12-KOS METŲ SKRANDŽIO APYLANKOS OPERACIJOS REZULTATŲ ANALIZĖ

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS

CHIRURGIJOS KLINIKA

DEIMANTĖ MIKUCKYTĖ

12-KOS METŲ SKRANDŽIO APYLANKOS OPERACIJOS

REZULTATŲ ANALIZĖ

Magistro studijų programos “Medicina” baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Prof. Almantas Maleckas

2

TURINYS

1. Santrauka...3

2. Abstract...4

3. Interesų konfliktas. Etikos komiteto leidimas...5

4. Santrumpos...6

5. Įvadas...7

6. Darbo tikslas ir uždaviniai...9

7. Literatūros apžvalga...10

7.1. Perteklinio kūno svorio netekimas...10

7.2. Gretutinės ligos...11

7.3. Gastrointestinaliniai simptomai...13

7.4. Gyvenimo kokybė bei depresijos ir nerimo sutrikimai...14

7.5. Išvados...15 8. Darbo metodika...17 9. Rezultatai...19 9.1. Svorio kitimas...19 9.2. Valgymo įpročiai...20 9.3. Gretutinės ligos...20

9.4. Gastrointestinaliniai simptomai ir kitos būklės...21

9.5. Gyvenimo kokybė bei depresijos ir nerimo sutrikimai...22

10. Rezultatų aptarimas...24

10.1 Svorio kitimas...24

10.2 Gretutinės ligos...25

10.3 Gastrointestinaliniai simptomai...25

10.4 Gyvenimo kokybė bei depresijos ir nerimo sutrikimai...26

11. Išvados...27

12. Literatūros sąrašas...28

13. Paveikslai...33

3

SANTRAUKA

Deimantė Mikuckytė. 12-kos metų skrandžio apylankos operacijos rezultatų analizė. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – prof. Almantas Maleckas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Chirurgijos klinika. Kaunas 2018; puslapių skaičius – 32 psl.

Darbo tikslas.

Darbo tikslas buvo įvertinti skrandžio apylankos operacijos klinikinį efektyvumą remiantis 12-kos metų pacientų stebėjimo duomenimis.

Metodai ir dalyviai.

Tyrime dalyvavo 73 pacientai, kuriems 2005 metais LSMU Kauno klinikų chirurgijos skyriuje buvo atlikta skrandžio apylankos operacija. Tiriamieji telefoniniu skambučiu buvo kviečiami į konsultaciją su operavusiu chirurgu bei gydytoju dietologu. Konsultacijų metų pacientai pildė specialiai paruoštas anketas, buvo vertinami objektyvūs (svoris) bei subjektyvūs duomenys (skundai, anketiniai duomenys). Rezultatai.

Iš viso vertinti 73 pacientai, kurių vidutinis amžius prieš operaciją siekė 39.9 ± 10.07 metų. KMI vidurkis atitinkamai buvo 44.05 ± 6.47 kg/m2. Ilgalaikių rezultatų analizė buvo sėkminga tarp 66 proc. pacientų. Vidutiniškai netekta procentė perteklinė kūno masė buvo pasiskirsčiusi: 1 metais - 69.4 ± 23.26 proc., 5 metais - 69.7 ± 25.65 proc., o 12 metais - 62.26 ± 25.23 proc. Nors nei vienam pacientui negrįžo prieš operaciją buvęs svoris, net 91.7% skundėsi svorio didėjimu. Nuolatinį alkio jausmą turėjo 52.8 proc., užkandžiavo 58.3 proc. tiriamųjų. II tipo CD remisija siekė 80 proc., AH – 45.5 proc., o dislipidemijos - 25 proc. Dempingo sindromui būdingų simptomų turėjo 47.2 proc. tiriamųjų, vidutinė surinkta balų suma siekė 7.9 ± 7.1. 5.7 proc. skundėsi lėtiniu abdominaliniu skausmu, kurio intensyvumą apibūdino tarp 2-6 balų. Gastrointestinalinių Simptomų Vertinimo Skalės vidutinė surinktų balų suma buvo 1.93 ± 0.76, dažniausiai pacientams pasireikšdavo nevirškinimo simptomai.

Išvados.

Skrandžio apylankos operacija susijusi su ženkliu perteklinio svorio sumažėjimu ir ilgalaikiu netekto svorio išlaikymu bei gretutinių ligų remisija ir gerėjančia gyvenimo kokybe. Nepaisant to pastebėta svorio grįžimo tendencija 5 metų pooperaciniame laikotarpyje. Pooperaciniu laikotarpiu pacientams dažnai buvo stebimas dempingo sindromas, nevirškinimo simptomai, tačiau lėtinis pilvo skausmas pasireiškė retai.

4

ABSTRACT

Deimantė Mikuckytė. Roux-en –Y gastric bypass for morbid obesity - long-term results. Master‘s thesis. Supervisor - prof. Almantas Maleckas. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Surgery Department. Kaunas, 2018, 32 pg.

Aim and tasks.

The aim of the study was to evaluate Roux-en –Y gastric bypass long-term results. The tasks of the study consisted of weight loss evaluation at 1, 5 and 12 years intervals, as well as evaluation of co-morbidity remission, depression, gastrointestinal and dumping symptomes, glicemic control and overal patients’ satisfaction level after the surgery.

Methodology and participants.

A 12-year follow up was conducted with 73 patients, who underwent laparoscopic roux-en-Y gastric bypass in 2005 in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. Demographics, comorbidities, complications, and percentage of excess weight loss (%EWL) were analyzed. Results are expressed as median (range) or mean ± standard deviation (SD).

Results.

Sixty women and 13 men with the median age of 39.9 ± 10.07 years and average preoperative BMI of 44.05 ± 6.47 kg/m2 underwent LRYGB. Follow-up rate was 66% after 12 years, respectively. Average %EWL after 1 year was 69.4 ± 23.26, 69.7 ± 25.65 after 5 years, and 62.26 ± 25.23after 12 years. However, 91.7% of the respondents indicated weight increase, with the mean time of 4.86 ± 2.83 years after operation. Permanent hunger was defined as a problem for 52.8% of the patients.

The remission rate of type 2 diabetes mellitus and hypertension were 80% and 45.5%, respectively, although 13.9% indicated postoperative anemia. Dumping symptoms 12 years after LRYGB was in 47.2% of patients, GERD was 16.7%. Other postoperative abdominal complaints were distributed respectively: 37.1% had episodic abdominal pain and 5.7% - chronic abdominal pain, 55.6% had dyspepsia complaints, 38.9% - diarrhea and 16.7% - obstipation.

Conclusions.

Follow-up outcome data showed a postoperative weight increase at an average of 5 years. Most of the patients admitted incorrectly diet, especially snacking among the meals. RYGB results in a significant improvement in the quality of life and remission of obesity-related co-morbidities, after 12-years follow-up. After the surgery patients suffer from dumping syndrom and dyspepsia, chronic abdominal pain was registered as rare symptom.

5

INTERESŲ KONFLIKTAS

Darbo metu interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

6

SANTRUMPOS

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas KMI – Kūno masės indeksas

CD – Cukrinis diabetas AH – arterinė hipertenzija

GSRS - Gastrointestinal Symptom Rating Scale ( Gastrointestinalinių simptomų vertinimo skalė) GERL – Gastroezofaginis refliuksas

7 Nutukimas literatūroje dažnai apibrėžiamas kaip liga, veikianti visas populiacijos amžiaus grupes. Tai būsena, kuomet pasireiškia perteklinis riebalų kaupimasis, sutrikdantis įprastą kasdienę veiklą bei sąlygojantis lėtinių ligų atsiradimą. Pagrindiniai nutukimo veiksniai – padidėjusio kaloringumo dieta bei sumažėjęs fizinis aktyvumas.

Dažniausiai nutukimas klasifikuojamas atsižvelgiant į kūno masės indeksą (KMI), kuris apskaičiuojamas kūno svorį kilogramais dalinant iš ūgio metrais kvadratu (kg/m2). Suaugusiam žmogui normalus KMI apibrėžiamas tarp 18.5 kg/m2 ir 25 kg/m2, viršsvoris – nuo 25 kg/m2 iki 29.9 kg/m2. Nutukimas įvardinamas kai KMI lygus ar didesnis negu 30 kg/m2 [1,6].

Jau 1998 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad nutukimo didėjimas pasiekė pandemijos mastą [2]. Remiantis naujausiais PSO duomenimis matoma, kad 2016 metais daugiau nei 1.9 milijardo pasaulio gyventojų (39 proc.), vyresnių nei 18 metų, turėjo antsvorio – iš jų daugiau nei 650 milijonų buvo nutukę, kas atitinka 13 proc. pasaulio populiacijos. Analizuojant Lietuvos statistiką taip pat matomas ženklus nutukimo didėjimas. Vyrų KMI padidėjo nuo 25,7 kg/m2 2005 m. iki 26,3 kg/m2 2014 m., o moterų atitinkamai – nuo 25,7 kg/m2 iki 26 kg/m2. 2014 m. viršsvorį turėjo 38 proc. 18 metų ir vyresnių gyventojų, o, nutukę sudarė 17 proc. tiriamųjų [3].

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) 2017 metais pateikdama bendras nutukimo tendencijų įžvalgas, pateikė ir prognostinį nutukimo eksponentinio didėjimo pasauliniu mąstu modelį [4] (1 paveikslas).

Problemos aktualumą rodo ir tai, kad kartu su nutukimu didėja sergamumas kraujotakos, skeleto ir raumenų sistemos ligomis, II tipo cukrinio diabetu (CD 2), arterine hipertenzija (AH) ir tam tikros lokalizacijos vėžiu (krūties, kiaušidžių, prostatos, kepenų ir kt). Pasak PSO, sergamumas šiomis lėtinėmis ligomis turi tiesioginę koreliaciją su didėjančiu KMI [1]. Taip pat laiku nesuteikus tinkamos pagalbos, nekoreguojamas nutukimas veda prie ženkliai prastėjančios gyvenimo kokybės bei trumpėjančios gyvenimo trukmės [5].

Augantis sergamumas nutukimu ir lėtinėmis ligomis turi įtakos ir pasaulio ekonomikai. Didėjantis stacionarizavimų skaičius ir trukmė, medikamentų vartojimas bei kitos stacionarinio bei ambulatorinio gydymo išlaidos tampa vienu didžiausių ekonominių iššūkių išsivysčiusiose valstybėse [7].

Literatūroje kaip efektyviausias nutukimo ir su juo susijusių gretutinių lėtinių ligų korekcijos bei gyvenimo kokybės ir trukmės gerinimo metodas nurodomas chirurginis gydymas [8]. Viena dažniausiai daromų operacijų yra skrandžio apylanka (angl. Roux-en –Y gastric bypass (RYGB)), pirmą kartą pasaulyje atlikta 1967 metais, laparoskopinė 1994 metais. Lietuvoje šis metodas plačiau taikomas vos daugiau nei dešimtmetį.

8 Skrandžio apylankos operacija paremta kombinuotu malabsorbciniu bei restrikciniu poveikiu, perskiriant skrandį ir paliekant apie 30 ml ar mažesnę skrandžio dalį (angl. Pouch), prie kurios jungiama plonoji žarna. Pašalinus iš maisto virškinimo kelio skrandžio dugną ir palikus tik nedidelę anatominę įskrandžio dalį bei apeinant dvylikapirštę žarną, keičiasi ir hormoninė veikla. Po operacijos įprastai mažėja hormono grelino ir didėja leptino išskyrimas. Tokiu būdu užtikrinamas mažesnis alkio pojūtis, greitesnis sotumo jausmas bei mažesnis maisto suvartojimas. Šia operacine technika sudaromos sąlygos kūnui nuolat būti tam tikrame kalorijų trūkume ir tokiu būdu netekti perteklinio kūno svorio.

Nepaisant to, jog skrandžio apylankos operacija jau keletą dešimtmečių yra plačiai atliekama pasaulinėje praktikoje ir laikoma viena populiariausių svorį mažinančių operacijų, vis dar nėra pakankamai patikimų duomenų apie ilgalaikius pooperacinius rezultatus [6,7,9,10].

Atsižvelgiant į didėjančią nutukimo grėsmę šiuolaikinėje visuomenėje, bariatrinė chirurgija užima vis svarbesnę dalį, tačiau problemos aktualumą didina ir tai, kad prieš bei pooperaciniu laikotarpiu didelę įtaką bendrai paciento gyvenimo kokybei turi ir terapinio profilio specialistų pagalba. Tik iki galo supratus skrandžio apylankos operacijos poveikį ir turint aiškius ilgalaikius rezultatus, bus galima formuluoti vieningas pacientų priežiūros rekomendacijas bei užtikrinti kokybišką visų sektorių darbą. Todėl šio darbo tikslas buvo įvertinti skrandžio apylankos operacijos klinikinį efektyvumą remiantis 12-kos metų pacientų stebėjimo duomenimis.

9 Tikslas.

Įvertinti skrandžio apylankos operacijos klinikinį efektyvumą remiantis 12-kos metų pacientų stebėjimo duomenimis.

Uždaviniai:

1. Įvertinti netektą perteklinį kūno svorį po 1, 5 ir 12 metų bei netekto svorio priklausomybę nuo pacientų KMI.

2. Įvertinti pacientų turimas gretutines ligas pooperaciniu laikotarpiu.

3. Įvertinti pooperaciniu laikotarpiu pacientų patiriamus gastrointestinalinius simptomus, kaip dispepsija, lėtinis pilvo skausmas, GERL, dempingo sindromas.

4. Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę bei depresijos ir nerimo sutrikimus pooperaciniu laikotarpiu.

10

LITERATŪROS APŽVALGA

7.1. Perteklinio kūno svorio netekimas.

Visame pasaulyje bariatrinė chirurgija įvardijama kaip efektyviausias metodas koreguojant bet kokio laipsnio nutukimą [11,14,15], o skrandžio apylankos operacija – kaip vienas populiariausių būdų [6,7,9,10]. Chirurginio gydymo tikslas remiasi perteklinio svorio mažinimu ir pasiekto svorio išlaikymu kuo ilgesnį laikotarpį po operacijos. Pagrindinis būdas tam pasiekti – sukuriamos restrikcinės ir malabsorbcinės suvartojamo maisto pasisavinimo sąlygos. Literatūros duomenimis, pacientai po skrandžio apylankos operacijos 1-2 metų laikotarpyje atitinkamai netenka iki 70 -75 proc. perteklinio kūno svorio, skaičiuojant nuo idealios kūno masės [12].Nepaisant gerų numatomų teorinių skrandžio apylankos operacijos rezultatų, svorio netekimo tendencijos atliktose studijose kontraversiškos.

Nemaža dalis atliktų tyrimų aprašo ženklų svorio mažėjimą po skrandžio apylankos operacijos 1-4 metų laikotarpyje bei akivaizdų operacinio gydymo efektyvumą lyginant su intensyviu terapiniu gydymu ar nesiimant jokių priemonių [11,14,15,17,21,22,25,28]. Išvadas patvirtina ir Cohrane sisteminė analizė [6], kurioje bariatrinės chirurgijos pasiektus rezultatus lyginant su konservatyviu gydymu 1-2 metų laikotarpyje, visais tyrimų atvejais randama statistiškai reikšmingai geresnė chirurginio gydymo svorio korekcija.

Pagal 5-7 metų pacientų stebėjimo laikotarpį, rezultatai panašūs – skrandžio apylankos operacija išlieka kaip efektyviausias metodas svorio korekcijai, ypač didelio laipsnio nutukimą turintiems pacientams [18,19]. Norvegų kohortinėje studijoje [14] aprašomi 184 pacientai 5 metų pooperaciniame stebėjimo laikotarpyje vidutiniškai neteko iki 27 proc. bendros kūno masės (59 ± 23 proc. perteklinės kūno masės). Ženklus svorio mažėjimas tyrime siejamas su didesniu priešoperaciniu KMI. Pacientų, turėjusių KMI ≥50 kg/m2, bendro netekto svorio ir sumažėjusio KMI rezultatai reikšmingai geresni nei prieš operaciją turėjusių KMI <50 kg/m2 [14].

Vertinant ilgalaikius pooperacinius rezultatus, galima remtis pirmuoju švedų atliktu prospektyviniu kohortiniu pacientų stebėjimo tyrimu (Angl. Swedish obese subject (SOS)) [25], pateikiančiu pradinius 13,4 metų stebėjimo rezultatus. Iš viso buvo tiriami 2010 bariatrinę operaciją turėjusių pacientų, kurių 13 proc. (265 pacientai) buvo operuoti atliekant skrandžio apylankos operaciją. Apibendrinus 10-ties metų stebėjimo rezultatus, skrandžio apylankos grupės pacientai vidutiniškai neteko iki 25 proc. kūno svorio. Aprašomi tolimesni 15-kos metų pooperaciniai rezultatai taip pat rodo tikėtiną svorio mažėjimą, vidutiniškai iki 27 proc. [25].

Retrospektyviniame kohortiniame Maciejewski M. su bendraautoriais [15] atliktame tyrime iš viso vertinti 1787 karo dalyviai (73.1 proc. vyrų), kuriems buvo atlikta skrandžio apylankos operacija. Praėjus 10-ties metų stebėjimo laikotarpiui pacientai buvo netekę vidutiniškai apie 28,6 proc. kūno

11 svorio. Iš visų stebėtų tiriamųjų 72 proc. pooperaciniame laikotarpyje sugebėjo stabiliai išlaikyti 20 proc., o 40 proc.– iki 30 proc netekto kūno svorio [15].

Adams T, Davidson ir kiti [22] ilgalaikėje perspektyvinėje studijoje pateikia panašius 12- kos metų rezultatus – chirurginis nutukimo gydymas vienareikšmiškai efektyvesnis lyginant su nechirurginėmis pacientų grupėmis. Vidutinis pacientų netektas svoris išliko stabilus, atitinkamai 28 proc. 6 metų ir 26,9 proc. 12-kos metų pooperaciniame laikotarpyje [22], kas atitinka ir prieš tai minėtų studijų rezultatus.

Daugelis pagal pacientų imtį smulkesnių studijų taip pat pateikia panašias išvadas – skrandžio apylankos operacija ilgalaikėje perspektyvoje ( vidutiniškai nuo 10 iki 13 metų) išlieka kaip efektyvus metodas pertekliniam svoriui netekti bei jam išlaikyti. Procentiškai netektas bendras kūno svoris aprašytuose tyrimuose svyruoja tarp 26,3 – 29 proc. [10,19, 30]. Tačiau priešingai nei trumpalaikio pacientų stebėjimo tyrimuose, geresni pooperaciniai svorio korekcijos rezultatai ilgalaikėje perspektyvoje siejami su mažesniu priešoperaciniu KMI – 50 kg/m2 ir mažiau [10, 30].

Visais šiais analizuojamais atvejais svorio netekimo pikas aprašomas per pirmuosius dvejus pooperacinius metus. Po operacijos praėjus 2 metams ir daugiau svorio kritimo greitis sulėtėja, o vidutiniškai po 10-ties metų pasiekia plato fazę.

7.2. Gretutinės ligos.

Įvairaus laipsnio nutukimą turintys asmenys dažniausiai kenčia ir nuo lėtinių gretutinių ligų kaip II tipo CD, AH [1]. Šių ligų buvimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo trukmei, kuri atitinkamai gali sumažėti 5 - 20 metų [8,14.16,21,31,37].

Literatūroje galima rasti kelias dešimtis pacientų stebėjimo po skrandžio apylankos operacijos studijų, kuriose aprašomas reikšmingas II tipo CD remisijų skaičiaus bei naujų atvejų pasireiškimo sumažėjimas pooperaciniu laikotarpiu [5, 7 – 10,13-15, 18-22, 24-28,30-35].

Adams T. su bendraautoriais [21] atliktame 12-kos metų pacientų stebėjimo tyrime II tipo CD remisija 2 metų pooperaciniame laikotarpyje siekė iki 75 proc., po 6 metų sumažėjo iki 62 proc., o 12 metų laikotarpyje buvo stebimas ligos remisijų sumažėjimas iki 51 proc. Atitinkamai naujų ligos atvejų pooperaciniu laikotarpiu sumažėjo iki 92 proc.

Tačiau lyginant su švedų atliktu SOS tyrimu, kuriame 2 metų rezultatai siekė 72 proc., o 10-ties metų laikotarpyje sumažėjo iki 36 proc. [25], pasiekti rezultatai skiriasi gana žymiai. Šis procentinis skirtumas gali būti aiškinamas įvairiai,- tai II tipo CD trukmė ir sunkumas, vartojamų medikamentų kombinacija ar pacientų nutukimo laipsnis. Panašios išvados pateikiamos ir anksčiau minėtuose tyrimuose, kuomet II tipo CD remisijų skaičius buvo reikšmingai didesnis pacientų, prieš operaciją

12 nevartojusių jokių antidiabetinių vaistų ar glikemiją koregavusių tik peroraliniais medikamentais, nei tų, kurie priešoperaciniu laikotarpiu jau vartojo insuliną [21].

Kitos dažnai su nutukimu susijusios būklės – AH (sistolinis kraujo spaudimas > 140 mmHg, diastolinis > 90 mmHg) bei dislipidemija (cholesterolis > 5 mmol/l, mažo tankio lipoproteinai (MTL) > 3 mmol/l, didelio tankio lipoproteinai (DTL) vyrams < 1 mmol/l, moterims <1,2 mmol/l, trigliceridai (TG) > 1,7 mmol/l). Ilgalaikiuose pacientų stebėjimo tyrimuose taip pat aprašomas teigiamas skrandžio apylankos operacijos poveikis minėtoms būklėms. Wood G. ir kt. [13] savo tyrime vertino priešoperacinės AH bei dislipidemijos įtaką ilgalaikiams pooperaciniams rezultatams, vidutiniškai 9,3 metų laikotarpyje. Lyginant pooperacinius rezultatus pacientų, prieš operaciją vartojusių antihipertenzinius vaistus, sumažėjo nuo 65,6 proc. iki 58,7 proc., sergančių dislipidemija atitinkamai nuo 35 proc. iki 27.7 proc. [13].

AH remisijos skaičius įvairiose apžvalgose atitinkamai siekia iki 38,2 proc. Remisija buvo vertinama, kai arterinis kraujo spaudimas (AKS) išmatuojamas mažesnis nei 140/90 mmHg be papildomų antihipertenzinių vaistų. Dislipidemijos atvejų sumažėjo atitinkamai iki 60,4 proc. Kriterijai dislipidemijos remisijai – cholesterolis < 5,18 mmol/l, MTL < 4,14 mmol/l, DTL > 1 mmol/l, TG < 2,26 mmol/l [20]. Didesnės normatyvinės reikšmės buvo pasirenkamos pagal tai, kad pacientai nebuvo visiškai sveiki ir jau turėjo gretutinių ligų. Pagrindinis šių apžvalgų trūkumas – sąlyginai trumpas pacientų vertinimas pooperaciniu laikotarpiu ( 1-3 metai).

Nepaisant galimos 2 tipo CD, AH bei dislipidemijos remisijos, pooperaciniu laikotarpiu didėja rizika susirgti geležies stokos anemija, kuri siejama su skrandžio apylankos operacija ir sukuriamomis restrikcinėmis-malabsorbcinėmis sąlygomis. Akivaizdžiai sumažėjus suvartojamo maisto kiekiui gali atsirasti tam tikro maisto netoleravimas, pavyzdžiui mėsos ar pieno produktų [43]. Dar vienas priežastinis veiksnys – sukurta didžiosios skrandžio dalies, dvylikapirštės bei dalies tuščiosios žarnos apylanka, kuriose pagrinde vyksta geležies pasisavinimas [44].

Remiantis Weng T. ir kitų [42] atlikta sistemine metaanalize, anemijos pasireiškimo dažnis didėja jau pirmaisiais pooperaciniais metais iki 8,4 proc. Vertinant pacientus 3 metų pooperaciniame laikotarpyje, anemijos atvejų didėja atitinkamai iki 23,1 proc. [42]. Kitose smulkesnėse studijose anemijos pasireiškimas svyruoja tarp 2 - 47 proc (2 -10 metų laikotarpyje) [20,29]. Tačiau svarbiausias smulkesnių tyrimų trūkumas – nepakankama tiriamųjų imtis pooperaciniu laikotarpiu, sukuria pernelyg didelius procentinius rezultatų skirtumus ir neleidžia formuoti vieningų išvadų.

7.3. Gastrointestinaliniai simptomai.

Kalbant apie pooperacinius gastrointestinalinius simptomus, galima remtis Boerlage T. su bendraautoriais [45] atliktu tyrimu, kuriame vertinami 249 pacientai 2 metai po skrandžio apylankos

13 operacijos pagal Gastrointestinalinių Simptomų Vertinimo Skalę (Angl. Gastrointestinal Symptom Rating Scale (GSRS)). Tyrime apskaičiuota bendra GSRS balų suma neviršijo 2.19 ir pooperaciniame laikotarpyje buvo stebimas simptomų sumažėjimas, išskyrus dujų kaupimąsi ir pilvo gurgėjimą, kurie buvo labiausiai išreikšti [45]. Panašius rezultatus pateikia Petereit R. ir kitų [46] atliktas tyrimas, kuriame pirmuosius pooperacinius metus vidutinė pacientų surinkta balų suma pagal GSRS neviršijo 2.3, bei taip pat buvo stebimas ženklus simptomų pagerėjimas, išskyrus diarėją [46].

Dar vienas patiriamas pooperacinis gastrointestinalinis simptomas - lėtinis pilvo skausmas. Dažniausiai šis simptomas vertinamas kuomet pacientai skundžiasi nuolatiniu, t.y. 3 ar daugiau mėnesių trunkančiu pilvo skausmu. Høgestøl I. su bendraautoriais [47] atliktame 5 metų pacientų stebėjimo tyrime 33.8 proc. tiriamųjų skundėsi lėtiniu pilvo skausmu. Iš jų 70 proc. nurodė simptomus patiriantys kasdien ar kelis kartus per savaitę, kurie įprastai trukdavo nuo 1 iki 4 valandų. Skausmų dažnis ir simptomų intensyvumas buvo vertinti panaudojant lėtinio skausmo klausimyną (Angl. Brief Pain Inventory). Tyrime autoriai pabrėžia ir tai, kad 18.5% nurodžiųsių lėtinį pilvo skausmą, simptomų turėjo

ir prieš operaciją.

Keletas studijų nurodo ženklų GERL simptomų pagerėjimą po skrandžio apylankos operacijos [50]. Freeze ir kt. [51] vertindami simptomus pooperaciniu laikotarpiu nurodė remisiją iki 64% jau pirmaisiais metais. Perry Y. su kolegomis [52] taip pat aprašė ženklų GERL simptomų sumažėjimą ar visišką išnykimą vidutiniškai 1.5 metų laikotarpyje. Šie geresni rezultatai dažniausiai siejami su naujai suformuota skrandžio – plonųjų žarnų jungtimi.

Taip pat vis dažniau po skrandžio apylankos operacijos aprašomas dempingo sindromas, kuris gali būti ankstyvasis ( 10-30 min po valgio) ir vėlyvasis (1-3 val po valgio) [53]. Banerjee A. su bendraautoriais [54] atliktame tyrime dempingo atvejų pasireiškimą po skrandžio apylankos operacijos nurodo iki 42 proc. Pasaulinės literatūros duomenimis, atvejų skaičius svyruoja tarp 15.7 – 76 proc. [55 – 57].

7.4. Gyvenimo kokybė bei depresijos ir nerimo sutrikimai.

Vertinant bariatrinės chirurgijos ilgalaikį poveikį sergant bet kokio laipsnio nutukimu ne mažiau svarbią dalį užima pacientų pasitenkinimas pooperaciniais rezultatais bei pagerėjusia gyvenimo kokybe.

Sjöström L. [25] atliktame SOS tyrime apibendrindamas 10 metų rezultatus, nurodo, kad su sveikata susijęs gyvenimo kokybės pagerėjimas statistiškai reikšmingai išaugo pooperacinėje pacientų grupėje lyginant su kontroline[25].

Higa K. su bendraautoriais [30] pacientų gyvenimo kokybę vertina pagal specifinį nutukusiems pacientams skirtą Ardelt gyvenimo kokybės klausimyną (Angl. M-A QoLQ – Moorehead-Ardelt Quality of Life Questionaire). Remiantis duomenimis, 10 metų pooperaciniame laikotarpyje 55

14 proc. tiriamųjų nurodė pagerėjusią gyvenimo kokybę, o 27 proc. įvardijo kaip ženklų pagerėjimą. Iš visų tyrimo apklaustųjų 10 proc. nurodė nepasitenkinimą esamomis sąlygomis [30]. Panašūs rezultatai stebimi ir kitose studijose, kuomet bendras pacientų pasitenkinimas gyvenimo kokybe po operacijos nurodomas kaip geras ar labai geras lyginant su priešoperaciniu [9, 10, 27].

Tačiau nepaisant gerėjančios gyvenimo kokybės, nemaža dalis pacientų pooperaciniu laikotarpiu kenčia nuo depresijos bei nerimo sutrikimų. Pagal Lagerros Y su kolegomis atliktą kohortinę studiją [58] iki 52.3 proc. pacientų 2 metų pooperaciniame laikotarpyje kentėjo nuo depresijos. Autoriaus duomenimis, procentiškai didesnis skirtumas buvo stebimas tarp tų pacientų, kurie ir prieš operaciją sirgo depresija.

7.5. Išvados.

Remiantis literatūros analize, skrandžio apylankos operacija vertinama kaip saugus ir efektyvus metodas, siekiant ilgalaikės svorio korekcijos esant bet kokio laipsnio nutukimui. Anot atliktų studijų, šis operacinis metodas susijęs su sąlyginai maža komplikacijų ir nepageidaujamų poveikių rizika. Nepaisant to, didžioji dalis atliktų tyrimų yra pernelyg mažos imties ar per trumpo pacientų stebėjimo laikotarpio bei pateikia gana kontraversiškas išvadas.

Taigi, pasauliniu mąstu pripažįstama, kad vis dar trūksta apibendrintų ilgalaikio pacientų stebėjimo rezultatų apie skrandžio apylankos operacijos poveikį, leidžiančių formuluoti bendras pacientų priežiūros rekomendacijas.

15

DARBO METODIKA

Tyrimo organizavimas.

Šis pacientų stebėjimo perspektyvinis tyrimas buvo vykdytas 2017 – 2018 metais LSMU Kauno klinikų konsultacinėje poliklinikoje.

Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka.

Tyrimo objektas – visi (iš viso 73) 2005 metais LSMU Kauno klinikų chirurgijos skyriuje dėl nutukimo gydyti pacientai, kurių KMI buvo vertinamas kaip 35 kg/m2 ir daugiau.Visiems pacientams buvo atlikta laparoskopinė skrandžio apylankos operacija. Visos operacijos buvo atliktos pagal vienodą operacinę metodiką. Suformuotos alimentinės žarnų kilpos ilgis svyravo nuo 100 iki 200 cm, atsižvelgiant į pacientų anatomines bei funkcines savybes, biliopankreatinės žarnų dalies ilgis visų operacijų metu buvo 30 cm. Žarnų jungtys buvo formuojamos siuvant mechaniniu aparatu ir rankiniu būdu.

Tyrimo metodai.

Pagal turimus pacientų prieš operaciją pateiktus kontaktus, tiriamieji telefoniniu skambučiu buvo kviečiami atvykti į LSMU Kauno klinikų konsultacinę polikliniką jiems patogiu laiku. Pacientams buvo siūloma pooperacinė konsultacija su operavusiu gydytoju bei gydytoju dietologu. Konsultacijų metu visi tiriamieji buvo vertinami pagal objektyvius duomenis, subjektyvius nusiskundimus bei užpildytų anketinių apklausų rezultatus (anketos buvo pildomos atvykus į polikliniką). Nesutikę ar negalėję atvykti, pvz., gyvenantys užsienyje, pacientai buvo apklausiami telefoninio skambučio metu, taip pat susitarus su pacientais, turimos anketos jiems buvo siunčiamos elektroniniu ar popieriniu variantu. Nepavykus pacientų pasiekti nurodytais turimais kontaktais, popierinė anketų versija buvo siunčiama paštu pagal duombazėje turimos gyvenamosios vietos adresą.

Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas pateikiant raštišką pacientų informavimo ir sutikimo dalyvauti tyrime formą.

Pacientų vertinimo klausimyną sudarė originali tyrimo anketa (1 priedas), kurioje pateikiami bendrieji klausimai apie svorio kitimą pooperaciniu laikotarpiu, valgymo įpročius, pilvo skausmo ar pykinimo epizodus, gretutines ligas, vartojamus medikamentus bei bendrą pasitenkinimą operaciniais rezultatais. Taip pat prieš atvykstant į konsultaciją ar siunčiant anketas paštu, tiriamųjų buvo prašoma turėti ne senesnius nei pusės metų kraujo tyrimų rezultatus, kurie buvo lyginami su žinomais priešoperaciniais.

Patiriamiems pooperaciniams simptomams vertinti buvo naudojamos specialiai atitinkamiems simptomams pritaikytos anketos.

16 Dempingo simptomai vertinti pagal dempingo (Angl. Sigstad dumping) klinikinį diagnostinį indeksą [59] (2 priedas). Lėtiniam pilvo skausmui panaudotas specialus lėtinio skausmo klausimynas (Angl. Brief Pain Inventory) [60] (3 priedas). Tyrimo dalyviai taip pat pildė Gastrointestinalinių Simptomų Vertinimo Skalę (Angl. Gastrointestinal Symptom Rating Scale (GSRS)) [61] (4 priedas) bei gastroezofaginio refliukso HRQL klausimyną (Angl. Obesity-specific HRQoLquestionnaire) [62] (5 priedas).

Pacientų gyvenimo kokybė vertinta pagal specifinį nutukusiems pacientams skirtą Moorehead- Ardelt gyvenimo kokybės klausimyną (Angl. M-A QoLQ – Moorehead-Ardelt Quality of Life Questionaire) [63] (6 priedas). Tiriamiesiems pildyti buvo duota ir specialiai pritaikyta depresijos bei nerimo sutrikimų vertinimo skalė (Angl. HAD scale) [64] (7 priedas). Patiriamiems hipoglikemijos simptomams analizuoti, buvo pritaikytas klausimynas apie sveikatos būklę prieš ir po bariatrinės operacijos [65] (8 priedas).

Pooperacinei eigai vertinti gauti objektyvūs duomenys lyginti su turimais ankstesniais. Svoris konsultacijų metų buvo matuojamas specialiai nutukusiems asmenims pritaikytomis svarstyklėmis (0-300 kg), atitinkamai kiekvienu atveju minusavus 2 kg, kurie atitiko pacientų bendrą rūbų ir batų svorį. Negalėjusių atvykti į konsultacijas pacientų svoris buvo vertinamas pagal pacientų pačių užpildytų anketų duomenis. Procentinis perteklinio svorio netekimas (Angl. Percentage of excess weight loss (%EWL)) buvo apibrėžiamas kaip: (priešoperacinis svoris kg – dabartinis svoris kg/ [priešoperacinis svoris kg – idealus svoris kg]) x 100. Idealus svoris skaičiuotas nuo KMI lygaus 25 kg/m2_{. Procentinis} perteklinis KMI (Angl. Percent excess BMI loss (%EBMIL)) skaičiuotas pagal formulę: [priešoperacinis KMI kg/m2 – dabartinis KMI kg/m2]/ [ priešoperacinis KMI kg/m2 – 25 kg/m2] x 100 [48].

Duomenų analizės metodai.

Duomenys buvo vedami ir saugomi Microsoft Excel programoje. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 24.0 paketą. Kiekybiniai kintamieji aprašyti pateikiant jų reikšmių medianą ir

mažiausią bei didžiausią reikšmes. Kokybiniai požymiai aprašyti pateikiant reikšmių dažnį ir santykinį dažnį (proc.) lyginamosiose imtyse. Kiekybinių kintamųjų skirstinys tikrintas Shapir-Wilk testu. Kiekybinių kintamųjų, tenkinusių normaliojo skirstinio sąlygas reikšmės tarp dviejų nepriklausomų grupių lygintos taikant dviejų nepriklausomų imčių T kriterijaus testą. Rezultatai aprašyti, pateikiant reikšmių vidurkį su standartiniu nuokrypiu. Chi kvadrato (χ2) požymių nepriklausomumo kriterijus arba mažų tikėtinų reikšmių atveju – Fisherio tikslusis kriterijus taikytas norint įvertinti kokybinių požymių tarpusavio priklausomumą. Tiesioginio ryšio stiprumui vertinti naudotas Pirsono koreliacijos koeficientas.

17

REZULTATAI

Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 60 moterų ir 13 vyrų (73 pacientai), kuriems 2005 metais buvo atlikta skrandžio apylankos operacija. Vidutininis pacientų amžius prieš operaciją siekė 39.9 ± 10.07 metų. KMI vidurkis atitinkamai buvo 44.05 ± 6.47 kg/m2_{, septynių pacientų (9.6 proc.) priešoperacinis} KMI - lygus ar didesnis nei 50 kg/m2.

Svorio kitimas 12 metų po operacijos buvo žinomas 48 (66 proc.) tiriamiesiems. Visi kiti pilni anketiniai duomenys buvo įvertinti tarp 36 tiriamųjų (49 proc.). Iš likusių neapklaustų tiriamųjų 3 (4 proc.) pacientai pooperaciniu laikotarpiu mirė, 2 (2,7 proc.) pacientai atsisakė dalyvauti tyrime, o likusių 20 (27,3 proc.) nebuvo įmanoma pasiekti jokiais turimais kontaktais.

9.1. Svorio kitimas.

Svorio bei KMI vertinimas po skrandžio apylankos operacijos nurodytas 1 lentelėje.

(1 lentelė)

Svorio ir KMI pokyčiai po skrandžio apylankos operacijos

Tyrimo dalyviai (n=48)

Dabartinis vidutinis svoris (12m) (kg) 93.77 ± 18

Dabartinis vidutinis KMI (12m) (kg/m2_{) 32.4 ± 5.75}

proc. Netektas svoris (12m) 22.9 ± 9.46

proc. Netekta pertektinė kūno masė (%EWL) po 12 m. 62.26 ± 25.23 proc. Netekta pertektinė kūno masė (%EWL) po 5 m. 69.7 ± 25.65 proc. Netekta pertektinė kūno masė (%EWL) po 1 m. 69.4 ± 23.26 proc. Netektos perteklinės kūno masės indeksas po 12m

(%EBMIL)

61.3 ± 26.4

proc. Netekta perteklinė kūno masė po 12m (%EWL) > 50 proc., pacientai (proc.)

33 (68.75 proc.)

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp netektos perteklinės kūno masės ir lyties, amžiaus bei priešoperacinio KMI nebuvo rasta.

18 Nors nei vienas pacientas nesiskundė pilnu priešoperacinio svorio grįžimu, tačiau netekto svorio grįžimo problemą nurodė 91.7 proc. tiriamųjų. Anot pacientų, svoris pradėdavo didėti vidutiniškai po 4.86 ± 2.8 metų.

9.2. Valgymo įpročiai

Pacientų nurodytas svorio grįžimas galimai buvo siejamas su atsiradusiu nuolatiniu alkio jausmu (52.8 proc.) bei užkandžiavimu (58.3 proc.). Sotumo jausmą beveik po kiekvieno valgio nurodė 44.4 proc. tiriamųjų. 65.7 proc. tiriamųjų nurodė vengiantys riebaus, o 62.9 proc. saldaus maisto. Taip pat kiekvieno valgymo metu save kontroliuoti turėjo 77.1 proc. tiriamųjų.

Skonio pojūčio pasikeitimus pooperaciniu laikotarpiu pastebėjo 25.7 proc. tiriamųjų. Dažniausiai maistas buvo apibūdinamas kaip rūgštesnis ar kartesnis.

Pakankamam maisto medžiagų kiekiui užtikrinti 37.1 proc. pacientų vartojo multivitaminus, 40 proc. neurorubiną, 52.8 proc. geležį, o 40 proc. kalcį, tačiau tik 32.4 proc. nurodė preparatus vartojantys reguliariai kasdien.

(1grafikas)

Alkio skalės vertinimas (1-10 balų)

0 1 2 3 4 5 6 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Pacientai (n) 0 4 6 6 6 5 4 3 0 1

19 ( 2 grafikas)

Suvalgomo maisto kiekis vieno valgymo metu

9.3. Gretutinės ligos

Gretutinės ligos prieš ir pooperaciniu laikotarpiu nurodytos 2 lentelėje. (2 lentelė)

Gretutinių ligų pasiskirstymas prieš ir po operacijos

Prieš operaciją (n=36) 12 metų po operacijos (n=36) Remisija po 12 metų (n=36) Cukrinis diabetas 13.9 proc. 2.9 proc. 80 proc. Arterinė hipertenzija 61.1 proc. 33.3 proc. 45.5 proc.**

Dislipidemija 11.4 proc. 8.3 proc. 25 proc.

Sąnarių skausmai ?* 55.6 proc. -

Gastroezofaginis refliuksas 22.2 proc. 16.7 proc. 25 proc. *Nežinomi tikslūs priešoperaciniai duomenys

** Statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0.05)

Iš viso 13.9 proc. pacientų pooperaciniu laikotarpiu skundėsi geležies stokos anemijos simptomais, 5.6 proc. – cholecistito, o 16.7 proc. tiriamųjų nurodė turėję įvairius kaulų lūžius.

Vertinant gretutinių ligų remisiją pooperaciniu laikotarpiu, statistiškai reikšmingas skirtumas buvo gautas tik AH hipertenzijos remisijoje.

8.5 proc.

55.6 proc. 30.6 proc.

5.3 proc.

Kaip prieš operaciją Pusė porcijos Ketvirtis porcijos Labai mažai

20 3 proc. pacientų nurodė prieš operaciją buvus ryškiems hipoglikemijos simptomams (kraujo glikemija vertinta mažesnė nei <4 mmol/l), po operacijos simptomai pasireiškė 9.1 proc.. Atitinkamai priešoperaciniu laikotarpiu 3 proc. pacientų buvo netekę sąmonės vieną ar kelis kartus, pooperaciniu – iki 22. 9 proc..

9.4. Gastrointestinaliniai simptomai ir kitos būklės

Dempingo sindromui būdingų simptomų turėjo 47.2 proc. tiriamųjų, vidutinė surinkta balų suma siekė 7.9 ± 7.1. Dažniausias simptomų pasireiškimas vertintas iki 2 kartų per savaitę (41.7 proc.), 13.9 proc. tiriamųjų simptomus patyrė kasdien.

Smulkesnis požymių pasiskirstymas pateiktas 3 lentelėje.

(3 lentelė)

Dempingo sindromo požymių pasiskirstymas

Dažnis (proc.) (n=36)

Šokas 0

Beveik alpulys,alpimas, sąmonės netekimas 5.6

Noras atsihulti,atsisėsti 61.1

Oro trūkumas, dusulys 16.7

Silpnumas, išsekimas 36.1

Mieguistumas, žiovulys, apatija 44.4

Smarkus širdies plakimas 36.1

Neramumas 13.9

Galvos sukimasis, svaigimas 22.2

Galvos skausmai 5.6

Karščio pojūtis, prakaitavimas, blyškumas, drėgna ir šalta oda 22.2

Pykinimas 16.7

Pilnumo jausmas pilve, pilvo pūtimas 30.6

Gurguliavimas 30.6

Atsirūgimai 27.8

Vėmimas 0

Vertinant lėtinį abdominalinį pilvo skausmą pagal specialų lėtinio skausmo klausimyną (Angl. Brief Pain Inventory), 62.9 proc. pacientų neišsakė jokių skundų. Likusi pacientų dalis skausmo

21 intensyvumą dažniausiai vertino tarp 2-6 balų (iš viso 28.6 proc.), tačiau simptomus apibūdino kaip epizodinius. Dažniausiai skausmo epizodai kartodavosi rečiau nei 1 kartą per mėnesį (88.6 proc.), trukdavo mažiau nei valandą (82.9 proc.) bei neturėdavo įtakos miego ar darbo kokybei. Lėtinį pilvo skausmą, t.y. trunkantį daugiau nei 3 mėnesius nurodė 5.7 proc. tyrimo dalyvių.

GSRS vidutinė surinktų balų suma buvo 1.93 ± 0.76. Detalesni apklausos rezultatai pateikti 4 lentelėje.

(4 lentelė)

Gastrointestinalinių Simtomų Vertinimo Skalės rezultatų pasiskirstymas

Simptomai Balų vidurkis

(n=36) Pilvo skausmas 1.84 ± 0.99 Refliuksas 1.56 ± 1.25 Diarėja 2.24 ± 1.4 Nevirškinimas 2.57 ± 1.2 Vidurių užkietėjimas 1.42 ± 0.64

Pagal gastroezofaginio refliukso HRQL klausimyną (Angl. Obesity-specific HRQoLquestionnaire) refliukso simptomus jautė 16.7 proc. tiriamųjų. Simptomų stiprumas buvo pasiskirstęs nuo nežymių ir nevarginančių iki pasikartojančių reguliariai. Kasdien po valgio refliuksu skundėsi 5.6 proc., maitinimosi įpročius ribojant kai kuriuos produktus pakeitė iki 11.1 proc. pacientų.

9.5.Gyvenimo kokybės bei depresijos ir nerimo sutrikimų vertinimas

(3 grafikas)

Moorehed gyvenimo kokybės klausimynas

0 2 4 6 8 10 12 14 16 Ženkliai prastesnė nuo 3 iki -2.1 Prastesnė nuo 2 iki -1.1 Nepasikeitė nuo -1 iki +1 Pagerėjo nuo +1.1 iki +2 Ženkliai pagerėjo nuo +2.1 iki +3 Neturima duomenų 0 2 9 15 8 2

22 Blogiausiai Moorehed gyvenimo kokybės klausimyne pacientai vertino lytinį gyvenimą, vidutiniškai 6.29 ± 2.66 balai (vertinant skalėje nuo 0 iki 10), ženkliausius teigiamus pokyčius nurodė socialiniuose ryšiuose – 8.12 ± 1.91 balai.

Pagal specialiai pritaikytą depresijos bei nerimo sutrikimų vertinimo skalę (Angl. HAD scale) vidutinė nerimą atitinkančių balų suma siekė 5.57 ± 4.61, depresiją – 3.46 ± 3.49. Detalesnis pacientų pasiskirstymas nurodytas 5 lentelėje.

(5 lentelė)

Depresijos bei nerimo sutrikimų vertinimo (HAD) skalė

Balų reikšmės Nerimas (proc.) Depresija (proc.)

(0 -7) Nėra simptomų 72.2 86.1

(8 – 10) Minimalūs simptomai 13.9 8.3

(11 – 14) Vidutiniškai išreikšti simptomai 8.3 5.6

23

REZULTATŲ APTARIMAS

Nepaisant to, jog skrandžio apylankos operacija nurodoma kaip vienas populiariausių operacinių pasirinkimų gydant nutukimą [6,7,9,10], literatūroje vis dar trūksta duomenų apie ilgalaikius pooperacinius rezultatus. Dažniausia tokių rezultatų trūkumo priežastis – apsunkintas kontaktavimas su pacientais, t.y. per daug metų pasikeitusi gyvenamoji vieta ar telefono numeris, pacientų nesutikimas dalyvauti tyrime.

Šioje 12 metų po skrandžio apylankos operacijos rezultatų analizėje duomenys surinkti tarp 66 proc. pacientų. Atliktame tyrime netektas pooperacinis perteklinis svoris po 12 metų (%EWL) vidutiniškai siekia 62.26 proc. Šie rezultatai atitinka ir literatūroje įvardinamą sėkmingo netekto perteklinio svorio intervalą, kuris siekia 50 proc. -70 proc. [49].

10.1. Svorio kitimas.

Vertinant bendrą procentiškai sumažėjusią kūno masę, pooperaciniai 12 metų rezultatai tyrime siekė 22.9 proc. Lyginant duomenis su kitais atliktais tyrimais, rezulatai panašūs. Pavyzdžiui, švedų prospektyviniame kohortiniame tyrime (Angl. Swedish obese subject (SOS)) [25] pradiniai 10 metų rezultatai siekė 25 proc. Adams T, Davidson ir kitų publikuotoje studijoje [22] 12- kos metų pooperaciniai rezultatai nurodomi iki 26,9 proc., kurie taip pat buvo labai panašūs į šio tyrimo. Retrospektyviniame kohortiniame Maciejewski M. su bendraautoriais [15] atliktame tyrime praėjus 10-ties metų stebėjimo laikotarpiui pacientai buvo netekę vidutiniškai apie 28,6 proc. kūno svorio. Aprašomi rezultatai nežymiai geresni nei šio tyrimo, tačiau tokį rezultatų pasiskirstymą būtų galima sieti ir su didesne tyrimo imtimi. Taip pat tarptautinėse studijose nurodoma, kad geresni pooperaciniai svorio korekcijos rezultatai ilgalaikėje perspektyvoje siejami su mažesniu priešoperaciniu KMI – 50 kg/m2 ir mažiau [10, 30]. Šioje studijoje nebuvo rasta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp geresnių pooperacinių rezultatų (vertinant netektą perteklinę kūno masę (% EWL)) ir priešoperacinio KMI, lyties ar amžiaus.

Pirmaisiais pooperaciniais metais netekto perteklinio kūno svorio grįžimas šiame tyrime vidutiniškai buvo vertinamas praėjus 4,86 metams. Panašūs rezultatai aprašomi ir kituose tyrimuose – Obeid N. ir kiti [10] 6,5 metų pooperaciniame laikotarpyje aprašo iki 9 proc. tiriamųjų svorio grįžimo atvejų. Tuo tarpu Hawkins R. su bendraautoriais [32] atliktame 10 metų pacientų stebėjimo tyrime svorio grįžimo dažnis atitinkamai siekia iki 10,2 proc. tiriamujų. Nors šiame tyrime nei vienas pacientas pooperaciniu laikotarpiu nepasiekė prieš operaciją turėto svorio, kūno masės didėjimo tendenciją nurodė net 91.7 proc. tiriamųjų. Numanomos pagrindinės priežastys atitinka ir literatūroje aprašomas [40], –

24 tai nuolatinis alkio jausmas (52.8 proc. tiriamųjų) ir užkandžiavimas (58.3 proc.tiriamųjų) bei psichologinė pacientų sveikata [41], kaip nerimo jausmas (27.8 proc.), kuri galimai taip pat lemia valgymo sutrikimus.

10.2. Gretutinės ligos.

Kelios dešimtys trumpalaikio pacientų stebėjimo studijų aprašo reikšmingą II tipo CD, AH bei dislipidemijos sergamumo sumažėjimą [5, 7 – 10,13-15, 18-22, 24-28,30-35]. Šiame tyrime II tipo CD atvejų sumažėjo nuo 13,9 proc. iki 2.9 proc. ( remisija 80 proc.), AH atitinkamai nuo 61.1 proc. iki 33.3 proc. ( remisija 45.5 proc.), o dislipidemijos nuo 11.4 proc. iki 8.3 proc. ( remisija 25 proc.). Nepaisant to, statistiškai reikšmingas remisijų skirtumas buvo rastas tik tarp AH sergančių pacientų ( p< 0.05).

Adams T. su bendraautoriais [21] atliktame tyrime II tipo CD remisija po 12 metų siekė iki 51 proc., švedų SOS tyrime [25] 10-ties metų laikotarpyje - tik 36 proc. Abiejų tyrimų aprašomi II tipo CD remisijų rezultatai prastesni nei šios studijos, tačiau tai gali lemti platesnis požymių pasiskirstymas esant didesnei tiriamųjų imčiai.

Panaši situacija ir su AH remisija. Wood G. ir kt. [13] vertino AH bei dislipidemijos pokyčius vidutiniškai 9,3 metų pooperaciniame laikotarpyje. Pacientų, prieš operaciją vartojusių antihipertenzinius vaistus, sumažėjo nuo 65,6 proc. iki 58,7 proc., o sergančių dislipidemija atitinkamai nuo 35 proc. iki 27.7 proc.. Tuo tarpu šio tyrimo metu AH remisijos siekė iki 45.5proc., dislipidemijos – iki 75 proc. Tokį netolygų rezultatų pasiskirstymą galimai lemia ligos trukmė bei sunkumas, vartojamų medikamentų kombinacija ar pacientų nutukimo laipsnis.

Anemija 12 metų pooperaciniame laikotarpyje iš viso sirgo 13.9 proc. tiriamųjų. Deje, bet tyrime lieka nežinomas tikslus priešoperacinis anemijų skaičius. Panašūs tyrimai, pateikia tik kelių metų stebėjimo duomenis. Pagal Weng T. ir kitų [42] atliktą tyrimą anemijos pasireiškimo dažnis didėja jau pirmaisiais pooperaciniais metais iki 8,4 proc., 3 metais didėja iki 23,1 proc. Kitose smulkesnėse studijose anemijos pasireiškimas svyruoja tarp 2 - 47 proc (2 -10 metų laikotarpyje) [20,29], tačiau tikslių ilgalaikių duomenų vis dar nėra.

10.3. Gastrointestinaliniai simptomai.

Šiame tyrime vidutinė GSRS surinktų balų suma buvo 1.93 ± 0.76, su labiausiai išreikštais nevirškinimo simptomais. Analizuojant kitus atliktus tyrimus rezultatai gana panašūs. Boerlage T. su bendraautoriais [45] vertino 249 pacientus 2 metai po skrandžio apylankos operacijos. Pagal gautus rezultatus bendra GSRS balų suma neviršijo 2.19 ir pooperaciniame laikotarpyje buvo stebimas simptomų sumažėjimas, išskyrus dujų kaupimąsi ir pilvo gurgėjimą [45]. Petereit R. ir kitų [46]

25 atliktame tyrime vidutinė pacientų surinkta balų suma pagal GSRS neviršijo 2.3 bei taip pat buvo stebimas ženklus simptomų pagerėjimas, išskyrus diarėją [46].

GERL epizodų vertinant pagal HRQL klausimyną pooperaciniu laikotarpiu sumažėjo nuo 22.1 proc. iki 16.7 proc.(remisija 25 proc.). Norvegų kohortinėje studijoje [9] taip pat nurodomas ženklus HRQL anketa vertinamų GERL simptomų pagerėjimas.

Epizodinį pilvo skausmą patyrė 37.1 proc. tyrime dalyvavusių pacientų, lėtinį (ilgesnį nei 3 mėnesius) - 5.7 proc.. Dažniausiai skausmo epizodai kartodavosi rečiau nei 1 kartą per mėnesį (88.6 proc.) ir trukdavo mažiau nei valandą (82.9 proc.). Høgestøl I. su bendraautoriais [47] 5 metų pooperaciniame laikotarpyje skausmo atvejų aprašo iki 33.8 proc., iš kurių 70 proc. kartojasi kasdien ar

kelis kartus per savaitę ir trukdavo nuo 1 iki 4 valandų. Nors šio tyrimo rezultatai nežymiai geresni, tačiau tiksliai nežinoma, kiek pacientų skausmo epizodų turėjo priešoperaciniu laikotarpiu. Tokiu atveju tikslus naujų lėtinio pilvo skausmo epizodų skaičius, kuriam galimai turėjo įtakos operacinis gydymas, nežinomas.

Dempingo simptomus šiame tyrime jautė 47.2 proc. tiriamųjų. Panašūs rezultatai aprašomi ir pasauliniuose tyrimuose. Banerjee A. su bendraautoriais [54] atliktame tyrime dempingo atvejų pasireiškimą po skrandžio apylankos operacijos nurodo iki 42 proc. Kitos literatūros duomenimis, atvejų skaičius svyruoja tarp 15.7 – 76 proc. [55 – 57].

10.4 Gyvenimo kokybė bei depresijos ir nerimo sutrikimai.

Analizuojant gyvenimo kokybę pagal Moorehead - Ardelt klausimyną šio tyrimo duomenys nurodo teigiamą skrandžio apylankos operacijos įtaką. Nepaisant to, lyginant su kitomis panašiomis studijomis, rezultatai išlieka prastesni. Higa K. su bendraautoriais [30] 10 metų pooperaciniame laikotarpyje gyvenimo kokybės pagarėjimą nurodė tarp 82 proc. pacientų, šio tyrimo metu pagerėjimas buvo vertinamas tarp 63.9 proc.

Minimalius ar vidutiniškai išreikštus nerimo simptomus šiame tyrime turėjo 22.2 proc. pacientų, depresijos – 13.9 proc. Pagal Lagerros Y su kolegomis atliktą kohortinę studiją [58] iki 52.3 proc. pacientų 2 metų pooperaciniame laikotarpyje kentėjo nuo depresijos. Autoriaus duomenimis, procentiškai didesnis skirtumas buvo stebimas tarp tų pacientų, kurie ir prieš operaciją sirgo depresija.

26

IŠVADOS

1) Netekta perteklinė kūno masė pasiskirstė atitinkamai: 1 metais - 69.4 ± 23.26 proc., 5 metais - 69.7 ± 25.65 proc. ir 12 metais - 62.26 ± 25.23 proc. Ilgalaikėje perspektyvoje buvo stebimas ženklus perteklinio svorio sumažėjimas ir išlaikymas. Taip pat nebuvo rasta statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp perteklinės kūno masės mažėjimo ir priešoperacinio pacientų KMI.

2) Pooperaciniu laikotarpiu stebimas 2 tipo CD, AH, dislipidemijos, GERL bei sąnarių skausmų procentinis atvejų sumažėjimas, tačiau beveik trečdalis pacientų sirgo geležies stokos anemija. Statistiškai reikšminga ligų remisija pooperaciniu laikotarpiu rasta tik tarp sergančių AH (p< 0.05).

3) Nors pooperaciniu laikotarpiu stebima GERL epizodų remisija, išlieka kiti gastrointestinaliai simptomai kaip dispepsija, dažnai pasireiškiantis ir stipriai išreikštas dempingo sindromas bei ganėtinai retai tarp pacientų pasitaikantis – lėtinis pilvo skausmas.

4) Skrandžio apylankos operacija susijusi su gerėjančia pacientų gyvenimo kokybe ( 63.9 proc), tačiau nepaisant gerų pooperacinių rezultatų beveik trečdalis pacientų turi nerimo sutrikimų ar depresijos požymių.

27

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Obesity and overweight [Internet]. World Health Organization. 2018 [cited 4 February 2018]. Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs311/en/

2. Singh GK: Changes in State-Specific Childhood Obesity and Overweight Prevalence in the United States From 2003 to 2007. Arch Pediatr Adolesc Med 2010; 164: 598–607.

3. Informaciniai pranešimai - Oficialiosios statistikos portalas [Internet]. Osp.stat.gov.lt. 2018 [cited 4 February 2018]. Available from: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=62549 4. Search Results - OECD [Internet]. Oecd.org. 2018 [cited 4 February 2018]. Available from:

http://www.oecd.org/general/searchresults/?q=obesity&cx=012432601748511391518:xzeadub0b0a&c of=FORID:11&ie=UTF-8

5. Kitahara C, Flint A, Berrington de Gonzalez A, Bernstein L, Brotzman M, MacInnis R et al. Association between Class III Obesity (BMI of 40–59 kg/m2) and Mortality: A Pooled Analysis of 20 Prospective Studies. PLoS Medicine. 2014;11(7):e1001673.

6. Colquitt JL, Pickett K, Loveman E, Frampton GK. Surgery for weight loss in adults. Cochrane Database of Systematic Reviews 2 014, Issue 8. Art. No.: CD003641. DOI: 10.1002/14651858.CD003641.pub4.

7. Kothari S, Borgert A, Kallies K, Baker M, Grover B. Long-term (>10-year) outcomes after laparoscopic Roux-en-Y gastric bypass. Surg Obes Relat Dis. 2017;13(6):972-978.

8. Sjöström L. Bariatric surgery and reduction in morbidity and mortality: experiences from the SOS study. Int J Obes (Lond) 2008;32 Suppl 7:S93-7.

9. Aftab H, Risstad H, Søvik T, Tomm Bernklev P, Hewitt S, Kristinsson J et al. Five-year outcome after gastric bypass for morbid obesity in a Norwegian cohort. Surg Obes Relat Dis. 2014;10(1):71-78. 10. Obeid N, Malick W, Concors S, Fielding G, Kurian M, Ren-Fielding C. Long-term outcomes after

Roux-en-Y gastric bypass: 10- to 13-year data. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2016;12(1):11-20. 11. Gloy VL, Briel M, Bhatt DL, et al. Bariatric surgery versus non-surgical treatment for obesity: a

systematic review and meta-analysis of randomised controlled trials. BMJ. 2013;347:f5934.

12. [Internet]. 2018 [cited 4 February 2018]. Available from:

https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/laparoscopic-roux-en-y-gastric-bypass?search=gastric%20bypass&source=search_result&selectedTitle=2~150&usage_type=default& display_rank=2

13. Wood G, Benotti P, Lee C, Mirshahi T, Still C, Gerhard G et al. Evaluation of the Association Between Preoperative Clinical Factors and Long-term Weight Loss After Roux-en-Y Gastric Bypass. JAMA Surgery. 2016;151(11):1056.

28 14. Courcoulas A, Yanovski S, Bonds D, Eggerman T, Horlick M, Staten M et al. Long-term Outcomes of

Bariatric Surgery. JAMA Surgery. 2014;149(12):1323.

15. Maciejewski M, Arterburn D, Van Scoyoc L, Smith V, Yancy W, Weidenbacher H et al. Bariatric Surgery and Long-term Durability of Weight Loss. JAMA Surgery. 2016;151(11):1046.

16. Courcoulas AP, Christian NJ, Belle SH, et al. Weight Change and Health Outcomes at Three Years After Bariatric Surgery Among Patients with Severe Obesity. JAMA : the journal of the American Medical Association. 2013;310(22):2416-2425. doi:10.1001/jama.2013.280928.

17. Maleckas A, Gudaitytė R, Petereit R, Venclauskas L, Veličkienė D. Weight regain after gastric bypass: etiology and treatment options. Gland Surgery. 2016;5(6):617-624.

18. Adams T, Davidson L, Litwin S, Kim J, Kolotkin R, Nanjee M et al. Weight and Metabolic Outcomes 12 Years after Gastric Bypass. New England Journal of Medicine. 2017;377(12):1143-1155.

19. Hunter Mehaffey J, Turrentine F, Miller M, Schirmer B, Hallowell P. Roux-en-Y gastric bypass 10-year follow-up: the found population. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2016;12(4):778-782. 20. Puzziferri N, Roshek T, Mayo H, Gallagher R, Belle S, Livingston E. Long-term Follow-up After

Bariatric Surgery. JAMA. 2014;312(9):934.

21. Schauer P, Bhatt D, Kirwan J, Wolski K, Aminian A, Brethauer S et al. Bariatric Surgery versus Intensive Medical Therapy for Diabetes — 5-Year Outcomes. New England Journal of Medicine. 2017;376(7):641-651.

22. Adams T, Davidson L, Litwin S, Kim J, Kolotkin R, Nanjee M et al. Weight and Metabolic Outcomes 12 Years after Gastric Bypass. New England Journal of Medicine. 2017;377(12):1143-1155.

23. Di Angelantonio E, Bhupathiraju S, Wormser D, Gao P, Kaptoge S, de Gonzalez A et al. Body-mass index and all-cause mortality: individual-participant-data meta-analysis of 239 prospective studies in four continents. Lancet (London, England). 2016;388(10046):776-786. doi:10.1016/S0140-6736(16)30175-1.

24. Lam A, Kim D, Cutfield R, Walker C, Booth M. Long-term outcomes in gastric bypass patients with and without type 2 diabetes--Waitemata District Health Board experience. [Internet]. Europepmc.org. 2018 [cited 3 February 2018]. Available from: http://europepmc.org/abstract/med/24316990

25. Sjöström L. Review of the key results from the Swedish Obese Subjects (SOS) trial - a prospective controlled intervention study of bariatric surgery. Journal of Internal Medicine. 2013;273(3):219-234. 26. Ikramuddin S, Livingston E. New Insights on Bariatric Surgery Outcomes. JAMA. 2013;310(22):2401. 27. Vilallonga R, Himpens J, van de Vrande S. Long-Term (7 Years) Follow-Up of Roux-en-Y Gastric

Bypass on Obese Adolescent Patients (<18 Years). Obesity Facts. 2016;9(2):91-100.

28. Puzziferri N, Roshek T, Mayo H, Gallagher R, Belle S, Livingston E. Long-term Follow-up After Bariatric Surgery. JAMA. 2014;312(9):934.

29 29. Long-Term Follow-up after Weight-Loss Surgery Finds High Rate of Anemia - For The Media - JAMA Network [Internet]. Media.jamanetwork.com. 2018 [cited 3 February 2018]. Available from: https://media.jamanetwork.com/news-item/long-term-follow-weight-loss-surgery-finds-high-rate-anemia/

30. Higa K, Ho T, Tercero F, Yunus T, Boone K. Laparoscopic Roux-en-Y gastric bypass: 10-year follow-up. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2011;7(4):516-525.

31. Adams T, Davidson L, Litwin S, Kolotkin R, LaMonte M, Pendleton R et al. Health Benefits of Gastric Bypass Surgery After 6 Years. JAMA. 2012;308(11):1122.

32. Hawkins R, Mehaffey J, McMurry T, Kirby J, Malin S, Schirmer B et al. Clinical significance of failure to lose weight 10 years after roux-en-y gastric bypass. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2017;13(10):1710-1716.

33. Weiss A, Parina R, Horgan S, Talamini M, Chang D, Sandler B. Quality and safety in obesity surgery— 15 years of Roux-en-Y gastric bypass outcomes from a longitudinal database. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2016;12(1):33-40.

34. Kral J. Evaluation of bariatric surgery. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2005;1(1):37-39. 35. Bruze G, Ottosson J, Neovius M, Näslund I, Marsk R. Hospital admission after gastric bypass: a

nationwide cohort study with up to 6 years follow-up. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2017;13(6):962-969.

36. Caruana J, Monte S, Jacobs D, Voytovich C, Ghanim H, Dandona P. Distal small bowel bypass for weight regain after gastric bypass: safety and efficacy threshold occurs at<70% bypass. Surgery for Obesity and Related Diseases. 2015;11(6):1248-1255.

37. Neto R, Herbella F, Tauil R, Silva F, de Lima S. Comorbidities Remission After Roux-en-Y Gastric Bypass for Morbid Obesity is Sustained in a Long-Term Follow-up and Correlates with Weight Regain. Obesity Surgery. 2012;22(10):1580-1585.

38. Bradley L, Forman E, Kerrigan S, Butryn M, Herbert J, Sarwer D. A Pilot Study of an Acceptance-Based Behavioral Intervention for Weight Regain After Bariatric Surgery. Obesity Surgery. 2016;26(10):2433-2441.

39. Long-term Management of Patients After Weight Loss Surgery - MAFIADOC.COM [Internet]. mafiadoc.com. 2018 [cited 3 February 2018]. Available from: https://mafiadoc.com/long-term-management-of-patients-after-weight-loss-surgery_5a41363d1723dddf95d3b7fe.html

40. Kofman MD, Lent MR, Swencionis C. Maladaptive eating patterns, quality of life, and weight outcomes following gastric bypass: results of an Internet survey. Obesity (Silver Spring) 2010;18:1938-43. 41. Kalarchian MA, Marcus MD, Wilson GT, et al. Binge eating among gastric bypass patients at

30 42. Weng T, Chang C, Dong Y, Chang Y, Chuang L. Anaemia and related nutrient deficiencies after

Roux-en-Y gastric bypass surgery: a systematic review and meta-analysis. BMJ Open. 2015;5(7):e006964. 43. Avinoah E, Ovnat A, Charuzi I. Nutritional status seven years after Roux-en-Y gastric bypass surgery.

Surgery 1992;111:137–42.

44. Von Drygalski A, Andris D. Anemia After Bariatric Surgery: More Than Just Iron Deficiency. Nutrition in Clinical Practice. 2009;24(2):217-226.

45. Boerlage T, van de Laar A, Westerlaken S, Gerdes V, Brandjes D. Gastrointestinal symptoms and food intolerance 2 years after laparoscopic Roux-en-Y gastric bypass for morbid obesity. British Journal of Surgery. 2016;104(4):393-400.

46. Petereit R, Jonaitis L, Kupčinskas L, Maleckas A. Gastrointestinal symptoms and eating behavior among morbidly obese patients undergoing Roux-en-Y gastric bypass. Medicina. 2014;50(2):118-123. 47. Høgestøl I, Chahal-Kummen M, Eribe I, Brunborg C, Stubhaug A, Hewitt S et al. Chronic Abdominal

Pain and Symptoms 5 Years After Gastric Bypass for Morbid Obesity. Obesity Surgery. 2016;27(6):1438-1445.

48. World Health Organization.Physical status:the use and interpretation of anthropometry. Report of a WHO Expert Committee.World Health Organ Tech Rep Ser 1995;854:1–452.

49. Diniz Mde F,Passos VM, Barreto SM, et al. Different criteria for assessment of Roux-en Y gastric bypass success:does only weight matter? Obesity Surgery 2009;19:1384–92.

50. El-Hadi M, Birch D, Gill R, Karmali S. The effect of bariatric surgery on gastroesophageal reflux disease. Canadian Journal of Surgery. 2014;57(2):139-144.

51. Frezza EE, Ikramuddin S, Gourash W, et al. Symptomatic improvement in gastroesophageal reflux disease (GERD) following laparoscopic Roux-en-Y gastric bypass. Surgical Endoscopy 2002;16:1027-31.

52. Perry Y, Courcoulas AP, Fernando HC, et al. Laparoscopic Roux-enY gastric bypass for recalcitrant gastroesophageal reflux disease in morbidly obese patients. JSLS 2004;8:19-23.

53. van Beek A, Emous M, Laville M, Tack J. Dumping syndrome after esophageal, gastric or bariatric surgery: pathophysiology, diagnosis, and management. Obesity Reviews. 2016;18(1):68-85.

54. Banerjee A, Ding Y, Mikami D, Needleman B. The role of dumping syndrome in weight loss after gastric bypass surgery. Surgical Endoscopy. 2012;27(5):1573-1578.

55. Sugerman HJ, Starkey JV, Birkenhauer R. A randomized prospective trial of gastric bypass versus vertical banded gastroplasty for morbid obesity and their effects on sweets versus non-sweets eaters. Annals of Surgery. 1987; 205:613–624.

56. Mallory GN, Macgregor AM, Rand CS. The influence of dumping on weight loss after gastric restrictive surgery for morbid obesity. Obesity Surgery. 1996; 6:474–478.

31 57. Cawley J, Sweeney MJ, Kurian M, Beane S. Predicting complications after bariatric surgery using

obesity-related co-morbidities. Obesity Surgery. 2007;17:1451–1456.

58. Lagerros Y, Brandt L, Hedberg J, Sundbom M, Bodén R. Suicide, Self-harm, and Depression After Gastric Bypass Surgery. Annals of Surgery. 2017;265(2):235-243.

59. Sigstad H. A CLINICAL DIAGNOSTIC INDEX IN THE DIAGNOSIS OF THE DUMPING SYNDROME. Acta Medica Scandinavica. 2009;188(1-6):479-486.

60. Tan G, Jensen M, Thornby J, Shanti B. Validation of the brief pain inventory for chronic nonmalignant pain. The Journal of Pain. 2004;5(2):133-137.

61. Svedlund J, Sjödin I, Dotevall G. GSRS – a clinical rating scale for gastrointestinal symptoms in patients with irritable bowel syndrome and peptic ulcer disease. Digestive Diseases and Sciences.

1988;33:129–34

62. Velanovich V. The development of the GERD-HRQL symptom severity instrument. Diseases of Esophagus. 2007;20:130–4.

63. Moorehead M, Ardelt-Gattinger E, Lechner H, Oria H. The Validation of the Moorehead-Ardelt Quality of Life Questionnaire II. Obesity Surgery. 2003;13(5):684-692.

64. White D, Leach C, Sims R, Atkinson M, Cottrell D. Validation of the Hospital Anxiety and Depression Scale for use with adolescents. British Journal of Psychiatry. 1999;175(05):452-454.

65. Lee C, Clark J, Schweitzer M, Magnuson T, Steele K, Koerner O et al. Prevalence of and risk factors for hypoglycemic symptoms after gastric bypass and sleeve gastrectomy. Obesity. 2015;23(5):1079-1084.

32

1 pav. Numatomos antsvorio didėjimo tendencijos iki 2030 metų pasauliniu mąstu

33

Priedai

1 priedas. ANKETA

1.Jūsų svoris šiuo metu? Įrašykite ... kg. Po 1 m………kg, Po 5 m………kg, Po 10m……….kg Juosmens apimtis ... cm.

2. Ar svoris linkęs didėti? Taip Ne (pabraukite)

a. Jeigu svoris linkęs didėti po operacijos, tai koks buvo jūsų mažiausias svoris po operacijos? Įrašykite ... kg.

b. Kiek metų po operacijos svoris pradėjo didėti? Įrašykite ... m. 3. Ar jaučiate nuolatinį alkį? Taip Ne (pabraukite)

a. Jei jaučiate nuolatinį alkį, ar jautėte alkį ir iš karto po operacijos? Taip Ne (pabraukite)

b. Jei po operacijos alkio nejautėte, kada atsirado alkio jausmas? Įrašykite metai po operacijos ... m.

4. Kaip įvertintumėte alkį skalėje nuo 0 (nejaučiate alkio), 10 balų (jaučiate stiprų alkį) Alkis

0---1---2---3---4---5---6---7---8---9---10

Nėra Labai didelis 5. Ar alkis Jums problema? Taip Ne (pabraukite)

6. Ar jaučiate sotumą?

Visada Beveik visada Dažnai Retai Labai retai Niekada (pabraukite) 7. Ar po operacijos pasikeitė skonio pojūtis? Taip Ne (pabraukite) 8. Jeigu po operacijos pasikeitė skonio pojūtis, koks tapo maistas? Saldesnis Kartesnis Rūgštesnis (pabraukite)

9. Ar vieno valgymo metu galite daug suvalgyti? Pabraukite a. Tiek pat kaip prieš operaciją

b. Pusę priešoperacinės porcijos

c. Ketvirtadalį priešoperacinės porcijos d. Labai mažai

10. Ar turite save kontroliuoti valgymo metu, kad nepersivalgytumėte? Taip Ne (pabraukite) 11. Ar vengiate riebaus maisto? Taip Ne (pabraukite)

12. Ar vengiate saldaus maisto? Taip Ne (pabraukite)

13. Jeigu dabar valgote riebiai ir saldžiai, ar iš karto po operacijos vengėte riebaus ir saldaus maisto?

34 Taip Ne (pabraukite)

14. Ar būna skausmų pilve? Taip Ne (pabraukite) 15. Jeigu būna skausmų pilvą, tai kaip dažnai? Pabraukite

a. Kelis kartus per pusę metų b. Kelis kartus per mėnesį c. Kelis kartus per savaitę d. Jaučiu pastovų skausmą

16. Ar būna vėmimų, maisto atpylimo? Taip Ne (pabraukite) 17. Jeigu būna vėmimų, maisto atpylimų, tai kaip dažnai? Pabraukite

a. Kelis kartus per pusę metų b. Kelis kartus per mėnesį c. Kelis kartus per savaitę d. Pastoviai

18. Ar turite šiuo metu kitų ligų? Taip Ne (pabraukite) 19. Jeigu turite ligų, tai kokių? Pabraukite

a. Cukrinis diabetas. Įrašykite kokius vaistus vartojate ... Koks cukraus kiekis kraujyje nevalgius?...mmol/l

b. Padidintas kraujospūdis. Įrašykite kokius vaistus vartojate ... Jūsų dabartinis kraujo spaudimas, įrašykite...mmHg

c. Padidintas cholesterolis

Koks cholesterolio kiekis kraujyje? (prašome įrašyti)... Didelio tankio (DTL)... Mažo tankio (MTL)... Trigliceridai ...

d. Sąnarių skausmai. Įrašykite kokių ... e. Tulžies pūslės akmenligė

f. Kitos. Įrašykite kokios ... 20. Ar buvote operuota/as pilve po nutukimo operacijos? Taip Ne (pabraukite)

21. Jeigu buvote operuota/as, tai įrašykite kada ir dėl ko (pvz., dėl tulžies pūslės

akmenligės)... ...

35 23. Jeigu buvo lūžę kaulai, tai kokie, kada? Įrašykite

... ...

24. Ar turėjo prieš operaciją gretutinių ligų (padidintą kraujo spaudimą, cukrinį diabetą ir kt.)? Įrašykite... 25. Ar vartojate paskirtus preparatus? Multivitaminus Neurorubiną Geležį Kalcį (pabraukite) 26. Jeigu vartojate, ar vartojate reguliariai, kasdien? Taip Ne (pabraukite)

27. Kada paskutinį kartą darėtės kraujo tyrimus? a. Per pastaruosius pusę metų

b. Prieš metus

c. Po operacijos nesidariau

28. Ar patenkinti po operacijos numestu svoriu?

Įrašykite vertinimo balą nuo 0 iki 10 ( 0 – labai blogai, 10 – puikiai) ... 29. Ar patenkinti valgymo kokybe po operacijos?

Įrašykite vertinimo balą nuo 0 iki 10 ( 0 – labai blogai, 10 – puikiai) ...

30. Jeigu nesate patenkinti svorio numetimu po operacijos, ar bandėte ką nors daryti? Taip Ne (pabraukite)

31. Jeigu bandėte numesti svorį, tai ką darėte? Įrašykite

... ...

32. Ar norėtumėte papildomos pagalbos? Taip Ne (pabraukite) 33. Jeigu norėtumėte papildomos pagalbos, tai kokios? Pabraukite

a. Informacijos apie mažo kaloringumo dietas b. Endokrinologo konsultacijos

c. Dietologo konsultacijos d. Psichologo konsultacijos

e. Akušerio-ginekologo konsultacijos

36 2 priedas.

Sigstad dumping sindromo klinikinis diagnostinis indeksas

Prašome užpildyti lentelę, pažymint ar būna išvardinti simptomai (po valgio), ar ne. Pasireiškiančius simptomus pažymėkite kita spalva ar apibraukiant.

Šokas +5

Beveik alpulys, alpimas, sąmonės netekimas +4

Norite atsigulti ar atsisėsti +4

Trūksta oro, dusulys +3

Silpnumas, išsekimas +3

Mieguistumas, žiovulys, apatija, užmiegate +3

Smarkus širdies plakimas +3

Neramumas +2

Galvos sukimasis, svaigimas +2

Galvos skausmai +1

Karščio pojūtis, prakaitavimas, blyškumas, drėgna ir šalta oda +1

Pykinimas +1

Pilnumo jausmas pive, pilvo pūtimas +1

Gurguliavimas +1

Atsirūgimai -1

Vėmimas -4

+7 ir daugiau nurodo esant dumping sindromą

Jei būna šie simptomai, tai kaip dažnai (apibraukite tinkamo atsakymo raidę): a. Po kiekvieno valgio

b. Kartą per dieną c. Kartą per savaitę d. Kartą per mėnesį e. Kartą per pusę metų

37 3 priedas.

TRUMPAS SKAUSMO ĮVERTINIMO KLAUSIMYNAS

Užbraukitepoklausimukvadratėlį, kurisgeriausiaiatitinkaJūsųnuomonę(pokiekvienuklausimupažymėkitetik vieną kvadratėlį šaliaskaičiaus). Atsakymąpažymėkitetaip: ⌧

1) Prašome įvertinti savo stipriausią skausmą, buvusį per pastarąsias 24 val., pažymėdami geriausiai jį atitinkantį skaičių:

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Jokio skausmo Nepakeliamas skausmas 2) Prašome įvertinti savo silpniausią skausmą, buvusį per pastarąsias 24val., pažymėdami

geriausiai jį atitinkantį skaičių:

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Jokio Nepakeliamas skausmas 3) Prašome įvertinti savo skausmo vidurkį, buvusį per pastarąsias 24 val., pažymėdami geriausiai jį

atitinkantį skaičių:

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Jokio Nepakeliamas skausmas 4) Prašome įvertinti, kokį skausmą jaučiate dabar, pažymėdami geriausiai jį atitinkantį skaičių:

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Jokio Nepakeliamas skausmas 5) Kiek gydymas ar vaistai nuo skausmo palengvino patiriamą skausmą per pastarąsias 24

valandas? Pažymėkite procentus, geriausiai parodančius, kiek skausmas palengvėjo:

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Jokio palengvėjimo Skausmas visai išnyko

Pilvo skausmas:

1. Ar yra buvę ilgai trunkantys ar pasikartojantys pilvo skausmai, kurie tęsėsi ilgiau nei 3 mėnesiai? ______________________________

2. Kaip dažnai jaučiate pilvo skausmą? (labiausiai tinkantį variantą apibraukite) o Nuolat;

o Kiekvieną dieną, bet ne nuolatos; o Vieną ar keletą kartų per savaitę; o Vieną ar keletą kartų per mėnesį;

38 o Rečiau nei kartą per mėnesį.

3. Kiek laiko paprastai trunka pilvo skausmas? (labiausiai tinkantį variantą apibraukite) o Trumpiau negu valandą;

o 1 – 2 valandas; o 3 – 4 valandas; o Didžiąją dienos dalį; o Naktį ir dieną.

4. Skausmo sunkumas/intensyvumas:

o Dažniausiai kokio stiprumo būna pilvo skausmas? (įrašykite)

_________________________________________________________ o Kaip pilvo skausmas kenkia Jūsų miegui?

 Nekenkia

 Jei kenkia, įrašykite kaip: _________________________________ o Kaip pilvo skausmas įtakoja Jūsų kasdieninę veiklą namuose ir darbe?  Neturi įtakos.