LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Agnė Vaitkūnaitė
ŽINIŲ APIE GYVENSENOS MEDICINOS
INTERVENCIJAS PANAUDOJIMAS ŠEIMOS GYDYTOJŲ
PRAKTIKOJE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Gyvensenos medicina)
Studentė Darbo mokslinė vadovė Agnė Vaitkūnaitė Prof. Dalia Sekmokienė 2020-01-03 2020-01-03
SANTRAUKA
Studijų programa „Gyvensenos medicina“
ŽINIŲ APIE GYVENSENOS MEDICINOS INTERVENCIJAS PANAUDOJIMAS ŠEIMOS GYDYTOJŲ PRAKTIKOJE
Agnė Vaitkūnaitė
Mokslinė vadovė prof. Dalia Sekmokienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Prevencinės medicinos katedra. Kaunas; 2020. 51 p.
Darbo tikslas. Išanalizuoti gyvensenos medicinos žinių panaudojimą šeimos gydytojų
praktikoje Lietuvoje.
Uždaviniai. 1. Nustatyti dažniausius su gyvensena susijusius veiksnius, kuriems taikomos
intervencijos, ir jų taikymo dažnį šeimos gydytojų praktikoje. 2. Nustatyti sąsajas tarp gydytojų turimų gyvensenos medicinos žinių ir gyvensenos korekcijos taikymo dažnio. 3. Palyginti šeimos gydytojų taikomų gyvensenos medicinos intervencijų dažnį pacientams viešuosiuose ir privačiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose.
Metodika. Šeimos gydytojų užpildytos anketos analizė apie gyvensenos medicinos
intervencijų panaudojimą darbo praktikoje. Kiekybiniame tyrime buvo taikytas apklausos metodas. Anketą užpildė 77 respondentai. Tyrimo duomenys buvo analizuojami naudojantis programinės įrangos IBM SPSS Statistics 22 versijos paketu.
Rezultatai. Tyrimas atskleidė, jog didžioji dalis (83,12 proc.) šeimos gydytojų taikė
gyvensenos korekcijas savo darbe. Konsultacijų metu dažniausiai akcentuojami su gyvensena susiję rizikos veiksniai, kuriems buvo taikomi gyvensenos korekcijos patarimai, buvo mityba (84,42 proc.), fizinis aktyvumas (81,82 proc.), stresas (74,03 proc.), nesaikingas alkoholio ir tabako gaminių vartojimas (68,83 proc.). Tiriant sąsajas tarp šeimos gydytojų turimų žinių apie GM ir taikomų pacientams gyvensenos korekcijų dažnio nebuvo gauta statistiškai reikšmingų rezultatų – gyvensenos korekcijų taikymo dažnis nepriklauso nuo šeimos gydytojų žinių gyvensenos medicinos srityje. Lyginant šeimos gydytojų taikomas GM intervencijas pacientams tarp viešojo ir privataus sveikatos priežiūros sektoriaus nerasta statistiškai reikšmingų rezultatų – gyvensenos korekcijos yra taikomos nepriklausomai nuo šeimos gydytojų darbo vietos (sektoriaus).
Išvados. Šeimos gydytojai pacientams taiko gyvensenos korekcijas. Dažniausiai skiriami
Raktiniai žodžiai. Gyvensenos medicina, gyvensenos medicinos intervencijos, šeimos
SUMMARY
Study program “Lifestyle medicine“
THE USE OF KNOWLEDGE OF LIFESTYLE MEDICINE INTERVENTIONS IN THE PRACTICE OF FAMILY PHYSICIANS
Agnė Vaitkūnaitė
Supervisor Dalia Sekmokienė, Professor
Department of Preventative Medicine, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2020. 51 pg.
Aim of the study. To investigate the use of knowledge of lifestyle medicine interventions in
the practice of family physicians in Lithuania.
Objectives. 1. To determine the most common lifestyle factors to which interventions are
applied and the frequency of the use of lifestyle interventions in family medicine practices. 2. To identify the connection between the lifestyle medicine competencies acquired by physicians and the frequency of lifestyle medicine interventions applied. 3. To compare the frequency of lifestyle medicine interventions applied by family physicians to patients in public and private primary healthcare centers.
Methods. The data for this study was obtained from a questionnaire answered by family
physicians about the use of lifestyle medicine interventions in their work practice. In this quantitative research survey method was applied. 85 family physicians participated in the study, however, only 77 respondents filled all the parts in the questionnaire. Statistical analysis was carried out using Statistics 22 version of IBM SPSS software.
Results. On the basis of the results of this research, it can be concluded that the majority of the
family physicians participating in the study (83,12%) lifestyle interventions in their work. During the appointments the most commonly observed lifestyle related risk factors to which lifestyle interventions were applied were nutrition (84,42 %.), physical activity (81,82 %), stress (74,03 %), alcohol and tobacco abuse (68,83 %). The investigation of the connection between the lifestyle medicine competencies possessed by physicians and the frequency of the use of lifestyle interventions in family medicine practices has not revealed statistically significant results – the frequency of the use of lifestyle interventions does not depend on the family physicians‘ knowledge in lifestyle medicine. The comparison of the frequency of lifestyle medicine interventions applied by family physicians to patients in public and private primary healthcare centers has not revealed statistically significant results – lifestyle medicine interventions are applied irrespective of the institution.
Conclusions. Family physicians apply lifestyle interventions to their patients.The most
interventions are less common. Lifestyle interventions are applied to patients irregardless of a physicians‘ knowledge base in lifestyle medicine. Lifestyle interventions are applied to patients irregardless of the physicians‘ workplace.
PADĖKA
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Lėtinės ligos ir jų paplitimas ... 11
1.2. Lėtinių ligų vystymosi veiksniai ... 12
1.2.1. Mityba ... 12
1.2.2. Fizinis aktyvumas ... 15
1.2.3. Stresas ... 17
1.2.4. Tabako gaminių vartojimas ... 19
1.2.5. Alkoholio vartojimas ... 19
1.3. Gyvensenos medicina ... 20
1.4. Gyvensenos medicinos principų taikymas šeimos gydytojo praktikoje ... 21
2. TYRIMO METODIKA ... 23
2.1. Tyrimo tipas ir organizavimas ... 23
2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 23
2.3. Tyrimo instrumentai ... 23
2.4. Duomenų analizės metodai ... 25
2.5. Tyrimo etika ... 25
3. REZULTATAI ... 26
3.1. Tyrimo dalyviai ir aprašomoji jų charakteristika ... 26
3.2. Šeimos gydytojų nuomonė apie LL valdymą Lietuvoje ir dažniausių darbo praktikoje naudojamų GM intervencijų taikomumas ... 27
3.3. Sąsajos tarp šeimos gydytojų turimų GM žinių ir gyvensenos korekcijos taikymo dažnio... ... 38
3.4. Šeimos gydytojų GM intervencijų taikymo pacientams palyginimas tarp viešojo ir privataus sveikatos priežiūros sektoriaus ... 39
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
IŠVADOS ... 43
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 44
8
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
GM – gyvensenos medicina LL – lėtinės ligos
PSPĮ – pirminė sveikatos priežiūros įstaiga PSO – Pasaulio sveikatos organizacija Min. – minutė
9
ĮVADAS
Daugeliui žmonių sveikata yra viena svarbiausių gyvenimo vertybių. Esant stiprios sveikatos galime džiaugtis pozityvia nuotaika, gera atmintimi, esame pilni energijos. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pasikeitus gyvenimo ritmui ir padidėjus globalizacijai pasikeitė ir žmonių sveikatos rodikliai. Nepakankama ar per gausi mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas, per mažas fizinis aktyvumas, stresas ir kiti nepalankūs sveikatai gyvensenos veiksniai paskatino lėtinių ligų (toliau – LL) vystymąsi [1].
Sergamumas LL yra paplitęs kaip niekada anksčiau – Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis šių ligų epidemija 2016 metais visame pasaulyje nusinešė beveik 41 milijono žmonių gyvybes, o tai sudarė daugiau nei pusę visų mirčių [2]. Lietuvoje šis skaičius tais pačiais metais siekė 36 700 gyvybių, LL sudarė apie 90% visų mirčių [3]. Prieš keletą dešimtmečių LL buvo siejamos su senatvinėmis ligomis ir dažniau atsirasdavo vyresniame amžiuje, tačiau kiekvienais metais LL vis jaunėja. Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai kenčia nuo lėtinių susirgimų, ypač astmos, nutukimo ir elgesio ir mokymosi sutrikimų, tokių kaip hiperaktyvumas, sunkumas sutelkti dėmesį [4]. Ankstyvus sirgimas LL daro įtaką vaiko raidai, jo vystymuisi ir gali lemti prastesnę sveikatos būklę ateityje [5].
10 veiksnius į palankius ir tai yra viena geriausių LL valdymo strategijų [10]. Pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose išplėtus šeimos gydytojo komandą ir į ją įtraukus GM specialistą galima pasiekti geresnių šalies gyventojų sveikatos rodiklių išvengiant daugelio LL bei gauti ekonominės naudos dėl sumažėjusio pacientų sergamumo bei lankomumo [11].
Problemos aktualumas ir naujumas. GM yra pakankamai naujas mokslas, kuris pirmą kartą
buvo paminėtas 1989 metais [12]. Dėl šios priežasties GM sritis nėra plačiai ištyrinėta, tačiau pasaulyje yra keletas tyrimų apie GM panaudojimą šeimos gydytojų praktikoje. Lietuvoje šie tyrimai nėra atlikti, tačiau jie būtų reikšmingi toliau tyrinėjant šią sritį, rengiant GM mokymus šeimos gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems žmonėms bei integruojant GM specialistą į šeimos gydytojo komandą.
Darbo tikslas ir uždaviniai:
Tikslas – išanalizuoti gyvensenos medicinos žinių panaudojimą šeimos gydytojų praktikoje
Lietuvoje.
Uždaviniai:
1. Nustatyti dažniausius su gyvensena susijusius veiksnius, kuriems taikomos intervencijos, ir jų taikymo dažnį šeimos gydytojų praktikoje.
2. Nustatyti sąsajas tarp gydytojų turimų gyvensenos medicinos žinių ir gyvensenos korekcijos taikymo dažnio.
11
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Lėtinės ligos ir jų paplitimas
Lėtinės arba neužkrečiamosios ligos – tai ligos, kurios gali būti paskatintos atsirasti dėl genetinių, ilgalaikių aplinkos, gyvensenos ir psichologinių rizikos faktorių derinio [13]. Bendras lėtinių ligų požymis yra uždegimas, kurio formavimąsi paskatina pagrindiniai su individo gyvensena susiję rizikos veiksniai – netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, sveikatai rizikinga elgsena, radiacija, infekcinės ligos [14]. Pradiniai lėtinio uždegimo sukelti pokyčiai organizme prasideda biocheminiame lygmenyje, LL vystosi ilgalaikėje perspektyvoje, todėl dažniausiai lėtai progrogresuoja. Lėtinis uždegimas skatina metabolinius pokyčius organizme, kraujotakos sistemos, onkologinių, neurologinių, endokrinologinių ir kitų LL vystymąsi [14–16]. Labiausiai paplitusios pasaulyje LL ligos yra: hipertenzija, koronarinė širdies liga, hepatitas, insultas, vėžys, astma, cukrinis diabetas, artritas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinė inkstų liga [17].
12
1.2. Lėtinių ligų vystymosi veiksniai
LL rizikos veiksnių yra nemažai, pradedant nuo socioekonominių, kultūrinių, politinių ir aplinkos determinantų iki pagrindinių modifikuojamų ir nemodifikuojamų rizikos veiksnių [23]. Pagrindiniai lėtines ligas predisponuojantys rizikos faktoriai yra skirstomis į modifikuojamus ir nemodifikuojamus. Modifikuojami LL rizikos veiksniai yra tie, kuriuos galima koreguoti pakeitus sveikatai žalingą elgseną, o nemodifikuojami – tie, kurių pakeisti negalima, pavyzdžiui, amžiaus, lyties ar paveldimumo [23].
Dažnai visuomenėje daugelis LL ir būklių yra siejamos su paveldimais genais. Tačiau naujausi tyrimai teigia, kad paveldimumas gali būti kvestionuojamas kaip iš dalies modifikuojamas veiksnys [24,25]. Rizika, susirgti onkologine liga nulemta paveldimų genų, gali svyruoti nuo 5 iki 10 %, kai tuo tarpu asmens sveikatai nepalanki elgsena predisponuoja 90 – 95% šių LL atsiradimą [25]. Polinkis susirgti onkologinėmis ligomis dėl paveldimų genų yra mažas, išskyrus leukemijos, tačiau neurologinės kilmės ir kvėpavimo sistemos ligomis – didesnis [24].
Daugumą gyvensenos įpročių žmonės įgyja iš juos supančios aplinkos, todėl kai kurios LL, tokios kaip antsvoris ar nutukimas, gali vystytis laikantis nepalankių sveikatai gyvensenos principų, bet ne dėl paveldimumo. Sveikatai nepalanki gyvensena žmogaus organizme sukelia fiziologinius ir metabolinius pokyčius, kurių pasekoje padidėja kraujospūdis, gliukozės koncentracija, lipidų kiekis kraujyje ir kiti rodikliai, kurie dažnai nurodo LL vystymosi raidą [26]. GM praktikoje su individo gyvenimo būdu susiję rizikos veiksniai yra koreguojami – iš sveikatai žalingų į palankius, kurie padeda gydyti, valdyti esamas LL būkles ir išvengti kitų LL vystymosi. Pagrindiniai modifikuojami arba su gyvensena susiję rizikos veiksniai sukeliantys nepageidaujamus pokyčius organizme – mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, stresas, tabako ir alkoholio vartojimas [23,27].
1.2.1. Mityba
13 Pastaraisiais dešimtmečiais itin pakito žmonių maitinimosi įpročiai. Apžvelgus pasaulinės mitybos tendencijas galima pastebėti, kad išaugo perdirbtų maisto gaminių pasiūla ir paklausa [30,31]. Parduotuvėse lengvai prieinami paruošti maisto gaminiai, kurie kulinarijos įgūdžių ar laiko stokojantiems žmonėms, yra didelių pastangų nereikalaujanti išeitis numalšinti alkį. Žmonės, kurie renkasi perdirbtus maisto gaminius dažniausiai suvartoja daug energijos, pridėtinio cukraus, druskos, sočiųjų ir trans riebalų turinčio maisto [32]. Stipriai perdirbti maisto pramonės gaminami produktai stokoja vitaminų, skaidulinių medžiagų, kurios užtikrina ilgesnį sotumo jausmą, todėl suvalgius perdirbto maisto netrukus vėl jaučiamės alkani [30,31]. Įprastai „greito maisto“ gaminiai turi aukštesnį glikeminį indeksą, kuris yra susijęs su glikemijos pokyčiais kraujyje ir sotumo potencialu [31]. Perdirbtų gaminių sudėtyje galima rasti maisto priedų, kurie yra susiję su didesne rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis [31].
Gyvūninės kilmės produktų vartojimas, kaip ir perdirbto maisto, pastaraisiais dešimtmečiais išaugo [30,33]. Visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse, pastebimas didelis mėsos, pieno ir jo produktų, kiaušinių suvartojimas [33]. Vis dažniau atsiranda mokslinių tyrimų teigiančių, kad gyvulinės kilmės produktai, kaip ir stipriai perdirbtas maistas, yra susiję prastesnės sveikatos išeitimis. 2015 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, jog perdirbti mėsos gaminiai – mėsos vyniotiniai, kumpis, dešros ir dešrelės, sūdyta, fermentuota, rūkyta ir vytinta mėsa – yra reikšmingai susiję su gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio rizika [34]. Mėsos produktai, kurie buvo konservuojami, sūdyti, ypač nitratų druskomis, rūkyti ar apdoroti aukštoje temperatūroje, yra klasifikuojami kaip I grupės kancerogenai. Kasdien suvartojus 50g perdirbtos mėsos rizika susirgti storosios žarnos vėžiu padidėja 18% [34]. Remiantis kitais tyrimais, perdirbtos mėsos vartojimas yra susijęs su hipertenzija, kraujagyslių sustorėjimu ir sukietėjimu, kurie yra susiję su didesne rizika mirti nuo insulto, išeminės ligos, miokardo infarkto, aterosklerozės, širdies ir inkstų nepakankamumo [35]. PSO duomenimis raudona mėsa yra priskirta IIA kancerogenų grupei, kuria nurodoma, jog yra nepakankamai daug tyrimų įrodymų teigiančių, kad raudona mėsa veikia žmogaus organizmą kancerogeniškai, tačiau yra pastebėtas kasos, prostatos, storosios žarnos vėžio ryšys su raudonos mėsos vartojimu [34]. Teigiama, kad kasdien suvartojus 100g raudonos mėsos rizika atsirasti storosios žarnos vėžiui padidėja 17% [35].
14 Pavojų sveikatai didina ne tik mėsos paruošimo būdas, bet ir jos maistinė sudėtis – sotieji riebalai. Sočiosios riebalų rūgštys, kurios randamos gyvulinės kilmės produktuose bei kokosų aliejuje, kokosų piene, kakavos svieste, palmių ir palmių branduolių aliejuje, yra dažnai minimos kalbant apie ŠKL ir kitas lėtines ligas. Per didelis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis kraujyje yra susijęs su rizika arterinei hipertenzijai, trombozei, aritmijai vystytis, taip pat didina insulto ir infarkto riziką [39]. Amerikos Širdies Asociacija siūlo sumažinti ŠKL riziką sočiąsias riebalų rūgštis keičiant polinesočiosiomis – augaliniais riebalais [39].
Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie pieno produktų poveikį sveikatai. Daugelis žmonių užaugo vartojantys karvės pieną ir jo produktus, kurie buvo bene vieni iš plačiausiai žinomų kalcio šaltinių. Be kalcio, pienas ir jo produktai buvo vertinami dėl baltymų, vitamino D ir siejami su teigiama kaulų sveikata. Nagrinėjant mokslinius straipsnius galima aptikti tiek pieno produktų sveikatai palankaus ir žalingo poveikio įrodymų. Kalbant apie pieno produktus reikia atsižvelgti į ne į bendrą pieno produktų grupę, kurią sudaro pienas, sūris, varškė, sviestas, jogurtas, kefyras, pasukos ir kiti maisto pramonės sukurti pieno produktai, bet į atskirus produktus. Visi pieno produktai produktai yra skirtingos maistinės ir biologinės vertės, todėl moksliniuose straipsniuose gali būti vertinami skirtingai. 2016 metais paskelbtame “Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir nutukimo mitybos ir politikos prioritetai” tyrime teigiama, jog jogurto ir sūrio, bet ne pieno vartojimas, yra susijęs su mažesne cukrinio diabeto rizika [40]. Pienas nėra susijęs su cukriniu diabeto atsiradimu, tačiau kefyras ir kiti fermentuoti pieno produktai yra susiję su mažesne cukrinio diabeto susirgimo rizika. Nesaldintas jogurtas siejamas su apsaugine svorio padidėjimo funkcija dėl probiotikų ir jų sąveikos su mikrobiomu, tačiau saldinti jogurtai praranda maždaug pusę savo vertės [40]. Tačiau yra tyrimų teigiančių, jog pieno produktuose esantis kalcis didina riziką prostatos vėžio atsiradimui [41]. Priešingai, augalinės kilmės kalcis arba jo papildai rizikos prostatos vėžio atsiradimui nedidina [41]. Kitas tyrimas parodė, kad netoleruojantiems laktozės žmonėms eliminuojant pieno produktus iš savo mitybos raciono gali būti sumažinama rizika susirgti plaučių, krūties ir kiaušidžių vėžiu [42].
15 antioksidantų, vitaminų, mikroelementų ir makroelementų kiekiu, kurie organizme neutralizuoja laisvuosius radikalus, atlieka priešuždegiminę funkciją, sustiprina imunitetą, sumažina vėžio aktyvumą ir saugo nuo jo vystymosi, sureguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugo nuo kai kurių kitų LL ligų vystymosi [42]. Sisteminės literatūros apžvalgoje apie mitybos visadaliais augaliniais produktais dietos efektyvumą II tipo cukrinio diabeto pacientams buvo atskleista, kad ši dieta pagerino pacientų emocinę, fizinę ir bendrą sveikatą [43]. Pacientams pagerėjo gyvenimo kokybė, sumažėjo glikozilinto hemoglobino, cholesterolio ir mažo tankio cholesterolio kiekis bei kūno svoris [43]. Mityba, kurios racioną sudaro daugiau augalinio maisto nei gyvulinio yra siejamos su mažesne ŠKL susirgimo, mirštamumo rizika ir bendru mirtingumu [42].
Sveikatai palanki gyvensena yra neatsiejama nuo individualios, asmens poreikius atitinkančios, mitybos [22]. Kasdien fiziologiniams organizmo procesams užtikrinti žmogui reikia gauti pakankamą, tačiau ne per didelį ar per mažą, kiekį energijos iš angliavandenių, baltymų, riebalų. Ne mažiau svarbu užtikrinti gaunamą adekvatų vitaminų, mineralinių medžiagų ir vandens kiekį [44]. Labai svarbu kasdien suvartoti pakankamai daržovių, ypač žalių, ir vaisių, visadalių grūdų ir ankštinių daržovių, dažniau rinktis augalinės nei gyvūninės kilmės baltymus, vartoti pakankamai sėklų ir riešutų, vartoti mažesnio riebumo pieno produktus arba sojos produktus [45]. Patariama vengti sočiųjų riebalų rūgščių ir trans riebalų rūgščių turinčio maisto, pridėtinio cukraus, druskos [45].
1.2.2. Fizinis aktyvumas
16
1.1 lentelė. Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo rekomendacijos [50]
GM praktikoje fizinis aktyvumas yra skiriamas LL valdymo, gydymo ir prevencijos tikslais. Fizinių pratimų receptas yra efektyvi priemonė siekiant padidinti asmens fizinio aktyvumo lygį,
kuriuo galima pasiekti teigiamų klinikinių rezultatų – kraujospūdžio ir glikozilinto hemoglobino sumažėjimo, pažinimo funkcijos pagerėjimo pagyvenusiems žmonėms sergantiems demencija ar Alzheimerio liga [51].
Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo rekomendacijos įvairioms amžiaus grupėms, 2010 m.
Vaikai ir paaugliai (5 - 17 m.)
1. Vaikai ir paaugliai kasdien bent 60 min. turėtų užsiimti vidutine ar didelio intensyvumo fizine veikla. 2. Ilgesnis nei 60 min. užimtumas fizine veikla suteiks papildomos naudos sveikatai.
3. Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turėtų būti aerobinė. Užsiimama didelio intensyvumo fizinė veikla turėtų būti 3 kartus per savaitę, įtraukiant pratimus skirtus kaulų ir raumenų masės padidėjimui.
Suaugę žmonės (18 – 64 m.)
1.Per savaitę užsiimti 150 min. vidutinio intensyvumo fiziniu aktyvumu, arba bent 75 min. didelio intensyvumo aerobine fizine veikla, arba kombinuoti abiejų intensyvumų fizinę veiklą, kad būtų užtikrintas pakankamas fizinis aktyvumas.
2.Aerobinis fizinis aktyvumas turėtų būti atliekamas mažiausiai 10 min. be pertraukos.
3.Siekiant gauti papildomos naudos sveikatai, suaugusieji turėtų padidinti savo vidutinio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo krūvį iki 300 min. per savaitę arba užsiimti didelio intensyvumo aerobiniu fiziniu aktyvumu 150 min. per savaitę, arba užsiimti lygiaverčiu vidutinio ir didelio fizinio aktyvumo krūvio deriniu.
4.Bent 2 kartus per savaitę ar daugiau būtina stiprinti pagrindinius kūno raumenis.
Vyresnio ir pagyvenusio amžiaus žmonės (65 m. ir vyresni)
1.Per savaitę užsiimti 150 min. vidutinio intensyvumo fiziniu aktyvumu, arba bent 75 min. didelio intensyvumo aerobine fizine veikla, arba kombinuoti abiejų intensyvumų fizinę veiklą, kad būtų užtikrintas pakankamas fizinis aktyvumas.
2.Aerobinis fizinis aktyvumas turėtų būti atliekamas mažiausiai 10 min. be pertraukos.
3.Siekiant gauti papildomos naudos sveikatai, suaugusieji turėtų padidinti savo vidutinio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo krūvį iki 300 min. per savaitę arba užsiimti didelio intensyvumo aerobiniu fiziniu aktyvumu 150 min. per savaitę, arba užsiimti lygiaverčiu vidutinio ir didelio fizinio aktyvumo krūvio deriniu.
4.Bent 2 kartus per savaitę ar daugiau būtina stiprinti pagrindinius kūno raumenis.
17 Fizinio aktyvumo receptui taikomas FITT principas, kuris nurodo fizinės veiklos dažnį, intensyvumą, laiką, ir tipą:
1. F (angl. Frequancy) – dažnis nurodantis kiek dienų per savaitę rekomenduojama užsiimti fizine veikla, kad būtų pasiekta sveikatai palankių rezultatų.
2. I (angl. Intensity) – intensyvumas, kuris nurodo vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla užsiimti. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla yra laikoma, kai asmuo pasiekia 55 – 65 % maksimalaus širdies ritmo, o didelio intensyvumo turėtų siekti 65 – 75 % maksimalaus širdies ritmo.
3. T (angl. Timing) – laikas, kuriuo ir kiek rekomenduojama užsiimti fizne veikla – rytas, vidudienis, vakaras bei minučių skaičius.
4. T (angl. Type) – fizinio aktyvumo tipas, kuris gali būti pasirenkamas pagal jo naudingumą. Tai gali būti jėgos ir ištvermės, balanso ir kiti pratimai, aerobinė fizinė veikla [51].
Laikantis individualaus fizinio aktyvumo recepto galima ne tik įgyvendinti asmeninius tikslus, bet ir pasiekti sveikatai palankių rezultatų – išvengti LL, valdyti jau esamų ligų simtomus, pagerinti daugelį organizmo funkcijų, palaikyti normalų svorį ir pagerinti gyvenimo kokybę [52].
1.2.3. Stresas
Fizinė, psichinė ir socialinė sveikata yra neatsiejamos žmogaus visapusės sveikatos dalys, o be vienos jų žmogus nėra laikomas sveiku [53]. PSO psichinę sveikatą apibūdina kaip gerovės būseną, kurioje asmuo realizuoja savo gebėjimus, gali susidoroti su įprastu, kasdieniu stresu, produktyviai dirbti ir geba įnešti savo indėlį bendruomenei [54]. Šiais laikais, kai depresijos paplitimas yra didelė problema, mokslininkai plačiai tyrinėja žmonių psichiką, streso įtaką sveikatai ir jo sąsaja su LL. Ieškoma faktorių, kurie padėtų lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir stresą keliančių situacijų. Svarbu paminėti, kad nedidelis stresas gali būti veiksmingas siekiant padidinti ir pagerinti žmogaus galimybes ir rezultatus [55]. Tačiau pastovus stresas sukelia elgsenos sutrikimus, fizinę ir psichologinę žalą bei skatinta LL vystymąsi [56].
18 GM intervencijomis, kurios didelį dėmesį skiria asmens sveikatai žalingų įpročių keitimu į palankius, galima sustiprinti asmens psichinę sveikatą [57]. Sveikatai palanki mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, kokybiškas miegas, tvarių santykių su artimaisiais palaikymas, dėmesingo įsisamoninimo streso mažinimui praktikavimas, meditacija, pozityvaus požiūrio į gyvenimą puoselėjimas ir kiti aspektai gali būti naudojami siekiant sumažinti stresą.
Visadalė augalinė mityba stiprina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Didesnis nei rekomenduojamas 7 – 8 daržovių ir vaisių porcijų suvartojimas per dieną yra susijęs su optimaliu laimės jausmu. [58]. Tyrime atliktame Naujoje Zelandijoje buvo gauti panašūs rezultatai tiriant daržovių ir vaisių suvartojimą ir emocinę savijautą. Tyrimo dalyviai, kurie per parą suvartojo 8 porcijas daržovių ir vaisių, pasižymėju aukščiausiu subjektyvios asmeninės gerovės lygiu. Šis tyrimas atskleidė ir tai, kad tyrimo dalyviai, kurie suvalgė didesnį daržovių ir vaisių kiekį jautėsi laimingesni ir kitą dieną [59].
Reguliarus fizinis aktyvumas yra efektyvus, tačiau dar ne taip plačiai naudojamas antidepresantas [60]. Jogos praktikavimas, įskaitant asanas ir kvėpavimo pratimus, yra efektyvi priemonė mažinant stresą ir uždegiminius rodiklius sergant LL [61]. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria beta – endorfinai, kurie skatina neurogenezę limbinėje smegenų dalyje, kuri susijusi su emocijomis, todėl fizinis aktyvumas gerina emocinę žmonių savijautą [62]. Vadovaujantis PSO fizinio aktyvumo rekomendacijomis emocinė žmogaus sveikata priklausanti nuo fizinio aktyvumo gali būti patenkinta.
Kokybiškas miegas ir subalansuotas darbo bei poilsio režimas yra dar viena itin svarbi psichinės sveikatos sudedamoji dalis. Moksliškai įrodyta, kad nepakankamas miegas yra susijęs prastesne nuotaika ir depresija [63]. Atlikus magnetinį rezonansą, kurio metu parodžius negatyvius vaizdinius žmonėms, kuriems trūksta miego, buvo pastebėtas didesnis nei įprastas aktyvumas limbinėje smegenų dalyje, kuri susijusi su emocijomis. Tai reiškia, kad nepakankamai pailsėję, išsimiegoję žmonės yra jautresni neigiamiems dalykams aplinkoje [64]. Darbo – poilsio režimas yra neatsiejamas nuo tvarios psichinės ir fizinės sveikatos. Ilgalaikiame tyrime buvo analizuojamas ryšys tarp šventų, su religija susijusių dienų – žydų šabo šeštadienių ir žmonių mirtingumo tomis dienomis. Tyrimas atskleidė, jog mažiausiai mirčių buvo būtent šeštadieniais, kada žmonės ilsėjosi [65].
19 įrodyta, kad asmenys užsiimantys savanoryste, nepaisant jų socioekonominio statuso, jaučia pasitenkinimą, empatiją ir yra laimingi, priešingai nei žmonės, kurie neužsiima altruistiška veikla [68].
1.2.4. Tabako gaminių vartojimas
Plačiai žinoma, jog tabako gaminių vartojimas sukelia plaučių vėžį, t.y. labiausiai paplitusią vėžio rūšį tarp visų vėžio formų [69]. Įvairios tabako gaminių rūšys, įskaitant cigaretes, cigarus, vandens pypkių tabaką, elektronines cigaretes yra siejamos su sveikatai nepalankiomis išeitimis. Vartojant tabako gaminius ar pasyviai kvėpuojant tabako dūmais vystosi ŠKL, kvėpavimo, reprodukcinės sistemos ir žmogaus augimo raidos problemos [69]. Teigiama, kad cigaretėse ir jų dūmuose yra įvairių cheminių medžiagų, kurių bent 72 yra laikomos toksiškomis žmogaus organizmui [70]. Viena veiksmingiausių strategijų siekiant sumažinti mirties riziką dėl plaučių vėžio – rūkymo metimas [71].
Gyvensenos medicinoje rūkymas yra visada gydomas, nes jis yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių LL vystytis ir gali skatinti jau esamų LL progresavimą. Rūkymui valdyti ir gydyti gali būti taikomos farmakologinės ir elgsenos keitimo strategijos. Individualios konsultacijos, grupinės terapijos, motyvacinis interviu, farmakologinių preparatų vartojimas – veiksmingos rūkymo gydymo strategijos, kuriomis galima sumažinti surūkomų cigarečių kiekį arba padėti pacientui mesti rūkyti [72].
1.2.5. Alkoholio vartojimas
Moksliniuose straipsniuose skelbiamų tyrimų rezultatai apie alkoholio poveikį sveikatai gali pasirodyti klaidinantys dėl priešingų rezultatų. Kai kurie moksliniai straipsniai atskleidžia, kad alkoholio vartojimas didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, kai kituose straipsniuose, ypač apie vyno vartojimą, teigiama, jog jo vartojimas susijęs su teigiamomis sveikatos išeitimis.
Higienos instituto “Trumposios intervencijos: alkoholio vartojimo įpročių patikros ir pagalbos teikimo rekomendacijos” metodinėse rekomendacijose siūloma įvertinti asmens alkoholio vartojimo riziką [73]. Standartinis alkoholio matavimo vienetas (toliau – SAV) padeda įvertinti suvartojamo alkoholio kiekį. 1 standartinis alkoholio vienetas yra lygus 10 gramų absoliutaus alkoholio [73]. SAV apskaičiuoti yra taikoma formulė alkoholinio gėrimo kiekį mililitrais padauginti iš alkoholinio gėrimo stiprumo procentais ir padalinti iš 1000 [73].
20
1.2 lentelė. Alkoholio vartojimo rizikos laipsnio nustatymo kriterijai [73].
Lytis
Alkoholio vartojimo rizikos lygis pagal SAV suvartojamus per savaitę ir AUDIT testo rezultatus
Mažai rizikingas Rizikingas Žalingas Priklausomybė
Vyrai
Ne daugiau nei 16,8 ir bent 2 dienas alkoholis
nevartojamas. AUDIT <8 balai
Vidutiniškai iki 40 arba vieno epizodo metu 5 ir daugiau. AUDIT 8–15 balų
Daugiau nei 40.
AUDIT 16–19 balų AUDIT ≥20 balų
Moterys
Ne daugiau nei 11 ir bent 2 dienas alkoholis
nevartojamas. AUDIT <8 balai
Vidutiniškai 27 arba vieno epizodo metu 4
ir daugiau. AUDIT 8–15 balų
Daugiau nei 27.
AUDIT 16–19 balų AUDIT ≥20 balų
Alkoholio vartojimas, ypač dažnas ir dideliais kiekiais, susijęs su daugiau nei 30 sveikatos būklių ir rizikos faktorius vystytis kitoms ligoms [74]. Tiesiogiai ir netiesiogiai alkoholio vartojimas gali sukelti infekcines ligas, cukrinį diabetą, vėžį, neuropsichologines, širdies ir kraujagyslių, kepenų ir kasos ligas bei sąmoningą ir nesąmoningą susižalojimą [74]. Alkoholio vartojimas ir kai kurios onkologinės ligos yra tiesiogiai susijusios, todėl norint sumažinti riziką susirgti vėžiu rekomenduojama mažinti arba visiškai atsisakyti alkoholio [75].
Viduržemio jūros dietoje svarbią dalį mitybos racione užima kasdienis vyno vartojimas, kuris siejamas su teigiamomis sveikatos išeitimis [76]. Teigiama, kad antioksidantai esantys vyne turi priešuždegiminių ir priešvėžinių savybių, todėl teigiamai veikia sveikatą. Saikingas vyno vartojimas prailgina gyvenimo trukmę, sumažina ŠKL ir nedaro reikšmingos įtakos vėžio vystymuisi [76].
Nors mokslinių tyrimų rezultatai gali būti skirtingi, tačiau 2018 metais paskelbtame moksliniame straipsnyje pranešama, jog nėra palankaus sveikatai alkoholio vartojimo kiekio, o mažiausią riziką sveikatai keliantis alkoholio kiekis yra 0g etanolio per savaitę [77].
1.3. Gyvensenos medicina
21 receptą, skirti relaksacijų ir kitų stresui ir nerimui mažinti skirtų įrankių, motyvuoti pacientą keisti gyvenseną, mokyti naujų sveikatai palankių įgūdžių. Kiekvieno asmens aplinka daro įtaką jo pasaulėžiūrai, todėl gyvensena įvertinama individualiai, paruošiamas asmeninis, tik tam pacientui skirtas gyvensenos keitimo planas [12]. GM intervencijos gali vykti vienas su vienu, t.y. pacientas konsultuojasi su gyvensenos medicinos specialistu ar gydytoju bei mažose grupėse [79]. Viena iš labiausiai žinomų grupinių gyvensenos keitimo intervencijų – CHIP (angl. Complete Health Improvement Program) – sveikatos stiprinimo programa, kuri remiasi pilnos struktūros augaliniu maisto mitybos režimu, ragina būti fiziškai aktyviems, skiria dėmesį streso valdymui bei emocinei gerovei [79]. Programoje dalyvavusių žmonių kraujo biocheminiai rodikliai buvo palyginti prieš ir po 30 dienų mokymų, kurie parodė reikšmingus pokyčius. Kūno masė, diastolinis kraujo spaudimas, bendras cholesterolis ir trigliceridai reikšmingai sumažėjo po gyvensenos keitimo mokymų [80]. Jungtinėse Amerikos Valstijose esantis „Black Hills gyvensenos centras“ (angl. Black Hills Lifestyle Center) vykdo 3 savaites trunkančias gyvensenos keitimo intervencijas. Jų metu pacientai maitinasi visadaliu augaliniu maistu ir patys mokosi jį pasigaminti, užsiima fiziniu aktyvumu, streso kontrole, stiprina psichinę ir dvasinę sveikatą, dalyvauja paskaitose apie sveikatingumą ir gyvenseną [81]. „Black Hills gyvensenos centras“ gyvensenos keitimo programų metu pagerina pacientų sveikatos būklę ar net išgydo esant II tipo cukriniui diabetui, nutukimui, širdies ir kraujagyslių ligoms, artritui, hipercholesterolemijai, nemigai, virškinimo ligoms, depresijai, nerimui ir kitoms ligoms [81].
Aterosklerozė, arterinė hipertenzija, koronarinė širdies liga, II tipo cukrinis diabetas ir daugelis kitų su gyvensena susijusių LL gali būti išgydomos ar valdomos laikantis individulaus gyvensenos plano [82,83]. Gyvensenos medicinoje sveikatai palanki gyvensena yra pagrindinis gydymo būdas, kurio nesilaikant LL gali vėl progresuoti.
1.4. Gyvensenos medicinos principų taikymas šeimos gydytojo praktikoje
22 priešlaikinių mirčių [9]. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 metų didžioji sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidų dalis buvo skiriama gydymui – 50,4%, medicinos prekėms – 29,1%, o prevencijai tik 2,2% [85].
23
2.
TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo tipas ir organizavimas
Kiekybinis tyrimas buvo atliktas siekiant išsiaiškinti gyvensenos medicinos intervencijų taikomumą šeimos gydytojų praktikoje. Tyrimą šia tema buvo suplanuota vykdyti, kai duomenų bazėse nebuvo rasta rezultatų apie tai, ar šeimos gydytojai taiko gyvensenos medicinos intervencijas savo darbo praktikoje. Nevaliduotas, tyrėjo sudarytas klausimynas, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir kitos atitinkamos dokumentų formos buvo pateiktos LSMU Bioetikos centrui siekiant gauti leidimą tyrimui atlikti. Gavus leidimą (1 priedas) tyrimo anketa buvo patalpinta į internetinę svetainę skirtą anketoms talpinti – www.apklausos.lt. Tyrimas buvo atliekamas 2019 metų liepos – spalio mėnesiais. Kvietimas užpildyti anketą ir nuoroda į apklausos turinį buvo patalpinta socialinio tinklo „Facebook“ grupėse: „Lietuvos medikai“, uždaroje „Šeimos gydytojai“ grupėje bei nuoroda nusiųsta elektroniniu laišku pirminėms sveikatos priežiūros įstaigoms, iš kurių buvo gautas leidimas tyrimui atlikti.
2.2. Tiriamųjų kontingentas
Tiriamoji populiacija yra visoje Lietuvoje viešajame ir privačiame pirminiame sveikatos priežiūros sektoriuje dirbantys šeimos gydytojai. Nebuvo taikyta tikslinių atrankos kriterijų. Tyrime dalyvavo 85 šeimos gydytojai, tačiau tik 77 respondentai atsakė į visus anketos klausimus. Šis tyrimas atspindi tik Lietuvoje dirbančių šeimos gydytojų gyvensenos medicinos intervencijų taikomumą savo darbo praktikoje.
2.3. Tyrimo instrumentai
Tyrimo instrumentas – klausimynas susidėjo iš 23 anoniminių klausimų (2 priedas). Anketos klausimai buvo sudaryti remiantis atlikta literatūros analize. Apklausa buvo vykdyta siekiant atskleisti gyvensenos medicinos žinių panaudojimą, žinių taikymo dažnį šeimos gydytojo darbo praktikoje. Įvadinėje anketos dalyje nurodytas tyrimo, tyrimo duomenų panaudojimo tikslas bei informuota apie konfidencialumą ir anonimiškumą. Informacija apie tyrėją, jo kontaktiniai duomenys, kuriais tyrėjas gali būti pasiekiamas jei respondentui iškiltų klausimų susijusių su tyrimu, nurodyti anketos pradžioje. Šioje dalyje pateikta trumpa lėtinių ligų statistika, gyvensenos ir lėtinių ligų sąsaja ir trumpa informacija apie gyvensenos mediciną.
Anketoje naudojami klausimai:
1. Socialdemografiniai klausimai (1 – 5 klausimai)
24 variantų: „vyras“, „moteris“ arba „kita“. Apklaustieji šeimos gydytojai savo amžių nurodė metais. Šeimos gydytojo darbo stažui nurodyti buvo galima pasirinkti vieną iš atsakymo variantų: „iki 5 metų“, „6 – 10 metų“, „11 – 15 metų“, „16 – 20 metų“, „21 ir daugiau metų“. Siekiant išsiaiškinti, kuriame pirminio sveikatos priežiūros sektoriuje respondentai dirba, buvo galima pasirinkti vieną iš 3 atsakymo variantų: „viešajame sveikatos priežiūros sektoriuje“, „privačiame sveikatos priežiūros sektoriuje“, „dirbu abiejuose sektoriuose“.
2. Subjektyvios nuomonės apie lėtinių ligų valdymą Lietuvoje klausimai (6 – 7 klausimai) Siekiant sužinoti šeimos gydytojų nuomonę apie lėtinių ligų valdymą ir efektyvumą Lietuvoje buvo užduoti 2 klausimai. Į klausimą „Ar manote, kad Lietuvoje LL yra pakankamai gerai valdomos?“ buvo pateikti atsakymų variantai: „sutinku“, „nesutinku“, „galėtų būti geriau valdomos“. Siekiant išsiaiškinti respondentų nuomonę apie lėtinių ligų valdymo Lietuvoje efektyvumą buvo pateiktos 4 tezės, kurios turėjo būti įvertinamos pasirinkus vieną iš atsakymo variantų: „sutinku“, „nei taip nei ne“, „nesutinku“. Pateiktos tezės apėmė Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos gebėjimą atliepti į lėtinių ligų problematiką, taikomo medikamentinio gydymo efektyvumą, gydymo algoritmų efektyvumas sprendžiant ligų gydymą ir valdymą bei nacionalinio lygmens profilaktinės programos pakankamai efektyvios.
3. Subjektyvių žinių apie gyvensenos mediciną klausimai (8, 9, 23 klausimai)
Šioje dalyje vertinamos šeimos gydytojų žinios apie gyvensenos mediciną ir turima kompetencija šioje srityje. Anketoje užduodami klausimai norint sužinoti, ar šeimos gydytojams teko girdėti apie gyvensenos mediciną, ir jei teko - nurodyti kur: „universitete“, „kvalifikacijos kėlimo kursuose“, „konferencijoje“, „masinio informavimo priemonėse“, „skaitant mokslinius straipsnius“. Taip pat šeimos gydytojai įvertino savo turimas kompetencijas gyvensenos medicinos srityje pasirinkdami vieną iš atsakymo variantų: „Turiu pakankamai žinių ir jas kasdien naudoju savo darbo praktikoje“, „Turiu pakankamai žinių, tačiau norėčiau jas atnaujinti“, „Turiu nepakankamai žinių, tačiau norėčiau įgyti daugiau kompetencijų gyvensenos medicinos srityje“, „Turiu nepakankamai žinių, tačiau nenorėčiau įgyti daugiau kompetencijų“.
4. Gyvensenos medicinos intervencijų panaudojimo prie tam tikrų lėtinių ligų klausimai (10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 klausimai)
25 skirtas II tipo cukriniui diabetui skirtų rekomendacijų šeimos gydytojo praktikoje nustatymui, nes daugelyje šalių nėra pateikta statistikos apie cukrinio diabeto sukeltų komplikacijų mirštamumą, tačiau žinoma, kad sergamumas yra plačiai paplitęs. Į apklausą įtraukti klausimai apie rekomendacijas skirtas rūkymui, alkoholio vartojimui mažinti ir sustabdyti bei streso valdymui. Pateikiant anketoje atsakymų variantus buvo vadovaujamasi: Europos kardiologų, endokrinologų, klinikinės mitybos ir metabolizmo, neurologijos draugijos gairėmis, Pasaulio sveikatos organizacijos, Amerikos širdies asociacijos, Amerikos psichologijos asociacijos, Amerikos vėžio draugijos, Amerikos Gyvensenos medicinos kolegijos gairėmis.
2.4. Duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenys buvo vertinami naudojant aprašomosios statistikos metodus. Gauti duomenys analizuoti naudojant programinės įrangos IBM SPSS Statistics 22 versijos paketu. 1 uždavinys buvo vertinamas pagal atsakymų dažnį, o 2 ir 3 uždavinys buvo vertinamas Chi kvadrato (χ2) reikšme, laisvės laipsnių skaičiumi (lls) bei statistiniu reikšmingumu (p). Rezultatai statistiškai reikšmingais laikomi, kai p < arba = 0,05.
Microsoft Excel 2016 programinė įranga buvo naudojama analizuotus duomenis atvaizduoti grafiškai.
2.5. Tyrimo etika
26
3.
REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyviai ir aprašomoji jų charakteristika
Tyrime dalyvavo 77 Lietuvoje dirbantys šeimos gydytojai. Daugiausiai respondentų buvo moterys – 70 (90,91 proc.) ir 7 vyrai (9,09proc.). Šeimos gydytojų amžiaus vidurkis siekė 40,52 m., jauniausiam – 25 metai, o vyriausiam – 75metai. Daugiausiai tyrime dalyvavo didmiestyje dirbančių gydytojų (3.1 pav.).
3.1 pav. Šeimos gydytojų darbo vietos pasiskirstymas pagal vietovę
Vertinant apklausoje dalyvavusių šeimos gydytojų darbo stažą pastebėta, jog tyrime dalyvavo daugiausiai (35,06 proc.) iki 5 metų darbo stažą turinčių šeimos gydytojų. Beveik penktadalis (19,48 proc.) respondentų turėjo 6 – 10 metų darbo stažą dirbant šeimos gydytoju. Šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (11,69 proc.) turėjo 11 – 15 metų, daugiau (14,29 proc.) respondentų turėjo 16 – 20 metų darbo stažą. Daugiau nei 21 metų darbo stažą turėjo beveik ketviradalis (19,48 proc.) šeimos gydytojų. Daugiau tyrime dalyvavusių šeimos gydytojų dirbo viešajame sveikatos priežiūros sektoriuje nei privačiame ar abiejuose sektoriuose (3.2 pav.).
3.2 pav. Šeimos gydytojų darbo vietos pasiskirstymas pagal sveikatos priežiūros sektorių
27
3.2. Šeimos gydytojų nuomonė apie LL valdymą Lietuvoje ir dažniausių darbo
praktikoje naudojamų GM intervencijų taikomumas
Vertinant šeimos gydytojų nuomonę apie lėtinių ligų valdymą Lietuvoje dešimtadalis (10,39 proc.) šeimos gydytojų mano, jog lėtinės ligos yra pakankamai gerai valdomos. Didelė dalis (44,16 proc.) tyrime dalyvavusių gydytojų mano, jog lėtinės ligos yra nepakankamai gerai valdomos, o likusieji (45,45 proc.) respondentai mano, kad lėtinių ligų valdymas Lietuvoje galėtų būti geresnis. Respondentų nuomonė apie LL gydymo ir valdymo strategiją Lietuvoje pateikta 3.3 paveiksle.
3.3 pav. Šeimos gydytojų nuomonė apie esamą lėtinių ligų gydymo ir valdymo strategiją Lietuvoje
Analizuojant gyvensenos medicinos žinomumą didžioji dalis (77,92 proc.) tyrimo dalyvių teigė, kad jie yra girdėję apie ją, o likusieji (22,08 proc.) – ne. Šeimos gydytojai, kurie yra girdėję apie gyvensenos mediciną, apie ją sužinojo kvalifikacijos kėlimo kursuose, mokymosi įstaigoje, masinio informavimo priemonėse, skaitant mokslinius straipsnius ar iš aplinkinių.
23,38% 66,23% 33,77% 33,77% 35,06% 20,78% 31,17% 35,06% 41,56% 12,99% 35,06% 31,17% 0% 20% 40% 60% 80%
Lietuvos sveikatos priežiūros sistema geba efektyviai atliepti į lėtinių ligų problematiką
Taikomas medikamentinis gydymas yra efektyvus
Gydymo algoritmai pakankami sprendžiant lėtinių ligų valdymą ir gydymą
Nacionalinio lygmens profilaktinės programos pakankamai efektyvios
28 Analizuojant gyvensenos korekcijos intervencijų panaudojimą šeimos gydytojų praktikoje didžioji dalis (83,12 proc.) respondentų tvirtina, jog savo praktikoje jas taiko siekiant išvengti, valdyti ir gydyti lėtines ligas, likusieji – netaiko (3.4 pav.).
3.4 pav. Gyvensenos korekcijų taikymas šeimos gydytojo darbo praktikoje
Šeimos gydytojams nurodant gyvensenos korekcijos intervencijų netaikymo priežastis dažniausi atsakymai buvo laiko ir paciento vidinių išteklių (ryžto, motyvacijos, kantrybės ir kt.) trūkumas (3.5 pav.).
3.5 pav. Gyvensenos korekcijos intervencijų netaikymo priežastys
83,12% 16,88% Taiko Netaiko 19,48% 5,19% 16,88% 1,30% 1,30% 0% 5% 10% 15% 20% 25% Per trumpas konsultacijos laikas
29 Vertinant konsultacijos trukmę skiriamą paaiškinti LL sergančiam pacientui apie gyvensenos korekcijos svarbą sveikatai daugiau nei pusė (61,19 proc.) gyvensenos korekcijas taikančių darbo praktikoje šeimos gydytojų nurodė, jog tam vidutiniškai skyrė iki 5 min. Beveik trečdalis (29,85 proc.) respondentų skyrė vidutiniškai 6 – 10 min., o mažiau nei dešimtadalis (5,97 proc.) 11 – 15 min. Vos keli (2,99 proc.) šeimos gydytojai skyrė gyvensenos veiksnių korekcijai paaiškinti vidutiniškai 16 min. ar daugiau laiko.
Analizuojant gyvensenos korekcijas taikančių savo darbe šeimos gydytojų duodamus patarimus pacientams paaiškėjo, jog respondentai dažniausiai akcentuoja sveikatai nepalankią mitybą, per mažą fizinį aktyvumą, stresą bei nesaikingą alkoholio vartojimą ar tabako gaminių vartojimą (3.6 pav.). Rečiau akcentuojamas nekokybiškas miegas ir netinkamas darbo-poilsio režimas. Šeimos gydytojai anketoje pasirinkę variantą „kita“ nurodė kitus su gyvensena susijusius rizikos faktorius, kuriuos akcentuoja konsultacijų metu: socialinė izoliacija, vienatvė, infekcinių ligų profilaktika.
3.6 pav. Šeimos gydytojų dažniausiai konsultacijų metu akcentuojamų rizikos veiksnių susijusių su gyvensena pasiskirstymas
Vertinant šaltinius, kuriais šeimos gydytojai remiasi teikdami su gyvensenos korekcijomis susijusius patarimus dažniausiai respondentai rėmėsi:
per praktiką įgyta patirtimi (64,94 proc.)
Pasaulio Sveikatos organizacijos rekomendacijomis (61,04 proc.) 84,42% 81,82% 68,83% 74,03% 55,84% 46,75% 2,60% 5,19% 16,88% 11,69% 28,57% 33,77% 12,99% 12,99% 14,29% 14,29% 15,58% 19,48% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Sveikatai nepalanki mityba
Per mažas fizinis aktyvumas
Nesaikingas alkoholio vartojimas ir/ar tabako gaminių vartojimas
Stresas
Nekokybiškas miegas
Netinkamas darbo-poilsio režimas
30 Pasaulio kadiologų, pulmonologų, endokrinologų, dietologų organizacijų pateiktomis rekomendacijomis (55,84 proc.)
Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro pateiktomis rekomendacijomis (20,78 proc.)
Gyvensenos medicinos ir kitais su gyvensenos pokyčiais susijausiais moksliniais straipsniais (48,05 proc.).
Apklausos rezultatai parodė, jog sergant pirmine arterine hipertenzija dauguma šeimos gydytojų pacientams dažnai duoda gyvensenos keitimo patarimus. Dažniausiai patariama reguliarai užsiimti fiziniu aktyvumu, nerūkyti, riboti suvartojamą druskos kiekį, padidinti daržovių ir vaisių kiekį maisto racione, pasiekti normalų kūno masės indeksą ir kt (3.7 pav.). Respondentai nurodė kitus su gyvensena susijusius patarimus skiriamus pacientui sergant pirmine arterine hipertenzija – reguliariai vartoti vaistus, riboti suvartojamą cukraus kiekį, į mitybos racioną įtraukti žuvies patiekalų.
3.7 pav. Respondentų skiriamų su gyvensena susijusių patarimų pasiskirstymas sergant pirmine arterine hipertenzija 90,91% 81,82% 90,91% 72,73% 87,01% 89,61% 93,51% 70,13% 92,21% 80,52% 9,09% 14,29% 6,49% 19,48% 11,69% 10,39% 5,19% 23,38% 6,49% 16,88% 0 3,90% 2,60% 7,79% 1,30% 0 1,30% 6,49% 1,30% 2,60% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Riboti suvartojamą druskos kiekį Riboti suvartojamą alkoholio kiekį Padidinti suvartojamą daržovių ir vaisių kiekį
Padidinti suvartojamą visadalių grūdų kiekį Sumažinti gyvūninės kilmės produktų kiekį Pasiekti normalų kūno masės indeksą Reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu Praktikuoti streso valdymą Jei pacientas rūko rekomenduoju mesti Skiriu medikamentinį gydymą
31 Analizuojant dažniausius pacientams sergantiems II tipo cukriniu diabetu šeimos gydytojų skirtus su gyvensenos korekcija susijusius patarimus paaiškėjo, jog dažniausiai buvo rekomenduojama pasiekti normalų kūno masės indeksą, reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu, mesti rūkyti, riboti suvartojamą alkoholio kiekį. Pacientai dažnai buvo informuoti apie „Diabeto mokykla“ užsiėmimus. Rezultatai atskleidė, jog dauguma šeimos gydytojų neskubėjo skirti medikamentinio gydymo (3.8 pav.). Respondentai nurodė ir kitus su gyvensena susijusius patarimus skiriamus pacientams sergant II tipo cukriniu diabetu skaityti literatūrą II tipo cukrinio diabeto tema, riboti paprastuosius angliavandenius mitybos racione, reguliariai tikrintis glikemiją.
3.8 pav. Respondentų skiriamų su gyvensena susijusių patarimų pasiskirstymas sergant II tipo cukriniu diabetu 48,05% 88,31% 77,92% 74,03% 74,03% 97,40% 93,51% 71,43% 90,91% 83,12% 9,09% 38,96% 7,79% 19,48% 22,08% 25,97% 2,60% 5,19% 19,48% 9,09% 11,69% 18,18% 12,99% 3,90% 2,60% 3,90% 0 0 1,30% 9,09% 0 5,19% 72,73% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Riboti suvartojamą druskos kiekį
Riboti suvartojamą alkoholio kiekį
Padidinti suvartojamą daržovių ir vaisių kiekį
Padidinti suvartojamą visadalių grūdų kiekį
Sumažinti gyvūninės kilmės produktų kiekį
Pasiekti normalų kūno masės indeksą
Reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu
Praktikuoti streso valdymą
Jei pacientas rūko rekomenduoju mesti rūkyti
Informuoju apie „Diabeto mokyklą“
Skiriu medikamentinį gydymą
32 Analizuojant dažniausius šeimos gydytojų su gyvensena susijusius patarimus skiriamus pacientams sergant onkologine liga paaiškėjo, jog dažniausiai buvo rekomenduojama mesti rūkyti, padidinti daržovių ir vaisių kiekį mitybos racione, praktikuoti streso valdymą bei riboti suvartojamą alkoholio kiekį (3.9 pav.). Rečiausiai respondentai rekomendavo reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu ir pasiekti normalų kūno masės indeksą. Respondentai, kurie nurodė, jog skiria ir kitus su gyvensena susijusius patarimus žmonėms sergantiems onkologine liga, pataria ugdyti psichologinį atsparumą, medituoti, dalyvauti psichikos sveikatą stiprinančiose programose skirtose onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
3.9 pav. Respondentų skiriamų su gyvensena susijusių patarimų pasiskirstymas sergant onkologine liga 80,52% 72,73% 84,42% 75,32% 71,43% 42,86% 59,74% 81,82 93,51% 79,22% 66,23% 14,29% 22,08% 12,99% 19,48% 23,38% 40,26% 27,27% 9,09 3,90% 15,58% 24,68% 5,19% 5,19% 2,60% 5,19% 5,19% 16,88% 12,99% 9,09 2,60% 5,19% 9,09% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%100% Riboti suvartojamą alkoholio kiekį
Riboti suvartojamą cukraus kiekį
Padidinti daržovių ir vaisių kiekį
Padidinti visadalių grūdų kiekį
Sumažinti gyvūninės kilmės produktų kiekį
Pasiekti normalų kūno masės indeksą
Reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu
Praktikuoti streso valdymą
Jei pacientas rūko rekomenduoju mesti rūkyti
Sureguliuoti miego režimą
Kompleksiškai keisti gyvenimo būdą
Dažnai Retai Niekada
33 Analizuojant dažniausius gyvensenos korekcijos patarimus respondentų skiriamus pacientams sergantiems demencija paaiškėjo, jog daugiausiai šeimos gydytojų pacientams siūlo užsiimti veikla, kuri gerintų atmintį (kryžiažodžių sprendimą, atminties žaidimus ir pan.), reguliariai palaikyti socialinius ryšius, priklausyti bendruomenei, mesti rūkyti ir reguliariai užsiimti fizine veikla (3.10 pav.). Respondentai nurodę, jog skiria ir kitus su gyvensena susijusius patarimus, pataria įsigyti knygelę su asmeniniais duomenimis, kurią turėti visada su savimi, apsilankyti pas seniūnijos socialinį darbuotoją ir gauti visą reikalingą informaciją apie paslaugas sergantiems demencija žmonėms bei skiriama psichiatro konsultacija.
3.10 pav. Respondentų skiriamų su gyvensena susijusių patarimų pasiskirstymas sergant demencija 67,53% 57,14% 49,35% 40,26% 70,13% 51,95% 70,13% 72,73% 84,42% 55,84% 18,18% 25,97% 33,77% 37,66% 23,38% 29,87% 18,18% 16,88% 12,99% 32,47% 14,29% 16,88% 16,88% 22,08% 6,49% 18,18% 11,69% 10,39% 2,60% 11,69% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Riboti suvartojamą alkoholio kiekį
Padidinti daržovių ir vaisių kiekį
Padidinti visadalių grūdų kiekį
Sumažinti gyvūninės kilmės produktų kiekį
Reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu
Praktikuoti streso valdymą
Jei pacientas rūko rekomenduoju mesti rūkyti
Reguliariai palaikyti socialinius ryšius
Užsiimti veikla, kuri pagerintų atmintį
Skiriu medikamentinį gydymą
34 Vertinant dažniausiai skiriamus su gyvensena susijusius patarimus pacientams, kurie rūko ar vartoja alkoholį paaiškėjo, repondentai dažniausiai pasiūlo mesti rūkyti ar vartoti alkoholį, rečiau palieką įrašą paciento ligos istorijoje apie sveikatai žalingus įpročius, įvertina rizikingos elgsenos įpročių pasireiškimą ir siūlo praktikuoti streso valdymą (3.11 pav.). Respondentai nurodę, jog skiria ir kitus su gyvensena susijusius patarimus, pasako apie žalingų įpročių žalą, mėgstantiems skaityti rekomenduoja knygas, skiria pakaitinę nikotino terapiją, siūlo užsiimti mėgstama veikla.
3.11 pav. Respondentų skiriamų su gyvensena susijusių patarimų pasiskirstymas jei pacientas rūko ir/ar vartoja alkoholį
Analizuojant dažniausiai respondentų skiriamus patarimus pacientams siekiant padėti kontroliuoti stresą šeimos gydytojai dažniausiai nukreipia pacientą pas psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą, pataria užsiimti fiziniu aktyvumu (3.12 pav.). Maždaug trečdalis respondentų rekomenduoja literatūrą, kurioje galima rasti patarimų kaip kontroliuot istresą, skiria raminamųjų nemedikamentinių vaistinių preparatų, informuoja apie kvėpavimo pratimus. Respondentai nurodę, jog skiria ir kitus su gyvensena susijusius patarimus siūlo medituoti, užsiimti joga, dalyvauti psichinę sveikatą stiprinančiuose projektuose, tikintiems sustiprinti religines praktikas, bendrauti su pozityviais žmonėmis, daugiau laiko praleisti gryname ore.
61,04% 92,21% 67,53% 61,04% 19,48% 3,90% 37,66% 7,79% 28,57% 27,27% 32,47% 24,68% 1,30% 0 3,90% 11,69% 48,05% 71,43% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Įvertinu rizikingos elgsenos įpročių pasireiškimą
Pasakau, kad turėtų mesti rūkyti ir/ar apriboti alkoholio vartojimą
Užfiksuoju rūkymą ir/ ar alkoholio vartojimą paciento ligos gydymo istorijoje
Praktikuoti streso valdymą
Pacientui apie rūkymo keliamą žalą ar kur reikėtų kreiptis norint mesti nesakau
Nieko nedarau
35
3.12 pav. Respondentų skiriamų su gyvensena susijusių patarimų pasiskirstymas pacientams stresui įveikti
Analizuojant respondentų nukreipimą pas kitus specialistus galinčius pacientams padėti keisti jų gyvenseną paaiškėjo, jog daugiau nei pusė respondentų nukreipė savo pacientus konsultacijoms, tačiau daugiau nei dešimtadalis nežinojo, kur galėtų nukreipti, o daugiau nei penktadalis šeimos gydytojų nenukreipė pacientų tolimesnėms konsultacijoms (3.13 pav.).
32,47% 14,29% 66,23% 12,99% 31,17% 64,94% 38,96% 7,79% 45,45% 57,14% 28,57% 40,26% 33,77% 24,68% 31,17% 19,48% 22,08% 28,57% 5,19% 46,75% 35,06% 10,39% 29,87% 72,73% 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Išrašau raminamųjų nemedikamentinių vaistinių preparatų receptą
Išrašau raminamųjų cheminių preparatų (pvz: benzodiazepinų) receptą
Nukreipiu pas psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą
Informuoju apie mobiliąsias aplikacijas (išmaniųjų telefonų programėles) skirtas
kontroliuoti stresą
Informuoju apie kvėpavimo pratimus padedančius kontroliuoti stresą
Informuoju apie fizinio aktyvumo rūšis ir jų naudą norint sumažinti stresą
Supažindinu su literatūra, kurioje galima rasti patarimų kaip kontroliuoti stresą
Nieko nedarau
36
3.13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pacientų nukreipimą pas kitus specialistus
Analizuojant respondentų atsakymus apie pacientų nukreipimą pas kitus specialistus galinčius padėti pacientui keisti gyvenseną paaiškėjo, jog šeimos gydytojai dažniausiai pacientus nukreipia pas kineziterapeutą, psichologą ir dietologą, o pas gyvensenos medicinos specialistą retai (3.14 pav.). Respondentai nurodę, jog pacientus nukreipia pas kitus specialistus galinčius padėti gyvensenos keitimo procese, pacientus nukreipia pas endokrinologą, kardiologą.
3.14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pacientų nukreipimą pas kitus specialistus gyvensenos keitimo klausimais
Analizuojant šeimos gydytojų subjektyviai vertinamas profesines kompetencijas Gyvensenos medicinos srityje gydant lėtinius sutrikimus daugiau nei pusė respondentų mano, jog turi pakankamai žinių Gyvensenos medicinos srityje, tačiau norėtų jas atnaujinti. Mažiau nei dešimtadalis respondentų mano, jog turi nepakankamai žinių Gyvensenos medicinos srityje, tačiau norėtų įgyti daugiau
57,14% 25,97%
16,88%
Taip
Ne
Nežinau kur nukreipti
35,06% 38,96% 40,26% 5,19% 25,97% 22,08% 20,78% 55,84% 38,96% 38,96% 38,96% 38,96% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%100% Nukreipiu pas dietologą
Nukreipiu pas psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą
Nukreipiu pas kineziterapeutą
Nukreipiu pas gyvensenos medicinos specialistą
37 kompetencijų. Daugiau nei dešimtadalis (10,39 proc.) šeimos gydytojų mano, jog turi nepakankamai žinių Gyvensenos medicinos srityje, tačiau nenorėtų įgyti daugiau kompetencijų. Tik keletas šeimos gydytojų mano, jog turi pakankamai žinių Gyvensenos medicinos srityje ir jas naudoja kasdien (3.15 pav.).
3.15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal turimas Gyvensenos medicinos kompetencijas
Apibendrinant poskyrio rezultatus, dauguma šeimos gydytojų dalyvavusių tyrime mano, jog
lėtinės ligos Lietuvoje yra nepakankamai gerai valdomos ir galėtų būti valdomos geriau. Respondentų atsakymai parodė, jog dauguma šeimos gydytojų mano, jog Lietuvos sveikatos priežiūros sistema negeba efektyviai atliepti į LL problematiką. Daugiau nei pusė respondentų mano, jog taikomas medikamentinis gydymas yra efektyvus. Nuomonė apie gydymo algoritmų, Nacionalinio lygmens profilaktinių programų efektyvumą sprendžiant LL valdymą ir gydymą pasiskirtė panašiai – trečdalis respondentų pritaria, trečdalis nepritaria gydymo algoritmų ir Nacionalinio lygmens profilaktinių programų efektyvumui Lietuvoje. Didžioji dalis šeimos gydytojų teigė, jog taiko gyvensenos korekcijos intervencijas savo darbe, tačiau daugiau nei pusė respondentų paaiškinti gyvensenos svarbai ligos gydyme skyrė iki 5 min., o trečdalis nuo 5 iki 10 min. Konsultacijų metu dažniausiai buvo akcentuojama sveikatai nepalanki mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas ir stresas kaip pagrindiniai LL atsiradimo rizikos veiksniai. Didžioji dalis šeimos gydytojų esant poreikiui nukreipia pacientus pas kitus specialistus, kurie padėtų keisti paciento gyvenseną, tačiau ketvirtadalis - ne. Dauguma respondentų mano, jog turi pakankamai žinių, tačiau norėtų jas atnaujinti.
5,19%
76,62%
7,79% 10,39%
Turiu pakankamai žinių ir jas kasdien naudoju savo darbo praktikoje
Turiu pakankamai žinių, tačiau norėčiau jas atnaujinti
Turiu nepakankamai žinių, tačiau norėčiau įgyti daugiau kompetencijų Gyvensenos medicinos srityje
38
3.3. Sąsajos tarp šeimos gydytojų turimų GM žinių ir gyvensenos korekcijos taikymo
dažnio
Analizuojant sąsajas tarp šeimos gydytojų turimų kompetencijų GM srityje ir gyvensenos korekcijos taikymo dažnio, nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų rezultatų (3.1 lentelė). Gyvensenos keitimo rekomendacijos mitybos, fizinio aktyvumo, tabako ir nesaikingo alkoholio vartojimo, streso, miego, netinkamo darbo ir poilsio režimo klausimai yra taikomos arba netaikomos pacientams nepriklausomai nuo šeimos gydytojų žinių apie GM.
3.1 lentelė. Sąsajos tarp pacientams skiriamų gyvensenos korekcijos rekomendacijų dažnio ir šeimos gydytojų žinių apie GM
Su gyvensena susiję rizikos veiksniai, kuriems taikomos
rekomendacijos darbo praktikoje
Šeimos gydytojų žinios apie Gyvensenos mediciną
χ2 lls p Pakankamai žinių, kurios kasdien naudojamos darbo praktikoje Pakankamai žinių, tačiau norima jas atnaujinti Nepakankamai žinių, tačiau norima įgyti daugiau žinių Nepakankamai žinių, tačiau nenorima įgyti daugiau žinių
proc./n proc./n proc./n proc./n
39
Apibendrinant poskyrio rezultatus, nebuvo gauta statistiškai reikšmingų rezultatų tiriant
sąsajas tarp šeimos gydytojų turimų žinių apie GM ir taikomų pacientams gyvensenos korekcijų dažnio. Gyvensenos keitimo rekomendacijos yra skiriamos nepriklausomai nuo šeimos gydytojų žinių apie GM.
3.4. Šeimos gydytojų GM intervencijų taikymo pacientams palyginimas tarp viešojo
ir privataus sveikatos priežiūros sektoriaus
Analizuojant respondentų gyvensenos korekcijų taikymą viešajame ir privačiame sveikatos priežiūros sektoriuje nebuvo rasta statistiškai reikšmingų duomenų (3.2 lentelė). Gyvensenos keitimo rekomendacijos mitybos, fizinio aktyvumo, tabako ir nesaikingo alkoholio vartojimo, streso, miego, netinkamo darbo ir poilsio režimo klausimais yra taikomos arba netaikomos pacientams nepriklausomai nuo šeimos gydytojų darbo vietos.
3.2 lentelė. Šeimos gydytojų skiriamų gyvensenos korekcijos rekomendacijų dažnio palyginimas tarp skirtingų sveikatos priežiūros sektorių
Su gyvensena susiję veiksniai, kuriems taikomos rekomendacijos
darbo praktikoje
Šeimos gydytojų darbo vieta
χ2 lls p Viešasis sveikatos priežiūros sektorius Privatus sveikatos priežiūros sektorius Abu
40
Apibendrinant poskyrio rezultatus, lyginant šeimos gydytojų taikomas GM intervencijas
41
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Pagrindiniai rezultatai, jų vertinimas ir palyginimas su kitais tyrimais
Atliktame tyrime buvo vertinama Lietuvoje dirbančių šeimos gydytojų GM intervencijų taikomumas darbo praktikoje bei ieškoma sąsajų tarp gyvensenos korekcijų dažnio ir šeimos gydytojų kompetencijų GM srityje. Taip pat buvo palyginamas taikomų gyvensenos korekcijų dažnis tarp šeimos gydytojų darbo vietos (viešojo ir privataus sektoriaus).
Tyrimo metu buvo nustatyta, jog didžioji dalis šeimos gydytojų taiko gyvensenos korekcijos intervencijas. Dauguma šeimos gydytojų paaiškinti apie gyvensenos korekcijų svarbą skyrė vidutiniškai iki 5 min., o trečdalis 6 – 10 min. Galima daryti prielaidą, jog taikant gyvensenos korekcijų intervencijas trumpas konsultacijos laikas gali būti nepakankamas motyvuojant pacientą keisti gyvenseną. Šeimos gydytojai dažniausiai skiria patarimus apie mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą ir nesaikingą alkoholio ir tabako gaminių vartojimą, o rečiau apie miegą, darbo poilsio režimą. Pagrindinės priežastys, dėl kurių šeimos gydytojai netaikė gyvensenos keitimo intervencijų, per trumpa konsultacijos trukmė, žinių trūkumas, paciento ryžto, kantrybės stokos siekiant keisti savo gyvenseną. Whadi-ah Parker tyrime buvo nustatyti panašūs rezultatai, jog pagrindinės priežastys, dėl kurių sveikatos priežiūros specialiatai netaikė gyvensenos keitimo intervencijų - laiko trūkumas, pacientų įsipareigojimo nebuvimas, kalbos barjeras [87]. Zelra Malan tyrimas atskleidė, jog po gyvensenos keitimo mokymų, pirminės sveikatos priežiūros darbuotojai laiko stokos nelaiko kaip viena iš gyvensenos keitimo intervencijų netaikymo priežasčių [8].
Tyrime nebuvo nustatyta nustatyta statistiškai reikšmingų rezultatų analizuojant sąsajas tarp šeimos gydytojų turimų kompetencijų GM srityje ir gyvensenos korekcijos taikymo dažnio. Marie Dacey tyrimas atskleidė, jog šeimos gydytojams valdant pakankamai žinių gyvensenos medicinos srityje sumažėjo kliūčių taikyti gyvensenos keitimo intervencijas pacientams [88].
Nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų rezultatų lyginant gyvensenos keitimo intervencijų taikymo dažnį viešajame ir privačiame sveikatos priežiūros sektoriuje.
Tyrimo privalumai ir trūkumai
42 šaltinius, kuriais vadovaujasi darbo praktikoje gali interpretuoti kaip GM, tačiau tam reikalingi tolimesni ir išsamensni tyrimai. Mano nuomone, siekiant objektyviai įvertinti žinias GM srityje šeimos gydytojams apklausoje reikia skirti testą GM žinioms patikrinti. Vertinant GM intervencijų taikomumą pagal šeimos gydytojų darbo vietą (sektorių) nėra tikslinga klausti tokių pačių klausimų gydytojų, kurie dirba abiejuose sveikatos priežiūros sektoriuose. Dirbant skirtinguose sveikatos priežiūros sektoriuose (viešajame ir privačiame) gali skirtis darbo sąlygos, pacientų skaičius, jų išsilavinimas ir kiti aspektai. Tyrimą išplėstų ir papildytų pacientų apklausa, kurioje būtų galima išsiaiškinti, ar pacientai yra apklausiami apie gyvenseną.
Praktinė tyrimo rezultatų reikšmė
43
IŠVADOS
1. Šeimos gydytojai savo darbo praktikoje taiko pacientams GM intervencijas. Dažniausiai
skiriami patarimai koreguoti sveikatai nepalankią mitybą, per mažą fizinį aktyvumą, stresą bei nesaikingą alkoholio vartojimą ar tabako gaminių vartojimą. Rečiau patariama koreguoti prastą miego kokybę, netinkamą darbo – poilsio režimą juos skiria mažiau nei pusė respondentų. Apie gyvensenos korekcijos intervencijų tęstinumą šeimos gydytojų praktikoje ir jų kokybę reikia tolimesnių tyrimų.
2. Gyvensenos keitimo rekomendacijos mitybos, fizinio aktyvumo, tabako ir nesaikingo
alkoholio vartojimo, streso, miego, netinkamo darbo ir poilsio režimo klausimai yra taikomos arba netaikomos pacientams nepriklausomai nuo šeimos gydytojų žinių apie GM. Tiriant šį uždavinį nebuvo gauta statistiškai reikšmingų rezultatų.
44
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Visiems sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams rekomenduojama skirti daugiau dėmesio lėtinių ligų profilaktikai, gydymui ir valdymui keičiant paciento ar savo gyvenseną. Mokyti ir ugdyti pacientus sveikatai palankios mitybos įgūdžių, skatinti reguliarų fizinį aktyvumą, akcentuoti streso valdymo svarbą, turint pakankamai žinių padėti pacientui turinčiam žalingų įpročių keisti gyvenseną. Rekomenduojama akcentuoti sveikatai palankios gyvensenos svarbą gyvenimo kokybės ir sveikatos kontekste.
2. Pacientą visada informuoti apie gyvensenos keitimo intervencijų galimybę. Jei darbovietėje nėra galimybės konsultuoti paciento, nukreipti jį pas gyvensenos medicinos specialistą ar kitą specialistą galintį konsultuoti sveikatai palankios gyvensenos klausimais.
