KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Raimonda Kavaliauskaitė

PACIENTŲ POŢIŪRIS Į SAVO SVEIKATĄ BEI TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ GARLIAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS PRIVAČIOJE IR

VALSTYBINĖJE ĮSTAIGOSE

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė

dr. Aušra Petrauskienė 2009-05-15

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

PACIENTŲ POŢIŪRIS Į SAVO SVEIKATĄ BEI TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ

GARLIAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS PRIVAČIOJE IR

VALSTYBINĖJE ĮSTAIGOSE Raimonda Kavaliauskaitė

Mokslinė vadovė dr. Aušra Petrauskienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. – Kaunas, 2009. p – 65.

Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti pacientų poţiūrį į savo sveikatą ir teikiamas paslaugas Garliavos privačioje ir valstybinėje PSPĮ.

Tyrimo uţdaviniai: 1. Ištirti pirminės sveikatos prieţiūros pacientų nuomonę apie savo sveikatą. 2. Nustatyti veiksnius, įtakojusius PSPĮ pasirinkimą. 3. Nustatyti ir palyginti pacientų nuomonę apie sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą organizaciniu poţiūriu. 4. Ištirti pacientų nuomonę apie šeimos gydytojo darbą privačiame ir valstybiniame sektoriuje. Tyrimo metodika. Valstybinės ir privačios pirminės sveikatos prieţiūros įstaigų anoniminė anketinė apklausa, kurios metu išdalinta 520 anketų (260 valstybinėje ir 260 privačioje PSPĮ). Valstybinėje gydymo įstaigoje atsako daţnis 76,5 proc., privačioje – 75,0 proc. VšĮ Garliavos pirminės sveikatos prieţiūros centro ir privataus Jonučių šeimos sveikatos centro respondentų apklausos anketiniai duomenys analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą SSPS (Satistical Package for Social Sciences), 11 versija.

Rezultatai. Trys penktadaliai (57,1 proc.) pacientų savo sveikatą vertino „patenkinama“, ketvirtadalis (25,8 proc.) - „bloga“ ir beveik penktadalis (17,1 proc.) – „gera“. Moterys vertino savo sveikatą blogiau negu vyrai. Reikšmingiausias veiksnys respondentams, pasirenkant PSPĮ, buvo patogi jos vieta (75,3 proc.). Dauguma (90,8 proc.) pacientų į gydymo įstaigas vyko maţiau nei 30 min. Privačioje PSPĮ sudarytos statistiškai patikimai geresnės laukiamojo aplinkos sąlygos pacientams. Respondentai vizitui pas ŠG uţsiregistruoja telefonu. Apie trečdalis (30 proc.) pacientų daţniausiai visada laiku pakviečiami pas šeimos gydytoją, du kartus daţniau privačioje nei valstybinėje PSPĮ. Kitiems prie ŠG durų tenka laukti iki 30 min. Pacientai daţniausiai neturi galimybės susisiekti su savo ŠG bet kuriuo paros metu. Nustatyta, kad privačioje PSPĮ pacientai daţniau informuojami apie ligos profilaktines priemones, ligų rizikos veiksnius, medicininių tyrimų rezultatus. ŠG pasirinkimą daţniausiai nulėmė maţiausios eilės prie gydytojo kabineto; gydytojo kompetencija pacientams buvo gerokai maţiau reikšminga. Nustatyta, kad privačioje PSPĮ ŠG 2,5 karto

daţniau atsiţvelgia į paciento nuomonę ir pastabas, 1,3 karto daţniau išklauso nusiskundimų sveikata bei 2,7 karto daţniau paklausia, ar pacientas tiksliai suprato tai, kas pasakyta.

Išvada. Daugiausiai (57,1 proc.) Garliavos PSPĮ pacientų savo sveikatą vertino „patenkinama“, ketvirtadalis (25,8 proc.) - „bloga“ ir likusieji – „gera“. Veiksniai, kurie įtakojo PSPĮ pasirinkimą: pirminės sveikatos prieţiūros prieinamumas teritoriniu ir organizaciniu poţiūriu. ŠG pasirinkimą lėmė maţiausios eilės prie gydytojo kabineto. Geresnė aptarnavimo kokybė buvo privačioje PSPĮ negu valstybinėje: pacientai daţniau informuojami apie ligos profilaktines priemones, ligų rizikos veiksnius, medicininių tyrimų rezultatus.

SUMMARY

Public health management

PATIENTS‘ OPINION ABOUT THEIRS HEALTH AND ATTITUDE TOWARDS PRIVATE AND PUBLIC PRIMARY HEALTH CARE SERVINES IN GARLIAVA Raimonda Kavaliauskaitė

Supervisor: dr. Aušra Petrauskienė

Kaunas University of medicine, Faculty of public health, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. – Kaunas, 2009. p. – 65.

Aim of the work. To examine patients opinion about theirs health and attitude towards servines provided in public and private primary health care institutions in Garliava.

Objectives: 1. To investigate patient‟s opinion about theirs health. 2. To quantify factors which influence choice of primary health care institutions. 3. To quantify and compare patients‟ attitudes towards the accessibility of healthcare services in organizational position. 4. To investigate patient‟s opinion about doctors work at private and public primary health care institutions.

Research methodology. It was done an anonymous questionnaire survey of public and private primary health care institutions patients, distributed 520 of questionnaires (260 in private and 260 in public primary health care institutions). In private health care institutions 75,0 % of answers were received, in public institution – 76,5 %. Data of the questionnaire were processed and analysed using statistical data analysis packet SPSS 11.0.

Results. 57,1% of patients their health estimate “satisfactory”, 25,8% - „bad“ and 17,1% - „good“. The women their healths estimate worse than men. The main factor for respondents choice primary health care service was services‟ locale (75,3%). 90,8% of patients went to primary health care services about 30 minutes. In private primary health care service is better accommodation for patients. 30% of patients were inviting to family doctor on time, but two times often in private than public primary health services. Other respondents waited 30 minutes for visit of family doctor. Patients often have not had opportunity of consult with family doctor any time. Estimate that in private primary health care service patients were more inform about risks of disease factors, preventive agents of diseases, results of medicine tests. The patients chosen family doctor because of short row near the doctors„ door; doctors‟ qualification have not been so much important. At private primary health care service family doctor 2,5 times often looked at opinion of patients and 1,3 times often listened gripe of

health, and 2,7 times often asked the patients, did they understand everything about theirs diseases.

Conclusions. 57,1% of patients their health estimate “satisfactory”, 25,8% - „bad“ and others - „good“. Factors, which influence primary health care institution, were territory of service and organizational position. The choice of family doctor determine short row near doctors‟ door. The quality of service was better at private primary health institution than public: patients were more inform about risks of disease factors, preventive agents of diseases, results of medicine tests.

Nuoširdţiai dėkoju savo darbo vadovei – dr. Aušrai Petrauskienei uţ

suteiktas ţinias, idėjas bei puikų bendradarbiavimą rengiant šį magistrinį darbą.

TURINYS

ĮVADAS...9

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...11

1. LITERATŪROS APŢVALGA...12

1.1. Sveikatos apsaugos sistema...12

1.2. Sveikatos prieţiūros kokybė...13

1.3. Privačios ir valstybinės pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos...17

1.4. Sveikatos prieţiūros įstaigos dėmesys skiriamas vartotojui...20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA...22

2.1. Demografinė situacija ir pirminės sveikatos prieţiūros organizavimas Garliavoje...22

2.1.1. „VšĮ Garliavos pirminės sveikatos prieţiūros centras“...23

2.1.2. „Jonučių šeimos sveikatos centras“...24

2.2. Tyrimo organizavimas ir tyrimo imties nustatymas...25

2.3. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika...26

2.4. Statistinė duomenų analizė...28

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...30

3.1. Pacientų savo sveikatos vertinimas...30

3.2. Veiksniai įtakoję pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos pasirinkimą privačioje ir valstybinėje PSPĮ...33

3.2.1. PSPĮ teritorinis prieinamumas...35

3.2.2. Vidinė PSPĮ aplinka...37

3.3. Pirminės sveikatos prieţiūros prieinamumas organizaciniu poţiūriu...39

3.4. Pirminės sveikatos prieţiūros vertinimas pagal gydytojo suteiktą informaciją pacientui...43

IŠVADOS...58

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...59

LITERATŪRA...60

SANTRUMPOS

BPG – bendrosios praktikos gydytojas. ES – Europos sąjunga.

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija.

PSDF – privalomojo sveikatos draudimo fondas. PSP – pirminė sveikatos prieţiūra.

PSPC- pirminis sveikatos prieţiūros centras. SAM – sveikatos apsaugos ministerija. SP – sveikatos prieţiūra.

SPĮ – sveikatos prieţiūros įstaiga. SPK – sveikatos prieţiūros kokybė. ŠG – šeimos gydytojas.

TLK – teritorinė ligonių kasa. VLK – valstybinė ligonių kasa. lls – laisvės laipsnis.

p – statistinis intervalas. proc. – procentai.

ĮVADAS

Pirminės sveikatos prieţiūros (PSP) grandies funkcija – pirmasis kontaktas, sveikatinimo paslaugų integracija, koordinacija ir tęstinumas. Tai būtinoji sveikatos prieţiūra, taikoma visiems bendruomenės nariams bei jų šeimoms, šaliai ir bendruomenei priimtina kaina. PSP yra kompleksas priemonių, padedančių pasiekti norimą sveikatos lygį visoje šalyje. PSP turi būti bendruomenės socialinės raidos politikos dalis, pagrįsta socialiniu teisėtumu (31).

PSP tikslas – spręsti pagrindines bendruomenės sveikatos problemas, propaguojant sveikatą, mokant, dirbant profilaktinį darbą, teikiant gydymo ir reabilitacijos paslaugas. Šios paslaugos labai priklauso nuo konkrečios bendruomenės ekonominių sąlygų ir socialinių ypatybių, tad PSP skirtumai tarp įvairių regionų yra neišvengiami. Pirminės sveikatos prieţiūros principai – universalumas, pasiekiamumas, visuotinumas, integralumas ir vadyba, tęstinumas, komandinė veikla, holistinis ir kartu individualus poţiūris, orientacija į šeimą, į bendruomenę, konfidencialumas ir pasitikėjimas (37).

Visavertis bendrosios praktikos gydytojų (BPG) institucijos funkcionavimas turi garantuoti kokybiškas ir visiems prieinamas sveikatos prieţiūros paslaugas, kurios turi būti orientuotos ne vien į diagnostiką bei gydymą, bet apimti ir sveikos gyvensenos, ligų profilaktikos dalykus. Tačiau surinkus duomenis, kiek šalies gyventojų 2006 m. kreipėsi į PASP įstaigas, paaiškėjo, kad trečdalis populiacijos (32 proc.) į jas visai nesikreipė, į BPG kreipėsi 29 proc. gyventojų, į gydytojų komandą – 35 proc., 4 proc. kreipėsi tik į psichiatrą (2). Daugiausia pacientų sveikatos problemų išsprendţiama antrinės sveikatos prieţiūros specialistų konsultantų pastangomis – 1,4 mln. pacientų (arba 54 proc.). Pirminė grandis, vadovaujantis PSO direktyvomis, turėtų išspręsti apie 80 proc. pacientų sveikatos problemų, t. y. Lietuvos mastu suteikti adekvačią pagalbą 1,8 mln. pacientų. Tačiau pirminei grandţiai pavyko išspręsti tik 0,7 mln. gyventojų sveikatos problemas. Taip pat vadovaujantis PSO nuostatomis, pirminei sveikatos grandţiai turėtų tekti apie 20 proc. visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų. Lietuvoje tai turėtų sudaryti apie 270 tūkst. Lt per metus, o realiai 2006 m. pirminei sveikatos prieţiūrai skiriama suma sudarė 280 tūkst. litų. Tai rodo, kad finansavimas – ne pagrindinė problema (21).

Kodėl ţmonės nesikreipia į pirminės sveikatos prieţiūros įstaigas ir tuo pačiu valstybė negali išspręsti daugelio sveikatos problemų pirminėje sveikatos grandyje? Gal pacientai nusivylę BPG suteiktomis paslaugomis, o gal jiems nepatogi pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos geografinė padėtis, o gal pacientai per daug laiko praleidţia laukdami prie gydytojo

kabineto ar registratūroje? Prieţasčių gali būti daug. Dėl to, pasirinkta magistrinio darbo tema „Pacientų poţiūris į Garliavos pirminės sveikatos prieţiūros privačių ir valstybinių įstaigų teikiamų paslaugų kokybę“ aktuali įvertinti kaip Garliavoje valdomos sveikatos prieţiūros įstaigos, ar tinkamai organizuojamos pirminės sveikatos prieţiūros paslaugos, kokie šeimos gydytojų ir pacientų santykiai? Ši tema taip pat aktuali sveikatos prieţiūros organizatoriams, kurie siekia pastovaus paslaugų kokybės gerinimo, leidţiančio organizacijai išlikti besikeičiančioje rinkoje ir išlaikyti pastovius bei pritraukti naujus pacientus.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti pacientų poţiūrį į savo sveikatą ir teikiamas paslaugas Garliavos privačioje ir valstybinėje PSPĮ.

Tyrimo uţdaviniai:

1. Ištirti pirminės sveikatos prieţiūros pacientų nuomonę apie savo sveikatą. 2. Nustatyti veiksnius, įtakojusius PSPĮ pasirinkimą.

3. Nustatyti ir palyginti pacientų nuomonę apie sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą organizaciniu poţiūriu.

4. Ištirti pacientų nuomonę apie šeimos gydytojo darbą privačiame ir valstybiniame sektoriuje.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

Kiekviena šalis siekia sukurti tokią nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą, kuri geriausiai atitiktų lygybės ir prieinamumo visiems reikalavimus ir padėtų racionaliau naudojant išteklius gerinti visuomenės sveikatą. Šalys, kuriose tinkamas dėmesys buvo skiriamas į bendruomenę orientuotai ir šeimos medicina pagrįstai pirminei sveikatos prieţiūrai, dabar jau dţiaugiasi pagerėjusiais visuomenės sveikatos rezultatais, nulemtais efektyvesnės sveikatos apsaugos sistemos (36).

Visų Baltijos jūros regiono politikai bando išspręsti didėjančių sveikatos apsaugos poreikių ir išlaidų problemą. Todėl pirminės sveikatos prieţiūros stiprinimas yra labai svarbi jau įgyvendintų ar dar tebevykdomų reformų dalis visose regiono šalyse. Vis dėlto yra didelių skirtumų pirminėje sveikatos prieţiūroje ir būtinų spręsti problemų (5):

 Egzistuoja didelių pirminės sveikatos prieţiūros gydytojų ir slaugytojų profesinio rengimo, jo turinio ir kokybės trūkumų;

 Tolygus pirminės sveikatos prieţiūros personalo ir išteklių paskirstymas vis dar yra sunkus uţdavinys visoms mūsų regiono šalims;

 Nesveikas gyvenimo būdas ir rizikingas elgesys sukelia daug sunkumų visose šalyse, ypač Lenkijoje, Baltijos šalyse, Rusijoje ir Baltarusijoje;

 Reikia panaikinti prieţiūros namuose ir kitokios pagalbos senyviems ţmonėms paslaugų kokybės ir pasiūlos trūkumus (5).

Esant šiems trūkumams, sveikatos prieţiūros kokybei didelį dėmesį skiria tarpvyriausybinės organizacijos: Europos Komisija, PSO Europos regioninis biuras, Europos Taryba bei tarptautinės nevyriausybinės organizacijos: Europos sveikatos prieţiūros kokybės draugija, Europos kokybės organizacija, Europos kokybės vadybos fondas ir kt. Sumaţinti ar visiškai išspręsti problemas susijusias su sveikatos prieţiūros kokybe, PSO nustatė šiuos sveikatos prieţiūros kokybės tikslus: aukštą profesionalumą, efektyvų išteklių panaudojimą, minimalią riziką pacientams, pacientų pasitenkinimą, galutinį poveikį sveikatai (3):

- PSO programinio dokumento „Sveikata 2000“, numatančio pagrindinius PSO

visuomenės sveikatos prieţiūros principus Europos regione, 31 tikslas skelbia, kad „iki 2000 metų visos valstybės narės turi turėti reikiamas struktūras ir procesus, uţtikrinančius nuolatinį sveikatos prieţiūros kokybės gerinimą ir tinkamą sveikatos technologijų naudojimą bei plėtrą“ (59);

- PSO Liublianos chartijos pagrindiniai principai, numatantys, kad sveikatos prieţiūros sistema turi vadovautis ţmogiškojo orumo, teisumo, solidarumo ir profesinės etikos vertybėmis, turėti aiškius sveikatos tikslus, būti skirta ţmonėms, orientuota į kokybę, pagrįsta tinkamu finansavimu, ir orientuota į pirminę sveikatos prieţiūrą (33);

- PSO programinio dokumento „Sveikata 21“ 16 tikslas „ Sveikatos prieţiūros kokybės valdymas“ orientuotas į rezultatus, kaip galutinį kokybės matą: „ iki 2010 metų šalys narės turėtų uţtikrinti, kad sveikatos sektorius, nuo gyventojų reikmėmis paremtų programų iki individualaus ligonio prieţiūros klinikiniu lygiu, bus orientuotas į sveikatos prieţiūros rezultatus“ (52);

- PSO Europos regioninio biuro programos „Sveikata visiems XXI a.“ tiksluose teigiama, kad šalyse turi būti sukurta nuolatinio sveikatos prieţiūros kokybės tobulinimo nacionalinė politika, sveikatos sektoriaus valdymas turi būti orientuotas į sveikatos rezultatus, visos šalys turi turėti mechanizmą stebėti ir tobulinti sveikatos prieţiūros kokybę, o procesų ir jiems reikalingų išteklių planavimas turi būti pagrįstas sveikatos rezultatų, pacientų pasitenkinimo ir ekonominio efektyvumo pagrindu (50).

Pirminės sveikatos prieţiūros išvystymo lygis turi tiesioginės įtakos mūsų visuomenės bendrajai sveikatai. Pirminė sveikatos prieţiūra sudaro pirmą ryšio tarp paciento ir sveikatos sistemos lygmenį. Tai apima ir išsamesnę, labiau tęstinę ir geriau koordinuotą paciento, šeimos ir bendruomenės prieţiūrą. Vyriausybei tenka esminė uţduotis sukurti visapusišką ir integruotą pirminės sveikatos prieţiūros modelį – turintis tikslą suteikti paslaugas visiems.

1.2. Sveikatos prieţiūros kokybė

Sveikatos prieţiūros kokybė, įtakodama sveikatą, kartu įtakoja ne tik gyvenimo kokybę, bet ir gyvenimo trukmę. Kokybė – tai produkto ar paslaugos ypatumų ir charakteristikų visuma, suteikianti galimybę patenkinti išreikštus arba menamus poreikius (21).

Aukšta SP paslaugų kokybė padeda sveikatos organizacijoms taupyti išteklius, išlikti ir tobulėti (22). Bet pagal kokius kriterijus įvertinti, kad SP yra teikiamos tinkamai ar ne?

Pastaruoju metu apie sveikatos prieţiūros kokybę daug kalbama, nemaţai rašoma, bet iki šiol šalyje nėra sveikatos prieţiūra suinteresuotų šalių (pacientų, paslaugų teikėjų, paslaugų finansuotojų, politikų ir kt.) vieningo supratimo apie tai, kas yra sveikatos prieţiūros kokybė, kokios jos sudedamosios dalys, kaip ją galima būtų matuoti ir palyginti, kokie veiksniai lemia gerą ar nepakankamai gerą kokybę, kokiais metodais ją galima uţtikrinti (61). Skiriasi ir sveikatos prieţiūros kokybės suvokimas apskritai.

Mokslinėje literatūroje galima rasti daugybę sveikatos prieţiūros kokybės apibrėţimų. Vienas iš jų, kurį pasiūlė JAV Medicinos institutas: „Sveikatos priežiūros kokybė – laipsnis, kuriuo sveikatos prieţiūros paslaugos, atitinkančios šiuolaikines profesines ţinias, asmeniui ir visuomenei padidina pageidaujamų sveikatos rezultatų tikimybę (54)“.

Sveikatos prieţiūros kokybė apima tokius strateginius aspektus:

 Sveikatos prieţiūros kokybė geriau tenkina pacientų poreikius ir jų lūkesčius sveikatos prieţiūrai;

 Sveikatos prieţiūros kokybė yra sisteminis, visapusiškas, tęstinis procesas, orientuotas į paciento poreikius;

 Sveikatos prieţiūros kokybės tikslas neapsiriboja tik geresnės pacientų sveikatos siekiu, jis apima ir jų gyvenimo kokybę;

 Sveikatos prieţiūros kokybė grindţiama nuolatiniu tiek medikų tiek profesionalų, tiek ir pacientų mokymusi;

 Sveikatos prieţiūros kokybė taupo išteklius ir sudaro galimybę juos reinvestuoti (24). Taigi, sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimas apima tris pagrindines veiklas: kokybės apibrėţimą, kokybės matavimą ir kokybės gerinimą. Kokybę apibrėţti galima kokybės rodikliais, kurie turėtų atspindėti įvairias sveikatos prieţiūros kokybės dimensijas (61):

1. orientaciją į pacientą (aktyvų paslaugų vartotoją): sveikatos prieţiūros (SP) paslaugų vartotojo ir visuomenės įtraukimas į SP paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą, uţtikrinant paciento teisę gauti informaciją, pateikiamą jam suprantama forma ir reikalingą priimti sprendimams dėl savo sveikatos prieţiūros bei galimybę suteikti grįţtamąjį ryšį apie gautas SP paslaugas;

2. priimtinumą - valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamas sveikatos prieţiūros sąlygas, uţtikrinančias sveikatos prieţiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį:

3. prieinamumą – valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamas sveikatos prieţiūros sąlygas, uţtikrinančias sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei;

4. tinkamumą – valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamas sveikatos prieţiūros sąlygas, uţtikrinančias sveikatos prieţiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą; 5. teisumą – lygių visiško sveikatos potencialo siekimo galimybių kiekvienam asmeniui

sudarymas paskirstant sveikatos prieţiūros išteklius bei panaikinant kliūtis bei skirtumus, kuriuos lemia neteisingais traktuojami veiksmai;

6. tęstinumą – laipsnį, kuriuo paciento prieţiūra yra koordinuojama tarp sveikatos prieţiūros specialistų ir įstaigų;

7. veiksmingumą – sveikatos prieţiūros intervencijų galimybes pasiekti uţsibrėţtus sveikatinimo veiklos tikslus ir rezultatus įprastoje aplinkoje;

8. ekonomiškai pagrįstą efektyvumą – aukščiausios kokybės sveikatos prieţiūros bei SP paslaugų derinio, duodančio geriausius sveikatos rezultatus, uţtikrinimas maţiausiais kaštais;

9. saugumą – uţtikrinant saugią SP ir jos aplinką pacientams bei SP sektoriuje dirbantiems darbuotojams, įdiegiant vieningą nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemą, formuojant naujovišką specialistų poţiūrį į nepageidaujamus įvykius, jų valdymą (54).

Tai gali būti klinikinės praktikos rekomendacijos, gydymo protokolai, procedūrų aprašymai, įvairūs sveikatos prieţiūros rezultatų rodikliai. Kokybės rodikliai yra būtina sąlyga kokybei matuoti, stebėti ir gerinti.

Lietuvoje nėra patvirtintų vieningų sveikatos prieţiūros kokybės rodiklių ar reikalavimų, pagal kuriuos būtų galima vertinti sveikatos prieţiūros paslaugų atitiktį, tačiau sveikatos prieţiūrą reglamentuojantys įstatymai leidţia įdiegti ir tinkamai funkcionuoti kokybės sistemoms asmens sveikatos prieţiūros įstaigose. Kokybės sistemų tikslas – uţtikrinti teikiamų paslaugų kokybę. Sveikatos sistemos įstatymas (55) nustato sveikatos prieţiūros sąlygą, įtvirtina jos prieinamumą, priimtinumą ir tinkamumą. Sveikatos įstaigų įstatymas (53) nustato sveikatos prieţiūros įstaigų valdymo, darbo organizavimo pagrindus, įstaigų ir pacientų santykius. LR Gydytojo medicinos praktikos įstatymas (34) uţtikrina, kad pacientams medicinos pagalbą teiktų tik tinkamai išmokyti, reikiamų ţinių ir įgūdţių turintys asmenys. Pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymas (38) įtvirtina pagrindinius reikalavimus, kurie uţtikrina pacientų teisę gauti gerą sveikatos prieţiūrą, visavertę informaciją bei numato garantijas gauti ţalos atlyginimą, kai sveikatos prieţiūra vykdoma netinkamai.

Asmens sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybės kontrolė vykdoma tik tiriant pacientų skundus, kurių, Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM 2004m. gavo 660, 2005m. 878. 2008 m. Valstybinė medicininio audito inspekcija atliko 405 įvairių uţduočių, didţiąją jų dalį sudarė atsakymai į pareiškėjų paklausimus, prašymus. Inspekcija išnagrinėjo 369 pareiškėjų prašymus (skundus): atsakė 162 pareiškėjams, 62 prašymus persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją kitoms institucijoms (56). Daţniau į nekokybišką sveikatos prieţiūrą atkreipia dėmesį visuomenė, ţiniasklaida (57). Todėl siekiant uţtikrinti ir

nuolat gerinti sveikatos prieţiūros kokybę, būtina sveikatos prieţiūrą orientuoti į pacientą, nustatyti aiškią, skaidrią ir pacientui saugią skundų dėl nekokybiškų paslaugų teikimo ir nagrinėjimo tvarką, siekiant išvengti situacijų, kaip pacientas nedrįsta skųstis, bijodamas prarasti galimybę gauti paslaugas, ar nuogąstaudamas, kad ateityje gaus blogesnės kokybės paslaugas.

Lietuvoje buvo atlikta UAB „Rait“ apklausa, kuria buvo siekta suţinoti apie pacientų ţalos patirtis sveikatos prieţiūros įstaigose. Visoje Lietuvoje buvo apklausta 1050 gyventojų, 16 – 74 metų amţiaus. Iš jų 380 teigė patyrę ţalą sveikatos prieţiūros įstaigose. Tai sudaro 25 proc. 94,4 proc. apklaustųjų naudojasi valstybinių sveikatos prieţiūros įstaigų paslaugomis, iš jų patenkinti paslaugomis 43,3 proc. Pacientai, kurie gydosi ir privačiose įstaigose (56,5 proc.), lieka patenkinti paslaugomis beveik 80 proc. Daugiausiai ţalos pacientai jaučiasi patyrę ambulatorinėse sveikatos prieţiūros įstaigose (53,9 proc.), stacionaruose (42,1 proc.), greitosios medicinos pagalbos (10,5 proc.), privačiose ambulatorinėse sveikatos prieţiūros įstaigose (5 proc.). patirtos ţalos pobūdį pacientai apibūdina tokiais kriterijais: pakenkta sveikatai (56,5 proc.), finansinės išlaidos (39,8 proc.), patirta moralinė trauma (38,7 proc.), kilo pavojus gyvybei (23,8 proc.), paţeminta garbė ir orumas (15,4 proc.).

Apklausoje įdomiai pasiskirstė prieţastys, dėl kurių pacientai teigia patyrę ţalą. Tai netinkamai gydyta liga (30,4 proc.), laiku nesuteiktos paslaugos (30,1 proc.), klaidingai diagnozuota liga (27,5 proc.), netinkamai paskirta vaistų (26,4 proc.), nediagnozuota liga (18,8 proc.), blogai atliktas darbas (4,2 proc.). Nors beveik ketvirtadalis iš tų 380 pacientų jautė skriaudą, dėl patirtos ţalos atlyginimo kreipėsi tik 7,3 proc. Pacientai itin pesimistiškai vertina galimybę sulaukti atlygio uţ jiems padarytą ţalą – 76,7 proc. nesitiki nieko – nei turtinės, nei moralinės ţalos atlyginimo. Vertindami sveikatos prieţiūros įstaigų darbą, pacientai pabrėţė prastą darbo organizavimą ir su tuo siejo nekokybišką paslaugų teikimą, kuris nepakankamai veikia gydytojo ir paciento santykius (46).

Apibendrinant galima teigti, kad kol nėra patvirtintų sveikatos prieţiūros kokybei vertinti rodiklių ir asmens sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybės kontrolė vykdoma tik tiriant pacientų skundus sveikatos prieţiūrą formuojantys ir įgyvendinantys asmenys negali objektyviai vertinti sveikatos prieţiūros kokybės atskirose įstaigose bei priimti tinkamus sprendimus, lemiančius sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės augimą, o pacientams – ribojamos jų teisės ir galimybės pasirinkti bei laiku gauti kokybiškas sveikatos prieţiūros paslaugas.

1.3. Privačios ir valstybinės pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos

Lietuvos sveikatos prieţiūros sistema šiandien patiria didelius pokyčius. Atsiranda poreikis ieškoti būdų, kaip įsitvirtinti SP paslaugų rinkoje, kaip didinti organizacijos konkurencingumą. Nepaisant paţangos, augant sveikatos tarnybos paslaugoms, vidutinės sveikatos apsaugai sunaudojamos lėšos auga sparčiai. Nuo 1980 m. JAV ir Kanadoje sveikatos apsauga buvo viena greičiausiai augančių sričių pagal sunaudojamas išlaidas ir siekė 9,9 proc. BVP (44).

SAM Strateginio planavimo ir programų skyriaus vedėja Janina Kumpinė pateikė statistinius duomenis, liudijančius, kad privatus sektorius sveikatos apsaugos sistemoje kasmet uţima vis svarbesnes pozicijas, nes auga tokių įstaigų ir prisiregistravusių juose skaičius. 2007 metais privačiose asmens sveikatos prieţiūros įstaigose prisiregistravo apie 20 proc. gyventojų. Prisiregistravusiųjų skaičius pas vieną gydytoją valstybiniame sektoriuje – 1338, privačiame – 1033, analogiškai vidutinis apsilankymas per dieną – 19,7 ir 14,8, prisiregistravusiųjų amţiaus vidurkis – 38,22 ir 38,19 m. (43). Pasidomėjus kiek gydymo įstaigų prisirašė atskirose apskrityse, matome, kad 2007 m. sutarčių su gydymo įstaigomis daugiausia pasirašė Kauno miesto TLK – 206 (su privačiomis gydymo įstaigomis – 105). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa iš viso sudarė 202 sutartis (76 iš jų – su privačiomis gydymo įstaigomis). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pasirašiusi 193 sutartis (92 su privačiomis įstaigomis) (51). Ir 2008 m. Kauno teritorinė ligonių kasa daugiausia pasirašė sutarčių – 270, Vilniau teritorinė ligonių kasa pasirašė – 232, Šiaulių – 213, Klaipėdos – 206, Panevėţio – 166 sutartis. Kasmet daugėja sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis. VLK duomenimis su privačiomis gydymo įstaigomis 2008 m. sudarytos 461 (2007m. – 406, 2006m. – 378) sutartys. 2008 m. ligonių kasos sudarė daugiausiai sutarčių su privačiomis įstaigomis, teikiančiomis pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros paslaugas, antrinio lygio ambulatorinės ir dienos chirurgijos paslaugas (4). Tai, kad pradţioje pirminės sveikatos prieţiūros paslaugos buvo finansuojamos pagal prisirašiusių gyventojų skaičių, nepriklausomai nuo veiklos aktyvumo ir esminių kokybės kriterijų, buvo palankesnės neskubėjusios reformuotis pirminės sveikatos prieţiūros institucijoms, kurios sugeba lengvai atverti pacientams vartus į antrą sveikatos prieţiūros lygį, maţiau skiria dėmesį bendruomenės sveikatos ugdymui (34).

Kyla klausimas dėl kokios prieţasties kasmet didėja sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis? Ar privačiose gydymo įstaigose teikiamos kokybiškesnės sveikatos paslaugos?

Gyventojų pasitenkinimas sparčiai plėtojantis privačiai pirminės sveikatos prieţiūros veiklai buvo įvertintas Kauno miesto gyventojų apklausose. Pirmoji gyventojų apklausa atlikta 2001 m. pradţioje, antroji – 2003 m. pabaigoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad per paskutinius 12 mėn. į pirminės sveikatos prieţiūros įstaigas kreipėsi du trečdaliai Kauno miesto suaugusių gyventojų (2001 ir 2003 m. atitinkamai 65,9 proc. ir 68,4 proc.). daugiau nei du trečdaliai (78 proc.) respondentų 2001 m. buvo patenkinti pirminės sveikatos prieţiūros paslaugomis. Antrosios apklausos metu - 2003 m. duomenimis, patenkintų pirminės sveikatos prieţiūros paslaugomis skaičius reikšmingai padidėjo iki 81,1 proc. Tai gi per praėjusį nuo 2001m. pradţios iki 2003 m. pabaigos pirminės sveikatos prieţiūros reformos laikotarpį pacientų pasitenkinimas gaunamomis paslaugomis keitėsi ir 2003 m. buvo statistikai reikšmingai didesnis, palyginti su 2001 m. (10). 2003 m. ir Šiauliuose buvo atliktas tyrimas konkurencingumui įvertinti tarp valstybinių ir privačių sveikatos prieţiūros įstaigų. Privačių sveikatos prieţiūros įstaigų gydytojų teikiamomis paslaugomis respondentai buvo patenkinti 1,23 karto daţniau nei savivaldybės sveikatos prieţiūros įstaigų. Tyrimas patvirtino PSO rekomenduojamų principų prielaidą apie privačių nepriklausomo rangovo principu dirbančių šeimos gydytojų centrų privalomus: jais gyventojai patenkinti labiau uţ savivaldybės sveikatos prieţiūros įstaigas. Iš visų respondentų 76,4 proc. ateityje linkę rinktis privatų šeimos gydytoją, 15,6 proc. neapsisprendę ir tik 8 proc. teikia pirmą savivaldybės sveikatos prieţiūros įstaigoje dirbančiam šeimos gydytojui (53).

Galiojantys teisės aktai nustato, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės sveikatos prieţiūros įstaigą bei šeimos gydytoją (45). Tačiau gydytojai teigia, kad dabartinė medicinos įstaigų pasirinkimo tvarka sukelia problemas gydytojams, kadangi pacientai bėgioja iš vienos medicinos įstaigos į kitą, juos persivilioja, persirašo viena poliklinika iš kitos arba net vienas gydytojas iš kito pastariesiems net neţinant. Gydytojai mano, kad reikėtų sugrieţtinti medicinos įstaigų pasirinkimą, siūlydami, kad pacientas prisirašęs pas vieną gydytoją bent pusę metų arba metus turėtų nekeisti gydytojo, jį paţintų, o ne supykęs dėl menkniekio – bėgti pas kitą (29).

Kita problema, kad šiandien vykdomas medicinos paslaugų paskirstymas šalyje akivaizdţiai virsta sveikatos prieţiūros įstaigų protegavimo politika – iš esmės ydinga, neefektyvia ir neracionalia. Valstybė neturėtų skirstyti gydymo įstaigų į „savas“ ir „svetimas“, nes vienintelis gydymo įstaigų darbo kriterijus – tai kokybė ir prieinamumas. Tik sąţininga konkurencija gali uţtikrinti sistemos tobulėjimą ir jos teikiamų paslaugų kokybę (LR Prezidentas Valdas Adamkus). Tačiau ne vienerius metus kalbama apie privačių medicinos

įstaigų diskriminaciją, nelygiavertes sąlygas steigtis ir veikti, palyginant su valstybinėmis gydymo įstaigomis (48):

- Jei pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, uţ jo paslaugas ar jų dalį turėtų apmokėti valstybė, tačiau pasirinkę privačias gydymo įstaigas, uţ jiems suteiktas paslaugas pacientai turi susimokėti patys (47).

- Kitas labai svarbus privačias sveikatos prieţiūros įstaigas (SPĮ) diskriminuojantis veiksnys yra skirtingus standartus atitinkanti valstybinių ir privačių SPĮ apskaita. Lietuvoje valstybinės SPĮ apskaitoje neskaičiuoja ilgalaikio turto (pastatų, brangios medicininės įrangos) nusidėvėjimo, todėl nepatiria dalies išlaidų, nes šis turtas yra naudojamas pagal panaudos sutartis, yra valstybės, savivaldybių nuosavybė. Privačios SPĮ vertina ir apskaito ilgalaikį turtą, jo amortizaciją, todėl patiria papildomas dideles sąnaudas (47).

- Privačiose SPĮ, nesudariusiose sutarčių su TLK, dirbantys gydytojai neturi teisės išrašyti kompensuojamų vaistų. Teisė išrašyti kompensuojamiems vaistams turi būti uţtikrinama kitais principais, o ne sutarties su TLK sudarymo ar nesudarymo kriterijumi.

- valstybinių SPĮ steigėjai per įvairias programas ir fondus stato ir remontuoja bei aprūpina medicinos technologijomis savo pavaldume esančias įstaigas. Tai paţeidţia lygiavertės konkurencijos principus ir diskriminuoja privačias SPĮ, kurioms tokia parama neskiriama.

- Pagal galiojančius teisės aktus tobulinti profesinę kvalifikaciją valstybės lėšomis tam tikra apimtimi gali ir privačiose SPĮ dirbantys medikai, tačiau jau dešimtmetį privačiose SPĮ dirbančių medikų vobulimuisi teikiamos paraiškos netenkinamos. Būtina uţtikrinti, kad privačiose SPĮ dirbantys medikai galėtų tobulintis valstybės lėšomis tokiais pačiais pagrindais ir apimtimis, kaip ir valstybinėse SPĮ dirbantys medikai (48).

Apibendrinant galim teigti, jog valstybiniams ir privatiems medicinos paslaugų tiekėjams turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti parduodant sveikatos paslaugas gyventojams. Jiems turi būti taikoma vienoda kompensuojamų kainų mokėjimo tvarka, vienodos apmokestinimo, licencijavimo bei akreditavimo sąlygos. Tačiau ligonių kasa sudaranti sutartis neatsiţvelgia į teikiamų paslaugų kokybę, kadangi paslaugos yra centralizuotai planuojamos vyriausybinėse institucijose, neatsiţvelgiant į paciento poreikius, sveikatos prieţiūros įstaigų pasiruošimą ir gebėjimą teikti vienokia ar kitokia sveikatos prieţiūros paslaugas, todėl lygių konkurencijos sąlygų uţtikrinimo sunku tikėtis. Siekiant sveikatos apsaugos sistemos efektyvumo būtina privatizuoti valstybės bei savivaldybių pavaldumo medicinos įstaigas ir kitus šios sistemos objektus, galinčius veikti rinkoje: ligonines, poliklinikas, ambulatorijas, klinikas, vaistines, vaistų sandėlius. Tuomet atsirastų

sveika konkurencija, kuri, pirmiausia, gerintų vartotojų gaunamą vertę atsiţvelgiant į paciento lūkesčius sveikatos prieţiūros srityje. Mokslininkų apskaičiavimu, pritraukti naują klientą kainuoja penkis kartus brangiau, negu išsaugoti seną, o tam kad jį išsaugoti, reikia išanalizuoti jo poreikius ir juos tenkinti geriau negu konkurentai ir tai daryti nuolat.

1.4. Sveikatos prieţiūros įstaigos dėmesys skiriamas vartotojui

Sveikatos prieţiūros organizacijos orientacija į vartotoją yra pagrindinė sėkmingos veiklos sąlyga. Pacientų pasitenkinimas gautomis sveikatos prieţiūros paslaugomis – paciento nuomonė, kokiu laipsniu sveikatos prieţiūros paslaugos atitinka jo lūkesčius, poreikius ar norus (54). Tam būtina valdymo orientacinę struktūrą pakreipti „veidu į gyventojus“ (20). Nustatyti paciento vertę neribotam laikui, uţtikrinti grįţtamąjį ryšį, sukuriant patogias pacientui priėmimo prie paslaugų sąlygas, įvedant grieţtą ir centralizuotą duomenų (ypač konfidencialių) bazės kontrolę ir valdymą. Visa tai leis valdyti pacientus kaip ţmones, teikiančius įstaigai pelną. Sujungiant paslaugos privalumus su paciento poreikiais, skirtingiems pacientams taikant skirtingas faktines paslaugas (60, 1).

Būtina atminti, kad vertinant konkurencingumą, visas dėmesys turi būti skirtas pacientui ir norint jų neprarasti, reikia neuţmiršti kelių svarbių momentų teikiant sveikatos prieţiūros paslaugas (23).

- Visų pirma – savo darbą organizuoti taip, kad galėtų priimti konsultuoti, jeigu reikia,

visus besikreipiančius pacientus nedelsiant, jų kreipimosi metu.

- Antra – neuţmiršti, kad teikiant sveikatos prieţiūros paslaugas didelę reikšmę turi

išorinė fizinė aplinka (graţios patalpos, išvaizdi medicininė technika, personalo apranga ir t.t.).

- Trečia – sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė priklauso ne nuo sukurtų kokybės

sistemų ir įdiegtų kokybės standartų, o nuo to kaip šias paslaugas vertina pacientas. Tyrimais nustatyta, kad patenkintas suteikta sveikatos prieţiūra klientas apie tai papasakoja 8 kitiems, nepatenkintas – 42. Mokslininkai apskaičiavo, kad pritraukti naują klientą kainuoja penkis kartus brangiau, negu išsaugoti seną (6).

- Ketvirta – pacientą domina tik pati sveikatos prieţiūros paslauga ir visiškai nedomina

tos paslaugos gamybos procesas.

- Penkta – kiekviena sveikatos prieţiūros paslauga, teikiama konkrečiam pacientui, yra

Dėl visų šių prieţasčių sveikatos prieţiūros rinkodara yra sudėtinga, daugiapakopė, nerutininė.

Dėl šiuo metu vykstančių eurointegracinių procesų Lietuvos sveikatos įstaigos turi ruoštis konkuruoti ne tik tarpusavyje, ypač tarp valstybinių ir pirminės sveikatos prieţiūros teikiančių įstaigų, bet ir su stipriomis kitų šalių organizacijomis, todėl svarbus vaidmuo tenka vadovams, siekiant uţtikrinti rentabilų darbą ir stabilią veiklą. Didėjant ambulatorinio darbo apimtims, atsirandant naujoms paslaugų rūšims, keičiasi aptarnaujamų pacientų kontingentui (keičiasi pacientų srautai, amţius, atvyksta uţsienio šalių piliečiai ), jų poreikiams, būtina tinkamai pasiruošti pacientų aptarnavimui, optimizuoti įstaigų veiklą (11). Būtina suvokti, kad pasirinkdamas kitą sveikatos prieţiūros įstaigą pacientas su savimi „išsineša“ ir jo gydymui skirtas lėšas, o ne tik ligas ar problemas (54).

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

2.1. Demografinė situacija ir pirminės sveikatos prieţiūros organizavimas Garliavoje Garliava – nedidelis miestelis Kauno rajone, apie 10 km į pietus nuo Kauno centro, turi seniūnijos statusą ir yra aplinkinių seniūnijų centras. Garliavos seniūnijos teritorijoje (seniūnijos plotas yra 365,2 ha) gyvena 13 tūkstančių gyventojų (2008 m.). Suskirsčius gyventojus pagal lytį, matome, kad Garliavoje gyvena daugiau moterų (54 proc.) nei vyrų (46 proc.) (14). Pasidomėjus gyventojų pasiskirstymu pagal amţių, matome, kad ketvirtadalis (25 proc.) gyventojų yra 31-45 metų, penktadalis (19 proc.) - 46-60 metų (32). Šie duomenys rodo, kad Garliavoje gyventojai yra vidutinio ir senyvo amţiaus. Dėl šios prieţasties, natūraliai didėja sveikatos prieţiūros paslaugų poreikis. Seniūnijoje gyventojų skaičius maţėja (2007 m. - 13509, 2008 m. - 13500, 2009 m. - 13460) (18). Garliavos demografiniai rodikliai yra blogesni uţ Lietuvos vidurkį: 2008 metų gimstamumas 1000-iui gyventojų – 9,4 (Lietuvoje – 9,8); mirtingumas 1000-iui gyventojų – 13,9 (Lietuvoje – 13,7) (13).

Kalbant apie sveikatos prieţiūrą 2009 metais, Garliavos seniūnijoje dirba viena valstybinė įstaiga – „Garliavos pirminės sveikatos prieţiūros centras“ ir trys privačios PSPĮ: „Garliavos šeimos klinika“, „Jonučių šeimos sveikatos centras“, „Sava šeimos klinika“ („Corpus sanum“ filialas). (1 pav.).

1 pav. Sveikatos prieţiūros įstaigos Garliavoje

Valstybinė PSPĮ Privačios PSPĮ

„Garliavos pirminės sveikatos prieţiūros

centras“

„Garliavos šeimos klinika“

„Sava šeimos klinika“

„Jonučių šeimos sveikatos centras“

Garliavos valstybinė ir privačios pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos

2.1.1. VšĮ Garliavos pirminės sveikatos prieţiūros centras

Garliavos pirminės sveikatos prieţiūros centre (PSPC) teikiamos bendrosios praktikos gydytojo, terapeuto, pediatro, ambulatorinio chirurgo, ginekologo, odontologo paslaugos, dirba socialiniai darbuotojai. Visus pacientų tyrimus ir gydymą apmoka teritorinė ligonių kasa. Šio PSPC sudėtyje yra penkios ambulatorijos: Noreikiškių, Kačerginės, Eţerėlio, Piliuonos, Girionių - bei penki kaimo medicinos punktai: Juragių, Girininkų, Ilgakiemio, Linksmakalnio, Paţėrų.

VšĮ Garliavos PSPC aptarnauja 19000 pacientų. Čia teikiama pagalba ir paslaugos pagal pirminio sveikatos prieţiūros lygio reglamentą, patvirtintą LR Sveikatos apsaugos ministerijos.

Garliavos PSPC atliekami profilaktiniai įvairių ţmonių grupių patikrinimai, vykdoma vaikų vakcinacija.

Šiuo metu Garliavos PSPC dirba 124 darbuotojai, iš jų 39 gydytojai, 46 slaugytojos, uţsiimančios ambulatorine slauga ir kt. Vienam šeimos gydytojui vidutiniškai tenka 1200 gyventojų. Šeimos gydytojas dirba 6-7 val. per dieną.

Ateityje VšĮ Garliavos PSPC sieks stiprinti ir plėsti bendrosios praktikos (šeimos) gydytojo tarnybą, tobulinti kokybės sistemą įstaigoje, gerinti paslaugų prieinamumą pacientams, diegti paţangias gydymo bei kitas technologijas. (2 pav.).

2 pav. Garliavos PSPC struktūra

„Garliavos pirminės sveikatos prieţiūros centras“

Medicinos punktai

Noreikiškių Vidaus ligų gyd.

Vaikų ligų gyd. Šeimos gyd. Odontologai Chirurgai Seselės Akušeriai-ginekologai Poliklinika Ambulatorijos Juragių Girininkų Ilgakiemio Linksmakalnio Kačerginės Girionių Eţerėlio Piliuonos Paţėrų

2.1.2. Jonučių šeimos sveikatos centras

Jonučių šeimos sveikatos centras - viena iš pirmųjų privačių pirminės sveikatos prieţiūros įstaigų Garliavoje. Jonučių PSPC teikiamos nemokamos šios paslaugos prisirašiusiems pacientams: bendrosios praktikos gydytojo, terapeuto, pediatro, ambulatorinio chirurgo, ginekologo, odontologo, kineziterapeuto. Atliekami šie nemokami tyrimai: bendras kraujo, šlapimo, cholesterolio, gliukozės. Taip pat atliekamos vaistų injekcijos į raumenis bei į veną, nemokami skiepai vaikams pagal privalomą valstybinį kalendorių, išrašomi siuntimai kitų specialistų konsultacijoms. Su šeimos gydytojo siuntimais galima kreiptis į visas valstybines gydymo įstaigas, kuriose konsultacijos ir gydymas nemokamas. Prisirašiusių pacientų gydymą ir tyrimus apmoka teritorinė ligonių kasa. Jonučių šeimos PSPC aptarnauja 5000 pacientų. Čia teikiama pagalba ir paslaugos pagal pirminio sveikatos prieţiūros lygio reglamentą, patvirtintą LR Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiuo metu PSPC dirba 15 darbuotojų, tarp jų 11 gydytojų ir kt. Specialistų (3 pav.).

3 pav. Jonučių šeimos sveikatos centro struktūra ir teikiamos paslaugos

„Jonučių šeimos sveikatos centras“

Paslaugos Darbuotojai

Vidaus ligų gyd. Vaikų ligų gyd.

Šeimos gyd. Odontologai Chirurgai Akušeriai-ginekologai Kineziterapiautas Bendrosios praktikos gydytojo Terapeuto Pediatro Ambulatorinio chirurgo Ginekologo Odontologo Kineziterapiauto Bendras kraujo tyrimas su nusėdimo greičiu Šlapimo Cholesterolio Gliukozės Nemokami tyrimai

2.2. Tyrimo organizavimas ir tyrimo imties nustatymas

Penkiolikos dienų (2009.01.26 – 2009.02.09) laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 15 val. VšĮ Garliavos pirminės sveikatos prieţiūros centre ir privačiame Jonučių šeimos sveikatos centre vienu metu buvo atliekama anoniminė anketinė pacientų apklausa. Apklausti buvo visi į šeimos gydytojus besikreipiantys 18 metų ir vyresni pacientai. Respondentams anketas VšĮ Garliavos PSPC įteikdavau pati, o privačiame Jonučių šeimos sveikatos centre – registratorės. Siekiant garantuoti anonimiškumą, pacientai, atsakę anketas, sudėdavo jas į paruoštą atsakytų anketų dėţę. Visi tyrime dalyvavusieji respondentai buvo supaţindinti su tyrimo tikslais. Apklausa atlikta laikantis sociologinių tyrimų profesinės etikos (konfidencialumo) ir teisių (savanoriškumo, teisės atsisakyti dalyvauti tyrime) principų, uţtikrinant respondentų anonimiškumą ir jų pateiktus duomenis naudojant tik rezultatų apibendrinime.

Tyrimo generalinę visumą sudarė suaugę (18 metų ir vyresni) abiejų lyčių VšĮ Garliavos PSPC ir privataus Jonučių šeimos sveikatos centro pacientai. Sudarant imtį, remtasi tikimybiniais imties sudarymo metodais, siekiant gauti didesnį imties reprezentatyvumą. Daugumai vadybinių sprendimų 95 proc. reikšmingumo lygis ir paklaidų ribos ± 4-5 proc. yra pakankami (8). Atrenkant respondentų skaičių turi įtakos tyrimo tikslas, atrankos būdas, generalinės visumos dydis bei norimų gauti rezultatų tikslumas ir patikimumas. Nustatytas minimalus imties tūris -380: VšĮ Garliavos PSPC pacientams buvo išdalinta 260 anketų. Pacientai grąţino 199 uţpildytų anketų (anketų grįţtamumas – 76,5 proc.). Privataus Jonučių šeimos sveikatos centro pacientams buvo išdalinta taip pat 260 anketų. Pacientai grąţino 195 atsakytų anketų (anketų grįţtamumas – 75,0 proc.).

Tyrimui atlikti pasirinktas anketinės apklausos metodas. Apklausos metodas yra ypač paplitęs ir plačiai naudojamas rinkodaros ir socialiniuose tyrimuose. Šis tyrimo metodas leidţia ne tik suţinoti ir išsiaiškinti prieţastis, sąlygojančias vartotojų sprendimus ir veiksmus, bet ir vartotojų vertinimą bei informaciją apie pačius vartotojus. Anketa yra labai patogi pirminių duomenų rinkimo metodinė priemonė, kuria galima greitai ir paprastai surinkti duomenis bei juos įvertinti. Surinkta informacija leidţia suţinoti ir spręsti, kaip ir kokias priemones tikslinga naudoti siekiant ţadinti palankią vartotojų reakciją, išsaugoti jau esamus vartotojus bei įgyti naujų. Anketų naudojimas padeda struktūrinti renkamus duomenis, todėl ţymiai lengviau juos analizuoti (8) .

Originalią darbo autorės parengtą pacientų apklausos anketą (ţr. 1 priedą) sudarė 23 klausimai. Šio darbo uţdaviniams įgyvendinti anketoje sudarytos keturios klausimų grupes:

įvadinė dalis, kurioje respondentai supaţindami su tyrimo tikslu ir uţdaviniais,

dalyviais bei organizatoriais, suteikiamos anonimiškumo garantijos;

bendroji dalis, kurioje pateikti bendro pobūdţio klausimai, susiję su PSP paslaugų prieinamumo ir organizuotumo vertinimu: susisiekimas su įstaiga; laikas, sugaištas įstaigoje; išorinė ir vidinė PSPĮ aplinka ir kt.

pagrindinė dalis, kurioje pateikti klausimai, norint suţinoti apie gydytojų teikiamų

paslaugų kokybę bei pacientų nuomonę apie suteiktas PSPĮ paslaugas: ar gydytojai išklauso pacientus, ar jie suprantamai išaiškina ligos diagnozę, kalba apie ligų profilaktiką, kodėl pacientai pasirinko šią PSPĮ ar ŠG ir kt.

baigiamoji dalis, kuri buvo skirta nustatyti socialines ir demografines respondentų charakteristikas: amţių, lytį, išsimokslinimą, socialinę- profesinę grupę, šeimyninę padėtį.

2.3. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristikos

Pacientai, kurie dalyvavo tyrime ir tinkamai uţpildė anketas, analizuojant duomenis vadinami respondentais. Respondentų struktūra pagal lytį, išsilavinimą, socialinę – profesinę grupę, šeimyninę padėtį pateikta 1 lentelėje. Tyrimo metu buvo apklausti 196 vyrai (49,7 proc.) ir 198 (50,3 proc.) moterys. Apklaustųjų struktūra pagal lytį reikšmingai nesiskyrė valstybinėje ir privačioje įstaigose.

Beveik pusė (42,7 proc.) respondentų turėjo vidurinį išsilavinimą, o maţiausia (1,5 proc.) pacientų buvo su pradiniu išsilavinimu. Pagal išsilavinimą privačioje ir valstybinėje PSPĮ pacientai buvo pasiskirstę skirtingai. Privačioje PSPĮ su viduriniu išsilavinimu buvo daugiau nei pusė (54,4 proc.) respondentų, o valstybinėje PSPĮ - beveik trečdalis (30,7 proc.). Pacientų su pradiniu išsilavinimu buvo 6,25 karto daugiau valstybinėje negu privačioje PSPĮ.

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal demografinius ir socialinius poţymius

Analizuojami poţymiai

Valstybinė

PSPĮ Privati PSPĮ Iš viso:

abs. sk. proc. abs.

sk. proc. abs. sk. proc.

L yt is Vyrai 94 47,2 102 52,3 196 49,7 Moterys 105 52,8 93 47,7 198 50,3 χ²=1,013; lls=1; p=0,314 Išsi lavi n imas Pradinis 5 2,5 1 0,4 6 1,5 Nebaigtas vidurinis 41 20,6 5 2,6 46 11,7 Vidurinis 61 30,7 106 54,4 167 42,7 Spec. Vidurinis 21 10,6 35 18,0 56 14,2 Aukštesnysis 18 9,0 8 4,1 26 6,6 Nebaigtas aukštasis 15 7,5 2 1,0 17 4,3 Auštasis 37 18,6 38 19,5 75 19,0 χ²=61,233; lls=7; p=0,000 S oc ial in ė-p rof esin ė gr u p ė Moksleivis (studentas) 27 13,6 5 2,6 32 8,1 Darbininkas 44 22,1 31 15,9 75 19,0 Ūkininkas 9 4,5 31 15,9 40 10,2 Tarnautojas 32 16,1 22 11,3 54 13,7 Verslininkas 33 16,6 45 23,0 78 19,8 Bedarbis 16 8,0 32 16,4 48 12,2 Pensininkas 35 17,6 19 9,8 54 13,7 Neįgalus 0 0 1 0,5 1 0,2 Auginu vaiką 3 1,5 9 4,6 12 3,1 χ²=47,215; lls=8; p=0,000 Š eimyn in ė p ad ėtis Vedęs/ištekėjusi 132 66,3 134 68,7 266 67,5 Nevedęs/netekėjusi 38 19,1 27 13,8 65 16,5 Išsiskyręs/išsiskyrusi 14 7,0 22 11,3 36 9,7 Našlys/našlė 13 6,5 12 6,2 25 6,3 χ²=5,654; lls=4; p=0,226

Penktadalį (19,8 proc.) respondentų sudarė verslininkai ir penktadalį (19,0 proc.) - darbininkai. Kitų atstovų pagal darbinę veiklą buvo maţiau. Socialinė – profesinė pacientų struktūra privačioje ir valstybinėje PSPĮ skyrėsi. Valstybinėje buvo 1,3 karto daugiau darbininkų ir 1,7 karto daugiau pensininkų nei privačioje PSPĮ (atitinkamai, 22,1 ir 15,9 proc. bei 17,6 ir 9,8 proc.), tuo tarpu privačioje PSPĮ 1,3 karto daugiau buvo verslininkų (23,0 ir 16,6 proc.) ir darbininkų bei ūkininkų (15,9 ir 4,5 proc.).

Respondentų struktūra pagal šeimyninę padėtį privačioje ir valstybinėje PSPĮ reikšmingai nesiskyrė. Daugiausia respondentų gyveno šeimose (67,5 proc.).

Pacientai buvo suskirstyti pagal amţių į šias grupes šešias grupes: 18-24 m., 25-34 m., 35-44 m., 45-54 m., 55-64 m., 65 ir vyresni. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių ir lytį pateiktas 2 lentelėje. Daugiausiai, daugiau penktadalio (22,1 proc.) respondentų buvo

vidutinio amţiaus (45-54 m.) ir maţiausiai - kas devintas (10,2 proc.) pacientas buvo jauniausios amţiaus grupės – 18-24 m. Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal amţiaus grupes nustatyta, kad valstybinėje PSPĮ 2,5 karto daugiau vyresnių nei 65 m. pacientų ir 2,6 karto daugiau 18-24 m. negu privačioje. Valstybinėje PSPĮ lyginant su privačia vyrų buvo 9 kartus daugiau vyresnių nei 65 m. amţiaus ir 2,9 karto daugiau 18-24 m. amţiaus grupėje.

Apibendrinant demografinę ir socialinę respondentų charakteristiką galima teigti, kad apklausoje vyrų ir moterų dalyvavo maţdaug po lygiai (atitinkamai, 49,7 ir 50,3 proc.), daugiausiai 45-54 m. amţiaus (22,1 proc.) pacientai, beveik pusė (42,7 proc.) turėjo vidurinį išsilavinimą. Dauguma (67,5 proc.) - vedę arba ištekėjusios. Privačioje PSPĮ prisirašiusių pacientų statistiškai reikšmingai daugiau turėjo aukštąjį išsilavinimą, pagal darbinę veiklą – daugiau verslininkų.

2.4. Statistinė duomenų analizė

VšĮ Garliavos pirminės sveikatos prieţiūros centro ir privataus Jonučių šeimos sveikatos centro respondentų apklausos anketiniai duomenys analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketo SSPS (Satistical Package for Social Sciences) 11 versiją.

Statistinis duomenų reikšmingumas vertinamas pagal Chi kvadrato kriterijų, laisvės laipsnių skaičių (lls) bei statistinį reikšmingumą (8). Hipotezės apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybę buvo tikrinamos naudojant z kriterijų. Rodiklių skirtumai laikyti statistikai reikšmingais, kai p < 0,05, ypač reikšmingais, kaip p < 0,001 (9).

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes ir lytį valstybinėje ir privačioje PSPĮ

Metai

Valstybinė PSPĮ Privati PSPĮ

Iš viso: Lytis

Iš viso centre Lytis Iš viso centre

Vyrai Moterys Vyrai Moterys

n % n % n % n % n % n % n % 18-24 m. 19 20,2 10 9,6 29 14,7 7 6,9 4 4,3 11 5,6 40 10,2 25-34 m. 28 29,8 16 15,4 44 22,2 23 22,5 16 17,2 39 20,0 83 21,1 35-44 m. 13 13,8 18 17,3 31 15,7 31 30,4 19 20,4 50 25,6 81 20,6 45-54 m. 11 11,7 27 26,0 38 19,2 22 21,5 27 29,0 49 25,2 87 22,1 55-64 m. 6 6,5 18 17,3 24 12,1 17 16,7 17 18,3 34 17,4 58 14,8 >65 m. 17 18,0 15 14,4 32 16,1 2 2,0 10 10,8 12 6,2 44 11,2 Iš viso: 94 100 104 100 198 100 102 100 93 100 195 100 393 100

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Savo sveikatos vertinimas yra aktuali respondentų socialinio gyvenimo dalis, susijusi su sveikatos prieţiūra. Remiantis 2005 metais atliktu tyrimu, gyventojus, pagal savo subjektyvų sveikatos vertinimą, suskirstėme į tris grupes: geros, patenkinamos ir blogos sveikatos. Garliavoje daugiausiai apklaustųjų gyventojų – beveik trys penktadaliai (57,1 proc.) – manė, jog jų sveikata yra „patenkinama“, ketvirtadalis (25,8 proc.) savo sveikatą įvertino „bloga“ ir beveik penktadalis (17,1 proc.) nurodė, kad jų sveikata – „gera“ (4pav.).

Gera; 17,1 Patenkinama; 57,1 Bloga; 25,8 Gera Patenkinama Bloga

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal savo sveikatos vertinimą

Nustatyti statistikai reikšmingi skirtumai lyginant respondentų sveikatos vertinimą pagal lytį. Moterys vertino savo sveikatą prasčiau nei vyrai. Ketvirtadalis (25 proc.) vyrų ir beveik kas vienuolikta (9,1 proc.) moteris manė, kad jų sveikata yra „gera“, beveik trys penktadaliai vyrų ir moterų (atitinkamai, 58,7 ir 55,6 proc.) savo sveikatą įvertino „patenkinamai“ ir dvigubai daugiau moterų (35,3 proc.) negu vyrų (16,3 proc.) nurodė, kad jų sveikata „bloga“ (3 lentelė).

3 lentelė. Respondentų nuomonės apie savo sveikatą priklausomai nuo lyties skirstinys (proc.)

Lytis

Savo sveikatos vertinimas Labai

gera Gera Patenkinama Bloga

Labai

bloga Iš viso: abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. Vyras 11 5,6 38 19,4 115 58,7 23 11,7 9 4,6 196 100 Moteris 8 4,0 10 5,1 110 55,6 54 27,3 16 8,0 198 100 Iš viso: 19 4,8 48 12,2 225 57,1 77 19,5 25 6,4 394 100 χ²=31,349; lls=4; p=0,000

Vertinant respondentus pagal išsilavinimą ir jų pačių savo sveikatos vertinimą, gauti duomenys rodo, kad pacientai, turintys aukštąjį, nebaigtą aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, mano jog jų sveikata yra geresnė negu pacientai, turintys ţemesnį išsilavinimą (4 lentelė).

4 lentelė. Respondentų nuomonės apie savo sveikatą priklausomai nuo jų išsilavinimo skirstinys (proc.)

Išsilavinimas

Savo sveikatos vertinimas Labai

gera Gera Patenkinama Bloga

Labai

bloga Iš viso: abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. Pradinis 0 0 0 0 2 33,3 2 33,3 2 33,3 6 100 Nebaigtas vidurinis 0 0 6 13,1 16 34,8 10 21,7 14 30,4 46 100 Vidurinis 9 5,4 14 8,4 92 55,1 47 28,1 5 3,0 167 100 Spec. vidurinis 0 0 3 5,4 42 75,0 7 12,5 4 7,1 56 100 Aukštesnysis 3 11,6 8 30,8 14 53,8 1 3,8 0 0 26 100 Nebaigtas aukštasis 1 5,9 10 58,8 6 35,3 0 0 0 0 17 100 Aukštasis 6 8,1 7 9,3 52 69,3 10 13,3 0 0 75 100 χ²=140,491; lls=28; p=0,000

5 lentelės duomenys rodo, kad nuomonė apie savo sveikatą siejosi su pacientų amţiumi. Jauniausios amţiaus grupės (18-24 m.) respondentai savo sveikatą vertino kaip „labai gerą“ 27 karto geriau nei 65 metų ir vyresni pacientai. Tuo tarpu ne vienas iš vyresnių nei 45 metų ţmonių savo sveikatos nevertino „labai gerai“ ir tik pavieniai asmenys atsakė, kad jų sveikata - „gera“.

5 lentelė. Respondentų nuomonės apie savo sveikatą priklausomai nuo jų amţiaus skirstinys (proc.) Savo sveikatos vertinimas Amţiaus grupės 18-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65 m. ir vyresni Labai gera 27,5 8,4 1,3 0 0 0 Gera 50,0 24,1 4,9 3,4 0 2,3 Patenkinama 22,5 67,5 88,9 70,1 39,7 6,8 Bloga 0 0 4,9 23,0 50,0 54,5 Labai bloga 0 0 0 3,5 10,3 36,4 Iš viso: 100 100 100 100 100 100 χ²=349,104; lls=24; p=0,000

Mūsų tyrimo Garliavoje duomenys skyrėsi, lyginant su 2005 m. Lietuvoje atliktu „Savo sveikatos vertinimo“ tyrimu, kurio duomenimis, beveik pusė (46,9 proc.) Lietuvos gyventojų savo sveikatą laikė „gera“, du penktadaliai (39,6 proc.) – „vidutine“ ir kas septintas (13,5 proc.) manė, kad jų sveikata – „bloga“ (49). Suskirsčius respondentus pagal lytį, 2005 m. gauti tyrimo duomenys buvo geresni negu Garliavoje besigydančių respondentų. Tuo metu daugiau nei pusė (54,8 proc.) vyrų ir du penktadaliai (40,3 proc.) moterų savo sveikatą įvertino „gerai“, beveik pusė (43,7 proc.) moterų ir trečdalis (34,8 proc.) vyrų manė, kad jų sveikata „patenkinama“ ir beveik kas šešta (16,4 proc.) moteris ir kas dešimtas (10,4 proc.) vyras nurodė, kad jų sveikata yra „bloga“. Taigi, galime teigti, kad Garliavoje apklausti ţmonės savo sveikatą vertina prasčiau lyginant su prieš ketverius metus atlikto tyrimo Lietuvoje duomenimis.

Apibendrinant mūsų gautus rezultatus apie pacientų savo sveikatos vertinimą, galima teigti, kad beveik trys penktadaliai (57,1 proc.) – manė, jog jų sveikata yra „patenkinama“, ketvirtadalis (25,8 proc.) savo sveikatą įvertino „bloga“ ir beveik penktadalis (17,1 proc.) nurodė, kad jų sveikata – „gera“. Moterys savo sveikatą vertino prasčiau nei vyrai. Pacientai, turintys aukštąjį, nebaigtą aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, statistiškai patikimai savo sveikatą vertino geriau negu pacientai, turintys ţemesnį išsilavinimą.

3.2. Veiksniai įtakoję pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos pasirinkimą privačioje ir valstybinėje PSPĮ

Tyrimo metu buvo stengtasi išsiaiškinti veiksnius, lėmusius pastovų prisirašymą prie vienokios ar kitokios PSPĮ. Gauti tyrimo duomenys nustebino. Apklausus dviejų Garliavos sveikatos prieţiūros įstaigų pacientus, pasirodė, kad reikšmingiausias veiksnys, pasirenkant PSPĮ, buvo patogi vieta (75,3 proc.). Kiti išvardinti veiksniai (gydytojų kompetencija, dirbantys būtiniausių sričių specialistai, gera paslaugų kokybė, nuoširdus personalo bendravimas) neturėjo reikšmės pastoviam pacientų prisirašymui PSPĮ (6 lentelė).

6 lentelė. Veiksnių, kurie įtakojo pastovų pacientų prisirašymą privačioje ir valstybinėje PSPĮ, skirstinys (proc.)

Veiksniai, įtakojantys pastovų prisirašymą prie PSPĮ

Valstybinė PSPĮ Privati PSPĮ Iš viso: abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc.

Gydytojų kompetentingumas 19 10,3 2 1,0 21 5,5

Tai, kad įstaigoje dirba

būtiniausių sričių specialistai 12 6,5 0 0 12 3,4

Nuoširdus personalo

bendravimas su pacientu 11 6,0 1 0,5 12 3,4

Patogi įstaigos vieta 120 65,2 167 85,6 287 75,3

Paslaugų prieinamumas (pvz., lengva uţsiregistruoti, nėra eilių, priėmimas vyksta nurodytu laiku)

3 1,6 14 7,2 17 4,5

Gera paslaugų kokybė 11 6,0 3 1,5 14 3,7

Neturėjau kito pasirinkimo 8 4,4 8 4,2 16 4,2

Iš viso: 184 100 195 100 379 100

χ²=68,829; lls=7; p=0,000

Tolimesnė analizė pagal pacientų išsilavinimą parodė, kad beveik ketvirtadaliui (23,1 proc.) aukštesnįjį, ir beveik kas dešimtam nebaigtą aukštąjį ar aukštąjį išsilavinimą turinčių pacientų svarbi gydytojo kompetencija (7 lentelė).

7 lentelė. Išsilavinimo ir veiksnių, kurie įtakojo pastovų pacientų prisirašymą PSPĮ palyginimo skirstinys (proc.)

Veiksniai, įtakojantys pastovų prisirašymą prie PSPĮ Išsilavinimas Pradinis Nebaigtas vidurinis Vidurinis Spec. vidurinis Aukštesnysis Nebaigtas aukštasis Aukštasis Gydytojų kompetentingumas 0 0 2,4 0 23,1 11,8 9,3

Tai, kad įstaigoje dirba būtiniausių sričių

specialistai 0 0 3,6 0 11,5 5,9 5,3

Nuoširdus personalo bendravimas su

pacientu 0 4,3 0,6 1,8 7,7 11,8 5,3

Patogi įstaigos vieta 100 73,9 83,2 89,3 53,9 52,9 66,7

Paslaugų prieinamumas (pvz., lengva

uţsiregistruoti, nėra eilių, priėmimas vyksta nurodytu laiku)

0 4,5 3,6 7,1 0 5,9 5,3

Gera paslaugų kokybė 0 13,0 2,4 0 0 0 4,0

Neturėjau kito pasirinkimo 0 4,3 4,2 1,8 3,8 11,7 4,1

Iš viso: 100 100 100 100 100 100 100

3.2.1. PSPĮ teritorinis prieinamumas

Vertinant šiuo poţiūriu, vienas svarbiausių kriterijų yra atstumas iki pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos. Nustatyta, kad visi tyrime dalyvavę respondentai į gydymo įstaigas vyko maţiau kaip valandą, dauguma (90,8 proc.) – maţiau nei 30 min. (8 lentelė).

8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal sugaištą laiką kelionei iki savo ŠG privačioje ir valstybinėje PSPĮ (proc.)

Sugaištas laikas Valstybinė PSPĮ Privati PSPĮ Iš viso: abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc.

Iki 30 min. 162 81,4 194 99,5 356 90,8

Iki valandos 37 18,6 1 0,5 38 9,2

Iš viso: 199 100 195 100 394 100

χ²=36,945; lls=1; p=0,000

Gauti duomenys parodė, kad vyresni nei 45 metų respondentai ilgiausiai uţtrunka kelionėje iki savo PSPĮ (9 lentelė). Mūsų tyrimo gauti duomenys panašūs, lyginant su N.Petralienės atlikto tyrimo duomenimis Varėnos PSPĮ. Šio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad visi centro respondentai į gydymo įstaigą vyko maţiau negu valandą (41).

Analizuojant Garliavos duomenis, privačioje PSPĮ pacientų, kuriuos tenkino sugaištas laikas, nuvykstant į gydymo įstaigą, buvo 1,5 karto daugiau negu valstybinėje (atitinkamai, 98,5 ir 62,8 proc., χ²=79,596; lls=1; p=0,000).

9 lentelė. Respondentų amţiaus ir sugaišto laiko kelionei iki savo ŠG skirstinys (proc.) Kelionės laikas Amţiaus grupės Iš viso: 18-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65 m. ir vyresni abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. abs. sk. proc. Iki 30 min. 39 11,0 81 22,8 77 21,6 80 22,5 50 14,0 29 8,1 356 100 Iki valandos 2 5,3 2 5,3 4 10,5 7 18,4 8 21,1 15 39,5 38 100 χ²=39,716; lls=6; p=0,000

3.2.2. Vidinė PSPĮ aplinka

Šiuo poţiūriu dėmesys buvo kreipiamas į gerą PSPĮ aplinkos apšvietimą, patalpos

šiltumą, vietas atsisėsti, galimybę pasikabinti paltus, informacinių lankstinukų, ţurnalų, laikraščių sveikatos temomis prieinamumą. Respondentai vidinę PSPĮ aplinką vertino pagal išvardintų kriterijų buvimo daţnumą: visada, daţniausiai, kartais, labai retai ir niekada. Gauti rezultatai parodė, kad geresnės laukimo sąlygos pacientams sudarytos privačioje PSPĮ: dauguma pacientų nurodo, kad čia visada geras patalpų apšvietimas, šilta, yra vietos paltams pasikabinti, atsisėsti, yra informacinių lankstinukų, ţurnalų, laikraščių sveikatos temomis (10 lentelė). Rezultatai rodo, kad privačioje PSPĮ statistiškai patikimai kreipiamas didesnis dėmesys, sudarant tinkamą laukiamojo aplinką pacientams.

Mūsų atlikto tyrimo duomenys panašūs į Ţ.Milašauskienės ir I.Misevičienės 2006 metais atliktu tyrimo rezultatus, kai buvo nustatyta, kad privačių gydymo centrų pacientai geriau vertino laukiamųjų patalpas 5,6 karto lyginant su valstybine PSPĮ (35). Šiaulių pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose 67,6 proc. respondentai manė, jog laukiamųjų patalpos yra patogios. Mūsų tyrimo metu buvo nustatytas dar didesnis procentas pacientų teigiančių jog PSPĮ patalpos yra patogios.

Apibendrinant gautus duomenis, galima teigti, kad reikšmingiausias veiksnys respondentams, pasirenkant PSPĮ, buvo patogi jos vieta (75,3 proc.). Svarbus teritorinis PSPĮ prieinamumas, dauguma (90,8 proc.) į gydymo įstaigas vyko maţiau nei 30 min. Vertinant vidinę PSPĮ aplinką, nustatyta, kad privačioje PSPĮ sudarytos statistiškai patikimai geresnės laukiamojo aplinkos sąlygos pacientams: visada geras patalpų apšvietimas, šilta, yra vietos paltams pasikabinti, atsisėsti, yra informacinių lankstinukų, ţurnalų, laikraščių sveikatos temomis.

10 lentelė. Respondentų nuomonės apie privačios ir valstybinės PSPĮ laukiamųjų patalpų aplinką skirstinys (proc.) Laukiamojo aplinkos veiksniai Valstybinė PSPĮ Privati PSPĮ Visad a Daţniausiai Kartais Labai retai Niekada Iš

viso: Visada Daţniausiai Kartais

Labai retai Niekada Iš viso: Pakankamai vietų atsisėsti 37,7 48,7 12,1 1,5 0 100 88,2 11,8 0 0 0 100 χ²=110,697; lls=3; p=0,000 Geras apšvietimas 52,8 46,7 0,5 0 0 100 87,2 12,8 0 0 0 100 χ²=55,515; lls=2; p=0,000 Šilta 52,3 46,7 1 0 0 100 88,2 11,3 0,5 0 0 100 χ²=60,887; lls=2; p=0,000 Yra vieta paltams pasikabinti 51,8 47,7 0,5 0 0 100 87,2 12,3 0,5 0 0 100 χ²=60,770; lls=3; p=0,000 Yra informacinių lankstinukų, ţurnalų sveikatos temomis 46,2 50,3 3,5 0 0 100 88,7 10,8 0,5 0 0 100 χ²=80,805; lls=2; p=0,000