Šunų aortos ir plaučių arterijos patologijų morfologinė analizė Morphological analysis of the dog’s aorta and pulmonary artery pathologies

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Brigita Niprikaitė

Šunų aortos ir plaučių arterijos patologijų

morfologinė analizė

Morphological analysis of the dog’s aorta and

pulmonary artery pathologies

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Alius Pockevičius

2

DARBAS ATLIKTAS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų aortos ir plaučių arterijos

patologijų morfologinė analizė“:

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) ( parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Kraujotakos sistemos ypatumai ... 8

1.2 Širdies kraujagyslės ir jų histologinė sandara ... 8

1.3 Arterijų degeneracija ... 9

1.3.1 Aterosklerozė ... 9

1.3.2 Arteriosklerozė ... 10

1.3.3 Kalcinozė ... 10

1.3.4 Hialinozė ... 11

1.3.5 Plaučių arterinė hipertenzija ... 12

1.3.6 Cistinė medialinė nekrozė ... 12

1.4 Arterinis plyšimas ... 13 1.4.1 Aneurizma ... 13 1.5 Kraujagyslių uždegimas ... 13 1.5.1 Vaskulitas ... 13 1.6 Kraujagyslių pigmentacija ... 14 1.6.1 Hemosiderozė ... 14 1.7 Kraujagyslių navikai ... 15 1.7.1 Hemangiosarkoma ... 15 2 TYRIMO METODAI ... 16

2.1 Tyrimo rezultatų statistinis įvertinimas ... 18

3 TYRIMO REZULTATAI ... 19

IŠVADOS ... 37

REKOMENDACIJOS ... 38

4

SANTRUMPOS

Proc. – procentai n – imties dydis

5 ŠUNŲ AORTOS IR PLAUČIŲ ARTERIJŲ PATOLOGIJOS

MORFOLOGINĖ ANALIZĖ

Brigita Niprikaitė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Tyrimai atlikti LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedros; Patologijos centre 2017-2018 m. Darbo apimtis 42 puslapiai, 2 lentelės, 21 paveikslai ir 39 šaltiniai. Šiame tyrime atlikta šunų aortos ir plaučių arterijos patologijų morfologinė analizė.

Ištirta 30 šunų gaišenų, atliktas jų patomorfologinis tyrimas. Tiriamieji suskirstyti pagal amžiaus, lyties, ir veislės grupes, 66,7 proc. tirtų šunų nustatytos kraujagyslių patologijos. Dažniausiai diagnozuota širdies kraujagyslių fibrinoidinė nekrozė (40 proc.), endotelio hiperplazija (35 proc.) ir jungiamojo audinio išplitimas (30 proc.). Iš tirtų kraujagyslių 82,8 proc. nustatyti degeneraciniai, patologiniai procesai.

Jungiamojo audinio išplitimas lyginant tarpusavyje patinus ir pateles statistiškai patikimai (p<0,05) pasireiškė 5 kartus dažniau patelėms (83,3 proc.). Kraujagyslės endotelio hiperplazija yra statistiškai patikima (p<0,001) pasireiškianti patologija neveisliniams šunims (100 proc.), o dažniausiai pasireiškusi kraujagyslių patologija - fibrinoidinė nekrozė įtakos veislei, amžiui ir lyčiai neturėjo.

MORPHOLOGICAL ANALYSIS OF THE DOG AORTA AND

PULMONARY ARTERY PATHOLOGIES

Brigita Niprikaitė Master‘s Thesis

SUMMARY

Studies conducted at the LUHS VA, in the Veterinary Pathobiology Cathedral; Pathology Center 2017-2018 year. Thesis consist of 42 pages, 2 tables, 21 pictures and a number of used literature - 39. In this study were performed morphological analysis of dog’s aorta and pulmonary artery pathologies.

30 dogs were examined and their pathomorphological examination was performed. Investigative animals were divided by age, gender and breed groups, 66.7 percent of the dogs were diagnosed with vascular pathology. Most commonly, cardiovascular fibrinoid necrosis (40 %), endothelial hyperplasia (35 %) and connective tissue proliferation (30 %) were diagnosed. Degenerative, pathological processes were determined to 82.8 percent of examined blood vessels. Connective tissue proliferation compared males and females was statistically reliable (p <0.05) 5 times more often in females (83.3%). Vascular endothelial hyperplasia is a statistically reliable (p <0.001) pathology in non-linear dogs (100%), and the most common vascular pathology - fibrinoid necrosis had no effect on breed, age and gender.

7

ĮVADAS

Šunų kraujagyslių patologijos nėra plačiai ištirtos ir aprašytos moksliniuose šaltiniuose. Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai yra reikšmingi šunų sergamumo priežasčių atsiradimui, kurie kaip manoma, turi įtakos ne mažiau kaip 11 proc. visai šunų populiacijai (1).

Daugelis hemodinaminių veiksnių, vienas iš jų kraujo spaudimas, turi įtakos kraujagyslių pakitimų išsivystymui, o galiausiai sąlygoja rimtas patologijas, pavyzdžiui, kraujagyslės aneurizmą, kurios pasekmė yra kraujagyslės plyšimas ir gyvūno mirtis (2). Kraujagyslių patologijų pasireiškimas būdingas kaip antrinis susirgimas, pavyzdžiui ateroskleroziniai pakitimai būdingi šunims sergantiems hipertiroidizmu ir hipercholesterolemija. Taip pat, kartu pasireiškia cukrinis diabetas ir/ar hipertenzija (3). Širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimams būdingi tie patys simptomai, pavyzdžiui padidėjęs kraujo spaudimas, todėl svarbu žinoti kraujagyslės sistemai įtaką darančius veiksnius ir taikyti tikslesnius diagnostinius metodus, kurie gali pagelbėti ieškant kraujagyslių patologijoms prevencinių priemonių.

Lietuvoje nėra skiriamas didelis dėmesys gyvūnų kraujagyslių ligoms, tam trūksta platesnių diagnostinių priemonių. Užsienio šalyse taikomi eksperimentiniai bandymai dažniausiai tyrinėjantys šunų ir triušių kraujagysles siekiant žmonių medicinoje tobulinti širdies ir kraujagyslių sistemos gydymo priemones. Tiriant šunų kraujagysles didžiausias patologijų pasireiškimas būdingas viršsvorio turintiems, senesnio amžiaus šunims, kurių cholesterolio lygis kraujyje didesnis ir rečiau būdingi kvėpavimo sistemos sutrikimai (13). Būtina skirti dėmesį šuns širdies ir kraujagyslių sistemai taikant vaizdinius tyrimo metodus iš kurių dažniausiai naudojama ultrasonografija.

Darbo tikslas: Atlikti šunų aortos ir plaučių arterijos patologijų morfologinę analizę. Darbo uždaviniai:

1. Morfologiškai įvertinti patologinius procesus šunų aortoje ir plaučių arterijoje. 2. Išanalizuoti šunų aortos ir plaučių arterijos mikroskopinius pokyčius.

8

1 LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Kraujotakos sistemos ypatumai

Kraujotakos sistema susideda iš širdies, kraujagyslių ir kraujo (4). Ji transportuoja deguonį ir maistines medžiagas reikalingas audinių metaboliniui procesui, pasirūpina šalutiniais produktais ir platina elektrolitus bei hormonus, kurie reguliuoja organizmo funkcijas. Šis maistinių medžiagų transportavimo procesas yra atliekamas tam, kad kraujas būtų nugabentas į kiekvieną organizmo audinį (5).

Kraujotakos sistema gali būti skirstoma į dvi rūšis: plaučių kraujotaka, susidedanti iš dešinės širdies pusės, plaučių arterijų, venų ir kapiliarų, kuri nugabena kraują į plaučius ir sudaro sąsają su dujų apykaita kvėpavimo sistemoje ir taip pat sisteminė kraujotaka susidedanti iš kairės širdies pusės, aortos ir jos šakų, kapiliarų, bei venų sistemos turinčios tuščiąją veną (Vena cava) (5).

1.2 Širdies kraujagyslės ir jų histologinė sandara

Struktūriškai kraujagyslės yra kompleksas, o funkciškai - dinaminis audinys, su minimaliu atkuriamuoju galimumu (6). Kraujagyslių sienelė sudaro endotelinį sluoksnį, sudarytą iš gleivinės, lygiųjų raumenų sluoksnio, tarpinio sluoksnio ir išorinio sluoksnio bei jungiamojo išorinio audinių sluoksnio. Šių sluoksnių apimtis ir pasiskirstymas nepaprastai skiriasi atsižvelgiant į kraujagyslių vaidmenį (7).

Mokslinė literatūra nurodo, jog arterijos ir venos tarpusavyje turi didelius histologinius skirtumus. Arterijos sienelės sudarytos iš tvirto lygiųjų raumenų sluoksnio tam, kad reaguotų į ūmius hemodinaminius pokyčius, vykstant susitraukinėjimui ar išsiplėtimui. Priešingai, venų sienelės sudarytos iš plonesnio lygiųjų raumenų sluoksnio su neapibrėžta sienele, kurie prisitaiko prie kraujotakos pasikeitimų (7).

9 Vidinis dangalas yra labai plonas ir nedaro didelės įtakos mechaniniui aortos sienelės funkcionavimui (9). Vidurinis dangalas suteikia pagrindinę pagalbą elastino plėtojimuisi ir aortos susitraukimui, taip pat palaiko kraujo spaudimą sistolės ir diastolės metu. Išorinis dangalas sudarytas iš puriojo jungiamojo audinio – adventicijos, kraujagyslių bei nervų ir atlieka pagrindinį vaidmenį kraujagyslių sistemoje (10). Šis sluoksnis atlieka apsauginę funkciją aortos sienelės susitraukinėjime bei yra mažiau susijęs su kolageno sluoksniavimosi procesu (11).

1 pav. Endotelis (juoda rodyklė), vidinis sluoksnis (juodi skliaustai), vidurinis sluoksnis

(mėlyni skliaustai), elastinės skaidulos (raudonos rodyklės), kolagenas (raudona stora rodyklė), lygieji raumenys (mėlyna stora rodyklė), dažyta HE, x40 padidinimas. (Dr. C. Lawson, 2007)

1.3 Arterijų degeneracija

1.3.1 Aterosklerozė

10 formuojami iš lygiųjų raumenų ląstelių, cholesterolio ir kitų riebalų (13). Ateroskleroziniai pažeidimai stambiųjų kraujagyslių paviršiuje pasižymi padidėjusiu sergamumu ir mirtingumu žmonių medicinoje (14). Šunims pasitaiko retai ir dažniausiai kaip antrinis susirgimas pasireiškia kartu su hipercholesterolemija ir hipotiroidizmu. Aterosklerozė taip pat yra susijusi su cukriniu diabetu, hiperadrenokorticizmu, hipertenzija (3).Vieni pagrindinių šunų aterosklerozės vystymosi rizikos faktorių, tai nutukimas, lytis ir vyresnis amžius. Buvo atlikti tyrimai dėl aterosklerozės, kuriuose nustatyta, jog pagrindiniai požymiai būdingi patinams, virš 10 metų šunims, kurie yra nutukę (15).

Aterosklerozė asocijuojasi su arterijos morfologiniais, degeneraciniais pakitimais, pavyzdžiui arterija yra prisitaikiusi struktūros pasikeitimams tam, kad išsaugotų kraujagyslės spindį. Nagrinėjant aterosklerozinės ligos natūralią istoriją, plokštelė gali „įsiveržti“ į kraujagyslės spindį sudarydama kraujagyslės stenozę. Kraujagyslėse nusėdusios aterosklerozinės plokštelės sukuria vidaus susiaurėjimą, kuris gali sąlygoti kraujagyslės plyšimą (16).

1.3.2 Arteriosklerozė

Arteriosklerozė kitaip vadinama „arterijų sukietėjimu“, o išsamiau apibūdinama kaip chroniškas arterinis pakitimas susidaręs dėl kraujagyslių elastingumo praradimo, kietėjimo ir spindžio susiaurėjimo. Būdingi dažniausiai proliferaciniai ir degeneraciniai vidurinio ir vidinio kraujagyslių sluoksnio pakitimai, o ne uždegiminiai. Histologiškai, lygiųjų raumenų ląstelės iš vidurinio sluoksnio migruoja link vidinio gaminti didžiąją dalį vidinio sluoksnio plokšelių, įskaitant ir kolageną, elastinį audinį ir proteoglikanus (17).

Arteriosklerozė susiformuoja ir būdinga vyresnio amžiaus gyvūnams. Dažniausiai pasireiškianti pilvo aortoje ir kraujagyslių anostomozėse, bet galima aptikti ir periferinėse bei plaučių arterijose ar krūtinės aortoje. Arteriosklerozinės plokštelės sąlygoja nežymų vidinio kraujagyslės sluoksnio susitraukimą ir raukšlėjimąsi, kuris yra baltas, gerai apibrėžtas ir nuo ovalios link linijinės formos. Mikroskopiškai gali būti randami daugumoje gyvūnų, tačiau plika akimi nepastebima (17).

1.3.3 Kalcinozė

11 procesams, pavyzdžiui inkstų kanalėlių, plaučių alveolinių membranų, endokardo, miokardo ir skrandžio gleivinės audinių mineralizacija dažnai nustatoma kartu su kraujagyslių mineralizacija (17).

Mikroskopiškai, aortos ir plaučių audinio dalys turi mazgelius viduriniame kraujagyslės sluoksnyje, kurie dažnai plečiasi į vidinį ir išorinį sluoksnius. Mazgeliai sudaryti iš kalcifikuotų nekrozinių ir granuliominių ląstelių. Aplink mazgelius ir šalia esančiame viduriniame sluoksnyje būdingi jungiamojo audinio degeneraciniai židinėliai ir elastinio sluoksnio kalcifikacija (18).

Šunų aortos viduriniojo sluoksnio mineralizacija siejama su degeneraciniais pakitimais elastiniame audinyje. Aortos mineralizacija aptinkama dažniausiai šunims, kuriems diagnozuota sunkaus laipsnio aterosklerozė dėl aortoje esančių mineralizuotų aterosklerozinių plokštelių pažeidimų. Šuns širdies ir kraujagyslių sistemoje vykstantys chroniški degeneraciniai pakitimai sąlygoja širdies ir aortos mineralizaciją, kuri yra santykinai retas pasireiškimas be didelės klinikinės reikšmės (18).

Kraujagyslių kalcifikacija, kitaip kalcinozė yra patologinis procesas atsirandantis organizmui reaguojant į netinkamus aplinkos veiksnius (amžius, aterosklerozė, tam tikri metaboliniai sutrikimai) ir į retas genetines ligas. Kalcifikacija tų organų ar audinių, kurie normaliai nekalcifikuoja dažniausiai užkerta kelią vietiniams ir sisteminiams kalcifikacijos inhibitoriams. Kai patologinė kalcifikacija atsiranda audiniuose, kurie nemineralizuoja (kraujagyslių ar minkštuosiuose), gali privesti prie rimtų pasekmių. Patologinė minkštųjų audinių kalcifikacija, ypatingai kraujagyslių, yra dažniausiai suaktyvinama uždegiminių citokinų sukeltų procesų. Arterinė vidurinio sluoksnio kalcifikacija yra elastino pluošto mineralizacijos, kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelių degeneracijos ir osteogenezės reguliavimo rezultatas (19). Ši kalcifikacija ne visada siejama su kraujagyslės spindžio stenoze, bet kai padidėja kraujagyslės standumas, kraujagyslių stenozės pasireiškimas yra dažnesnis (20).

Kraujagyslių kalcifikacija susidaro iš kalcio druskų nuosėdų. Anksčiau kalcifikacija dažniausiai buvo aptinkama kaip aterosklerozės pasekmė, tačiau pastaruoju metu tai yra aktyviai reguliuojamas procesas vykstantis ankstyvose aterosklerozės pažeidimų stadijose (21).

1.3.4 Hialinozė

12 Arteriolinis hialinizavimas sumažina raumeninių ląstelių susitraukinėjimą ir autoreguliaciją (22). Arterinė hipertenzija ir arteriolinė hialinozė gali sąlygoti sumažėjusį kraujo tekėjimo greitį (23). Arteriolinė hialinozė bendrai apibūdinama kaip lygiųjų raumenų trūkumas arteriolinėje sienelėje. Anot tyrimų rezultatų, ši patologija lyginant su kontroline gyvūnų grupe, ženkliai daugiau kartų pasireiškė diabetu sergantiems gyvūnams (24).

1.3.5 Plaučių arterinė hipertenzija

Plaučių arterinė hipertenzija (PAH) apibūdinama labiau kaip fiziologinis radinys negu diagnozė. Ji gali būti skirstoma į pirminę (idiopatinę) arba antrinę, kai padaugėja pakitimų plaučių ar kraujotakos sistemoje, taip pat uždegiminėse ir infekcinėse ligose. Šunims PAH dažniausiai pasireiškia kartu su kairiosios širdies pusės disfunkcija. Remiantis atliktais šunų PAH tyrimais, 40 proc. šunų, kuriems buvo diagnozuotas PAH, nustatytas padidėjęs kairiojo prieširdžio spaudimas. PAH patogenezę sąlygoja trys mechanizmai: širdies šuntavimas iš kairės į dešinę, padidėjęs kraujagyslių atsparumas ir padidėjęs plaučių veninis slėgis. 24 proc. tiriamųjų šunų, kuriems buvo diagnozuota širdies vožtuvų liga su antriniu PAH susirgimu neturėjo jokių klinikinių požymių, bet likę šunys pasižymėjo įvairaus stiprumo kosuliu, fizinio krūnio netoleravimu, dispnėja ir ascitu ( 25).

Ankstyvosios PAH fazės histologiškai pasižymi išorinio kraujagyslės sluoksnio sustorėjimu. Vėlesnėse fazėse, suformuojamas ląstelinių ir fibrininių pažeidimų kompleksas, kuris užkemša ir naikina vidutines ir mažas plaučių arterijas ir arterioles (26).

1.3.6 Cistinė medialinė nekrozė

13

1.4 Arterinis plyšimas

1.4.1 Aneurizma

Aneurizma yra lokalizuotas, anomalus bet kurios kraujagyslės išsiplėtimas. Jos būdingos žmonėms kaip aterosklerozės komplikacija. Atsižvelgiant į jų pagrindinius bruožus, aneurizmos klasifikuojamos: tikroji (įgimta) ir netikroji aneurizma ( įgimta, įgyta) (17).

Aneurizma susiformuoja, kai vyksta elastinių skaidulų skaidymas, sukeliantis uždegiminį atsaką (28). Histologinio tyrimo dėka nustatomi aortos vidurinio ir išorinio kraujagyslės sluoksnių infiltracija uždegiminėmis ląstelėmis, elastino suskaidymas bei aortos vidurinio sluoksnio atsiskyrimas. Manoma, jog arterijos sienelės susilpnėjimas sąlygoja kraujagyslės išsiplėtimą ir šis procesas sąlygoja aneurizmų vystymąsi (29). Aneurizmos patogenezė labiausiai susijusi su degeneraciniais pakitimais (30).

1.5 Kraujagyslių uždegimas

1.5.1 Vaskulitas

Vaskulitui arba kraujagyslės uždegimui yra būdingas aplink kraujagyslės sienelę ir joje esanti uždegiminių ląstelių infiltracija kartu su sienelės pažeidimu, kuris pasižymi fibrino nusėdimu, kolageno degeneracija ir endoteline lygiųjų raumens ląstelių nekroze (17).

Uždegimas būdingas bet kokio dydžio kraujagyslei, nesvarbu tai vena ar arterija, bet kurioje kūno vietoje. Kraujagyslių uždegimas gali paveikti vieną sritį, kurioje yra kraujagyslė. Taip pat gali plačiai išplisti tam tikroje organo ar audinio uždegimo vietoje ar netgi paveikti daugiau nei vieną organų sistemą visame kūne (31).

Kraujagyslių uždegimai yra histologiškai klasifikuojami į leukocitoklastinius ir neleukocitoklastinius ir skirstomi į neutrofilinius, eozinofilinius ir limfocitinius (32).

1.5.1.1 Fibrinoidinė nekrozė

14 Arterijų fibrinoidinei nekrozei būdingi endotelio pakitimai, kurie pasižymi serumo proteinų patekimu ir kaupimu bei kartu sekančia fibrino polimerizacija kraujagyslės sienelėje. Šis pažeidimas yra dažnas daugelyje ūmių degeneracinių ir uždegiminių ligų, ypatingai smulkiose arterijose ar arterijolėse. Fibrinoidinė nekrozė dažnai pasireiškianti su uremijos ir hipertenzijos požymiais. Kai kuriose kraujagyslių patologijose, kuriose būdingi fibrinoidinės nekrozės, hemoragijų ir edemos požymiai susidaro hialininė degeneracija ir amiloidozė.

Fibrinoidiniai pakitimai yra pastebimi septiniame ir imuniniame vaskulite. Viduriniame kraujagyslės sluoksnyje, lygiosios raumenų ląstelės gali aktyvuoti ūmų uždegiminį atsaką lydintį prie plazmos baltymų nusėdimo kraujagyslės sienelėje (4).

1.6 Kraujagyslių pigmentacija

1.6.1 Hemosiderozė

Pigmentai yra nusidažiusios medžiagos ląstelėje, vieni iš jų tai lastelių sudedamosios dalys (pvz.: melaninas), o kiti pigmentai kaupiasi ląstelėse tik tam tikromis aplinkybėmis. Pigmentai skirstomi į egzogeninius (kaupiasi iš kūno išorės) ir endogeninius (pačio kūno sintezuojama). Egzogeniniams pigmentams priklauso anglių dulkės, dažniausiai kaupiasi plaučiuose ir jų limfiniuose mazguose, sukeldami antrakozę. Endogeniniams pigmentams priskiriami: lipofuscinas, melaninas ir tam tikri hemoglobino dariniai.

Hemoglobino dariniams priskiriamas hemosiderinas. Nuo auksinės geltonos iki tamsiai rudos spalvos granuliuotas ar kristalinis pigmentas, kurio ląstelėse, dažniausiai makrofaguose, kaupiasi geležis (33, 34).

Paprastai geležis yra transportuojama baltymų, transferinų pagalba. Ląstelėse yra saugomi kartu su baltymais, apoferitinu, sudarydami feritino miceles. Feritinas yra ląstelių sudedamoji dalis normaliomis sąlygomis. Kai ląstelėje yra sisteminis ar lokalizuotas geležies perteklius, feritinas formuoja hemosiderino granules, kurios atpažįstamos elektrinio mikroskopo pagalba. Lokalizuotas hemoglobino ir hemosiderino perteklius kyla dėl didelių kraujosruvų (hemoragijų), kurios susidaro persipildžius kraujagyslėms (33).

15

1.7 Kraujagyslių navikai

1.7.1 Hemangiosarkoma

Hemangiosarkoma yra dažnas ir agresyvus piktybinis navikas pasitaikantis šunims. Hemangiosarkoma, tai kraujagyslių navikas, atsirandantis iš piktybinių endotelinių ląstelių infiltracijos (35). Jos suskaidytos į kuboidinės formos ląstelių grupes, turinčias padidėjusius hiperchromatiškus ir plejomorfinius branduolius su vezikuliniu chromatinu ir branduolėliais. Šios grupės kartu su kuboidinėmis ir verpstės formos ląstelėmis įsiterpusios į kraujagyslinį tinklą, įskaitant eritrocitus, pigmento turinčius makrofagus ir dideles kraujagysles, kurias supa plazminės ląstelės ir limfocitai (36).

16

2 TYRIMO METODAI

Tyrimai buvo atlikti LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedros, Patologijos centre 2017-2018 m.

TYRIMO SCHEMA

Atliktas nugaišusių šunų patologinis anatominis tyrimas

(n=30) Mėginių surinkimas histologiniui tyrimui (n=50) Histologinių preparatų gamyba ir analizė (n=30) Atliktų tyrimų statistinė analizė

2 pav. Tyrimo metodikos schema

17 tyrimams. Buvo imami 5-10 mm ilgio mėginiai per kraujagyslės skersmenį, arčiau širdies. Mėginiai pjauti skalpeliu, kad mažiau būtų pažeista kraujagyslės sienelės sandara.

Atlikus patologinį anatominį tyrimą įvertinti širdies, aortos ir plaučių arterijos pakitimai (širdies dydis, maišelis, raumuo, endokardas ir kraujagyslių dydis bei padėtis). Dydis buvo vertinamas širdies kairiosios ir dešiniosios sienelių dydžio santykiu (1:3). Forma buvo nustatoma žiūrint širdį vizualiai iš visų pusių (sferiška/apvalėjanti). Kraujagyslių dydis buvo įvertintas vizualiai, patikrintas sienelių stangrumas ar nėra krešulių. Apžiūrėta šuns kraujagyslių anatominė padėtis ar nėra pakitimų. Tiriant didžiąsias kraujagysles įvertintas jų sienelių storis, vientisumas ir spalva. Širdis ir jos kraujagyslės įvertintos pagal pažeidimo laipsnį.

Tiriami gyvūnai buvo fiksuojami tyrimo duomenyse pagal šiuos požymius: Lytis (patinas/patelė), veislė (veisliniai/ mišrūnai). Tirtų šunų amžius skirstomas į 1-5 m. (jauni šunys); nuo 5-10 m. (vidutinio amžiaus šunys); 10-20 m. (vyresnio amžiaus šunys).

Mėginiai histopatologiniui tyrimui buvo fiksuoti 10 proc. neutraliame formalino tirpale ir laikomi iki 5 dienų vienkartiniuose mėginių laikymo indeliuose. Patologinė medžiaga paruošta audinių paruošiamajame kabinete, sudėta į biopsines kasetes ir pamerkta į šaltą vandenį parai laiko tam, kad išplautų 10 proc. formaliną iš paruoštos patologinės medžiagos. Po 24 val. patologinė medžiaga esanti biopsinėse kasetėse buvo sudedama į audinių įmirkymo procesorių „Shandon Pathcentre, JAV“. Vėliau patologinė medžiaga esanti biopsinėse kasetėse buvo merkiama į didėjančios koncentracijos etilo alkoholį (70˚, 80˚, 96˚) tam, kad nesideformuotų audiniai. Vėliau patologinė medžiaga skaidrinama chloroforme. Po 1,3 val. patologinė medžiaga impregnuota parafinu A, B, C, D po 1,3 val. ir dar po 1val. laiko. Šis procesas trunka iki 24 val. Kai baigiasi automatinis audinių paruošimo etapas, naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99, JAV“, tiriamieji mėginiai įliejami į parafininius blokus.

18 Po maždaug 24 val. laiko, išdžiovinti termostato pagalba, parafininiai pjūviai buvo nudažyti histologinių pjūvių automatiniu dažymo įrenginiu „Sakura Tissue-Tek® DRS™, Japonija“. Paruošti mėginiai buvo analizuojami mikroskopu „Olympus BX41, Japonija“. Rastų pakitimų nuotraukos buvo daromos histologinių vaizdų analizatoriaus (mikroskopo) „Olympus DP72 BX41, Japonija“ pagalba.

2.1 Tyrimo rezultatų statistinis įvertinimas

Statistinis tyrimo duomenų įvertinimas buvo atliktas naudojantis „Microsoft Office Excel“ programa, apskaičiuotas statistinis patikimumas (p reikšmė) ir rezultatų procentinė išraiška (proc.).

19

3 TYRIMO REZULTATAI

Širdies kraujagyslių patologijos diagnozuotos 66,7 proc. (n=30) tirtų šunų. Pagal amžiaus grupes šunys suskirstyti: 1-5 m. – 9, 5-10 m. – 8, 10-20 m. – 13 šunų. Skirstant pagal lytį iš jų 13 patinų ir 17 patelių. Iš viso tirtų mišrūnų buvo 16, o veislinių šunų – 14.

3 pav. Tirtų šunų procentinė analizė pagal amžių, lytį ir veislę (proc.)

Patologiniai anatominiai aortos ir plaučių arterijų pakitimai buvo nustatyti iš 30 šunų gaišenų 20 tiriamųjų (66,7 proc.). Bendrai ištirta 50 kraujagyslių, iš jų buvo rasti 22 (44 proc.) kraujagyslių pakitimai. Tiriamos 22 kraujagyslės su pakitimais pasiskirstė į dvi grupes: 12 (54,5 proc.) širdies aortos ir 10 (45,5 proc.) plaučių arterijos.

20 šunys. Lyginant su jaunesnių šunų grupe (1-5 m.), statistiškai nepatikimai (p>0,05) aortos ir plaučių arterijų patologijos 1,6 kartų pasireiškė dažniau už vidutinio amžiaus šunų grupę (5-10 m.) ir buvo 1,14 kartų dažnesnės už vyresnio amžiaus šunų grupę (10-20 m.).

4 pav. Nustatytų aortos ir plaučių arterijų patologijos pagal tirtų šunų amžių

Tirti šunys turėję aortos ir plaučių arterijų patologijas buvo 9 patinai ir 11 patelių. Šis veiksnys (lytis) nebuvo statistiškai patikimas (p>0,05) kraujagyslių patologijoms.

21

5 pav. Nustatytų aortos ir plaučių arterijų patologijos pagal tirtų šunų lytį

Aortos ir plaučių arterijų patologijų pasireiškimas buvo nustatytas 11 mišrūnų ir 9 veisliniams šunims, tačiau šis veiksnys statistiškai nepatikimas (p>0,05) stambiųjų kraujagyslių patologijų pasireiškimui.

22

1 lentelė. Tiriamų šunų procentinė analizė pagal jų veislę

Tiriamų šunų veislės Tiriamų šunų skaičius, vnt.

Tiriamų šunų skaičius, proc. Maltos bišonas 2 14,3 Mopsas 2 14,3 Stafordšyro terjeras 2 14,3 Stafordšyro bulterjeras 1 7,1 Berno zenenhundas 1 7,1 Trumpaplaukis taksas 1 7,1 Labradoro retriveris 1 7,1 Vokiečių aviganis 1 7,1 Samojedas 1 7,1 Jorkšyro terjeras 1 7,1 Sibiro haskis 1 7,1

23

7 pav. Kraujagyslių patologijų pasiskirstymas pagal patologinį procesą (proc.)

Iš viso ištirtos 35 kraujagyslių patologijos. Degeneraciniams kraujagyslių pažeidimams buvo priskirta: jungiamojo audinio išplitimas, endotelio hiperplazija, cistinė medialinė nekrozė, fibrinoidinė nekrozė, kalcinozė, hialinozė ir arterinė hipertenzija (n=29). Uždegiminiams pažeidimams priskirtas išorinio sluoksnio uždegimas (periarteritas), kuris pasireiškė 5 šunims. Pigmentiniai kraujagyslės pažeidimai pasireiškė tik vienui tiriamajam, priskirta patologija – hemosiderozė (n=1).

Širdies kraujagyslių patologijos rastos 9 (45 proc.) šunų gaišenoms po 1 pakitimą, 7 (35 proc.) po 2 pakitimus ir 4 (20 proc.) – 3 morfologinius pakitimus. Dažniausios pasireiškusios patologijos buvo: iš 20 tirtų šunų 5 nustatytas išorinio sluoksnio uždegimas, fibrinoidinė nekrozė – 8 , jungiamojo audinio išplitimas (surandėjimas) – 6, endotelio hiperplazija – 7 , cistinė medialinė nekrozė (degeneracija) – 3, kalcinozė – 2, lygiųjų raumeninių ląstelių degeneracija (hialinozė) – 2 ir rečiau kraujagyslės pigmentacija (hemosiderozė) – 1, arterinė hipertenzija – 1.

82,8 14,3

2,9

Kraujagyslių pažeidimai, proc.

24

8 pav. Nustatytų aortos ir plaučių arterijų patologijų pasiskirstymas

Išorinio sluoksnio uždegimas nustatytas 5 šunims (16,7 proc.) iš 30 šunų gaišenų. 3 iš jų priklauso amžiaus grupei nuo 1-5 m., 1 – 5-10 m. ir 1 – 10-20 m. Ši patologija pasireiškė 4 veisliniams ir 1 neveisliniui šuniui. Išorinio sluoksnio uždegimas rastas pas 3 patinus ir 2 pateles. Trys iš 5 šunų, kuriems nustatyta ši patologija priklauso svorio grupei nuo 1-15 kg, o kiti du – 15-30 kg.

9 pav. Išorinio sluoksnio uždegimo nustatymas priklausomai nuo šuns veislės 25 15 40 30 10 10 35 5 5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 T iria mų šu nų ska ičius, proc . Kraujagyslių patologijos 80 20

Išorinio sluoksnio uždegimas

25 Priklausomai nuo šuns veislės, procentinėje analizėje kraujagyslės uždegimas yra dažnesnis pasireiškimas pas veislinius šunis. Išorinio sluoksnio uždegimą turinčios veislės: Maltos bišonas,stafordšyro bulterjeras, Sibiro haskis ir mopsas.

10pav. Matomos uždegiminės ląstelės (rodyklė) ties išorinio sluoksnio (tunica adventicia)

26

11 pav. Matoma neutrofilinių/limfocitinių uždegiminių ląstelių infiltracija (rodyklė)

išoriniame kraujagyslės sluoksnyje (tunica adventicia), periarterito požymiai. Dažyta HE, x100 padidinimas.

27

12 pav. Cistinė medialinė nekrozė, kuri pasižymi lygiųjų raumenų skaidulų degeneracija

ir tarp skaidulų besikaupiančiu eksudatu. Dažyta HE, x100 padidinimas.

28

13 pav. Matoma fibrinoidinė nekrozė (rodyklės), kuri sąlygoja endotelio pakitimus ir

raumeninių skaidulų degeneraciją. Dažyta HE, x100 padidinimas.

Jungiamojo audinio išplitimas (surandėjimas) buvo nustatytas 6 (20 proc.) iš 30 šunų. Ši patologija, struktūrinis arterijos pažeidimas, ištirtas 5 patelėms ir 1 patinui. Lyginant tarpusavyje patinus (n=1), statistiškai patikimai (p>0,05) kraujagyslių patologijos pasireiškė 5 kartus dažniau patelėms (n=5). Tirti šunys priklausė tokioms amžiaus grupėms: 1-5 m. – 1 (16,7 proc.), 5-10 m. – 1 (16,7 proc.), 10-20 m. – 4 (66,7 proc.) šunys. Iš 6 šunų 2 buvo neveisliniai, likusieji 4 –veisliniai.

29

16 pav. Jungiamasis audinys su fibroblastų infiltracija (rodyklė). Dažyta HE, x40 padidinimas,

iškarpoje x200 padidinimas.

30

17 pav. Makroskopinis širdies vaizdas. Dešiniajame skilvelyje ant papiliarinių raumenų

matomi kalcinozės židinėliai (rodyklė).

18 pav. Vidurinio kraujagyslės sluoksnio mineralizacija, matomos kalcio sankaupos ( kalcinozė

31 Kraujagyslės endotelio hiperplazija (lygiųjų raumeninių ląstelių proliferacija/migracija) nustatyta 7 (23,3 proc.) iš 30 šunų. Visi tirti šunys yra neveisliniai, tai reiškia, jog šis veiksnys (veislė) yra visiškai statistiškai patikimas (p<0,001) pasireiškusiai endotelio hiperplazijai lyginant su veisliniais šunimis. 4 iš tiriamų mišrūnų buvo patelės ir 3 patinai. Amžiaus grupės, kuriose pasireiškė ši patologija: 1-5 m. – 3, 5-10 m. – 2 ir 10-20 m. – 2 šunys. Pastebėjimas, jog 3 (42,9 proc.) iš 7 šunų gaišimo diagnozė – navikai.

19 pav. Kraujagyslės endotelio hiperplazija (juoda linija), fibroblastų proliferacija, migracija

32

20 pav. Makroskopinis širdies vaizdas. Aortos sustorėjimas ir skersmesns padidėjimas (rodyklė)

33

21 pav.Hemosiderozė (kraujagyslių pigmentacija - rodyklės) išoriniame sluoksnyje. Arterinė

hipertenzija (balta rodyklė). Dažyta HE, x40 padidinimas, iškarpoje x200 padidinimas.

2 lentelė. Tiriamų šunų procentinė analizė pagal jų gaišimo diagnozę

Gaišimo diagnozė Tirtų šunų skaičius, vnt.

Tirtų šunų skaičius, proc.

Inkstų

nepakankamumas 3 10

Navikiniai dariniai 4 13,3

Kita 23 76,7

34

TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedros; Patologijos centre atliktais šunų širdies aortos ir plaučių arterijų tyrimais nustatyta, jog 66,7 proc. iš 30 tirtų šunų pasireiškė stambiųjų kraujagyslių patologijos. Atlikus makroskopinę ir mikroskopinę patologijų analizę, antrasis tyrimo metodas teikė išsamesnės informacijos, todėl darome išvadą, jog mikroskopinio tyrimo metodas yra išsamesnis, norint nustatyti aortos ir plaučių arterijų pakitimus ir būdingas dažnesnis patologijų nustatymas.

Remiantis užsienio literatūra, širdies ir kraujagyslių ligomis serga vyresnio amžiaus šunys nuo 10 iki 20 metų ir dažniau pasireiškia patinams (13). Atliktų patomorfologinių tyrimų metu nustatyta, jog priešingai nei teigia užsienio literatūra, aortos ir plaučių arterijų patologijos buvo pasireiškusios jauniems šunims nuo 1 iki 5 metų, tai galėjo sąlygoti šuns gyvenimo būdas, prasidėję ankstyvieji uždegiminiai procesai ir įvairūs sutrikimai organizme, kurie prisideda prie širdies ir kraujagyslių pakitimų. Didžioji dalis tiriamųjų šunų - patelės. Lyginant su jaunesnių šunų grupe (1-5 m.), statistiškai nepatikimai (p>0,05) aortos ir plaučių arterijų patologijos buvo 1,6 kartų dažnesnės už vidutinio amžiaus šunų grupę (5-10 m.) ir 1,14 kartų dažnesnės už vyresnio amžiaus šunų grupę (10-20 m.). Tyrimo metu pasireiškė didesnis patelių skaičius, tai galėjo nulemti lyties įtaką kraujagyslių patologijų pasireiškimui. Taip pat tyrimo rezultatus galėjo sąlygoti per maža tiriamųjų gyvūnų imtis.

35 patikimas veiksnys (p<0,001), kurį sąlygoti galėjo prasidedantys aterosklerozės ar arteriosklerozės susidarymo procesai.

Dažniausiai tyrimų metu buvo nustatytos tokios patologijos kaip išorinio sluoksnio uždegimas, cistinė medialinė nekrozė (degeneracija), fibrinoidinė nekrozė, jungiamojo audinio išplitimas (surandėjimas), endotelio hiperplazija, kalcinozė, hialinozė, hemosiderozė bei arterinė hiperemija. Anot literatūros, be tyrimų metu rastų kraujagyslių patologijų, dažniau pasitaikantys stambiųjų kraujagyslių pakitimai yra vaskulitai, aneurizmos, aterosklerozės ir arteriosklerozės (17). Pagrindinė kraujagyslių patologija sąlygojanti aterosklerozės ar arteriosklerozės susidarymą, tai mineralizacija, kitaip kalcinozės pėdsakai kraujagyslėje (18 pav.). Taip pat didelę įtaką daro aptiktos endotelio hiperplazijos ir jungiamojo audinio išplitimo patologijos, jos būdingos tiek aterosklerozės, tiek arteriosklerozės susidarymo procesui.

Išorinio sluoksnio uždegimas buvo diagnozuotas 35 proc. (n=5) iš 30 tirtų šunų. Vaskulito įtarimas dažniausiai yra diferencinė diagnozė į užsitęsusius uždegiminius procesus vykstančius organizme (37). Nustatyta, kad ši patologija dažniau pasireiškia veisliniams šunims. Taip pat uždegimas neženkliai dažniau pasitaiko pas patinus. Remiantis tyrimų rezultatais, uždegimas dažniau pasitaikė nuo 1 iki 5 metų šunims. Išorinio sluoksnio uždegimui šunų tyrimo duomenys didelės įtakos neturėjo, nes buvo tirta per maža imtis.

Remiantis tyrimų duomenimis, cistinė medialinė nekrozė (degeneracija) dažniau pasireiškė veisliniams tiriamiesiems šunims ir neženkliai daugiau pasitaikė mišrūnuose. Cistinė nekrozė pasireiškė tik 15 proc. (n=3) iš 30 tirtų šunų ir buvo dažnesnė nuo 1 iki 5 m.

Daugiausiai iš visų aortos ir plaučių arterijų patologijų pasireiškė fibrinoidinė nekrozė 40 proc. (n=8) iš 30 tirtų šunų. Tai galėjo turėti įtakos dėl fibrinoidinės nekrozės atsiradimo priežasčių, o viena iš pagrindinių yra kraujagyslės ląstelių mirtis, negyvos ląstelės keičiamos nekroziniais židinėliais ir fibrinu (38). Veislė šiai patologijai įtakos neturėjo. Ši patologija nustatyta jaunesnių šunų grupei priklausiusiai nuo 1 iki 5 metų amžiaus. Patelėms dažniau pasireiškė fibrinoidinė nekrozė.

36 20 metų šunų amžiaus grupėje. Kraujagyslės surandėjimas buvo nustatytas daugiausiai pas pateles (p<0,05). Veisliniai tirti šunys turėjo jungiamojo audinio atsidėjimo patologiją savo kraujagyslėse. Kalcinozė ir hialinozė pasireiškė abi po 10 proc. (n=2) iš visų 30 tirtų šunų. Kalcinozei pasireikšti jokios įtakos neturėjo gyvūno lytis, o hialinozė dažniau pasireiškė būtent patinams. Kalcinozė dažniau pasireiškė pas vidutinio amžiaus šunims, nuo 5 iki 10 metų, o hialinozė ir vidutinio amžiaus šunims, ir jaunesnio amžiaus šunims, nuo 1 iki 5 metų. Taip pat ši patologija nustatyta dažnesnė pas mišrūnus, o kalcinozei veislė didelės įtakos neturėjo. Kalcinozei vystytis įtakos galėjo turėti šuns eutanazijos metu galimai nusėdusios kalcio nuosėdos, kurios buvo rastos širdies dešiniojo skilvelio paviršiuje makroskopinio tyrimo metu (17 pav.).

Analizuojant gautus tyrimų duomenis nustatyta, jog kraujagyslės endotelio hiperplazija pasireiškė 35 proc. (n=7) iš 30 tirtų šunų. Šiai patologijai,statistiškai patikimai (p<0,001) daugiausiai įtakos turėjo tai, kad visi šunys buvo neveisliniai. Tarp amžiaus grupių hiperplazija buvo būdinga nuo 1 iki 5 metų amžiaus šunims ir daugiau patinams. Dar vienas svarbus požymis, jog kartu su šia patologija buvo nustatyta eutanazijos priežastis – navikai (42,9 proc.) iš 7 tirtų šunų. Galime daryti išvadą, jog navikiniai procesai vykstantys gyvūno organizme galėjo turėti įtakos kraujagyslės endotelio hiperplazijos atsiradimui. Tai galėjo sąlygoti išplitusios vidukraujagyslinės koaguliacijos (krešėjimo sistemos) veiksniai, kurie turi įtakos endotelio pažeidimui. Navikinių darinių atsiradimas sutrikdo koaguliacijos procesą, o šis sąlygoja endotelio pakitimus.

Arterinė hipertenzija ir hemosiderozė pasireiškė tik po 5 proc. (n=1) iš 30 tirtų šunų. Šioms patologijoms lytis, amžius ir veislė neturėjo didelės įtakos. Hipertenzija ir hemosiderozė pasireiškė tam pačiam tirtam gyvūnui. Abi patologijos dažnesnės veisliniui šuniui (šiuo atveju Stadforšyro terjeras), patelei, kuri priklausė nuo 5 iki 10 metų šunų amžiaus grupei.

37

IŠVADOS

1. Šunų aortoje ir plaučių arterijoje nustatyti degeneraciniai kraujagyslių pakitimai (82,8 proc.), kurie yra būdingi vystantis aterosklerozei ar arteriosklerozei. Rečiau kraujagyslėse diagnozuoti uždegiminiai procesai, pigmentacijos.

2. Mikroskopiškai dažniausiai šunims diagnozuota kraujagyslių fibrinoidinė nekrozė – 40 proc., endotelio hiperplazija – 35 proc. ir jungiamojo audinio išplitimas – 30 proc.

38

REKOMENDACIJOS

1. Tyrimo metu, kraujagyslių patologijos buvo nustatytos įvairaus amžiaus šunims, todėl profilaktikos ir diagnostikos tikslais tikslinga atlikti širdies ir kraujagyslių sistemos diagnozstinius tyrimus (pvz., ultrasonografijos).

2. Patologinio anatominio tyrimo metu makroskopiškai identifikuoti kraujagyslių patologijas yra sudėtinga, todėl patologinio proceso nustatymui tikslinga atlikti histopatologinį tyrimą.

39

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Cunningham S.M., Rush J.E., and Freeman L.M. „Systemic Inflammation and Endothelial Dysfunction in Dogs with Congestive Heart Failure“ Vet Intern Med., 2012; p 547–557;

2. Sadasivan Ch., Fiorella D. J., Woo H. H., and Lieber B. B. „Physical Factors Effecting Cerebral Aneurysm Pathophysiology“ Ann Biomed Eng., 2013; p 1347–1365;

3. Boynosky N.A., Stokking L. “Atherosclerosis associated with vasculopathic lesions in a golden retriever with hypercholesterolemia” Can Vet J. 2014; p 484–488;

4. Zachary J.F., McGavin M. D. „Pathologic basis of veterinary disease“ Fifth edition, 2007, p 60-66 ;

5. Porth C. M. „Essentials of pathophysiology“ Second edition, 2007,p 337-341;

6. Prabha N. Th., Nair D. “Scaffolds in vascular regeneration: current status” 2015, p 79–91;

7. Isayama N., Matsumura G and Yamazaki K. “Comparison of vascular smooth muscle cells in canine great vessels” Isayama et al. BMC Veterinary Research, 2013;

8. Hemmasizadeh A., Autieri M., Darvish K. „ Multilayer material properties of aorta determined from nanoindentation tests“, 2012;

9. Holzapfel G. A., Gasser T. C., Ogden R. W. “A new constitutive framework for arterial wall mechanics and a comparative study of material models”, 2000, p 1–48;

10. Witter K., Tonar Z., Schöpper H., „How many Layers has the Adventitia? – Structure of the Arterial Tunica Externa Revisited“, 2016;

11. Watton P. N., Ventikos Y., Holzapfel G. A. „Modelling the mechanical response of elastin for arterial tissue“, J.Biomech., 2009, p 1320–1325;

12. Amann K. „Media Calcification and Intima Calcification Are Distinct Entities in Chronic Kidney Disease“, 2008, p 1599–1605;

13. Lloyd-Jones D., Adams R. J., Brown T. M., “Executive summary: Heart Disease and Stroke Statistics” 2010 Update A Report From the American Heart Association. Circulation. 2010; p 948– 954;

40 15. Chiers K., Vandenberge V. and Ducatelle R. Comp. J. “Accumulation of Advanced Glycation End

Products in Canine Atherosclerosis Path” 2010, p 65-69;

16. Wentzel J.J., Chatzizisis Y.S., Gijsen F.J., Giannoglou G.D., Feldman C.L., Stone P.H. “Endothelial shear stress in the evolution of coronary atherosclerotic plaque and vascular remodeling”, 2012; p 234–243;

17. Kennedy J., and Palmer‘s „Pathology of Domestic animals“ Volume 3, Sixth edition , 2016, p 54-101;

18. Schwarz T., Sullivan M., Stork Ch. K., Willis R., Harley R., Mellor D. J., “Aortic and cardiac mineralization in the dog”, 2002;

19. Amann K.“Media Calcification and Intima Calcification Are Distinct Entities in Chronic Kidney Disease”, 2008

20. Haruhisa M. O., Kimura O. K., Fujii Y. S., Shigematsu Y. T., “Vascular calcification estimated by aortic calcification area index is a significant predictive parameter of cardiovascular mortality in hemodialysis patients”, 2011;

21. Roger J. M., Rennenberg L., Schurgers J., Kroon A. A., Coen D., Stehouwer A. “Arterial calcifications“, 2010;

22. Chiasson, V. L., Jones, K. A., Kopriva, S. E., Mahajan, A., Young, K. J., & Mitchell, B. M. “Endothelial cell transforming growth factor-β receptor activation causes tacrolimus-induced renal arteriolar hyalinosis” 2012; p 857–866.;

23. Bazzi, C., Stivali, G., Rachele, G., Rizza, V., Casellato, D., & Nangaku, M. “Arteriolar hyalinosis and arterial hypertension as possible surrogate markers of reduced interstitial blood flow and hypoxia in glomerulonephritis.” 2014, p11–17;

24. Banki, E., Degrell, P., Kiss, P., Kovacs, K., Kemeny, A., Csanaky, K., Reglodi, D.” Effect of PACAP treatment on kidney morphology and cytokine expression in rat diabetic nephropathy”. 2013,p 125–130;

41 26. Stenmark K. R., Meyrick B., Galie N., Mooi W. J., & McMurtry I. F., “Animal models of

pulmonary arterial hypertension: the hope for etiological discovery and pharmacological cure” , 2009, p 297;

27. Slavin R. E. “Segmental arterial mediolysis: A clinical-pathologic review, its role in fibromuscular dysplasia and description and differential diagnosis of the masquerader-muscular artery cystic necrosis” World Journal of Cardiovascular Diseases, 2013, p 64-81;

28. Trollope A., Moxon J. V.,.Moran, C. SGolledge J.“Animal models of abdominal aortic aneurysm and their role in furthering management of human disease”. 2011, p 114-123;

29. Zaragoza C., Gomez-Guerrero C., Martin-Ventura J. L., Blanco-Colio L., Lavin B., Mallavia B., Tarin C., Mas S., Ortiz A., Egido J. “ Animal Models of Cardiovascular Diseases”, 2011;

30. Gershenson R. T., Melidone R., Sutherland-Smith J., &. Rogers C. L, “Abdominal Aortic Aneurysm Associated with Systemic Fungal Infection in a German Shepherd Dog”, Journal of the American Animal Hospital Association, 2011, p 45–49;

31. https://medical-dictionary.thefreedictionary.com/vasculitis, 2018-09-13, 13:00;

32. Innerå M., “Cutaneous Vasculitis in Small Animals.” Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice, 2013, 113–134;

33. Riškevičienė V., Juodžiukynienė N., Sabeckienė J., Pockevičius A. „Practicals of Veterinary Pathology“ 2013, 51-52p.;

34. https://ntp.niehs.nih.gov/nnl/cardiovascular/blood_vessel/pigment/blood_vessel__pigment_508.p df , 2018-11-10, 09:00;

35. Kim J. H., Graef A., Dickerson E., & Modiano J., “Pathobiology of Hemangiosarcoma in Dogs: Research Advances and Future Perspectives”. Veterinary Sciences, 2015 2(4), p 388–405;

36. Andersen N. J., Nickoloff B. J., Dykema K. J., Boguslawski E. A., Krivochenitser R. I., Froman R. E., Dawes M. J., Baker L. H., Thomas D. G., Kamstock D. A., Kitchell B. E., Furge K. A., Duesbery N. S., “Pharmacologic inhibition of MEK signaling prevents growth of canine hemangiosarcoma”, 2013, p 20;

42 38. https://study.com/academy/lesson/fibrinoid-necrosis-definition-symptoms-treatment.html,

2018-12-27, 15:00;