Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Kristina Čypienė

Šunų antsvorio problemos aktualumas, veiksnių įtaka antsvorio atsiradimui ir

prevencija

Canine overweight relevance, the influence of factors, prevention

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: vet. gyd. asist. Andrius Kavaliauskas

2 DARBAS ATLIKTAS DR. LEONO KRIAUČELIŪNO SMULKIŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų antsvorio problemos aktualumas, veiksnių įtaka antsvorio atsiradimui ir prevencija“

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Kristina Čypienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Kristina Čypienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.2. Fizinio aktyvumo įtaka antsvoriui ... 8

1.3. Šuns veislės įtaka antsvoriui ... 9

1.4. Pašaro tipo, normavimo, kokybės įtaka antsvoriui ... 10

1.5. Prevencinės priemonės, taikomos antsvorio problemų metu ... 12

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 15

4

SANTRAUKA

Šunų antsvorio problemos aktualumas, veiksnių įtaka antsvorio atsiradimui ir

prevencija

Kristina Čypienė Magistro baigiamasis darbas

Gyvenimo kokybės lygiui gerėjant antsvorio problema tampa vis ryškesnė ir didesnė, o šunys, tapę kompanionais ir šeimos nariais, perima ir žmonių gyvenimo modelį, bei tokias sveikatos problemas, kaip antsvoris. Nustatyti ir aprašyti šunų antsvorio problemos aktualumą, veiksnių įtaką jo atsiradimui, galimą prevenciją buvo atlikta socialinėje erdvėje publikuota apklausa, kurios klausimai pateikiami anoniminės anketos forma. Tyrime (2018-09-02 – 2018-11-02) dalyvavo 68 šunų augintojai, atsakę į klausimus apie savo keturkojus. Vertinant kūno įmitimą (BCS) vadovautasi 5 taškų Body Condition Scoring sistema. Duomenys apskaičiuoti naudojantis Microsoft Excel 2016 programa, pasikliautinis intervalas 95proc. CI apskaičiuotas pagal J. Sauro (2012m.) metodiką, duomenys laikyti patikimais, kai p<0,05. Nustatyta, kad vien fizinis aktyvumas galimai nedaro įtakos antsvoriui, tačiau rekomenduojamas, kaip prevencijos ir gydymo dalis, taksų veislės šunys yra labiau linkę į perteklinį kūno svorį, pašaro nenormavimas (leidimas ėsi tiek, kiek gyvūnas pats nori) yra rizikos veiksnys antsvoriui, o šėrimas RAW/BARF 7 kartus sumažina antsvorio tikimybę. Prevencijos metu pritaikoma kiekvienam gyvūnui individuali programa, apimanti pašaro rūšį, šėrimo kiekius, aktyvią fizinę veiklą, jos laiką ir krūvį, atsižvelgiant į savininko galimybes ir šuns sveikatos būklę.

5

SUMMARY

Canine overweight relevance, the influence of factors, prevention

Kristina Čypienė Master‘s Thesis

While life quality is getting better, obesity problems in dogs becomes more relevant, due to overtaking human life model as well as health problems such as obesity. Anonymous questionnaire was published to determine canine overweight relevance, the influence of factors and prevention in social media (2018-09-02 – 2018-11-02). 68 dog owners participated and answered the questions. Evaluating body condition used 5 points Body Condition Scoring system. Data calculated using Microsoft Excel 2016 program, confidence interval 95% CI counted using J. Sauro (2012 year) method. Data is relative when p<0,05. Determined that physical activity by itself may not have influence to obesity, but it is recommended as part of prevention or treatment. Dachshund have breed predisposition to overweight, fodder not limitation is a risk factor to obesity, feeding RAW/BARF 7 times reduce the possibility of overweight. To prevent from obesity, individual feeding programs are created separately for each dog, considering fodder type, amount, physical activity time, amount, owner possibility, canine physical condition.

6

TRUMPINIAI

7

ĮVADAS

Antsvoris – plačiai paplitusi ir vis dar auganti sveikatos problema, apibūdinama kaip per didelis riebalinio audinio susikaupimas kūne. Tyrimai atlikti visame pasaulyje atskleidė, kad 20-40 procentų (toliau - proc.) visų šunų turi didesnį, nei optimalų kūno svorį (1). Tačiau vien kūno svoris negali būti naudojamas įvertinti kūno kondicijos. Kartais svoris naudojamas nustatyti procentinę dalį perteklinio kūno svorio, lyginant su idealiu kūno svoriu, nors pastarasis yra labiau teorinis įvertinimas. Šunys su ta pačia kūno mase gali turėti skirtingas kūno kondicijas, todėl jie laikomi turintys antsvorio, kai kūno masė 15 proc. ar daugiau viršija optimalų kūno svorį. Per didelis kūno svoris blogina šunų savijautą, mažina judėjimo galimybes ir predispozicijonuoja kitas organizmo ligas, todėl svarbu laiku užkirsti kelią antsvorio atsiradimui, o jį diagnozavus pritaikyti tinkamą gydymą. Situaciją komplikuoja menkas visuomenės informavimas šia tema, nusistovėjęs požiūris ir įpročiai, netinkamas ar nepakankamas profilaktinių bei gydomųjų priemonių parinkimas.

Darbo metu atsakyta, kokie veiksniai galėjo lemti tokią situaciją bei kokių priemonių turėtų būti imtasi.

Darbo tikslas: Nustatyti ir aprašyti šunų antsvorio problemos aktualumą, veiksnių įtaką jo atsiradimui, galimą prevenciją.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti, ar mažas fizinis aktyvumas yra reali predispozicija nutukimui. 2. Įvertinti, ar šunų veislė turi įtakos antsvorio atsiradimui.

8

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.

Nutukimo problema

Šunys kompanionai yra tapę neatskiriama šių laikų žmogaus gyvenimo dalimi. Kuo labiau žmonės yra linkę šunis vertinti kaip savo šeimos narius, tuo svarbesnė tampa jų sveikatos būklė, o jos problemos, pavyzdžiui, antsvoris, atrodo, imituoja žmonių didėjančią antsvorio problemą. Nors strategijos prailginti šunų gyvenimo trukmę ir gydomosios dietos naudojamos jau metų metus, tačiau kompanijos gyvūnų su antsvoriu skaičius vis didėja (2).

Šunų antsvoris ir nutukimas yra labai sparčiai auganti problema gerai išsivysčiusiose, ekonomiškai stipriose valstybėse. Atlikti tyrimai (3)rodo, jog 20-40proc. augintinių yra priskiriami nutukusiems arba turintiems antsvorio. Nutukimas - pats dažniausias su mityba susijęs šunų sveikatos sutrikimas, sietinas su tokiomis rimtomis sveikatos problemomis, kaip vėžys, cukrinis diabetas, esamų ortopedinių ligų pablogėjimais ir galiausiai sutrumpėjusia gyvenimo trukme (1). Remiantis atliktais tyrimais, vienas ketvirtadalis šunų yra laikomi nutukusiais (4). Tai reiškia, kad mažiausiai kas ketvirtas šuo turi antsvorio problemą, kuri labai sietina ir su sparčiai augančia žmonių nutukimo problema ekonomiškai stipriose valstybėse (5).

1.2.

Fizinio aktyvumo įtaka antsvoriui

Yra įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra naudingas siekiant sumažinti kūno svorį, tačiau stipriai argumentuotų ir pastaruoju metu atliktų tyrimų yra per mažai, kad būtų galima pagrįsti šį teiginį. Tyrimų, su tiksliu imties dydžiu, sudarant atsitiktinę imtį, iš esmės nėra. Keletas atliktų tyrimų parodė daug žadančių galimybių tiksliai nustatyti šunų fizinį aktyvumą pasitelkiant akselerometrus ir/ar pėdometrus. Tai pagerintų tyrimų dėl fizinio aktyvumo reikšmės tikslumą, fizinį aktyvumą tiriant kaip atskirą faktorių ar kaip indėlį šalia dietos, nustatant jo reikšmingumo koeficientą (6).

9 Iš atliktų tyrimų galima teigti, kad ryšys tarp kūno įmitimo įvertinimo (toliau - BCS) ir vidutinio dienos žingsnių skaičiaus yra svarbus, tačiau dėl tyrimo pobūdžio negalima nustatyti priežastinio ryšio – ar fizinio aktyvumo stoka lemia nutukimą, ar nutukimas lemia mažesnį fizinį aktyvumą. Yra nustatyta statistiškai patikima neigiama koreliacija tarp vidutinio žingsnių skaičiaus per dieną ir BCS – šunys, kurie nueina daugiau žingsnių turi palankesnį BCS (6).

Daugiausia rekomendacijų remiasi atliktomis studijomis su žmonėmis ar graužikais. Visų pirmiausia dėl to, kad nėra tikslaus metodo ar prietaiso išmatuoti šuns fizinio aktyvumo rodiklius. Nepaisant to, buvo publikuota keletas atliktų tyrimų, demonstruojančių, kad akselerometrai ir pėdometrai gali būti naudingi objektyviai vertinant šunų fizinį aktyvumą (7). Galiausiai, yra siūlytina įtraukti fizinį aktyvumą į svorio mažinimo programą, kaip papildomą dalį, padedančią greičiau ir

efektyviau pasiekti užsibrėžtų tikslų (8). Savininkai, kurie savo šunims suteikia retas ar mažai

intensyvias fizinių pratimų formas, labiau linkę turėti nutukusius šunis nei tie, kurie dažniau ar energingiau sportuoja su savo šunimi (9-11). Tačiau tai būtina apsvarstyti šunims, kenčiantiems ne tik nuo nutukimo, bet ir nuo antrinių jo pasekmių, tokių kaip ortopedinės problemos ar cukrinis diabetas (12).

Labai mažai atliktų tyrimų apie šunų savininkų įsitikinimus, tačiau turimi rodo, kad normalaus kūno svorio šunų savininkų įsitikinimai skiriasi nuo nutukusių šunų savininkų. Kniezle E. (13) nustatė, kad nutukusių šunų savininkai yra linkę manyti, jog sportas ir subalansuota šunų mityba yra mažiau svarbūs, nei optimalų kūno svorį turinčių šunų savininkai.

Siekiant išsiaiškinti santykį tarp šunų gyvenimo būdo ir BCS, buvo atliktas tyrimas, jame dalyvavo 43 šunys. Jo metu statistiškai patikimai nustatyta, jog laikas, skirtas kasdieniam fiziniam aktyvumui turi griežtą ryšį su BCS - iš šunų, kasdien judančių daugiau nei 60 minučių (toliau - min.) 71proc. buvo BCS 3, 7proc. BCS 4, 7proc. BCS 5 (P<0.001) (14).

Atlikti tyrimai turi daug apribojimų – daugelis jų neturi tinkamos kontrolinės grupės, jiems trūksta mokslinio tikslumo ir apibrėžtumo. Nei viename tyrime nebuvo apibrėžtas konkretus įvertinimas tipo, kiekio, trukmės, dažnio, kurių reikia, norint pasiekti rezultatų svorio metimo programoje. Taip pat, nei viena atlikta studija neparodė, ar vien fizinis aktyvumas yra pakankamai efektyvus, kad pasiekti svorio kritimą (12).

1.3. Šuns veislės įtaka antsvoriui

10 kaulų, raumenų / riebalų masės santykiu. Ir priešingai, kai kurias veisles galima laikyti kiek mažiau linkusias nutukti pavyzdžiui greihaundai ar įvairios aviganių veislės, rašo Kronfeld D. S. Tačiau kitame tyrime, atliktame Vokietijoje, rezultatai parodė, jog vokiečių aviganiai, pudeliai ir bokseriai dažniau linkę į buvo nutukimą. Būtent tai atkreipia dėmesį į vietos veiksnių, darančių įtaką veislės polinkiui į antsvorį, svarbą (33).

Dažniausiai įvardinami rizikos faktoriai, predisponuojantys nutukimą yra moteriška lytis, kastracija ir veislė. Atlikti tyrimai išskyrė keletą šunų veislių, kurios ypatingai linkusios į nutukimą – labradoro retriveris, kernterjeras, kokerspanielis, taksas, šeltis, basetas, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, biglis (34).

Colliard, L. atlikto tyrimo išvadose rašoma, kad reikšmingiausi antsvorio rizikos faktoriai yra lytis, kastracija, šuns amžius ir labradoro bei lygiaplaukio retriverio veislė (35). Retriverių patekimas į tokią statistiką neturėtų būti stebinantis, dėl šiai veislei būdingos genetinės mutacijos. 2016m. ieškant geno, kuris galėtų lemti didelį labradoro retriverių procentinį nutukimo lygį, atrasta 14 bp delecija pro-opiomelanokortine (POMC) su 12 proc. alelių dažniu. Ši delecija pertraukia b-MSH ir b-endorfino kodavimo seką, kuri yra siejama su kūno svoriu, riebalais ir sotumo jausmo nebuvimu. Tiriant kitas šunų veisles, tokia delecija buvo rasta tik artimai genetiškai su labradorų retriveriais susijusių lygiaplaukių retriverių populiacijoje, kur ji susijusi su kūno mase ir pašaro motyvacija. Tokia mutacija yra plačiau paplitusi tarp retriverių, kurie dirba kaip šunys asistentai neįgaliesiems ar šunys vedliai, nei tarp naminių augintinių tikslais turimų retriverių (36).

1.4. Pašaro tipo, normavimo, kokybės įtaka antsvoriui

Sėkmingas antsvorio gydymas ir prevencija reikalauja daugiamačio požiūrio identifikuojant ir eliminuojant priežastis ar galimus veiksnius, teikiant profesionalią bei reguliarią svorio patikrą ir gyvūno sveikatos priežiūrą, planuojant ir įgyvendinant išsamią antsvorio valdymo programą. Metai iš metų, daugybė terapinių ir prevencijos priemonių buvo išplėtotos ir propaguotos, tačiau įrodymai dėl šių priemonių efektyvumo dažnai yra nepakankami ar plačiai varijuojantys (15).

11 sukelia didesnį sotumo jausmą, sumažina alkį, sumažina gaunamos energijos kiekį ir sukelia svorio mažėjimą. Be viso to, tokios dietos efektas dažniausiai yra labiau pabrėžiamas turinčių antsvorio ar nutukusių žmonių, kas rodo, kad skaidulų vartojimas gali skatinti neigiamą energijos balansą (17). Riebalų ir skaidulų kiekis ėdale, mažinant gaunamos energijos kiekį, pasirodė toks pat svarbus valdant šunų antsvorio problemą. Ypatingai didelis svorio mažėjimas buvo nustatytas nutukusiems kastruotiems patinams, šeriamiems mažai riebalų – daug skaidulų turinčia dieta, lyginant su šunimis, šertais daug riebalų – mažai skaidulų turinčia dieta (18).

Skaidulų kiekio įtaka šunų sotumo jausmui išlieka kontraversiška. Kai kuriuose tyrimuose nepavyko aptikti mažo ar vidutinio kiekio maistinių skaidulų naudojimo naudos šunims, gaunantiems ribotą kiekį šlapio ėdalo (konservų). Kitose atliktuose studijose nustatyta, kad šunis šeriant sausu ėdalu, su vidutiniu ir dideliu maistinių skaidulų kiekiu, pastebima didelė nauda.

Padidintas kiekis baltymų dietoje taip pat skatina svorio mažėjimą, antsvorio kontrolės metu (15).

Tyrimai (19 – 28) įtraukė įvairius komercinius terapinius ėdalus nutukusiems šunims (mažai riebalų - mažai skaidulų sausą ėdalą; mažai riebalų – daug skaidulų šlapią ėdalą; daug baltymų – daug riebalų – mažai skaidulų šlapią ėdalą). Visos studijos parodė žymų svorio ir riebalų mažėjimą ir nežymų kūno masės be riebalų dalies (toliau - LBM) mažėjimą, kai ėdalas šertas nutukusiems šunims 11-24 savaites. Kai kurie tyrimai parodė klinikinės būklės pagerėjimą šunims, kurie neteko svorio - padidėjo osteoartritu sergančių šunų judrumas.

Taip pat nustatyta, kad didesnis pašaro ribojimas dėl svorio mažinimo yra svarbesnis patelėms, lyginant su patinais (29).

Nemažai tyrimų atlikta, siekiant išsiaiškinti ėdalo/pašaro įtaką gyvūnų sveikatai ir nutukimui. Remiantis tuo, jog prasta maisto kokybė, nesveikas (skubus) valgymo tempas tiesiogiai susijęs su žmonių nutukimu, galima manyti, kad kalbant apie šunis situacija turėtų būti tokia pati ar panaši (26). Tačiau atlikti tyrimai labai prieštaringi ir dviprasmiški. Anot F. Bevilacqu ir jo komandos atlikto tyrimo BCS nebuvo susijęs nei su ėdalo tipu (konservai, sausas ėdalas, mėsa su kaulais, namie gamintas maistas), nei su komercinio ėdalo kokybės klase. Edney ir Smith savo atliktoje analizėje rašo, kad joks aiškus ryšys tarp pašaro rūšies ir nutukimo nebuvo nustatytas (30).

12 Nestebinantis faktas yra tai, kad daug riebalų turinčios dietos siejamos su šunų viršsvoriu ar nutukimu (31). Tačiau maisto šaltinis (komercinis maistas ar namų ruošos maistas), pasirodo, nepredisponuoja antsvorio ar nutukimo (13).

Stebėtina yra tai, kad, ėdalo kaina daro įtaką – pigiu (žemos klasės) ėdalu šeriami keturkojai buvo labiau linkę turėti antsvorio problemą. Koreliacija taip pat nustatyta ir tarp šėrimo kartų per dieną bei duodamų skanėstų kiekio (32). Tai visiškai prieštarauja F. Bevilacqu pateiktiems tyrimo rezultatams (14).

Nuviliantys prieštaringi tyrimų rezultatai, dėl negalėjimo įzoliuoti ar įvertinti visų galimų veiksnių (gyvenimo būdas, genetinė predispozijija, veislinė predispozicija, amžius, medžiagų apykaita, gretutinės ligos ir kiti), galimai lėmusių nutukimą ar leidusių jo išvengti, neleidžia visiškai ir vienareikšmiškai atsakyti, kaip šėrimas, jo dažnis, pašaras ir jo kokybė daro įtaką antsvorio ar nutukimo atsiradimui. Neužginčytina yra tik tai, kad sveika, pagal kiekvieną gyvūną subalansuota ir tinkama mityba sveikatai nekenkia ir nutukimo nepredispozicionuoja.

1.5. Prevencinės priemonės, taikomos antsvorio problemų metu

13 augintinis yra šeriamas. Darbas su šuns savininku yra ne mažiau svarbus ir reikalingas, nei darbas su šunimi, tad nutukimo prevencijos ar gydymo strategija turėtų būti kuriama atsižvelgiant į tai (37).

Taip pat, buvo ištirta žmogaus – gyvūno tarpusavio santykio įtaka augintinių galimai antsvorio problemai. Nutukusių šunų savininkai labiau buvo linkę laikyti savo augintinius kaip žmogiškosios kompanijos alternatyvą ir valgio metu skirti daugiau dėmesio šunims, o šunų aktyvią veiklą, darbą ar apsaugą jie suvokia kaip mažiau svarbius. Nestebina tai, kad šėrimų skaičius ir gaunamų užkandžių kiekis pas šiuos šunis buvo didesnis, nei pas optimalaus svorio šunis (38).

Antsvorio gydymo programa, kuri apėmė dietos pokyčius ir kasmėnesinį kūno svorio įvertinimą svorio metimo ir svorio palaikymo laikotarpiu pasiekė pakankamai gerų rezultatų. Didžiausia kilusi problema šią programą tęsiant buvo sunkumas apsaugoti šunis nuo kitų augintinių pašaro suėdimo ir riboti užkandžių kiekį (39). Dėl šios priežasties planas, kaip apsaugoti šunį nuo kitų maisto šaltinių, tokių, kaip žmonių ar kitų augintinių maistas, visada turėtų būti aptartas su šuns savininku (15).

Viršsvoris įprastai yra pasekmė nesubalansuoto kiekio gaunamos ir sunaudojamos energijos. Fizinis aktyvumas yra plačiausiai kintamas ir reguliuojamas sunaudojamos energijos komponentas, todėl dažnai naudojamas, kaip elgesio intervencijos tikslas, reguliuojant kūno svorį (40). Kaip ir kitose gyvūnų rūšyse bei žmonių populiacijoje, nukritusio svorio grįžimas greičiausias yra tada, kai svoris sumažinamas labai staiga, o tuomet šunims duodamas didelės energinės vertės pašaras (21). Tyrimo metu (41) visų šunų svoris greitai ataugo, kai po jo netekimo šunims buvo leista ėsti ad libitum (tiek, kiek pats gyvūnas norėjo). Toks svorio sugrįžimas buvo minimalizuotas kontroliuojant gaunamo pašaro kiekį ir koreguojant gaunamų kalorijų skaičių, atsižvelgiant į kiekvieno gyvūno individualius poreikius ir gyvenimo būdą (15).

Reguliaraus fizinio aktyvumo įtraukimas kūno masę veikia keliais aspektais: padidina energijos sunaudojimą, prisideda prie energijos deficito, reikalingo kūno svorio ir riebalų netekimui, pagerina kūno kompoziciją (LBM) apimant abi – svorio mažinimo ir svorio palaikymo fazes (40, 42 – 44). Padidėjęs fizinio aktyvumo kiekis taip pat pagerina metabolinius organizmo sutrikimus, susijusius su antsvorio problema, net jei nėra ženklių kūno svorio ar riebalų masės pokyčių. Fizinis krūvis gerina organizmo jautrumą insulinui, slopina uždegiminius organizmo procesus, kilusius dėl nutukimo (45 – 47). Robertson ID. atliktas tyrimas rodo, kad šunų nutukimo rizika mažėja su kiekviena fiziniam aktyvumui skirta valanda per savaite (48).

14 aktyvumo gali būti gana didelis ir, tikėtina, apsunkina situaciją, parenkant tinkamą fizinės veiklos programą šunims su antsvorio ar nutukimo problema.

15

2.

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Norint nustatyti problemos aktualumą, veiksnių įtaką antsvorio problemai bei savininkų požiūrį buvo atliktas tyrimas socialinėje erdvėje – anketa (1 priedas) buvo viešai paskelbta internetiniame

puslapyje (www.apklausa.lt) 2018-09-02 – 2018-11-02. Tyrime dalyvavo 68 šunų augintojai,

anonimiškai atsakę į klausimus apie savo keturkojus. Nustatytas antsvorio pasireiškimas tarp visų tyrimo dalyvių, šunų vedžiojimo laikas valandomis per savaitę, šunų vedžiojimo laiko įtaka antsvorio pasireiškimui, veislės įtaka viršsvoriui, respondentų pasirinkimas pašaro atžvilgiu, antsvorio priklausomybė nuo pašaro rūšies, anketos dalyvių įpročiai dėl pašaro normavimo, normavimo įtaka antsvorio pasireiškimui, respondentų naudojamo sauso ėdalo kokybės klasė, antsvorio priklausomybė nuo ėdalo klasės, apklausta, ar veterinarijos gydytojas yra pasakojęs, kodėl svarbu imtis antsvorio prevencijos ir kaip tai atlikti.

16

3.

TYRIMO REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 68 šunys, apie kuriuos į klausimus atsakė jų savininkai. Klausimai pateikti anoniminės anketos forma ir publikuoti socialiniuose tinkluose. Klausimai pateikti testiniais variantais ir atvira forma. Viename iš klausimų šeimininkų buvo prašyta įvertinti savo šuns kūno įmitimą, remiantis duotomis iliustracijomis (1 pav.).

1 pav. BCS vaizdinė iliustracija

Visi šunys, kurių indeksas buvo 4-5 vertinami, kaip turintys antsvorio (2 pav.)

2 pav. Antsvorio pasireiškimas (n=68)

Iš 68 tirtų šunų antsvoris pasireiškė 1/3 šunų (n = 19).

17 Nustatant fizinio aktyvumo įtaką viršsvoriui, respondentų paprašyta įvertinti, kiek laiko valandomis per savaitę jie vedžioja savo šunį. Dalyviai turėjo pasirinkti vieną iš galimų variantų – „Nevedžioju“, „Iki 1val.”, “2-4val.”, “5-7val.”, “8-11val.”, “12-15val.”, “16val. ir daugiau“ (3 pav.)

3 pav. Respondentų šunų vedžiojimo laikas valandomis per savaitę, išreikštas procentine

dalimi (n=68)

Didžioji dalis – 17 apklausos dalyvių su savo augintiniais vaikšto 5-7 valandas per savaitę, tai vidutiniškai būtų po 1 valandą kasdien. 9 dalyviai savo šunų lauke nevedžioja išvis, 6 respondentai vedžioja 16val. ir daugiau, tai kasdien vidutiniškai bent po 2val. 30min. Mažiausiai respondentų (1 ) savo augintinį vedžioja 12-15 valandų per savaitę.

6% 7% 9% 12% 8% 1% 4%

Šuns vedžiojimo laikas valandomis per savaitę

18

4 pav. Šunų, kurie turi antsvorio ir yra optimalios BCS vedžiojimo laikas valandomis per

savaitę

Atlikus tyrime dalyvavusių šunų rezultatų statistinę analizę, gauti rezultatai rodo, kad šuns vedžiojimo laikas nedaro įtakos antsvoriui, tačiau šis požymių lyginimas statistiškai nepatikimas (p>0,05).

Šansų santykis bet kuriai grupei (pagal vedžiojimo trukmę) turėti didesnį viršsvorį, nei nevedžiojamiems šunims yra statistiškai nereikšmingas, atsižvelgiant į gautus tyrimo duomenis.

Iš dalyvavusių šunų grupės išskirti veisliniai šunys ir įvertintas jų svorį, atsižvelgiant į veislės standarte nurodomą, konkrečiai veislei būdingą kūno svorį (5 pav.).

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Nevedžioju Iki 1val 2-4val 5-7val 8-11val 12-15val >16val

Šu n ų skai či u s, v n t.

Valandos per savaitę

Antsvorio turinčių ir neturinčių šunų vaikščiojimo

įpročiai

19

5 pav. Veislinių šunų kūno svorio atitikimo veislės standartui vertinimas

Vertinimui parinktos 5 dažniausiai tyrime pasitaikiusios šunų veislės. Diagramos duomenys rodo, kad Jorkšyro terjerų, Labradoro retriverių, nykštukinių taksų yra didesnė dalis turinčių antsvorio, nei optimalios kūno masės. Atlikti statistiniai duomenų tyrimai rodo, kad tikimybė nykštukiniam taksui turėti antsvorio, lyginant su veislės standarte nurodomu svoriu, nei neturėti antsvorio yra 7 kartus didesnė (CI 95proc., p<0,05), taigi veislė galimai turėjo predispoziciją viršsvoriui. Kitų veislių duomenų rodikliai nesiskiria statistiškai reikšmingai (p>0,05).

Taip pat įvertinta visų veislinių šunų dalis, turinti viršsvorį, vertinant pagal BCS (6 pav.)

0 1 2 3 4 5 6 7

Jorkšyro terjeras Labradoro

retriveris Nykštukinis taksas Rotveileris Vokiečių aviganis 2 2 1 2 3 4 3 7 1 1 Šu n ų skai či u s, v n t. Šunų veislė

Veislinių šunų kūno svorio atitikimas veislės

standartui

20

6 pav. Procentinė tyrime dalyvavusių veislinių šunų, turinčių antsvorio, dalis

Diagramoje išsiskiria auksaspalvis retriveris, spanielis, špicas, pekinas, samojedas labai didele procentine šunų su viršsvoriu dalimi (iki 100 proc.).

Siekiant įvertinti šunų antsvorio priklausomybę nuo gaunamo pašaro rūšies, recipientų paprašyta nurodyti, kuo šeria savo augintinį. Iš visų tyrime dalyvavusių 68 šunų, 46 yra šeriami sausu ėdalu, 8 RAW/BARF, 7 konservais ir 7 žmonių maistu (7 pav.).

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Jo rkš yro te rje ras A u ks as p alvi s r etr ive ri s La b rad o ro re tr iv e ri s Ta ks as Sp an ie lis Sp ic as Pek in as R o tve ile ri s V ak ar ų Š ko ti jo s… V o ki e či ų avig an is Šk o tų te rje ras Še lti s A iri ų t erje ras A u str al ų avig an is Bel gų avig an is Big lis Ilg ap lau ki s n ykš tu ki n is … V ip e tas R yz e n sn au ce ri s, … Cve rg šn au ce ri s Po me ran ijo s š p ic as V iz las Si b iro H as ki s Ko rs iko s š u o Samo je d as Lyg iap la u ki s re tr ive ri s Pin če ri s V ak ar ų s ib iro lai ka Ku rts h ar as Šu n ų su v ir šsv o ri u d al is, p ro c. Šuns veislė

21

7 pav. Gyvūnų pasiskirstymas pagal ėdamą pašarą (n=68)

Didžioji dalis šunų (68 proc.) gauna sausą šunų ėdalą, kitų pašaro rūšių pasiskirstymas labai panašus – 12 proc. RAW/BARF, po 10 proc. - konservus ir žmonių maistą.

Atsižvelgiant į tai, ar tiriamas šuo priskirtas, prie viršsvorį turinčių (BCS 4 ir BCS 5) ir kokį pašarą jis ėda, vertinta pašaro daroma įtaka šunų antsvorio turėjimui (9 pav.).

8 pav. Antsvorio priklausomybė nuo pašaro rūšies (n=68)

46 8

7

7

Gyvūnų pasiskirstymas pagal ėdamo pašaro rūšį

Sausas ėdalas RAW/BARF Konservai Žmonių maistas 0 5 10 15 20 25 30

Sausas ėdalas RAW/BARF Konservai Žmonių maistas

29 7 3 ₂ 17 1 4 5 Šu n ų skai či u s, v n t. Pašaro rūšis

Antsvorio priklausomybė nuo pašaro rūšies

22 Vertinant duomenis išskirta procentinė dalis antsvorio turinčių šunų, ėdančių tam tikrą pašaro rūšį, lyginant su visais tyrime dalyvavusiais šunimis, ėdančiais tą pačią pašaro rūšį. Labiausiai linkę turėti antsvorio buvo augintiniai, gaunantys žmonių maistą – 71,43 proc., mažiausiai – šunys, ėdantys RAW/BARF - 12,5 proc. 57,14 proc. antsvorio turėjo šunys, ėdantys konservus, 36,96 proc. šunys, gaunantys sausą ėdalą.

Tikimybė neturėti antsvorio ėdant RAW/BARF 7 kartus didesnė nei turėti (95 proc. CI, p<0,05), tai rodo, jog šėrimas RAW/BARF galėjo turėti įtakos mažesnei šunų su viršsvoriu procentinei daliai šioje grupėje. Kitose grupėse tikimybė nesiskyrė statistiškai reikšmingai, todėl negalima teigti, ar pašaro rūšis galėjo daryti įtaką BCS.

Tiriant, kokią įtaką daro pašaro normavimas šunų viršsvoriui, respondentų prašyta pasirinkti, ar jie visada normuoja pašarą, normuoja, bet šuo kartais gauna papildomų kąsnelių, kartais normuoja ar nenormuoja visai (9 pav.).

9 pav. Pašaro normavimas (n=68)

Didžioji dalis šunų savininkų (41 proc.) savo augintinių pašarą normuoja, tačiau dar duoda jiems papildomų užkandžių. Tik ketvirtadalis (25 proc.) visada normuoja pašarą, 29 proc. nenormuoja išvis, 5 proc. normuoja tik kartais.

25%

29% 41%

5%

Pašaro normavimas

Taip, visada sveriu/matuoju Ne, jo indelis visada pilnas

23 Tiriant šunų antsvorio priklausomybę nuo pašaro normavimo, vertinta, kuriai iš duotų normavimo grupių priskirtas šuo ir kurį BCS indeksą jis atitinka. Visi BCS 4 ir 5 įvertinti šunys laikyti turinčiais antsvorio (10 pav.)

10 pav. Antsvorio priklausomybė, nuo pašaro normavimo (n=68)

Vertinant gautos diagramos duomenis matyti, kad iš šunų, kurių savininkai visada normuoja pašarą santykinai mažiausiai yra viršsvorį turinčių augintinių; šunų, niekada nenormuojamo pašaro šunų grupėje yra 50 proc. šunų su šia problema, o tik kartais gaunančių normuotą pašarą gyvūnų su viršsvoriu yra daugiau, nei optimalaus BCS gyvūnų. Tačiau tikimybė nutukti ir nenutukti, atsižvelgiant į pašaro normavimą nesiskiria statistiškai reikšmingai (p>0,05).

Iš statistikos išsiskiria tik grupė, kurios šunims pašaras yra griežtai normuojamas – jos rezultatai statistiškai patikimai (p<0,05, p<0,01) rodo, kad šie rodikliai galimai susiję ir tikimybė neturėti antsvorio yra 64,7 karto didesnė nei turėti viršsvorį, jei pašaras yra visada normuojamas.

Lyginant sauso ėdalo kokybę ir jo įtaką BCS, sausas ėdalas suskirstytas į 3 grupes – ekonominės klasės, aukštos klasės ir labai aukštos klasės (11 pav.).

0 5 10 15 20 Taip, visada sveriu/matuoju

Ne, jo indelis visada pilnas Normuoju, bet kartais gauna papildomų kąsnelių Kartais 3 10 12 2 14 10 16 1 Šu n ų sk aiči u s, vn t.

Pašaro normavimo pasirinkimas

Antsvorio priklausomybė nuo pašaro normavimo

24

11 pav. Sausu šunų ėdalu šeriamų šunų ėdalo klasės pasiskirstymas

Daugiau nei pusė (60 proc.) tyrimo dalyvių savo augintinius šeria labai aukštos kokybės ėdalu, 30 proc. respondentų šeria ekonomine klase, mažuma (10 proc.) šeria aukštos klasės ėdalu.

Ėdalo kokybę lyginant su BCS gauti rezultatai atsispindi diagramoje (12 pav.).

12 pav. Antsvorio priklausomybė nuo sauso ėdalo klasės

30%

10% 60%

Pasiskirstymas tarp ėdalo klasės

Ekonominė klasė Aukšta klasė Labai aukšta klasė

0 5 10 15 20 25 30

Ekonominė klasė Aukšta klasė Labai aukšta klasė

7 2 7 11 4 29 Šu n ų skai či u s, v n t. Ėdalo klasė

Antsvorio priklausomybė nuo sauso ėdalo klasės

25 Šėrimas labai aukštos klasės sausu ėdalu galėjo turėti įtakos šunų mažesniam antsvorio lygiui - šansai neturėti antsvorio buvo 4,14 karto didesni (CI 95%, p<0,01). Šėrimas kitos klasės ėdalu neturėjo statistiškai reikšmingo skirtumo, galimai šie požymiai nebuvo priklausomi. Tai reiškia, kad šėrimas žemesnės klasės sausu ėdalu galimai neturėjo įtakos antsvorio buvimui ar nebuvimui.

Vertinant prevencines priemones, jų žinojimą ir taikymą didžiausias dėmesys kreipiamas į pagrindinį galimą žinių šaltinį ir platintoją – veterinarijos gydytoją. Būtent šie specialistai yra pirmieji, kurie turėtų atkreipti savininkų dėmesį į galimą problemą, supažindinti su jos keliamais padariniais bei papasakoti, kai to išvengti. Norint nustatyti realią situaciją tyrimo dalyvių buvo klausta, ar veterinarijos gydytojas yra jiems pasakojęs apie antsvorio prevenciją (13 pav.).

13 pav. Šunų savininkų informavimas apie antsvorio profilaktiką, vykdomas veterinarijos

gydytojų, proc. (n=68)

Gauti rezultatai rodo, kad 27 respondentai niekada nebuvo informuoti apie antsvorio prevenciją, nors visi dalyviai manė, jog tokia informacija yra svarbi. 14 žmonių buvo informuoti, 24 tokia informacija niekada nebuvo aktuali. 3 respondentai informacijos gavo tik tuomet, kai paklausė patys.

21%

4% 40%

35% 0%

Ar Jūsų veterinarijos gydytojas yra sakęs, kodėl svarbu

imtis antsvorio prevencijos ir kaip tai atlikti?

26

4.

REZULTATŲ APTARIMAS

Vertinant fizinio aktyvumo trukmę (valandomis per savaitę) ir lyginant su BCS, plačiai paplitusi nuomonė, jog didesnis fizinis aktyvumas turėtų būti lygiagrečiai susijęs su mažesniu BCS, tai reikštų, kad daugiau laiko per savaitę vedžiojami šunys turėtų būti proporcingai mažiau linkę turėti antsvorio. Gauti rezultatai, atsispindintys diagramoje (7 pav.), yra prieštaringi nusistovėjusiai nuomonei - atlikus statistinę analizę, gauti rezultatai, kad vedžiojimo trukmė nedaro įtakos

antsvoriui, tačiau šis požymių lyginimas statistiškai nepatikimas (p>0,05), požymiai nepriklausomi, tikimybė nutukti statistiškai nereikšminga. Šie rezultatai galimai neatspindi bendros šunų

populiacijos dėl iškreiptos, netolygios imties, nevienodo kiekvienos grupės dalyvių skaičiaus, galimai netikslaus priskyrimo BCS grupei. Literatūroje pateikiami rezultatai taip pat prieštaringi – skirtingi tyrimai pateikia skirtingas, viena kitai prieštaraujančias išvadas. Vieno tyrimo metu

statistiškai patikimai nustatyta, jog laikas, skirtas kasdieniam fiziniam aktyvumui turi griežtą ryšį su BCS - iš šunų, kasdien judančių daugiau nei 60min. 71proc. buvo BCS 3, 7proc. BCS 4, 7proc. BCS 5 (P<0.001) (14). Daugelis kitų studijų neturi tinkamos kontrolinės grupės, jiems trūksta mokslinio tikslumo ir apibrėžtumo. Nei viename tyrime nebuvo apibrėžtas konkretus įvertinimas tipo, kiekio, trukmės, dažnio, kurių reikia, norint pasiekti rezultatų svorio metimo programoje. Taip pat, nei viena atlikta studija neparodė, ar vien fizinis aktyvumas yra pakankamai efektyvus, kad pasiekti svorio kritimą (12).

Veislės predispozicijos vertinimui parinktos 5 dažniausiai tyrime pasitaikiusios šunų veislės. Diagramos duomenys rodo, kad Jorkšyro terjerų, Labradoro retriverių, nykštukinių taksų yra didesnė dalis turinčių antsvorio, nei optimalios kūno masės. Atlikti statistiniai duomenų tyrimai rodo, kad tikimybė nykštukiniam taksui turėti antsvorio, lyginant su veislės standarte nurodomu svoriu, nei neturėti antsvorio yra 7 kartus didesnė (CI 95proc., p<0,05), taigi veislė galimai turėjo predispoziciją viršsvoriui. Kitų veislių duomenų rodikliai nesiskiria statistiškai reikšmingai

(p>0,05). Nepaisant tyrimo metu gauto tokių veislių, kaip auksaspalvis retriveris, spanielis, špicas, pekinas, samojedas labai didelio procentinio šunų su viršsvoriu skaičiaus, negalima objektyviai vertinti šios diagramos duomenų, dėl skirtingos ir per mažos kiekvienos veislės atstovų imties, kuri negali atspindėti realios visų tos veislės šunų situacijos. Literatūroje pateikiami atlikti tyrimai išskyrė keletą šunų veislių, kurios ypatingai linkusios į nutukimą – labradoro retriveris, kernterjeras, kokerspanielis, taksas, šeltis, basetas, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, biglis (34).

27 ėdant RAW/BARF 7 kartus didesnė, nei turėti (95 proc. CI, p<0,05), tai rodo, jog šėrimas

RAW/BARF galėjo turėti įtakos mažesnei šunų su viršsvoriu procentinei daliai šioje grupėje. Kitose grupėse tikimybė nesiskyrė statistiškai reikšmingai, todėl negalima teigti, ar pašaro rūšis galėjo daryti įtaką BCS. Anot F. Bevilacqu ir jo komandos atlikto tyrimo BCS nebuvo susijęs nei su ėdalo tipu (konservai, sausas ėdalas, mėsa su kaulais, namie gamintas maistas), nei su komercinio ėdalo kokybės klase. Edney ir Smith savo atliktoje analizėje rašo, kad joks aiškus ryšys tarp pašaro rūšies ir nutukimo nebuvo nustatytas (30).

Šunims, kuriems pašaras visada yra griežtai normuojamas, tikimybė neturėti antsvorio yra 64,7 karto didesnė nei turėti antsvorio (p<0,05, p<0,01). Mokslinė literatūra pateikia, kad žymų efektą BCS turėjo tai, ar savininkai nedozuoja ėdesio kiekio – 87 proc. nutukusių ir 78 proc. turinčių antsvorio šunų, kai atitinkamai, savininkai, kurie griežtai dozavo ėdalą – 57 proc. atitiko BCS 3 (P<0.001), penkiabalėje BCS sistemoje (14).

Šėrimas labai aukštos klasės sausu ėdalu galėjo turėti įtakos šunų mažesniam antsvorio lygiui - šansai neturėti antsvorio buvo 4,14 karto didesni (CI 95%, p<0,01). Šėrimas kitos klasės ėdalu neturėjo statistiškai reikšmingo skirtumo, galimai šie požymiai nebuvo priklausomi. Tai reiškia, kad šėrimas žemesnės klasės sausu ėdalu galimai neturėjo įtakos antsvorio buvimui ar nebuvimui. Tai atitinka mokslinių tyrimų metu gautą išvadą, kad, ėdalo kaina (kokybė) daro įtaką – pigiu, prastos kokybės ėdalu šeriami keturkojai buvo labiau linkę turėti antsvorio problemą (32).

28

IŠVADOS

1. Atlikus tyrimą gauti rezultatai, kad fizinio aktyvumo stoka nėra predispozicija antsvoriui, tačiau duomenys statistiškai nepatikimi. Pasaulyje nėra atlikta jokių gerai

kontroliuojamų klinikinių studijų su šunimis, leidžiančių vienareikšmiškai atsakyti ar fizinio aktyvumo stoka gali predispozicionuoti antsvorį.

2. Tyrimo metu nustatyta, kad šunų šėrimas RAW/BARF 7 kartus sumažina tikimybę turėti antsvorio, taip pat nuolatinis pašaro normavimas šią tikimybę sumažina 64,7 karto.

Literatūroje pateikiami prieštaringi tyrimų rezultatai, dėl negalėjimo įzoliuoti ar įvertinti visų galimų veiksnių, lėmusių nutukimą ar leidusių jo išvengti.

3. Kai kurios šunų veislės gali turėti genetinį polinkį į antsvorį. Išskirtinos būtų takso, labradoro retriverio, kernterjero, kokerspanielio, šelčio, baseto, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielio, biglio veislės.

29

REKOMENDACIJOS

Gydant nutukimą padarytos išvados, kad šunų savininkams turi būti pateiktos tinkamos maitinimo ir fizinio aktyvumo rekomendacijos, kurios dažnai pritaikomos prie individualių šunų poreikių ir daugeliu atveju susijusios su dideliu baltymų bei skaidulinių medžiagų kiekių įtraukimu į mitybos planą, skirtais padidinti sotumo jausmą. Specialių gydomųjų ėdalų įtraukimas į svorio mažinimo programą yra saugi priemonė, galinti duoti teigiamą efektą. Tokie pokyčiai lemia sėkmingą svorio sumažėjimą šunims, laikomiems kontroliuojamomis laboratorinėmis sąlygomis (52), kai gydymas atliekamas namuose ir patikimas augintinių savininkams, deja, pasiekiama tik ribota sėkmė - dažnai savininkai nutraukia gydymą arba nesilaiko visų gydymo rekomendacijų (53). Taip pat, tokie veiksniai, kaip laiko trūkumas užsiimti su šunimi fiziškai aktyvia veikla ir specializuotų ėdalų didelė kaina gyvūnų savininkų yra minimi, kaip pagrindiniai, trukdantys laikytis svorio mažinimo programų (54). Todėl visa tai turėtų būti aptarta programos sudarymo metu, atsižvelgta į realias šeimininko galimybes. Fizinio aktyvumo kiekio padidinimas yra bendrai priimtas, kaip svarbus komponentas šunų svorio valdymo programose. Nors nėra atlikta jokių gerai kontroliuojamų klinikinių studijų su šunimis, kol bus atlikti išsamesni tyrimai, rekomenduotina padidinti fizinės veiklos kiekį atsižvelgiant į ankščiau gautą kiekį, kiekvieno gyvūno sveikatos būklę ir kiekvieno šeimininko galimybes laiko atžvilgiu (15).

30

LITERATŪRA

1. Companion Animals Symposium: Obesity in dogs and cats: What is wrong with being fat? Laflamme DP., J Anim Sci. 2012 May; 90(5):1653-62

2. Heuberger, R., & Wakshlag, J. (2011). The relationship of feeding patterns and obesity in dogs. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition, 95(1), 98–105.

doi:10.1111/j.1439-0396.2010.01024

3. McGreevy PD, Thomson PC, Pride C, Fawcett A, Grassi T, Jones B. Prevalence of obesity in dogs examined by Australian veterinary practices and the risk factors involved. Vet Rec. 2005;156 695–707

4. Subcommittee on Dog and Cat Nutrition, Committee on Animal Nutrition, National Research Council, National Academy of Sciences. Nutrient Requirements of Dogs and Cats. http://nap.edu/catalog/10668.html (Accessed May 20, 2006)

5. German AJ (2006) The growing problem of obesity in dogs and cats. J Nutr 136, 1940S–1946S

6. Warren, B. S., Wakshlag, J. J., Maley, M., Farrell, T. J., Struble, A. M., Panasevich, M. R., & Wells, M. T. (2011). Use of pedometers to measure the relationship of dog walking to body condition score in obese and non-obese dogs. British Journal of Nutrition, 106(S1), S85–S89. 7. Hansen B, Lascelles B, Keene B, et al. Evaluation of an accelerometer for at-home monitoring of spontaneous

activity in dogs. Am J Vet Res.2007;68(5):468-475.

8. Chauvet A, Laclair J, Elliott DA, et al. Incorporation of exercise, using an underwater treadmill, and active client

education into a weight management program for obese dogs. Can Vet J. 2010 (in press)

9. Crane, S.W., 1991. Occurrence and management of obesity in companion animals. Journal of Small Animal Practice 32, 275–282.

10. Robertson, I.D., 2003. The association of exercise, diet and other factors with owner-perceived obesity in privately owned dogs from metropolitan Perth, WA. Preventative Veterinary Medicine 58, 75–83

31 12. Effectiveness of Exercise and Its Role in Treating Overweight/Obesity By Ashlee Addleman, MPH, 2010)

13. Kienzle, E., Bergler, R., & Mandernach, A. (1998). A comparison of the feeding behavior and the human-animal relationship in owners of normal and obese dogs. The Journal of Nutrition, 128, 2779S–2782S

14. „Relationships between dogs‘ lifestyle and obsesity“ F. Bevilacqu, R. Ricci, S. Binato, B. Contiero, M. Diez. Department of Veterinary Clinical Sciences, Belgium

15. Roudebush, P., Schoenherr, W. D., & Delaney, S. J. (2008). An evidence-based review of the use of therapeutic foods, owner education, exercise, and drugs for the management of obese and overweight pets. Journal of the American Veterinary Medical Association, 233(5), 717– 725

16. Hand MS, Armstrong PJ, Allen TA. Obesity: occurrence, treatment and prevention. Vet Clin North Am Small Anim Pract 1989;19:447–474

17. Howarth NC, Saltzman E, Roberts SB. Dietary fiber and weight regulation. Nutr Rev 2001;59:129–139

18. Borne AT, Wolfsheimer KJ, Truett AA, et al. Differential metabolic effects of energy restriction in dogs using diets varying in fat and fiber content. Obes Res 1996;4:337–345

19. Ahle NW, Fritsch D, Jewell D, et al. A multi-center clinical study of therapeutic foods for weight management in dogs. Final study report TIMS No. 26707. Topeka, Kan: Hill’s Pet Nutrition Center, 2005

20. Bouchard GF, Tetrick MA, Davenport GM, et al. Comparison of two different weight loss concepts in the dog. In: Reinhart GA, Carey DP, eds. Recent advances in canine and feline nutrition. Vol III. Wilmington, Ohio: Orange Frazer Press, 2000;293–299

21. Laflamme DP, Kuhlman G, Lawler DF. Evaluation of weight loss protocols for dogs. J Am Anim Hosp Assoc 1997;33:253–259

22. Markwell PJ, van Erk W, Parkin GD, et al. Obesity in the dog. J Small Anim Pract 1990;31:533–537.

23. Markwell PJ, Butterwick RF, Wills JM, et al. Clinical studies in the management of obesity in dogs and cats. Int J Obes Relat Metab Disord 1994;18(suppl 1):S39–S43.

24. Impellizeri JA, Tetrick MA, Muir P. Effect of weight reduction on clinical signs of lameness in dogs with hip osteoarthritis. J Am Vet Med Assoc 2000;216:1089–1091.

25. Saker KE, Remillard RL. Performance of a canine weight-loss program in clinical practice. Vet Ther 2005;6:291–302

32 27. Yamka RM, Friesen KG, Frantz NZ. Identification of canine markers related to

obesity and the effects of weight loss on the markers of interest. Int J Appl Res Vet Med 2006;4:282–292

28. Yamka RM, Friesen KG, Frantz NZ. Effects of 3 canine weight loss foods on body composition and obesity markers. Int J Appl Res Vet Med 2007;5:125–132)

29. Jeusette I, Biourge V, Nguyen P, et al. Energy restriction during a weight loss program must be stricter in female than in male dogs (abstr). J Vet Intern Med 2004;18:421 30. Edney AT, Smith PM. Study of obesity in dogs visiting veterinary practices in the United Kingdom. Vet Rec. 1986;118:391–6

31. Laflamme, D. P. (2006). Understanding and managing obesity in dogs and cats. Veterinary Clinics of North America Small Animal Practice, 36(6), 1283-1295, vii

32. Bland, I. M., Guthrie-Jones, A., Taylor, R. D., Hill, J. (2009). Dog obesity: Owner attitudes and behaviour. Preventative Veterinary Medicine, 92(4), 333-340

33. Diez M, Nguyen P. The epidemiology of canine and feline obesity. Waltham Focus 2006;16:2–8

34. Kronfeld DS, Donoghue S, Glickman LT. Body condition and energy intakes of dogs in a referral teaching hospital. J Nutr. 1991;121:S157–8

35. Colliard, L., Ancel, J., Benet, J.-J., Paragon, B.-M., & Blanchard, G. (2006). Risk Factors for Obesity in Dogs in France. The Journal of Nutrition, 136(7), 1951S–1954S

36. Raffan, E., Dennis, R. J., O’Donovan, C. J., Becker, J. M., Scott, R. A., Smith, S. P., … O’Rahilly, S. (2016). A Deletion in the Canine POMC Gene Is Associated with Weight and Appetite in Obesity-Prone Labrador Retriever Dogs. Cell Metabolism, 23(5), 893–900

37. Dog Obesity: Can Dog Caregivers’ (Owners’) Feeding and Exercise Intentions and Behaviors Be Predicted From Attitudes? Vanessa I. Rohlf, Samia Toukhsati, Grahame J. Coleman, and Pauleen C. Bennett Animal Welfare Science Centre, School of Psychology and Psychiatry, Monash University, Australia, JOURNAL OF APPLIED ANIMAL WELFARE SCIENCE, 13:213–236, 2010

38. Kienzle E, Bergler R, Mandernach A. A comparison of the feeding behavior and the human-animal relationship in owners of normal and obese dogs. J Nutr 1998;128(suppl 12):2779S– 2782S

39. Jackson M, Ballam JM, Laflamme DP. Client perceptions and canine weight loss (abstr), in Proceedings. Purina Nutr Forum 2000;90

33 41. Laflamme DP, Kuhlman G. The effect of weight loss regimen on subsequent weight maintenance in dogs. Nutr Res 1995;15:1019–1028

42. Lewis LD, Morris ML Jr, Hand MS. Obesity. In: Lewis LD, Morris ML Jr, Hand MS, eds. Small animal clinical nutrition III. Topeka, Kan: Mark Morris Associates, 1987;6-1–6-39 43. Markwell PJ, Butterwick RF. Obesity. In: Wills JM, Simpson KW, eds. The Waltham book of clinical nutrition of the dog & cat. Tarrytown, NY: Elsevier Science, 1994;131–148

44. Case LP, Carey DP, Hirakawa DA, et al. Obesity. In: Case LP, Carey DP, Hirakawa DA, et al, eds. Canine and feline nutrition 2nd ed. St Louis: Mosby Inc, 2000;303–330

45. Nassis GP, Papantakou K, Skenderi K, et al. Aerobic exercise training improves insulin sensitivity without changes in body weight, body fat, adiponectin, and inflammatory markers in overweight and obese girls. Metabolism 2005;54:1472–1479

46. Berggren JR, Hulver MW, Houmard JA. Fat as an endocrine organ: influence of exercise. J Appl Physiol 2005;99:757–764

47. Bruunsgaard H. Physical activity and modulation of systemic low-level inflammation. J Leukoc Biol 2005;78:819–835

48. Robertson ID. The association of exercise, diet and other factors with owner-perceived obesity in privately owned dogs from metropolitan Perth, WA. Prev Vet Med 2003;58:75–83

49. Slater MR, Robinson LE, Zoran DL, et al. Diet and exercise patterns in pet dogs. J Am Vet Med Assoc 1995;207:186–190

50. American Animal Hospital Association. AAHA 2004 pet owner survey. Available at: www.aahanet.org. Accessed Nov 2, 2006

51. Banning M. Obesity: pathophysiology and treatment. J R Soc Health 2005;125:163– 167

52. Bierer, T. L., & Bui, L. M. (2004). High-protein low-carbohydrate diets enhance weight loss in dogs. The Journal of Nutrition, 134(8S), 134

34

PRIEDAI

1 Priedas. Apklausos anketa

1. Šuns veislė?

2. Kiek sveria Jūsų šuo?

3. Kiek vidutiniškai laiko per savaitę vaikštote su šunimi?

Nevedžioju Iki 1 val. 2-4 val. 5-7 val. 8-11 val. 12-15 val. 16 val. ir daugiau

4. Kurį paveikslėlį atitinka Jūsų šuo pagal kūno masę?

5. Kuo šeriate savo šunį? Sausu ėdalu

RAW / BARF Konservais Žmonių maistu

35 7. Ar normuojate savo augintinio maistą?

Taip, visada sveriu/matuoju Ne, jo indelis visada pilnas

Normuoju, bet kartais gauna papildomų kąsnelių Kartais

8. Ar Jūsų veterinarijos gydytojas yra sakęs, kodėl svarbu imtis nutukimo prevencijos ir kaip tai atlikti?

Taip

Taip, tačiau tik kai pats/pati paklausiau Ne