Rūkymo įtaka periodonto ligų išsivystymui

Sandra Subačiūtė

5 kursas, 4 grupė

Rūkymo įtaka periodonto ligų išsivystymui

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas Doc. Renata Šadzevičienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

RŪKYMO ĮTAKA PERIODONTO LIGŲ IŠSIVYSTYMUI Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ……… Darbo vadovas……… (parašas) (parašas) ……… .……… (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) 20….m. ………. 20….m. ………. (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:………...

Recenzentas:………. (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

Recenzavimo data:……… Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2

Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, _{hipotezė, tikslas ir uždaviniai?} 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir

išvados? 0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti _{mokslinę literatūrą yra pakankamas?} 0,3 0,1 0 11

Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio

patikimumo lygmenį?

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis _{reikšmingumas?} 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas

(1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami

literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas

moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai

Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? +0,2 +0,1 0

32

Praktinės rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar

jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl.

(-2 balai)

<15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio _{raštingumo klaidų?} -2 balai -1 balas 38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, _{struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?} -0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

) 40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir _{santrumpų paaiškinimai?} -0,2 balo -0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

TURINYS

SANTRAUKA ... 8

SUMMARY ... 9

ĮVADAS ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1 Periodonto ligų samprata ... 12

1.2 Periodonto ligų ir rūkymo įpročio paplitimas ... 12

1.3 Rūkymo įtaka bakterijoms ... 13

1.4 Tabako įtaką dantenų epiteliui ir fibroblastams ... 14

1.5 Tabako poveikis dantenų kraujagyslėms ... 15

1.6 Tabako įtaka alveoliniam kaului ... 16

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18

2.1. Tyrimo pradžia ir pabaiga ... 18

2.2. Pacientų atranka ... 18

2.3. Tyrimo eiga ... 19

2.4. Statistinė analizė ... 21

3. REZULTATAI... 22

3.1 Tiriamųjų charakteristika ... 22

3.2 Rūkymo laikotarpio palyginimas su klinikinio ištyrimo duomenimis ... 23

3.3 Rūkymo intensyvumo palyginimas su klinikinio ištyrimo duomenimis ... 27

3.4 Anketinės apklausos rezultatai ... 30

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33

IŠVADOS ... 37

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 38

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39

Rūkymo įtaka periodonto ligų išsivystymui

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas

Rūkymas yra vienas iš periodonto ligų rizikos veiksnių. Šis žalingas įprotis yra paplitęs tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mąstu. Rūkantys žmonės 3 kartus dažniau serga sunkia periodonto ligos forma ir kenčia nuo dantų netekimo, o dantų netekimas daro stiprų poveikį gyvenimo kokybei susijusiai su burnos sveikata. Tyrimo tikslas – įvertinti ryšį tarp rūkymo įpročių ir periodonto būklės.

Medžiaga ir metodai

Tyrime dalyvavo 30-50 metų amžiaus cigaretes rūkantys pacientai. Tiriamieji apklausti naudojant anketinę apklausą, norint sužinoti rūkymo ir burnos higienos įpročius, bei faktorius galinčius įtakoti tyrimo rezultatus. Atliktas klinikinis burnos ištyrimas pagal ištyrimo lentelę. Vertinamos periodonto kišenės, vidutinis audinių prisitvitinimo lygis, dantenų recesija, furkacijos pažeidimai, dantų paslankumas, netektų dantų skaičius, kraujavimas po zondavimo, CPI ir OHI-S indeksai. Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 23.0“ programa. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo pasirinktas .

Rezultatai

Tyrime dalyvavo 47 rūkantys pacientai. Reikšmigai (p˂0.05) skyrėsi vidutinis zondavimo gylis, sveikų dantenų vagelių ir gilesnių periodonto kišenių kiekis atsižvelgiant į rūkymo laikotarpį ir intensyvumą. Ilgiau rūkantys buvo netekę reikšmingai (p˂0.05) daugiau dantų, turėjo reikšmingai (p˂0.05) daugiau dantų su furkacijos pažeidimais ir dantenų recesija. Taip pat jų CPI indeksas buvo reikšmingai (p˂0.05) didesnis. Dantų kiekis su paslankumu buvo reikšmingai (p˂0.05) didesnis pas asmenis surūkančius daugiau nei 20 cigarečių per dieną. OHI-S indeksas reikšmingai (p˂0.05) didėjo daugėjant surūkomų cigarečių kiekiui. Kraujavimas po zondavimo ir vidutinis audinių prisitvirtinimo lygis reikšmingai (p0.05) nesiskyrė atsižvelgiant į rūkymo intensyvumą ir laikotarpį.

Išvados

Periodonto audinių pažeidimai didėja ilgėjant rūkymo laikotarpiui ir didėjant intensyvumui. Taigi rūkymo įprotis yra stiprus, nuo dozės priklausantis veiksnys, įtakojantis periodonto ligų išsivystymą.

The impact of smoking on the development of periodontal diseases

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work

Smoking is one of the risk factors for periodontal diseases. This harmful habit is prevalent in Lithuania and all over the world. Smokers are 3 times more likely to have severe periodontal disease and suffer from tooth loss, which has strong effect on quality of life related to oral health. Aim of this study is to evaluate the correlation between smoking habits and periodontal condition. Material and the methods

The study involved 30-50 years old cigarette smoking patients. Duration and daily frequency of smoking, oral hygiene habits and factors that can affect this research results were gathered using a questionnaire. Clinical oral examination was performed using analysis table. Periodontal pockets, clinical attachment level, gingival recession, furcation defects, teeth mobility, number of missing teeth, bleeding on probing, CPI and OHI-S index were measured. Statistical analysis were done using „IBM SPSS Statistics 23.0“ program. The significance level of the statistical hypothesis was 0.05.

Results

47 smoking patients participated in the study. Probing depth, quantity of healthy gingival sulcus and deeper periodontal pockets significantly differed according to smoking duration and frequency. Number of missing teeth, furcation defects and gingival recession were significantly (p˂0.05) higher among patients with longer smoking duration. Also, their CPI index was significantly (p˂0.05) higher. Number of teeth with mobility were significantly (p˂0.05) higher among individuals who smoke more than 20 cigarettes per day. OHI-S index increased significantly (p˂0.05) with higher number of smoked cigarettes. There was no difference (p0.05) in bleeding on probing and clinical attachment level according to smoking frequency and duration.

Conclusions

Periodontal tissue damage increases with increasing frequency and years of smoking. Smoking habit is strong, dose-dependent factor, which influences the development of periodontal diseases.

10

ĮVADAS

Burnos sveikata yra glaudžiai susijusi su gyvenimo kokybe bei bendra organizmo sveikatos būkle. Su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė parodo komforto jausmą valgant, miegant ar dalyvaujant socialiniame gyvenime bei žmogaus pasitikėjimą savimi.[1] Yra daugybė aplinkos faktorių galinčių sutrikdyti burnos sveikatą ir vienas iš jų yra rūkymas. Šis žalingas įprotis daro neigiamą poveikį visai organizmo sveikatai bei įtakoja burnos vėžio ir periodonto ligų atsiradimą.[2] Tyrimai rodo, jog rūkymas yra vienas iš svarbiausių periodonto ligų rizikos veiksnių.[3] Degant cigaretei susidaro kenksmingi dūmai, kuriuos žmogus įkvepia ir burnos ertmės epitelio paviršius paveikiamas didele lokalizuota nikotino bei kitų kenksmingų medžiagų doze.[4]

Periodontitas yra destrukcinė liga, suardanti kaulą palaikančias struktūras, kas galiausiai lemia danties netekimą.[5,6] Atlikti tyrimai rodo, jog dantų netekimas daro stiprų poveikį gyvenimo kokybei susijusiai su burnos sveikata.[7] Kuo daugiau dantų netenkama, tuo stipresnis poveikis gyvenimo kokybei. Taip pat įtakos turi ir netektų dantų lokalizacija (priekinės ar šoninės dantų grupės).[7,8] Priekinės dantų grupės netekimas labiau paveikia žmogų lyginant su šoninių dantų netekimu.[8]

Atlikti tyrimai parodė, jog rūkantys asmenys dažniau serga sunkesnėmis periodonto ligomis lyginant su nerūkančiais asmenimis.[9] Cigarečių dūmai daro stiprų, lėtinį, nuo dozės priklausantį poveikį periodonto audiniams.[9] Tabakas sukelia daug įvairių neigiamų poveikių burnos audiniams: sutrikdo burnos ekosistemos pusiausvyrą, pažeidžia dantenas bei sutrikto jų aprūpinimą krauju, slopina uždegiminius bei imuninius atsakus, audinių homeostazę ir periodonto jungiamųjų audinių regeneracinius procesus.[9,10,11,12] Cigarečių dūmų sukeliami pokyčiai priklauso nuo gaunamos dozės, taigi poveikis audiniams priklauso nuo surūkomų cigarečių kiekio per dieną ir nuo rūkymo stažo. [6]

Stebimas stiprus nuo dozės priklausantis ryšys tarp rūkymo ir danties netekimo. T. Dietrich su kitais gydytojais analizavo šį ryšį ir nustatė, jog dažnas rūkymas (t.y. daugiau kaip 15 cigarečių per dieną) siejamas su daugiau nei tris kartus didesne tikimybe netekti danties vyrams ir daugiau nei du kartus didesne tikimybe danties netekti moterims iki 50 metų amžiaus lyginant su nerūkančiais asmenimis.[13] Taigi rūkantiems vyrams rizika netekti danties yra didesnė nei moterims. Metus rūkyti danties netekimo tikimybė sumažėja, tačiau vis tiek išlieka didesnė nei pas niekada nerūkiusius asmenis.[13]

Remiantis epidemiologiniais tyrimais atliktais Švedijoje, vidutinio sunkumo alveolinio kaulo netekimo atvejų skaičius išaugo nuo 2008 iki 2013 metų.[14] Taip pat padaugėjo mineralinių apnašų stebimų pas pacientus. Pagrindinis faktorius lemiantis vidutinio ir sunkaus laipsnio alveolinio kaulo netekimą bei padidėjusį mineralinių apnašų kaupimąsi yra tabako vartojimas.[14]

11

Tyrimo tikslas: įvertinti ryšį tarp rūkymo įpročių ir periodonto būklės. Tyrimo uždaviniai:.

1. Įvertinti rūkančių žmonių periodonto būklę.

2. Įvertinti periodonto būklės ryšį su rūkymo laikotarpiu. 3. Įvertinti periodonto būklės ryšį su rūkymo intensyvumu.

4. Įvertinti periodonto būklės ryšį su asmeninės burnos higienos ypatumais tarp rūkančių žmonių.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Periodonto ligų samprata

Kiekvieno žmogaus kūnas yra unikalus rinkinys mikroorganizmų, gyvenančių jame, ir turinčių lemiamą vaidmenį sveikatos būklės palaikyme bei potencialą sukelti ligą. Visos bakterijos, kolonizavusios įvairias burnos ertmės vietas, sudaro burnos mikrobiomą. Burnos sveikatą užtikrina ekologiškai subalansuota mikrobioma, kurios viduje vyrauja komensialiniai ryšiai tarp skirtingų mikroorganizmų rūšių, ir mutualiniai ryšiai tarp mikroorganizmų ir imlaus organizmo. Tam tikri burnos mikrobiomos ekologinės pusiausvyros pokyčiai lemia ligos išsivystymą, kurios metu vyrauja parazitiniai ir oportunistiniai ryšiai.[15] Pusiausvyros pokyčius lemia įvairūs vietiniai bei sisteminiai veiksniai, tokie kaip imuninės sistemos sutrikimai, bloga burnos higiena, apnašų užsilaikymą įtakojantys veiksniai, žalingi įpročiai ir daugelis kitų faktorių.[16]

Periodonto ligos tai dantenų bei dantį palaikančių audinių uždegiminis atsakas į bakterijų sankaupas ant danties paviršiaus. Periodonto audinių ligos kliniškai skiriamos į gingivitą ir periodontitą.[17]

Gingivitas yra švelniausia grįžtama periodonto ligos forma, kuri pažeidžia tik dantenas, tačiau negydomas jis gali pereiti į periodontitą. Mikroorganizmai esantys apnašose ant danties paviršiaus išskiria patogeniškus produktus, tokius kaip endotoksinai ir egzotoksinai, kurie sukelia uždegiminius procesus. Gingivitui būdingas pakitęs dantenų kontūras, spalva ir tekstūra.[15,16]

Periodontitas yra sunkesnė bei negrįžtama periodonto ligos forma, kuri pažeidžia ne tik dantį supančius minkštuosius, bet ir kietuosius audinius. Besitęsiantis uždegimas suardo kolageno skaidulų bei jungiamojo audinio jungtis su danties paviršiumi, dėl ko jungties epitelis slenkasi danties paviršiumi apikaliai, prasideda alveolinio kaulo rezorbcija.[5] Išsivysto patologinės periodontalinės ir kaulinės kišenės. Kaulo rezorbcija gali būti vertikali, kai susiformuoja intrakaulinės kišenės, ir horizontali, kai būna tolygus alveolinio kaulo aukščio mažėjimas ir virškaulinės kišenės.[16] Yra išskiriamos kelios pagrindinės bakterijų rūšys, kurios turi dižiausią įtaką periodonto ligai išsivystyti: Porphyromonas gingivalis, Treponema denticola, Prevotella

intermedia, Aggregatibacter actinomycetemcomitans ir Fusobacterium nucleatum.[17]

1.2 Periodonto ligų ir rūkymo įpročio paplitimas

Periodonto audinių ligos yra opi visuomenės sveikatos problema tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse. Periodontitas yra dažniausiai pasitaikanti burnos ertmės liga, neskaitant dantų karieso.[18,19] Dėl augančios žmonių populiacijos pasaulyje bei senėjančios visuomenės iš

13

esmės didėja žmonių, sergančių periodonto ligomis, skaičius.[20,21] Apskaičiuota, kad nuo 1990 iki 2013 metų skaičius žmonių, paveiktų sunkia periodonto ligos forma, išaugo 67 proc.[20] 20-50 proc. pasaulio populiacijos serga kuria nors periodonto ligos forma.[19]

Vienas iš periodonto ligų rizikos faktorių yra rūkymas.[3,19] Rūkantys žmonės 3 kartus dažniau serga sunkia periodonto ligos forma ir kenčia nuo dantų netekimo, lyginant su nerūkančiais.[19] Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis Lietuvoje rūkančių žmonių, vyresnių nei 15 metų, 2015 metais buvo 38,1 proc. tarp vyrų ir 22,2 proc. tarp moterų. Nors šie skaičiai tarp vyrų yra mažesni nei 2012 metais, rūkančių moterų skaičius išaugo.[22] Europoje rūkančių vyrų skaičius siekia 39 proc. populiacijos, o pasauliniu mąstu 36,1 proc.[23]

1.3 Rūkymo įtaka bakterijoms

Periodonto ligos tai kompleksas sutrikimų, kurių etiologijoje svarbiausią reikšmę turi mikrobiomos įvairovė po dantenomis.[15,16] Rūkymas padidina imlumą infekcijoms įvairiomis bakterijomis, bei sunkesnių ir prastai pasiduodančių gydymui periodonto ligų išsivystymo tikimybę.[24] Keletas tyrimų parodė, jog cigarečių dūmuose esančios medžiagos veikia po dantenomis esančias bakterijas bei keičia mikrofloros sudėtį.[2,25] Vienoms bakterijoms pagerinamos sąlygos daugintis ir augti, kitoms sąlygos tampa ne tokios palankios.[2,24] Tabakas sukuria mikroaplinką, kuri yra tinkama didelei ir specifinei patologinių mikroorganizmų grupei.[10]

Rūkymo sukeliami pokyčiai mikrofloros sudėčai skiriasi sveikuose periodonto audiniuose ir jau patologijos pažeistuose audiniuose.[2,26] Rūkymas sukelia naudingų bakterijų kiekio mažėjimą ir periopatologinių bakterijų augimą sveikame periodonte.[2] Didesnis anaerobinių ir mažesnis aerobinių bakterijų kiekis randamas rūkančių žmonių dantenų vagelėse lyginant su nerūkančiais.[10] Dėl ko palaipsniui prasideda periodonto audinių destrukciniai pokyčiai ir gali išsivystyti patologija. Pas rūkančius žmones randamas padidėjęs raudonojo komplekso bakterijų kiekis, lyginant su nerūkančiais.[2,25] Taip pat rūkymas ypač padidina šansus labiau augti tokioms bakterijoms kaip Slackia exigua, Selenomonas sputigenda ir Campylobacter rectus.[2] Stebimas kelių sveiką periodontą palaikančių komensialinių bakterijų rūšių kiekio sumažėjimas. Pavyzdžiui:

Streptococcus sanguinis, S. parasanguinis, S. oralis, Granulicatella elegans, G. adiacens, Actinomyces viscosus, A. israelii, A. dentalis, Neisseria subflava ir Hemophilus parainfluenzae.[10]

Sergantiems lėtiniu periodontitu tabako vartojimas sukelia A. Actinomycetemcomitans,

Treponema, Fusobacterium, Prevotella ir Selenomonas rūšies bakterijų gausėjimą bei Slackia exigua baketrijų kiekio didėjimą po dantenomis. [2,25,26] Žema taksonominė įvairovė yra siejama

14

Tyrimai rodo, jog ypatingai tabakas veikia Porphyromonas gingivalis bakterijų kultūrą veikdamas šių bakterijų paviršiaus komponentų išraišką ir Ig G gamybą. Rūkymas keičia humoralinį imuniteto atsaką slopindamas bendrą Ig G atsaką prieš P. Gingivalis. Ši anaerobinė bakterija sutrikdo burnos imuninę homeostazę reikalingą periodonto audinių sveikatai. P.

Gingivalis gali paveikti genų ir baltymų išraišką kitose bakterinėse kultūrose trikdydamas imuninį

atsaką. [24]

Bakterijų kiekiui įtakos turi ir patologinės periodonto kišenės gylis. Kuo kišenė gilesnė, tuo patogenų kiekis didesnis.[25] Rūkymas susilpnina epitelio imuninį atsaką į mikrobinius produktus, taip leisdamas bakterijoms labiau augti ir kolonizuoti periodonto audinius. [11]

1.4 Tabako įtaką dantenų epiteliui ir fibroblastams

Dantenų epitelio ląstelės yra pagrindinis barjeras, kuris saugo dantenas nuo bakterijų bei žalingo aplinkos poveikio, įskaitant ir cigarečių dūmus.[27] Yra įrodyta, kad tabakas sukelia aiškius pokyčius ląstelių citoskelete. Kuo didesnė nikotino koncentracija, tuo labiau yra slopinama epitelio ląstelių proliferacija bei ląstelių gyvybingumas. Epitelio ląstelių proliferacija galima sakyt visiškai užslopinama cigarečių dūmų kondensatui esant 300 g/mL. Net ir nedidelė tabako dūmų koncentracija padidina žmogaus dantenų epitelio ląstelių imlumą P. Gingivalis bakterijomis ir sukelia pokyčius citoskelete. [11]

Dantenų jungiamajame audinyje fibroblastai yra vyraujančios ląstelės. Jie yra svarbūs remodeliuojant ir palaikant periodonto struktūrą.[27] Aukštas cigarečių dūmų kondensato lygis sumažina fibroblastų augimą ir sutrikdo ląstelių ciklo seką. Nikotinas sukelia fibroblastų vakuolizaciją.[6] Mažėja fibroblastų augimas bei jų kiekis dėl nikotino sukeltos ląstelių apoptozės bei nekrozės. Cigarečių dūmais paveiktose ląstelėse įvyksta kelių apoptozinių genų aktyvacija, įskaitant TNF (angl. tumor necrosis factor - vėžio nekrozės faktorius), kaspazes, Bax ir p53 baltymus.[28]

Nikotinas lengvai absorbuojamas per burnos gleivinę ir jau po 30 min metabolizuojamas į kotininą, kuris organizme išlieka daug ilgiau, nuo 10 iki 30 val.[6] Kotininas yra pagrindinis nikotino metabolitas, kurio kiekį galima išmatuoti seilėse. Nikotinas turi labiau citotoksinį poveikį ląstelėms nei tokios pačios koncentracijos kotininas. Nedidelės šių medžiagų koncentracijos slopina fibroblastų gyvybingumą.[6] Taip pat nedidelė nikotino ir kotinino koncentracija sumažina ląstelių pirminę adheziją prie danties šaknies paviršiaus.[29] Didelės šių medžiagų koncentracijos turi neigiamą poveikį dantenų fibroblastų adhezijai bei proliferacijai, slopina jų gyvybingumą. [29]

Cigarečių dūmų kondensatas padidina kolageno skaidulų degradaciją bei slopina sintezę veikdamas endopeptidazes, tokias kaip su membrana susijusias matrikso metaloproteinazes bei

15

metaloproteinazės audinių inhibitorius.[30,31] Matrikso metaloproteinazės yra susijusios su audinių destrukciniais pakitimais vykstančiais periodontito metu. Šios endopeptidazės turi svarbią reikšmę audinių fiziologiniuose ir patologiniuose procesuose. Nikotinas slopina šios medžiagos produkciją ir išsiskyrimą.[31] Taigi cigarečių dūmų kondensatas padidina dantenų fibroblastų produkuojamo kolageno skaidulų irimą sutrikdydamas pusiausvyrą tarp matrikso metaloproteinazės bei metaloproteinazės audiunių inhibitoriaus. [30] Šie pokyčiai rodo, jog cigarečių dūmai sutrikdo fibroblastų funkcijas, bei ryšį tarp epitelio ląstelių ir fibroblastų, o tai padidina dantenų audinių žalos bei periodontito išsivystymo riziką. [28]

Taip pat fibroblastai dalyvauja uždegiminiame atsake sekretuodami uždegiminius citokinus, tokius kaip interleukinas-6 (IL-6), IL-8 ir IL-1, bei uždegiminius mediatorius, kaip prostaglandinas E2 (PG E2). [28,32] Interleukinų išraiška padidėja dantenų audiniuose periodontito metu dėl uždegiminių procesų, tačiau rūkymas sumažina šių citokinų ekspresiją.[32] Cigarečių dūmų žalojantis efektas periodonto audiniams taip pat pasireiškia dėl sumažėjusios interleukinų sekrecijos. [28] Citokinų išsiskyrimo sumažėjimas dėl rūkymo susilpnina uždegiminį atsaką į patogenus ir yra atsakingas dėl didesnės audinių ir kaulo destrukcijos pas rūkančius asmenis.[28,32]

1.5 Tabako poveikis dantenų kraujagyslėms

Rūkančių žmonių dantenos pasižymi mažesniu kraujavimu. Pakankamas kiekis nikotino gali būti absorbuotas per burnos gleivinę, kad turėtų farmakologinį poveikį.[12] Nikotinas bei jo šalutinis produktas kotininas turi periferinį vazokonstrikcinį poveikį dantenų kraujagyslėms.[12,33] Rūkančių žmonių periodonto audiniai yra mažiau prisotinti deguonies dėl sumažėjusios kraujotakos, vazokonstrikcijos, kraujagyslių proliferacijos. Taip pat dėl didesnio kiekio anaerobinių bakterijų patologinėse dantenų kišenėse. Esant periodonto patologijai deguonies prisotinimas yra dar mažesnis.[33]

Tabako oksidacijos šalutiniai produktai keičia klinikinius ir histologinius periodonto parametrus bei veikia periodontito progresavimą.[12] Pas rūkančius žmones būna užslopinti uždegiminiai simptomai, tai siejama su lokalia kraujagyslių vazokonstrikcija, jie turi mažiau kraujotakos elementų poepiteliniame jungiamojo audinio sluoksnyje, nepriklausomai nuo periodontito pasireiškimo.[9] Nuolat tabako dūmais veikiamose dantenose būna didesnis kiekis kraujagyslių, kurių diametras maženis kaip 0,5.[34] Kraujagyslių diametras sumažėjęs vidutiniškai nuo 4,7 iki 6,1 m, kuomet pas nerūkančius diametras siekia vidutiniškai nuo 6,2 iki 9,2m nepriklausomai nuo periodontito.[12] Tabako vartojimas taip pat sumažina ir kapiliarų

16

tinklo tankumą.[34] Rūkantiems žmonėms sergantiems periodontitu nustatomas vidutinis mikrovaskuliarinis tankumas 325,4 mm2, o tai yra mažiau nei pas nerūkančius asmenis sergančius periodontitu, pas kuriuos tankumas vidutiniškai būna 412,13 mm2.[12] Sumažėjęs kapiliarų diametras ir kraujagyslių tankumas dantenų audiniuose pas rūkančius asmenis paaiškina sumažėjusį dantenų indeksą (GI).[9,34]

Naujų kraujagyslių formavimasis yra svarbus patogeninis mechanizmas.[35] Endotelio ląstelės išskiria kelis specifinius baltymus. Jie yra svarbūs endotelio pralaidumui, leukocitų migracijai per endotelį ir naujų kraujagyslių susidarymui. Už patologinį ir fiziologinį naujų kraujagyslių susidarymą taip pat yra atsakingas kraujagyslių endotelio augimo faktorius. [36] Nikotino paveiktos endotelio ląstelės išskiria daugiau endotelio augimo faktorių ir taip skatina naujų kraujagyslių susidarymą. Tačiau tai nekompensuoja prarasto kapiliarų kiekio ir kapiliarų tinklo tankis lieka vis tiek sumažėjęs palyginus su nerūkančiais asmenimis.[31]

Uždegiminių ląstelių infiltracija dantenose yra daug mažesnė nei pas nerūkančius asmenis.[9] Taigi silpnesnis uždegiminis atsakas dėl tabako poveikio lemia klinikinių simptomų slopinimą.[34] Nestebimi dantenų paburkimo, raudonumo, kraujavimo simptomai. Dantenų kraujavimas būna sumažėjęs nepriklausomai nuo didelio apnašų kiekio. [12] Dantenų vaskuliarinis atsakas į periodonto uždegimą taip pat gali būti slopinamas rūkymo metu dantenas veikiančio karščio. [37] Nepaisant to, kad dantenos atrodo normaliai pas rūkančius žmones, tabakas sukelia epitelio pokyčius primenančius ankstyvą displazijos fazę ir slopina uždegimines reakcijas. [34]

1.6 Tabako įtaka alveoliniam kaului

Periodontitas yra siejamas su periodonto jungties praradimu ir alveolinio kaulo rezorbcija, kas galiausiai lemia danties ir kaulo netekimą.[6] Kaulas yra dinamiškas organas su osteoblastais, kurie reguliuoja kaulo formavimąsi bei regeneraciją, ir osteoklastais, kurie atlieka kaulo rezorbciją. [38]

Nikotinas turi neigiamą ląstelinį ir molekulinį poveikį žmogaus kaulinio audinio ląstelėms, sutrikdo osteogeninį metabolizmą. David E. Rothem su komanda 2009 metais atliktame tyrime nustatė, jog ši toksinė medžiaga veikia per nikotino acetilcholino receptorius (angl. nicotinic

acetylcholine receptor (nAChR)) daugumoje organizmo ląstelių.[39] Šių receptorių yra ir kaulo

ląstelių struktūrose. Nikotinui prisijungus prie receptorių slopinama osteoblastų proliferacija ir diferenciacija, sumažinama genų, kurie susiję su kaulo metabolizmu ir reguliuoja osteoblastų veiklą, ekspresija, skatinama kaulo rezorbcija.[6,38,39] Pokyčiai stebimi osteokalcino, I tipo kolageno ir alkanino fosfato genų (ektraceliulinių baltymų) ekspresijoje. Šie ekstraceliuliniai baltymai yra osteogenezės mediatoriai ir kaulo struktūriniai komponentai.[39] Nikotinas veikia

17

osteoblastų proliferaciją dviem būdais: didelė jo koncentracija veikia toksiškai ir slopina ląstelių proliferaciją, o nedidelė nikotino koncentracija veikia stimuliuojamai, tačiau tik pradžioje.[38,39] Ilgiau veikiant audinius net ir maža nikotino dozė tampa toksiška ir slopina proliferaciją.[39] Osteoblastai, dėl morfologinių ir funkcinių skirtumų, yra jautresni nikotinui bei kotininui nei dantenų fibroblastai, todėl mažesnės šių medžiagų koncentracijos padaro jiems daugiau žalos.[6] Cigarečių dūmų kondensatas arba nikotinas tuo pačiu padidina ir osteoklastų skaičių periodonto audiniuose.[40]

Rūkymas taip pat yra siejamas su sumažėjusiu kaulo mineralų tankumu, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Rūkymo poveikis kaului priklauso nuo rūkymo metų ir cigarečių kiekio suvartojamo per dieną. Kuo daugiau ir ilgiau rūkoma, tuo labiau mažėja kaulo mineralų tankumas.[38] Kenksmingi cigarečių dūmų komponentai turi įtakos dantį palaikančių audinių destrukcijos procesams, kurie lemia kaulo rezorbciją ir netekimą, sukelia nepalankios eigos periodonto ligą rūkymo įprotį turintiems asmenims bei neefektyvų periodontologinį gydymą.[6,39,40]

18

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo pradžia ir pabaiga

Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikoje. Tyrimas pradėtas 2017 m. spalio 25 dieną, baigtas 2018 m. vasario 28 d. Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-28 (žr. priedą Nr.1.).

2.2. Pacientų atranka

Tiriamųjų kontingentą sudarė LSMU Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto penkto kurso Odontologijos specialybės studentų pacientai, bei asmenys, kurie kreipėsi dėl gydytojo periodontologo konsultacijos ir gydymo į LSMU KK Dantų ir burnos ligų kliniką. Per tyrimo laikotarpį buvo apžiūrėti 243 pacientai, iš kurių 47 atitiko kriterijus ir buvo įtraukti į tyrimą. Kiekvienas pacientas buvo informuotas apie tyrimą ir gautas jo raštiškas sutikimas.

Įtraukimo kriterijai:

 30-50 metų amžiaus pacientai;

 rūko cigaretes bent 12 mėn.;

 per pastaruosius 6 mėn. neturėjo periodontologinių procedūrų;

 per pastaruosius 3 mėn. nevartojo antibiotikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, antidepresantų, antiepileptinių vaistų.

Atmetimo kriterijai:

 jaunesni nei 30 metų ar vyresni kaip 50 metų pacientai;

 rūko pypkę, elektroninę cigaretę, cigarus ar kaljaną;

 bedančiai asmenys;

 pacientai, kurie turi traumuojantį sąkandį ar labai susigrūdusius dantis;

 pacientai sergantys cukriniu diabetu, imunodeficitinėmis ligomis, kepenų bei inkstų ligomis ir kitomis sunkiomis bei lėtinėmis sisteminėmis ligomis;

 pacientai turintys širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, tokių kaip arterinė hipertenzija ir pan.

19

2.3. Tyrimo eiga

Atrinkti tyrimui pacientai buvo apklausti naudojant sudarytą apklausos anketą (priedas Nr. 2) bei ištirti kliniškai, duomenis surašant į Berno universiteto sudarytą klinikinio ištyrimo lentelę (priedas Nr. 3). Apklausos metu buvo klausiama apie rūkymo intensyvumą bei laiką, sužinomi pacientų asmeninės burnos higienos įpročiai, esamos ligos, vartojami vaistai bei periodonto ligų gydymo istorija.

Klinikinis burnos ištyrimas atliktas odontologinėje kėdėje naudojant veidrodėlį ir periodontologinį zondą. Vertinama periodonto audinių būklė: apnašų kiekis, kraujavimas po zondavimo, zondavimo gylis, dantenų kraštas, danties paslankumas, tarpušaknio pažeidimai. Taip pat skaičiuojamas prarastų dantų kiekis. Tretieji krūminiai dantys bei likusios šaknys nebuvo tiriami. Vertinamas supaprastintas Green-Vermillion burnos higienos indeksas (OHI-S) ir periodontologinis indeksas CPI (angl. Comunity periodontal index).

Kiekvienas dantis buvo vertinamas 6-iuose taškuose: prieanginiame – distaliniame, prieanginiame, prieanginiame – mezialiniame bei liežuviniame – distaliniame, liežuviniame ir liežuviniame – mezialiniame.[41] Dantenų vagelės arba patologinės kišenės gylis buvo matuojamas naudojant sugraduotą periodontologinį zondą vertinant atstumą milimetrais nuo jos dugno iki dantenų krašto. Zondavimo gylis suskirstytas į grupes ir įvertinta procentais kiek vietų burnoje yra tam tikro gylio kišenės (vietos, kuriose zonduojama iki 4 mm, 4-5 mm, 6 mm ir daugiau). Taip pat apskaičiuotas vidutinis zondavimo gylis.

Dantenų recesija buvo matuojama nuo dantenų krašto iki cemento – emalio jungties. Suskaičiuotos vietos burnos ertmėje su dantenų recesija ir įvertinta procentais. Taip pat įvertintas ir apskaičiuotas kiekvieno žmogaus vidutinis audinių prisitvirtinimo lygis.

Zondavimo metu buvo vertinamas ir dantenų kraujavimas. Jei kraujavimas atsirado per 15s po zondavimo, tai buvo laikoma kaip teigiamas rezultatas.[42] Buvo vertinama procentais kiek vietų burnoje kraujuoja po zondavimo. Taip pat procentais įvertinta kiek vietų burnoje stebimas apnašas. Suskaičiuotos vietos su furkacijų pažeidimais ir įvertinta procentais.

Danties paslankumas vertinamas dantį judinant instrumentu ir priskiriant tam tikrą laipsnį: I laipsnio paslankumas – kai dantis paslankus iki 1 mm horizontalia kryptimi,

II laipsnio paslankumas – kai dantis paslankus 1 mm ir daugiau horizontalia kryptimi,

III laipsnio paslankumas – kai dantis paslankus 1 mm ir daugiau horizontalia kryptimi ir vertikalia kryptimi.[43]

Asmens burnos higiena taip pat buvo vertinama pagal supaprastintą OHI-S indeksą. Kietų ir minkštų apnašų vertinimo skalės sujungtos į vieną dėl patogumo. Vertinami 16, 11, 26, 31 dantų prieanginiai paviršiai ir 36, 46 dantų liežuviniai paviršiai. Jei nėra pirmojo krūminio danties,

20

tiriamas antrasis krūminis dantis. Jei nėra centrinio kandžio, vertinamas kitos pusės centrinis kandis. Zondo galiuku lengvai braukiama per danties paviršių. Ištirti šešių dantų paviršiai įvertitnti nuo 0 iki 3 (Lentelė Nr.1.), suma padalinama iš tirtų dantų skaičiaus. Burnos higienos būklė įvertinta pagal indekso (OHI–S) reikšmes, kur puiki burnos higiena, kai indeksas lygus 0; gera – 0,1-1,2; vidutinė – 1,3-3,0; bloga – 3,1-6,0 [41]

Lentelė Nr.1. Apnašų vertinimo kriterijai pagal modifikuotą OHI-S indeksą.[41]

Vertinimas Reikšmė

0 Nėra apnašų.

1 Minkštos apnašos arba virš dantenų esantys konkrementai, padengiantys ne daugiau kaip 1/3 tiriamojo danties.

2 Minkštos apnašos arba virš dantenų esantys konkrementai, padengiantys daugiau nei 1/3, bet mažiau nei 2/3 tiriamojo danties arba pavieniai konkrementai danties kaklelio srityje žemiau dantenų krašto.

3 Minkštos apnašos arba virš dantenų esantys konkrementai, padengiantys daugiau nei 2/3 tiriamojo danties arba danties kaklelio srityje yra didelės žiedinės konkrementų sankaupos žemiau dantenų krašto.

Vertinant CPI indeksą buvo naudojami trys indikatoriai: dantenų kraujavimas, konkrementai ir periodonto kišenių gylis. Burna padalinta į šeštadalius pagal dantis: 18-14, 13-23, 24-28, 38-34, 33-43 ir 44-48. Sekstantas tiriamas tik jeigu jame yra du ar daugiau dantų. Klinikiniai požymiai įvertinti kodais ir pateikti lentelėje Nr.2. bei 1pav. [43] Kiekviename sekstante pažymimas dižiausias kodas. Kiekvienam pacientui priskiriama aukščiausia CPI reikšmė.

Lentelė Nr.2. Periodonto būklės vertinamas CPI indeksu. [43]

Vertinimas Reikšmė

0 Sveiki audiniai

1 Dantenų kraujavimas po zondavimo

2 Viršdanteniniai ir podanteniniai konkrementai

3 4-5 mm gylio kišenės

4 6 mm ir gilesnės kišenės

21

1pav. Periodonto būklė vertinama CPI indeksu. [43]

2.4. Statistinė analizė

Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 23.0“ ir „Microsoft Excel 2016“ programinėmis įrangomis. Buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo pasirinktas .

Dviejų grupių vidurkiams palyginti taikytas neparametrinis Mann-Whitney testas arba dispersinė analizė (ANOVA), o daugiau nei dviejų grupių palyginimams naudota dispersinė analizė (ANOVA ir Kruskal-Walils testas). Kokybiniams požymiams vertinti buvo naudojamas Chi-kvadrato kriterijus. Dviejų savybių ryšio stiprumui įvertinti buvo naudojama koreliacinė analizė. Jei empirinė tiriamo statistinio kriterijaus reikšmė yra mažesnė už reikšmingumo lygmenį , tai nulinė hipotezė priimama, jei – hipotezė atmetama.

22

3. REZULTATAI

3.1 Tiriamųjų charakteristika

Tyrime dalyvavusių pacientų (n = 47) amžiaus vidurkis – 40,6 m. Minimalus amžius – 30 metų, maksimalus – 50 metų. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį: 27 moterys ir 20 vyrų (2pav.). Vidutinis moterų amžius buvo 40,3 m, vyrų – 41,1 m.

2 pav. Procentinis tiriamųjų asmenų pasiskirstymas pagal lytį.

Tiriamieji buvo suskirstyti į grupes pagal rūkymo laikotarpį ir pagal rūkymo intensyvumą. Pagal rūkymo laikotarpį (3pav.):

 5 – 10 metų rūkantys asmenys (n=15)

 11 – 20 metų rūkantys asmenys (n=17)

 daugiau nei 20 metų rūkantys asmenys (n=15)

3 pav. Procentinis tiriamųjų asmenų pasiskirstymas pagal rūkymo laikotarpį.

Pagal rūkymo intensyvumą (4 pav.):

 iki 10 cigarečių per dieną (n=16)

 10 – 19 cigarečių per dieną (n=20)

 20 cigarečių ir daugiau surūko per dieną (n=11)

57,4% 42,6% Moterys Vyrai 31,9% 36,2% 31,9% 5 - 10 metų 11 - 20 metų Daugiau nei 20 metų

23

4 pav. Procentinis tiriamųjų asmenų pasiskirstymas pagal rūkymo intensyvumą.

3.2 Rūkymo laikotarpio palyginimas su klinikinio ištyrimo duomenimis

Tiriamųjų grupės pagal rūkymo laikotarpį buvo lygintos tarpusavyje atsižvelgiant į gautus klinikinio ištyrimo duomenis. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp rūkymo laikotarpio ir vidutinio zondavimo gylio (mm). Respondentai, kurių rūkymo laikotarpis yra nuo 5 iki 10 metų, vidutiniškai turėjo mažesnį vidutinį zondavimo gylį (2,4 ± 0,8 mm) lyginant su respondentais, kurie rūko 11 – 20 metų (3,0 ± 0,6 mm) ar virš 20 metų (3,2 ± 0,8 mm) (5 pav.).

5 pav. Vidutinis zondavimo gylis (mm) atsižvelgiant į rūkymo laikotarpį.

Statistiškai reikšmigi duomenys buvo gauti lyginant rūkymo laikotarpį ir netektų dantų skaičių . Asmenys, kurie rūko 5 – 10 metų, vidutiniškai netekę mažiau dantų (1,4 ± 2,4) lyginant su kitomis grupėmis (6 pav.). Asmenys, kurie rūko 11 – 20 metų (3,7 ± 2,4) ar virš 20 metų (3,6 ± 1,8) turėjo panašų netektų dantų skaičių. Ryšys tarp rūkymo metų ir paslankių dantų skaičiaus burnoje nebuvo statistiškai reikšmigas (p ≥ 0,05).

34,0% 42,5% 23,5% Iki 10 cigarečių 10 - 19 cigarečių 20 cigarečių ir daugiau 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5

5-10 metų 11-20 metų 21 metus ir daugiau

Vid u tin is zo n d av im o gy lis (mm )

24

6 pav. Netektų dantų skaičius atsižvelgiant į rūkymo laikotarpį.

Lyginant rūkymo laikotarpį ir CPI indeksą buvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas . Tiriamieji, kurių rūkymo laikotarpis yra nuo 5 iki 10 metų, vidutiniškai turėjo mažesnį CPI indeksą (2,9 ± 0,8) lyginant su respondentais, kurie rūko 11 – 20 metų (3,5 ± 0,5) ar virš 20 metų (3,6 ± 0,6) (7 pav.).

7 pav. CPI indeksas atsižvelgiant į rūkymo laikotarpį.

Rūkymo laikotarpis ir vietų kiekis su dantenų recesija (%) buvo statistiškai reikšmingas . Respondentai, kurie rūko nuo 5 iki 10 metų, vidutiniškai turėjo mažiau vietų burnos ertmėje su dantenų recesija (0,3 ± 0,8) lyginant su respondentais, kurie rūko 11 – 20 metų (5,5 ± 8,2) ar virš 20 metų (6,8 ± 7,2) (8 pav.).

0 1 2 3 4 5 6 7

5-10 metų 11-20 metų 21 metus ir daugiau

N etekt ų d an tų s ka iči u s 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5

5-10 metų 11-20 metų 21 metus ir daugiau

CPI

in

d

25

8 pav. Vietų kiekis su dantenų recesija (%) atsižvelgiant į rūkymo laikotarpį.

Įvertinus ryšį tarp rūkymo laikotarpio ir dantų kiekio su furkacijos pažeidimais (%) buvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas . Asmenys rūkantys nuo 5 iki 10 metų, vidutiniškai turėjo mažesnį kiekį dantų su furkacijos pažeidimais (2,0 ± 7,7 mm) nei tie, kurie rūko 11 – 20 metų (11,0 ± 16,0 mm) ar virš 20 metų (15,1 ± 14,2 mm) (9 pav.).

9 pav. Dantų kiekis su furkacijos pažeidimais (%) atsižvelgiant į rūkymo laikotarpį.

Rūkymo laikotarpis ir vietų kiekis kur dantenų vagelės gylis zonduojamas iki 4mm (%) buvo statistiškai reikšmingas . Pas asmenis, rūkančius nuo 5 iki 10 metų, vidutiniškai daugiau vietų, kur dantenų vagelė yra iki 4 mm (89,3 ± 19,1) lyginant su tiriamaisiais, kurie rūko 11 – 20 metų (76,0 ± 19,9) ar virš 20 metų (64,3 ± 25,3) (10 pav.).

0 2 4 6 8 10 12 14 16

5-10 metų 11-20 metų 21 metus ir daugiau

Vie tų kiekis s u r ece sija ( % ) 0 5 10 15 20 25 30 35

5-10 metų 11-20 metų 21 metus ir daugiau

Dan tų kiekis s u f u rk acijo s p až eid im ais ( % )

26

10 pav. Vietų kiekis burnos ertmėje kur dantenų vagelės gylis zonduojamas iki 4 mm (%) atsižvelgiant į rūkymo laikotarpį.

Statistiškai reikmingas skirtumas buvo nustatytas tarp rūkymo laikotarpio ir vietų kiekio kur kišenės gylis zonduojamas 4 – 5 mm (%). Tiriamieji rūkantys nuo 5 iki 10 metų turėjo vidutiniškai mažiau 4 – 5 mm gylio dantenų kišenių (8,4 ± 14,7) lyginant su respondentais, kurie rūko 11 – 20 metų (20,0 ± 15,5) ar virš 20 metų (28,7 ± 19,5) (11 pav.). Tarp rūkymo laikotarpio ir kišenės gylio 6 mm ir daugiau nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas

(p ≥ 0,05).

11 pav. Vietų kiekis burnos ertmėje kur dantenų kišenės gylis zonduojamas 4 - 5 mm (%) atsižvelgiant į rūkymo laikotarpį.

0 20 40 60 80 100 120

5-10 metų 11-20 metų 21 metus ir daugiau

Vie tų kiekis ku r d an ten ų v agel ės gy lis < 4mm (% ) 0 10 20 30 40 50 60

5-10 metų 11-20 metų 21 metus ir daugiau

Vie tų kiekis ku r kiš en ės gy lis 4 -5m m (% )

27

3.3 Rūkymo intensyvumo palyginimas su klinikinio ištyrimo duomenimis

Tiriamųjų grupės pagal rūkymo intensyvumą taip pat buvo lygintos tarpusavyje atsižvelgiant į gautus klinikinio ištyrimo duomenis. Surūkomų cigarečių kiekis per dieną ir vidutinis zondavimo gylis (mm) buvo statistiškai reikšmingas . Respondentai, kurie surūko iki 10 cigarečių per dieną, vidutiniškai turėjo mažesnį vidutinį zondavimo gylį (2,4 ± 0,6 mm) lyginant su respondentais, kurie rūko 10 – 19 cigarečių per dieną (3,0 ± 0,8 mm) ar virš 20 cigarečių (3,3 ± 0,7 mm) (12 pav.).

12 pav. Vidutinis zondavimo gylis (mm) atsižvelgiant į rūkymo intensyvumą.

Nustatyta, kad OHI-S indeksas reikšmingai didėjo , didėjant surūkomų cigarečių kiekiui per dieną. Tiriamieji, kurie surūko iki 10 cigarečių per dieną, vidutiniškai turėjo mažesnį OHI-S indeksą (0,8 ± 0,2) lyginant su tais, kurie rūko 10 – 19 cigarečių per dieną (0,9 ± 0,3 mm) ar virš 20 cigarečių (1,1 ± 0,4 mm) (pav. 13). Tarp rūkymo intensyvumo ir CPI indekso statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas (p ≥ 0,05).

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5

Iki 10 cigarečių 10-19 cigarečių 20 cigarečių ir daugiau

Vid u tin is zo n d av im o gy lis (mm )

28

13 pav. OHI-S indekso reikšmė atsižvelgiant į rūkymo intensyvumą.

Surūkomų cigarečių kiekis per dieną ir dantų skaičius su paslankumu buvo statistiškai reikšmingas . Asmenys, kurie surūko virš 20 cigarečių per dieną, vidutiniškai turėjo daugiausia paslankių dantų (3,4 ± 4,6) lyginant su asmenimis, kurie surūko 10 – 19 cigarečių per dieną (0,8 ± 1,3 mm) ar iki 10 cigarečių (0,4 ± 1,1 mm) (14 pav.). Nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rūkymo intensyvumo ir netektų dantų skaičiaus bei vietų kiekio su dantenų recesija ir dantų kiekio su furkacijos pažeidimais (p ≥ 0,05).

14 pav. Dantų skaičius su paslankumu atsižvelgiant į rūkymo intensyvumą.

Didėjant rūkymo intensyvumui statistiškai mažėja vietų kiekis burnos ertmėje, kur dantenų vagelės gylis yra iki 4 mm. Rūkantys iki 10 cigarečių per dieną, vidutiniškai turėjo daugiau vietų kur dantenų vagelės gylis nesiekia 4 mm (89,9 ± 15,1); respondentai, kurie

0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6

Iki 10 cigarečių 10-19 cigarečių 20 cigarečių ir daugiau

OH I-S in d eksas 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Iki 10 cigarečių 10-19 cigarečių 20 cigarečių ir daugiau

Dan tų s ka iči u s su p asl an ku m u

29

rūko 10 – 19 cigarečių per dieną, turėjo mažiau (74,8 ± 22,0), o virš 20 cigarečių per dieną surūkantys asmenys turėjo mažiausiai vietų kur zonduojama iki 4mm (61,4 ± 27,4) (15 pav.).

15 pav. Vietų kiekis burnos ertmėje kur dantenų vagelės gylis zonduojamas iki 4 mm (%) atsižvelgiant į rūkymo intensyvumą.

Lyginant surūkomų cigarečių kiekį per dieną ir vietų kiekį kur kišenės gylis 4 – 5 mm (%) buvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys . Respondentai, surūkantys iki 10 cigarečių per dieną, vidutiniškai turėjo mažiau 4 – 5 mm gylio kišenių (9,8 ± 12,6) lyginant su tais, kurie rūko 10 – 19 cigarečių per dieną (20,1 ± 16,7) ar daugiau nei 20 cigarečių (30,7 ± 21,9) (16 pav.).

16 pav. Vietų kiekis burnos ertmėje kur dantenų kišenės gylis zonduojamas 4 - 5 mm (%) atsižvelgiant į rūkymo intensyvumą.

0 20 40 60 80 100 120

Iki 10 cigarečių 10-19 cigarečių 20 cigarečių ir daugiau

Vie tų kiekis ku r d an ten ų v agel ės gy lis < 4mm (% ) 0 10 20 30 40 50 60

Iki 10 cigarečių 10-19 cigarečių 20 cigarečių ir daugiau

Vie tų kiekis ku r kiš en ės gy lis 4 -5m m (% )

30

Didėjant rūkymo intensyvumui taip pat statistiškai daugėja ir vietų su giliomis (6 mm ir daugiau) patologinėmis kišenėmis. Tiriamieji, kurie surūko iki 10 cigarečių per dieną, turėjo vidutiniškai mažiausiai gilių patologinių kišenių (1,3 ± 3,4) lyginant su respondentais, kurie rūko 10 – 19 cigarečių (5,1 ± 7,9) ar virš 20 cigarečių per dieną (7,8 ± 7,6) (17 pav.).

17 pav. Vietų kiekis burnos ertmėje kur kišenės gylis zonduojamas 6 mm ir daugiau (%) atsižvelgiant į rūkymo intensyvumą.

Nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p ≥ 0,05) tarp vidutinio audinių prisitvirtinimo lygio, kraujavimo po zondavimo ir tiriamųjų grupių pagal rūkymo laikotarpį ir rūkymo intensyvumą.

3.4 Anketinės apklausos rezultatai

Iš anketinių duomenų buvo sužinoma ar tiriamojo šeimoje kas nors serga/sirgo periodontitu. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pavaizduotas 18 pav. Nebuvo statistiškai reikšmigo skirtumo (p ≥ 0,05) lyginant su klinikinio ištyrimo duomenimis.

18 pav. Procentinis pacientų pasiskirstymas pagal tai ar šeimoje yra sergančių periodontitu.

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

Iki 10 cigarečių 10-19 cigarečių 20 cigarečių ir daugiau

Vie tų kiekis ku r kiš en ės gy lis ≥6m m (% ) Šeimoje yra sergančių periodontitu 40,4% Šeimoje niekas nesirgo periodontitu 28,6% Nežino 32%

31

Tiriamieji asmenys anketinėje apklausoje turėjo atsakyti į klausimus apie individualios burnos higienos įpročius. Gauta, kad 33 asmenys (20 moterų ir 13 vyrų) dantis valosi du kartus per dieną, 6 asmenys (1 vyras ir 5 moterys) dantis valosi daugiau nei du kartus per dieną ir 8 asmenys (6 vyrai ir 2 moterys) dantis valosi tik vieną kartą per dieną. Nebuvo nei vieno asmens pažymėjusio, jog nesivalo dantų. Vertinant dantų valymosi dažnumą ir klinikinio ištyrimo duomenis rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vidutinio zondavimo gylio (mm). Tiriamieji, kurie valosi tik kartą per dieną dantis, turėjo didesnį vidutinį zondavimo gylį (3,4 ± 0,6 mm) lyginant su tais, kurie valosi du kartus (2,8 ± 0,8 mm) ar daugiau nei du kartus (2,4 ± 0,8 mm) (19 pav.).

19 pav. Vidutinis zondavimo gylis atsižvelgiant į dantų valymosi dažnumą.

Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dantų valymosi dažnumo su dantų šepetėliu ir apnašų kiekio burnoje (%). Asmenys, kurie valosi dantis tik kartą per dieną, vidutiniškai turėjo daugiau apnašų burnoje (67,4 ± 17,3) lyginant su asmenimis, kurie valosi dantis du kartus (47,6 ± 21,2) ar daugiau nei du kartus (39,3 ± 12,9) (20 pav.).

20 pav. Apnašų kiekis (%) atsižvelgiant į dantų valymosi dažnumą.

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5

Vieną kartą Du kartus Daugiau nei du kartus

Vid u tin is zo n d av im o gy lis (mm ) 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Vieną kartą Du kartus Daugiau nei du kartus

Ap n ašų kiekis (% )

32

Tarp kitų klinikinių parametrų ir dantų valymosi dažnumo reikšmingas skirtumas (p ≥ 0,05) nebuvo nustatytas. Tarpdančių valymas su siūlu ir burnos skalavimas skalavimo skysčiais neturėjo statistiškai reikšmingų skirtumų (p ≥ 0,05) periodonto būklei.

Iš anketos taip pat sužinoma kaip dažnai pacientai darosi profesionalią burnos higieną(PBH). Kas metus PBH darosi 10 tiriamųjų, kelis kartus per metus 2 asmenys, nereguliariai – 25 ir niekada nesidarė PBH 10 tiriamųjų. Pasiskirstymas pagal lytį stebimas lentelėje Nr. 3. Statistiškai reikšmingas skirtumas (p ≥ 0,05) tarp klinikinių parametrų ir profesionalios burnos higienos dažnumo nebuvo nustatytas.

Lentelė Nr. 3. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį atsižvelgiant į profesionalios burnos higienos atlikimo dažnumą.

Lytis Kaip dažnai darosi PBH

Moterys, n Vyrai, n Visi, n (%) Kas metus 6 4 10 (21,2)

Kelis kartus per metus 2 0 2 (4,2)

Nereguliariai 15 10 25 (53,4)

Niekada nesidarė 4 6 10 (21,2)

Taip pat anketinėje apklausoje tiriamųjų buvo klausiama ar jie žino, jog rūkymas gali sukelti periodonto ligas ir dantų netekimą. Net 41 (87,2%) pacientas žinojo apie rūkymo žalą sukeliamą dantims. 21 respondentas apie tai buvo informuotas savo gydytojo odontologo, o likę 20 sužinojo apie rūkymo pasėkmes iš kitų šaltinių.

33

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame tyrime buvo tiriama atsitiktinė tiriamųjų imtis. Tai buvo LSMU Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto penkto kurso odontologijos specialybės studentų pacientai bei asmenys, kurie kreipėsi į LSMU KK Dantų ir burnos ligų kliniką dėl gydytojo periodontologo konsultacijos ir gydymo. Buvo ištirti 30-50 metų amžiaus tik cigaretes rūkantys pacientai. Pasirinktos tokios amžiaus ribos tam, kad būtų didesni rūkymo laikotarpio skirtumai, bet nebuvo tiriami labai jauni pacientai dėl gerų periodonto regeneracinių savybių. Vyresni nei 50 metų tiriamieji neįtraukti dėl amžinių periodonto audinių pokyčių ir lėtinių ligų įtakos.

Daugelyje tyrimų yra lyginama periodonto audinių būklė tarp rūkančių ir nerūkančių, kuomet mūsų darbe yra lyginami duomenys tik tarp rūkančių asmenų atsižvelgiant į rūkymo laikotarpį ir rūkymo intensyvumą.

Cigarečių dūmų kondensatas padidina kolageno skaidulų degradaciją, o tai yra vienas iš periodonto destrukcijos proceso veiksnių.[30] Atlikus tyrimą gauta, jog sveikų dantenų vagelių zonduojama mažiau ir atsiranda daugiau gilesnių kišenių ilgėjant rūkymo laikotarpiui bei didėjant intensyvumui. Pavyzdžiui M. Sreedevi, A. Ramesh ir C. Dwarakanath savo atliktame tyrime lygino rūkančių ir nerūkančių asmenų periodonto būklę. Jie ištyrė zondavimo gylio priklausomybę nuo rūkymo laikotarpio ir gavo panašius rezultatus.[44] Taip pat lygino ir audinių prisitvirtinimo lygį, kuris ženkliai skyrėsi tarp asmenų rūkančių mažiau nei 15 metų ir daugiau kaip 15 metų. Nors jų tiriamųjų rūkymo intensyvumas buvo mažesnis, tačiau buvo gauti statistiškai reikšmigi duomenys rodantys periodonto kišenių gilėjimo bei audinių prisitvirtinimo lygio mažėjimo priklausomybę nuo rūkymo metų. Carasol et al. tyrė periodonto ligų paplitimą ir sunkumą tarp Ispanijos darbuotojų bei palygino rūkymo dažnumo ryšį su audinių prisitvirtimo lygiu ir gavo rezultatus rodančius, jog intensyvus rūkymas turi didesnį poveikį audinių prisitvirtinimo lygio mažėjimui.[45] Šie rezultatai rodo, jog rūkymas skatina periodonto audinių destrukcinius pakitimus. Mūsų atliktame tyrime nebuvo gauti reikšmingi duomenys lyginant audinių prisitvirtinimo lygį tarp grupių galimai dėl mažos tiriamųjų imties.

Destrukciniai procesai vykstantys alveoliniame kaule esant periodonto patologijai lemia padidėjusį dantų paslankumą ir galiausiai netekimą.[6] Mūsų tyrime gauta, jog rūkant daugiau nei 20 cigarečių per dieną paslankių dantų kiekis išauga tris kartus. Lyginant paslankių dantų kiekį ir rūkymo laikotarpį nebuvo gauta statistiškai reikšmigas skirtumas. J. I. Jawzali savo tyrime palygino ryšį tarp paslankių dantų skaičiaus ir rūkymo laikotarpio.[46] Daugiau nei 15 metų rūkantys asmenys turi ženkliai daugiau paslankių dantų lyginant su mažiau laiko rūkančiais. Taip pat jis lygino ryšį tarp rūkymo laiko ir netektų dantų kiekio. Daugiau dantų buvo praradę asmenys, kurie rūko ilgesnį laiką. Mūsų aliktame tyrime gauti rezultatai buvo panašūs: 11-20 metų rūkančių

34

žmonių netektų dantų skaičius buvo toks pats kaip daugiau nei 20 metų rūkančių asmenų, kuomet rūkymo laikotarpiui esant iki 10 metų netektų dantų stebima dvigubai mažiau. Pavyzdžiui T.

Dietrich su kitais gydytojais atlikto tyrimo rezultatai parodo, jog dažnas rūkymas yra siejamas su

tris kartus didesne tikimybe netekti danties vyrams ir du kartus didesne tikimybe netekti danties moterims iki 50 metų amžiaus.[13] Mūsų atliktame tyrime nebuvo gauti statistiškai reikšmigi rezultatai atsižvelgiant į rūkymo intensyvumą.

Rezorbuojantis kaului ir gilėjant periodontologinėms kišenėms atsiranda furkacijų pažeidimai. Atlikus tyrimą nustatyta priklausomybė tarp rūkymo laikotarpio ir dantų kiekio su furkacijos pažeidimais. 21 metus ir daugiau, cigaretes rūkantys tiriamieji turėjo 7 kartus daugiau dantų su pažeistais tarpušakniais lyginant su 5 – 10 metų rūkančiais asmenimis. Tame pačiame M.

Sreedevi, A. Ramesh ir C. Dwarakanath atliktame tyrime nustatyta, jog rūkantys asmenys turi

dvigubai daugiau dantų su furkacijos pažeidimais lyginant su nerūkančiais asmenimis. Taip pat rasta, jog recesijų pasitaiko dažniau pas rūkančius nei pas tabako nevartojančius asmenis.[44] Mūsų tyrime rasta priklausomybė tarp dantenų recesijos ir rūkymo metų. Pas pacientus, rūkančius nuo 5 iki 10 metų, recesijų stebima labai nedaug palyginus su didesnį rūkymo stažą turinčiais tiriamaisiais. Tačiau dantenų recesija gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip netinkamas dantų šepetėlis ar per stiprūs dantų valymo judesiai, bei kitų. Statistiškai reikšmingas skirtumas atsižvelgiant į rūkymo intensyvumą nebuvo rastas.

Kraujavimo indekso pagalba nustatomas periodonto ligos stabilumas bei sunkumas. Jei burnoje zonduojant kraujuoja daugiau nei 30% vietų prie dantų, tai rodo progresuojančią ligos stadiją.[42] Tabako dūmai slopina klinikinius dantenų uždegimo simptomus, dėl ko būna sumažėjęs jų paburkimas, paraudimas bei kraujavmas nepriklausomai nuo apnašų kiekio.[12] Tyrime nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių lyginant kraujavimą po zondavimo. Galima manyti, jog skirtingas rūkymo intensyvumas ir laikotarpis neturi skirtingo poveikio dantenų kraujavimui. Ramseier et al. savo tyrime lygino ryšį tarp kraujavimo po zondavimo ir rūkančių pacientų, kuriems buvo atliekamas palaikomasis periodontologinis gydymas. Gydymo pradžioje atlikus klinikinį ištyrimą buvo nustatyta, jog rūkantys bei jau metę rūkyti asmenys su vidutinio sunkumo periodonto liga turėjo mžesnį kraujavimo indeksą, nei nerūkantys asmenys, o esant pažengusiai periodonto ligos formai kraujavimas po zondavimo buvo panašus tarp visų tiriamųjų.[47] Kitame tyrime nustatyta, jog rūkantiems trumpiau nei metus kraujavimo indeksas buvo didesnis palyginus su rūkančiais ilgiau, tačiau tiems kurie rūko daugiau nei 15 metų indeksas buvo didžiausias.[44]

Rūkantiems asmenims ypač svarbi gera individuali burnos higiena, nes apnašose esančiose ant dantų paviršių kaupiasi bakterijos, o tabakas sukuria sąlygas tinkamas augti specifinei patologinių bakterijų grupei.[10] Įvertinus OHI-S indekso ryšį su rūkymo intensyvumu, nustatyta,

35

jog daugiau rūkantys asmenys turi didesnę indekso reikšmę. Galima manyti, jog rūkymo dažnumas lemia didesnį apnašų kaupimąsi bei akmenų susidarymą. Remiantis M. Sreedevi, A. Ramesh ir C.

Dwarakanath gautais tyrimo rezultatais apnašų kiekis didėjo ilgėjant rūkymo laikotarpiui.[44]

Tačiau tokiems rezultatams įtakos gali turėti ir skirtingi burnos higienos įpročiai tarp grupių, kas buvo neįvertinta jų darbe.

Išanalizavus anketinės apklausos rezultatus apie individualią burnos higieną, galima teigti jog pacientų burnos higienos įpročiai nėra geri. Tačiau tarp grupių, atsižvelgiant į rūkymo laikotarpį ir intensyvumą, burnos higienos įpročiai reikšmingai nesiskyrė. Tik 12 respondentų reguliariai kas metus darosi profesionalią burnos higieną, o 10 asmenų dar nei karto gyvenime šios procedūros nesidarė. Daugiau nei pusę (53,2%) apklaustųjų neskalauja burnos su burnos skalavimo skysčiu. Tačiau net 83% tiriamųjų dantis valosi du kartus per dieną ir daugiau. Buvo pastebėta, jog moterys labiau rūpinasi savo burnos higiena nei vyrai. Tokiems rezultatams galėjo turėti įtakos finansinės galimybės, motyvacijos bei žinių apie burnos higieną skirtumas. Buvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vidutinio zondavimo gylio atsižvelgiant į dantų valymosi dažnumą. Didesnis zondavimo gylis stebimas pas pacientus, kurie dantis valėsi vieną kartą per dieną. Taip pat pas juos stebimas ir didesnis apnašų kiekis, kas ir galėjo lemti tokius zondavimo rezultatus.

Bendrai periodonto audinių būklei įvertinti buvo pasitelktas Pasaulio Sveikatos Organizacijos pateiktas CPI indeksas (angl. Community Periodontal Index). Aukščiausią (4) CPI balą turėjo net 46,8% tiriamųjų, CPI 3 balą turėjo 38,3% tiriamųjų. Nebuvo nei vieno žmogaus, kurio CPI balas būtų 0 arba 1. Buvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp CPI indekso ir rūkymo laikotarpio. Indekso reikšmė didėjo ilgėjant rūkymo laikotarpiui, nors tarp 11 – 20 metų ir daugiau nei 20 metų rūkančių didelio skirtumo nebuvo. Lyginant CPI indeksą ir rūkymo intensyvumą nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas. Carasol et al. atliktame tyrime taip pat buvo palyginta CPI indekso reikšmė ir rūkymo dažnumas.[45] Mažos indekso reikšmės ( 0, 1 ir 2) buvo labiau paplitusios tarp žmonių, kurie surūko iki 10 ciarečių per dieną, o tie kurie surūko daugiau nei 10 cigarečių per dieną dažniau turėjo didesnes indekso reikšmes (3 ir 4), kurios parodo prasidėjusią periodonto patologiją.

Mūsų atlikto tyrimo imtis nedidelė. Taip pat nebuvo kontrolinės grupės, kurią sudarytų nerūkantys asmenys. Reikėtų atlikti tyrimą su didesne imtimi bei kontroline grupe siekiant gauti patikimesnius rezultatus. Gautiems rezultatams įtakos gali turėti ir gyvenamoji vieta, kurios anketoje nebuvo klausiama, nors pastebėta, jog didžioji dauguma pacientų, atvykstančių gydytis pas LSMU odontologijos studijų studentus, buvo iš Kauno. Jei būtų tirti asmenys gyvenantys kaimuose, kur gydytojų odontologų paslaugų prieinamumas sudėtingesnis, tikėtina, jog rezultatai būtų prastesni. Klinikinio ištyrimo metu nebuvo atsižvelgta į fiksuotų dantų protezų bei II ir V klasės plombų kokybę, kas galėjo lemti prastesnius rezultatus. Randama duomenų, kad plombos

36

esančios ties dantenomis ir kabantys jų kraštai skatina apnašų retenciją ir turi neigiamą įtaką periodonto sveikatai.[48,49] Gupta et al.atliktame tyrime teigiama, kad nekokybiškai padarytas fiksuotas dantų protezas bei prasta jo adaptacija ant nušlifuoto danties paviršiaus blogina periodonto audinių būklę.[50]

Gauti rezultatai rodo, jog rūkymas daro didelę įtaką burnos sveikatai ir poveikis priklauso nuo rūkymo intensyvumo bei laikotarpio. Periodonto audinių pažeidimai didėja ilgėjant rūkymo laikotarpiui ir didėjant rūkymo intensyvumui.

Interesų konfliktas

37

IŠVADOS

1. Įvertinus rūkančių asmenų periodonto būklę nustatyta, jog didžioji dauguma sirgo lėtiniu periodontitu.

2. Ilgėjant rūkymo laikotarpiui periodonto audinių sveikata blogėja. Didėja vidutinis zondavimo gylis, mažėja sveikų dantenų vagelių ir atitinkamai daugėja gilių periodonto kišenių. Taip pat daugėja vietų burnos ertmėje su dantenų recesija, furkacijų pažeidimais ir daugėja netektų dantų.

3. Didėjant rūkymo intensyvumui periodonto audinių sveikata blogėja. Didėja vidutinis zondavimo gylis, mažėja sveikų dantenų vagelių ir atitinkamai daugėja gilių periodonto kišenių. Taip pat daugėja paslankių dantų ir konkrementų.

4. Asmeninė burnos higiena svarbi palaikant burnos sveikatą. Valantis dantis su šepetėliu ir dantų pasta vieną kartą per dieną randama daugiau apnašų ir didesnis vidutinis zondavimo gylis lyginant su žmonėmis, kurie dantis valosi du kartus per dieną ar dažniau.