• Non ci sono risultati.

KONSERVATYVUS PERIODONTITO GYDYMAS, TAIKANT FITOTERAPINIUS PREPARATUS: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "KONSERVATYVUS PERIODONTITO GYDYMAS, TAIKANT FITOTERAPINIUS PREPARATUS: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA"

Copied!
44
0
0

Testo completo

(1)

Joana Urbelytė

5 kursas, 6 grupė

KONSERVATYVUS PERIODONTITO GYDYMAS,

TAIKANT FITOTERAPINIUS PREPARATUS: SISTEMINĖ

LITERATŪROS APŽVALGA

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas

Asist. Evelina Vedlugaitė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

KONSERVATYVUS PERIODONTITO GYDYMAS, TAIKANT FITOTERAPINIUS PREPARATUS: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

Baigiamasis magistro darbas

Kaunas, 2021 Darbą atliko magistrantas... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ...

(mėnuo, diena)

20....m. ...

(3)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ...

Eil. Nr.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip dalies Ne 1 Santrauk a (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai?

0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo

kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)

0,4 0,2 0

9 Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?

(4)

10 Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?

0,4 0,1 0

11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17 Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18 Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

(5)

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius?

0,6 0,3 0

20 Rezultatų

aptarimas (1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų reikšmė?

0,4 0,2 0

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai?

0,6 0,3 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Išvados

(0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?

0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26 Literatūros

sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?

0,4 0,2 0

27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?

0,2 0,1 0

29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą?

+0,2 +0,1 0

31 Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?

+1 +0,5 0

33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

(6)

34 Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2

balai -1 balas 36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus?

-1 balas

-2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai?

-0,5 balo

-1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų?

-2 balai

-1 balas 39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo

-0,5 balo

40 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert .) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo

-0,5 balo

42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo

-0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

(7)

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

(8)

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas

(9)

TURINYS

SANTRAUKA...10

SUMMARY... 12

ĮVADAS... 14

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA...16

1.1.Sisteminės apžvalgos protokolas... 16

1.2. Straipsnių tinkamumo kriterijai... 16

1.3. Informacijos šaltiniai... 17

1.4. Duomenų paieškos strategija... 17

1.5. Straipsnių atrinkimo procesas... 18

1.6. Duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas... 18

1.7. Tyrimo kintamieji... 19

1.8. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas... 19

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ... 21

2.1. Straipsnių paieškos metodas... 21

2.2. Tyrimų charakteristikos... 23

3. REZULTATŲ APTARIMAS... 25

3.1. Rezultatų apibendrinimas... 25

3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai... 29

4. IŠVADOS... 31

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 32

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 33

(10)

KONSERVATYVUS PERIODONTITO GYDYMAS, TAIKANT

FITOTERAPINIUS PREPARATUS: SISTEMINĖ LITERATŪROS

APŽVALGA

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Dėl didelio paplitimo periodontitas yra labai svarbi

visuomenės sveikatos problema. Remiantis „Global Burden of Disease“ 2010 metų tyrimu, sunkaus periodontito paplitimas siekė 11.2%, o tai atitiko 6 pagal dažnumą būklę pasaulyje. Lengvesnių periodontito formų paplitimas gali siekti net apie 50% [23]. Tiriant periodontito konservatyvaus gydymo sėkmingumą, literatūros šaltiniuose minima, kad jis siekia 39% [25]. Taikant konservatyvų gydymo metodą, gali būti naudojami ir papildomi vietiniai preparatai [23]. Konservatyvaus

periodontito gydymo metu gali būti panaudojamos ir fitoterapinės medžiagos. [14]. Sisteminės analizės tikslas yra atlikti mokslinės literatūros apžvalgą bei įvertinti fitoterapinių preparatų įtaką konservatyvaus periodontito gydymo metu.

Medžiagos ir metodai. Mokslinių straipsnių paieška buvo atliekama PubMed/MEDLINE,

Cochrane ir Elsevier elektroninėse duomenų bazėse, naudojant pasirinktus raktinius žodžius „phytotherapy“, „periodontal treatment“, „periodontitis“, „adjunctive treatment“, „nonsurgical periodontal therapy“, „adjuvant therapy“ bei jų derinius. Publikacijos privalėjo būti paskelbtos nuo 2011 iki 2021 metų. Straipsnių atrankai naudoti įtraukimo kriterijai: straipsnyje aprašytas tyrimas atsako į iškeltą pagrindinį klinikinį klausimą, tyrimo tipas – atsitiktinių imčių klinikinis

kontroliuojamas tyrimas, publikacija parašyta anglų kalba, tyrimas vykdytas su žmonėmis. Visiems tyrime dalyvaujantiems asmenims turėjo būti diagnozuotas periodontitas bei jie privalėjo turėti periodontologines kišenes, kurių zondavimo gylis ne mažiau 4 mm, gydymo efektyvumui įvertinti turėjo būti tiriami bent 2 periodontologiniai rodikliai – kišenių zondavimo gylis bei dantenų ar apnašų indeksas. Tyrime privalėjo būti kontrolinė grupė, kuriai viso tyrimo metu nebuvo skiriamas gydymas fitoterapiniu preparatu. Prieš pradedant tyrimą visiems jame dalyvavusiems asmenims turėjo būti atliekamas mechaninis apnašų nuvalymas rankiniais instrumentais ir/ar ultragarsiniu skaleriu. Taip pat straipsnyje aprašyto tyrimo tipas galėjo būti arba atvejo – kontrolės studija, arba burną dalijantis į atskirus segmentus (angl. „split-mouth“).

(11)

Rezultatai. Atlikus paiešką minėtose duomenų bazėse, iš viso rasta 940 straipsnių. Pritaikius

pasirinktus įtraukimo į analizę kriterijus, galutinei apžvalgai buvo parinktos 8, visus šiuos kriterijus atitikusios, publikacijos. Atlikus šių straipsnių analizę, paaiškėjo, kad 7 iš 8 tyrimų fitoterapinis preparatas buvo efektyvus kaip papildoma priemonė, gydant periodontitą. Visuose 7 tyrimuose buvo matomas reikšmingas klinikinių periodontologinių parametrų verčių pagėrėjimas, o 3 tyrimuose periodontologinių ir mikrobiologinių parametrų verčių pagerėjimas. Tik 1 straipsnyje fitoterapinė priemonė jokio statistiškai reikšmingo pagerėjimo neparodė.

Išvados. Atlikus sisteminę analizę, galima daryti išvadą, kad fitoterapiniai preparatai yra

veiksminga papildoma priemonė konservatyvaus periodontito gydymo metu. Tačiau norint gauti tikslesnius duomenis, reikalinga atlikti daugiau ilgalaikių tyrimų su standartizuotais protokolais.

(12)

ADJUNCTIVE USE OF PHYTOTHERAPEUTIC AGENTS IN

NON-SURGICAL PERIODONTAL THERAPY: SYSTEMATIC REVIEW

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. Due to its high prevalence, periodontitis is a very

important public health problem. According to the Global Burden of Disease survey conducted in 2010, the prevalence of severe periodontitis was 11.2%, which was the sixth most common

condition in the world. The prevalence of milder forms of periodontitis can be as high as 50% [23]. When studying the success rates of conservative periodontal treatment, the literature mentions that it reaches 39% [25]. Adjunctive agents are used in non-surgical periodontal therapy [23].

Phytotherapeutic agents can also be used in the conservative treatment of periodontitis. [14]. The aim of this systematic analysis is to review the scientific literature and evaluate the influence of phytotherapeutic agents in non-surgical periodontal therapy.

Material and the methods. The search for publications was conducted in PubMed/MEDLINE,

Cochrane and Elsevier online databases using keywords phytotherapy“, „periodontal treatment“, „periodontitis“, „adjunctive treatment“, „nonsurgical periodontal therapy“, „adjuvant therapy“ and their combinations. Publications were required to be published from 2011 to 2021. Inclusion criteria which was used to select articles: the study described in the article answers the raised main clinical question, the type of study is a randomized clinical trial, the publication is written in English, the study was conducted with humans. All participants in the study were required to have diagnosed periodontitis and periodontal pockets with a probing depth of at least 4 mm. At least two

periodontological parameters - pocket probing depth and gum or plaque index - had to be examined to assess the effectiveness of treatment. The publication required a control group that did not receive phytotherapy throughout the study. Prior to the start of the study, all participants had to receive mechanical scaling and root planing with hand instruments and/or a scaler. In addition, the type of study described in the article could be either a case-control study or a split-mouth technique.

Results. After conducting the search in the aforementioned online databases, 940 records were

found in total. After applying the selected inclusion criteria, eight publications meeting all these criteria were selected for the final review. After assessing the results in all of the publications it was revealed that 7 out of 8 trials found phytotherapy effective as adjunctive treatment for periodontitis.

(13)

In all of these 7 publications results of periodontitis-related clinical parameters were significantly improved. Moreover, in 3 of the trials results from both periodontitis - related and microbiological parameters were significantly improved. Only in one trial there we no evidence that phytotherapy was effective as adjuvant therapy in periodontitis.

Conclusions. After the systematic review there is evidence that phytotherapy is effective in

non-surgical periodontitis treatment. In the future, more long-term clinical trials with standardized protocols are required to assess the eligibility of these results.

(14)

14

ĮVADAS

Periodontitas - tai lėtinė, uždegiminė būklė, kuri išsivysto periodonto audiniuose (dantenose, kaule ar periodonto raiščiuose) [6]. Yra nustatyta, kad periodonto ligos paveikia net 90% pasaulio

populiacijos, o periodontitas yra pagrindinė suaugusiųjų dantų netekimo priežastis[1,3]. Periodonto ligos išsivysto, dėl dantų apnašose esančių bakterijų disbiozės sukeliamų uždegiminių procesų [3, 24]]. Periodontito atveju dantų apnašose yra išskiriama apie 500 skirtingų bakterijų rūšių, iš kurių 10-15 iš jų yra siejamos su dantį palaikančių struktūrų nykimu ir periodontito išsivystymu, tokios kaip Aggregatibacter actinomycetemcomitans, Porphyromonas gingivalis, Prevotella intermedia, Treponema denticola [3,9]. Periodontito atveju bakterijų inicijuojami imuniniai-uždegiminiai procesai veikia dantenas, periodonto raiščius, kaulinį audinį [7, 21]. Periodontito išsivystymui turi įtakos ir papildomi rizikos veiksniai: nepakankama burnos higiena, genetika, stresas, alkoholio vartojimas, viršsvoris, rūkymas, sisteminės ligos, taip pat vietiniai veiksniai, darantys įtaką apnašų užsilaikymui (nekokybiškos plombos, netaisyklinga danties pozicija dantų lanke) [24]. Taip pat gingivito pasireiškimas gali būti rizikos veiksnys periodontito išsivystymui [24].

2020 metais Europos periodontologijos federacija pasiūlė I, II, ir III, IV stadijos periodontitų gydymo gaires. Periodontito atveju pirmasis gydymo etapas yra viršdanteninių apnašų nuvalymas, rizikos veiksnių kontroliavimas bei paciento motyvacija. Antrojo etapo tikslas yra sumažinti ar visiškai panaikinti podanteninius konkrementus, o tuo pačiu patologinius mikroorganizmus, naudojant rankinius instrumentus ar/ir ultragarsinius skalerius. Šis etapas taip pat yra taikomas visiems periodontologiniams pacientams, nepriklausomai nuo jų ligos stadijos, tačiau tik tose dantų srityse, kuriose yra diagnozuojamos periodontologinės kišenės ir periodontologinės jungties

netekimas. Taip pat šio etapo metu gali būti naudojami papildomi preparatai, organizmo atsaką moduliuojančios medžiagos, podanteniniai vietiniai ar sisteminiai antimikrobiniai preparatai [24]. Tačiau naudojami antimikrobiniai preparatai, tokie kaip chlorheksidino digliukonato tirpalas, vietinio ar sisteminio naudojimo antibiotikai, ilgainiui gali sukelti nepageidaujamus šalutinius poveikius, tokius kaip atsparumas antibiotikams ar neigiamas chlorheksidino poveikis burnos gleivinei (skausmas, gleivinės sudirginimas) [4, 16]. Kaip alternatyvi antibakterinė medžiaga gali būti naudojami ir fitoterapiniai preparatai [4, 8]. Fitoterapija – tai gydymas augalinės kilmės preparatais [4]. Nustatyta, kad pasauliniu mastu apie 80% populiacijos naudoja įvairius fitoterapinius preparatus vitaminų, ekstraktų ar kitais pavidalais, gydant dažnai pasitaikančias

(15)

15 burnos ar organizmo sistemines ligas [5]. Fitoterapijos veiksmingumas yra pagrįstas plačiu

antimikrobiniu, antioksidaciniu, antiseptiniu, priešuždegiminiu savybių spektru dėl juose esančių fitochemikalų, tokių kaip polifenoliai [2, 5]. Yra nustatyta, kad polifenoliai veikia keliais būdais: jie pasižymi baktericidiniu poveikiu, šie fitochemikalai taip pat neleidžia bakterijos membranoje esantiems baltymams, riebalams ar fermentams prisitvirtinti prie danties paviršiaus ir formuoti apnašą [7]. O būtent ši bakterijų adhezija ir yra įvardinama kaip pradinė ir pati svarbiausia periodontito patogenezės fazė [19]. Taip pat periodontito vystymosi pradžioje yra nustatyti vykstantys oksidaciniai procesai, sukeliantys reaktyvaus deguonies ir reaktyviųjų azotinių rūšių (angl. „reactive oxygen and nitrogen species“) skaičiaus padidėjimą. Tai iššaukia neadekvatų organizmo atsaką ir tuo pačiu pokyčius biomolekulėse, ypač baltymuose bei riebaluose, kas ir sukelia apydančio audinių destrukciją [20]. Todėl minėtos polifenolių ir kitų fitochemikalų antioksidacinės, antimikrobinės savybės ir padeda sustabdyti periodontologinių ligų metu

vykstančius imuninius – uždegiminius procesus, apydančio minkštųjų ir kietųjų audinių nykimą, taip sustabdant ligos progresavimą [5].

Tačiau vis dar nėra atlikta pakankamai tyrimų, norint išsiaiškinti ilgalaikį fitoterapinių preparatų efektyvumą bei veikimo mechanizmus periodontito atvejais.

Darbo tikslas. Atlikti mokslinės literatūros sisteminę analizę ir išsiaiškinti, ar fitoterapiniai

preparatai yra efektyvi papildoma nechirurginio periodontito gydymo priemonė.

Darbo uždaviniai.

1. Nustatyti įvairių fitoterapinių preparatų poveikį periodontologiniams rodikliams. 2. Išsiaiškinti fitoterapinių medžiagų poveikį mikrobiologiniams parametrams.

(16)

16

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI

BEI STRATEGIJA

1.1.Sisteminės apžvalgos protokolas

Sisteminė literatūros apžvalga buvo atlikta remiantis PRISMA (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) rekomendacijomis [10].

Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje buvo iškeltas pagrindinis klinikinis klausimas (angl. „PICO“), orientuojantis į tai, ar fitoterapiniai preparatai, kaip pagalbinė priemonė, gali pagerinti periodontito konservatyvaus gydymo rezultatus.

1.2. Straipsnių tinkamumo kriterijai

Atliekant šią sisteminę literatūros apžvalgą, buvo laikomasi šių straipsnių tinkamumo kriterijų: straipsnyje aprašytas tyrimas atsako į iškeltą pagrindinį klinikinį klausimą, tyrimo tipas – atsitiktinių imčių klinikinis kontroliuojamas tyrimas, straipsnis publikuotas ne seniau nei prieš 10 metų, publikacija parašyta anglų kalba, tyrimas vykdytas su žmonėmis Visiems tyrime dalyvaujantiems asmenims turėjo būti diagnozuotas periodontitas bei jie privalėjo turėti periodontologines kišenes, kurių zondavimo gylis ne mažiau 4 mm, gydymo efektyvumui įvertinti turėjo būti tiriami bent 2 periodontologiniai rodikliai – kišenių zondavimo gylis bei dantenų ar apnašų indeksas (apnašų indeksas vertinamas pagal Silness - Loe, 1964 metai, o dantenų indeksas pagal Silness - Loe, 1963 metai). Tyrime privalėjo būti kontrolinė grupė, kuriai viso tyrimo metu nebuvo skiriamas gydymas fitoterapiniu preparatu. Prieš pradedant tyrimą visiems jame dalyvavusiems asmenims turėjo būti atliekamas mechaninis apnašų nuvalymas rankiniais instrumentais ir/ar ultragarsiniu skaleriu. Taip pat straipsnyje aprašyto tyrimo tipas galėjo būti arba atvejo – kontrolės studija, arba burną dalijantis į atskirus

segmentus (angl. „split-mouth“).

Straipsnis buvo laikomas netinkamu ir atmetamas, jei jo tipas sisteminė apžvalga, pilotinė studija ar in vitro tyrimas, tyrimas neatsako į šios literatūros sisteminės

apžvalgos iškeltą klausimą, nėra pilno teksto straipsnio, tiriamieji asmenys jaunesni nei 18 metų, serga diabetu ar kitomis sisteminėmis ligomis, tiriamas fitoterapinių preparatų poveikis tik dantų apnašų kiekio pokyčiams, ne periodontologiniams rodikliams,

(17)

17 tiriamieji serga gingivitu, ne periodontitu, fitoterapinis preparatas geriamas kaip maisto papildas.

1.3.Informacijos šaltiniai

Straipsnių paieška buvo atliekama 3 elektroninėse duomenų bazėse:

PubMed/MEDLINE, Cochrane bei Elsevier. Paieška buvo atliekama nuo 2020 metų spalio mėnesio iki 2021 metų kovo mėnesio. Paskutinė paieškos data 2020-03-05 dieną. Su nė vienu iš straipsnių autorių susisiekta nebuvo.

1.4.Duomenų paieškos strategija

PubMed/MEDLINE, Cochrane bei Elsevier elektroninėse duomenų bazėse paieška pradėta 2020 metų spalio mėnesį, o paskutinį kartą atliekama paieška – 2021-03-05 dieną. Straipsnių paieška buvo atliekama anglų kalba, naudojant šiuos raktinius žodžius, jų derinius: „phytotherapy“, „periodontal treatment“, „periodontitis“, „adjunctive

treatment“, „nonsurgical periodontal therapy“, „adjuvant therapy“. Taip pat buvo peržiūrimi ir susiję straipsniai ( angl. „related articles“).

Lentelė Nr. 1. Duomenų bazėse naudoti raktiniai žodžiai Duomenų bazė Raktiniai žodžiai, jų

deriniai

Atrinktų straipsnių skaičius/Viso rastų straipsnių skaičius

PubMed/MEDLINE phytotherapy AND

periodontal treatment AND periodontitis; phytotherapy AND adjunctive treatment AND periodontitis;

phytotherapy AND nonsurgical periodontal therapy; periodontitis AND

(18)

18

1.5.Straipsnių atrinkimo procesas

Straipsnių atrinkimas šiai sisteminei apžvalgai buvo vykdomas keliais etapais. Pirmiausia minėtose elektroninėse duomenų bazėse, naudojant pasirinktus raktinius žodžius, atitinkančius iškeltą klinikinį klausimą, buvo vykdoma straipsnių paieška. Kito etapo metu buvo pašalinami dublikatai. Tuomet likusiosioms publikacijoms buvo pritaikyti 2 apribojimai: 10 metų nuo publikacijos paskelbimo bei tyrimo tipas privalėjo būti tik atsitiktinių imčių klinikinis kontroliuojamas tyrimas. Tuomet buvo skaitoma visų likusių straipsnių pavadinimai bei santraukos, atrenkant straipsnius, kurie atitinka visus numatytus straipsnių tinkamumo kriterijus. Šios publikacijos buvo skaitomos 2 kartus, norint įsitikinti, kad nėra praleidžiamas nė vienas tinkamas straipsnis. Taip buvo atrinkti 8 šioje analizėje naudojami moksliniai straipsniai.

1.6. Duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas

Šios sisteminės apžvalgos tyrimų tipas - atsitiktinių imčių klinikinis kontroliuojamas tyrimas. Tyrime dalyvaujantys asmenys pilnamečiai, serga periodontitu, diagnozuotos periodontologinės kišenės, kurių gylis ne mažiau 4 mm. Visiems asmenims tiek tiriamose grupėse, tiek kontrolinėse grupėse prieš pradedant gydymą fitoterapiniais preparatais, atliktas mechaninis apnašų nuvalymas, pravestas individualios burnos higienos instruktažas. Paskyrus konservatyvų gydymą, panaudojant fitoterapinius preparatus, vertinamas jo poveikis periodontologiniams, mikrobiologiniams rodikliams prieš pat gydymo pradžią, gydymo metu bei po gydymo.

adjuvant therapy

Cochrane phytotherapy AND

periodontitis;

1/67

Elsevier phytotherapy AND

periodontitis; nonsurgical periodontal therapy AND phytotherapy

(19)

19

1.7. Tyrimo kintamieji

Šioje analizėje visuose atrinktuose straipsniuose buvo vertinama vienas ar daugiau šių periodontologinių klininių parametrų [11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18]:

● Periodontologinių kišenių zondavimo gylis (PPD) ● Apnašų indeksas (PI)

● Dantenų indeksas (GI)

● Kraujavimas zonduojant (BOP) ● Kraujavimo iš vagelės lygis (SBI) ● Dantenų prisitvirtinimo lygis (CAL)

Taip pat 4 tyrimuose buvo vertinama įvairių bakterijų rūšių kiekis: Tannerella forsythia (Tf), Porphyromonas gingivalis (Pg), Treponema denticola (Td), Prevotella intermedia (Pi), Parvimonas micra (Pm), Campylobacter rectus/showae (Cr),Fusubacterium nucleatum (Fn), Aggregatibacter actinomycetemcomitans (Aa), Eikenella corrodens (Ec) ir Actinomyces viscosus (Av) [12, 14, 15, 18].

1.8. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas

Lentelė Nr. 2. Straipsnių šališkumo rizikos vertinimas

Publikacijos Atsitiktini s grupių sudarymas Pasiskirst ymo slėpimas Aklas rezultatų vertinimas Nepilni rezultatų duomeny s Atrinktas rezultatų pateikimas Kitos paklai dos Bendras straipsnio rizikos įvertinimas Mohammad Rayyan ir kt + + ? + + ? + Mohammad Fallah Azad ir kt. + + + + + ? + Shilpa Grover ir kt. + + ? + + ? +

(20)

20 Ryoma Nakao ir kt. + + + + + ? + Cheng Qian ir kt. + + ? + + ? + Abhilasha Singh ir kt. + + ? + + ? + Vijay Kumar Chava ir kt. + + ? + + ? + Jaideep Mahendra ir kt. + + ? + + ? +

„+“ reiškia maža rizika, „?“ reiškia neaišku arba nėra duomenų, „-„reikštų didelė rizika. Lentelė sudaryta remiantis Cochrane straipsnių šališkumo rizikos vertinimo įrankiu [22]. Lentelėje nė vienas į šią sisteminę apžvalgą įtrauktas straipsnis nebuvo įvertintas

minusu, todėl sisteminių klaidų rizika žema. Tačiau galimos sisteminės klaidos dėl: per mažų tiriamųjų imčių, skirtingų periodontito ir įtraukimo į tyrimą kriterijų, netikslumų matuojant duomenis, per trumpos tyrimo trukmės.

(21)

21

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1. Straipsnių paieškos metodas

Pagal anksčiau minėtus raktinius žodžius, elektroninėse duomenų bazėse

PubMed/MEDLINE, Cochrane bei Elsevier netaikant jokių apribojimų buvo rasta 940 straipsnių, taip pat peržiūrint ir susijusius straipsnius (angl. „related articles“). Pritaikius apribojimą, kad nuo straipsnio publikacijos būtų praėję ne daugiau nei 10 metų bei pašalinus dublikatus, buvo identifikuojama 565 straipsniai. Tuomet buvo pritaikomas apribojimas tyrimo tipui, į paiešką įtraukiami tik atsitiktinių imčių klinikiniai kontroliuojami tyrimai. Likę 178 straipsniai buvo vertinami pagal šiai sisteminei apžvalgai nustatytus tinkamumo kriterijus bei skaitant straipsnių pavadinimus bei santraukas. Galiausiai į šią literatūros analizę buvo atrinkti 8 straipsniai, atitikę visus atrankos kriterijus bei atsakę į šios apžvalgos iškeltą klinikinį klausimą. Straipsnių atrankos procesas struktūriškai pavaizduotas PRISMA flow diagramoje (žiūrėti 1 diagramą).

(22)

22 Straipsniai, rasti atlikus paiešką PubMed,

Cohrane ir Elsavier duomenų bazėse (n =815+67+58) (n =815+67+58) Id en tif ik ac ija S k ryn in gas (at ran k a)

Straipsniai, pašalinus dublikatus, pritaikius 10 metų senumo apribojimą

(n =565)

Straipsniai, atmesti pritaikius apribojimą tyrimo tipui (atsitiktinių

imčių klinikinis kontroliuojamas tyrimas) (n =387) T in k am u m as Įtr au k ti

Straipsniai, vertinami pagal pavadinimą, santraukas, tinkamumo

kriterijus (n =178)

Į šią mokslinės literatūros sisteminę analizę įtraukti

straipsniai (n = 8)

1 diagrama. Straipsnių paieškos procesas (n – straipsnių skaičius).

Atmesti straipsniai. (n =170) (Atmetimo kriterijai: straipsnių tipas sisteminė apžvalga, pilotinė studija ar in vitro tyrimas; tyrimas

neatsako į šios literatūros sisteminės apžvalgos iškeltą klausimą; nėra pilno teksto straipsnio;

tiriamieji asmenys jaunesni nei 18 metų;

serga sisteminėmis ligomis; tiriamas fitoterapinių preparatų poveikis tik dantų apnašų

kiekio pokyčiams, ne periodontologiniams rodikliams; tiriamieji serga

gingivitu, ne periodontitu; fitoterapinis preparatas

geriamas kaip maisto papildas.)

(23)

23

2.2. Tyrimų charakteristikos

Visų šios mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos straipsnių tyrimų tipas buvo atsitiktinių imčių klinikinis kontroliuojamas tyrimas [11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18]. Tyrimų trukmė buvo įvairi: 1 tyrimas truko 4 savaites [17], 4 tyrimų trukmė buvo 3 mėnesiai [13, 14, 16,18], o likę 3 tyrimai truko 6 mėnesius [11, 12, 15]. Pakartotiniai vizitai po pirmojo vizito rezultatų įvertinimui buvo po 3 mėnesių ir 6 mėnesių [12], po 2 mėnesių ir 3 mėnesių [13], po 1 mėnesio ir 3 mėnesių [16], po 4 savaičių [17], po 3 mėnesių [18]. Viename straipsnyje pakartotiniai vizitai rezultatams fiksuoti buvo po 4 savaičių ir 6 mėnesių, tačiau tiriamieji po pirmosios preparato dozės pirmąją tyrimo dieną dar kartą privalėjo ateiti po 3, 6 ir 9 dienų pakartotiniam atitinkamo preparato aplikavimui [11]. Viename straipsnyje po pirmojo vizito rezultatams įvertinti buvo paskirtas tik 1 pakartotinis vizitas po 3 mėnesių, tačiau kiekvieną iš šių 3 mėnesių, tiriamieji asmenys 3 kartus per mėnesį (pirmą mėnesį po preparato aplikavimo 3 kartus, antrą mėnesį 3 kartus ir trečią mėnesį 3 kartus) privalėjo ateiti pakartotiniam preparato aplikavimui, tačiau jokie duomenys tuo metu nebuvo fiksuojami [14]. Viename tyrime periodontologiniai parametrai po pirmo vizito buvo vertinami po 3 mėnesių ir po 6 mėnesių, o mikrobiologiniai rodikliai po 1 savaitės, 2 mėnesių ir 4 mėnesių [15].

Apžvelgtuose straipsniuose buvo naudojami 2 tyrimų tipai: 5 straipsniuose atvejo – kontrolės studijos tipo tyrimai [12, 13, 14, 15, 18], o 3 straipsniuose burną dalijantys į atskirus segmentus (angl. „split-mouth“) tipo tyrimai [11, 16, 17]. Visi tyrimuose dalyvavę asmenys sirgo lėtiniu periodontitu bei visiems pacientams prieš tyrimą buvo atliktas mechaninis dantų apnašų nuvalymas [11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18]. Kriterijus, pagal kuriuos publikacijų autoriai nusprendė, ar pacientas gali būti įtrauktas į tyrimą, galima pamatyti Priedas Nr. 2.

5 tyrimuose buvo lyginami rezultatai tik tarp 2 grupių: fitoterapinio preparato grupės ir kontrolinės grupės[11, 12, 13, 17, 18], o 3 tyrimuose buvo stebima ne tik placebo bei fitoterapinio preparato grupės, bet ir grupės, kuriose vertinamas dar ir ne fitoterapinės kilmės preparato veiksmingumas: propolio ir antibiotiko minociklino [14], antibiotikų tepalo „Periocline“ [15], chlorheksidino plokštelės (angl. „chip“) [16]. 6 tyrimuose fitoterapinių preparatų geliai švirkštu buvo įvedami į periodontologinę kišenę, ją užpildant atitinkamu preparatu [11, 13, 14, 15, 17, 18], 1 tyrime fitoterapinio preparato

(24)

24 plokštelė buvo įdedama į kišenę [16], o 1 tyrime naudojamas fitoterapinis preparatas buvo citrinžolės, čiobrelių, rozmarinų (Cymbopogon flexuosus , Thymus Zygis,

Rosmarinus officinalis) eteriniais aliejais papildytas burnos skalavimo skystis, kurį po mechaninio apnašų nuvalymo 14 dienų naudojo visi asmenys tiriamojoje grupėje [12].

Tyrimuose buvo stebimos populiacijos iš 5 šalių: Saudo Arabijos [11], Vokietijos [12], Indijos [13, 16, 17, 18], Japonijos [14] bei Kinijos [15]. Iš viso apžvelgtuose

straipsniuose dalyvavo 301 asmuo. 7 straipsniuose buvo nurodytas tyrime dalyvavusių pacientų amžius [11, 12, 13, 14, 16, 17, 18], 1 tyrime amžius nebuvo nurodytas [15].

4 straipsniuose buvo atliktas mikrobiologinių rezultatų įvertinimas [12, 14, 15, 18]. Šiems rezultatams išmatuoti į periodontologinę kišenę buvo įvedamas sauskaištis ir ten laikomas 15 sekundžių [12], 20 sekundžių [15], 30 sekundžių [14]. Viename straipsnyje tikslus mėginio paėmimo metodas ar laikas nebuvo paminėti [18]. Viename tyrime taip pat buvo paimtas seilių mėginys, kramtant parafininę gumą ir susikaupusias seiles išspjaunant į mėgintuvėlį [14].

(25)

25

3. REZULTATŲ APTARIMAS

3.1. Rezultatų apibendrinimas

Jaideep Mahendra ir bendraautoriai tyrė mangostaninės garcinijos gelio (MGG) poveikį tiek periodontologiniams, tiek mikrobiologiniams rodikliams. Buvo nustatyta, kad visiems tiriamojoje grupėje buvusiems pacientams reikšmingai sumažėjo

periodontologinių kišenių zondavimo gylis lyginant su kontroline grupe. Tiesa, PPD sumažėjo tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėje. Tiriamojoje grupėje gylis sumažėjo nuo 6.65 mm iki 2.90 mm, o kontrolinėje grupėje nuo 6.27 mm iki 4.11 mm po 3

mėnesių (p ≤ 0.05). Taigi pacientams, vartojusiems fitoterapinį preparatą, PPD sumažėjo daugiau. Tyrimo autoriai pabrėžė, kad šie rezultatai atitiko ir Rassameemasmau bei kt. anksčiau darytą tyrimą, vertinant mangostaninės garcinijos gelio kaip pagalbinio preparato, gydant periodontitą, poveikį, kuriame zondavimo gylis irgi labiau sumažėjo tiriamojoje grupėje. Taip pat buvo stebimas CAL pagerėjimas abejose grupėse,

tiriamojoje grupėje nuo 6.99 mm iki 3.10 mm, o kontrolinėje grupėje nuo 6.49 mm iki 4.32 mm. Grupėje, naudojusioje fitoterapinį preparatą vėl buvo stebimas didesnis pagerėjimas lyginant su placebo grupe (p ≤ 0.05). Tai pat tyrime buvo nustatyta, kad po 3 mėnesių BOP tiriamojoje grupėje sumažėjo nuo 91.03 ± 10.031 iki 34.27 ± 7.99, o kontrolinėje grupėje rezultatai buvo ne tokie palankūs, stebimas sumažėjimas nuo 92.147 ± 10.310 iki 53.76 ± 10.62. Tyrime apnašų indeksas labiau sumažėjo tiriamojoje grupėje nei placebo grupėje, tačiau lyginant rezultatus tarp grupių, šis rezultatas nebuvo statistiškai reikšmingas. Mikrobiologiškai buvo vertinami Td, Pg, Tf bakterijų rūšių kiekiai, tačiau Pg ir Tf nebuvo aptikta nė viename iš paimtų mėginių nei pradžioje tyrimo, nei po 3 mėnesių, todėl šių rūšių rezultatai šiame tyrime vis dėlto statistiškai nebuvo vertinami. Tačiau Td kiekis po 3 mėnesių statistiškai reikšmingai labiau sumažėjo tiriamojoje grupėje, o palyginus šios bakterijos kiekius tarp abiejų grupių, didesnis sumažėjimas taip pat buvo pastebėtas tiriamojoje grupėje: MGG grupėje Td buvo randama tik 8 mėginiuose, o placebo grupėje 20 mėginių. Šios bakterijos sumažėjimas yra labai svarbus periodontitu sergantiems pacientams. Td yra oralinė stiprų proteolitinį poveikį turinti spirocheta, kuri yra siejama su žmogaus periodontito paplitimu ir sunkumo laipsniu. Todėl jos sumažėjimas gali lemti kur kas palankesnius gydymo rezultatus[18].

(26)

26 Mohammad Fallah Azad ir bendraautorių tyrime kaip fitoterapinis preparatas tiriamojoje grupėje buvo naudotas augaliniais eteriniais aliejais papildytas burnos skalavimo skystis. Reikšmingai teigiami pokyčiai PPD, AL ir BOP rodikliuose buvo stebimi abiejose grupėse tiek po 3 mėnesių (p<0.001), tiek po 6 mėnesių (p ≤ 0.015). Ypač klinikinės jungties lygis buvo reikšmingai geresnis tiriamojoje grupėje ir po 3, ir po 6 mėnesių: fitoterapinio preparato grupėje nuo 3.5 mm iki 2.5 mm po 3 mėnesių ir 2.6 mm po 6 mėnesių, o placebo grupėje nuo 3.5 mm iki 2.8 mm tiek po 3 mėnesių, tiek po 6 mėnesių (p < 0.001). Taip pat po 3 mėnesių tiriamojoje grupėje reikšmingai sumažėjo kraujavimas po zondavimo nuo 17.0% iki 6.0%, o kontrolinėje grupėje tik nuo 16.0 % iki 9.0 %. Iš 10 šiame tyrime mikrobiologiškai tirtų bakterijų rūšių Td ir Fn kiekis po 3 mėnesių sumažėjo abiejose grupėse, tačiau reikšmingesnis šių rūšių rezultatas buvo tiriamojoje grupėje. Taip pat po 3 mėnesių reikšmingas Cr, Pm ir Tf kiekių sumažėjimas buvo matomas abiejose grupėse, tačiau po 6 mėnesių Tf kiekis buvo sumažėjęs tik tiriamojoje grupėje [12].

Cheng Qian ir bendraautorių tyrime didžiausias dėmesys buvo skiriamas į tai, ar fitoterapinis preparatas (ginkmedžio lapų ekstrakto (GLE) gelis yra efektyvi priemonė, kovojant su periodontologiniais patogenais. Buvo tiriamos 4 periodonto sveikatai neigiamą įtaką galinčios daryti bakterijų rūšys: Td, Tf, Pi, Pg. Nustatyta, kad po tyrimo bakterijų kiekis reikšmingai sumažėjo visose tirtose grupėse, net ir placebo grupėje (p=0.000–0.001), todėl galima daryti prielaidą, kad vien paprastas mechaninis apnašų šalinimas veiksmingas prieš periodontologinius patogenus. Td skirtumas buvo statistiškai reikšmingas lyginant GLE gelio grupę su kontroline grupę ir po 1 savaitės, ir po 2 mėnesių ir po 4 mėnesių. Taip pat statistiškai reikšmingas skirtumas buvo pastebėtas lyginant „Periocline“ grupę su kontroline grupe po 1 savaitės, 2 ir 4 mėnesių. Šie rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad GLE gelio efektyvumas yra panašus į tyrime naudotą antibiotikų pastą ir šis fitoterapinis preparatas gali reikšmingai sumažinti Td kiekį. Vis dėlto buvo nustatyta, kad GLE gelio poveikis prieš Tf yra tik trumpalaikis ir ne toks efektyvus, „Periocline“ grupės rezultatai buvo geresni po 4 mėnesių. Taip pat fitoterapinis preparatas nebuvo pakankamai veiksmingas prieš Pi, lyginat su antibiotikų pastos grupe. Tačiau GLE gelis nenusileido efektyvumu prieš Pg, lyginant su „Periocline“ grupe, todėl galima teigti, kad fitoterapiniu preparatu galima pasiekti ilgalaikių gerų rezultatų. Vertinant periodontologinius parametrus buvo nustatyta, kad GLE gelio rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi nei vertinant PI, nei BOP, todėl šis

(27)

27 fitoterapinis preparatas nėra veiksmingas mažinant gingivitą. Tačiau jo rezultatai buvo statiškai reikšmingi vertinant periodontito parametrus PPD ir AL, todėl GLE gelį galima laikyti puikia priemone periodontito klinikinių simptomų sumažinimui. Tiesa, didelis efektyvumas buvo matomas tik 3 mėnesius po gydymo pradžios, po 6 mėnesių fitoterapinio preparato veiksmingumu jau nusileido antibiotikų pastai [15].

Abhilasha Singh ir bedraautoriai tyrime lygino chlorheksidino ploštelės ir fitoterapinio preparato, ciberžolės plokštelės, veiksmingumą įvairiems periodontologiniams rodikliams. Buvo pastebėta, kad tiek 2 tiriamosiose grupėse, tiek kontrolinėje grupėje, po 3 mėnesių buvo stebimas reikšmingas PI ir GI sumažėjimas, todėl galima daryti išvadą, kad net ir nenaudojant jokių preparatų, galima veiksmingai sumažinti periodontologinių patogenų kiekį bei gingivito požymius. Tačiau rezultatai parodė, kad vien kontrolinėje grupėje atlikto mechaninio apnašų pašalinimo nepakako pasiekti gerų rezultatų giliose periodontologinėse kišenėse lyginant su ciberžolės ar chlorheksidino grupėmis. Pagerėjusio PPD ir AL reikšmės kontrolinė grupėje buvo stebimos tik 1 mėnesį nuo tyrimo pradžios, o tuomet rezultatai ėmė blogėti: kontrolinėje grupėje PPD tyrimo pradžioje vidutiniškai buvo 3.99 mm, po 1 mėnesio – 3.66 mm, o po 3 mėnesių – 3.9 mm. O tiriamojoje ciberžolės plokštelės grupėje PPD tyrimo pradžioje buvo 4.04 mm, po 1 mėnesio 2.84 mm , o po 3 mėnesių 2.97 mm. AL rezultatai kontrolinėje grupė tyrimo pradžioje buvo 4.09, po 1 mėnesio – 3.8, o po 3 mėnesių – 3.99. Fitoterapinio preparato grupėje AL reikšmė tyrimo pradžioje 4.1, po 1 mėnesio 2.88, o po 3 mėnesių – 3.0. Taigi iš rezultatų matoma, kad vien naudojant mechaninį apnašų nuvalymą, rezultatai pagerėjo labai nežymiai viso tyrimo metu, tačiau jei su apnašų pašalinimu periodontologinėje kišenėje buvo naudojama papildoma gydomoji priemonė, šiuo atveju ciberžolės plokštelė, rezultatai buvo reikšmingai geresni jau po 1 mėnesio, o po 3 mėnesių labai panašios reikšmės vis dar buvo išlikę [16].

Shilpa Grover ir bendraautorių tyrime 7 dienas buvo tirta ne tik periodontologiniai parametrai, bet ir fitoterapinio preparato (10% Emblica officinalis (indiškojo agrasto) gelio) in vitro kinetinis atsipalaidavimas. Buvo nustatyta, kad po 5 dienų preparato atsipalaidavimas pasiekė 91.111% ir jau ėmė mažėti, o didžiausias atsipalaidavimo greitis buvo pasiektas pirmą parą nuo eksperimento pradžios. Periodontologiniai parametrai PPD, SBI, CAL po 3 mėnesių reikšmingai pagerėjo tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėje (p<0.05), tačiau vis dėlto geresni rezultatai buvo pasiekti grupėje,

(28)

28 naudojusioje fitoterapinį preparatą. PPD, SBI ir CAL pagėrėjimo vidurkis po 3 mėnesių nuo tyrimo pradžios tiriamojoje grupėje buvo atitinkamai 1.416 ± 0.595 mm, 2.205 ± 0.270 ir 1.692 ± 0.808 mm, o kontrolinėje grupėje atitinkamai tik 0.809 ± 0.332 mm, 1.903 ± 0.471 ir 1.029 ± 0.494 mm. Pradžioje tyrimo abiejų grupių apnašų indeksai buvo panašūs, todėl galima atmesti neigiamą apnašo poveikį rezultatų tikslumui. Galima daryti išvadą, kad fitoterapinis preparatas buvo veiksmingas kaip papildoma priemonė prie mechaninio apnašų nuvalymo[13].

Vijay Kumar Chava ir bendraautoriai [17] kaip ir Shilpa bei bendraautoriai [13] in vivo stebėjo tyrime pasirinkto fitoterapinio preparato (žaliosios arbatos ekstrakto gelio) kinetinį atsipalaidavimą. Buvo nustatytas 16.33% atsipalaidavimas po 24 valandų, 33.18% po 48 valandų, 59.12% po 72 valandų, 83.70% po 96 valandų ir galiausiai 96.14% po 108 valandų. Taigi, preparatas praktiškai visiškai atsipalaidavo po 4.5 dienų [17], panašiai kaip Shilpa ir bendraautorių tirtas 10% Emblica officinalis gelis [13]. Tyrime stebėti periodontologiniai rodikliai GI, PPD ir CAL statistiškai reikšmingai pagerėjo ir tiriamojoje grupėje, ir kontrolinėje grupėje, tačiau pokyčiai firoterapinėje grupėje buvo kur kas geresni. PPD vidutiniškai pakito nuo 4.93 ± 0.58 mm iki 2.87 ± 0.51 mm, CAL nuo 9.97±0.72 mm iki 7.87 ± 0.51 mm, o GI nuo 1.92 ± 0.24 iki 0.01 ± 0.04. Taip pat palyginus rodiklių rezultatus tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių, buvo rastas statistiškai reikšmingas didelis pagerėjimas tiriamojoje grupėje, ypač PPD ir CAL rezultatuose[17]. Vis dėlto, Ryoma Nakao ir bendraautoriai savo tyrime tokių teigiamų rezultatų, naudojant fitoterapinį preparatą ( kario lapų ekstraktą), nepastebėjo. Tiek PPD, tiek CAL reikšmės jų publikacijoje buvo statistiškai reikšmingai geresnės tiriamojoje propolio grupėje, o ne tiriamojoje fitoterapinio preparato grupėje [14].

Mohammad Rayyan ir bendrautorių tyrime tiek po 4 savaičių, tiek po 6 mėnesių tiriamojoje fitoterapinio preaparato (vynuogių kauliukų ekstrakto gelio) grupėje ir kontrolinėje grupėje buvo matomas statistiškai reikšmingas PI, GI ir PPD reikšmių pagerėjimas (p < 0.05). Tačiau palyginus abi grupes, fitoterapinio preparato grupėje kur kas didesnis statistiškai reikšmingas pagerėjimas po 4 savaičių buvo matomas GI rezultatuose, o po 6 mėnesių ir GI, ir PI rezultatuose: po 4 savaičių tiriamojoje grupėje vidutinės GI reikšmės - 0.81± 0.76, kontrolinėje grupėje - 0.47 ± 0.64 (p < 0.02), po 6 mėnesių vidutinės GI reikšmės tiriamojoje grupėje - 1.30 ± 0.80, o kontrolinėje - 0.85 ± 0.77 (p < 0.01), vidutinės PI reikšmės tiriamojoje grupėje - 1.12 ± 0.70, o kontrolinėje -

(29)

29 0.75 ± 0.71 (p < 0.02). BOP reikšmės viso tyrimo metu statistiškai reikšmingai nepakito nė vienoje grupėje. PPD reikšmingai nepagerėjo nė vienoje iš grupių, galimai dėl per mažos pasirinktos fitoterapinio preparato koncentracijos, gaminant gelį. Taip pat preparato koncentraciją, o tuo pačiu ir jo mikrobiologinio veikimo stiprumą, galėjo sumažinti tiriamoje burnoje esančios seilės bei dantenų vagelės skystis [11].

Apibendrinant apžvelgtų straipsnių rezultatus, galima daryti išvadą, kad didžioji dauguma, 7 šioje analizėje nagrinėtos publikacijos, fitoterapinį preparatą (citrinžolės, čiobrelių, rozmarinų eterinį aliejų, 10% Emblica officinalis (indiškojo agrasto) gelį, kario lapų (angl. „curry leaf“) ekstrakto gelį, ginkmedžio lapų (Ginkgo Biloba) ekstrakto gelį, ciberžolės plokštelę, žaliosios arbatos ekstrakto gelį ir 4% Garcinia mangostana (mangostaninės garcinijos) gelį) laikė kaip efektyvią papildomą priemonę, konservatyviai gydant periodontitu sergančius pacientus [11, 12, 13, 15 ,16, 17, 18]. Straipsniuose buvo stebimas pagerėjimas viename ar keliuose periodontologiniuose parametruose [11, 13, 16, 17] arba ir periodontologiniuose, ir mikrobiologiniuose parametruose [12, 15, 18]. Tik viename straipsnyje fitoterapinis preparatas (vynuogių kauliukų ekstrakto gelis) neparodė jokių reikšmingų teigiamų rezultatų [14].

3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai

Šios atliktos mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos rezultatuose ir išvadose galimi netikslumai dėl per didelio analizuojamų tyrimų metodikų, jų trukmių, matavimų skirtumų, per mažų tiriamųjų imčių.

Svarbu paminėti, kad tyrimui ruošiant fitoterapinį preparatą, sunku nustatyti, kokia preparato sudėtis ar koncentracija būtų veiksmingiausia, norint pasiekti optimaliausių rezultatų. Todėl neaišku, ar pakeitus koncentraciją, nebūtų gaunami kitokie rezultatai. Taip pat, kuo didesnis periodontologinės kišenės gylis, tuo sunkiau efektyviai atlikti mechaninį apnašų nuvalymą. Todėl giliose periodontalinėse kišenėse (>6mm), likę podanteniniai konkrementai su patologinių bakterijų sankaupomis gali daryti įtaką fitoterapinio preparato veikimui, o tuo pačiu paveikti tyrimo rezultatų tikslumą [11]. Šioje analizėje apžvelgtuose straipsniuose buvo naudojami 2 tyrimų tipai: burną dalijantys į atskirus segmentus (angl. „split-mouth“) metodas ir atvejo – kontrolės studija. Burną dalijantys į atskirus segmentus tyrimo tipas eliminuoja tarp pacientų

(30)

30 galinčius būtį įvairius skirtumus ( amžius, sisteminė būklė, lytis), kurie gali nulemti skirtingą atsaką į tą patį periodontologinį gydymą. Taip pat atliekant tyrimą tam pačiam pacientui skiriant atskirus segmentus kontrolinei ir eksperimentinei grupei (angl. „split-mouth design“), pasiekiamos analogiškos sąlygos (bakterijų rūšių įvairovė ir kiekis, seilių pH, burnos higienos priežiūra ir kt.), o visa tai suteikia galimybę įvertinti veikliosios medžiagos efektą klinikiniams parametrams [16].

(31)

31

4. IŠVADOS

1. Fitoterapiniai preparatai gali pagerinti periodontologinius parametrus ir gali būti naudojami kaip papildomi vietiniai preparatai konservatyvaus periodontito gydymo metu.

2. Fitoterapinių preparatų efektyvumą atspindi ir mikrobiologinių tyrimų rezultatai: buvo pastebimas visų tirtų bakterijų rūšių sumažėjimas.

(32)

32

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atsižvelgiant į šios sisteminės analizės rezultatus, galima pastebėti, kad pirmą mėnesį nuo tyrimo pradžios periodontologiniai ar mikrobiologiniai parametrai dažniausiai pagerėdavo tiek tiriamose, tiek kontrolinėse grupėse, kuriose buvo atliktas tik mechaninis dantų apnašų pašalinimas. Todėl sergant periodontitu labai svarbus bakterijų kiekio burnoje kontroliavimas. Pagrindiniai žingsniai konservatyviai gydant periodontitą išlieka labai gera tiek asmeninė, tiek profesionali burnos

higiena. Kartu su konservatyviu periodontito gydymu gali būti naudojamos papildomos medžiagos, tokios kaip fitoterapiniai preparatai. Tai papildomai gerina periodontologinius parametrus. Vis dėlto fitoterapijos nauda periodontologiniams pacientams išlieka per mažai ištirta ir jos pritaikymas kasdieninėje praktikoje yra ribotas.

(33)

33

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Moro, M. G., Silveira Souto, M. L., Franco, G. C. N., Holzhausen, M., Pannuti, C. M. Efficacy of local phytotherapy in the nonsurgical treatment of periodontal disease: A systematic review. Journal of Periodontal Research, 2018, 53(3), 288–297.

2. Eid Abdelmagyd, H. A., Ram Shetty, D. S., & Musa Musleh Al-Ahmari, D. M. Herbal medicine as adjunct in periodontal therapies- A review of clinical trials in past decade. Journal of Oral Biology and Craniofacial Research , 2019, 9, 212-217.

3. Kesic LG, P. M.. Periodontal Disease and Phytotherapy. Journal of Oral Hygiene & Health, 2015, 03(01).

4. Singh, Navnita, S. Savita, K. Rithesh and S. Shivanand. “Phytotherapy: A Novel Approach for Treating Periodontal Disease.” Journal of pharmaceutical and biomedical sciences 6, 2016,: 205-210.

5. Isola, G. Current Evidence of Natural Agents in Oral and Periodontal Health. Nutrients, 12(2), 2020, 585.

6. Kinane, D. F., Stathopoulou, P. G., Papapanou, P. N. Periodontal diseases. Nature Reviews Disease Primers, 2017, 3, 17038.

7. M. Varoni, E., Lodi, G., Sardella, A., Carrassi, A., Iriti, M. Plant Polyphenols and Oral Health: Old Phytochemicals for New Fields. Current Medicinal Chemistry, 2012, 19(11), 1706–1720.

8. Eiba G. Eltay, Bakri Gobara Gismalla, Maowia M. Mukhtar, Mona O.A. Awadelkarim,

Punica granatum peel extract as adjunct irrigation to nonsurgical treatment of chronic gingivitis, Complementary Therapies in Clinical Practice, 2021, 101383.

(34)

34 9. Herrera, D., Sanz, M., Jepsen, S., Needleman, I., Roldan, S. A systematic review on the effect of systemic antimicrobials as an adjunct to scaling and root planing in

periodontitis patients. Journal of Clinical Periodontology, 2002, 29(s3), 136–159.

10. D. Moher et al.Preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses: The PRISMA statement.J. Chinese Integr. Med.2009; 7(9),889–896

11. Rayyan, M., Terkawi, T., Abdo, H., Abdel Azim, D., Khalaf, A., AlKhouli, Z. et. al. Efficacy of grape seed extract gel in the treatment of chronic periodontitis: A

randomized clinical study. Journal of Investigative and Clinical Dentistry, 2018, 9(2), e12318.

12. Azad, M. F., Schwiertz, A., Jentsch, H. F. R. Adjunctive use of essential oils following scaling and root planing –a randomized clinical trial. BMC Complementary and Alternative Medicine, 2016, 16(1).

13. Grover, S., Tewari, S., Sharma, R. K., Singh, G., Yadav, A., Naula, S. C. Effect of Subgingivally Delivered 10% Emblica officinalis Gel as an Adjunct to Scaling and Root Planing in the Treatment of Chronic Periodontitis - A Randomized Placebo-controlled Clinical Trial. Phytotherapy Research, 2016, 30(6), 956–962.

14. Nakao, R., Senpuku, H., Ohnishi, M., Takai, H., Ogata, Y. Effect of topical administration of propolis in chronic periodontitis. Odontology, 2020.

15. Cheng, Q., Gao, W., Cao, B., Liu, Y., Lin, M., Zhang, L. et. al. Effects of Ginkgo biloba extract on periodontal pathogens and its clinical efficacy as adjuvant treatment. Chinese Journal of Integrative Medicine, 2014, 20(10), 729–736.

16. Singh, A., Sridhar, R., Shrihatti, R., Mandloy, A. Evaluation of Turmeric Chip Compared with Chlorhexidine Chip as a Local Drug Delivery Agent in the Treatment of Chronic Periodontitis: A Split Mouth Randomized Controlled Clinical Trial. The Journal of Alternative and Complementary Medicine, 2018, 24(1), 76–84.

(35)

35 17. Chava, V. K., Vedula, B. D. Thermo-Reversible Green Tea Catechin Gel for Local Application in Chronic Periodontitis: A 4-Week Clinical Trial. Journal of

Periodontology, 2013, 84(9), 1290–1296.

18. Mahendra, J., Mahendra, L., Svedha, P., Cherukuri, S., Romanos, G. E. Clinical and microbiological efficacy of 4% Garcinia mangostana L. pericarp gel as local drug

delivery in the treatment of chronic periodontitis: A randomized, controlled clinical trial. Journal of Investigative and Clinical Dentistry, 2017, 8(4), e12262.

19. H.R. Rajeshwari, Dhamecha, D., Jagwani, S., Patil, D., Hegde, S., Potdar, R., et. al. Formulation of thermoreversible gel of cranberry juice concentrate: Evaluation,

biocompatibility studies and its antimicrobial activity against periodontal pathogens. Materials Science and Engineering: C, 2017, 75, 1506–1514.

20. Castro, M. M. L., Duarte, N. N., Nascimento, P. C., Magno, M. B., Fagundes, N. C. F., Flores-Mir, C., et. al. Antioxidants as Adjuvants in Periodontitis Treatment: A Systematic Review and Meta-Analysis. Oxidative Medicine and Cellular Longevity, 2019, 1–24.

21. Chapple, I. L. C., Milward, M. R., Ling-Mountford, N., Weston, P., Carter, K., Askey, K., et. al. Adjunctive daily supplementation with encapsulated fruit, vegetable and berry juice powder concentrates and clinical periodontal outcomes: a double-blind RCT. Journal of Clinical Periodontology, 2011, 39(1), 62–72.

22. Sterne JAC, Savović J, Page MJ, Elbers RG, Blencowe NS, Boutron I, et. al. RoB 2: a revised tool for assessing risk of bias in randomised trials. BMJ 2019; 366: l4898

23. Sanz M., Herrera D., Kebschull M., Chapple I., Jepsen S., Berglundh T. et. al. Treatment of stage I–III periodontitis—The EFP S3 level clinical practice guideline. Journal of Clinical Periodontology, 2020, 47(22), 4-60.

24. Europian Federations of Periodontology. Dossier on Periodontal Disease. 2020 URL: http://periodontologija.com/out_data/ghd20dossierperiodiseaseok.pdf

(36)

36 25. G.A. (Fridus) Van der Weijden, Gijs J. Dekkers, Dagmar E. Slot. Success of non-surgical periodontal therapy in adult periodontitis patients: A retrospective analysis. International Journal of Dental Hygiene, 2019, 17309-317.

(37)

37

PRIEDAI

Priedas Nr.1. Mokslinės literatūros sisteminėje apžvalgoje aptartų straipsnių charakteristikos.

Autorius, metai Tiriamieji klinikiniai parametrai/ Mikrobiologiniai parametrai Amžius/lytis /imtis Tyrimo metodas/ tyrimo trukmė Fitoterapinis preparatas Tyrimo rezultatai fitoterapinėje grupėje po atlikto gydymo: PPD, BOP (arba SBI) Moham mad Rayyan ir kt., 2017 m.

Kišenių gylis, apnašų indeksas, dantenų indeksas, kraujavimas zonduojant /- 43.5 ± 7.9 m./ nėra duomenų/ 5 pacientai, 86 periodontolo ginės kišenės ≥5 mm Split mouth/6 mėnesiai Vynuogių kauliukų ekstrakto gelis Po 6 mėnesių PPD vidutiniškai sumažėjo nuo ≈ 5.7 mm iki ≈ 5.05 mm. BOP rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. Moham mad Fallah Azad ir kt. 2016 m. Kišenių gylis, klinikinės jungties lygis, kraujavimas zonduojant,

kraujavimo iš vagelės lygis / Tf, Pg, Td, Pi, Pm, Cr, Fn, Aa, Ec, Av rūšių kiekiai 45-60 m./-/ 46 pacientų, 23 tiriamoje, 23 kontrolinėje grupėse Paralelinis/ 6 mėnesiai Eteriniai aliejai: Cymbopogon flexuosus , Thymus Zygis, Rosmarinus officinalis (citrinžolės, čiobrelių, rozmarinų) Po 6 mėnesių PPD vidutiniškai sumažėjo nuo 3.3 mm iki 2.1 mm. BOP sumažėjo nuo 17.0% iki 12.0%.

(38)

38 Shilpa Grover ir kt. 2016 m. Apnašų indeksas, dantenų indeksas, kraujavimo iš vagelės lygis, kišenių gylis, dantenų prisitvirtinimo lygis /- ≥30 m./-/ 46 pacientai, 528 periodontalin ės kišenės ≥5mm Paralelinis / 3 mėnesiai 10% Emblica officinalis (indiškojo agrasto) gelis Po 3 mėnesių PPD sumažėjo vidutiniškai 1.416 ± 0.595 mm. SBI pagerėjo 2.205 ± 0.270. Ryoma Nakao ir kt. 2020 m. Apnašų indeksas, danties paslankumas, kišenių gylis, dantenų prisitvirtinimo lygis, kraujavimas

zonduojant /Pg, Tf, Td, Fn, Aa, Pi rūšių kiekiai

27-69 m./ 8 vyrai, 16 moterų/24 pacientai Paralelinis / 3 mėnesiai Kario lapų (angl. curry leaf) ekstrakto gelis Po 3 mėnesių nei PPD, nei BOP statistiškai reikšmingai nepakito. Cheng Qian ir kt. 2014 m. Apnašų indeksas, kraujavimo indeksas, zondavimo gylis, klinikinės jungties lygis /Td, Tf, Pi, Pg rūšių kiekiai Nenurodyta/ nenurodyta/6 0 pacientų Paralelinis/6 mėnesiai Ginkmedžio lapų (Ginkgo Biloba) ekstrakto gelis Po 6 mėnesių PPD vidutiniškai sumažėjo nuo ≈ 6.9 mm, iki ≈ 3.5 mm po gydymo. BOP rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. Abhilash a Singh ir kt. 2017 m. Apnašų indeksas, dantenų indeksas, kišenių gylis, klinikinės jungties lygis /- 30-50 m./ 18 moterų, 22 vyrai/ 40 pacientų, 120 periodontolo ginių kišenių, gylis Split – mouth/ 3 mėnesiai Ciberžolės plokštelė (angl. „chip“) Po 3 mėnesių PPD vidutiniškai sumažėjo nuo 4.04 mm iki 2.97 mm. BOP tyrime nebuvo

(39)

39 5-8 mm matuojamas. Vijay Kumar Chava ir kt. 2013 m. Dantenų indeksas, kišenių gylis, klinikinės jungties lygis /- 38.9 ± 10.67 m./ 15 vyrų, 15 moterų/ 30 pacientų, 60 periodontolo ginių kišenių, gylis 4-6 mm Split – mouth/ 4 savaitės Žaliosios arbatos ekstrakto gelis Po 4 savaičių PPD vituniškai sumažėjo nuo 4.93 ± 0.58 mm iki 2.87 ± 0.51 mm. BOP tyrime nebuvo matuojamas. Jaideep Mahendr a ir kt. 2016 m. Kišenių gylis, kraujavimo indeksas, apnašų indeksas / Td, Pg, Tf rūšių kiekiai 30-65 m./ 27 vyrai, 23 moterys/50 pacientų, 25 pacientai tiriamoje grupėje ir 25 pacientai kontrolinėje grupėje Paralelinis/ 3 mėnesiai 4% Garcinia mangostana (mangostanin ė garcinija) gelis Po 3 mėnesių PPD sumažėjo nuo 6.65 ± 1.207 mm iki 2.90 ± 0.518 mm. BOP sumažėjo nuo 91.03 ± 10.031 iki 34.27 ± 7.99.

Tannerella forsythia (Tf), Porphyromonas gingivalis (Pg), Treponema denticola (Td), Prevotella intermedia (Pi), Parvimonas micra (Pm), Campylobacter rectus/showae (Cr), Fusubacterium nucleatum (Fn), Aggregatibacter actinomycetemcomitans (Aa), Eikenella corrodens (Ec), Actinomyces viscosus (Av).

(40)

40

Priedas Nr. 2. Įtraukimo į tyrimą kriterijai. Autoriai Kriterijai, kad asmuo būtų

įtraukiamas į tyrimą

Kriterijai dėl kurių asmuo neįtraukiamas į tyrimą Mohammad Rayyan ir kt. o Mediciniškai sveiki; o Nerūko; o Diagnozuotas periodontitas, periodontologinių kišenių gylis ≥5 mm;

o Radiologiškai matomas kaulo netekimas.

o Nėštumas;

o Krūtimi maitinančios moterys; o Maistinių papildų vartojimas; o Alergija vynuogių kauliukų

ekstrakto (VKE) geliui;

o Hipertenzija ar kraujo krešėjimo sutrikimai;

o Asmenys, sistemiškai ar

vietiškai vartoję antibiotikus per paskutinius 3 mėnesius;

o Rūkymas;

o Asmenys, kurie vartoja bet kokius preparatus, kurie gali neigiamai reaguoti su VKE geliu. Mohammad Fallah Azad ir kt. o 40 – 65 metai; o Diagnozuotas generalizuotas vidutinio sunkumo periodontitas o Asmuo turi ≥20 dantų;

o Kišenių zondavimo gylis 4 – 6 mm;

o Neatliktas joks periodontologinis gydymas per pastaruosius metus; o Asmuo nevartojo antibiotikų per

paskutinius 6 mėnesius; o Apnašų indeksas ≤ 35 % po

mechaninio apnašų nuvalymo prieš tyrimą.

o Nėštumas;

o Krūtimi maitinančios moterys o Alergija tyrime naudojamų

(41)

41 Shilpa

Grover ir kt.

o Sistemiškai sveiki pacientai; o Diagnozuotas lėtinis

periodontitas; o Amžius ≥30 metų; o ≥20 dantų;

o Yra bent 8 kišenės, kurių zondavimo gylis ≥5 mm.

o Sistematiniai susirgimai (diabetas, imunosupresinės būklės)

o Prieš tai atliktas

periodontologinis gydymas; o Antibiotikų ar priešuždegiminių

vaistų vartojimas per paskutinius 6 mėnesius; o Alergija tyrime naudojamų

preparatų ingredientams; o Agresyvi periodontito forma; o Nėštumas;

o Krūtimi maitinančios moterys; o Rūkymas;

o Alkoholio ar narkotikų vartojimas.

Ryoma Nakao ir kt.

o Vidutinės ar sunkios formos lėtinis periodontitas;

o Asmenys, kurie baigė pradinį periodontito gydymą ir perėjo į palaikomąją stadiją;

o ≥1 dantis su kišene, kurios zondavimo gylis ≥5 mm.

o Antibiotikų vartojimas per paskutinius 3 mėnesius; o Alergija tyrime naudojamų

preparatų ingredientams.

Cheng Qian ir kt.

o ≥20 dantų;

o ≥6 kišenės, kurių zondavimo gylis ≥6 mm;

o Klinikinės jungties praradimas ≥4 mm;

o Rentgenologiškai matoma daugiau nei 1/3 šaknies ilgio alveolinės ataugos rezorbcija; o Nėra jokių sisteminės infekcijos

o Antibiotikų vartojimas per paskutinį 1 mėnesį; o Atliktas periodontologinis

gydymas per paskutinius 3 mėnesius;

o Yra sisteminė liga, kuri susijusi su periodontitu;

o Nėštumas;

(42)

42 požymių.

Abhilasha Singh ir kt.

o Bent 3 kišenės, kurių zondavimo gylis 5 – 8 mm;

o Lengvos ar vidutinės formos lokalizuotas periodontitas (pažeista <30% dantų)

o Nėštumas;

o Moterys, maitinančios krūtimi; o Per paskutinius 6 mėnesius

atliktas periodontologinis gydymas;

o Asmenys, turintys sisteminių susirgimų;

o Periodontologinės kišenės šalia neseniai pašalinto danties; o Dantys, kuriuose matoma

endodontologinė-periodontologinė patologija; o Protezuoti dantys;

o Rūkymas;

o Asmenys, nesutinkantys laikytis nustatyto burnos higienos rėžimo.

Vijay Kumar Chava ir kt.

o Diagnozuotas periodontitas; o >30% kišenių zonduojamas gylis

4 – 6 mm;

o Asmenys, sutinkantys ateiti į pakartotinius vizitus.

o Asmenys, sergantys

sisteminėmis ligomis dėl žalioje arbatoje esančio kofeino;

o Sisteminių ar vietinių antibiotikų vartojimas per paskutinius 6 mėnesius; o Atliktas periodontologinis

gydymas per paskutinius 6 mėnesius;

o Nėštumas; o Rūkymas;

(43)

43 Jaideep

Mahendra ir kt.

o Sistemiškai sveiki asmenys; o Diagnozuotas generalizuotas

periodontitas;

o Kišenių zondavimo gylis ≥5 mm; o Sugeba palaikyti tinkamą burnos

higieną viso tyrimo metu.

o Agresyvi periodontito forma; o Sisteminės ligos;

o Alergija tyrime naudojamų preparatų ingredientams; o Nėštumas;

o Moterys, maitinančios krūtimi; o Ilgalaikis steroidinių vaistų

vartojimas; o Rūkymas; o Alkoholizmas;

o Imunosupresinės būklės; o Per paskutinius 6 mėnesius

vartoti antibiotikai ar atliktas periodontologinis gydymas.

(44)

44

Riferimenti

Documenti correlati

Iš dešimties nagrinėtų mokslinių straipsnių, keturi nagrinėjo bendrus fonetikos bei kalbos garsų tarimo pokyčius, atsirandančius dėl išimamų plokštelinių dantų

Tyrime dalyvavo 224 tiriamieji, iš kurių 65 buvo atlikta širdies vainikinių kraujagyslių šuntavimo operacija (I grupė), 59 tiriamieji, kurie sirgo lėtiniu periodontitu,

Norint sumažinti priešlaikinio gimdymo bei kitų nėštumo komplikacijų (pvz.: mažo naujagimių svorio) skaičių sveikatos ir edukacijos centrai turėtų atkreipti

ličio disilikatas gali tiesiogiai kontaktuoti su dantenų vagele, taip pat implanto protezinės atramos kontaktuoja su jungiamuoju epiteliu, todėl labai svarbu

2017 59 Įvertinti probiotikų derinio veiksmingumą gydant gingivitą ir įvertinti jo poveikį podanteniniams mikroorganizmams.. Probiotikai, kaip gerosios bakterijos,

Taip pat, buvo nustatyta, kad, palyginus su periodontitu nesergančiais pacientais, yra statistiškai reikšminga sąsaja tarp lengvos ir sunkios lėtinio periodontito formų ir

Tačiau šios apžvalgos rezultatai rodo, kad nabiksimolis (komercinis, preparato prieinamo Europoje, pavadinimas: Sativex) yra efektyvus, o dėl subalansuoto selektyvių kanabinoidų,

Iš šių 14 studijų, atitikusių iš anksto numatytus atrankos kriterijus, trys studijos nagrinėjo osteoporoze sergančiųjų ir bisfosfonatus vartojančių pacientų