RŪKYMO ĮTAKA SERGANČIŲJŲ PERIODONTITU KLINIKINIAMS PERIODONTO PARAMETRAMS

(1)

1

Rasa Pušinskaitė

V kursas, 6 grupė

RŪKYMO ĮTAKA SERGANČIŲJŲ PERIODONTITU

KLINIKINIAMS PERIODONTO PARAMETRAMS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Prof. dr. Nomeda Basevičienė

(2)

2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

RŪKYMO ĮTAKA SERGANČIŲJŲ PERIODONTITU KLINIKINIAMS PERIODONTO PARAMETRAMS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ...

(parašas)

Darbo vadovas ...

(parašas)

Rasa Pušinskaitė, V kursas, 6 grupė Prof. dr. Nomeda Basevičienė

2020 m. balandžio mėn. 30 d. 2020 m. balandžio mėn. 30 d.

(3)

3

DARBAS ATLIKTAS LSMUL KK DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Rūkymo įtaka sergančiųjų periodontitu

klinikiniams periodonto parametrams“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-04-27 Rasa Pušinskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS LSMUL KK DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKOJE

Prof. dr. Vita Mačiulskienė

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

(4)

4

Baigiamojo darbo recenzentas

Doc. dr. Inga Vaitkevičienė

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(5)

5

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: Doc. dr. Inga Vaitkevičienė

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas uždaviniai (1

balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota

problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5

balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

0,3 0,1 0

11 _{Medžiaga ir} Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo

(6)

6

metodai (2 balai) pasiekti?

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į

iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0 16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė

analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5

balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21

Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros

apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24 _{Išvados (0,5}

balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

(7)

7 medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

32 Praktinės

rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos

ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)?

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 -1

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo

darbo rengimo reikalavimus? -1 -2

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 -1 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 -1

38

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 -0,5

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(8)

8 .)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo

struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 -0,5

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 -0,5

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas? -1

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų

ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 -0,5

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 -0,5

*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:_______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________

(9)

9 ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ____________________________________ __________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

(10)

10

TURINYS

SANTRAUKA ... 12

SUMMARY ... 13

1 ĮVADAS ... 14

1.1 Temos aktualumas, problemos ir hipotezės suformulavimas ... 14

1.2 Darbo praktinė reikšmė ... 15

1.3 Darbo tikslas ir uždaviniai ... 15

2 LITERATŪROS APŽVALGA ... 16

2.1 Periodontito etiologija ... 16

2.2 Periodontito patogenezė ... 16

2.3 Periodontito klasifikacija ... 18

2.4 Rūkymo įtaka periodontito vystymuisi ... 19

3 MEDŽIAGA IR METODAI ... 20

3.1 Tyrimo tipas ... 20

3.2 Tiriamųjų kontingentas ... 20

3.3 Tyrimo imtis ... 21

3.4 Tyrimo etika ... 21

3.5 Klinikinio tyrimo eiga ir duomenų surinkimo metodai ... 22

3.6 Statistinės analizės metodai ... 22

4 REZULTATAI ... 23

4.1 Pacientų grupių aprašymas ... 23

4.2 Rūkymo įtakos įvertinimas sergančiųjų periodontitu klinikiniams periodonto būklės rodikliams ... 25

4.3 Rūkymo įtakos įvertinimas sergančiųjų periodontitu klinikiniams periodonto būklės rodikliams esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms ... 27

4.4 Rūkymo įtakos periodonto kišenių gyliui įvertinimas skirtingose periodonto srityse esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms ... 29

5 REZULTATŲ APTARIMAS ... 32

(11)

11 7 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 34 8 IŠVADOS... 35 9 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35 10 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36 11 PRIEDAI ... 40 Priedas Nr.1 ... 40 Priedas Nr.2 ... 44

(12)

12

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Periodontitas yra plačiai paplitusi liga pasaulyje ir

Lietuvoje. Šios ligos atsiradimui ir progresavimui turi įtakos daug veiksnių. Vienas iš jų yra rūkymas. Šio darbo tikslas - atlikus analitinį vienmomentį klinikinį tyrimą, įvertinti rūkymo įtaką sergančiųjų išplitusiu periodontitu klinikiniams periodonto būklės rodikliams (periodonto kišenių gyliui, apnašų ir kraujavimo po zondavimo indeksams), taip pat detaliau ištirti rūkymo įtaką minėtiems rodikliams esant skirtingoms periodontito stadijoms.

Medžiaga ir metodai. Darbe atliktas analitinis vienmomentis klinikinis tyrimas. Jo metu buvo

tirti periodontitu sergantys pacientai, kurie kreipėsi į LSMUL Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų kliniką dėl periodontito gydymo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. Pacientai buvo suskirstyti į grupes pagal rūkymo įprotį ir detaliau pagal periodontito sunkumo stadiją. Klinikiniai periodonto būklės parametrai palyginti tarp grupių. Taip pat buvo tirti rūkančių ir nerūkančių pacientų periodonto kišenių gylio skirtumai skirtingose periodonto srityse.

Rezultatai. Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 77 sergantys III-IV periodontito sunkumo stadija

pacientai, iš jų 26 rūkantys ir 51 nerūkantis. Lyginant rūkančių ir nerūkančių periodontitu sergančių

pacientų periodonto kišenių gylius, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas. Rūkančių pacientų periodonto kišenių gylis yra vidutiniškai 0,8 mm didesnis nei nerūkančiųjų. Taip pat rūkantieji turėjo statistiškai reikšmingai didesnį apnašų indeksą, o kraujavimo po zondavimo indeksas statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Didžiausia neigiama rūkymo įtaka įvertinta šioms periodonto sritims: v/ž priekinių dantų gomuriniai paviršiai, a/ž priekinių dantų skruostiniai paviršiai, a/ž premoliarų ir moliarų lingvaliniai paviršiai. Vertinant rūkymo įtaką esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms gauta, kad III periodontito sunkumo stadijos rūkančių ir nerūkančių pacientų periodonto kišenių gylio skirtumas yra didesnis lyginant su IV periodontito sunkumo stadijos pacientų periodonto kišenių gylio skirtumu. Esant III periodontito stadijai didžiausia neigiama rūkymo įtaka įvertinta toms periodonto sritims, kurios yra arčiausiai cigarečių dūmų srauto rūkant, tačiau esant IV periodontito stadijai rūkymo įtaka nėra tokia reikšminga.

Išvados. Rūkymas turi neigiamą poveikį periodonto kišenių gyliui ir apnašų indekso tendencijai

III-IV periodontito sunkumo stadijos pacientų tarpe. Be to, rūkymas turi didesnį neigiamą poveikį

periodonto kišenių gyliui esant III periodontito stadijai lyginant su IV periodontito sunkumo stadija.

Didžiausia neigiama rūkymo įtaka yra toms periodonto sritims, kurios rūkant yra arčiausiai cigarečių dūmų srauto.

(13)

13

EFFECT OF SMOKING ON PERIODONTAL CLINICAL PARAMETERS IN PATIENTS WITH PERIODONTITIS

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. Periodontitis is a widespread disease in

Lithuanian population and worldwide. Many factors contribute to the onset and progression of this disease. One of them is smoking. The aim of this study was to perform a cross-sectional clinical study to evaluate the effect of smoking on periodontal clinical parameters (probing depth, bleeding on probing, plaque index) in general and at different stages of periodontitis.

Material and the methods. A cross-sectional clinical study was performed on the patients who

arrived to the Department of Dental and Oral Pathology of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos for periodontal treatment over the period from 2018 May 1 until 2019 June 1. Patients were grouped as follows: i) by smoking habit and ii) by smoking habit and stage of periodontitis. The periodontal clinical parameters were compared between the groups, as well as the intra-oral distribution of probing pocket depth was evaluated.

Results. A total of 77 patients with III-IV stage of periodontitis were included in the study (26

smokers and 51 smokers). The comparison of probing pocket depth of smoking and non-smoking patients revealed a statistically significant difference with on average 0.8 mm higher probing pocket depth of smoking patients than that of non-smokers. Smoking patients also had a statistically significantly higher plaque index, however bleeding on probing did not differ statistically significantly between the groups. The greatest negative impact of smoking was assessed in the following periodontal areas: palatal surfaces of maxillary anterior teeth, buccal surfaces of mandibular anterior teeth, lingual surfaces of maxillary premolars and molars. If in addition to smoking habit periodontitis stage is considered, the comparison of probing pocket depth of smoking and non-smoking patients revealed that differences are bigger for periodontitis stage III rather than stage IV patients. In the case of periodontitis stage III the greatest negative impact of smoking is on those intra-oral areas that are closest to cigarette smoke stream during smoking, whereas in the case of stage IV the impact of smoking on different intra-oral areas is not so much significant.

Conclusions. Smoking has a negative effect on probing pocket depth and plaque index in

patients with periodontitis stage III and IV. Moreover, smoking effect on probing pocket depth is higher for periodontitis stage III rather than stage IV patients. The greatest negative impact of smoking is on those intra-oral areas that are closest to cigarette smoke stream during smoking.

(14)

14

1 ĮVADAS

1.1 Temos aktualumas, problemos ir hipotezės suformulavimas

Periodontitas – tai lėtinė uždegiminė liga, susijusi su bakterine disbioze ir pasireiškianti progresuojančiu dantis supančių audinių netekimu [1].

Pasaulyje ir Lietuvoje periodontitas yra labai paplitęs. Pagal Kassebaum ir kt. [3] periodontitas yra plačiai paplitusi liga pasaulyje ir jos sunki forma (kai CPITN indeksas yra 4 klasės, jungties lygio netekimas didesnis nei 6 mm ir periodonto kišenės gylis didesnis nei 5 mm) užima 6 vietą pasaulyje pagal paplitimą burnos ligų tarpe. 1990-2010 m. laikotarpio duomenimis sunki periodontito forma diagnozuota apie 11 % pasaulio populiacijos gyventojų [2-3].

Lietuvos gyventojų periodonto būklės tyrimai taip pat nurodo didelį periodontito paplitimą. Pagal Skudutytės ir kt. [4] atlikto epidemiologinio tyrimo duomenis periodonto patologija (gingivitas arba periodontitas) diagnozuota 95 % 35-44 m. amžiaus grupės gyventojų ir net 99,6 % 65-74 m. amžiaus grupės gyventojų Lietuvoje. Periodontitu sergančiųjų gyventojų Lietuvoje dalis 35-44 m. amžiaus grupėje yra 16,4-33,3 % [5], taip pat šioje amžiaus grupėje 47 % asmenų buvo diagnozuota bent viena 6 mm gylio periodontologinė kišenė [4]. Dar didesnis ligos paplitimas stebimas vyresnio amžiaus žmonių tarpe. Lietuvos populiacijoje 45-55 m. asmenų grupėje periodontitu serga 53-68,8 % [5]. Vyresnių 65-74 m. amžiaus žmonių tarpe ši sergančiųjų dalis padidėja iki 75 % [4]. Taigi Lietuvos populiacijoje periodontitas yra labai paplitusi liga.

Periodontito atsiradimui ir vystymuisi turi įtakos daug rizikos veiksnių. Pagrindinis jų yra bakterinės apnašos. Rūkymas taip pat priskiriamas prie svarbiausių periodontito rizikos veiksnių [2]. Pagal 1990-2015 m. duomenis vertinama, kad pasaulyje kasdien rūko 25,0 % vyrų ir 5,4 % moterų [6]. Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2014 m. epidemiologinio tyrimo duomenimis [7], Lietuvoje kasdien rūko 34,0 % vyrų ir 9,0 % moterų. Taigi rūkymo veiksnys yra reikšmingas didelei pasaulio ir Lietuvos populiacijos daliai.

Pasaulio sveikatos organizacija rūkymo įprotį priskiria prie bendrų rizikos veiksnių. Sumažinus jų įtaką būtų gaunama nauda ne tik mažinant periodonto ligų, bet ir kitų ligų paplitimą [2, 8-9], pvz., rūkymas yra rizikos veiksnys burnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų atvejais. Taigi, pašalinus rūkymo veiksnį, būtų pasiektas sinergistinis rezultatas net kelių ligų profilaktikoje ir gydyme.

Rūkymo įtaka periodontui yra gan plačiai ištirta literatūroje. Tačiau skirtingų autorių klinikiniuose tyrimuose yra gaunami skirtingi rūkymo poveikio įverčiai klinikiniams periodonto būklės parametrams [10-14, 16-17]. Taip pat nėra ištirta rūkymo įtaka periodonto būklei, kai yra diagnozuotas skirtingų sunkumo stadijų išplitęs periodontitas pagal 2018 m. Europos periodontologų draugijos klasifikaciją [14-15]. Dėl šių trūkumų yra poreikis įvertinti rūkymo

(15)

15 poveikį klinikiniams periodonto būklės parametrams ir nustatyti, ar rūkymo įtaka periodonto būklei skiriasi esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms. Tai ir yra pagrindinė šio darbo problema.

Minėtai darbo problemai iškeliama hipotezė, kad sergančių periodontitu pacientų periodonto kišenių gylis ir apnašų indeksas yra vidutiniškai didesni, o kraujavimo po zondavimo indeksas yra vidutiniškai mažesnis rūkančių pacientų nei nerūkančių pacientų remiantis [10-14, 16-17] rezultatais. Taip pat rūkymo poveikis klinikiniams periodonto būklės parametrams (periodonto kišenių gyliui, apnašų ir kraujavimo po zondavimo indeksams) nepriklauso nuo periodontito sunkumo stadijos.

1.2 Darbo praktinė reikšmė

Dėl didelio periodontito paplitimo pasaulyje ir Lietuvoje yra svarbu tirti šios ligos rizikos veiksnius ir įvertinti jų svarbą klinikiniams periodonto parametrams. Kaip aukščiau minėta, rūkymas yra plačiai paplitęs įprotis pasaulyje ir Lietuvoje, todėl būtent šio veiksnio poveikio kiekybinė analizė leistų gydytojams odontologams ir periodontologams sužinoti, kokie paciento periodonto klinikiniai parametrai galėtų būti, jei pacientas nerūkytų. Taip pat detalesnė rūkymo įtakos analizė pagal periodontito ligos stadiją leistų labiau individualizuoti šio periodontito rizikos veiksnio vertinimą. Be to, šio poveikio išaiškinimas pacientams galėtų juos paskatinti šio įpročio atsisakyti.

1.3 Darbo tikslas ir uždaviniai

Tikslas – atlikus analitinį vienmomentį klinikinį tyrimą, įvertinti rūkymo įtaką sergančiųjų

išplitusiu periodontitu klinikiniams periodonto būklės rodikliams (periodonto kišenių gyliui, apnašų ir kraujavimo po zondavimo indeksams), taip pat detaliau ištirti rūkymo įtaką minėtiems rodikliams esant skirtingoms periodontito stadijoms.

Uždaviniai:

1. Palyginti rūkančių ir nerūkančių sergančių periodontitu pacientų klinikinius periodonto būklės parametrus (periodonto kišenių gylį, apnašų ir kraujavimo po zondavimo indeksus).

2. Palyginti rūkančių ir nerūkančių sergančių periodontitu pacientų klinikinius periodonto būklės parametrus (periodonto kišenių gylį, apnašų ir kraujavimo po zondavimo indeksus) esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms.

3. Įvertinti rūkymo įtaką sergančių periodontitu pacientų klinikinių periodonto būklės parametrų (periodonto kišenių gylio, apnašų ir kraujavimo po zondavimo indeksų) lygiams skirtingose periodonto srityse.

(16)

16 4. Įvertinti rūkymo įtaką sergančių periodontitu pacientų klinikinių periodonto būklės parametrų (periodonto kišenių gylio, apnašų ir kraujavimo po zondavimo indeksų) lygiams skirtingose periodonto srityse esant skirtingoms periodontito stadijoms.

2 LITERATŪROS APŽVALGA

2.1 Periodontito etiologija

Periodontitas – tai lėtinė uždegiminė liga, susijusi su bakterine disbioze ir pasireiškianti progresuojančiu dantis supančių audinių netekimu [14]. Pagrindiniai periodontito simptomai yra periodonto prisitvirtinimo lygio sumažėjimas, alveolės kraštinio kaulo laipsninė destrukcija, periodontologinių kišenių formavimasis, dantenų kraujavimas [14].

Periodontito metu atsirandantiems apydančio audinių pažeidimams būdinga tai, kad jie gali būti sukeliami daugelio veiksnių. Pagrindiniai modifikuojami rizikos veiksniai yra rūkymas, diabetas, patogeninės bakterijos, mikrobinės dantų apnašos [18-19]. Šie veiksniai Bouchard ir kt. [19] yra įvardijami kaip pagrindiniai periodontitą sukeliantys veiksniai. Rūkymo įtaka periodontito atsiradimui yra įvertinta Leite ir kt. [20] atliktoje sisteminėje apžvalgoje. Pagal gautus rezultatus rūkantys asmenys turi 1,85 karto didesnę tikimybę susirgti periodontitu nei nerūkantys (santykinė rizika 1,85; 95 % pasikliautinasis intervalas [1,5; 2,2]) [20]. Nekontroliuojamas diabetas yra kitas labai svarbus veiksnys. Preshaw ir kt. [21] nurodo, kad diabetas padidina periodontito atsiradimo riziką iki 3 kartų. Literatūroje taip pat yra nustatyta, kad kai kurios patogeninės bakterijos (Aggregatibacter actinomycetemcomitans, Porphyromonas gingivalis, Tannerella forsythia, Campylobacter rectus, Eubacterium nodatum, Fusobacterium nucleatum, Prevotella intermedia, Prevotella nigrescens, Peptostreptococcus micros, Streptococcus intermedius, Treponema denticola) gali sukelti periodontitą. Kiti periodontito rizikos veiksniai, kurie sudaro sąlygas pasireikšti minėtiems pagrindiniams veiksniams yra tolimesni, netiesioginiai. Tai uždegiminio-imuninio atsako disfunkcija, blogi higienos įpročiai, nutukimas, nepilnavertė mityba, ir pan. [19]. Taip pat yra nemodifikuojami periodontito rizikos veiksniai tokie kaip genetiniai veiksniai, amžius, lytis ir kt.

2.2 Periodontito patogenezė

Periodontito patogenezė yra sudėtingas procesas, siekiantis paaiškinti apnašų ir organizmo imuninio atsako sąsajas. Ją aiškinantys modeliai pastaraisiais dešimtmečiais nuolat evoliucionavo, nes ilgainiui dėl mokslo pažangos kito supratimas apie periodontito ligos eigą, buvo detaliau išsiaiškinami šios ligos metu vykstantys procesai organizme, juos sukeliančios priežastys ir pan. Šiame skyriuje apžvelgsiu tris pagrindinius periodontito patogenezę aiškinančius modelius, turinčius svarbą ir šiomis dienomis.

(17)

17 Pirmasis modelis – tai klasikinis periodontito patogenezę aiškinantis modelis pagal Page ir Kornman [22]. Pagal jį bakterijų produktų sudėtis ir kiekis įtakoja organizmo imuninį uždegiminį atsaką, kuris pasireiškia imunoglobulinų ekspresija ir polimorfonuklearų invazija. Visgi ligos pasireiškimas ir imuninis-uždegiminis atsakas nepriklauso vien tik nuo bakterijų produktų sudėties ir kiekio, tačiau yra individualus dėl genetinių, aplinkos bei kitų rizikos veiksnių. Todėl ir jungiamojo audinio bei kaulo metabolizmas, kuris sukeliamas išsiskiriančio skirtingo kiekio uždegimo mediatorių (citokinų, prostaglandinų) bei matrikso metaloproteinazių, yra skirtingas. Taip yra paaiškinami skirtingi klinikiniai simptomai.

Siekdami labiau individualizuoti periodontito patogenezę ir klinikinius simptomus, Offenbacher ir kt. [23] modifikavo klasikinį Page ir Kornman [22] modelį. Taip atsirado periodontito biologinių sistemų modelis. Šiuo modeliu yra siekiama labiau individualizuoti periodontito ligos pasireiškimą, išskiriant keturis lygmenis: a) asmens lygmenį, b) genetinį/epigenetinį lygmenį, c) biologinį fenotipą ir d) klinikinį fenotipą. Asmens lygmuo vertina individo unikalias charakteristikas ir ligos rizikos veiksnius: apnašas, aplinką, kurioje asmuo gyvena, jo įpročius (rūkymą) ir su jomis susijusias ligas (diabetą, nutukimą). Genetinis/epigenetinis lygmuo vertina nemodifikuojamus veiksnius: genetinę informaciją, genų polimorfizmą, epigenetinius pokyčius, amžių, lytį. Asmens lygmuo sąveikauja su genetiniu/epigenetiniu lygmeniu, kurie kartu daro įtaką biologiniam asmens fenotipui. Biologinis fenotipas charakterizuoja individo imuninį-uždegiminį atsaką, uždegimo mediatorių išsiskyrimą, pokyčius ląsteliniame ir molekuliniame lygiuose. Visi šie trys lygiai apsprendžia klinikinį ligos fenotipą, kuris charakterizuoja klinikinę ligos išraišką.

Meyle ir Chapple [24] dar labiau detalizuoja biologinių sistemų modelį ir detaliau papildo periodontito patogenezės sampratą mikrobiologijos ir imunologijos aspektais. Meyle ir Chapple [24] išskiria, kad sveiko periodonto klinikinį fenotipą turi tie individai, kurių burnos ertmės mikrobiomoje vyrauja simbiozė ir yra būdingas proporcingas organizmo imuninis-uždegiminis atsakas. Gingivito klinikinį fenotipą turi tie individai, kurių burnos ertmės mikrobiomoje vyrauja pradinė disbiozė ir yra būdingas proporcingas organizmo imuninis-uždegiminis atsakas. Tuo tarpu periodontito klinikinį fenotipą turi tie individai, kurių burnos ertmės mikrobiomoje vyrauja tikroji disbiozė ir organizmui yra būdingas neproporcingas imuninis-uždegiminis atsakas, todėl vyksta jungiamojo audinio ir kaulinio audinio destrukcija. Neproporcingam organizmo imuniniam-uždegiminiam atsakui būdingas didelis citokinų, prostaglandinų, matrikso metaloproteinazių išskyrimas ir oksidacinis stresas.

Įvertinus visus šiuos modelius, matome, kad klinikinė periodontito išraiška yra individuali, todėl turi būti ją atitinkanti ligos klasifikacija.

(18)

18

2.3 Periodontito klasifikacija

Pagal 2018 m. Europos periodontologų asociacijos klasifikaciją skiriamos trys periodontito formos [14-15]:

a) nekrozinis periodontitas;

b) periodontitas, sergant sisteminėmis ligomis; c) periodontitas.

Specifinė forma diagnozuojama pagal specifinius požymius, ligos eigą, tam tikros sisteminės ligos, sukėlusios periodontitą (ne)buvimą [15]. Pavyzdžiui, nekroziniam periodontitui būdingi trys tipiniai simptomai: dantenų spenelių nekrozė, dantenų kraujavimas ir skausmas. Taip pat tam tikros kitos sisteminės ligos veikia periodonto audinius ir taip sudaromos sąlygos atsirasti periodontitui arba jam specifiškai progresuoti. Tokiu atveju diagnozuojamas periodontitas, sergant sistemine liga. Kita vertus periodontitas gali būti pirminė individo liga, kuri neturi nekroziniam periodontitui būdingų bruožų ir nėra susijusi su tam tikra sistemine liga. Tokiu atveju yra diagnozuojama periodontito forma. Šiame darbe sutelkiamas dėmesys būtent į pastarosios periodontito formos tyrimą.

Periodontito, kaip pirminės ligos, forma pagal 2018 m. Europos periodontologų asociacijos klasifikaciją yra detaliau charakterizuojama pagal sunkumo stadiją, pažeidimo apimtį ir pasiskirstymą dantų lanke bei progresavimo greitį.

Priskiriant periodontitui stadiją, siekiama klasifikuoti periodontitą pagal atvejo sunkumą ir sudėtingumą. Išskiriamos keturios periodontito stadijos [14-15]:

a) I stadija: lengvas periodontitas, kuris charakterizuojamas 1-2 mm tarpdantinio prisitvirtinimo lygio netekimu, šaknies vainikinės dalies (iki 15 %) radiologiniu kraštinio kaulo netekimu, dėl periodontito ligos pacientas neturi netektų dantų, stebimas maksimalus periodonto kišenių gylis iki 4 mm, būdingas horizontalus kaulo netekimas.

b) II stadija: vidutinis periodontitas, kuris kuris charakterizuojamas 3-4 mm tarpdantinio prisitvirtinimo lygio netekimu, šaknies vainikinės dalies (15-33 %) radiologiniu kraštinio kaulo netekimu, dėl periodontito pacientas neturi netektų dantų, stebimas maksimalus periodonto kišenių gylis iki 5 mm, būdingas horizontalus kaulo netekimas.

c) III stadija: sunkus periodontitas su galimu pavienių dantų praradimu, kuris charakterizuojamas didesniu nei 5 mm tarpdantinio prisitvirtinimo lygio netekimu, radiologiniu kraštinio kaulo netekimu, siekiančiu vidurinį šaknies trečdalį ir daugiau, pacientas dėl periodontito yra netekęs iki 4 dantų, stebimas didesnis kaip 6 mm maksimalus periodonto kišenių gylis, vertikalus kaulo netekimas didesnis kaip 3 mm, II – III laipsnio furkacijų pažeidimai.

(19)

19 d) IV stadija: sunkus periodontitas su galimu visų dantų praradimu, kuris charakterizuojamas didesniu nei 5 mm tarpdantinio prisitvirtinimo lygio netekimu, radiologiniu kraštinio kaulo netekimu, siekiančiu vidurinį šaknies trečdalį ir daugiau, pacientas dėl periodontito yra netekęs daugiau kaip 5 dantų, reikalinga kompleksiška reabilitacija dėl kramtymo funkcijos sutrikimo, paslankių dantų, antrinės okliuzinės traumos požymių, dantų migracijos ir pan. Pagal pažeidimo apimtį ir pasiskirstymą dantų lanke yra išskiriamos trys periodontito formos [14-15]: a) vietinis, b) išplitęs ir c) pasiskirstęs krūminių dantų ir kandžių srityse. Vietinis periodontitas yra diagnozuojamas, kai mažiau kaip 30 % dantų yra su patologinėmis periodonto kišenėmis. Jei yra daugiau kaip 30 % dantų su patologinėmis periodonto kišenėmis, tuomet yra diagnozuojamas išplitęs periodontitas. Tuo tarpu, jei patologinės periodonto kišenės stebimos krūminių dantų ir kandžių srityse, tuomet diagnozuojamas periodontitas, pasiskirstęs krūminių dantų ir kandžių srityse.

Trečia periodontito charakteristika yra periodontito klasė, kuri nurodo periodontito progresavimo greitį. Klasė gali būti priskiriama pagal tiesioginiu arba netiesioginiu būdu įvertintą periodontito progresavimo greitį. Tiesioginiu būdu progresavimo greitis įvertinamas vykdant ilgalaikį ligos stebėjimą ir periodiškai matuojant klinikinio periodonto audinių prisitvirtinimo netekimą arba radiologinį kraštinio kaulo netekimą. Tuo tarpu netiesioginiu būdu periodontito progresavimo greitis yra įvertinamas kaip vidutinė alveolės kraštinio kaulo netekimo procentinė dalis per vienus paciento gyvenimo metus. Pagal 2018 m. Europos periodontologų asociacijos klasifikaciją yra išskiriamos trys periodontito klasės [15]: a) lėto progresavimo, b) vidutinio progresavimo ir c) greito progresavimo. Progresavimo klasė gali būti koreguojama pagal rizikos veiksnius (rūkymo įprotį, diabetą, pan.) [14].

2.4 Rūkymo įtaka periodontito vystymuisi

Tabako dūmai savo sudėtyje turi daugiau kaip 5000 citotoksinių ir kancerogeninių dalių [26]. Šios medžiagos veikia individo burnos ertmės mikrobiomą, imuninį atsaką, periodonto gijimą ir pan.

Kai kurių mikrobiologinių tyrimų duomenimis [27-28] rūkantys asmenys turi kitokią burnos ertmės mikrobiomos sudėtį nei sveikieji. Rūkantieji individai burnos ertmėje turi daugiau P. gingivalis, A. actinomycetemcomitans, T. forsythia, C. rectus [27-28]. Šios bakterijų rūšys yra nustatyti periodonto ligų sukėlėjai. Tačiau tokių tyrimų, kurie gautų statistiškai reikšmingus rūkančių ir nerūkančių asmenų mikrobiomos skirtumus nėra daug ir nemaža dalis in vivo studijų neranda statistiškai reikšmingų skirtumų rūkančių ir nerūkančių periodontitu sergančių asmenų burnos ertmės mikrobiomoje [29-30]. Taigi negalima vienareikšmiškai teigti, kad rūkančiųjų burnos ertmės mikrobiomai būdingi labiau periodonto ligas sukeliantys mikroorganizmai.

(20)

20 Pagrindinis rūkymo poveikis, įtakojantis periodonto ligos atsiradimą ir progresavimą, yra pakitęs organizmo imuninio-uždegiminio atsakas [18, 31]. Pirmiausia, nustatyta, kad rūkymas keičia neutrofilų skaičių audiniuose, jų chemotaksį ir fagocitozę [31-33]. Rūkančiųjų individų burnos ermės audiniuose yra randama mažiau neutrofilų, todėl sutrikdoma apsauginė organizmo funkcija [32]. Taip pat rūkymas neigiamai veikia neutrofilų judėjimą, todėl jie juda lėčiau [33]. Taip pat rūkymas skatina periodonto audiniuose didesnį proteazių (matrikso metaloproteinazių) ir citokinų išsiskyrimą, todėl rūkančiųjų periodonto audiniai pažeidžiami labiau nei nerūkančiųjų [34-35].

Rūkančių pacientų periodonto pažeidimai sunkiau gyja dėl cigarečių dūmų vazokonstrikcinio poveikio [36]. Jį sukelia nikotinas, esantis cigarečių dūmuose. Periodonto audiniuose vazokonstrikcija nulemia blogesnį aprūpinimą krauju ir mažesnį audinių įsotinimą deguonimi, taigi ir blogesnę pažeistų audinių revaskuliarizaciją bei atsistatymą [37].

Taigi rūkymo sukeliami poveikiai periodonto audiniams yra labai kompleksiški, todėl jų tyrimas naudingas detalesniam rūkymo poveikio išsiaiškinimui.

3 MEDŽIAGA IR METODAI

3.1 Tyrimo tipas

Šiame darbe buvo atliktas analitinis vienmomentis klinikinis tyrimas. Jo metu buvo tiriami periodontitu sergantys pacientai, kurie kreipėsi į LSMUL Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų kliniką dėl periodontito gydymo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. Atvykę pacientai buvo priskirti vienai iš dviejų grupių pagal rūkymo įprotį: 1) pacientų grupė, sudaryta iš nerūkančiųjų ir niekada nerūkiusiųjų; 2) pacientų grupė, sudaryta iš rūkančių pacientų. Taip pat siekiant detaliau ištirti rūkymo įtaką esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms, šių dviejų grupių pacientai papildomai buvo sugrupuoti pagal periodontito stadiją.

3.2 Tiriamųjų kontingentas

Į klinikinį tyrimą įtraukti periodontitu sergantys pacientai, kurie kreipėsi į LSMUL Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų kliniką dėl periodontito gydymo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. ir sutiko dalyvauti tyrime.

Pacientams buvo taikyti įtraukimo ir atmetimo kriterijai. Tiriamųjų įtraukimo kriterijai buvo šie: a. 35-65 m. amžius;

b. daugiau kaip 30 % dantų nustatomas jungties netekimas;

c. pacientui 6 mėn. laikotarpyje nebuvo taikytas periodontologinis gydymas.

Amžiaus apribojimo kriterijus buvo pasirinktas siekiant atmesti pacientus, sergančius agresyvia periodontito forma pagal 1999 m. klasifikaciją [25], kadangi šiai formai yra būdingi specifiniai

(21)

21 bruožai – greitas progresavimas, dažniausiai sergama jauname amžiuje (iki 35 m.), specifiniai imuninio-uždegiminio atsako pokyčiai, labiau būdinga A. actinomycetemcomitans arba P. gingivalis kolonizacija [18,39].

Apimties kriterijus, kai nustatomas daugiau kaip 30 % jungties netekimas, yra svarbus atrenkant pacientus, kuriems yra išplitusio periodontito forma [14].

Siekiant, kad būtų nereikšminga anksčiau atlikto periodontologinio gydymo įtaka tyrimo rezultatams, buvo pasirinktas reikalavimas, kad paskutinius 6 mėn. pacientui nebuvo taikytas joks periodontologinis gydymas.

Pacientų neįtraukimo kriterijai buvo šie: a. nėščios, žindančios moterys;

b. asmenys sergantys sisteminėmis ligomis, įtakojančiomis periodonto audinių būklę;

c. asmenys, vartojantys medikamentus, veikiančius periodonto audinių būklę; d. asmenys 6 mėn. laikotarpyje vartoję antibiotikų, 2 sav. laikotarpyje –

priešuždegiminių vaistų;

e. asmenys, dalyvaujantys kituose tyrimuose.

Pacientų neįtraukimo kriterijai buvo pasirinkti dėl etinių priežasčių bei siekiant sumažinti kitų veiksnių nei rūkymas įtaką periodonto audiniams. Sisteminės ligos (ypač cukrinis diabetas, skydliaukės/priešskydinių/antinksčių ir kitos endokrininės ligos, kraujo ir kraujodaros ligos, paveldimos ligos ir sindromai) gali įtakoti periodonto audinių būklę ir klinikinius periodonto tyrimo parametrus (periodonto kišenių gylį, kraujavimą po zondavimo) [5, 40]. Kai kurie vartojami medikamentai bei antibiotikai taip pat daro poveikį ir apydančio audiniams [5].

3.3 Tyrimo imtis

Siektinas imties dydis nustatytas remiantis Haffajee ir Socransky [13] tyrimu, kuriame tirti rūkančių ir nerūkančių sergančių periodontitu pacientų periodonto kišenių gylio skirtumai. Gauta, kad siekiant 0,7 tyrimo galios ir 0,05 patikimumo lygmens reikėtų ištirti 60 nerūkančių pacientų ir 34 rūkančius pacientus. Tuo tarpu jeigu siektume 0,8 tyrimo galios ir 0,05 patikimumo lygmens, reikėtų ištirti 76 nerūkančius ir 42 rūkančius pacientus.

3.4 Tyrimo etika

Tyrimo protokolas patvirtintas LSMU Bioetikos centro posėdyje. LSMU Bioetikos centro leidimo Nr. BEC-OF-115. Pacientai buvo supažindinti su klinikinio tyrimo principu, planu. Sutikimas dalyvauti tyrime buvo gautas iš visų tyrime dalyvavusių subjektų. Siekiant nuasmeninti paciento duomenis, tyrimo anketos buvo koduojamos, suteikiant unikalų skaitmeninį kodą.

(22)

22

3.5 Klinikinio tyrimo eiga ir duomenų surinkimo metodai

Duomenų surinkimas buvo vykdomas keliais etapais. Pirmiausia, LSMUL Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikoje gydytojai periodontologai pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus, vertindami pacientų būklę, atrinko pacientus, kurie tiktų dalyvauti tyrime. Atrinktiems pacientams buvo siūlomas jų būklę atitinkantis periodontologinis gydymas įprastine tvarka ir dalyvavimas klinikiniame tyrime.

Atlikus pirminį pacientų atrinkimą prieš pradedant periodontologinį gydymą buvo atlikta kiekvieno paciento apklausa. Apklausos turinys pateiktas priede Nr. 1. Užpildžius anketą, buvo atliekamas klinikinis dantų ir periodonto audinių vertinimas, kuris taip pat pateiktas priede Nr. 1. Visų tyrimo pacientų klinikinį dantų ir periodonto audinių vertinimą atliko vienas ir tas pats gydytojas siekiant atmesti paklaidą dėl skirtingo tyrėjo. Klinikinį dantų vertinimą sudarė dantų formulės užpildymas, o klinikinį periodonto audinių vertinimą sudarė periodonto kišenių zondavimo gylio, kraujavimo po zondavimo ir apnašų vertinimas šešiuose taškuose aplink kiekvieną dantį. Pagal šiuos klinikinius vertinimus kiekvienam pacientui buvo paskaičiuojamas ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų nuolatinių dantų skaičius (KPI), vidutinis periodonto kišenių zondavimo gylis, apnašų ir kraujavimo po zondavimo indeksai. Vidutinis periodonto kišenių zondavimo gylis buvo apskaičiuotas kaip vidutinė periodonto kišenių zondavimo gylio reikšmė, vertinant periodonto kišenių gylį šešiuose taškuose aplink kiekvieną paciento dantį, neįtraukiant trečiųjų moliarų. Kraujavimo po zondavimo indeksas buvo įvertintas kaip kraujuojančių dantenų po zondavimo procentinė dalis, neįtraukiant trečiųjų moliarų. Apnašų indeksas apskaičiuotas kaip dantų su apnašomis procentinė dalis, neįtraukiant trečiųjų moliarų. Taip pat kiekvienam pacientui buvo priskirta periodontito sunkumo stadija pagal 2018 m. Europos periodontologų asociacijos klasifikacijos nurodymus [15, 38].

3.6 Statistinės analizės metodai

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta su SPSS programos 26 versija (IBM Corp., Armonk, NY, USA). Tyrime pacientų duomenys vertinti sudarant grupes dviem pjūviais: a) pagal rūkymo įprotį, ir b) pagal rūkymo įprotį ir periodontito sunkumo stadiją. Pirmiausia, siekiant įvertinti rūkymo įtaką, buvo sudarytos dvi pacientų, sergančių periodontitu, grupės, besiskiriančios rūkymo įpročiu: a) nerūkantys (ir niekada anksčiau nerūkę) ir b) rūkantys pacientai. Siekiant įvertinti rūkymo įtaką esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms, pacientai buvo suskirstyti į grupes pagal rūkymo įprotį (rūko arba nerūko) ir detaliau pagal periodontito sunkumo stadiją. Visoms šioms grupėms buvo apskaičiuota aprašomoji statistika, įvertinta, ar šios grupės buvo homogeniškos pagal lytį, amžių, KPI ir išrautų dantų skaičių. Kandangi lytis yra nominalusis dydis, tai grupių homogeniškumas šio dydžio atžvilgiu buvo tikrintas pagal χ2_{kriterijų. Kolmogorov‘o-Smirnov‘o ir}

(23)

23 Shapir‘o-Wilk‘o testai buvo naudojami nustatyti, ar tiriamų duomenų (periodonto kišenių gylio, apnašų ir kraujavimo po zondavimo indeksų) skirstiniai yra normalūs. Jei šių tiriamų duomenų skirstiniai gali būti laikomi normaliais, tuomet rūkymo įtakos parametro įvertinimui buvo naudojamas nepriklausomų imčių t-testas. Esant situacijai, kai tiriamų duomenų skirstinys negali būti laikomas normaliu, tuomet rūkymo įtakos parametrui įvertinimui buvo naudojami neparametrinės statistinės analizės metodai, tiksliau, nepriklausomų imčių Mann‘o-Whitney‘o testas.

Atliekant statistinio reikšmingumo nustatymą buvo naudojamas 0,05 patikimumo lygmuo.

4 REZULTATAI

4.1 Pacientų grupių aprašymas

Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 77 sergantys periodontitu pacientai, iš jų 54 (70,1 %) buvo

moteriškos lyties ir 23 (29,9 %) buvo vyriškos lyties atstovai. Vidutinis pacientų amžius buvo 50,7 ± 7,9

metai1. Tyrime pacientų duomenys vertinti dviem pjūviais: a) pagal rūkymo įprotį, ir b) pagal

rūkymo įprotį ir periodontito sunkumo stadiją.

Pirmiausia, siekiant įvertinti rūkymo įtaką, buvo sudarytos dvi pacientų, sergančių periodontitu, grupės, besiskiriančios rūkymo įpročiu: a) nerūkantys (ir niekada anksčiau nerūkę) ir b) rūkantys pacientai. Į nerūkančių pacientų grupę buvo atrinkti 51, o į rūkančių pacientų grupę - 26 periodontitu sergantys pacientai. Šių grupių pacientų amžiaus, KPI, išrautų dantų skaičiaus vidurkiai ir pasiskirstymas pagal lytį pateikti lentelėje Nr. 1. Šioje lentelėje taip pat pateiktas rūkančių ir nerūkančių pacientų grupių homogeniškumo palyginimas pagal lytį, amžių, KPI ir išrautų dantų skaičių. Vertinant grupes pagal minėtus požymius, gauta, kad rūkančių ir nerūkančių pacientų grupės statistiškai reikšmingai nesiskyrė, t.y. buvo homogeniškos.

Lentelė Nr. 1. Rūkančių ir nerūkančių pacientų grupių aprašymas.

Nerūkantys Rūkantys P reikšmė

Tiriamųjų skaičius 51 26 Vyrai _{(23,5 %)}12 _{(42,3 %)}11 0,089a Moterys _{(76,5 %)}39 _{(57,7 %)}15 Amžius, m. 51,5 ± 7,8 49,1 ± 8,0 0,201b KPI 14,8 ± 6,1 14,8 ± 5,4 0,37c

(24)

24 Išrautų dantų skaičius 4,4 ± 3,9 5,8 ± 4,1 0,163c

a_{Vertinimas atliktas pagal χ}2_kriterijų.

b_{Vertinimas atliktas pagal nepriklausomų imčių t-testą.}

c_{Vertinimas atliktas pagal nepriklausomų imčių Mann‘o-Whitney‘o testą.}

Įvertinus pacientų periodontito sunkumo stadiją, gauta, kad visi į tyrimą įtraukti pacientai buvo III arba IV periodontito stadijos. Siekiant įvertinti rūkymo poveikį esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms, pacientai buvo suskirstyti į grupes pagal rūkymo įprotį (rūko arba nerūko) ir periodontito sunkumo stadiją (III arba IV stadija). Į nerūkančių ir sergančių III stadijos periodontitu pacientų grupę buvo atrinkta 30 pacientų, į nerūkančių ir sergančių IV stadijos periodontitu pacientų grupę – 21 pacientas, į rūkančių ir sergančių III stadijos periodontitu pacientų grupę – 12 pacientų, į rūkančių ir sergančių IV stadijos periodontitu pacientų grupę – 14 pacientų. Detalesnis pacientų grupių aprašymas pateiktas lentelėje Nr. 2.

Lentelė Nr. 2. Rūkančių ir nerūkančių pacientų aprašymas esant skirtingoms periodontito

stadijoms.

Stadija III Stadija IV

Nerūko Rūko P reikšmė Nerūko Rūko P reikšmė

Tiriamųjų skaičius 30 12 21 14 Vyrai _{(30,0 %)}9 _{(58,3 %)}7 0,158 a 3 (14,3 %) 4 (28,6 %) 0,401 a Moterys _{(70,0 %)}21 _{(41,7 %)}5 _{(85,7 %)}18 _{(71,4 %)}10 Amžius, m. 48,1 ± 7,5 46,6 ± 8,4 0,573 b 56,5 ± 5,2 51,2 ± 7,2 0,017 b KPI 12,6 ± 6,6 13,9 ± 6,3 0,837 c 18,0 ± 3,2 15,6 ± 4,6 0,037 c Išrautų dantų skaičius 1,7 ± 1,6 2,4 ± 1,4 0,229 c _{8,3 ± 2,7} _{8,7 ± 3,2} _0,96c

a_{Vertinimas atliktas pagal χ}2_kriterijų.

b_{Vertinimas atliktas pagal nepriklausomų imčių t-testą.}

c_{Vertinimas atliktas pagal nepriklausomų imčių Mann‘o-Whitney‘o testą.}

Periodontitu sergančių pacientų grupių, sudarytų pagal rūkymo įprotį ir periodontito sunkumo stadiją, homogeniškumo analizė (žr. lentelę Nr. 2.) parodė, kad nerūkančių ir rūkančių III periodontito stadijos pacientų grupės statistiškai reikšmingai nesiskiria pagal lytį, amžių, KPI ir išrautų dantų skaičių. Taip pat nerūkančių ir rūkančių IV periodontito stadijos pacientų grupės

(25)

25 statistiškai reikšmingai nesiskiria pagal lytį ir išrautų dantų skaičių, tačiau statistiškai reikšmingai skiriasi pagal amžių ir KPI. Nerūkantys IV periodontito stadijos pacientai yra statistiškai reikšmingai vyresni ir turi daugiau karieso pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų lyginant su rūkančiais IV periodontito stadijos pacientais.

4.2 Rūkymo įtakos įvertinimas sergančiųjų periodontitu klinikiniams periodonto būklės rodikliams

Nagrinėjant periodonto kišenių gylio, apnašų ir kraujavimo po zondavimo indeksų skirstinius, gauta, kad pagal Kolmogorov‘o-Smirnov‘o ir Shapir‘o-Wilk‘o testus šių dydžių skirstiniai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo normalaus skirstinio, todėl rūkančių ir nerūkančių klinikinių periodonto būklės rodiklių skirtumams įvertinti buvo taikoma neparametrinė analizė.

Atlikus nepriklausomų imčių Mann‘o-Whitney‘o testą, gauta, kad rūkančių ir nerūkančių periodontitu sergančių pacientų periodonto kišenių gylio skirstiniai statistiškai reikšmingai skyrėsi (testo reikšmė 2891214,0; dvipusio intervalo p-reikšmė 0,000). Šių grupių periodonto kišenių gylio vidurkiai pavaizduoti 1 pav. Šiame paveiksle matyti, kad rūkančių ir periodontitu sergančių pacientų periodonto kišenių gylis yra vidutiniškai 0,8 mm didesnis nei nerūkančių ir periodontitu sergančių pacientų ir šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Taigi rūkymas turi reikšmingą neigiamą poveikį periodonto kišenių gyliui.

1 pav. Nerūkančių ir rūkančių periodontitu sergančių pacientų periodonto kišenių gylio vidurkio

palyginimas. Grupių periodonto kišenių gylio vidurkiai pavaizduoti su 95 % standartinės vidurkio paklaidos intervalais. „♦“ nurodo statistiškai reikšmingą grupių vidurkių skirtumą.

Atlikus nepriklausomų imčių Mann‘o-Whitney‘o testą kraujavimo po zondavimo indekso duomenims, gauta, kad rūkančių ir nerūkančių periodontitu sergančių pacientų kraujavimo po zondavimo indekso skirstiniai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (testo reikšmė 563,5; dvipusio intervalo p-reikšmė 0,235). Šių grupių periodonto kišenių gylio vidurkiai pavaizduoti 2 pav. Šiame

(26)

26 paveiksle matyti, kad rūkančių ir periodontitu sergančių pacientų kraujavimo po zondavimo indeksas nežymiai didesnis lyginant su nerūkančių ir periodontitu sergančių pacientų, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.

2 pav. Nerūkančių ir rūkančių periodontitu sergančių pacientų kraujavimo po zondavimo indekso

vidurkio palyginimas. Grupių kraujavimo po zondavimo vidurkiai pavaizduoti su 95 % standartinės vidurkio paklaidos intervalais.

3 pav. Nerūkančių ir rūkančių periodontitu sergančių pacientų apnašų indekso vidurkio

palyginimas. Grupių apnašų indekso vidurkiai pavaizduoti su 95 % standartinės vidurkio paklaidos intervalais. „♦“ nurodo statistiškai reikšmingą tendenciją, kad dažniau didesnės apnašų indekso reikšmės randamos rūkantiems periodontitu sergantiems pacientams nei nerūkantiems pacientams.

Pagal nepriklausomų imčių Mann‘o-Whitney‘o testą rūkančių ir nerūkančių periodontitu sergančių pacientų apnašų indekso skirstiniai turėjo tendenciją skirtis (testo reikšmė 511,0; dvipusio intervalo p-reikšmė 0,096). Jei taikytume vienpusio intervalo p-reikšmę 0,048, tai pagal darbe pasirinktą patikimumo lygmenį 0,05, galime teigti, kad statistiškai reikšmingai dažniau didesnės

(27)

27 apnašų indekso reikšmės randamos rūkantiems periodontitu sergantiems pacientams lyginant su nerūkančiais periodontitu sergančiais pacientais. Ši dinamika pavaizduota 3 pav. Taigi rūkymas turi reikšmingą neigiamą poveikį apnašų indekso tendencijai.

4.3 Rūkymo įtakos įvertinimas sergančiųjų periodontitu klinikiniams periodonto būklės rodikliams esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms

Nagrinėjant duomenis ne tik pagal rūkymo įprotį, bet ir pagal periodontito sunkumo stadijas gauta, kad periodonto kišenių gylio, apnašų ir kraujavimo po zondavimo skirstiniai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo normalaus skirstinio pagal Kolmogorov‘o-Smirnov‘o ir Shapir‘o-Wilk‘o testus, todėl, esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms, rūkančių ir nerūkančių pacientų

klinikinių periodonto būklės rodiklių skirtumams įvertinti buvo taikoma neparametrinė analizė.

Atlikus nepriklausomų imčių Mann‘o-Whitney‘o testą, gauta, kad rūkančių ir nerūkančių, sergančių tiek III sunkumo stadijos periodontitu, tiek IV sunkumo stadijos periodontitu pacientų periodonto kišenių gylio skirstiniai statistiškai reikšmingai skyrėsi. Pacientų grupių periodonto kišenių gylio vidutinių reikšmių dinamika yra pavaizduota 4 pav. Šis paveikslas parodo, kad III periodontito sunkumo stadijos rūkančių ir nerūkančių pacientų periodonto kišenių gylio skirtumas yra didesnis lyginant su IV periodontito sunkumo stadijos pacientų kišenių gyliu. Taigi neigiama rūkymo įtaka periodonto kišenių gyliui buvo didesnė esant III periodontito sunkumo stadijai lyginant su IV periodontito sunkumo stadija.

* Statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su nerūkančiais ir III periodontito stadija sergančiais pacientais. # Statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su nerūkančiais ir IV periodontito stadija sergančiais pacientais.

4 pav. Nerūkančių ir rūkančių periodontitu sergančių pacientų periodonto kišenių gylio vidurkio

palyginimas esant III arba IV periodontito sunkumo stadijai. Grupių periodonto kišenių gylio vidurkiai pavaizduoti su 95 % standartinės vidurkio paklaidos intervalais.

(28)

28

5 pav. Nerūkančių ir rūkančių periodontitu sergančių pacientų kraujavimo po zondavimo indekso

vidurkio palyginimas esant III arba IV periodontito sunkumo stadijai. Grupių kraujavimo po zondavimo vidurkiai pavaizduoti su 95 % standartinės vidurkio paklaidos intervalais.

Atlikus nepriklausomų imčių Mann‘o-Whitney‘o testą, gauta, kad rūkančių ir nerūkančių, sergančių tiek III, tiek IV sunkumo stadijos periodontitu pacientų kraujavimo po zondavimo indeksų skirstiniai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pacientų grupių kraujavimo po zondavimo indekso vidutinių reikšmių dinamika yra pavaizduota 5 pav. Šis paveikslas parodo, kad kraujavimo po zondavimo indeksas kinta panašiai nerūkančių ir rūkančių, sergančių tiek III, tiek IV periodontito sunkumo stadijos pacientų grupėse. Taigi rūkymas neturi reikšmingo poveikio

periodonto kraujavimui po zondavimo tiek III, tiek IV periodontito sunkumo stadijos pacientų grupėse.

6 pav. Nerūkančių ir rūkančių periodontitu sergančių pacientų apnašų indekso vidurkio palyginimas

esant III arba IV periodontito sunkumo stadijai. Grupių apnašų indekso vidurkiai pavaizduoti su 95 % standartinės vidurkio paklaidos intervalais.

(29)

29 Atlikus nepriklausomų imčių Mann‘o-Whitney‘o testą, gauta, kad rūkančių ir nerūkančių, sergančių tiek III, tiek IV sunkumo stadijos periodontitu pacientų apnašų indeksų skirstiniai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Grupių apnašų indekso vidutinių reikšmių dinamika yra pavaizduota 6 pav. Šis paveikslas parodo, kad rūkymo įtaka apnašų indekso lygiui turi panašią tendenciją tiek III, tiek IV periodontito sunkumo stadijos pacientų tarpe. Ši tendencija yra, kad rūkančių pacientų apnašų indeksas yra didesnis nei nerūkančiųjų, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.

4.4 Rūkymo įtakos periodonto kišenių gyliui įvertinimas skirtingose periodonto srityse esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms

Ankstesniuose skyreliuose aprašytoje analizėje gauta, kad didžiausia rūkymo įtaka stebima periodonto kišenių gylio matavimams. Todėl įdomu detaliau ištirti periodonto sritis, kuriose šio veiksnio poveikis būtų didžiausias. Šiame skyrelyje pristatoma periodonto kišenių gylio analizė dviem pjūviais: a) pagal rūkymo įprotį ir b) pagal rūkymo įprotį ir periodontito sunkumo stadiją. Taip pat periodontas yra papildomai suskirstomas į sritis: a) viršutinio žandikaulio (v/ž) skruostiniai paviršiai, b) v/ž gomuriniai paviršiai, c) apatinio žandikaulio (a/ž) lingvaliniai paviršiai, d) a/ž skruostiniai paviršiai. Šios periodonto sritys papildomai detaliau yra suskirstytos pagal dantų grupes: a) priekiniai dantys (nuo dešinės pusės ilties iki kairės pusės ilties), b) premoliarai (kairės ir dešinės pusės), c) moliarai (kairės ir dešinės pusės).

Visose pacientų grupėse, sudarytose pagal rūkymo įprotį arba pagal rūkymo įprotį ir periodontito sunkumo stadiją, papildomai skirstant periodontą į sritis, gauta, kad pagal Kolmogorov‘o-Smirnov‘o ir Shapir‘o-Wilk‘o testus periodonto kišenių gylio skirstiniai statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo normalaus skirstinio, todėl pacientų grupių skirtumams įvertinti buvo taikoma neparametrinė analizė. Jos rezultatai pateikiami žemiau.

Rūkančių ir nerūkančių pacientų skirtingų periodonto sričių kišenių gylio palyginimas buvo atliktas pagal nepriklausomų imčių Mann‘o-Whitney‘o testą. Taip pat pagal šį testą buvo atliktas ir rūkančių ir nerūkančių pacientų skirtingų periodonto sričių kišenių gylio palyginimas esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms. V/ž skruostinių paviršių periodonto kišenių gylio vidurkio palyginimas pacientų grupėse parodytas 7 pav., v/ž gomurinių paviršių – 8 pav., a/ž lingvalinių paviršių – 9 pav., a/ž lingvalinių paviršių – 10 pav. Šiuose paveiksluose pažymėti statistiškai reikšmingi skirtumai, gauti atlikus minėtą nepriklausomų imčių Mann‘o-Whitney‘o testą su 0,05 patikimumo lygmeniu. Detalūs vidurkių duomenys, pateikti priede Nr. 2.

(30)

30

♦ Statistiškai reikšmingas nerūkančių ir rūkančių pacientų grupių skirtumas.

* Statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su nerūkančiais ir III periodontito stadija sergančiais pacientais. # Statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su nerūkančiais ir IV periodontito stadija sergančiais pacientais. N – nerūkantys; R – rūkantys.

7 pav. Rūkančių ir nerūkančių pacientų v/ž skruostinių paviršių periodonto kišenių gylio

palyginimas skirtingose dantų grupėse. Taip pat detaliau išskiriama periodontito sunkumo stadija. Periodonto kišenių gylio vidurkiai pavaizduoti su 95 % standartinės vidurkio paklaidos intervalais.

8 pav. Rūkančių ir nerūkančių pacientų v/ž gomurinių paviršių periodonto kišenių gylio

(31)

31

9 pav. Rūkančių ir nerūkančių pacientų a/ž lingvalinių paviršių periodonto kišenių gylio

10 pav. Rūkančių ir nerūkančių pacientų a/ž skruostinių paviršių periodonto kišenių gylio

Lyginant rūkančių ir nerūkančių periodontitu sergančių pacientų periodonto kišenių gylio duomenis skirtingose periodonto srityse, pagal 7-10 pav. duomenis matyti, kad didžiausi statistiškai reikšmingi šių grupių periodonto kišenių gylio vidurkių skirtumai stebimi a/ž premoliarų

(32)

32 lingvaliniuose paviršiuose (1,3 mm), a/ž priekinių dantų skruostiniuose paviršiuose (1,1 mm), v/ž priekinių dantų gomuriniuose paviršiuose (1,0 mm), a/ž moliarų lingvaliniuose paviršiuose (1,0 mm). Tuo tarpu mažiausi šių grupių skirtumai įvertinti moliarų srityse, išskyrus a/ž lingvalinius paviršius. Atkreiptinas dėmesys, kad šie didžiausi statistiškai reikšmingi rūkančių ir nerūkančių periodontitu sergančių pacientų periodonto kišenių gylio vidurkių skirtumai yra tose periodonto srityse, kurios yra arčiausiai cigarečių dūmų srauto rūkant. Taigi gauta, kad didžiausia neigiama rūkymo įtaka įvertinta toms periodonto sritims, kurios yra arčiausiai cigarečių dūmų srauto rūkant: v/ž priekinių dantų gomuriniai paviršiai, a/ž priekinių dantų skruostiniai paviršiai, a/ž premoliarų ir moliarų lingvaliniai paviršiai.

Vertinant nerūkančių ir rūkančių periodontitu sergančių pacientų periodonto kišenių gylio skirtumus esant III arba IV periodontito sunkumo stadijai, pagal 7-10 pav. duomenis matyti, kad III periodontito sunkumo stadijos rūkančių ir nerūkančių pacientų periodonto kišenių gylio skirtumas, lyginant su IV periodontito sunkumo stadijos pacientų kišenių gyliu, yra didesnis beveik visose periodonto srityse. Taip pat III periodontito sunkumo stadijos rūkančių ir nerūkančių pacientų periodonto kišenių gylio skirtumai yra didžiausi v/ž priekinių dantų skruostiniuose ir gomuriniuose paviršiuose, a/ž priekinių dantų skruostiniuose paviršiuose ir visuose a/ž lingvaliniuose paviršiuose. Šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi. Tuo tarpu IV periodontito sunkumo stadijos rūkančių ir nerūkančių pacientų periodonto kišenių gylio skirtumai yra statistiškai reikšmingai didesni tik v/ž moliarų srityje ir a/ž priekinių dantų skruostiniuose paviršiuose. Taigi gauta, kad esant III periodontito stadijai didžiausia neigiama rūkymo įtaka įvertinta toms periodonto sritims, kurios yra arčiausiai cigarečių dūmų srauto rūkant, tačiau esant IV periodontito stadijai rūkymo įtaka nėra tokia reikšminga.

5 REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikto klinikinio tyrimo tikslas buvo įvertinti rūkymo įtaką sergančiųjų išplitusiu periodontitu klinikiniams periodonto būklės rodikliams (periodonto kišenių gyliui, apnašų ir kraujavimo po zondavimo indeksams). Taip pat detaliau ištirti rūkymo įtaką minėtiems rodikliams esant skirtingoms periodontito stadijoms. Tyrime gauta, kad rūkančių ir sergančių periodontitu pacientų periodonto kišenių gylis vidutiniškai 0,8 mm didesnis nei nerūkančių pacientų. Dauguma tyrimų įvertina neigiamą rūkymo įpročio poveikį periodonto kišenių gyliui [10-14], tačiau visų šių tyrimų įverčiai yra skirtingi. Pavyzdžiui, keleto studijų [11-12, 41] rezultatai rodo, kad rūkančių periodontitu sergančių pacientų periodonto kišenių gylis yra vidutiniškai 0,5 mm didesnis nei nerūkančiųjų. Haffajee ir Socransky [13] teigia, kad šis skirtumas yra vidutiniškai 0,3 mm. Taigi šiame darbe gautas rezultatas, kad rūkančių ir sergančių periodontitu pacientų periodonto kišenių gylis vidutiniškai didesnis nei nerūkančiųjų, neprieštarauja literatūroje paskelbtiems rezultatams.

(33)

33 Vertinant rūkančių ir nerūkančių periodontitu sergančių pacientų kraujavimo po zondavimo indekso skirtumus šiame klinikiniame tyrime gauta, kad šios dvi grupės statistiškai reikšmingai nesiskiria. Kitų tyrėjų tyrimuose vyrauja rezultatas, kad rūkančių periodontitu sergančių pacientų kraujavimas po zondavimo yra mažesnis lyginant su nerūkančiaisiais. Pavyzdžiui, Bergström ir Boström [16] ištyrę 243 pacientus, iš kurių 130 (53,5 %) rūkė ir 113 (46,5 %) nerūkė, gavo, kad kraujavimas po zondavimo buvo statistiškai reikšmingai mažesnis rūkančių periodontitu sergančių pacientų grupėje lyginant su nerūkančiaisiais. Tokį patį rūkymo poveikį kraujavimui po zondavimo gavo ir Dietrich ir kt. [17], kuris tyrime vertino reprezentatyvios JAV populiacijos imties (viso 13693 pacientai) duomenis, t.y. tyrime dalyvavo ne vien tik periodontitu sergantys asmenys. [10, 41] tirdami periodontitu sergančius pacientus taip pat gavo, kad rūkančių periodontitu sergančių pacientų kraujavimas po zondavimu buvo mažesnis nei nerūkančiųjų. Kita vertus literatūroje yra ir tyrimų, kurie teigia, kad rūkančių ir nerūkančių periodontitu sergančių pacientų kraujavimo po zondavimo indekso skirtumas nėra statistiškai reikšmingas [11, 42]. Visiškai priešingus rezultatus, kad rūkančių periodontitu sergančių pacientų kraujavimas po zondavimo yra statistiškai reikšmingai didesnis nei nerūkančiųjų, gaunančių tyrėjų yra vienetai [43]. Toks mažesnis rūkančių pacientų kraujavimo po zondavimo pasireiškimas aiškinamas vazokonstrikciniu rūkymo poveikiu. Todėl manyčiau, kad šio darbo tyrime buvo tirta pernelyg maža pacientų imtis, kad būtų galima gauti statistiškai reikšmingus rezultatus ir padaryti patikimas išvadas kraujavimo po zondavimo indekso atžvilgiu.

Atliko tyrimo metu gauta, kad didžiausia neigiama rūkymo įtaka stebima toms periodonto sritims, kurios rūkant yra arčiausiai cigarečių dūmų srauto: v/ž priekinių dantų gomuriniai paviršiai, a/ž priekinių dantų skruostiniai paviršiai, a/ž premoliarų ir moliarų lingvaliniai paviršiai. Panašūs rezultatai yra gauti ir kitų tyrėjų darbuose. Haffajee ir Socransky [13] įvertino, kad didžiausi rūkančių ir nerūkančių pacientų periodonto jungties netekimo lygmens skirtumai yra v/ž dantų lanko gomuriniai paviršiai ir a/ž priekiniai dantys. Tuo tarpu Velidandla ir kt. [10] įvertino, kad didžiausi periodonto kišenių gylio skirtumai yra v/ž priekinių dantų ir premoliarų segmente. Panašūs duomenys gauti ir Bunaes ir kt. [41] tyrime, kuriame rūkančių pacientų v/ž priekinių dantų periodonto kišenių gylis yra didesnis nei nerūkančiųjų. Tai parodo, kad rūkymo poveikis yra lokalus.

Vertinant rūkymo įtaką periodontitu sergančių pacientų periodonto kišenių gyliui esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms, šiame tyrime gauta, kad rūkymas turi reikšmingai

didesnį neigiamą poveikį periodonto kišenių gyliui III periodontito stadijos pacientams nei IV

periodontito sunkumo stadijos pacientams. Panašių tyrimų, vertinančių rūkymo poveikį klinikiniams periodonto būklės parametrams esant skirtingoms periodontito sunkumo stadijoms, literatūroje nėra. Šio tiriamojo darbo įvade buvo iškelta hipotezė, kad rūkymo poveikis klinikiniams