LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
Monika Grincaitė
ŠIAULIŲ REGIONO MOKSLEIVIŲ MITYBOS ĮPROČIAI, JŲ POKYČIAI 2002 – 2014 METAIS IR RYŠIAI SU GYVENSENOS VEIKSNIAIS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinė vadovė Prof. dr. J. Petkevičienė
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
ŠIAULIŲ REGIONO MOKSLEIVIŲ MITYBOS ĮPROČIAI, JŲ POKYČIAI 2002 – 2014 METAIS IR RYŠIAI SU GYVENSENOS VEIKSNIAIS
Monika Grincaitė
Mokslinė vadovė prof. dr. J. Petkevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. – Kaunas, 2015. – 82 p.
Darbo tikslas – įvertinti Šiaulių regiono moksleivių mitybos įpročius, jų pokyčius 2002 – 2014 m. ir ryšius su gyvensenos veiksniais.
Uţdaviniai: Įvertinti Šiaulių regiono 11 m., 13 m. ir 15 m. moksleivių mitybos įpročius ir jų pokyčius per 12 metų; palyginti Šiaulių ir kitų Lietuvos regionų moksleivių mitybos įpročius 2014 m.; įvertinti moksleivių gyvensenos įpročių ir mitybos sąsajas.
Tyrimo metodika: Momentiniam tyrimui buvo atsitiktinai atrinkta 18 Šiaulių regiono mokyklų. Taikant tarptautinį Moksleivių gyvensenos tyrimo (HBSC) klausimyną, buvo apklausti 11 m., 13 m. ir 15 m. amţiaus moksleiviai (n=765; 376 berniukai ir 389 mergaitės). Buvo vertinami mitybos įpročiai, maisto produktų vartojimo daţnis, kiti gyvensenos veiksniai, nustatytos moksleivių fizinio išsivystymo grupės pagal nurodytą ūgį ir svorį. Tarptautiniai IOTF kriterijai buvo taikyti fiziniam išsivystymui vertinti. Pokyčiams įvertinti buvo lyginami 2002 m. ir 2014 m. HBSC tyrimų Šiaulių regione duomenys. Be to, Šiaulių regiono moksleivių duomenys buvo lyginami su kitų Lietuvos regionų moksleivių tyrimo duomenimis. Vertinant mitybos įpročių ryšius su gyvensenos veiksniais, buvo atlikta faktorinė ir logistinė regresinė analizė.
3 daţniau valgė baltą duoną, uţkandţiavo sėdėdami prie kompiuterio, mergaitės daţniau valgė košes ir sausus pusryčius bei gėrė energinius gėrimus nei kitų Lietuvos regionų moksleiviai. Be to, kasdien valgančių darţoves mergaičių buvo maţiau Šiaulių nei kituose Lietuvos regionuose. Per praėjusius 12 metų padaugėjo Šiaulių regiono moksleivių, kasdien vartojusių vaisius, ir sumaţėjo kasdien valgiusių baltą duoną ir bent dvi dienas per savaitę gėrusių gaiviuosius saldţius gėrimus. Kita vertus sumaţėjo moksleivių, kurie kasdien pusryčiavo, taip pat išaugo bent 5 dienas per savaitę valgiusių konditerijos gaminius moksleivių dalis. Labai padidėjo antsvorio ir nutukimo paplitimas, ypač tarp berniukų (nuo 8,3 proc. 2002 m. iki 17,8 proc. 2014 m.). Moksleivių mityba buvo susijusi su daugeliu gyvensenos veiksnių. Moksleiviai, daţnai vartojusieji „Sveikatai nepalankaus maisto“ faktoriui priskirtus produktus, daţniau uţkandţiavo, sėdėdami prie televizoriaus, rūkė ir vartojo alkoholį bei narkotines medţiagas. Daţnesnis „Sveikatai palankaus maisto“ vartojimas buvo susijęs su didesniu fiziniu aktyvumu. Moksleiviai, daţnai valgiusieji „Baltyminio maisto“ faktoriui priskirtus maisto produktus, daţniau rūkė elektronines cigaretes, o daţnai vartojusieji „Saldų maistą“ – daugiau laiko praleisdavo prie televizoriaus, daţniau rūkė bei uţkandţiavo, sėdėdami prie kompiuterio.
Išvados: Šiaulių regiono moksleivių mityba nepakankamai sveika ir visavertė, nes nepakankamai daţnai vartojami sveikatai palankūs ir per daţnai sveikatai nepalankūs produktai. Nemaţa dalis moksleivių turi antsvorio ar yra nutukę. Šiaulių regiono moksleivių mitybos įpročiai panašūs į kitų Lietuvos regionų. Per praėjusius 12 metų moksleivių mitybos įpročiai kito tiek sveikatai palankia, tiek ir nepalankia linkme. Moksleivių mitybos įpročiai buvo susiję su kitais gyvensenos veiksniais.
4
SUMMARY
Public Health (Public Health and Nutrition)
NUTRITION HABITS, THEIR CHANGES IN 2002 – 2014 AND ASSOCIATIONS WITH LIFESTYLE FACTORS AMONG ŠIAULIAI REGION SCHOOLCHILDREN
Monika Grincaitė
Academic supervisor prof. dr. J. Petkevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. – Kaunas, 2015. – 82 p.
Aim of the study – to evaluate nutrition habits, their changes between 2002 and 2014 and associations with lifestyle factors among Šiauliai region schoolchildren.
Objectives: To evaluate nutrition habits of Šiauliai region schoolchildren of age 11, 13 and 15 years and their changes over the last 12 years; to compare nutrition habits of schoolchildren in Šiauliai region and other regions of Lithuania; to evaluate associations between nutrition habits and lifestyle factors of schoolchildren.
Methods: 18 Šiauliai region schools were randomly selected for the cross-sectional survey. Schoolchildren of age 11, 13 and 15 years (n=765; 376 boys and 389 girls) filled in an international Health Behaviour in School-aged Children (HBSC) questionnaire. Food frequency questionnaire was used for dietary assessment. Some other nutrition habits and lifestyle factors were evaluated. Body mass index (BMI) was calculated using self-reported height and weight. Overweight and obesity were assessed using IOTF criteria. Dietary data of 2002 survey and 2014 survey in Šiauliai region was compared for evaluation of dietary changes. Furthermore, nutrition habits of Šiauliai region schoolchildren were compared with nutrition habits of schoolchildren in other Lithuanian regions. Factorial and logistic regression analysis was performed to evaluate the association of nutrition habits with lifestyle factors.
5 and 25.4 % of girls consumed fast food at least once per week. Every fifth boy (17.8 %) and 8.7% of girls were overweight or obese. Šiauliai region schoolchildren consumed white bread and were snacking while sitting in front of computer more often than schoolchildren in other Lithuanian regions. Girls in Šiauliai region ate porridges and cereals, also drank energetic drinks more often than girls in other Lithuanian regions. During the last 12 years, the proportion of Šiauliai region schoolchildren who consumed fruits every day increased, while proportion of schoolchildren using white bread and drinking sweet soft beverages at least 2 days per week decreased. On the other hand, the proportion of schoolchildren who ate breakfast every day decreased, while the proportion of those eating sweet confectionery at least 5 days per week increased. The prevalence of overweight and obesity significantly increased particularly in boys (from 8.3 % in 2002 to 17.8 % in 2014). Nutrition habits of schoolchildren were associated with various lifestyle factors. ‘Unhealthy food’ factor was related with snacking while watching television, smoking, alcohol and illegal drugs consumption. Meanwhile, schoolchildren who often consumed food products included in ‘Healthy food’ factor were more physically active. Schoolchildren who often ate food products ascribed to ‘Protein food’ factor were smoking electronic cigarettes more often. ‘Sweet food’ was associated with spending more time watching television, smoking and snacking while sitting at the computer.
Conclusions: Nutrition habits of Šiauliai region schoolchildren are not sufficiently healthy because healthy food products are used not frequently enough, while unhealthy foods are consumed too frequently. The prevalence of overweight and obesity among schoolchildren of Šiauliai region is high. Nutrition habits of schoolchildren in Šiauliai region and other Lithuanian regions are similar. During the last 12 years, nutrition habits of schoolchildren changed both in health favorable and health unfavorable directions. Nutrition habits of schoolchildren were associated with other lifestyle factors.
6
SANTRUMPOS
GS – Galimybių santykis
HBSC – Tarptautinis mokyklinio amţiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health
Behavior in Shool aged Children)
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMI – kūno masės indeksas
KMO – Kaizerio- Mejerio- Olkino matas LR – Lietuvos Respublika
7
TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1. Moksleivių mitybos reikšmė sveikatai. ... 11
1.2. Moksleivių mitybos įpročiai ir jų pokyčiai. ... 12
1.3. Moksleivių mitybos įpročių sąsajos su gyvensenos veiksniais. ... 20
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 23
2.1. Tyrimo organizavimas. ... 23
2.2. Tiriamųjų kontingentas. ... 24
2.3. Tyrimo metodai. ... 25
2.3.1. Moksleivių mitybos įpročių vertinimas. ... 26
2.3.2. Moksleivių gyvensenos veiksnių vertinimas. ... 27
2.4. Statistinė duomenų analizė. ... 28
2.5. Autorės indėlis ... 30
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 31
3.1. Šiaulių regiono moksleivių mitybos įpročiai 2014 m., atsiţvelgiant į lytį ir amţių. ... 31
3.2. Šiaulių ir kitų Lietuvos regionų moksleivių mitybos įpročių 2014 m. palyginimas. ... 45
3.3. Šiaulių regiono moksleivių mitybos įpročių pokyčiai 2002 – 2014 m. ... 50
3.4. Šiaulių regiono moksleivių mitybos įpročių ryšiai su kitais gyvensenos veiksniais. .... 58
IŠVADOS ... 73
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 74
LITERATŪRA ... 75
8
ĮVADAS
Sveika mityba laikoma vienu iš svarbiausių moksleivių sveikos gyvensenos veiksnių, turinčių įtakos tiek fizinei, tiek ir psichinei sveikatai. Moksleiviai, kurie prastai maitinasi, greičiau pavargsta, sumaţėja fizinis bei protinis jų darbingumas, sutrinka augimas, prastėja atmintis, dėmesio koncentracija, mokymosi rezultatai, emocinė savijauta [62]. Vaikystėje susiformavę ir paauglystėje įtvirtinti mitybos įpročiai lemia jau suaugusio ţmogaus sveikatą, o kartu ir gyvenimo kokybę [11]. Todėl labai svarbu jau nuo maţens ugdyti vaikų sveiką gyvenseną, daugiau dėmesio skiriant sveikos mitybos įpročių formavimui.
Lietuvoje [64, 66, 70] ir daugelyje uţsienio šalių [21, 60, 83] yra atlikta nemaţai tyrimų, kurių metu buvo vertinami moksleivių mitybos įpročiai. Gauti duomenys rodo, kad daugelio mokyklinio amţiaus vaikų mityba nėra palanki sveikatai [70]. Vis daţniau vietoj sveikų yra pasirenkami saldūs ir riebūs maisto produktai, retai vartojama darţovių, vaisių, maţai perdirbtų grūdinių produktų. Dėl laiko stokos moksleiviai nepusryčiauja, daţniau renkasi greitai pagaminamo maisto produktus, tokius kaip pica, šaldyti ţuvies piršteliai, uţkandţius, kuriuose gausu druskos ir riebalų, vartoja saldintus ir energinius gėrimus [37, 74].
Daugelis Lietuvoje atliktų tyrimų parodė, kad mergaičių mityba buvo sveikesnė nei berniukų. Jos daţniau vartojo darţoves, vaisius, juodą duoną, tačiau daţniau nei berniukai valgė saldţius maisto produktus. Pastebėta, jog berniukai daţniau nei mergaitės rinkosi bulvių traškučius, greito maisto produktus, saldţius gaiviuosius gėrimus. Taip pat nustatyta, kad sveikatai palankių maisto produktų vartojimo daţnis su amţiumi maţėjo. Jaunesnio amţiaus moksleiviai daţniau pusryčiavo, vartojo daugiau vaisių, darţovių, juodos duonos, pieno produktų, rečiau gėrė energinius gėrimus nei vyresnių klasių moksleiviai [6, 64, 40, 74].
Dėl netinkamos mitybos įpročių ir menko fizinio aktyvumo daugėja turinčių antsvorio ir nutukusių moksleivių. Nustatyta, kad Europos Sąjungoje net 22 milijonai moksleivių turi antsvorį, o daugiau nei 5 milijonai – nutukę. Nutukimas vaikystėje didina riziką ateityje susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [43].
9 tyrimai, analizuojantys mitybos ir gyvensenos sąsajas, parodė, kad sveikatai nepalankaus maisto produktų vartojimas yra susijęs su nepakankamu fiziniu aktyvumu [78], daţnu laiko praleidimu ir uţkandţiavimu prie televizoriaus, kompiuterio [53], alkoholinių gėrimų vartojimu bei rūkymu [35, 59].
Svarbu jau nuo maţens ugdyti tinkamus vaikų mitybos ir kitus sveikos gyvensenos įpročius. Tinkamai vaikystėje ir paauglystėje suformuoti sveikos gyvensenos ir mitybos įpročiai išlieka visą gyvenimą, o tai lemia sveiką visuomenę. Sveika visuomenė taupo sveikatos prieţiūros išteklius, didina bendrąjį vidaus produktą bei prisideda prie visos šalies gerovės. Todėl yra būtina nuolat stebėti, vertinti, analizuoti esamą situaciją ir taikant atitinkamas intervencijas, koreguoti sveikatai nepalankius mitybos įpročius.
10
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas: įvertinti Šiaulių regiono moksleivių mitybos įpročius, jų pokyčius 2002 – 2014 m. ir ryšius su gyvensenos veiksniais.
Uţdaviniai:
1. Įvertinti Šiaulių regiono 11 m., 13 m. ir 15 m. moksleivių mitybos įpročius. 2. Palyginti Šiaulių ir kitų Lietuvos regionų moksleivių mitybos įpročius 2014 m. 3. Nustatyti Šiaulių regiono 11 m., 13 m. ir 15 m. moksleivių mitybos įpročių pokyčius
per 12 metų.
11
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Moksleivių mitybos reikšmė sveikatai.
Vienas iš svarbiausių moksleivio sveikatą lemiančių veiksnių – tinkama mityba [19]. Vaikystėje ir paauglystėje maistas yra labai svarbus bręstančiam organizmui, nes tai ne tik energiją teikianti, tačiau ir statybinė medţiaga [5].
Tinkama, visavertė ir sveika mityba yra svarbi vaiko normaliam augimui, fizinei bei socialinei raidai, darbingumui, imunitetui, gyvenimo trukmei [48, 67]. Mityba yra labai svarbi ir vaiko psichinei raidai. Esant tam tikrų maisto medţiagų stokai, gali pasireikšti įvairūs sutrikimai. Pavyzdţiui, nustatyta, kad hiperaktyvumas, agresyvumas ir kiti su elgesiui susiję sutrikimai daţniau atsiranda tiems vaikams, kuriems su gaunamu maistu trūksta baltymų, cinko ir geleţies [44]. Paauglystės laikotarpiu tinkamos mitybos principų laikymasis didina pasitenkinimą savo kūno išvaizda bei gebėjimais [48, 67]. Kadangi mityba gali būti apibūdinama kaip vienas iš labiausiai sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių, labai svarbu jau nuo maţens ugdyti sveikatai palankios mitybos įpročius.
Moksleivių mitybą lemia daugelis veiksnių. Vieni svarbiausių – šeimoje rodomas pavyzdys, tėvų auklėjimas, nuo vaikystės formuojami atitinkamos gyvensenos įpročiai, turimos ţinios ir įgūdţiai sveikos mitybos klausimais. Taip pat mitybos įpročių formavimuisi didelę įtaką turi bendraamţiai, reklama, mokykloje vykdomos sveikos mitybos skatinimo programos [29, 31, 57, 75]. Yra pateikiama nemaţai įrodymų, kad paauglystėje įtvirtinti netinkami mitybos ir kiti gyvensenos įpročiai suaugus gali tapti lėtinių ligų prieţastimi [84]. Paaugliai yra viena iš paţeidţiamiausių visuomenės grupių. Tai amţius, kai būtina skirti daug dėmesio įtvirtinant sveikatai palankius mitybos ir gyvensenos įpročius.
Augančiam organizmui yra būtina subalansuota mityba. Pagrindinių maisto medţiagų – angliavandenių, baltymų, riebalų kiekis ir santykis maisto davinyje turi atitikti rekomenduojamas paros normas, atsiţvelgiant į moksleivio fizinį aktyvumą Didėjant aktyvumui, didėja ir suvartojamos energijos poreikis. Trūkstant organizmui būtinų maistinių medţiagų, vitaminų, iškyla su sveikata susijusių sveikatos problemų [45, 54].
12 produktai, daţnas uţkandţiavimas), nepakankamas fizinis aktyvumas didina nutukimo ir antsvorio paplitimą [10]. Graikijoje atliktas tyrimas parodė, kad mokyklinio amţiaus berniukų nutukimas ir antsvoris buvo reikšmingai susijęs su sausų pusryčių vartojimu pusryčių metu ir su per dieną suvalgytų patiekalų skaičiumi [34]. Ypač kelia nerimą nutukimo epidemijos masto didėjimas tarp vaikų ir paauglių. Palyginus su 1970 m., nutukusių vaikų skaičius išaugo 3-4 kartus [85]. A. Petrauskienė ir kt., ištyrę 7–8 metų Lietuvos vaikų fizinę raidą, nustatė, kad šio amţiaus nutukusių arba turinčių antsvorio moksleivių skaičius taip pat didėjo. Kas šeštas - septintas moksleivis turėjo per didelį kūno svorį [51]. Vaikų nutukimas siejamas su prastesniais mokymosi rezultatais ugdymo įstaigoje, menka saviverte bei psichologine įtampa [22, 43]. Apie 60 proc. antsvorio turinčių vaikų suaugę taip pat turės antsvorio ar bus nutukę. Suaugusiems ţmonėms nutukimas didina širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, antro tipo cukrinio diabeto, vėţio bei kitų lėtinių ligų riziką. Antsvorio ir nutukimo problemą būtina pradėti spęsti jau ankstyvoje vaikystėje.
Taigi, siekiant uţtikrinti, kad būtų išvengta su netinkama mityba susijusių sveikatos problemų, būtina ugdyti vaikų ir paauglių sveikatai palankius mitybos įpročius. Būtina skatinti kasdien pusryčiauti, pakankamai daţnai valgyti vaisius, darţoves, maţai perdirbtus grūdinius produktus, liesos mėsos, pieno, ţuvies produktus, rečiau vartoti druską, cukrų bei riebius maisto produktus.
1.2. Moksleivių mitybos įpročiai ir jų pokyčiai.
13 Daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, nepusryčiavimas, kaip sveikatai nepalankus mitybos įprotis, yra daţnas tarp įvairaus amţiaus moksleivių. Pastebima, kad pusryčiaujančių skaičius maţėja su amţiumi. 2011 m. R. Stukas su kt. bendraautoriais, ištyrę Vilniaus pradinių klasių mokinių mitybos ypatumus, nustatė, kad tik 65,7 proc. moksleivių kasdien pusryčiauja [66]. Remiantis 2002 m., 2006 m. ir 2010 m. Lietuvoje atliktais HBSC tyrimais, nustatyta, jog pusryčiaujančių tarp įvairaus amţiaus vaikų grupių skaičius maţėja. Per pastaruosius aštuonerius metus tarp 11 metų amţiaus mergaičių kasdien pusryčiaujančių sumaţėjo 9 proc., tarp 13 metų – 18 proc., tarp 15 metų – 15 proc. Kasdien pusryčiaujančių 11 metų berniukų per tą patį laikotarpį sumaţėjo 11 proc., 13 metų – 17 proc., 15 metų – 21 proc. Apţvelgus aštuonerių metų pusryčiavimo įpročius tarp berniukų ir mergaičių pastebėta, kad daugiausia pusryčiaujančiųjų buvo 2002 m. Taip pat nustatyta, kad daţniausia kasdien pusryčiavo jaunesnio amţiaus moksleiviai [15, 16, 17 ]. Apibendrinus 41 HBSC tyrime dalyvavusios šalies duomenis, nustatyta, kad rečiau pusryčiavo vyresnių klasių moksleiviai [76]. P.R. Deshmukh-Taskar su bendraautoriais taip pat nustatė, kad nevalgančių pusryčių buvo beveik penktadalis (20 proc.) 9 – 13 metų ir 31,5 proc. 14 – 18 metų amţiaus moksleivių [21].
Daugelyje šalių atliktos studijos rodo, kad nepusryčiavimo problema yra daţnesnė tarp mergaičių nei berniukų. Tyrime, apţvelgusiame 41 šalies moksleivių mitybos įpročius nustatyta, kad mergaitės rečiau kasdien pusryčiavo nei berniukai [76]. Panašūs rezultatai gauti ir kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje [28, 70]. Tačiau, B. Strukčinskienės ir bendraautorių atlikto tyrimo metu nustatyta, jog pusryčiavimo įpročiai tarp berniukų ir mergaičių nesiskyrė [65].
14 ištyrę Kauno miesto moksleivių mitybos įpročius, nustatė, kad daugiau nei ketvirtadalis (28,5 proc.) retai arba niekada nevalgo pusryčių [78].
Kiti atlikti tyrimai uţsienio šalyse taip pat parodė panašias nepusryčiavimo tendencijas tarp moksleivių. J. Walther ir kt., apklausę 14 – 24 metų amţiaus moksleivius, nustatė, kad tik pusė apklaustųjų (50 proc.) kasdien pusryčiavo, o 10 proc. visai nepusryčiavo [83]. U. Alexy ir bendraautorių atliktas tyrimas atskleidė, kad pusryčiaujančių kasdien moksleivių skaičius siekė net 78 proc. [1]. Tačiau S. Kennedy ir kt., apklausę panašaus amţiaus moksleivius, taip pat nustatė, kad kasdien arba daugiau nei 5 dienas per savaitę pusryčius valgė tik 57 proc. apklaustųjų, visai nevalgiusių buvo10 proc., o valgiusių rečiau nei 2 dienas – 17 proc. [32].
Taigi gana didelė dalis moksleivių uţsienyje ir Lietuvoje vengia kiekvieną rytą pusryčiauti. Pastebima, kad nepusryčiavimo tendencija didėja su moksleivių amţiumi bei mergaitės nepusryčiauja daţniau nei berniukai.
Siekiant, kad vaikai ir paaugliai maitintųsi sveikai, svarbu į jų valgiaraštį įtraukti įvairius sveikatai palankius maisto produktus, t.y. pasirinkti maistą, kuris turėtų kuo maţiau cukraus, druskos ir riebalų, būtina skatinti valgyti kuo daugiau grūdinės kilmės, pieno produktų, vaisių, darţovių. Vaikų ir paauglių medţiagų apykaita yra spartesnė nei suaugusiųjų, todėl su maistu reikia gauti daugiau energijos fiziniam bei protiniam darbui atlikti. Subalansuotai mitybai kasdien reikėtų rinktis produktus iš kiekvienos maisto grupės (įvairūs grūdiniai gaminiai, košės, darţovės, vaisiai, pienas ir jo produktai, mėsa, ţuvis, kiaušiniai ir kt.) [5, 82].
Pasak L. Labanausko ir bendraautorių, labai svarbu, kad vaiko valgiaraštį sudarytų mišrus maistas (augalinis ir gyvūninis). Kuo įvairesnį maistas, tuo geriau yra patenkinami organizmo poreikiai. Augalinis maistas teikia daug lengvai skylančių angliavandenių, riebalų, turinčių nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų bei mineralų. Gyvūninis maistas svarbus augančiam ir bręstančiam organizmui, nes su juo yra gaunama visaverčių baltymų bei riebaluose tirpių vitaminų [37]. Tačiau daugelis Lietuvoje ir uţsienio šalyse atliktų tyrimų parodė, kad moksleivių mityba nėra pakankamai sveika ir visavertė. Kasdien vaisius ir darţoves vartoja nedidelė dalis moksleivių. Retai berniukai ir mergaitės valgo pieno, ţuvies bei grūdinius produktus.
15 darţoves [66]. B. Strukčinskienės su bendraautoriais atliktas tyrimas taip pat parodė, kad 5 – 8 klasių mokiniai daţniau valgė vaisius/uogas, tačiau darţoves, tiek 5 – 8, tiek ir 9 – 12 klasėse valgė panašus skaičius mokinių [64]. Kitas Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad tiek pradinių, tiek ir vyresnių klasių mokinių mityba nėra pakankamai racionali, nes tik 41,5 proc. tyrime apklaustų moksleivių kasdien valgė vaisius ir darţoves [74].
Apklausus Kauno ir Šiaulių miestų devintų klasių moksleivius, paaiškėjo, kad vaisius daţnai valgė tik 41,8 proc. mokinių, darţoves – 38,9 proc., salotas – tik trečdalis tiriamųjų. Mergaičių mityba buvo sveikesnė nei berniukų. Mergaitės daţniau rinkosi vaisius (48,9 proc. mergaičių ir 34,5 proc. berniukų), darţoves (atitinkamai 46,5 proc. ir 31,1 proc.) ir salotas (atitinkamai 33,7 proc. ir 26,3 proc.) [6]. Vertinant vaisių ir darţovių vartojimą Lietuvoje, Kroatijoje, Latvijoje, Kanadoje, Italijoje ir JAV, nustatyta, kad kasdien vaisius maţiausiai vartojusių moksleivių buvo Lietuvoje (21,8 proc.) ir Latvijoje (22,7 proc.), daugiausiai – Kanadoje (37,2 proc.) ir JAV (39,8 proc.). Taip pat nustatyta, jog mergaitės, vaisius ir darţoves vartojo daţniau nei to paties amţiaus berniukai [40].
A. Zaborskis ir R. Lagūnaitė, apţvelgę aštuonerių metų laikotarpio (nuo 2002 m. iki 2010 m.) mokinių vaisų ir darţovių vartojimą (11 m., 13 m., 15 m. amţiaus berniukų ir mergaičių) taip pat nustatė, kad mergaitės darţoves ir vaisius valgo reguliariau ir daţniau nei to paties amţiaus berniukai. Kasdien vaisius valgė beveik penktadalis tyrime dalyvavusių berniukų (21,1 proc.) ir ketvirtadalis (27,1 proc.) mergaičių. Darţoves atitinkamai vartojo 24,9 proc. berniukų ir 29,6 proc. mergaičių. Pastebėta, jog vyresnių klasių mokiniai šių maisto produktų valgo rečiau ir maţiau. Taip pat tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip per pastaruosius aštuonerius metus kito mokinių darţovių ir vaisų vartojimo įpročiai. Nustatyta, jog mergaičių, kurios kasdien valgo vaisių, dalis, padidėjo 28,1 proc., o berniukų - tik 1,7 proc. Darţovių vartojimas per pastaruosius aštuonerius metus tarp mergaičių maţai kito - tiek 2002 m., tiek 2010 m. siekė 31 proc. 2006 m. darţovių vartojimas buvo sumaţėjęs iki 26,8 proc. Tarp berniukų kasdien valgančių darţoves skaičius kasmet maţėjo. 2002 m. siekė 29,3 proc., 2006 m. – 22,4 proc., o 2010 m. skaičius neţymiai padidėjo 0,7 proc. Taigi gauti tyrimų duomenys parodė, jog maţa dalis Lietuvos moksleivių vartojo kasdien vaisius ir darţoves [79].
16 kad darţoves daţniau vartojo 12 – 18 metų amţiaus moksleiviai [46]. Irane įvertinus šių sveikatai palankių maisto produktų vartojimą nustatyta, jog tik trečdalis apklaustų moksleivių vartojo pakankamai vaisių (30,3 proc.) ir darţovių (34,6 proc.). Taip pat tyrimas parodė, kad mergaitės vaisius (35,7 proc.) ir darţoves (36,2 proc.) vartojo daţniau nei berniukai (atitinkamai 24,6 proc. ir 32,8 proc.) [60]. Tačiau tyrime, kuriame buvo įvertintas 33 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių mokyklinio amţiaus vaikų vaisių ir darţovių vartojimo pokytis, nustatyta, kad nuo 2002 iki 2010 m. kasdienis šių produktų vartojimas padidėjo tarp berniukų ir mergaičių bei trijų amţiaus grupių moksleivių. Taip pat tyrimas atskleidė, jog mergaitės daţniau nei berniukai vartojo vaisius ir darţoves [77].
Grūdiniai maisto produktai taip pat svarbus visavertės mitybos komponentas. Labai svarbu pakankamai valgyti šios grupės produktų, nes juose yra daug organizmui reikalingų medţiagų, ypač lėtai pasisavinamų angliavandenių, maistinių skaidulų. Tačiau Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad moksleiviai nepakankamai daţnai vartoja šiuos produktus.
Įvertinus ikimokyklinio amţiaus vaikų mitybą taip pat nustatyta, kad maţiau nei ketvirtadalis berniukų ir mergaičių kasdien vartojo juodą duoną (16,6 proc.) ir baltą duoną (16,3 proc.). Taip pat nustatyta, jog šio amţiaus vaikai daţniau valgė baltą duoną [71]. Apklausus vyresnių klasių Kauno ir Šiaulių miestų moksleivius, nustatyta, kad daţnai vartojo rupaus malimo duoną tik kas šeštas moksleivis (17,6 proc.). Maţiau nei ketvirtadalis apklaustų berniukų (14,9 proc.) ir mergaičių (13,2 proc.) pasisakė valgę grūdus, kruopų dribsnius su vaisiais [6]. Vertinant grūdinių produktų vartojimą pagal amţių taip pat nustatyta, jog juodą duoną daţniau vartojo 5 – 8 klasių moksleiviai, lyginant su 9 – 12 klasių moksleiviais [64].
Panašius rezultatus gavo ir kiti uţsienyje atlikti tyrimai. JAV paaugliai pilno grūdo produktus vartojo per maţai, t.y. vartojo maţiau nei nurodyta rekomendacijose [39]. Prancūzijoje atlikto tyrimo duomenimis, net 55 proc. apklaustų moksleivių visai nevartojo grūdinių produktų [7].
17 skaičius [71]. Apklausus vyresnio amţiaus moksleivius, paaiškėjo, kad pieno produktus jie taip pat vartoja retai. Vieną arba bent kelis kartus per dieną pieną gėrė tik 26,0 proc. Kauno ir 11,9 proc. Raseinių rajono moksleivių. Daţniau pieną gėrė berniukai (23,3 proc.) nei mergaitės (15,1 proc.) [70]. N. Umbrasienės ir kt. tyrimas taip pat atskleidė, jog daţnai pieną ir jo produktus vartojo maţiau nei pusė respondentų (42,3 proc.) [74]. Tačiau A. Baltkojytės ir bendraautorių tyrimo duomenimis, daţnai šiuos produktus vartojo apie 60 proc. moksleivių [6].
L. Škėmienės ir kt. atliktame tyrime tik trečdalis apklaustų moksleivių kelis kartus per savaitę valgė kiaušinius. Beveik trečdalis 8 – 9 klasių moksleivių valgė rūkytus mėsos produktus. Nustatyta, jog šiuos maisto produktus vieną ar kelis kartus per dieną vartojo daţniau berniukai (65,6 proc.) nei mergaitės (45,2 proc.) [70]. San Paule ištyrus 12 metų ir vyresnių gyventojų mėsos vartojimo įpročius, buvo nustatyta, kad nuo 2003 iki 2008 metų raudonos mėsos vartojančių asmenų skaičius augo. Taip pat didelė dalis (beveiki 75 proc.) tiriamųjų, ypač mokyklinio amţiaus asmenų, daţnai vartojo raudonos ir perdirbtos (rūkytos, sūdytos) mėsos produktus [20].
Remiantis atliktais tyrimais, nustatyta, kad su amţiumi moksleivių mityba kinta. Nors vyresnių klasių moksleiviai rečiau nei jaunesnio amţiaus valgo saldţius konditerijos gaminius, daug menkaverčių kalorijų turinčius keptas bulves, bulvių traškučius, saldţius gėrimus, jie taip pat rečiau vartoja ir vaisius, ţalias darţoves, pieną ir jo produktus [80].
Daugelis Lietuvos ir uţsienyje atliktų tyrimų parodė, kad moksleivių mityba nėra pakankamai sveika ir subalansuota. Moksleiviai nepakankamai daţnai vartojo švieţius vaisius, darţoves, grūdinius produktus, pieno produktus, kiaušinius, ţuvį. Daţnai valgė riebios mėsos produktus, baltos duonos gaminius. Mergaičių mityba laikoma sveikesne, nei berniukų, nes jos daţniau vartojo vaisius, darţoves. Tuo tarpu berniukai daţniau vartojo mėsos produktus.
18 Tyrimai, atlikti Lietuvoje ir kitose šalyse, parodė, kad didelė moksleivių dalis vartoja sveikatai nepalankius maisto produktus. Daugelis paauglių daţnai uţkandţiauja, renkasi saldţius, daug menkaverčių kalorijų turinčius produktus (saldainiai, šokoladas, bandelės, tortai, bulvių traškučiai, greito maisto produktai ir kt.), geria saldţius gaiviuosius ir energinius gėrimus.
Didelė dalis moksleivių daţnai vartoja įvairus saldţius konditerijos gaminius, šokoladą ir saldainius. Nemaţai tyrimų įrodė, nors mergaitės daţniau, nei berniukai vartoja sveikatai palankius maisto produktus (švieţias darţoves, vaisius, salotas), tačiau pastebima, kad jos daţniau valgo ir saldţius maisto produktus (šokoladą, saldainius). Tačiau berniukai daţniau nei mergaitės valgo tokius maisto produktus, kaip riebaluose kepti bulvių traškučiai, gazuoti saldūs gėrimai, greito maisto produktai [6, 47, 64].
N. Umbrasienės ir kt., ištyrę pradinių ir vyresnių klasių mokinių mitybą, nustatė, jog saldumynus daţnai valgė beveik pusė apklaustų moksleivių (49 proc.) [74]. Kitas tyrimas atskleidė panašius saldaus maisto vartojimo įpročius. Daţnai saldumynus vartojantys prisipaţino 63,9 proc. Kauno miesto ir 55,0 proc. Raseinių rajono 8–9 klasės moksleiviai. [70]. Apklausus Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Kauno moksleivius, nustatyta, kad 16,2 proc. berniukų ir 27,4 proc. mergaičių kasdien valgė saldumynus. Vertinant pagal amţiaus grupes, 22,8 proc. jaunesnių klasių ir 19,0 proc. vyresnių klasių moksleivių šiuos produktus vartojo kasdien [64]. Pietų Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad 95,4 proc. mokyklinio amţiaus moksleivių bent kartą per savaitę vartojo saldumynus, taip pat nemaţa dalis juos vartojo kasdien (42,0 proc.) [81].
Bulvių traškučiai, greito maisto produktai, saldūs gazuoti ir energiniai gėrimai pasiţymi gausiu menkaverčių kalorijų, cukraus, druskos kiekiu ir organizmo funkcionavimui būtinų medţiagų stoka [27, 56]. Nors šie maisto produktai organizmui teikia maţai naudos, tačiau didelė moksleivių dalis juos vartoja palyginus daţnai. N. Umbrasienės ir kt. atliktame tyrime, 16,0 proc. moksleivių daţnai valgė traškučius, o saldţius gaiviuosius gėrimus daţnai vartojo beveik ketvirtadalis apklaustųjų (23 proc.). Kasdien bulvių trakučius daţniau vartojo vaikinai (5,3 proc.) nei merginos (2,5 proc.) [74]. Daţniau bulvių traškučius vieną arba kelis kartus per dieną vartojo Kauno miesto (20,7 proc.) nei Raseinių rajono moksleiviai (10,0 proc.) [70].
19 šalių moksleivių greito maisto produktų vartojimo įpročius, nustatė, kad šiuos produktus labai daţnai vartojo 12,6 proc. moksleivių, tačiau daţnai vartojančių buvo daugiau nei trečdalis (38,7 proc.) apklaustųjų. Maţiausiai labai daţnai vartojančių šiuos produktus buvo Indonezijoje (15,0 proc.), daugiausiai – Pietų Afrikos valstybėje (79,0 proc.) [9]. J. Walther su bendraautoriais taip pat nustatė, kad didelė dalis (28 proc.) daţnai (2-3 kartus per savaitę) vartojo greito maisto produktus [83].
Nemaţa dalis moksleivių vartojo saldţius ir didelę energinę vertę turinčius gėrimus. Net 39,2 proc. Kauno miesto moksleivių kasdien vartojo saldţius gazuotus gėrimus (įvairūs vaisvandeniai, kokakola), tuo tarpu Raseinių rajone juos vartojusių vieną ar kelis kartus per dieną buvo 20,4 proc. Taip pat nustatyta, kad šiuos gėrimus daţniau vartojo berniukai (35,0 proc.), nei mergaitės (16,3 proc.) [70]. Tarp Kauno, Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos 5-12 klasių berniukų gėrusių gazuotus saldţius gėrimus 3 – 6 dienas per savaitę buvo 14,6 proc., mergaičių - 14,7 proc. [64]. Tačiau kitas tyrimas, analizavęs Kauno ir Šiaulių miestų devintų klasių mokinių gyvensenos ypatumus, nustatė, kad maţai kaloringus gazuotus gėrimus su saldikliais (9,2 proc.) ir įprastus saldţius gazuotus gėrimus (10,8 proc.) daţnai vartojo tik nedidelė dalis moksleivių [6].
Kasdien energinius gėrimus vartojo 3 proc. pradinių ir vyresnių klasių moksleivių. Niekada nevartojusiųjų buvo daugiau merginų (58,9 proc.) nei vaikinų (44,2 proc.). Vertinant energinių gėrimų vartojimą, atsiţvelgiant į klasę, daugiau nevartojusių buvo ketvirtokų (62,4 proc.) nei septintokų ar vienuoliktokų (atitinkamai 50,2 proc. ir 42,7 proc.) [74].
Vertinant gazuotų saldţių gėrimų vartojimo pokyčius nuo 2002 m. iki 2010 m., nustatyta, kad gazuotų saldţių gėrimų vartojimo tendencija kito netolygiai. Didţiausias skaičius vartojusių gazuotus gėrimus tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių buvo 2006 m., 2010 m. šis skaičius sumaţėjo. Visose amţiaus grupėse berniukai daţniau vartojo gazuotus gėrimus nei mergaitės. Daţniausiai šiuos gėrimus vartojo 11 m. amţiaus berniukai, rečiausiai – 13 m. berniukai. Tarp mergaičių gauti priešingi duomenys - daţniausiai vartojo – 13 m. amţiaus moksleivės, rečiausiai – 11 metų amţiaus mergaitės [15, 16, 17].
20 maisto produktus (bulvių traškučiai, greito maisto produktai, gazuoti saldūs gėrimai) daţniau vartojo berniukai ir jaunesnių klasių moksleiviai. Nors mergaitės daţniau vartojo sveikatai palankius maisto produktus, tačiau jos daţniau vartojo ir saldţius konditerijos gaminius.
1.3. Moksleivių mitybos įpročių sąsajos su gyvensenos veiksniais.
Daugelis atliekamų tyrimų analizuoja moksleivių mitybos įpročius, tačiau tyrimų apie mitybos ir kitų gyvensenos veiksnių sąsajas nėra daug, ypač Lietuvoje. Maţas fizinis aktyvumas, daţnas laisvalaikio praleidimas prie kompiuterio ar televizoriaus, rūkymas, alkoholio, įvairių narkotinių medţiagų vartojimas yra sveikatai nepalankūs gyvensenos veiksniai, kurie būna susiję su nesveikais mitybos įpročiais
Nustatyta, kad menkas fizinis aktyvumas yra susijęs su netinkamos mitybos įpročiais. D. Vizbaraitės ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad daţniau uţkandţiavo bandelėmis (53,2 proc.) ir daţniau vartojo keptą maistą (76,6 proc.) maţai fiziškai aktyvūs moksleiviai, palyginus su tais, kurie kasdien buvo pakankamai fiziškai aktyvūs (atitinkamai 43,2 proc. ir 66,8 proc.) [78]. 2013 metais JAV atliktas tyrimas parodė, kad saldţius gėrimus daţniau vartojo nepakankamai besimankštinantys moksleiviai [25].
Kai kurių tyrimų duomenimis, fizinis aktyvumas taip pat turi įtakos vaisių ir darţovių vartojimui. 2015 m. Brazilijoje atliktas tyrimas nustatė, kad paaugliai, kurie nepakankamai vartojo vaisius ir darţoves kasdien, turėjo atitinkamai 40 proc. ir 50 proc. didesnę galimybę būti maţiau fiziškai aktyvūs, nei tie, kurie šiuos maisto produktus vartojo pakankamai [61]. Graikijoje atliktas tyrimas taip pat parodė, kad „Vegetariško/sveiko“ maisto faktoriui priskiriamų maisto produktų (darţovių, vaisių ir sulčių) vartojimas buvo susijęs su papildoma popamokine sportine veikla [35].
21 maţos maistinės vertės) reklamas, buvo reikšmingai susijęs su didesniu šių produktų vartojimu ir maţesniu vaisių ir darţovių vartojimu [42].
Portugalijoje apklausus moksleivius, taip pat nustatyta, kad ilgesnis nei 120 minučių per dieną televizoriaus ţiūrėjimas daro įtaką daţnesniam riebių ir saldţių maisto produktų (tortų, šokolado, sūrių uţkandţių, picos, mėsainių, saldţių gazuotų gėrimų) vartojimui ir retesniam vaisių bei darţovių vartojimui [53]. G. Kourlaba su bendraautoriais, įvertinę mitybos įpročių sąsajas su gyvensenos veiksniais, taip pat nustatė, kad daugiau nei 1 valandą per dieną praleistas laikas ţiūrint televizorių, ţaidţiant video ţaidimus, buvo tiesiogiai susijęs su „Nesveiko maisto“ faktoriui priskirtų produktų vartojimu ir atvirkščiai susijęs su „Vegetariško/sveiko“ maisto faktoriui priskirtų produktų vartojimu [35].
Kitų autorių duomenimis, daţnas energinių gėrimų vartojimas priklausė nuo laiko, praleidţiamo ţaidţiant video ţaidimus [38]. JAV atliktame tyrime televizoriaus ţiūrėjimas buvo susijęs su saldţių uţkandţių vartojimu, tačiau nerasta ryšio su sūrių uţkandţių ir saldţių gėrimų vartojimu [25].
Kinijoje vertinant mokyklinio amţiaus moksleivių televizoriaus ţiūrėjimo ir uţkandţiavimo įpročius nustatyta, kad tiriamieji, kurie atsakė, jog ţiūrėdami televizorių daţniau atkreipdavo dėmesį į rodomas reklamas, turėjo didesnes galimybes uţkandţiauti, pirkti uţkandţius matytus reklamose bei uţkandţiauti ţiūrint televizorių, lyginant su tais moksleiviais, kurie nekreipė dėmesio į tokio pobūdţio reklamas [49].
G. L. Ambrosini ir kt., ištyrę 14 metų moksleivių mitybos įpročius ir jų sąsajas su gyvenimo būdu, nustatė, kad „Vakarietiškos“ mitybos modelis (saldinti gėrimai, konditerijos gaminiai, bulvytės, nenugriebto pieno ir perdirbti mėsos produktai) buvo teigiamai susijęs su laiku, praleistu prie televizoriaus ekrano [3].
22 produktų (saldţių ir sūrių uţkandţių, gazuotų saldţių gėrimų, greito maisto produktų) vartojimas buvo reikšmingai susijęs su rūkymo įpročiu [35].
23
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
2.1. Tyrimo organizavimas.
HBSC (angl. Health Behaviour in School-Aged Children) – tarptautinis mokyklinio amţiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas, kuris buvo pradėtas vykdyti 1983 m. Norvegijoje, Suomijoje ir Anglijoje. Šiuo metu tyrimų programoje dalyvauja 44 šalys, tarp kurių yra ir Lietuva. Tyrimas atliekamas kas ketverius metus, tiriant trijų mokyklinio amţiaus grupių moksleivius (11 m., 13 m. ir 15 m. amţiaus berniukus ir mergaites).
Bendradarbiaujant su LR Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvoje šis tarptautinis tyrimas atliekamas nuo 1994 m. Per šį laikotarpį iš viso buvo atlikti HBSC tyrimai 1994 m., 1998 m., 2002 m., 2006 m. ir 2010 m. Šeštasis tyrimas, kurio duomenys analizuojami šiame darbe, buvo atliktas 2014 m. pavasarį. Tyrimą vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorija. Pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti jaunų ţmonių sveikatą, gyvenseną ir elgesį bei jų pokyčius.
2014 m. HBSC tyrimas buvo vykdytas visoje Lietuvoje (26 savivaldybėse). Tyrimo imtis sudaryta taip, kad reprezentuotų visą Lietuvą, t.y. didţiųjų šalies miestų, rajonų centrų ir maţų miestelių mokinius. Taip pat, buvo siekiama, kad būtų atstovaujami ir kitakalbiai mokiniai. Iš viso buvo planuota apklausti 6000 moksleivių (2000 penktos, 2000 septintos ir 2000 devintos klasės mokinių). Proporcingai gyventojų skaičiui buvo numatyta, kiek moksleivių reikia apklausti kiekviename regione. Sudarant imtį, atsitiktinai buvo pasirenkamos savivaldybės, o tose savivaldybėse – mokyklos.
24 Visas uţpildytas anketas mokyklos turėjo grąţinti Švietimo ir ugdymo skyrių darbuotojams per dvi savaites.
Šiame darbe buvo plačiau analizuojami iš Šiaulių regiono mokyklų gauti duomenys. Mitybos įpročių lyginimui buvo naudoti visos Lietuvos apklausos duomenys. Taip pat gauti duomenys buvo lyginami su 2002 metais atlikto HBSC tyrimo duomenimis.
2.2. Tiriamųjų kontingentas.
Atliekant imties skaičiavimus, Šiaulių regione buvo numatyta apklausti 869 moksleiviai. Vykdant tyrimą buvo atsitiktinai pasirenkamos Šiaulių regione esančios bendrojo lavinimo mokyklos, o jose klasės. Šiaulių mieste momentiniam tyrimui buvo atsitikinai atrinktos šešios mokyklos: Šiaulių „Santarvės“ vidurinė mokykla, Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazija, Šiaulių Jovaro progimnazija, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija, Šiaulių Lieporių gimnazija ir Viešoji įstaiga Šiaulių universiteto gimnazija. Joniškio rajono savivaldybėje atrinkta Ţagarės gimnazija, Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla, Joniškio rajono Gasčiūnų pagrindinė mokykla. Radviliškio rajone atrinkta Sidabravo vidurinė mokykla, Radviliškio Graţinos pagrindinė mokykla, Radviliškio rajono Pakalniškių pagrindinė mokykla, Radviliškio rajono Pašušvio pagrindinė mokykla. Kelmės rajone atrinkta Jono Graičiūno gimnazija, Kelmės rajono Kraţių gimnazija, Kelmės „Kraţantės“ progimnazija, Kelmės rajono Pakraţančio vidurinė mokykla ir Kelmės rajono Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinė mokykla.
25 2.2.1 lentelė. Šiaulių mieste ir Šiaulių regiono rajonuose numatytų apklausti ir apklaustų moksleivių skaičius. Vietovė Moksleivių skaičius Numatyta apklausti Apklausta Šiaulių miestas 236 210 Joniškio rajonas 190 176 Kelmės rajonas 247 207 Radviliškio rajonas 196 172 Iš viso: 869 765
Tyrimo metu buvo apklausti penktokai, septintokai ir devintokai. Buvo pasirinktos šios klasės dėl to, kad jose daugiausia mokosi 11 m., 13 m. ir 15 m. amţiaus moksleivių.
Visos Lietuvos apklausos duomenys buvo naudoti siekiant palyginti Šiaulių regiono ir kitų Lietuvos regionų moksleivių mitybos įpročius. Lietuvoje iš viso buvo apklausta 5762 moksleiviai, iš jų 2925 berniukai ir 2837 mergaitės. Lietuva sąlyginai suskirstyta į penkis regionus pagal didţiuosius Lietuvos miestus (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėţys, Šiauliai). 2.2.2 lentelė. Tyrime dalyvavusių berniukų ir mergaičių skaičius skirtingose Lietuvos regionuose.
Regionai Lytis Iš viso
Berniukai Mergaitės Vilnius 636 616 1252 Kaunas 1299 1320 2619 Klaipėda 449 342 791 Panevėţys 165 170 335 Šiauliai 376 389 765 Iš viso: 2925 2837 5762
Vienas iš tyrimo uţdavinių buvo palyginti 2014 m. ir 2002 m. atliktų HBSC tyrimų duomenis. 2002 m. Šiaulių regione buvo apklausti 952 moksleiviai (491 berniukas ir 461 mergaitė).
2.3. Tyrimo metodai.
26 mokiniams bei septintos ir devintos klasių mokiniams. 2 priede pateikiami tie anketos klausimai, kurie buvo analizuoti darbe.
Penktokams skirtoje anketoje buvo pateikti 86 klausimai (14 klausimų blokų), septintokams ir devintokams - 104 klausimai (16 klausimų blokų). Buvo pateikiami bendrieji klausimai apie moksleivio lytį, gimimo metus, tautybę, buvo klausiama apie mitybos ir valgymo įpročius, sveikatą, pasitenkinimą gyvenimu, fizinio aktyvumo įpročius, rūkymą, alkoholio bei narkotinių medţiagų vartojimą, moksleivio šeimą, namų ir mokyklos aplinką, draugus, patyčias, laisvalaikį, susiţeidimus ir kitus nelaimingus atsitikimus. Moksleiviai buvo prašomi nurodyti savo svorį ir ūgį.
2.3.1. Moksleivių mitybos įpročių vertinimas.
Šiame darbe buvo analizuojami klausimai, susiję su mitybos įpročiais (ţiūr. priedą 2). Moksleivių buvo teiraujamasi apie jų pusryčiavimo ypatumus darbo ir savaitgalio dienomis, uţkandţiavimo daţnį, ţiūrint televizorių, ţaidţiant kompiuteriu, apie dietos laikymąsi. Daţnuminiu mitybos tyrimo metodu vertintas 15 pagrindinių maisto produktų grupių (vaisiai, darţovės, juoda duona, balta duona, batonas, įvairios kruopos, košės, sausi pusryčiai, saldainiai, šokoladas, saldţios bandelės, sausainiai, tortas, pyragėliai, bulvių traškučiai, greito maisto produktai, kiaušiniai, mėsa, ţuvis, pieno produktai, gazuoti saldūs gėrimai, įvairūs energetiniai gėrimai) vartojimo daţnis. Galimi atsakymų variantai buvo: „kelis kartus per dieną“, „kasdien, kartą per dieną“, „5-6 dienas per savaitę“, „2-4 dienas per savaitę“, „kartą per savaitę“, „rečiau nei kartą per savaitę“, „niekada“.
Moksleivių kūno masės indeksas (KMI) buvo paskaičiuotas remiantis pačių moksleivių nurodytais svorio (kg) ir ūgio (cm) duomenimis: KMI=svoris (kg)/ūgis (m2). Moksleivių KMI buvo vertinamas, remiantis IOTF (International Obesity Task Force) rekomendacijomis [13, 14]. Pagal paskaičiuotą KMI moksleiviai buvo suskirstyti į fizinio išsivystymo grupes: per maţo, normalaus svorio, turintys antsvorio ir nutukę.
27 buvo priskirti tie moksleiviai, kurie šiuos produktus vartojo „5-6 dienas per savaitę“, „kasdien, kartą per dieną“, „kasdien, kelis kartus per dieną“. Bent 2 dienas per savaitę valgiusiems košes, sausus pusryčius, kiaušinius, bulvių traškučius, greito maisto produktus, gėrusiems gazuotus saldţius gėrimus buvo priskirti tie moksleiviai, kurie šiuos produktus vartojo „2-4 dienas per savaitę“, „5-6 dienas per savaitę“, „kasdien, kartą per dieną“, „kasdien, kelis kartus per dieną“. Bent kartą per savaitę valgę ţuvį ir gėrę energinius gėrimus buvo priskirti tie, kurie juos vartojo „kartą per savaitę“, „2-4 dienas per savaitę“, „5-6 dienas per savaitę“, „kasdien, kartą per dieną“, „kasdien, kelis kartus per dieną“.
Vertinant Šiaulių regiono moksleivių mitybos įpročių pokyčius buvo naudojami 2014 m ir 2002 m. HBSC tyrimų duomenys. 2002 m. klausimyne buvo maţiau klausimų apie mitybos įpročius. Moksleivių buvo teiraujamasi apie pusryčiavimo įpročius darbo ir savaitgalio dienomis, apie dietos laikymąsi bei septynių maisto produktų grupių vartojimo daţnį (vaisiai, darţovės, saldainiai ir šokoladas, gazuoti saldūs gėrimai; pyragaičiai, tortas, sausainiai; balta duona, batonas; rupaus malimo juoda duona). Šiame rezultatų skyriuje buvo taikytas anksčiau aprašytas moksleivių skirstymas į grupes pagal maisto produktų vartojimo daţnį.
2.3.2. Moksleivių gyvensenos veiksnių vertinimas.
Tyrimo metu buvo siekiama taip pat įvertinti ir gyvensenos veiksnius: fizinį aktyvumą, rūkymą, alkoholio ir narkotinių medţiagų vartojimą, laisvalaikio praleidimą prie televizoriaus, kompiuterio. Moksleivių buvo suskirstyti į grupes pagal analizuotus gyvensenos veiksnius.
Nepakankamai fiziškai aktyviais laikyti tie moksleiviai, kurie per pastarąsias 7 dienas fizine veikla, trunkančia bent 30 minučių, uţsiėmė maţiau nei 5 dienas per savaitę („Nė vienos dienos“, „1“, „2“, „3“, „4“ dienas), fiziškai aktyvūs sportavo daugiau nei 4 dienas per savaitę („5“, „6“, „7 dienas“).
Vertinti dabartiniai rūkymo įpročiai ir rūkymas per visą gyvenimą. Pagal rūkymo įpročius per visą gyvenimą moksleiviai suskirstyti į rūkiusius bent 1-2 dienas ir niekada nerūkiusius. Dabar rūkančiais laikyti tie moksleiviai, kurie atsakė, kad rūko kiekvieną dieną, maţiausiai kartą per savaitę ir rečiau nei kartą per savaitę, o nerūkančiai laikyti tie, kurie atsakė „Aš visai nerūkau“.
28 (alaus, degtinės ir silpnų alkoholinių gėrimų (pvz., sidro, „Mix“ ir kt.)) vartojimo daţnį moksleiviai suskirstyti į vartojusius („Kiekvieną dieną“, „Kiekvieną savaitę“, „Kiekvieną mėnesį“, „Retai“) ir niekada nevartojusius.
Nerūkiusiais kanapių ir nevartojusiais kitų narkotinių medţiagų buvo laikomi tie moksleiviai, kurie per visą savo gyvenimą jų niekada nerūkė ir nevartojo. Rūkiusiais ir vartojusiais buvo laikomi tie, kurie rūkė kanapes ar vartojo kitas narkotine medţiagas per visą savo gyvenimą „1-2 dienas“, „3-5 dienas“, „6-9 dienas“, „10-19 dienų“, „20-29 dienų“, „30 dienų ir daugiau“. Nerūkiusiais elektroninių cigarečių per visą gyvenimą ir per pastarąsias 30 dienų buvo laikomi tie moksleiviai, kurie jų niekada nerūkė, o rūkančiais - kurie jas rūkė bent 1-2 dienas.
Retai laisvalaikiu darbo dienomis ţiūrinčiais televizorių buvo laikomi tie moksleiviai, kurie jį ţiūrėjo maţiau nei 2 valandas per dieną („Visai neţiūriu“, „Apie pusę valandos per dieną“, „Apie 1 valandą per dieną“). Daţnai ţiūrinčiais televizorių buvo laikomi tie, kurie ţiūrėjo daugiau nei 2 valandas („Apie 3 valandas per dieną“, „Apie 4 valandas per dieną“, „Apie 5 valandas per dieną“, „Apie 6 valandas per dieną“, „Apie 7 ar daugiau valandų per dieną“).
Maţai laiko laisvalaikiu darbo dienomis praleidţiantys prie kompiuterio (naršymas internete, bendravimas internetinėse pokalbių svetainėse) buvo laikomi tie moksleiviai, kurie naudojosi kompiuteriu maţiau nei 2 valandas per dieną („Visai to nedarau“, „Apie pusę valandos per dieną“, „Apie 1 valandą per dieną“). Daug laiko praleidţiantys prie kompiuterio buvo laikomi tie, kurie juo naudojosi daugiau nei 2 valandas („Apie 2 valandas per dieną“, „Apie 3 valandas per dieną“, „Apie 4 valandas per dieną“, „Apie 5 valandas per dieną“, „Apie 6 valandas per dieną“, „Apie 7 ar daugiau valandų per dieną“).
Sėdėdami prie kompiuterio ir televizoriaus daţnai uţkandţiavo tie moksleiviai, kurie taip elgėsi bent 3 dienas per savaitę („3-4 dienas per savaitę“, „5-6 dienas per savaitę“, „Kasdien“). Retai uţkandţiaujančiais buvo laikomi tie, kurie atsakė: „Niekada“; „Rečiau nei kartą per savaitę“ ir „1-2 dienas per savaitę“.
2.4. Statistinė duomenų analizė.
29 skaičiuoti procentai, kiekybiniams – aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, 25, 50 ir 75 percentiliai).
Skirtumai tarp kokybinių poţymių buvo vertinami taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų ir Z kriterijų. Skirstinių atitikimas normalaus skirstinio kriterijams buvo vertinamas, taikant Kolmagorovo-Smirnovo kriterijų. Moksleivių KMI skirstinių palyginimui taikytas Mann-Whitney kriterijus. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05.
Siekiant sumaţinti moksleivių mitybos įpročius apibūdinančių kintamųjų skaičių, buvo atlikta daţnuminiu mitybos tyrimo metodu surinktų duomenų faktorinė analizė. Į analizę buvo įtraukta 15 maisto produktų grupių. Paskaičiuotas faktorinės analizės tinkamumą parodantis Kaizerio- Mejerio- Olkino matas (KMO), kuris buvo lygus 0,81. Taigi kintamieji buvo tarpusavyje susiję ir buvo galima atlikti faktorinę analizę [18]. Kintamieji buvo įtraukti į bendruosius faktorius, jei jų svorio įvertis buvo ne maţesnis kaip 0,4. Pritaikius Varimax rotaciją, berniukams ir mergaitėms buvo išskirti keturi bendrieji faktoriai (2.4.1. lentelė). Visi jie paaiškino 56,4 proc. visų kintamųjų teikiamos informacijos apie mitybos įpročius.
2.4.1. lentelė. Mitybos faktorių apibūdinimas bei jų teikiamos informacijos apie moksleivių mitybos įpročius įvertinimas (proc.).
Faktoriai Apibūdinimas Kintamųjų teikiamos informacijos įvertinimas (proc.) „Sveikatai nepalankaus maisto“
Bulvių traškučiai, greito maisto produktai,
saldūs gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai 19,6 „Sveikatai palankaus
maisto“
Vaisiai, darţovės, pieno produktai, košės,
sausi pusryčiai, juoda duona 14,8
„Baltyminio maisto“ Ţuvis, kiaušiniai, mėsa 11,6
„Saldaus maisto“ Saldainiai, sausainiai, tortas balta duona, šokoladas, 10,4
Iš viso 56,4
30 Vertinant mitybos įpročių ryšius su gyvensenos veiksniais, buvo taikyta logistinė regresinė analizė. Buvo skaičiuotos fizinio aktyvumo, rūkymo, alkoholio, narkotinių medţiagų, elektroninių cigarečių vartojimo bei kitų veiksnių galimybės tiriamiesiems, kurie turėjo teigiamas ir neigiamas mitybos faktorių reikšmes. Galimybių santykiai buvo statistiškai reikšmingi, kai vienetas nepateko į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.
2.5. Autorės indėlis
Darbo autorė prisidėjo prie tarptautinio HBSC tyrimo vykdymo Šiaulių regione. Ji atliko moksleivių anketinę apklausą, gautus anketų duomenis suvedė į kompiuterį, naudodamasi EpiData programa. Pati atliko statistinę duomenų analizę, apibendrino gautus tyrimo rezultatus, palygino su kitų Lietuvoje ir uţsienyje atliktų tyrimų duomenimis. Rinko ir analizavo Lietuvos ir uţsienio literatūrą apie mokyklinio amţiaus vaikų mitybos įpročius, jų pokyčius, mitybos sąsajas su gyvensenos veiksniais.
31
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Šiaulių regiono moksleivių mitybos įpročiai 2014 m., atsiţvelgiant į lytį ir amţių. Sveika ir visavertė mityba yra būtina augančio vaiko organizmui [26]. Todėl labai svarbu jau nuo maţens vaikams diegti tinkamus mitybos įpročius. Vertinant moksleivių mitybą yra svarbu atsiţvelgti į įvairaus amţiaus berniukų ir mergaičių pusryčiavimo bei uţkandţiavimo įpročius, sveikatai palankių ir nepalankių maisto produktų vartojimą.
Pusryčiai yra labai svarbus dienos energijos šaltinis. Nustatyta, kad pusryčiavimas turi teigiamos įtakos moksleivių atminties gerėjimui, leidţia ilgiau sutelkti dėmesį, gerina nuotaiką, fizinę ištvermę ir kt. [73]. Tačiau berniukų ir mergaičių pusryčių kokybė blogėja, nemaţa dalis moksleivių visai nepusryčiauja [1].
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė berniukų (55,5 proc.) ir mergaičių (56,6 proc.) pusryčiavo visas penkias darbo dienas (3.1.1 lentelė). Beveik ketvirtadalis moksleivių (26,0 proc. berniukų ir 22,6 proc. mergaičių) teigė niekada nepusryčiaujantys darbo dienomis. Nepusryčiavimo daţnis šiek tiek didėjo su amţiumi. Nepusryčiavo 21,8 proc. penktokų, 24,3 proc. septintokų ir 26,4 proc. devintokų, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.
32 3.1.1 lentelė. Moksleivių skirstymas pagal pusryčiavimo darbo dienomis daţnį, atsiţvelgiant į lytį ir klasę, kurioje mokosi (proc.).
Pusryčiavimas darbo dienomis
p Niekada nepusryčiau ja Vieną dieną Dvi dienas Tris dienas Keturias dienas Penkias dienas Lytis Berniukai Mergaitės 26,0 22,6 3,5 2,3 3,5 5,5 6,4 8,1 5,1 4,9 55,5 56,6 0,529 Klasė 5 klasė 7 klasė 9 klasė 21,8 24,3 26,4 3,3 3,4 2,1 4,6 4,3 4,6 5,4 7,7 8,5 5,9 3,4 5,6 59,0 57,0 52,8 0,764
Vertinant moksleivių pusryčiavimo daţnį savaitgalio dienomis, nustatyta, kad abi dienas pusryčiavo didţioji dalis moksleivių – 78,6 proc. berniukų ir 85,3 proc. mergaičių (3.1.2 lentelė). Niekada nepusryčiaujančių berniukų (10,0 proc.) buvo šiek tiek daugiau nei mergaičių (6,3 proc.) (p=0,052). Pusryčiavimo savaitgaliais daţnis nuo moksleivių amţiaus nepriklausė.
3.1.2 lentelė. Moksleivių skirstymas pagal pusryčiavimo savaitgaliais daţnį, atsiţvelgiant į lytį ir klasę, kurioje mokosi (proc.).
Pusryčiavimas savaitgaliais
p Niekada
nepusryčiauja Vieną dieną Abi dienas Lytis Berniukai Mergaitės 10,0 6,3 11,4 8,4 78,6 85,3 0,052 Klasė 5 klasė 7 klasė 9 klasė 7,3 8,7 8,3 12,9 8,7 8,3 79,8 82,6 83,4 0,455
33 Tyrimo duomenimis, vaisius, darţoves ir grūdinius maisto produktus kasdien vartojo tik dalis moksleivių (3.1.3 lentelė). Sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma, kad kasdien vaisių ir darţovių reikia suvalgyti bent 400 g, t.y. 2-4 vaisių ir 3-5 darţovių standartines porcijas [68]. Kasdien vaisius valgė beveik trečdalis tyrime dalyvavusių berniukų (29,3 proc.) ir mergaičių (34,7 proc.). Panaši dalis tyrime dalyvavusių berniukų (28,2 proc.) ir mergaičių (29,8 proc.) atsakė darţoves valgantys kasdien. Net 16,7 proc. berniukų ir 14,6 proc. mergaičių teigė, kad valgo vaisius tik vieną kartą per savaitę ar rečiau. Taip retai valgantys darţoves nurodė 18,9 proc. berniukų ir 15,2 proc. mergaičių.
Rekomendacijose nurodoma, kad grūdinius maisto produktų reikėtų vartoti bent kelis kartus per dieną [68]. Iš grūdinių produktų moksleiviai daţniausiai rinkosi baltą duoną bei batoną. Beveik trečdalis berniukų (29,2 proc.) ir mergaičių (35,7 proc.) valgė juos kelis kartus per dieną. Tai nėra sveikas mitybos įprotis, nes balta duona turi maţai maistinių skaidulų ir iš jos greitai pasisavinami angliavandeniai. Tik ketvirtadalis moksleivių kasdien valgė juodą duoną, o kasdien valgantys košę bei sausus pusryčius teigė tik 18,4 proc. berniukų ir 17,5 proc. mergaičių. Net 10,2 proc. berniukų ir 15,2 proc. mergaičių visai nevartojo juodos duonos.
Nors PSO rekomendacijos nurodo, kad kasdien vienam asmeniui reikia suvartoti 400 gramų vaisių ir darţovių, tačiau dauguma Europoje gyvenančių moksleivių šių produktų suvartoja nepakankamai. Lietuvoje per dieną suvalgomų vaisių ir darţovių kiekis siekia tik apie 260 g [43].
A. Baltkojytė ir kt. bendraautoriai atlikę tyrimą taip pat nustatė, kad mokiniai nepakankamai daţnai valgė rekomenduojamus maisto produktus. Švieţius vaisius daţnai valgė 41,8 proc. ir darţoves 38,9 proc. moksleivių, rupaus malimo duoną – tik šeštadalis (17,6 proc.) apklaustų berniukų ir mergaičių [6]. B. Strukčinskienė ir bendraautoriai apklausę Klaipėdos universiteto studentus nustatė, kad kasdien darţoves valgė tik 15 proc. apklaustųjų, o vaisius ir uogas – tik 11,9 proc. Taip pat tyrimas parodė, kad merginos daţniau nei vaikinai valgė vaisius ir uogas. Taigi studentai vaisius ir darţoves vartojo rečiau nei moksleiviai [65].
34 vaisius (32 proc. mergaičių ir 23 proc. berniukų) [28]. Pietų Korėjoje atlikto tyrimo duomenimis, kad mergaitės daţniau valgė darţoves nei berniukai [33].
3.1.3 lentelė. Berniukų ir mergaičių skirstymas pagal vaisių, darţovių ir grūdinių produktų vartojimo daţnį (proc.).
Maisto produktas Lytis Vartojimo daţnis p Niekada Rečiau nei kartą per savaitę Kartą per savaitę 2-4 dienas per savaitę 5-6 dienas per savaitę Kasdien, kartą per dieną Kasdien, kelis kartus per dieną Vaisiai B 1,6 6,6 8,5 37,2 16,8 9,6 19,7 0,212 M 0,5 5,1 9,0 31,6 19,0 13,9 20,8 Darţovės B 2,1 5,9 10,9 31,9 21,0 12,2 16,0 0,256 M 1,0 2,6 11,6 30,6 24,4 12,6 17,2 Juoda duona B 10,2 15,0 14,2 20,1 15,0 11,0 14,5 0,162 M 15,2 15,5 16,0 17,6 9,8 11,9 14,0 Balta duona, batonas B 2,5 5,2 7,6 15,8 19,6 20,2 29,2 0,264 M 3,4 5,5 7,0 15,6 19,0 13,8 35,7 Košės, sausi pusryčiai B 9,9 19,5 19,2 21,9 11,2 8,3 10,1 0,162 M 5,7 17,2 17,7 28,0 13,9 7,7 9,8 B – berniukai; M – mergaitės
Gyvūninės kilmės maisto produktai taip pat yra svarbus energijos, baltymų, įvairių vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Ţinoma, tie produktai neturėtų būti riebūs. Tyrimo duomenimis, beveik trečdalis berniukų (34,4 proc.) ir mergaičių (31,9 proc.) kasdien valgė mėsą (3.1.4 lentelė). Kasdien vartojo pieno produktus 38,1 proc. berniukų ir 38,7 proc. mergaičių. Maţa vaikų dalis (1,3 proc. berniukų ir 3,1 proc. mergaičių) visai nevalgė mėsos, o 2,9 proc. berniukų ir 2,1 proc. mergaičių nevartojo pieno produktų.
35 Rečiau moksleiviai rinkosi kiaušinius ir ţuvies produktus. Didelė dalis moksleivių (42 proc. berniukų ir 51,6 proc. mergaičių) teigė, kad ţuvį vartoja rečiau nei kartą per savaitę ar visai nevalgo ţuvies. Beveik penktadalis berniukų (22,9 proc.) ir trečdalis mergaičių (36,7 proc.) valgė kiaušinius rečiau nei kartą per savaitę ar visai nevalgė. Ţuvies produktus ir kiaušinius berniukai vartojo daţniau nei mergaitės.
Kiti atlikti tyrimai taip pat parodė, kad ţuvies produktus renkasi tik labai maţa dalis moksleivių. Ištyrus Kauno ir Šiaulių miestų 15-mečių moksleivių mitybos įpročius, nustatyta, kad ţuvies produktus retai rinkosi net 96,6 proc. apklaustųjų [6]. Utenos regione atlikto tyrimo duomenimis, didţioji dalis berniukų ir mergaičių ţuvį ir jos produktus valgė rečiau nei kartą per savaitę. [36].
3.1.4 lentelė. Berniukų ir mergaičių skirstymas pagal gyvūninės kilmės produktų vartojimo daţnį (proc.). Maisto produktas Lytis Vartojimo daţnis p Niekada Rečiau nei kartą per savaitę Kartą per savaitę 2-4 dienas per savaitę 5-6 dienas per savaitę Kasdien, kartą per dieną Kasdien, kelis kartus per dieną Kiaušiniai B 5,1 17,8 27,2 27,5 9,7 5,7 7,0 0,000 M 9,8 26,9 26,6 22,5 8,0 3,6 2,6 Mėsa B 1,3 4,0 9,6 22,1 28,5 16,5 17,9 0,694 M 3,1 3,9 10,6 23,8 26,7 16,1 15,8 Ţuvis B 13,9 28,1 22,2 17,6 5,9 7,2 5,1 0,030 M 17,1 34,5 22,3 14,8 5,7 3,4 2,3 Pienas ir jo produktai B 2,9 7,7 10,1 21,3 19,9 16,8 21,3 0,864 M 2,1 6,5 12,7 20,2 19,9 18,3 20,4 B – berniukai; M – mergaitės
36 savaitę) valgė saldainius ir šokoladą (3.1.5 lentelė). Tik 17,6 proc. berniukų ir 12,6 proc. mergaičių atsakė, kad valgė saldainius rečiau nei kartą per savaitę ar visai nevalgė. Bent penkias dienas per savaitę valgė konditerijos gaminius 27,8 proc. berniukų ir 29,3 proc. mergaičių. Bulvių traškučių vartojimas buvo populiarus tarp moksleivių. Bent kartą per savaitę juos vartoję atsakė 53,5 proc. berniukų ir 45,8 proc. mergaičių. Taip pat populiarus išlieka ir greito maisto produktų, gazuotų saldţių bei energinių gėrimų vartojimas. Greito maisto produktus ir nesveikus gėrimus berniukai vartojo daţniau nei mergaitės. Daugiau nei trečdalis (36,3 proc.) berniukų ir ketvirtadalis (25,4 proc.) mergaičių bent kartą per savaitę valgė greito maisto produktų. Nevartojančių šių maisto produktų buvo 21,7 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių. Bent penkias dienas per savaitę gėrė gazuotus saldţius gėrimus 21,6 proc. berniukų ir 12,3 proc. mergaičių, o energinius gėrimus – 9,6 proc. berniukų ir 4,3 proc. mergaičių. Gazuotų saldţių gėrimų visai negėrė 12,9 proc. berniukų ir 15,5 proc. mergaičių, o energinių gėrimų negėrė 48,3 proc. berniukų ir 64,4 proc. mergaičių.
37 3.1.5 lentelė. Berniukų ir mergaičių skirstymas pagal saldumynų, saldintų gėrimų ir greito maisto vartojimo daţnį (proc.).
Maisto produktas Lytis Vartojimo daţnis p Niekada Rečiau nei kartą per savaitę Kartą per savaitę 2-4 dienas per savaitę 5-6 dienas per savaitę Kasdien, kartą per dieną Kasdien, kelis kartus per dieną Saldainiai, šokoladas B 2,4 15,2 20,1 28,9 14,7 8,3 10,4 0,435 M 1,8 10,8 17,3 33,2 16,8 9,3 10,8 Bandelės, tortai ir kt. B 3,0 15,9 23,5 29,9 13,5 7,3 7,0 0,500 M 2,8 19,8 18,6 29,4 16,2 5,9 7,2 Bulvių traškučiai B 15,5 31,0 21,1 16,6 7,8 3,7 4,3 0,084 M 13,6 40,6 22,4 11,8 5,4 3,1 3,1 Greito maisto produktai B 21,7 42,0 14,7 11,5 5,3 1,1 3,7 0,001 M 26,0 48,6 13,9 4,9 2,3 2,3 2,1 Gazuoti saldūs gėrimai B 12,9 23,1 23,1 19,4 8,9 6,2 6,5 0,001 M 15,5 34,8 20,9 16,5 4,6 2,8 4,9 Energiniai gėrimai B 48,3 27,5 8,5 6,1 3,2 2,7 3,7 0,001 M 63,4 21,1 7,5 3,6 1,0 1,5 1,8 B – berniukai; M – mergaitės
38 3.1.6 lentelė. Moksleivių skirstymas pagal vaisių, darţovių bei grūdinių produktų vartojimo daţnį, atsiţvelgiant į klasę, kurioje mokosi (proc.).
Maisto produktas Klasė Vartojimo daţnis p Niekada Rečiau nei kartą per savaitę Kartą per savaitę 2-4 dienas per savaitę 5-6 dienas per savaitę Kasdien, kartą per dieną Kasdien, kelis kartus per dieną Vaisiai 5 1,2 8,7 5,4 25,2 20,2 13,6 25,6 0,000 7 0,4 4,6 10,1 31,5 20,2 10,1 23,1 9 1,4 4,6 10,5 44,6 14,0 11,6 13,3 Darţovės 5 0,8 4,1 7,4 31,8 18,2 14,9 22,7 0,049 7 2,1 4,6 12,6 30,7 23,5 10,5 16,0 9 1,8 3,9 13,3 31,2 26,0 11,9 11,9 Juoda duona 5 11,0 14,8 14,3 18,1 11,8 11,0 19,0 0,123 7 11,8 16,0 17,6 14,7 12,2 14,7 13,0 9 15,1 15,1 13,7 22,8 13,0 9,1 11,2 Balta duona, batonas 5 1,7 4,7 9,8 13,2 19,7 16,7 34,2 0,188 7 3,8 5,1 4,7 12,7 19,5 19,9 34,3 9 3,2 6,0 7,5 20,3 18,9 14,6 29,5 Košės, sausi pusryčiai 5 6,2 15,7 14,0 24,0 14,5 11,2 14,5 0,036 7 8,0 19,3 18,1 25,6 12,6 8,0 8,4 9 8,8 19,7 22,5 25,4 10,9 5,3 7,4
39 3.1.7 lentelė. Moksleivių skirstymas pagal gyvūninės kilmės produktų vartojimo daţnį, atsiţvelgiant į klasę, kurioje mokosi (proc.).
Maisto produktas Klasė Vartojimo daţnis p Niekada Rečiau nei kartą per savaitę Kartą per savaitę 2-4 dienas per savaitę 5-6 dienas per savaitę Kasdien, kartą per dieną Kasdien, kelis kartus per dieną Kiaušiniai 5 7,1 26,4 26,8 20,1 8,8 5,0 5,9 0,033 7 10,6 19,1 28,9 21,3 9,4 6,4 4,3 9 5,3 21,8 25,4 32,0 8,5 2,8 4,2 Mėsa 5 2,9 5,9 10,0 20,5 27,6 15,5 17,6 0,709 7 1,3 3,0 8,9 22,8 29,5 16,0 18,6 9 2,5 3,2 11,2 25,3 26,0 17,2 14,7 Ţuvis 5 17,5 36,3 16,7 15,0 5,8 6,3 2,5 0,413 7 13,6 27,7 26,0 17,0 6,8 4,7 4,3 9 15,4 30,2 23,9 16,5 4,9 4,9 4,2 Pienas ir jo produktai 5 1,7 10,8 8,3 14,9 21,2 17,8 25,3 0,012 7 3,4 5,5 11,4 21,9 17,3 18,1 22,4 9 2,5 5,3 14,0 24,6 21,1 16,8 15,8
40 3.1.8 lentelė. Moksleivių skirstymas pagal saldumynų, saldintų gėrimų ir greito maisto vartojimo daţnį (proc.), atsiţvelgiant į klasę, kurioje mokosi (proc.).
Maisto produktas Klasė Vartojimo daţnis p Niekada Rečiau nei kartą per savaitę Kartą per savaitę 2-4 dienas per savaitę 5-6 dienas per savaitę Kasdien, kartą per dieną Kasdien, kelis kartus per dieną Saldainiai, šokoladas 5 1,2 14,1 15,8 34,9 14,1 9,5 10,4 0,180 7 1,3 13,5 19,4 27,0 14,8 10,1 13,9 9 3,5 11,6 20,4 31,3 18,0 7,0 8,1 Bandelės, tortai ir kt. 5 2,5 18,0 22,6 29,3 16,3 5,0 6,3 0,849 7 2,1 18,2 20,8 28,8 12,7 8,5 8,9 9 3,9 17,6 19,7 30,6 15,5 6,3 6,3 Bulvių traškučiai 5 7,5 34,0 22,8 16,2 9,5 5,4 4,6 0,000 7 15,2 28,3 25,7 15,2 7,2 3,8 4,6 9 20,0 43,9 17,5 11,6 3,5 1,4 2,1 Greito maisto produktai 5 19,5 43,6 15,8 11,2 5,4 1,7 2,9 0,052 7 24,1 45,6 11,8 8,0 3,4 3,4 3,8 9 27,4 46,7 15,1 5,6 2,8 0,4 2,1 Gazuoti saldūs gėrimai 5 9,2 29,7 21,8 16,7 11,7 4,6 6,3 0,003 7 13,1 25,7 23,2 20,3 5,9 4,6 7,2 9 19,4 31,3 21,1 16,9 3,2 4,2 3,9 Energiniai gėrimai 5 61,0 24,5 6,6 3,3 1,2 1,2 2,1 0,222 7 48,9 25,3 10,1 5,1 3,0 3,8 3,8 9 57,5 23,2 7,4 6,0 2,1 1,4 2,5
Mergaitės buvo daţniau linkusios laikytis dietos nei berniukai – atitinkamai 22,1 proc. ir 13 proc. (3.1.9 lentelė). Daugiau nei pusė apklaustų berniukų (59,0 proc.) ir 48,6 proc. mergaičių manė, jog jų svoris yra normalus, todėl dietos jie nesilaikė. Didesnė dalis berniukų nei mergaičių norėtų priaugti svorio ir daugiau mergaičių nei berniukų norėtų jo numesti.
41 Vyresnių klasių moksleiviai daţniau atsakė laikęsi dietos nei jaunesnių. Dietos laikėsi 14,0 proc. penktokų, 18,9 proc. septintokų ir 19,6 proc. devintokų. Daugiau septintokų ir devintokų nei penktokų norėtų priaugti svorio, o didesnė dalis penktokų nei vyresnių klasių moksleivių. norėtų jo numesti.
3.1.9 lentelė. Moksleivių skirstymas pagal dietos laikymąsi, atsiţvelgiant į lytį ir klasę, kurioje mokosi (proc.).
Dietos laikymasis p Ne, nes mano, kad svoris normalus
Ne, bet reikėtų numesti svorio Ne, nors reikėtų priaugti svorio Taip Lytis Berniukai Mergaitės 59,0 48,6 12,5 19,5 15,4 9,8 13,0 22,1 0,001 Klasė 5 klasė 7 klasė 9 klasė 58,7 55,9 47,7 20,2 10,9 16,8 7,0 14,3 15,8 14,0 18,9 19,6 0,002
Dirbdami ar ţaisdami kompiuteriu berniukai daţniau nei mergaitės kasdien uţkandţiavo (atitinkamai 25,1 proc. ir 14,5 proc.) (3.1.10 lentelė). Penktadalis mergaičių (19,5 proc.) teigė, kad dirbamos ar ţaisdamos kompiuteriu jos niekada neuţkandţiauja. Berniukų, kurie neuţkandţiavo, dalis buvo maţesnė (14,3 proc.).
Televizoriaus ţiūrėjimas – daţnas moksleivių laisvalaikio praleidimo būdas. Ţiūrint televizorių kasdien uţkandţiavo trečdalis berniukų (27,6 proc.) ir penktadalis mergaičių (21,7 proc.). Neuţkandţiaujančių buvo tik maţa dalis moksleivių (6,1 proc.).
