Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas

Agnė Tumėnaitė

Intraokulinio spaudimo svyravimai šunims,

sergantiems ragenos opomis

Intraocular pressure variations in dogs

with corneal ulcers

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Vet. gyd., asist. Janina Mickutė Kaunas, 2021

2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Intraokulinio spaudimo svyravimai šunims, sergantiems ragenos opomis“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Agnė Tumėnaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

Vet. gyd., asist. Janina Mickutė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(parašas)

Doc. dr. Vida Babrauskienė

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Akies anatominė sandara ... 9

1.1.1 Ragenos sandara ... 11

1.1.1.1 Ragenos histologinė sandara ... 11

1.1.1.1.1 Ašarų plėvelės sandara ir funkcija ... 12

1.1.1.2 Ragenos inervacija ... 14

1.2 Ragenos opos... 15

1.2.1 Ragenos opų diagnostika ... 16

1.2.2 Ragenos opų gyjimas ... 17

1.3 Ragenos opų komplikacijos ... 17

1.3.1 Uveitas ... 17

1.3.2 Glaukoma ... 17

1.4 Intraokulinio spaudimo svyravimai ... 18

1.5 Ragenos opų ir jų komplikacijų gydymas ... 18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20

2.1 Tyrimo eiga ... 20

2.2 Tyrimo medžiaga... 23

2.3 Statistinė analizė ... 23

4

3.1 Kinikoje tirtų gyvūnų skaičius, ragenos opas sukėlusios priežastis ... 24

3.2 Ragenos opų pasiskirstymas, pagal šunų lytį, veislę, pažeistą akį ir amžių ... 26

3.3 Ragenos opų komlikacijų nustatymas ... 31

3.4 Širmerio ašarų testo rezultatai ... 33

3.5 Intraokulinio spaudimo matavimai... 34

3.6 Taikytas gydymas ... 42

4. Rezultatų aptarimas ... 44

IŠVADOS ... 46

REKOMENDACIJOS ... 47

5 INTRAOKULINIO SPAUDIMO SVYRAVIMAI

ŠUNIMS, SERGANTIEMS RAGENOS OPOMIS

Agnė Tumėnaitė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Ragenos opos vienas iš dažniausiai pasitaikančių ragenos epitelio pažeidimų šunims. Darbo tikslas- atlikus oftalmologinį tyrimą šunims, sergantiems ragenos opomis, įvertinti intraokulinio spaudimo matavimo duomenis, juos išanalizavus pateikti rekomendacijas, kaip gydymo proceso metu sumažinti ragenos opų komplikacijų atsiradimo galimybę. Tyrimas atliktas 2018- 2020 metais, „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Tyrimo metu buvo atliekamas oftalmologinis tyrimas šunims, sergantiems ragenos opomis, renkami ir analizuojami tyrimų duomenys. Tyrime dalyvavo 68 šunys, iš kurių 12 buvo diagnozuotos ragenos opų komplikacijos- uveitas ir glaukoma. Tyrimo metu, vertinti intraokulinio spaudimo svyravimai sveikoje ir pažeistoje akyje, ašarų sekrecijos intensyvumas. Ragenos opų pasiskirstymas šunims buvo vertinamas pagal tiriamų gyvūnų lytį, veislę, pažeistą akį ir amžių.

Remiantis tyrimo duomenimis, ragenos opos diagnozuotos 33 patinams (48,53 proc.) ir 35 patelėms (51,47 proc.). Daugiausiai ragenos opų buvo diagnozuota mišrių veislių šunims (25 proc.). Taip pat ragenos opos dažniau buvo diagnozuotos pekinams (10,29 proc.), prancūzų buldogams (8,82 proc.) ir ši cu (8,82 proc.). Dažniau ragenos opos diagnozuotos vienoje akyje. Tiriami gyvūnai išskirti į keturias amžiaus grupes. Tyrimo metu nustatyta, kad esant ragenos opai, pažeistoje akyje sustiprėja ašarų sekrecija ir sumažėja intraokulinis spaudimas, lyginant su sveika akimi. Daugiausia ragenos opų komplikacijų, sukeltų intraokulinio spaudimo svyravimų, diagnozuota 10-15 metų amžiaus šunims.

6 INTRAOCULAR PRESSURE VARIATION IN DOGS WITH CORNEAL ULCERS

Agnė Tumėnaitė

Master‘s Thesis

SUMMARY

Corneal ulcers are one of the most common corneal epithelial lesions in dogs. The aim of the study was to evaluate the intraocular pressure measurement data after performing an ophthalmological examination in dogs with corneal ulcers and after analyzing them, to provide recommendations on how to reduce the possibility of corneal ulcer complications during the treatment process. The study was performed in 2018-2020, at the „X“ Small Animal Clinic. During the study, an ophthalmological examination was performed in dogs with corneal ulcers, and research data were collected and analyzed. The study included 68 dogs, 12 of which were diagnosed with complications of corneal ulcers- uveitis and glaucoma. During the study, variations of intraocular pressure in healthy and damaged eye, intensity of tear secretion were evaluated. The distribution of corneal ulcers in dogs was assessed by sex, breed, affected eye and age of the test animals.

According to the study, corneal ulcers were diagnosed in 33 males (48,53%) and 35 females (51,47%). The majority of corneal ulcers were diagnosed in mixed breed dogs (25%). Corneal ulcers were also more frequently diagnosed in pekingese (10,29%), French bulldogs and Shih Tzu (8.82% each). More often, corneal ulcers were diagnosed in one eye. The test animals were divided into four age groups. The study found, that in the presence of corneal ulcers, tear secretion was increased in the affected eye and intraocular pressure was reduced compared to a healthy eye. The majority of corneal ulcer complications caused by intraocular pressure variations were diagnosed in dogs aged 10-15 years.

7

SANTRUMPOS

FT- fluoresceino testas

IOP- intraocular pressure- intraokulinis spaudimas KPL- kapiliarų prisipildymo laikas

KSC- lot. Keratoconjugtivitis sicca - sausasis keratokonjungtyvitas mm/min.- milimetrai/ per minutę

mmHg- milimeltrai/gyvsidrabrio stulpelyje NVNU- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo OD- lot. oculus dexter- dešinė akis

OS- lot. oculus sinister- kairė akis OU- lot. oculus uterque- abi akys Proc.-procentai

SEM- skenuojantis elektroninis mikroskopas STT- Širmerio testas

8

ĮVADAS

Akis- vienas iš unikaliausių jutiminių organų, visų stuburinių organizme. Tai organas, kurio struktūrą sudaro visi pagrindiniai organizmo audiniai, kurių visuma leidžia tiek žmogui, tiek gyvūnui matyti ir suvokti, juos supančią aplinką (1).

Gyvūnų tarpe, dažnai pasitaiko įvairios akių ligos ir pažeidimai. Ragenos opos - vienas iš dažniausiai pasitaikančių akies obuolio išorinio skaidulinio sluoksnio pažeidimų. Šis pažeidimas gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Tačiau gyvūnams, dažniausiai diagnozuojamos ragenos opos, būna įgytos (2). Dažna ragenos opų susidarymo priežastimi šunims tampa apsauginės ašarų plėvelės pažeidimai (3). 2017 metais atlikto tyrimo metu buvo išsiaškinta, jog šunų ragenos pažeidimų pasireiškimo dažnumui įtakos turi gyvūno kaukolės konformacija (2).

Esant pastoviam akies paviršiaus dirgnimui dėl netaisyklingai augančių blakstienų, vokų įvirtimo, pastovaus akių trynimo, traumų, susiformuoja ragenos paviršiaus pažeidimas. Priklausomai nuo pažeidimo inensyvumo, skiriamos paviršinės ir gilios ragenos opos. Paprastai nedideli paviršiniai pažeidimai užgija per kelias dienas, tačiau gilių opų atveju, gjimas gali trukti keletą savaičių, taikant medikamentinį gydymo metodą. Esant sunkiai gijantiems ragenos pažeidimams, gali būti reikalinga chirurginė intervencija (1, 3).

Diagnozuojant ragenos opas, atliekamas fluoresceino testas, Širmerio testas bei vertinamas intraokulinis spaudimas akies obuolyje, naudojant tonometrą. Intraokulinio spaudimo svyravimai, gali būti laikomi kitų akių ligų, tokių kaip uveitas ir glaukoma, požymiu. Taikant tinkamą diagnostikos ir gydymo metodiką, esant ragenos opoms, intraokulinio spaudimo pokyčių stebėjimas gali padėti išvengti ragenos opų komplikacijų pasireiškimo.

Darbo tikslas: atlikti oftalmologinį tyrimą šunims sergantiems ragenos opomis, įvertinti šunų intraokulinio spaudimo matavimų duomenis, pateikti rekomendacijas, gydymo procese galinčias sumažinti ragenos opų komplikacijų atsiradimo tikimybę.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti duomenis X klinikoje, kaip dažnai šunys serga akių ligomis. 2. Išsiaiškinti, kokios pagrindinės ragenos opų atsiradimo priežastys. 3. Išanalizuoti oftalmologinio tyrimo rezultatus.

9

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1 Akies anatominė sandara

Žinduolių akys- aktyvūs jutimimiai organai, sudaryti iš visų pagrindinių organizmo audinių, pasižymintys savybe priimti šviesos srautus, sufokusuoti arti-toli esančius objektus ir suformavus vientisą vaizdą, nerviniais impulsais perduoti jį smegenims (1, 4, 5). Gyvūnų akis, nuo įvairių aplinkos veiksnių apsaugo išorinės (periokuliarinės) struktūros, kurios palaiko akies obuolį taisyklingoje anatominėje pozicijoje, taip pat dalyvauja normaliame akių funkcionavime. Šioms struktūroms priskiriama akiduobė (lot. orbita), akiduobės fascija, išoriniai akies raumenys, akių vokai ir trečiasis vokas, junginė, ašarų liauka ir nasolakrimalinė sistema (1 pav.) (1, 5).

Akies obuolys (lot. Bulbus oculi) - netaisyklingos rutulio formos, sudarytas iš trijų dangalų: išorinio skaidulinio dangalo (lot. tunica fibrosa bulbi), vidurinio kraujagyslinio dangalo (lot. tunica vasculosa bulbi) ir vidinio nervinio dangalo (lot. tunica nervosa bulbi). Kiekvienas iš šių dangalų, turi atskiras struktūras ir funkcijas (1, 5). Išorinis skaidulinis dangalas sudarytas iš dviejų struktūrų - ragenos (lot. cornea) ir odenos (lot. sclera). Skaidulinis dangalas atlieka dvi pagrindines funkcijas: priekinė jo dalis (ragena) yra skaidri - tai leidžia į akį patekti šviesai, laužiant ją taip, kad srautas būtų nukreiptas į regimąją akies ašį, galinė akies obuolio dalis (odena) apima visą likusį akies obuolį ir palaiko jo formą. Odena - pigmentuota, baltos spalvos struktūra, storesnė lyginant su ragena (1, 5). Akies obuolio odena yra padengta jungine. Junginė (lot. conjunctiva) – tai jungiamojo audinio struktūra, kuri dengia ne tik

10 priekinę odenos dalį, bet ties ragenos kraštu, pereina ant akies viršutinio ir apatinio vokų vidinio paviršiaus. Ji sudaro fiziologinį barjerą tarp akies obuolio paviršiaus ir įvairių mikroorganizmų bei svetimkūnių, užtikrina ragenos drėgnumą, gerina akies vokų ir akies obuolio judrumą. Vidurinis kraujagyslinis dangalas - stipriai vaskuliarizuotas ir pigmentuotas, sudarytas iš trijų struktūrų: rainelės (lot. iris), krumplyno (lot. Corpus cilliare) ir gyslainės (lot. choroidea). Kraujagyslinis dangalas modifikuoja išorinę ir vidinę šviesą (apima atspindį bei jo sklaidą), užtikrina akies ir jos struktūrų medžiagų apykaitą (1, 5). Vidinis nervinis dangalas sudarytas iš tinklainės (lot. retina) ir regos nervo (lot. Nervus opticus). Tinklainėje išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės - fotoreceptoriai, kurie reaguoja į šviesos srautą, modifikuoja jį ir perduoda į regos nervą, kuris perduoda impulsus galvos smegenims (1, 5).

Akies obuolio dangalai suformuoja ertmę, kurią užpildo: akies kameros vandeningas skystis, lęšiukas (lot. lens) ir stiklakūnis (lot. Corpus vitreum). Visos akies struktūros funkcionuoja kartu ir užtikrina šviesos srauto perdavimą į tinklainę, palaiko vidinį akies spaudimą, kuris išlaiko akies obuolį tvirtą (2 pav.) (1, 5).

1.1.1 Ragenos sandara

Ragena (lot. cornea) - skaidri, stipriai įnervuota, nevaskuliarizuota išorinio skaidulinio akies dangalo struktūra, esanti priekiniame akies paviršiuje. Ragena laikoma pagrindiniu šviesos lūžio tašku akyje (1, 5, 6). Struktūros paviršių dengia ašarų plėvelė (7). Sveikos ragenos skaidrumas išlieka dėl: lygaus išorinio paviršiaus, kraujagyslių nebuvimo, nekeratinizuotų ragenos sluoksnių ląstelių, sąlyginai sauso paviršiaus, dėl specifinio kolageninių skaidulų išsidėstymo stromoje (6, 8). Ragena, per pereinamąją zoną, susijungia su kita skaidulinio dangalo dalimi - odena (9).

Lyginant su odena, ragena yra plonesnė, labiau išgaubta į išorę (9). Paprastai, ragena būna elipsės formos, kurios horizontalus skersmuo yra didesnis už vertikalų skersmenį. Šunų ragenos vertikalus ir horizontalus skersmenys skiriasi labai nedaug, dėl šios priežasties ragena atrodo kaip beveik apvali struktūra. Ragenos storis priklauso nuo individualių gyvūno savybių, veislės, lyties, amžiaus: patinų ragena storesnė už patelių, vyresnių gyvūnų - storesnė nei jaunų (1, 5, 7, 9). Sveiko šuns ragenos storis yra mažesnis nei 1 milimetras: struktūra centre šiek tiek storesnė negu periferijoje (1, 5, 7, 9).

1.1.1.1 Ragenos histologinė sandara

Vertinant rageną mikroskopiškai, išskiriami penki ją sudarantys sluoksniai: išorinis epitelis, priekinė ribinė plokštelė, stroma, užpakalinė ribinė plokštelė (Descement‘o membrana) ir užpakalinis endotelis. Šių sluoksnių išorinis paviršius padengtas

ašarų plėvele (3 pav.) (1, 5).

Priekinis, paviršinis epitelis (lot. Ephitelium anterius) sudarytas iš daugiasluoksnio plokščiojo, neragėjančio epitelio, kurį suformuoja 5-7 glaudžiai išsidėsčiusių epiteliocitų eilės. Naminių mėsėdžių gyvūnų ragenos paviršinis epitelis yra 25- 40 μm storio (5, 8). Paviršinio sluoksnio epiteliocitų paviršiuje yra mikrogaureliai (lot. Microvilli ), kurie susijungia su ašarų plėvelės vidiniu sluoksniu ir išlaiko ją akies obuolio paviršiuje. Šiam ragenos sluoksniui būdingas greitas gijimas, dėl mitoziškai aktyvių pamatinių epiteliocitų (10). Paviršinis ragenos sluoksnis - itin jautrus. Tarp epitelinių ląstelių įsiterpia laisvosios nervinės galūnėlės,

12 todėl esant ragenos paviršiaus pažeidimams, gyvūnas jaučia stiprų skausmą (5).

Priekinė ribinė plokštelė (lot. Lamina limitans anterior) sudaryta iš pamatinės membranos ir plono kolageninių skaidulų tinklo. Šis sluoksnis atskiria paviršinį ragenos epitelį nuo stromos (10).

Ragenos stroma - storiausias ragenos sluoksnis (90 proc. visos ragenos storio), sudarytas iš kolageninių skaidulų pluoštelių, išsidėsčiusių ta pačia kryptimi. Tarpai tarp skaidulų užpildyti medžiaga, su keratinsulfatu, glikozaminoklikanais ir fibriblastocitais. Stroma išlaiko ragenos skaidrumą (5, 8).

Užpakalinė ribinė plokštelė (lot. Lamina limitant posterior), dar vadinama Descement‘o membrana, sudaryta iš išorinio ir vidinio sluoksnių. Išorinį sluoksnį sudaro pamatinė membrana, o vidinis sluoksnis sudarytas iš taisyklingais šešiakampiais išsidėsčiusių kolageninių skaidulų. Gyvūnui senstant, Descement‘o membrana storėja (5, 9).

Užpakalinis epitelis (lot. Epithelium posterius) sudarytas iš vieno sluoksnio daugiakampių ląstelių, padengiančių vidinį ragenos paviršių. Buvo atlikti ragenos tyrimai, suaugusiems šunims ir 1-4 savaičių amžiaus šuniukams, naudojant skenuojantį elektroninį mikroskopą (SEM). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad daugelis užpakalinio epitelio ląstelių suaugusiems šunims - šešiakampio formos, tačiau šuniukų ragenoje, tokių ląstelių nebuvo aptikta. Kartu su stroma, užpakalinis epitelis palaiko ragenos skaidrumą. Gyvūnui senstant, ragenos užpakalinio epitelio tankis mažėja, dėl šios priežasties vyresnio amžiaus gyvūnų ragena tampa mažiau skaidri (9).

1.1.1.1.1 Ašarų plėvelės sandara ir funkcija

Ašarų plėvelės (angl. preocular tear film ) – plona plėvelė, kurios tūris pasiskirsto akies paviršiuje. Apytiksliai 1 μl tūrio plėvelės dalis padengia atvirą akies paviršių, o 2,9 μl tolygiai pasiskirsto akies obuolio pakraščiuose, nedidelis kiekis - po akių vokais. Taip ašaros tolygiai pasiskirsto didesniame paviršiaus plote - kapiliarų jėgos nusveria gravitacines jėgas. Dėl šios priežasties, ašarų plėvelė yra prikibusi prie akies paviršiaus (12).

Ašarų plėvelė yra apytiksliai 8-9 μm storio, sudaryta iš trijų sluoksnių (4 pav.) (12) :

 Išorinio - lipidų sluoksnio, apytiksliai 0,1 μm storio. Šis sluoksnis sulėtina ašarų plėvelės garavimą, mažina paviršiaus įtempimą. Tam tikri lipidai ir baltymas lipokalinas taip pat sumažina akies paviršiaus įtempimą, dėl kurio gali sutrikti akies paviršiaus drėkinimas. Lipidų sluoksnis suteikia ašarų plevelei viskoelastinių savybių: esant spaudimui, dėl lipidų, ašarų plėvelė išlaiko

13 esamą pirminę struktūrą. Be šios savybės, gyvūnui mirksint, ašarų plėvelė suirtų, atsirastų ragenos paviršiaus sužalojimai (8, 12).

 Vidurinio - vandeninio sluoksnio. Tai storiausias ašarų plėvelės sluoksnis (apytiksliai 7 μm storio), sudarantis daugiau nei 60 proc. viso ašarų plėvelės storio (8, 12). Vandeninio sluoksnio skystis sudarytas daugiausiai iš vandens (apie 98 proc.) ir kietųjų medžiagų (apie 2 proc.), kurių didžiąją dalį sudaro baltymai (5). Šis skystis akies paviršiuje tolygiai paskirsto baltymus ir elektrolitus, atskiria išorinį ir vidinį sluosnius. Esant šio sluoksnio defektams, gyvūnams išsivysto sausasis keratokonjugtyvitas (12).

 Vidinio - mucino (gleivinio) sluoksnio, kuris sujungia hidrofilinį ašarų plėvelės sluoksnį su hidrofobiniu ragenos paviršiumi. Vidinis ašarų plėvelės sluoksnis pritvirtina ją prie akies paviršiaus, susijungdamas su ragenos epiteliocitų mikrogaureliais, taip pat suformuoja apsauginį barjerą, tarp ragenos paviršiaus ir įvairių bakterijų bei kitų mikroorganizmų (12).

Ašarų plėvelė išlaiko lygų akies paviršių, apsaugo rageną ir junginę nuo pašalinių medžiagų, drėkina akies obuolio paviršių. Kadangi ragenoje nėra kraujagyslių, ašarų plėvelė vykdo ragenos medžiagų ir dujų apykaitą, atlieka antimikrobinę funkciją (5).

14 1.1.1.2 Ragenos inervacija

Ragena pasižymi stipria inervacija jutiminėmis ilgųjų krumplyno nervų galūnėlėmis, kurios įsiterpia tarp paviršinių epiteliocitų. Tai vienas iš tankiausiai nervinėmis galūnėlėmis padengtų audinių organizme (4). Šunų ragenos paviršiuje išsidėsto apytiksliai 10 nervų jutiminės galūnėlės. Kiek nervų inervuoja rageną, priklauso nuo šuns kaukolės formos. Taikant Cochet- Bonnet esteziometrijos metodą (5 pav.), nustatyta, kad mažiausiai jautrų ragenos paviršių turi brachicefalinių veislių šunys. Didžiausias ragenos jautrumas nustatytas dolicefalinių veislių šunims. Tiriant histologiškai, brachicefalikų ragenos paviršiuje yra mažiau jutiminių nervinių galūnėlių. Dėl šios priežasties, jų ragena yra mažiau jautri skausmui, palyginus su mezocefalinių ir dolicefalinių veislių šunimis (5, 9).

Ragenos paviršinis epitelis yra stipriau inervuotas, lyginant su gilesniais ragenos sluoksniais. Dėl šios priežasties, gyvūnai, kurių ragenos paviršius yra pažeistas, jaučia stipresnį skausmą, nei gilius akies pažeidimus turintys gyvūnai. Ragenos jautrumas svarbus paviršinio epitelio homeostazės palaikymui, gijimui. Esant sumažėjusiam jautrumui, sutrinka ragenos homeostazė, ilgėja gijimo trukmė, gali atsirasti ragenos drumstumas (9).

15

1.2 Ragenos opos

Ragenos opos (angl. Corneal ulcers) - atviras, skausmingas akies išorinio skaidulinio dangalo pažeidimas (6 pav.) (15). Atsiradus tokiam pažeidimui, ragenos paviršiuje matomas melsvas drumstumas- pranyksta ragenai būdinga skaidrumas, pasireiškia ragenos edema (3). Tai viena iš dažniausiai šunims pasireiškiančių akių problemų (4).

Ragenoje opos atsiranda dėl įvairių priežasčių, dažniausiai jos būna įgytos. Pirminėms opų atsiradimo priežastims priskiriama spontaninis lėtinis ragenos opėjimas, šunų herpes 1 tipo virusas. Ragenos opos gali pasireikšti kaip antrinė liga, gyvūnams sergant sausuoju keratokonjungtyvitu (lot. Keratoconjunctivitis sicca - KCS), ragenos epitelio distrofija, cukriniu diabetu, hipotiroidizmu, Kušingo sindromu, esant entropiumui, ektopinėms blakstienoms, ragenos degeneracijai (2, 17). Dažniausia ragenos opų atsiradimo priežastimi laikomos įvarios traumos (3). Kai kuriais atvejais, ragenos opų pasireiškimas gali priklausyti nuo šuns veislės fenotipo (2). 2017 metais, Anglijoje, buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo išanalizuota daugiau nei šimto tūkstančių šunų ligos istorijų. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog brachicefalinių veislių šunys turi 11 kartų didesnę riziką, ragenos opų susidarymui, lyginant su mesocefalinių ir dolicefalinių veislių šunimis. Taip pat buvo nustatyta, kad ragenos opos pasireiškia du kartus dažniau grynaveisliams šunims, lyginant su mišrūnais. Įvairių rūšių spanieliams, ragenos opos pasireiškia beveik tris kartus dažniau nei kitų veislių atstovams (2).

16 Ragenos opos gali varijuoti nuo paviršinio epitelio pažeidimo iki gilių, infekuotų žaizdų ragenoje (18). Įprastai ragenos opos yra skirstomos atsižvelgiant į tai, kuris ragenos sluoksnis yra pažeistas (7 pav.) (3).

Iššskiriamos:

 Paviršinės ragenos opos - pažeidimų gylis sudaro apie 30 procentų viso sveikos ragenos storio. (20). Dažniausiai susidaro dėl ektopinių blakstienų, ašarų plėvelės defektų (3).

 Gilios ragenos opos - pažeidžiamas paviršinis ragenos sluoknis ir stroma. Giliais pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, kurių gylis sudaro apie 50 procentų sveikos ragenos storio (3). Ragenos opai progresuojant ir plintant į gilesnius skaidulinio akies dangalo sluoksnius, kyla descemetocelės rizika (20).

1.2.1 Ragenos opų diagnostika

Ragenos opų diagnostika apima klinikinį ir oftalmologinį tyrimus. Itin svarbi gyvūno gyvenimo ir ligos anamnezė - ši informacija leidžia pagrįsti klinikinio tyrimo metu pastebėtus pakitimus (1). Klinikinio tyrimo metu stebint gyvūną, vertinama jo galvos ir snukio simetrija, akių simetrija, dydis, judesiai, vertinamas vyzdžio refleksas, stebima, ar nėra išskyrų iš akių (1). Atliekant oftalmolologinę apžiūrą, naudojamas Širmerio testas (angl. Shirmer tear test- STT) ir fluoresceino testas (angl. Fluorescein test- FT). FT dažniausiai naudojamas dažomosios diagnostikos metodas, kuriuo remiantis nustatomos ragenos žaizdos ir kiti paviršiaus defektai. Esant pažeidimui ragenos paviršiuje, fluorescavimas nustatomas apšviečiant rageną kobalto mėlynumo šviesa (1). Vertinamos akies periokuliarinės struktūros. Ragenos opų diagnostikoje, itin svarbi ragenos apžiūra- įvertinamas ragenos paviršiaus vientisumas, blizgumas, skaidrumas, atliekamas fluoresceino testas. Vertinamas vyzdžio

17 dydis, spalva, forma, lęšiuko pozicija, forma, paviršius, skaidrumas. Naudojant tonometrą, išmatuojamas intraokulinis spaudimas (1, 5).

1.2.2 Ragenos opų gijimas

Ragenos paviršiuje atsiradus pažeidimams, per kelias dienas prasideda ragenos vaskuliarizacija. Aplink opą, susidaro plonos kraujagyslės, kuriomis cirkuliuojantis kraujas, su baltaisiais kraujo kūneliais (angl. White blood cells- WBC) ir maisto medžiagomis, skatina gijimo procesą. Kuomet išorinis akies epitelis sugyja, susidariusios kraujagyslės sunyksta. Dažniausiai lieka nedidelis, balkšvos spalvos randas (3). Paviršinės ragenos opos, pašalinus jas sukėlusias priežastis, įprastai sugija per kelias dienas. Ragenos vaskuliarizacija - nevyksta. Lyginant su paviršinėmis opomis, gilių opų gijimas daug ilgesnis ir sudėtingesnis. Tokiais atvejais, turi būti skiriamas atitinkamas gydymas ir priežiūra. Gilių opų gijimui būtinos papildomos kraujagyslės - ragenai sugijus gali likti ryškesnis randas. Dėl šios priežasties, dažniau pasireiškia regėjimo sutrikimai pažeistoje akyje, dėl susidariusio didelio kiekio randinio audinio (5).

Brachicefalinių veislių šunims, lyginant su kitų veislių atstovais, dažniau pasitaiko sunkiai gyjančios opos, taip pat dažnai prasidėjus gijimo procesui, ragenos paviršius vėl pradeda opėti (3, 5).

1.3 Ragenos opų komplikacijos

1.3.1 Uveitas

Uveitas - akies vidinio kraujagyslinio dangalo uždegimas, pasireiškiantis intraokulinio spaudimo sumažėjimu (21, 22). Uždegimą gali sukelti įvairios priežastys, viena iš jų - ragenos opos. Intraokulinį spaudimą akies viduje palaiko priekinę kamerą užpildantis vandeningas skystis. Spaudimui akies viduje pakilus, skysčio perteklius įprastai išfiltruojamas į išorę ties ragenos ir vyzdžio kampu (22, 23). Tačiau esant ragenos opoms, atsiranda rizika, kad per didelis kiekis vandeningojo skysčio bus pašalintas iš akies obuolio (24). Tai įtakoja intraokulinio spaudimo sumažėjimą (23).

1.3.2 Glaukoma

Glaukoma - tai akies obuolio struktūrų sutrikimų visuma, sukelianti optinio nervo pažeidimus, dėl kurių sutrinka gyvūno regėjimas, gresia apakimas (25). Glaukoma pasireiškia padidėjusiu intraokuliniu spaudimu (> 23 mmHg). Intraokulinio spaudimo padidėjimas pasireiškia sutrikus akies vandeninio skysčio nutekėjimui (8, 23). Esant ragenos opoms, kartu pasireiškia ragenos edema. Tai reiškia, kad ragenos sluoksniuose susikaupia didesnis skysčio kiekis nei įprastai. Dėl šios priežasties, gali sutrikti

18 akies vandeninio skysčio nutekėjimas, kas įtakos jo kaupimąsi akies obuolyje. Tam daryti įtaką gali ir ragenos sąaugos su akies rainele, susidaręs randinis audinys (8).

1.4 Intraokulinio spaudimo svyravimai

Intraokulinis spaudimas (angl. Intraocullar pressure- IOP) - tai vandeningo akies skysčio spaudimas, akies obuolyje. Staigūs vandeninio skysčio koncentracijos pakitimai siejami su tokiomis akių patologijomis kaip uveitas, glaukoma bei tinklainės atšokimas (26). Sveikų šunų IOP svyruoja nuo 10 iki 20 mmHg. IOP nustatomas atliekant tonometriją. Aukštesnis nei 20 mmHg IOP indikuoja glaukomos buvimą, žemesnis nei 10 mmHg - uveitą (27).

Intraokulinio spaudimo svyravimai gali pasireikšti esant ne tik patologinėms akių ligoms, bet ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, atliekant tonometriją, gyvūnas buvo netinkamai fiksuojamas, spaudžiamas akies vokas, gyvūnui būnant su antsnukiu (27). IOP svyravimai taip pat gali priklausyti nuo:

 Paros laiko - šunų intraokulinis spaudimas didžiausias būna ryte ir palaipsniui mažėja (8);  Gyvūno amžiaus - vyresnio amžiaus šunims IOP būna šiek tiek didesnis, dėl sulėtėjusios

vandeninio skysčio filtracijos (8);

 Kraujo spaudimo - esant žemesniam kraujospūdžiui, sumažėja ir intraokulinis spaudimas. Jei gyvūno kraujo spaudimas yra aukštesnis, IOP padidėja (8);

 Naudojamų medikamentų - dauguma anetstetikų ir sedatyvių medžiagų mažina IOP. Naudojant ketaminą, galimas IOP padidėjimas, dėl išorinių akies obuolio raumenų spazmų (8);

 Uždegiminių procesų akyje - intraokulinis spaudimas sumažėja (8). 1.5 Ragenos opų ir jų komplikacijų gydymas

Taikan ragenos opų gydymą, siekiama sumažinti antrinės infekcijos riziką, malšinti uždegiminį procesą ir skausmą, išvengti ragenos pažeidimo didėjimo (3). Priklausomai nuo to, kokio stiprumo pažeidimus sukėlė ragenos opa, kiek laiko yra pažeistas akies paviršius, kokia opos atsiradimo priežastis, gali būti skiriamas medikamentinis (konservatyvus) arba chirurginis gydymas (2, 18). Medikamentinis gydymas dažniausiai skiriamas paviršinių, nekomplikuotų, mažai skausmingų, nekomplikuotų gilių opų gydymui. Esant gilioms ragenos opoms, dėl antrinės bakterinės infekcijos rizikos, skiriami antibiotikai. Chirurginis gydymas reikalingas tais atvejais, kai opa pažeidžia daugiau nei 50 procentų ragenos storio (1, 5, 18, 28).

19 Ragenos opos dažniausiai gydomos naudojant vietines antimikrobines medžiagas, įvertinus ragenos pažeidimo gylį. Prieš skiriant antimikrobines medžiagas, rekomenduojama atlikti citologinius, bakteriologinius tyrimus (29). Remiantis gautais antimikrobinio rezistentiškumo rezultatais, skiriami tinkamiausi antibiotikai. Skausmo mažinimui, gali būti naudojami midriatikai (3). Labai dažnai, opų gydymui naudojama kraujo plazma, kuri pasižymi gijimą skatinančiomis savybėmis (30). Gydant ragenos opas, reikia užtikrinti, kad gyvūnas netrintų pažeistos akies - būtina plastikinė apykaklė (3). Negilios, paviršinės ragenos opos turėtų sugyti per 2-6 dienas. Jei pagerėjimo nėra, koreguojamas paskirtas gydymas (1). Chirurginis gydymas dažniausiai taikomas tais atvejais, kai ragenos opos yra didelės ir gilios, kuomet paviršinių opų gijimas yra sulėtėjęs. Dažniausiai formuojami junginės transplantai (1, 18). Junginės transplantas naudojamas tais atvejais, kai opos yra lėtinės, infekuotos, progresuojančios. Transplantas užtikrina kraujotaką ragenos paviršiuje, reikalingą greitesniam gijimui, taip pat užpildo opą fibrovaskuliariniu audiniu. Per junginės krraujagyslinį tinklą ragenos opą pasiekia sisteminiai antimikrobiniai preparatai, natūrali antikologenazė. Išskiriami keturi junginės transplantų tipai: pilnas junginės transplantas, „tiltinis“ (angl. bipedicle), gaubiantis, rotacinis (1).

Uveitas gydomas taikant medikamentinį gydymo metodą. Gydymui svarbus nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) naudojimas, dažniausiai vaistus skiriant 2-4 savaitėms. Taip pat naudojami midriatikai - sumažinamas gyvūno jaučiamas diskomfortas, sumažinama vyzdžio sąaugų susidarymo rizika. Dažniausiai naudojamas 1 proc. stiprumo atropino sulfatas, lašinant į pažeistą akį po vieną lašą, kas 48 valandas, po maksimalaus vyzdžio išsiplėtimo. Tačiau atropino naudojimas gali būti kontraindikuotinas, kuomet IOP yra normos ribose, jei gyvūnas serga antrine glaukoma (21).

Glaukomos gydymas gali būti konservatyvus (medikamentinis) arba chirurginis. Pasitaiko atvejų, kuomet taikomas kompleksinis gydymas, derinant medikamentus ir chirurgines procedūras. Esant vandeninio skysčio nutekėjimo sumažėjimui, skiriamas medikamentinis gydymas, pavyzdžiui, dorsolamido ir timololio lašai (31, 32). Esant komplikuotiems glaukomos atvejams, kuomet akies vandeninio skysčio nutekėjimas yra apsunkintas, taikomas chirurginis gydymas. Po chirurginės intervencijos, siekiant išlaikyti IOP normos ribose, skiriami beta adrenoblokatoriai, karboanhidrazės inhibitoriai (31).

20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Tyrimo eiga

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2020 m. birželio mėnesio, „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Tyrimo metu siekta nustatyti, kiek savininkų į kliniką kreipiasi dėl akių pokyčių auginamiems šunims. Tyrimui pasirinkti šunys, kuriems buvo diagnozuotos ragenos opos.

Savininkui su gyvūnu atvykus į kliniką, buvo užpildoma registracijos kortelė ir sutikimo gyvūno gydymui forma. Dokumentuose nurodoma savininko kontaktinė informacija, gyvūno rūšis, veislė, amžius, lytis, vardas, svoris, paskutinės vakcinacijos data, jei gyvūnas turi identifikacinę mikroschemą- jos numeris, taip pat nurodoma, ar gyvūnas yra apdraustas.

Šunims oftalmologinis tyrimas pradedamas atlikti nuo gyvūno gyvenimo ir ligos anamnezės surinkimo. Renkant gyvenimo anamnezę, savininkų teirautasi, kokiomis sąlygomis gyvūnas yra laikomas, ar turi kontaktą su kitais gyvūnais, kaip šeriamas, ar turi laisvą išėjimą į lauką. Surenkant gyvūno ligos anamnezę, savininkų klausta, ar gyvūnas sirgo kitomis ligomis, jei buvo naudoti vaistai- kokie ir prieš kiek laiko, kada pastebėjo pirmuosius ligos požymius, ar anksčiau gyvūnui yra kilę panašių akių problemų. Surinkus išsamią anamnezę, atliekama klinikinė paciento apžiūra. Apžiūra pradedama nuo bendro klinikinio tyrimo, kurio metu apžiūrimos gleivinės - įvertinama jų spalva, drėgnumas, kapiliarų prisipildymo laikas (KPL), vertinamas širdies susitraukimų ir kvėpavimo dažnis, pamatuojama rektinė kūno temperatūra. Jei bendro klinikinio tyrimo metu nustatomi nukrypimai, nuo fiziologinių normų, bandoma išsiaiškinti atsiradusių pakitimų priežastį, esant poreikiui, atliekami specialieji tyrimai.

Oftalmologinis tyrimas pradedamas nuo šuns apžiūros iš toli, kurios metu siekiama nustatyti, ar gyvūnas neturi akivaizdžių pokyčių galvos ir snukio srityse. Vertinamas gyvūno elgesys, judėjimas, reakcija į nežinomą aplinką. Apžiūrima ir įvertinama snukio simetrija, akių vokų pozicija, akių obuolių dydis, lokalizacija. Stebima, ar gyvūnas pastebi aplink jį esančius daiktus ir nekliudo jų judėdamas. Apžiūros iš toli metu stebima, ar nėra išskyrų iš akių. Jei nustatoma, kad yra išskyrų, atliekamas jų vertinimas, nustatant spalvą, drumstumą, konsistenciją.

Atliekant apžiūrą iš arti, gyvūno akys turi būti tyrimą atliekančio asmens akių lygyje. Apžiūrimos periokuliarinės struktūros. Atliekama aplinkinių akies audinių apžiūra ir palpacija, apžiūrimas trečiasis

21 vokas: vertinamas bulbarinis ir palpebralinis paviršiai, voko spalva, anatominė pozicija, konsistencija. Apžiūrimi viršutinio ir apatinio akių vokų paviršiai, vertinama, ar nėra nedidelių darinių, patinimų, įvertinama blakstienų augimo zona ir jų augimo kryptis. Įvertinamas akių vokų judrumas. Apžiūrima junginė, vertinant jų spalvą, vientisumą, vaskuliarizaciją. Svarbu atkreipti dėmesį, ar junginėje nėra svetimkūnių.

Oftalmologinio tyrimo metu, vertinami refleksai:

1) Sekimo refleksas - nedidelis vatos ar tvarsčio gabalėlis metamas žemyn, vertinama gyvūno reakcija. Jeigu gyvūnas sureaguoja į metamą objektą, tyrimas laikomas teigiamu;

2) Gąsdinimo reflekas - tiriamos abi akys atskirai. Tiriamoji akis vertinama rankos mostu artėjant prie akies, nesukeliant ragenos paviršiaus dirginimo. Testo metu, netiriama akis turi būti uždengta. Testas laikomas teigiamu, gyvūnui sumirksėjus tiriama akimi;

3) Vokų refleksas - pirštų galais priliečiamas lateralinis ir medialinis akių vokų kampai. Gyvūnui prisimerkus, testas laikomas teigiamu;

4) Ragenos refleksas - plonu vatos pluošteliu liečiamas išorinis ragenos paviršius. Testas laikomas teigiamu, gyvūnui užsimerkus ir atitraukus galvą;

5) Okulovestibulinis refleksas - gyvūno galva sukama į kairę ir į dešinę puses, stebima akių padėtis ir judesiai. Testas laikomas teigiamu, pasireiškus fiziologiniam nistagmui;

6) Vyzdžio refleksas - vertinama tiesioginė ir netiesioginė vyzdžio reakcija į šviesą. Tyrimas atliekamas tamsesnėje patalpoje, naudojamas žibintuvėlis. Vertinant tiesioginį vyzdžio refleksą, šviesios srautas nukreipiamas į vieną akį. Jei vyzdys susitraukia, o nukreipus šviesos šaltinį- išsiplečia, testas laikomas teigiamu. Netiesioginis vyzdžio refleksas tiriamas nukreipus šviesos šaltinį į vieną akį, tačiau vyzdžio susitraukimas ir išsiplėtimas vertinamas kitoje akyje.

Atliekant instrumentinį oftalmologinį tyrimą, naudojamas biomikroskopas su plyšine lempa, oftalmoskopas ir tonometras. Prieš pradedant naudotis biomikroskopu, sureguliuojamas jo plotis tarp binokulinio mikroskopo okuliarų, sureguliuojamas ryškumas. Tiriamas fiksuotas gyvūnas. Viena ranka biomikroskopas laikomas apytiksliai 10 cm atsumu nuo paciento galvos, kita ranka dedama gyvūnui ant galvos. Naudojant biomikroskopą, apžiūrimi vokai, junginė, ragenos paviršius, odena, priekinė kamera, akies rainelė ir vyzdys. Atliekant vokų apžiūrą, kaip tyrimo iš arti metu, vertinamas akių vokų judrumas, įvairūs odos ir gleivinės pažeidimai, blakstienų augimo kryptis ir vieta. Įvertinama junginė, jos spalva, vertinama, ar nėra smulkių svetimkūnių, pažeidimų. Biomikroskopu tiriant rageną, vertinamas ragenos

22 atspindys, galimas drumstumas, pigmentacija, vientisumo pažeidimai, vaskuliarizacija. Tiriant odeną, vertinamas jos storis, lygumas, vaskuliarizacija, spalva bei pigmentacija. Vertinama rainelės struktūra, spalva, ar nėra sąaugų su ragena. Biomikroskopu įvertinama vyzdžio forma.

Naudojant oftalmoskopą, apžiūrimas ir vertinamas akies lęšis, stiklakūnis ir akies dugnas. Tyrimas atliekamas tamsesnėje patalpoje. Akių oftalmoskopija pradedama oftalmoskopą laikant 2- 3 cm atstumu nuo tiriamos gyvūno akies, įjungus šviesios šaltinį ir dioptrijų skalėje nustačius 0 - apžiūrimas akių dugnas. Pastebėjus tapeto atspindį, vertinama jo spalva, pigmentacija, vaskuliarizacija, optinis nervas ir optinio nervo diskas. Dioprijų skalėje nustačius + 3 - + 6 vertinamas akies stiklakūnio skaidrumas. Lęšio dydžio ir skaidrumo vertinimui, dioprijų skalėje nustatoma + 8 - + 12. Vertinant priekines akies dalies struktūras (akies kameras, rageną, rainelę, lęšį, trečiąjį voką, ašarų lataką).

Naudojant tonometrą „IcareTonovet“, matuojamas intraokulinis spaudimas abiejose akyse. Tonometras laikomas stačiu kampu, 1 cm atstumu nuo tiriamos akies ragenos. Akispūdžio fiziologine norma šunims laikoma 10 - 23 mmHg. Siekiant išvengti klaidingų rezultatų, tyrimas atliekamas prieš medikamentų lašinimą į akis. Tyrimo metu itin svarbu, kad gyvūnas būtų tinkamai fiksuojamas. Esant akies aplinkinių audinių spaudimui, akispūdis gali pakilti.

Oftalmologinio tyrimo metu atliekami greitieji testai: Širmerio testas, fluoresceino testas, Bengalijos rožinio testas. Vertinama ašarų sekrecija, naudojant Širmerio testą. Naudojama speciali graduota STT juostelė. Vienas juostelės galas užlenkiamas ir įdedamas į junginės maišelį. Praėjus 1 minutei, vertinamas rezultatas - ašarų sekrecija per minutę milimetrais. Sveikam šuniui, STT fiziologine norma laikoma 15 - 20 mm/min. Svarbu, kad Širmerio testas būtų atliekamas prieš akių lašų naudojimą, siekiant išvengti klaidingų rezultatų.

Fluoresceino testas - dažomosios diagnostikos metodas, kurį atlikus nustatomos ragenos žaizdos, opos bei kiti paviršiaus defektai, naudojamas ašarų - nosies latako praeinamumo vertinimui. Naudojamos tiriamosios juostelės su fluoresceino dažais. Fiziologiniu tirpalu sudrėkinta tiriamosios juostelės dalis su dažais švelniai priglaudžiama prie tiriamos akies ragenos paviršiaus. Dažams pasiskirsčius akies paviršiuje, fluorescavimo nustatymui, naudojamas kobalto mėlynojo filtras, esantis biomikroskope su plyšine lempa. Fluoresceino dažai nenudažo sveikų ragenos epitelio ląstelių. Fluoresceino testas laikomas teigiamu, kuomet apšvietus tiriamos akies paviršių kobalto mėlynumo šviesa, matomas žalsva spalva nusidažęs pažeidimas.

23 Bengalijos rožinio testas panašus į fluoresceino testą. Naudojamas smulkių, paviršinių ragenos pažeidimų nustatymui. Testo juostelė su Bengalijos rožinio dažais dedama į junginės maišelį. Dažams pasiskirsčius akies paviršiuje, vertinama, ar yra rožine spalva nusidažiusių vietų. Jei tokių vietų aptinkama, testas laikomas teigiamu.

Tyrimas atliktas gavus tiriamų šunų savininkų žodinius sutikimus, laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997 m. lapkričio 6 d., Nr. VIII- 500, suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 5 d.), Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (1991 m. gruodžio 17 d., Nr. I- 2110), Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (2012 m. spalio 13 d., Nr. XI-2271).

2.2 Tyrimo medžiaga

Tyrime dayvavo 68 šunys, kuriems nustatyta galutinė diagnozė buvo ragenos opos. Tiriami gyvūnai pasirinkti pagal rūšį, nepriklausomai nuo veislės, lyties ir amžiaus. Visiems tyrime dalyvavusiems šunims, buvo atlikti oftalmologiniai tyrimai. Vertinami tonometrijos, Širmerio ašarų testo ir fluoresceino testo rezultatai.

Tyrime dalyvavę šunys buvo sugrupuoti pagal lytį, veislę, amžių ir pažeistą akį. Vertinant šunis pagal amžių, išskirtos keturios grupės: iki 1 metų amžiaus, 1 - 5 metų amžiaus, 5 - 10 metų amžiaus, 10- 15 metų šunys.

2.3 Statistinė analizė

Tiriamų šunų tyrimo duomenys buvo kaupiami. Statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2013 programa. Atliekant statistinę analizę, apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai (X) , aritmetinių vidurkių paklaidos (Sx), aritmetinių vidurkių skirtumų patikimumo skaičiavimas (p). Aritmetinių vidurkių skirtumas laikomas statistiškai patikimu, kai p< 0,05.

24

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Kinikoje tirtų gyvūnų skaičius, ragenos opas sukėlusios priežastis

Tyrimas atliktas nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Per šį laikotarpį, klinikoje apsilankė 8150 įvairių rūšių ir veislių pacientų. Iš jų, 414 pacientų buvo diagnozuotos akių ligos, kas sudarė 4,83 proc. visų klinikoje nustatytų diagnozių. Daugiausia akių ligų buvo nustatyta šunims - 336 atvejai (81,16 proc.). Beveik 4 kartus mažiau akių ligų buvo diagnozuota katėms - 78 atvejai (18,84 proc.) (8 pav.).

Iš viso šunims buvo diagnozuota 17 skirtingų akių ligų. Dažniausiai diagnozuotos buvo ragenos opos - 68 atvejai. Lėtinis paviršinis keratitas diagnozuotas 65 šunims, konjungtyvitas - 43. Rečiau diagnozuoti buvo tokie susirgimai kaip: distichiazė - 7 atvejai, trečiojo voko išvirtimas - 8 atvejai, blefaritas - 11 atvejų. Tiriamuoju laikotarpiu, rečiausiai buvo nustatytos tokios diagnozės, kaip aklumas, lęšio subliuksacija bei akies išsivertimas - po 1 atvejį (žr. 1 lentelė).

Šunys, kuriem nustatytos akių ligos, 81,16 proc. Katės, kurioms nustatytos akių ligos, 18,84 proc.

25

1 lentelė. Akių ligų pasiskirstymas šunims, 2018-2020 m..

Akių ligų pasiskirstymas šunims, procentais

Ragenos opa 20,24 proc.

Katarakta 8,93 proc.

Uveitas 8,93 proc.

Glaukoma 4,76 proc.

Descemetocelė 1,79 proc.

Lėtinis paviršinis keratitas 19,35 proc.

Trichiazė 3,27 proc.

Blefaritas 2,98 proc.

3- jo voko išsivertimas 2,38 proc.

Konjungtyvitas 12,80 proc.

Entropija 3,87 proc.

Distichiazė 2,08 proc.

Trauma 3,57 proc.

Sausasis keratokonjungtyvitas 4,17 proc.

Lęšio subliuksacija 0,30 proc.

Akies išvirtimas 0,30 proc.

Aklumas 0,30 proc.

Tiriant šunų ragenų opas, buvo nustatytos 5 pagrindinės priežastys, dėl kurių pasireiškė ragenos pažeidimas. Dažniausiai, ragenos opos buvo diagnozuotos pacientams, kurie patyrė įvairias akių traumas - 39 atvejai (57,35 proc.). 9 atvejai nustatyti šunims, kurie dažnai ir intensyviai trynė ir kasėsi snukį (13,24 proc.). Mažiausiai ragenos opų atvejų nustatyta dėl entropijos - 3 atvejai (4,41 proc.), sausojo keratokonjungtyvito (KCS) ir distichiazės - po 2 atvejus (2,94 proc.). Tyrimo metu buvo diagnozuota 13 ragenos opų atvejų, kurių tiksli priežastis nebuvo nustatyta (19,12 proc.) (9 pav.)

26

3.2 Ragenos opų pasiskirstymas, pagal šunų lytį, veislę, pažeistą akį ir

amžių

Tyrimo metu buvo analizuotas ragenos opų paplitimas, atsižvelgiant į šunų lytį. Tyrime dalyvavo 68 šunys. Ragenos opos tarp patinų ir patelių pasiskirstė labai panašiai. Opos diagnozuotos 33 patinams (48,53 proc.) ir 35 patelėms (51,47 proc.) (10 pav.).

2 3 13 2 9 39 0 10 20 30 40 50 Distichiazė Entropija Nežinoma KCS Snukio trynimas, kasymas Trauma Pacientų skaičius, vnt. Pri ež as ty s, su kėl us ios r ag en os op as

9 pav. Ragenos opų atsiradimo priežastys.

Patelės 51,47 proc. Patinai

48,53 proc.

27 2018-2020 metais atliktame tyrime, buvo analizuojami intraokulinio spaudimo svyravimai šunims, sergantiems ragenos opomis. Tyrime dalyvavo 22 skirtingų veislių šunys, įskaitant ir mišrūnus. Daugiausia tiriamų šunų, kuriems buvo diagnozuotos ragenos opos: mišrūnai - 17 pacientų, pekinai- 7 pacientai, prancūzų buldogai ir ši cu - po 6 pacientus. Rečiau ragenos opos buvo diagnozuotos rusų toiterjerams, mopsams, Jorkšyro terjerams - po 4 pacientus, taip pat čichuachua veislės šunims - 3 pacientai. Rečiausiai (po 1 atvejį) ragenos opos, buvo diagnozuotos 11 veislių šunims: amerikiečių pitbulterjerams, anglų buldogams, Džeko Raselo terjerams, Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanieliams, labradoro retriveriams, Maltos bišonams ir kitų veislių atstovams (11 pav.).

11 pav. Ragenos opų pasiskirstymas, pagal šunų veislę

1 1 3 1 4 1 1 1 17 4 7 1 1 6 2 4 1 6 1 2 2 1 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Amerikiečių pitbulterjeras Anglų buldogas Čichuachua Džeko Raselo terjeras Jorkšyro terjeras Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielis Labradoro retriveris Maltos bišonas Mišrūnas Mopsas Pekinas Pinčeris Prancūzų bolonė Prancūzų buldogas Pudelis Rusų toiterjeras Šarpėjus Ši cu Šiba inu Špicas Vakarų Škotijos Baltasis terjeras Vokiečių aviganis Pacientų skaičius, vnt. T irt tų šunų ve isl ės

28 Šunys buvo išskirti į keturias grupes, atsižvelgiant į gyvūnų amžių (žr. 2 lentelė). Daugiausiai ragenos opų buvo nustatyta 1 -5 metų šunims, mažiausiai - šuniukams, iki 1 metų amžiaus. Ragenos opos diagnozuotos 24 šunims, priklausiusiems antrai amžiaus grupei (35,29 proc.), 21 šuniui, priskirtam trečiai amžiaus grupei (30, 88 proc.). Šiek tiek mažiau opų diagnozuota 4 grupei priskirtiems šunims - 20 atvejų (29,41 proc.). Mažiausiai ragenos opų diagnozuota 1 grupės atstovams - 3 atvejai (4,41 proc.) (12 pav.).

2 lentelė. Šunų amžiaus grupės.

Atliekant oftalmologinį tyrimą, ragenos opos buvo nustatomos kairėje akyje (lot. Oculus sinister-OS), dešinėje akyje (lot. oculus dexter- OD), kai kuriais atvejais - abiejose akyse (lot. oculus uterque- OD).

Tiriant 1 amžiaus grupės šunis (n= 3), daugiausiai buvo diagnozuota dešinės akies ragenos opų - 2 atvejai (66,67 proc.), kairės akies pažeidimas diagnozuotas 1 šuniukui (33,33 proc.). Ragenos opų abiejose akyse diagnozuota nebuvo (13 pav.).

Amžiaus grupės 1 grupė Iki 1 metų 2 grupė 1- 5 metai 3 grupė 5- 10 metai 4 grupė 10- 15 metai 1 grupė 4,41 proc. 2 grupė 35,29 proc. 3 grupė 30,88 proc. 4 grupė 29,41 proc.

29 Tiriant 2 amžiaus grupės šunų akis (n= 24), daugiausia ragenos pažeidimų, kaip ir 1 grupėje, buvo nustatyta dešinėje akyje - 13 atvejų (54,17proc.). Kairėje akyje ragenos opų nustatyta 11 šunų (45,83 proc.). Ragenos pažeidimų, abiejose akyse, tiriamiems 2 amžiaus grupės šunims nepasitaikė (14 pav.).

Tiriant 3 amžiaus grupės šunis (n= 21), daugiausiai ragenos opų nustatyta dešinėje akyje - 11 atvejų (52,38 proc.), kairėje akyje - 8 atvejai (38,10 proc.). 2 tiriamiems 5 - 10 metų amžiaus šunims, pasitaikė ragenos opos abiejose akyse (9,52 proc.) (15 pav.).

OS 33,33 proc.

OD 66,67 proc.

13 pav. Ragenos opų pasiskirstymas 1 amžiaus grupės šunims, pagal pažeistą akį

OS 45,83 proc. OD

54,17 proc.

30 Tiriant 4 amžiaus grupės šunis (n= 20), daugiausia ragenos opų diagnozuota dešinėje akyje - 13 atvejų (65 proc.). Kairėje akyje ragenos opa diagnozuota 7 šunims (35 proc.). Atliekant tyrimą, 10 - 15 metų šunims, ragenos opų abiejose akyse nebuvo nustatyta (16 pav.).

OS 38,10 proc. OD 52,38 proc. OU 9,52 proc.

15 pav. Ragenos opų pasiskirstymas 3 amžiaus grupės šunims, pagal pažeistą akį

OD 65,00 proc. OS

35,00 proc.

31

3.3 Ragenos opų komlikacijų nustatymas

2018-2020 metais atlikto tyrimo metu, pasitaikė šunų, kuriems ragenos opų gydymo metu buvo diagnozuotos komplikacijos: uveitas ir glaukoma. Komplikacijos pasireiškė 12 tiriamų šunų (17,65 proc.) (17 pav.)

Atsižvelgiant į šunų grupes, pagal tiriamųjų amžių, ragenos opų komplikacijos nepasireiškė 1 amžiaus grupės šunims. 2 amžiaus grupės šunims (n= 24), diagnozuotas uveitas (1 atvejis) ir glaukoma (2 atvejai). 3 amžiaus grupėje (n= 21) diagnozuota po 1 uveito ir glaukomos atvejį. Daugiausia komplikacijų pasireiškė 4 amžiaus grupės (10 - 15 metų) šunims. Jiems diagnozuota 6 uveito atvejai ir 1 glaukomos atvejis (18 pav.)

Ragenos opa 82,35 proc.

Ragenos opa + komplikacija

17,65 proc.

32

18 pav. Ragenos opų komplikacijų pasireiškimas, tiriamų šunų amžiaus grupėse

2 šunų amžiaus grupėje (n= 24), 4,17 proc. tiriamų šunų diagnozuotas uveitas, glaukoma- 8,33 proc. 3 amžiaus grupės šunims (n= 21), diagnozuotas toks pats kiekis uveito ir glaukomos atvejų- po 4,76 proc. 30 proc. 4 amžiaus grupės šunų (n= 20), diagnozuotas uveitas, 5 proc. šunų- glaukoma (žr. 3 lentelė).

3lentelė. Ragenos opų komplikacijų pasiskirstymas tiriamų šunų amžiaus grupėse, procentinė išraiška Komplikacijos

Šunų amžiaus grupė

Uveitas Glaukoma

1 amžiaus grupė 0, 00 proc. 0, 00 proc. 2 amžiaus grupė 4, 17 proc. 8, 33 proc. 3 amžiaus grupė 4, 76 proc. 4,76 proc. 4 amžiaus grupė 30,00 proc. 5,00 proc. 0 1 1 6 0 2 1 1 0 2 4 6 8 1 grupė 2 grupė 3 grupė 4 grupė Pacientų skaičius, vnt. P aci ent ų am ži aus gr upės Uveitas Glaukoma

33

3.4 Širmerio ašarų testo rezultatai

Tyrimo metu, visiems šunims buvo nustatinėta ašarų sekrecija, atliekant Širmerio ašarų testą. Apskaičiuoti visų amžiaus grupių STT testų rezultatų vidurkiai. Visose amžiaus grupėse nustatyta didesnė ašarų sekrecija pažeistoje akyje, lyginant su sveika akimi. Pirmos amžiaus grupės šunų pažeistos akies ašarų sekrecija 17,94 proc. didesnė, už sveikos akies. Antroje grupėje nustatyta 21,29 proc. didesnė ašarų sekrecija pažeistoje akyje, lyginant su sveika akimi. Trečiai amžiaus grupei priskirtų šunų ašarų sekrecija didesnė pažeistoje akyje 20,69 proc. Vyriausių šunų grupėje, ragenos opos pažeistos akies ašarų sekrecija 15,66 proc. didesnė, už sveikos akies sekrecija. Gauti rezultatai statistiškai patikimi (p< 0,05) (17 pav.) 15,83± 2,136 15,17± 4,321 16,77± 2,021 16,34± 2,430 18,67± 1,632 18,40± 1,683 20,24± 3,325 18,90± 2,198 0 5 10 15 20 25

1 amžiaus grupė 2 amžiaus grupė 3 amžiaus grupė 4 amžiaus grupė

Aša rų se kre cij a (S TT ) , mm /m in.

Sveika akis Pažeista akis

34

3.5 Intraokulinio spaudimo matavimai

Pirmos amžiaus grupės šunims, ragenos opos sugijo per savaitę laiko, nuo pirminio apsilankymo datos. Lyginant intraokulinio spaudimo pokyčius, sveikos akies tiek intraokulinis spaudimas sumažėjo, o pažeistos akies - padidėjo, nuo pirmo apsilankymo klinikoje, iki ragenos opos sugijimo. Sveikos akies intraokulinis spaudimas sumažėjo 11,54 proc.. Ragenos opos pažeistos akies intraokulinis spaudimas padidėjo apytiksliai 4,79 proc. (18 pav.).

18 pav. Intraokulinio spaudimo svyravimai šunims, priklausantiems 1 amžiaus grupei

Antros amžiaus grupės šunims, ragenos opos sugijo vidutiniškai per 2 savaites. Tiriamųjų grupėje (n= 24) trims šunims buvo diagnozuotos ragenos opos komplikacijos.

Buvo palyginti intraokulinio spaudimo vidurkių svyravimai šunims, kuriems nebuvo diagnozuotos komplikacijos (n= 21). Lyginant pirminio apsilankymo rezultatus su rezultatais, gautais po savaitės, sveikos akies intraokulinis spaudimas sumažėjo 1,46 proc., ragenos opos pažeistos akies intraokulinis spaudimas sumažėjo 0,36 proc. Lyginant rezultatus, gautus praėjus savaitei nuo gydymo pradžios, su rezultatais, gautais po 2 savaičių, sveikos akies IOP padidėjo 0,68 proc.. Akyje, kurioje buvo nustatyta ragenos opa, intraokulinis spaudimas padidėjo 4,30 proc. Remiantis pirminio apsilankymo metu ir po 2 savaičių gautais intraokulinio spaudimo svyravimais, sveikos akies IOP sumažėjo 0,79 proc. Pažeistos akies IOP padidėjo 3,92 proc. Gauti rezultatai statistiškai patikimi (p< 0,05) (19 pav.).

17,33 ± 0,577 15,33± 0,577 14,00± 1,000 14,67± 1,528 0 5 10 15 20 0 sav. 1 sav. Intra okuli nis spa udim as , mm Hg Gydymo savaitė Sveika akis Pažeista akis

35

19 pav. Intraokulinio spaudimo svyravimai 2 amžiaus grupės šunims, kuriems nebuvo diagnozuotos

komplikacijos

Antroje šunų amžiaus grupėje, trims šunims buvo nustatytos ragenos opos komplikacijos. Dviems šunims diagnozuota glaukoma. Lyginant šių šunų pirminio apsilankymo metu gautus rezultatus, su rezultatais, gautais po savaitės, sveikos akies IOP padidėjo 17,65 proc., o pažeistos akies - 85,11 proc.. Lyginant pirmą ir antrą gydymo savaites, sveikos akies intraokulinis spaudimas sumažėjo 22,50 proc., pažeistos akies - sumažėjo 25,29 proc. Palyginus pirmojo apsilankymo metu gautus rezultatus, su rezultatais, gautais po dviejų savaičių: sveikos akies intraokulinis spaudimas sumažėjo 8,82 proc., pažeistos akies IOP padidėjo 38,30 proc. (20 pav.). Vienam šuniui buvo diagnozuotas uveitas. Lyginant pirmojo apsilankymo metu gautus IOP rezultatus, su rezultatais, gautais po savaitės, sveikos akies intraokulinis spaudimas padidėjo 16,7 proc., ragenos opos pažeistos akies- sumažėjo 50,0 proc. Lyginant pirmąją ir antrąją gydymo savaites, spaudimas sveikoje akyje sumažėjo 7,1 proc., pažeistoje akyje- padidėjo 20,0 proc. Lyginant pirminį apsilankymą su apsilankymu po dviejų savaičių, sveikos akies IOP pakilo 8,3 proc., ragenos opos ir uveito pažeistoje akyje akispūdis sumažėjo 40,0 proc. Gauti rezultatai statistiškai patikimi (p< 0,05) (21 pav.).

16,43 ± 1,832 16,19± 1,436 16,3 ± 0,949 13,76 ± 1,411 13,71 ± 1,189 14,3 ± 1,160 12 12.5 13 13.5 14 14.5 15 15.5 16 16.5 17

0 sav. 1 sav. 2 sav.

Intra okuli nis spa udim as , mm Hg Gydymo savaitė Sveika akis Pažeista akis

36 17,00± 4,243 20,00± 4,243 15,50± 2,121 23,50± 0,707 43,50± 0,707 32,50± 7,778 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

0 sav. 1 sav. 2 sav.

Intra okuli nis spa udim as , mm Hg Gydymo savaitė Sveika akis Pažeista akis

20 pav. Intraokulinio spaudimo svyravimai 2 amžiaus grupės šunims, kuriems buvo diagnozuota

glaukoma 12 14 13 10 5 6 0 2 4 6 8 10 12 14 16

0 sav. 1 sav. 2 sav.

Intra okuli nis spa udim as , mm Hg Gydymo savaitė Sveika akis Pažeista akis

Trečiai amžiaus grupei priskirtiems šunims (n= 21), ragenos opos sugijo vidutiniškai per tris savaites, nuo pirminio apsilankymo klinikoje. Dviems šunims, gydymo metu, diagnozuotos ragenos opos komplikacijos - uveitas ir glaukoma (po 1 atvejį), dar dviems šunims, ragenos opos diagnozuotos abiejose akyse.

Tiriant šunis, kuriems buvo pažeista tik viena akis ir gydymo metu nebuvo diagnozuotos ragenos opų komplikacijos (n= 17), palyginti IOP vidurkiai. Lyginant pirminio apsilankymo metu gautus rezultatus, su rezultatais, gautais po savaitės, sveikos akies intraokulinis spaudimas sumažėjo 3,14 proc., ragenos opos pažeistos akies IOP sumažėjo 2,49 proc. Lyginant pirmąją ir antrąją gydymo savaites, akispūdis abiejose akyse sumažėjo: sveikoje 2,75 proc., pažeistoje - 2,13 proc. Lyginant antros gydymo savaitės rezultatus su rezultatais, gautais trečią savaitę, sveikos akies akispūdis sumažėjo 2,08 proc., tačiau pažeistoje akyse nustatytas IOP padidėjimas 1,38 proc. Palyginus pirminio apsilankymo ir trečios gydymo savaitės rezultatus, nustatytas abiejų akių intraokulinio spaudimo sumažėjimas. Sveikoje akyje IOP sumažėjo 7,76 proc., ragenos opos pažeistoje akyje- 3,25 proc. Gauti rezultatai statistiškai patikimi (p< 0,05) (22 pav.). 15,47 ± 2,368 14,53± 1,497 14,27± 0,700 14,00± 1,379 15,88 ± 1,585 15,35± 1,536 14,73± 0,873 15,00± 1,414 13.00 13.50 14.00 14.50 15.00 15.50 16.00 16.50

0 sav. 1 sav. 2 sav. 3 sav.

Intra okuli nis spa udim as , mm Hg Gydymo savaitė Sveika akis Pažeista akis

38 Dviems šunims, ragenos opos buvo diagnozuotos abiejose akyse. Lyginant pirminio apsilankymo rezultatus, su rezultatais, gautais po savaitės, kairės akies intraokulinis spaudimas pakilo 13,79 proc., dešinėje akyje sumažėjo 6,67 proc. Lyginant pirmą ir antrą savaitę gautus rezultatus, kairės akies IOP sumažėjo 6,06 proc., dešinės akies - padidėjo 21,43 proc. Palyginus antros ir trečios gydymo savaitės rezultatus, akispūdis abiejose pažeistose akyse sumažėjo: OS - 3,23 proc., OD - 17,65 proc. Lyginant pirminio apsilankymo rezultatus, su rezultatais, gautais trečią gydymo savaitę, OS akispūdis padidėjo 3,45 proc., OD sumažėjo 6,67 proc. Gauti rezultatai statistiškai nereikšmingi (p> 0,05) (23 pav.).

Vienam, trečiai amžiaus grupei priklausančiam šuniui, gydymo metu diagnozuotas uveitas. Lyginant pirmojo apsilankymo klinikoje metu gautus rezultatus, su rezultatais, gautas praėjus savaitei, sveikos akies intraokulinis spaudimas padidėjo 8,33 proc., ragenos opos pažeistos akies - sumažėjo 10 proc. lyginant pirmą ir antrą gydymo savaites gautus rezultatus, sveikos akies IOP padidėjo 7,69 proc., pažeistos akies - sumažėjo 22,22 proc. Trečią gydymo savaitę nustatyta, kad sveikos akies akispūdis nepakito, pažeistos akies intraokulinis spaudimas padidėjo 14,29 proc., lyginant su antra gydymo savaite. Palyginus pirminio apsilankymo rezultatus su trečios gydymo savaitės rezultatais, nustatyta, kad sveikos akies intraokulinis spaudimas padidėjo 16,67 proc., tačiau pažeistos akies spaudimas sumažėjo 20 proc. (24 pav.). Vienam šuniui, turinčiam tik vieną akį, ragenos opos gydymo metu diagnozuota glaukoma. Lyginant pirminio apsilankymo akies tonometrijos rezultatus, su rezultatais,gautais po savaitės, IOP

14,50± 0,707 16,50± 2,121 15,50± 0,707 15,00± 1,414 15,00± 1,414 14,00± 1,414 17,00± 1,414 14,00± 1,414 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

0 sav. 1 sav. 2 sav. 3 sav.

Int ra ok ul in is sp aud im as , mm Hg Gydymo savaitė Pažeista OS Pažeista OD

23 pav. Intraokulinio spaudimo svyravimai 3 amžiaus grupės šunims, su ragenos opomis abiejose

39 padidėjo 18,18 proc. Lyginant pirmos ir antros gydymo savaitės rezultatus, intraokulinis spaudimas sumažėjo 7,69 proc. Trečios savaitės metu, nustatytas 33,33 proc. sumažėjęs akispūdis, lyginant su antros savaitės rezultatais. Praėjus trims savaitėms, nuo pirminio apsilankymo klinikoje, akispūdis sumažėjo 27,27 proc. (25 pav.).

24 pav. Intraokulinio spaudimo svyravimai 3 amžiaus grupės šuniui, kuriam diagnozuotas uveitas

12,00 13,00 14,00 14,00 10,00 9,00 7,00 8,00 0 2 4 6 8 10 12 14 16

0 sav. 1 sav. 2 sav. 3 sav.

Intra okuli nis spa udim as , mm Hg Gydymo savaitė Sveika akis Pažeista akis

22,00 26,00 24,00 16,00 0 5 10 15 20 25 30

0 sav. 1 sav. 2 sav. 3 sav.

Intra okuli nis spa udim as , mm Hg Gydymo savaitė Pažeista akis

40 Ketvirtai amžiaus grupei priskirtiems šunims (n= 20) ragenos opos sugijo vidutiniškai, per 4 savaites. Septyniems šunims, gydymo metu diagnozuotos ragenos opų komplikacijos: glaukoma (1 atvejis) ir uveitas (6 atvejai).

Tyrimo metu, buvo palyginti intraokulinio spaudimo vidurkių svyravimai šunims, kuriem nebuvo diagnozuotos ragenos opų komplikacijos (n= 13). Pirmo apsilankymo metu gautus tonometrijos rezultatus palyginus su pirmos gydymo savaitės rezultatais, nustatytas sveikos akies IOP sumažėjimas 4,21 proc., pažeistos akies IOP sumažėjo 2,64 proc. Antros gydymo savaitės rezultatus palyginus su pirmos savaitės rezultatais, nustatytas intraokulinio spaudimo sumažėjimas abiejose akyse: sveikoje - 4,078 proc., ragenos opos pažeistoje akyje - 7,09 proc. Trečią gydymo savaitę, nustatytas panašus IOP padidėjimas abiejose akyse: sveikoje – 6,42 proc., pažeistoje - 15,12 proc. Ketvirtą gydymo savaitę, abiejose akyse nustatytas akispūdžio sumažėjimas: sveikoje - 7, 69 proc., pažeistoje - 5, 72 proc. Palyginus pirminio apsilankymo metu gautus rezultatus, su rezultatais, gautais praėjus keturioms gydymo savaitėms, nustatytas intraokulinio spaudimo sumažėjimas abiejose akyse. Sveikoje akyje IOP sumažėjo 9,75 proc., pažeistoje - 1, 83 proc., Rezultatai statistiškai patikimi (p<0,05) (26 pav.).

Vienam šuniui, priskirtam ketvirtai amžiaus grupei, diagnozuota glaukoma. Lyginant pirminio apsilankymo metu gautus tonometrijos rezultatus, su rezultatais, gautais praėjus savaitei, nustatyta, kad sveikos akies IOP išliko toks pats. Pažeistos akies akispūdis padidėjo 15,79 proc. Antros gydymo savaitės

16,62± 2,902 15,92± 1,256 15,27± 1,794 16,25± 2,550 15,00± 1,095 14,77± 1,787 14,38±_1,850 13,36± 1,748 15,38± 2,134 14,50± 0,837 0.00 2.00 4.00 6.00 8.00 10.00 12.00 14.00 16.00 18.00

0 sav. 1 sav. 2 sav. 3 sav. 4 sav.

Intra okuli nis spa udim as , mm Hg Gydymo savaitė

Sveika akis Pažeista akis

41 metu, sveikos akies intraokulinis spaudimas padidėjo 7,14 proc., pažeistos akies - 72, 73 proc., lyginant su rezultatais, gautais pirmą tyrimo savaitę. Trečios savaitės metu, nustatytas sveikos akies IOP padidėjimas 20,00 proc.. Pažeistos akies IOP sumažėjo 15,79 proc.. Ketvirtą gydymo savaitę nustatytas akispūdis sveikoje akyje išliko toks pats kaip ir trečią savaitę. Pažeistos akies IOP sumažėjo 28,13 proc. Palyginus pirminio apsilankymo ir ketvirtos gydymo savaitės tonometrijos rezultatus, sveikos akies IOP padidėjo 28,57 proc., pažeistos akies - 21,05 proc. (27 pav.).

27 pav. Intraokulinio spaudimo svyravimai 4 amžiaus šuniui, kuriam diagnozuota glaukoma

Šunims, kurie priklausė ketvirtai amžiaus grupei ir kuriems buvo diagnozuotas uveitas (n= 6), palyginus pirminio apsilankymo tonometrijos rezultatus su rezultatais, gautais praėjus savaitei: sveikos akies IOP sumažėjo 8,31 proc., pažeistos akies - 38,30 proc.. Tarpusavyje lyginant pirmos ir antros gydymo savaitės rezultatus, sveikos akies akispūdis sumažėjo 1,16 proc., pažeistos akies - padidėjo 4,08 proc..Trečios gydymo savaitės metu, sveikos akies intraokulinis spaudimas padidėjo 1,17 proc., pažeistos akies - 13, 38 proc., lyginant su antros savaitės rezultatais. Ketvirtos savaitės metu, nustatytas abiejų akių IOP padidėjimas: sveikoje akyje - 0,89 proc., ragenos opos pažeistoje akyje - 24,11 proc.. Lyginant pirminio apsilankymo metu, gautus tonometrijos rezultatus su rezultatais, gautais praėjus keturioms savaitėms, nustatytas intraokulinio spaudimo sumažėjimas sveikoje akyje 7,50 proc., ragenos opos pažeistoje akyje akispūdis sumažėjo 9,63 proc.. Rezultatai statistiškai nepatikimi (p>0,05) (28 pav.).

14,00 14,00 15,00 18,00 18,00 19,00 22,00 38,00 32,00 23,00 0.00 5.00 10.00 15.00 20.00 25.00 30.00 35.00 40.00

0 sav. 1 sav. 2 sav. 3 sav. 4 sav.

Intra okuli nis spa udim as , m m Hg Gydymo savaitė Sveika akis Pažeista akis

42

28 pav. Intraokulinio spaudimo svyravimai 4 amžiaus grupės šunims, kuriems diagnozuotas uveitas

3.6 Taikytas gydymas

Tyrime dalyvavusiems šunims, kuriems buvo diagnozuotos ragenos opos, paskirtas medikamentinis gydymas. Gydymas skirtas atsižvelgiant į ragenos opos pažeidimo stiprumą, bendrą gyvūno savijautą ir oftalmologinio tyrimo rezultatus. Gydymui naudoti vietiniai antibiotikai (tobramicinas, chloramfenikolis), sisteminiai antibiotikai (amoksicilinas su klavulano rūgštimi), NVNU (meloksikamas, karprofenas), gyvūno kraujo serumas, dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi. Gyvūnams, kuriems gydymo metu buvo diagnozuota glaukoma, skirtas dorzolamidas su timololiu (žr. 4 lentelė).

Gydymo kontrolė taikyta kas savaitę. Pirmos amžiaus grupės šunims taikyta 1 gydymo schema. Gydymas pasirinktas atsižvelgiant į gyvūnų jauną amžių, nedidelius ragenos pažeidimus. 2 ir 3 gydymo schemos taikytos visų kitų amžiaus grupių gyvūnų gydymui. Kraujo serumas buvo skirstas didesnėms ragenos opoms gydyti. Atropino arba ciklopentolato hidrochlorido lašai naudoti gyvūno diskomforto mažinimui, taip pat siekiant išvengti ragenos ir rainelės sąaugų. 4 gydymo schema taikyta šunims, kuriems gydymo metu diagnozuota glaukoma - skirtas dorzolamido ir timololo preparatas, intraokulinio spaudimo mažinimui. 16,00± 3,578 14,67± 0,816 14,50± 1,871 14,67± 1,633 14,80± 0,837 13,50± 1,517 8,33± 1,506 8,67± 2,875 9,83± 2,137 12,20± 3,271 0.00 2.00 4.00 6.00 8.00 10.00 12.00 14.00 16.00 18.00

0 sav. 1 sav. 2 sav. 3 sav. 4 sav.

Intra okuli nis spa udim as , mm Hg Gydymo savaitė Sveika akis Pažeista akis

43

4 lentelė. Gydymo schemos, taikytos šunim ragenos opų gydymui

Gydymo schema A B C D E F G H 1, + - - - + - + - 2, + - + + + + + - 3, - + + + + + + - 4, + - + + + + + +

A- tobramicinas, B- chloramfenikolis, C- amoksicilinas su klavulano rūgštimi, D- kraujo serumas, E- NVNU, F- atropino/ ciklopentolato hidrochlorido lašai, G- dirbtinės ašaros, F- dorzolamidas+ timololis

Vietiniai antibiotikai (tobramicinas, chloramfenikolis) buvo lašinami 3-4 kartus per dieną, 5 dienas iš eilės, į pažeisą akį. Vaistų aplikavimas į pažeistą akį vykdytas su 5 minučių pertrauka. Dirbtinės ašaros lašintos į abi akis. Sisteminiai antibiotikai skirti kramtomosiomis tabletėmis, dozuojant pagal gyvūno svorį ir girdomi du kartus per dieną - ryte, vakare. NVNU preparatai buvo skirsti sistemiškai, dozuojant pagal gyvūno svorį ir girdant vieną kartą per dieną, skausmo bei uždegimo malšinimui. Preparatai, vyzdžio plėtimui, naudoti vieną kartą kas dvi paras, lašinant po vieną lašą į pažeistą akį. Gydymo laikotarpiui, savininkams buvo rekomenduota laikyti šunis su apsauginėmis plastiko apykaklėmis.