KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetasSveikatos vadybos katedra
Renata Valevičienė
Pradinių klasių mokinių maitinimo organizavimas
Kauno miesto mokyklose
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas: Doc. dr. Aušra Petrauskienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadybaPRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS KAUNO MIESTO MOKYKLOSE
Renata Valevičienė
Mokslinė vadovė doc. dr. Aušra Petrauskienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2010. 79 p.
Darbo tikslas — Išanalizuoti pradinių klasių mokinių maitinimo organizavimą Kauno miesto mokyklose. Uždaviniai: 1) Atlikti pradinių klasių mokinių maitinimo organizavimo ir vykdymo analizę Kauno miesto mokyklose; 2) Išanalizuoti ir įvertinti tėvų nuomonę apie vaikų maitinimo organizavimo kokybę; 3) Palyginti mokinių tėvų, valgyklų vedėjų ir visuomenės sveikatos specialistų požiūrį į mokinių maitinimo organizavimą.
Tyrimo metodika. Anoniminiu anketiniu būdu apklausti pradinių klasių mokinių tėvai (n= 1217, atsako dažnis – 81,07 proc.), valgyklų vedėjai (n= 26, atsako dažnis 59,09 proc.) ir VSPS (n= 21, atsako dažnis 61,76 proc.). Duomenų analizė atlikta SPSS 17 for Windows programa. Grafikams braižyti taikyta Microsoft Excel programa. Statistinių hipotezių tikrinimui panaudotas χ2 ir z – testai. Skirtumas laikytas statistikai reikšmingu, kai pasikliovimo lygmuo p<0,05.
Rezultatai. Daugiau nei pusė (62,5 proc.) tėvų iš anksto sumoka už ateinančios savaitės šiltus pietus, apie trečdalis (33,3 proc.) pradinių klasių mokinių kasdieną savarankiškai renkasi ir perka patiekalus patys. Kas dešimtas (9,5 proc.) vaikas pertraukos metu nespėja pavalgyti. Pusė (49,7 proc.) tėvų mokyklos maisto kokybę vertina vidutiniškai, trečdalis (34,6 proc.) – gerai, kas dešimtas (9,5 proc.) – blogai. Tėvų, valgyklų vedėjų ir VSPS nuomonės statistiškai reikšmingai išsiskyrė vertinant vaikų galimybę pasirinkti šiltą patiekalą (χ2= 33,409; p< 0,001), aptarnavimo spartą (χ2= 16,136; p= 0,013), patiekalų išvaizdą (χ2= 34,512; p< 0,001), pusfabrikačių vartojimą. Išvados. Mokiniai maitinami tik mokyklų valgyklose ruošiamu maistu. Maisto produktai mokinių maitinimui dažniausiai įsigyjami iš gamintojų (pienas, mėsa) ar ūkininkų (daržovės, vaisiai), firmų (mėsa, žuvis, prieskoniai) ir maisto bazių (žuvis, vaisiai). Dauguma vaikų maitinami po trečios pamokos, maistas dažniausiai (76,2 proc.) būna patiektas ant stalų. Pradinių mokyklų tipo vaikų tėvai labiau patenkinti maisto kokybe nei vidurinių.
SUMMARY
Management of Public HealthORGANIZATION OF CATERING FOR THE PRIMARY GRADE STUDENTS IN KAUNAS' SCHOOLS
Renata Valevičienė
Supervisior Aušra Petrauskienė, Dr. Sc. Assoc. Professor
Department of Health management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2010. 79 p.
Aim of the study — to make the analysis of organization of catering for the primary grades students‘in Kaunas schools. Objectives. 1) To make the analysis of organization and implementation of catering for the primary grades students‘ in Kaunas schools; 2) To make the analysis and evaluate parents‘ opinion about the quality of students‘ catering organization; 3) To compare the opinion of student’s parents, canteens managers and public health professionals about the organization of students catering at school.
Methods. Anonymuos survey of parents of primary grade students’ (n=1217, response rate 81.07%), canteen managers (n=26, response rate 59.09%) and public health professionals (n= 21, response rate 61.76%) was performed. Data was analyzed using SPSS for Windows program, Version 17, and Microsoft Excel program. χ2 and z tests was used to test statistical hypothesis. The difference was statistically significant when level of reliance p<0.05.
Results. More than half (62.5%) of parents pay for the upcoming week’s hot meals in advance, about one third (33.3%) of primary grades’ students independently choose and purchase the meals every day. Every tenth child (9.5%) does not have enough time to eat during the brake. Half (49.7%) of the parents think that school meals are of average quality, one third (34.6%) – good, every tenth (9.5%) think that food quality is unsatisfactory. The opinion of parents, canteens managers and public health professionals differed when evaluating children’s possibility to choose a hot meal (χ2= 33.409; p< 0.001), speed of the service (χ2= 16.136; p= 0.013), attractive presentation of a dish (χ2= 34.512; p< 0.001), consumption of precooked food at school canteens. Conclusions. Children are fed with meals prepared at school canteen only. The products for feeding of schoolchildren are purchased from producers (milk, meat), farmers (vegetables, fruits), concerns (meat, fish, spechies) and food depots (fish, fruits). Most of children eat after the third lesson, food is mostly (76.2%) served on the tables. Parents of children from primary schools are more satisfied with nutrition quality than from secondary schools.
Padėka
Nuoširdžiai dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šio darbo atsiradimo. Esu dėkinga darbo vadovei
doc. dr. Aušrai Petrauskienei
už didelę kantrybę, visokeriopą pagalbą ir toleranciją;
Ačiū mokyklų vadovams, kurie sutiko tarpininkauti išdalinant anketas pradinių klasių mokinių tėvams. Ačiū Tėveliams, kad rado laiko atsakyti.
Dėkoju statistikėms: doc. dr. Rimai Kregždytei ir lekt. Kristinai Jurėnienėi už vertingus patarimus.
Taip pat dėkoju Kardiologijos instituto Kardialinės patologijos laboratorijos vedėjai prof. Daliai Pangonytei už supratimą ir moralinį palaikymą.
Santrumpos
d. — diena; ES — Europos Sąjunga; EUR — eurai ; Fe — geležis; HN — higienos norma; kt. — kiti, kita; LR — Lietuvos Respublika; m. — metai; n — absoliutus skaičius;NFSI — (angl.) Nutrition-Friendly Schools Initiative; p — reikšmingumo lygmuo;
pan. — panašiai;
paveikslas. — paveikslas; proc. — procentai;
PSO — Pasaulio sveikatos organizacija; pvz. — pavyzdžiui;
t. t. — taip toliau; t.y. — tai yra;
VSPS — Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas; z — z testas;
Zn — cinkas;
Pagrindiniai terminai ir sąvokos
Maitinimas – lietuvių kalbos žodyne apibrėžiamas, kaip mokslas, kuris apima namų ruošos dalykus, maisto sudėtį, virškinimą, asimiliaciją, maisto medžiagų įsiurbimą, sunaudojimą ir t. t. (90).
Organizavimo veiksmas – pagal James A.F.Stoner, pasireiškia tada, kai du ar daugiau žmonių bando derinti savo pastangas pasiekti bendrą tikslą. Organizuotam veiksmui pirmiausia yra reikalingas tikslo bendrumas, paskui veiksmų derinimas (31).
Organizacijos sąvoka – gali būti apibūdinama įvairiai. Žodžio kilmė iš graikų kalbos, kurioje organon- reiškia įrankis. Žodynuose 1) žmonių kolektyvas, susidaręs ar sudarytas tam tikrai veiklai ar darbui; dažniausiai turi atskirą turtą ir valdymo organus; 2) organizacija – bet kuris derinys dalių; 3) organizacija – organizavimo veikimas; 4) kieno nors struktūra, sandara; sistema (117).
Paslauga – glaudžiai su maitinimu susijęs žodis. Paslauga atliekama pradinių klasių mokiniams ir jų tėvams. Tai paslaugų teikimo sistemos ir tikslas, ir rezultatas. Paslauga atsiranda kaip vartotojo, fizinių priemonių ir kontaktinio personalo sąveikos pasekmė (4). Tai nauda, kuri tenkina arba netenkina vartotojo poreikių, t.y. pirmiausiai vaikus ir jų tėvus.
Maitinimo įstaigos vadovas (direktorius) — turi užtikrinti: nenutrūkstamą veiklą, pirkimų tvarkos kontrolę, vartotojų reikmių apklausos atlikimą, materialinio ir techninio tiekimo, personalo ir atitinkamų finansinių biudžetų planavimą; prekių tiekimo užtikrinimą, įskaitant kasdienius maisto produktų ir paslaugų iš kitų įmonių užsakymus, sudarant valgiaraščius; veiklos problemų sprendimą; techninės įrangos tiekimo ir jos priežiūros užtikrinimą; darbuotojų samdymą, naujų darbuotojų priėmimą į darbą ir t.t. (83).
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas — asmuo, vykdantis sveikatos priežiūrą mokykloje, turi žinoti ir suprasti sveikos mitybos principus ir taisykles bei prižiūrėti mokinių maitinimo organizavimą, skatinti sveiką mitybą bei sveikos mitybos įgūdžių formavimą. Sugebėti paaiškinti mokiniams, tėvams bei mokytojams sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo būdus, dalyvauti rengiant ir įgyvendinant sveikatingumo programas, teikti konsultacijas (74).
TURINYS
ĮVADAS...8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA...11
1.1. Maisto medžiagų sudėtis, produktų įvairovė ir jų reikšmė sveikatai...11
1.2. Netinkama maisto sudėtis, mityba, maitinimosi rėžimas ir pasekmės...13
1.3. Tėvų socialinis-ekonominis statusas, išsilavinimas bei mitybos įpročiai šeimoje...15
1.4. Maitinimo organizavimas kaimyninių šalių mokyklose...17
1.5. Mitybos programos Lietuvoje...18
1.6. Maitinimą organizuojančios įstaigos ir jų siekiai...20
1.7. Higienos normos...21
1.8. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijos mokykloje...22
1.9. Maitinimo organizavimo paslaugos...23
1.10.Mokymas bei šio proceso svarba, galimybės ir būdai...27
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA...30
2.1. Tyrimo procesas...30
2.2. Tyrimo instrumentai...30
2.3. Tyrimo metodai...31
3. TYRIMO REZULTATAI...33
3.1. Tėvų nuomonė apie vaikų maitinimo organizavimo kokybę...33
3.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie vaikų maitinimo organizavimo kokybę...45
3.3. Valgyklų vedėjų atsakymų apie vaikų maitinimo organizavimą analizė...50
3.4. Tėvų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir valgyklų vedėjų nuomonė apie vaikų maitinimo organizavimo kokybę...55
4. REZULTATŲ APTARIMAS...60
IŠVADOS...67
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...68
LITERATŪRA...69 PRIEDAI
ĮVADAS
Sveikatos ugdymas siejamas su sveikos mitybos įpročių formavimu. Plačiai mitybos reikšmę žmogaus sveikatai nagrinėjo D.Mikalauskaitė, G.Šurkienė, B.Alijošiūtė, S.Sadauskaitė, R.Stukas, M.Miškinienė ir kiti mitybos specialistai. PSO programoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ pažymima, kad turi būti pasiekta sveikesnė elgsena mitybos srityje, užtikrintas sveiko maisto buvimas ir prieinamumas žmogui. A.Zaborskio, R.Poškuvienės, V.Gudžinskienės, S.Vainausko ir kitų Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad vyresnių klasių mokiniai nesilaiko mitybos režimo, jų mityba nesubalansuota, labai mažai vartojama daržovių, vaisių, dienos maisto davinio energetinė vertė pasiekiama menkaverčiais angliavandeniais (cukrumi). Todėl labai svarbu kuo anksčiau pradėti formuoti sveikos mitybos sampratą, ugdyti su sveikata susijusias nuostatas ir įpročius (111). Vaiko maisto poreikis, lyginant su kūno dydžiu, yra didesnis nei suaugusiojo, todėl, rūpinantis vaikų mityba, reikia būti kūrybingiems planuojant maitinimo laiką, aprūpinant įvairia, subalansuota dieta. Neabejotina, kad ikimokyklinėse įstaigose bei pradinėse klasėse maitinimo įstaigos galėtų pasiekti geresnių rezultatų tinkamai organizuodamos pigesnių ir vietinių maisto produktų įsigijimą (61, 64), išradingai, sumaniai patiekdamos maistą vaikams. Siekiant, kad sveiko mokinių maitinimo idėjos būtų sėkmingai ir efektyviai įgyvendintos, neužtenka vien vadovo pastangų. Tik visos mokyklos bendruomenės, visuomenės narių pastangomis įmanoma pasiekti bendrų tikslų, gerų rezultatų ir sveikos visuomenės ateityje, nes žmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių. Mityba šiuo požiūriu užima išskirtinai svarbią vietą.
Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti mokinių maitinimo organizavimo mokykloje privalumus ir trūkumus. Įvertinti, kaip suprantamas šios problemos aktualumas iš skirtingų respondentų pozicijų. Išanalizuoti maitinimo paslaugos teikėjo ir vartotojo santykius, pastangas, kad vaikų maitinimas būtų visavertis.
Duomenų analizė buvo orientuota į visuomenės veikatos specialistų ir valgyklų vedėjų atliekamą darbą bei požiūrį organizuojant pradinių klasių mokinių maitinimą. Tėvų nuomonė padėjo vertinti paslaugos kokybę.
Mokslinės literatūros apžvalga rodo, kad duomenų apie pradinių klasių mokinių mitybos organizavimą beveik nėra, todėl tiriamajam darbui buvo pasirinktos Kauno miesto mokyklų pradinės klasės. Siekiant įvertinti mokinių maitinimo organizavimo ypatumus, tiriamajam darbui
buvo pasirinkti pradinukų tėvai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai (VSPS) bei mokyklų valgyklų vedėjai. Darbe analizuojami šių trijų respondentų grupių atsakymai, palyginama jų nuomonė bei požiūris į pradinių klasių mokinių maitinimą. Tuo atliktas darbas yra naujas ir aktualus, svarbus praktine reikšme.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:Išanalizuoti pradinių klasių mokinių maitinimo organizavimą Kauno miesto mokyklose
Uždaviniai:
1. Atlikti pradinių klasių mokinių maitinimo organizavimo ir vykdymo analizę Kauno miesto mokyklose
2. Išanalizuoti ir įvertinti tėvų nuomonę apie vaikų maitinimo organizavimo kokybę
3. Palyginti mokinių tėvų, valgyklų vedėjų ir visuomenės sveikatos specialistų požiūrį į mokinių maitinimo organizavimą
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Maisto medžiagų sudėtis, produktų įvairovė ir jų reikšmė sveikatai
Patiekalų asortimentas ir meniu laiko tėkmėje labai pakito. Tautas, valstybes, žmones jungia ir skiria pajamos, asmeniniai polinkiai, tikėjimas, kultūros tradicijos, geografiniai, aplinkos bei socialiniai ir ekonominiai veiksniai (80), turintys įtakos maisto sudėčiai, pasirinkimui bei produktų įvairovei.
Remiantis PSO duomenimis teigiama, kad per 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo gyvensenos. Sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra pagrindiniai sveikos gyvensenos komponentai. Nuo mitybos priklauso žmogaus fizinė ir protinė raida, darbingumas, sveikata, gyvenimo trukmė. Maistas yra vienas iš pagrindinių žmogaus egzistencijos poreikių, o jo kiekis ir kokybė lemią sveikatą. Mityba, organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis yra svarbus sveikatai veiksnys (18). Maistas teikia žmogui energijos, kuri matuojama kalorijomis. Sveika mityba sąlygoja harmoningą vaikų augimą, fizinį bei protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Jau antraisiais vaiko gyvenimo metais atsiranda noras būti savarankišku ir pačiam priimti sprendimus, pasirinkti maistą.
Vaiko mitybą būtina subalansuoti įjungiant kuo daugiau įvairesnių maisto produktų, kad nepritrūktų biologiškai aktyvių medžiagų, t.y., meniu sudaromas ne vien tik iš vaiko mėgstamų produktų. Vaikui pradėjus sirgti skaičiuojamas asmeninis mitybos balansas. Normaliai medžiagų apykaitai užtikrinti organizmas turi gauti reikiamą kiekį visų būtinų medžiagų apykaitos komponentų: vandens, baltymų, riebalų, angliavandenių, makroelementų (mineralų), mikroelementų (Zn, Fe ir t.t.), riebaluose tirpių vitaminų. 7-10 metų vaikams per parą reikalinga geležis (10 mg), vitaminas D (5μg), vitaminas A (700 μg retinolio ekvivalentų). Augant kaulams, vystantis dantims, didėja kalcio (700mg), fosforo (800mg), magnio (250mg) poreikis (78). Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. išleistu įsakymu nurodoma, kad 7-10 metų vaikai turėtų gauti su maistu 120 μg jodo. Siūloma vartoti juoduotą druską. Mityba turi būti subalansuota, pakankamai augalinės kilmės produktų, vitaminų ir skaidulinių medžiagų. Sudarant vaiko maisto davinį, reikėtų laikytis sveikos mitybos piramidės principo. Maisto davinį sudaryti atsižvelgiant į visą sąlygų kompleksą, susijusį su fiziniu aktyvumu, kūno mase, ūgiu, lytimi, amžiumi, maisto produktų savybėmis ir daugeliu kitų
veiksnių (37). Vaikai turėtų valgyti 3 kartus per dieną ir užkandžiauti prieš pietus bei vakarienę, pageidautina tomis pačiomis valandomis.
Vaikams reikėtų dažniau duoti juodos duonos, grikių, avižinių dribsnių košės, rečiau saldžių ir riebių sausainių ar kitų kepinių iš aukščiausios kokybės miltų. Taip pat labai svarbu, kuo dažniau pasiūlyti vaisių ir daržovių. Daug tėvų skundžiasi, kad vaikai daržoves valgo blogiau nei vaisius. Galbūt todėl, kad virtos daržovės dažnai būna praradusios savo spalvą, išvaizdą, kvapą. Vaikui reikėtų pasiūlyti ir ankštinių (pupelių, žirnių). Kruopščiau ruošiant šviežias daržoves, gražiau jas supjaustant ir išdėliojant lėkštėje, leidžiant imti rankomis galima pakeisti vaikų požiūrį į daržoves. Labai vertingos pomidorų, morkų ir kitokių daržovių bei vaisių sultys, kuriose daug vitaminų, mineralinių medžiagų. Žali vaisiai dažniausiai mielai valgomi todėl, kad prinokę jie būna saldūs, kvapnūs, sultingi. Vaikai turėtų būti pratinami valgyti kuo įvairesnes daržoves ir vaisius. FJ.He ir kt. tyrimais įrodė, kad suvartojant per 5 porcijas vaisių ir daržovių per dieną 17 proc. sumažinama širdies koronarinių ligų rizika, vartojant bent 3 porcijas per dieną rizika sumažėja 7 proc. (24). Kalifornijos Mitybos departamentas siūlo mokyklose steigti salotų barus, kad mokiniai suvalgytų daugiau daržovių ir vaisių (67).
Kasdien reiktų išgerti mažiausiai dvi stiklines pieno. Jei vaikas išgeria mažai pieno, šį produktą galima pakeisti sūriu, jogurtu, rūgpieniu, varške. Puodelis pieno, indelis jogurto, 2 riekelės sūrio ar lėkštelė varškės patenkins kasdieninį pieno produktų poreikį. Juolab, kad paramos už pieną ir jo produktus, suvartotus ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklose, administravimo taisyklės numato, kad vaikai iki 4-os klasės 250 ml (stiklinę) pieno nemokamai gali gauti kasdien, o vyresnių klasių moksleiviams kompensuojama 30–35 proc. jo kainos. Paramos lėšos skiriamos iš ES bei nacionalinio biudžeto (99). Tačiau Švedijos pieno asociacija, išanalizavusi mokyklų, užsisakančių pieną, duomenis, pareiškė, kad vaikai, o ypač vyresnių klasių, atsisako gerti pieną, nes tai senamadiška (115).
Mėsa turėtų būti patiekiama taip, kad vaikas ją galėtų sukramtyti. Tinka patiekalai iš maltos mėsos, troškinti maži liesos mėsos gabalėliai, virta paukštiena. Bent du kartus per savaitę vaikui reikėtų duoti žuvies. Daug vertingų medžiagų yra kiaušinyje. Maistą rekomenduojama dažniau virti ar troškinti garuose, rečiau kepti riebaluose (103).
Subalansuota maisto sudėtis, tinkamas daržovių, mėsos, žuvies paruošimas ir jų kokybė, patiekalų įvairovė bei patiekimas neatsiejami nuo vaiko savijautos, fizinio aktyvumo, kūno masės, ūgio, lyties, amžiaus ir daugelio kitų veiksnių.
1.2. Netinkama maisto sudėtis, mityba, maitinimosi režimas ir pasekmės
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mitybos veiksniai nulemia apie 60 - 70 proc. lėtinių ligų. PSO duomenimis, apie 55 proc. mirčių nuo lėtinių kraujotakos sistemos ligų turi netinkama mityba. Pomerleau ir kt. įrodė, kad Europoje dėl mažo vaisių ir daržovių vartojimo kyla nuo 19 iki 35 proc. širdies ligų, insultų (12 – 23 proc.), skrandžio ir stemplės vėžio (13 – 24 proc.), plaučių vėžio (8 – 16 proc.), tiesiosios žarnos vėžio (1 – 3 proc.) susirgimai (47).
Lietuvoje mitybos sąlygojamų ligų įtaką įrodo gyventojų sergamumo tyrimas, atliktas 2007 metais pagal ambulatorinę pagalbą teikiančių įstaigų sąrašus. Prognozė — padidėjo sergamumas kraujo apytakos ir virškinimo organų ligomis (107). Gyventojų sveikatos sutrikimus lemia ne tik nepageidaujamų medžiagų buvimas maiste, bet ir būtinų cheminių elementų trūkumas. Didesnėje Lietuvos dalyje trūksta jodo, o esant jo stygiui atsiranda fizinės, protinės veiklos sutrikimai, darbingumo sumažėjimas, skydliaukės susirgimai ir t.t.
Nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo organizmo vystymąsi, veiklą, mažina atsparumą ligoms. Kleinman ir kt. nustatė, kad pusryčiai turi įtakos lankomumui, punktualumui, loginiam mąstymui (34). Pakartotinai atlikus tyrimą su vaikais, kurie kas rytą valgė pusryčius, D. Benton ir P. Parker nustatė, kad pagerėjo vaikų pažinimo įgūdžiai (6). Vilniaus Visuomenės sveikatos centras 2003 metais atliko 3 – 4 klasių moksleivių mitybos įpročių tyrimą. Duomenys parodė, kad apie 72 proc. vaikų nesilaiko mitybos režimo, 16 proc. – nevalgo pusryčių, karštus pietus mokykloje valgo 72 proc. remtinų ir 34 proc. neremtinų mokinių, šaltais užkandžiais tenkinasi 4 proc. remtinų ir 41 proc. kitų mokinių, kasdien pieną geria 43,8 proc. vaikų. Gaiviaisiais gėrimais kasdien gaivinasi 12 proc., o bulvių traškučiais mėgaujasi 9,2 proc. mokinių, „greitu” maistu užkandžiauja 7,3 proc. Surinkti duomenys parodė, kad būtent pradinių klasių moksleivių sveikata pastebimai pablogėjo.
2006 metais buvo atliktas tyrimas: „Kauno pradinių klasių moksleivių mitybos ypatumai“, kuris parodė, kad daugumos (71,3 proc.) pradėjusių lankyti mokyklą vaikų mitybos įpročiai nepakito, kas penkto (22,1 proc.) – pablogėjo, kas penkiolikto (6,6 proc.) – pagerėjo. Trečdalis pradinių klasių moksleivių valgė rečiau negu rekomenduojama. Dauguma pradinių klasių moksleivių kas dieną šviežių vaisių ir daržovių vartojo vasarą ir rudenį, ir tik apie pusė – žiemą ir pavasarį. Daržovių vaikai (103) valgė rečiau negu vaisių. Kasdien pieno, kefyro, jogurto
gėrė apie pusė pradinukų, o varškės, baltojo sūrio valgė tik kas ketvirtas moksleivis. Pradinių klasių moksleiviai palyginus retai vartojo žuvies ir grūdų produktų, t.y., košės, dribsnių ir kt. Tyrimas parodė, kad pradinukų mityba yra problemiška (45).
Atlikti vyresnių klasių moksleivių tyrimai iliustruoja mokinių žinias apie mitybą. 2008 metų lapkričio 4-14d. 10-12 klasių Moksleivių mitybos įpročių tyrimo ataskaitoje, kurį atliko Lietuvos vartotojų institutas, teigiama, kad moksleiviai žino, kokių maisto produktų per dieną reiktų suvartoti mažiausia. Pagrindinėmis nesveikos mitybos priežastimis įvardino mokykloje esančius maisto automatus, bufetus ar/ir šalia jos esančius kioskus (10,33 proc.), neigiamą reklamos įtaką (9,51 proc.), prastus šeimoje įgytus įpročius (8,8 proc.) bei nesveikos mitybos pasekmių nežinojimą (8,76 proc.) (98). Kitas 2009 metų kovo mėnesį vykdytas nacionalinis 9-11 klasių mokinių mitybos tyrimas atliktas Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorijai bendradarbiaujant kartu su Visuomenės sveikatos biurais atskleidė, ką vaikai, būdami mokykloje, renkasi dažniausiai. Paaiškėjo, kad dažniau
(kasdien, 3-4 ir 1-2 kart./ sav.) linkę rinktis saldainių, šokolado (54,1 proc.) sausainių ir bandelių
(54,8 proc.) negu karštą antrąjį patiekalą (35,8 proc.), sriubą (8,3 proc.), daržovių salotų (14,0 proc.) ar vaisių (10,7 proc.).
Netinkama vaikų mityba ir gyvenimo būdas gali sukelti nutukimą. Didėja suvartojamo maisto koloražas, kaip, pavyzdžiui, JAV per pastaruosius dvidešimt metų porcijos padidėjo net du kartus. Greito maisto restoranai ima tik nedidelį papildomą mokestį už dideles porcijas, vilioja žaislais (apie trečdalis JAV vaikų kasdien valgo greito maisto restoranuose). Labai didelę įtaką daro TV reklama. Netinkamas mitybos modelis yra daugelyje JAV mokyklų: mokykloms maistą tiekia greito maisto restoranai, įrengti automatai bei bufetai, kuriuose galima nusipirkti saldžių gazuotų gėrimų, saldainių, traškučių ir t.t. Automatuose galima parduoti ir sveikesnį maistą, kaip, pavyzdžiui, vandenį, pieną, sultis bei mažą riebalų kiekį turinčius užkandžius, tačiau, kaip parodė Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, prekyba tokiais produktais nėra komerciškai sėkminga (23).
Itin negerai, kai saldumynai valgomi tarp pagrindinių valgymų: pusryčių, pietų, vakarienės. Nustatyta, kad Estijoje tik 53 procentai mokyklose parduodamo maisto atitinka sveikos mitybos rekomendacijas (12). Maiste gausiai naudojami konservantai sutrikdo medžiagų apykaitą, sotumo centrus bei periferinio riebalinio audinio ląstelių mechanizmus. Platus natrio gliutamato - skonio stipriklio (E 621) - naudojimas turi neigiamą poveikį į smegenų sotumo
centrą: nebejaučiamas sotumas, pasisotinimui reikalingas vis didesnis maisto kiekis (58) ir t.t. Vilniaus universiteto habilituota mokslo daktarė, profesorė, antropologė J. Tutkuvienė sako, kad atsiradęs „greitas“ maistas, kurį tereikia pašildyti mikrobangų krosnelėje taip pat labai netinka vaikų maitinimui, nes nuo jo pradedama pandemiškai tukti, o vaikas nebegauna kokybiško maisto ne tik mokykloje, bet ir namuose. Kita problema yra ta, kad ant pusfabrikačių ir greito maisto dominuoja trys cheminės medžiagos- glutamatas, pomidorų skonis ir gaba (amino rūgštis) (105). Daugelis pusfabrikačių ruošiami kepant. O vaikų maisto paruošimui turi būti naudojami ruošimo būdai, kuriuose pasireiškia virškinamojo trakto gleivinės saugantis poveikis, t.y., virinimas, troškinimas, apkepimas, gaminimas garuose. Ir visai netinkami vaikų maitinimui daug kartu užšaldyti ir atšildyti pusfabrikačiai, vaisiai, daržovės (104).
Netinkama mityba gali turėti didelės įtakos akceleracijai (lot. Acceleratio – greitėjimas) – tai vaikų ir jaunuolių greitesnis augimas, subrendimas (anksčiau dygsta dantys ir pan.), kūno matmenų (ūgio, svorio) padidėjimas, sparčiau tobulėja kūdikių ir vaikų psichika bei protinė branda. Žinoma, kitimų priežastys labai įvairios, manoma, kad ne mažiau žmogaus augimą keičia ir globaliniai bei vietiniai reiškiniai. Globaliniams priskiriami klimato svyravimai, saulės spinduliavimas, atmosferos sudėties kitimai, radijo bangos, migracija, mišrios santuokos, urbanizacija (triukšmas, įtampa, gausi informacija ir t.t.). Socialiniai, ekonominiai veiksniai, šalies tradicijos, kultūra, mitybos įpročiai veikia daugiau vietinis reiškinys, tik tam tikroje teritorijoje (59).
Mažas vaisių ir daržovių vartojimas sukelia įvairius susirgimus. Netinkamas mitybos režimas, įpročiai, maisto produktų parinkimas patiekalams ruošti, vaiko pasirinkimas, ką valgyti, turi įtakos akceleracijai, nutukimui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, virškinimo sutrikimams atsirasti.
1.3. Tėvų socialinis - ekonominis statusas, išsilavinimas bei mitybos įpročiai šeimoje
Įvairių grupių socialiniai ir ekonominiai skirtumai didėja tiek besivystančiose, tiek klestinčiose šalyse. Daugiausiai skirtumų yra šalyse, kurios keičia savo ekonominę politiką. Lietuva – ne išimtis. Šie pokyčiai labiausiai paliečia socialiai nuskriaustas ir lengvai pažeidžiamas gyventojų grupes (32).
Visose visuomenėse yra taip, kad vieni žmonės turi daugiau materialinių vertybių, kiti – mažiau. Tai vadinama socialine nelygybe ir ji atsiranda dėl daugybės aspektų (pajamų, gyvenamosios vietos, išsilavinimo, profesijos, amžiaus, lyties, šeimos narių skaičiaus ir pan.). Vienam socialiniam sluoksniui priklauso individai, užimantys vienodas pozicijas pajamų, valdžios ir prestižo atžvilgiu. Pajamų pasiskirstymas, turtas ir skurdas – pagrindiniai socialinio šeimų susiskirstymo kriterijai. Ch. Booth‘as skurdą pasiūlė išmatuoti pagal vidutines šeimos išlaidas maistui, būstui, rūbams (35).
Daugiausia ir rimčiausių mitybos problemų pasitaiko vargingai gyvenančiose šeimose. Didelės pajamos leidžia įsigyti brangesnių vertingų produktų, tačiau jie gali būti menkos biologinės vertės arba neturima pakankamai žinių apie sveiką mitybą. Tėvai užimti ir nėra paprasta prižiūrėti, ką ir kaip valgo vaikai (17). Vartodami gaiviuosius gėrimus su cukrumi, saldainius, šokoladus, gauna tik „tuščias“ kalorijas, mažiau suvartoja maistingesnių produktų (21).
2002 metais atliktas Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas rodo, kad maisto produktų pasirinkimas labai priklauso nuo išsilavinimo. Nustatyta, kad respondentų, turinčių pradinį, vidurinį ir specialųjį išsilavinimą, pagrindinis maisto produktų pasirinkimo kriterijus – kaina, o respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą atsižvelgia į produkto skonio savybes, šeimos narių poreikius (5).
Individo socialinę padėtį visuomenėje didele dalimi lemia šeima. Gimstantis vaikas neturi galimybės pasirinkti sau šeimos. Kiekvienas individas gimsta tam tikroje rasinėje, etninėje, religinėje grupėje, užimančioje tam tikrą socialinę padėtį visuomenėje ir nuo šeimos priklauso, kaip individas suvokia savo vietą visuomenėje, taip pat lemia jo galimybes ir pasiekimus gyvenime. Daugybė įvykusių pokyčių socialiniame, ekonominiame ir politiniame sektoriuje, atnešė pokyčius ir į valstybės bei visuomenės pagrindu laikomą vienetą - šeimą (49).
Sveikatos edukologas V. Šveikauskas sako, kad vaikai modeliuoja tėvų elgesį, perima šeimos gyvenseną, vertybines nuostatas, požiūrį į sveikatą (56). Sociologai pabrėžia, kad žmogaus bazinių nuostatų, įgūdžių, vertybių, įsitikinimų bei gyvensenos formavimuisi labai ryškią įtaką daro ankstyvosios ir pirmosios vaikystės tarpsnis, kuris susijęs su prigimtinių savybių vystymu ir gyvensenos įpročių formavimu (38), todėl labai svarbu šiuo laikotarpiu išmokyti ir įtvirtinti vaikui kuo daugiau teisingų ir sveikų įpročių, nes vyresniame amžiuje gyvenseną sunku keisti.
Vaikų elgesio formavimui ir pertvarkymui įtakos turi teigiami ir neigiami pastiprinimai. Tuo tarpu išmokimo procesui būtina sąlyga yra teigiamas pastiprinimas – veiksnys, kuris skatina arba palaiko būtent tokį elgesį. Taip susidaro įgūdžiai, įpročiai bei kiti sudėtingos veiklos būdai. B. F. Skinner‘is sako, kad žmogus gimsta be jokios patirties tarsi balta lenta („tabula rasa“), kurią papildo konkretus turinys: mokymas, auklėjimas ir kt. (36). Tikslingai formuojamas vaikų nuostatas taip pat galima pakeisti į sveikatą tausojantį elgesį. M.St - Onge ir bendraautoriai teigia, kad atsiradęs poreikis sveikai maitintis ankstyvoje vaikystėje užkerta kelią antsvoriui ir prastai mitybai ateityje (52).
Pajamos leidžia šeimoms įsigyti brangesnių ar pigesnių maisto produktų ir nuo to labai priklauso maitinimosi kokybė. Vaikai modeliuoja tėvų elgesį, perima šeimos gyvenseną, vertybines nuostatas, požiūrį į sveikatą, todėl svarbu ankstyvame amžiuje mokyti ir auklėti.
1.4. Maitinimo organizavimas kaimyninių šalių mokyklose
Siekiant ugdyti sveikos mitybos įpročius, vaikams būtina kurti įvairias tikslines programas, padedant vyriausybei, savivaldybėms, pedagogams bei visai bendruomenei.
Viena iš jų - nemokamas maitinimas. O‘Dea Ja ir bendraautorių nuomone, nemokamas maitinimas turėtų ne tik išugdyti sveikos mitybos įpročius, pagerintų mitybą, bet ir sumažintų socialinę atskirtį, veiktų kaip efektyvi nutukimo prevencijos priemonė ir t.t. (42).
Lietuvoje teigiama, kad nemokamas vaikų maitinimas – tai tik turtingos šalies programa (50). Užsienio patirtis rodo, kad galimi įvairūs sprendimo būdai. Olandijoje siekiama, kad darbdaviai prisidėtų ir padengtų dalį tėvų mokesčio už vaiko išlaikymą, t.y. siekiama, kad abiejų tėvų darbdaviai padengtų vieną trečdalį nustatyto mokesčio. Paramos tėvams forma taip pat gali būti nemokami lengvi užkandžiai, kuriuos Rumunijoje gauna vaikai. Portugalijos ugdymo įstaigose vaikai nemokamai gauna pieno. Kai kuriose šalyse iš mokesčių finansuojamas čekis dažniausiai mokamas tiesiogiai mokyklai, į kurią tėvai nusprendžia leisti savo vaiką. Danijoje, Švedijoje paskui mokinį keliauja valstybės finansavimas, o vyriausybė perveda pinigus mokyklai, kuri deklaruoja, kiek joje yra mokinių (88). Pavyzdys – Suomijos Helsinkio Etela – Tapiolan Lukio gimnazijoje mokosi 440 mokinių, dirba 35 mokytojai. Į gimnaziją ateina šešiolikmečiai, baigę 9-ias pagrindinės mokyklos klases. Visi vaikai vieną kartą per dieną nemokamai maitinami. Mokykloje jie išbūna nuo ryto iki 16 valandos (87). Didelę įtaką valdžia daro Norvegijoje ir iš jos
eina iniciatyva bei bandymas tam tikrose šalies mokyklose įvesti nemokamą maitinimą, o po to, jeigu pasiteisins, bus įdiegta visose šalies mokyklose (2). Dar 2006 metais Velso bendruomenėse vyko derybos dėl pradinių mokyklų įtraukimo į nemokamo maitinimo programą, kad vaikai gautų nemokamus pietus (7). Nemokamo maitinimo modelis (2008 metų duomenimis) Latvijoje gyvavo dvejus metus. Latvijos vyriausybė nemokamam 92455 pradinukų maitinimui 2007 metais skyrė 4885516 Ls, 2008 metais- 14090300 Ls (2). Estijoje (2008 metų duomenimis) buvo maitinami ir vyresnių klasių moksleiviai (53), tačiau nėra duomenų, ar ekonominė šalių situacija nepakoregavo padėties.
Įvairių šalių patirtis rodo, kad nemokamas arba dalinai mokamas mokinių maitinimas mokyklose gali būti sprendžiamas įvairiai, priklausomai nuo šalies politikos, ekonominės padėties ir kitų faktorių.
1.5. Mitybos programos Lietuvoje
LR Vyriausybė patvirtino 2003-2010 metų planą Dėl valstybinės maisto ir mitybos
strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių. Šio darbo 1 priede nurodoma, kad bendradarbiaujant
trims ministerijoms, t.y., Žemės ūkio ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai bei Sveikatos apsaugos ministerijai, numatoma vykdyti vaikų mitybos tyrimus, parengti ir vykdyti valstybinę mokyklinio amžiaus vaikų mitybos gerinimo programą, integruoti sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos mokymą, sudaryti sąlygas moksleiviams gauti karšto maisto, rengti sveikatą stiprinančias mokyklų programas, pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimą. Europos mokyklose aprūpinimo pienu programa pradėta 2007 - 2008 mokslo metais, 27 valstybių narių mokykloms išdalyta apie 300 000 tonų pieno, Europos Sąjunga suteikė daugiau nei 55 mln. EUR subsidijų. Šia programa siekiama skatinti sveikų pieno produktų vartojimą (81). Šiais metais turėtų baigtis Lietuvoje vykdoma 2003 - 2010 metų programa – Pienas vaikams. Jos tikslas: pagerinti vaikų ir moksleivių mitybą, ugdyti pieno produktų vartojimo įpročius. Parama skirta kainos daliai kompensuoti. Programa remia termiškai apdorotą geriamą nenugriebtą, pusriebį ir nugriebtą , paskanintą pieną; nenugriebto, pusriebio bei lieso pieno jogurtą; šviežius, lydytus arba kitaip perdirbtus sūrius ir varškę. Įstatyme nurodyta, kad parama gali naudotis asmenys, organizuojantys vaikų maitinimą bendrojo lavinimo mokyklose (76).
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduoja per dieną suvalgyti apie 400 gramų vaisių ir daržovių, Lietuvoje suvalgoma apie 260 gramų. Lietuvoje vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa bus vykdoma 2010 - 2011, 2011 - 2012 ir 2012 - 2013 mokslo metais. Strategijoje numatytai vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programai įgyvendinti kasmet bus skiriamos lėšos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo – 2 973 897 litų (861 300 eurų), iš Lietuvos valstybės biudžeto – 2 123 989 litų (615 150 eurų). Šiemet programoje panoro dalyvauti 259 mokyklos iš 14 šalies rajonų – Alytaus, Birštono, Druskininkų, Jonavos, Joniškio, Kauno, Kretingos ir kt. (96).
Lietuvoje 2008 m. gegužės mėn. 15d. buvo priimtas Socialinės paramos mokiniams įstatymas, kuris nurodė, kad visi mokiniai, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programas, turi teisę į nemokamus pietus. 2009 metų liepos 1 dieną, įsigaliojus šiam įstatymui, visose 1842 Lietuvos mokyklose priešmokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai gavo nemokamą maitinimą. Iš viso buvo maitinami beveik 203 tūkstančiai vaikų, iš kurių 152 tūkstančiai - priešmokyklinukai ir pradinukai, o likusieji (51 tūkstantis) – vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Nei viena savivaldybė raštu neinformavo, kad dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti tinkamo pradinukų ir priešmokyklinukų maitinimo (97). Visiems pradinukams nemokamai maitinant reikėjo maždaug 60 - 70 mln. Lt. Kiekvienam vaikui maitinti skiriama nuo 3,38 Lt iki 4,68 Lt (66). Lietuvos valstybė skyrė tikslines dotacijas produktams įsigyti ir nemokamam maistui administruoti, o iš savivaldybės biudžeto buvo finansuojamos patiekalų gamybos išlaidos (92).
Nemokamu maitinimo organizavimu ugdymo įstaigos rūpinosi pačios. Maisto produktus valgyklos įsigijo ir toliau įsigyja ne savo nuožiūra, o pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakyme išvardytą sąrašą. Įstatyme aprašyta mokinių maitinimo organizavimo tvarka, pabrėžiant, kad šis procesas turi būti organizuotas sudarant sąlygas pavalgyti šilto maisto, nurodoma, kad maitinimui tiekiamų produktų asortimentas turi būti sudarytas, vadovaujantis rekomenduojamų ir nerekomenduojamų maisto produktų grupėmis (116).
Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatyme buvo numatytos programos vykdymo gairės, tačiau, jog iškilo begalės problemų, pripažino ir tuometinis Švietimo bei mokslo ministras - Algirdas Monkevičius (57). Trūko inventoriaus, indų, specialistų ir kt. Siekiant padėti savivaldybėms spręsti su nemokamu mokinių maitinimu susijusias problemas, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu savivaldybėms suteikta teisė 2008 m. socialinei paramai nepanaudotas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas
panaudoti mokinių maitinimo materialinei bazei pagerinti (mokyklų valgyklų patalpoms atnaujinti, virtuvės inventoriui ir įrangai įsigyti)(97).
Nuo 2009 m. sausio 1 d., susiklosčius nepalankei ekonominei situacijai, nemokamas visų pradinių klasių mokinių maitinimas buvo nutrauktas. Šiuo momentu mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą tik tuo atveju, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (525 Lt) (108). Visi kiti tėvai moka už vaikų pietus priklausomai nuo maitinimo įstaigos, su kuria mokykla sudariusi sutartis, bei mokyklos vadovybės nustatytos tvarkos.
Šiais metais Vilniaus ir Kauno apskrities mokyklose pradėtas vykdyti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymo projektas, 2008 metais toks pat projektas buvo vykdytas Panevėžyje ir sulaukė didelio populiarumo (112).
Lietuva pamažu įsitraukia į ES vykdomas vaikų mitybos gerinimo programas ar perima kitų šalių patirtį. Pieno programa, vykdoma nuo 2003 metų, šiais metais jau turėtų baigtis. Daržovių/vaisių programa tik prasidėjo. Nemokamas visų ikimokyklinukų bei pradinių klasių mokinių maitinimas truko keturis mėnesius, tačiau dėl lėšų stygiaus nutrauktas.
1.6. Maitinimą organizuojančios įstaigos ir jų siekiai
Lietuvos mokyklų valgyklos yra privatizuotos, valgyklų patalpos iki minimumo sumažintos. Pirmosios mokyklų valgyklos buvo pradėtos privatizuoti apie 2002 m. vasario 2 d. (113). Kaip teigiama Paslaugų marketingo ir vadybos vadovėlyje, „privatizacija glaudžiai susijusi su valstybinio reguliavimo mažinimu, leidžiančiu rinkoje įsitvirtinti ir naujiems paslaugų teikėjams, todėl marketingo poveikis akivaizdus – padidėja siūlomų paslaugų įvairovė, mažėja kainos ir t.t.“ (4). Taigi turėtų būti daugiau pliusų nei minusų, tačiau perduotas privačioms tarnyboms moksleivių maitinimo organizavimas daugiau siekia komercinių tikslų. Lietuvos mokslininkai teigia, kad iki šiol šalyje nėra gerai veikiančios moksleivių mitybos priežiūros sistemos (62). KMU mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas daugeliu aspektų privatizuotose maitinimo įstaigose nepagerėjo (63). Todėl vykstant mokyklų restruktūrizacijai ir įgyvendinant efektyvesnius šalies moksleivių maitinimo organizavimo būdus būtina atsižvelgti į nustatytus maitinimo paslaugų trūkumus.
Papildomos paslaugos gali padidinti pagrindinės paslaugos vertę ir suteikti jos teikėjui konkurencinį pranašumą (4). Tai įvertino ir marketingo specialistai apie 2004 metus (119), pastatydami mokyklose gėrimų ir užkandžių automatus, tačiau sveikos mitybos šalininkai sako, kad netinkamos mitybos įpročių geriau išvengti nei su jais kovoti, todėl visais įmanomais būdais bando su šia negerove nesitaikstyti.
C. Hawkes teigia, kad galima ir kitaip spręsti problemas, kurios susijusios su pardavimų skatinimu, t.y., pardavimų skatinimu, siekiant vartoti maistingus produktus (85) arba, kaip teigia M. Stor, nukreipti maisto produktų reklamą ir pardavimą visos šalies mastu (54), tai sudėtinga, tačiau poveikio priemonių paieška sveiko valgymo elgesiui keisti visais atvejais pasiteisina.
Lauktas Lietuvos maitinimo įstaigų privatizavimas vis dar norimų rezultatų nedavė. Maisto kokybė prasta, tačiau tai ne vien mūsų šalies rūpestis, panašias problemas spendžia ir kitos šalys, kai susikerta pelno ir kokybės klausimai.
1.7. Higienos normos
Jau daug laiko praėjo nuo 1840 metų, kuomet pagrindiniu sveikatos stiprinimo veiksmu buvo aplinkos sanitarija (vandens, šiukšlių tvarkymas). Savaime suprantamais ir privalomais dalykais šiam laikmečiui yra vandentiekis ir kanalizacija, o maisto gaminimo procesas reglamentuojamas įvairiomis higienos normomis.
Valgyklų vadovams ruošiant maistą vaikų įstaigose privalu vadovautis įvairiomis higienos normomis. LR „Maisto“ įstatyme ir jo pataisose nurodomos maisto gamybos, higienos, kontrolės, politikos, priedų, produktų naudojimo, ruošimo, tikrinimo, tiekimo taisyklės (91). Mokyklų vadovai ir maisto ruošimo specialistai, tiek ruošdami maistą, tiek pirkdami valgyklos inventorių, indus, turi vadovautis HN 16:2006 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialiaisiais sveikatos apsaugos reikalavimais“, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-371 (95). Perkami maisto produktai turi atitikti maisto produktų mikrobiologinius kriterijus“ (94.).
Mokykloje maisto gamintojai turi vadovautis higienos normomis, kuriose nurodomi leidžiami vartoti maisto priedai (75), kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos (89), specifiniai saldiklių, dažiklių ir kitų maisto priedų grynumo kriterijai (110), leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos (93), dėl kurių pertekliaus maisto produktai
maisto produktų ir komponentų vartojimą (100), taip pat specialios paskirties (dietinių, vaikų maistui naudojamų ir t.t.) (109).
Įstatymas nurodo pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašą pagal mokinių amžiaus grupes (77).
Veiklai koordinuoti bei stebėti Lietuvos higienos normoje HN 21: 2005 Bendrojo
lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai pakeitime taip pat, kaip ir
ikimokyklinio ugdymo reikalavimuose nurodoma, kad maitinimas turi būti organizuojamas pagal valgiaraščius, patvirtintus mokyklos vadovo ir suderintus su visuomenės sveikatos centru apskrityje nustatyta tvarka (73). Šių metų sausio 22 dieną išleistoje higienos normoje HN 21:2010 numatoma nuo š.m. liepos 1 d. prieš tai išvardintais reikalavimais nebesivadovauti, o mitybos organizavimo tvarką reguliuos atskira, tik mitybos norma.
Valgyklų vadovai LR įstatymais įpareigojami laikytis maisto gamybos leidžiamų vartoti maisto produktų, jų sudėties ir inventoriaus naudojimo sąlygų.
1.8. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijos mokykloje
Mokinio sveikata priklauso nuo mokyklos aplinkos, asmens higienos. Šiems ir kitiems klausimams bei jų dėstymui mokykloje daug dėmesio skyrė Lietuvos mokslininkai. Aplinkos ir asmens higienos reikalais rūpinosi E. Andriulis, J. Šliūpas domėjosi sveikos aplinkos, mitybos bei mankštinimosi ir poilsio rėžimu (55). Šiandien tas problemas mokykloms padeda spręsti ir rūpinasi mokinių sveikatos klausimais – VSPS. Jų funkcijas mokykloje apibrėžia LR sveikatos apsaugos ministerijos ir LR švietimo ir mokslo ministerijos priimtas 2005 m. gruodžio 30 d. Nr. V-1035/ISAK-2680 įsakymas „Dėl sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Jame nurodoma, kad VSPS be kitų, jiems priskirtų funkcijų, turi rūpintis mokinių maitinimo organizavimo priežiūra, skatinant sveiką mitybą bei sveikos mitybos įgūdžių formavimą (79). VSPS taip pat teikia konsultacijas mokytojams, mokiniams, jų tėvams/globėjams, t.y. darbas su visuomene, nes, kaip viena iš prerogatyvų yra dalyvauti rengiant ir įgyvendinant sveikatingumo programas, organizuojant įvairias priemones mokykloje.
Vadovaujantis Lietuvos higienos HN 21: 2005 Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji
sveikatos saugos reikalavimai norma, mokyklos VSPS turi prižiūrėti, kad mokinių maitinimas
nurodyta energinė vertė (kcal). Kontroliuoti, ar tiekiami maisto produktai atitinka asortimentą. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo įranga ir maisto tvarkymas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų teisės aktų reikalavimus. Rekomenduojamiems maisto produktams priskiriamos daržovės, vaisiai, uogos, grūdiniai ir ankštiniai produktai, pienas, liesa mėsa, žuvis, negazuotas vanduo (geriamas, natūralus mineralinis, šaltinio). Nerekomenduojamos maisto produktų grupės: bulvių traškučiai, saldainiai, genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių turintys produktai ir t.t. Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams bei pusryčių ir pietų patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašus pagal mokinių amžiaus grupes (2 priedas) (73).
VSPS pagrindinės funkcijos maitinimo organizavimo kontekste yra prižiūrėti, kaip organizuojamas maitinimas, pagalba specialistams, dalyvavimas švietėjiškoje veikloje.
1.9. Maitinimo organizavimo paslaugos
Organizuojant sveikus ir subalansuotus pietus vaikams, labai svarbi yra partnerystė tarp maitinimo įstaigų vadovų, VSPS, tėvų. Šio proceso organizavime būtina kontrolė, supratimas ir abipusis bendradarbiavimas, siekiant, kad pradinių klasių mokiniai gautų kokybiškus ir šiltus pietus mokykloje.
L. Bagdonienė vadovėlyje Paslaugų marketingas ir vadyba teigia, kad paslaugų teikimo sistemą galima pavadinti vienu žodžiu sevukcija - tai visuma techninių ir fizinių elementų bei žmogiškųjų veiksnių, kuriuos sujungus gaunama tam tikra paslauga (4).
Pradinių klasių mokinių amžius yra nuo 7 - 11 metų, todėl teisingus sprendimus ne visuomet gali savarankiškai priimti. Čia turėtų pagelbėti tėvai, mokytojai ar kiti suaugusieji. Neatmetama ir maitinimo įstaigų vadovų atsakomybė, kuriems turėtų būti ne tas pats, kaip organizuojamas maitinimas.
Kokybės procese dalyvauja visos grandys: nuo tiekėjo, maisto ruošimo darbuotojo iki valgytojo. Sudaromos sutartys su nuolatiniais tiekėjais. Tradicinį požiūrį į kokybę (kokybiškas produktas yra tas, kuris atitinka standartus) keitė šiuolaikinis, teigiantis, kad pagrindinis kokybės vertintojas yra vartotojas. Nereikia būti ypatingu specialistu, jog nepamatytum, kad vaikas atsistoja nuo pietų stalo patenkintas arba nieko nesuvalgęs. Marketingo specialistai tvirtina, kad, norint padidinti paslaugų apimtis, tik tiek ir tereikia – šiuo atveju stebėti vaikus. Paslaugos teikėjo
nuomone, teikiant paslaugas, neišvengiamas teikėjo ir vartotojo kontaktas. Kitaip tariant, vartotojas tam tikru momentu privalo užmegzti ryšį su paslaugą teikiančia įmone ar asmeniu. Be to, vartotojo dalyvavimas reikalingas, kad paslaugos teikimo procesas būtų efektyvus, o suteikta paslauga jį tenkintų (4). Tėvai gali atlikti svarbų vaidmenį, keisdami socialines normas, skatindami sveiką mitybą. DM. Finkelstein ir bendraautoriai teigia, kad kartu su mokyklos administracija galima pagerinti maistą mokyklose (13).
Subjektyviai vertinant kokybę, svarbu žinoti, kad tai yra vartotojo vaizduotė, asmeniniai išgyvenimai, emocijos, lūkesčiai, požiūris. Svarbus ir dar vienas paslaugų kokybės bruožas - ją įvertinti galima tik vartojimo metu, nes pasak A. Majkgad, paslaugos, skirtingai nei prekės, yra patirties produktas, t.y., jas vertinti galima tik vartojant (40). Harvardo universiteto profesorius D. A. Garvin teigia, kad kokybę apibūdina tiksliai nusakomi ir išmatuojami kintamieji, t.y., paslaugos atlikimo trukmė, patiekalo kaina ir t.t. Tai objektyvus kokybės aiškinimas, tačiau jo trūkumas tas, kad neįvertina individualaus vartotojo poreikių (4), įvairių išimčių, kas ypač svarbu dirbant su vaikais, jų neišlavėjusiu skoniu ir kt.
Įvairių specialistų nuomone, svarbiausias kokybės veiksnys yra poreikiai. Skirtingose situacijose naudodamasis ta pačia paslauga, vartotojas turi nevienodus poreikius, todėl skiriasi ir paslaugos kokybės lūkesčiai (4). Vienokių pietų vaikai reikalauja iš mamos, kitokių - iš močiutės, o trečių - mokykloje, todėl yra svarbu nagrinėti, sieti įvairius mitybos aspektus, rinktis pačius priimtiniausius ir patraukliausius daugumai bei įtraukti pačius vaikus į veiklą.
Paslaugų marketingo teorija teigia, kad „paslaugos teikimo procese vartotojas atlieka daug funkcijų, viena iš jų - tai, kad padeda tobulinti paslaugų teikimo sistemą. Paslaugų teikimo sėkmė nuo vartotojo priklauso ne mažiau, nei nuo kitų paslaugos teikimo sistemos elementų. Geras vartotojas - reiklus (4). Tas pats šaltinis toliau pažymi, kad vartotojas turi būti ne tik reiklus, bet ir kuo aukštesnio išsilavinimo, tuomet mažiau problemų turi organizacija. Jei visa tai tinka įvairiose kitose organizacijose, tai maitinimo įstaigos - ne išimtis.
Rinkodaros specialistai sako, kad paslaugų teikimo sistemos elementai yra šie:
• vartotojas yra pirminis paslaugų teikimo sistemos elementas, nes be jo dalyvavimo nėra paslaugos, taigi, jei vaikai nevalgo – tai maitinimo paslaugos ratas mokykloje užsidaro ir paslauga tampa nebereikalinga;
• fizinės (techninės) priemonės, turinčios lemiamos reikšmės paslaugų teikimo aplinkai. P. Eiglier ir E. Langeard (4) teigia, kad jas galima suskirstyti į dvi grupes: įrengimus ir fizinę
aplinką. Įrengimai, kuriais naudodamiesi darbuotojai ir vartotojai gauna rezultatą – paslaugą (pavyzdžiui, mokyklos valgyklos baldai, virtuvės įranga, indai, kavos aparatai, mikseriai kokteiliams paruošti ir t.t.). Fizinė aplinka, kurioje teikiama paslauga (pavyzdžiui, valgyklos interjeras ir t.t.). Deja, maitinimas mokykloje ne visada turi gerą reputaciją. Skundžiamasi dėl patiekalų kokybės, ilgų eilių, pavalgymo vietų stygiaus ir t.t. M. Conklin ir kiti sako, kad suteikiant pakankamai laiko mokiniams pasirinkti patiekalus ir pabendrauti su draugais malonioje aplinkoje, yra labai svarbus, plėtojant sveikos mitybos įpročius ir mokant mėgautis maistu. Bendravimas suteikia vaikams galimybę pabūti drauge, atitrūkti nuo kasdienybės ir į klasę grįžti pailsėjusiems (70). Keliose Škotijos vidurinėse mokyklose, norint paspartinti patiekalų padavimą ir sumažinti eiles, buvo įdiegta sistema, kurioje kaupiami taškai, jei vaikas renkasi sveikesnius produktus (16). M. Kjörstad ir kt. teigia, kad nedraugiška valgymo aplinka turi labai didelę įtaką mitybos elgsenai. Buvo pastebėta, kad dėl to padidėja atliekų, vaikai suvalgo mažesnius patiekalų kiekius (33). A. Sánchez su bendraautoriais ištyrė, kad panašią įtaką turi ir triukšminga aplinka (106). J. Guthrie teigia, kad dėl to vaikai iš karto po pietų gali jaustis alkani ir tai skatina valgyti greitą maistą ar nesveikus pusryčius (20).
• Trečias paslaugų teikimo elementas yra personalas – tai paslaugų organizacijų darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys vartotojus (4) (pvz.: mokytojai, valgyklų darbuotojai ir t.t.). Dauguma mokslininkų ir praktikų vieningai sutaria, kad rasti naujų paslaugų ar esamų paslaugų atnaujinimo idėjų nesunku. Tačiau jas įgyvendinti nelengva. Dažnai tai brangiai kainuojantis procesas, reikalaujantis personalo savimonės ir elgsenos pasikeitimų, išradingumo, sąmoningumo, bet tai padaryti įmanoma. Anglijos virėja Jeanette Orrey, naudodama savo išbandytus, atitinkančius maisto standartus receptus, sudarė meniu kiekvienam sezonui: pavasariui, vasarai, rudeniui ir pritaikė pradinių klasių mokiniams. Receptai buvo išbandyti dar keliose mokyklose ir užregistruoti. Dabar juos naudoja daugelyje šalies mokyklų, nes nebereikia praleisti daug laiko ir išteklių atidirbant receptūras bei kuriant meniu kiekvienai mokyklai (86). Kitas pavyzdys — spalvoti, popieriniai, vienkartiniai padėkliukai, lipdukai, gaminami, bendradarbiaujant su sveikatos ministerija, kuriuos galima įsigyti internetinėse parduotuvėse (69). Kaip ir prekės naujumas, paslaugų naujovės suteikia teikėjams konkurencinį pranašumą, tačiau jis žymiai trumpesnis, nes neįmanoma juridiškai apsaugoti paslaugos naujovės (4).
Padrąsinti naudotis paslauga vartotoją gali ir kompetentingas darbuotojas. Lietuvoje, kaip teigia žiniasklaida, mokyklų virtuvėse personalas dirba už minimalų atlyginimą, o jų kvalifikacija
ir kompetencija abejotina (29). Pablogėjus ekonominiams rodikliams, ieškoma išeičių, mažinant sąnaudas. Peržiūrėjus darbo organizavimą, operacijos supaprastinamos, paslaugos kokybė prilyginama techninių reikalavimų vykdymui. Priimami žemesnės kvalifikacijos darbuotojai. Tokių pertvarkymų rezultatas – nuobodus ir menkai apmokamas darbas, prasta kokybė, nerūpestingas požiūris į vartotojus ir dėl to gausūs jų nusiskundimai. Organizaciją palieka ir vartotojai ir nepatenkinti darbuotojai. Tikėdamasi pagerinti ekonominę būklę, organizacija savo sprendimais ją dar pablogina (4).
Teorija teigia, kad pagrindinis kontaktinio personalo uždavinys yra atpažinti vartotojo poreikius, užmegzti santykius su juo ir suteikti pageidaujamą paslaugą. Kartą pasinaudojęs paslauga, vartotojas susikuria jos stereotipą. Jei vaikas kelis kartus pasakys, kad jam nepatinka valgyti mokyklos valgykloje – tai tėvai, žinoma, nesistengs įkalbinėti vaiko maitintis, tačiau identiškų paslaugų nėra. Tai sąlygoja skirtingi paslaugų deriniai, teikimo formos, terminai, nauda vartotojui ir kainų skirtumai. Kitaip tą pačią paslaugą vartotojas suvoks, jei pasikeis patalpų temperatūra, stalelių išdėstymas, sklindantys gardūs kvapai ir t.t (4). Taip pat nemažą įtaką gali turėti darbo organizavimas, t.y. keičiant darbo laiką, jei vaikai nespėja laiku papietauti ar koreguojant darbuotojų skaičių.
Ar paslauga bus teigiamai vertinama, priklausys nuo to, kaip darbuotojai moka bendrauti, ar tvarkinga jų apranga, ką apie tą paslaugą ir jo teikėją sako kiti vartotojai ir t.t. R. Normann įveda ydingo rato modelyje prastų darbuotojų priežastį, kuri sako, kad prastas paslaugų organizacijos įvaizdis ir menki pasiekimai neleidžia pasamdyti kompetentingų ir motyvuotų darbuotojų (4). Čia jau anksčiau minėtas pavyzdys iš Vilniaus dienos, kuriame teigiama, kad į valgyklas nuėjo dirbti žmonės, kitur neradę darbo, bet ir pastarasis ypač menkai apmokamas.
Nestandartiniai (nukrypimai nuo suplanuotos veiklos) nukrypimai, jei jie geriau tenkina vartotojų poreikius, turėtų būti formalizuoti ir tapti norma (4). Pavyzdžiui, jei pradinių klasių mokinukai nenoriai valgo košes, gal galima jas papuošti trintos uogienės akimis ar šokoladine šypsena. Vilniaus universiteto habilituota mokslo daktarė, profesorė J. Tutkuvienė sako, kad įpakavimas taip pat veikia per tam tikras smegenų sritis. Skonį ir kvapą suvokiame per pačias seniausias mūsų smegenis. Jos susijusios su emocijomis, elgsena, motyvacija ir net su libido ir yra labai paveikiamos vizualinių, net klausos dirgiklių. Paslaugų ir marketingo specialistai taip pat teigia, kad vartotojas daug dėmesio skiria prekės pakuotei, spalvoms ir t.t. Paslauga neapčiuopiama, todėl vartotojas vertina estetinį aplinkos, kurioje teikiama paslauga, vaizdą,
darbuotojų aprangą (nuotaikingos prijuostės), naudojamų priemonių dizainas (gražiai padengti stalai) ir t.t. Vartojimas turi teikti ne tik naudą, bet ir malonumą. Šiandien vartojimas tampa savotiška pramoga, todėl daugelis organizacijų į paslaugų teikimą stengiasi įdiegti žaidimo, skatinančio ja pasinaudoti, elementų (4).
Vartotojo bei paslaugos tiekėjo ryšiai veikia paslaugos rezultatą ir paslaugos kokybę. Vartotojai prastai vertindami suteiktą paslaugą nesusimąsto, kad patys kalti dėl daugelio dalykų. Puikiausiu pavyzdžiu galėtų būti PSO programos Mokyklai draugiškos aplinkos projektas (Nutrition-Friendly Schools Initiative – NFSI), kuomet sveikos mitybos įpročių skatinimas, prasidedantis mokyklose, keliauja į namus, bendruomenes, ūkius. Vaikai tiesiogiai supažindinami su maisto keliu iki stalo ir sveikos mitybos principais (101). Be to, reikia ieškoti būdų, padedančių išvengti atskiro vartotojo neigiamos nuomonės, kad būtų garantuotas paslaugų teikimo sistemos efektyvumas. Galima sakyti, kova dėl kiekvieno vaiko. Vartotojų mokymas svarbus ir dėl to, kad sparti mokslo ir technikos pažanga lemia ne tik tolesnius procesus, teikiant paslaugas, bet ir sudėtingesnių įrengimų (įrangos panaudojimą) (4). Pavyzdžiui, tinklalapyje apie mokyklą, užduotis, kurias reikia atlikti, atsiskaitymus pamokose, mokinių pažymius, tėvai galėtų susipažinti ir su tuo, ką pietums valgys jų vaikas.
Kontrolė, supratimas, darbuotojų pastangos, siekiant kokybės. Požiūrio į kokybę kitimas, kai pagrindiniu vertintoju laikomas vartotojas. Norėdami padidinti paslaugų apimtis, jų teikėjai privalo nuolat stebėti vartotojus. Vartotojai, dalyvaudami paslaugos teikimo procese, ją tobulina. Paslaugos naujumu mokyklų valgyklose gali tapti ne tik valgyklų darbuotojų pastangos bendrauti su vaikais bei VSPC, bet ir pastangos, gaminant sveikus ir skanius patiekalus, gražiai juos patiekiant.
1.10. Mokymas bei šio proceso svarba, galimybės ir būdai
Paslaugų marketingo specialistai sako, kad reikia šviesti ir mokyti vartotojus, ugdyti jų lojalumą ir ištikimybę paslaugų teikėjams (4). R. Carter patirtis rodo, kad maitinimo problemų negalima išspręsti vien švietimo sistemos jėgomis, mokyklos gali tapti tik puikiais partneriais (9), nes jose dirba daug entuziazmu trykštančio jaunimo, mokytojų, lengvai pasiekiamos šeimos ir bendruomenė (60). P. Snyder ir bendraautoriai teigia, kad mokyklos turi padėti vaikams įgyvendinti gautas sveikos mitybos rekomendacijas (51). Vaikai gali įgyti pagrindines žinias
tokiose srityse, kaip maisto higiena, maisto paruošimas, maisto ženklinimas. Vaikai turėtų būti skatinami suprasti maisto produktų etiketes, skaitant ir aptariant jas. 7 metų vaikas turi gebėti maisto prekių parduotuvėse atpažinti konkrečių sričių pardavėjus, pavyzdžiui, kepėjas ar mėsininkas (118). Būtinas nuolatinis ir nepertraukiamas darbas su vaikais, tėvais ir kitų sričių specialistais.
I. Heindl teigia, kad mokyti moksleivius sveikos mitybos mokykloje yra didelis prioritetas ir svarba. 2003 metų lapkričio mėn. Strasbūre organizuotas Europos šalių forumas „Maistas mokykloje“ atskleidė, kad yra didelių skirtumų tarp mokyklose patiekiamo maisto Europos šalyse (25). Dažnai teorines žinias dėstyti lengviau nei praktines – tai dėl kompetencijos stokos, ploto trūkumo patiekalų ruošimui, maisto saugos ir kitų dalykų. Su tomis problemomis susiduria visos šalys, tarp jų ir Jungtinė Karalystė, tačiau, kaip teigia R. Ballam, įgyvendinti naujoves lengviau pradinėse nei vidurinėse mokyklose (71).
Daug dėmesio turėtų būti skiriama paslaugų formoms, t.y. įvairiems elementų deriniams, kuriems taikomos skirtingos kainos. Paslaugos teikėjai turėtų nuspręsti, koks paslaugos ir kainos santykis tenkintų ne tik organizaciją, bet ir vartotoją (4). Abipusės pastangos iš tėvų ir maitinimo paslaugų teikėjų, kurie gali drauge tartis ir pasirinkti, iš kur bus perkami maisto produktai patiekalų gamybai. Bendradarbiavimas tarp ūkininkų ir vietinių mokyklų gali duoti naudos abiems, o vaikai bus pamaitinti šviežiu, maistingu, sezoniniu ir regioniniu maistu (82). Ch. Grönroos teigia, kad nuolatinis bendravimas ir gyvas žodis gali labai paveikti įvaizdžio apie paslaugų organizaciją formavimąsi. Jei įvaizdis teigiamas, tai pasitaikančios nedidelės klaidos nesukelia vartotojo nepasitenkinimo (19). S. Crockett ir kt. sako, kad visais aspektais labai vertinga įtraukti tėvus į mokykloje vykdomas maisto programas dėl kelių priežasčių. Vaikams reikia tėvų palaikymo, kad užtvirtintų sveikos mitybos žinias, kurias įgijo mokykloje, be to, teigiami mitybos elgesio pasikeitimai trunka ilgiau, jei yra tikslas pakeisti šeimos įpročius (10). C. Pérez - Rodrigo ir bendraautoriai teigia, kad tėvų dalyvavimas didina programų efektyvumą, skatindamas supratimą apie maistą ir sveiko maisto vartojimą namuose. Tėvams duodami patarimai, kaip pagaminti sveikus patiekalus namuose (44). Kuo artimesnis paslaugų teikėjo ir vartotojo ryšys, kuo labiau išprusęs ir reiklesnis vartotojas, tuo daugiau paslaugų organizacijos darbuotojams prireikia kūrybingumo ir iniciatyvos. Taigi sudėtingesnė paslaugų teikimo aplinka sąlygoja nuolatinį darbuotojų mokymąsi ir realybės pažinimą, o kompetencijos ugdymo procesas turėtų būti nenutrūkstamas (4). Tame pačiame šaltinyje rašoma, kad organizacijos, teikiančios
paslaugas, kurioms būdingi silpni vartotojo ir teikėjo kontaktai, o pati paslauga yra standartizuota, turėtų daugiau dėmesio skirti malonios atmosferos sukūrimui, fizinei paslaugų aplinkai ir kt. Geriausių rezultatų pasiekiama, jei atsakingi už paslaugos kūrimą darbuotojai tiesiogiai bendrauja su vartotojais ir gali iš pirmų lūpų sužinoti, kokią vertingą arba, priešingai, menkavertę siūlomos paslaugos sąvybę mato vartotojai (4).
Tėvų švietimas sveikos mitybos klausimais, tėvų parama ir palaikymas vaikams labai svarbus, siekiant keisti mitybos įpročius šeimose. Maloni atmosfera suteikia nuolatinį norą tiek darbuotojams tobulėti, tiek vaikams likti labiau patenkintais mokyklos valgykloje ruošiamu maistu.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo procesasKauno miesto pradinių klasių mokinių maitinimo organizavimo tyrimui buvo gautas Kauno medicinos universiteto Bioetikos centro leidimas (6 priedas). Toliau organizuojant mokslo tiriamąjį darbą buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovo sutikimas (7 priedas).
Tyrimui atlikti atsitiktinės atrankos būdu iš mokyklų sąrašo buvo atrinktos vienuolika mokyklų. Kauno miesto mokyklų pradinėse klasėse 2009 metų balandžio – gegužės mėn. buvo atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Norint išsiaiškinti pradinių klasių mokinių maitinimo organizavimo ypatumus, buvo suplanuota apklausti trijų lygių respondentus: maitinimo paslaugos gavėjus – mokinių tėvus, maitinimo organizatorius – valgyklų vedėjus bei asmenis, atsakingus už vaikų maitinimo mokyklose priežiūrą, – VSPS. Respondentai buvo užtikrinti, kad anketos – anoniminės ir jų duomenys nebus viešinami.
2.2. Tyrimo instrumentai
Anoniminei apklausai naudotos trijų rūšių anketos: tėvų, valgyklų vedėjų ir VSPS apklausos anketos. Jos sudarytos remiantis kelių anketų pavyzdžiais: Lietuvos respublikos apskričių visuomenės sveikatos centrų bendradarbiaujant su Kauno medicinos universitetu mitybos apklausos anketa, 2008 m. Lietuvos vaikų augimo stebėsenos anketa, 2006 m. tarptautiniu moksleivių gyvensenos (HBSC) klausimynu, bei papildytos originaliais klausimais.
Tėvų apklausos anketą sudarė 45 klausimai (3 priedas). Atliekant apklausą, norėta išsiaiškinti su maitinimo organizavimu susijusius veiksnius: tėvų požiūrį į vaiko maitinimą mokyklos valgykloje, kriterijus, lemiančius maisto produktų pasirinkimą, daržovių ir vaisių pasiūlą bei pasirinkimo galimybes, tėvų bendradarbiavimo su specialistais būdus.
Apklausta 1217 moksleivių tėvų, kurių vaikai mokėsi I-IV klasėse. Iš jų 548 (45 proc.) berniukų ir 669 (55 proc.) mergaičių. Atsako dažnis – 81,07 proc.
1 lentelėje matyti, kaip tyrime dalyvavę mokiniai yra pasiskirstę pagal mokyklos tipą. Mažiau nei pusė jų mokosi vidurinėje, kiti – pradinėje mokykloje. Vaikinų ir merginų pasiskirstymas pagal mokyklos tipą reikšmingai nesiskiria (χ2= 3,062; p> 0,05).
1 lentelė. Mokinių pasiskirstymas pagal mokyklos tipą, n(proc.)
VSPS apklausai atlikti buvo sudaryta antroji anketa (4 priedas), kurią sudarė 45 klausimai. Jos preambulėje trumpai supažindinama su tyrimo tikslais ir uždaviniais. Anketoje pateikti klausimai apie mitybos organizavimą, produktus, naudojamus moksleivių maitinimui, bendravimą su tėvais bei valgyklų vedėjais. VSPS buvo išdalintos 34 anketos, sugražintos 21 užpildytos anketos. Atsako dažnis 61,76 proc.
Valgyklų vadovų apklausai atlikti buvo sudaryta trečioji anketa (5 priedas), kurioje pateikta 40 klausimų. Vadovai supažindinti su tyrimo tikslais ir uždaviniais. Anketoje klausiama apie mitybos organizavimą, valgiaraščių ruošimą, produktų sudėtį, pusfabrikačių vartojimą, dalyvavimą programose, produktų įsigijimą mokyklų valgyklų patiekalams ruošti. Buvo išdalinta 44 anketos valgyklų vedėjams, sugražintos 26 užpildytos anketos. Atsako dažnis 59,09 proc.
Anketose buvo klausimų, kurie vienoda formuluote buvo užduoti visiems tyrime dalyvavusiems respondentams (pvz., ar pradinukams tenka ilgai laukti eilėje, kol aptarnaus; ar mokykloje vystoma kokia nors veikla, ugdant mokinių sveiką gyvenimo būdą; ar patiekalai lėkštėje patiekiami taip, jog sužadintų apetitą ir t.t. ).
Visų tipų anketose dauguma klausimų buvo uždaro tipo, pateikti kartu su galimais atsakymų variantais, iš kurių respondentai išsirinkdavo tinkamiausią.
2.3. Tyrimo metodai
Duomenų rinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa raštu. Tėvams anketos buvo atiduotos per klasių auklėtojas. Anketos užpildymo laikas – viena savaitė. Apklausos anketos visuomenės sveikatos priežiūros specialistams bei valgyklų vedėjams išplatintos tarpininkaujant Kauno miesto Visuomenės sveikatos biurui eilinio susirinkimo metu. Specialistai užpildytas anketas gražino į biurą. Apklausos anketos buvo išdalintos visiems specialistams, kurių mokyklose mokosi pradinių klasių mokiniai.
Lytis Vidurinė mokykla Pradinė Iš viso:
Berniukai 216 (39,4) 332 (60,6) 548 (100,0)
Mergaitės 297 (44,4) 372 (55,6) 669 (100,0)
Užpildytos anketos sukoduotos, suvestos į duomenų bazę. Duomenys analizuoti SPSS 17 for Windows programa. Grafikų braižymui taikytas Microsoft Excel programa. Statistinių hipotezių tikrinimui panaudoti χ2 (chi – kvadrato) ir z – testai. Skirtumas statistikai reikšmingas, kai pasikliovimo lygmuo p< 0,05.
Duomenys pateikiami paveiksluose ir lentelėse. Respondentai ne visuomet atsakydavo į anketoje pateiktą klausimą, todėl lentelėse ar grafikuose jų skaičius (n) ne visada vienodas.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tėvų nuomonė apie vaikų maitinimo organizavimo kokybę
Analizuojant klausimą, ar vaikas valgo mokykloje, nustatyta, kad mokykloje valgo du trečdaliai (68,1 proc.) pradinių klasių mokinių, iš jų 67,6 proc. berniukų ir 68,5 proc. mergaičių. Patikimų skirtumų pagal lytį nenustatyta χ2= 0,116; p> 0,05.
Užduodant klausimą „ar vaikas pusryčiauja namuose“ siekta sužinoti, ar į mokyklą atėjusiam vaikui laiku pasiūlomi pietūs, ar jis jau būna išalkęs.
Nustatyta, kad dauguma – 75,2 proc. – vaikų į mokyklą ateina pavalgę pusryčius namuose. Analizuojant pagal lytį berniukai pusryčiauja kiek dažniau negu mergaitės, atitinkamai 76,3 ir 74,3 proc., tačiau skirtumas nėra statistiškai patikimas (χ2= 0,642; p= 0,423) (1 paveikslas). 76,3 74,3 70 72 74 76 78 80 Mergaitės Berniukai (p ro c. ) Mergaitės Berniukai
1 paveikslas. Berniukų ir mergaičių pusryčiaujančių namuose palyginimas (proc.)
Analizuojant, po kurios pamokos pradinių klasių mokiniai valgo, nustatyta, kad daugiausiai – po trečios pamokos (2 paveikslas).
3.1
16.9
76.0
4.0
Po I pamokos Po II pamokos Po III pamokos Po IV pamokos
2 paveikslas. Mokinių, pietaujančių po pirmos, antros, trečios ir ketvirtos pamokos, skirstinys (proc.)
Analizuojant tėvų atsakymus apie maisto, kurį vaikai valgo mokykloje, įsigijimo būdus, nustatyta, kad daugiau nei pusė (54,4 proc.) vaikų valgo mokyklos valgykloje, dar beveik trečdalis (32,9 proc.) maistą atsineša iš namų. Analizuojant maisto pasirinkimo būdus pagal lytį, nustatytas patikimas skirtumas (χ2= 20,31; p< 0,001). Mergaitės statistiškai patikimai dažniau valgo maistą, atsineštą iš namų (z= 3,37; p< 0.001) (3 paveikslas).
57. 2 1. 7 2. 1 1. 5 2. 3 29 ,1 9, 9 54 ,6 37 ,4* 4, 2 0 20 40 60 Mokyklos valgykloje Maistą, atsineštą iš namų Perka užkandžius kioskelyje Perka užkandžius parduotuvėje Kita (p ro c. ) berniukai mergaitės * p<0,05 lyginant su berniukais
3 paveikslas. Berniukų ir mergaičių maisto įsigijimo būdų mokykloje skirstinys (proc.)
Mokinių tėvelių buvo klausiama, kokius patiekalus renkasi jų vaikai, jei turi galimybę patys apsispręsti. Sprendžiant iš tėvų atsakymų, vaikai, turėdami galimybę pasirinkti maistą, dažniausiai mokykloje renkasi karštą antrąjį patiekalą, sausainius, bandeles, sultis, kompotą, sriubą.
Visų tirtųjų pradinių klasių mokiniai patiekalus rinkosi panašiai, patikimų skirtumų tarp pirmokų, antrokų, trečiokų ir ketvirtokų pasirinkimo nustatyta nebuvo (p> 0,05).
Patikimi skirtumai nustatyti tarp berniukų ir mergaičių pasirenkant kai kuriuos produktus (2 lentelė).
