1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS CHIRURGIJOS KLINIKA
TOMAS JANKUS
VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS SVORIO GRĮŽIMUI PO
SKRANDŽIO APYLANKOS OPERACIJOS NUTUKUSIEMS
PACIENTAMS
Magistro studijų programos “Medicina” baigiamasis darbas
2
TURINYS
1. Santrauka...3
2. Abstract...4
3. Interesų konfliktas. Etikos komiteto leidimas...5
4. Santrumpos...5
5. Įvadas...6
6. Darbo tikslas ir uždaviniai...8
7. Literatūros apžvalga...9
7.1. Fizinio aktyvumo įtaka svorio grįžimui...9
7.2. Mitybos įtaka svorio grįžimui...10
7.3. Chirurginių veiksnių įtaka svorio grįžimui...11
7.4. Psichikos ir valgymo sutrikimų įtaka svorio grįžimui...13
8. Darbo metodika...14
9. Rezultatai...16
9.1. Fizinis aktyvumas...17
9.2. Mityba...18
9.3. Chirurginiai veiksniai...19
9.4. Psichikos ir valgymo sutrikimai...20
10. Rezultatų aptarimas...21
10.1 Fizinis aktyvumas ir svorio grįžimas...21
10.2 Mityba ir svorio grįžimas...21
10.3 Chirurginiai veiksniai ir svorio grįžimas...22
10.4 Psichikos ir valgymo sutrikimai, ir svorio grįžimas...23
11. Išvados...24
12. Literatūros sąrašas...25
3
SANTRAUKA
Tomas Jankus. Veiksniai, turintys įtakos svorio grįžimui po skrandžio apylankos operacijos nutukusiems pacientams. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – prof. Almantas Maleckas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Chirurgijos klinika. Kaunas 2019; puslapių skaičius – 28 psl.
Darbo tikslas.
Darbo tikslas buvo įvertinti veiksnius turinčius įtakos svorio grįžimui po skrandžio apylankos operacijos nutukusiems pacientams.
Metodai ir dalyviai.
Tyrime dalyvavo 25 pacientai, kuriems 2005-2007 metais LSMU Kauno klinikų chirurgijos skyriuje buvo atlikta skrandžio apylankos operacija. Buvo atliekami pacientų antropometriniai matavimai, tiriamieji pildė 24 valandų mitybos, Mitybos dažnio, HAD nerimo ir depresijos sutrikimų, Pasaulinės sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo anketas, buvo atliekami kompiuterinės tomografijos ir skrandžio endoskopijos tyrimai įvertinti anatominiams veiksniams.
Rezultatai.
Iš viso vertinti 25 pacientai, kurių amžius 49,72 ± 11,03 metai, laikas po operacijos 11,80 ± 2,78 metų, didžioji tyrimo dalyvių moterys (88%). Kontrolės grupės pacientai maksimaliai neteko 94,77 ± 17,51 %EWL perteklinio kūno svorio ir patyrė iki 16,03 ± 12,51 %EWL svorio grįžimą. Svorio grįžimo grupė pasiekė maksimalų 78,83 ± 24,52 %EWL ir susigrąžino 38,73 ± 18,55 %EWL. Fizinis aktyvumas tarp tiriamųjų grupių nesiskyrė, išskyrus praleistą laiką sėdint: 187,50 ± 130,03 min. kontrolės grupė ir svorio grįžimo grupė 338,89 ± 129,47 min. (p=0,03). Visi tiriamieji suvartoja nepakankamą kiekį baltymų: kontrolės grupė 0,69 ± 0,31 g/kg, svorio grįžimo grupė 0,51 ± 0,167 g/kg. Svorio grįžimo grupė suvartoja daugiau riebalų (58,91 ± 43,72 g) negu kontrolės (50,57 ± 24,37 g). Mitybos įpročiai tarp grupių nesiskiria. Kompiuterinės tomografijos tyrime nustatytas skrandžio tūris: kontrolė 17,25 ± 7,86 ml, svorio grįžimo grupė 29,00 ± 17,20 ml, p=0,076. Endoskopinio skrandžio tyrimo metu skrandžio nustatytas ilgis: kontrolė 1,92 ± 0,20 cm ir svorio grįžimo grupėje 2,70 ± 1,25 cm, p=0,082 Psichikos ir valgymo sutrikimai tarp grupių pasiskirstę be statistiškai reikšmingo skirtumo.
Išvados.
4
ABSTRACT
Tomas Jankus. Factors affecting weight regain after Roux-en-Y gastric bypass operation in obese patients. Master's thesis. Supervisor - prof. Almantas Maleckas. Lithuanian University of Health Sciences (LSMU), Medical Academy, Faculty of Medicine, Department of Surgery. Kaunas 2019; number of pages - 28 pg.
Work objective.
The aim of the study was to evaluate the factors that influence weight regain after Roux-en-Y gastric bypass operation in obese patients.
Methods and participants.
The study included 25 patients who underwent Roux-en-Y gastric bypass operation in 2005-2007 at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. Patients were evaluated for anthropometric measurements, dietary habits were assessed by 24-hour Dietary Recall and Food Frequency Questionnaires, anxiety and depression disorders were evaluated using Hospital Anxiety and Depression Scale and for physical activity WHO Global Physical Activity Questionnaire was completed by patients. Computed tomography and upper GI endoscopy were utilized to evaluate anatomical factors. Results.
A total of 25 patients, aged 49.72 ± 11.03 years, were evaluated. Average time since surgery was 11.80 ± 2.78 years, and the vast majority of study participants were women (88%). Patients in the control group lost maximum 94.77 ± 17.51% EWL and experienced 16.03 ± 12.51% EWL weight regain. The weight regain group reached a maximum of 78.83 ± 24.52% EWL and regained 38.73 ± 18.55% EWL. There was no difference in physical activity between the groups except the time spent sitting: 187.50 ± 130.03 min. in control group and in WR group 338.89 ± 129.47 min. (p = 0.03). All subjects were consuming an insufficient daily amount of protein: 0.69 ± 0.31 g / kg in the control group, 0.51 ± 0.167 g / kg WR group. The WR group consumes more fatty products (58.91 ± 43.72 g) than control group (50.57 ± 24.37 g). There is no difference in dietary habits between groups. In the CT scan, gastric pouch volume was determined: control group average of 17.25 ± 7.86 ml, WR group average of 29.00 ± 17.20 ml, p = 0.076. In the Upper GI endoscopy, the stomach length was determined to be 1.92 ± 0.20 cm in control group and 2.70 ± 1.25 cm in the WR group, p = 0.082. Psychiatric and eating disorders among the groups were distributed without statistically significant difference.
Conclusions.
5
INTERESŲ KONFLIKTAS
Darbo metu autorių interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Bioetikos centro išduotas leidimas: Nr. BEC-MF-218
SANTRUMPOS
EWL - netekta perteklinė kūno masė (angl. excess weight loss) PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
RYGB - skrandžio apylankos operacija (angl. Roux-en –Y gastric bypass) VSG – vertikali skrandžio rezekcija (angl. vertical sleeve gastrectomy) ABG - skrandžio žiedas (angl. adjustable gastric band)
6
ĮVADAS
Nutukimas - viena iš opiausių XXI amžiaus kompleksinių medicininių problemų, sukelianti ne tik milžiniškas išlaidas valstybių sveikatos priežiūros sistemoms, bet ir psichologines bei fizines pasekmes nuo nutukimo kenčiančiai populiacijos daliai. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), nuo nutukimo kenčiančių žmonių skaičius nuo 1975 metų patrigubėjo. Remiantis 2016 metų duomenimis apie 13 procentų suaugusiųjų populiacijos, t.y. daugiau negu 650 milijonų žmonių, buvo nutukę [1]. Šiandien kaip pagrindinė nutukimo priežastis įvardijamas pasikeitęs daugumos žmonių gyvenimo būdas: sumažėjęs fizinis aktyvumas ir pasikeitę mitybos įpročiai - aukšto kaloringumo, riebalų pertekliumi pasižyminti dieta.
Problemos aktualumą rodo tai, jog nutukimas ženkliai didina riziką susirgti arterine hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu, artritu, gastroezofaginio refliukso liga, miego apnėja ir tam tikrų lokalizacijų vėžiu (krūtų, kiaušidžių, kepenų, prostatos, storosios žarnos). Prie visų išaugusių rizikų prisideda ir tai, jog KMI didėjimas 5 kg/m2 nuo 25 kg/m2 yra siejamas su 30 procentų išsaugusiu populiacijos mirtingumu dėl įvairių priežasčių [2].
Neinvaziniai nutukimo gydymo metodai, kaip dietos, mitybos įpročių pokyčiai ir medikamentai padeda pasiekti tik trumpalaikį svorio sumažėjimą, siekiantį tik 5% EWL 1 metų laikotarpyje, ir negali užtikrinti stabilaus ilgalaikio rezultato [3,4]. Dėl šios priežasties daugelį metų pirmu pasirinkimu nutukimo gydyme išlieka bariatrinė chirurgija, siūlanti stabilius svorio netekimo rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje [6]. Pastaraisiais dešimtmečiais plačiai taikomi įvairūs chirurginiai nutukimo metodai: skrandžio apylanka (angl. Roux-en –Y gastric bypass (RYGB)), skrandžio rezekcija (angl. vertical sleeve gastrectomy (VSG)) ar skrandžio žiedas (angl. adjustable Gastric Band (ABG)).
Sisteminės literatūros apžvalgos skrandžio apylankos operaciją nurodo kaip vieną iš efektyviausių metodų, užtikrinantį ilgalaikį perteklinės kūno masės netekimą (angl. EWL - excess weight loss), siekiantį iki 53% 5-10 metų pooperaciniame laikotarpyje [6]. Po operacijos iki 80 procentų sumažėja antro tipo cukrinio diabeto ir obstrukcinės miego apnėjos dažnis, arterinės hipertenzijos remisija stebima daugiau negu 68% atvejų, hiperlipidemijos iki 97% atvejų [5,7]. Operacijos veiksmingumą lemia restrikcinis - sumažėjęs skrandžio tūris, ir malabsorbcinis - sutrumpėjęs virškinamojo trakto ilgis, kuriame pasisavinamos maistinės medžiagos,- faktoriai.
7 pooperacinio svorio ar KMI didesnį negu 35 kg/m2 po sėkmingo svorio netekimo [9,10]. Įvairių autorių duomenimis, pacientų dalis, kurie 2-3 metais po skrandžio apylankos operacijos patiria svorio grįžimą, siekia 30% [10-12].
Svorio sugrįžimas po skrandžio apylankos operacijos kelia naujus iššūkius tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams. Kartu su grįžusiu svoriu stebimos arterinės hipertenzijos, antro tipo cukrinio diabeto, hiperlipidemijos remisijos sumažėjimas [13]. Pacientai patiria didelį psichologinį stresą dėl nepasiteisinusių lūkesčių ir vengia kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros centrą, kuriame buvo atlikta operacija. [14]. Susidūrus su svorio grįžimu, tarp pacientų stebimas ryškus gyvenimo kokybės sumažėjimas [15].
Šios problemos priežastys neabejotinai yra kompleksinės. Įvairių apimčių tyrimai kaip galimas priežastis nurodo pacientų elgesio pokyčius: fizinio aktyvumo stoką, mitybos režimo nesilaikymą [16]. Prie chirurginių svorio grįžimo priežasčių priskiriamas padidėjęs skrandžio (angl. pouch) tūris, padidėjęs skrandžio ir tuščiosios žarnos plotis [17, 18]. Didelę įtaką taip pat turi psichikos susirgimai, pasireiškiantys pakitusiais valgymo įpročiais ar emociniu valgymu [16].
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti veiksnius, turinčius įtakos svorio grįžimui po skrandžio apylankos operacijų nutukusiems pacientams.
Uždaviniai:
1. Nustatyti fizinio aktyvumo įtaką svorio grįžimui po skrandžio apylankos operacijos; 2. Nustatyti mitybos įtaką svorio grįžimui po skrandžio apylankos operacijos;
3. Nustatyti skrandžio tūrio bei skrandžio ir tuščiosios žarnos jungties pločio įtaką svorio grįžimui po skrandžio apylankos operacijos;
9
LITERATŪROS APŽVALGA
7.1 Fizinio aktyvumo reikšmė svorio grįžimui.
Nuo nutukimo kenčiantys pacientai dažniausiai propaguoja pasyvų gyvenimo būdą ir yra linkę retai užsiimti aktyviomis laiko leidimo formomis. Bond D.S. ir kitų [19] atliktas tyrimas, kurio metu objektyviai buvo išmatuotas pacientų fizinis aktyvumas prieš bariatrines operacijas, nustatė, jog kandidatai chirurginiam gydymui vidutiniškai 81.4% paros aktyvaus laiko praleido pasyviai. Egberts K. ir kitų [20] atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje teigiama, jog pacientai, kurie užsiėmė aktyvia fizine veikla po operacijos, neteko statistiškai reikšmingai daugiau svorio negu pacientai, kurie laiką leido pasyviai. Dar viena sisteminė literatūros apžvalga, atlikta Livhits M. ir kt. [21], pateikia panašius duomenis, - pacientai, kurie po operacijos užsiėmė bet kokia aktyvia fizine veikla bent 30 min tris kartus per savaitę, pasiekė 5 % didesnį KMI sumažėjimą po operacijos.
Įvairių autorių duomenimis, fizinio aktyvumo stoka po operacijos lemia ne tik mažesnį svorio netekimą, bet ir yra įvardijamas kaip vienas iš sudedamųjų veiksnių pooperaciniam svorio grįžimui. Herman K.M. ir kitų [22] atliktos studijos metu buvo telefonu apklausti 303 pacientai laikotarpyje nuo 2 iki 16 metų po skrandžio apylankos operacijos. Remiantis rezultatais teigiama, jog tik 48% apklaustų pacientų bent kartą per savaitę užsiima 30 ar daugiau minučių trunkančia intensyvia fizine veikla, kurios metu stipriai prakaituojama ar padažnėja kvėpavimas. Vidutinis per dieną praleistas laikas sėdint buvo 7 ± 4 valandos. Autoriai nenustatė ryšio tarp didžiausio netekto pooperacinio svorio ir pacientų fizinės veiklos, tačiau buvo stebimas ryšys tarp pacientų fizinės veiklos ir esamo %EWL, bei svorio grįžimo tyrimo metu.
Amundsen T. ir kitų [23] atlikta studija įvertino 47 pacientus po skrandžio apylankos operacijos, patyrusius svorio grįžimą. Pacientai buvo padalinti į turintys reikšmingą svorio grįžimą (>15% bendro kūno svorio) ir nereikšmingą (<15% bendro kūno svorio). Anot autorių, pacientai priklausantys reikšmingo svorio grįžimo grupei statistiškai reikšmingai mažiau užsiima fizine veikla nei pacientai, priklausantys nereikšmingo svorio grįžimo grupei, tiek vertinant subjektyvius pacientų pateikiamus skaičius (862,5 min. ir 2748 min. per savaitę), tiek objektyvius tyrimo metu surinktus duomenis (vidutiniškai 195 min. ir 314 min. fizinės veiklos per dieną). Tyrimo metu vertinant praleistą laiką sėdint, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta.
10 Ramirez-Marero F. ir kitų [25] tyrime pateikiami tolimesni rezultatai: po skrandžio apylankos operacijos pacientų fizinio aktyvumo duomenys praėjus vidutiniškai 4 metams po operacijos statistiškai reikšmingai nesiskiria lyginant su grupe, kurią sudaro nutukę, bet dar neoperuoti pacientai.
Kitu šios problemos aspektu išlieka subjektyvių ir objektyvių duomenų naudojimas tyrimams. Pastaruoju metu stengiamasi objektyvizuoti pacientų fizinio aktyvumo duomenis naudojant akselerometrus, objektyviai fiksuojančius pacientų praleistą laiką sėdint ar užsiimant aktyvia veikla. Įvairių autorių duomenimis pastebimas statistiškai reikšmingas duomenų neatitikimas tarp to, ką atžymi patys pacientai, ir akselerometrais fiksuojamų duomenų [19,23, 25].
7.2 Mitybos įtaka svorio grįžimui
Mityba po skrandžio apylankos operacijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant gerus pooperacinius rezultatus [26]. Pirmaisiais mėnesiais po operacijos žymiai sumažėja tiek bendras suvartojamų kalorijų, tiek baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis [27]. Gusti V. ir kitų [2] atlikta studija nustatė, jog trečią savaitę po operacijos, lyginant su priešoperaciniais duomenimis, pacientų vidutinis bendras suvartojamas kalorijų, baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis per dieną buvo žemiausias viso vienerių metų stebėjimo laikotarpiu. Stebėjimo laikotarpyje tyrimo autoriai fiksavo stabilų suvartojamų maisto medžiagų augimą, kuris vienerių metų laikotarpyje stabilizavosi ir vis tiek išliko mažesnis negu buvo prieš operaciją. Keletą metų trunkantis dietos laikymasis po operacijos užtikrina iki 4,5% didesnį svorio netekimą ir turėtų būti skatinamas sveikatos priežiūros specialistų pooperaciniu laikotarpiu [29].
Deja, dalis pacientų 4 metų ir ilgesnių stebėjimų duomenimis, bėgant laikui po operacijos pradeda nepaisyti paskirtų pooperacinių mitybos rekomendacijų. Sjöström L. ir kiti [6], The Swedish Obesity Study ilgalaikės pacientų stebėjimo studijos autoriai, pateikia rezultatus, jog pooperacinis kalorijų suvartojimas 6 mėnesį po operacijos buvo vidutiniškai apie 1500 kcal per dieną, tačiau ilgailaikio stebėjimu metu, t.y. nuo 4 iki 10 metų po operacijos, išaugo iki daugiau negu 2000 kcal per dieną. Ilgainiui tai gali būti vienu iš priežastinių veiksnių, lemiančių svorio grįžimą pooperaciniu laikotarpiu.
Freire R. H. ir kitų [24] tyrime buvo nustatyta, kad prastos kokybės dieta, kuriai būdingas perteklinis kalorijų kiekis, įtraukiant dažną užkandžiavimą, saldumynus ir kitą riebalų gausų maistą, statistiškai reikšmingai dažniau buvo nustatyta tarp pacientų, kurie patyrė svorio grįžimą po operacijos, negu pacientai, kurių svoris išliko stabilus.
11 priklausantys svorio grįžimo grupei, per dieną reikšmingai daugiau suvartoja angliavandenių ir reikšmingai mažiau baltymų vienam kilogramui kūno svorio lyginant su stabilaus pooperacinio svorio pacientų grupe.
Reid R.E. ir kitų [32] atlikta studija analizuoja pacientus praėjus 5 metams po skrandžio apylankos operacijos. Rezultatai patvirtina prieš tai pateiktas išvadas, - daugiau negu 40 % tyrime dalyvavusių ir patyrusių svorio grįžimą pacientų nesuvartoja reikiamo minimalaus baltymų kiekio per dieną bei reikšmingai daugiau suvartoja angliavandenių, negu pacientai kurių svoris išliko stabilus. Didelio angliavandenių kiekio pagrindine priežastimi išlieka dažnas saldumynų ir kitų užkandžių valgymas.
Taisyklingos mitybos svarbą pooperaciniu laikotarpiu ir kaip vieną iš galimų svorio grįžimo priežasčių, pagrindžia ir Faria S.L. ir kitų [33] atliktas prospektyvinis tyrimas. Šio tyrimo metu buvo patvirtinta hipotezė, jog pacientai po skrandžio apylankos operacijos suvartoja nepakankamą kiekį baltymų, šio tyrimo metu vidutiniškai siekiantį iki 1,1 g/kg per dieną. Po apklausos, pacientai, kuriems nepavyko išlaikyti tikslinio svorio, buvo konsultuoti dietologo ir tris mėnesius laikėsi paskirtos mažo glikeminio indekso su būtinu baltymų kiekiu dietos. Po dietos intervencijos, net 86% tyrime dalyvavusių pacientų vidutiniškai neteko 4,3 (±1.26) kg svorio.
Problema išlieka ir objektyvus mitybos duomenų rinkimas. Nėra standartizuoto būdo, galinčio užtikrinti sąžiningą pacientų elgesį pildant mitybos anketas. Nutukę pacientai yra linkę iškreipti suvartojamo maisto situaciją dėl psichologinių priežasčių, t.y. juntamo gėdos jausmo ir noro savo situaciją pateikti kaip geresnę [34]. Manoma, kad pacientai nurodo nuo 15 iki 30 procentų mažesnius suvartojamo maisto kiekius. Tokia situacija buvo pastebėta tiriant pacientus prieš operaciją, kuomet jų nurodomas suvartojamas kalorijų ir maisto medžiagų kiekis per dieną negalėjo paaiškinti esamo nutukimo [35]. Klaidingų duomenų pateikimas išlieka aktualia problema be galimo sprendimo būdo ir pooperaciniu laikotarpiu.
Chirurginių veiksnių įtaka svorio grįžimui
Ilgainiui po operacijos padidėjęs skrandžio tūris ar išplatėjusi skrandžio ir tuščiosios žarnos jungtis literatūroje pastarąjį dešimtmetį yra įvardijami kaip pagrindiniai chirurginiai veiksniai, lemiantys svorio grįžimą po skrandžio apylankos operacijos [36]. Situaciją apsunkina ne tik skirtingos chirurginės, bet ir naudotos matavimo bei vertinimo metodikos.
12 įtraukė 12 tyrimų, kurie apibendrino 13626 pacientų pooperacines išeitis. Buvo įvertinti 3309 pacientai, kuriems jungtis buvo siūta rankiniu būdu, 6791 pacientai, kuriems jungtis buvo suformuota cirkuliariniu stapleriu ir 3526 pacientai, su linijiniu stapleriu suformuota jungtimi.. Tyrimo autoriai nenustatė jokio ryšio tarp jungties formavimo būdo ir svorio netekimo ar grįžimo po operacijos.
Abu Dayyeh B.K. su bendraautoriais [38] atliko tyrimą, kuriuo metu atliekant viršutinio virškinamojo trakto endoskopinius tyrimus buvo išmatuotas skrandžio ilgis bei skrandžio ir tuščiosios žarnos jungties plotis. Autoriai įvertinę 165 pacientų duomenis, iš kurių 59% patyrė reikšmingą svorio grįžimą (>20% nuo maksimaliai netekto svorio po operacijos), rado statistiškai reikšmingą ryšį tarp skrandžio ir tuščiosios žarnos jungties pločio ir procentiškai grįžusio svorio vertinant nuo maksimalaus netekto svorio po operacijos.
Heneghan H. ir kiti [39] pateikia duomenis iš studijos, kurioje dalyvavo 380 pacientų po skrandžio apylankos operacijos. Iš visų pacientų 205 buvo patyrę reikšmingą svorio grįžimą. Autoriai kaip plačią skrandžio ir tuščiosios žarnos jungtį įvardijo platesnę nei 2 cm. Endoskopinio tyrimo metu išmatavus jungties plotį, buvo nustatyta, jog tarp pacientų, kurie patyrė svorio grįžimą, plati skrandžio ir tuščiosios žarnos jungtis buvo nustatyta statiškai reikšmingai dažniau. Autoriai taip pat nustatė ir statistiškai reikšmingą ryšį tarp svorio grįžimo po operacijos ir jungties pločio.
Kitu chirurginiu veiksniu, galinčiu būti svorio grįžimo priežastimi, įvardijamas padidėjęs skrandis. Įvairių autorių duomenimis, skrandžio padidėjimas yra apibrėžiamas, kuomet plotis viršija 5 cm, ilgis 6cm ar tūris 25 cm3. Deja, šie matavimai, pačių autorių teigimu, yra empiriniai ir paremti
patirtimi, o ne moksliniais įrodymais. [39,40]. Tyrimai, kurių metu buvo vertintinami šie parametrai, nenustatė reikšmingo ryšio tarp skrandžio pločio ar tūrio ir grįžusio netekto svorio po operacijos [39-41]. Vienintelis matmuo - skrandžio ilgis ir tik lygus ar didesnis nei 5,8 cm, buvo statistiškai reikšmingai siejamas su svorio grįžimu [40].
Paneigiant išankstines hipotezes, jog didelis skrandžio tūris gali lemti svorio grįžimą po operacijos, Topart P. ir kiti [41] nustatė, kad net ir skrandžio tūris didesnis negu 50 ml neturėjo ryšio su svorio grįžimu po skrandžio apylankos operacijos. Riccioppo D. ir kiti [42] atliko skrandžio rekonstrukcijas po kontrastinės medžiagos išgėrimo 3D kompiuterinės tomografijos pagalba ir įvertino skrandžio tūrį. 67 tyrime dalyvavusių pacientų skrandžių tūriai buvo suklasifikuoti į dvi grupes: normalius, t.y mažesnius negu 40 ml ir padidėjusius, t.y. didesnius negu 40 ml, tačiau nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp skrandžio tūrio ir svorio grįžimo ar didžiausio netekto perteklinio kūno svorio.
13 susiaurinimą siuvant, pasiekiamas pakartotinis svorio sumažėjimas arba stabilizavimas, kuris išlieka pastovus ir ilgalaikėje perspektyvoje [36,43,44].
Psichikos sutrikimai ir svorio grįžimas
Psichikos susirgimai ir sutrikimai yra dažnas reiškinys tarp pacientų prieš bariatrines skrandžio operacijas [45,46]. Prieš operaciją nenustatyti psichikos susirgimai ar valgymo sutrikimai gali reikšmingai pakenkti bariatrinės chirurgijos rezultatams ir yra siejami su mažesniu netektu pertekliniu svoriu po operacijos arba su didesne rizika, jog svoris vėl pradės didėti [9, 11, 44]. Studija, atlikta Rutledge T. ir kitų [47], kurioje dalyvavo karo veteranai po skrandžio apylankos operacijos, nustatė, kad dviejų ar daugiau psichiatrinių susirgimų buvimas, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, statistiškai reikšmingai 6 kartus padidina riziką svorio grįžimui jau po vienerių metų, lyginant su pacientais, kurie turėjo vieną arba nė vieno psichiatrinio susirgimo.
Kalarchian M. ir kitų [48] tyrimas vertino 104 pacientus po skrandžio apylankos operacijos 7 metų laikotarpyje. Autoriai nustatė, jog 3 ir 4 metų laikotarpyje statistiškai reikšmingai sumažėja psichiatrinių susirgimų dažnis, tačiau 7 metų laikotarpyje statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su priešoperaciniai duomenis nebenustatomas. Šio tyrimo autorių pagrindinis tikslas buvo įvertinti psichiatrinių susirgimų ryšį su svorio grįžimu po skrandžio apylankos operacijos. Statiškai reikšmingas ryšys tarp svorio grįžimo ir nuotaikų bei baimės sutrikimų nebuvo nustatytas. Dėl galimai mažos imties tik ryšys tarp nuotaikos sutrikimų (išskyrus baimės sutrikimus) ir sugrįžusio svorio priartėjo prie statistiškai reikšmingo lygio (p=0,06).
Retrospektyvinė studija, atlikta Müller M. ir kitų [49], nustatė, jog keturių metų laikotarpyje, pacientai turintys psichikos susirgimų ir vartojantys vaistus jiems gydyti, lyginant su pacientais, kurie prieš operaciją ir tyrimo laikotarpyje jų neturėjo, pasižymėjo statistiškai reikšmingai didesne tikimybe pasiekti prastesnių rezultatų didžiausio po operacijos netekto svorio atžvilgiu ir statistiškai reikšmingai didesne tikimybe patirti svorio grįžimą. Rezultatai išliko statistiškai reikšmingi, atsižvelgus į lytį, amžių ir vartojamus medikamentus, galinčius turėti įtakos svorio augimui.
14 Septynerių metų laikotarpyje po skrandžio apylankos operacijos stebima valgymo kontrolės praradimo remisija, tačiau šis valgymo sutrikimas vis tiek išlieka statistiškai reikšmingai susietas su 20% siekiančiu svorio sugrįžimu nuo maksimalaus netekto svorio [50]. Devlin M. ir kiti taip pat nustatė, jog 7 pooperaciniais metais kas penktas pacientas kenčia nuo valgymo priepuolių su kontrolės praradimu (angl. binge eating), tačiau šis sutrikimas nebuvo statistiškai reikšmingai siejamas su svorio prieaugiu [50].
TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo organizavimasŠis prospektyvinis tyrimas buvo vykdytas 2018 metais Kauno klinikų konsultacinėje poliklinikoje ir Radiologinės diagnostikos centre.
Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka.
Buvo tiriami 2005 – 2007 m. LSMUL KK Chirurgijos skyriuje dėl nutukimo gydyti pacientai, kuriems buvo atlikta laparoskopinė skrandžio apylankos operacija. Visi tais metais operuoti pacientai buvo pakviesti atvykti konsultacijai ir iš jų atsitiktiniu būdu atrinkti 9 pacientai, kuriems svoris buvo stabilus (kontrolės grupė) ir 15 pacientų, kuriems svoris grįžo (svorio grįžimo grupė). Visiems pacientams operacijos buvo atliktos pagal identišką operacinę metodiką: suformuotos alimentinės žarnos kilpos ilgis svyravo nuo 100 iki 150 cm, atsižvelgiant į pacientų anatomines savybes, biliopankreatinės žarnos dalies ilgis visų operacijų metu buvo 30 cm. Žarnų jungtys suformuotos 4,5 cm pločio siuvant kombinuotu būdu - linijiniu stapleriu ir ranka.
Tyrimo metodai
Pacientams atvykus į pakartotinę chirurgo konsultaciją LSMUL KK Centrinėje poliklinikoje, buvo pasiūlyta savanoriška galimybė dalyvauti tyrime. Tiriamiesiems paaiškinus tyrimo tikslą, metodus, buvo gautas jų raštiškas sutikimas naudoti surinktą informaciją ir gautus tyrimų rezultatus.
15 Įvertinti antropometrinių duomenų pokyčiui po operacijos buvo sudarytas originalus tyrimo klausimynas (1 priedas), kuriame buvo pateikiami klausimai apie svorio grįžimo pradžią, priaugtą svorį, paciento nuomonę apie svorio grįžimo priežastis, pasitenkinimą rezultatais po skrandžio apylankos operacijos.
Tiriamieji buvo padalinti į dvi grupes: kontrolės grupę sudarė pacientai, kuriems pooperaciniu laikotarpiu pavyko išlaikyti stabilų procentinį netektos perteklinės kūno masės kiekį (angl. percentage
of excess weight loss (%EWL)) ir tyrimo metu jis neviršijo 30%; antroji - svorio grįžimo grupė, tai
pacientai, kurie pooperaciniu laikotarpiu patyrė svorio grįžimą ir jis buvo didesnis negu 30% netektos perteklinės kūno masės.
Suvartojamo maisto kiekiui ir jo kiekybiniai sudėčiai įvertinti tiriamiesiems buvo pateikiama 24 valandų mitybos anketa (angl. 24-hour Dietary Recall) (2 priedas) [52]. Pacientai anketą pildydami suvartojamą kiekį įvardijo matavimo vienetais, t.y. gramais arba mililitrais, o nežinant jų, buvo naudojami visuomenėje priimtini tūrio matavimo vienetai, kaip stiklinė, šaukštas ir kiti. 24 valandų mitybos anketa buvo užpildyta tris kartus: du kartus buvo surašomi suvartoti produktai per ne iš eilės viena po kitos sekančias darbo dienas ir suvartoti per vieną savaitgalio dieną. Tyrime naudoti duomenys buvo gauti išvedant aritmetinį trijų dienų vidurkį.
Pacientų mitybos įpročių, valgymo dažniui ir įvairių maisto produktų, kaip daržovės, mėsa, pieno produktai, riešutai ir kt., suvartojimui įvertinti buvo pateikta Mitybos dažnio anketa (angl. The Food
Frequency Questionnaire (FFQ)) [53] (3 priedas). Pooperaciniu laikotarpiu pasitaikantiems depresijos
bei nerimo sutrikimams įvertinti pacientams buvo pateikta depresijos ir nerimo sutrikimų vertinimo skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale) [54] (4 priedas). Pacientų fiziniam aktyvui įvertinti buvo pateiktas Pasaulinės sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo klausimynas (angl. World Health
Organization Global Physical Activity Questionnaire (GPAQ)) (5 priedas) [55].
Skrandžio tūrio, skrandžio ir tuščiosios žarnos jungties, bei tuščiosios ir tuščiosios žarnos jungties pločiams įvertinti tyrimo eigoje pacientams buvo atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas vaizdus sustiprinus geriamaja kontrastine medžiaga. Tirpalas buvo ruošiamas iš kontrastinės medžiagos Omnipaque 350, valgomosios sodos ir vandens. Pacientams išgėrus maksimalų įmanoma kiekį kontrastinės medžiagos tirpalo (nuo 150 ml iki 450 ml), buvo atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Vaizdai buvo apdorojami Vitrea® Software programos 6.7 versija. Matavimų objektyvumui užtikrinti buvo naudojamas antras ištyrimo būdas: skrandžio ilgis ir plotis, skrandžio ir tuščiosios žarnos jungtis buvo matuojami skrandžio endoskopinio tyrimo metu naudojant iš anksto sugraduotą stygą (1 paveikslas).
16 Procentinis perteklinio svorio netekimo grįžimas buvo skaičiuojamas pagal formulę: didžiausias %EWL - esamas %EWL.
Duomenų analizės metodai
Duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS programos 22.0 versija. Statistiniams ryšiams tarp tirtų kategorinių kintamųjų nustatyti buvo naudotas Pearson χ2 testas, o grupėse esant imtims mažesnėms
negu 5 tiriamieji buvo taikytas Fisher Exact testas. Tolydiesiems kintamiesiems tarp grupių vertinti naudotas t testas esant pasiskirstymui pagal normalųjį skirstinį ir Mann-Whitney U testas, duomenims pasiskirsčius ne pagal normalųjį skirstinį. Tolydimieji kintamieji pateikiami nurodant vidurkius ± standartinį nuokrypį (SN) (angl. standard deviation). Statiškai reikšminga laikyta p reikšmė mažesnė negu 0,05.
REZULTATAI
Iš viso tyrime dalyvavo 3 vyrai ir 22 moterys (25 pacientai), kuriems 2005-2007 metais buvo atlikta skrandžio apylankos operacija. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 49,72 ± 11,03 metai, po operacijos tyrimo vykdymo metu vidutiniškai buvo praėję 11,80 ± 2,78 metų. Pacientai pasiskirstė tiriamųjų grupėse atitinkamai: 9 pacientai kontrolės grupėje ir 15 pacientų svorio grįžimo grupėje. Dalis pacientų dalyvavo ne visose tyrimo dalyse, todėl atitinkamas pacientų skaičius grupėse, kurių duomenys buvo naudoti palyginimui, pateikiami prie kiekvieno palyginimo atskirai. Detalios tiriamųjų charakteristikos pateiktos 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų demografiniai ir antropometriniai duomenys
Kontrolė (n=9) SG (n=15) p Amžius (metai) 53,33 ± 10,30 47,69 ± 11,20 0,21 Vyrai/Moterys (%) 22,2/77,8 6,3/93,7 0,29
Laikas po operacijos (metai) 12,67 ± 1,41 11,31 ± 3,26 0,16
Svoris prieš operaciją (kg) 125,44 ± 16,97 131,31 ± 24,77 0,49
KMI prieš operaciją (kg) 44,01 ± 4,74 46,99 ± 6,73 0,22
Mažiausias svoris po operacijos (kg) 73,89 ± 10,75 85,43 ± 21,75 0,09 Mažiausias KMI po operacijos (kg/m2) 26,14 ± 3,183 30,58 ± 7,33 0,05*
17
Dabartinis svoris (kg) 82,0 ± 8,73 106,63 ± 23,61 0,0004*
Dabartinis KMI (kg/m2) 29,14 ± 3,21 38,82 ± 7,76 0,002*
Dabartinis EWL (%) 78,75 ± 16,34 40,11 ± 17,43 0,0004*
Svorio grįžimas (%EWL) 16,03 ± 12,51 38,73 ± 18,55 0,002*
Pacientų amžius, trukmė po operacijos, pasiskirstymas pagal lytis, KMI prieš operaciją, mažiausias pasiektas svoris po operacijos, didžiausias pasiektas %EWL tarp grupių reikšmingai nesiskyrė. Vertinant antropometrinius pacientų duomenis ir jų kitimą stebėjimo laikotarpiu, statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių buvo nustatytas lyginant dabartinį pacientų svorį (82,0 ± 8,73 ir 106,63 ± 23,61 kg, p=0,0004), dabartinį KMI (29,14 ± 3,21 ir 38,82 ± 7,76 kg/m2, p=0,002), dabartinį
%EWL (78,75 ± 16,34 ir 40,11 ± 17,43 %, p=0,0004), svorio grįžimą (16,03 ± 12,51 ir 38,73 ± 18,55 %EWL, p=0,002) ir mažiausią po operacijos pasiektą KMI (26,14 ± 3,183 30,58 ± 7,33 kg/m2, p=0,05).
8.1 Fizinis aktyvumas
Vertinant pacientų fizinį aktyvumą, statiškai reikšmingai skirtumas tarp grupių buvo nustatytas tik per dieną praleisto laiko sėdint atžvilgiu (p=0.03). Kontrolės grupė praleisdavo 187,50 ± 130,03 minutes per dieną, kuomet svorio grįžimo grupėje esantys pacientai sėdėdami praleisdavo pastebimai daugiau, t.y. 338,89 ± 129,47 minutes per dieną. Praleistų dienų skaičius per savaitę ir trukmė per dieną užsiimant didelio ir vidutinio intensyvumo veikla bei vaikščiojant, tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Detalus visų fizinio aktyvumo duomenų pasiskirstymas pateikiamas 2 lentelėje.
2 lentelė. PSO fizinio aktyvumo anketos rezultatai
Kontrolė
(n=8)
SG
(n=10) p
18 8.2 Mityba
Vertinant trijų dienų 24 valandų mitybos anketų rezultatus statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kontrolės ir svorio grįžimo grupės pacientų suvartojamo maisto sudėties ir jo energetinės vertės nebuvo stebėta. Detali suvartojamų maisto medžiagų analizė pateikiama 3 lentelėje.
Mitybos įpročiai buvo įvertinti pasitelkiant Mitybos dažnio anketą. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo stebėtas vertinant pooperacinį alkio pokytį: 77,8% (n=7) kontrolės grupės ir 20% (n=2) svorio grįžimo grupės pacientų nurodė alkio sumažėjimą. 60% (n=6) svorio grįžimo grupės pacientų nurodė išnykusi apetito jausmą, kai tokių pacientų kontrolės grupėje nepasitaikė (p=0,012). Alkio pojūtį VAS skalėje kontrolės grupė vidutiniškai įvertino 2,55 ± 2,65, o svorio grįžimo grupė 4,50 ± 2,54 (p=0,123).
3 lentelė. 24 valandų mitybos anketos rezultatai
Kontrolė (n=7) SG (n=12) p Angliavandeniai (g) 130,94 ± 47,39 127,93 ± 36,03 0,889 Cukrus (g) 38,64 ± 22,59 42,29 ± 7,71182 0,672 Riebalai (g) 50,57 ± 24,37 58,91 ± 43,72 0,645
Riebalai mono sotieji (g) 16,90 ± 12,50 16,90 ± 12,50 0,737
Riebalai poli sotieji (g) 8,31 ± 5,29 10,28 ± 8,71 0,569
Riebalai poli nesotieji (g) 17,53 ± 10,39 21,89 ± 18,25 0,596
Baltymai (g) 57,17 ± 27,48 59,22 ± 27,44 0,883
Baltymai (g/kg) 0,69 ± 0,31 0,51 ± 0,167 0,167
Augalinės kilmės baltymai (g) 14,56 ± 4,82 13,90 ± 4,86 0,849 Gyvulinės kilmės baltymai (g) 42,59 ± 25,23 45,14 ± 27,08 0,79 Suvartojamo maisto per dieną energetinė
vertė (kcal) 1170,70 ± 305,31 1256,49 ± 539,97 0,703
Kontrolės grupės pacientai nurodė valgantys 3,31 ± 1,65 karto per dieną, o svorio grįžimo grupės 4,10 ± 1.10 karto per dieną (p=0,261). 87,5% (n=7) kontrolės grupės pacientų ir 80% (n=8) svorio grįžimo grupės pacientų teigė valgantys pusryčius (p=0,558). Tiek pietus, tiek vakarienę nurodė valgantys visi tyrime dalyvavę pacientai.
19 vartojantys įvairios sudėties vitaminų papildus teigė 87,5% (n=7) kontrolės grupės pacientų ir 60% (n=6) svorio grįžimo grupės pacientų (p=0,225). Baltyminius papildus reguliariai vartojo tik 20% (n=2) svorio grįžimo grupės pacientų (p=0,294).
1 grafikas. Pacientų pasirinkimai užkandžiaujant
8.3 Chirurginiai veiksniai
Vertinant anatominių pooperacinių veiksnių įtaką svorio grįžimui kompiuterinės tomografijos su kontrastine medžiaga tyrimo metu statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta. Skrandžio ir tuščiosios žarnos jungties, tuščiosios ir tuščiosios žarnos jungties bei tuščiosios žarnos Roux šakos plotis tarp tiriamųjų grupių nesiskyrė. Vienintelis matmuo - skrandžio tūris priartėjo prie ,bet nepasiekė, statistiškai reikšmingos vertės (p=0,076). Kontrolės grupėje buvo išmatuotas 17,25 ± 7,86 ml, o svorio grįžimo grupėje 29,00 ± 17,20 ml siekiantis skrandžio tūris. Detalus matmenų vidurkių pasiskirstymas tarp grupių pateikiamas lentelėje 4 lentelėje.
4 lentelė. Kompiuterinės tomografijos matavimų rezultatai
Kontrolė (n=8) SG (n=10) p KT skrandžio tūris (ml) 17,25 ± 7,86 29,00 ± 17,20 0,076
KT skrandžio ir tuščiosios žarnos jungties plotis
(cm) 1,90 ± 0,21 1,92 ± 0,41 0,896
KT tuščiosios žarnos Roux šakos plotis (cm) 2,26 ± 0,48 2,31 ± 0,43 0,831 KT tuščiosios ir tuščiosios žarnos jungties plotis
(cm) 1,93 ± 0,55 1,86 ± 0,45 0,752 75% 37,5% 62,5% 62,5% 37,5% 80% 80% 30% 50% 50% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Vaisiai Uogos Daržovės Riešutai Pieno produktai
20 Lyginant endoskopijų metu išmatuotus duomenis, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp matmenų taip pat nebuvo pastebėta. Tik endoskopijos metu išmatuotas skrandžio ilgis priartėjo prie statistiškai reikšmingo skirtumo ribos, bet jos neviršijo (p=0,082). Kontrolės grupėje skrandžio ilgis siekė 1,92 ± 0,20 cm, o svorio grįžimo grupėje 2,70 ± 1,25 cm. Detalus endoskopijos metu surinktų matmenų vidurkių pasiskirstymas tarp grupių pateikiamas lentelėje 5 lentelėje.
5 lentelė. Endoskopinio tyrimo metu atliktų matavimų rezultatai
Kontrolė
(n=7)
SG
(n=12) p
Endoskopijos skrandžio ilgis (cm) 1,92 ± 0,20 2,70 ± 1,25 0,082 Endoskopijos skrandžio ir tuščiosios žarnos
jungties plotis (cm) 3,80 ± 0,45 3,90 ± 0,74 0,75
Skrandžio ir tuščiosios žarnos jungties kameros
gylis (cm) 4,14 ± 0,95 4,55 ± 0,69 0,352
Skrandžio ir tuščiosios žarnos jungties kameros
plotis (cm) 4,92 ± 0,20 5,00 ± 0,92 0,771
8.4 Psichikos ir valgymo sutrikimai
Vidutinis surinktų taškų skaičius HAD nerimo ir depresijos skalėse statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė ir siekė 3,38 ± 2,83 taškus depresijos skalėje kontrolinėje grupėje ir 4,60 ± 3,92 taškus svorio grįžimo grupėje. Nerimo skalėje kontrolinė grupė vidutiniškai surinko 6,13 ± 2,59 taškus, o svorio grįžimo grupė 7,20 ± 4,80 taškus. Kliniškai reikšmingas depresijos sutrikimas kontrolės grupėje buvo 12.5% (n=1) pacientų, o svorio grįžimo grupėje 10% (n=1).
6 lentelė. HAD nerimo ir depresijos skalės rezultatai
Kontrolė
(n=8)
SG
(n=10) p
Depresijos skalė (taškai) 3,38 ± 2,83 4,60 ± 3,92 0,554
Nerimo skalė (taškai) 6,13 ± 2,59 7,20 ± 4,80 0,453
Depresijos diagnozė (%) 10 12,5 0,887
Nerimo sutrikimo diagnozė (%) 25 40 0,92
21 reikšmingų skirtumų pasiskirstyme tarp grupių nebuvo stebėta. Pasiteiravus pacientų, ar jų nuomone, per pastaruosius 12 mėnesių jie patyrė depresijos epizodų, rezultatai buvo panašūs: 22% kontrolės grupėje ir 33% pacientų svorio grįžimo grupėje atsakė teigiamai (p=0,669).
Vertinant valgymo ir jų kontrolės sutrikimus, kontrolės grupės 12,5% (n=1) ir 20% (n=2) svorio grįžimo grupės pacientų teigė negalintys užmigti nepavalgę (p=0,558). Jiems būdinga emocinį valgymą nurodė 37,5% (n=3) kontrolės grupės ir 40% (n=4) svorio grįžimo grupės pacientų (p=0,648). Atitinkamai 55,5% (n=5) ir 50% (n=5) pacientų nurodė jaučiantys pasitenkinimą valgymo metu (p=0,586). Priklausomybę maistui jaučia 22,2% (n=2) kontrolės grupės ir 40% (n=4) svorio grįžimo grupės pacientų (p=0,37). Statiškai reikšmingo skirtumo vertinant valgymo sutrikimus tarp grupių stebėta nebuvo.
REZULTATŲ APTARIMAS
9.1 Fizinis aktyvumas ir svorio grįžimasVertinant fizinį šiame tyrime dalyvavusių pacientų aktyvumą remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo anketa nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų tarp tiriamųjų grupių tiek vertinant didelio ar vidutinio intensyvumo veiklą, tiek laiką praleistą vaikštant. Ramirez-Marero F. ir kt. [25] pateikia duomenis, jog praėjus keturiems metams po operacijos, tirtų pacientų fizinis aktyvumas reikšmingai nesiskiria nuo dar ne operuotų pacientų fiksuojamo aktyvumo.
Vienintelis anketos matmuo - laikas praleistas per dieną sėdint, statistiškai reikšmingai (p=0.03) skyrėsi tarp grupių: kontrolės grupė praleisdavo 187,50 ± 130,03 minutes per dieną, o svorio grįžimo grupė 338,89 ± 129,47 minutes per dieną. Herman K.M. ir kiti [22] pateikia panašius rezultatus, jog vidutinis per dieną praleistas laikas sėdint buvo 7 ± 4 valandos per dieną. Šio tyrimo autoriai taip pat nustatė statiškai reikšmingą ryšį tarp laiko praleisto sėdint ir svorio grįžimo.
Yra nemažai studijų akcentuojančių fizinio aktyvumo įtaką svorio grįžimui [21-23], tačiau šiame tyrime nepasiektą statistiškai reikšmingą skirtumą galima aiškinti mažesne tyrimo imtimi lyginant su kitų autorių studijomis bei problema, jog bariatrinės chirurgijos pacientai turi tendenciją pateikti itin subjektyvius fizinio aktyvumo duomenis, kuomet jie yra fiksuojami tik anketų pagalba [19,23,25]. Padidinus tiriamųjų imtį ar pritaikius modernias fizinio aktyvumo fiksavimo priemones tikėtinas rezultatas panašus į daugelio kitų autorių pateikiamus.
9.2 Mityba ir svorio grįžimas
22 grupių nesiskiria: 1170,70 ± 305,31 kcal kontrolės grupėje ir 1256,49 ± 539,97 kcal svorio grįžimo grupėje. Fiksuotas didesnis, tačiau nepakankamai statistiškai reikšmingas riebalų suvartojimo kiekis svorio grįžimo grupėje: 50,57 ± 24,37 g ir 58,91 ± 43,72 g (p=0,645). Vieira F.T. su bendraautoriais [31] taip pat nenustatė statistiškai reikšmingo skirtumo tarp suvartojamo bendro kalorijų kiekio per dieną, o Freire R. H. ir kiti [24] teigia, jog pacientai, kurie patyrė svorio grįžimą yra linkę į riebalais gausesnę dietą.
Pastaruoju metu išskiriamas kaip atskiras svarbus mitybos aspektas bariatrinės chirurgijos pacientams - suvartojamas baltymų kiekis per dieną vienam kilogramui kūno svorio. Šiuo metu minimalus rekomenduojamas baltymų kiekis per dieną siekia 1,5 g/kg [30]. Nors kitų autorių duomenimis iki 40 procentų pacientų po bariatrinės chirurgijos operacijų nesuvartoja šio kiekio [32], tačiau šiame tyrime gauti dar prastesni rezultatai: nei kontrolės, nei svorio grįžimo grupėje nepasiekė minimos ribos ir vartojo atitinkamai 0,69 ± 0,31 g/kg ir 0,51 ± 0,167 g/kg baltymo. Tarp grupių stebimas skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,167), tačiau tyrimo rezultatai yra panašūs į pateikiamų Vieira F.T. ir kitų [31], kurie nustatė statistiškai reikšmingai mažesnį suvartojamą baltymų kiekį svorio grįžimo grupėje. Tikėtina, jog padidinus tiriamųjų imtį, statistiškai reikšmingai skirtumas galėtų būti pasiektas.
Vertinant 24 valandų mitybos anketos duomenis verta atkreipti dėmesį ir tai, jog atlikus suvartojamų medžiagų kontrolę laboratoriniais tyrimais, stebimas iki 30% siekiantis didesnis suvartojamo maisto kiekis negu anketose teigia pacientai [34,35]. Tai ir galėtų būti viena iš priežasčių, lėmusių nepakankamai statistiškai reikšmingą skirtumą, tačiau dėl itin brangių taikomų tyrimų, šios metodikos naudojimas išlieka ribotas.
Mitybos dažnio anketos rezultatuose buvo nustatytas statistiškai reikšmingai mažesnis alkio sumažėjimas svorio grįžimo grupėje lyginant su kontrolės grupe: 77,8% kontrolės grupės ir 20% svorio grįžimo grupės pacientų patyrė alkio jausmo sumažėjimą. Statistiškai reikšmingai tarp grupių skyrėsi ir pacientų dažnis, kuriems išnyko apetito jausmas po operacijos. Svorio grįžimo grupėje tokių atvejų nebuvo nustatyta, o kontrolės grupėje pasitaikė 60% atvejų (p=0,012). Literatūroje teigiama, jog tiek alkio jausmas, tiek apetitas po skrandžio apylankos operacijos reikšmingai mažėja [56,57]. Priežastys, kodėl pacientai, kuriems po operacijos grįžo svoris, nepatiria tokio pat apetito ir alkio jausmo sumažėjimo išlieka neaiškios. Literatūros apžvalgoje nepavyko rasti kitų studijų, taikančių Mitybos dažnio anketą pacientams, patyrusiems svorio grįžimą po skrandžio apylankos operacijų.
9.3 Chirurginiai veiksniai ir svorio grįžimas
23 prieštaravo vyraujantiems literatūroje teiginiams, jog net ir didesnis negu 40 ml skrandžio tūris nėra susijęs su svorio grįžimu po skrandžio apylankos operacijos [39-42]. Tokį rezultatą galėjo lemti sąlyginai mažesnė tiriamųjų imtis, skirtinga matavimo metodika bei skirtinga laiko trukmė praėjus nuo operacijos.
Heneghan H. ir kitų [39] pateikiami 380 pacientų endoskopinio tyrimo duomenis apibendrinusios studijos rezultatai teigia, jog platesnė skrandžio ir tuščiosios žarnos jungtis endoskopiniame skrandžio tyrime buvo statistiškai dažniau nustatyta svorio grįžimo grupėje bei buvo nustatytas ryšys tarp svorio grįžimo ir jungties pločio. Tačiau šiame tyrime gauti rezultatai tiek vertinant kompiuterinės tomografijos vaizdų rezultatus (kontrolinė grupė 1,90 ± 0,21 cm, svorio grįžimo grupė 1,92 ± 0,41 cm, p=0,896), tiek endoskopinio tyrimo metu išmatuotus pločius (kontrolinė grupė 3,80 ± 0,45 cm, o svorio grįžimo grupė 3,90 ± 0,74 cm, p=0,75) nebuvo statistiškai reikšmingai skirtingi. Endoskopinio tyrimo duomenys patvirtina, kad atlikus plačią skrandžio ir plonosios žarnos jungtį (4,5 cm), šios jungties plotis laikui bėgant nesikeičia.
Endoskopijos metu išmatuotas skrandžio ilgis nors ir nepakankamai statistiškai reikšmingai, bet skyrėsi tarp grupių: 1,92 ± 0,20 cm kontrolės grupėje ir 2,70 ± 1,25 cm svorio grįžimo grupėje (p=0,082). Tyrimo rezultatai yra panašūs į Yimcharoen P. su bendraautoriais [40] pateikiamus rezultatus, kurie nustatė statistiškai reikšmingą ryšį tarp skrandžio ilgio endoskopinių tyrimų metu. Tačiau dėl skirtingo matavimo metodikų tiesiogiai tyrimų lyginti negalima, nes pastarojo tyrimo autorių teigimu statistiškai reikšmingas skirtumas pasiekiamas tik skrandžio ilgiui esant 5,8 cm ar daugiau. Atsižvelgiant į kitų autorių rezultatus, tikėtinas šios tendencijos patvirtinimas padidinus tiriamųjų imtį.
Kiti šiame tyrime tirti anatominiai matmenys: tuščiosios ir tuščiosios žarnos jungties plotis, tuščiosios žarnos Roux jungties plotis, endoskopijos metu išmatuotas kameros gylis ir plotis šiame tyrime statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Kitų autorių tyrimų vertinančių šiuos anatominius matmenis literatūros apžvalgos metu nebuvo rasta.
9.4 Psichikos ir valgymo sutrikimai, ir svorio grįžimas
Šiame tyrime psichikos sutrikimai buvo įvertinti depresijos ir nerimo sutrikimų vertinimo skalės pagalba ir statistiškai reikšmingas skirtumas nei depresijos, nei nerimo sutrikimo skalėse tarp tiriamųjų grupių nebuvo stebėtas. Rutledge T. ir kitų [47] atlikta studija teigia, jog dviejų ir daugiau psichiatrinių diagnozių buvimas iki 6 kartų padidina svorio grįžimo riziką, tačiau Kalarchian M. ir kiti [48] pateikia priešingus rezultatus ir teigia, jog nuotaikos ir nerimo sutrikimai nėra reikšmingai susiję su svorio grįžimu po skrandžio apylankos operacijos, kas atitinka šio tyrimo gautus rezultatus. Skirtingus studijų pasiektus rezultatus galėjo lemti skirtinga tiriamųjų imtis.
24 grupių nebuvo nustatytas. Panašius rezultatus pateikia ir Devlin M. ir kitų [50] atliktas tyrimas, kuris teigia, jog ilgalaikio stebėjimo po skrandžio apylankos operacijos metu apie 20 procentų pacientų susiduria su valgymo sutrikimais, tačiau šis veiksnys svorio grįžimui įtakos neturi.
IŠVADOS
1. Didelio ir vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas bei vaikščiojimo trukmė per dieną tarp tiriamųjų grupių statistiškai reikšmingai nesiskiria. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp praleisto laiko per dieną sėdint. Kontrolės grupė 187,50 ± 130,03 min., svorio grįžimo grupė 338,89 ± 129,47 min. (p=0,03).
2. Tarp tiriamųjų grupių statistiškai reikšmingai skirtumas renkantis maistą, užkandžius ir jų pobūdį, saldumynus, valgymo dažnį, papildų vartojimo dažnį nebuvo nustatytas. Vartojamo maisto kokybinė sudėtis ir energetinė vertė statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė.
3. Skrandžio tūris kompiuterinės tomografijos tyrime skiriasi tarp grupių: 17,25 ± 7,86 ml kontrolės grupėje ir 29,00 ± 17,20 ml svorio grįžimo grupėje, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nepasiekė (p=0,076). Endoskopinio tyrimo metu fiksuotas skirtumas tarp skrandžio ilgio: 1,92 ± 0,20 cm kontrolės grupėje ir 2,70 ± 1,25 cm svorio grįžimo grupėje, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo pasiektas (p=0,082). Skirtumų tarp skrandžio ir tuščiosios žarnos jungties, tuščiosios ir tuščiosios žarnos jungties, tuščiosios žarnos Roux šakos pločio nenustatyta.
25
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Obesity and overweight [Internet]. Who.int. 2019 [cited 3 March 2019]. Available from: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/obesity-and-overweight
2. Prospective Studies Collaboration. Body-mass index and cause-specific mortality in 900 000 adults: collaborative analyses of 57 prospective studies. The Lancet. 2009;373(9669):1083-1096.
3. Moura D, Oliveira J, De Moura E, Bernardo W, Galvão Neto M, Campos J et al. Effectiveness of intragastric balloon for obesity: A systematic review and meta-analysis based on randomized control trials. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2016;12(2):420-429.
4. Bustamante F, Brunaldi V, Bernardo W, de Moura D, de Moura E, Galvão M et al. Obesity Treatment with Botulinum Toxin-A Is Not Effective: a Systematic Review and Meta-Analysis. Obesity Surgery. 2017;27(10):2716-2723.
5. Sjöström L, Lindroos A, Peltonen M, Torgerson J, Bouchard C, Carlsson B et al. Lifestyle,
Diabetes, and Cardiovascular Risk Factors 10 Years after Bariatric Surgery. New England Journal of Medicine. 2004;351(26):2683-2693.
6. Golzarand M, Toolabi K, Farid R. The bariatric surgery and weight losing: a meta-analysis in the long- and very long-term effects of laparoscopic adjustable gastric banding, laparoscopic Roux-en-Y gastric bypass and laparoscopic sleeve gastrectomy on weight loss in adults. Surgical Endoscopy. 2017;31(11):4331-4345.
7.Buchwald H, Estok R, Fahrbach K, Banel D, Jensen M, Pories W et al. Weight and Type 2 Diabetes after Bariatric Surgery: Systematic Review and Meta-analysis. The American Journal of Medicine. 2009;122(3):248-256.e5.
8. Shantavasinkul P, Omotosho P, Corsino L, Portenier D, Torquati A. Predictors of weight regain in patients who underwent Roux-en-Y gastric bypass surgery. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2016;12(9):1640-1645.
9. Voils C, Adler R, Liu N, Funk L. Understanding Weight Regain and the Need for Life-Long Follow-up After Bariatric Surgery. Current Surgery Reports. 2017;5(12).
10. Maleckas A, Gudaitytė R, Petereit R, Venclauskas L, Veličkienė D. Weight regain after gastric bypass: etiology and treatment options. Gland Surgery. 2016;5(6):617-624.
11. Karmali S, Brar B, Shi X, Sharma A, de Gara C, Birch D. Weight Recidivism Post-Bariatric Surgery: A Systematic Review. Obesity Surgery. 2013;23(11):1922-1933.
26 13. Neto R, Herbella F, Tauil R, Silva F, de Lima S. Comorbidities Remission After Roux-en-Y
Gastric Bypass for Morbid Obesity is Sustained in a Long-Term Follow-up and Correlates with Weight Regain. Obesity Surgery. 2012;22(10):1580-1585.
14. 3. Wardé-Kamar J, Rogers M, Flancbaum L, Laferrère B. Calorie Intake and Meal Patterns up to 4 Years after Roux-en-Y Gastric Bypass Surgery. Obesity Surgery. 2004;14(8):1070-1079.
15. Jirapinyo P, Abu Dayyeh B, Thompson C. Weight regain after Roux-en-Y gastric bypass has a large negative impact on the Bariatric Quality of Life Index. BMJ Open Gastroenterology.
2017;4(1):e000153.
16. Yanos B, Saules K, Schuh L, Sogg S. Predictors of Lowest Weight and Long-Term Weight Regain Among Roux-en-Y Gastric Bypass Patients. Obesity Surgery. 2014;25(8):1364-1370.
17. Abu Dayyeh B, Lautz D, Thompson C. Gastrojejunal Stoma Diameter Predicts Weight Regain After Roux-en-Y Gastric Bypass. Clinical Gastroenterology and Hepatology. 2011;9(3):228-233. 18. Heneghan H, Yimcharoen P, Brethauer S, Kroh M, Chand B. Influence of pouch and stoma size on weight loss after gastric bypass. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2012;8(4):408-415.
19. Bond D, Unick J, Jakicic J, Vithiananthan S, Pohl D, Roye G et al. Objective Assessment of Time Spent Being Sedentary in Bariatric Surgery Candidates. Obesity Surgery. 2010;21(6):811-814.
20. Egberts K, Brown W, Brennan L, O’Brien P. Does Exercise Improve Weight Loss after Bariatric Surgery? A Systematic Review. Obesity Surgery. 2011;22(2):335-341.
21. Livhits M, Mercado C, Yermilov I, Parikh J, Dutson E, Mehran A et al. Exercise Following Bariatric Surgery: Systematic Review. Obesity Surgery. 2010;20(5):657-665.
22. Herman K, Carver T, Christou N, Andersen R. Keeping the Weight Off: Physical Activity, Sitting Time, and Weight Loss Maintenance in Bariatric Surgery Patients 2 to 16 Years Postsurgery. Obesity Surgery. 2014;24(7):1064-1072.
23. Amundsen T, Strømmen M, Martins C. Suboptimal Weight Loss and Weight Regain after Gastric Bypass Surgery—Postoperative Status of Energy Intake, Eating Behavior, Physical Activity, and Psychometrics. Obesity Surgery. 2016;27(5):1316-1323.
24. Freire R, Borges M, Alvarez-Leite J, Correia M. Food quality, physical activity, and nutritional follow-up as determinant of weight regain after Roux-en-Y gastric bypass. Nutrition. 2012;28(1):53-58.
25. Ramirez-Marrero F, Miles J, Joyner M, Curry T. Self-Reported and Objective Physical Activity in Postgastric Bypass Surgery, Obese and Lean Adults: Association with Body Composition and
Cardiorespiratory Fitness. Journal of Physical Activity and Health. 2014;11(1):145-151.
27 Swedish Obese Subjects (SOS) study. The American Journal of Clinical Nutrition. 2017;106(1):136-145.
27. Miller G, Norris A, Fernandez A. Changes in Nutrients and Food Groups Intake Following Laparoscopic Roux-en-Y Gastric Bypass (RYGB). Obesity Surgery. 2014;24(11):1926-1932.
28. Giusti V, Theytaz F, Di Vetta V, Clarisse M, Suter M, Tappy L. Energy and macronutrient intake after gastric bypass for morbid obesity: a 3-y observational study focused on protein consumption. The American Journal of Clinical Nutrition. 2015;103(1):18-24.
29. Sarwer D, Wadden T, Moore R, Baker A, Gibbons L, Raper S et al. Preoperative eating behavior, postoperative dietary adherence, and weight loss after gastric bypass surgery. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2008;4(5):640-646.
30. Mechanick J, Youdim A, Jones D, Garvey W, Hurley D, McMahon M et al. Clinical practice guidelines for the perioperative nutritional, metabolic, and nonsurgical support of the bariatric surgery patient-2013 update: Cosponsored by american association of clinical endocrinologists, The obesity society, and american society fo. Obesity. 2013;21(S1):S1-S27.
31. Vieira F, Faria S, Dutra E, Ito M, Reis C, da Costa T et al. Perception of Hunger/Satiety and Nutrient Intake in Women Who Regain Weight in the Postoperative Period After Bariatric Surgery. Obesity Surgery. 2018;29(3):958-963.
32. Reid R, Oparina E, Plourde H, Andersen R. Energy Intake and Food Habits between Weight Maintainers and Regainers, Five Years after Roux-en-Y Gastric Bypass. Canadian Journal of Dietetic Practice and Research. 2016;77(4):195-198.
33. Faria S, de Oliveira Kelly E, Lins R, Faria O. Nutritional Management of Weight Regain After Bariatric Surgery. Obesity Surgery. 2010;20(2):135-139.
34. Avelino G, et al. Underreporting of energy intake and associated factors in a population-based study. Cad. Saúde Pública. 2014;30(3): 663-668.
35. O'Neil P. Assessing Dietary Intake in the Management of Obesity. Obesity Research. 2001;9:361S-366S.
36. Hourneaux De Moura D, Thompson C. Endoscopic management of weight regain following Roux-en-Y gastric bypass. Expert Review of Endocrinology & Metabolism. 2019;14(2):97-110.
37. Jiang H, Lin L, Jiang X, Qiao H. Meta-analysis of hand-sewn versus mechanical gastrojejunal anastomosis during laparoscopic Roux-en-Y gastric bypass for morbid obesity. International Journal of Surgery. 2016;32:150-157.
28 40. Yimcharoen P, Heneghan H, Singh M, Brethauer S, Schauer P, Rogula T et al. Endoscopic
findings and outcomes of revisional procedures for patients with weight recidivism after gastric bypass. Surgical Endoscopy. 2011;25(10):3345-3352.
41. Topart P, Becouarn G, Ritz P. Pouch Size After Gastric Bypass Does not Correlate with Weight Loss Outcome. Obesity Surgery. 2011;21(9):1350-1354.
42. Riccioppo D, Santo M, Rocha M, Buchpiguel C, Diniz M, Pajecki D et al. Small-Volume, Fast-Emptying Gastric Pouch Leads to Better Long-Term Weight Loss and Food Tolerance After Roux-en-Y Gastric Bypass. Obesity Surgery. 2017;28(3):693-701.
43. Weber C, Chand B. Weight Regain Following Bariatric Surgery and Revisional Surgery. Complications in Bariatric Surgery. 2018;:147-165.
44. Felinski M, Harmouch M, Wilson E, Shah S. Weight Recidivism After Gastric Bypass and Endoscopic Solutions. Endoscopy in Obesity Management. 2017;:129-142.
45. Mitchell J, Selzer F, Kalarchian M, Devlin M, Strain G, Elder K et al. Psychopathology before surgery in the Longitudinal Assessment of Bariatric Surgery-3 (LABS-3) Psychosocial Study. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2012;8(5):533-541.
46. Koball A, Clark M, Collazo-Clavell M, Kellogg T, Ames G, Ebbert J et al. The relationship among food addiction, negative mood, and eating-disordered behaviors in patients seeking to have bariatric surgery. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2016;12(1):165-170.
47. Rutledge T, Groesz L, Savu M. Psychiatric Factors and Weight Loss Patterns Following Gastric Bypass Surgery in a Veteran Population. Obesity Surgery. 2009;21(1):29-35.
48. Kalarchian M, King W, Devlin M, Hinerman A, Marcus M, Yanovski S et al. Mental disorders and weight change in a prospective study of bariatric surgery patients: 7 years of follow-up. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2019;.
49. Müller M, Nett P, Borbély Y, Buri C, Stirnimann G, Laederach K et al. Mental Illness Has a Negative Impact on Weight Loss in Bariatric Patients: a 4-Year Follow-up. Journal of Gastrointestinal Surgery. 2018;23(2):232-238.
50. Devlin M, King W, Kalarchian M, Hinerman A, Marcus M, Yanovski S et al. Eating pathology and associations with long-term changes in weight and quality of life in the longitudinal assessment of bariatric surgery study. International Journal of Eating Disorders. 2018;51(12):1322-1330.
51. Mocanu V, Tavakoli I, MacDonald A, Dang J, Switzer N, Birch D et al. The Impact of ADHD on Outcomes Following Bariatric Surgery: a Systematic Review and Meta-analysis. Obesity Surgery. 2019;.
29 53. Cade J, Thompson R, Burley V, Warm D. Development, validation and utilisation of
food-frequency questionnaires – a review. Public Health Nutrition. 2002;5(4):567-587.
54. White D, Leach C, Sims R, Atkinson M, Cottrell D. Validation of the Hospital Anxiety and Depression Scale for use with adolescents. British Journal of Psychiatry. 1999;175(05):452-454. 55. Armstrong T, Bull F. Development of the World Health Organization Global Physical Activity Questionnaire (GPAQ). Journal of Public Health. 2006;14(2):66-70.
56. Münzberg H, Laque A, Yu S, Rezai-Zadeh K, Berthoud H. Appetite and body weight regulation after bariatric surgery. Obesity Reviews. 2015;16:77-90.
57. 2. Abdeen G, le Roux C. Mechanism Underlying the Weight Loss and Complications of Roux-en-Y Gastric Bypass. Review. Obesity Surgery. 2015;26(2):410-421.
PRIEDAI
1 priedas.Originali tyrimo anketa
• Tyrimo data... • Operacijos data... • Lytis: Vyras Moteris • Šeiminė padėtis:
vedęs (ištekėjusi) ar gyvenate kartu nesusituokę viengungis (netekėjusi)
išsiskyręs(usi) našlys(ė) • Išsilavinimas:
pradinis (3 – 4 kl.)
nebaigtas vidurinis (pagrindinė ar profesinė mokykla be vidurinės mokyklos atestato)
vidurinis (pagrindinė ar profesinė mokykla su vidurinės mokyklos atestatu) aukštesnysis(technikumas, aukštesnioji mokykla)
aukštasis (kolegija) universitetinis kita
• Dabartinės Jūsų pareigos:
Ar šiuo metu sergate:
Širdies ir kraujagyslių ligomis (MI ir kt) Padidėjusiu kraujospūdžiu
Cukriniu diabetu
Alerginėmis ligomis (šienlige, bronchine astma, atopiniu dermatitu ir kt.) Virškinimo trakto ligomis
Kvėpavimo ligomis (miego apnėja, dusulys ir kt.) Kaulų, raumenų ligomis
30
Kita (nurodykite)... Nesergu
Kaip Jūs vertinate dabartinę savo sveikatos būklę? Labai gera Gera
Patenkinama Bloga
Ar per praėjusius metus (12 mėn.) Jus buvo apėmusi depresija (prislėgta nuotaika)? Taip
Ne
Ar patyrėte per praėjusį mėnesį stresą arba didelę įtampą? Taip
Ne Ar yra šeimoje viršsvorį turinčių asmenų?
Taip Ne
• Jei atsakėte taip, nurodykite: Mama
Tėtis
Broliai, seserys
Kita (nurodykite)...
Kiek svėrėte prieš operaciją? ... Kokį mažiausią svorį esate pasiekusi/ęs po skrandžio mažinimo operacijos? ...
Ar pavyko išlaikyti minimalų kūno svorį? o Taip
o Ne
• Jei atsakėte ne, kiek kg kūno svorio priaugote? ... • Jei atsakėte ne, kada svoris pradėjo didėti? ... • Jei atsakėte ne, kaip manote, kokios svorio grįžimo priežastys?
...
Ar esamas svoris Jus tenkina? Taip Ne
• Jei ne, koks svoris Jus tenkintų?...
31 2 priedas.
24 valandų mitybos anketa (angl. 24-hour Dietary Recall Questionnaire)
Ar laikotės specialios dietos (pvz.: veganiškos, vegetariškos ir t.t.)?...
32 3 priedas.
Mitybos dažnio anketa (angl. The Food Frequency Questionnaire (FFQ)) 1. Ar po operacijos apetitas išliko?
o Taip o Ne
• Jei atsakėte taip, apetitas:
o Išliko toks pats kaip prieš operaciją o Sumažėjo
• Jei atsakėte ne, ar būna dienų, kai jis atsiranda? o Taip
o Ne
2. Kelis kartus per dieną valgote?
< = 2 3 4 5 6 ir >
3. Ar jaučiate alkį? o Taip o Ne
• Jei atsakėte taip, kaip dažnai? o Kasdien
o 5-6 kartus per savaitę o 3-4 kartus per savaitę o 1-2 kartus per savaitę o Kelis kartus per mėn. • Jei atsakėte taip, kaip stipriai:
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
4. Kelias stiklines vandens paprastai išgurkšnojate per dieną? o <1 o 1-2 o 3-4 o 5-6 o 7-8 o 9-10 o >10
5. Ar vartojate gėrimus su kofeinu (pvz.: energetiniai gėrimai, kava, arbata, soda)? o Taip
o Ne
• Jei atsakėte taip, kokius?... • Jei atsakėte taip, kaip dažnai:
o Kasdien
o 5-6 kartus per savaitę o 3-4 kartus per savaitę o 5-6 kartus per savaitę o Kelis kartus per mėn.
• Jei atsakėte taip, kelis puodelius/stiklines? 1 2 3 4 5 6 ir > 6. Ar vartojate alkoholinius gėrimus?
o Taip o Ne
• Jei atsakėte taip, ar dažnai vartojate stiprius alkoholinius gėrimus (>22%)? o Kasdien
33 o 2-3 kartus per mėn.
o Kelis kartus per metus
o Kita...
• Jei atsakėte taip, ar dažnai vartojate nestiprius alkoholinius gėrimus (<22%)? o Kasdien
o 5-6 kartus per savaitę o 3-4 kartus per savaitę o 1-2 kartus per savaitę o 2-3 kartus per mėn. o Kelis kartus per metus
o Kita... • Jei atsakėte taip, kaip dažnai geriate alų?
o Kasdien
o 1-2 kartus per savaitę o 3-4 kartus per savaitę o 5-6 kartus per savaitę o 2-3 kartus per mėn. o Kelis kartus per metus
o Kita... 7. Ar valgote pusryčius?
o Taip o Ne
• Jei atsakėte taip, kaip dažnai? o Kasdien o 1-2 k./sav. o 3-4 k./sav. o 5-6 k./sav.
o Kelis kartus per mėn. 8. Ką dažniausiai valgote pusryčiams?
………... ... ...
9. Jei nurodėte, kad valgote pusryčius, koks paprastai yra porcijos dydis? o <200 ml/g o 200 - 250 ml/g o 250 - 350 ml/g o >350 ml/g 10. Ar valgote pietus? o Taip o Ne
• Jei atsakėte taip, kaip dažnai valgote: o Kasdien
o 1-2 k./sav. o 3-4 k./sav. o 5-6 k./sav.
34 ……… ……… ………
12. Paprastai pietų porcijos dydis yra: o <200 ml/g o 200 – 250 ml/g o 250 - 350 ml/g o >350 ml/g 13. Ar valgote vakarienę? o Taip o Ne
• Jei atsakėte taip, kaip dažnai: o Kasdien o <1 k./sav. o 1-2 k./sav. o 3-4 k./sav. o 5-6 k./sav.
o Kelis kartus per mėn. 14. Ką dažniausia renkatės vakarienei?
……….………... ... ...
15. Vakarienės porcijos dydis įpratai yra: o <200 ml/g o 200-250 ml/g o 250 - 350 ml/g o >350 ml/g 16. Ar užkandžiaujate? o Taip o Ne
• Jei atsakėte taip, kiek kartų per dieną: o 1 k./d.
o 2 k./d. o 3 k./d. o 4 k./d. o 5 ir > k./d. 17. Ką dažniausia renkatės užkandžiams?
o Vaisius……… o Uogas……….. o Riešutus………. o Daržoves……… o Pieno produktus... o Kita... ...
• Jei nurodėte vaisius, kada dažniausia juos valgote?
o Pirmoje dienos pusėje (iki pietų/pietums) o Antroje dienos pusėje (po pietų/vakarienei)
18. Ar vartojate sudėtinius angliavandenius (grūdai, kruopos, pilno grūdo produktai)? o Taip
o Ne
• Jei atsakėte taip, kiek kartų per dieną: o Ne kasdien
35 o 3-4 k./d
o 5 ir > k./d. o Nežinau
• Jei atsakėte taip, kada dažniausia juos valgote? o Pirmoje dienos pusėje (iki pietų/pietums) o Antroje dienos pusėje (po pietų/vakarienei) • Jei atsakėte taip, kokius sudėtinius angliavandenius renkatės?
……… 19. Ar valgote daržoves?
o Taip o Ne
• Jei atsakėte taip, kiek kartų per dieną: o <1 k./d. o 1-2 k./d o 3-4 k./d o 5-6 k./d o 7 ir > k./d. o Nežinau
• Jei atsakėte taip, ką renkatės... 20. Ar vartojate pieną, pieno produktus?
o Taip o Ne
• Jei atsakėte taip, kokį pieną paprastai renkatės: o Riebų o 2% riebumo o 1% riebumo o Liesą ar ½% riebumo o Sojų pienas o Ryžių pienas
o Neapdorotą, nepasterizuotą pieną o Kita...
o Pieno nevartoju, tačiau renkuosi kitus pieno produktus,
t.y... ...
21. Ar jaučiate potraukį saldumynams? o Taip
o Ne
• Jei atsakėte taip, kaip dažnai: o Kasdien
o 1-2 kartus per savaitę o 3-4 kartus per savaitę o 5-6 kartus per savaitę o Kelis kartus per mėn. • Jei atsakėte taip, kaip stipriai:
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
• Jei atsakėte taip, ką dažniausia renkatės:
……… 22. Ar vartojate cukrų, cukraus pakaitalus?
36 • Jei atsakėte taip, ką renkatės? ...
• Jei atsakėte taip, kaip dažnai: o Niekada
o 1-3 kartus per mėnesį o 1 kartą per savaitę o 2-4 k./sav. o 5-6 k./sav. o 1 kartą per dieną o 2-3 k./d. o 4-5 k./d. o >5 k./d.
• Jei atsakėte taip, kelis arbatinius šaukštelius per kartą? ...
23. Ar reguliariai vartojate multivitaminus ir mineralus, kurių sudėtyje yra geležies, folinės rūgšties ir vitaminą C? o Taip
o Ne
• Jei atsakėte taip, kaip dažnai? o Kasdien
o 5-6 kartus per savaitę o 3-4 kartus per savaitę o 1-2 kartus per savaitę o Nereguliariai
• Kiek vartojamuose papilduose yra geležies? ... 24. Ar vartojate vitaminą B12?
o Taip o Ne
• Jei atsakėte taip, koks vit.B12 kiekis ir kaip
vartojate?... 25. Ar vartojate kalcį su vitaminą D?
o Taip o Ne
• Jei atsakėte taip, kokį kiekį ir kaip dažnai?
... 26. Ar vartojate baltyminius papildus?
o Taip o Ne
• Jei atsakėte taip, kokius:
………..
Pažymėkite ✓ jei Jums teiginys tinka:
Tarp valgių yra didesnė nei 5val. pertrauka. Pastoviai užkandžiauju.
Atsibundu kamuojamas/-a alkio. Nepavalgęs/-usi negaliu užmigti.
Man būdingas emocinis valgymas; valgau, kai jaučiu stresą. Niekada nesijaučiu sotus/-i.
Valgydamas/a jaučiu malonumą.
