LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
STUDENTŲ FIZINIO AKTYVUMO ĮTAKA MIEGO KOKYBEI BEI SAVIKONTROLĖS GALIMYBĖS NAUDOJANT IŠMANIĄSIAS TECHNOLOGIJAS
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo autorius: Edgaras Vaičiulis Darbo vadovas: Rūta Ustinavičienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 5 3. PADĖKA ... 6 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 65. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
6. SANTRUMPOS ... 7
7. SĄVOKOS ... 8
8. ĮVADAS ... 9
9. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ... 10
9.1 Darbo tikslas: ... 10 9.2 Darbo uždaviniai: ... 10 10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 10.1 Nemigos apibrėžimas ... 11 10.2 Nemigos etiopatogenezė ... 11 10.3 Nemigos diagnostika ... 13 10.4 Nemigos gydymas. ... 14
10.5 Nemigos prevencija. Miego higiena. ... 14
10.6 Nemigos aktualumas medicinos studentams. ... 16
10.7 Mobiliosios programėlės. Specializuoti išmanieji prietaisai. ... 16
11. TYRIMO METODIKA ... 19
11.1 Tyrimo metodai ... 19
11.2 Tyrimo organizavimas ... 19
11.3 Tyrimo dalyviai ir apimtis ... 20
11.4 Tyrimo statistinė analizė ... 20
12. REZULTATAI ... 21
12.1 Medicinos studentų miego kokybės vertinimas ... 21
12.2 Fizinio aktyvumo sąsajų su miego kokybe vertinimas ... 25
12.3 Įvertinti mobiliųjų programėių ir kitų išmaniųjų technologijų paplitimą medicinos studentų tarpe, jų tipą ir efektyvumą miego savikontrolei ir kokybės gerinimui. ... 34
3
14. IŠVADOS ... 39
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42
4
1. SANTRAUKA
Darbo autorius: Edgaras Vaičiulis
Darbo pavadinimas: STUDENTŲ FIZINIO AKTYVUMO ĮTAKA MIEGO KOKYBEI BEI SAVIKONTROLĖS GALIMYBĖS NAUDOJANT IŠMANIĄSIAS TECHNOLOGIJAS.
Darbo tikslas: Įvertinti medicinos studentų miego kokybę, jo sąsajas su fiziniu aktyvumu bei kontrolės būdus naudojant išmaniąsias technologijas.
Darbo uždaviniai: Įvertinti medicinos studentų miego kokybę, fizinio aktyvumo sąsajas su miego kokybe, mobiliųjų programėlių ir kitų išmaniųjų technologijų paplitimą medicinos studentų tarpe, jų tipą ir efektyvumą miego savikontrolei ir kokybės gerinimui.
Tyrimo metodai: Moksliniam tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinio tyrimo tipas. Naudota internetinė anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo tik LSMU medicinos studentai. Duomenys apskaičiuoti naudojantis SPSS ir Microsoft Office Excel programa. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos. Ranginiams ir nominaliesiems kintamiesiems buvo apskaičiuoti dažniai (skirtingose socialinių-demografinių charakteristikų respondentų grupėse, buvo apskaičiuoti χ2 kriterijai („chi-kvadratas“)). Visais atvejais statistiškai reikšmingu laikysime skirtumą, kurio patikimumas bus didesnis nei 95 proc., t.y. kai p<0,05.
Tyrimo rezultatai: Įvertinus LSMU medicinos studentų miego kokybę pastebėta, kad 60,9 proc. studentų naktį efektyviai neišsimiega. Palyginus bent vidutiniškai besilaikančius (77,5 proc.) ir visai nesilaikančius (22,5 proc.) miego režimo respondentus, pastebėtas statistiškai reikšmingas miego efektyvumo skirtumas. Vertinant FA sąsajas su miego kokybe pastebėta, jog pastaroji nepriklauso nuo fizinės veiklos tipo (sunkioji atletika, kardio ar kt.), tačiau priklauso nuo fizinės veiklos trukmės. Taip pat pastebėtas skirtumas tarp užmigimo ir atsibudimo trukmės. 52,9 proc. sportuojančių studentų užmiega per pirmas dešimt minučių atsigulę į lovą, o nesportuojančių studentų grupėje 42,6 proc. užmigti prireikia 10-20 minučių. Vertinant išmaniųjų technologijų paplitimą pastebėta, jog 6 iš 7 studentų visiškai nenaudoja mobiliųjų programėlių miego savikontrolei bei kokybei gerinti. Populiariausios naudojamos programėlės- Sleep Cycle (17,9 proc.), Apple Activity (14,3 proc.), mėlynos šviesos filtras (10,7 proc.), Fitbit (10,7 proc.).
5
2. SUMMARY
Author: Edgaras Vaičiulis
Theme: INFLUENCE OF STUDENTS PHYSICAL ACTIVITY ON SLEEP QUALITY AND POSSIBILITIES OF SELF-CONTROL USING SMART TECHNOLOGIES.
Aim: To evaluate the quality of sleep of medical students, its links with physical activity and control methods using smart technologies.
Objectives: To evaluate the quality of sleep of medical students, the links between physical activity and sleep quality, the prevalence of mobile apps and other smart technologies among medical students, their type and effectiveness for sleep self-control and quality improvement.
Methods: Quantitative research type was chosen for the research. An online anonymous questionnaire was used. Only LSMU medical students participated in the study. Data were calculated using SPSS and Microsoft Office Excel. Collected data is represented in diagrams. Frequencies (in different groups of socio-demographic characteristics, χ2 criteria (“chi-square”) is calculated) are calculated for the rank and nominal variables. In all cases, we will consider a difference with a reliability greater than 95% to be statistically significant, i.e. when p <0.05.
Results: Results show that 60.9 percent of medical students sleep insufficiently at night. Assessing at least moderate (77.5%) and non-compliant (22.5%) sleep pattern respondents, a statistically significant sleep efficiency difference was observed. While evaluating physical activity links with sleep quallity, it was observed that the quality of sleep wellness does not depend on the type of sport (weightlifting, cardio, etc.), but depends on the duration of physical activity. Among students engaged in physical activity and effective sleep, the majority (43.2%) were exercising 3-5 hours per week, among athletes exercising 5-8 hours / week, 24.3%, while among students who exercised inefficiently the most (54.5%) were exercising for only 1-3 hours per week. Furthermore, a difference between falling asleep and wake-up times was observed. 52.9 percent of physically active students fall asleep in the first ten minutes, and in the group of non-active students for 42.6 percent it takes 10-20 minutes to fall asleep. Assessing the prevalence of smart technologies, it was observed that 6 out of 7 students do not use mobile apps at all to improve sleep self-control and quality. The most popular apps used are Sleep Cycle (17.9%), Apple Activity (14.3%), Blue Light Filter (10.7%), Fitbit (10.7%).
6
3. PADĖKA
Dėkoju baigiamojo magistro darbo vadovei Rūtai Ustinavičienei už skirtą laiką ir pastabas.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Lietuvos sveikatos mokslų universitetasBioetikos centras
Leidimo Nr. BEC-MF-240
7
6. SANTRUMPOS
ICDS- International Classification of Sleep Disorders CBT-I ang. Congnitive Behaviour Therapy for Insomnia ipRGCs- intrinsically photosensitive Retinal Ganglion Cells FA- fizinis aktyvumas
8
7. SĄVOKOS
Metabolinis ekvivalentas (MET)- 1 MET prilygsta energijos sąnaudų ramybės būsenoje (pvz., sėdint) kiekiui, kuris išreiškiamas per 1 min. suvartoto deguonies kiekiui, tenkančiam 1 kg kūno masės,– 3,5 mlO2kg–1min–1. Šios vertės yra apytikslės, kadangi veiksniai– lytis, amžius ir kūno sudėtis– turi
įtakos energijos suvartojimui ramybės būsenoje. Dėl šios priežasties faktinės MET vertės gali skirtis. Deguonies suvartojimas didėja, didėjant fizinės veiklos intensyvumui. Pavyzdžiui, fizinės veiklos, kuriai atlikti suvartojamas deguonies kiekis 10,5 mlO2kg–1min–1, intensyvumas lygus 3 MET (t.y. 3 kartus
daugiau nei ramybės būsenoje).
Intrinsically photosensitive Retinal Ganglion Cells- tai šviesai jautrios tinklainės ganglinės ląstelės, kurios retinohipotalamine neuronų sinapse perduodą signalą į pagumburį apie esantį apšviestumą aplinkoje. Pagumburis yra pagrindinis cirkadinio paros ritmo reguliatorius žmogaus smegenyse. Daugelis mokslinių šaltinių teigia, kad šios ląstelės yra jautriausios 460 ir 484 nanometrų ilgio šviesos bangoms, t.y. mėlynai spalvai.
9
8. ĮVADAS
Miegas- tai periodinė žmogaus ramybės būsena, kurios metu regeneruojasi ir atgauna jėgas visi organai. Po miego visos organizmo funkcijos yra atliekamos efektyviau, nei po ilgos budrumo būsenos. Pasak neurofiziologų, miego metu vyskta intensyvus informacijos apdorojimas, vyksta perteklinės ir nenaudojamos informacijos atranka, pagal vidinius atrankos mechanizmus yra sprendžiama, kuri informacija yra svarbi tolimesnei organizmo veiklai [1]. Dėl šios priežasties taip kaip treniruotės yra reikalingos profesionaliems sportininkams, taip gera miego kokybė yra svarbiausias sveikos gyvensenos komponentas protine veikla užsiimantiems žmonėms, padedantis pasiekti aukštus rezultatus.
XXI amžiuje pagrindinis greitai pasiekiamos informacijos šaltinis tapo kompiuteris, prie kurio sėdėdami ilgą laiką praleidžia protinį darbą dirbantys žmonės ir tai yra neginčyjamas etiologinis lėtinių ligų ir prastesnės gyvenimo kokybės veiksnys [2]. Sėdint sunaudojamos energijos kiekis sumažėja iki <1,5METs, lėtėja organizmo metabolizmas ir darosi sunkiau palaikyti fiziologinių organizmo sistemų homeostazę, pavyzdžiui kraujotaka, curkaus kiekį kraujyje, peristaltiką, šlapinimasį bei vieną svarbiausių- miegą [3]. Fizinis aktyvumas (toliau FA) padeda ne tik atstatyti raumenų tonusą daug laiko prie kompiuterių praleidžiantiems žmonėms, bet tuo pačiu sportas atstato natūralią organizmo homeostazę visose kitose sistemose ir yra puiki prevencinė priemonė lėtinėms ligoms.
Aukštųjų mokyklų studentai yra priskiriami prie socialiai pažeidžiamų grupių dėl savo nesveikos mitybos ir nesubalansuoto gyvenimo būdo, sėdėjimo dienos metu ir nereguliarios miego trukmės naktį [4]. Medicinos studentai susiduria su didesniais iššūkiais nei kitų universitetų studentai- itin didelis informacijos kiekis, tarpusavio konkurencija, žmogiškųjų vertybių ugdymas pacientų atžvilgiu, nuolatinė baimė neišlaikyti egzamino [5]. Susidorojant su iššūkiais FA studentų tarpe dažnai yra pamirštamas ar atidedėliojamas vėlesniam laikui, kaip mažesnės svarbos rutina. Dėl visų išvardintų priežasčių būsimi daktarai turi padidintą riziką išsivystyti vieną sunkiausiai gydomų lėtinių ligų- nemigą, todėl yra itin svarbu stebėti, tirti ateities medicinos ekspertų miego kokybę, fizinį aktyvumą bei daugiau viešai apie tai kalbėti.
Šią dieną yra sunku sutikti studentą, neturinčio išmaniojo telefono, kuris yra reikalingas pasiekti visą aktualiausią studijų informaciją bei laisvalaikiu naudotis socialiniais tinklais. Lietuvos švietimo sistema nespėja augti kartu su kiekvieną dieną sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, todėl būsimi studentai mokyklose nėra supažindinami su kitomis naudingomis išmaniųjų telefonų funkcijomis, pavyzdžiui pagalba gerinant bei stebint savo sveikatą. Nors viešai šia tema kalbama mažai, apie išmaniųjų technologijų pritaikymą sveikatai gerinti [6] kiekvienas gali savarankiškai pasidomėti internete. Šio tyrimo metu siekiama išsiaiškinti išmaniųjų technologijų paplitimą ir efektyvumą LSMU medicinos studentų tarpe, kurios padėtų vertinti ar gerinti miego kokybę.
10
9. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
9.1 Darbo tikslas:
Įvertinti medicinos studentų miego kokybę, jo sąsajas su fiziniu aktyvumu bei kontrolės būdus naudojant išmaniąsias technologijas.
9.2 Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti medicinos studentų miego kokybę;
2. Įvertinti fizinio aktyvumo sąsajas su miego kokybe;
3. Įvertinti mobiliųjų programėlių ir kitų išmaniųjų technologijų paplitimą medicinos studentų tarpe, jų tipą ir efektyvumą miego savikontrolei ir kokybės gerinimui.
11
10.
LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Nemigos apibrėžimas
Literatūroje nemiga yra apibrėžiama kaip miego sutrikimas, kuomet žmogus skundžiasi
užmigimo problemomis, miego trukmės, vientisumo ar kokybės pablogėjimu, tai kartojasi nepaisant adekvačių miego sąlygų, dėl ko prastėja ligonio savijauta dieną [7]. Jei šios miego problemos trunka trumpiau, nei 3 mėnesiai, tuomet tai tėra „nemigos simptomai“ arba kitaip vadinama trumpalaikė (ūmi) nemiga, tačiau jei simptomai kamuoja bent 3 naktis per savaitę ir trunka bent tris mėnesius, tuomet yra diagnozuojama „nemigos liga“ arba lėtinė nemiga [8]. Nors anksčiau pagal ICSD nemiga buvo skirtoma į daug potipių (1 lentelė), šiuo metu mokslininkai išskiria tik du tipus, kurie skiriasi savo patogeneze- psichologinė ir paradoksinė. Dėl nepakankamų empirinių įrodymų šiuo metu nuspręsta senosios klasifikacijos atsisakyti [9].
1 lentelė. Nemigos tipai pagal ICSD [9] Psichofiziologinė nemiga
Paradoksinė nemiga Idiopatinė nemiga
Neadekvati miego higiena Elgsenos nemiga vaikystėje
Nemiga dėl (kitos) protinės negalios Nemiga dėl specifinės medicininės būklės Nemiga dėl vaistų ar kitų medžiagųvartojimo
10.2 Nemigos etiopatogenezė
Nemigos išsivystymas yra sudėtinis procesas- jį lemia ne viena priežastis ir dažniausiai veikia žmogų ilgesnį laiko tarpą, todėl dar ir šiandien mokslininkai plačiai tiria nemigos etiopatogenezę. Šiandien turime sukurtą ne vieną nemigos etiopatogenezės modelį, kurie leidžia suprasti nemigos išsivystymą įvairiapusiškai.
Profesorius A. J. Spielman sukūrė vieną žinomiausių 3P modelį, kuris nemigą aiškina pagal tris P veiksnius- predisponuojantys (angl. predisposing), provokuojantys (angl. precipitating) ir palaikantys (angl. perpetuating) (1 paveikslas [7])
12 1 pav. Nemigos išsivystymo „3P“ modelis [7]
E. Sakalauskaitė-Juodeikienė, R. Masaitienė
Predisponuojantys veiksniai apima visą biospichologinių veiksnių spektrą, pradedant nuo genetinių epigenetinių faktorių, metabolizmo, pakitusios neurotransmitorių dinamikos, hiperaktyvumo iki žmogaus charakterio bruožų, tokių kaip atsakingumas, pareigingumas, perfekcionizmas. Pastarieji veiksniai labiau būdingi studentams, jų tarpe ir medicinos, kurie pasirenka sudėtingesnes specialybes, siekia tapti savo srities profesionalais [10]. Provokuojantys veiksniai, kaip pats pavadinimas sako, tai visuma dirgiklių, kurie trikdo psichinės ir emocinės ramybės būseną. Tai gali būti betkokios rūšies stresas, iššūkiai universitete [5], patiriamas spaudimas iš šeimos ir kitų aplinkinių, nelaimingas įvykis ar kitas psichologinį balansą krečiantis įvykis. Palaikantieji nemigos veiksniai, tai visuma veiksmų, kuriais žmogus kompensuoja miego trūkumą, pavyzdžiui miegas dienos metu, ilgas gulėjimas lovoje atsibudus, kafeino, alkoholio vartojimas ar kitoks miego higienos taisyklių nesilaikymas. Pasak šio modelio atsirasti trumpalaikei nemigai daugiausiai įtakos turi provokuojantys veiksniai, su kuriais susiduria kiekvieną dieną susiduria medicinos studentai universitete [11], o ilgainiui kompensuojant provokuojančius veiksnius palaikomaisiais- trumpalaikė ūmi nemiga įgauna lėtinę formą. A. J. Spielman modelis yra patrauklus psichoterapiautams ir miego specialistams, nes šio modelio pagrindu sudarinėjamos psichoterapijos miegui atstatyti [12]. Tačiau žiūrint iš mokslinės pusės šis modelis yra ganėtinai primityvus ir neatsižvelgia į tam tikrus svarbius faktorius, pavyzdžiui cirkadinį ritmą [12].
Šiandien plačiausiai naudojamas yra padidėjusio budrumo modelis. Padidėjęs budrumas yra žmogaus psichologinis gynybinis mechanizmas prieš betkokį dirgiklį, tame tarpe ir stresą [13]. Esant nuolatiniam stresui ir įtampai, padidėjęs reaktyvumas į aplinkos dirgiklius išlieka ir naktį, darosi sunku atsipalaiduoti, dėl ko suprastėja miego kokybė ir vystosi nemiga. Šį procesą apibrėžia nauja savoka „miego reaktyvumas“, kuris priklauso nuo reaktyvumo stresui, genetinių ir kitų faktorių [14]. Šiuo metu
13 mokslininkai atlieka tyrimus pagal padidėjusio budrumo modelį gilesniam nemigos priežasčių supratimui, tikslingesniam jos gydymui bei kitų sveikatos problemų, tokių kaip dirglioji žarna ar idiopatinė hipertenzija, supratimui.
Yra sukurta ir daugiau modelių, kurie aiškina nemigą iš kitų perspektyvų, pavyzdžiui mikroanalitinis ar neurokognityvinis modeliai, tačiau jos yra per siauros, trūksta daug esminių detalių, kurios galėtų paaiškinti visas nemigos simptomų atsiradimo priežastis [7].
10.3 Nemigos diagnostika
Pasak ICDS- 3 leidimo minimais lėtinės nemigos kriterijais [15], nemigos simptomai turi pasireikšti bent tris naktis per savaitę bei tęstis ne mažiau kaip 3 mėn. (2 lentelė).
2 lentelė. Lėtinės nemigos diagnostiniai kriterijai [16]
*labiau taikytina vaikams, demencija sergantiems asmenims.
Prastas nakties miegas išprovokuoja pablogėjusią dienos kokybę, todėl pacientas skundžiasi nuovargiu, mieguistumu, nuotaikų svyravimais, sunkiau sekasi atlikti kasdieninę veiklą, ypatingai protinį darbą, padidėja apetitas aukšto glikeminio indekso produktams [17]. Nemigos diagnozė yra atmetama, jei visus letnelėje minėtus simptomus sąlygojo miego higienos taisyklių, ypač miego – būdravimo režimo nesilaikymas. Trumpalaikė nemiga gali atsirasti staiga ištikus netikėtai nelaimei, esant ilgalaikiam stresui bei kitoms psichologinėms problemoms, tokioms kaip nerimas ar depresija. Su daugeliu šių iššūkių susiduria medicinos studentai ir bemiegės naktys jiems nėra naujiena. Laikui bėgant, negydyta
A. Vienas arba daugiau nakties simptomų: 1. Sunkumas užmigti
2. Dažni pabudimai nakties metu 3. Ankstyvas pabudimas
4. Vengimas eiti miegoti reikiamu metu* 5. Sunku miegoti be tėvų/globėjų pagalbos*
B. Vienas arba daugiau dienos simptomų, susijusių su miego sutrikimu: 1. Nuovargis
2. Dėmesio koncentracijos arba atminties pablogėjimas
3. Socialinės, akademinės, šeiminės veiklos ir darbingumo pablogėjimas 4. Nuotaikos sutrikimai/padidėjęs dirglumas
5. Padidėjęs mieguistumas dieną
6. Elgesio sutrikimai (pvz., hiperaktyvumas, impulsyvumas, agresija) 7. Sumažėjusi motyvacija/iniciatyva
8. Dažnesnės klaidos/nelaimingi atsitikimai C. Nerimas arba nepasitenkinimas savo miegu
D. Išvardyti simptomai nulemti ne blogų miego sąlygų arba skiriamo nepakankamo laiko miegui E. Simptomai kartojasi bent 3 kartus per savaitę
F. Simptomai tęsiasi bent 3 mėnesius
14 trumpalaikė nemiga gali įgauti lėtinę formą, su kuria statistiškai susiduria maždaug 10 proc. vakarinių industrializuotų šalių visuomenės.
Letinės nemigos diagnozei nustatyti reikalinga iš paciento surinkti detalią anamnezę apie kamuojančius nemigos simptomus (išvardintus anksčiau), miego higienos įpročius bei visus veiksnius, įtakojančius miego kiekį ir kokybę (pavyzdžiui pagal „3P“ modelį). Surinka detali anamnezė ypač svarbi yra ne tik ligos diagnozei, bet ir individualiai nemigos gydymo taktikai. Diagnozuoti taip pat gelbsti įvairūs susiję klausimynai (pavyzdžiui nemigos sunkumo indeksas), o auksiniu standartu nuo kitų miego sutrikimų diferencijuoti yra laikomas polisomnografijos tyrimas [18].
10.4 Nemigos gydymas.
Nemigos gydymas dar ir šiai dienai yra specifinė meno rūšis psichiatrijoje. Tradicinė mokslu grįstoje medicinoje nemiga yra gydoma dvejais pagrindiniais būdais- psichoterapijos pagalba ir medikamentinėmis priemonėmis. Alternatyvios medicinos šakos neparodė pakankamo efektyvumo gydant nemigą palyginant su placebo grupe [19] [20] [21].
Pirmojo pasirinkimo metodas gydyti nemigai yra kognityvinė elgesio terapija nemigai gydyti (CBT-I ang. Congnitive Behaviour Therapy for Insomnia). Yra įrodyta, kad trumpalaikėje perspektyvoje psichoterapija prilygtsa farmakoterapijai, o ilgalaikėje perspektyvoje ją gerokai pralenkia [22]. CBT-I sudaro švietimas apie miego higieną, atsipalaidavimo mokymų, stimuliacijos kontroliavimo terapijos, miego ribojimo terapiijos ir kognityvinės terapijos. Deja, tačiau psichoterapija yra ganėtinai brangi ir prieigą prie šio gydymo turi ne visi. Šiuo metu yra tobulinami CBT-I kursai internetu, prie kurių galėtų prieiti daugiau žmonių [23].
Vaistai naudojami gydyti nemigai yra vadinami hipnotikais. Pagrindinės hipnotikų grupės yra barbituratai ir benzodiazepinai, tačiau priskiriami ir tam tikri pirazolopirimidinai, imidazopiridino derivatai, alkoholis, jo dariniai ir kitos vaistų grupės. Išimtinais atvejais miego specialistai pacientus gydo ir kitomis vaistų grupėmis. Yra įrodyta, jog gydymas vaistais yra efektyvus tik vartojant juos trumpą laiką (iki 4 savaičiu), ilgesnį laiką jie nėra skiriami dėl didesnės šalutinių poveikių rizikos ir priklausomybės sindromo [21].
Deja net ir taikant naujausias šios dienos rekomendacijas, apie 40 proc. žmonių, sergančių lėtine nemigos forma, taip ir nepasiekia norimo rezultato [22]. Pastaruoju laikotarpiu yra atlikinėjami tyrimai dėl kitų gydymo metodų, tokių kaip gilioji smegenų stimuliacija [24].
10.5 Nemigos prevencija. Miego higiena.
Pagrindinė nemigos prevencijos priemonė yra puikios miego higienos žinios ir praktinis jos pritaikymas savo dienotvarkėje. Miego higiena- tai kasdienio elgesio įpročių visuma, padedanti išvengti
15 miegą trikdančių ir įtraukianti miego kokybę gerinančius veiksnius. Pasak tarptautinės miego sutrikimų klasifikacijos miego higiena yra klasifikuojama į penkias kategorijas [25]:
1) Miego režimas - tai reguliaraus miego naktį palaikymas vengiant dieninio miego. Tai viena svarbiausių miego higienos sudedamųjų dalių, labiausiai veikianti žmogaus biologinį laikrodį [26]. Biologinis laikrodis- tai visuma kūne veikiančių hormoninių ir kitų procesų, pagal kuriuos smegenys supranta, kada reikia eiti miegoti ir kada būti budriam ir aktyviam. Vieną šių procesų reguliuoja melatonino išsiskyrimą blokuojančios ląstelės akyse (toliau ipRGCs), kurios yra išsidėsčiusios vidiniame tinkliniame ir gangliniame sluoksniuose [27]. Esant apšviestoje aplinkoje, jos reguoja į šviesą, ypač į mėlyną, ir siunčia signalą į smegenis, kad šios inhibuotų miego hormono melatonino išsiskyrimą ir atvirkščiai- esant prieblandoje ar tamsoje, ipRGCs deaktyvuojasi, kankorėžinė liauka pradeda gaminti melatoniną ir žmogų pradeda imti miegas [28]. Šis procesas yra vadinamas cirkadiniu ritmu ir tai yra neatsiejama biologinio laikrodžio dalis. Nesilaikant reguliaraus miego tvarkaraščio, žmogaus biologinis laikrodis išsibalansuoja, ko pasekoja ženkliai suprastėja miego kokybė ir žmogus nesijaučia pailsėjęs. Ilgesni nei 30 minučių užsnūdimai dienos taip pat negatyviai veikia žmogaus natūralų cirkadinį ritmą [29].
2) Miegą įtakojančių medžiagų, tokių kaip nikotinas, akoholis, kafeinas, vengimas. Kafeinas yra pasaulyje populiariausia vartojama psichoaktyvi medžiaga stimuliuojanti smegenis [30]. Mokslininkų įrodyta, jog didelės kafeino dozės prieš miegą trikdo miego kokybę, tačiau rekomendacijos dėl kafeino vartojimo turėtų būti skiriamos individualiai (dar nėra atlikta pakankamai tyrimų su žmonėmis, gyvenančiais kavos regionuose ir nuo mažens vartojančių kafeino produktus) [31]. Nikotinas- tai dar vienas populiarus stimuliantas, kurio nuolatinis vartojimas neigiamai veikia miego kokybę ir yra gana madingas studentų tarpe [32]. Alkoholis veikia atvirkščiai ir skatindamas GABA bei slopindamas glutamato receptorius sedatyviai veikia žmogaus elgesį, tačiau šis slopinimas smegenims neatstoja natūralių miego procesų, o piktnaudžiaujant alkoholiu miego homeostazė yra stipriai išbalansuojama [33]. Analogiškai veikia ir benzodiazepinai bei barbituratai.
3) Elgesio prieš miegą ypatumai. Prieš užmiegant yra rekomenduojama turėti vakarinę rutiną, kuri būtų unikali, nesiejama ir neatlikinėjama su jokiu kitu dienos veiksmu ir kurią būtų galima atlikti kiekvieną vakarą. Tai tarsi pereinamasis laikotarpis, psichologiškai smegenims padedantis suprasti, kad atėjo laikas miegoti. Šis ritualas gali būti betkoks atpalaiduojantis procesas- meditacija, masažas, raminanti muzika ir kt. Svarbu neatlikinėti įtampą, budrumą ar emocinį išsibalansavimą skatinančių veiksmų, tokių kaip žaidimas šachmatais, tranki muzika, depresiją ar nerimą skatinanti veikla (ginčai su artimaisiais ir kt.) [34].
4) Užsiėmimų atsisakymas miegamojoje vietoje, nesusijusių su miegu ir seksu. Miegamajame kambaryje ir ypač lovoje nerekomenduojama žiūrėti televizoriaus, skaityti knygų, naudotis telefonu arba planšetiniu kompiuteriu ir užsiiminėti pašaline veikla [34]. Atsisakymas pašalinių
16 veiklų smegenyse sukuria stipresnę asociaciją tarp miego aplinkos ir pačio miego kaip veiksmo, dėl ko atsigulus į lovą galima lengviau užmigti.
5) Komfortiškos miego aplinkos palaikymas. Miegamajame neturėtų būti pašalinių garsų, aplinka turi būti tamsi, čiužinys patogus, temperatūra optimali ir pašalinti visi dirgikliai, kurie trukdo miego kokybę [35] [36].
Laikantis miego higienos galima ne tik užkirsti kelią nemigos atsiradimui, bet ir išgydyti naujai atsiradusius trumpalaikės nemigos simptomus. Tačiau be miego higienos elgsenos principų yra ir kitų nemigos prevencijos priemonių. Per pastarajį dešimtmetį mokslininkai atlikinėjo daug bandymų su fiziniu aktyvumu (toliau FA). Nors moksliniuose šaltiniuose FA yra vertinamas ne vienodai (nes tyrinėjami skirtingi fizinio aktyvumo parametrai), dėl vieno dalyko yra nesiginčyjama- reguliarus sportas teigiamai veikia miego kokybę [4]. Sportas veikia miegą skirtingais mechanizmais- gerina kraujotaką, didina medžiagų metabolizmą, mažina stresą, padeda palaikyti neurotransmiterių homeostazę ir kt., tačiau intensyvus FA neturėtų būti atliekamas 3 valandas prieš miegą, kad kūnas spėtų grįžti į ramybės būseną ir atsistatytų simpatinės nervų sistemos tonusas [4].
10.6 Nemigos aktualumas medicinos studentams.
Studentai yra priskiriami prie socialiai pažeidžiamų grupių dėl savo nesveikos mitybos ir nesubalansuoto gyvenimo būdo [17]. Jie yra linkę eiti miegoti vėlai, dėl paskaitų darbo dienomis tenka keltis anksti rytais, todėl yra trumpinama miego trukmė [37]. Atsiradus nuovargiui jaunimas pradeda miegoti dieną, savaitgaliais miega ilgai ir vėlai keliasi, taip išbalansuodami savo biologinį laikrodį. Dėl šios priežasties ir dėl universitete patiriamo didelio streso, dauguma studentų skundžiasi neefektyviu miegu ir yra rizikos grupėje ateityje turėti nemigos problemų.
Reguliarus fizinis aktyvumas- tai rutina, kuri padeda užkirsti kelią ne tik nemigos, bet ir kitoms lėtinėms ligoms. Medicinos studentai prie knygų ir kompiuterių praleidžia itin daug laiko, todėl fizinės veiklos įtraukimas į kasdienį tvarkaraštį yra būtinas palaikyti sveiko gyvensenos balansą. Tai yra pigus ir kiekvienam studentui prieinamas užsiėmimas, daugelis universitetų, tarp jų ir LSMU, siūlo galimybę nemokamai užsiiminėti fizine veikla įvairiose sporto šakose pagal kiekvieno poreikius.
Miego kokybės tyrimai, diskusijos šia tema viešai ir studentų bendruomenės švietimas apie nemigos prevenciją- tai veiksmai, galintys užkirsti kelią miego sutrikimams ir pagerinti būsimų specialistų gyvenimo kokybę. Kuo anksčiau bus ugdomi sveiki įpročiai, tuo labiau sumažinsime miego problemų paplitimą visuomenėje.
10.7 Mobiliosios programėlės. Specializuoti išmanieji prietaisai.
Mobilieji telefonai vakarų šalyse tapo integruota daugelio žmonių gyvenimo dalis [38]. Ypatingai studentams reikalingi yra išmanieji telefonai, nes visa aktualiausia studijų informacija
17 greičiausiai yra pasiekiama šių prietaisų pagalba. Tačiau ne visi studentai yra apsišvietę apie išmaniųjų technologijų pritaikymą fizinės veiklos bei miego sekimui bei kokybės gerinimui. Žemiau pateiktos trys mobiliosios programėlės, kurios skirtingais mechanizmais padeda gerinti miego kokybę:
1) Viena iš populiariausių miego kokybę gerinančių programėlių yra ,,Sleep cycle”. Beveik vienuoliką metų gyvuojančio projekto veikimo principas yra paremtas asmens miego įpročių stebėjimu. Žmogaus miegas yra skirstomas į penkias stadijas: pirmos dvi yra lengvo miego stadijos, trečia ir ketvirta- gilaus miego, penkta- REM (sapnavimo) stadija. Žmogaus judesių aktyvumas kiekvienoje miego stadijoje skiriasi, todėl programėlė reaguodama į sukeliamų garsų skirtumą išanalizuoja, kurią miego stadiją patiria žmogus. Šios sistemos esmė yra pažadinti žmogų, kai jo miegas yra lengvas. Asmuo atsikėlęs lengvo miego metu yra žvalesnis ir jaučiasi labiau pailsėjęs [39].
2) Daugelis žmonių intuityviai naudojasi muzika kaip pagalbos įrankiu kasdieninėje veikloje- vieniems tai motyvacija sportuojant, kitiems padeda susikoncentruoti darbui, nepamirštant ir atskiro lopšinių žanro, kurių tikslas yra pagalba užmigti. Psichoakustika- tai nauja ir greitai žengianti psichofizikos sritis, kuri tyrinėja muzikos įtaką žmonių aktyvumui ir paaiškina šiuos efektus fiziologiškai. Šios mokslo srities pagrindu yra sukurta mobili programėlė „Pzizz“, kuri sukombinuoja muziką, garso efektus, bei binauralinius ritmus tam, kad būtų lengviau atsipalaiduoti prieš miegą arba susikoncentruoti fiziniam ar protiniam darbui. Programėlės plėtojimo komandoje yra atsakinga žmonių grupė nuolatos atlikinėjanti mokslinius tyrimus [40], kurių dėka „Pzizz“ gali tobulėti [41].
3) Nors alternatyvios medicinos gydymo metodai moksliškai nėra pagrįsti naudojimui gydyti nemigą, miego hipnozė rodo pozityvius rezultatus nemigos prevencijai [42]. Hipnoterapija yra finansiškai nebrangus ir mažos rizikos miego ir kitų ligų (rūkymo, alkoholizmo, bulimijos ir kt.) gydymo metodas, kurį galima pasiekti „Relax and sleep well“ mobiliojoje programėlėje. Šiuo metu programėlėje yra 4 nemokami miego hipnozės ir meditacijos seansai bei kitos hipnoterapijos funkcijos, kurios padeda susikurti individualius seansus kiekvienam vartojtojui pagal poreikius. Puikus pasirinkimas tiems, kurie yra jautrūs hipnozėms [43].
Mobiliosios programėlės yra nemokamos ir prieinamos visiems, todėl jos yra puikiai tinkamos bet kuriam studentui. Tačiau rūpintis miegu galima ne tik telefono pagalba - tą padaryti gelbsti specializuoti išmanieji prietaisai, kurių funkcijos yra labiau pritaikytos miegui. Tai kainuoja papildomus pinigus, bet skiriantiems daugiau dėmesio savo sveikatai tai yra puiki investicija. Apžvelgėme kelis populiarius išmaniuosius prietaisus, kurie remiantis moksliniu pagrindu gali pagerinti miego kokybę bei savikontrolę:
1) Miego higienos normos rekomenduoja eiti miegoti ir keltis kartu su saule, tačiau dažnai prie saulės prisitaikyti nepavyksta. Miego ir prabudimo (ang. Sleep and wake-up) lempos dėka galima miegamajame dirbtinai sukurti vakaro ir ryto paros laikus - tereikia pritaikytoje mobiliojoje programėlėje nustatyti užmigimo ir atsibudimo tikslius laikus ir lempa pamažu sumažina ar padidina
18 apšvietimą kambaryje pusvalandžio bėgyje. Akyse esančios ipRGCs reguoja į lempą kaip į natūraliai besileidžiančią ar kylančią saulę, tokiu būdu yra sureguliuojamas cirkadinis ritmas pagal individualius vartotojo poreikius [44]. Negana to, lempoje yra integruotas žadintuvas, kuris seka miego fazes ir pradeda skambėti ryte pagal tokį pat principą, kaip „Sleep Cycle“ programėlė, ko pasekoje atsibudimas yra dar labiau palengvinamas.
2) Betkokios medžiagos yra nusakoma pagal tai, kokio bangos ilgio šviesą ta medžiaga atspindi, tačiau spalvas turi ir garsai. Garso inžinerijoje, fizikoje, garsai skirstomi į spalvas pagal tai, kokio dažnio garsus jie skleidžia. Baltas garsas (kituose šaltiniuose verčiamas kaip baltasis triukšmas) skleidžia visų žmogaus ausiai girdimų dažnių (16Hz-20kHz) garsus vienodu intensyvumu. Dėl šios savybės klausantis baltojo triukšmo yra slopinami visi kiti aplinkiniai garsai. Pastebėjus šį fenomeną, buvo sukurtos baltojo triukšmo kolonėlės (ang. White noise machines), kurios yra specializuotos naudojimui prieš miegą, kad sumažintų kaimynų ir kitus aplinkos skleidžiamus garsus ausims ir būtų galima lengviau užmigti. Baltasis triukšmas gali būti girdimas kaip dirbtinis ausiai priimtinas garsas ar kaip natūralūs gamtoje esantys garsai- ošiantis miškas, pučiantis vėjas, tekantis vanduo ir kt. [45]
3) 2018 metais rinkoje atsirado nauja technologija „Oura ring“- tai žiedas, skirtas sekti savo fizinį aktyvumą ir miego kokybę [46]. Ši technologija leidžia vartotojui matuoti kūno temperatūrą, širdies ritmą, judėjimą per dieną ir visai tai sutelpa į vieną mažą prietaisą užmaunamą ant piršto. Pagal matuojamus parametrus, programėlė gali gana tiksliai įvertinti miego fazes, dienos aktyvaus judėjimo laiką ir intensyvumą. Taip pat yra vertinama širdies ritmo kintamoji (ang. Heart rate variable), kurios dėka yra apskaičiuojama stresinė įtampa patirtą dienos metu. Programėlėje galima matyti visos paros analizę, pastabas apie dienos trūkumus bei patarimus ateičiai.
19
11.
TYRIMO METODIKA
11.1 Tyrimo metodai
Atliekant baigiamąjį magistro darbą taikyti šie metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgti ir nagrinėti su magistro darbo tema susiję moksliniai straipsniai, publikacijos, tyrimai, apžvelgtas problemos aktualumas, surinkta informacija apie potencialiai efektyviausias išmaniąsias tecnologijas, prieinamas šiai dienai;
2. Empirinis analizės metodas. Atliktas kiekybinis tyrimas. Pasirinktas anketinės apklausos metodas. Tyrimui naudota anoniminė internetinė anketa;
3. Atlikta tyrimo duomenų statistinė analizė.
Moksliniam tyrimui atlikti taikyta momentinė anketinė apklausa, norint apklausti didelį studentų kiekį per trumpą laiką. Anoniminei apklausai internete atlikti buvo sukurta unikali anketa, kuri įvairiapusiškai įvertina apklaustųjų miego kokybę ypatumus. Apklausos rezultatuose įvertinta:
1) LSMU medicinos studentų miego kokybė: bendras respondentų skaičius pagal lytį, žinios apie universiteto siūlomas sportinės veiklos galimybes, studentų pasiskirstymas pagal miego efektyvumą, miego tvarkaraščio reguliarumas bei jo ryšys su miego kokybe.
2) Fizinio aktyvumo sąsaja su miego kokybe: suskaičiuoti efektyviai ir neefektyviai išsimiegantys studentai, palyginta, kokia dalis jų užsiima fizine veikla (aktyvi fizinė veikla ir nueitų kilometrų skaičius per dieną) ir kokia dalis neužsiima, išanalizuoti fizine veikla užsiimantys asmenys pagal fizinės veiklos tipą ir fizinės veiklos trukmę savaitės bėgyje, palyginta sportuojančių ir nesportuojančių studentų: miego trukmė, dieninio miego kiekis per savaitę, atsibudimo ir užmigimo trukmė. Norint tiksliau ištirti FA ryšį su miego kokybe, vertinome tik tuos studentus, kurių biologinis laikrodis nėra išbalansuotas ir kurie bent vidutiniškai laikosi miego režimo.
3) Įvertintas mobiliųjų programėlių ir kitų išmaniųjų technologijų paplitimas medicinos studentų bendruomenėje ir jų efektyvumas.
11.2 Tyrimo organizavimas
Sudarytas tyrimo planas, iškelti tyrimo tikslai, suformuluoti tyrimo uždaviniai, nustatyti metodai, sudaryta orginali internetinė anoniminė anketa. Tyrimui atlikti gautas LSMU bioetikos centro komiteto leidimas Nr. BEC-MF-240.
20 11.3 Tyrimo dalyviai ir apimtis
Tyrime dalyvavo tik LSMU medicinos studentai. Įtraukimo kriterijai: sutikimas dalyvauti tyrime, LSMU medicinos studijų krypties studentas. Pilnai užpildyta 151 anketa, iš kurių 117 buvo analizuojamos detaliau. Anketos detalesniam vertinimui buvo atrinktos pagal miego režimo kriterijų. Respontentai, kurie anketose atsakė, kad eina miegoti nereguliariai buvo detaliai nevertinami dėl didelės cirkadinio ritmo įtakos miego kokybei ir pačiam sportui. Kadangi anketoje nebuvo prašoma užpildyti jokių asmeninių duomenų, anonimiškumas buvo užtikrinamas.
11.4 Tyrimo statistinė analizė
Duomenys apskaičiuoti naudojantis SPSS ir Microsoft Office Excel programa. Analizė atlikta raštiškai. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos. Ranginiams ir nominaliesiems kintamiesiems buvo apskaičiuoti dažniai (skirtingose socialinių-demografinių charakteristikų respondentų grupėse, buvo apskaičiuoti χ2 kriterijai („chi-kvadratas“)). Visais atvejais statistiškai reikšmingu laikysime skirtumą, kurio patikimumas bus didesnis nei 95 proc., t.y. kai p<0,05.
21
12.
REZULTATAI
12.1 Medicinos studentų miego kokybės vertinimas
Tyrimo metu buvo apklaustas 151 respondentas, kurių pasiskirstymas pagal lytį pateikiamas žemiau. Matyti, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai tyrime dalyvavusių respondentų yra moterys, tuo tarpu respondentų vyrų yra mažiau nei kas ketvirtas (2 paveikslas).
22 Tyrime dalyvavusių studentų buvo prašoma atsakyti, ar jie žino apie LSMU studentams siūlomas užklasines fizinės veiklos galimybes. Įvertinus rezultatus matyti (3 paveikslas), kad apie tokias veiklas žino kiek daugiau nei pusė studentų, apie jas nežinojo beveik trečdalis, o kas šeštas studentas nurodė, kad šios universiteto siūlomos veiklos jų nedomina.
3 pav. LSMU studentų žinios apie universiteto siūlomas užklasines fizinės veiklos galimybes
Tyrime dalyvavusių studentų buvo prašoma atsakyti į klausimą, rodantį studentų pailsėjimą po nakties miego ir nusakantį miego eketyvumą. Kaip matome iš rezultatų (4 paveikslas), efektyviai išsimiega tik mažiau nei pusė apklaustųjų, tuo tarpu net 61 proc. nurodė, kad jų miegas nėra efektyvus.
23 Toliau tyrime dalyvavusių studentų buvo prašoma įvertinti savo miego reguliarumą. Kaip matyti iš surinktų duomenų (5 paveikslas), reguliariai eina miegoti maždaug tik 1 iš vienuolikos atsakiusiųjų (13 respondentų), o 7 iš dešimt studentų (104 respondentai) tą daro vidutiniškai, t.y. eina miegoti ir keliasi tuo pačiu metu su 1-2 valandų paklaida, o likę 22 proc. (34 respondentai) miego rė\ežimo nesilaiko visai.
24 Palyginome išsimiegojimo efektyvumą tarp besilaikančių ir nesilaikančių miego režimo apklaustųjų (6 paveikslas). Apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2) kriterijų, buvo nustatytas statistiškai
reikšmingas (nes p<0,05) skirtumas, kuris parodė, kad apklaustieji, kurie laikosi miego režimo, efektyviai išsimiega statistiškai reikšmingai dažniau nei kad tie, kurie miego režimo nesilaiko.
6 pav. Apklaustųjų išsimiegojimo efektyvumo palyginimas tarp reguliariai (visiškai ar vidutiniškai) miegančių ir nesilaikančių miego režimo studentų (χ2=16,866, lls=1, p<0,05)
Surinkti duomenys rodo, jog LSMU medicinos studentai yra gerai informuoti apie universiteto teikiamas užklasines fizinės veiklos galimybes, apie kurias nežino tik šiek tiek mažiau nei trečdalis. Daugelis medicinos studentų teigia, jog jų miegas yra neefektyvus, tai rodo miego sutrikimų problemos aktualumą studentų tarpe. Pastebėta, kad medicinos studentai eina miegoti gana reguliariai, o nesilaikantys miego režimo studentai naktį miega neeffektyviai.
25 12.2 Fizinio aktyvumo sąsajų su miego kokybe vertinimas
Norint tiksliau įvertinti išsirtinai fizinio aktyvumo ryšį su miego kokybe, šio 12.2 skyrelio skaičiavimams naudojame tik tų respondentų atsakymus, kurie nurodė, kad laikosi miego režimo bent vidutiniškai.
Nustatyta, kokia dalis studentų užsiima aktyvia fizine veikla po universiteto (7 paveikslas). Matyti, kad nors ir tarp efektyviai išsimiegančių aktyviu sportu užsiimančių studentų buvo daugiau, nei neefektyviai išsimiegančių, apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2) kriterijų, statistiškai reikšmingo skirtumo
nebuvo nustatyta (nes p>0,05), kas rodo, kad užsiėmimas fizine veikla tarp efektyviai ir neefektyviai išsimiegančių studentų statistiškai reikšmingai nesiskiria.
7 pav. Palyginimas efektyviai ir neefektyviai išsimiegančių LSMU medicinos studentų pagal užsiėmimą aktyvia fizine veikla (χ2=1,741, lls=1, p=0,187)
26 Tyrimo metu nustatyta, kokį atstumą vidutiniškai per dieną nueina apklausą užpildę studentai (8 paveikslas). Matyti, kad tarp efektyviai išsimiegančių studentų 63 proc. nueina 3-6 km, kai tuo tarpu tarp neefektyviai išsimiegančių tokių yra mažiau nei pusė, taip pat tarp neefektyviai išsimiegančių buvo ir didesnė dalis tokių, kurie per dieną nueina iki 3 km. Tačiau apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2) kriterijų
statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (nes p>0,05), kas rodo, kad vidutinis per dieną nueinamas atstumas tarp efektyviai ir neefektyviai išsimiegančių studentų statistiškai reikšmingai nesiskiria.
8 pav. Apklaustųjų palyginimas pagal per dieną nueinamo atstumo vidurkį tarp efektyviai ir neefektyviai išsimiegančių studentų (χ2=2,954, lls=2, p=0,228)
27 Toliau aktyviai sportuojančių studentų buvo prašoma nurodyti savo fizinės veiklos tipą. Kaip matyti iš žemiau esančiame paveiksle pateiktų rezultatų (9 paveikslas), daugiausiai studentų užsiima aerobiniais pratimais / fitness / kardio ir darbu su savo kūno svoriu / lengvąja atletika, tuo tarpu kitomis fizinės veiklos rūšimis užsiima mažuma apklaustųjų.
1 pav. Aktyvia fizine veikla užsiimančių studentų nurodytos sporto rūšys
Palyginome aktyvia fizine veikla užsiimančių studentų nurodytas sporto rūšis tarp efektyviai ir neefektyviai išsimiegančių studentų (žr. pav. ir lentelę žemiau).
2 pav. Aktyvia fizine veikla užsiimančių studentų sporto rūšių palyginimas tarp efektyviai ir neefektyviai išsimiegančių apklaustųjų
5 19 6 21 2 3 21 4 14 2 0% 500% 1000% 1500% 2000% 2500% Joga/ pilates/ lengvi šokiai Aerobiniai pratimai/ fitness/ kardio (įskaitant krepšinį, futbolą ir panašias sporto šakas) Kultūrizmas/ sunkioji atletika Darbas su savo kūno svoriu/ lengvoji atletika Plaukimas R e sp . skai či u s Sporto formos Efektyviai Neefektyviai
28 Apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2) kriterijus kiekvienai sporto rūšiai, statistiškai reikšmingų
skirtumų nebuvo nustatyta (nes p>0,05), kas rodo, kad aktyvios fizinės veiklos tipas tarp efektyviai ir neefektyviai išsimiegančių studentų reikšmingai nesiskiria.
3 lentelė. Aktyvia fizine veikla užsiimančių studentų atskirų sporto rušių statistinis palyginimas tarp efektyviai ir neefektyviai išsimiegančių studentų
Išsimiegojimo
efektyvumas χ2 lls p
Efektyviai Neefektyviai
Joga/ pilates/ lengvi šokiai 5 3 0,337 1 0,562
Aerobiniai pratimai/ fitness/ kardio (įskaitant
krepšinį, futbolą ir panašias sporto šakas) 19 21 1,075 1 0,300
Kultūrizmas/ sunkioji atletika 6 4 0,239 1 0,625
Darbas su savo kūno svoriu/ lengvoji atletika 21 14 1,433 1 0,231
Plaukimas 2 2 0,014 1 0,906
Žemiau esančiame paveiksle (11 paveikslas) palyginome aktyvia fizine veikla užsiimančius studentus pagal sportavimo trukmę. Matyti, kad daugiausiai studentų sportuoja 1-3 val. ar 3-5 val., tuo tarpu kas šeštas studentas sportuoja 5 val. ir ilgiau, o mažiau nei valandą – tik 6 proc.
3 pav. Aktyvia fizine veikla užsiimančių studentų palyginimas pagal savaitinę sportavimo trukmę
29 Taip pat palyginome aktyvia fizine veikla užsiimančių studentų savaitinę sportavimo trukmę tarp efektyviai ir neefektyviai išsimiegančiųjų (12 paveikslas). Matyti, kad tarp daugiausiai efektyviai išsimiegančių apklaustųjų sportavo 3-5 val., ir 5-8 val., kai tuo tarpu tarp neefektyviai išsimiegančiųjų daugiau nei pusę sportavo tik 1-3 val. Apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2) kriterijų buvo nustatytas
statistiškai reikšmingas skirtumas (nes p<0,05), kas rodo, kad tarp efektyviai išsimiegančių studentų reikšmingai daugiau yra sportuojančių 5-8 val., nei kad tarp neefektyviai išsimiegančių, tarp kurių reikšmingai daugiau yra tokių, kurie sportuoja tik 1-3 val.
4 pav. Aktyvia fizine veikla užsiimančių studentų palyginimas pagal savaitinę sportavimo trukmę tarp efektyviai ir neefektyviai išsimiegančių studentų (χ2=11,627, lls=4, p=<0,05)
30 Įvykdžius apklausą palyginta vidutinė miego trukmė tarp aktyvia fizine veikla užsiimančių ir neužsiimančių studentų (13 paveikslas). Matyti, kad daugiau nei pusė fizine veikla užsiimančių studentų daugiau miega 7-9 val., kai tuo tarpu tarp aktyviu sportu neužsiimančių studentų daugiau nei pusė miegojo tik 5-7 val., kai 7-9 val. miegojo tik šiek tiek daugiau nei trečdalis. Tačiau apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2) kriterijų statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (nes p>0,05), kas rodo, kad
vidutinės miego trukmės tarp aktyvia fizine veikla užsiimančių ir neužsiimančių studentų statistiškai reikšmingai nesiskiria.
13 pav. Vidutinė miego trukmės palyginimas tarp aktyvia fizine veikla užsiimančių ir neužsiimančių studentų (χ2=6,400, lls=3, p=0,094)
31 Taip pat tyrimo metu nustatyta, kiek kartu per savaitę dienos metu miega aktyvia fizine veikla užsiimantys ir neužsiimantys studentai (14 paveikslas). Rezultatai gauti labai panašūs abejose grupėse ir apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2) kriterijų statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (nes p>0,05), kas rodo, kad miegojimas dienos metu tarp aktyvia fizine veikla užsiimančių ir neužsiimančių studentų statistiškai reikšmingai nesiskiria.
14 pav. Miegojimo dieną dažnio per savaitę palyginimas tarp aktyvia fizine veikla užsiimančių ir neužsiimančių studentų (χ2=1,478, lls=3, p=0,687)
32 Tyrimo metu palygintas studentų kėlimosi ryte trukmė (sudėtingumas) tarp aktyvia fizine veikla užsiimančių ir neužsiimančių studentų (15 paveikslas). Matyti, kad tarp fizine veikla užsiimančių studentų daugiau nei pusė keliasi vieno žadintuvo pagalba, o su 1-3 žadintuvais keliasi tik šiek tiek rečiau nei 3 iš 10 studentų, o tuo tarpu fizine veikla neužsiimančiųjų apklaustųjų pasiskirstymas tarp besikeliančių vieno ir 1-3 žadintuvų pagalba yra maždaug vienodas. Tačiau apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2) kriterijų statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (nes p>0,05), kas rodo, kad kėlimasis su
žadintuvu tarp aktyvia fizine veikla užsiimančių ir neužsiimančių studentų statistiškai reikšmingai nesiskiria.
5 pav. Apklaustųjų kėlimosi ryte trukmės palyginimas tarp aktyvia fizine veikla užsiimančių ir neužsiimančių medicinos studentų (χ2=1,869, lls=3, p=0,600)
33 Tyrimo metu palyginta užmigimo trukmė aktyvia fizine veikla užsiimančių ir neužsiimančių studentų tarpe (16 paveikslas). Matyti, kad daugiau nei pusė fizine veikla užsiimančių studentų užmiega mažiau nei per 10 min., o per 10-20 minučių užmiega mažiau nei trečdalis, kai tuo tarpu fizine veikla neužsiimančių per pirmas 10 min. užmiega tik kas trečias, o didesnė dalis studentų užmiega per 10-20 min. Apskaičiavus „Chi kvadrato“ (χ2) kriterijų matoma, kad užmigimo laikas tarp sportuojančių ir nesportuojančių studentų reikšmingai skiriasi, aktyvia fizine veikla užsiimantys studentai reikšmingai dažniau nei neužsiimantys užmiega per pirmas 10 min.
16 pav. Užmigimo trukmės palyginimas aktyvia fizine veikla užsiimančių ir neužsiimančių studentų tarpe (χ2=8,113, lls=3, p=<0,05)
Rezultatai rodo, kad daugiau efektyviai išsimiegančių žmonių užsiima aktyvia fizine veikla ir nueina bent 3km per dieną, nei neefektyviai išsimiegantys žmonės. Fizinės veiklos tipas (aerobiniai pratimai sunkioji atletika ar kt.) neturi ryšio su miego kokybe, tačiau sąsaja pastebėta tarp miego kokybės ir fizinės veiklos trukmės- rezultatai rodo, kad kuo daugiau per savaitę yra sportuojama, tuo geriau yra miegama naktį. Palyginus aktyvia fizine veikla užsiimančius ir neužsiimančius studentus buvo pastebėta, kad skirtumų tarp miego trukmės naktį bei polinkio miegoti dieną nėra, tačiau matyti, jog fizine veikla užsiimantys asmenys yra linkę naktį greičiau užmigti ir ryte lengviau atsikelti.
34 12.3 Įvertinti mobiliųjų programėių ir kitų išmaniųjų technologijų paplitimą medicinos
studentų tarpe, jų tipą ir efektyvumą miego savikontrolei ir kokybės gerinimui.
Tyrime dalyvavusių studentų buvo prašoma nurodyti, ar jie naudoja išmaniąsias programėles, gelbstinčias stebėti ir gerinti miego kokybę. Įvertinus gautus rezultatus (17 paveikslas) nustatyta, kad šias programėles naudoja tik vienas iš septynių studentų.
67 pav. Mobiliųjų programėlių, gelbstinčių kontroliuoti ir palaikyti kokybišką miegą, paplitimo dažnis LSMU medicinos studentų tarpe
35 Žemiau esančiame paveiksle pateikti duomenys (18 paveikslas) rodo studentų, naudojančių išmaniąsias programėles, gelbstinčias palaikyti kokybišką miegą, pasiskirstymas pagal miego kokybės pagerėjimą. Nustatyta, kad dauguma programėles naudojančių asmenų praktinės naudos nemato, o kas trečias teigė, kad miego kokybė padidėjo nežymiai. Tačiau nei vienas studentas nepažymėjo, kad mobiliųjų programėlių naudojimas būtų pabloginęs miego kokybę.
18 pav. Studentų, naudojančių išmaniąsias programėles, gelbstinčias palaikyti kokybišką miegą, pasiskirstymas pagal fizinių miego kokybės pagerėjimą naudojant programėles
36 Taip pat buvo prašoma įvardinti, kokias programėles miego kokybei stebėti ir gerinti naudoja LSMU medicinos studentai (19 paveikslas). Matyti, kad dažniausiai (17,9 proc.) buvo naudojama Sleep Cycle programėlė, kitos trys dažnai naudojamos Apple Activity, mėlynos šviesos filtrai ekranuose bei Fitbit programėlės, visos kitos programėlės buvo naudojamos gana retai.
19 pav. Studentų, naudojančių išmaniąsias programėles, gelbstinčias palaikyti sporto režimą ar kokybišką miegą, nurodytos naudojamos programėlės ir jų naudojimo tikslai
Medicinos studentų buvo prašoma nurodyti, ar jie naudoja kokias kitas priemones ar išmaniąsias technologijas sportui ir miegui. Deja, nei vienas studentas nepažymėjo, jog naudoja papildomas išmaniąsias technologijas, gelbstinčias miego kokybei. Tačiau apklaustieji nurodė kitas priemones, nesusijusias su išmaniosiomis technologijomis, tačiau padedančias užmigti, tokias kaip muzika, meditacija, farmakologiniai preparatai, alkoholis, homeopatinės priemonės, serialai.
Apklausus LSMU medicinos studentus matyti, jog mobiliosios programėlės ir papildomos išmaniosios technologijos miego kokybei bei savikontrolei gerinti yta itin nepupoliarios. Papilodmų išmaniųjų technologijų studentai nenaudoja visiškai, o mobiliąsias programėles išmaniuosiuose telefonuose naudoja tik kas septintas studentas. Mobiliųjų programėlių vartotojai nepastebėjo neigiamos mobiliųjų programėlių įtakos miego kokybei.
37
13.
REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrime dalyvavo 151 respondentas, dauguma jų yra moterys (77,5 proc.), mažesnė dalis vyrų (22,5 proc.). Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog studentai yra gerai informuoti apie LSMU teikiamas sportinės veiklos galimybes, apie jas nežino tik šiek tiek mažiau nei trečdalis (31,8 proc.). Didžioji dauguma studentų (60,9 proc.) pažymėjo, jog atsikėlę ryte jaučiasi nepailsėję. Tai parodo šios problemos aktualumą ir leidžia manyti, jog yra daug LSMU mediciną studijuojančių studentų, kurie neišsimiega efektyviai bei turi riziką lėtinei nemigai. Taip pat rezultatai parodė, kad medicinos studentai neblogai laikosi miego režimo, dauguma 68,9 proc. vidutiniškai eina miegoti tuo pačiu metu. Nors pavyzdingai tuo pačiu metu miegoti eina tik 8,6 proc. apklaustųjų, visiškai miego tvarkaraščio nesilaiko ganėtinai ne daug, tik 22,5 proc. studentų. Įvertinus bent vidutiniškai besilaikančius (77,5 proc.) ir visai nesilaikančius miego režimo respondentus, pastebėtas žymus ir statistiškai reikšmingas skirtumas tarp šių grupių miego efektyvumo. 91,2 proc. apklaustųjų, kurie nesilaikė reguliaraus miego tvarkaraščio teigė, jog atsibudę ryte jaučias nepailsėję, kai tuo tarpu bent vidutiniškai besilaikančių miego tvarkaraščio respondentų pasiskirstymas tarp ryte pailsėjusių ir nepailsėjusių yra beveik vienodas. Šie rezultatai parodo stiprią sąsają tarp miego kokybės ir cirkadinio ritmo.
Tyrimo metu palygintas efektyviai ir neefektyviai išsimiegojusių žmonių FA. Rezultatai parodė, kad nors statistiškai reikšmingo skirtumo nėra, efektyviai išsimiegančių studentų tarpe aktyvia fizine veikla užsiimančių ir bent 3 kilometus per dieną nueinančių yra daugiau, t.y. 64,4 proc. ir 76,8 proc. atitinkamai, negu neefektyviai išsimiegančių, kurių fizine veikla užsiima tik 51,1 proc. ir bent 3 kilometrus per dieną nueina 62,3 proc. apklaustųjų. Atskirai buvo įvertinta aktyvia fizine veikla užsiimančių žmonių grupė. Pastebėta, jog miego kokybė nepriklauso nuo fizinės veiklos tipo (sunkioji atletika, kardio ar kt.), tačiau pastebėta statistiškai reikšmingas skirtumas efektyviai pailsėjusių sportuojančių studentų fizinės veiklos trukmėje. Sportuojantys ir efektyviai išsimiegančių studentų tarpe daugiausiai (43,2 proc.) buvo sportuojančių 3-5 valandas per savaitę, 5-8 valandas/savaitę sportuojančių buvo 24,3 proc., kai tuo tarpu neefektyviai išsimiegančių sportuojančių studentų tarpe daugiausiai (54,5 proc.) buvo sportuojančių tik 1-3 valandas per savaitę. Tarpusavyje buvo palyginti aktyvia fizine veikla užsiimantys ir neužsiimantys asmenys. Vertinant nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp šių grupių miego trukmės naktį bei polinkio miegoti dieną. Palyginus tų pačių studentų grupių užmigimo ir atsibudimo trukmę pastebėta, kad dauguma (52,9 proc.) sportuojančių studentų užmiega per pirmas dešimt minučių atsigulę į lovą, o nesportuojančių studentų grupėje daugumai (42,6 proc.) užmigti prireikia 10-20 minučių. Šis skirtumas yra statistiškai reikšimingas ir rodo, kad sportuojantys žmonės yra linkę užmigti greičiau ir turi didesnį polinkį regeneracinėms miego savybėms. Vertinant šių grupių atsibudimą, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo atrasta, tačiau palyginti daugiau (60 proc.) fizine
38 veikla užsiimančių studentų atsibunda vieno žadintuvo pagalba, arba atsibunda natūraliai, palyginti su fizine veikla neužsiimančiais studentais (49 proc.).
Įvertintas mobilųjų programėlių paplitimas medicinos studentų tarpe. Pastebėta, jog 6 iš 7 studentų visiškai nenaudoja mobiliųjų programėlių miego savikontrolei bei kokybei gerinti. Taip pat buvo paklausta apie šių programėlių efektyvumą. Nei vienas respondentas neatsakė, kad mobilioji programėlė būtų negatyviai paveikusi miego kokybę. Dauguma naudojančių programėles teigė, jog programėlės nesuteikė naudos, o likę 38,1 proc. atsakė, jog programėlės daugiau ar mažiau turėjo teigiamą įtaką miego kokybei bei savikontrolei. Šie atsakymai rodo, kad programėlės medicinos studentų populiacijoje šiuo metu yra itin nepopuliarios. Taip pat rezultatai rodo, jog programėlės nei vienam naudotojui nepadarė neigiamos įtakos- programėlės turėjo tik teigiamą arba neutralią įtaką. Populiariausios naudojamos programėlės- Sleep Cycle (17,9 proc.), Apple Activity (14,3 proc.), mėlynos šviesos filtras (10,7 proc.), Fitbit (10,7 proc.). Papildomų išmaniųjų technologijų gerai miego kokybei palaikyti medicinos studentai nenaudoja.
39
14.
IŠVADOS
1. LSMU studentai yra gerai informuoti apie universiteto teikiamas fizines veiklos galimybes. Apie jas nežino tik šiek tiek mažiau trečdalis apklaustųjų. Dauguma universiteto medicinos studentų teigia, jog atsikelia ryte nepailsėję ir išsimiega neefektyviai. Šis rezultatas rodo, kokia opi problema yra miego problema medicinos studentų tarpe. Medicinos studentai eina miegoti gana reguliariai. Įvertinus studentus, nesilaikančius miego režimo, pastebėta stipri negatyvi cirkadinio paros ritmo (reguliaraus užmigimo ir atsikėlimo laiko) sąsaja su miego kokybe.
2. Nors statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta, pastebėta, kad daugiau efektyviai išsimiegančių žmonių užsiima aktyvia fizine veikla ir nueina bent 3 km per dieną, nei neefektyviai išsimiegantys žmonės. Tai rodo teigiamą fizinio aktyvumo tendenciją gerinti miego kokybę. Nustatyta statistiškai reikšminga miego kokybės sąsaja su fizinės veiklos trukme per savaitę, o fizinės veiklos tipo (aerobiniai pratimai sunkioji atletika ar kt.) ryšio su miego kokybe nerasta. Šis rezultatas rodo, kad kiekvienam reikia užsiimti individualiai sau patinkančia fizine veikla. Taip pat tai leidžia daryti išvadą, jog kuo ilgesnė FA trukmė, tuo didesnė tendencija yra kokybiškai išsimiegoti. Palyginus aktyvia sportine veikla užsiimančius ir neužsiimančius studentus, nebuvo pastebėta skirtumų tarp grupių miego trukmės naktį bei polinkio miegoti dieną. Tačiau pastebėta, jog fizine veikla užsiimantys asmenys yra linkę naktį greičiau užmigti ir ryte lengviau atsikelti. Trumpa užmigimo trukmė ir lengvas atsibudimas yra gero miego, be kurių negali būti kokybiško miego ir FA šiuos rodiklius veikia teigiamai.
3. Įvykdžius apklausą pastebėta, kad nors dauguma studentų susiduria su nekokybiško miego problema, mobiliosios programėlės ir papildomos išmaniosios technologijos miego kokybei bei savikontrolei gerinti išlieka nepupoliarios. Nei vienas studentas nenaudoja papildomų išmaniųjų technologijų, o mobiliąsias programėles išmaniuosiuose telefonuose naudoja tik kas septintas. Pasak jų, mobiliosios programėlės neturi neigiamos įtakos miego kokybei bei savikontrolei. Tai rodo, jog programėlių naudojimas yra labai mažos rizikos nemigos prevencinė priemonė, kurios potencialo daugelis studentų nepanaudoja.
40
15.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma LSMU studentų pabudę ryte jaučiasi nepailsėję, reikia nuo pat studijų pradžios daugiau viešai kalbėti apie geros miego kokybės svarbą bei priemones padedančias ją palaikyti. Kaip buvo minėta anksčiau- nemiga yra begalo komplikuota liga, kurios gydymas yra sudėtingas, todėl tikslinigausia kovoti su šia liga neleidžiant jai išsivystyti nuo jaunų dienų. LSMU tai galima padaryti įvairiais būdais:
1) Studijų programų komitetas gali įtraukti su informaciją apie miegą į studijų programą. Studijų įvado cikle galima padaryti paskaitą apie efektyvų mokymasį, didelio informacijos kiekio apdorojimą bei miego vaidmenį jame, užduodant klausimus apie tai studijų įvado egzamine. Aplinkos ir darbo medicinos katedra gali plačiau paruošti informaciją apie išmaniasias technologijas ir mobiliasias programėles miegui gerinti, visuomenės sveikatos katedrai įtraukti potemes apie miego svarbą visų lėtinių, ypač psichinių (protinį darbą dirbančių žmonių tarpe populiariausių) ligų profilaktikai. Trečio kurso neuroendokrininės reguliacijos modulyje įtraukti daugiau klausimų egzamine apie miego reguliacinius mechanizmus (ypač cirkadinio ritmo ir pagumburio). Psichiatrijos klinikoje supažindinti su nemiga plačiau iš klinikinės pusės. Informacijos kartojimas skirtinguose kursuose ir moduliuose padės geriau įsisavinti geros miego kokybės svarbą bei pritaikyti įvairius kokybės gerinimo metodus savo dienotvarkėje.
2) Kauno LiMSA organizacija galėtų prisidėti prie šios informacijos skleidimo. Ši organizacija kartu su LSMU SA organizuoja pirmakursių pirmąjį susitikimą vasarą bei pirmakursių krikštynas. Vyresni studentai, kurie jau turi nemenką medicininio išsilavinimo bagažą ir gerą sveikos gyvensenos supratimą, galėtų pasidalinti su būsimais studentais savo suvokimu, o gal ir patirtimi apie geros miego kokybės svarbą su kitais, akcentuojant, kad tai yra daug svarbiau už naktinius vakarėlius, ypač žmonėms, dirbantį protinį darbą su dideliais informacijos kiekiais ir dažnai kovojančiais su stresu, kurio abstu yra studijuojant mediciną. Taip pat galėtų būti organizuojami renginiai dalinant lankstinukus su informacija apie miego svarbą dažniausiai studentų lankomose vietose, tokiose kaip LSMU centriniai rūmai, MLK.
3) LSMU SMD organizacija gali pasiūlyti idėjas būrelių vadovams, kurių burelių veikla yra susijusi su miegu, pavyzdžiui alternatyvios medicinos, klinikinės farmakologijos, psichiatrijos, neurologijos ar kt. būreliams. Miegas vis dar šiai dienai yra pilnai neištirtas, egzitsuoja skirtingi moksliniai modeliai, kurie tik iš tam tikros perspektyvos apibūdina nemigos kilmę, tačiau nepaaiškina jos pilnai. Net taikant „stipriausias“ nemigos gydymo priemones, 40 proc. pacientų vistiek nesulaukia teigiamų rezultatų. Mokslinėje literatūroje beveik nėra informacijos apie išmaniųjų technologijų pritaikymą siekiant pagerinti miego kokybę. Vietos idėjoms šia tema yra tikrai daug, gilintis į miegą galima tiriant įtakojančius veiksnius, kalbant apie skirtingus etiopatogenezės modelius, analizuojant
41 populiariausias ir geriausius atsiliepimus turinčias mobiliasias programėles bei kitas technologijas, detaliai vertinant jų efektyvumą ir t.t. Net ir nepastebint nieko naujo šioje srityje, dalyvaujantiems susirinkimuose ir konferencijose yra patiekiama informacija, kuri yra reikalinga visiems studentams ir būrelių vadovams- sveikas miegas yra ne ką mažiau svarbus, nei sveika mityba. Taip pat rekomenduojama tirti miego problemas ir sutrikimus kituose fakultetuose, ne tik medicinos.
Kitos Lietuvos aukštojo išsilavinimo įstaigos taip pat turėtų pasinaudoti aukščiau išvardintomis rekomendacijomis. Institucijos, kuriose yra dirbančių specialistų, susiduriančių su dideliais informacijos ir streso kiekiais (pavyzdžiui Kauno klinikos, Vilniaus Santariškių ligoninė, nekilnojamo turto agentūrose, įstaigos, kurių specialistai yra atsakingi už didelius pinigų kiekius, LR seimas ir smulkesnės valdžios institucijos), turėtų reguliariai bent kas metus apklausinėti savo darbuotojus apie miego kokybę, o sutrikimams atsiradus, nedelsiant stengtis šalinti juos sukėlusius veiksnius ir ieškoti individualiai tinkamų priemonių produktyvaus miego palaikymui.
42
16.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Gina R. Poe, Christine M. Walsh, Theresa E. Bjorness. Cognitive neuroscience of sleep. Progress in Brain Research. 2010 November; 185: p. 1-19.
2. Sharon Parry & Leon Straker. The contribution of office work to sedentary behaviour associated risk. BMC Public Health. 2013 April; 13(296).
3. Pedišić Ž. MEASUREMENT ISSUES AND POOR ADJUSTMENTS FOR PHYSICAL ACTIVITY AND SLEEP UNDERMINE SEDENTARY BEHAVIOUR RESEARCH — THE FOCUS SHOULD SHIFT TO THE BALANCE BETWEEN SLEEP, SEDENTARY BEHAVIOUR, STANDING AND ACTIVITY. Zagreb: University of Zagreb, Faculty of Kinesiology; 2014.
4. Indrė Petkutė, Vaida Borkertienė. STUDENTŲ FIZINIO AKTYVUMO IR MIEGO KOKYBĖS SĄSAJOS. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija. 2019; 1(20): p. 101-110.
5. Daniel Pagnin, Valéria de Queiroz, Yeska Talita Maia Santos Carvalho, Augusto Sergio Soares Dutra, Monique Bastos Amaral, Thiago Thomasin Queiroz. The Relation Between Burnout and Sleep Disorders in Medical Students. Empyrical report. Rio de Janeiro: Fluminese Federal University; 2014.
6. Carroll JK, Moorhead A, Bond R, LeBlanc WG, Petrella RJ, Fiscella K. Who Uses Mobile Phone Health Apps and Does Use Matter? A Secondary Data Analytics Approach. J Med Internet Res. 2017 April; 19(4).
7. E. Sakalauskaitė-Juodeikienė, R. Masaitienė. Naujas nemigos apibrėžimas, etiopatogenezė,diagnostikos ir gydymo algoritmas. 2018; 22(77): p. 164-173.
8. Charles M. Morin, Christopher L. Drake, Allison G. Harvey, Andrew D. Krystal, Rachel Manber, Dieter Riemann & Kai Spiegelhalder. Insomnia disorder. Nature Reviews Disease Primers. 2015 September; 1.
9. C.H.Bastien, T.Ceklic, P.St-Hilaire, F.Desmarais, A.D.Perusse, J.Lefrancois, M.Pedneault-Drolet. Insomnia and sleep misperception. Pathologie Biologie. 2014 Aug; 62(5): p. 241-251.
10. Randall M. Moate, Philip B. Gnilka, Erin M. West & Kenneth G. Rice. Doctoral Student Perfectionism and Emotional Well-Being. Measurement and Evaluation in Counseling and Development. 2019 April; 52(3): p. 145-155.
11. Ivana Lúcia Damásio Moutinho, Natalia de Castro Pecci Maddalena, Ronald Kleinsorge Roland, Alessandra Lamas Granero Lucchetti, Sandra Helena Cerrato Tibiriçá, Oscarina da Silva Ezequiel, Giancarlo Lucchetti. Depression, stress and anxiety in medical students: A cross-sectional comparison between students from different semesters. Rev. Assoc. Med. Bras. 2017 January; 63(1): p. 21-28.
12. Michael Perlis, Paul Shaw, Georgina Cano, and Colin Espie. Models of Insomnia. Principles and practice of sleep medicine. 2011 January; 5(1): p. 850-850.
13. Fernandez-Mendoza, Julio. Evidence for the Etiopathogenesis of Insomnia and its Psychiatric Risk. Sleep. 2014 August; 37(8): p. 1273–1275.
14. Kalmbach DA, Cuamatzi-Castelan AS, Tonnu CV, Tran KM, Anderson JR, Roth T, Drake CL. Hyperarousal and sleep reactivity in insomnia: current insights. Nature and Science of Sleep. 2018 July; 10: p. 193-201.
