LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Iveta Deltuvytytė
Šunų odos pakitimų dėl hipotiroidizmo įtakos analizė smulkių gyvūnų klinikoje „X“ The analysis of the skin changes due to the influence of the hypothyroidism in canines in small
animals clinic “X”
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. Dovilė Svetikienė
DARBAS ATLIKTAS SMULKIŲ GYVŪNŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų odos pakitimų dėl hipotiroidizmo įtakos analizė smulkių gyvūnų klinikoje „X““:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)
vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRAUKA... 5 SUMMARY... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1 HIPOTIROIDIZMAS ... 9 1.1.1 Hipotiroidizmo priežastys ... 91.1.2 Klinikiniai hipotiroidizmo požymiai... 10
1.1.3 Hipotiroidizmo diagnostika ... 11
1.1.4 Diferencinės diagnozės ... 12
1.1.5 Gydymas ... 17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19
2.1TYRIMO MEDŽIAGA ... 19
2.2TYRIMO METODAI ... 19
3. TYRIMO REZULTATAI... 23
3.1KLINIKINIŲ IR LABORATORINIŲ TYRIMŲ DAŽNUMAS ... 23
3.1.1 Kortizolio kiekio nustatymas ... 24
3.1.2 Odos skutenų tyrimas ... 25
3.1.3 Eliminacinė dieta ... 25
3.1.4 Bakteriologinis tyrimas ... 25
3.1.5 Mikologinis tyrimas ... 26
3.1.6 Skydliaukės hormonų koncentracijos tyrimas ... 26
3.2HIPOTIROIDIZMU SERGANTYS PACIENTAI ... 28
3.2.1 Rizikos veiksniai, predisponuojantys hipotiroidizmo išsivystymą ... 29
3.2.2 Hipotiroidizmu sergančių šunų skydliaukės hormonų koncentracijos ... 30
3.2.3 Hipotiroidizmu sergančių šunų pagrindiniai odos sutrikimai ... 31
3.3GYDYMO VEIKSMINGUMAS ... 33
3.3.1 Skydliaukės hormonų koncentracijos pokyčiai po gydymo ... 33
3.3.2 Odos simptomų pokytis po gydymo ... 34
ŠUNŲ ODOS PAKITIMŲ DĖL HIPOTIROIDIZMO ĮTAKOS ANALIZĖ SMULKIŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE „X“
Iveta Deltuvytytė Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Hipotiroidizmas yra klinikinis sindromas, atsiradęs dėl skydliaukės hormonų trūkumo. Tai yra vienas dažniausiai pasireiškiančių endokrinologinių susirgimų šunims, kurio vienas iš pagrindinių simptomų – odos pakitimai. Hipotiroidizmas pasireiškia nespecifiniais simptomais, todėl juos lengva sumaišyti su kitomis ligomis, turinčiomis panašius odos pakitimus. Šio darbo tikslas - įvertinti hipotiroidizmo įtaką šunų odos pakitimų atsiradimui, išanalizuoti šiai ligai būdingus požymius, aptarti galimus diagnozavimo bei gydymo metodus. Tyrimas atliktas smulkių gyvūnų klinikoje „X“ 2019 metais. Tuo metu buvo renkamos ir analizuojamos nuo 2017-01-01 iki 2019-07-30 visų į kliniką atvestų, odos problemas turinčių pacientų ligos istorijos (n = 311), ypatingą dėmesį skiriant pacientams, kuriems buvo įtartas hipotiroidizmas bei atlikti skydliaukės hormonų koncentacijos iš kraujo serumo tyrimai (n = 65). Iš 65 pacientų, kurie įtariamai galėjo sirgti hipotiroidizmu, buvo atlikta išsami diferencinė diagnostika ir tyrimui atrinkti 39 pacientai, kuriems diagnozavo šią ligą. Surinkti anamnezės duomenys, atlikta klinikinė apžiūra, įvertinti klinikiniai simptomai, amžiaus, lyties ir veislės įtaka susirgimo atsiradimui, skydliaukės hormonų koncentracija kraujo serume, gydymo efektyvumas.
Dažniausiai gyvūnams, sergantiems hipotiroidizmu, pasireiškę pakitimai yra simetriškos alopecijos odoje (82,05 proc.) (p = 0,005, HR = 1,124). Retesni pakitimai - hiperpigmentacija (51,28 proc.), išsausėjusi oda (53,85 proc.), niežulys (46,15 proc.), lengvas plauko kritimas iš pažeistų vietų (46,15 proc.). Hipotiroidizmas dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 7 metų šunims (p >0,05), lyties predispozicijos nėra. Dažniau sergančios veislės – prancūzų buldogai (15,38 proc.), jorkšyro terjerai (10,25 proc.) (p>0,05).
Didžiajai daliai sergančių šunų buvo nustatytas TT3 koncentracijos kraujo serume sumažėjimas (84,6 proc.), kurio vidurkis siekė 0,444 0,17 ng/ml, fT4 sumažėjimas (89,7 proc.), kurio vidurkis siekė vos 0,416 0,24 ng/dl. Pastebėta, jog T4 daugeliui šunų išliko normos ribose. Vidurkis 1,495 0,71 µg/dl. Tik 12 šunų nustatyta šiek tiek žemiau nei normos ribos (30,1 proc.), todėl tiroksinas nėra tinkamas rodiklis, norint diagnozuoti hipotiroidizmą. Gydymas levotiroksinu yra efektyvus. Visi odos sutrikimai 100 proc. sumažėjo vartojant šį preparatą kartu su papildais odai.
THE ANALYSIS OF THE SKIN CHANGES DUE TO THE INFLUENCE OF THE HYPOTHYROIDISM IN CANINES IN SMALL ANIMALS CLINIC “X”
Iveta Deltuvytytė Master’s Thesis
SUMMARY
Hypothyroidism is a clinical syndrome cause of thyroid hormone deficiency. It is one of the most common endocrinopathies in dogs, which are the main symptoms – skin lesions. Hypothyroidism does not exhibit specific symptoms therefore they are easy to mix with other diseases with similar skin lesions. The purpose of this thesis is to evaluate the influence of hypothyroidism on the development of canine skin lesions, to analyze the symptoms of this disease and discuss possible methods of diagnosis and treatments. The research was performed in small animal clinic "X” in 2019 years. All patients with skin problems (n = 311) who were brought to clinic been analyzed during 01.01.2017 – 07.09.2019 period by giving special attention to patients with suspected hypothyroidism (n=65). Of the 65 patients with suspected hypothyroidism, 39 of them were diagnosed of this disease. More detailed studies performed for those canines: anamnesis, clinical symptoms, age, gender, thyroid hormone concentration in blood serum. Analysis of the results of thyroid hormone tests in patients and their comparison with clinical manifestations.
The most common clinical symptom of hypothyroidism associated with skin lesions is symmetrical alopecia (82,05 %) (p=0,005, HR = 1,124). Less common signs are hyperpigmentation (51,28%), dry skin (53,85%), sensitive /itchy skin (46,15%), easy hairs plucking from damaged areas (46,15%). Hypothyroidism is most commonly diagnosed in dogs older than 7 years (p >0,05). No gender predisposition. The most common breeds who are sick – french bulldogs (15,38 proc.) yorkshire terriers (10,25 proc.). (p>0,05)
T4 and fT4 levels reduction were observed in blood serum. T4 (average 0,444 0,17 ng/ml.) in 84,6% of dogs, fT4 (0,416 0,24 ng/dl) in 89,7% of dogs. TT3 was found to be within normal limits in most dogs (average 1,495 0,71 µg/dl). Only 12 of them were slightly below the normal range (30,1%), that is why thyroxine is not a valid indicator for the diagnosis of hypothyroidism.
SANTRUMPOS
T4 – 3,5,3‘,5‘-L-tetrajodtironinas, L-tiroksinas T3 - 3,5,3‘-L-trijodtironinas TSH – tirotropinas fT4 – laisvas tiroksinas T4 – bendras tiroksinas TT3 – bendras trijodtironinasTTH (TSH) – skydliaukę stimuliuojantis hormonas AKTH – adenokortikotropinis hormonas
ĮVADAS
Hipotiroidizmas yra vienas dažniausiai pasitaikančių endokrinologinių susirgimų šunims, kurio pasireiškimas siekia 0,2 - 0,6 proc. visoje jų populiacijoje. (1) Klinikinių požymių įvairovė, kurie apima beveik visas organizmo sistemas bei specifinių simptomų nebuvimas labai apsunkina ligos atpažinimą. Neteisingą šios ligos diagnozę lemia blogų diferencinių diagnozių pasirinkimas, klaidingas gautų tyrimų rezultatų interpretavimas bei tai, jog nėra nei vieno 100 proc. patikimo tyrimo. (2)
Hipotiroidizmo diagnozė dažnai susideda iš išsamios anamnezės, klinikinių simptomų, laboratorinių tyrimų ir atsako į gydymo rezultatų visumą. (2, 3)
Veterinarijos gydytojas privalo reaguoti į visus klinikinius simptomus, atkreipti dėmesį ir į tuos, kurie pasitaiko ypatingai retai. Turi žinoti kaip juos atpažinti ir įvertinti gretutinių ligų tikimybę, suprasti gyvūno galimą fiziologinių ypatumų ar anksčiau taikyto gydymo įtaką tyrimų rezultatams. Dėl to, jog nėra atsižvelgiama į šiuos ypatumus, klinikinėje praktikoje nustatoma gana daug klaidingai teigiamų hipotiroidizmo atvejų. (3)
Dermatologinės problemos pasireiškia 60 - 80 proc. sengančiųjų. (4) Yra daugybė šunų, kurie kenčia dėl odos problemų ne vienerius metus dėl to, jog klinikiniai simptomai nėra specifiniai ir yra panašūs į daugelį kitų odos problemas sukeliančių ligų. Klinikiniai požymiai pasireiškiantys odoje būna labai įvairūs ir priklauso nuo ligos sunkumo bei trukmės. (2)
Darbo tikslas: išanalizuoti hipotiroidizmo diagnostikos metodus, klinikinius požymius odoje, tyrimų rezultatus bei gydymo metodus.
Darbo uždaviniai:
1. Pateikti hipotiroidizmu sergančių šunų analizę smulkių gyvūnų klinikoje X. 2. Nustatyti šunų hipotiroidizmą predisponuojančius veiksnius.
3. Įvertinti hipotiroidizmo sukeltus pakitimus ir pažeidimus odoje.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Hipotiroidizmas
1.1.1 Hipotiroidizmo priežastys
Hipotiroidizmas – tai vienas dažniausiai pasitaikančių šunų endokrinologinių susirgimų. Nepaisant to, jog hipotiroidizmas yra dažnas sutrikimas, dėl neaiškių simptomų ir esant trūkumui specifinių tyrimų, ši liga yra viena dažniausių klaidingai diagnozuojamų. (4) Liga dažnai diagnozuojama 7-9 metų šunims. (5) Jaunesnių nei 2 metų pacientų beveik nėra. (4) Manoma, jog lyties predispozicijos nėra. Dažniausiai sergančios šunų veislės - auksaspalviai retriveriai, bigliai, bokseriai, dalmatinai, labradoro retriveriai, pudeliai, spanieliai, airių seteriai, šnauceriai, takso veislės šunys. (6 - 10)
Hipotiroidizmas visada atsiranda sutrikus skydliaukės ir jos funkcijas reguliuojančių hormonų veiklai. (5)
Hipotiroidizmas skirstomas į: 1.Pirminė – skydliaukės patologijos:
Autoimuninės kilmės Įgimtas
Neoplastinės kilmės Idiopatinės kilmės
2. Antrinė – sutrikusi hipofizės funkcija: TSH molekulių defektai
Hipofizės neoplazijos Jatrogeninės kilmės Įgimtas hipopituitarizmas 3. Tretinė – pagumburio defektai:
Įgimti
Įgyti pagumburio struktūros suardymai 4. Jauniklių:
Skydliaukės disgenezė Jodo deficitas pašaruose Goitrogenų gavimas su pašaru Įgimta dishormonogenezė 5. Jatrogeninė:
I131 jodo izotopo sukelta hipotireozė (2,11)
Pagrindinė pirminė priežastis yra paveldimas limfocitinis tiroiditas. (4) Apie 95 proc. visų klinikinėje praktikoje pasireiškusių atvejų. (12)
Skydliaukė sintetina hormonus, kurie savo sudėtyje turi jodidą, tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (TT3) ir yra atsakingi už pagrindinius medžiagų apykaitos procesus bei deguonies sunaudojimą organizmo audiniuose. (9) Jie skatina eritropoezę ir reguliuoja cholesterolio sintezę ir skilimą. Skydliaukės hormonai ypač reikalingi plaukų folikulų augimo inicijavimui, kornifikacijai, riebalinių liaukų sekrecijai bei bakterinės floros kontrolei. (4)
1.1.2 Klinikiniai hipotiroidizmo požymiai
Hipotiroidizmo atveju klinikiniai požymiai būna labai įvairūs, jie gali skirtis tarp šunų veislių ir būti skirtingų stadijų. (6) Klinikiniai požymiai dažniausiai išryškėja, kai būna pažeista daugiau nei 70 proc. skydliaukės. (7, 9) Apie 50 proc. sergančių šunų pasireiškia antsvoris. (13) 80 proc. šunų pasireiškia - apatija bei fizinio krūvio netoleravimas. Gyvūnas gali būti aktyvus, tačiau vėliau jam reikia daugiau laiko pailsėti nei sveikam augintiniui. (14)
Paveikiamos sistemos:
• Širdies ir kraujagyslių - letargija, krūvio netoleravimas, bradiaritmija, kardiomiopatija. • Endokrininė/metabolinė – letargija, sulėtėjęs
metabolizmas.
• Virškinimo - svorio padidėjimas.
• Kraujo/imuninė/limfinė – žemo laipsnio neatsinaujinanti anemija.
• Skeleto ir raumenų – epifizinė displazija su įgimta liga.
• Nervinė – kranialinio nervo deficitas, sutrikęs vestibulinis aparatas.
• Neuromuskulinė – periferinė neuropatija. • Oftalmologinė – ragenos lipidozė.
• Reprodukcinė – ilgalaikis estrus intervalas, ciklo išsiderinimas.
• Dermatologinė – sausa, žvynuota oda, simetriškos alopecijos, seborėja, hiperpigmentacija, miksedema,
pasikartojančios piodermijos. (15) (1 pav.) (1 Lentelė) 1 pav. Simetriškos alopecijos sukeltos
hipotiroidizmo. (autoriaus nuotrauka)
1 lentelė. Simptomai, pasireiškiantys sergant hipotiroidizmu.
Dažni požymiai Sausas, trapių plaukų kailis, plaukų slinkimas, plaukų neataugimas po kirpimo, alopecija ant nosies, uodegos alopecija („žiurkės uodega“), simetriškos alopecijos ant nugaros, hiperpigmentacija, hiperkeratozė, paviršinė piodermija.
Nedažni požymiai Silpnumas, fizinio krūvio netoliaravimas, šalčio netoliaravimas.
Reti požymiai Akių sutrikimai, reprodukciniai sutrikimai,
bradikardija.
Nei vienas iš klinikinių požymių nėra 100 proc. nusakantis hipotiroidizmą. Paprastai jie yra laipsniškai kintantys ir apgaulingi, todėl nereikėtų susikoncentruoti į pagrindinius aprašytus požymius. (4)
1.1.3 Hipotiroidizmo diagnostika
Iš daugybės diagnostinių tyrimų, skirtų įvertinti skydliaukės funkciją, nėra nė vieno optimalaus, kuris būtų 100 proc. patikimas, todėl sunku diagnozuoti šią ligą. (18) Visi tyrimai turi privalumų ir trūkumų, kuriuos kiekvienas veterinarijos gydytojas turėtų žinoti. Būtent dėl šios priežasties nei vienas gydytojas negali tiksliai patvirtinti ar paneigti hipotiroidizmo visais atvejais. (4)
Norint įvertinti šuns skydliaukės veiklą gydytojas pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį: 1. Pacientas vyresnis nei 2 metai;
2. Gyvūnas vartoja medikamentus, kurie galėtų paveikti tyrimo rezultatus; Galimi tyrimai hipotiroidizmo diagnozavimui:
1. Cholesterolio kiekio nustatymas iš kraujo serumo. Apie 75proc. gyvūnų padidėja jo kiekis. (18)
2. Tiroksino koncentracijos kiekio nustatymas iš kraujo serumo. Tai yra vienas iš patikimiausių būdų, nes apie 90 proc. pacientų tiroksino kiekis būna žemesnis už normos ribas. (19)
3. Laisvo tiroksino koncentracijos nustatymas iš kraujo serumo. Jis yra pats specifiškiausias hipotiroidizmui nustatyti, nes jo koncentracija 90-98 proc. pacientų būna žemesnė už normos ribas. (19)
TTH koncentracija gali būti normos ribose, todėl tai nėra patikimiausias rodiklis hipotiroidizmui diagnozuoti. (18)
5. Antikūnų nustatymas prieš skydliaukės hormonus. Jie dažnai nustatomi, kai hipotiroidizmo priežastis yra limfocitinis tiroiditas. (18)
6. Patikimiausias būdas nustatyti galutinę diagnozę - vartoti levotiroksiną ir stebėti, ar simptomai gerėja. (4)
1.1.4 Diferencinės diagnozės
Hipotiroidizmas pasireiškia nespecifiniais simptomais, todėl juos lengva sumaišyti su kitomis odos ligomis. (2 lentelė).
2 lentelė. Ligos, kurios turi panašius dermatologinius simptomus kaip ir hipotireozė (13,22)
Ligos Simetriškos alopecijos Hiperpigmentacija Išsausėjusi oda Niežulys Lengvas plauko kritimas iš pažeistų vietų Malasezijų sukeltas dermatitas - + - + - Hiperestrogenizmas + + + - + Alopecijos X - + - - - Hiperadrenokorticizmas (kušingo sindromas) + + - + - Maistinė alergija - - + + + Hipotiroidizmas + + + + +
Hiperadrenokorticizmas (kušingo sindromas)
Spontaniško hiperadrenokorticizmo priežastis – per didelis kortizolio produktyvumas antinkščių žievėje. Lėtinio – per didelis išorinis, bet kokių gliukokortikoidų vartojimas, bet kokia forma, bet kokiu patekimo į organizmą keliu. Visais atvejais klinikinius požymius lemia padidėjusi cirkuliuojančių gliukokortikoidų koncentracija kraujo serume.
Maždaug apie 80-85 proc. natūraliai atsirandančio hiperadrenokorticizmo atvejų yra dėl antinkšių hiperplazijos, kuriems daro įtaką kortikotropiniai navikai ar per didelė adenokortikotropinio hormono sekrecija. Apie 15-20 proc. diagnozuotų atvejų yra dėl antinkščių žievės neoplazijos, piktybinių navikų. (23)
Kušingo sindromas pasireiškia paveikdamas skirtingas organizmo sistemas. Labiausiai vyraujantys pakitimai yra šalinimo sistemoje, ir odoje. Apie 90 proc. atvejų pasireiškia poliurija, polidipsija, proteinurija. Odoje matomos simetriškos alopecijos, plaukų slinkimas, odos hiperpigmentacija, plona oda, komedonai, hiperpigmentacija, pasikartojanti piodermija. Apie 10 proc. pacientų pasireiškia
endokrininė/metabolinė hiperglikemija, cukrinis diabetas. Taip pat gali būti širdies ir kraujagyslių sistemos hipertenzija, polifagija, lengva eritrocitozė ir trombocitozė, imuninės sistemos slopinimas, sėklidžių atrofija. Pastebimas raumenų slipnumas, nutukimas, letargija,
raumenų atrofija. (15) (2 pav.) 2 pav. Kušingo sindromu sergantis šuo (24)
Diagnozuoti šią ligą galima tiriant kortizolio ir kreatinino kiekį šlapime. Sergant jų kiekis beveik visada būna padidėjęs virš normos ribų. Taip pat atliekant šlapimo tyrimą pastebėta, jog 80 proc. atvejų sumažėja šlapimo santykinis tankis. 50 proc. atvejų pasireiškia šlapimo takų infekcijos, todėl šlapime galima pastebėti bakterijų. Stebima proteinurija. (18)
Specifinis tyrimas norint nustatyti ligą - mažos dozės deksametazono slopinimo testas. Dėl neigiamos hipofizės atsakomosios reakcijos deksametazono naudojimas sumažina AKTH sekreciją. Dėl to kortizolio koncentracija sumažėja iki 1,0 – 1,5 µg/dl. Šunys, kurie serga hiperadrenokorticizmu, yra atsparūs šiai neigiamai reakcijai, todėl kortizolio išskyrimas nėra slopinamas. Jo koncentracija išlieka didesnė nei 1,5 µg/dl.
Gydymas priklauso nuo organizmo sistemų pažeidimo. Pagrindiniai du vaistai vartojami gydymui nuo šio ligos:
• Mitotanas – vienas pagrindinių vaistų vartojamų hiperadrenokorticizmui gydyti. Jis sukelia antinksčių veiklos slopinimą ir mažina kortizolio sekreciją. Lengvina klinikinius hiperadrenokorticizmo simptomus. Tabletės duodamos 2 kartus dienoje po 25 mg/kg. Ne daugiau 7 dienas. Po gydymo turi būti atliekamas atsako į AKTH testas. Jei po AKTH suleidimo kortizolio koncentracija yra 1,0 – 4,0 µg/kg, paskiriamas palaikomasis gydymas. Jei koncentracija didesnė nei 4,0 µg/kg, indukcinis gydymas pratęsiamas 2 – 5 dienoms. (16)
• Trilostanas – saugus ir efektyvus vaistas. Slopina kortizolio ir kitų kortikosteroidų gamybą bei sekreciją. Preparatas suduodamas 30 mg vieną kartą per dieną šunims, kurie sveria mažiau nei 5 kg, 60 mg šunims, kurie sveria 5 – 20 kg ir 120 mg šunims, sveriantiems daugiau kaip 20 kg. Atsako į AKTH testas turi būti atliekamas po 14 dienų. Kortizolio koncentracija turi būti žemesnė nei 5,0 µg/ml. (25)
Hiperestrogenizmas
Estrogeno toksiškumas nustatomas tada, kai estradiolis, estriolis ar estronas padidėja virš fiziologinės normos ribos. Labiausiai pasireiškia patinams esant sėklidžių navikams ir patelėms, kurioms diagnozuotos piometros. Jaunoms kalėms, turinčioms kiaušidžių folikulines cistas, lytinių liaukų neoplazijas. Senoms esant kiaušidžių navikams ar folikulinėms kiaušidžių cistoms. Taip pat hiperestrogenizmas gali pasireikšti gyvūnams, kurie gauna didelę dozę estrogeno iš aplinkos tada, kai jų šeimininkams yra taikoma transderminė pakaitinė hormonų terapija. (22)
Dažnai paveikiamos organizmo sistemos: limfinė, kraujo, imuninė, nervinė, reprodukcinė, šlapimo bei odos. (26)
Pagrindiniai simptomai: patelėms padidėjęs domėjimasis kitais šunimis, kraujavimas ir kraujagyslių išsiplėtimas, užsitesęs poestrus ir estrus. Patinams pastebimas kailio slinkimas, hiperpigmentacija, sumažėjęs lytinis potraukis, nimfomanija bei hematurija, kuri pastebima kartu su gerybine prostatos hiperplazija ar trombocitopenija. (27)
3 pav. Matomos alopecijos esant 4 pav. Alopecijos dėl padidėjusio policistinėms kiaušidėms (28) estrogeno kiekio (29)
Malasezijų sukeltas dermatitas
Mieliagrybiai, tokie kaip malasezijos, yra natūralūs komensalai randami ant daugelio gyvūnų odos. Esant oportunistinės odos bei ausų infekcijoms malasezijos dažnai apsunkina susirgimą. Tokiu atveju greitas identifikavimas ir gydymas yra labai svarbus. Malasezija dermatitas gali pasireišti bet kurios veislės, amžiaus ar lyties šunims. (13)
Ankstyvojoje susirgimo stadijoje pastebimas niežulys, vėliau eritemos, pūlingi eksudatai, hiperkeratozė, šašų užsidėjimas ant odos. Esant lėtinei infekcijai pastebimos alopecijos, oda tampa lichenifikuota ir hiperpigmentuota. (30) Abejais atvejais klinikiniai simptomai gali pasireikšti lokalizuota arba generalizuota formomis. Dažniausiai sukėlėjo pažeistos odos vietos: ausų, lūpų, snukio (5 pav.), tarpupirščių, kaklo oda. Taip pat pažeidimai gali būti aptinkami papilvės odoje, šlaunų medialinės pusės, anuso srities bei uodegos odoje. Pigiausias, paprasčiausias, greičiausias ir neinvazyvus būdas diagnozuoti ligą – citologinis tyrimas. (13)
Dermatitą galima gydyti priešgrybeliniais preparatais, kuriais gyvūnas yra maudomas ar jie purškiami ant šuns odos. Gydymas turi būti atliekamas 3 kartus per dieną iki tol, kol bus pastebimas pagerėjimas, bet ne mažiaus nei 2-3 savaites. Gydymą priešgrybiniais vaistais galima derinti su antibakteriniais šampūnais, kurių sudėtyje privalo būti 2 proc. chlorheksidino ar 2 proc. salicilo rūgšties. (13)
Maistinė alergija
Esant nepageidaujamai reakcijai į maistą, šunims atsiranda nesezoninis niežėjimas, pasikartojanti pioderma bei virškinimo trakto sutrikimai. Požymiai yra panašūs į šunų atopinio dermatito nuo aplinkos alergenų, dilgėlinės ar blusų sukelto alerginio dermatito simptomus. (6 pav.) Nėra pastebėta lyties ar amžiaus predispozicija. Yra tyrimų, kuriuose teigiama, jog labradoro retriveriai ir vakarų škotijos baltieji terjerai yra labiau linkę sirgti maistine alergija. (32)
Vienas dažniausiai taikomų būdų norint diagnozuotis neigiamą reakciją į tam tikrą alergeną yra eliminacinės dietos taikymas mažiausiai 4-6 savaites. Daugeliu atvejų laikantis eliminacinės dietos yra stebimas pagerėjimas, tačiau kartais reikia dietą pratęsti iki 8-10 savaičių, kol bus matomi reikšmingi pokyčiai. Dažniausiai, esant pasikartojančiai piodermijai, gali prireikti ilgesnės dietos, nes ji neretai atsinaujina po 6 savaičių. Taip pat kartu gydomos ir antrinės bakterinės infekcijos. (13)
6 pav. Maisto alergijos sukelti odos pokyčiai skirtingų veislių pacientams. (33)
Alopecija X
Alopecijos X etiologija išlieka neaiški. Įtariama, jog susirgimas gali būti susijęs su plaukų folikulų defektu. Klinikiniai simptomai pasižymi plaukų išslinkimu visose kūno vietose, ypač trinties. Palaipsniui tose vietose prarandama ir povilnė. Su laiku kailis retėja, oda tampa hiperpigmentuota. Gali pakisti natūrali plauko spalva. Galvos bei kojų oda beveik visais atvejais nebūna pakitusi. (7 pav.) (13)
Diagnozuojama remiantis anamnezės, klinikinės apžiūros duomenimis. Atliekama odos apžiūra bei diferencinės diagnostikos tyrimai dėl hiperadrenokordizmo, hipotiroidizmo, hiperestrogenizmo ir kitų galimų ligų. (13)
Vieno 100 proc. gydymo nėra. Siūloma atlikti kastraciją dėl lytinių hormonų pertekliaus organizme, kurie gali daryti įtaka odos plikimui. Mitotanas taip pat yra veiksminga gydymo priemonė. Dažnai skiriamas geriamas melatoninas, kuris išgydo 30-40 proc. atvejų. Bet koks gydymas, kuris skatina plaukų ataugimą, yra priimtinas todėl, kad alopecija X kaip pastebėta yra tik estetinė problema, kuri nesukelia pavojaus organizmui. (13)
7 pav. Šuo sergantis alopecija X (22)
1.1.5 Gydymas
Hipotiroidizmas nėra pagydomas. Norint kontroliuoti klinikinius požymius, būtina taikyti pakaitinę hormonų terapiją visą likusį gyvenimą. Atliekant tinkamą gydymą klinikiniai požymiai gali ir visai išnykti. Per kelis mėnesius nuo gydymo pradžios, gyvūnas gali netekti apie 10 proc. dėl ligos priaugto svorio. (15)
Nors hipotiroidizmas nėra pagydomas, vartojant reikiamus vaistus visą likusį gyvenimą, pakitimus odoje galima sumažinti pasirenkant tinkamą gydymą – pakaitinę hormonų terapiją. (4)
kraujagyslių ligomis, turėtų gauti tik 25 proc. standartinės dozės ją didinant po 25 proc. kas 2 savaites. Daugeliui šunų pagerėja po 14 – 21 dienos.
Laiko tarpas, per kurį išnyksta klinikiniai simptomai gydomiems šunims: • Apatija ir aktyvumo sumažėjimas 2 – 7 dienos;
• Lipemija ir su ja susijusios patologijos 2 – 4 savaitės; • Odos pakitimai 2 – 4 mėnesiai;
• Neurologiniai pakitimai 1 – 3 mėnesiai; • Širdies darbo pakitimai 1 – 2 mėnesiai;
• Reprodukcinės sistemos disfunkcija 3 – 10 mėnesių.
Galimi daugelis monitoringo būdų tokie kaip kraujo tyrimai, ultragarsas bei pats svarbiausias – klinikinių simptomų pasikeitimo stebėjimas. Didžiausia T4 koncentracija kraujo serume paprastai susidaro praėjus 4 - 6 valandoms po vaisto vartojimo. Vartojant vaistą svarbu įsitikinti, kad gyvūnas gauną tinkamą preparato dozę. Levotiroksino kiekis kraujyje turėtų būti normos ribose arba šiek tiek didesnis (40-70 nmol/l). Tačiau tiroksino biologinis įsisavinimas svyruoja nuo 13 proc. iki 87 proc., todėl labai sunku užtikrinti tinkamą vaisto kiekį. (15) Jei levotiroksino kiekis kraujyje nustatomas <30nmol/l, tai reiškia, kad dozė yra per maža. Jei >100 nmol/l, tai reiškia, kad dozė yra per didelė ir stebima prasidėjusi tiroksikozė. (20) Tiroksikozė – retas reiškinys, dėl greito metabolizmo ir toksinų išskyrimo per inkstus ir kepenis, tačiau gali pasireikšti tachikardija, alsavimas/dusimas, nervingumas, greitas svorio kritimas. Normaliai gyvūnas turėtų numesti apie 10 proc. svorio per 2 mėnesius. Vis dėlto, pasirodžius klinikiniams perdozavimo simptomams, dozė turėtų būti sumažinta. (4)
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Tyrimo medžiaga
Tyrimas atliktas smulkiųjų gyvūnų klinikoje „X“ 2019 metais trijų mėnesių laikotarpiu. Tuo metu buvo renkamos ir analizuojamos nuo 2017-01-01 iki 2019-07-30 metų visų į kliniką atvestų odos problemas turinčių šunų ligos istorijos (n=311). Atlikus pirmuosius apžiūros metodus iš tyrimo eliminuoti pacientai, kurie nepasižymi jokiais požymiais, kad galėtų sirgti hipotiroidizmu. Ypatingas dėmesį skiriamas pacientams, kuriems buvo įtartas hipotiroidizmas (n=65).
2.2 Tyrimo metodai
Atlikta klinikinių atvejų analizė. Prieš apžiūrą surinkta išsami anamnezė iš šeimininkų. Jos metu prašoma pateikti duomenis apie augintinio rūšį, veislę, amžių, lytį, svorį, kokius simptomus pastebėjo, kaip dažnai pastebimas požymių pasikartojimas, ar sirgo kokiomis nors ligomis anksčiau, ar turėjo problemų su oda, ar buvo gydytas. Jei taip - kokie gydymo metodai buvo taikomi esant išvardintiems susirgimams. Taip pat, kokiomis sąlygomis laikomas gyvūnas, kuo jis maitinamas. Ar pašaras pastaruoju metu nebuvo keistas, ar yra naudojas antkaklis (lašai) nuo blusų. Paklausiama ar gyvūnas laikomas vienas, ar šeimininkai su augintiniu nebuvo išvykę iš gyvenamosios vietos.
Atliktas bendras klinikinis tyrimas. Apžiūra atliekame mūvint vienkartines pirštines, kurios yra pagamintos iš latekso. Tyrimo metu įvertinama bendra gyvūno būklė. Tiriami parametrai: rektalinė temperatūra, kuri matuojama elektroniniu termometru, pulsas palpuojant v. femoralis, įvertinamas kvėpavimo dažnumas, širdies ritmas, konjunktyvos, auskultuojama širdis ir plaučiai, palpuojama pilvo sritis norint įvertinti įtempimą, skausmingumą, galimas apčiuopti susiformavusias mases, apžiūrimos pieno liaukos, patinams sėklidės, apyvarpė, įvertinamas judėjimas, orientacija aplinkoje.
Atlikta specialioji odos apžiūra. Būtinas, norint įvertinti odoje esančius pakitimus, norint įtarti vienokius ar kitokius dermatologinius sutrikimus. Tyrimas atliekamas dienos ar dirbtinėje šviesoje, vengiant tiesioginių saulės spindulių, kurie kliudo vertinti odos spalvą ir pažeidimų detales. Oda apžiūrima šia seka: snukis, galva, kaklas, liemuo, dorsalinis ir ventralinis paviršiai, priekinės, užpakalinės galūnės. Vertinami odoje atsiradę pirminiai ir antriniai pakitimai. Įvertinama kailio spalva, plauko išvaizda. Įdėmiai apžiūrimos ausys. Įvertinama nagų būklė.
pasireiškusi alergija maistui, paskiriama eliminacinė dieta. Pastebėjus antrinius odos pakitimus tokius kaip: pūslelės, pūlingo žaizdos atliekamas bakteriologinis tyrimas. Diagnozei patvirtinti atliekamas skydliaukės hormonų koncentracijos tyrimas. Po diagnostinių tyrimų buvo išsiaiškinta, jog hipotiroidizmu serga tik 39 pacientai. (1 priedas)
Norint sužinoti, ar amžius, lytis ir veislė turėjo įtakos susirgimui, pacientai buvo suskirtyti į grupes. Klinikiniai atvejai analizuojami pagal pacientų amžių buvo suskirstyti į 3: iki 5 metų, 6-9 metų, 11 – 13 metų imtinai. Pagal lytį grupuojami į patinus ir pateles. Pagal veislę išskiriami į atskiras veislių grupes. Mišrūnų grupę traktuojant kaip atskirą veislę.
Tyrimo pabaigoje apskaičiuojama, kurie odos simptomai hipotiroidizmu sergantiems pacientams pasireiškė dažniausiai. Įvertinama skydliaukės hormonų koncentracija. Stebima, kaip gydymo metu kito odos simptomai bei skydliaukės hormonų koncentracija.
Laboratoriniai tyrimai
Kraujas skydliaukės bei kortizolio hormonų koncentracijos nustatymui imtas laikantis aseptikos reikalavimų. Imta po 1-2 ml kraujo mėginio iš v. cephalica į mėgintuvėlį be antikoaguliantų, kuris buvo laikomas 5-10 min kambario temperatūroje. Kraujas buvo centrifuguojamas (EBA 20) 2500 apsisukimų per minutę greičiu apie 10-15 minučių. Nusiurbtas kraujo serumas vėliau analizuojamas imunologiniu AIA-360 analizatoriumi (TOSOH Bioscience), kuris yra pritaikytas gyvūnų hormoniniams tyrimams atlikti.
Odos skutmenų mėginys imtas iš šviežiausių pažeidimų židinių ribos su sveika oda skalpeliu skutama iki tol, kol pasirodo pirmas kraujo lašas. Mėginys paskirstomas ant imersiniu aliejumi padengto objektinio stiklelio ir uždengus dengiamuoju stikleliu mikroskopuojama. Tyrimas atliekamas iškart po mėginio paėmimo.
Paskiriant eliminacinę dietą iš pradžių liepta šunų nebešerti baltymais. Šeimininkams buvo leista pasirinkti gyvūną maitinti ryžiais arba bulvėmis. Dietos trukmė siekė 8-10 savaičių. Požymiams pagerėjus į mitybą įvesta vištiena ir stebima ar neatsiranda alerginė reakcija. Jei reakcija neatsirado, vadinasi, gyvūnas nėra alergiškas. Tada bandoma su žuvimi ir kitais produktais, kol randamas alergenas.
Mikologinis tyrimas atliekamas mėginį imant sterilus šepetėliu. Plaukai juo yra šukuojami kelias minutes pažeistose odos vietose. Šepetėlyje įstrigę plaukai bei pleiskanos yra perkeliami ant augimo terpės.
neseniai plyšusių arba nuo epidermio kolerečių. Mėginys sudedamas į transportinę terpę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos institute, remiantis patvirtintomis metodikomis, identifikuojami uždegimą sukėlę mikroorganizmai ir nustatomas jų jautrumas antimikrobinėms medžiagoms.
Duomenų statistinė analizė
3. TYRIMO REZULTATAI
Į smulkių gyvūnų kliniką „X“ buvo atvesta 311 pacientų, kurie turėjo odos sutrikimų. Atlikus klinikinę gyvūnų apžiūrą pastebėta, jog 65 pacientai turi panašius į hipotiroidizmo sukeliamus simptomus. Daugiausiai šunų turėjo simetriškas alopecijas (69,9 proc.), hiperpigmentaciją (49,9 proc.), išsausėjusią odą (42,4 proc.), niežulį (39,3 proc.) ir pasižymėjo lengvu plauko pešimu iš pažeistų odos vietų (33,3 proc.). Visi kiti požymiai pasireiškė iki 7,5 proc. (8 pav)
8 pav. Klinikiniai simptomai pasireiškę įtariamai hipotiroidizmu sergantiems pacientams
3.1 Klinikinių ir laboratorinių tyrimų dažnumas
9 pav. Diagnostinių tyrimų pasiskirtymas pagal atlikimo dažnumą
3.1.1 Kortizolio kiekio nustatymas
Iš 65 pacientų, kuriems buvo įtartas hipotiroidizmas, 55 atliktas kortizolio kiekio nustatymas kraujyje. Tyrimas atliktas norint eliminuoti kušingo sindromo galimybę. Remiantis tyrimų
duomenimis nustatyta, jog tik 5 pacientai nežymiai viršijo kortizolio koncentraciją kraujyje (9,1 proc.) Aukščiausia viršyta koncentracija buvo 6,60 ug/dl (norma 0,2 – 5,9 ug/dl). Visų kitų
pacientų rodikliai išliko fiziologinės normos ribose. (10 pav.)
10 pav. Kortizolio koncentracija kraujyje
2 7 18 42 55 66 66 66 0 10 20 30 40 50 60 70 Mikologinis tyrimas Bakteriologinis tyrimas Eliminacinė dieta Odos skutenų tyrimas Kortizolio koncentracijos nustatymas kraujyje Skydliaukės hormonų koncentracijos tyrimas Specialioji odos apžiūra Klinikinis tyrimas Atvejų skaičius, vnt T yr im ai 4.67 2.33 5.32 1.48 0.84 2.43 3.65 6.5 2.22 4.57 2.84 3.96 5.32 1.46 5.83 3.07 4.4 1.05 0.88 2.22 5.04 0.36 4.42 3.84 2.33 4.78 6.03 2.25 2.46 4.42 2.16 3.95 3.67 1.1 4.26 6.01 3.05 0.87 2.43 6.48 2.22 4.56 5.98 5.13 2.51 4.08 2.04 6.58 2.05 4.78 1.02 1.02 6.02 6.6 4.87 0.2 5.9 0 1 2 3 4 5 6 7 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 K o rti zo li o ko nc . kr auj y je , ug/ dl Atvejų skaičius, vnt
3.1.2 Odos skutenų tyrimas
Odos skutenų tyrimas dėl užsikrėtimo parazitais buvo atliktas 42 pacientams. Nei vienas pacientas nebuvo užsikrėtęs parazitais (0 proc.). (11 pav.)
11 pav. Odos skutenų tyrimų rezultatai
3.1.3 Eliminacinė dieta
Įtariant, jog simptomai pacientams galėjo pasireikšti dėl maistinės alergijos, buvo skirta eliminacinė dieta (n=18). Remiantis tyrimų rezultatų duomenimis paaiškėjo, kad keletas tirtų pacientų buvo alergiški vištienai (22 proc.) ir tik vienas netoliaruojantis žuvies produktų (5,5 proc.). (12 pav)
12 pav. Eliminacinės dietos tyrimų rezultatai
3.1.4 Bakteriologinis tyrimas
Bakteriologinis tyrimas atliktas 7 pacientams, turintiems odos žaizdelėmių ar pūlinių, kuriuose galimai dauginosi bakterijos, galėjusios pakenkti odai. Tyrimų duomenimis, daugiau nei pusei tirtų pacientų rastos Staphylococcus spp. padermės bakterijos ( 57,1 proc.). (13 pav)
42 0 0 10 20 30 40 50 Neigiamas Teigiamas A tv ejų s ka ič iu s, v nt Tyrimų rezultatai 13 4 1 0 2 4 6 8 10 12 14
13 pav. Bakteriologinių tyrimų rezultatai
3.1.5 Mikologinis tyrimas
Mikologinis tyrimas atliekamas tada, kai įtariama užsikrėtus grybeliais. Iš visų 65 pacientų mikologinis tyrimas darytas tik 2. Tyrimų duomeninis, nei vienas iš jų nebuvo užsikrėtęs (0 proc.) (14 pav.)
14 pav. Mikologinio tyrimo rezultatai
3.1.6 Skydliaukės hormonų koncentracijos tyrimas
Skydliaukės hormonų koncentracijos tyrimas atliktas visiems 65 pacientams. Šiuo tyrimu buvo tirtos trijų hormone - TT3, fT4 ir T4 -koncentracijos kraujyje. TT3 koncentracija, kurią turi daugiau nei du trečdaliai šunų, nesiekė fiziologinės normos ribos (71,2 proc.) (15 pav.)
3 4 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5
Patogeninių ir salyginai patogeninių
bakterijų neišskirta Rasta staphylococcus spp.
A tv ejų s ka ič iu s, v nt Tyrimų rezultatai 2 0 0 0.5 1 1.5 2 2.5
Patogeninių ar salyginai patogeninių
grybelių neišskirta Išskirti patogeniniai ir salyginaipatogeniniai grybeliai
15 pav. TT3 koncentracija kraujyje
fT4 koncentracija nesiekė fiziologinės normos ribos didžiajai daliai tirtų pacientų (83,07 proc.) (16 pav.)
16 pav. fT4 koncentracija kraujyje
T4 koncentracija nežymiai žemesnė už fiziologinės normos ribas tik 13 pacientų. (20 proc.)
0.62 0.36 0 0.48 0.21 0.42 0.39 0.46 0.42 0 0.23 0.51 0.4 0.46 0.36 0.28 0.52 0.55 1.04 0.4 0.52 0.9 0.46 0.24 0.58 0 0.33 0.32 0.49 0 0.29 0.46 0.53 0.53 0.42 0.21 0.32 0.43 0.42 0.49 0.48 0.67 0.49 0.57 0.39 0.38 0.32 0.31 0.77 0.69 0.44 0.51 0.37 0.66 0.62 0.35 0.57 0.62 0.62 0.42 0.56 0.39 0.58 0.7 0.58 0.53 1.3 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63 65 T T 3 ko nc ., ng/ m l Atvejų skaičius, vnt
TT3 koncentracija
Šunų TT3 koncentracija Žemiausia fiziologinė normos riba Aukščiausia fiziologinė normos riba
0.23 0.84 0.22 0.69 0.52 0.47 0.29 0.52 0.67 0 0.12 0.21 0.6 0.18 0.38 0.19 0.46 0.230.30.31 0.48 1.32 0.19 0.46 0.43 0.17 0.42 0.22 0.66 0.15 0.59 0.140.22 0.37 0.54 0 0.440.44 0.71 0.68 0.52 0.96 1.63 1.06 0.29 0.76 0.89 0.2 0.57 0.34 0.58 0.93 0.9 0.26 0.63 0.1 0.3 0.21 0.51 0.1 0.29 0.15 0.35 0.16 1.1 0.7 2.3 0 0.5 1 1.5 2 2.5 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63 65 fT 4 ko nc ., ng/ m l Atvejų skaičius, vnt
fT4 koncentracija
17 pav. T4 koncentracija kraujyje
3.2 Hipotiroidizmu sergantys pacientai
Atlikus išsamius laboratorinius tyrimus prieita prie išvados, jog hipotiroidizmu serga tik 39 pacientai iš 65 tirtų (60 proc.). (18 pav.)
18 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal hipotiroidizmo diagnozę
Likusiems pacientas diagnozuota maistinė alergija (7,69 proc.), alopecija X (4,6 proc.), kontaktinis dermatitas (13,8 proc.). Kai kuriems pacientas ligos diagnozuoti nepavyko (13,8 proc.). (19 pav.) 1.01 3.32 0.75 1.76 1.46 2.61 1.15 1.33 0.92 0 0.5 2.1 2.3 1.381.52 1.07 2.42 1.35 1.18 0.97 1.33 3.53 0.87 1.67 1.52 0 1.34 0.83 1.91 0.84 1.1 0.94 1.18 1.92 2.25 0.5 1.46 2.2 0.84 1.81 1.52 2.9 2.85 2.05 0.64 2.18 1.68 1.1 2.37 1.56 1.87 2.1 2.36 0.94 2.09 0.62 1.48 1.66 1.95 0.53 1.61 0.98 1.55 1.08 3.21 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 51 53 55 57 59 61 63 65 T 4 ko nc , uq/ dl Atvejų skaičius, vnt
T4 koncentracija
Šunų T4 koncentracija Žemiausia fiziologinė normos riba Aukščiausia fiziologinė normos riba
40% 60%
19 pav. Pacientų pasiskirtymas pagal odos ligų diagnozę
3.2.1 Rizikos veiksniai, predisponuojantys hipotiroidizmo išsivystymą Lyties įtaka
Tyrimo metu pastebėta, jog nėra ryškių skirtumų tarp skirtingos lyties šunų sergamumo hipotiroidizmu. Iš visų sergančiųjų (n=39) patelių buvo 22, o patinų 17. (20 pav.)
20 pav. Skirtingos lyties šunų sergamumas hipotiroidizmu
Amžiaus įtaka
Tyrimui atrinktų šunų amžius svyravo nuo 1 iki 13 metų. Iš visų sergančiųjų hipotiroidizmu dažniausiai sirgo 6-9 metų šunys. (n=17) Pacientų amžiaus vidurkis - 7,49 metai. Sergančių šunų moda buvo 8 metai, mediana 7. (21 pav.)
39 9 5 3 9 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Hipotiroidizmas Kontaktinis dermatitas
Maistinė alergija Alopecija X Nenustatyta
21 pav. Amžiaus pasiskirtymas tarp sergančiųjų
Veislės įtaka
Tyrimų duomenimis, daugiausia sirgusių šunų buvo prancūzų buldogo (15,38 proc.), jorkšyro terjero (10,25 proc.), mopso (7,69 proc.) ir Džeko Raselo terjero (7,69 proc.) veislių šunys. Mišrūnai sudarė 17,95 proc. (22 pav.)
22 pav. Veislių pasiskistymas tarp sergančiųjų
3.2.2 Hipotiroidizmu sergančių šunų skydliaukės hormonų koncentracijos
Tiriant skydliaukės hormonų koncentracijas pastebėta, jog 33 pacientams TT3 lygis buvo žemesnis už fiziologinės normos ribas taip pat kaip ir fT4, kurio rodmenys nesiekė fiziologinės normos ribos net 34 pacientams. T4 dažniau buvo normos ribose, ar nežymiai sumažėjęs 12 tirtų pacientų. (p< 0,05). (23 pav.) 11 17 11 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
iki 5 metų 6 - 9 metų 10 - 13 metų
Atv ej ų ska ič ius , v nt Amžiaus grupės 4 3 6 3 2 2 1 1 1 2 1 1 1 2 1 1 7 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Jorkšyro terjeras Džeko Raselo terjerasPrancūzų buldogas
23 pav. Nustatytų skydliaukės hormonų koncentracijų procentinis pasiskirstymas pagal atitikimą fiziologinėms normos riboms
Vertinant apskaičiuotą visų TT3 koncentracijų vidurkį nustatyta, jog jis yra gerokai žemesnis už fiziologinės normos ribą (0,444 ng/ml) taip pat kaip ir fT4 (0,416 ng/dl). T4 koncentracijų vidurkis yra fiziologinės normos ribose (1,495 µg/dl). (3 lentelė)
3 lentelė. Nustatytų skydliaukės hormonų koncentracijų vidurkiai
Skydliaukės hormonas Nustatytų koncentracijų vidurkis
Fiziologinė norma
TT3 0,444 0,17 ng/ml (0,53 - 1,3 ng/ml) FT4 0,416 0,24 ng/dl (0,7 - 2,3 ng/ml)
TT3 1,495 0,71µg/dl (1 - 4 uq/dl)
3.2.3 Hipotiroidizmu sergančių šunų pagrindiniai odos sutrikimai
Tyrimo duomenimis dažniausiai pasireiškęs specifinis pakitimas odoje – simetriškos alopecijos, pasireiškė net 82,05 proc. gyvūnų. Išsausėjusią odą turėjo 53,85 proc. šunų. Hiperpigmentacija pasireiškė 51,28 proc. pacientų. Niežulys bei lengvas plaukų pešimas iš pažeistų vietų aptiktas 46,15 proc. pacientų (p<0,05). (24 pav.) (4 lentelė)
24 pav. Odos pakitimų pasireiškimas sergant hipotiroidizmu 4 lentelė. Tikimybių analizė turėti odos sutrikimą
Simetriškos alopecijos Hiperpigmentacija Išsausėjusi oda Niežulys Plaukai lengvai pešasi iš pažeistų vietų Tiriamieji, kuriems buvo nustatyta hipotiroidizmas p = 0,005 HR = 1,124 p = 0,053 HR = 1,497 p = 0,045 HR = 1,017 p = 0,432 HR = 1,232 p = 0,064 HR = 1,132
HR – hazard Ratio (HR) (95% CI for HR)
32 20 21 18 18 Simetriškos alopecijos Hiperpigmentacija Išsausėjusi oda Niežulys Plaukai lengvai pešasi iš pažeistų vietų
3.3 Gydymo veiksmingumas
3.3.1 Skydliaukės hormonų koncentracijos pokyčiai po gydymoLevotiroksinas buvo pagrindinis vaistas, paskirtas gydyti tyrime dalyvavusiems pacientams. Šiuo atveju preparato veiksmingumą nustatyti pavyko 19 pacientų, kurie po 2 – 4 mėnesių gydymo sugrįžo į kliniką pasidaryti pakartotinių skydliaukės hormonų koncentracijos tyrimų. (3 priedas) Atlikus skaičiavimus pastebėta, jog TT3 koncentracija pakilo 18 gyvūnų (94,74 proc.). Prieš gydymą iš šių 19 pacientų tik 4 šunų TT3 koncentracija buvo fiziologinės normos ribose, tačiau po gydymo fiziologinės normos ribas siekia net 11 pacientų. TT3 koncentracijos vidurkis pakilo 30,10 proc. (p<0,05). (25 pav.)
25 pav. TT3 koncentracijų pokytis po gydymo
fT4 koncentracija pakilo 16 pacientų (84,21 proc.), išliko tokios pačios koncentracijos 2 pacientams (10,25 proc.) ir sumažėjo 1 pacientui (5,26 proc.). fT4 koncentracijos fiziologinės normos ribas siekė tik 1 pacientas, o po gydymo šias ribas siekia net 7 pacientai. fT4 koncentracijos vidurkis pakilo 48,88 proc. (p<0,05) (26 pav.)
26 pav. fT4 koncentracijų pokytis po gydymo
0.36 0.21 0.42 0.46 0 0.23 0.51 0.46 0.55 1.04 0.46 0.24 0.29 0.58 0 0.32 0.49 0.53 0.42 0.39 0.48 0.54 0.62 0.38 0.81 0.51 0.56 0.56 1.29 0.87 0.51 0.48 0.64 0.24 0.52 0.61 0.54 0.46 0.53 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 T T 3 ko nc ,.ng/ m l Atvejų skaičius, vnt
TT3 prieš gydymą TT3 po gydymo Fiziologinės normos riba
0.29 0.52 0.47 0.52 0 0.12 0.21 0.18 0.1 0.3 0.19 0.46 0.59 0.43 0.17 0.22 0.66 0.22 0.71 0.84 0.92 0.62 0.92 0.19 0.76 0.21 0.29 0.23 0.64 0.82 0.51 0.59 0.73 0.34 0.5 0.86 0.39 0.56 0.7 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 fT 4 ko nc ., ng/ m l Atvejų skaičius, vnt
T4 koncentracija pakilo net 18 pacientų (94,74 proc.) ir nežymiai sumažėjo 1 šuniui (5,26 proc.). Prieš gydymą T4 fiziologinės normos ribą siekė 12 pacientų, tačiau po gydymo jas siekė net 17 pacientų. T4 koncentracijos vidurkis pakilo 41,98 proc. (p< 0,05) (27 pav.)
27 pav. T4 koncentracijų pokytis po gydymo
3.3.2 Odos simptomų pokytis po gydymo
Gydymas buvo atliekamas pakaitine hormonų terapija levotiroksinu. Vaistas paskirtas vartoti 2 kartus dienoje. Dozė 0,02 mg/kg PO per 24 val. Taip pat skirti papildai, kurių pagrindinis komponentas buvo omega 3 riebalų rūgštis (30 proc.) ir papildomos medžiagos - biotinas, B grupės vitaminai, cinkas, folio rūgštis ir kiti priedai. Papildai vartoti kas antrą dieną. Daugeliui šunų paskirtas specialus šampūnas odai pagal pasireiškusius odos požymius. Jei oda išsausėjusi, skiriamas drėkinamasis šampūnas iš avižų pienelio praturtintas B grupės vitaminais, omega riebalų rūgštimis bei kitais priedais. Jei oda pažeista bakterijų ar grybelių skiriamas šampūnas su 2 proc. chlorheksidinu. Odos simptomai pradeda mažėti praėjus ne mažiau 4 - 6 savaitėms. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jog skirtingiems simptomams išnykti reikia skirtingai laiko, todėl negaliu teigti, jog šie duomenys statistiškai patikimi. Nepaisant to, po paskirto gydymo sugrįžusiems pasirodyti pacientams (n=19) pastebėjome, jog didžiajai daliai jų yra matomas ryškus odos pagerėjimas. Iš šių gyvūnų simetriškos alopecijos buvo 12 pacientų. Po gydymo jos sumažėjo net 10 pacientų (83,33 proc.) ir visiškai išnyko likusiems 2 pacientams (16,66 proc.) (28,29 pav.) Hiperpigmentacija ir išsausėjusi oda nustatyta 10 pacientų iš kurių visiems pastebėtas sumažėjimas (100 proc.). (28,30 pav.) Niežulys užfiksuotas 9 pacientams. Po gydymo jiems visiems šis simptomas išnyko (100 proc.). Lengvas plauko pešimas iš pažeistų vietų nustatytas 10 pacientų. 4 jis sumažėjo (40 proc.) ir 6 išnyko (60 proc.). (28 pav.) 1.15 1.46 2.61 1.33 0 0.5 2.1 1.38 0.42 1.18 0.87 1.67 1.1 1.51 0 0.83 1.91 1.18 0.84 3.32 2.84 3.47 2.01 1.07 3 3.4 1.61 1.35 1.74 3.1 1.89 1.9 2.07 0.37 1.72 2.07 0.99 1.25 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 T 4 ko nc .,uq/ dl Atvejų skaičius, vnt
Pastebėta, jog nutraukus vaisto vartojimą simptomai atsinaujina, todėl gydymo levotiroksino stabdyti negalima. Gyvūnas turi vartoti vaistą visą likusį gyvenimą bei reguliariai atlikti skydliaukės hormonų tyrimus tam, kad būtų galima kontroliuoti vaisto dozę.
28 pav. Klinikinių simptomų pokytis po gydymo
29 pav. Kairėje matomos alopecijos prieš gydymą, dešinėje matoma sveikai oda po 3 mėnesių gydymo (autoriaus nuotrauka)
10 10 10 0 4 2 0 0 9 6 7 9 9 10 9 0 2 4 6 8 10 12 Simetriškos alopecijos
Hiperpigmentacija Išsausėjusi oda Niežulys Plauko lengvas pešimas iš pažeistų
vietų A tv ejų s ka ič iu s, v nt Klinikiniai simptomai
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo tikslas - išanalizuoti hipotiroidizmo diagnostikos metodus, klinikinius požymius odoje, tyrimų rezultatus bei gydymo metodus.
Tyrimo metu buvo atrinkti visi šunys atvykę į kliniką nuo 2017-01-01 iki 2019-07-31, kuriems pastebėti pakitimai odoje (n=311). Atrinkus visus šunis, sergančius hipotiroidizmu (n = 39), jie buvo suskirstyti į grupes pagal skydliaukės hormonų koncentracijos tyrimų rezultatus, odos pakitimus bei amžių, lytį ir veislę.
Tyrimo metu pastebėta, jog hipotiroidizmas - dažnai pasitaikanti endokrinologinė liga. Klinikoje ji buvo diagnozuota 12,5 proc. gyvūnų, sergančių odos ligomis. Pastebėta, jog šis sutrikimas neturi ryškių specifinių simptomų, todėl net 65 šunims (20,90 proc.), iš visų klinikoje apsilankiusių gyvūnų, įtartas hipotiroidizmas. Šiems gyvūnams daryti diferencinės diagnostikos tyrimai: bendra klinikinė apžiūra (n=65), specialioji odos apžiūra (n=65), kortizolio koncentracijos nustatymas kraujyje (n=55), odos skutenų tyrimas (n=42), eliminacinė dieta (n=18), bakteriologinis (n=7), mikologinis tyrimas (n=2) ir skydliaukės hormonų koncentracijos nustatymas kraujyje (n=65). Atlikus šiuos tyrimus pastebėta, jog kortizolio koncentracijos kiekio fiziologinę normą kraujyje nežymiai viršijo vos 5 pecientai (9,1 proc.). Odos skutenų tyrimas buvo neigiamas visiems pacientams. Alikus eliminacinę dietą išsiaiškinta, jog iš 18 tirtųjų alergiški vištienai 22 proc. ir tik 5,5 proc. netoliaruoja žuvies. Bakteriologinio tyrimo metu iš 7 tirtų pacientų rasta Staphylococcus spp. padermė 57,1 proc. šunų. Mikologinis tyrimas neigiamas. Po išsamių diagnostinių tyrimų išsiaiškinta, jog iš 66 tirtų pacientų hipotiroidizmu serga 39 (60 proc.).
Sergant hipotiroidizmu skydliaukės hormonas TT3 buvo žemiau fiziologinės normos ribos net 33 šunims (84,6 proc.), kurio vidurkis buvo 0,444 0,17 ng/ml, kai fiziologinės normos ribos yra 0,53 - 1,3 ng/ml. fT4 nesiekė fiziologinės normos ribų net 35 šunys (89,7 proc.). Jo vidurkis buvo 0,416 0,24 ng/dl, kai fiziologinės normos ribos yra 0,7 - 2,3 ng/ml. Pastebėta, jog skydliaukės hormonas T4 daugeliui šunų išliko fiziologinės normos ribose. Jo vidurkis buvo 1,495 0,71µg/dl, kai fiziologinės normos ribos yra 1 - 4 uq/dl. Tik 12 šunų nustatyta šiek tiek žemesnė hormono koncentracija nei fiziologinės normos ribos (30,77 proc.), todėl manoma, jog T4 nėra tinkamas rodiklis hipotiroidizmui diagnozuoti.
požymiais, bet šie pakitimai pasireiškia esant daugeliui kitų odos ligų, todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į visus kitus anksčiau išvardintus simptomus.
Nustatyta, jog vidutinis sergančiųjų amžius yra 7,49 metai. Lyties predispozicijos nėra, nors patelių buvo šiek tiek daugiau (56 proc.) nei tirtų patinų. Nei viename moksliniame darbe lyties predispozicija nebuvo nustatyta. (21) Literatūros duomenimis teigiama, jog labiausiai serga auksaspalviai retriveriai, bigliai, bokseriai, dalmatinai, labradoro retriveriai, pudeliai, spanieliai, airių seteriai, šnauceriai, taksų veislių šunys. (6 - 10) Šiuo tyrimu nustatyta, kad prancūzų buldogai (15,38 proc.), jorkšyro terjerai (10,25 proc.) serga daugiausiai.
Pastebėta, jog gydymas pakaitine hormonų terapija vartojant levotiroksiną bei geriant papildus su omega riebalų rūgštimis yra veiksmingas. TT3 koncentracijos vidurkis po gydymo pakilo 30,10 proc. fT4 koncentracija tapo aukštesnė 48,88 proc, o T4 pakilo 41,98 proc. Simetriškos alopecijos sumažėjo 83,33 proc. pacientų, o visiškai išnyko 16,66 proc. pacientams. Visiems pacientams turėjusiems hiperpigmentacijos ir išsausėjusios odos simptomą užfiksuotas 100 proc. sumažėjimas. Niežulys išnyko visiems turėjusiems šį simptomą (100 proc.). Lengvas plauko pešimas ir pažeistų vietų sumažėjo 40 proc. pacientų ir visai išnyko 60 proc. visiems šį simptomą turėjusiems pacientams. Pastebėta, jog nutraukus vaisto vartojimą simptomai atsinaujina, todėl gydymo levotiroksinu stabdyti negalima. Gyvūnas turi vartoti vaistą visą likusį gyvenimą bei reguliariai atlikti skydliaukės hormonų tyrimus tam, kad galėtų kontroliuoti vaisto dozę.
IŠVADOS
1. Iš visų odos ligomis sirgusių pacientų hipotiroidizmas pasireiškė 12,5 proc. smulkių gyvūnų klinikoje „X“
2. Šunų hipotiroidizmą predisponuojantys veiksniai:
a) Vidutinis hipotiroidizmu sergančių pacientų amžius yra 7,49 metai. (p>0,05) b) Lyties predispozicijos nėra.
c) Dažniausiai serga prancūzų buldogų (15,38 proc.), jorkšyro terjerų (10,25 proc.) veislių šunys. (p>0,05)
3. Pagrindiniai klinikiniai odos simptomai, kurie pasireiškia sergant hipotiroidizmu yra simetriškos alopecijos (82,05 proc.), hiperpigmentacija (51,28 proc.) ir išsausėjusi oda (53,85 proc.). (p<0,05) 4. Tyrimų rezultatai rodo, jog šunims sergantiems hipotiroidizmu yra sumažėjusi skydliaukės hormonų FT4 ir TT3 koncentracija. FT4 nesiekia normos ribų 89,7 proc. pacietų, o TT3 84,6 proc. sergančiųjų. (p<0,05)
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Panciera DL. „Hypothyroidism in dogs: 66 cases“ (1987-1992). J Am Vet Med Assoc. 1994 m. kovo 1 d.;204(5):761–7
2. Parry NM. „Hypothyroidism in dogs: pathophysiology, causes and clinical presentation. Companion Animal.“ (2013); 18(2):34–38.
3. Shiel RE, Sist M, Nachreiner RF, Ehrlich CP, Mooney CT. Assessment of criteria used by veterinary practitioners to diagnose hypothyroidism in sighthounds and investigation of serum thyroid hormone concentrations in healthy Salukis. Journal of the American Veterinary Medical Association. (2010); 236(3):302–308 psl.
4. Hilary Jckson and Rosanna Marsella „BSAVA Manual of Canine and Feline Dermatology“ third edition (2015). 94, 95 psl.
5. Dixon RM. Hypothyroidism. In Mooney CT, Peterson ME. „Manual de endocrinologia canina e felina“ São Paulo: Roca; (2009). 95-114 psl.
6. Tapin S. „Canine hypothyroidism: making a definitive diagnosis“ Veterinary Ireland Journal. (2014); 4(9):483–488 psl.
7. Mooney C. „Canine hypothyroidism: a review of etiology and diagnosis“ New Zealand Veterinary Journal. ( 2011); 59(3):105–114 psl.
8. Ferguson DC. „Testing for hypothyroidism in dogs. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. (2007); 37(4):647–669 psl.
9. Scott–Moncrieff JC. „Clinical signs and concurrent diseases of hypothyroidism in dogs and cats“ Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. (2007); 37(4):709–722 psl.
10. Meeking S. „Thyroid disorders in the geriatric patient“ Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. (2005); 35(3):635–653 psl.
11. Schaer M. „Hypothyrodism in the dog. In Dog Owners and Breeders Symposium“ (2000); Florida. 1–5 psl.
12. Graham PA, Refsal KR, Nachreiner RF. „Etiopathologic findings of canine hypothyroidism“ Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice (2007); 37(4):617–631 psl.
13. Carmel T. Mooney and Mark E. Peterson „BSAVA Manual of Canine and Feline Endocrinolgy“, Third edition, (2004). 76-77, 79-80, 99 – 100, 198 – 204 psl.
14. Jacquie Rand, Ellen N. Behrend, Daniellle Gunn-Moore and Michelle L. Campbell-Ward „Clinical Endocrinology of Companion Animals“, 2013. 230 - 234, 236 - 237, 263 - 266, 268 psl.
16. Daminet S and Paradis M „Evaluation of thyroid function in dogs suffering from recurrent flank alopecia“ Canadian Veterinary Journal (2000) 41, 699 – 703 psl.
17. Scott – Moncrieff JCR and Guptill – Yoran L (2004) Hypothyroidism. In: Textbook of Veterinary Internal Medicine, 6th edn, ed. SJ Ettinger;
18. David L. Panciera, Anthony P. Carr „Endocrinolgy for the Small Animal Practitioner“, (2005). 30 - 33, 35 – 38 psl.
19. Romao FG, Palumbo MI, Oshika JC, Machado LH. „Facial paralysis associated to hypothyroidism in a dog. Ciências Agrárias, Londrina“ (2012); 33(1):351–356 psl.
20. Ferguson DC. Testing for hypothyroidism in dogs; Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. (2007); 37(4):647–669 psl.
21. Tapin S. „Canine hypothyroidism: making a definitive diagnosis“ Veterinary Ireland Journal. (2014); 4(9):483–488 psl.
22. David Scarff, Rosanna Marsella, Prof Linda Frank „Skin: Alopecia X“ published 2009;
23. Cerundolo R „Hyperadrenocorticism. In: Hair Loss Disorders in Domestic Animals“ ed. L. Mecklenburg et al., (2009); 132-142 psl.
24. https://www.dechra-us.com/therapy-areas/companion-animals/endocrinology/canine-hyperadrenocorticism/diagnosing-cushings
25. Perez Alenz D, Arenas C, Lopec ML and Melian C „Long-term efficacy of trilostate administered twice daily in dogs with pituitary – dependent hyperadrenocorticism.“ Journal of American Animal Hospital Association 42, (2006); 269 – 276 psl.
26. Mecklenburg L (2009) Canine hyperestrogenism. In: Hair Loss Disorders in Domestic Animals, ed. L. Mecklenburg et. Al., 142 – 148 psl.
27. Frank LA, Hnilica KA, Rohrbach BW and Oliver JW „Retrospective evaluation of sex hormones and steroid hormone intermediates in dogs with alopecia.“ Veterinary Dermatology 14, (2003) 91 – 97 psl.
28. Masoud Selk Ghaffari, Omid Dezfoulian, Seved Javid Aldavood, Majid Masoudifard “Estrogen – related alopecia due to polycytic ovaries in a terrier dog, published in Comparative Clinical Pathology (2009);
29. Rosario Cerundolo „Sex hormone alopecia in dogs“ published online 28th of September 2013;
30. Paradis M Canine pattern alopecia. In: Hair Loss Disorders in Domestic Animals, ed. L. Mecklenburg et al., (2009); 164 – 169 psl.
31. https://www.petcoach.co/dog/condition/malassezia-dermatitis-in-cats-and/
32. Gross TL, Ihrke PJ, Walder EJ et al (2006) Skin Deseases of the Dog and Cat: Clinical and Histopathologic Diagnosis, 2nd edn. Blackwell Science Ltd, Oxford., 13 - 14 psl.
PRIEDAI
1 priedas. Tirtų šunų dėl hipotiroidizmo duomenys
Š u n s n r. Lyti s A mž iu s me tai s TT3 (0,53 -1,3n g/ ml ) tr ijod ti ron in as FT 4 (0 ,7 -2 ,3 n g/ ml ) la is va s ti roksin as T4 (1 -4 u q /d l) ti roksin as si me tri škos a lo p e cijos h ip er p igme n tac ija iš sau sė ju si od a n ie žu ly s, ja u tru m as p lau k as l en gvai p eš as i i š p až ei stų vi etų K ita 1
vyr 3 0,62 0,23 1,01 yra - - yra - -
2
mot 6 0,36 0,84 3,32 yra yra - yra yra -
3
mot 10 <0,1 0,22 0,75 - - - - yra -
4
vyr 5 0,48 0,69 1,76 yra yra yra yra - -
5
vyr 10 0,21 0,52 1,46 - - yra - yra -
6
vyr 12 0,42 0,47 2,61 yra yra yra yra
- „kojinės
kvapas” 7
mot 4 0,39 0,29 1,15 yra yra yra
- šašai ant kaklo 8
mot 9 0,46 0,52 1,33
- yra - - - laksto namie
ratais, karpo ausimis 9
mot 9 0,42 0,67 0,92 yra yra yra yra -
„kojinės” kvapas, šašuota 10
vyr 13 <0,1 <0,1 <0,1 yra yra yra yra - 11
vyr 4 0,23 0,12 0,5 yra yra - - yra -
12
mot 10 0,51 0,21 2,1 yra - - - yra -
13
mot 1 0,4 0,6 2,3 yra - yra - - -
14
vyr 9 0,46 0,18 1,38 - yra yra yra -
„žiurkės” uodega, pūlingi židinukai 15
vyr 5 0,36 0,38 1,52 yra - yra - yra -
16
vyr 13 0,28 0,19 1,07 yra - yra - yra -
17
mot 7 0,52 0,46 2,42 yra yra yra - yra
darinukas ant odos, kaip karpa 19
vyr 4 1,04 0,3 1,18 yra yra yra yra - -
20
mot 8 0,4 0,31 0,97 yra yra yra - yra -
21
vyt 9 0,52 0,48 1,33 yra yra yra yra
- nuolat purtosi, nulaižyti parpupirščiai 22 mot 8 0,9 1,32 3,53 yra - yra - - guzelis ant ausies 23 vyr 9 0,46 0,19 0,87 yra -
yra yra yra
nosies hiperkeratozė 24 vyr 8 0,24 0,46 1,67 yra - - - - sunkiai vaikšto, gausiai geria šlapinasi, lekuoja 25 mot 7 0,58 0,43 1,52 yra - - - - paraudę tarpupirščiai 26
mot 3 <0,1 0,17 <0,1 yra yra - yra hidronefrozė 27
vyr 11 0,33 0,42 1,34 yra - - - - -
28
mot 12 0,32 0,22 0,83 yra yra yra yra - 29 vyr 6 0,49 0,66 1,91 yra - - - - - 30 mot 6 <0,1 0,15 0,84 yra - - - - daugiau šlapinasi, laka 31
mot 2 0,29 0,59 1,1 yra yra - - yra -
32
mot 10 0,46 0,14 0,94 yra yra yra yra - šlapinasi daug 33
mot 5 0,53 0,22 1,18 yra yra yra yra yra
šašai, paraudę ausų kriauklės 34
mot 8 0,53 0,37 1,92 yra yra - yra - buvo įtarta leukemija ir kepenų lipidozė kitoje klinikoje 35 mot 7 0,42 0,54 2,25 yra - - yra yra bėrimai kojų srityje 36
vyr 8 0,21 <0,1 0,5 yra - - yra -
37
mot 1 0,32 0,44 1,46 yra yra
- yra ausų hiperkeratozė 38 mot 8 0,43 0,44 2,2 yra - - yra - plaukas riebus, seborėja. 39 mot 10 0,42 0,71 0,84 -
yra yra yra yra
žaizdelės ant odos,
40
mot 11 0,49 0,68 1,81 - yra - - - -
41
mot 5 0,48 0,52 1,52 yra yra yra yra yra - 42
mot 9 0,67 0,96 2,9 yra yra yra yra yra - 43 vyr 1 0,49 1,63 2,85 - yra - - - - 44 vyr 14 0,57 1,06 2,05 - - - yra - - 45 mot 9 0,39 0,29 0,64 - - - yra - - 46 mot 9 0,38 0,76 2,18 yra - - - - - 47 mot 4 0,32 0,89 1,68 - - - darinukai tarp pirštų 48
vyr 9 0,31 0,2 1,1 yra yra yra -
49 vyr 10 0,77 0,57 2,37 yra - - - - šiurkstus bronchinis garsas, šlapime eritrocitai, leukocitai, drumstas šlapimas 50 mot 7 0,69 0,34 1,56 - yra - - - - 51
vyr 3 0,44 0,58 1,87 - - yra yra - -
52
mot 1 0,51 0,93 2,1 - - yra - - -
53
vyr 1 0,37 0,9 2,36 yra yra yra yra - -
54 mot 7 0,66 0,26 0,94 - - - - yra - 55 vyr 12 0,62 0,63 2,09 yra - - - - - 56 mot 7 0,35 0,1 0,62 yra - - - - - 57
vyr 2 0,57 0,3 1,48 yra yra - - - -
58 mot 1 0,62 0,21 1,66 - - yra - - - 59 vyr 5 0,62 0,51 1,95 - yra - - - - 60 vyr 12 0,42 0,1 0,53 yra - - - - - 61 vyr 9 0,56 0,29 1,61 yra - - - - - 62
mot 10 0,39 0,15 0,98 yra yra - - - -
63
vyr 4 0,58 0,35 1,55 yra yra - -
64
vyr 4 0,7 0,16 1,08 - yra - - - otitas
65 vyt 3 0,58 1,1 3,21 yra - - yra - žaizdelės ant odos, komedonai 66 mot 5 0,49 0,68 1,81 - yra - - - -
2 priedas. Klinikiniai bei laboratoriniai tyrimai atlikti sergantiems pacientams Klinikinis tyrimas Specialusis odos tyrimai Kortizolis (0,2-5,9 ug/dl) Skutmenų tyrimas Mikologinis tyrimas Bakteriologinis tyrimas Eliminacinė dieta 1 + + 4,67 Neigiamas - - Neigiama 2 + + 2,33 Neigiamas - - - 3 + + 5,32 - - - - 4 + + 1,48 Neigiamas - - - 5 + + 0,84 - - - - 6 + + 2,43 Neigiamas - - - 7 + + 3,65 Neigiamas - - Neigiama 8 + + 6,50 - - - - 9 + + - Neigiamas - - Neigiama 10 + + 2,22 Neigiamas - - - 11 + + 4,57 Neigiamas - - Neigiama 12 + + 2,84 - - - - 13 + + 3,96 Neigiamas - - - 14 + + 5,32 Neigiamas - Neigiamas - 15 + + - Neigiamas - - Neigiama 16 + + 1,46 - - - Neigiama
35 + + - Neigiamas - Teigiamas - stafilokokai Neigiama 36 + + 4,42 - - - - 37 + + 2,16 Neigiamas - - - 38 + + 3,95 Neigiamas - - Neigiama
39 + + - Neigiamas Neigiamas Neigiamas Neigiama
65 + + - Neigiamas - Neigiamas Teigiamas – alergiškas vištienai
* Geltonai pažymėti gyvūnai, kuriems buvo paniegta hipotiroidizmo diagnozė
3 priedas.Skydliaukės hormonų koncentracijų pokytis gydymo metu bei gydymui naudotos
