Gabija Garuckaitė
5 kursas, 8 grupė
VIENO IR KELIŲ VIZITŲ ENDODONTINIO
GYDYMO ĮTAKA POOPERACINIAM SKAUSMUI:
MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė
Doc. Neringa Skučaitė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
VIENO IR KELIŲ VIZITŲ ENDODONTINIO GYDYMO ĮTAKA
POOPERACINIAM SKAUSMUI: MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas... Darbo vadovas... (parašas) (parašas)
Gabija Garuckaitė, 5 kursas, 8 grupė dr. Neringa Skučaitė
(vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
2021 m. balandžio 30d. 2021m. balandžio 30d. (menuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO
BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų
atitikimas ir įvertinimas
Taip Ne Iš dalies
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės
paieškos data?
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo
procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei
apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)? 0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15
Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
19
Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus
uždavinius? 0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktų balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos
ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos metaanalizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5
balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2
balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe
>20 % (nevert
.)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo
struktūrą ir yra tikslus?
-0,2
balo -0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2
balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2
balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2
balo -0,5 balo
TURINYS
SANTRAUKA ... 9
SUMMARY ... 10
SANTRUMPOS ... 11
ĮVADAS ... 11
1.STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA... 14
1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas ... 14
1.2 Straipsnių atrankos kriterijai ... 14
1.3 Straipsnių paieškos metodai ... 15
1.4 Duomenų kaupimas ... 16
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 17
2.1 Duomenų paieškos rezultatai ... 17
2.2 Įtrauktų tyrimų charakteristika ... 18
2.3 Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų sisteminių klaidų rizika ... 24
2.4 Tyrimuose pateiktų rezultatų apžvalga ... 25
2.4.1 Pooperacinio skausmo dažnumas, atsižvelgiant į skirtingą endodontinio gydymo vizitų skaičių bei laiką praėjusį po gydymo. ... 25
2.4.2 Pooperacinio skausmo intensyvumas, atsižvelgiant į skirtingą endodontinio gydymo vizitų skai- čių bei laiką praėjusį po gydymo. ... 27
2.4.3 Pulpos ir periapikalinių audinių būklė ir priešoperacinis skausmas, sąsajos su rezultatais ... 29
3.REZULTATŲ APTARIMAS... 32
3.1 Pagrindinių rezultatų interpretacija ir jų reikšmė ... 32
IŠVADOS ... 36
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 37
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Nėra pateiktų konkrečių rekomendacijų ir gairių, mokslinėje
literatūroje, bei vieningos nuomonės tarp gydytojų kada geriau pasirinkti vieno, o kada kelių vizitų endodontinį gydymą. Tiriama kokia pasirinkto endodontinio gydymo būdo įtaka pooperacinio skausmo atsiradimui bei apieviršūninių audinių gijimui. Šio darbo tikslas išanalizuoti galimo pooperacinio skausmo dažnumą ir intensyvumą, atliekant endodontinį gydymą vieno ir kelių vizitų metu.
Medžiaga ir metodai. Mokslinės literatūros atranka atlikta duomenų bazėse: Pubmed, Sciencedirect,
Springerlink ir ClinicalKey. Į apžvalgą įtraukti tik pasirinktus kriterijus atitikę straipsniai, kuriuose pateikti duomenys apie pooperacinio skausmo atsiradimą, atliekant endodontinį gydymą vieno ar kelių vizitų metu. Analizei atrinkti 9 straipsniai. Vertintas pooperacinio skausmo dažnumas, intensyvumas ir sąsajos su pulpos ir viršūninio periodonto būkle prieš gydymą.
Rezultatai. Penki tyrimai analizavo pooperacinio skausmo intensyvumą ir dažnumą vieno ar kelių vizitų
endodontinio gydymo pacientų grupėse. 2 iš jų nustatė statistiškai reikšmingus skirtumus tarp tiriamųjų grupių, vieno vizito metu atliktas gydymas sukėlė mažesnį pooperacinio skausmo pasireiškimą. 3 tyrimai statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vieno ir kelių vizitų endodontinio gydymo nerado. 4 tyrimai skausmo intensyvumo dažnumo procentais nenurodė, pateikė bendrus skausmo įvertinimo vidurkius. 2 tyrimai nerado statistiškai reikšmingų skirtumų. Kiti du tyrimai gavo priešingus rezultatus - 1 nurodė vieno vizito gydymo pranašumą, kitas kelių vizitų endodontinio gydymo pranašumą.
Išvados. Analizuotų tyrimų duomenys apie dantų skausmo dažnumą po vieno ir kelių vizitų endodontinio
gydymo yra skirtingi, tačiau buvo nustatytas dažniausiai pasireiškiantis skausmo intensyvumas - lengvas ir vidutinis. Sąsajos tarp priešoperacinio ir pooperacinio skausmo, atliekant endodontinį gydymą vieno ir kelių vizitų metu nenustatytos.
Raktiniai žodžiai. pooperacinis skausmas, šaknų kanalų gydymas; vieno ir kelių vizitų vizitų
SUMMARY
Revalence of the problem and the aim. There are no specific recommendations and guidelines in the
scientific literature, nor is there a consensus among physicians when it is better to choose one visit or multiple visits endodontic treatment. The influence of the chosen endodontic treatment on the occurrence of postoperative pain and healing of periodontal tissues is investigated. The study aimed to analyze the frequency and intensity of possible postoperative pain during endodontic treatment at single or multiple visits.
Materials and methods. The systematic literature review search for articles was made in Pubmed,
Sciencedirect, Springerlink, and ClinicalKey databases. Only the articles which matched the selection criteria and investigated postoperative pain occurrence after one visit or multiple visits endodontic treatment were included. Altogether only 9 were selected to do a systematic literature review. The frequency, intensity and association of postoperative pain with pulp and periapical tissues condition prior to treatment were evaluated.
Results. Five studies analyzed the intensity and frequency of postoperative pain at single or multiple
visits endodontic treatment patient groups. 2 of them found significant differences between the analyzed groups, one visit endodontic treatment resulted in a lower incidence of postoperative pain. 3 articles did not find any statistically significant differences between single and multiple visits endodontic treatment. 4 studies did not indicate the percentage frequency of pain intensity, provided an overall assessment of pain. 2 studies found no statistically significant differences. The other two studies showed opposite results -1 indicated the advantage of one-visit treatment, the other advantage of multi-visit endodontic treatment.
Conclusions. The data of the analyzed studies on the frequency of dental pain after one and multiple
visits of endodontic treatment are different, but the most common pain intensity was found to be mild and moderate. No association was found between preoperative and postoperative pain during endodontic treatment at one or multiple visits.
Keywords; postoperative pain; root canal therapy; endodontic treatment one visit and multiple visits;
SANTRUMPOS
VRS – verbalinė vertinimo skalė ( angl. verbal rating scale) VAS – vizualinė analoginė skalė (angl. visual analogue scale) NRS - skaitmeninė vertinimo skalė (angl. numerical rating scale) TAP – trijų antibiotikų pasta (angl. triple antibiotic paste)
NaOCl- natrio hipochloritas
EDTA- etilendiaminotetraacto rūgštis CaOH – kalcio hidroksidas
12
ĮVADAS
Dantų šaknų kanalų gydymo sėkmę lemia skirtingų veiksnių visuma: endodontinės ligos diagnozė, šaknų kanalų chemomechaninio paruošimo tikslumas, pulpos ar apieviršūninių audinių uždegimą sukėlusių mikrooganizmų pašalinimo efektyvumas, kanalų užpildo hermetiškumas, kokybiška danties vainiko restauracija po gydymo bei bendra paciento sveikata [1,2].
Nėra pateiktų konkrečių rekomendacijų ir gairių mokslinėje literatūroje, kaip ir vieningos nuomonės tarp odontologų kada geriau pasirinkti vieno, o kada kelių vizitų endodontinį gydymą. Abu
dantų šaknų kanalų gydymo būdai turi privalumų ir trūkumų [5,6]. Žinoma, kad endodontines ligas
sukeliančios bakterijos gali įsiskverbti į dentino tubules, patekti į lateralinius kanalus ir kanalų išsišakojimus jų viršūnėje [7]. Todėl endodontinių patogenų pašalinimas chemomechaninio šaknų kanalų paruošimo metu tampa sudėtingu. Manoma, kad dviejų ar daugiau vizitų endodontinio gydymo metu, naudojant laikinus antibakterinius vidukanalius užpildus, galima maksimaliai padidinti dantų šaknų kanalų dezinfekcijos ir gydymo kokybės efektyvumą [9,10]. Kita vertus, atliekant endodontinį gydymą vieno vizito metu tikėtina išvengti dantų šaknų kanalų reinfekcijos, dėl galimo laikino užpildo pralaidumo, pakartotinai odontologo atliekamų procedūrų be to pacientui sumažėja apsilankymų pas odontologą skaičius [6, 11].
Tiriama kokia pasirinkto endodontinio gydymo būdo įtaka pooperacinio skausmo atsiradimui bei apieviršūninių audinių gijimui [3 - 6, 11]. Mokslinės literatūros duomenimis, endodontinio gydymo sėkmė siekia 89% iki 95% ir yra panaši gydymą atlikus tiek vieno, tiek kelių vizitų metu [14]. Nurodoma, kad vieno vizito endodontinis gydymas efektyvus ir pulpos nekrozės ar besimptomio viršūninio periodontito atvejais, be to galima mažesnė pooperacinių komplikacijų tikimybė [11]. Publikuotų tyrimų duomenimis, 10- 30 % pacientų po endodontinio gydymo jaučią nuo silpno iki vidutinio intensyvumo skausmą, 1,4 – 16% atvejų pasitaiko ūmus/stiprus skausmas [15, 16]. Žinoma, kad pooperaciniam skausmui įtakos gali turėti ne tik endodontinio gydymo vizitų skaičius, bet ir su endodontinio gydymo procedūromis ar ligos diagnoze susiję veiksniai [8,12].
Darbo tikslas: išanalizuoti galimo pooperacinio skausmo dažnumą ir intensyvumą, atliekant endodontinį
13
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pooperacinio skausmo dažnumą, atsižvelgiant į skirtingą endodontinio gydymo vizitų
skaičių bei laiką praėjusį po gydymo.
2. Įvertinti pooperacinio skausmo intensyvumą, atsižvelgiant į skirtingą endodontinio gydymo vizitų
skaičių bei laiką praėjusį po gydymo.
14
1.STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas
Duomenų paieška buvo atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse: Pubmed, Sciencedirect, SpringerLink, Clinicalkey. Paieška buvo atliekama nuo 2020 metų rugsėjo 7 d. iki 2021 metų kovo 15 d. Mokslinės litetarūros apžvalgos planavimo ir duomenų analizės, bei aptarimo metu buvo laikomasi PRISMA atrankos sistemos principo (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) [17]. Iškeltas pagrindinis sisteminės literatūros apžvalgos tyrimo klausimas PICO, kuris pavaizduotas pirmojoje lentelėje. Mokslinės literatūros apžvalgai atlikti buvo gautas LSMU bioetikos centro leidimas.(žiūrėti priede Nr. 1)
Lentelė Nr. 1 Probleminio klausimo formulavimas naudojantis PICO metodu.
P - problema Pooperacinis skausmas I - intervencija Endodontinis gydymas
C – palyginimas Lyginamas pooperacinio skausmo dažnumas, atliekant endodontinį gydymą vieno ir kelių vizitų metu.
O - rezultatai Išsiaiškinta ar atlikus vieno, ar kelių vizitų endodontinį gydymą, pooperacinis skausmas nustatomas dažniau.
Ar endodontinio gydymo vizitų skaičius turi įtakos pooperacinio skausmo atsiradimui?
1.2 Straipsnių atrankos kriterijai
Mokslinės literatūros apžvalgos straipsnių įtraukimo kriterijai:
15 • Tyrimai, atlikti su žmonėmis
• Tyrimai, analizuojantys nuolatinių dantų endodontinį gydymą
• Tyrimai, analizuojantys pooperacinį skausmą, atlikus endodontinį gydymą vieno ir kelių vizitų metu
Mokslinės literatūros apžvalgos straipsnių atmetimo kriterijai: • Sisteminės literatūros apžvalgos ir metaanalizės • Laiškai, vieno klinikinio atvejo pristatymai
1. Publikacijos, kuriose pateikiami duomenys apie pooperacinį skausmą. atlikus: • Regeneracinio endodontinio gydymo procedūras;
• Apsauginį pulpos gydymą (tiesioginį pulpos padengimą, pulpotomiją); • pieninių dantų endodontinį gydymą;
• Endodontinį gydymą po danties traumos.
1.3 Straipsnių paieškos metodai
16
1.4 Duomenų kaupimas
Buvo kaupiami kiekvieno tyrimo duomenys pagal Cochrane vadovėlio metodines rekomendacijas [18]. Surinkti duomenys:
• Straipsnio autorius ir pavadinimas • Išleidimo metai
• Tyrimo imtis
• Tiriamos dantų grupės
• Naudoti endodontiniai instrumentai kanalų chemomechaniniam paruošimui • Naudoti irigaciniai tirpalai kanalų chemomechaniniam paruošimui
• Vidukanaliai antibakteriniai užpildai • Kanalų plombavimo medžiagos • Skausmo analizės laikas
• Skausmo vertinimo metodika
17
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1 Duomenų paieškos rezultatai
Atlikus straipsnių paieškas duomenų bazėse: Pubmed, Sciencedirect, SpringerLink ir ClinikalKey. Iš viso buvo rasta 5468 straipsniai. Aktyvavus filtrus buvo atmestos sisteminės literatūros apžvalgos, metaanalizės, klinikinių atvejų pristatymai, straipsniai išleisti ankščiau nei 2016 metais ir straipsniai pagal savo pavadinimus neatitikę įtraukimo kriterijų. Antrame etape liko 87 straipsniai, perskaičius šių straipsnių santraukas liko 43 straipsniai. Trečiame etape buvo skaitomas pilnas straipsnių tekstas ir atmetami dublikatai. Į mokslinės literatūros apžvalgą įtraukti 9 straipsniai [20-28]. Straipsnių atranka buvo atliekama pagal PRISMA pateikiamus atrankos struktūros principus. Atrankos eiliškumas pateikiamas antrojoje lentelėje.
Lentelė Nr. 2 Mokslinių straipsnių atrankos chronologija, pagal PRISMA principus:
Id entifi kav im as Atran ka Tinkam u m as Įtrau kim as
Įrašai identifikuoti iš PubMED duomenų bazės
n=5461
Tyrimai įtraukti iš papildomų duomenų bazių (Clinical key, Springer link, Science direct)
n=7
Iš viso: n = 5468 Atmesti laiškai,vieno klinikinio
atvejo tyrimai, literatūros apžvalgos, metaanalizės, temos
neatitikę darbai. n=5381 Po pirminės atrankos liko:
n= 87
Perskaičius santraukas neatitiko kriterijų
n=44 Iš viso rasta:
n= 43
Dublikatai ir neatitikę kriterijų straipsniai
n=34
18
2.2 Įtrauktų tyrimų charakteristika
Į mokslinės literatūros apžvalgą buvo įtraukti 9 straipsniai, atitikę paieškos kriterijus [20-28]. Visuose atrinktuose publikuotuose tyrimuose lyginamas endodontinis gydymas, atliktas vieno ar kelių vizitų metu ir galimas pooperacinis skausmas po jo. Straipsniai buvo publikuoti nuo 2016 iki 2020 metų. Iš viso tyrimuose ištirti 1173 pacientai, tyrimų imtys svyravo nuo 44 iki 400 pacientų.
Į literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų charakteristikos pateikiamos lentėlėse Nr.3 ir Nr.4. Tyrimuose analizuotas endodontinis gydymas, atliktas esant skirtingoms diagnozėms: pulpos ar/ir viršūninio periodonto uždegimui. Į 4 tyrimus buvo įtraukti dantys, turintys tiek pulpos, tiek viršūninio periodonto uždegimus [21,22,23,25]. Dviejuose tyrimuose analizuoti tik pulpos nekrozės gydymo atvejai [20,26], dviejuose - tik negrįžtamo simptominio pulpito atvejai [27,28], viename - endodontinio pergydymo atvejai [24] (lentelė Nr.3). Dauguma tyrėjų analizavo visų dantų grupių (kandžių, ilčių, kaplių ir krūminių dantų) gydymą. [20,21,22,24,25,27]. Tuo tarpu kiti autoriai į savo tyrimą įtraukė tik v/ž centrinius kandžius [23] arba analizavo tik visus vienašaknius [26], ar tik a/ž pirmuosius krūminius [28] dantis (lentelė Nr.3)
19 balus žodžiu [25]. Trijų tyrimų autoriai nenurodo apklausos pateikimo būdo, kaip pacientai vertino VAS skalės rodiklius [26,27,28]. Dviejuose tyrimuose [22,23] taikyta modifikuota Heft-Parker VAS, kurios balų sistema nuo 0 iki 170: 0 – jokio skausmo; 23 - menkas; 36 - silpnas; 54 – lengvas; 85 – vidutinis; 114 – stiprus; 144 – intensyvus; 170 – didžiausias/nepakeliamas skausmas. Kituose 4 tyrimuose [25,26,27,28] taikyta VAS su įverčiais nuo 0 iki 10, tačiau skausmo intensyvumo įverčiai grupuoti skirtingai. Singh A ir kt. [25] VAS 10 balų sistemą suskirstė į: 0 – jokio skausmo; 1-2 – lengvas, erzinantis skausmas; 3-4 – nemalonus, įkyrus skausmas; 5-7 – varginantis skausmas; 8-9 – intensyvus skausmas; 10 -nepakeliamas skausmas, kartu pacientams pridedant emocijas nurodančius paveikslėlius. Tuo tarpu Riaz A ir kt. [26] toje pačioje VAS skalėje, skirtoje skausmo intensyvumui apibrėžti pasirinko tik dvi skaitines vertinimo grupes: 0-4 – nėra skausmo; 6-10 – intensyvėjantis skausmas atsižvelgiant į balus. Lu Y ir kt. [27] tyrime neskirstė skausmo intensyvumo grupių, pacientai vertino skausmo intensyvėjimą pagal didėjantį balų skaičių nuo 0 iki 10 balų pagal VAS. Vineet Kumar Dhyani ir kt. [28] tyrime VAS išskirtos keturios grupės, atsižvelgiant į skausmo intensyvumą: 0 - jokio skausmo; 1-3 – lengvas skausmas; 4-6 – vidutinis skausmas; 7-10 – ūmus skausmas.
Lentelė Nr 3. Į mokslinės literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų charakteristikos:
21 9. Vineet Kumar Dhyani ir kt. 2020 [28] 60 A/ž pirmieji krūminiai dantys + - VAS (0-10) Chi-squared testas p-value<0.05
VRS – verbalinė vertinimo skalė (angl. verbal rating scale ); NRS - skaitmeninė vertinimo skalė (angl. numerical rating scale); VAS – vizualinė analoginė skalė (angl. visual analogue scale)
22
Lentelė Nr. 4 Į mokslinės literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų charakteristikos:
23 7. Riaz A ir kt. 2018 [26] Proglider, NiTi Protaper Next sistema. NaOCl 5.25%; Fiziologinis skystis, EDTA ? % CaOH 8. Lu Y ir kt. 2020 [27] Protaper mašininių NiTi instrumentų sistema. NaOCl 5.25%; - CaOH 9. Vineet Kumar Dhyani ir kt. 2020 [28] Protaper mašininiai NiTi instrumentai. NaOCl 5.25%; EDTA gelis - CaOH
Į apžvalgą įtrauktų tyrimų duomenys apie tai, kada po endodontinio gydymo buvo vertinamas pooperacinis skausmas pateikti lentelėje Nr. 5. Skausmas tyrimuose analizuotas skirtingais laiko periodais: praėjus 6 valandom ar net 1 metams po gydymo. Dauguma tyrėjų skausmą vertino tris ir daugiau kartų po gydymo skirtingu laiku [20,21,22,23,24,25,28]. Nors dviejuose tyrimuose jis vertintas tik vieną kartą: viename - po 48 valandų [26], kitame - po 1 savaitės [28]. Dažniausiai skausmas tyrimuose analizuotas praėjus 48 valandoms ir 1 savaitei po gydymo.
-24 5. Erdem Hepsenoglu Y ir kt. 2018 [24] - - + + + + - + - - - -6. Singh A ir kt. 2020 [25] - - + + + + - + + + + -7. Riaz A ir kt. 2018 [26] - - - + - - - - - - - -8. Lu Y ir kt. 2020 [27] - - - - - + - - - - - -9. Vineet Kumar Dhyani ir kt. 2020 [28] - - + - - + - + - - -
-2.3 Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų sisteminių klaidų rizika
Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų straipsnių klaidų rizika ir šališkumas buvo vertinamas pagal Cochrane pateiktas rekomendacijas [19]. Buvo sudaryta vertinimo lentelė, kurioje „+” reiškia, kad minimas veiksnys neturėjo įtakos sisteminių klaidų rizikai, „-” nurodo, jog veiksnys galėjo turėti įtakos sisteminių klaidų atsiradimui ir „?” nurodo, kad tikslūs duomenys tyrime apie šį veiksnį nebuvo paminėti. Duomenys pateikiami lentelėje Nr.6
Lentelė Nr.6 Įtrauktų tyrimų sisteminių klaidų rizika, pagal Cochrane rekomendacijas.
25 3. Alomaym MAA ir kt .2019 [22] + ? ? + + - Vidutinė 4. Patil AA ir kt. 2016 [23] + ? - + + - Vidutinė 5. Erdem Hepsenoglu Y ir kt. 2018 [24] + ? ? + + + Maža 6. Singh A ir kt. 2020 [25] + ? ? + + - Vidutinė 7. Riaz A ir kt. 2018 [26] + ? ? + + - Vidutinė 8. Lu Y ir kt. 2020 [27] ? ? ? + + - Didelė 9. Vineet Kumar Dhyani ir kt. 2020 [28] + ? + + + + Maža
Įvertinus analizuotus tyrimus, trys iš jų turi mažą sisteminių klaidų riziką [21,24,28], keturi - vidutinę [22,23,25,26], vienas - neturi sisteminių klaidų rizikos [20], o vienas - didelę sisteminių klaidų riziką [27]. Apibendrinus visus analizuotus straipsnius, apžvalgoje dominuoja mažos ir vidutinės sisteminių klaidų rizikos tyrimai.
2.4 Tyrimuose pateiktų rezultatų apžvalga
2.4.1 Pooperacinio skausmo dažnumas, atsižvelgiant į skirtingą endodontinio gydymo vizitų skaičių bei laiką praėjusį po gydymo.
26 statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tiriamųjų grupių nerado [20,26]. AbdurRahman S ir kt. [20] tyrime apie 90% visų pacientų po 72h jokių simptomų nejautė. Riaz A ir kt. [26] skausmo vertinimą atliko tik vieną kartą po 48h ir taip pat apie 90% pacientų skausmo nejautė abiejų endodontinio gydymo būdų (vieno/dviejų vizitų) grupėse . Šiek tiek didesnis skausmas buvo nustatytas pacientams, kuriems atliktas dviejų vizitų gydymas, tačiau duomenys nebuvo statistiškai reikšmingi [26]. Vineet Kumar Dhyani ir kt. [28] tyrime po pirmųjų 24 valandų kelių vizitų grupėje buvo statistiškai reikšmingai mažiau pacientų, jaučiančių pooperacinį skausmą ~33%. Po 1 savaitės besimptomių pacientų dažnis reikšmingai padidėjo abiejose tirtose grupėse, o po vieno mėnesio pooperacinis skausmas visiškai išnyko [28]. Kitų dviejų tyrimų autoriai nustatė statistiškai reikšmingą vieno vizito pranašumą, atsižvelgiant į pooperacinio skausmo pasireiškimą [21,24]. Fonzar F ir kt. [21] tyrime po 1 ir 2 savaičių, o Erdem Hepsenoglu Y ir kt. [24] tyrime visais skausmo analizės laikotarpiais pooperacinis skausmas statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė grupėje, kurioje gydymas buvo atliekamas 2 vizitų metu.
Lentelė Nr.7 Pooperacinio skausmo pasiskirstymas, atsižvelgiant į laiką po endodontinio gydymo ir vizitų skaičių. Eil .N r. Tyrimo autorius, metai,šaltinis Vizitų skaičius
27
2.4.2 Pooperacinio skausmo intensyvumas, atsižvelgiant į skirtingą endodontinio gydymo vizitų skaičių bei laiką praėjusį po gydymo.
Penkiuose iš 9 nagrinėtų tyrimų pateikiami skausmo intensyvumo duomenys, atsižvelgiant į endodontinio gydymo būdą (vieno/kelių vizitų) ir laiką praėjusį po gydymo [20,21,24,26,28]. Siekiant apibendrinti tyrimų duomenis, skausmo intensyvumas išskirtas į 4 grupes: I – jokio skausmo; II – lengvas skausmas; III – vidutinio stiprumo skausmas; IV – stiprus skausmas. Duomenys apie skausmo pasiskirstymą tarp grupių, atsižvelgiant į endodontinio gydymo vizitų skaičių ir skausmo tyrimo laiką po gydymo pateikiami Lentelėje Nr. 8.
Didžioji dalis tyrėjų pateikė duomenis apie skausmo intensyvumo pasiskirstymą praėjus 1 savaitei po endodontinio gydymo [20,21,24,28], vieno tyrimo autoriai [26] vertino skausmo intensyvumą tik praėjus 48h po gydymo. AbdurRahman S ir kt. [20] tyrime buvo nustatyta, kad vidutinis ir ūmus skausmas pasireiškė tik po 24h, 48h ir 72h, pasireiškęs nuo 4,5% iki 18,2% pacientų, šiek tiek stipresnis, atlikus gydymą dviejų vizitų metu, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga [20]. Fonzar F ir kt. [21] po 1 sav. lengvo, vidutinio ir ūmaus skausmo rodikliai buvo statistiškai reikšmingai didesni po atlikto dviejų vizitų endodontino gydymo. Po 2 savaičių skausmo intensyvumas reikšmingai sumažėjo abiejose tiriamųjų grupėse, bet vistiek išliko didesnis kelių vizitų grupėje, pasireiškiant lengvam, vidutiniam ir intensyviam skausmui [21]. Erdem Hepsenoglu Y ir kt. [24] tyrimo duomenimis, visais skausmo analizės periodais skausmo intensyvumo rodikliai mažėjo, tačiau net ir po 1 mėnesio 17 % dviejų vizitų grupės pacientų jautė lengvą skausmą ir net iki 5% pacientų nuo vidutinio iki ūmaus skausmo. Riaz A ir kt. [26] tyrime pooperacinis skausmas vertintas tik po 48h, nedidelei daliai pacientų buvo nustatytas lengvas skausmas, bet statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tirtų grupių nebuvo rasta. Vertinant bendrą rezultatų pasiskirstymą tyrimuose, pastebėta, kad esminis skausmo sumažėjimas buvo nustatomas praėjus 72h ar 1 savaitei po endodontinio gydymo. AbdurRahman S ir kt. [20] tyrimo rezultatuose nurodo 100% skausmo išnykimą praėjus 1 sav. po endodontinio gydymo tiek vieno, tiek dviejų vizitų grupėse.
28 reikšmingų skirtumų tarp grupių nebuvo rasta. Lu Y ir kt. [27] tyrimas savo pacientus vertino tik po 1 savaitės laikotarpio ir nurodo, kad 1 vizito grupėje labiau pasireiškė lengvo intensyvumo skausmas,o kelių vizitų grupėje vidutinio intensyvumo skausmas, rezultatai buvo statistiškai reikšmingi (lentelė Nr.8).
Lentelė Nr. 8 Pooperacinio ir priešoperacinio skausmo pasiskirstymas, atsižvelgiant į jo intensyvumą, skirtingą endodontinio gydymo vizitų skaičių bei laiką praėjusį po gydymo.
Ei l. Nr . Autori us, metai,š altinis Inte nsyv umo lyg muo
Skausmo pasiskirstymas (%)
Rezulta-tai Po 24h Po 48h Po 72h Po 1 sav. Po 2 sav. Po1mėn.
29 I-jokio skausmo; II- lengvas skausmas; III- vidutinis skausmas; IV- ūmus skausmas; V- vienas vizitas; K – keli vizitai; *autoriai, kurie intensyvymo dažnio procentais nenurodo; „+” nurodo skausmo duomenų vidurkį
2.4.3 Pulpos ir periapikalinių audinių būklė ir priešoperacinis skausmas, sąsajos su rezultatais
Penkiuose tyrimuose buvo vertintos priešoperacinio skausmo skaitines reikšmes. [20,21,22,23,28]. AbdurRahman S ir kt. 2019 [20],Vineet Kumar Dhyani ir kt. 2020 [28] priešoperacinį skausmą pasirinko vertinti kaip ir pooperacinį skausmą: NRS (0-10) [20] ir VAS(0-10) [28]. Alomaym MAA ir kt. 2019 [22] ir Patil AA ir kt. 2016 [23] priešoperacinį skausmą taip pat vertino,kaip ir pooperacinį, naudojantis modifikuota Heft-Parker VAS (0-170) vertinimo skale. Vienintelis Fonzar F ir kt. 2017 [21] prieš gydymą nusprendė priešoperacinį skausmą ir kartu klinikinius simptomus įvertinti šiek tiek kitaip, nei pooperacinį: 0 – jokio skausmo/simptomų; 1- išprovokuojamas skausmas; 2-
30 spontaninis skausmas; 3- susidariusi fistulė; 4- abscesas. 3 tyrimai nagrinėję priešoperacinį skausmą, tyrė dantis turinčius pulpos ir viršūninio periodonto uždegimus [21,22,23] ir visi gavo skirtingus rezultatus: 1 nustatė vieno vizito gydymo pranašumą [21], 1 kelių vizitų gydymo pranašumą [22] ir 1 nerado statistiškai reikšmingų skirtumų [23]. AbdurRahman S ir kt. 2019 [20] tyrimas nagrinėjo dantis, turinčius viršūninio periodonto uždegimą, o Vineet Kumar Dhyani ir kt. 2020 [28] nagrinėjo dantis turinčius pulpos uždegimą, tačiau abu tyrimai statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatė. AbdurRahman S ir kt. 2019 [20] tyrime nurodoma, kad priešoperacinio skausmo pasireiškimas, neturėjo reikšmingos įtakos pooperacinio skausmo atsiradimui [20]. Fonzar F ir kt. 2017 [21] tyrime priešoperacinio ištyrimo metu skausmą jautė ~68% tiriamųjų, vienodai abiejose grupėse, tačiau pooperacinio skausmo sąsajų su priešoperaciniu skausmu taip pat kaip ir likusių tyrimų rezultatuose nenustatyta. Vineet Kumar Dhyani ir kt. 2020 [28] tyrime priešoperacinis skausmas nustatytas nuo 73 iki 83% atvejų, šiek tiek dažniau kelių vizitų grupėje. Po pirmųjų 24h ir 1 sav. po gydymo vieno vizito tiriamųjų grupė jautė skausmą dažniau ir intensyviau, todėl autoriai nurodo, kad priešoperacinis skausmas galėjo tureti įtakos pooperacinio skausmo pasireiškimui. Skaitinės priešoperacinio skausmo reikšmės nurodytos rezultatų lentelėje Nr. 9.
Lentelė Nr. 9 Skausmo, nustatyto prieš vieno ir kelių vizitų gydymą, pasiskirstymas, atsižvelgiant į jo intensyvumą Eil.nr Autorius, metai, šaltinis Intensyvumas Priešoperacinis skausmas (%) Pulpos
31 3 Alomaym MAA ir kt. 2019 [22] * I - - + + 1<2 p>0,05 II +30.76 +29.12 III - - IV - - 4 Patil AA ir kt. 2016 [23] * I +5.5 +4.21 + + 1=2 p<0,05 II - - III - - IV - - 5 Vineet Kumar Dhyani ir kt. 2020 [28] I 26,7 16,7 + - 1=2 p<0,05 II 23,3 26,7 III 13,3 16,6 IV 36,7 40
32
3.REZULTATŲ APTARIMAS
3.1 Pagrindinių rezultatų interpretacija ir jų reikšmė
Mokslinės literatūros apžvalgoje analizuotose tyrimuose buvo vertinamas pooperacinis dantų skausmas po endodontinio gydymo, atlikto vieno ir kelių vizitų metu. Pooperacinis skausmas tyrimuose buvo vertinamas naudojant skirtingas sistemas: VAS (0-10), VAS(0-170), VRS, NRS ir pildant skausmo klausimyną.
Daugumos tyrimų duomenimis reikšmingas skirtumas tarp vieno ir kelių vizitų metu atlikto endodontinio gydymo įtakos pooperaciniam skausmui nenustatytas [20,23, 25,26,28]. Nors vieno iš tyrimų rezultatuose nurodoma, kad statistiškai reikšmingai mažesnio intensyvumo skausmą sukelia dviejų vizitų metu atliktas endodontinis gydymas [22] (lentelė Nr7), tuo tarpu trijų tyrimų autorių duomenimis, vieno vizito metu atliktas endodontinis gydymas sukelia silpnesnį [27] ir rečiau pasitaikantį pooperacinį skausmą [21,24].
Tyrimų rezultatai galėjo skirtis dėl nevienodų tiriamųjų dantų grupių. 6 iš 9 tyrimų nagrinėjo visas dantų grupes: kandžius, iltis, kaplius ir krūminius [20,21,22,24,25,27]. Iš šių 6 tyrimų tik 1 [24] palygino rezultatus pasiskirstant tarp skirtingų dantų grupių, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nerado. 1 tyrimas iš 9 vertino tik viršutinio žandikaulio centrinius kandžius [23]. 1 iš 9 vertinio tik vienašaknius dantis [26] ir 1 iš 9 tyrė tik apatinio žandikaulio pirmuosius krūminius dantis [28]. Atsižvelgiant į Patil AA ir kt. [23], Riaz A ir kt. [26] ir Vineet Kumar Dhyani ir kt. [28] tyrimų gautus rezultatus, kurie rinkosi nagrinėti tik tam tikras dantų grupes, statištiskai reikšmingų skirtumų tarp ištirtų pacientų grupių nebuvo. Sąsajų tarp skirtingų dantų grupių ir rezultatų variacijų nerasta.
33 skirtumų tarp tiriamųjų grupių. Fonzar F ir kt. [21] nustatė, jog vieno vizito metu atliktas gydymas yra efektyvesnis, siekiant išvengti pooperacinio skausmo. Alomaym MAA ir kt. [22] gavo priešingus rezultatus, kurie nurodė dviejų vizitų metu atliktą gydymą, kaip geresnę alternatyvą, norint išvengti pooperacinio skausmo. 2 iš šių tyrimų lygino pooperacinio skausmo atsiradimą, atsižvelgiant į priešoperacinę diagnozę, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nerado [22,23]. Sąsajų tarp ištirtų dantų priešoperacinės būklės ir rezultatų, pagal jų pažeistų audinių būklę ir klinikinę diagnozę nerasta.
Kitas kriterijus, kuris galėjo turėti įtakos tyrimo rezultatams yra intrakanalių medikamentų naudojimas tarp vizitų. 6 tyrimai iš 9 savo tiriamosiose grupėse, kuriose gydymas buvo atliekamas kelių vizitų metu, naudojo intrakanalius medikamentus [20,21,24,26,27,28]. 4 tyrimai, kaip intrakanalį medikamentą naudojo CaOH [21,26,27,28]. 1 tyrimas kanalo užpildymui tarp vizitų panaudojo TAP [20] ir 1 tyrimas pasirinkęs tirti du skirtingus intrakanalius medikamentus naudojo CaOH ir CHX gelį [24]. 3 tyrimai pasirinko tarp vizitų nenaudoti intrakanalių medimentų, šaknų kanalai buvo išsausinti po chemomechaninio paruošimo padengti vatele ir laikina, sandaria restauracija [22,23,25]. AbdurRahman S ir kt. [20], Riaz A ir kt. [26] ir Vineet Kumar Dhyani ir kt. [28] savo tyrimuose išnagrinėję skausmo intensyvumo dažnumą ir naudoję skirtingus intrakanalius medikamentus, reikšmingų sąsajų tarp gydymo metodų nenustatė. Tačiau Fonzar F ir kt. [21], Erdem Hepsenoglu Y ir kt. [24] ir Lu Y ir kt. [27] savo tyrimuose naudoję intrakanalius medikamentus nustatė, kad vieno vizito endodontinis gydymas sukelia mažesnį pooperacinio skausmo pasireiškimą. Patil AA ir kt. [23] ir Singh A ir kt. [25] savo tyrimuose nenaudojo intrakanalių medikamentų, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatė. Tik Alomaym MAA ir kt. [22] tyrimas nenaudojęs jokių intrakanalių medikamentų nurodo kelių vizitų gydymo pranašumą ir statistiškai reikšmingai mažesnį skausmo pasireiškimo balų vidurkį. Vidukanalių medikamentų poveikio sąsajų su rezultatais nenustatyta.
34 koncentracijos NaOCl. Fonzar F ir kt. [21] ir Lu Y ir kt. [27] tyrimai naudojo didesnės koncentracijos NaOCl: 5-5,25%, kas galėjo nulemti sėkmingesnę vieno vizito gydymo išeitį. Tačiau Erdem Hepsenoglu Y ir kt. 2018 [24] savo tyrime, nors ir naudojo mažesnės koncentracijos NaOCl - 2,5%, vistiek gavo 1 vizito gydymo pranašumą. Apžvelgiant EDTA naudojimą 3 tyrimai negavo reikšmingų skirtumų tarp tiriramųjų grupių [20,26,28], o 2 tyrimai naudoję skirtingos koncentracijos EDTA: 17% [21] ir 5% [24] nustatė 1 vizito pranašumus pooperacinio skausmo pasireiškimo atžvilgiu. Varijuojantys rezultatai mums nurodo, kad ne vien irigacinių tirpalų koncentracijos, bet ir daug kitų veiksnių nulemia bendrus pooperacinio skausmo pasireiškimo rezultatus. Reikia paminėti, kad šiuo metu mokslinėje literatūroje būtent irigacinių tirpalų koncentracijos yra plačiai nagrinėjama tema ir siejama su pooperacinio skausmo atsiradimu.
Visi 9 tyrimai nagrinėti sisteminėje literatūros analizėje naudojo skirtingus endodontinius instrumentus. 5 tyrimai naudojo tiek rankinius, tiek mašininius instrumentus [20,21,22,23,24]. Singh A ir kt. [25] tyrimas pasirinko naudoti tik rankinius instrumentus ir reikšmingų skirtumų tarp gydymo būdų nenustatė. Riaz A ir kt. [26], Lu Y ir kt. [27] ir Vineet Kumar Dhyani ir kt. [28] tyrimai naudojo tik mašininius instrumentus. Šie 3 tyrimai nustatę vieno vizito gydymo pranašumą, naudojo tik mašininius instrumentus, kas mums nurodo, jog mašininių instrumentų naudojimas galėjo padėti pasiekti tinkamą ir efektyvų šaknų kanalų išvalymą ir teigiamus gydymo rezultatus [26,27,28]. Fonzar F ir kt. [21] tyrimas naudojo tiek rankinius, tiek mašininius instrumentus, gauti rezultatai nurodo kelių vizitų gydymo pranašumą. Skirtingų endodontinių instrumentų naudojimas galėjo turėti įtakos gautiems rezultatams.
Atliktos sisteminės litetarūros apžvalgos duomenys mums neleidžia tiksliai apibrėžti, kuris endodontinio gydymo būdas, atliktas vieno ar kelių vizitų metu, yra tinkamesnis ir efektyvesnis siekiant sumažinti pooperacinio skausmo intensyvumą ir pasireiškimą. Tam vis dar trūksta daugiau mokslinės literatūros nagrinėjamos šia tema. Šios sisteminės literatūros apžvalgos straipsnių heterogeniškumas mums užkertą kelią, siekiant pasirinkti vieną tinkamiausią gydymo būdą.
3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai
36
IŠVADOS
Remiantis šia mokslinės literatūros apžvalga:
1. Analizuotų tyrimų duomenys apie dantų skausmo dažnumą po vieno ir kelių vizitų endodontinio gydymo yra skirtingi;
2. Dažniausiai nustatomas lengvas ir vidutinio intensyvumo skausmas, kuris laikui einant mažėja, nepriklausomai nuo buvusių vizitų skaičiaus endodontinio gydymo metu;
37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
38
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Kvist T, Molander A, Dahlén G, Reit C. Microbiological evaluation of one- and two-visit endodontic treatment of teeth with apical periodontitis: a randomized, clinical trial. J Endod. 2004 Aug;30(8):572-6.
2. Haapasalo M, Shen Y, Wang Z, Gao Y. Irrigation in endodontics. Br Dent J. 2014 Mar;216(6):299-303. doi: 10.1038/sj.bdj.2014.204. PMID: 24651335.
3. Singh S, Garg A. Incidence of post-operative pain after single visit and multiple visit root canal treatment: A randomized controlled trial. J Conserv Dent. 2012 Oct;15(4):323-7.
4. C.Keskin, E.Ozsezer Demiryurek, T.Ozyurek. Postoperative pain after single-versus-multiple visit root canal treatment in teeth with vital o non vital pulps in a Turkish population. Asian Journal of Scientific Research. 2015 March. 8(3):413-420.
5. Wang C, Xu P, Ren L, Dong G, Ye L. Comparison of post-obturation pain experience following one-visit and two-visit root canal treatment on teeth with vital pulps: a randomized controlled trial. Int Endod J. 2010 Aug;43(8):692-7.
6. Figini L, Lodi G, Gorni F, Gagliani M. Single versus multiple visits for endodontic treatment of permanent teeth: a Cochrane systematic review. J Endod. 2008 Sep;34(9):1041-7.
7. Ricucci D, Siqueira JF Jr. Biofilms and apical periodontitis: study of prevalence and association with clinical and histopathologic findings. J Endod. 2010 Aug;36(8):1277-88
8. V.Petrović, V.Opačić-Galić, S.Živković. Postoperative pain after primary endodontic treatment and retreatment of asymptomatic teeth. Serbian Dental Journal, vol. 58, No 2,2011;58(2):75-81 9. Valverde ME, Baca P, Ceballos L, Fuentes MV, Ruiz-Linares M, Ferrer-Luque CM. Antibacterial
efficacy of several intracanal medicaments for endodontic therapy. Dent Mater J. 2017 May 31;36(3):319-324.
10. Sathron C, Parasthos P, Messer H, Australian endodontists perception of single and multiple root canal treatment Int Endod J 2009 2:11-18
11. Moreira MS, Anuar ASN, Tedesco TK, Dos Santos M, Morimoto S. Endodontic Treatment in Single and Multiple Visits: An Overview of Systematic Reviews. J Endod. 2017 Jun;43(6):864-870.
39 13. Onay EO, Ungor M, Yazici AC. The evaluation of endodontic flare-ups and their relationship to
various risk factors. BMC Oral Health. 2015 Nov 14;15(1):142.
14. Wong AW, Zhang C, Chu CH. A systematic review of nonsurgical single-visit versus multiple-visit endodontic treatment. Clin Cosmet Investig Dent. 2014 May 8;6:45-56.
15. Gama TG, de Oliveira JC, Abad EC, Rôças IN, Siqueira JF Jr. Postoperative pain following the use of two different intracanal medications. Clin Oral Investig. 2008 Dec;12(4):325-30.
16. Tsesis I, Faivishevsky V, Fuss Z, Zukerman O. Flare-ups after endodontic treatment: a meta-analysis of literature. J Endod. 2008 Oct;34(10):1177-81.
17. Liberati A, Altman D, Tetzlaff J, Mulrow C, Gotzsche P, Ioannidis J et al. The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate healthcare interventions: explanation and elaboration. BMJ. 2009;339(jul21 1):b2700-b2700
18. Data collection form (for RCTs) Cochrane Training [Prieiga per internetą]. Adresas: https://training.cochrane.org/data-collection-form-rcts.
19. Higgins JPT, Altman DG, Sterne JAC. Chapter 8: Assessing risk of bias in included studies. In: Higgins JPT, Green S, editors. Cochrane handbook for systematic reviews of interventions version 5.1.0. The Cochrane Collaboration. 2011.
20. AbdurRahman S, Abdel Aziz SM, Gawdat SI, AbdalSamad AM. Postoperative pain of patients with necrotic teeth with apical periodontitis following single visit endodontic treatment versus multiple visit endodontic treatment using triple antibiotic paste: a randomized clinical trial. F1000Res. 2019 Jul 26;8:1203.
21. Fonzar F, Mollo A, Venturi M, Pini P, Fabian Fonzar R, Trullenque-Eriksson A, Esposito M. Single versus two visits with 1-week intracanal calcium hydroxide medication for endodontic treatment: One-year post-treatment results from a multicentre randomised controlled trial. Eur J Oral Implantol. 2017;10(1):29-41.
22. Alomaym MAA, Aldohan MFM, Alharbi MJ, Alharbi NA. Single versus Multiple Sitting Endodontic Treatment: Incidence of Postoperative Pain - A Randomized Controlled Trial. J Int Soc Prev Community Dent. 2019 Mar-Apr;9(2):172-177.
40 24. Erdem Hepsenoglu Y, Eyuboglu TF, Özcan M. Postoperative Pain Intensity after Single- versus Two-visit Nonsurgical Endodontic Retreatment: A Randomized Clinical Trial. J Endod. 2018 Sep;44(9):1339-1346.
25. Singh A; Konark, Kumar A, Nazeer J, Singh R, Singh S. Incidence of postoperative flare-ups after single-visit and multiple-visit endodontic therapy in permanent teeth. J Indian Soc Pedod Prev Dent. 2020 Jan-Mar;38(1):79-83.
26. Riaz A, Maxood A, Abdullah S, Saba K, Din SU, Zahid S. Comparison of frequency of post-obturation pain of single versus multiple visit root canal treatment of necrotic teeth with infected root canals. A Randomized Controlled Trial. J Pak Med Assoc. 2018 Oct;68(10):1429-1433. 27. Lu Y, Liu Z, Huang J, Liu C. Therapeutic effect of one-time root canal treatment for irreversible
pulpitis. J Int Med Res. 2020 Feb;48(2):300060519879287.
41
