Žvynelinės paplitimas tarp Kauno miesto moksleivių

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ODOS IR VENERINIŲ LIGŲ KLINIKA

Žvynelinės paplitimas tarp Kauno miesto

moksleivių

Medicinos vientisųjų studijų baigiamasis magistro mokslinis darbas

Agnė Petraitienė 6 kursas 4 grupė

Darbo vadovas: gyd. Arūnas Petkevičius Darbo konsultantė: prof. dr. Skaidra Valiukevičienė

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

6. SANTRUMPOS ... 7

7. SĄVOKOS ... 8

8. ĮVADAS ... 9

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

10.1. Ligos apibūdinimas... 11

10.2. Žvynelinės patogenezė ... 11

10.3. Žvynelinė vaikų amžiuje ... 12

10.4. Ligos formos ... 12

10.5. Ligos įtaka gyvenimo kokybei ir psichinei sveikatai ... 13

10.6. Rizikos veiksniai... 13

10.7. Gretutinės ligos ... 14

11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 16

11.1. Tyrimo objektas ... 16

11.2. Tiriamųjų atranka ... 16

11.3. Tyrimo organizavimas ir metodai ... 16

11.4. Duomenų statistinė analizė ir vertinimas ... 17

12. REZULTATAI ... 19

12.1. Imties demografinis apibūdinimas ... 19

12.2. Žvynelinės paplitimas tarp tiriamųjų ... 19

12.3. Ligos atvejų pasiskirtymas amžiaus grupėse ... 20

12.4. Ligos atvejų pasiskirstymas pagal lytį ... 20

12.5. Ligos atvejų pasiskirstymas pagal KMI ... 21

4

1. SANTRAUKA

Autorius: Agnė Petraitienė.

Pavadinimas: Žvynelinės paplitimas tarp Kauno miesto moksleivių.

Tikslas: Įvertinti Kauno miesto moksleivių žvynelinės paplitimo ryšį su demografiniais veiksniais ir kūno masės indeksu.

Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti žvynelinės paplitimą priklausomai nuo tiriamųjų amžiaus ir lyties. 2. Įvertinti moksleivių sergančių žvyneline sąsajas su kūno masės indeksu. 3. Palyginti gautus tyrimo rezultatus su vaikų žvynelinės paplitimu kitų šalių populiacijoje.

Metodika: Šiame magistro darbe naudojami duomenys gauti iš PANS (angl. Pupils Acne and

Nevus Study) tyrimo, kurio tikslas buvo įvertinti dažniausių odos ligų paplitimą tarp Kauno miesto

moksleivių, nustatyti susijusius demografinius veiksnius. Atliktas momentinis tyrimas Kauno mieste 2008 – 2009 m. Gavus tėvų sutikimą, tyrimo dalyviai buvo apžiūrėti gydytojo dermatologo. Įvertinta jų odos būklė, bėrimų tipas, ūgis, svoris, apskaičiuotas kūno masės indeksas.

Tyrimo dalyviai: Kauno miesto mokyklų (S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos, „Purienų“ vidurinės mokyklos ir „Nemuno“ vidurinės mokyklos) 2-11 klasių moksleiviai.

Rezultatai: Tyrime dalyvavo 1277 moksleiviai, iš kurių 595 (46,6 proc PI: 43,8-49,4)) berniukai ir 682 (53,4 proc. (95 proc. PI: 50,6-56,2)) mergaitės. Nustatyta 10 žvynelinės atvejų, tai sudaro 0,8 proc. (95 proc. PI: 0,4-1,4) tirtos populiacijos. Tarp 7-9 m., 10-12 m., 13-15 m. ir 16-19 m. moksleivių, žvynelinės dažnumas pasiskirstė taip: 1 atv. (10 proc., 95 proc. PI: 0,3-44,5), 4 atv. (40 proc., 95 proc. PI: 12,2-73,8), 4 atv. (40 proc., PI 12,2-73,8), 1 atv. (10 proc., 95 proc. PI: 0,3-44,5), tačiau ligos dažnumas nuo amžiaus nepriklausė. Vienodas ligos atvejų skaičius nustatytas tarp mergaičių ir berniukų (po 5 atvejus). Berniukų ir mergaičių kūno masės indekso vidurkis buvo atitinkamai 18,2±1,8 kg/m2, mergaičių – 19,2±3,6 kg/m2. Didžioji dalis sergančiųjų žvyneline turėjo normalų kūno svorį – 8 atvejai (80 proc. (95 proc. PI: 44,4-97,5)), 2 tiriamieji (20 proc. (95 proc. PI: 2,5-55,6)) turėjo antsvorį.

Išvados: 1. Žvynelinės paplitimas tarp Kauno miesto moksleivių yra 0,8 proc (95 proc. PI: 0,4-1,4) ir jis nepriklauso nuo tiriamųjų amžiaus ir lyties. 2. Didžioji dalis tirtų moksleivių sergančių žvyneline (80 proc.) yra normalaus svorio ir antsvoris nėra reikšmingas šios ligos paplitimui. 3. Žvynelinės paplitimas tarp Kauno miesto moksleivių yra panašus kaip ir šios ligos paplitimas Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Rekomendacijos: Atlikti vaikų žvynelinės paplitimo tyrimą didesnėje Kauno miesto moksleivių imtyje.

5

2. SUMMARY

The author: Agnė Petraitienė.

The title: Prevalence of Psoriasis among the Pupils in Kaunas.

The aim: To determine relation between prevalence of psoriasis, demographic factors and body mass index.

Objectives: 1.To determine prevalence of psoriasis among the pupils in Kaunas depending on their age and gender. 2. To establish a relationship of Kaunas students with psoriasis based on body mass index (BMI). 3. To compare results of this research with prevalence of children psoriasis in other countries.

Methodology: The data of this master‘s thesis is taken from PANS (Acne and Nevus Study). The aim of PANS was to evaluate prevalence of the most frequent skin deseases and demographic factors which are related to them. The moment research was done in Kaunas city in 2008-2009. With the received permissions of parents children had clinical examination made by dermatologist. Doctor evaluated their skin condition, type of rash, height, weight and calculated their BMI.

Participants of investigation: the pupils of 2nd – 11th grades of Kaunas schools: S. Darius and S. Girėnas gimnasium, ʼPurienų‘ secondary school and ʼNemunas‘ secondary school.

Results: The study involved 1277 participants of this research: 595 boys (46,6% (95 %CI: 43,8-49,4)) and 682 girls (53,4% (95 % CI: 50,6-56,2)). There were found 10 cases of children psoriasis and that is 0,8 % of all participants (95 % CI: 0,4-1,4)). Between age groups (7-9 years, 10-12 years, 13-15 years and 16-19 years) prevalence of psoriasis distributed like this: 1 case (10 %., 95 % CI: 0,3-44,5), 4 cases (40 %., 95 %. CI: 12,2-73,8), 4 cases (40 %, CI: 12,2-73,8), 1 case (10 %., 95 % CI: 0,3-44,5) but the frequency of the disease did not depend on age of pupils. There were the same amount of cases in each gender group (5 cases in each). The mean BMI of boys and girls groups was respectively 18,2±1,8 kg/m2 and 19,2±3,6 kg/m2. The majority of pupils had normal weigh (8 cases – 80% (95% CI: 44,4-97,5)), 2 children were overweight (20% (95% CI: 2,5-55,6)).

Conclusions: 1. The prevalence of psoriasis among the pupils in Kaunas is 0,8 % (95 % CI: 0,4-1,4) and it does not depend on age and gender of the participants. 2. The majority of pupils have normal weight (80%) and overweight is not related to prevalence of the disease. 3. Prevalence of psoriasis among the pupils in Kaunas is similar to prevalence in Germany, Italy and United States of America.

Recommendations: To make a further research on prevalence of children psoriasis in bigger population of pupils in Kaunas.

6

3. PADĖKA

Noriu padėkoti savo magistro darbo vadovams: dr. Silvijai Kontautienei ir vėliau ją pakeitusiam gyd. Arūnui Petkevičiui už patarimus, pagalbą, pastabas bei skirtą dėmesį ir laiką rašant magistro darbą. Dr. Silvijai Kontautienei noriu padėkoti už galimybę naudotis jos disertacijai atlikto tyrimo duomenimis. Taip pat esu dėkinga prof. Skaidrai Valiukevičienei už pastabas, pagalbą struktūrizuoti bei vykdyti darbą. Be to, padėką skiriu LSMU Informacinių technologijų centro eksploatacijos ir techninio aptarnavimo skyriaus inžinierei programuotojai Eglei Šepetauskienei už patarimus ir pagalbą atliekant duomenų apdorojimą bei interpretavimą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

7

6. SANTRUMPOS

KMI – kūno masės indeksas

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas N – tiriamųjų skaičius

p – reikšmingumo lygmuo

PANS – Moksleivių aknės ir apgamų tyrimas (angl. Pupils Acne and Nevus Study) PI – pasikliautinasis intervalas

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SN – standartinis nuokrypis

SPSS – statistinis paketas socialiniams mokslams (angl. Statistical Package for the Social Sciences) χ2 – chi kvadrato kriterijus

TLK-10-AM – Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis leidimas, Australijos modifikacija

mėn. – mėnesis pav. – paveikslas atv. sk. – atvejų skaičius proc. - procentai

JAV – Junginės Amerikos Valstijos

8

7. SĄVOKOS

Aušpico triada – žvynelinei būdingas diagnostinis simptomas.

Citokinai – mažos molekulės baltymai, priskiriami signalinių molekulių, palaikančių ryšius tarp ląstelių, kategorijai. Citokinams priskiriami interleukinai, navikų nekrozės faktoriai, interferonai, chemokinai ir kitos molekulės.

Interleukinas – imuninės sistemos baltymas, aktyvinantis įvairių tipų leukocitus.

Keratinocitai – ektoderminės kilmės ląstelės, iš kurių sudarytas daugiasluoksnis plokščias ragėjantis epitelis.

Kiobnerio fenomenas – ligai būdingi bėrimai, atsirandantys dirginamose ar traumuojamose odos vietose.

Plokštelė – pirminis žvynelinės bėrimo elementas.

Th1 ląstelės – T limfocitų (pagalbininkų) populiacija, ekspresuojanti būdingus citokinus ir reguliuojanti imuninį atsaką.

9

8. ĮVADAS

Žvynelinė – sutrikusio imuninio atsako sukeliama uždegiminė liga, kuri 30 procentų visų atvejų pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje. Yra žinoma, kad genetiniai ir aplinkos faktoriai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, stresas, infekcijos, turi įtakos ligos pasireiškimui [1]. Sisteminės apžvalgos duomenimis, daugiausiai epidemiologinių duomenų apie ligos ir rizikos veiksnių paplitimą yra Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Apibendrinus turimus duomenis, nustatyta, kad labiausiai liga paplitusi tarp Europoje gyvenančių vaikų. Taip pat pastebėta, kad dažniau žvyneline serga vyresnio amžiaus vaikai nei jaunesni, o lyginant paplitimą tarp lyčių – mergaitės serga dažniau nei berniukai [2, 3, 4].

Kadangi vaikams žvynelinė paveikia rečiau suaugusiems pažeidžiamas vietas (veidą, gentalijų sritį, kelių, alkūnių linkius), labai svarbu yra atidi vaikų apžiūra ir tiksli diferencinė diagnostika. Liga sukelia kosmetinius odos defektus, vaikams bei paaugliams tai sukelia didelį psichologinį diskomfortą (gyvenimo kokybės pablogėjimas gali būti netgi labai didelis) ir vėliau iš to kylančias įvairias psichinės sveikatos problemas, tad ypatingai svarbu tinkamai parinktas ligos gydymas ir gera ligos kontrolė [5].

Turint šalies epidemiologinius duomenis, dėl minėtų priežasčių būtų galima atkreipti didesnį dėmesį į ligą, rizikos veiksnius, jų korekciją, sveikos gyvensenos mokymą (nustatyta, kad 6-12 m. vaikai lengviau perima sveikos gyvensenos įpročius (sveiką mitybą, fizinį aktyvumą) iš šeimos narių nei paaugliai, todėl svarbu mokyti ne tik pačius sergančiuosius, tačiau dirbti ir su jų artimaisiais kaip galima anksčiau), organizuoti multidisciplininį pacientų stebėjimą dėl galimų komplikacijų (pvz.: metabolinių sutrikimų) išsivystymo [6]. Svarbu stebėti dėl kitų autoimuninių ligų išsivystymo ir pasireiškimo, nes sergantieji žvyneline turi didesnę riziką sirgti neinfekciniu artritu, uveitu bei uždegiminėmis žarnų ligomis [7].

10

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti Kauno miesto moksleivių žvynelinės paplitimo ryšį su demografiniais veiksniais ir kūno masės indeksu.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti žvynelinės paplitimą priklausomai nuo tiriamųjų amžiaus ir lyties. 2. Įvertinti moksleivių sergančių žvyneline sąsajas su kūno masės indeksu.

3. Palyginti gautus tyrimo rezultatus su vaikų žvynelinės paplitimu kitų šalių populiacijoje.

11

10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1. Ligos apibūdinimas

Žvynelinė – tai lėtinė autoimuninė neužkrečiama uždegiminė liga, kuri pažeidžia odą, nagus, neretai ir sąnarius. Šia liga serga tiek vaikai, tiek suaugusieji; pagal tai, kuriame amžiuje pirmiausiai pasireiškė, žvynelinė skirstoma į du tipus: I-ą ir II-ą. I tipui būdinga sunkesnė ligos eiga, šeiminis žvynelinės paveldėjimas (60 – 70 proc.) ir tai, kad liga pasireiškia iki 40 metų amžiaus. II tipas yra santykinai lengvesnė žvynelinės forma ir liga pirmą kartą pasireiškia vyresniems nei 40 metų amžiaus asmenims [8]. Žvynelinė nustatoma 2-3 proc. populiacijos, sergančių vaikų yra 0,7-1,2 proc. Pirminis bėrimo elementas yra papulės, kurios gali susilieti į plokšteles padengtas žvynais. Papulei ar plokštelei yra būdinga Aušpico simptomų triada: lengvai nukrapštomas stearino išvaizdos žvynas, po kuriuo randama raudonos spalvos plona blizganti plėvelė, o pro ją sunkiasi smulkūs kraujo lašeliai [9]. Odos pažeidimai ligoniui sukelia nemalonius pojūčius, tokius kaip: pažeistos odos skausmas, niežėjimas, deginimas, jautrumas. Šie požymiai tuo labiau išreikšti, kuo sunkesnė yra ligos forma. Minėti pojūčiai (ypač - skausmas) svarbūs dėl to, kad sutrikdo asmens kasdienį gyvenimą, darbinę veiklą, miegą, santykius su kitais žmonėmis [10].

Ši liga diagnozuojama kliniškai ir tik labai retai, kuomet kyla abejonių diferencijuojant nuo kitų odos susirgimų, reikalinga atlikti odos biopsiją [11].

10.2. Žvynelinės patogenezė

12 10.3. Žvynelinė vaikų amžiuje

Žvynelinė sergantiesiems apie 30 proc. atvejų pirmą kartą pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje. Paprastai liga prasideda 7 – 10 metų amžiuje. Ligos pradžioje dažniausiai pažeidžiamas skalpas, liemuo, galūnių oda (ypač – lenkiamieji paviršiai (alkūnių, kelių linkiai)) [1, 9, 12, 13]. Iki brendimo dažniau pažeidžiama kirkšnies sritis, genitalijos, bamba, pažastų sritis [12, 13]. Vaikams, lyginant su suaugusiais, žymai dažnesnis (20-38 proc.) bėrimas veido srityje, o tai reikalauja ypatingai atidžiai parinkto ligos gydymo, stengiantis pasiekti kuo geresnę ligos kontrolę ir didesnį kosmetinį efektą. Taip pat vaikų žvynelinei būdinga tai, kad liga itin dažnai pažeidžia skalpo sritį (bėrimas skalpo srityje pasireiškia bent pusei sergančių vaikų). Su šiuo bėrimu neretai būna susijusi alopecija, o tai turi įtakos sergančiojo psichologinių problemų, socalinės atskirties atsiradimui, pasitikėjimo savimi sumažėjimui [14]. Taip pat reikėtų paminėti, kad atsižvelgiant į pažeidžiamą sritį, pastebėtas skirtumas tarp lyčių: mergaitėms statistiškai reikšmingai dažniau pažeidžiamas skalpas, o berniukams būdingas dažnesnis nagų pažeidimas. Manoma, kad šis skirtumas galėtų būti paaiškintas vaikų žvynelinei būdingu Kiobnerio fenomenu [15].

Vaikų žvynelinei būdinga lengva eiga ir atipinė išraiška ligos pradžioje, todėl jos diagnostika apsunkinta. Sunkumų kyla diagnozuojant ligą vaikams iki brendimo, nes odos pažeidimus dažnai tenka diferencijuoti nuo egzemos, grybelinės odos infekcijos, atopinio ir seborėjinio dermatito. Vyresniems vaikams dažniau stebimas suaugusių žvynelinei būdingas bėrimų išreikštumas ir lokalizacijos, todėl diagnostinių sunkumų būna mažiau [12, 14].

10.4. Ligos formos

Vaikų amžiuje pasireiškiančios žvynelinės formos:

1. Plokštelinė žvynelinė. Vaikams dažniausiai pasireiškia generalizuota plokštelinė žvynelinė. Vaikų amžiuje pasireiškiančiai plokštelinei žvynelinei būdingas tipinis bėrimas, tik plokštelės būna mažesnės, plonesnės, mažiau primenančios žvynus [4, 9].

13 primenančios papulės ir smulkios plokštelės [14]. Bėrimai atsiranda simetriškai ir labiausiai būna išreikšti liemens srityje bei galūnių proksimalinėse dalyse [9]. Yra nustatyta, kad, persirgę lašine žvyneline, turi didesnę riziką sirgti plokšteline žvyneline ateityje, nes abi šios formos yra genetiškai panašios (abi turi sąsajų su PSORS1 genu) [7].

3. Eritroderminė žvynelinė. Ši žvynelinės forma vaikų amžiuje pasireiškia retai. Jai būdinga generalizuota eritema, apimanti didžiąją dalį kūno odos. Dažniausiai ši forma išsivysto esant netinkamam žvynelinės gydymui, nepakankamai ligos kontrolei. Ši žvynelinės forma gali būti pavojinga gyvybei, todėl svarbi jos savalaikė diferencinė diagnostika bei laiku pradėtas gydymas [7].

4. Pūlinėlinė arba pustulinė žvynelinė. Ši žvynelinės forma dažniau pasitaiko suaugusiems, vaikų amžiuje ji itin reta (1 proc. atvejų) [13]. Šiai formai būdingos baltos spalvos susiliejančios pustulės, užpildytos neinfekcinės kilmės turiniu. Galimas generalizuotas tipas, kuris dažnesnesnis jau sirgusiems plokšteline žvyneline anamnezėjė (ypatingas tuo, kad bėrimai plinta labai greitai, todėl liga gali būti pavojinga gyvybei), ir lokalizuotas tipas, apimantis tik delnų ir padų odą (gali būti įtraukti pirštų galiukai bei nagai) [11].

10.5. Ligos įtaka gyvenimo kokybei ir psichinei sveikatai

Dėl kosmetinių odos defektų blogėja gyvenimo kokybė, kuri reikšmingai padidina savižudybių riziką tarp sergančiųjų žvyneline lyginant su sveikais asmenimis [10, 17]. Vaikų sergamumas turi įtakos ir tėvų sveikatai. Yra nustatyta, kad sergančiųjų tevų gyvenimo kokybė taip pat blogėja, nes sutrinka jų emocinis stabilumas, sumažėja noras rūpintis savimi, prastėja socialiniai įgūdžiai bei padidėja rizika susirgti somatinėmis ligomis [18]. Be to, vaikai ir paaugliai, sergantys žvyneline, turi 25 – 30 proc. didesnę riziką susirgti depresija bei nerimo sutrikimais, lyginant su sveika populiacija, dėl ko sergantiems 47 proc. dažniau nei sveikiams išrašomi psichotropiniai vaistai [19, 20].

10.6. Rizikos veiksniai

Yra įrodyta, kad genetiniai bei tam tikri aplinkos veiksniai turi įtakos ligos pasireiškimui, sunkumo laipsniui bei progresavimui:

14 mediatorių (pvz.: tumoro nekrozės faktoriaus α (TNF-α), interleukino 16 (IL-16)), adipokinų padidėjimas kraujyje nustatomas tiek sergant žvyneline, tiek esant per didelei kūno masei [6, 21]. Nutukimas gali provokuoti ligos paūmėjimus ar sunkinti ligos eigą, o minėti biocheminiai pokyčiai organizme, būdingi abejoms būklėms, šią teoriją pagrindžia [21]. Be to, yra nustatyta, kad nutukimo biomarkeris CX3CR1, skatinantis uždegiminių procesų atsiradimą organizme, taip pat dalyvauja ir žvynelinės patogenezėje [1]. Sergantiesiems žvyneline dažnesnis centrinio tipo nutukimas [22].

2) Paveldimumas. Rizika susirgti žvyneline padidėja 2 – 3 kartus, turintiems pirmos ar antros kartos giminaičių sergančių šia liga, lyginant su bendrąja populiacija [23]. Atliktose studijose nustatyta, kad 28-48,8-51,4 proc. pacientų, sergančių žvyneline, turėjo šeiminę žvynelinės anamnezę [1, 15, 24].

3) Ekspozicija su tabako dūmais. Yra nustatyta, kad tabako rūkymas susijęs su daugeliu dermatologinių ligų, tokių kaip aknė, diskoidinė raudonoji vilkligė, žvynelinė, paskatina jas išsivystyti, sukelia jų paūmėjimus, eigos pablogėjimus. Patogenezinis mechanizmas – nikotinas stimuliuoja cholinerginius nikotino receptorius keratinocituose ir skatina jų vešėjimą bei migraciją į epidermį [1].

4) Gretutinės ligos. Sergantieji astma taip pat turi didesnę riziką sirgti žvyneline. Šį teiginį pagrindžia Danijoje atlikta kohortinė studija, kurioje šis ryšys buvo įrodytas [25].

5) Stresas. Klinikinėse studijose nustatyta, kad stresas sunkina žvynelinės eigą 30-40 proc. atvejų, ypač – kai liga prasidėjusi vaikų amžiuje. Studijoje, lyginančioje žvynelinės skirtumus tarp Europos ir Azijos vaikų pastebėta, kad stresas buvo dažniausiai įvardijamas rizikos veiksnys, iššaukiantis ligos pasireiškimą. Tam turi įtakos vaikų emocinis nebrandumas ir negebėjimas valdyti streso [26]. Dažniausiai pasitaikantys stresoriai vaikų amžiuje – santykių problemos su tėvais, antromis pusėmis, bendraamžiais bei nustatytas psichikos sutrikimas [1, 27].

10.7. Gretutinės ligos

16

11. TYRIMO METODIKA IR METODAI

11.1. Tyrimo objektas

Kauno miesto mokyklų: S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos, „Purienų“ vidurinės mokyklos ir „Nemuno“ vidurinės mokyklos 2-11 klasių moksleiviai.

11.2. Tiriamųjų atranka

Tiek tyrime dalyvaujančios mokyklos, tiek grupinė imtis buvo pasirinktos atsitiktinai. Pirmųjų klasių moksleiviai į tyrimą nepakviesti dėl raštingumo įgūdžių stokos. Dvyliktų klasių moksleiviai tyrime dalyvauti nekviesti siekiant netrikdyti jų dalyvavimo pamokose ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams. Iš viso tyrime sutiko dalyvauti (gauti raštiški tėvų sutikimai) 1277 moksleiviai (N=1277).

11.3. Tyrimo organizavimas ir metodai

Šiame magistro darbe naudojami duomenys yra gauti iš PANS (angl. Pupils Acne and Nevus

Study) tyrimo, vykdyto dr. Silvijos Kontautienės ir dr. Jurgitos Karčiauskienės, kurio tikslas buvo

įvertinti, koks yra dažniausių odos ligų paplitimas tarp Kauno miesto moksleivių bei nustatyti veiksnius, kurie galimai su jomis susiję. Dėja, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas rizikos veiksnių bei rastų klinikinių duomenų analizei, susijusiai su akne bei apgamais. Žvynelinė vaikams buvo diagnozuota kliniškai, tačiau plačiau rasti bėrimai neaprašyti (nei bėrimų apibūdinimas, nei lokalizacija, nei išplitimas), nenustatyti jokie rizikos veiksniai.

Atliktas momentinis tyrimas Kauno mieste, jo pradžia buvo 2008 m. balandžio mėn., pabaiga – 2009 m. gruodžio mėn. Šiam tyrimui atlikti buvo gauti leidimai: Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovo, Kauno regioninio biomedicininių tyrimų Etikos komiteto, iš valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, suteikiantys teisę tvarkyti asmens duomenis, kurie yra susiję su moksliniu tyrimu.

17 Iš visų pakviestų moksleivių (N=2483), tyrime dalyvauti sutiko (yra tėvų sutikimas) 1277 moksleiviai. Tiriamųjų atsakas – 51,4 proc.

Tyrimo dalyviai užpildė Anketinius tiriamojo duomenis bei Vaikų klausimyną, iš jų buvo surinkta anamnezė bei atlikta dermatologo apžiūra. Tiriamųjų anketinė apklausa vyko klasėse, jos trukmė buvo 15-25 min.

Dermatologinė tiriamųjų apžiūra buvo vykdoma mokyklų medicininiuose kabinetuose dienos šviesoje, naudojant tiesioginį dirbtinės šviesos šaltinį – dienos šviesos lempą, apžiūros trukmė – 15-25 min. Visi tiriamieji buvo apžiūrėti vieno tyrėjo. Apžiūros metu atlikta: 1) ūgio matavimas (m), naudojant portatyvinę ūgio matuoklę; 2) svorio matavimas (kg), naudojant portatyvines elektronines svarstykles; 3) vertinti fenotipiniai tiriamojo požymiai; 4) vertinta odos būklė, joje esantys dariniai bei bėrimo elementai.

Naudojant ūgio ir svorio rodiklius bei atsižvelgiant į vaikų amžių, buvo skaičiuotas ir vertintas KMI. Skaičiavimui naudota formulė: KMI = , gautas rezultatas vertintas pagal PSO sudarytas vertinimo lenteles [31]. Šis rodiklis padeda nustatyti, ar tiriamasis turi svorio nepakankamumą, normalų ar per didelį kūno svorį (antsvorį ar nutukimą). Pagal KMI įvertinimą, tiriamieji suskirstyti į keturias grupes: liesi, normalaus svorio, turintys antsvorio, nutukę.

Tiriamieji pagal amžių (remiantis lytinės brandos etapais) suskirstyti į keturias grupes: 7-9 m., 10-12 m., 13-15 m., ≥16 m.

Žvynelinės diagnozė buvo nustatyta remiantis anamneze bei klinikinės apžiūros duomenimis, jokie kiti tyrimai diagnozei patikslinti nebuvo atlikti. Nustatyta liga buvo užšifruota remiantis TLK-10-AM kodais – L40.

11.4. Duomenų statistinė analizė ir vertinimas

Duomenys buvo suvesti ir susisteminti į duomenų bazę naudojant Microsoft Office Excel 2010 programą. Duomenys buvo analizuoti naudojant IBM SPSS 22.0. (angl. Statistical Package for

Social Sciences 22.0 for Windows) statistinį paketą. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti

lentelėse ir grafikuose. Daugumoje jų įvertinti požymių pasikartojimo dažniai (proc.).

Kiekybiniai dydžiai vertinti, apskaičiuojant jų aritmetinį vidurkį, standartinį nuokrypį bei pasikliautinųjų intervalų metodą

19

12. REZULTATAI

12.1. Imties demografinis apibūdinimas

Tyrime dalyvavo 1277 moksleiviai, iš kurių 595 (46,6 proc. (95 proc. PI: 43,8-49,4)) berniukai, 682 (53,4 proc. (95 proc. PI: 50,6-56,2)) mergaitės. Imties amžiaus vidurkis 13,7±2,8 m. (95 proc. PI: 13,6-13,9), berniukų – 13,6±2,8 m. (95 proc. PI: 13,4-13,9), mergaičių – 13,8±2,9 m. (95 proc. PI: 13,6-14,0).

Visi tiriamieji suskirstyti pagal amžių į grupes: 7–9 metų (N=162, 12,7 proc. (95 proc. PI: 10,9-14,6)), 10–12 metų (N=389, 30,5 proc. (95 proc. PI: 27,9-33,1)), 13–15 metų (N=362, 28,3 proc. (95 proc. PI: 25,9-30,9)) ir 16–19 metų (N=364, 28,5 proc. (95 proc. PI: 26,0-31,1)) (1 lentelė). Tačiau nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių pasiskirstymo pagal amžiaus grupes (χ2

= 0,896, p= 0,826).

1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį Amžiaus

grupė (m.)

Berniukai Mergaitės Viso

N proc. N proc. N proc.

7-9 77 47,5 85 52,5 162 12,7

10-12 184 47,3 205 52,7 389 30,5

13-15 172 47,5 190 52,5 362 28,3

16-19 162 44,5 202 55,5 364 28,5

Viso: 595 46,6 682 53,4 1277 100

12.2. Žvynelinės paplitimas tarp tiriamųjų

Kliniškai ištyrus 1277 Kauno miesto moksleivių, buvo nustatyta 10 vaikų ŽV atvejų. Tai sudaro atitinkamai 0,8 proc. visos tirtos populiacijos (95 proc. PI: 0,4-1,4). Išreiškus gautus duomenis atvejų skaičiumi 1000 vaikų - atitinkamai gaunasi 7,83 atv./1000 vaikų (2 lentelė).

2 lentelė. Žvynelinės paplitimas tarp tiriamųjų

Liga Atvejų skaičius Procentinė išraiška (proc.)

20

L40 (ŽV) 10 0,8 7,83

12.3. Ligos atvejų pasiskirtymas amžiaus grupėse

Tiriamųjų amžiaus vidurkis 12,9±2,4 m. (95 proc. PI: 11,2-14,6), jauniausias tiriamasis 9,6 m., vyriausias – 16,6 m. (N=10); berniukų amžiaus vidurkis 11,9±1,7 m. (95 proc. PI: 9,7-14,04) (N=5), mergaičių – 13,9±2,7 m. (95 proc. PI: 10,6-17,3) (N=5).

Ligos atvejų skaičius buvo išskaidytas atsižvelgiant į jų pasiskirstymą vaikų amžiaus grupėse (3 lentelė). Nustatyta, kad daugiausiai ŽV atvejų rasta 10-12 ir 13-15 metų amžiaus grupėse (po 4 atvejus kiekvienoje, t.y. po 40 proc. (95 proc. PI: 12,2-73,8)), mažiausiai – 7-9 ir 16-19 metų amžiaus grupėse (po 1 atvejį kiekvienoje, t.y. po 10 proc. (95 proc. PI: 0,3-44,5)). Tačiau nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp atvejų pasiskirstymo skirtingose amžiaus grupėse (χ2

= 3,600, p=0,308).

3 lentelė. Ligų atvejų skaičius ir procentinė dalis skirtingose vaikų amžiaus grupėse

Amžiaus grupė L40 7 – 9 metai Atv. sk. 1,0 proc. 10,0 10 – 12 metų Atv. sk. 4,0 proc. 40,0 13 – 15 metų Atv. sk. 4,0 proc. 40,0 16 – 19 metų Atv. sk. 1,0 proc. 10,0 Viso: Atv.sk. 10 proc. 100,0

12.4. Ligos atvejų pasiskirstymas pagal lytį

21 1 pav. Žvynelinės (L40) atvejų pasiskirstymas tarp pagal lytį.

Taip pat norėjome išsiaiškinti, ar berniukų ir mergaičių ligos atvejai yra skirtingai pasiskirstę tarp amžiaus grupių (4 lentelė). Nustatyta, kad tarp berniukų, daugiausiai ligos atvejų nustatyta 10-12 metų amžiaus grupėje – 4 atv. (80 proc. (95 proc. PI: 28,4-99,5)), dar vienas sergantis nustatytas 13-15 metų amžiaus grupėje (20 proc. (95 proc. PI: 0,5-71,6)). Tarp mergaičių ligos atvejai rasti 7-9 metų, 13-15 metų ir 16-19 metų amžiaus grupėse, atitinkamai: 1 atvejis (20 proc. (95 proc. PI: 0,5-71,6)), 3 atvejai (60 proc. (95 proc. PI: 14,9-94,7)) ir 1 atvejis (20 proc. (95 proc. PI: 0,5-71,6)). Tačiau šis pasiskirstymas nėra statistiškai reikšmingas (χ2

= 7,000, p=0,081).

4 lentelė. Berniukų ir mergaičių ligos atvejų pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse

Amžiaus grupė Berniukai

Atv. sk. (proc.) Mergaitės Atv. sk. (proc.) 7-9 metai 0 1 (20) 10-12 metų 4 (80) 0 13-15 metų 1 (20) 3 (60) 16-19 metų 0 1 (20)

12.5. Ligos atvejų pasiskirstymas pagal KMI

Vidutinis tiriamųjų (N=10) KMI yra 18,7±2,7 kg/m2

(95proc. PI: 16,8-20,7); berniukų grupėje – 18,2±1,8 kg/m2

(95proc. PI: 16,0-20,5), mergaičių – 19,2±3,6 kg/m2 (95proc. PI: 14,7-23,7). Statistiškai reikšmingas KMI skirtumas tarp lyčių nenustatytas (p=0,834).

22 proc. (95 proc. PI: 44,4-97,5)), 2 tiriamieji (20 proc. (95 proc. PI: 2,5-55,6)) turėjo anstvorio, tačiau nenustatyta, kad šis pasiskirstymas yra statistiškai reikšmingas (χ2 = 3,600, p=0,058).

23

13. REZULTATŲ APTARIMAS

Įvertinti tikslią epidemiologinę vaikų žvynelinės situaciją yra sudėtinga. Atlikta mažai populiacinių tyrimų, kurie padėtų atskleisti ligos paplitimo situaciją šalyse. Sisteminėje literatūros apžvalgoje, atliktoje 2013 metais, buvo nustatyta, kad atliktos tik šešios studijos, kuriose pateikiami vaikų žvynelinės epidemiologiniai duomenys Europos ir Azijos šalyse. Daugiausia vaikų, sergančiųjų žvyneline – Europos šalyse. Pastebėta, kad dažniau serga vyresni vaikai ir mergaitės [32].

Italijoje atlikto populiacinio tyrimo metu buvo išnagrinėti 913 253 vaikų duomenys, gauti iš Pedianet duomenų bazės (2006 – 2012 m.). Tyrimo metu buvo nustatyti 467 vaikų žvynelinės atvejai, iš kurių 5-13 m. amžiaus grupėje – 367 atv. Buvo nustatyta, kad šioje amžiaus grupėje sergamumas didesnis nei jaunesnių nei 5 metai amžiaus vaikų. Mūsų tyrime taip pat pastebėta, kad daugiau sergančių žvyneline buvo tarp vyresnių vaikų (daugiausiai – 10-15 metų amžiuje), todėl tendencija, kad ligos sergamumas didėja su amžiumi, išlieka. Žvynelinės paplitimas tarp vaikų ir paauglių Italijoje – 0,09 proc. 2006 m. ir 0,2 proc. 2012 m. – stebimas sergamumo didėjimas bėgant metams [33]. Mūsų atliktame darbe nustatytas paplitimas – 0,8 proc., tad liga paplitusi kiek dažniau nei Italijos regione.

Vokietijoje aliktoje studijoje, kurioje buvo nagrinėjama duomenų bazė, apimanti kelių sveikatos draudimų organizacijų duomenis. Iš viso sistemoje buvo 1215684 asmenys, jaunesni nei 18 metų. Nustatyta, kad iš jų, sergančių žvyneline yra 0,4 proc. t.y. 4499 vaikai ir jaunuoliai. Lyginant su duomenimis gautais mūsų studijoje, Vokietijoje vaikų žvynelinės paplitimas panašus [2].

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliktoje populiacinėje retrospektyvinėje studijoje buvo peržvelgti Olmstedo miestelio gyventojų sveikatos duomenys, surinkti ir susisteminti Rochesterio epidemiologinio projekto metu, kuomet buvo renkama aktuali medicininė informacija ir parengta duomenų bazė. Populiacijos dydis – 12477 gyventojai. Nustatytas vaikų žvynelinės paplitimas – 0,03 proc. [13]. Tačiau kadangi duomenys rinkti retrospektyviai, straipsnyje pateikti 1970-2000 metų duomenys. Lyginant su šio laikotarpio duomenimis, Kauno mieste vaikų žvynelinė paplitusi labiau. Galima daryti dvi prielaidas: mūsų regione ši liga dažniau sutinkama arba sergamumas žvyneline didėja laikui bėgant (ką įrodo studija Italijoje) [33].

24 nėra nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ligos atvejų paplitimo skirtingose amžiaus grupėse, nors yra stebimas didesnis ligos atvejų skaičius vyresniems vaikams (tarp 10-15m. vaikų).

Indijoje nustatytas žvynelinės paplitimas vaikų amžiuje – 0,0002 proc. [36]. Lyginant su paplitimu tarp Kauno miesto moksleivių, taip pat paplitimu Europos bei Šiaurės Amerikos šalyse, vaikų žvynelinė Indijos regione – labai reta.

25

14. IŠVADOS

1. Žvynelinės paplitimas tarp Kauno miesto moksleivių yra 0,8 proc. (95 proc. PI: 0,4 -1,4) ir jis nepriklauso nuo tiriamųjų amžiaus ir lyties.

2. Didžioji dalis tirtų moksleivių sergančių žvyneline (80 proc.) yra normalaus svorio ir antsvoris nėra reikšmingas šios ligos paplitimui.

26

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

27

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Özden M, Tekin N, Gürer M, Akdemir D, Doğramacı Ç, Utaş S et al. Environmental Risk Factors in Pediatric Psoriasis: A Multicenter Case-Control Study. Pediatr Dermatol. 2011;28(3):306-312.

2. Matusiewicz D, Koerber A, Schadendorf D, Wasem J, Neumann A. Childhood Psoriasis-An Psoriasis-Analysis of German Health Insurance Data. Pediatr Dermatol. 2013;31(1):8-13..

3. Burden-Teh E, Thomas K, Ratib S, Grindlay D, Adaji E, Murphy R. The epidemiology of childhood psoriasis: a scoping review. Br. J. Dermatol. 2016;174(6):1242-1257.

4. Moustou A, Kakourou T, Masouri S, Alexopoulos A, Sachlas A, Antoniou C. Childhood and adolescent psoriasis in Greece: a retrospective analysis of 842 patients. Int J Dermatol.

2014;53(12):1447-1453.

5. Olsen J, Gallacher J, Finlay A, Piguet V, Francis N. Quality of life impact of childhood skin conditions measured using the Children's Dermatology Life Quality Index (CDLQI): a meta-analysis. Br. J. Dermatol. 2016;174(4):853-861.

6. Becker L, Tom W, Eshagh K, Benjamin L, Paller A. Excess Adiposity Preceding Pediatric Psoriasis. JAMA Dermatol. 2014;150(5):573.

7. Raychaudhuri S, Maverakis E, Raychaudhuri S. Diagnosis and classification of psoriasis. Autoimmun Rev. 2014;13(4-5):490-495.

8. Lysell J, Padyukov L, Kockum I, Nikamo P, Ståhle M. Genetic Association with ERAP1 in Psoriasis Is Confined to Disease Onset after Puberty and Not Dependent on HLA-C*06. J Invest Dermatol. 2013;133(2):411-417.

9. Benoit S, Hamm H. Childhood psoriasis. Clin Dermatol. 2007;25(6):555-562.

10. Ljosaa T, Rustoen T, Mørk C, Stubhaug A, Miaskowski C, Paul S et al. Skin Pain and Discomfort in Psoriasis: An Exploratory Study of Symptom Prevalence and Characteristics. Acta Derm Venereol. 2010;90(1):39-45.

11. Boehncke W, Schön M. Psoriasis. Lancet. 2015;386(9997):983-994.

12. Lysell J, Tessma M, Nikamo P, Wahlgren C, Ståhle M. Clinical Characterisation at Onset of Childhood Psoriasis – A Cross Sectional Study in Sweden. Acta Derm Venereol. 2015;95(4):457-461.

13. Tollefson M, Crowson C, McEvoy M, Maradit Kremers H. Incidence of psoriasis in children: A population-based study. J Am Acad Dermatol. 2010;62(6):979-987.

28 15. Mercy K, Kwasny M, Cordoro K, Menter A, Tom W, Korman N et al. Clinical

Manifestations of Pediatric Psoriasis: Results of a Multicenter Study in the United States. Pediatr Dermatol. 2013;30(4):424-428.

16. Augustin M, Radtke M, Glaeske G, Reich K, Christophers E, Schaefer I et al. Epidemiology and Comorbidity in Children with Psoriasis and Atopic Eczema. Dermatology. 2015;231(1):35-40.

17. Singh S, Taylor C, Kornmehl H, Armstrong A. Psoriasis and suicidality: A systematic review and meta-analysis. J Am Acad Dermatol. 2017;77(3):425-440.

18. Tollefson M, Finnie D, Schoch J, Eton D. Impact of childhood psoriasis on parents of affected children. J Am Acad Dermatol. 2017;76(2):286-289.e5.

19. Bilgic A, Bilgic Ö, Akış H, Eskioğlu F, Kılıç E. Psychiatric Symptoms and Health-Related Quality of Life in Children and Adolescents with Psoriasis. Pediatr Dermatol. 2010;27(6):614-617.

20. Kimball A, Wu E, Guérin A, Yu A, Tsaneva M, Gupta S et al. Risks of developing

psychiatric disorders in pediatric patients with psoriasis. J Am Acad Dermatol. 2012;67(4):651-657.e2. 21. Bryld L, Sørensen T, Andersen K, Jemec G, Baker J. High Body Mass Index in

Adolescent Girls Precedes Psoriasis Hospitalization. Acta Derm Venereol. 2010;90(5):488-493. 22. Mahé E, Beauchet A, Bodemer C, Phan A, Bursztejn A, Boralevi F et al. Psoriasis and obesity in French children: a case-control, multicentre study. Br J Dermatol. 2015;172(6):1593-1600.

23. Kisiel B, Kisiel K, Szymański K, Mackiewicz W, Biało-Wójcicka E, Uczniak S et al. The association between 38 previously reported polymorphisms and psoriasis in a Polish population: High predicative accuracy of a genetic risk score combining 16 loci. PLoS One. 2017;12(6):e0179348.

24. Tom W, Playford M, Admani S, Natarajan B, Joshi A, Eichenfield L et al.

Characterization of Lipoprotein Composition and Function in Pediatric Psoriasis Reveals a More Atherogenic Profile. J Invest Dermatol. 2016;136(1):67-73.

25. Egeberg A, Khalid U, Gislason G, Mallbris L, Skov L, Hansen P. Risk of psoriasis in patients with childhood asthma: a Danish nationwide cohort study. Br J Dermatol. 2015;173(1):159-164.

26. Chiam L, de Jager M, Giam Y, de Jong E, van de Kerkhof P, Seyger M. Juvenile psoriasis in European and Asian children: similarities and differences. Br J Dermatol. 2011;164(5):1101-1103.

27. Swary J, Stratman E. Identifying Performance Gaps in Comorbidity and Risk Factor Screening, Prevention, and Counseling Behaviors of Providers Caring for Children with Psoriasis. Pediatr Dermatol. 2015;32(6):813-818.

29 29. Gu Y, Nordstrom B. The risk of malignancy among biologic-naïve pediatric psoriasis patients: A retrospective cohort study in a US claims database. J Am Acad Dermatol 2017;77(2):293-301.e1.

30. Lee M, Lin R, Chang Y, Lai M. The risk of developing non-melanoma skin cancer, lymphoma and melanoma in patients with psoriasis in Taiwan: a 10-year, population-based cohort study. Int J Dermatol. 2012;51(12):1454-1460.

31. De Onis M, Onyango AW, Borghi E, Siyam A, Nishida C, Siekmann J. Development of a WHO growth reference for school-aged children and adolescents. Bull World Health Organ.

2007;85:660-667.

32. Parisi R, Symmons D, Griffiths C, Ashcroft D. Global Epidemiology of Psoriasis: A Systematic Review of Incidence and Prevalence. J Invest Dermatol. 2013;133(2):377-385.

33. Cantarutti A, Donà D, Visentin F, Borgia E, Scamarcia A, Cantarutti L et al. Epidemiology of Frequently Occurring Skin Diseases in Italian Children from 2006 to 2012: A Retrospective, Population-Based Study. Pediatr Dermatol. 2015;32(5):668-678.

34. 1. Wu J, Black M, Smith N, Porter A, Jacobsen S, Koebnick C. Low prevalence of psoriasis among children and adolescents in a large multiethnic cohort in southern California. J Am Acad Dermatol. 2011;65(5):957-964.

35. Gelfand J, Weinstein R, Porter S, Neimann A, Berlin J, Margolis D. Prevalence and Treatment of Psoriasis in the United Kingdom. Arch Dermatol. 2005;141(12).

36. Dogra S, Mahajan R. Psoriasis: Epidemiology, clinical features, co-morbidities, and clinical scoring. Indian Dermatol Online J. 2016;7(6):471.