrūnai

Persas Siamo

Britų trumpaplaukė

Patelės 67%

Patinai

33%

24 7 pav. Amžiaus įtaka pleurito pasireiškimui (proc.)

Pagal tyrimų duomenis, buvo vertinamas kačių sergamumas pleuritu pagal amžių. Buvo išskirtos 4 amžiaus grupės: mažiau nei 1metų, nuo 1 iki 5 metų, daugiau nei 5 iki 10 metų, ir daugiau nei 10 metų amžiaus.

Daugiausiai sirgusių pleuritu kačių buvo nuo 1 iki 5 metų amžiaus – 6 atvejai (50 proc.), o rečiausiai sirgo katės jaunesnės nei 1 metų amžiaus – tik 1 atvejis (8,3 proc.). Daugiau nei 5 iki 10 metų amžiaus grupėje pleuritas diagnozuotas 3 atvejams (25 proc.), o daugiau nei 10 metų – 15 metų amžiaus grupėje tik 2 atvejai (16,7 proc.) (žr.7 paveikslas).

8,3

50

25

16,7

0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0

<1 1−5 >5−10 >10−15

25 8 pav. Dažniausiai pasitaikantys klinikiniai požymiai

Išanalizavus pacientų anamnezes ir klinikinės apžiūros duomenis, nustatyta, kad dažniausi požymiai lydintys pleuritą buvo apetito nebuvimas n=12 (100 proc.), kuris buvo diagnuozuotas visiems pacientams. Dispnėja pasireiškė daugiau nei pusė tirtų pacientų n=8 (66,7 proc.). Rečiausiai nustatomas simptomas buvo kosulys n=1 (8,3 proc.). Gana retai pasireiškė anoreksija ir širdies darbo sutrikimai n=2 (16,7 proc.).

Apatija buvo stebima pusei tirtų pacientų n=6 (50 proc.), tachipnėja nustatyta n=4 (33,3 proc.), o karščiavimas diagnozuotas buvo tik n=3 (25 proc.) (žr.8 paveikslas).

12

6

8

3

1 2

4

2

0 2 4 6 8 10 12 14

A tvej ai

26 3.1. Rentgeninis tyrimas

Diagnozuojant pleuritą, visoms katėms buvo atliktas rentgeninis tyrimas (100 proc.). Šis tyrimo metodas vienas iš efektyviausių diagnozuojant pleuritą kuomet kaupiasi skysčiai ir sudarė 10 atvejų (83,3 proc.). Fibrininis pleuritas šiuo metodu nustatytas 2 pacientams (16,7 proc.).

9 pav. Katė, mišrūnė, patelė, 4 m. (nuotr.aut.)

Nustatyti pakitimai būdingi pleuritui su pūlingu skysčių kaupimusi (piotoraksui): lateralinėje ir ventrodorsalinėje projekcijoje, matyti krūtinės ląstoje susikaupę skysčiai, širdies kontūras nėra matomas.

Ventrodorsalinėje projekcijoje matoma kad skysčių sankaupa yra bilateralinė (žr. 9 paveiklas).

27 10 pav. Katinas, mišrūnas, patinas, 6 m. (nuotr.aut.)

Šiuo atveju atlikta tik lateralinės projekcijos rentgeno nuotrauka, nes katinui buvo ryški dyspnėja

ir tachipnėja, todėl buvo pavojinga guldyti ant nugaros norint padaryti ventrodorsalinę rentgeno

nuotrauką. Nuotraukoje matomi skysčių siluetai, plaučiai suspausti ir pakelti į viršų.

28 3.2.Kraujo morfologiniai tyrimai

4 lentelė. Kačių morfologiniai kraujo pokyčiai sergant pleuritu

Pacientai RBC HCT HGB PLT

Norma 5-10x10^12/L 30-45 % 9-15,1 g/dL 175-600 K/µL

1 8.6 36.6 14.3 349

2 11.63 42.2 13 85

3 9.3 36.5 11.9 647

4 12.1 48.1 13.7 150

5 7.4 37.6 11.3 153

6 2.6 14.5 5.2 91

7 4.40 29.10 7.70 211

8 7.6 32 10.5 188

9 8.5 35.4 12.6 436

10 6.9 32.5 9.8 349

11 9.9 38.3 12 217

12 4.4 28.7 8.4 194

Xs 1 7.778 ± 0.8354 34.292 ± 2.3837*

10.867 ± 0.7756*

255.833 ± 47.1059*

*p<0,05

Pagal tyrimų duomenis, nustatyta, kad katėms sergant pleuritu, eritrocitų, hematokrito, hemaglobino ir trombocitų kiekis kraujyje buvo normos ribose (žr.4 lentelė).

Tačiau pavieniuose atvejuose stebima anemija (RBC 2,6x10^12/L, HCT 14,5 proc., HGB 5,2

g/dL).

29 5 lentelė. Kačių morfologiniai kraujo pokyčiai sergant pleuritu

Pacientai WBC NEU LYM MONO EOS BASO

Norma

5,50- 19,50x10^9/

L

50-75% 15-30% 0-4% 0-6% 0-1%

1 3.92 70.2 13.3 9.3 6.6 0.6

2 14.6 71.3 14.6 9.6 4 0.5

3 18.5 74.5 13.3 6 5,7 0.5

4 13.9 69.9 20.4 5 4 0.7

5 36.9 65 28.3 2.5 3.2 1

6 27.62 90.7 2.8 2.3 0.6 0.14

7 22.3 77 14.5 4.1 4.2 0.2

8 26.8 79.4 15.7 3.6 1.2 0.1

9 19.9 76.1 21.2 1.7 1 0

10 21.7 76.8 10 7.5 5 1

11 18.1 68 21.7 8 1.3 1

12 25.4 80 14.1 4.5 1 0.4

Xs 1

20.803 ± 2.3842*

74.908 ± 1.9679*

15.825 ± 1.8719*

5.342 ± 0.7879*

2.3889 ± 0.5792*

0.512 ± 0.1044

*p<0,05

Vertinant leukocitų kiekį ir leukoformulę (žr.5 lentelė), buvo nustatyta, kad sergant pleuritu

katėms pasireiškė nežymi neutrofilinė leukocitozė (WBC 20.803 ± 2.3842, NEU 74.908 ± 1.9679) ir

monocitozė (5.342 ± 0.7879).

30 3.3.Citologinis tyrimas

11 pav. Pleurito eksudato citologinis preparatas. Katė. MGGx200. 1- segmentinis neutrofilas, 2- mesotelinės ląstelės.

Vien rentgenologiniu tyrimu negalima diferencijuoti pleuros skysčių pobūdžio, tam tikslui atliekama torakocentezė ir imamas mėginys citologiniam tyrimui. Pleuros skysčių citologinė analizė buvo atliekama 10 pleurito atvejų ir visais atvejais buvo nustatytas pūlinis uždegimas.

Pleuros pūlinio uždegimo metu citologiniuose preparatuose dažniausiai nustatomi

degeneruojantys (segmentiniai) neutrofilai, mesotelinės ląstelės, eritrocitai.. Rečiau sutinkamos ląstelės

buvo limfocitai, makrofagai, nedegeneruojantys neutrofilai (žr.11 paveikslas).

31 12 pav. Bakterijos išskirtos iš pūlinio pleurito mėginių

Torakocentezės būdu gautas skystis buvo tiriamas bakteriologiniu tyrimo metodu.

Bakteriologinis tyrimas buvo atliktas 7 pacientams iš 10 pūlinio pleurito atvejų. Nustatyta, kad dažniausiai katėms sergant pūliniu pleuritu vyravo Pasteurella multocida – 5 atvejai (71,4 proc.), o rečiau Staphylococcus aureus – 2 atvejai (28,6 proc.) (žr.12 paveikslas).

13pav. Klinikoje taikytos gydymo priemonės

Smulkių gyvūnų klinikoje “X” buvo taikytos šios gydymo priemonės (žr. 13 paveikslas):

kortikostreroidai, diuretikai, analgetikai, antibiotikai, punkcija, drenažas ir lavažas, skysčių terapija ir infuzija.

0,0 20,0 40,0 60,0 80,0

Staphylococcus aureus

Pasteurella multocida 28,6

71,4

2 3

12 10 1

4 5

0 2 4 6 8 10 12 14

Skysčių terapija ir elektrolitai

Analgetikai

Antibiotikai

Krūtinės ląstos punkcija

Drenažas ir lavažas

Diuretikai

Kortikosteroidai

32

Antibiotinės medžiagos buvo skiriamos visiems gyvūnams n=12 (100 proc.). Krūtinės ląstos

punkcija buvo atlikta visiems sergantiems eksudacinio tipo pleuritu n=10 (83,3 proc.). Rečiausiai buvo

atliekamas drenažas ir lavažas n=1(8,3 proc.). Kortikosteroidais buvo gydomi 5 (41,7 proc.) pacientai,

diuretikai skiriami 4 pacientams (33,3 proc.), analgetikai – 3 (25 proc.), skysčių terapija ir elektrolitai 2

pacientams (16,7 proc.) (žr.13 paveikslas).

33 4.REZULTATŲ APTARIMAS

Smulkių gyvūnų veterinarijos klinikoje “X” Kaune 2011 – 2012 metais buvo diagnozuoti 5320 susirgimai. Klinikoje buvo gydomos 1095 katės ir sudarė 20,6 proc. visų klinikoje gydytų pacientų.

Kvėpavimo takų ligos sudarė 19 proc. visų diagnozuotų ligų. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktais tyrimo duomenimis, kačių kvėpavimo takų ligų paplitimas yra 5 proc. (Lund et al., 2005).

Rinitas ir rinotracheitas buvo dažniausiai diagnozuoti iš visų viršutinių kvėpavimo takų ligų.

Rinotracheitas sudarė 40 proc., o rinitas 29,3 proc. viršutinių kvėpavimo takų ligų per du metus. Miller ir kt. (2009) teigia, kad 80 proc. viršutinių kvėpavimo takų sukėlejai yra kačių kalicivirusas ir kačių herpes visusas. August (2010) teigia, kad viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos buvo predisponuojantis faktorius 26 proc. piotorakso atvejų.

2011 – 2012 metais dažniausiai diagnozuotų apatinių kvėpavimo takų ligų buvo bronchitas 27,3 proc., o pleuritas sudarė 9,2 proc. visų apatinių kvėpavimo takų pacientų.

Pleuritu dažniau sirgo mišrūnės katės 67 proc., grynaveislės katės sudarė 33 proc., iš kurių dažniau sirgo Siamo veislės 17 proc., Britų trumpaplaukės ir Persų veislės katės sudarė po 8 proc.

Atitinkamai 7 katės iš 8 neveislinių kačių buvo išleidžiamos į lauką, o visos veislinės katės buvo laikomos namie. 3 iš 4 veislinių kačių buvo laikomos kartu su kitomis katėmis. August (2010) teigimu, didesnę rizika susirgti pleuritu yra kai namie laikomos kelios katės. Veislės ir lyties įtaka nebuvo nustatyta. August taip pat teigia, kad susirgimai dažniau pasireiškia vasaros pabaigoje ar rudenį.

Visos veislinės katės buvo vakcinuotos, o neveislinės katės buvo vakcinuotos tik 2 iš 8. 2 katės iš 8 neveislinių buvo FIP teigiamos ir sudarė 16,7 proc. visų pleurito atvejų, o FELV teigiamos iš 8 neveislinių buvo -1. Maxie (2007) teigimu, kačių infekcinio peritonito virusas dažnai sukelia pleuritą.

Katės sergančios piotoraksu buvo 5,8 proc. iš 51 FIP teigiamos (August, 2010).

Pagal tyrimo duomenis, pleuritu dažniau sirgo patelės n=8, patinai sirgo rečiau n=4. Visi patinai buvo nekastruoti ir turėjo galimybę išeiti į lauką. Nors August (2010) teigia kad lyties įtaka nebuvo nustatyta, tačiau pastebėjo, kad rizika susirgti piotoraksu yra didesnė nekastruotiems patinams, kurie turi galimybę išeiti į lauką ir kovoti su kitais katinais.

Pleuritas buvo diagnozuotas dažniausiai katėms nuo 1 iki 5 metų amžiaus (50 proc.). August (2010) teigia, kad piotoraksas dažniausiai yra jaunų kačių liga t.y. 4-6 metų amžiaus, nors gali sirgti bet kokio amžiaus katės.

Dažniausiai pasireiškiantys pleurito simptomai buvo apetito nebuvimas, šis simptomas buvo

pastebėtas visoms katėms 100 proc. Taip pat gana dažnas simptomas buvo dispnėja (66,7 proc.) ir

apatija (50 proc.) Kiti pasireiškiantys simptomai buvo tachipnėja (33,3 proc.), karščiavimas (25 proc.),

anoreksija ir širdies darbo sutrikimai (po 16,7 proc.), kosulys (8,3 proc.). Literatūroje nurodoma, kad

34 dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra dyspnėja, apetito nebuvimas ir letargija. Kosulys gali pasireikšti 14 – 30 proc. pleurito ir/ar pneumonijos atvejų. Karščiavimas gali būti nustatomas 28 – 50 proc. atvejų arba priešingai, pasireikšti hipotermija (August, 2010).

Rentgeninis tyrimas yra svarbus ir efektyvus diagnostinis pleurito metodas, kuomet galima nustatyti pleuros ertmėje besikaupiantį skystį ir kitus pakitimus. Tačiau jei gyvūnas yra kritinės būklės ir pasireiškia kvėpavimo nepakankamumas, efektyvesnis ir greitesnis nustatymo būdas yra ultragarsinis metodas, kurio pagalba nustačius besikaupiančius skysčius galima atlikti torakocentezę (Wilard et al., 2011).

Atlikus kraujo morfologinius tyrimus, nustatyta nežymi neutrofilinė leukocitozė (WBC 20,803 ± 2,3842, NEU 74,908 ± 1,9679) ir monocitozė (5,342 ± 0,7879) (p<0,05). Nors eritrocitų, hemoglobino ir hematokrito tyrimo rezultatų vidurkiai buvo normos ribose, tačiau pavieniuose atvejuose stebima anemija (RBC 2,6x10^12/L, HCT 14,5 proc., HGB 5,2 g/dL). Literatūroje nurodoma, kad pleurito atveju būdinga neutrofilinė leukocitozė, kuri pasireiškia 36 – 73 proc. atvejų ir vidutinė anemija, kuri gali pasireikšti mažiau nei 20 proc.pacientų (August, 2010).

Remiantis citologinio tyrimo rezultatais, buvo nustatytas pūlinis pleuritas 10 atvejų. Pūlinio pleurito metu susikaupusiuose skysčiuose vyravo uždegiminės ląstelės – degeneraciniai ir nedegeneraciniai neutrofilai, makrofagai, limfocitai, ir kitos ląstelės – eritrocitai, mezotelinės ląstelės, bakterijos. Literatūroje nurodoma, septiniui pleurito eksudatui būdinga didelė baltymų koncentracija >3 g/dl, didelis kiekis branduolius turinčių ląstelių skaičius >5000/µl, vyrauja degeneraciniai neutrofilai (Nelson et al., 2003). Uždegimas laikomas ūmiu (neutrofiliniu), pūliniu jei 70 – 85 poc. ir daugiau uždegiminių ląstelių yra neutrofilai (Juodžiukynienė, 2013).

Pūlinio pleurito metu išskirtos bakterijos buvo Pasteurella multocida ir Staphilococcus aureus.

Bakterijos išskirtos 7 iš 10 mėginių (70 proc.). Literatūroje nurodoma, kad pūlinio pleurito metu bakterijos išskirtos 91 proc. iš mėginių. Nelson ir kt. (2003) teigia, kad bakterijos išauga ne iš visų septinių eksudatų. Dažniausiai išskiriama iš aerobų Pasteurella spp. ir anaerobai įskaitant ir Peptostreptococcus, Bacteroides, Fusobacterium (Johnson, 2012). Maxie (2007) teigimu, iš pūlinio pleurito mėginių metu dažniau išskiriamos mišrios bakterijos kultūros, kaip Pasteurella multocida, enterobakterijos, streptokokai, stafilokokai.

Pleurito gydymo terapijoje svarbiausias yra antimikrobinių preparatų naudojimas.

Antimikrobinės medžiagos buvo skiriamos visiems pacientams (100 proc). Kaip teigia Johnson (2012),

dauguma Pasteurella spp. yra jautrios ampicilinui, amikacinui, amoksicilino su klavulano rūgštimi,

ceftizoksimui, enrofloksacinui, gentamicinui, tertraciklinui, o esant mišriai infekcijai ir obligatiniams

anaerobams, naudoti metronidazolį, klindamiciną, ampiciliną, amoksiciliną su klavulano rūgštimi. Taip

35 pat svarbu atlikti krūtinės ląstos punkciją, ji buvo atlikta 10 pacientų (83,3 proc.), kadangi kiti 2 pacientai (16,7 proc.) sirgo fibrininiu pleuritu, kuomet punkcija neatliekama.

Priklausomai nuo sukėlusios priežasties, gyvūno būklės ir taikyto gydymo, 16,7 proc. pacientų

pasveiko, 8,3 proc. nugaišo, eutanauzuota – 75 proc. August (2010) teigimu, 60 – 100 proc. atvejų

pacientai miršta arba yra eutanazuojami. Tačiau taikant agresyvų gydymą išgyvenimo procentas gali

siekti iki 90 proc. Ligos recidyvas gali būti 5 – 14 proc. atvejų.

36 IŠVADOS

1. Katės kvėpavimo takų ligomis 2011 – 2012 metais sirgo dažnai (19 proc).

2. 2011 – 2012 metais iš visų kvėpavimo takų ligomis sirgusių kačių, 12 buvo diagnozuotas pleuritas (9,2 proc.).

3. Dažniausiai pasireiškiantys klinikiniai požymiai sergant pleuritu buvo anoreksija (100 proc.), dispnėja (66,7 proc.), apatija (50 proc.).

4. Susirgimas dažniausiai diagnozuotas mišrūnėms katėms (67 proc.), o tarp veislinių kačių

− dažniau sirgo Siamo veislės katės (17 proc.).

5. Susirgimas dažniau diagnozuotas patelėms (67 proc.). Nekastruoti katinai laikomi lauke, turėjo didesnę riziką susirgti.

6. Susirgimas būdingas jaunoms katėms nuo 1 iki 5 metų amžiaus (50 proc.).

7. Atlikus kraujo morfologinius tyrimus nustatyta nežymi neutrofilinė leukocitozė (WBC 20,803 ± 2,3842, NEU 74,908 ± 1,9679) ir monocitozė (MONO 5,342 ± 0,7879) (p<0,05).

8. Rentgeninis tyrimas yra informatyvus metodas diagnozuojant pleuritą, ypač kai pleuros ertmėje kaupiasi skysčiai, padeda įvertinti jų lokalizaciją ir kitus krūtinės ląstos organų pakitimus, tačiau negalima įvertinti skysčių pobūdžio.

9. Ultragarsinio tyrimo metodu galima greičiau įvertinti eksudacinio pabūdžio pleuros susirgimus ir svarbus atliekant torakocentezę.

10. Citologinis tyrimo metodas yra svarbus pleuros skysčių diferenciacijai (uždegiminės ar neuždegiminės kilmės) ir leidžia numatyti galimas šių skysčių atsiradimo priežastis.

11. Bakteriologinis tyrimas svarbus išskiriant bakterijų kultūras iš pūlinio pleurito mėginių ir nustatant antimikrobinių medžiagų jautrumą.

12. Pleurito gydymo terapijoje svarbiausias yra antimikrobinų medžiagų naudojimas ir

torakocentezė.

37 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. August J. R. Consultations in Feline Internal Medicine, volume 6. Saint Louis Mo. Saunders.

2010. 920 p.

2. Cannon M., Forster van Hijfte M. Feline medicine: a practical guide for veterinary nurses and technicians 2 edition. Edinburgh. Elsevier. 2006. 218 p.

3. Demetriou J. L., Foale R. D., Ladlow J., McGrotty Y., Faulkner J., Kirby B. M. Canine and feline pyothorax: a retrospective study of 50 cases in the UK and Ireland. 2002. Journal of Small Animal Practice. 43: 388–394

4. Doyle S . R.,Bellenger C. R.,Campoy L.,McAllister H. Pyothorax in a cat managed by intrathoracic debridement and postoperative ventilatory support. Vet J. 2005; 58(4): 211–215.

5. Dyce K.M., Sack W.O., Wensing C.J. Textbook of veterinary anatomy 4 edition. Saint Louis Mo. Sounders. 2010. 834 p.

6. Ford R.B., Mazzaferro E.M. Kirk & Bistners’s handbook of veterinary procedures and emergency treatment. Saint Louis Mo. Sounders. 2006. 814 p.

7. Johnson L. Exudative pleural disease. 2012

http://samedicine.anzcvs.org.au/samedicine_assets/documents/2012proceedings/JohnsonPleural ANZCVS 2012.pdf. Prieiga per internetą 2013-11-11.

8. Juodžiukyniene N. Citologinis tyrimas, šunų ir kačių citologija. Kaunas. Terra publica. 2013. 143 p.

9. Kirk R. W., Bistner S. I. Handbook of veterinary procedures & emergency treatment.

Philadelphia. Saunders Company. 1985. 1000 p.

10. Lund, E. M., Armstrong, P. J., Kirk, C. A., Klausner, J. S. Prevalence and risk factors for obesity in adult cats from private US veterinary practices. Intern J Appl Res Vet Med. 2005. 3(2). P. 88- 96.

11. Mannion P. Diagnostic ultrasound in small animal practice. Ames Iowa. Blackwell Publishing.

2006. 338 p.

12. Maxie M.G. Pathology of domestic animals. Edinburgh. Elsevier Saunders. 2007. 2340 p.

13. McGavin M. D., Donald M., Carlton W. W., Zachary J. F., James F. R. Thomson's Special veterinary pathology 3rd edition. Saint Louis Mo. Mosby. 2001. 755 p.

14. Miller L., Hurley K. Infectious Disease Management in Animal Shelters. Ames, Iowa. John Wiley & Sons. 2009. 400p.

15. Nelson R. W., Couto C.G. Small animal internal medicine. Saint Louis Mo. Mosby. 2005. 953

p.

38 16. Nelson R.W., Couto C.G. Small animal internal medicine. Saint Louis Mo. Mosby. 2003.1362 p.

17. Padrid P. Canine and feline pleural disease. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 2000 Nov;

30(6):1295-307

18. Radostits O. M., Blood D. C., Gay C. C. Veterinary medicine: A textbook of the diseases of cattle, horses, sheep, pigs and goats. London. Bailliere Tindall. 1994 . 1763 p.

19. Slatter D. A textbook of small animal surgery. Philadelphia. Saunders. 2013. 2713 p.

20. Sturgess K. Notes on feline internal medicine. Ames Iowa. Blackwell Publishing. 2003. 355 p.

21. Willard M. D., Tvedten H. Small animal clinical diagnosis by laboratory methods. Philadelphia.

Elsevier Health Sciences. 2011. 432 p.

22. Zachary J. F., Donald M., McGavin M. D., Donald M., James F. Pathologic basis of veterinary

disease. Saint Louis Mo. Elsevier. 2012. 1322 p.