PACIENTŲ POŽIŪRIS APIE PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRE TEIKIAMAS PASLAUGAS IR JŲ PRIEINAMUMĄ

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Agnė Dubakienė

PACIENTŲ POŽIŪRIS APIE PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRE TEIKIAMAS PASLAUGAS IR JŲ PRIEINAMUMĄ

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Studentė Mokslinis vadovas

Agnė Dubakienė Doc. dr. Vytenis Kalibatas

KAUNAS, 2017

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

PACIENTŲ POŽIŪRIS APIE PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRE TEIKIAMAS PASLAUGAS IR JŲ PRIEINAMUMĄ

Agnė Dubakienė

Mokslinis vadovas doc. dr. Vytenis Kalibatas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2017. 62 p.

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų požiūrį apie sveikatos priežiūros teikiamas paslaugas ir jų prieinamumą Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centre.

Darbo uždaviniai: ištirti pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų požiūrį į teikiamas paslaugas; nustatyti pagal kokius kriterijus renkasi šeimos gydytoją Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centre; palyginti pirminės sveikatos priežiūros centro paslaugų prieinamumą miesto ir kaimo gyventojams.

Tyrimo metodika. Anoniminė anketinė PSP centro pacientų apklausa. Tyrimo metu pasirenkant kiekybinį metodą siekiama atskleisti vyraujančias bendresnes nuostatas bei tendencijas.

Rezultatai. Tyrime dalyvavo 273 respondentai, kuriuos sudarė 57,5 proc. moterų ir 42,5 proc.

vyrų. Tiriamųjų vidutinis amžius sudarė 42,71 ±15,75 metus. 67 proc. gyvena mieste, o 33 proc. kaime. Vidutiniškai respondentai eilėje laukia 12 minučių. 17,2 proc. apklaustųjų teigė, jog gydytojas buvo nurodęs įsigyti vaistus tik tam tikroje vaistinėje. Miesto gyventojai vidutiniškai išleidžia vaistams per mėnesį beveik 20 eurų, o kaimo gyventojai beveik 24 eurus. Registratūros darbą, gydytojo teikiamą informaciją pacientai vertino teigiamai. Kaimo gyventojams sunkesnis atvykimas iki gydymo įstaigos. Kaime gyvenantys asmenys vidutiniškai vyksta iki gydymo įstaigos 40 minučių, o mieste - 16 minučių. Mieste ir kaime gyvenančių pacientų išvardintos priežastys, kurios apsunkina atvykimą pas gydytoją išsiskyrė, miesto gyventojams daugiausiai problemų sukelia - neišleidimas iš darbo, o kaimo gyventojams – prastas susisiekimas.

Išvados. 1. Laukimo registratūroje laikas tarp miesto ir kaimo gyventojų reikšmingai skyrėsi (t=-4,249, lls=271, p<0,01). Pacientų nuomonė, ar gydytojas elgiasi teisingai, nurodydamas konkrečią vaistinę, kurioje turi įsigyti vaistus, miesto ir kaimo gyventojų nuomonės skyrėsi (χ

=15,992, lls=2, p<0,05) – nustatyta, kad kaimo gyventojai dažniau nei miesto šiuo klausimu neturi nuomonės, tuo tarpu miestiečiai dažniau mano, kad gydytojas, nurodydamas konkrečią vaistinę, elgiasi teisingai. 2. Informacija, kuri buvo reikalinga prieš renkantis šeimos gydytoją, tarp miesto ir kaimo gyventojų išsiskyrė (χ

=9,564, lls=2, p<0,01).

Nustatyta, kad kaimo gyventojai gydytoją į namus kviečia žymiai dažniau nei kad miesto gyventojai. Susidūrimas su nesklandumais išsiskyrė tarp miesto ir kaimo gyventojų (χ

=8,180, lls=2, p<0,05), kas leidžia teigti, kad kaimo gyventojams gydytojas į namus neatvyksta žymiai dažniau nei kad miesto gyventojams. 3. Per mėnesį vaistas išleidžiamos sumos vidurkiai tarp miesto ir kaimo gyventojų labai skyrėsi (t=-2,045, lls=271, p<0,01).

Nuvykimo patogumas tarp miesto ir kaimo gyventojų taip pat išsiskyrė (χ

=105,311, lls=1, p<0,01).

Raktažodžiai. Pacientai, pirminės sveikatos priežiūros centras, paslaugos, prieinamumas.

SUMMARY

Public Health Management

PATIENTS TREATMENT OF SERVICES PROVIDED IN THE PRIMARY HEALTH CARE CENTER AND THEIR AVAILABILITY

Agnė Dubakienė

Scientific leader doc. dr. Vytenis Kalibatas

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas; 2017. 62 p.

Work objective. To evaluate patients' attitudes about health care services and their availability in the primary health care centre in Svencionys.

The goals of the work: to explore the views of the patients in the primary health care center on the services provided; to determine what criteria according to a family doctor is chosen in Svencionys primary health care center; to compare the availability of services in primary health care center for the urban and rural residents.

The research methodology. Anonymous questionnaire survey of patients in the primary health care center. During the study by choosing a quantitative approach it is aimed to reveal the more general provisions and prevailing trends.

Results. The study involved 273 respondents – 57,5 percent. of women and 42,5 percent.

men. The average age of subjects consisted of 42,71 ± 15,75 years. 67 percent live in the city and 33 percent in the countryside. On average, respondents have to wait in the queue for 12 minutes. 17,2 percent of the respondents said that the doctor had told them to buy drugs only in a particular pharmacy. City residents spend an average per month, nearly 20 euros on drugs and the villagers almost 24 euros. Work desk and medical information provided were evaluated positively by the patients. Rural residents face arrival problems. People living in rural areas go to medical institutions for nearly 40 minutes on average, and in the city - 16 minutes. Urban and rural patients listed the reasons that impede the arrival of the doctor: the biggest problems for the urban people are made by their employers who don not let them go to the doctor during the working hours and for the rural population - poor traffic conditions.

Conclusions 1. The waiting time between the reception of urban and rural population differed significantly (t = -4,249, df = 271, p <0,01). Patient's opinion whether the doctor behaves correctly identifying a particular pharmacy to buy medicines at, urban and rural public opinion differed significantly (χ2 = 15,992, df = 2, p <0,05) - rural population more often than the city does not have opinion on this issue, while city dwellers significantly more often believe that the doctor, indicating a specific pharmacy, does the right thing. 2. The information, which was needed before choosing a family doctor between urban and rural population split significantly (χ2 = 9,564, df = 2, p <0,01). It was found that the villagers invited a doctor in the house more often than the urban population. Exposure to malfunctions significantly split between urban and rural population (χ2 = 8,180, df = 2, p <0,05), which suggests that the doctor does not arrive home significantly more often to the rural population than to the urban population. 3. During the month the amount spent on drug between urban and rural population differed significantly (t = -2,045, df = 271, p <0,01). The opinijon about comfortability of the trip between urban and rural residents split significantly as well as (χ2 = 105,311, df = 1, p <0,01).

Keywords. Patients, primary health care center, services, availability.

TURINYS

SANTRUMPOS...5

PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS... 6

ĮVADAS... 7

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA...10

1.1. Sveikata. Paslaugos ir pirminės sveikatos priežiūros samprata... 10

1.2. Pacientų pasirinkimo kriterijai renkantis šeimos gydytoją ir gydymo įstaigą... 16

1.3. Sveikatos priežiūros prieinamumas miesto ir kaimo gyventojams... 19

2. TYRIMO METODIKA...23

2.1. Tirtos sveikatos priežiūros įstaigos aprašas...23

2.2. Anketos sudarymas...24

2.3. Tiriamųjų respondentų imties dydžio nustatymas...25

2.4. Bandomasis tyrimas... 26

2.5. Anketinės apklausos organizavimas...26

2.6. Statistinė duomenų analizė...27

3. TYRIMO REZULTATAI... 29

3.1. Respondentų demografinė ir socialinė charakteristika...29

3.2. Pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų požiūris į teikiamas paslaugas... 31

3.3. Pacientų kriterijai renkantis šeimos gydytoją Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centre... 39

3.4. Pirminės sveikatos priežiūros centro paslaugų prieinamumas miesto ir kaimo gyventojams... 45

3.5. Rezultatų aptarimas... 51

IŠVADOS...55

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 57

LITERATŪRA...58

PRIEDAI...63

SANTRUMPOS

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LR – Lietuvos Respublika

n – absoliutus skaičius p – paklaidos tikimybė

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija PSP – Pirminė sveikatos priežiūra

PSPC – Pirminės sveikatos priežiūros centras SP – Sveikatos priežiūra

SPSPC – Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centras x – vidurkis

χ 2 – chi kvadrato kriterijus

PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS

1. Asmens sveikatos priežiūra – tai valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas yra laiku diagnozuoti žmonių sveikatos sutrikimus ir laiku užkirsti kelią ligoms, bei padėti stiprinti ir atstatyti sveikatą. [1]

2. Sveikatos priežiūros prieinamumas – tai nustatyta valstybės tvarka pripažintos SP sąlygos, kurios laiduoja SP paslaugų ir medicinos mokslo principų ir medicinos etikos reikalavimus. [1]

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga – tai įstaiga ar įmonė, kurioje yra nustatyta tvarka, tai yra įstatymai bei teisės aktai, kuri turi teisę suteikti SP paslaugas. [1]

4. Pirminės sveikatos priežiūros centras – tai SP įstaiga, teikianti PSP paslaugas. Į jų sudėtį įeina: bendrosios praktikos gydytojų kabinetai, ambulatorijos, medicinos punktai, greitosios medicinos pagalbos tarnybos, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, psichinės sveikatos priežiūros, bendrosios stomatologijos. [1]

5. Pirminė sveikatos priežiūra – tai kvalifikuota asmens sveikatos priežiūra. [1]

ĮVADAS

Gyventojų sveikata – tai didžiausia visuomenės vertybė. [2] Šios vertybės išsaugojimui kiekvienais metais skiriama vis daugiau materialių ir intelektualių išteklių. Didėjant gyventojų ir visuomenės poreikiams, bei lūkesčiams, tai siejama su kokybiška sveikatos priežiūra.

Paciento teisę į prieinamą SP, nustato LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas [3] ir kiti teisės aktai ir įstatymai.

Vienas pagrindinių SPS tikslų – tai, pacientų poreikių tenkinimas. Pacientų poreikiais turi rūpintis visi SP įstaigų darbuotojai, bei siekti pritraukti kuo daugiau paslaugų vartotojų.

[4]

PSP tikslas yra išspręsti asmenų ir visuomenės sveikatos problemas. PSP yra šalies sveikatos sistemos pagrindas, o plėtojant PSP grandį, didėjant konkurencijai tarp PSP centrų labai svarbu, jog įstaigų teikiamos paslaugos būtų ne tik kokybiškos, bet ir tenkintų SP paslaugų vartotojų lūkesčius.

Yra pripažinta, jog pacientai turėtų vertinti ar sveikatos priežiūros sistema atitinka jo lūkesčius. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pripažinta, jog tai yra vienas reikšmingiausių sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimo rodiklių. [5]

Pacientų požiūris gali atskleisti silpnąsias sistemos grandis bei galimus sprendimo būdus. Paciento pasitenkinimas arba nepasitenkinimas sveikatos priežiūros teikiamomis paslaugomis tampa svarbiausia sveikatos priežiūros sistemos vertinimo dalimi. Tyrimais įrodyta, kad pačių pacientų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas yra labai svarbus, nes įtakoja tolesnę paciento elgseną, gydymo rezultatus, sveikatos priežiūros paslaugų paklausą. [6]

Pacientų pasitenkinimo ir požiūrio į medicinos paslaugas tyrimai yra populiarūs visame pasaulyje todėl, kad rezultatai yra prielaida paslaugoms gerinti, jie taip pat svarbūs planuojant sveikatos apsaugos sistemos struktūrą ir veiklą.

Švenčionių PSP centre pacientų požiūris apie teikiamas paslaugas tyrimas iki šiol nebuvo atliktas. Tyrimų, kuriuose būtų lyginama miesto ir kaimo sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų prieinamumas ir pasitenkinimas yra atlikta nedaug, dėl to šis tyrimas, tiriant jų skirtumus, svarbus.

Vertinant pirminės sveikatos priežiūros teikiamas paslaugas, didelis dėmesys yra

skiriamas paciento nuomonei apie suteiktas paslaugas. [7] Mokslininkai teigė, jog pacientų

pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis priklauso nuo ligos stadijos ir pobūdžio, paciento amžiaus, lyties, išsimokslinimo, jo lūkesčių ir asmeninės patirties. [8] Dėl šių priežasčių ši tema yra aktuali, nes šiais laikais vis labiau pradedami vertinami etiniai principai: paciento anonimiškumas ir informuoto pasirinkimas, kurie pasaulio medicinoje atsirado kartu su medicinos pažanga. Kadangi visi pacientai turi savo teises ir poreikius, tai yra teisę rinktis gydymosi būdą, gydymo įstaigą ir gydytoją, bei įvertinti, ar suteikta medicininė paslauga atitiko jo poreikius. Kadangi pacientai nėra profesionalai medicinoje, jiems paslaugos esmė, tai pasitenkinimas suteiktomis paslaugomis, o tai yra susiję su geromis emocijomis, jiems labai svarbus ne tik rezultatas, o paslaugų teikimas. Dėl to sveikatos priežiūros politikams ir vadybininkams svarbu atrasti metodus, kurie nustatytų, kaip pacientai suvokia paslaugą, bei tuos rezultatus panaudoti sveikatos priežiūros vadyboje.

Šią temą pasirinkau pati, nes ši tema man yra įdomi ir vertinga. Sugalvojus šiai temai tikslą ir išsikėlusi uždavinius, sudariau anketos klausimyną.

Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas ir bendruomenė bus susipažindinti su tyrimo rezultatais apie pacientų požiūrį ir pasitenkinimą sveikatos priežiūros įstaigos teikiamomis paslaugomis. Tyrimo rezultatai galės būti panaudojami nustatant tiriamos įstaigos stipriąsias ir silpnąsias sveikatos priežiūros grandis. Pacientų dalyvavimas sveikatos priežiūros procese yra tiesiogiai susijęs su jų poreikių atitikimu, šis tyrimas padės suprasti, kokios problemos vyrauja šioje įstaigoje. Kuo labiau bus pateisinti paciento poreikiai, tuo daugiau pacientų naudosis įstaigos teikiamomis paslaugomis. Nuolatiniai pacientų poreikių ir pasitenkinimo teikiamomis SP paslaugų tyrimai sudaro realias galimybes PS paslaugoms gerinti.

Darbo rezultatai turi neabejotiną praktinę – taikomąją vertę tiriamojoje įstaigoje, tai yra

vadybiniams sprendimams priimti. Rezultatai padės atkreipti dėmesį į įstaigoje vyraujančias

problemas ir ieškoti sprendimų, kaip jas panaikinti.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti pacientų požiūrį apie sveikatos priežiūros teikiamas paslaugas ir jų prieinamumą Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centre.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų požiūrį į teikiamas paslaugas.

2. Nustatyti pagal kokius kriterijus renkasi šeimos gydytoją Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centre.

3. Palyginti pirminės sveikatos priežiūros centro paslaugų prieinamumą miesto ir

kaimo gyventojams.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sveikata. Paslaugos ir pirminės sveikatos priežiūros samprata

1974 metais buvo atlikti tyrimai, kurie atskleidė, kad sveikatą 50% lemia gyvenimo būdas, 20% - genai ir aplinka, o tik 10% sveikatą lemia sveikatos priežiūros įstaigų darbas.

Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) norėdama parodyti sveikatos priežiūros skirtumus naudojo Dahlgreno ir Whiteheado modelį, kuriame matoma, jog sveikatos lygis kinta ne atsitiktinai, o jį veikia skirtingi veiksniai, tai yra ryšys tarp įvairių veiksnių ir sveikatos (1 paveikslas). [9]

1 pav. Ryšys tarp įvairių veiksnių ir sveikatos

Kaip matome pirmajame paveiksle tik 10% žmogaus sveikatą lemia sveikatos priežiūros įstaigų darbas, o tai nėra daug. Sveikata – yra didžiausias turtas, todėl rūpinamasi, ne tik individualiai, o valstybiniu, pasauliniu lygiu, nes sveiki žmonės yra visuomenės pagrindas.

Viešoji paslauga - tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla, kuri teikia žmonėms mokslo, socialines, švietimo, kultūros ir sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas. [10]

SP – tai yra paslauga, kuri pasižymi paslaugoms būdingomis savybėmis. Pradedant gilintis į SPS, atskleidžia paslaugos termino samprata.

B. Vengrienė ir N. Langvinienė nurodė, jog dėmesys paslaugoms sustiprėjo 1929 –

1933 metais. Nuo šio laikotarpio paslaugos vystėsi sparčiai. Jos išskyrė šiuos būdingus

bruožus [11]:

 Išryškėjęs skirtingas valstybių požiūris į veiklas, turinčias tiek paslaugoms, tiek pramoninės gamybos būdingus bruožus;

 Pradėjo klasifikuoti paslaugų informaciją;

 Bandė skaičiuoti ir identifikuoti paslaugų sektorių, kurios pagrindas buvo laikomas veiklos neapčiuopiamumo kriterijai;

 Šešėlinė paslaugų veikla, kuri trukdė įvertinti paslaugas.

Paslaugoms yra priskiriama teikėjui A ir vartotojui B. Sąveikaujant yra atliekama veikla, kurios tikslas - pakeisti vartotojui B priklausomą vertybę į C. Rezultatas negali plisti nepriklausomai nuo gėrybės C. Šios paslaugos koncepcija pateikta žemiau esančiame 2 paveiksle. [12]

2 pav. Paslaugos koncepcijos atvaizdas Šaltinis: Hopenienė, Bagdonienė, 2004

Šią paslaugą galima labai plačiai pritaikyti paslaugų gausybei [12]:

 naudotojui nepriklausančias arba jo kontroliuojamas paslaugas, kurios

pateikiamos paslaugų teikėjui prižiūrėti ir t. t.;

 normalizuotą ir sukoduotą informaciją, kurią paslaugos teikėjas turi perdirbti, pakeisti naudotojo naudai;

 patį asmenį, jo protines ir fizines savybes;

 organizacijas, jų technines charakteristikas, bei kolektyvo sugebėjimus.

Išskiriami šie paslaugų teikimo ingredientai [12]:

 naudotojas (privatus asmuo arba organizacija) yra pirminis paslaugų teikimo ingredientas, be jo apsilankymo negali būti ir paslaugos;

 fizinės (išorinės) priemonės, turinčios svarbios reikšmės paslaugų teikimui;

 susisiekimo personalas – tai paslaugų organizacijų darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys naudotojus;

 nematoma paslaugų teikimo sistema. Naudotojas nemato šios paslaugų įmonės dalies;

 kiti naudotojai. Paslauga yra retai suteikta tik vienam naudotojui.

LR Konstitucijoje yra patvirtinta sveikatos, kaip vienos iš pagrindinių valstybės ir žmogaus vertybių, apsauga. Šiuo tikslu siekiama suteikti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, aiškiai įtvirtinant pacientų ir sveikatos priežiūros srityje dirbančių gydytojų ir pareigas, bei užtikrinti efektyvią pacientams padarytos žalos atlyginimo sistemą.

Pacientams, turintiems Lietuvos pilietybę, teisė į sveikatos priežiūros paslaugas įtvirtinta ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. [13]

2008 metais Komisija parengė direktyvos projektą dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse ir kartu su direktyva pateikė memorandumą dėl siūlomos priimti direktyvos nuostatų. Ši direktyva siekia nustatyti aiškią ir skaidrią sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kitose valstybėse. Direktyva turi pašalinti sveikatos judėjimo laisvės teisinį neapibrėžtumą. Taip pat siekiama užtikrinti pacientų mobilumą, bei laisvę teikti sveikatos priežiūros paslaugas. [25,26]

PSP – tai SP, kuri vykdoma pagal kiekvienos šalies individualias finansines

galimybes, taikant tokius principus metodus, kurie yra moksliškai pagrįsti, praktiškai

įgyvendinami ir visuomenei suprantami. PSP tikslas yra užtikrinti bendruomenės narių

sveikatą.

PSP paslaugas skiria ambulatorinės asmens SP įstaigos, akredituotos PSP:

 poliklinikos,

 medicinos punktai,

 moterų konsultacijos,

 ambulatorijos,

 psichikos sveikatos centrai,

 PSP centrai, kuriuose yra terapijos arba pediatrijos, arba akušerijos- ginekologijos gydytojai bei, gydytojai stomatologai,

 bendrosios praktikos gydytojų kabinetai. [13]

Kitoje nagrinėtoje literatūroje PSP apibrėžiama, kaip reikalinga visų draugijos narių bei jų šeimų SP šaliai ir draugijai tinkama vertė. [14] PSP tai yra kompleksas įvairių priemonių, padeda gauti norimą sveikatos lygį visoje šalyje.

PSP tikslas – išspręsti esmines individų, draugijos ir visuomenės sveikatos sunkumus. Tos priemonės yra sveikatos skatinimas, profilaktika, mokymas, ir gydymo paslaugos. Kadangi šios paslaugos labai priklauso nuo draugijos ekonominės padėties bei socialinės specifikos, PSP įvairiuose regionuose išsiskiria, bet yra ir keletas susijungimo detalių. PSP – 1-oji paciento kontakto su SP sistemos elementas, tai yra ten, kur žmogaus ir visuomenės sveikatos aspektu prižiūri:

 asmens sveikata;

 sveikatos mitybos skatinimu;

 tyro geriamojo vandens aprūpinimu;

 svarbiausi higienos klausimai;

 vaiko ir motinos sveikata (įskaitant šeimos planavimą);

 skiepijimu nuo labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų;

 endeminių ligų profilaktika bei kontrole;

 sveikatos mokymu;

 ligų profilaktika. [15]

Gerai veikianti PSP grandis gali padėti užtikrinti šalies sveikatos paslaugų našumą bei pagrįstai naudoti ribotus išteklius, skiriamus SP. Jei PSP yra veiksminga, šioje grandyje galima išspręsti 80 proc. visų šalies žmonių sveikatos problemų. [10]

Didėjant žinioms sveikatos klausimais įvairiuose leidiniuose, sveikatos mokymuose, informacija žiniasklaidoje, internetinėse svetainėse, pacientai gauna vis daugiau informacijos sveikatos klausimais ir nori būti aktyviais SP dalyviais, gaunantys jiems reikalingą, suprantamai pateikiamą informaciją, bei turi galimybes pasakyti savo nuomones ir norus. [16]

2001 m. Alytaus ir Kauno 2-osios klinikinės ligoninėse buvo atliktas tyrimas tarp dviejų miestų. Tyrimas buvo atliktas apie stacionarinę pagalbą gaunančių pacientų pasitikėjimo sveikatos priežiūros politiką. Rezultatai parodė, jog Alytaus ligoninės 31 proc.

pacientų, o Kauno 2-osios klinikinės ligoninės 22 proc. pacientų - netiki sveikatos priežiūros politikos veikla. Sveikatos priežiūros politika Lietuvoje pasitiki tik maža dalis pacientų. Jie sudarė vos 3 proc. Nagrinėjant tyrimo duomenis, paaiškėjo, kad 7 proc. apklaustųjų pasisakė, jog SP reforma pagerino jų gydymą, o 26 proc. pacientų teigė, jog jų gydymas pablogėjo (16 proc.). Pasitikėjimas – labai reikšmingas atžvilgis SP paslaugų tiekėjų ir pacientų ryšiuose. E.

Pellegrino ir kt. (1993) tvirtinimu, pasitikėti SP ypač svarbu sergančiam žmogui, nes tuomet ligonis užtikrintas, kad juo bus pasirūpinta. Kai vyrauja pasitikėjimas, nebelieka nuolatinio baimės jausmo ir apgaulės. [17]

2000 m. Klaipėdos rajone buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo bandyta išsiaiškinti, kaip pacientai vertina sveikatos priežiūros sistemą. Buvo apklausti 377 pacientai.

8,8 proc. apklaustųjų sveikatos priežiūrą apibudino gerai, 56,2 proc. nurodė, jog yra vidutiniška, o 22 proc. apklaustųjų nurodė, jog yra bloga. Geriausiai sveikatos priežiūros sistemą vertino tie respondentai, kurie buvo pasirinkę šeimos gydytojus, o blogiausiai tie, kurie pasirinko apylinkės terapeutus. [18]

2006 – 2007 m. buvo atsitiktine tvarka atrinktos septynios ligoninės. Atliktame

tyrime paaiškėjo, jog 94,2 proc. pacientų atsakė, kad jie pasitiki gydančiu gydytoju. Viena iš

pasitikėjimo tarp gydytojo ir paciento nuomonių, tai atidus ir nuolankus bendravimas. Pagal

šio tyrimo matomą informaciją 4,2 proc. pacientų manė, kad jų gydytojai su jais bendrauja

nuolankiai, o žymiai daugiau, tai yra 62,8 proc. gydytojų galvojo, kad pacientai su jais

bendravo nuolankiai. [19]

2004 metais Viešojoje PSP įstaigoje apsilankę pacientai sunumeravo 10 teiginių, kurie galėtų geriau patenkinti jų poreikius:

 didesnis dėmesys bendravimui;

 konsultacijų teikimas telefonu;

 kvalifikacijos tobulinimas;

 tinkama kabineto įranga;

 profilaktinio darbo didinimas;

 siuntimai pas specialistus laiku;

 didesnis atlyginimas;

 aptarnaujančių pacientų skaičiaus mažinimas įstaigoje;

 prailgintas aptarnavimo laikas pacientams;

 dokumentacijos mažinimas. [20]

Lietuvoje pagal bendrą projektą, kartu su Pasaulio sveikatos organizacija buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 3514 atsitiktinės atrankos principu atrinkti žmonės. Iš jų 4,2 proc. moterų ir 5,3 proc. vyrų išreiškė neigiamą nuomonę apie medicinos paslaugų skubumą. Labai gerai vertino vos 10,7 proc. visų tirtų moterų ir 9,8 proc. vyrų. Pusė respondentų nurodė, kad darbuotojai su jais elgėsi pagarbiai. 0,8 proc. teigė, jog su jais darbuotojai niekada neįsielgė pagarbiai, 1,7 proc. nurodė, kad gydytojai ir slaugytojos niekada jų neišklausė. Pusė apklaustųjų nurodė, kad SP darbuotojai visada juos atidžiai išklausė, 3,2 proc. nurodė, kad jie niekada nebuvo suprantamai informuojami. Pasirenkant patinkantį gydytoją, 10 proc. apklaustųjų turėjo didelių sunkumų. Didžioji dalis, tai yra 59,5 proc. tiriamųjų atsakė, kad jiems PSP įstaigose pagalba buvo suteikta iš karto. [12]

Dažniausiai pacientų pasitenkinimas aiškinamas neatitikimo modeliu. Pagal jį

pasitenkinimo laipsnis, kurį vartotojas patiria kontekste su paslauga, nusakomas paciento

laukiamos ir gautos paslaugos neatitikimu: teigiamas neatitikimas reiškia, kad gauta paslauga

geresnė, nei tikėtasi (pasitenkinimas), neigiamas – paslauga blogesnė, nei tikėtasi

(nepasitenkinimas), neutrali būsena – paslauga pateisina lūkesčius. Kadangi pasitenkinimas

yra emocinis atsakas į paslaugą, tai jį atspindi būsenų įvairovė: pyktis, susierzinimas,

abejingumas, malonumas, susižavėjimas ir pan. Nuo paciento būsenos priklauso kiek bus patenkintas ar nepatenkintas SP tiekiamomis paslaugomis.

SP įstaigoje laukiančio paciento psichologija:

 dauguma pacientų nurodo ilgesnį laiką, nei iš tikrųjų laukia;

 laikas, per kurį pacientas nieko neveikia atrodo žymiai ilgesnis;

 nerimas ilgina laukimo laiką;

 nepaaiškinus, kad teks laukti, vartotojui visada atrodys, kad jis laukia ilgiau, nei iš tikrųjų yra;

 kuo mažesnis asmeninės kontrolės laipsnis, tuo mažesnis pakantumas laukimui;

 kuo vertingesnė paslauga, tuo tolerantiškesnis pacientas;

 vienam laukti visada ilgiau, nei grupėje;

 streso būsenoje laukimas yra varginantis ir keliantis įtampą. [59]

Šioje darbo dalyje trumpai aptarta, kas lemia sveikatą, ir išnagrinėta kai kurių autorių siūlomi paslaugų ir PSP apibrėžimai. LR Konstitucija įtvirtino sveikatos, kaip žmogaus vertybių apsaugą, kurios tikslas – suteikti visuomenės ir asmenes sveikatos priežiūros paslaugas.

Poreikių įvertinimas yra labai svarbus, norint geriau realizuoti paciento poreikius.

Paciento poreikiai yra svarbūs ne vien tik kaip jo įsitikinimas, jų realizavimas turi galios vartotojų pasitenkinimui SPP. Kuo labiau bus pateisinti paciento lūkesčiai, tuo daugiau vartotojų naudosis įstaigos teikiamomis paslaugomis. Nuolatinis pacientų anketavimas leidžia stiprių ir silpnų sričių veiksmų nustatymui. Pacientų pasitenkinimo paslaugomis tyrimas leidžia pradėti naujus pokyčius įstaigoje, bei pakeisti užsibuvusios veiklos įpročius. Kaip jau minėjau, jog pagrindinis SP įstaigų uždavinys - pritraukti naujų pacientų, bei išlaikyti esamus, ir tuo pačiu išsiaiškinti pacientų poreikius ir juos realizuoti.

1.2. Pacientų pasirinkimo kriterijai renkantis šeimos gydytoją ir gydymo įstaigą

Lietuvos sveikatos priežiūros teisiniuose aktuose yra rašoma, jog pacientams turi būti

prieinama aukštos kokybės, veiksminga ir laiku suteikta sveikatos priežiūra. Tuo tarpu

pacientai turi teisę pasirinkti:

1. Gydymo įstaigą;

2. Gydantį gydytoją ir slaugytoją. [21]

Galimybė rinktis pacientams sveikatos priežiūros įstaigose yra vertinama kaip motyvacija, gerinti paslaugų kokybę sveikatos priežiūros įstaigose, daugiau orientuotis į pacientų poreikius, o pasak Fataki M. moksliniais tyrimais, kurie buvo atlikti Anglijoje ir remiantis jų duomenimis, pacientai labiau linkę rinktis sveikatos priežiūros profesionalumą, pasitikint gydytojų nuomone renkantis gydymą pacientui. [22]

Remdamiesi įstatymais pacientai turi teisę rinktis sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje nori gydytis, bet ne visada tai praktiškai įmanoma. Tai gali būti tada, kai pacientas prisirašęs toje įstaigoje, o gydymo paslaugos jam yra neteikiamos dėl to, jog nėra galimybių už jas susimokėti. Paciento pasirinkimas siejamas su paciento atsakomybe. Atsakomybė nesiejama su pacientų žiniomis, geografine teritorija ar poreikiais. [23]

Žebienė E. ir kt. išsako Locker ir Dunt teiginį, jog paciento pasitenkinimas gali būti panaudojamas trims svarbiausiems tikslams: kaip rūpinimosi kokybei įvertinimas, kaip rezultato kintamasis ir kaip paslaugos silpnybės rodiklis. [24] Dėl to yra atliekama daug tyrimų susijusių su pacientų pasitenkinimu sveikatos priežiūros paslaugomis, pasirinkimo motyvais.

Ramsty L. (2000) ir Cambell J. L. (2006) išskyrė keletą sričių sveikatos priežiūroje, kurios turėjo įtakos pacientų pasirinkimui, tai:

1. Prieinamumas;

2. Gydytojo kompetencija;

3. Gydytojo ir paciento bendradarbiavimas;

4. Gydytojo vidinės savybės.

5. Efektyvus sveikatos priežiūros organizavimas ir koordinavimas. [26]

Krupat E. 2002 metais teigė, jog daugelis pacientų atvykdami į sveikatos priežiūros

įstaigą jau iš anksto turi informacijos apie gydytojus, įstaigą ir tvarką. Taip pat dauguma

pacientų tikisi, kad jų problemos bus išspręstos. [25]

Daugumoje šalių šeimos medicinos įstaiga yra centrinė PSP sistemos ašis, kurioje šeimos daktaras derina paciento SP eigą, kuris vyksta įvairiose SP sistemos elementuose. [26]

Šeimos gydytojo įstaiga, kuri remiasi PSP, gali užtikrinti:

1. Bendruomenei pagrįstą ir leistiną pirminę SP;

2. Priimtiną SP skiriamų išteklių suskirstymą;

3. Vientisą ir suderintą gydomųjų, profilaktinių, slaugos priemonių pritaikymą bendruomenei;

4. Pagrįstą antrinės ir tretinės SP technologijų ir priemonių panaudojimą;

5. Visuomenės sveikatos būklės pagerinimą. [27]

Bagdonienė L. ir Hopenienė R. aprašė autorių A. Parasuraman, V. Zeithaml ir L.

Berry Servqual modelį, kuris atskleidė vartotojo pasirinkimo vertinimą, kur vartotojas daugeliu atveju vertina tas pačias savybes:

 Patikimumas – paslaugos pateikiamos suderėtu laiku;

 Pažadų ištesėjimas, įrašų dokumentuose apibrėžtumas ir jų gavimas be apsunkinimų, paslaugų kainų paaiškinamumas;

 Reagavimas - personalo noras ir pasiruošimas aptarnauti žmones, bei paslaugos laiku suteikimas;

 Kompetentingumas – personalo žinių ir įgūdžių turėjimas ir jų pritaikymas;

 Prieinamumas – lengva prisiskambinti, neilgai laukiama, kol bus suteikta paslauga, prieinamos kainos pacientams;

 Paslaugumas – malonus ir atidus personalo elgesys;

 Iškalbingumas – mokėjimas bendrauti su asmeniu jam suprantama kalba, bei sugebėti išklausyti asmens norus ir pageidavimus supratimas;

 Pasikliovimas – pasiruošimas patenkinti asmens poreikius (įstaigos vardas ir reputacija);

 Saugumas – informacijos anonimiškumas;

 Tikroviškumas – instrumentai, personalo apranga, įrengimai ir įranga, informacinės brošiūros apie suteiktas paslaugas ir jų kainas, gydymo procedūrų uždarumą užtikrinančios priemonės. [12]

Išnagrinėjus įvairią literatūrą galiu teigti, jog remdamasis įstatymais pacientai turi teisę rinktis sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje nori gydytis bei gali rinktis šeimos gydytoją, bet ne visada tai praktiškai įmanoma. Nagrinėtuose tyrimuose buvo rašoma, jog dažniausiai pacientai gydytoją renkasi pagal vietovę, bendravimą, kompetenciją ir patirtį ir gydytojo vidines savybes.

1.3. Sveikatos priežiūros prieinamumas miesto ir kaimo gyventojams

Didėjantis sveikatos informaciniams srautams, pacientai vis daugiau įgyja žinių gydymo klausimais ir siekia būti aktyvesniais SP dalyviais, kurie gauna jiems suprantamai pateikiamą informaciją ir turi galimybes reikšti savo nuomones ir pasiūlymus. Siekiant garantuoti, bei gerinti SP paslaugas ir prieinamumą, neišvengiama SP nukreipti į pacientą, ypatingą dėmesį kreipti į pacientų poreikius SP grandyje. [28]

Sveikatos priežiūros prieinamumas Lietuvoje pradėtas tirti 1995 m. Autorės Danguolė Jankauskienė ir Jolanta Žemgulienė pateikia duomenis, jog nustatytas didesnis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas studentų ir moksleivių, namų šeimininkių, vidutinių ir didžiųjų šalies miestų gyventojų bei jaunesnių asmenų grupėse. [29]

Kiekvienas žmogus turi teisę į sveikatos priežiūrą. Esminė sąlyga yra kiekvienam pacientui prieinama sveikatos priežiūra, nepaisant jo amžiaus, gyvenamosios vietos ir kitus veiksnius. Sveikatos priežiūra dažniausiai analizuojama remiantis pacientų patirtimi, išsiaiškinus kliūtis, kurios buvo įveiktos paslaugoms gauti arba pacientai negavo sveikatos priežiūros paslaugų. [30]

Perskaičiusi mokslinius tyrimus apie pacientus, bei teikiamas paslaugas ir remdamasi literatūros duomenimis apie pacientų nuomonę, didelį dėmesį skiria – prieinamumui, švarai, paslaugos komfortui, dėmesingumui, profesionalumui. [31]

Prieinamumas prie sveikatos priežiūros problematikos glaudžiai susijusi su

teisingumu, lygiavertiškumo bei kokybės nustatymais. [32] Vieni autoriai prieinamumą prie

SP apibrėžia per SP paslaugų materiją, jie akcentavo paslaugų svarbumą, įperkamumą,

pasiekiamumą, pakankamumą, bei priimtinumą. [33]

Lietuvos mokslininkai savo studijose SP paslaugų prieinamumą įvardino, kaip tam tikros vietovės gyventojų turimos galimybės gauti vienas ar kitas reikalingas gydymo ar slaugymo paslaugas. [34] SP paslaugų prieinamumą miesto ir kaimo gyventojams galima žiūrėti ir organizaciniu principu. Lietuvoje SP prieinamumą nagrinėję autoriai nurodė, kad pirminė asmens SP pacientams yra prieinama, o susisiekimas ir kitų sveikatos specialistų dėmesys, bei darbo organizavimas įvertintas gana palankiai. Išskyrė pagrindines organizacines problemas (vadybines, etines bei profesines), su kuriomis susiduria įstaigose besilankantys pacientai. Vadybinės tvarkos problemos yra įvardinamos tokios: didelės eilės prie kabinetų ir registratūroje, kyšio poreikis, sunku gauti talonus, per ilgas tyrimų rezultatų laukimas, mokami tyrimai ar nepaskyrė kompensuojamųjų vaistų. Organizacinio prieinamumo prie SP paslaugų problemomis laikomas ir dažnai nereikalingas siuntinėjimas iš kabineto į kabinetą bei reikiamų tyrimų atlikimo sudėtingumas. Kita organizacinio pobūdžio problemų grupė susijusi su etika, morale ir profesionalumu. Šios problemos įvardinamos kaip žema gydytojų kvalifikacija ir neturėjimas atsakomybės, piktas ir nemalonus elgesys, nekreipimas dėmesio į pacientą bei kitos veiklos darbo metu, bei pacientų skirstymas pagal pajamas, gyvenamą vietą ar amžių. [35]

Remdamiesi literatūros duomenimis, matome, jog vykdant tyrimus pirminės sveikatos priežiūros grandyje, didžiausias dėmesys yra skiriamas pacientų vertinimams apie sveikatos priežiūros prieinamumą ir priimtinumą (laukimo trukmė, registracija, teritorinis ir finansinis prieinamumas, patalpos, įranga, bendravimą, humaniškumą, informacijos suteikimą ir paramą). [36]

Sveikatos priežiūros prieinamumo sąvoka apibrėžiama įvairiai. SP prieinamumas - tai tam tikroje teritorijoje esančių gyventojų galimybė gauti jam reikalingas paslaugas, kurios būtų kuo efektyvesnės ir prieinamos kainos, suteiktos tinkamu laiku, bei visiems pacientams vienodomis sąlygomis. [37]

Paslaugų marketingo vadybos literatūroje prieinamumas vertinamas pagal šiuos parametrus [28]:

1. Geografinė sveikatos priežiūros įstaigų vieta, kuri įvertina atstumą iki įstaigos ir laiką per kurį pacientai pasiekia sveikatos įstaigą;

2. Įstaiga, teikianti SP paslaugas, darbo pasirengimas, darbo trukmė, pacientų

priėmimo laikas;

3. Informacijos prieinamumas, tai informacija apie paslaugas, pasiūlymus, gydytojus.

Teisę gauti valstybės laiduojamą asmens sveikatos priežiūrą turi Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių piliečiai, kurie gyvena Lietuvoje. Sveikatos sistemos įstatymai lėmė tai, jog buvo pradėti kurti SP paslaugų prieinamumo projektai, o vienas iš svarbiausių SP organizavimo principų – tai SP prieinamumas. Šis principas garantuoja tada, kai SP paslaugos yra prieinamos daugumai pacientų. Paslaugos privalo būti gana arti gyventojo, o kainos už gautas paslaugas prieinama ir neturtingiems žmonėms. [38]

Vienas pagrindinių SP paslaugų teikėjų tikslų - pacientų poreikių tenkinimas [28].

Siekiama, kad gyventojai gautų kokybiškas paslaugas mažiausiomis sąnaudomis atsisakydami neveiksmingų ir nereikalingų paslaugų. [39]

Studijuojant mokslinę literatūrą supratau, jog sveikatos priežiūros prieinamumu yra domimasi visame pasaulyje, nors skiriasi šalių ekonominis išsivystymas, bet duomenys apie paslaugų prieinamumą yra gana panašūs.

O. Malley A.S. kartu su bendraautoriais nurodė JAV esančius sunkumus:

 Prieinamumas;

 Terapeutų ir pacientų santykiai;

 Specialistų darbo koordinavimas;

 Pagalbos tęstinumas;

 Atsiskaitymai.

Dar kyla sunkumų tada, kai medicinos pagalbos prireikia savaitgaliais arba vakarais.

Vienas iš jų – laikas, kuris reikalingas nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, esančią toliau nuo namų. Tokia situacija, kaip jau minėjau vadinama – geografiniu prieinamumu.

Biotinas M. kartu su bendraautoriais nurodė, jog Ispanijoje ir Katalonijoje yra atliekami sociologiniai tyrimai, kurie tiria socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą.

Taigi buvo siekiama išanalizuoti, ar 186 pirminės sveikatos priežiūros centruose yra

suteikiama reikiama sveikatos priežiūra. Jie analizavo struktūrą, materialinės galimybes,

darbo organizavimą, siuntimų sistemą ir pan. Gauti rezultatai buvo gana gerai aiškinami

sveikatos apsaugos darbu, bet buvo ir nepatenkinamų atsakymų – pacientams tenka labai ilgai laukti siuntimų pas gydytojus, bei labai ilgai tenka laukti reikiamų skiepų. [40]

Pechansky su kitais autoriais išskyrė bruožus, kurie nusako prieinamumą kaip ,,atitikimo laipsnį” tarp pacientų ir SP sistemos:

 tinkamumas (SP pacientų ir paslaugų teikėjų požiūrių sutapimas);

 įperkama kaina (priimtina kaina pacientui);

 tikslingumas (tai yra pakankama paklausos ir pasiūlos pusiausvyra);

 fizinis prieinamumas (paciento galimybėmis judėti);

 prisiderinimai (kai darbo laikas, eilės yra sudarytos atsižvelgiant į paciento norus). [41]

Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymas sveikatos priežiūros prieinamumą apibrėžia taip: ,,Sveikatos priežiūros prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ar visuomenei. [42]

2002 m. Feddock su kitais autoriais panaudojo labai trumpą, vos penkių klausimų anketą, kuria apklausė 269 pacientus apie laukimo laiką. Jie nustatė, kad tarp pacientų, kuriems teko ilgai laukti prie gydytojo kabineto ir vizitas truko mažiau 15 minučių, buvo net 48% nepatenkintų suteikta paslauga, ir priešingai, tarp pacientų, kuriems ilgai teko laukti, bet gydytojo vizitas truko daugiau kaip 15 minučių, nepatenkintųjų SP paslauga buvo tik 18%.

Autoriai teigia, kad tokie faktai leidžia teigti, kad gydytojas skirdamas daugiau laiko pacientui gali neutralizuoti nepasitenkinimą, kilusį dėl ilgo laukimo. [43]

Išanalizavusi mokslinę literatūrą apie sveikatos priežiūros prieinamumą mieste ir kaime gyvenantiems pacientams, galiu teigti, jog esminė sąlyga yra kiekvienam pacientui prieinama sveikatos priežiūra, nežiūrint jo amžiaus, gyvenamosios vietos ir kitų veiksnių.

Atliktuose tyrimuose buvo nurodyta, jog daugeliui pacientų tenka labai ilgai laukti siuntimų

pas gydytojus, laukti reikiamų skiepų, ilgos eilės prie registratūrų, kaimo gyventojams –

prastas susisiekimas, ne laiku atliktos procedūros bei gydytojo netinkamas bendravimas.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tirtos sveikatos priežiūros įstaigos aprašas

Nuo 1997 metų pradėjo veikti VŠĮ Švenčionių įstaiga Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centras. Ši įstaiga aptarnauja virš 23 tūkst. gyventojų. Šią įstaigą sudaro - Švenčionių, Pabradės, Švenčionėlių poliklinikos, psichikos sveikatos skyrius, slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, Adutiškio ir Kaltanėnų ambulatorijos bei vienuolika kaimo medicinos punktų. [44] Remiantis Švenčionių PSP centro statistiniais duomenimis per 2015 metus Švenčionių PSPC užregistravo virš 61 tūkst. apsilankymų pas gydytojus, iš jų dėl ligos 53 tūkst., profilaktinių patikrinimų 7,889, gydytojų iškvietimų į namus 1614, o mokamų paslaugų 2993. Iš viso prie Švenčionių PSPC 2015 metais buvo prisiregistravę 10 tūkst.

pacientų.

Nuo 2016 metų spalio mėnesio Švenčionių PSP centras susijungė su Švenčionėlių ir Pabradės padaliniais. Susijungus į vieną Švenčionių PSPC šiuo metu iš viso yra priregistruota 22575 pacientų. Nuo 18 metų iki 65 metų ir daugiau iš viso yra 18960 pacientų. Išskiriant procentais, tai 37,4 proc. sudarė asmenys nuo 18 iki 49 metų, 23,4 proc. sudarė vyresni nei 65 metų asmenys, nuo 50 metų iki 65 - 22,57 proc.

Viešoji įstaiga Švenčionių rajono PS priežiūros centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš Švenčionių savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji sveikatos priežiūros ne pelno siekianti įstaiga, kuri teikia asmens SP paslaugas. Įstaiga turi pasirašiusi sutartį su Vilniaus teritorine ligonių kasa.

Įstaigos misija - suteikti pacientams mokslu, bei technologijomis pagrįstas, saugias, kokybiškas, atitinkančias pacientų poreikius, interesus ir lūkesčius, PS prie, psichikos sveikatos ir slaugos paslaugas. Siekti, kad prie šios įstaigos prisirašę pacientai, dėka medicinos darbuotojų atliekamo profilaktinio ir gydomojo darbo, kuo mažiau turėtų sveikatos problemų.

Įstaigos vizija – „konkurencinga, pažangi asmens sveikatos priežiūros įstaiga,

teikianti kokybiškas ir prieinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei profilaktinį

asmens sveikatos priežiūros darbą, efektyviai naudojant sveikatos priežiūros išteklius bei

nuolat siekianti sveikatos priežiūros kokybės ir optimalių sąlygų pacientams ir

darbuotojams.“.

Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas: gerinti Švenčionių rajono gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, bei kokybiškai suteikti SP paslaugas.

Pagrindinės įstaigos veiklos kryptys yra: I lygio medicinos ambulatorinė veikla (šeimos gydytojo, akušerio – ginekologo ,terapeuto, pediatro, psichiatro, chirurgo, priklausomybės ligų psichiatro, klinikos laboranto, vaikų ir paauglių psichiatro, slaugos praktikos, medicinos psichologo, I lygio slaugos ir palaikomojo gydymo stacionarinės veiklos).

Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai: organizuoti ir teikti pacientams nespecializuotas, kvalifikuotas PSP paslaugas pacientams. Orientuoti sveikatos priežiūros centro darbą į paciento lūkesčius, bei užtikrinti operatyvų pacientų aptarnavimą įstaigoje. Taip pat siekti darnios įstaigai sveikatos sistemos, o didžiausią dėmesį skirti PS priežiūrai ir siuntimų sistemai, tokiu būdu užtikrinant kokybišką ir tinkamą SP.

SP paslaugų kokybė įstaigoje yra vertinama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, teritorinės ligonių kasos, vidaus medicininio audito tarnybos ir kt.

2017 metais Švenčionių PSPC buvo vertinama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai veiklos tarybos. Daug dėmesio skyrė registratorių darbui su pacientais.

Švenčionių rajono PSPC 2015 metų gruodžio mėnesį iš viso dirbo 159 darbuotojai.

38 gydytojai, 3 klinikos laborantai, 1 medicinos psichologas, 2 socialiniai darbuotojai, 70 slaugytojų, akušerė, 2 medicinos biologai ir kiti. [45]

2.2. Anketos sudarymas

Siekiant ištirti pacientų požiūrį į Švenčionių PSP centro teikiamas paslaugas, remiantis Lietuvos ir užsienio šalių moksline literatūra, parengta 20 klausimų anketa.

Klausimai buvo suskirstyti tokia tvarka:

1. Klausimai, susiję su socialine – demografine respondentų charakteristika, tai lytis, amžius, gaunamos pajamos, išsimokslinimas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta.

2. Klausimai, susiję su PSP paslaugomis, tai vertinsime laukimo trukmę

registratūroje, registratūros darbą, gydytojo ir jo teikiamos informacijos vertinimas, ar pas

gydytoją patenka nurodytu laiku, ar gydytojas buvo nurodęs įsigyti vaistų tam tikroje

vaistinėje ir nuomonė ar gydytojas elgėsi teisingai.

3. Klausimai, kaip pacientai renkasi šeimos gydytoją, tai kuo pacientai domėjosi prieš rinkdamiesi šeimos gydytoją, ar savo gydytoją rekomenduotų kitiems, iškvietimai į namus, ar buvo kilę nesklandumų kviečiant gydytoją į namus.

4. Klausimai, susiję su PSP paslaugų prieinamu, tai kiek pajamų išleidžia vaistams, ar turi galimybę užsiregistruoti telefonu, ar patogus susisiekimas, kiek sugaišta laiko vykdami iki gydymo įstaigos, kokios priežastys apsunkina atvykimą.

2.3. Tiriamųjų respondentų imties dydžio nustatymas

Tiriamiesiems pasirinkti 18 – 65 ir daugiau metų amžiaus pacientai, kurie gydosi Švenčionių PSP centre.

Švenčionių PSP centre iš viso prisirašę virš 22 tūkst. pacientų, pirminės SP paslaugas teikia 5 šeimos gydytojai. Nuo 18 iki 65 metų ir daugiau iš viso pacientų skaičius - 18960 pacientų.

Tyrimo objektas – Švenčionių PSP centro pacientų požiūris apie sveikatos priežiūros teikiamas paslaugas ir jų prieinamumą. Pacientų nuomonė buvo tirta anoniminiu anketavimo būdu. Tyrimo dalyviams buvo paaiškintas apklausos tikslas, bei taip pat buvo gautas pacientų sutikimas naudoti apibendrintą informaciją mokslo tikslams.

Imties dydžio ribas nustato apklausos tikslas ir ištekliai. Pagal statistines imties dydžio nustatymo lenteles, bei imties dydžio skaičiavimo formules buvo nustatytas reikalingas tyrimo dalyvių skaičius. [46] Nustatant imties dydį, pasirinktas 95 procentų patikimumas esant 5 procentų paklaidai:

Čia – ν - požymio dažnis;

z - normaliojo skirstinio N(0,1) (1 + P) / 2 kvantilis (pasikliovimo lygmuo pasirenkamas P = 0,95, tada z = 1,96 );

∆ - požymio dažnumo įvertinimo tikslingumas (maksimali paklaida, pasirenkama 0,05);

N – populiacijos tūris.

Pagal nurodytą formulę apskaičiuotas tiriamųjų imties dydis – 377 pacientai.

2.4. Bandomasis tyrimas

Bandomasis tyrimas atliktas 2016 metų liepos 5 – 7 dienomis. Tiriamojoje įstaigoje buvo išdalinta 20 anketų. Bandomasis tyrimas reikalingas tam, kad įsitikinčiau, jog pacientams yra suprantami klausimai, ar neužima per daug laiko. Apklausa parodė, jog pacientai noriai pildė anketas, bei suprato anketos klausimus. Po bandomojo tyrimo buvo minimaliai pakoreguoti anketos klausimai.

2.5. Anketinės apklausos organizavimas

Prieš atliekant anketinę apklausą, buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas „Dėl pritarimo tyrimui“ 2016-06-14 Nr. BEC–VSV(M)-110, (žiūrėti priede), bei Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centro įstaigos vadovo leidimas.

Anoniminė anketinė apklausa atlikta 2016 metų rugpjūčio-rugsėjo mėn. Švenčionių PSP centre pacientas įžengęs pro duris tiesiai patenka į registratūrą. Registratorės pasisveikinusios pasiteiraudavo kuo galėtų padėti ir pas ką pacientas buvo užsiregistravęs ar ketina užsiregistruoti. Suderinus registracijos laiką buvo paprašoma užpildyti anketą trumpai paaiškinant jos esmę ir nurodant, kad užpildytą anketą išeidamas įmestų į esamą dėžutę registratūroje, netoli skelbimų lentos. Tokiu būdu nesudarė pacientams papildomų nepatogumų. Anketų anonimiškumas buvo garantuotas.

Patogiai atsisėdęs respondentas vietoj to, kad skaitytų reklaminius lankstinukus arba pergyventų dėl vizito pas gydytoją, dauguma pacientų pildė anketas. Dalinant anketas buvo kilę sunkumų, nes kai kurie pacientai iškart atsisakydavo jas pildyti, ir nepasakę dėl ko nenori, kiti pacientai maloniai paaiškino, dažniausios priežastys, jog prastai jaučiasi, silpnai mato arba paprasčiausiai nemėgsta pildyti jokių anketų. Anketos buvo duodamos tiesiai pacientams į rankas registratūroje ir jam sutikus buvo prašoma užpildyti anketą ir ją grąžinti tą pačią dieną ir įmesti į nurodytą dėžę. PSP centre buvo išdalinta 377 anketos, atgal grįžo 273 (atsako dažnis 72,4 proc.). Anketa pasirinkta anoniminė, siekiant didesnio respondentų atvirumo. Taikant anketavimą, respondentai atsakinėjo raštu į pateiktus anketos klausimus.

Anketos buvo užpildytos pagal pateiktus reikalavimus.

Tyrimo privalumai – anketoje buvo pateikti suprantami ir lengvi klausimai; duoti

pasirinkimų variantai padėjo lengviau suprasti klausimus; malonus registratorių bendravimas

skatino užpildyti anketas; anonimiškumo garantavimas; pacientų užimtumas laukiant vizito

pas gydytojus; suinteresuotas ir žingeidus įstaigos vadovas, bei registratorės; tyrimo metu

(vasaros pabaigoje/rudenio pradžioje) lankėsi daug pacientų (ėjo profilaktiškai tikrintis sveikatą).

Tyrimo trūkumai – kai kurie pacientai iš karto atsisakė pildyti anketas, nes blogai jautėsi, neturėjo laiko arba silpnai matė; kai kuriems buvo nepatogu pildyti anketas (eilės prie gydytojų kabinetų, nebuvo kur atsisėsti); kiti paimdavo anketas, bet jų atgal negrąžindavo;

registratorės galėjo tam pačiam pacientui siūlyti užpildyti tą pačią anketą dar kartą (sunku prisiminti visus pacientus, kurie jau buvo užpildę anketas ir tuo pačiu metu dirbti savo darbą);

tyrimo metu nemažai gydytojų atostogavo (buvo susidariusios eilės prie kitų gydytojų kabinetų); pikti pacientai (dėl eilių, ligos, karščio); didelis krūvis registratorėms (tyrimo metu dirbo tik dvi).

Anketavimas buvo nutrauktas išdalinus visas anketas ir suskaičiavus, kad reikiamas užpildytų anketų skaičius pasiektas.

2.6. Statistinė duomenų analizė

Duomenys buvo apskaičiuoti naudojantis SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinę įrangą. Apklausos metu gauti duomenys apdoroti SPSS 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa.

Duomenų analizės pateikimas: Analizė atlikta raštiškai. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos, lentelės. Rangine ar nominaline skale išreikštiems kriterijams – dažniai (proc.), Likerto ir intervaline skale išreikštiems duomenims – vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Siekiant palyginti, kaip gauti rezultatai skiriasi miesto ir kaimo respondentų grupėse (ir kuomet duomenys yra ranginiai ir nominalieji) (hipotezei apie kintamojo skirstinių skirtumą dvejose ar daugiau populiacijų tikrinti) buvo taikomas χ

kriterijus (angl. Chi-square). χ

kriterijus remiasi dviejų kintamųjų dažnių lentelėmis, vadinamomis porinėmis, dvimatėmis arba kryžminėmis dažnių lentelėmis (angl.

Crosstabulation Tables, Crosstabs). Dviejų kintamųjų dažnių lentelė vaizduoja dvimatį dažnių

skirstinį. Tikrinant hipotezę apie kintamojo skirstinių skirtumą dviejose ar daugiau

populiacijų, χ

kriterijus suras bet kokį lyginamų skirstinių skirtumą, jei imtys yra pakankamai

didelės. Tais atvejais, kuomet chi-kvadrato (χ

) kriterijus buvo reikšmingas, papildomai buvo

pritaikytas Bonferroni Z testas, siekiant nustatyti, kurie konkrečiai klausimo atsakymo

variantai tarp miesto ir kaimo respondentų reikšmingai skyrėsi.

Tuo tarpu siekiant palyginti, kaip gauti rezultatai skiriasi miesto ir kaimo respondentų grupėse (ir kuomet duomenys yra intervaliniai arba išreikšti Likerto skalėje) naudojame Stjudento t kriterijų (angl. t test), kuris naudojamas dviejų nepriklausomų imčių, išreikštų intervaline skale ir kurių skirstinys atitinka normalųjį, vidurkių palyginimui, o ANOVA (F kriterijus) buvo naudojamas trijų ir daugiau nepriklausomų imčių palyginimui.

Visais atvejais statistiškai reikšmingu laikysime skirtumą, kurio patikimumas bus didesnis nei 95 proc., tai yra, kai p<0,05.

Tyrimo metodika: Anketavimas (informacija gaunama raštu, anonimiškai).

Siekiant kuo giliau išanalizuoti mums rūpimą problemą, tyrimui pasirinktas kiekybinis metodas – pacientų anketavimas. Tyrimo metu pasirenkant kiekybinį metodą siekiama atskleisti vyraujančias bendresnes nuostatas bei tendencijas.

Sukaupti duomenys buvo nagrinėjami ir klasifikuojami pagal atskirus tyrimų

uždavinius, nuo bendresnių temų prie konkretesnių.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Respondentų demografinė ir socialinė charakteristika

Socialinė – demografinė respondentų charakteristika buvo nustatyta, anketoje respondentų klausiant apie jų lytį, amžių, mėnesio pajamas, išsilavinimą, gyvenamą vietą ir šeimyninę padėtį.

Tyrimo metu buvo apklausti 273 asmenys, iš jų 57,5 proc. moterys. ir 42,5 proc. vyrai.

Respondentų vidutinis amžius sudarė 42,71 ±15,75 metus.

Pagal Švenčionių rajono PSPC pagrindinės veiklos rodiklius, prisirašiusių prie Švenčionių rajono PSPC 2015 m. pabaigoje miesto gyventojų buvo 13193, o kaimo gyventojų – 8370. Vaikai iki 18 metų sudarė 17,03 proc., nuo 18 – 49 metų asmenys sudarė 37 proc., vyresni kaip 65 metų amžiaus - 23,4 proc., o 50 – 65 metų amžiaus asmenys - 22,57 proc.

[45]

Taip, kaip matyti iš žemiau esančioje 3 paveiksle pateiktų duomenų, pagal gyvenamąją vietą 67 proc. respondentų gyveno mieste, 33 proc. – kaime.

Analizuojant kitas respondentų socialines – demografines charakteristikas matome, kad apie pusė (57,5 proc.) respondentų buvo moterys, pagal amžių daugiausia respondentų buvo 35-59 metų amžiaus (49 proc.), tuo tarpu pagal pajamas dauguma respondentų gavo 251-500 eurų mėnesines pajamas (45 proc.). Mažiausiai pajamų gaunantys asmenys buvo 18- 19 metų ir virš 60 metų turintys asmenys, jie sudarė 8,1 proc. apklaustųjų. 1001-2000 eurų – gaunantys asmenys sudarė vos 1,8 proc. visų apklaustųjų pacientų.

Taip pat matyti, kad pagal išsilavinimą 26,7 proc. turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba neuniversitetinį, aukštesnįjį arba nebaigtą vidurinį turėjo 25,3 proc., o šiek tiek daugiau respondentų turėjo vidurinį išsilavinimą ir sudarė 23,8 proc. , o likusieji 3,7 proc.

apklaustųjų turėjo pradinį išsilavinimą arba nebaigtą pradinį, tai buvo asmenys virš 60 metų.

Pagal šeimyninę padėtį kiek daugiau nei pusė respondentų buvo vedę (ištekėjusios)

54,9 proc., o 15,8 proc. buvo išskyrę (išsiskyrusios). 23,4 proc. jaunų žmonių, nuo 18 iki 34

amžiaus grupėje buvo nevedę (neištekėjusios), o 16 pagyvenusių žmonių yra našliai ir jie

sudarė 5,9 proc. visų apklaustųjų.

Lyginant su ankstesniais metais PSPC pastebimas prisirašiusių gyventojų mažėjimas, kuris susijęs su išvykimu į užsienį ir gyvenamosios vietos deklaravimu svetur. [45]

3 pav. Respondentų charakteristikos

Apibendrinant tyrime dalyvavo 57,5 proc. moterų ir 42,5 proc. vyrų, kurių vidutinis amžius sudarė 42,71 ±15,75 metus. 67 proc. gyvena mieste, o 33 proc. kaime. Dauguma respondentų gavo 251-500 eurų mėnesines pajamas ir jie sudarė 45 proc. visų apklaustųjų.

Taip pat daugiau nei pusė respondentų buvo vedę (ištekėjusios) ir jie sudarė 54,9 proc.

3.2. Pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų požiūris į teikiamas paslaugas

Tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti, kiek vidutiniškai jiems tenka laukti registratūroje.

Analizuojant tyrimo duomenis, vertinta pacientų nuomonė apie laukimo registratūroje laiko rodiklius. Didesnė dalis pagyvenusių žmonių ilgiau laiko praleidžia registratūroje, jaunesni – mažiau. Respondentų atsakymuose laukimo registratūroje laikas svyravo nuo 2 min. iki pusės valandos. 2 – 5 min. laukimą dauguma nurodė nuo 18 iki 25 metų asmenys, o vyresni ir kaime gyvenantys žmonės nurodė iki 30 min. Vidutinis visų apklaustųjų laukimo registratūroje laikas sudarė 12,05 ±5,4 minutės.

Kaimo gyventojams registratūroje tenka laukti reikšmingai ilgiau nei kad miesto gyventojams. Kaimo gyventojai laukia beveik 14 minučių, o miesto gyventojai 3 minutėmis trumpiau. Kaip matyti 4 paveiksle, kad laukimo registratūroje laikas tarp miesto ir kaimo gyventojų reikšmingai skyrėsi (t=-4,249, lls=271, p<0,01). Pastebėtina, kad Smirnovo- Kolmogorovo testu patikrinus rodiklio pasiskirstymo normalumą nustatyta, kad kriterijus nebuvo reikšmingas (nes p>0,05), kas rodo, kad laukimo laiko duomenys reikšmingai nuo normaliojo skirstinio nesiskiria (tai leidžia rodiklio vidurkių palyginimui miesto ir kaimo grupėse taikyti Stjudento t testą).

4 pav. Laukimo registratūroje laiko vidurkiai, minutėmis

Kaip matyti iš žemiau esančio 5 paveikslo pateiktų duomenų, 38 proc. respondentų visiškai pritarė teiginiui, jog registratūroje suteikia reikiamą informaciją, 41 proc. – šiam teiginiui pritarė, 19 proc. – neturėjo nuomonės, 19 proc. – nepritarė, o 2 proc. – visiškai nepritarė šiam teiginiui. 44 proc. respondentui visiškai pritarė teiginiui, jog registratūros personalas maloniai bendravo, 34 proc. – pritarė šiam teiginiui, 20 proc. – neturėjo nuomonės, o 2 proc. – nepritarė šiam teiginiui. 42 proc. respondentų visiškai pritarė teiginiui, jog aptarnavimo laikas buvo tinkamas, 39 proc. – pritarė šiam teiginiui, 17 proc. – neturėjo nuomonės, o 1 proc. – nepritarė šiam teiginiui.

5 pav. Pasiskirstymas pagal registratūros darbo vertinimą (proc.)

Toliau tyrime matyti, kad geriausiai respondentai įvertino šeimos gydytojo išklausimo įdėmumu ir puikų darbo išmanymą, kiek prasčiau – atsižvelgimą į nuomonę, žinių socialiniais klausimais suteikimą ir emocinę paramą. Taip pat nustatyta, kad vyrai geriau nei moterys įvertino žinių socialiniais klausimais suteikimą (t=-2,318, lls=271, p<0,05), be to, atsižvelgimo į paciento nuomonę vertinimai reikšmingai išsiskyrė tarp skirtingo amžiaus asmenų, kas rodo, kad atsižvelgimą į nuomonę reikšmingai geriau vertina 18-34 m. asmenys ir vyresni nei 60 m. asmenys, nei kad 35-59 m. asmenys.

Taip pat nustatyta ir tai, kad reikšmingai tarp jaunesnių ir vyresnių asmenų išsiskyrė

ir gydytojo emocinio palaikymo vertinimai (F=7,331, p<0,05), kas rodo, kad emocinį

palaikymą reikšmingai geriau vertina vyresni nei 60 m. asmenys, nei kad jaunesni asmenys.

Pastebėtina, kad visų vertinimų vidurkiai svyravo nuo 3 iki 4 (iš 5 galimų), kas rodo, kad vidutiniškai šeimos gydytojo informacijos teikimas vertinamas gana vidutiniškai.

6 pav. Pasiskirstymas pagal savo šeimos gydytojo vertinimą (proc.)

22 proc. respondentų visiškai pritarė teiginiui, jog gydytojas emociškai palaiko, 29 proc.

respondentų – šiam teiginiui pritarė, 36 proc. – šiam teiginiui neturėjo nuomonės, 11 proc. – nepritarė, o 1 proc. – visiškai nepritarė šiam teiginiui. 19 proc. respondentų visiškai pritarė teiginiui, jog suteikia žinių socialiniais klausimais, 34 proc. respondentų – šiam teiginiui pritarė, 38 proc. – neturėjo nuomonės, 7 proc. – nepritarė, o 1 proc. visiškai nepritarė šiam teiginiui.

17 proc. respondentų visiškai pritarė teiginiui, jog gydytojas atsižvelgia į pacientų nuomonę, 40 proc. – šiam teiginiui pritarė, 35 proc. – neturėjo nuomonės, 7 proc. – nepritarė šiam teiginiui. 24 proc. respondentų visiškai pritarė teiginiui, jog gydytojas puikiai išmano savo darbą, 31 proc. respondentų – šiam teiginiui pritarė, 38 proc. – neturėjo nuomonės, 5 proc. nepritarė, o 1 proc. – visiškai nepritarė šiam teiginiui. 24 proc. respondentų visiškai pritarė teiginiui, jog gydytojas įdėmiai išklauso, 33 proc. – šiam teiginiui pritarė, 37 proc.

neturėjo nuomonės, 5,9 proc. – nepritarė šiam teiginiui.

Kitame klausime dalyvavusių respondentų buvo prašoma Likerto skalėje nuo

„Visiška nepritariu“ iki „Visiškai pritariu“ įvertinti penkis teiginius, susijusius su gydytojo

teikiama informacija.

Iš žemiau pateiktos 7 paveikslo matome, kad 16 proc. respondentų visiškai pritarė teiginiui, kad šeimos gydytojas pataria sveikos gyvensenos klausimais, 34 proc. – šiam teiginiui pritarė, 47 proc. – neturėjo nuomonės, 3 proc. – nepritarė šiam teiginiui. 23 proc.

respondentų visiškai pritarė teiginiui, jog šeimos gydytojas pataria kaip stiprinti sveikatą, 27 proc. – šiam teiginiui pritarė, 46 proc. – neturėjo nuomonės šiuo teiginiu, 3 proc. – nepritarė.

27 proc. respondentų visiškai pritarė teiginiui, jog gydytojas informuoja apie gydymo procesą, 29 proc. – šiam teiginiui pritarė, 38 proc. – neturėjo nuomonės, o 5 proc. – nepritarė šiam teiginiui. 31 proc. respondentų visiškai pritarė teiginiui, jog gydytojas informuoja apie tyrimų rezultatus, 29 proc. – pritarė šiam teiginiui, 33 proc. – neturėjo nuomonės, o 7 proc.

nepritarė šiam teiginiui.

33 proc. respondentų visiškai pritarė teiginiui, jog gydytojas išsamiai informuoja apie sveikatos būklę, 27 proc. – pritarė šiam teiginiui, 35 proc. – neturėjo nuomonės, o 4 proc. – nepritarė šiam teiginiui.

7 pav. Pasiskirstymas pagal šeimos gydytojo teikiamos informacijos vertinimą (proc.)

Nustatyta, kad gydytojo išsamaus informuotumo apie sveikatos būklę vertinimas

reikšmingai tarp skirtingo amžiaus respondentų išsiskyrė (F=4,180, p<0,05), kas rodo, kad

informuotumo išsamumą reikšmingai geriau vertina 18-34 m. asmenys, nei kad vyresni nei 35

m. asmenys.

Toliau pacientų buvo klausiama, ar gydytojas buvo nurodęs įsigyti vaistų tik tam tikroje vaistinėje ir buvo klausiama nuomonė, ar gydytojas elgėsi teisingai.

8 paveiksle matome, jog 17,2 proc. apklaustųjų teigė, jog gydytojas buvo nurodęs įsigyti vaistus tik tam tikroje vaistinėje, 22,3 proc. teigė, jog nežino, o kita likusi dalis 60,4 proc. atsakė, jog niekada nebuvo nurodę. Taigi mažiau nei kas penktas respondentas nurodė, kad šeimos gydytojas yra nurodęs vaistus įsigyti tam tikroje vaistinėje.

8 pav. Pasiskirstymas pagal nuomonę, ar gydytojas buvo nurodęs įsigyti vaistų tam tikroje vaistinėje

Tik mažiau nei trečdalis respondentų mano, kad gydytojas, nurodydamas, kurioje konkrečiai vaistinėje įsigyti vaistus, elgėsi teisingai, tuo tarpu su tuo nesutiko tik 22 proc.

Didesnė apklaustųjų dalis nežino ar gydytojas elgėsi teisingai ar ne.

9 pav. Pasiskirstymas pagal nuomonę, ar gydytojas elgėsi teisingai, nurodęs įsigyti vaistus tam tikroje vaistinėje

Pastebėtina, kad ši nuomonė tarp miesto ir kaimo gyventojų reikšmingai nesiskyrė (χ

=2,303, lls=2, p>0,05). Lyginant kiekvieno atsakymo dažnį („Taip“, „Ne“ ir „Nežinau“) tarp miesto ir kaimo gyventojų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

10 pav. Nuomonės, ar gydytojas buvo nurodęs įsigyti vaistų tam tikroje vaistinėje, rodiklių skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų

Respondentų nuomonė, ar gydytojas elgėsi teisingai, nurodęs įsigyti vaistus tam

tikroje vaistinėje, statistiškai reikšmingai tarp miesto gyventojų skyrėsi (χ

=15,992, lls=2,

p<0,05). Statistiškai reikšmingai daugiau kaimo gyventojų nežinojo, ar gydytojas elgėsi teisingai, nurodęs įsigyti vaistus tam tikroje vaistinėje, lyginant su miesto gyventojais.

Lyginant kiekvieno kito atsakymo dažnį („Taip“ ir „Ne“) tarp miesto ir kaimo gyventojų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. ( 11 pav.).

11 pav. Nuomonės, ar gydytojas elgėsi teisingai, nurodęs įsigyti vaistus tam tikroje vaistinėje, rodikliai

Taip pat buvo klausiama ar pacientai turi galimybę telefonu užsiregistruoti pas gydytoją. Atsakymai, kaip matome 12 paveiksle pasiskirstė skirtingai. Pas gydytoją užsiregistruoti telefonu galimybę turi didžioji dauguma (96 proc.). Visgi 4 proc. pacientų tokios galimybės neturi.

12 pav. Pasiskirstymas pagal galimybės užsiregistruoti pas gydytoją telefonu

galimybės turėjimą