LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
NEUŽKREČIAMŲ LIGŲ KATEDRA
Simonas Budris
Lietuvoje auginamų žirgų kojų pirštų ligos, pažeidimai bei kitos patologijos
aptinkamos rentgeno nuotraukose, jų analiz÷.
Veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų Magistro baigiamasis darbas
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro darbas „Lietuvoje auginamų žirgų kojų pirštų ligos, pažeidimai bei kitos patologijos aptinkamos rentgeno nuotraukose, jų analiz÷.“1. Yra atliktas pačio.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ar užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL
BAIGIAMOJO DARBO GYNIMO
(data) (vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-iaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
Baigiamasis darbas atliktas 2010–2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijos Neužkrečiamųjų ligų katedroje ir VA Stambiųjų gyvulių klinikoje.
Baigiamojo darbo vadovas: lekt. Kęstutis Maslauskas (Neužkrečiamųjų ligų katedra) Baigiamąjį darbą galima skaityti – LSMU Veterinarijos akademijos bibliotekoje.
TURINYS
ĮVADAS...5
1. LITERATŪROS APŽVALGA...6
1.1. Arklio piršto anatomija...6
1.2 Rentgeninio tyrimo įranga...9
1.3. Pozicionavimas...12
1.4. Rentgeniniu tyrimu aptinkami patologiniai procesai...25
1.4.1 Viršutinio pirštakaulio lūžiai...25
1.4.2. Viršutinio pirštakaulio antkaulio uždegimas...29
1.4.3 Viršutinio tarppirštakaulinio sąnario panirimas bei išnirimas...29
1.4.4. Viršutinio tarppirštakaulinio sąnario osteoartritas...30
1.4.5. Viršutinio tarppirštakaulinio sąnario osteochondroz÷...32
1.4.6. Vidurinio pirštakaulio lūžiai...35
1.4.7. Viduriniojo pirštakaulio antkaulio uždegimas...36
1.4.8. Apatinio tarppirštakaulinio sąnario panirimas...37
1.4.9. Apatinio tarppirštakaulinio sąnario osteoartritas...37
1.4.10. Apatinio pirštakaulio lūžiai...38
1.4.11. Apatinio pirštakaulio osteitas...41
1.4.12. Apatinio pirštakaulio pokremzliniai cistiniai pažeidimai...42
1.4.13 Keratoma...43
1.4.14. Laminitas...44
1.4.15. Kanopinių kremzlių sukaul÷jimas...47
1.4.16. Distalinio sezamiškojo arba varl÷s kaulo lūžiai...49
1.4.17. Pado bloko l÷tinis aseptinis uždegimas arba varl÷s kaulo sindromas...53
2. SAVI TYRIMAI...57 2.1. Medžiagos ir metodai...57 2.2. Tyrimų rezultatai...61 3. REZULTATŲ APTARIMAS...81 4. IŠVADOS...82 5. SUMMARY...83 Pad÷kos...85 Literatūros sąrašas...85
ĮVADAS
Nuo neatmenamų laikų, kuomet buvo prijaukinti, arkliai ne tik naudoti, kaip maisto šaltinis, bet taip pat žmogui pasitarnavo medžiokl÷je, dirbamuose laukuose, buvo nepakeičiami kare. Tokia yra draugyst÷s su žmogumi kaina.
Šiandien žirgai daugiausia naudojami komercin÷je veikloje, pramogai bei sportui. Tačiau, kaip ir senov÷je, taip ir šiais laikais neprarado savo, kaip vieno iš prabangos, turimos valdžios ir
visuomen÷je užimamo aukšto statuso, vaidmens. Tod÷l vis dažniau skiriamas d÷mesys bei didesn÷s l÷šos šio gyvūno ligų prevencijai bei gydymui.
Nors arklio piršto sritis užima santykinai mažą visos kojos dalį, tačiau topografiškai ir anatomiškai ši sritis palanki mechaniniam traumavimui. Kitos piršto ligos turi sisteminį pobūdį ir pl÷tojasi pagal tam tikras schemas bei seką. Tod÷l pirštų ligos statistiškai gan÷tinai dažnos. Čia lokalizuojasi gausūs ir įvairialypiai patologiniai procesai, pažeidžiantys pirštą sudarančius anatominius elementus.
Mūsų dienomis arkliui tirti įvairių pasaulio šalių universitetin÷se ir kai kuriose privačiose veterinarijos klinikose naudojama labai brangi, pažangi, tod÷l sud÷tinga, naujausiomis
technologijomis paremta ypač tiksli diagnostin÷ įranga.
Vienas iš veterinarin÷je praktikoje taikomų gyvūnų diagnostikos metodų yra rentgeninis tyrimas.
Nors nuo Rentgeno spindulių atradimo (1895 m. Lapkričio 8 d.) pra÷jo jau daugiau nei 117 metų, tačiau diagnostin÷je klinikin÷je veterinarin÷je praktikoje tyrimas rentgeno aparatu ir šiomis dienomis neprarado savo reikšm÷s. Negana to, d÷l savo santykinai pigių kaštų ir nuolatos
tobulinamų tyrimo priemonių plačiai naudojamas visame pasaulyje.
Jis yra būtinas, o kai kuriais atvejais ir vienintelis traumų ar ligų nustatymo, chirurginio
gydymo, patologinio proceso eigos, sportinių žirgų galūnių sąnarių būkl÷s nustatymo būdas. Padeda pasirinkti racionaliausius medikamentinio gydymo metodus, steb÷ti gijimo eigą ir taip ją
literatūroje labai varijuoja. Lietuvoje nebuvo atlikti moksliniai tyrimai apie arklių piršto srities ligas bei jas sąlygojančius veiksnius. Be to, vasarą atliekant studijų krypties praktiką, pasitaik÷ keli arklio piršto srityje lokalizuoti mane sudominę patologiniai procesai, kas ir paskatino imtis šios temos magistro baigiamojo darbo ruošimo.
Darbo tikslas:
Išanalizuoti 2010 – 2012 m. rentgeniniu tyrimu tirtų arklių piršto srities patologijas
Darbo uždaviniai:
1. Apibendrinti literatūros duomenis apie faktorius turinčius įtakos arklio piršto srityje rentgenologiniu tyrimu nustatomiems patologiniams procesams.
2. Nustatyti arklių piršto srities ligų paplitimo dažnį remiantis rentgenologinio tyrimo duomenimis.
3. Išanalizuoti ir susieti arklių amžiaus, veisl÷s bei lyties įtaką piršto srityje besiformuojantiems patologiniams procesams.
4. Susieti šlubavimą su rentgeno nuotraukoje nesimatomais ar matomais patologiniais
pakitimais piršto srityje. Ir atvirkščiai: rentgeno nuotraukoje matomais pakitimais be arklio šlubumo požymių.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Arklio piršto anatomija
Kiekviena aklio koja turi po vieną pirštą, sudarytą iš trijų pirštakaulių, tačiau piršto srityje yra keturi kaulai: viršutinis, vidurinis ir apatinis pirštakauliai bei apatinis sezamiškasis kaulas (varl÷s kaulas). Šie keturi kaulai susijungdami tarpusavyje formuoja du: viršutinį ir apatinį
tarppirštakaulinius sąnarius. Sąnarių santykinį stabilumą palaiko sąnarin÷s kapsul÷s, šoniniai
raiščiai ir kitos prastai rentgeno nuotraukoje atpažįstamos minkštųjų audinių struktūros, tod÷l šiame darbe mažai aptariamos, nes neturinčios didel÷s reikšm÷s.
Arklio piršto srities dorsaliniu paviršiumi nusitęsia bendrojo piršto tiesiamojo raumens sausgysl÷, kuri baigiasi ant apatinio pirštakaulio tiesiamosios ataugos. Kitos dvi sausgysl÷s (lateralinio bei prid÷tinio piršto tiesiamojo raumens sausgysl÷s) dalyvaujančios piršto tiesime baigiasi ant viršutinio pirštakaulio proksimalinio galo.
Piršto sąnarius lenkia du piršto lenkiamieji raumenys, kurių sausgysl÷s eina
palmariniu/plantariniu piršto paviršiumi: paviršinio piršto lenkiamojo raumens sausgysl÷, kuri baigiasi viršutinio pirštakaulio distaliniame bei vidurinio pirštakaulio proksimaliniame galuose; giliojo piršto lenkiamojo raumens sausgysl÷, kuri baigiasi ant apatinio pirštakaulio lenkiamojo paviršiaus.
Ossa digitorum manus – pirštų kaulai
1 pav. Arklio piršto kaulai. Dorsalin÷ pus÷ (Clayton et al., 2005).
Viršutinis pirštakaulis (pirmasis, čiurnos kaulas). Dorsalin÷ pus÷:
1 - Pakylos plaštakaulinio piršto sąnario šoniniams raiščiams prisitvirtinti
6 - Viršutinis sąnarinis paviršius 7 - Tiesiamoji atauga
8 - Apatinis sąnarinis paviršius Apatinis sezamiškasis (varl÷s) kaulas: 9 - Sąnarinis paviršius
Apatinis pirštakaulis (trečiasis, kanopos kaulas): 10 - Vidin÷ palmarin÷ atauga
11 - Išorin÷ palmarin÷ atauga 12 - Vidin÷ sienos vaga 13 - Išorin÷ sienos vaga 14 - Sąnarinis paviršius 15 - Tiesiamoji atauga 16 - Sienos paviršius
17 - Crena marginis solearis – pado krašto įlanka 18 - Pado kraštas
1 - Pakylos plaštakaulinio piršto sąnario šoniniams raiščiams prisitvirtinti 2 - Viršutinio pirštakaulio trikampis
3 - Pakylos viršutinio tarppirštakaulinio sąnario šoniniams raiščiams prisitvirtinti 4 - Krumpliai
Vidurinis pirštakaulis (antrasis, apynag÷s kaulas): 5 - Sąnarin÷ duobut÷
6 - Lenkiamasis gumbur÷lis 7 - Krumpliai
Apatinis sezamiškasis (varl÷s) kaulas: 8 - Viršutinis paviršius
9 - Lenkiamasis paviršius 10 - Apatinis paviršius
Apatinis pirštakaulis (trečiasis, kanopos kaulas): 11 - Išorin÷ palmarin÷ atauga
12 - Išorin÷ pado vaga 13 - Išorin÷ pado anga 14 - Lenkiamasis paviršius 15 - Delčin÷ linija
16 - Crena marginis solearis – pado krašto įlanka
1.2. Rentgeninio tyrimo įranga
Rentgeno aparatai skirstomi į diagnostinius ir terapinius. Pagal įrengimo sąlygas, apimtis ir svorį rentgeno aparatai skirstomi į stacionarinius (1pav.)(montuojamus specialioje patalpoje), palatinius(2pav.) (mobiliuosius) ir portatyvinius (3pav.), sveriančius 6,4 – 12,7 kg. Portatyvinis rentgeno aparatas yra pats lengviausias ir kompaktiškiausias, tyliai kilnojamas ir nesunkiai transportuojamas, tod÷l naudojamas žirgynuose už klinikos ribų.
3 pav. stacionarus rentgeno aparatas ZooMAX WHITE (http://www.vijus.lt/produkcija_2.html
, žiūr÷ta 2013-01-23)
Atliekant rentgeninį tyrimą už klinikos ribų dažnai naudojamas elektros srov÷s
transformatorius (lygintuvas), kuris išlygina srovę ir ją padidina iki reikiamos rentgeno spinduliams sukurti (Stashak, 2002).
4 pav. ARCOVIS 2000 mobilusis rentgeno aparatas su C-lanku
Srov÷s stiprumas – tai elektronų kiekis, kuris praeina rentgeno vamzdyje per 1 sekundę (Stashak, 2002).
5 pav. Portatyvinis rentgeno aparatas Mikasa-281958
(http://gadzetomania.pl/2012/04/30/przenosny-rentgen-mobilne-urzadzenie-ktore-ratuje-zycie-wideo, žiūr÷ta 2013-01-23)
Įtampa (kVp) sąlygoja kokia bus rentgeno spindulių energija. Suaugusių arklių
rentgenografijai naudojant portatyvinį rentgeno aparatą, įtampa tur÷tų būti 70–90 kVp (Stashak, 2002).
Rentgeno aparato parametrai reguliuojami atsižvelgiant į rentgeninio tyrimo konkrečius tikslus. Galima reguliuoti rentgeno vamzdžio srov÷s stiprumą (mA), įtampą (kVp) ir ekspozicijos laiką (Basevičius ir kt., 2005).
Ekspozicijos laikas yra labai svarbus atliekant rentgeninį tyrimą, nes dažniausiai arkliai nebūna seduojami ar veikiami kitomis aukštąją nervinę veiklą slopinančiomis medžiagomis, tod÷l yra labai didel÷ tikimyb÷, kad spindulių sklidimo metu sujud÷s žirgas arba kaset÷. Ekspozicijos laikas turi būti 0,1 sekund÷, arba, jei įmanoma, dar mažesnis. Geriausia naudoti rentgeno aparatą su elektroniniu ekspozicijos laiko parinkimu (Stashak, 2002).
1.3. Pozicionavimas
Lateromedialin÷ (LM) kryptis, apatinio pirštakaulio ir varl÷s kaulo vaizdui gauti iš šono. (a) viršutinis pirštakaulis, (b) vidurinis pirštakaulis, (c) apatinis pirštakaulis, (d) varl÷s kaulas.
6 pav. Lateromedialinis (LM) pozicionavimas (Baxter, 2011).
8 pav. Paaiškinimai tekste (Baxter, 2011).
1. Viršutinio pirštakaulio distalinio galo medialinio ir lateralinio krumplių palmarin÷ pus÷. 2. Vidurinio pirštakaulio proksimopalmarin÷s pus÷s skersin÷ kaulin÷ iškiluma.
3. Vidurinio pirštakaulio distopalmarin÷s pus÷s medialinio ir lateralinio krumplių persidengimas.
4. Varl÷s kaulo sąnarinis paviršius. 5. Varl÷s kaulo proksimalinis kraštas.
6. Varl÷s kaulo lenkiamasis paviršius; šerdin÷ varl÷s kaulo dalis (puruma) geriau praleidžia rentgeno spindulius, tod÷l prasčiau matoma.
7. Apatinio pirštakaulio palmarin÷s ataugos proksimalinių (lateralin÷s ir medialin÷s) dalių persidengimas. Palmarin÷s ataugos dydis nuotraukoje priklauso nuo medialin÷s ir lateralin÷s kanopinių kremzlių mineralizacijos ir sukaul÷jimo laipsnio. Palmarin÷ atauga taip pat persidengia
11. Apatinio pirštakaulio palmarin÷s ataugos distalinių (medialin÷s ir lateralin÷s) sienos.
12. Apatinio pirštakaulio lenkiamasis paviršius, kur tvirtinasi giliojo pirštų lenkiamojo raumens sausgysl÷.
13. Apatinio pirštakaulio pado paviršiaus delčin÷ linija.
14. Stora ir gerai matoma apatinio pirštakaulio pado paviršiaus žievin÷ kaulo dalis. 15. Pado kanalas.
16. Apatinio pirštakaulio dorsalinis paviršius.
17. Tiesiamoji atauga, kuri būna vienkupr÷, dvikupr÷ ar su nedidele iškiluma, tačiau visuomet lygiu paviršiumi.
18. Vidurinio pirštakaulio sąnarinio paviršiaus dorsalin÷ tąsa. Nedidel÷ iškiluma šioje vietoje netur÷tų būti maišoma su osteofito formavimusi.
19. Apatinio tarppirštakaulinio sąnario kolateralinių raiščių tvirtinimosi vieta. Šios iškilumos paviršius turi būti lygus ir nemaišomas su antkaulio uždegimu.
20. Vidurinio pirštakaulio tiesiamoji atauga.
21. Viršutinio pirštakaulio dorsalin÷s pus÷s distalinio galo sąnarinis paviršius.
Dorsoproksimalin÷ – palmarodistalin÷ įstrižin÷ (D30Pr – PaDiO) kryptis, apatinio pirštakaulio ir distalinio sezamiškojo kaulo (varl÷s kaulas) vaizdui gauti iš viršaus ir priekio. (a) viršutinis pirštakaulis, (b) vidurinis pirštakaulis, (c) varl÷s kaulas (distalinis sezamiškasis kaulas), (d) apatinis pirštakaulis.
9 pav. Dorsoproksimalinis – palmarodistalinis (D30Pr – PaDiO) pozicionavimas (Baxter, 2011).
10 pav. Dorsoproksimalin÷s – palmarodistalin÷s įstrižin÷s (D30Pr – PaDiO) krypties rentgeno nuotrauka (Baxter, 2011).
1. Viršutinio pirštakaulio distalinio galo medialin÷ ir lateralin÷ pakylos kolateraliniams raiščiams prisitvirtinti.
2. Medialin÷ ir lateralin÷ žemumos kolateraliniams raiščiams prisitvirtinti. 3. Vidurinio pirštakaulio proksimalin÷s epifiz÷s palmarin÷ dalis.
4. Vidurinio pirštakaulio proksimalinio galo sąnarinis paviršius.
5. Vidurinio pirštakaulio proksimalinio galo palmarinio paviršiaus pakylos raištiniams ir sausgysliniams prisitvirtinimams.
6. Varl÷s kaulo proksimalinis kraštas. Turi būti santykinai tiesus, lygus bei matytis aiškiai ir ryškiai.
7. Vidurinio pirštakaulio dorsalin÷s pus÷s medialin÷ ir lateralin÷ pakylos apatinio tarppirštakaulinio sąnario kolateraliniams raiščiams tvirtintis.
8. Varl÷s kaulo medialinis galas, kuris būna truputi apvalesnis už lateralinį. 9. Apatinio pirštakaulio mediopalmarin÷s ataugos proksimalin÷ dalis. 10. Vidurinio pirštakaulio distalinio galo sąnarinio paviršiaus medialin÷ pus÷.
11. Apatinio pirštakaulio proksimalinio galo sąnarinio paviršiaus palmarinis ir dorsalinis kraštai. 12. Apatinio pirštakaulio palmaromedialin÷s pus÷s duob÷.
13. Varl÷s kaulo distalopalmarinis kraštas, kurio būkl÷ negali būti vertinama d÷l persidengimo su apatiniu tarppirštakauliniu sąnariu.
14. Apatinio pirštakaulio tiesiamoji atauga.
15. Apatinio pirštakaulio palmarolateralin÷s pus÷s duob÷.
16. Apatinio pirštakaulio lateropalmarin÷s ataugos proksimalin÷ dalis, kurios dydis priklauso nuo kanopos kremzlinių ataugų kaul÷jimo. Atskiri kaul÷jimo centrai netur÷tų būti maišomi su lūžiais.
17. Varl÷s kaulo lateralinis galas, kuris būna kampuotesnis už medialinį.
18. Vidurinio pirštakaulio proksimalinio galo sąnarinio paviršiaus dorsalinis kraštas. 19. Viršutinio pirštakaulio distalinio galo sąnarinis paviršius.
Dorsoproksimalin÷ – palmarodistalin÷ įstrižin÷ (D60Pr – PaDiO) kryptis, apatinio pirštakaulio ir distalinio sezamiškojo kaulo (varl÷s kaulas) vaizdui gauti iš viršaus ir priekio (skirtingu kampu). Ši projekcija dažniausiai naudojama įvertinti ir interpretuoti varl÷s kaulo patologijai. (a) viršutinis pirštakaulis, (b) vidurinis pirštakaulis, (c) varl÷s kaulas, (d) apatinis pirštakaulis.
12 pav. Dorsoproksimalinis – palmarodistalinis įstrižinis (D60Pr – PaDiO) pozicionavimas (Baxter, 2011).
14 pav. Paaiškinimai tekste (Baxter, 2011).
1. Viršutinio pirštakaulio distalinio galo sąnarinis paviršius. 2. Vidurinio pirštakaulio proksimalinio galo sąnarinis paviršius. 3. Varl÷s kaulo lenkiamojo paviršiaus proksimalinis kraštas.
4. Varl÷s kaulo sąnarinio paviršiaus proksimalinis kraštas, kuris dažnai atrodo neryškus ir truputi nelygus d÷l rentgeno spindulių projekcijos kampo.
5. Palmarinių (lateralin÷s ir medialin÷s) ataugų distalin÷s dalys. 6. Palmarinių (lateralin÷s ir medialin÷s) ataugų proksimalin÷s dalys.
7. Varl÷s kaulo kraujagyslinis griovelis tarp lenkiamojo ir sąnarinio distalinių kraštų. 8. Apatinio pirštakaulio sąnarinio paviršiaus palmarinis kraštas.
9. Varl÷s kaulo sąnarinio paviršiaus distalinis kraštas. 10. Varl÷s kaulo lenkiamojo paviršiaus distalinis kraštas. 11. Apatinio pirštakaulio išorin÷ ir vidin÷ sienos vagos. 12. Vidurinio pirštakaulio distalinio galo sąnarinis paviršius. 13. Apatinio pirštakaulio sąnarinio paviršiaus dorsalinis kraštas. 14. Apatinio pirštakaulio lateralin÷ ir medialin÷ pado vagos. 15. Pado kanalas.
Palmaroproksimalin÷ – palmarodistalin÷ įstrižin÷ (Pa45Pr – PaDiO) kryptis apatinio
pirštakaulio ir distalinio sezamiškojo kaulo (varl÷s kaulas) vaizdui gauti iš viršaus ir užpakalio. Ši pozicija pasižymi varl÷s kaulo aiškiausiai matomomis ribomis tarp žievin÷s ir šerdin÷s dalių bei mažiausiu persidengimu su gretimai esančiais kaulais.
15 pav. Palmaroproksimalinis – palmarodistalinis įstrižinis (Pa45Pr – PaDiO) pozicionavimas (Baxter, 2011).
16 pav. Palmaroproksimalin÷s – palmarodistalin÷s įstrižin÷s (Pa45Pr – PaDiO) krypties rentgeno nuotrauka (Baxter, 2011).
17 pav. Paaiškinimai tekste (Baxter, 2011).
1. Vidurinio pirštakaulio palmarinis kraštas.
2. Vidurinio pirštakaulio distalinio galo medialinis krumplis.
3. Vidurinio pirštakaulio ir varl÷s kaulo besiliečiantys sąnariniai paviršiai. 4. Varl÷s kaulo medialinis ir lateralinis kraštai.
5. Varl÷s kaulo lenkiamojo paviršiaus centrin÷ pakyla. 6. Kolateralin÷s varl÷s vagel÷s.
7. Apatinio pirštakaulio delčin÷ linija. 8. Apatinio pirštakaulio pado kraštas.
9. Palmarinių (medialin÷s ir lateralin÷s) ataugų distalin÷s dalys. 10. Varl÷s kaulo lenkiamasis paviršius.
11. Varl÷s kaulo žievinis sluoksnis.
12. Varl÷s kaulo šerdinis sluoksnis (puruma). 13. Varl÷s kaulo sąnarinis paviršius.
14. Apatinio pirštakaulio sąnarinio paviršiaus palmarinis kraštas.
Dorsoproksimalin÷ – palmarodistalin÷ įstrižin÷ (D60Pr – PaDiO) kryptis apatinio pirštakaulio vaizdui išryškinti. Spinduliai nukreipiami į briaunos sritį. (a) Varl÷s kaulas (distalinis sezamiškasis
18 pav. Dorsoproksimalinis – palmarodistalinis įstržinis (D60Pr – PaDiO) pozicionavimas (Baxter, 2011).
20 pav. Paaiškinimai tekste (Baxter, 2011).
1. Palmarinių (medialin÷s ir lateralin÷s) ataugų proksimalin÷s dalys. 2. Palmarinių (medialin÷s ir lateralin÷s) ataugų distalin÷s dalys. 3. Apatinio pirštakaulio sąnarinio paviršiaus palmarinis kraštas. 4. Apatinio pirštakaulio išorin÷ ir vidin÷ sienos vagos.
5. Vidurinio pirštakaulio distalinio galo sąnarinis paviršius. 6. Apatinio pirštakaulio sąnarinio paviršiaus dorsalinis kraštas. 7. Apatinio pirštakaulio lateralin÷ ir medialin÷ pado vagos. 8. Medialin÷ ir lateralin÷ pado skyl÷s.
9. Pado kanalas.
10. Apatinio pirštakaulio lenkiamasis paviršius, kur tvirtinasi giliojo pirštų lenkiamojo raumens sausgysl÷.
11. Kraujagysliniai kanalai.
12. Periferiniai kraujagysliniai kanalai.
13. Apatinio pirštakaulio pado kraštas. Distaliniame pado krašte gali būti įlanka – crena marginis solaris, kuri klaidingai gali būti maišoma su keratoma.
Dorsomedialin÷ – palmarolateralin÷ įstrižin÷ (D35M – PaLO) kryptis visų pirštakaulių vaizdui išryškinti. (a) viršutinis pirštakaulis, (b) apatinis pirštakaulis, (c) varl÷s kaulas (distalinis
sezamiškasis kaulas), (d) apatinis pirštakaulis.
21 pav. Dorsomedialinis – palmarolateralinis įstrižinis (D35M – PaLO) pozicionavimas (Baxter, 2011).
22 pav. Dorsomedialin÷s – palmarolateralin÷s įstrižin÷s (D35M – PaLO) krypties rentgeno nuotrauka (Baxter, 2011).
23 pav. Paaiškinimai tekste (Baxter, 2011).
1. Viršutinio pirštakaulio mediopalmarin÷s ir dorsolateralin÷ žievin÷s dalys.
2. Viršutinio pirštakaulio šerdin÷ dalis, rentgeno nuotraukoje matoma, kaip labiau sugerianti spindulius sritis.
3. Vieta, kur tvirtinasi vidurinis distalinis sezamiškasis raištis.
4. Vidurinio pirštakaulio proksimalinio galo sąnarinio paviršiaus sagitalin÷ briauna. 5. Viršutinio pirštakaulio distalinio galo medialin÷ ir lateralin÷ pakylos kolateraliniams raiščiams prisitvirtinti.
6. Vidurinio pirštakaulio proksimalinio galo sąnarinio paviršiaus palmarinis kraštas. 7. Viršutinio pirštakaulio medialinio ir lateralinio krumplių palmarin÷ riba.
9. Vidurinio pirštakaulio medioproksimalin÷ pakyla medialiniui kolateraliniui raiščiui ir paviršinio pirštų lenkiamojo raumens sausgysl÷s šakai prisitvirtinti.
10. Vidurinio pirštakaulio pamato sagitalin÷ briauna tarp sąnarin÷s duobut÷s. 11. Varl÷s kaulo proksimalinis kraštas.
12. Vidurinio pirštakaulio medialinis krumplis. 13. Varl÷s kaulo medialinis kraštas.
14. Apatinio pirštakaulio medialin÷s palmarin÷s ataugos proksimalin÷ dalis. 15. Apatinio pirštakaulio medialin÷s palmarin÷s ataugos palmarin÷ dalis. 16. Apatinio pirštakaulio medialin÷s palmarin÷s ataugos distalin÷ dalis. 17. Apatinio pirštakaulio medialin÷ ir lateralin÷ apynaginio krašto pus÷s. 18. Apatinio pirštakaulio pado kraštas.
19. Apatinio pirštakaulio lateralinio sieninio paviršiaus iškiluma lateraliniui kolateraliniui raiščiui prisitvirtinti. Iškiluma turi glotnų paviršių, kuris netur÷tų būti maišomas su egzofitų formavimusi.
20. Apatinio pirštakaulio tiesiamoji atauga.
21. Vidurinio pirštakaulio dorsalinis paviršiaus pakyla kolateraliniui raiščiui prisitvirtinti. Pakyla tu lygų paviršių, kuris netur÷tų būti maišomas su egzofitų formavimusi.
22. Vidurinio pirštakaulio proksimalinio galo sąnarinio paviršiaus dorsolateralinis kraštas.
Pastaba: skaičiai 30, 60, 45, 35 nurodo kampą laipsniais, kuriuo nukreipiami rentgeno spinduliai.
1.4. Rentgeniniu tyrimu aptinkami patologiniai procesai
1.4.1. Viršutinio pirštakaulio lūžiai
Viršutinio pirštakaulio lūžiai žirgams pasitaiko neretai ir dažniausiai skirstomi į paprastus ir daugybinius (skeveldrinius) (Markel, 1990).
24pav. Viršutinio pirštakaulio proksimalinio galo lūžiai. A – trumpas (iki 30 mm), B – ilgas (daugiau nei 30 mm ilgio lūžis) (Baxter, 2011).
Paprasti lūžiai yra skirstomi į keletą tipų (24 pav., 25 pav., 26 pav., 27 pav.) (Dechant et al., 1998; Joyce et al., 2006; Kraus et al., 2004; Kuemmerie et al., 2008; Nixon, 2006; Tetens et al., 1997):
1. Sagitaliniai lūžiai. Dažniausiai prasideda kaulo proksimalinio galo sąnariniame paviršiuje. a) trumpi (tęsiasi iki 30 mm link distalinio kaulo galo)
b) ilgi (tęsiasi daugiau nei 30 mm link distalinio kaulo galo) (24 pav.)
c) pilni (eina per visą kaulo ilgį ir atsiveria distalinio kaulo galo sąnariniame paviršiuje arba nukrypsta ir atsiveria kaulo šone) (25 pav.)
25 pav. Dorsopalmarin÷ įstrižin÷ kryptis. Pilnas lūžis, prasidedantis proksimaliniame viršutinio pirštakaulio gale ir pasibaigiantis nukrypęs į kaulo šoną.
27 pav. Distalinis lūžis, pažeidžiantis viršutinį tarppirštakaulinį sąnarį (Baxter, 2011).
4. Palmarinių/plantarinių pakilų lūžiai. Lūžis atsiveria plaštakauliniame pirštų sąnaryje.
5. Augimo plokštel÷s lūžiai. Dažniausiai Salter – Harris 2 tipo. 6. Kaulo diafiz÷s įstrižiniai ar skersiniai lūžiai.
Dauguma lūžių būna uždaro tipo. Viename tyrime iš 64 paprastų lužių 8 buvo atviri (Kraus et al., 2004).
Daugybiniams (skeveldriniams) lūžiams būdingas kaulo padalinimas nuo trijų dalių iki visiško kaulo sutrupinimo (28 pav.) (Nixon, 2006; Richardson, 1996).
Daugybiniai lūžiai gydymo sumetimais skirstomi į turinčius ryšį su abiem (proksimaliniu ir distaliniu kaulo galų) sąnariniais paviršiais ir neturinčius (Kraus et al., 2004; Richardson, 1996). Pasitaiko ir kitokio pobūdžio lūžių.
Rentgeno aparatu rekomenduojama padaryti mažiausiai keturias, – lateromedialin÷s (LM), dorsoproksimalin÷s – palmarodistalin÷s įstrižin÷s (D30Pr – PaDiO), dorsomedialin÷s –
palmarolateralin÷s (D35M – PaLO) ir dorsolateralin÷s – palmaromedialin÷s (D45L – PaMO) krypties, – rentgeno nuotraukas (Baxter, 2011).
28 pav. Daugybiniai skeveldriniai viršutinio pirštakaulio lūžiai. A – dorsopalmarin÷ ir B – lateromedialin÷ kryptis (Baxter, 2011).
1.4.2. Viršutinio pirštakaulio antkaulio uždegimas
Anatominiu požiūriu viršutinio pirštakaulio dorsalinio paviršiaus sritis palanki periostito pl÷tojimuisi d÷l tiesioginio traumavimo (sumušimo), raiščių bei sausgyslių ištempimo, ypač konkūruose dalyvaujantiems arkliams. Daromos mažiausiai dviejų krypčių rentgeno nuotraukos: lateromedialin÷ (LM) ir dorsopalmarin÷/plantarin÷ (DP). Nuotraukose matomos egzostoz÷s bei tankesn÷s konsistencijos minkštųjų audinių pakitimai.
1.4.3. Viršutinio tarppirštakaulinio sąnario panirimas bei išnirimas
Viršutinio tarppirštakaulinio sąnario išnirimas/panirimas įvyksta po sunkios traumos, plyšus sąnario raiščiams ar trūkus kapsulei. Patologija diagnozuojama gan÷tinai retai tiek priekin÷se, tiek ir galin÷se kojose. Dažniausiai nustatoma arkliams iki 5 metų amžiaus galin÷se kojose (Butler et al., 2005). Rentgeno nuotraukoje matomas tarpas tarp sąnarinių paviršių, išniręs sąnarys gali būtiaiškiau matomas tarpas, tarp sąnarinių paviršių, tiksliau nustatomi medialinių/lateralinių kolateralinių raiščių, sąnario kapsul÷s pažeidimai ar net kaulo lūžis (Butler et al., 2005).
29 pav. Dorsoplantarin÷ stresin÷ rentgenograma. Viršutinio tarppirštakaulinio sąnario colateralinių raiščių trūkimas (Baxter, 2011).
1.4.4. Viršutinio tarppirštakaulinio sąnario osteoartritas
Viršutinio tarppirštakaulinio sąnario osteoartritas (kituose šaltiniuose – degeneraciniopobūdžio sąnario liga ar artroz÷) – svarbi ir viena dažniausių ligų, sukeliančių šlubavimą praktiškai visų veislių ir amžiaus arkliams (Stashak, 2002). Dažniau ši liga pasitaiko seniems arkliams
priekin÷se kojose. Kaip antrin÷ liga d÷l antrojo pirštakaulio palmarinių/plantarinių pakylų lūžių ar osteochondroz÷s dažniau vystosi užpakalin÷se kojose. Taip pat ligai imlesni kastratai, palyginus su eržilais ir kumel÷mis (Knox, Watkins, 2006).
30 pav. Nedidelis osteofitas viršutinio tarppirštakaulinio sąnario dorsalin÷je pus÷je (Baxter, 2011).
Viename tyrime buvo ištirti 196 arkliai (262 sąnariai) sergantys l÷tiniu viršutinio
tarppirštakaulinio sąnario osteoartritu. Rentgeno nuotraukose viename sąnaryje buvo rasta sąnario ertm÷s susiaur÷jimas ar kolapsas, dviejuose – osteofitų formavimasis, trijuose – pokremzlinio kaulo skleroz÷, keturiuose – sąnarinio paviršiaus kaulin÷s išaugos ir penkiuose – sąnario deformacija (30 pav., 31 pav.) (Baxter, 2011).
31 pav. To paties arklio lateromedialin÷s ir dorsopalmarin÷s krypties rentgeno nuotrauka. Matoma antkaulio reakcija, viršutinio tarppirštakaulinio sąnario deformacija su
susiaur÷jimu ir kolapsu bei pokremzlinio kaulo skleroz÷ (Baxter, 2011).
Rentgeno nuotraukse taip pat dažnai aptinkami pakitimai: pokremzlinio kaulo irimas,
pokremzliniai cistiniai pažeidimai (32 pav.) ir negyjantys antrojo pirštakaulio pakilų lūžiai. Septinis viršutinio tarppirštakaulinio sąnario osteoartritas dažnai lydimas aplinksąnarinių osteofitų, kaulinių išaugų formavimusi sąnario viduje ir sąnarinių kremzlių pažeidimų.
Ūmaus osteoartrito pradžioje rentgeno nuotraukose dažniausiai nesimato jokių pakitimų, išskyrus tankesn÷s konsistencijos minkštųjų audinių patinimas. D÷l šios priežasties tyrimą
patariama pakartoti po trijų ar keturių savaičių, kuomet dažniausiai rentgeno nuotraukoje jau būna pastebimi susiformavę aplinksąnarin÷s kaulin÷s išaugos bei osteofitai. Po patirtos traumos rentgeno nuotraukose pokremzlinio kaulo irimas matomas tik pra÷jus ne mažiau trijų ar keturių m÷nesių (32 pav.).
32 pav. Patyrus traumą tik po trijų m÷nesių rentgeno nuotraukoje matoma cista viršutinio pirštakaulio distalin÷je dalyje (Baxter, 2011).
1.4.5. Viršutinio tarppirštakaulinio sąnario osteochondroz÷
fragmentacija bei pokremzliniai cistiniai pažeidimai (Fjordbakk et al., 2007; Fuerst et al., 2007; Radcliffe et al., 2008; Torre, 1997). Rentgeno nuotraukoje tendencingai dorsalin÷je sąnario pus÷je matomas kremzlinis fragmentas būna atitrūkęs nuo viršutinio pirštakaulio distalinio galo (33 pav.) arba palmarin÷je/plantarin÷je sąnario pus÷je – nuo vidurinio pirštakaulio medialin÷s ar lateralin÷s pakilų (34 pav.).
33 pav. A – viršutinio tarppirštakaulinio sąnario dorsalin÷je pus÷je matomas atitrūkęs kremzlinis fragmentas, B – tas pats sąnarys atlikus artroskopiją ir pašalinus atitrūkusį
fragmentą (Baxter, 2011).
Pokremzliniai cistiniai pažeidimai dažniausiai aptinkami viršutinio pirštakaulio distaliniame gale (35 pav. kair÷ nuotrauka), žymiai rečiau – vidurinio pirštakaulio proksimaliniame kaulo gale (35 pav. dešin÷ nuotrauka). Kartais, d÷l ankstyvos osteoatroz÷s stadijos, pasitaiko viršutinio
pirštakaulio skridinių nenormalus išsivystymas ir iškrypimas be sąnarinių kremzlių fragmentacijos, kurios įtakota vystosi osteochondroz÷. Patariama padaryti visų keturių arklio kojų nuotraukas, nes dažnai liga pasireiškia tiek dešin÷je, tiek ir kair÷je kojose (Baxter, 2011). Geriausiai pažeidimai matomi lateromedialin÷s (LM) ir dorsoproksimalin÷s – palmarodistalin÷s įstrižin÷s (D30Pr – PaDiO) krypties rentgeno nuotraukose.
34 pav. Tos pačios kojos dorsopalmarin÷ (A) ir lateromedialin÷ (B) rentgeno nuotraukos, kuriose matomas kremzlinis fragmentas viršutinio tarppirštakaulinio sąnario palmarin÷je
pus÷je (Baxter, 2011).
35 pav. Pokremzliniai cistiniai pažeidimai matomi viršutinio pirštakaulio distaliniame gale (kair÷ nuotrauka) bei vidurinio pirštakaulio proksimaliniame kaulo gale (dišin÷
1.4.6. Vidurinio pirštakaulio lūžiai
Vidurinio pirštakaulio lūžiai net tris kartus dažniau pasitaiko užpakalin÷se galūn÷se, nei priekin÷se. Dažniausiai nustatomi osteochondroziniai lūžiai, palmarinių/plantarinių pakylų lūžiai, ašiniai bei daugybiniai lūžiai (Joyce et al., 2006; Knox, Watkins, 1996; Lescan et al., 2007). Gan÷tinai retai pasitaiko osteochondroziniai bei ašiniai lūžiai, priešingai nei kaulo pakilų ir daugybiniai lūžiai. Ristūnai bei jojamieji arkliai imlesni osteochondroziniams lūžiams, kuriems būdingas viršutinio tarppirštakaulinio sąnario pažeidimas (Torre, 1997). Atskilęs fragmentas rentgeno nuotraukoje dažniausiai matomas sąnario dorsalin÷je pus÷je (33 pav.) arba
palmarin÷je/plantarin÷je, truputi lateraliau ar medialiau įsivaizduojamos kaulo vidurio linijos (34 pav.).
36 pav. Vienos pakylos lūžis (kair÷ nuotrauka), Abiejų vidurinio pirštakaulio pakylų lūžis, kurio pasekoje išniro viršutinis tarppirštakaulinis sąnarys (dešin÷ nuotrauka) (Baxter,
2011).
Dažnai diagnozuojama vienos (medialin÷s ar lateralin÷s) (36 pav. kair÷ nuotrauka) ir abiejų vidurinio pirštakaulio pakylų lūžiai (36 pav. dešin÷ nuotrauka). Pastarajam lūžiui būdingas
37 pav. Daugybiniai vidurinio pirštakaulio lūžiai su viršutinio ir apatinio tarppirštakaulinių sąnarių pažeidimais. Lateromedialin÷ (A), dorsopalmarin÷ (B) ir dvi
įstrižos krypties rentgeno nuotraukos (C ir D).
1.4.7. Viduriniojo pirštakaulio antkaulio uždegimas
Skiriamos dvi kaulinių išaugų formos: aukštoji ir žemoji. Aukštajai formai būdingas kaulinių išaugų susiformavimas viršutinio pirštakaulio distaliniame ir vidurinio pirštakaulio
proksimaliniuose galuose. Žemajai formai būdingas kaulinių išaugų susiformavimas vidurinio pirštakaulio distaliniame ir apatinio pirštakaulio proksimaliniuose galuose. Be šių dviejų formų dar skiriama sąnarin÷ ir aplinksąnarin÷ egzostozių formos. Sąnarin÷s formos atveju į patologinį procesą įtraukiami ir pažeidžiami viršutinio tarppirštakaulinio ir apatinio tarppirštakaulinio sąnarių paviršiai.
1.4.8. Apatinio tarppirštakaulinio sąnario panirimas
Apatinio tarppirštakaulinio sąnario panirimas dažniausiai būna sąlygotas giliojo pirštų lenkiamojo raumens sausgysl÷s daliniu ar pilnu plyšimu. Patologija diagnozuojama padarius lateromedialin÷s krypties rentgeno nuotrauką. Nuotraukoje matomas santykinai didesnis tarpas tarp sąnarinių paviršių, vidurinis pirštakaulis pasislinkęs palmarine/plantarine kryptimi apatinio
pirštakaulio atžvilgiu (Butler et al., 2005).
1.4.9. Apatinio tarppirštakaulinio sąnario osteoartritas
Apatinio pirštakaulio osteoartritas (kai kurioje literatūroje minimas, kaip sinovitas ar kapsulitas) – imunin÷s sistemos liga, pasireiškianti degeneraciniais procesais sąnariopokremzliniame kauliniame audinyje, sąnarinių kremzlių plon÷jimu, osteofitų – kaulinių išaugų susidarymu ties sąnario kraštais, ar net egzostozių formavimusi dorsaliniame vidurinio pirštakaulio paviršiuje (figure 5.30), padidintu sąnarinio skysčio kaupimusi sąnario ertm÷je, topografiškai artimų minkštųjų audinių patinimu bei skausmu. Tiesiogiai ligą gali išprovokuoti ūmus ar l÷tinis sąnario srities uždegimas d÷l patiriamų tiesioginių mechaninių traumų (Baxter, 2011). Taip pat d÷l
netaisyklingos stov÷senos, kuomet nuolatos fiziologiškai sąlyginai per didel÷s j÷gos veikia sąnario kapsulę, raiščius bei bendrojo pirštų tiesiamojo raumens sausgyslę (Stashak, 2002). Kaip antrin÷ liga osteoartritas vystosi d÷l varl÷s kaulo sindromo, varl÷s kaulo lūžių, vidurinio pirštakaulio distalinio galo sąnarinių lūžių, kanopos kaulo pokremzlinių cistinių pažeidimų, osteochondrinių fragmentacijų, kolateralinių raiščių uždegimo. Trumpai tariant – kuomet d÷l greta besivystančių ligų pažeidžiamas apatinis tarppirštakaulinis sąnarys (Dyson, 1991, 2003, 2004; Rabuffo, Ross, 2002; Stashak, 2002).
38 pav. Tik šioje dorsomedialin÷s – palmarolateralin÷s įstrižin÷s (D35M – PaLO) krypties rentgeno nuotraukoje buvo matomas egzostozių susiformavimas apatinio tarppirštakaulinio
sąnario srityje.
1.4.10. Apatinio pirštakaulio lūžiai
39 pav. Apatinio pirštakaulio lūžių klasifikacija. Arabiški ir rom÷niški skaičiai nurodo lūžių tipus (Dik, Gunsser, 2002; Nixon, 1996).
Apatinio pirštakaulio lūžiai yra gan÷tinai reta žirgų šlubavimo priežastis, palyginus su daugybe kitų žirgų šlubavimą sąlygojančių faktorių (Scott et al., 1979; Stashak, 2002). Senesn÷je angliškoje literatūroje nurodoma, kad iš 20 638 atvejų, susijusių su žirgų šlubavimu, registruoti tik 65 apatinio pirštakaulio lūžiai (Scott et al., 1979). Žinoma, apatinio pirštakaulio lūžiai pasitaiko visose keturiose kojose, bet dažniausiai diagnozuojami lenktynių žirgams priekin÷s kair÷s kojos piršto lateralin÷je pus÷je bei priekin÷s dešin÷s kojos piršto medialin÷je pus÷je (Rabuffo, Ross, 2002; Stashak 2002). Dažniausiai pasitaikantys yra I ir II tipo lūžiai, kurie įtakoja patologinių procesų vystimąsi apatinio tarppirštakaulinio sąnario kapsul÷je (Rabuffo, Ross, 2002; Scott et al., 1979). Naujausiais
duomenimis iš 74 diagnozuotų apatinio pirštakaulio lūžių net 71 buvo I ir II tipo (Rabuffo, Ross, 2002). Senesniais duomenimis iš 65 apatinio pirštakaulio lūžių net 57 nustatyti I ir II tipo lūžiai kair÷s priekin÷s kojos lateralin÷je pus÷je ir dešin÷s kojos medialin÷je pus÷je. Iš kurių 53 lūžiai tur÷jo neigiamų pasekmių apatinio tarppirštakaulinio sąnario kapsulei (Scott et al., 1979). Nors apatinio pirštakaulio lūžiai pasitaiko visų veislių žirgams, tačiau aiškesn÷ tendencija matoma jojamųjų žirgų, ypač dažnai lenktyn÷ms naudojamų žirgų, veisl÷se (Rabuffo, Ross, 2002; Scott et al., 1979; Stashak, 2002). D÷l įvairių veiksnių įtakos veterinarin÷je medicinoje susiformavo apatinio
pirštakaulio lūžių klasifikacija į septynis tipus (39 pav.). I tipui priskiriami nesąnariniai apatinio pirštakaulio palmarinių ar plantarinių ataugų lūžiai (40 pav.).
40 pav. I tipo lūžis (Baxter, 2011).
II tipui priskiriami į apatinį tarppirštakaulinį sąnarį įeinantys (sąnariniai) įstriži palmarinių ar plantarinių ataugų lūžiai (41 pav.), kurie statistiškai pasitaiko dažniausiai iš visų apatinio pirštakaulio lūžių (Rabuffo, Ross, 2002; Scott et al., 1979).
pirštakaulio lūžių (Honnas et al., 1988;Rabuffo, Ross, 2002; Scott et al., 1979). Ir dažniau pasitaiko ne priekin÷se kojose, o galin÷se (Barr 1993).
42 pav. III tipo lūžis (Baxter, 2011).
IV tipo – sąnariniai tiesiamosios ataugos lūžiai (43 pav.). Dažniausiai pasitaiko priekin÷se kojose, neretai abejose (Boening, 1989; Dechant et al., 2000;Honnas et al., 1988).
43 pav. IV tipo lūžis (Baxter, 2011).
V tipo lūžiai panašūs į III tipo, bet skiriasi tuo, kad dažniausiai būna daugybiniai ir įstrižesni. Sudaro apie 3% visų apatinio pirštakaulio lūžių (Honnas 1988). VI tipui būdingi apatinio
44 pav. VI tipo lūžis (Bxter, 2011).
Ir paskutiniam VII tipui priskiriami nesąnariniai palmarinių ar plantarinių ataugų lūžiai
kumeliukams (jaunikliams). Skiriasi nuo I tipo tuo, kad lūžis prasideda ir baigiasi pado krašte. Atlūžęs gabaliukas būna trikampio formos arba suapvalintais kampais – pailgas (Yovich et al., 1986; Honnas et al., 1988;Kaneps et al., 1993). Rentgeno nuotraukoje VII tipo lūžiai negali būti maišomi su nepriklausomais kaul÷jimo centrais, nes histologiniais tyrimais įrodyta, kad tokių centrų šiose topografin÷se vietose nepasitaiko (Kaneps et al., 1993). Frontalinių lūžių, kurių lūžio linija eina iš medialin÷s pus÷s į lateralinę skersai apatinio pirštakaulio, ir jį dalina į dvi puses (dorsalinę ir palmarinę/plantarinę) pasitaiko ypač retai (McDiarmid 1995; Anderson et al., 1996).
1.4.11. Apatinio pirštakaulio osteitas
Uždegiminio pobūdžio patologinis procesas (septinis ar aseptinis), kuriam būdinga apatinio pirštakaulio pado krašto demineralizacija ar naujo kaulo formavimasis (Moyer, 1999). Apatinis pirštakaulis neturi kaulų čiulpų, tod÷l uždegiminis procesas šiame kaule vadinamas osteitu, o ne osteomielitu. Daromos lateromedian÷s (LM) bei dorsoproksimalin÷s – palmarodistalin÷s (D60Pr –
iem pado krašto linijos iškarpymai, 13-kai padid÷ję kraujagysliniai kanalai, 4-iems nustatyti sekvestrai (Cauvin, Munroe, 1998).
45 pav. Apatinio pirštakaulio osteoliz÷ bei sekvestras (Baxter, 2011).
1.4.12. Apatinio pirštakaulio pokremzliniai cistiniai pažeidimai
Apatinio pirštakaulio pokremzliniai cistiniai pažeidimai lokalizuojasi kauliniame audinyje po sąnarine kremzle arba kaulo augimo zonoje (metafiz÷s plokštel÷je), t.y. sąnario kauliniame
segmente – epifiz÷je, tačiau šios cistos įvardijamos ne kaip kaulų liga, o kaip specifin÷ sąnario liga – osteochondroz÷ (Noreika, 2008). Nors pokremzliniai cistiniai pažeidimai pasitaiko retai, tačiau gali sirgti visų veislių ir amžiaus arkliai. Dažniausiai pažeidžiamos priekin÷s kojos su kartkart÷mis pasireiškiančiu šlubumu, ligai imlesni jauni 1 – 3 metų arkliai . Viename tyrime iš 15 nustatytų atvejų 14 buvo priekin÷se kojose (Verschooten, DeMoor, 1982). Kitame tyrime iš 28 atvejų net 27 buvo užfiksuoti priekin÷se kojose (Haack et al., 1988). Dauguma pokremzlinių cistinių pažeidimų siejasi su sąnariniu paviršiumi (Honnas, Trotter, 1998; Story, Bramlage, 2004). Rentgeno
nuotraukoje cistos matomos kaip įvairaus dydžio, pakankamai gerai apribotos tamsios d÷m÷s kaule ar arti sąnarinio paviršiaus (46 pav.).
46 pav. Apatinio pirštakaulio pokremzliniai cistiniai pažeidimai . A – lateromedialin÷, B – dorsoproksimalin÷ – palmarodistalin÷ įstrižin÷ kryptis (Baxter, 2011).
1.4.13. Keratoma
Keratoma, tai keratino turintis jungiamojo audinio perteklinis formavimasis tarp kanopos ragin÷s sienos ir apatinio pirštakaulio. Dažniausiai keratoma pasireiškia, kaip navikinis susirgimas, kuriam histologiškai būdinga: perteklinis keratino kaupimasis, plokščiasis epitelinis bei
granuliacinis audinys, uždegimin÷s ląstel÷s (Baxter, 2011). Besikaupiantis min÷tas darinys spaudžia aplinkinius audinius, prasideda aseptinis uždegimas, vedantis prie arklio apšlubimo. Toje vietoje prasideda apatinio pirštakaulio kaulinio audinio rezorbcija, kuri gerai matoma rentgeno nuotraukoje (47 pav.).
47 pav. Matoma kanopos pado krašto keratoma netoli crena marginis solearis (Baxter, 2011).
Topografiškai keratoma neretai formuojasi pado krašto centre, tod÷l negalima maišyti su natūraliu (pas kaikuriuos arklius randamu) anatomišku dariniu – crena marginis solearis (įd÷ti numeriuką iš paveiksliuko ossa digitorum manus su crena marginis solearis).
1.4.14. Laminitas
Laminitas - tai periferin÷s kraujotakos liga, kuriai būdinga: perfūzijos sumaž÷jimas kanopos viduje, sukeliantis gyvuonies plokštelių edemą, v÷liau – išemiją ir nekrozę; dideliu kiekiu arterijų – venų šuntais; bei dideliu skausmu. Histologiškai ligos ūmioje faz÷je pažeidžiamos plokštelin÷s gyvuonies ląstel÷s, vyksta jų vakuolizacija, piknoz÷ ir dezorganizacija. Ūmios ir besivystančios ligos faz÷s metu būna gyvuonies plokštelių hiperemija, epidermio – dermos plokštelių susijungimo vieta tampa edemiška ir gyvuonis pradeda nekrozuotis. L÷tin÷s faz÷s metu nekroz÷ gyvuonies struktūrose plečiasi ir sąlygoja ryšio tarp dermos ir epidermio plokštelių nutrūkimą. D÷l giliojo piršto lenkiamojo raumens sausgysl÷s tempimo j÷gos ir rotacinių j÷gų kanopos kaulas mechaniškai atpl÷šiamas nuo kanopos priekin÷s sienel÷s.
Rentgenografija – ne tik vienas iš pagrindinių metodų laminito diagnozavimui, bet labai svarbus norint pasirinkti teisingą gydymą bei sekti ligos eigą. Pačios tinkamiausios laminito
diagnozavimui yra Lateromedialin÷ (LM) kryptis ir Dorsoproksimalin÷ – palmarodistalin÷ įstrižin÷ (D30Pr – PaDiO) kryptis (48, 49 ir 50 pav). Prieš darant kiekvieną iš šių projekcijų, labai svarbu koją pastatyti ant medin÷s pakylos ir rentgeno spindulius centruoti į pado kraštą (apie 1,5 cm aukščiau medin÷s pakylos) (Baxter, 2011).
Matomi ankstyvi rotaciniai pakitimai nuotraukoje siejami su atstumo padid÷jimu tarp dorsalin÷s ragin÷s kapsul÷s sienel÷s ir apatinio pirštakaulio sienos paviršiaus (Cripps,
ragin÷s kapsul÷s viršutinio krašto (Baxter, 2011). Būtina imtis visų priemonių, kad Lateromedialin÷ (LM) kryptis būtų padaryta tinkamai, nes nukrypus daugiau nei 10 laipsnių kampu nebeįmanoma objektyviai įvertinti nuotraukos (Koblik, 1988).
Atstumas tarp apatinio pirštakaulio tiesiamosios ataugos ir ragin÷s kapsul÷s viršutinio krašto sveikiems arkliams, priklausomai nuo dydžio, netur÷tų viršyti 10 mm (varijuoja nuo 2 mm iki 10mm) (Cripps, Eustace, 1999).
Norint geriau identifikuoti nuotraukoje ragin÷s kapsul÷s viršutinį kraštą, galima toje vietoje priklijuoti didelio tankio nedidelį daiktą (48 pav.). Atstumas tarp dorsalin÷s ragin÷s kapsul÷s
sienel÷s ir apatinio pirštakaulio sienos paviršiaus geriausiai įvertinamas br÷žiant statmeną liniją nuo apatinio pirštakaulio sienos paviršiaus iki ragin÷s kapsul÷s dorsalinio paviršiaus, žemiau
tiesiamosios ataugos pamato (48 pav. b). Sveikiems arkliams šis atstumas netur÷tų viršyti 20 mm (varijuoja nuo 14,6 mm iki 16,3 mm) (Baxter, 2011).
Dar vienas svarbus rodiklis yra ilgių santykis tarp dorsalin÷s ragin÷s kapsul÷s sienel÷s ir apatinio pirštakaulio sienos paviršiaus atstumo bei pado krašto dorsalinio ir apatinio pirštakaulio sąnarinio paviršiaus su varl÷s kaulu atstumas (48 pav. c). Šių matmenų ilgių santykis sveikiems arkliams netur÷tų viršyti 28 %. Nuo 28 % iki 32 % nurodo galimą apatinio pirštakaulio rotaciją ragin÷s kapsul÷s atžvilgiu. O daugiau už 32% - esamą.
49 pav. Laminitas. Paaiškinimai tekste (Baxter, 2011).
Tačiau, turbūt, dažniausiai naudojamas būdas – dviejų išvestų tiesių nuo kanopos ragin÷s kapsul÷s dorsalin÷s sienos bei apatinio pirštakaulio sienos paviršiaus susikirtimo kampas (50 pav. α). Didesnis nei 4 laipsnių kampas rodo esant rotaciniam laminitui. Kliniškai sveikų arklių šis laipsnis gali būti iki 4 laipsnių (Baxter, 2011). Toks būdas s÷kmingiausiai taikomas esant ūmiam laminitui, nes l÷tinio laminito pasekoje dažnai deformuojami ragin÷s kapsul÷s dorsalin÷ sienel÷ bei apatinio pirštakaulio sienos linija. Tod÷l esant l÷tiniam laminitui taikomas kitas būdas – dviejų išvestų tiesių nuo apatinio pirštakaulio pado linijos bei medin÷s pakylos paviršiaus (50 pav. β).
Kaip papildomas tyrimo būdas leidžiantis numatyti ligos prognozę yra piršto venografija – rentgeno nuotrauka, kurioje matomos kontrastine medžiaga nudažytos venos. Vietose, kur sutrikusi kraujotaka – nematyti kontrastine medžiaga nusidažiusių kraujagyslių (Redden, 2001).
50 pav. Laminitas. Paaiškinimai tekste (Baxter, 2011).
1.4.15. Kanopinių kremzlių sukaul÷jimas
Apatinio pirštakaulio kanopinių kremzlių sukaul÷jimas būdingas kai kurioms veisl÷ms, ypač visų sunkiųjų, vidutinio sud÷jimo sportinių, daugelio Suomių ir Brazilų (Melo e Silva, Vulcano, 2002; Ruohoniemi et al., 1998; Verschooten et al., 1996). Dažniausiai kremzl÷s sukaul÷ja
priekin÷se kojose, nei galin÷se, tačiau vis dar neaiškūs tokią tendenciją lemiantys faktoriai (Colles, 1986; Johnson, 1982; Shneider, Stickle, 1987; Verschooten et al., 1996). Patel÷s imlesn÷s šiai ligai, taip pat lateralin÷s pus÷s kremzl÷s sukaul÷ja dažniau už medialines (Ruohoniemi et al., 1998). Kremzl÷s kaul÷jimas dažniausiai prasideda nuo kremzl÷s pamato, tačiau gali tur÷ti atskirą kaul÷jimo centrą kremzl÷s viduryje (Butler et al., 1993; McNeel, 1994; Melo e Silva, Vulcano, 2002). Brazilijoje darytais tyrimais 7% tirtų arklių netur÷jo sukaul÷jusių kanopinių kremzlių, 86% -am arklių sukaul÷jimas prasid÷jo nuo kremzl÷s p-amato, ir tik 7% tur÷jo papildomus atskirus kaul÷jimo centrus. 93% arklių sukaul÷jusias kremzles tur÷jo priekin÷se kojose (Melo e Silva, Vulcano, 2002). Suomijoje vieno tyrimo metu iš 462 arklių net 80% rastos sukaul÷jusios ar dalinai sukaul÷jusios kanopin÷s kremzl÷s, dažniausiai kumel÷ms (Ruohoniemi et al., 1998). Kito tyrimo
Švedijoje, galimai turi įtakos paveld÷jimo faktorius (Ruohoniemi et al., 1998; Verschooten et al., 1996). Dažnas kanopų mechaninis traumavimas, blogas kanopos pastatymas, d÷l ydingos piršto arba visos galūn÷s sandaros taip pat turi teigiamos įtakos formuotis ligai. Abejon÷s nekelia
netinkamos kanopų priežiūros bei kaustymo įtaka šios ligos etiologijoje (Schneider, Stickle, 1987). Pasteb÷ta, kad ilgai trunkančios treniruot÷s ir lenktyniavimas arkliui turi tam tikrą prevencinę įtaką ligos atžvilgiu. Priešingai, apkrovos su dideliu svoriu piršto srityje esančias kremzles veikia
neigiamai (Ruohoniemi et al., 1998).
Laikomasi nuomon÷s, kad kanopinių kremzlių sukaul÷jimas retai predisponuoja skausmą ir arklių šlubumą. Tod÷l šlubo arklio piršto rentgeno nuotraukoje radus sukaul÷jusias kremzles neder÷tų pulti prie galimai klaidingų išvadų, nepadarius daugiau tyrimų (Johnson, 1982; Stashak, 2002). Vieno tyrimo metu nebuvo nustatytas joks ryšys tarp arklių šlubumo ir sukaul÷jusių
kremzlių (Verschooten et al., 1996). Suomijoje, dauguma arklių su diagnozuotomis sukaul÷jusiomis kremzl÷mis, nerod÷ jokių šlubumo ženklų (Ruohoniemi et al., 1998). Tačiau apatinio pirštakaulio II tipo lūžiai siejami su ydingu kanopos pastatymu d÷l didelių sukaul÷jusių kremzlių (51 ir 52 pav.) (Stashak, 2002).
51 pav. Kanopin÷s kremzl÷s sukaul÷jimas manomai tur÷jęs įtakos kanopos kaulo antro tipo lūžiui (Baxter, 2011).
Sukaul÷jusios kanopin÷s kremzl÷s geriausiai matomos dorsoproksimalin÷s –
palmarodistalin÷s įstrižin÷s (D30Pr – PaDiO) krypties rentgeno nuotraukoje. Retkarčiais pasitaiko kanopin÷s sukaul÷jusios kremzl÷s lūžis, tačiau jo negalima maišyti su nesukaul÷jusia jungtimi,
et al., 1998; Stashak, 2002). Gali būti gan÷tinai sud÷tinga nustatyti, kad būtent sukaul÷jusios kremzl÷s yra skausmo ir šlubumo priežastis. Asimetrinis apynag÷s srities patinimas, skausmas palpuojant repl÷mis kanopinių kremzlių sritis, palmarinio/plantarinio piršto nervo blokada ir rentgeno nuotraukos – paprasčiausi ir lengviausiai prieinami diagnostiniai metodai įvertinant kremzlių būklę (Nagy et al., 2007; Nagy et al., 2008).
52 pav. Vienos pus÷s kanopin÷s kremzl÷s sukaul÷jimas (Baxter, 2011).
1.4.16. Distalinio sezamiškojo arba varl÷s kaulo lūžiai
Distalinio sezamiškojo kaulo lūžiai diagnozuojami gan÷tinai retai, tod÷l yra viena iš rečiausių arklių šlubavimą sukeliančių priežasčių (Honnas, 1992; Lillich et al., 1995; Stashak, 2002). Šie lūžiai diagnozuojami visiems arkliams, nepriklausomai nuo jų paskirties ir veisl÷s (Baxter et al., 1995; Lillich et al., 1995). Visiškas kaulo lūžis dažnai nustatomas arkliams po smarkių traumų į kanopos sritį bei sąlygojamas smarkios kaulo demineralizacijos sergant varl÷s kaulo sindromu ar osteomielitu d÷l sepsio (Baxter et al., 1995; Honnas, 1992; Rick, 1990). Atitraukiamieji lūžiai dažnai siejami su varl÷s kaulo sindromu ir dažnai prasideda nuo kaulo distalin÷s dalies (Dyson, 2008; Van De Watering, Morgan, 1975). Lūžiai dažniausiai nustatomi priekin÷se galūn÷se (Baxter et al., 1995; Hertsch, Konigsmann, 1993; Lillich et al., 1995). Viename tyrime iš 25 varl÷s kaulo lūžių net 22 buvo nustatyti priekin÷se kojose (Hertsch, Konigsmann, 1993), kitame – net 15 iš 17
53 pav. Apatinio sezamiškojo kaulo distalin÷s sienos avulsinis lūžis (Baxter, 2011).
Varl÷s kaulo lūžiai klasifikuojami į atitraukiamuosius (avulsinius) lūžius/fragmentus, paprastus pilnus lūžius (skersinius ar įstrižinius), segmentinius pilnus ir įgimtus, turinčius du atskirus kaul÷jimo centrus (bet taip ir nesuaugančius tarpusavyje arba lūžtančius mažiausiai mineralizuotoje vietoje) (Dyson, 2008; Van De Watering, Morgan, 1975). Atitraukiamieji
(avulsiniai) lūžiai/fragmentai dažniausiai pasireiškia priekinių kojų distalin÷je kaulo dalyje ir neretai nustatomi su kitais varl÷s kaulo sindromui būdingais pakitimais (Dyson, 2008; Van De Watering, Morgan, 1975). Šių lūžių fragmentai būna įvairios formos, nedideli (0,2 – 1,2 cm) ir pagrinde nustatomi tik šlubiems arkliams (53 pav.) (Dyson, 2008; Van De Watering, Morgan, 1975).
Paprastų pilnų lūžių linija gali eiti vertikaliai, truputį įstrižai ar skersai (Dyson, 2008; Kaser – Hotz et al., 1991; Van De Watering, Morgan, 1975). Vertikali ar truputį įstriža lūžio linija nustatoma lateraliau ar medialiau, bet vis tiek pakankamai arti lenkiamojo paviršiaus centrin÷s kaulo pakylos (sagitalinio rumbo). Dažniausiai šio lūžio fragmentai n÷ra labai nutolę vianas nuo kito, tačiau rentgeno nuotraukoje lūžio linija gerai matoma (54 pav.). Aišku, segmentiniai pilni lūžiai pasitaiko dar rečiau už paprastus pilnus (56 pav.) (Baxter et al., 1995; Van De Watering, Morgan, 1975). Viename tyrime, iš 18 varl÷s kaulo lūžių tik 3 buvo segmentiniai (Baxter et al., 1995). Diagnozavus varl÷s kaulo lūžį neretai nustatomi ir distalinio sezamiškojo raiščio ar giliosios piršto lenkiamojo raumens sausgysl÷s plyšimai (Hoegaerts et al., 2005; Stashak, 2002).
54 pav. Apatinio sezamiškojo kaulo lūžis (Baxter, 2011).
Nesuteikus reikiamos pagalbos (kaulo repozicija ir imobilizacija) dažniausiai formuojasi nesukalk÷jęs jungiamojo audinio suaugimas, kuris gerai matomas rentgeno nuotraukoje net po keletos metų (55 pav.), retais atvejais kaulas suauga normaliai (Stashak, 2002). Pagrindin÷s nesukalk÷jusio jungiamojo audinio suaugimų priežastys būna pastovus apatinio tarppirštakaulinio sąnario judinimas arba fiziškai viršnorminis visos kojos apkrovimas (Lillich et al., 1995). Be to varl÷s kaulas topografiškai guli tarp dviejų sinovinių ertmių, kurių prisipildymo lygis taip pat turi pasekmių normaliam kaulo suaugimui (Reeves et al., 1989).
55 pav. Rentgeno nuotraukoje matomas 23 m÷nesių senumo lūžis (Baxter).
Varl÷s kaulo lūžiams geriausia naudoti Dorsoproksimalinę – palmarodistalinę įstrižinę (DPr – PaDiO) bei Palmaroproksimalinę – palmarodistalinę įstrižinę (PaPr – PaDiO) kryptis (54 ir 56 pav.). Tikro lūžio linija nuotraukoje turi eiti nuo vieno varl÷s kaulo sienel÷s krašto iki kito. Jei manoma lūžio linija kerta varl÷s kaulo sienel÷s kraštą ir pereina (yra matoma) ant vidurinio pirštakaulio – greičiausiai tai ne lūžis, o artefaktas (Baxter, 2011). Rentgeno nuotraukoje varl÷s kaulo lūžius būtina skirti nuo įgimtos patologijos, kuomet varl÷s kaule susiformuoja du ar netgi trys autonomiški kaul÷jimo centrai, tačiau taip visas kaulas ir nesukaul÷ja. Tačiau priešingai nei būdinga lūžiams, įgimto nepilno sukaul÷jimo atveju nuotraukoje matomos santykinai plačios tamsios linijos, sutrikimas pasireiškia abiejose kojose ir varl÷s kaulai būna simetriški vienas kito atžvilgiu (57 pav.) (Dyson, 2008; Lillich et al., 1995; Reeves et al., 1989).
56 pav. Daugybinis apatinio sezamiškojo kaulo lūžis (Baxter, 2011).
Atitraukiamieji (avulsiniai) lūžiai rentgeno nuotraukose prastai matomi, tod÷l būtina
kruopščiai apžiūr÷ti teoriškai galimas lūžių vietas kaule. Geriausiai matomi Dorsoproksimalin÷s – palmarodistalin÷s (D60Pr – PaDiO) įstrižin÷s projekcijos nuotraukoje, tačiau neretai galima užfiksuoti ir Lateromedialin÷s (LM) (53 pav.) ar Palmaroproksimalinę – palmarodistalinę įstrižinę (PaPr – PaDiO) krypties nuotraukoje (Dyson, 2008). Nepageidaujama varl÷s kaulo
atitraukiamuosius lūžius maišyti su distalinio sezamiškojo raiščio židininiu sukaul÷jimu (egzostoze) ar jo atsiskirimu (Dyson, 2011).
57 pav. Apatinio sezamiškojo kaulo įgimtas nepilnas sukaul÷jimas (Baxter, 2011)
1.4.17. Pado bloko l÷tinis aseptinis uždegimas arba varl÷s kaulo sindromas
Dažniausiai priekinių galūnių skausmo sąlygojamas arklių šlubavimas, siejamas su varl÷s kaulo, pado bursos ir giliojo pirštų lenkiamojo raumens uždegimu bei tolesnių patologinių procesų formavimusi. Teigiama, jog ši liga arkliams sudaro vieną trečdalį visų l÷tinio šlubavimo atvejų (Colles, 1982; Stashak, 1998). Jautresni jauni arkliai, tačiau dažniausiai liga diagnozuojama 4 – 15 metų arkliams (Dyson, 2003; Stashak, 1998; Turner, 1989).Šiuo metu vyrauja dvi pagrindin÷s teorijos sąlygojančios varl÷s kaulo sindromą: 1) paveld÷ta ydinga piršto arba visos galūn÷s sandara, d÷l kurios keičiasi biomechaninių j÷gų poveikis ir
sudaromos palankios sąlygos formuotis ligai; 2) padid÷jusi varl÷s kaulo vaskuliarizacija – aktyvi arterin÷ hiperemija ir pasyvus venų perpildymas, venin÷ staz÷, d÷l ko kyla spaudimas kaule, jaučiamas skausmas ir prasideda audinių degeneracija (Bentley et al., 2007; Colles, 1982; Leach, 1993; MacGregor, 1984; Ostblom, 1982; Pool et al., 1989; Rijkenhuizen et al., 1989; Rijkenhuizen, 2006; Stashak, 1998; Trotter, 2001; Wright et al., 1998).
Nepaisant rentgeninio tyrimo trūkumų, šiuo būdu diagnozuojama daugiausia susirgimų varl÷s kaulo sindromu. Tačiau degeneraciniai kaulo pakitimai gali būti nepasteb÷ti, nes iki 40 % arba apie 1,5 karto kaulo sutank÷jimo (įtartino atvejo) rentgeno nuotraukoje žmogaus akys neskiria
(Rijkenhuizen, 2006). D÷l šios priežasties neder÷tų pilnai atmesti pačiame kaule galimai vykstančius patologinius procesus ir d÷l jų jaučiamą skausmą (nors rentgeno nuotraukoje jie neužfiksuoti) ir pagrįstai įtarti minkštųjų audinių pakitimus. Nesenai atliktame tyrime daugumos arklių sirgusių varl÷s kaulo sindromu, kaip parod÷ magnetinio rezonanso tyrimas, rentgeno nuotraukose neužfiksuoti jokie pakitimai (Sampson et al., 2008). Vis d÷lto pačiame varl÷s kaule vykstantys procesai, kaip pagrindin÷ ūmaus arklių šlubavimo priežastis, statistiškai sudaro apie 33 %, o kaip l÷tin÷ – tik 16 % (Sampson et al., 2008).
Potencialiai reikšmingi pakitimai apima: 1) kaulin÷s išaugos arba egzostoz÷s (dalinis raiščio sukaul÷jimas ties jo prisitvirtinimu prie kaulo) ant kaulo sąnarinio paviršiaus proksimalinio krašto, 2) lenkiamojo paviršiaus proksimalinis arba distalinis ištysimas, 3) neaiškios prigimties fragmentai ant kaulo distalinio krašto, 4) įvairios formos ir apimties patams÷jimai lenkiamojo paviršiaus distaliniame krašte, 5) kaulo šerdin÷s dalies patams÷jimai, 6) kaulin÷s išaugos sagitalin÷je kaulo dalyje, 7) lenkiamojo paviršiaus žiev÷s sustor÷jimas, 8) šerdin÷s dalies skleroz÷ (Dyson, 2008). Pirmi penki pakitimai gali būti fiksuojami net nešlubuojantiems ir skausmo nejaučiantiems arkliams, tod÷l vien šiais pakitimais remiantis negalima diagnozuoti varl÷s kaulo sindromo (Widmer, Fessler 2002). Papildomai reiktų atkreipti d÷mesį ar n÷ra varl÷s kaulo raiščių, giliojo pirštų lenkiamojo raumens sausgysl÷s židininio sukalk÷jimo, varl÷s kaulo lenkiamojo paviršiaus defektų ir erozijų, ar gerai skiriamos žievin÷ – šerdin÷ kaulo dalys (Kazer – Hotz, Ueltschi, 1992; Turner, 1996; Widmer, Fessler 2002).
58 pav. A ir B matomi dideli cistiniai pažeidimai apatinio sezamiškojo kaulo šerdin÷je dalyje (Baxter, 2011).
59 pav. Apatinio sezamiškojo kaulo daugybiniai cistiniai pažeidimai (Baxter, 2011).
Tačiau patys reikšmingiausi pakitimai, kuriais vadovaujantis praktiškai 100 % galima diagnozuoti varl÷s kaulo sindromą yra cistos kaulo šerdin÷je dalyje (58 ir 59 pav.), lenkiamojo paviršiaus pažeidimai (60 pav.), šerdin÷s dalies skleroz÷ su prastai išreikšta ar visai dingusia riba tarp žievin÷s ir šerdin÷s kaulo dalių (61 pav.)( Widmer, Fessler 2002). Nors 80 % arklių sergančių varl÷s kaulo sindromu nustatyta šerdin÷s dalies skleroz÷, tačiau lenkiamojo paviršiaus pažeidimus tur÷jo net 1% sveikų arklių, o šerdin÷s dalies sklerozę - beveik 16 % (Kazer – Hotz, Ueltschi, 1992; Widmer, Fessler 2002).
60 pav. Apatinio sezamiškojo kaulo lenkiamojo paviršiaus žievin÷s dalies išret÷jimas (liz÷) (Baxter, 2011).
61 pav. Apatinio sezamiškojo kaulo šerdin÷s dalies skleroz÷ ir lenkiamojo paviršiaus erozinai pažeidimai (Baxter, 2011).
1 lent. Varl÷s kaulo sindromo laipsniai
Laipsnis Būkl÷ Rentgeno nuotraukoje matomi pakitimai 0 Puiki Gerai matoma žievin÷ – šerdin÷ riba,
tanki pertvarų struktūra,
lenkiamojo paviršiaus žiev÷s vienodas storis ir tankis,
sąnarinio paviršiaus distalinis kraštas gerai matomas, neturi patams÷jusių zonų,
lenkiamojo paviršiaus distaliniame krašte negali būti daugiau nei 5 siauri, kūgio formos patams÷jimai,
varl÷s kaulai simetriški savo forma vienas kito atžvilgiu. 1 Gera Gerai matoma (skiriama) žievin÷ – šerdin÷ riba,
tanki pertvarų struktūra,
lenkiamojo paviršiaus žiev÷s vienodas storis ir tankis,
sąnarinio paviršiaus distalinis kraštas gerai matomas, neturi patams÷jusių zonų,
lenkiamojo paviršiaus distaliniame krašte negali būti daugiau nei 5 įvairios formos, santykinai didesn÷s apimties, nei ,,puikios būkl÷s“, patams÷jimai, varl÷s kaulai simetriški savo forma vienas kito atžvilgiu.
2 Priimtina Truputį prasčiau matoma riba tarp distalin÷s kaulo pus÷s žievin÷s ir šerdin÷s dalių,
pusm÷nulio formos patams÷jusi zona lenkiamojo paviršiaus pakylos vietoje, ne daugiau nei 7 įvairios formos ir apimties patams÷jimai lenkiamojo
nežymus kaulinių išaugų formavimasis proksimaliniame paviršiuje, varl÷s kaulai asimetriški savo forma vienas kito atžvilgiu,
lenkiamojo paviršiaus proksimalin÷s ar distalin÷s dalies išsipl÷timas. 3 Prasta Prastai matoma žievin÷ – šerdin÷ riba,
sąnarinio ir lenkiamojo paviršių žievinių dalių sustor÷jimas ir neryškus per÷jimas į šerdinę dalį,
matomos prastai apribotos tamsios d÷m÷s ant lenkiamojo paviršiaus žievin÷s dalies,
daugiau nei 7 įvairios formos ir apimties patams÷jimai lenkiamojo paviršiaus distaliniame, bei netoli medialinio ir lateralinio, kaulo kraštuose,
tamsios d÷mel÷s bei santykinai didelių kaulinių išaugų formavimasis proksimaliniame kaulo paviršiuje,
nežymi kaulo kolateralinių ligamentų kalcifikacija, kaulin÷s išaugos distaliniame kaulo paviršiuje.
4 Bloga Didel÷s cistos pavidalo d÷m÷s šerdin÷je kaulo dalyje,
lenkiamojo paviršiaus žiev÷s išret÷jimas bei kaulin÷s išaugos.
2. SAVI TYRIMAI
2.1. Medžiagos ir metodai
Duomenys rinkti ir tyrimai atlikti 2010 – 2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos stambiųjų gyvulių klinikoje bei išvykų metu įvairiuose žirgynuose visoje Lietuvoje.
Rentgeno tyrimui buvo naudojamas portatyvinis rentgeno aparatas GIERTH HF 80 ML ULTRA LIGHT (62 pav.)
62 pav. Portatyvinis rentgeno aparatas (S. Budrio nuotrauka).
Daugkartinio naudojimo rentgeno filmai OREX HP076545 HS (63 pav.) buvo ryškinami aparatu OREX PcCR812 HS (64 pav.)
63 pav. Rentgeno filmas OREX HP076545 HS (juodos spalvos) matomas atidarytoje rentgeno kaset÷je, kita kaset÷ pastatyta šalia (S. Budrio nuotrauka).
64pav. Ryškinimo aparatas OREX PcCR812 HS (S. Budrio nuotrauka).
Rentgeno filmo ženklinimui naudoti nerūdijančio plieno žymekliai su raid÷mis, nurodančiomis arklio koją (priekin÷ ar galin÷, dešin÷ ar kair÷) (65 pav.).
65 pav. Rentgeno filmo angliški žymekliai (S. Budrio nuotrauka).
Esant nepastoviai elektros srovei buvo naudojamas nenutraukiamos elektros srov÷s tiekimo įrenginys EFFEKTA MHD 3000 (66 pav.)
66 pav. Nenutraukiamos elektros srov÷s tiekimo įrenginys EFFEKTA MHD 3000 (S. Budrio nuotrauka).
67 pav. Medin÷ pakyla (blokas) arklio piršto specifin÷ms rentgeno nuotraukoms daryti (S. Budrio nuotrauka).
Atliekant tyrimą visuomet buvo imamasi minimalių saugumo priemonių apsisaugoti nuo tiesioginių ar išsklaidytų rentgeno spindulių žmonių (tyrimą atliekančių ir arklį prižiūrinčių) sveikatai: švinin÷ prijuost÷, švinin÷s pirštin÷s, skydliaukę saugantis antkaklis ir kt. (68 pav.).
68 pav. Minimalios saugumo priemon÷s: švinin÷ prijuost÷, pirštin÷s bei skydliaukę saugantis antkaklis (S. Budrio nuotrauka).
68 pav. Specialus arklių veterinarinei rentgenodiagnostikai skirtas plastilinas (S. Budrio nuotrauka).
Rentgeno nuotraukos buvo peržiūrimos naudojant mgVET programą (versija 2.49.0. 2005 m.).
2.2. Tyrimų rezultatai
Tyrimo metu išanalizuotos įvairaus amžiaus, lyties bei veisl÷s 144 arklių 638 nuotraukos. Iš rentgeno nuotraukų 69 arkliams (48 %) nustatyti patologiniai pakitimai piršto srityje, likusieji 75 arkliai (52 %) įvardinti, kaip sveiki (69 pav.)
48%
52%
67%
33%
Tirti rutiniškai
Tirti d÷l įtariamos ligos
70 pav. Tirtų arklių pasiskirstymas pagal tyrimo pobūdį.
Piršto srities rentgeninis tyrimas atliktas 36 arklių patel÷ms (kumel÷ms) (25 %) ir 108 patinams (eržilams ir kastratams) (75 %) (71 pav.)
25%
75%
Patel÷s Patinai
71 pav. Tirtų arklių pasiskirstymas pagal lytį.
Nuodugniai tyrin÷jant arklių piršto srities rentgeno nuotraukas, buvo nustatytos penkios dažniausiai pasireiškiančios ligos: arklio piršto antkaulio uždegimas, osteochondritis dissecans, laminitas, kanopinių kremzlių sukaul÷jimas bei varl÷s kaulo sindromas. Šių ligų statistiniai duomenys pateikiami žemiau.
11%
89%
Arklio piršto antkaulio uždegimas
Sergantys arkliai
Sveiki arkliai (ar kita liga sergantys)
72 pav. Sergančių piršto antkaulio uždegimu ir sveikų arklių santykis, išreikštas procentais.
Siekdamas atrasti ryšį tarp arklio veisl÷s ir piršto antkaulio uždegimo pasireiškimo dažnio, ištyriau skirtingos veisl÷s nevienodą kiekį arklių (73 pav.). Iš 36 Trak÷nų veisl÷s arklių piršto antkaulio uždegimu sirgo 5 arkliai, iš 22 Oldenburgų veisl÷s arklių sirgo 3, iš 18 Hanoverio veisl÷s – 2, iš 14 Lietuvos jojamųjų – 3, iš mišrūnų, Latvijos jojamųjų bei Lenkijos jojamųjų – tik po vieną arklį. 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5 5 S er g a n či ų a rk li ų s k a ič iu s
Arklių veisl÷ (ištirtų arklių skaičius)
Arklio piršto antkaulio uždegimas
12%
88%
Patel÷s
Patinai
74 pav. Arklių sergančių piršto antkaulio uždegimu pasiskirstymas pagal lytį.
Antkaulio uždegimas priekin÷se ir galin÷se kojose buvo diagnozuotas dviem arkliam (13 %), tik priekin÷se – 13 arklių (81%) ir tik galin÷se kojose vienam arkliui (6 %) (75 pav.).
13%
81%
6%
Priekin÷s ir galin÷s kojos Priekin÷s kojos Galin÷s kojos75 pav. Arklio piršto antkaulio uždegimo pasiskirstymas priekin÷se ir galin÷se kojose.
Arklio piršto antkaulio uždegimas dešin÷je ir kair÷je kojose buvo diagnozuotas 8 arkliams (50%), tik dešin÷je – 6 arkliams (37%) ir tik kair÷je – 2 arkliams (13 %) (76 pav.).
50%
37%
13%
Arklio piršto antkaulio uždegimas
Dešin÷ ir kair÷ koja Dešin÷ koja
Arklio piršto antkaulio uždegimą viršutiniame pirštakaulyje tur÷jo 11 arklių (69 %), o viduriniame pirštakaulyje – tik 5 arkliai (31 %) (77 pav.).
69%
31%
Arklio piršto antkaulio uždegimas
Viršutinis pirštakaulis Vidurinis pirštakaulis
77 pav. Arklio piršto antkaulio uždegimo pasireiškimo vieta.
Noredamas rasti ryšį tarp šios ligos ir arklio amžiaus, sergančius arklius suskirsčiau į keturias grupes: 6 metų amžiaus grup÷je sirgo tik vienas arklys, 5 m. – 2 arkliai, 4m. – 7 arkliai bei 3 m. – 4 arkliai ( 78 pav.) 0 1 2 3 4 5 6 7 6 metų amžiaus 5 metų amžiaus 4 metų amžiaus 3 metų amžiaus
Arklio piršto antkaulio uždegimas
A rk li ų sk a ič iu s
25%
75%
Arklio piršto antkaulio uždegimas
Šlubavo Nešlubavo
79 pav. Šlubavusių ir nešlubavusių (rodžiusių ar ne ligos simptomus) sergančių arklio piršto antkaulio uždegimu arklių santykis.
Sergantys disekuojančiu osteochondritu buvo diagnozuoti 29 arkliai (20 %) (80 pav.)
20%
80%
Osteochondritis dissecans
Sergantys
Sveiki (ar kita liga sergantys)
80 pav. Sergančių disekuojančiu osteochondritu ir sveikų arklių santykis, išreikštas procentais.
Siekdamas atrasti ryšį tarp arklio veisl÷s ir piršto antkaulio uždegimo pasireiškimo dažnio, ištyriau skirtingos veisl÷s nevienodą kiekį arklių (81 pav.). Iš 36 Trak÷nų veisl÷s arklių
disekuojančiu osteochondritu sirgo 8 arkliai, iš 22 Oldenburgų veisl÷s arklių sirgo 4, iš 18
Hanoverio veisl÷s – 6, iš 14 Lietuvos jojamųjų – 4, iš mišrūnų, Holšteinų bei Lenkijos jojamųjų – tik po vieną arklį, o iš Latvijos jojamųjų ir Prancųzijos ristūnų – po 2 arklius.
0 1 2 3 4 5 6 7 8 S er g a n či ų a rk li ų s k a ič iu s
Arklių veisl÷ (ištirtų arklių skaičius)
Osteochondritis dissecans
81 pav. Arklių sergančių disekuojančiu osteochondritu pasiskirstymas pagal vaisles. Šia liga sergančių patelių buvo tik trys (10 %), o patinų – net 26 (90 %) (82 pav.).
10%
90%
Osteochondritis dissecans
Patel÷s Patinai
82 pav. Osteochondritis dissecans sergančių arklių pasiskirstymas pagal lytį.
