Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Augustė Lukšėnaitė

Šunų veislės nustatymo metodai ir jų pritaikymas praktikoje

Methods of dogs breed identification and its use in practice

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: doc. dr. Lina Baltrėnaitė

(2)

DARBAS ATLIKTAS BIOLOGINIŲ SISTEMŲ IR GENETINIŲ TYRIMŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų veislės nustatymo metodai ir jų

pritaikymas praktikoje“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

TURINYS

SANTRAUKA ...4 SUMMARY ...5 SANTRUMPOS ...6 ĮVADAS ...7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...9

1.1. Šuns kilmės evoliucija ...9

1.2. Šunų veislių klasifikacija ...11

1.3. Atskirų šunų veislių genomo skirtumai ...12

1.4. Šunų veislės nustatymo metodikos ...14

1.4.1. Vizualinis šuns veislės identifikavimo metodas...16

1.4.2. Laboratorinis šuns veislės identifikavimo metodas (DNR testas) ...17

1.5. Laboratorinio metodo veislei nustatyti praktinis pritaikymas ...19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ...23

2.1. Tyrimo atlikimo vieta ir objektas ...23

2.2. DNR testas ...23

2.3. Vizualinis metodas šunų veislei nustatyti ...23

3. TYRIMO REZULTATAI ...25

4.TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ...43

IŠVADOS ...46

REKOMENDACIJOS ...47

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...48

PADĖKA ...51

(4)

SANTRAUKA

Šunų veislės nustatymo metodai ir jų pritaikymas praktikoje

Augustė Lukšėnaitė Magistro baigiamasis darbas

Magistrinis darbas buvo atliktas LSMU VA Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institute. Darbo tikslas buvo atlikti skirtingų metodų šunų veislei nustatyti analizę, identifikuojant metodo patikimumą ir praktinį pritaikomumą.

Tyrimo objektas – 30 nežinomos veislės šunų. Laboratorinis šuns veislės nustatymo tyrimas atliktas JAV Mars Veterinary laboratorijoje, naudojant čia sukurtus DNR veislės nustatymo tyrimo paketus (testus) WISDOM PANEL®. Vizualinis šuns veislės nustatymo tyrimas atliktas apklausiant respondentus, kurie nustatė galimą šuns veislę pagal jiems pateiktas anketas su šunų nuotraukomis. Atlikus vizualinį šuns veislės nustatymo tyrimą, virš 50 proc. tikslumu pagrindines mišrūnų šunų veisles identifikavo 13 proc. respondentų, iki 50 proc. tikslumu – 57 proc. respondentų, 0 proc. tikslumu – 30 proc. respondentų. Apklausos vertintojai prie kovinių ar pavojingų veislių mišrūnų priskyrė 14-a tiriamųjų šunų: 8-is šunis (57 proc.) priskyrė teisingai, 6-is šunis (43 proc.) priskyrė neteisingai. Tikslus šuns mišrūno priskyrimas prie kovinės ar pavojingos veislės grupės yra svarbus, nes kovinių ir pavojingų veislių mišrūnų auginimas Lietuvoje yra apibrėžtas įstatymais. Klaidingai priskyrus šunį prie kovinės ar pavojingos veislės mišrūno, gali nepagrįstai nukentėti šuns savininkas. Lyginant vizualinio ir laboratorinio šuns veislės identifikavimo metodus tarpusavyje, nustatyta, kad bendras respondentų tikslumas buvo 25,6 proc. Tai rodo, kad vizualinio tyrimo patikimumas siekia vos 30 proc. ir gali būti įvardinamas kaip netikslus, lyginant su laboratoriniu tyrimo, kurio patikimumas siekia 90 proc.

Respondentų tarpusavio sutarimas vertinant šunų veisles vizualinio vertinimo metodu siekia 29 proc. Lyginant JAV ir Lietuvos respondentų nuomones, pastebėta, kad respondentai, nepriklausomai nuo šalies, įvardina panašias veisles. Vienodas dominuojančias veisles abiejų šalių respondentai priskyrė 14-ai šunų iš 30 (47 proc.), dažniausios šalutinės veislės abiejų šalių respondentų rezultatuose sutapo 70 proc. (21 šuo iš 30). Tačiau tiek vienos, tiek kitos šalies respondentai įvardino veisles, kurios kitoje šalyje nežinomos ar mažai populiarios. Tai rodo, kad vizualinis tyrimas gali būti subjektyvus ir ribotas bei priklauso nuo vertintojo žinių.

(5)

SUMMARY

Methods of dogs breed identification and its use in practice Augustė Lukšėnaitė

Master‘s Thesis

Master‘s Thesis was accomplished in the Institute of Biological Systems and Genetics Research in LUHS VA.

The main aim of the Master’s thesis analyzes different methods of dog breed identification, measure reliability of the method and its use in practice.

Reaserch object – 30 dogs with unknown breed. Laboratory research of dog breed identification was carried out in the Mars Veterinary, US, using DNA identification test kits WISDOM PANEL®, created by Mars Veterinary laboratory. Visual identification of dog breed survey was provided by the respondents, identifying potential breed of the dog from its picture. The investigation results revealed that 13 % of respondents identifyied dog breed with more than 50% accuracy, 57 % respondents – up to 50 % accuracy and 30% respondents – 0 % accuracy, respectively. During the study 14 dogs was described as combat or dangerous breed mix: 8 dogs (57 %) was described correctly and 6 dogs (43 %) was described incorrectly. It is important to assign correctly dog to combat or dangerous breed mix, because holding this type of dog is defined by the Lithuania law. Inaccurate mixed dog assignment as combat or dangerous breed mix, may cause negative suffer for a dog owner. Comparing the results of visual and laboratory dog breed identification methods between each other was determined that the overall accuracy of the respondents is 25.6 %. It shows that reliably of the visual breed identification method is just about 30 % and this method could be considered as inaccurate, comparing with laboratory method, which accurancy is almost 90%. Respondent’s agreement with each other in visual dog breed identification study was 29%. Comparing respondents results of US and Lithuania, obtained, that the answers independently of country is similar. The same dominant breed was assigned to 14 dogs of 30 (47 %), the same side breed was assigned to 70 % (21 of 30) dogs by both countries respondents. However, both countries respondents named breeds, than in other country is unknown or unpopular. It shows that visual method of dog breed identification could be subjective and limited, and it depends on knowledge of the expert.

(6)

SANTRUMPOS

VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba JAV – Jungtinės Amerikos valstijos

DNR – dezoksiribonukleorūgštis

DNR testas – testas iš seilių mėginio nustatantis gyvūno kilmę mtDNR – mitochondrinė DNR

LD – genų sankibos nestabilumo reiškinys FCI – Tarptautinė kinologų federacija

LGTAO – Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija MDR1 – daugiavaisčio atsparumo genas

(7)

ĮVADAS

Šunys socialinėje aplinkoje yra vertinami pagal veisles, kai kurias jų priskiriant kovinėms ar pavojingoms. Tai paliečia ir gyvūnų gerovės klausimus. Agresyviomis vadinamoms veislėms taikomi tam tikri teisės aktais apibrėžti reikalavimai, kurių laikytis turi šių šunų ir jų mišrūnų savininkai. Lietuvoje „Agresyvių šunų veislių sąrašas“ pirmą kartą sudarytas 2000 metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui, šis sąrašas buvo pakeistas į „Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą“. Remiantis VMVT direktoriaus įsakymu „Dėl pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, asmuo, laikantis mišrūną, vizualiai panašų į kovinės ar pavojingos veislės šunį, privalo gauti savivaldybės leidimą, nes tokio šuns auginti daugiabučiame name asmuo negali. Jei savininkas nesilaiko koviniams ir pavojingiems šunims bei jų mišrūnams taikomų reikalavimų, šuo iš jo gali būti konfiskuotas, o savininkas kompensuoja išlaidas, susijusias su konfiskavimu (1,2,3). Kilus abejonių dėl šuns mišrūno ir neturint šuns veislę patvirtinančių dokumentų, kai yra pagrindas manyti, kad šuo gali būti pavojingos ar kovinės veislės mišrūnas, atliekama vizualinė ekspertizė. Kinologas ekspertas nustato ar šuo gali būti priskirtas kovinės ar pavojingų veislių mišrūnui.

JAV atlikti tyrimai, kurių metu lyginti vizualinis ir laboratorinis metodai veislei nustatyti. Šie tyrimai atlikti užsienio šalių laboratorijose ir remiasi laboratoriniu tyrimu, kuris sudarytas pagal tų šalių atskirų šunų veislių genomo ypatumus. Genomo duomenys gali varijuoti priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Atliktų tyrimų duomenys parodė, kad vizualinis metodas šuns veislei nustatyti, yra mažai tikslus. Jo patikimumas siekia iki 30 proc. Tuo tarpu laboratorinio metodo patikimumas siekia 90 proc. ir yra toliau tobulinamas. Šios laboratorijos tęsia savo tyrimus ir siekia plėsti tiriamų šunų populiacijas pagal teritorijas (4,5,6).

(8)

bazes papildyti kitų valstybių, regionų šunų genetine informacija. Atsižvelgiant į tai, siekiant palyginti šio tyrimo rezultatus su JAV atliktų tyrimų rezultatais, taip įvertinant vizualinio ir laboratorinio tyrimų rezultatų priklausomybę nuo skirtingų sąlygų, buvo atliktas šis tyrimas. Kadangi Lietuvoje yra aktualus kovinių ir pavojingų veislių ir jų mišrūnų klausimas, tyrimo išvados gali būti naudingos visuomenei. Pasiteisinus laboratoriniam metodui veislei nustatyti, galima būtų taikyti ne vizualinę šuns mišrūno ekspertizę, o patikimą DNR testą ir tik įsitikinus, kad šuo yra pavojingos ar kovinės veislės mišrūnas taikyti atitinkamus reikalavimus jo savininkui.

Darbo tikslas. Atlikti skirtingų metodų šunų veislei nustatyti analizę, identifikuojant metodo

patikimumą ir praktinį pritaikomumą.

Uždaviniai:

1. Atlikti vizualinį šuns veislės nustatymo tyrimą.

(9)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Šuns kilmės evoliucija

Šuo (Canis lupus familiaris) yra vilko (Canis lupus) porūšis. Šio pirmojo prijaukinto naminio gyvūno istorija siekia ne mažiau 15 000-20 000 metų (7). Apie vilko ir šuns artimą giminystę byloja jų genomo tyrimai: mitochondrinės DNR (mtDNR) skirtumai siekia tik 0,47 proc. Šuo, lyginant su vilku, turi santykinai 30 proc. mažesnes smegenis, pastebimus dantų, virškinamojo trakto skirtumus, yra prisitaikęs prie įvairios mitybos, taip pat turi daug elgsenos skirtumų, pavyzdžiui, šunys negali maitinti savo jauniklių atrytu maistu (8,9).

Klausimas kada ir kur buvo prijaukintas šuo iki šiol kelia abejones. Atliktos skirtingos studijos pateikia priešingus rezultatus ir išvadas. Pagal skirtingas teorijas, teigiama, kad šuo galėjo būti prijaukintas Vidurio Rytuose (10,11), Europoje (12), pietryčių Azijoje (13,14,15). Šuns prijaukinimo laikas varijuoja nuo keliasdešimt tūkstančių (16) iki mažiau nei 10000 metų (12). Kelios pastarųjų metų tyrimų studijos pateikia šias teorijas:

1. 2013 m. Erik Axelsson su kolegomis (17) iš Upsalos Universiteto siekdami išsiaiškinti prijaukinimui svarbius genus palygino šunų ir vilkų DNR. Atlikti vilkų ir šunų pilno genomo tyrimai, kuriais remiantis teigiama, kad šuo prijaukintas prieš 10000 metų. Vilkai, ieškodami maisto, pradėjo raustis žmonių paliktose atliekose ir tokiu būdu „patys save prijaukino“. Tačiau tam, kad galėtų virškinti žmonių paliktas atliekas, turėjo mutuoti vilkų virškinimo sistema, jie turėjo gebėti virškinti krakmolą. Remdamiesi šia teorija, mokslininkai ištyrė 12 vilkų iš skirtingų pasaulio regionų ir 60 šunų (14 veislių) genomus ir rado akivaizdžius genomo skirtumus tarp šuns ir vilko. Dauguma skirtumų pastebėti už elgesį atsakinguose genuose, kita dalis – virškinimo trakte. Šunys turi papildomas geno, atsakingo už amilazės gamybą, kopijas. Amilazė skaldo krakmolą į maltozę. Šunys amilazės gamina net 28 kartais daugiau nei vilkai. Taip pat šunys turi 12 kartų daugiau maltazės – gliukoamilazės fermento, kuris verčia maltozę į cukrų. Pagal šią teoriją, vilkai, ėsdami žmonių paliktas atliekas, priartėjo prie žmogaus ir adaptavosi. Teorijos priešininkai teigia, kad pokyčiai šunų virškinimo trakte galėjo įvykti bet kuriuo metu, tai yra, galėjo būti taip, kad šunys jau anksčiau gyvendami su žmonėmis, kartu su jais keitė mitybos įpročius ir adaptavosi pagal žmogaus gyvenimo sąlygas (17).

2. Tais pačiais metais, paskelbta kita teorija, kuri taip pat rėmėsi pilno genomo studijomis. Ši

(10)

ir trijų naminių šunų (Vokiečių aviganio, Belgų aviganio malinua ir Tibeto mastifo veislių) genomo tyrimai. Mokslininkai identifikavo genus, atsakingus už virškinimą, medžiagų apykaitą, vėžį, seratonino išsiskyrimą į smegenis, ir padarė išvadą, kad jų vystymosi eiga, tarp žmonių ir šunų, sutampa. Pasak šios teorijos, šunys, gyvendami su žmonėmis, prisitaikė prie aplinkos sąlygų kartu su žmonėmis ir tokiu būdu, abiejų rūšių genome panašiu metu įvyko pokyčiai. Norint įrodyti šią teoriją, reikėtų pasitelkti išsamesnius tyrimus, su kitais prijaukintais gyvūnais (18,19).

3. Dar viena studija paskelbta 2013 metais, pasak kurios, šunys prijaukinti prieš 18800-32100 metų Europoje. Šio tyrimo metu tirta gyvų individų (šunų ir vilkų) ir fosilijų mitochondrinė DNR. Prieš tai atlikti tyrimai lygino gyvų individų (šunų ir vilkų) genomus, bet šie mėginiai gali būti netikslūs, kadangi šunys ir vilkai atsiskyrė palyginti neseniai, todėl jų genomai ženkliai nesiskiria. Tuo tarpu pastaroji studija lygino ne tik gyvų individų, bet ir fosilijų mitochondrinę DNR ir išvedė geneologinį medį, kuriame pavaizdavo santykių grafiką tarp šuninių šeimos individų. Remiantis šiuo geneologiniu medžiu, naminiai šunys turėjo bendrą tarpusavio protėvį prieš 18800 metų ir bendrą protėvį su vilkais maždaug prieš 32100 metų. Mokslininkai daro išvadą, kad šio laikotarpio metu šunys ir buvo prijaukinti. Šios datos sutampa ir su šunų fosilijų iš Europos tyrimais bei paneigia teoriją, kad šunys prijaukinti prieš 10000 metų. Taigi, pagal šią teoriją, vilkai prijaukinti dar klajoklių medžiotojų laikais ir manoma, kad galėjo padėti žmonėms medžioklėje arba ėsti po žmonių likusias gyvulinės kilmės atliekas ir taip po truputį priprasti prie žmogaus bei tapti naminiais šunimis. Teorijos šalininkai teigia, kad teorija nebūtinai yra teisinga, kadangi nebuvo ištirtos fosilijos iš kitų regionų, be to, neatmetama galimybė, kad šunys buvo prijaukinti keliuose regionuose tuo pačiu metu (12).

(11)

bėgant laikui. Šis reiškinys – tai fenomenas, kada šalia vienas kito esantys genai, kurie nepertraukiamai paveldimi kartu, yra linkę atsiskirti per ilgą laiką, tai yra, iš kartos į kartą, jie paveldimi nebe kaip viena didelė genų seka, o kaip atskiri genai (20). Deja ir šią studiją atlikę mokslininkai, abejoja, kad tai paskutinis taškas, šunų prijaukinimo istorijoje.

1. pav. Genų sankibos nestabilumo (LD) (linkage disequilibrium) reiškinys (20)

1.2. Šunų veislių klasifikacija

Tarptautinė kinologų federacija – The Fédération Cynologique Internationale (FCI) buvo įkurta 1911 m. gegužės 22 d., tam, kad skatintų kinologiją ir grynaveislių šunų veisimą visomis reikalingomis priemonėmis. Šalys steigėjos – Vokietija, Austrija, Belgija, Prancūzija ir Olandija.

Per pirmąjį Pasaulinį karą, federacijos veikla buvo nutraukta ir pakartotinai federacija įkurta 1921 metais. Naujieji įstatai priimti 1921 m. balandžio 10 d. ir 1968 m. kovo 5 d., nuo tada FCI gavo juridinio asmens statusą.

Organizaciją sudaro 91 šalis narė, tame tarpe ir Lietuva. FCI turi penkis skyrius: Europos, Pietų Amerikos ir Karibų, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Vidurio Rytų, Afrikos. Šiuo metu FCI pripažintos 343 veislės. Kiekviena veislė yra „nuosavybė“ tos šalies, kurioje yra išveista, t.y., ta šalis nustato veislės standartą, konsultuodamasi su FCI ekspertų komisija.

Pagal tarptautinės kinologų federacijos klasifikaciją, šunų veislės skirstomos į 10 grupių:

 Pirma grupė – aviganiai,

 Antra grupė – pinčeriai, šnauceriai, molosai ir kt.

 Trečia grupė – terjerai

(12)

 Penkta grupė – špicai ir primityvieji šunys

 Šešta grupė – pėdsekiai

 Septinta grupė – medžiokliniai šunys

 Aštunta grupė – retriveriai, spanieliai ir kt.

 Devinta grupė – komanionai ir dekoratyviniai šunys

 Dešimta grupė – kurtai.

Taip pat jokiai grupei nepriskirtos, kol kas FCI nepripažintos veislės.

1.3. Atskirų šunų veislių genomo skirtumai

Genetinis kodas yra dvigubos, spirale susisukusios molekulės, vadinamos DNR, pavidalo. Molekules sudaro nukleotidai, kurių seka užrašyti nurodymai, kaip turi vystytis organizmas, kad jo savybės tiksliai atitiktų jo rūšies bruožus. Organizmo DNR sekų visuma vadinama genomu. Genomą sudaro genai ir tarpgeninės sekos, kurie yra atsakingi už paveldimą informaciją. Vieną konkrečią paveldimą savybę gali lemti keli skirtingi genai. Skirtumus toje pačioje rūšyje nulemia nežymūs DNR skirtumai (17).

Šunų veislės turi atskiras genų grupes (klasterius), kurios apibrėžia veislės specifiškumą (21). Pastebimi ryškūs charakterio, darbinių savybių, išvaizdos skirtumai tarp atskirų šunų veislių. Pavyzdžiui Labradoro retriveriai pasižymi draugišku būdu, dalmatinai – hiperaktyvumu, australų aviganiai įvardijami kaip vieni protingiausių, imliausių dresūrai šunų (22). Fenotipo skirtumai tarp šunų veislių kur kas ryškesni, nei tarp kitų šuninių šeimos atstovų. Iš viso šuns genomo, kurį sudaro 20-25 tūkstančiai genų, apie 50 yra atsakingi už šuns išvaizdą. Šių genų grupių paveldėjimas skirtingomis sekomis apsprendžia kiekvienos veislės išvaizdos bei elgesio savybes.

(13)

2. pav. Šunų veislių kilmės schema (23).

Grynaveisliai šunys nuosekliai paveldi tam tikras genų grupes, todėl jų išvaizda ir elgsena gali būti apibrėžta standartais, kurie nustato, ko iš kokybiškai išveisto veislės atstovo yra tikimasi. Šunys mišrūnai paveldi genus iš savo grynaveislių arba negrynaveislių tėvų ir genų klasteriai jų genome yra išsidėstę nenuosekliai – vienos veislės genų sekos, susimaišiusios su kitos veislės genų sekomis. Kaip rezultatą šuo mišrūnas paveldi skirtingus kelių veislių požymius. Toks nenuoseklus genų klasterių pasiskirstymas lemia nuo tėvų nutolusią palikuonių išvaizdą. 1965 metais John Paul Scott ir John L. Fuller (22) atliko eksperimentą ir įrodė, kad net grynaveislių šunų pirmos kartos mišrūnai gali neturėti išvaizdos panašumo su tėvais (12).

(14)

medžioklei, tarnybai, taip pat skalikų ir terjerų. Kiekvienam genotipuotam šuniui priklauso viena vertikali linija, suskirstyta į K spalvas, kur K yra genų klasterių skaičius, kurį numato programa kiekvienai šunų grupei (žr. 3 pav.). Spalvoto segmento ilgis kiekvienoje vertikalioje linijoje, nurodo individo priklausymo klasterio grupei proporciją (21,24).

3 pav. Šunų veislių genotipo tyrimų rezultatai pagal genetinius klasterius (24)

Rezultatai buvo 99 proc. tikslūs (tik 4 šunys iš 414 priskirti klaidingai). Šis tyrimas rodo, kad veislė gali būti apibrėžta molekuliniame lygyje ir šunys gali būti priskiriami veislei labai tiksliai (99 proc. tikslumu). Šie rezultatai duoda suprasti, kad veislės yra skirtingi genetiniai vienetai, ir net artimai susietos veislės nerodo genų replikacijos tarpusavyje. Sudarytas skirtingoms šunų veislėms būdingų skirtumų sąrašas, kuriais remiantis galima ne tik atskirti veisles vieną nuo kitos pagal DNR mėginį, bet ir nustatyti būdingas ligas, kurias koduoja tam tikri genai (25).

1.4. Šunų veislės nustatymo metodikos

(15)

4. pav. Basendžio ir anglų kokerspanielio veislių tėvų ir jų pirmos kartos palikuonių fenotipiniai skirtumas (22).

5. pav. Basendžio ir anglų kokerspanielio veislių tėvų antros kartos palikuonys (22).

2012 m., K.R. Olson (5) su grupe kitų mokslininkų atliko tyrimą, kuriame lyginti 4-iose gyvūnų prieglaudose dirbančio personalo ir veterinarijos gydytojų vizualinio veislės vertinimo rezultatai su DNR testo rezultatais, nustatant pitbulterjero tipo šunų bruožus 120 tiriamų šunų. Tyrime dalyvavę respondentai, remdamiesi tik šuns išvaizda, turėjo nurodyti kiekvieno šuns dominuojančią veislę ir, jei įžvelgė, kitą būdingą veislę. Pagal respondentų atsakymus, šunys buvo suskirstyti į dvi grupes. Jei respondentas kaip dominuojančią arba kitą būdingą veislę nurodė amerikiečių pitbulterjero, amerikiečių stafordšyro terjero, Stafordšyro bulterjero veislę, šuo buvo priskiriamas pitbulterjerų tipo atstovui, jei nepaminėjo nė vienos iš šių veislių – ne pitbulterjerų tipo atstovui. Taip pat lyginti laboratorinio tyrimo rezultatai ir šunų priskyrimas kuriai nors veislei, jiems patekus į prieglaudą (27).

(16)

nepriklauso pitbulterjerų tipui, 36 šunys bent vieno iš vertintojų buvo pažymėti kaip pitbulterjerų tipo, taip pat 6 šunys šiam tipui priskirti prieglaudoje. 1-oje lentelėje pateikti atsakymų pavyzdžiai. Čia nurodytas konkretus šuo, veislė, priskirta prieglaudoje, trijų skirtingų prieglaudų atstovų vertinimai, veterinaro vertinimas ir DNR testo rezultatai (4,5,27).

1 lentelė. Šunų veislės vertinimo vizualiniu ir laboratoriniu metodais pavyzdys (5)

Dog Photo

Intake

breed Staff 1 Staff 2 Staff 3 Veterinarian

Prominent DNA breeds (proc.) Dog 7 Labrador retriever mix American Staffordshire Labrador retriever American Staffordshire Labrador retriever American Staffordshire Labrador retriever Pit bull Labrador retriever

Irish water spaniel (25) Siberian Husky (25) Boston terrier (25) Dog

8

Boxer mix Boxer Labrador retriever American Staffordshire Chow Chow Boxer Labrador retriever American Staffordshire Greyhound Boxer (25) Alaskan Malamute (25) Dog 9 American Staffordshi re mix American Staffordshire American Staffordshire mix

Pit bull American pit bull terrier American bulldog (50) American Staffordshire (50) Dog 11 Australian cattle dog mix Australian cattle dog Border collie Catahoula Labrador retriever Australian cattle dog Border collie Australian cattle dog Border collie

Australian cattle dog (25) American Staffordshire (25)

Dog 59

Pit bull Pit bull mix Pit bull American pit bull terrier mix

Pit bull mix American bulldog (50) American Staffordshire (50)

Dog 62

Terrier mix Jack Russell terrier Hound Basenji Labrador retriever Shar-Pei Rat terrier Chihuahua mix Chow Chow (25) American Staffordshire (25) Siberian Husky (25) 1.4.1. Vizualinis šuns veislės identifikavimo metodas

(17)

identifikuojami kaip pavojingų/kovinių veislių mišrūnai gali būti ignoruojami dėl paplitusių stereotipų.

Šunys turi nuo 20000 iki 25000 genų ir tik mažiau nei 1 proc. jų yra atsakingas už šuns išvaizdą, kuri siejama su tam tikra veisle. Taigi, šuo gali turėti, pavyzdžiui, daugiau nei 50 proc. kurios nors konkrečios veislės genų, bet neturėti genų sekos, atsakingos būtent už tos veislės išvaizdą. Tokiu atveju vizualinis šuns veislės nustatymas netenka prasmės (6,28). Kaip rodo tyrimai, vizualinio tyrimo patikimumas vidutiniškai siekia 30 proc.

1.4.2. Laboratorinis šuns veislės identifikavimo metodas (DNR testas)

Kitas metodas, naudojamas veislės identifikavimui yra laboratorinis tyrimas, arba kitaip – DNR testas. Tai naujas metodas, pradėtas naudoti nuo 2007 metų. Šiuo testu galima identifikuoti genų sekas, kurios priklauso kiekvienai veislei ir pagal genų grupių, būdingų konkrečiai veislei, skaičių nustatyti jų procentą šuns mišrūno genome. Pagal tai sudaromas šuns mišrūno genetinis medis, kuriame galima matyti, kokių veislių buvo jo tėvai, seneliai ir proseneliai.

Gyvūno laikytojas pats gali įsigyti mėginio paėmimo rinkinį ir paėmęs augintinio DNR mėginį iš burnos epitelio išsiųsti jį į laboratoriją bei gauti atsakymą. DNR tyrimo duomenų atsakymai, kuriuos gauna šuns savininkas, pavaizduoti 6-me ir 7-ame paveiksluose, kur tiriamo mišrūno veislių sudėtis procentais bei nurodytos visų šuns protėvių, iki 3 kartos, veislės (29).

6. pav. Tiriamo šuns genetinė veislių sudėtis procentais. Mars Wisdom Panel® (29).

(18)

7.pav. Tiriamo šuns 3 kartų protėvių veislės. Mars Wisdom Panel® (29).

DNR identifikavimas nėra 100 proc. tikslus, analizuojant mišrios veislės šunis. Įmonės, kurios verčiasi analize teigia, kad šiuo metu testo rezultatų tikslumas siekia 90 proc.

(19)

Nors genetiniai tyrimai negali įvertinti kiekvieno geno ar kiekvieno fizinio šuns bruožo iš genomo, visgi naudojamos genomo sritys suteikia kur kas daugiau informacijos nei vizuali apžiūra. Laboratorinis tyrimas yra patikimesnis nei vizualus veislės vertinimas, nes jis atsižvelgia į genetinės variacijos modelius daugelyje genomo sričių ir taip sugeneruoja mišrios veislės šuns protėvių "genetinę fotografiją". Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekvienam konkrečiam šuniui nurodomi genetiniai žymenys, įtakojantys konkrečias savybes arba prognozuojantys elgesį. Kiekvienas šuo yra individualus, ir jo fizinės ir elgesio savybės bus daugelio veiksnių rezultatas (4, 26).

1.5. Laboratorinio metodo veislei nustatyti praktinis pritaikymas

Kol kas vizualinis veislės nustatymo metodas išlieka populiariausias visame pasaulyje. Tačiau mokslininkams, tiriantiems laboratorinį metodą šuns veislei nustatyti, kyla dvejonių dėl vizualinio metodo tikslumo ir jo taikymo praktikoje. Jie teigia, kad šis metodas gali turėti įtakos daugeliui šunų ir žmonių, dėl šalyse galiojančių įstatymų bei su veisle susijusiomis ligomis ir gydymo metodais (6). DNR testo panaudojimo galimybės apima veterinarinės medicinos, gyvūnų gerovės, socialinę sritis.

Veterinarinės medicinos srityje svarbu numatyti, kad kai kurios šunų veislės, o taip pat ir jų mišrūnai, gali turėti polinkį į specifines genetiškai paveldimas ligas bei genų mutacijas, pavyzdžiui, MDR1 (daugiavaisčio atsparumo genas) geno mutaciją, kuri apsprendžia jautrumą kai kuriems veterinarinėje medicinoje naudojamiems preparatams. Žinodamas šuns mišrūno genetinį profilį, veterinarijos gydytojas gali išvengti klaidų, o taip pat į anamnezę įtraukti šuns veislių kombinaciją, taip numatydamas galimas genetiškai paveldimas ligas.

(20)

2 lentelė. MDR1 geno mutacija. Turinčių poveikį preparatų ir turinčių polinkį veislių sąrašas (29).

Veikliosios medžiagos, kurioms jautrūs

šunys, turintys MDR1 geno mutaciją Šunų veislės, kurioms būdinga MDR1 geno _mutacija

Acepromazinas Australų aviganis 50proc.

Butorphanolis Miniatiūrinis australų aviganis 50proc.

Doxorubicinas Borderkolis < 5proc.

Doramektinas Kolis 70 proc.

Emodepsidas Anglų aviganis 15 proc.

Ivermektinas Vokiečių aviganis 10 proc.

Eritromicinas Aviganių veislių mišrūnai 10 proc.

Loperamidas Ilgaplaukis vipetas 65 proc.

Milbemicinas McNab aviganis 30 proc.

Moksidektinas Maišyta veilė 5 proc.

Paklitakselis Senasis anglų aviganis 5 proc.

Rifampinas Šetilendo aviganis 15 proc.

Selamektinas –

Vinblastinas –

Vinkristinas –

(21)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus "Dėl kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo" 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5, Vilnius, yra patvirtintas šių veislių sąrašas:

1. Kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai:  Amerikiečių pitbulterjeras 2. Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai:

 Amerikiečių Stafordšyro terjeras  Stafordšyro bulterjeras

 Amerikiečių buldogas  Argentinos dogas

 Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)  Kangalas (Turkų aviganis)  Kaukazo aviganis

 Pietų Rusijos aviganis (2,3).

Remiantis VMVT direktoriaus įsakymo „Dėl pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (3) antro skirsnio 8 straipsniu, asmenims laikantiems ar norintiems laikyti kovinės ar pavojingos veislės šunį ar šių veislių mišrūną taikomi tokie reikalavimai:

 Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai.  Asmenys, norintys įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis, privalo turėti

savivaldybės, kurioje asmenys nuolat gyvena, išduotus leidimus.  Draudžiama išduoti nurodytus leidimus asmenims:

1. jaunesniems negu 18 metų;

2. turintiems įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;

3. teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

4. gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais šios dalies 2 ir 3 punktuose.

5. šuns savininkas turi užtikrinti, kad šuns nepatikės 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims.

(22)

susijusias su šio šuns paėmimu, laikymu ir (ar) nugaišinimu. Kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus bei pavojingus šunis laikyti daugiabučiuose namuose draudžiama.

Dažnu atveju įrodyti šuns kilmės neįmanoma, nes mišrūnams neišduodami kilmės dokumentai. Kilus abejonėms dėl šuns kilmės, pagal agresyvių veislių šunų ir jų mišrūnų leidimo išdavimo tvarkos aprašą, vykdomas vizualinis veislės vertinimo testas. Šiame apraše nurodoma: „Jeigu Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnui pareikalavus Savininkas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių šuns veislę, ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad šuo gali būti priskiriamas vienai iš agresyvių šunų veislių, tuo tikslu šuo pateikiamas apžiūrėti kinologui ekspertui, kuris nustato, kokiai šunų veislei ar jos mišrūnui priskiriamas šuo. Šuo gali būti apžiūrimas tiesiogiai dalyvaujant kinologui ekspertui, taip pat gali būti nufotografuotas ar nufilmuotas ir vėliau medžiaga pateikiama kinologui ekspertui. Atlikus apžiūrą, surašomas šuns apžiūros aktas“ (1,3,30).

Apibendrinant galima teigti, kad asmuo, laikantis mišrūną, vizualiai panašų į kovinės ar pavojingos veislės šunį, privalo gauti savivaldybės leidimą, jei nesilaiko koviniams ir pavojingiems šunims bei jų mišrūnams taikomų reikalavimų, šuo gali būti konfiskuotas, savininkas kompensuoja išlaidas, susijusias su konfiskavimu, tokio šuns auginti daugiabučiame name asmuo negali.

(23)

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo atlikimo vieta ir objektas

Tyrimo objektas – 30 nežinomos veislės šunų.

Laboratorinis šuns veislės nustatymo tyrimas atliktas JAV Mars Veterinary laboratorijoje naudojant laboratorijos sukurtus DNR veislės nustatymo tyrimo paketus (testus) WISDOM PANEL® (29).

Vizualinis šuns veislės nustatymo tyrimas atliktas apklausiant respondentus, kurie įvertino šuns veislę vizualiniu būdu pagal jiems pateiktas anketas su šunų nuotraukomis.

Gauti apklausos vizualinio tyrimo rezultatai lyginami su užsienyje gautais vizualinio tyrimo ir laboratorinio tyrimo rezultatais.

2.2. DNR testas

Mars Veterinary laboratorijoje naudojant DNR veislės nustatymo tyrimo paketus WISDOM PANEL® atliktas DNR testas. Mėginių paėmimui naudojami specialūs vienkartiniai skruostų špateliai. Prieš imant mėginį, šunys dvi valandas turi būti nešerti ir neturėti kontaktų su kitais gyvūnais. Imant mėginį, naudojamos vienkartinės pirštinės ir respiratorius, kad neužteršti špatelių savo DNR medžiaga. Mėginys imamas iš abiejų vidinių šuns skruostų pusių. Vienas špatelis naudojamas vienai skruosto pusei, kitas – kitai. Laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, gyvūnui šis tyrimas neskausmingas. Paimti mėginiai supakuojami į atgalinį voką ir išsiunčiami atgal į tyrimų laboratoriją, DNR tyrimui. Po 4-6 savaičių laboratorija atsiunčia DNR testo rezultatus (29).

2.3. Vizualinis metodas šunų veislei nustatyti

(24)

Atliekant vizualinį šuns veislės nustatymo metodą panaudotos 30-ies šunų nuotraukos, paimtos iš 2012 metais K.Olson ir grupės kitų mokslininkų (5) atlikto tyrimo „Pit Bull Identification in Animal Shelters. Maddie’s Shelter Medicine Program at the University of Florida and Department of Large Animal Clinical Sciences at Michigan State University“. Remiantis šiomis fotografijomis ir turint atlikto laboratorinio tyrimo rezultatus, sudaryta internetinė apklausa, kuri elektroniniu būdu išdalinta respondentams. Anketos forma pateikta priede. Respondentai turėjo įvardinti veislę ar veislių kombinaciją, kurią įžvelgia kiekvieno šuns fotografijoje. Tiriama, kiek tarpusavyje respondentų sutarė vertinant kiekvieną šunį. Jei dėl konkretaus šuns veislės/veislių kombinacijos sutarė 3 ir daugiau respondentų, rezultatas skaitomas, kaip sutampanti nuomonė. Kitu atveju skaitoma, kad nuomonės išsiskiria. Įvertintas ir respondentų atsakymų tikslumas pagal veiklą, susijusią su šunimis. Palyginti šio tyrimo ir JAV atlikto vizualinio tyrimo respondentų atsakymai. Kitas vertinimo kriterijus buvo laboratorinio tyrimo ir respondentų nuomonių atitikimas, kuris pateiktas 4 lentelėje. Kadangi respondentai galėjo įrašyti kelias veisles ar veislių kombinacijas, vertinant atsakymus ir sudarant paveikslus, remtasi ne respondentų, o atsakymų kiekiu. Visos apklausos rezultatai lyginti su kitais tyrimais, atliktais Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tyrimų rezultatai ir jų statistiniai duomenys apskaičiuoti naudojant Microsoft Excel 2013 programą. Vidurkiai skaičiuojami pagal formulę;

(25)

3. TYRIMO REZULTATAI

Pagal veiklą, susijusią su šunimis, daugiausiai apklausoje dalyvavo šunų veisėjų (32 proc. arba 16 asmenų), LSMU VA studentų (22 proc. arba 11 asmenų), o šunų dresuotojų ir kinologų dalyvavo vienodas skaičius (po 14 proc. arba 7 asmenys). Apklausos duomenys rodo, kad veterinarijos gydytojai, šunų parodų teisėjai ir šunų kirpėjai apklausoje nebuvo aktyvūs ir sudarė vos (18 proc. arba 9 asmenys). Kaip respondentai pasiskirstė pagal veiklą vaizduoja 8 paveikslas.

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veiklą.

Apklausoje dalyvavo 44 proc. respondentų iki 25 metų amžiaus, todėl galima teigti, kad apklausoje dalyvavo pakankamai jauni, ką tik baigę mokslus specialistai o vyresni nei 50 metų respondentai sudarė vos 6 proc. Apklausoje dalyvavusių respondentų amžiaus santykis pateiktas 3 lentelėje.

3 lentelėje. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių 14% 5% 32% 14% 6% 7% 22%

Kinologas Šunų parodų teisėjas

Šunų veisėjas Šunų dresuotojas

Veterinarijos gydytojas

Šunų kirpėjas LSMU VA studentas

Atsakymo variantai Respondentų skaičius Santykis

Iki 25 22 44.0 proc.

25-30 12 24.0 proc.

31-40 9 18.0 proc.

41-50 4 8.0 proc.

(26)

Daugiausia respondentų buvo iki 25 metų amžiaus – 22 asmenys (44 proc.), mažiausiai – virš 50 metų amžiaus – 3 asmenys (6 proc.). Pagal amžių respondentai pasiskirstė mažėjančia tvarka nuo jauniausių iki vyriausių.

Apklausos rezultatų duomenys palyginti su DNR testo rezultatais. Sutapusių atsakymų ir respondentų veiklos, susijusios su šunimis, ryšys pavaizduotas 9-me paveiksle.

9 pav. Respondentų šuns veislės vertinimo tikslumas pagal veiklą

Iš pateiktų apklausos duomenų matyti, kad tiksliausiai veisles įvardijo šunų veisėjai (7 proc.) ir veterinarinės medicinos studentai (6,5 proc.). Nors šunų dresuotojų ir kinologų apklausoje dalyvavo po lygiai, atsakymai tikslesni buvo šunų dresuotojų (4,3 proc.), nei kinologų (2,5 proc.).

Respondentai pagal anketas vertino 30 skirtingų mišrūnų šunų nuotraukas, identifikuodami jų galimas veisles. Gauti vizualinio vertinimo rezultatai lyginti su DNR tyrimo testo rezultatais. Duomenys pateikti 4-oje lentelėje. Pirmoje grafoje pateikiami šuns duomenys: fotografija ir DNR tyrimo rezultatai, kur kiekvienos veislės pasiskirstymas išreikštas procentais. Antra grafa vaizduoja dažniausius vizualinės apklausos respondentų atsakymus. Paryškinti atsakymai, kurie sutampa su DNR testo rezultatais. Trečioje grafoje pateikti grafikai, kuriuose vaizduojami populiariausi atsakymai ir išskirti su DNR testo rezultatais sutapę atsakymai.

(27)

Bokseris 4 3 proc. Rotveileris 1 1 proc. Dalmatinas 20 18 proc. Labradoro retriveris 18 17 proc. Argentinos dogas 16 15 proc. Kiti 49 46 proc.

Nr.1

Amerikiečių Stafordšyro terjeras 36 48 proc. Stafordšyro bulterjeras 3 4 proc. Amerikiečių pitbulterjeras 14 19 proc. Kiti 22 29 proc.

Nr.2

Bokseris 2 2 proc. Biglis 27 33 proc. Skaliko tipo šuo 9 11 proc. Kiti 45 54 proc.

Nr.3

4 lentelė. Laboratorinio ir vizualinio tyrimų statistinių duomenų rezultatų palyginimas

Šuns DNR testo atsakymas Apklausos rezultatai Tyrimų atitikmens palyginimas procentais

Nr.1

25 proc. Rotveileris 12.5 proc. Bokseris

12.5 proc. Vokiečių trumpaplaukis Pointeris 11.09 proc. Mančesterio terjeras

Dalmatinas 20 Labradoro retriveris 18 Argentinos dogas 16 Rotveileris 3 Bokseris 1 Nr.2

25 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 25 proc. Stafordšyro bulterjeras

8.83 proc. Lygiaplaukis retriveris 3.14 proc. Airių vilkogaudis

Amerikiečių Pitbulterjeras 14

Amerikiečių Stafordšyro terjeras 31 Stafordšyro bulterjeras 5

Nr.3

32.5 proc. Bokseris 25 proc. Veimaraneris 14. 49proc. Rusų kurtas 10.8 proc. Vokiečių špicas

Biglis: 27

Skalikų tipo šuo: 9

(28)

Amerikiečių Stafordšyro terjeras 4 5 proc. Stafordšyro bulterjeras 2 3 proc. Pinčeris 13 17 proc. Amerikiečių pitbulterjeras 8 11 proc. Bokseris 6 8 proc. Kiti 42 56 proc.

Nr.4

Vokiečių aviganis 3 4 proc. Borderkolis 9 12 proc. Aviganio tipo šuo 9 12 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 9 12 proc. Kiti 45 60 proc.

Nr.5

Vokiečių špicas 2

3 proc. Auksaspalvis _{retriveris 14} 19 proc. Spanielio tipo šuo 12 17 proc. Čiau čiau 6 8 proc. Kiti 39 53 proc.

Nr.6

4 lentelės tęsinys

Šuns DNR testo atsakymai Apklausos rezultatai Tyrimų atitikmens palyginimas procentais

Nr.4

25 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 25 proc. Stafordšyro bulterjeras

25 proc. Džeko Raselo terjeras 25 proc. Basetas

Pinčeris:13

Amerikiečių pitbulterjeras: 8 Bokseris: 6

Amerikiečių Stafordšyro terjeras: 4 Stafordšyro bulterjeras: 2

Nr.5

37.5 proc. Vokiečių aviganis 12.5 proc. Rotveileris 12.5 proc. Veimaraneris 11.44 proc. Airių terjeras

Borderkolis: 11

Amerikiečių Stafordšyro terjeras: 9 Aviganių tipo mišrūnas: 8

Vokiečių aviganis: 3

Nr.6

25 proc. Sibiro haskis

25 proc. Amerikiečių buldogas 11.89 proc. Vokiečių špicas 5.91 proc. Mitelšnauceris

Auksaspalvis retriveris: 14 Spanielių tipo šuo: 12 Čiau čiau: 6

(29)

Rotveileris 19 23 proc. Bokseris 9 11 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 8 10 proc. Kiti 47 56 proc.

Nr.7

Bokseris 13 17 proc. Buldogas 2 3 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 26 33 proc. Amerikiečių pitbulterjeras 8 10 proc. Kiti 29 37 proc.

Nr.8

Bokseris 14 19 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 28 38 proc. Dogas 10 13 proc. Amerikiečių pitbulterjeras 8 11 proc. Kiti 14 19 proc.

Nr. 9

Nr.7

50 proc. Amerikiečių buldogas 25 proc. Rotveileris

12. 43proc. Neapolio mastifas 8.11 proc. Akita inu

Bokseris: 9

Amerikiečių Stafordšyro terjeras: 8

Rotveileris: 19

Nr.8

25 proc. Buldogas 12.5 proc. Mastifas 12.5 proc. Bokseris 10.42 proc. Tibeto mastifas

Amerikiečių Stafordšyro terjeras: 26 Amerikiečių pitbulterjeras: 8 Labradoro retriveris: 7 Bokseris: 13 Buldogas: 2 Nr.9 25 proc. Bokseris

25 proc. Entlebucho zenenhundas 25 proc. Vokiečių špicas

9.14 proc. Auksaspalvis retriveris

Amerikiečių Stafordšyro terjeras: 28 Dogas: 10

Amerikiečių Pitbulterjeras: 8

(30)

Korgis 10 13 proc. Aviganis 9 12 proc. Vokiečių aviganis 5 7 proc. Šiperkas 5 6 proc. Kiti 48 62 proc.

Nr.10

Rodezijos ridžbekas 11 15 proc. Skaliko tipo šuo 7 9 proc. Vengrų vižlas 7 9proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 6 8 proc. Kiti 45 59 proc.

Nr.11

Vidurio Azijos aviganis 16 21 proc. Amerikiečiu Stafordšyro terjeras 10 13 proc. Biglis 6 8 proc. Kiti 43 58 proc.

Nr.12

Nr.10

25 proc. Čiau čiau

25 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 25 proc. Sibiro haskis

13.71 proc. Australų terjeras

Valų korgis: 10 Aviganio tipo šuo: 9 Vokiečių aviganis: 5 Šiperkas: 5

Nr.11

25 proc. Amerikiečių buldogas 25 proc. Portugalų vandens šuo 25 proc. Saliukis

1.99 proc. Garbanotasis bišonas

Rodezijos Ridžbekas: 11 Skaliko tipo šuo: 7 Vengrų vižlas: 7

Amerikiečių Stafordšyro terjeras: 6

Nr.12

25 proc. Dobermanas

25 proc. Šiurkščiaplaukis taksas 12.5 proc. Samojedas

12.5 proc. Cvergšnauceris

Vidurio Azijos aviganis: 16

(31)

Buldogas 6 8 proc. Bokseris 1 1 proc. Rotveileris 13 17 proc. Stafordšyro bulterjeras 9 11 proc. Bulterjeras 9 11 proc. Kiti 41 52 proc.

Nr.13

Dogas3 4 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 14 19 proc. Labradoro retriveris 8 11 proc. Amerikiečių pitbulterjeras 10; 14 proc. Šarpėjus 4 6 proc. Kiti 33 46 proc.

Nr.14

Bulmastifas 4 5 proc. Amerikiečių stadforšyro terjeras 18 22 proc. Buldogas 9 11 proc. Amerikiečių pitbulterjeras 13; 11 proc. Stafordšyro bulterjeras 6 8 proc. Kiti 34 43 proc.

Nr.15

Nr.13 25 proc. Buldogas 25 proc. Bokseris 12.98 proc. Kunhaundas 10.9 proc. Veimaraneris Rotveileris: 13 Bulterjeras: 9 Stafordšyro bulterjeras: 9 Buldogas: 6 Bokseris: 4 Nr.14

25 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 25 proc. Bordo dogas

3.66 proc. Airių terjeras

2.17 proc. Dendžio Dinmonto terjeras

Amerikiečių pitbulterjeras: 10 Labradoro retriveris: 8 Šarpėjus: 4

Amerikiečių Stafordšyro terjeras: 14 Dogas: 3

Nr.15

50 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 25 proc. Bulmastifas

8.73 proc. Kolis 2.48 proc. Buldogas

Amerikiečių pitbulterjeras: 13 Stafordšyro bulterjeras: 6

Amerikiečių Stafordšyro terjeras: 18 Buldogas: 9

(32)

Basetas 23 30 proc. Biglis 31 41 proc. Kiti 23 29 proc.

Nr.16

Pointeris 26 36 proc. Anglų pointeris 14 19 proc. Italų brakas 4 5 proc. Kiti 29 40 proc.

Nr.17

Faraonų šuo 12 17 proc. Kurto tipo šuo 9 13 proc. Vipetas 6 8 proc. Ibizos podenco 5 7 proc. Kiti 39 55 proc.

Nr.18

Nr.16

50 proc. Basetas

25 proc. Prancūzų Buldogas 16.62 proc. Cane Corso

10.45 proc. siurkščiaplaukis foksterjeras

Biglis: 31

Basetas: 23

Nr.17

25 proc. Vokiečių trumpaplaukis pointeris 25 proc. Labradoro retriveris

12.5 proc. Nykštukinis pudelis 11.06 proc. Anglų pointeris

Italų brakas: 4 Vengrų vižlas: 3

Pointeris: 26 Anglų pointeris: 14

Nr.18

50 proc. Amerikiečių buldogas

25 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 9.28 proc. Valų korgis pembrukas 7.97 proc. Airių vilkogaudis

(33)

Čihuahua 20 30 proc. Pekinas: 5 8 proc. Spanielio tipo šuo 8 11 proc. Kiti 35 51 proc.

Nr.19

Laika 12 18 proc. Vokiečių aviganis 9 13 proc. Kiti 41 61 proc. Kolis 5 8 proc.

Nr.20

Mastifo tipo šuo 5 7 proc. Bladhaundas 16 21 proc. Skaliko tipo šuo 12 16 proc. Rodezijos ridžbekas 8 11 proc. Kiti 29 38 proc. Tosa Inu 5 7 proc.

Nr.21

Nr.19

25 proc. Anglų Kokerspanielis 25 proc. Belgų aviganis 11.35 proc. Čiau čiau 10.32 proc. Pulis

Čihuahua: 20 Spanielio tipo šuo: 8 Pekinas: 5

Nr.20

25 proc. Čiau čiau 25 proc. Pulis 25 proc. Bulterjeras 25 proc. Cvergšnauceris

Laika: 12

Vokiečių aviganis: 9 Škotų aviganis (kolis): 5

Nr.21

25 proc. Labradoro retriveris 25 proc. Tibeto mastifas

13.96 proc. Amerikos eskimų šuo 11.45 proc. Ilgaplaukis taksas

Bladhaundas: 16 Skaliko tipo šuo: 12 Rodezijos ridžbekas: 8 Tosa Inu: 5

(34)

Biglis 1

1 proc. Spanielio tipo šuo 14 19 proc. Rusų spanielis 9 12 proc. Kiti 45 61 proc. Terjero tipo šuo 5 7 proc.

Nr.22

Vokiečių aviganis 16 23 proc. Sibiro haskis 6 9 proc. Špicas 3 4 proc. Kita 36 52 proc. Laika 8 12 proc.

Nr.23

Borderterjeras 6 9 proc. Šnauceris 8 12 proc. Grifonas 9 14 proc. Aviganio tipo šuo 3 4 proc. Kiti 40 61 proc.

Nr.24

Nr.22

25 proc. Veimaraneris 8.28 proc. Biglis 8.23 proc. Cane Corso 4.18 proc. Rotveileris

Spanielio tipo šuo: 14 Rusų spanielis: 9 Terjero tipo šuo: 5

Biglis: 1

Nr.23

25 proc. Boseronas

12.5 proc. Vokiečių aviganis 12.5 proc. Sibiro haskis 12.14 proc. Komandoras Laika: 8 Špicas: 3 Vokiečių aviganis: 16 Sibiro haskis:6 Nr.24 50 proc. Čihuahua 9.12 proc. Bordo dogas 8.07 proc. Jorkšyro terjeras 6.9 proc. Pirėnų kalnų šuo

(35)

Kiti 22 35 proc. Lietuvių skalikas 11 17 proc. Skaliko tipo šuo 18 28 proc. Taksas 7 11 proc. Dobermanas 6 9 proc.

Nr.25

Biglis 46 84 proc. Kiti 4 7 proc. Basetas 5 9 proc.

Nr.26

Sibiro haskis 1 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 1 1 proc. Auksaspalvis retriveris 31 45 proc. Aviganio tipo šuo 7 10 proc. Kiti 24 35 proc. Kurto tipo šuo 5 7 proc.

Nr.27

Nr.25

25 proc. Auksaspalvis retriveris 25 proc. Basetas

11.22 proc. Kernterjeras 10.55 proc. Vokiečių aviganis

Skaliko tipo šuo: 18 Lietuvių skalikas: 11 Taksas: 7 Dobermanas: 6 Nr.26 100 proc. Biglis Basetas: 5 Biglis: 46 Nr.27 25 proc. Boseronas 25 proc. Sibiro haskis

25 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 12.73 proc. Šiperkas

Auksaspalvis retriveris: 31 Aviganio tipo šuo: 7 Kurto tipo šuo: 5

Sibiro haskis: 1

(36)

Biglis 17 21 proc. Labradoro retriveris 6 7 proc. Skaliko tipo šuo 19 24 proc. Kiti 38 48 proc.

Nr.28

Valų korgis 38 58 proc. Kiti 14 22 proc. Švedų valhundas 13 20 proc.

Nr.29

Amerikiečių Stafordšyro terjeras 2 3 proc. Aviganio tipo šuo 11 18 proc. Borderkolis 7 11 proc. Kiti 43 68 proc.

Nr.30

Nr.28

25 proc. Labradoro retriveris 25 proc. Veimaraneris 25 proc. Australų piemenų šuo 9.65 proc. Biglis

Skaliko tipo šuo: 19

Biglis: 17

Labradoro retriveris: 6

Nr.29

100 proc. Valų korgis pembrukas

Švedų valhundas: 13

Valų korgis: 38

Nr.30

25 proc. Australų piemenų šuo

25 proc. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 3.56 proc. Bulmastifas

2.89 proc. Niufaundlendas

Aviganio tipo šuo: 11 Borderkolis: 7 Bostono terjeras: 4 Dalmatinas: 4

(37)

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 4 atvejais, respondentų ir DNR testo rezultatai sutapo daugiau kaip 50 proc. Šuns Nr. 2 atveju – 52 proc., šuns Nr 17 – 55 proc., šuns Nr 26 – 84 proc., šuns Nr 29 – 58 proc. Atsižvelgiant į konkrečiai šiuos šunis, 2 iš jų buvo grynaveisliai (šuo Nr 26, šuo Nr 29), šuo Nr 17, kuriam respondentai priskyrė pointerio veislę, turėjo dviejų rūšių pointerių (vokiečių ir anglų) kraujo ir bendra pointerio suma genome sudarė virš 35 proc.

9-iems šunims nė karto nebuvo priskirta veislė, sutampanti su esančia DNR tyrimo rezultatuose. Tai šunys, kurių numeriai: 10, 11, 12, 18, 19, 20, 21, 24, 25. Visi šie šunys genome turėjo bent po 25 proc. bent dviejų (ar daugiau) veislių genetinės informacijos, vadinasi, jų mažiausiai du jų seneliai buvo grynaveisliai. Šuo Nr 18, turėjo net 50 proc. amerikiečių buldogo kraujo, o šuo Nr 24 – 50 proc. čihuahua kraujo, tai yra, vienas jo tėvų buvo grynaveislis šuo.

Likusiais 17 atvejų (57 proc.), vizualinį tyrimą atlikusių respondentų sutapimas su DNR tyrimo rezultatais buvo iki 50 proc. (žr. 10 pav.).

10. pav. Respondentų atsakymų tikslumas vertinant kiekvieną šunį.

Pirmu atveju, kai spėjimai viršijo 50 proc., spėjimų tikslumo vidurkis buvo 62,3 proc. (žr. 5 lentelę), antru atveju – 0 proc., trečiu, kada spėjimai neviršijo 50 proc., spėjimų tikslumo vidurkis buvo 14,6 proc. (žr.6 lentelę).

5 lentelė. Spėjimų tikslumo vidurkis, kai spėjimai viršijo 50 proc.

Šuns Nr Sutapimo procentas

(38)

6 lentelė. Spėjimų tikslumo vidurkis, kai spėjimai buvo iki 50 proc.

Šuns Nr Sutapimo procentas

1 4 proc. 3 2 proc. 4 8 proc. 5 4 proc. 6 3 proc. 7 23 proc. 8 20 proc. 9 19 proc. 13 9 proc. 14 23 proc. 15 38 proc. 16 30 proc. 22 1 proc. 23 32 proc. 27 2 proc. 28 28 proc. 30 3 proc. Vidurkis 14.6 proc.

Norint sulyginti gautus rezultatus su jau turimais DNR testų rezultatais buvo skaičiuotas vidurkis. Bendras respondentų spėjimų tikslumo vidurkis buvo 25,6 proc.

Išanalizavus šunų veislės nustatymo laboratorinio ir vizualinio tyrimų rezultatus gautus JAV, buvo atliktas vizualinio šunų veislės identifikavimo apklausos Lietuvoje gautų duomenų struktūrizavimas ir daryta palyginamoji analizė. Vizualinio šuns veislės tyrimo metu buvo vertintas šio tyrimo rezultatų sutapimas su turimų JAV mokslininkų gautais testų rezultatų duomenimis. (7 lentelė). Lentelėje pirma veislė yra dominuojantis atsakymas, tai yra, dažniausiai respondentų paminėta veislė, kitos veislės yra šalutiniai atsakymai, tai yra dažnai paminėtos veislės.

7 lentelė. Vizualinio šuns veislės tyrimo rezultatų atlikto Lietuvoje ir JAV palyginamoji lentelė

Šuns Nr.

Tiriamojo šuns nuotrauka

Vizualinio tyrimo dažniausi atsakymai JAV

Vizualinio tyrimo dažniausi Lietuvoje 1 Amerikiečių buldogas Dalmatinas Labradoro retriveris Dalmatinas Labradoro retriveris Argentinos dogas 2 Amerikiečių Stafordšyro terjeras

Amerikiečių buldogas

Stafordšyro bulterjeras

Bulterjeras

Amerikiečių Pitbulterjeras

Amerikiečių Stafordšyro terjeras Stafordšyro bulterjeras

3 Biglis

Fokshaundas

Juodas su įrūdžiu kunhaundas Džeko Raselo terjeras

Biglis

(39)

Šuns Nr.

Tiriamojo šuns nuotrauka Vizualinio tyrimo dažniausi atsakymai JAV

Vizualinio tyrimo dažniausi Lietuvoje

4 Amerikiečių Stafordšyro terjeras Čihuahua Bokseris Labradoro retriveris Pinčeris Amerikiečių pitbulterjeras Bokseris 5 Borderkolis Vokiečių dogas

Amerikiečių Stafordšyro terjeras

Bostono terjeras

Borderkolis

Aviganių tipo mišrūnas 6 Auksaspalvis retriveris

Čiau čiau

Pomeranian špicas

Naujosios Škotijos retriveris

Auksaspalvis retriveris

Spanielių tipo šuo

Čiau čiau

7 Rotveileris

Labradoro retriveris

Rotveileris

Bokseris

8 Amerikiečių Stafordšyro terjeras Bokseris

Amerikiečių buldogas

Stafordšyro bulterjeras

Amerikiečių Stafordšyro terjeras Bokseris

Amerikiečių pitbulterjeras

Labradoro retriveris

9 Bokseris

Vokiečių dogas

Amerikiečių buldogas Stafordšyro bulterjeras

Amerikiečių Stafordšyro terjeras Bokseris Dogas Amerikiečių Pitbulterjeras 10 Šiperkas Korgis Basendžis Australų kelpis Valų korgis Aviganio tipo šuo Vokiečių aviganis

Šiperkas

11 Vengrų vižlas Rodezijos ridžbekas

Rodezijos ridžbekas

Skaliko tipo šuo

Vengrų vižlas

12 Amerikiečių Stafordšyro terjeras Bokseris

Biglis

Kolis

Vidurio Azijos aviganis

Amerikiečių Stafordšyro terjeras Biglis

13 Amerikiečių Stafordšyro terjeras

Rotveileris Stafordšyro bulterjeras Amerikiečių buldogas Labradoro retriveris Rotveileris Bulterjeras Stafordšyro bulterjeras Buldogas 14 Amerikiečių Stafordšyro terjeras

Stafordšyro bulterjeras

Labradoro retriveris

Šarpėjus

Amerikiečių pitbulterjeras

Labradoro retriveris

15 Amerikiečių Stafordšyro terjeras

Stafordšyro bulterjeras

Amerikiečių buldogas Šarpėjus

Mastifas

(40)

Šuns Nr.

Tiriamojo šuns nuotrauka Vizualinio tyrimo dažniausi atsakymai JAV

Vizualinio tyrimo dažniausi Lietuvoje 17 Pointeris Bretonės spanielis Fokshaundas Biglis Pointeris Anglų pointeris 18 Faraonų šuo Ibizos podenco Basendžis Vokiečių dogas Faraonų šuo

Kurto tipo šuo Vipetas Ibizos podenco 19 Čihuahua Papiljonas Pomeranian špicas Kokerspanielis Čihuahua

Spanielio tipo šuo Pekinas

20 Australų piemenų šuo Australų kelpis

Kolis

Basendžis

Laika

Vokiečių aviganis

Škotų aviganis (kolis)

21 Bladhaundas

Juodas su įrūdžiu kunhaundas

Vokiečių aviganis

Bladhaundas

Skaliko tipo šuo

22 Australų aviganis Border Kolis

Australų piemenų šuo

Kokerspanielis

Spanielio tipo šuo

Rusų spanielis Terjero tipo šuo 23 Vokiečių aviganis Sibiro haskis Aliaskos malamutas Australų aviganis Border Kolis Vokiečių aviganis Laika Sibiro haskis 24 Borderterjeras Briuselio grifonas Džeko Raselo terjeras Kernterjeras

Grifonas

Šnauceris

Borderterjeras

25 Juodas su įrūdžiu kunhaundas

Dobermanas

Rotveileris Vokiečių aviganis

Skaliko tipo šuo Lietuvių skalikas Taksas Dobermanas 26 Biglis Basetas Mopsas Biglis Basetas 27 Labradoro retriveris Vokiečių aviganis Auksaspalvis retriveris Anatolijos aviganis Auksaspalvis retriveris

Aviganio tipo šuo

28 Biglis

Fokshaundas

Labradoro retriveris Skalikas

Skaliko tipo šuo

Biglis Labradoro retriveris 29 Korgis Švedijos valhundas Šetlando aviganis Valų terjeras Valų korgis Švedų valhundas

30 Australų piemenų šuo

Borderkolis

Korgis

Bostono terjeras

Aviganio tipo šuo

(41)

Atlikus analizę matyti, kad tiek apklausos Lietuvoje, tiek tyrimo atlikto JAV rezultatai labai panašūs, kiekvienu išnagrinėtu atveju nuomonės nors dėl vienos veislės sutampa. Vienodas dominuojančias veisles abiejų šalių respondentai priskyrė 14-ai šunų iš 30-ies (46,7 proc.). Vienodas šalutines veisles abiejų šalių respondentai nurodė 21 iš 30 šunų (70 proc.).

Atliekant tyrimą vertintas respondentų tarpusavio nuomonių sutapimas, tai yra, kiek procentų respondentų sutarė dėl konkretaus šuns, įvardindami analogiškas veisles ar veislių kombinacijas. Kaip pasireiškė respondentų nuomonių sutapimas vaizduoja 8 lentelė.

8 lentelė. Respondentų tarpusavio nuomonių sutapimas, vertinant kiekvieną šunį

Šuns Nr.

Nuomonės sutapo Nesutapo Sutapimo

proecentas 1 7 – Labradoro retriveris/dalmatinas 43 14 proc. 2 18 – Amerikiečių Stafordšyro terjeras

6 – Amerikiečių Pitbulterjeras/Amerikiečių Stafordšyro terjeras

26 48 proc.

3 8 – Biglis 42 16 proc.

4 0 50 0 proc.

5 7 – Aviganių tipo šuo 43 14 proc.

6 11 – Auksaspalvis retriveris 39 22 proc.

7 12 – Rotveileris 38 24 proc.

8 10 – Amerikiečių Stafordšyro terjeras

5 – Amerikiečių Stafordšyro terjeras/Bokseris 5 – Amerikiečių Pitbulterjeras

30 40 proc.

9 5 – Danų dogas

17 - Amerikiečių Stafordšyro terjeras

28 44 proc.

11 0 50 0 proc.

12 8 – Vidurinės Azijos aviganis 42 16 proc.

13 6 – Stafordšyro bulterjeras 7 – Rotveileris

37 26 proc. 14 10 – Amerikiečių Stafordšyro terjeras 40 20 proc. 15 8 – Amerikiečių Stafordšyro terjeras 42 16 proc. 16 16 – Biglis 11 – Basetas 7 – Basetas/biglis 16 68 proc. 17 33 – Pointeris 17 66 proc. 18 6 – Faraonų šuo 5 – Kurtų tipo šuo

39 22 proc.

19 13 – Čihuahua 37 26 proc.

20 8 – Laika 42 16 proc.

21 6 – Skalikų tipo šuo 10 – Bladhaundas

34 32 proc. 22 9 – Spanielių tipo šuo

5 – Terjerų tipo šuo

36 28 proc.

23 8 – Vokiečių aviganis 42 16 proc.

24 6 – Terjerų tipo šuo 44 12 proc.

25 13 – Skalikų tipo šuo 37 26 proc.

(42)

Šuns Nr.

Nuomonės sutapo Nesutapo Sutapimo

proecentas 27 9 – Labradoro retriveris

9 – Auksaspalvis retriveris

32 18 proc. 28 10 – Biglis

10 – Skalikų tipo šuo

30 40 proc. 29 29 – Valų kordis

8 – Švedijos valhundas

13 74 proc.

Apskaičiuotas vidutinis respondentų tarpusavio nuomonių sutapimo ir nesutapimo vidurkis. Tai pavaizduota 11 paveiksle.

11 pav. Respondentų tarpusavio nuomonių sutapimo vidurkis

Iš šio grafiko matyti, kad vidutinis nuomonių nesutapimas buvo 35 atvejai iš 50 ir siekia 70,8 proc. Nuomonės sutapo vidutiniškai 15 atvejų iš 50, tai yra 29,2 proc.

(43)

4.TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Neginčijamas šuns veislės įrodymas yra jo kilmės dokumentai. Tačiau tai galioja kalbant tik apie grynaveislius šunis. Kitu atveju, kai šuo neturi kilmės dokumentų, bet vizualiai atitinka veislės standartą arba yra negrynaveislis, jo veislė gali būti nustatoma naudojant skirtingus metodus. Labiausiai paplitęs, seniausiai naudojamas metodas – vizualinis šuns veislės nustatymas. Tačiau plėtojantis mokslo technologijoms atsirado naujų, mokslininkų teigimu, patikimesnių veislės nustatymo metodų, tokių kaip DNR laboratorinis tyrimas. Tam, kad būtų išanalizuoti ir palyginti vizualinis ir laboratorinis tyrimai šunų mišrūnų veislei nustatyti, pasaulyje buvo atlikta eilė tyrimų (5, 27, 28, 32). Tuo pačiu tikslu atliktas ir šis tyrimas.

Atlikę tyrimą nustatėme, kad palyginus laboratorinio DNR tyrimo ir vizualinio tyrimo rezultatus iš 30-ies tiriamų šunų, 4-ių šunų veisles (13 proc.) respondentai įvardijo daugiau nei 50 proc. tikslumu. Su DNR tyrimu rezultatais sutampanti veislė 9-iems šunims (30 proc.) nė karto nebuvo priskirta ir 17-ai šunų (57 proc.) veislė teising17-ai priskirta iki 50 proc. Šie rezultat17-ai lab17-ai panašūs į dr. V. L. Voith atlikto tyrimo rezultatus, kuriame iš 20 tiriamų šunų 6-iems tiriamiems šunims (30 proc.) veislė įvardinta daugiau nei 50 proc. tikslumu, 3-ims šunims (15 proc.) – 0 proc. tikslumu, 11-ai šunų (55 proc.) priskirta iki 50 proc. tikslumu, lyginant su DNR tyrimo rezultatais (28). Tai rodo, kad vizualinio tyrimo metu, respondentai geba geriausiai įspėti veislę iki 50 proc. tikslumu, lyginant jų spėjimus su DNR testo atsakymais.

Pagal gautus duomenis išvestas bendras vizualinės apklausos ir laboratorinio DNR tyrimo rezultatų sutapimo vidurkis, kuris siekia 26 proc. Šis rezultatas panašus į Maddie’s Shelter Medicine programos mokslininkų iniciatyva atliktą didelės apimties tyrimą, kuriame dalyvavo virš 5000 respondentų. Maddie’s Shelter Medicine programos tyrimu, lyginant vizualinio ir DNR testo rezultatus, nustatyta, kad vidutiniškai 27 proc. respondentų spėjimų buvo tikslūs (32). Dr. V. Voith savo tyrimu nustatė, kad bendras tikslių spėjimų vidurkis yra apie 30 proc. (28). Visi šie reultatai yra panašūs ir neviršija 30 proc. bendro spėjimų tikslumo, lyginant vizualinio ir DNR tyrimų atsakymus. Šie rezultatai rodo, kad respondentų nuomonės, vertinant tą patį šunį, sutampa tik trečdaliu atveju. Tai reiškia, kad iš 10 žmonių, vertinančių tą patį šunį, vidutiniškai tik 3 žmonės įvardins veislę, sutampančią su laboratorinio DNR tyrimo rezultatuose esančia veisle.

(44)

10 vertintojų, vertindami tą patį šunų, pateiks vienodus rezultatus, kitų 7 vertintojų nuomonė tarpusavyje išsiskirs.

Vertinant JAV ir Lietuvos respondentų atsakymus, pastebėta, kad kiekvienu atveju sutampa nuomonės bent dėl vienos veislės. Vienodas dominuojančias veisles abiejų šalių respondentai priskyrė 14-ai šunų iš 30 (47 proc.), dažniausios šalutinės veislės abiejų šalių respondentų rezultatuose sutapo 70 proc. (21 šuo iš 30). Rezultatai panašūs, tačiau šiek tiek priklauso nuo gyvenamosios teritorijos. Lietuvos respondentai nurodė tokias veisles, kaip Lietuvių skalikas ar laika, kurios JAV yra nežinomos. JAV respondentai nurodė tokias veisles, kaip juodas su įrūdžiu kunhaundas, Naujosios Škotijos retriveris, australų kelpis, Klamberio spanielis, Bretonės spanielis, Anatolijos aviganis, kurios Lietuvoje yra nepopuliarios ir mažai žinomos. Šie rezultatai rodo, kad vertintojų nuomonė, atliekant vizualinį tyrimą, gali priklausyti nuo gyvenamosios vietos, o taip pat vertintojo asmeninių žinių apie šunų veisles ir joms būdingus bruožus. Iš šių rezultatų galime numatyti, kad vizualinis tyrimas yra ribotas ir subjektyvus, tiesiogiai priklausantis nuo paties vertintojo, todėl negali būti laikomas patikimu.

Vertinant respondentų tikslumą pagal veiklą, susijusią su šunimis, nustatyta, kad tiksliausiai veisles įvardijo šunų veisėjai (7 proc.), veterinarinės medicinos studentai (6,5 proc.), šunų dresuotojai (4,3 proc.). Lyginat su dalyvavusių respondentų skaičiumi: šunų veisėjų (32 proc.), LSMU VA studentų (22 proc.) šunų dresuotojų (14 proc.) apklausoje dalyvavo daugiausiai, todėl atsakymus galėjo nulemti dalyvių skaičius. Tiesioginis ryšys tarp veiklos, susijusios su šunimis ir vertinimo tikslumo nepastebėtas.

Vykdant apklausą, respondentų vertinimui buvo pateikta 30-imt tiriamų šunų nuotraukų, iš kurių 11-a buvo kovinių ar pavojingų veislių mišrūnai (2). Apklausa rodo, kad 8-i (73 proc.) iš jų buvo nors vieno vertintojo teisingai įvardinti kaip turintys kovinės ar pavojingos veislės bruožų, ir tik 3-ų (27 proc.) šunų išvaizdoje respondentai neįžvelgė panašumo į kurią nors iš šių veislių. Apklausos vertintojai prie kovinių ar pavojingų veislių mišrūnų iš viso priskyrė beveik pusę, tai yra, 14-a tiriamųjų šunų: 8-is šunis (57 proc.) priskyrė teisingai, jie buvo kovinių ar pavojingų šunų mišrūnai. Kitiems 6-iems šunims (43 proc.) jie taip pat priskyrė kovinių ar pavojingų šunų mišrūnų veisles, nors jie neturėjo šių veislių kraujo. 2-iems atvejams iš 8-ių, kada šuo priskirtas prie agresyvių veislių mišrūno, nurodytos kitos veislės, nei šunų laboratorinio tyrimo atsakymuose. Abejais atvejais šuo turėjo amerikiečių buldogo kraujo, o respondentai paminėjo amerikiečių Stafordšyro terjerą.

(45)

tyrimas nustatė, kad 25-i pagal genomą gali būti identifikuojami kaip pitbulterjero tipo šunys, nes turi šių veislių protėvių. Iš 25 šunų, kurie DNR testo metu priskirti prie pitbulterjerų tipo atstovų, 20 (80 proc.) buvo bent vieno iš vertintojų pažymėti kaip pitbulterjerų tipo atstovai, kiti 5 (20 proc.) – jiems nepriskirti (5,27). Apibendrinant rezultatus, nustatėme, kad jei šuo yra kovinės ar pavojingų veislių mišrūnas, respondentai gana tiksliai (70 – 80 proc. tikslumu) įvardina šias veisles. Jei šuo nėra kovinės ar pavojingų veislių mišrūnas, vis tiek gali būti joms priskirtas. Iš šunų, kuriuos vertintojai priskyrė prie kovinės ar pavojingos veislės mišrūnų, net 43 proc. šioms veislėms priskirti klaidingai ir nėra šių veislių mišrūnai. Iš visų 30-ies tiriamų šunų tai sudaro 20 proc. Tokiu atveju, atliekant vizualinį tyrimą, dalis šunų neteisingai įvardijami kaip agresyvių šunų mišrūnai ir tai gali turėti tiesioginės, galimai neigiamos, įtakos šių šunų savininkams, dėl Lietuvoje galiojančių įstatymų, ribojančių šių šunų auginimą (1,2).